__MAIN_TEXT__

Page 1

Nors visi mes esame išgyvenę paauglystę, sutrinkame, kai paaugliais tampa mūsų vaikai. Imame blaškytis kaip automobilio vairuotojas, kelyje susidūręs su netikėta kliūtimi. Rodos, iki tol viskas buvo aišku, bet staiga dingsta pasitikėjimas savimi, imame abejoti, ar esame geri tėvai, ar tinkamai reaguojame į savo mylimo vaiko žodžius ir poelgius. Paauglių tėvai dažnai klausia: „Ar mano vaikas normalus?“, „Kodėl jis taip pasielgė?“, „Kodėl ji taip pasakė?“, „Ar tai – didelė problema?“, „Kaip su juo susikalbėti?“

ISBN 978-609-466-027-6

9 786094 660276

Tėvų knyga

Mes mėginame atsakyti į kylančius klausimus aiškindami įprastą paauglių elgseną ir aprašydami tinkamiausius būdus į ją reaguoti. Mūsų tikslas – parodyti, kad paauglystė yra puikus laikotarpis, kai tobulėja tiek suaugusieji, tiek vaikai. Bandysime padėti atpažinti paauglystės problemas ir patarti, kaip jas sėkmingiau įveikti. Autoriai

Dėmesio: paauglystė

DAIVA ŠUKYTĖ – tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos LIONS QUEST instruktorė. Autorė daug važinėja po Lietuvos mokyklas, dalyvauja susitikimuose su mokytojais, tėvais ir kitais mokyklų bendruomenės nariais. Veda nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimo klasėje bei mokykloje seminarus.

Linas Slušnys Daiva Šukytė

LINAS SLUŠNYS – vaikų ir paauglių psichiatras, vadybos ir ekonomikos magistras, VšĮ „LIONS QUEST Lietuva“ direktorius. Nuo 2005 metų yra tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos LIONS QUEST instruktorius. Veda šios programos diegimo seminarus mokykloms, yra Krizių tyrimo centro instruktorius, dėsto kursus medikams apie stresą ir jo valdymą, krizių įveikimą, savižudybių prevenciją. Knygos „Būk vyras. Berniukų knyga“ vienas iš bendraautorių.

Linas Slušnys Daiva Šukytė

Dėmesio: paauglystė Tėvų knyga


Linas Slušnys Daiva Šukytė

Dėmesio: paauglystė Tėvų knyga

VILNIUS

2014


UDK 159.922.8 Sl-55

© Linas Slušnys, 2014 © Daiva Šukytė, 2014 © Asta Puikienė, dizainas, 2014 © „Tyto alba“, 2014 ISBN 978-609-466-027-6


Turinys

ĮVADAS............................................................................................................................. 7 Šeima vaiko gyvenime Ką duoda šeima?....................................................................................................... 12 Skirtingų tėvų paaugliai vienuose namuose ....................................................... 14 Pokyčiai paauglystėje Fiziologiniai pokyčiai: kaip juos pastebėti ir reaguoti ...................................... 17 Emocijų ir mąstymo pokyčiai. Pagrindinis pokytis, sukeliantis suaugusiųjų ir vaikų konfliktus .................................................... 23 Socialinis gyvenimas ............................................................................................... 29 Raktai į sėkmę Socialiai ir emociškai išprusęs vaikas: kas tai? ................................................... 33 Pasitikėjimas savimi – pagrindinis raktas į sėkmę ............................................. 36 Bendravimo su paaugliu ypatumai: kaip bendrauti ir išklausyti savo vaiką ............................................................ 43 Kaip tinkamai reaguoti į netinkamą elgesį .......................................................... 55 Vertybės pirmiausia ugdomos šeimoje ................................................................ 58 Akademinė sėkmė: kaip padėti paaugliui jos siekti ........................................... 75 Konfliktai ir jų sprendimai ..................................................................................... 84 Ginčytinos temos Pokalbis apie lytinius santykius ............................................................................ 97 Lygios galimybės ir diskriminacija .....................................................................100 Atviras pokalbis apie smurtą ...............................................................................107 Seksualinė prievarta ..............................................................................................113 Pavojus! Priklausomybės – reali grėsmė ...........................................................119 Paauglio laisvalaikis Tėvų lūkesčiai .........................................................................................................161 Kiek vaikui reikia užimtumo? ..............................................................................162 Paauglio draugai .....................................................................................................167 Laisvalaikis kartu ...................................................................................................180 Moderniosios technologijos: drausti ar leisti ...................................................182


