Page 19

vieta, įkurta ir sukurta vieta, vienin sutelkianti žmones, gyvūnus, medžius. Ar įmanoma šį kūrybinį aktą pakartoti, sodybos pirmavaizdį atkurti? Amerikoje, nuošalioje vietoje, ant Nečako upės kranto, Vyčinas bando įkurti lietuvišką Medeinės kaimelį, kad būtų išsaugota tai, ką buvo patyręs savo senelio sodyboje. Bet niekas tos idėjos nepalaikė. Knyga „Dievų ieškojimas“ turėjo kompensuoti nepasisekusį sumanymą rasti vietą senajai lietuvių žemdirbių kultūrai. Vietą, kur savaime skleistųsi poetinis gyvenimas, iš santykių, sąryšių tarp gyvybės ir negyvybės pavidalų bei formų rastųsi pirminės metaforos. Dievų ieškojimas gali būti suvoktas ir kaip poezijos ieškojimas gyvenime, to lašo, kuris viską įprasmintų, susietų kasdienybę ir aukštąją nežinomybę. Pirmapradė poezija glūdi gamtoje, nesuvokiamai kūrybingoje, žaismingoje, gražioje ir žiaurioje. Žmonės pasiilgsta nuošalių vietų, trobelių, lyg kokio senovinio gyvenimo būdo. Tai kažkuo patrauklu, poetiška. Tai, ko žmogus ilgisi. Poezijos lašas yra ir prasmės lašas.

Kaip daug Lietuva yra skolinga Adomui Mickevičiui. Genijui, iškėlusiam aukštąjį metafizinį Lietuvos lemties skliautą. Po tuo skliautu kūrėsi lietuvių poezija – iki himno, iki jo pradžios. Tai, ką Mickevičius 1843 m. kovo 24 dieną Collège de France paskaitoje kalbėjo apie lietuvių tautą, prilygsta stipriausiai tautos gyvybinių galių manifestacijai. Ir karinių, gynybinių, ir kultūrinių. Lietuviai giliau ir jautriau išgyvena gamtos gyvastingumą. Ypač gerbia, myli gėles. „Kiekvienoms religinėms apeigoms, kiekvienai šeimos šventei skirtos gėlės. Yra padavimų ir dainų, kur atsispindi gėlių kilmė bei jų reikšmė.“ Lietuvių liaudies dainų rinkiniuose 19

Viktorija Daujotytė „Lašas poezijos“  

Nėra ribos tarp eilėraščio ir žmogaus. Jungtis – lašas poezijos

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you