ĮVADAS Rašyti knygą paskatino tėvų susirinkimuose nuolat užduodami klausimai. Į kai kuriuos jų dėl laiko stokos galime atsakyti tik paviršutiniškai, tad tėvai lieka taip ir negavę atsakymų. Knygoje aprašyti svarbūs dalykai, nutinkantys tėvams, kai jų namuose atsiranda paauglys. Staiga ir netikėtai jis ima ir atsiranda. Nors visi mes esame išgyvenę paauglystę, sutrinkame, kai paaugliais tampa mūsų vaikai. Imame blaškytis kaip automobilio vairuotojas, kelyje susidūręs su netikėta kliūtimi. Rodos, iki tol viskas buvo aišku, bet staiga dingsta pasitikėjimas savimi, imame abejoti, ar esame geri tėvai, ar tinkamai reaguojame į savo mylimo vaiko žodžius ir poelgius. Paauglių tėvai dažnai klausia: „Ar mano vaikas normalus?“, „Kodėl jis taip pasielgė?“, „Kodėl ji taip pasakė?“, „Ar tai – didelė problema?“, „Kaip su juo susikalbėti?“ Mes mėginame atsakyti į kylančius klausimus aiškindami įprastą paauglių elgseną ir aprašydami tinkamiausius būdus į ją reaguoti. Mūsų tikslas – parodyti, kad paauglystė yra puikus laikotarpis, kai tobulėja tiek suaugusieji, tiek vaikai. Bandysime padėti atpažinti paauglystės problemas ir patarti, kaip jas sėkmingiau įveikti. Knygoje pateikiame informacijos, kaip padėti vaikui išvengti alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Čia rasite ir daugelio psichoaktyviųjų medžiagų aprašymus. Ši knyga taip pat skirta prevencijai – kaip atsispirti bendraamžių, skatinančių išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas, įtakai. Prevencija reiškia pagalbą sveikam vaikui, suteikiant jam žinių, lavinant jo įgūdžius bei ugdant pasitikėjimą savimi, kad galėtų atsispirti žalingai pagundai. Tėvai – tai priešakinė gynybos linija, pirmasis frontas, kurį paauglys bando įveikti. Svarbu būti pasirengusiam. Pasikalbėsime ir apie labai opias temas, tokias kaip smurtas ir seksualinė prievarta. Rasite ir daugiau aktualių temų, kurios vienaip ar kitaip liečia mus ir mūsų paauglius. Ši knyga yra gairės, o ne instrukcijų rinkinys. Nesiekiame absoliučios tiesos. Svarbiausias mūsų tikslas – padėti išlaikyti tvirtą ir sveiką ryšį tarp jūsų ir paauglio. Jeigu toks ryšys jau egzistuoja, mes 7


tiesiog norime jus palaikyti. Vaikų auklėjimo patarimai, kuriuos rasite knygoje, pagrįsti mokslininkų tyrimais ir patyrusių tėvų išmintimi. Šiais patarimais jau pasinaudojo daugybė tėvų. Tikimės, kad ir jūs pabandysite. Autoriai Vos prieš tris mėnesius nupirkote jam naujus džinsus, o jie jau per trumpi. Namuose pastebite, kad jūsų vaikas nuolatos valgo ir vis tiek skundžiasi esąs alkanas. Ji visą valandą spokso į veidrodį vonios kambaryje ir įsižeidžia, jeigu paprašote užleisti vietą. Jūsų vaikas užsidaro vonioje ir nežinia ką ten veikia. Paprašytas išeiti iš vonios, staiga labai susinervina. Paskambinate į mobilųjį telefoną ir suabejojate, ar tikrai atsiliepė jūsų vaikas. Einate kartu į spektaklį ar kiną, bet dukra demonstratyviai atsisėda keliomis eilėmis toliau nuo jūsų. Prižadėjote nuvežti į baseiną, bet vakare jaučiatės labai pavargęs. Girdite stipriai užtrenkiamas savo kambario duris, toliau – mirtina tyla visą vakarą. Neseniai, mamyte, kai jums buvo liūdna, sūnus jus apkabino ir pasakė, kad jus labai myli. Jūs staiga suvokėte, kad jūsų atžala jau nebe vaikas. Jeigu šios situacijos jums pažįstamos, tikriausiai auginate 10–14 metų paauglį. Paauglystė dažnai yra išbandymų metas. Bet jis taip pat gali tapti džiaugsmo ir atradimų laikotarpiu jums bei jūsų sūnui ar dukrai. 8


Šeima vaiko gyvenime Šeima, kad ir kokia ji būtų, yra pati svarbiausia vaiko gyvenime, ji gali nulemti jo raidą ir būsimą sėkmę. Visuomenė pirmiausia gręžiasi į šeimą, jeigu kas nors nutinka vaikui. Šį skyrių prašome iš karto praversti tuos, kurie turi tvirtą šeimos sampratą ir yra įsitikinę, jog tik jų šeimos suvokimas yra teisingas. Mes nepretenduojame į tiesą. Šiame skyriuje norime paskatinti drąsiau prisiimti šeimos atsakomybę ir tiems, kurie abejoja, ar jie yra šeima. Pamąstysime apie tai, kaip elgtis šeimoms, kurios nusprendė skirtis. Mes neliesime ir kitos skaudžios šiandienos temos – „santuokos su darbu“. Jeigu jau skaitote šią knygą, vadinasi, ieškote atsakymų į klausimus, pripažįstate, jog santuoka su savo darbu yra prastoka išeitis. Tokiu atveju reikėtų tiesiog netapti tėvais. Skamba žiauriai, bet žmogui reikia mokėti pasirinkti prioritetus. Taigi kalbėsime apie šeimas, kurioms svarbūs tarpusavio santykiai. Rašytojas Hoddingas Carteris yra pasakęs, kad suaugusieji gali tikėtis savo vaikams perduoti tik savo šaknis ir suteikti sparnus. Jeigu tai pavyksta, nieko daugiau nereikia. Mūsų tradicijos, paveldas ir kultūra yra tos šaknys, suteikiančios paaugliui tvirtą paramą visam likusiam gyvenimui. Šeimose įgyta kasdienio darbo patirtis padeda gyvenime pasiekti gerų rezultatų, t. y., anot H. Carterio, suteikia sparnus, kad padėtų paaugliams tapti gerais ir atsakingais žmonėmis. Prieš kokius šimtą ar daugiau metų vaikus, gimusius ne santuokoje (kitokios kaip bažnytinės ir nebuvo), vadindavo benkartais ar pavainikiais. Juos buvo normalu smerkti ar ignoruoti, o mamas tiesiog vadinti lengvo elgesio moterimis. Šiandien vaikų už tėvų nuodėmes nebeteisiame. Tai didelis civilizacijos laimėjimas, nes aiškiai suvokta, jog vaikas niekuo dėtas dėl suaugusiųjų meilės reikalų ir juolab dėl to, kad jis gimė. 9


Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje mažėja šeimų, kurios vadinamos „pilnomis“. Taip vyksta dėl kelių priežasčių. Moterys vis mažiau pakenčia vyrų hierarchiją blogąja jos prasme. Smurto, tyčiojimosi ir asmenybės žlugdymo reiškinių skatina nekentėti gausios moterų ir lygių galimybių visuomeninės organizacijos. Baigėsi laikas, kai motina patardavo dukrai kentėti, nes tokia jau moterų dalia. Šiandien vyras turi būti pasirengęs rasti savo daiktus už durų, jeigu namuose nemoka elgtis su savo vaikais ar moterimi. Beje, tai galioja ir moterims... Vaikai dažniausiai šeimą suvokia labai paprastai – tai žmonės, kurie gyvena kartu su juo ir rūpinasi juo kiekvieną dieną. Tai žmonės, su kuriais galima dalytis rūpesčiais ir džiaugsmais. Vaikui mažiausiai rūpi, kas kokius sakramentus yra priėmęs. Jeigu jis namuose jaučiasi jaukiai ir gali įvardyti turįs šeimą – tai jau yra gerai. Kas yra tie šeimos nariai, jau susitarimo reikalas. Vaikai. O kaip paaugliai? Paauglystėje norima suprasti visuomenės taisykles ir aiškinamasi, kas yra gerai ir kas blogai. Jeigu abu tėvai yra biologiniai vaiko tėvai, nekyla jokių didesnių problemų aiškinantis santykius. Paauglystėje keliami esminiai klausimai – kodėl vienos šeimos išsiskyrusios, o kitos ne? Kodėl kai kurie bendraklasiai turi ne tėčius, o patėvius? Paaugliai pradeda pastebėti skirtumus. Šiais laikais pasaulis yra daug atviresnis, ir tai nulemia šeimos sąvoką. Migracijos mastai dabar labai dideli. Tai daro įtaką šeimos ir jos vertybių sampratai, veikia paauglio nuomonę, kaip atrodo šiuolaikinė šeima. Atvirumas lemia ne tik pokyčius, bet ir vertybines nuostatas. Šiandien jau nieko nestebina musulmono ir katalikės santuoka, nėra jokia retenybė ir kitų tikėjimų šeimos. Šeimą apibendrintai galima traktuoti kaip grupę žmonių, kurie rūpinasi vienas kitu, dažniausiai (bet tikrai nebūtinai) gyvena kartu, tarpusavyje susiję giminystės ryšiais. Neretai tenka susidurti su šeimomis, kuriose vienas iš tėvų mėnesių mėnesius ar net metus dirba kitoje šalyje, bet paaugliai teigia turį šeimą. Kai kuriais atvejais net abiejų tėvų nėra namuose, o paauglys gyvena su seneliais, bet pasiteiravę išgirsite atsakymą, jog jis turi šeimą. Šiuo atveju svarbiausia, 10


kad jis jaučiasi turįs šeimą, ir suagusiesiems reikia stengtis, kad tas jausmas būtų nuolatinis. Tradicinė šeima – tai dviejų tėvų ir jų vaikų šeima. Šiuo atveju kalbame tik apie biologinį ryšį. Vaikams tikrai būtų geriausia augti tokioje šeimoje, jeigu joje vyrauja darna, tarpusavio supratimas ir tvirti ryšiai. Nereikia suprasti šio apibūdinimo kaip „niekada nesibarančios šeimos“. Tai šeima, kurioje gali būti pykčio ar barnių, bet joje išlieka pagarba vienas kitam. Išplėstinės šeimos sąvoka vartojama tuomet, kai kalbama apie visus giminaičius. Šiais laikais kartais ir geri draugai yra priskiriami tokiai šeimai. Tokia šeima dabar retai gyvena kartu ir susitinka tik tam tikromis progomis. Maždaug iki 1950 metų dauguma šeimų gyveno būtent taip – kelios šeimos gyvendavo jeigu ne po vienu stogu, tai labai arti viena kitos. Seneliai, tetos, dėdės, mamos, tėvai, sūnūs, dukterys ir pusbroliai labai gerai vienas kitą pažinojo. Šiandien Lietuvoje ir Europoje tokio komforto neturime. Mišri šeima tokia, kurioje vieniši tėvai susituokia pirmą arba antrą kartą, o šeimoje gyvena skirtingų tėvų vaikai. Šiuo atveju kalbame ne apie keliamus standartus, o apie tai, kur vaikas auga ir kaip jaučiasi. Esmė ta, kad šeimą apibrėžia jausmas, o ne sąvoka. Šiandien vargiai atsirastų drąsuolių pasakyti, kad paauglys, gyvenantis su vienu iš tėvų, gyvena ne šeimoje. Tai tiesiog yra vienišų tėvų šeima ir ji taip pat svarbi paaugliui. Kartais tokios šeimos augina globojamus vaikus, tokiems vaikams tai irgi yra šeima. Dar kartais vartojamos emigrantų šeimos, pilnos ir nepilnos šeimos sąvokos. Bet jos iš esmės nieko nepasako apie šeimos vidinį turinį, toks įvardijimas tikrai užklijuoja etiketę. Atsiranda nemalonus diskriminacijos kvapas. Suaugusiajam gal tai nieko nereiškia, bet paaugliai jautriai reaguoja į tokius pavadinimus ir poreikį aiškintis, kodėl jų šeima yra tokia. Tėvai neturėtų tokiais apibūdinimais kalbėti nei apie savo, nei apie paauglio draugų šeimas. Visais atvejais svarbiausia suprasti paauglio požiūrį. Paaugliai ir taip dažnai jaučiasi kalti, jeigu šeimoje kas nors vyksta kitaip nei kitose šeimose. Šeima yra pirmoji vaiko mokytoja, ji išlieka itin reikšminga iki pat ankstyvosios paauglystės. Terminas „tėvai“ apibūdina visus su11


augusiuosius, kurie augina vaikus. Taip turėtų būti, nors kartais tenka pripažinti, jog patiems suaugusiesiems sunku suvokti tokią tiesą ir suprasti, kad, nepriklausomai nuo oficialaus jų santykių statuso, jie yra tėvai. Tačiau yra tėvų, kurie gyvena kartu šeimoje, bet iš tikrųjų nesugeba tapti tikrais tėvais. Paauglystės laikotarpiu bendraamžių grupė tampa įtakingesnė, šeimos poveikis iš dalies sumažėja. Tėvai tai kartais labai skaudžiai išgyvena. Tačiau bendraamžiai net ir paauglysėvai“ tėje netampa svarbesni už šeimą, jei šiam laikotarpiui t „ s a in Term a visus tinkamai pasiruošta. Tyrimai rodo, kad bendravimas apibūdin osius, suaugusiu ina su tėvais yra viena iš vertybių, kurių reikšmė paaugkurie aug lystės laikotarpiu itin sustiprėja. Dėl to bet kuris suvaikus. augęs žmogus, auginantis vaiką, nesvarbu, ar jis yra biologinis vaiko tėvas, privalo prisiimti šias pareigas. Nėra vieno laimingos šeimos recepto. Tokia šeima kuriama bendromis pastangomis, dalyvaujant kiekvienam šeimos nariui, neišskiriant nė paauglio.

Ką duoda šeima? .......................................................... Meilė ir emocinis palaikymas. Sunku įsivaizduoti šeimą be teigiamų emocijų. Paaugliui ypač savarbu namuose jausti meilę ir tėvų tarpusavio emocinį ryšį. Taip paaugliai mokosi pagarbos ir emocinės išminties, kurią pritaikys savo šeimos gyvenime. •• Vertybės ir įsitikinimai. Šeima ne be reikalo kartais vadinama pamatu, šaknimis ir kitais vardais, nurodančiais, jog būtent joje mes gauname pirmuosius gyvenimo įgūdžius. •• Elgesio etalonai. Kuo tėvai labiau sutaria ir gerbia vienas kitą, tuo daugiau tokių dalykų išmoks ir paauglys. Žinoma, barniai ir pyktis namuose yra neišvengiami. Svarbu ne išvengti tokių situacijų namuose (tai labiau panašu į utopiją), bet gebėti tokias situacijas spręsti taip, kad jos padarytų mažiausiai nuostolių, o kartais gal net pagerintų esamus santykius. ••

12


••

••

••

••

••

••

Dvasinis ugdymas. Mokykla, Bažnyčia ar kitos ugdymo institucijos sunkiai gali padėti, jeigu šeima visai nesirūpina paauglio dvasiniu ugdymu arba net griauna kitų puoselėjamas vertybes. Būna stebuklų, bet tai reti atvejai. Dvasinio ugdymo pradžia – šeima. Kultūra ir tradicijos. Tradicijos yra tai, ką mes darome nuolatos ir jau net nesiaiškiname kodėl. Taip yra nusistovėję ir kartais sunku paaiškinti, kam to reikia. Tradicijos yra savotiškas jausmas – elgiamės taip todėl, kad taip darė mūsų seneliai, tėvai. Tą patį perduodame ir vaikams. Jie protestuoja. Normalu. Tiesiog to laikykitės. Rodykite, kad tai jums svarbu, jums reikia išlaikyti tradiciją, ir ilgainiui paaugliui tai taps norma. Naujų dalykų mokymasis. Nuostabu, kai šeima geba greitai mokytis naujų dalykų ir nebijoti keistis. Kartais gali atrodyti, kad tai nedera su tradicijomis, bet taip nėra. Visas tradicijas kiekviena karta po truputį modifikuoja. Leiskite savo paaugliui įnešti naujovių. Mokykitės kartu su juo ir patys tobulėkite. Buitiniai įgūdžiai. Šeimose susiformuoja net skonio suvokimas. Kartais paaugliui kituose namuose viskas neskanu, nes tiesiog neįprasta. Požiūris į namus. Suaugusieji paaugliui įteigia, kas yra svarbu namuose ir kas mažiau svarbu. Kasdien kuriant namus paaiškinama, ko reikia, kad jie būtų jaukūs ir malonūs gyventi visiems. Komfortas ir saugumas. Vaikai visuomet laikys šeima tą vietą, kur gali grįžti, sulaukti palaikymo ir atjautos.

Jeigu visa tai galite duoti savo vaikams – jūs esate šeima, ir visai nesvarbu, kokią etiketę norėtų užkabinti ant jūsų namų durų kokios nors institucijos. Šeimos jausmas turi būti pirmiausia jūsų viduje. Tada gerai jausis ir paauglys. Leiskite jaunuoliams būti svarbiais šeimos nariais, parodykite, kaip jie gali prisidėti prie šeimos kūrimo. Paauglys suaugusiesiems padeda mokytis naujų dalykų, pažiūrėti į nusistovėjusias tradicijas naujomis akimis ir iš šalies, padeda vyresniems žmonėms išlikti aktyviems, jaunatviškiems, ir tuo reikia mokėti džiaugtis. 13


Skirtingų tėvų paaugliai vienuose namuose ...................................................... Ši knyga nėra sėkmingų skyrybų vadovėlis. Tačiau vyrai ir moterys, mamos ir tėčiai, priimdami šį sunkų sprendimą, visada pagalvoja apie vaikus. Skyrybų motyvų būna daug, ryžtis sunku, o pasirinkti, kada tai padaryti, – dar sunkiau. Vieni sako, kad reikia skirtis, kol nėra vaikų, kiti – kad reikia skirtis kol vaikai maži, dar kiti – kai vaikai bus užaugę. Pirmas ir trečias variantas mažiausiai skausmingi, tačiau maži vaikai skyrybas išgyvena sunkiai. Kol dar neatėjęs paauglystės amžius, tėvai „turi laiko“ padėti vaikui susigyventi su nauja šeima ir skyrybų procesą padaryti mažiau skausmingą, tačiau paauglystės metais tai jau labai sunkus ir sudėtingas uždavinys. Nepamirškite, kad tai jau beveik suaugusiais save laikantys jauni žmonės, jie aiškiai demonstruoja savo vertybines nuostatas, sparčiai formuojasi kaip asmenybės ir gali drąsiai sakyti, kas patinka ir kas ne. Paauglys nebijo pasakyti, kada jau peržiangiamos jų privatumo ribos. Nauja šeima, kurioje turi sutarti iš skirtingų šeimų atėję vaikai ir suaugusieji, yra skirtingų kultūrų darinys, pradedantis kurti savo atskirą kultūrą. Su kuo susiduria tokios šeimos? Pirmiausia paaugliai labai aiškiai nori parodyti kitam šeimos vaikui, jog tėtis ar mama priklauso tik jam. Siekia įrodyti, kad mama ar tėtis yra tik jo ir kiekvieną kartą bando iš naujo tikrinti, kiek yra mylimas. Tėvai tokiais atvejais atsiduria tarsi tarp kūjo ir priekalo. Sakydami, kad vienodai myli visus vaikus, rizikuoja užsitraukti savo paauglio nemalonę ir pyktį. Paauglys tokio atsakymo gali nesuprasti. Tai sukelia šeimoje įtampą. Kartais tėvai to neatpažįsta ir pasiduoda tokioms spekuliacijoms, taip įskaudindami kitus vaikus, neretai kyla konfliktų ir tarp suaugusiųjų. Klausimas, kaip palengvinti šį procesą, kankina ne vieną išmintingą suaugusįjį, kuriam svarbi vaiko emocinė savijauta. Tikriausiai neįmanoma rasti geriausios ir vienintelės išeities, nes krizės įveikiamos skirtingai. Norime tik pateikti kelis patarimus, kuriais galite pasinaudoti priimdami savo sprendimą. 14


••

Nepriimkite skubotų sprendimų, kada ir kas kraustysis pas ką gyventi. Dėl paauglio gyvenamosios vietos nekariaukite, leiskite pačiam nuspręsti, kur jis nori būti. Nekaltinkite paauglio, jeigu sprendimas jums nepatiks. Tai yra jo sprendimas. •• Paaugliai yra pakankamai subrendę, kad galėtų patys įvertinti šeimos situaciją ir susigyventi su skyrybų procesu. Kalbėkitės ir paaiškinkite savo veiksmus. Nežeminkite kito sutuoktinio paauglio akivaizdoje, kad ir kaip jus būtų įskaudinęs. Apie savo emocijas ir išgyvenimus kalbėkitės, bet nedemonstruokite. Jeigu emocijos ims viršų, paaugliui bus labai sunku atskirti racionalų elgesį nuo emocinio. •• Nereikia vaikams meluoti siekiant juos apsaugoti nuo nemalonių žinių. Kalbėkite atvirai ir tiesiog būkite šalia, kai jiems sunku. Jie moka įvertinti situaciją, o jeigu matys jūsų atvirumą, nebijos pasiteirauti, jeigu kas nors bus svarbu. Paaugliai greitai pajunta melą. •• Iš anksto supažindinkite su kitos šeimos vaikais, su kuriais teks gyventi kartu. Vaikui pirmiausia padėkite susigyventi su mintimi, kad jo gyvenime kai kas keisis. Sprendimas gyventi kartu irgi neturi būti atidėliojamas ilgai. Nežinomybė kelia nerimą. •• Patikinkite vaiką, kad jis turės savo erdvę ir laiko pabūti vienas, ir pasistenkite tai užtikrinti. •• Skirkite laiko savo vaikams, kai jiems to reikia. •• Kalbėkitės su jais kiekvieną kartą, kai kils nesusipratimų, konfliktų. •• Skyrybos – jūsų, o ne vaikų sprendimas, todėl vaikai yra priklausomi nuo jūsų, o ne jūs nuo jų. Jūsų sprendimai dėl paauglio ateities turi būti aiškūs ir gerai suprantami. •• Kaip išmanydami stenkitės sutarti su išsiskyrusia antra puse, gal net jo ar jos tėvais, nes, nors ir išsiskyrėte, šie žmonės jūsų vaikams lieka labai svarbūs. Skyrybų įvyksta daug, tačiau jas retai galima pavadinti sėkmingomis. Sėkmingos skyrybos tokios, kai vaikai ir suaugusieji pasveiksta emociškai ir nuoskaudos po skyrybų krizės netrikdo tolesnio gyvenimo. Dažniausiai tai pasiekti padeda bendravimas ir supratimas, 15


kad vaikams svarbūs gražūs tėvų, nors ir išsiskyrusių, santykiai. Svarbiausia – vaikai neturi būti įkaitai skyrybų metu. Poros, kurios geba skirtis neįtraukdamos vaikų į turto, pinigų ir kitokias dalybas, mažina patiriamą stresą ir padeda vaikams įveikti skyrybų krizę. Idealus atvejis – kai abu tėvai ieško geriausio varianto vaikams. Visos krizės įveikiamos ir baigiasi. Svarbu, ant kokio pamato bus kuriamas naujas gyvenimas. Šeima gali įveikti visus nesklandumus. Bendraudami, kalbėdamiesi šeimos nariai gali užglaistyti mokytojų, auklėtojų ar kitų vaiko gyvenime pasitaikančių neišmintingų suaugusiųjų klaidas.

16


Pokyčiai paauglystėje Fiziologiniai pokyčiai: kaip juos pastebėti ir reaguoti .................................. Augindami vaikus mes paprastai nesitikime staigių pokyčių, viskas tarsi teka sava vaga. Bet netikėtai namuose ima kažkas keistis. Prie durų jau paliekami nebe batukai, o batai, ir juos tenka keisti kas pusę metų: nupirkti pavasario pradžioje, rudenį jie jau per maži. Kai kuriuos tėvus tokie pokyčiai tiesiog varo į neviltį: iki šiol nupirktas rūbas buvo planuojamas nors metams, o dabar nieko planuoti nebeįmanoma. Tėvai paprastai „pramiega“ tą naktį, kai vaikai staiga ima keistis. Pirmiausia krinta į akis kintanti fiziologija – augimo tempas yra gerokai spartesnis nei kūdikystėje. Mergaitėms augimo pokyčiai prasideda apie 11–12 metus, berniukams kiek vėliau – 13–14 metais. Todėl nereikia stebėtis, kad atėję į šeštokų klasę tėveliai gali pamatyti gana stipriai išaugusias mergaites ir tarsi kiek „sumažėjusius“ berniukus. Šio amžiaus paauglių augimo skirtumai yra ryškiausi. Beje, tai išprovokuoja keistų situacijų, nes mergaitės jaučiasi labiau suaugusios ir į berniukus žiūri kaip į vaikiškesnius ir mažiau subrendusius. Mergaitės natūraliai ima daugiau bendrauti su mergaitėmis, berniukai – su berniukais. Viso to priežastis – labai skirtingi bendravimo poreikiai. Šokiuose tokio amžiaus mergaitės ir berniukai taip pat jaučiasi keistai. Mergaites neretai traukia vyresni vaikinai, o bendraklasiai berniukai niekaip neranda sau vietos šokių salėje. Brendimas prasideda ne tik skirtingu laiku, skiriasi ir jo trukmė. Nėra dviejų vienodai bręstančių vaikų. Vieni vaikai užauga staiga, o kiti ilgą laiką lieka mažesni. Bet lėtai augantieji gali sėkmingai ilgainiui pasivyti bendraamžius – laikinas ūgio sulėtėjimas nėra signalas, kad jie bus mažo ūgio. Klasėse, būreliuose ir kitose bendraamžių 17


susibūrimų vietose būna keista ir vaikams, ir tėvams: jose tarsi renkasi suaugusieji ir vaikai, nors jų amžius pagal gimimo metus yra vienodas. Vieni vaikai nelinkę kalbėtis apie pokyčius, kiti yra atviresni, drąsesni, nebijo užduoti klausimų. Nesvarbu, ar vaikai uždari, ar atviri, – visiems rūpi brendimo pokyčiai. Nuo jų polinkio kalbėtis šiomis temomis priklauso ir tai, kaip tėvai gali padėti vaikams susigaudyti kelyje į suaugusiųjų pasaulį. Jeigu jūsų vaikas uždaras, nelinkęs bendrauti, gal prari – vartu paieškoti knygos ir padėti į lentyną, kad ją atrasBūkite tik sų tų pats paauglys. Į daugelį rūpimų klausimų paaugliai as jū jeigu vaik eturi n ir tikrai ras atsakymus knygose „Nuo ančiuko iki gulbės. ėja neklausin paskaityti s Mergaičių knyga“ ir „Būk vyras. Berniukų knyga“. ė galimyb imo d n e r b s o Jei vaikas bendrauja ir užduoda klausimų, būkite literatūr macijos r o f in s ji s pasirengę į juos atsakyti. Būkite tikri – jeigu vaikas tema, tsakymu ieško ir a jūsų neklausinėja ir neturi galimybės paskaityti liteur. randa kit ratūros brendimo tema, jis informacijos ieško ir atsakymus randa kitur. Šie klausimai yra aktualūs ir įdomūs visiems paaugliams. •• Pirmiausia reikia vaikui išaiškinti fziologinius pokyčius. Išaiškinti juos paprastai, tiek, kiek jam pačiam tai įdomu. •• Vaikai pastebi, kad plaštakos ir pėdos auga daug greičiau nei kojos ir rankos. Tai normalu ir dėl to nereikia jaudintis. Vaikui reikia paaiškinti, kad teks palaukti porą metų, kol viskas susitvarkys. Kartais paaugliui galima pasiūlyti tiesiog pažiūrėti į tėtį ir mamą ir pasiteirauti, ar jie labai neproporcingi. Taigi jis gali būti ramus, kad savo proporcijomis labai nesiskirs nuo tėvų. •• Berniukai per metus gali išaugti iki 15 cm. Sūnui pravartu paaiškinti, jog kaulų sistema vystosi gerokai greičiau nei raumenys, todėl nereikia stebėtis tokiomis neįprastomis kūno proporcijomis. Staiga smarkiai ūgtelėję berniukai pradeda nerimauti dėl to, kad jų raumenys nepakankamai išsivystę ir daro klaidingas išvadas, jog jiems reikia daugiau sportuoti ar net vartoti anabolinius preparatus, kad atrodytų „vyriškiau“. Sūnui reikėtų paaiškinti, kad sportuoti tikrai sveika, bet krūviai turi 18


būti tokie, kad nepakenktų raumenų sistemai, augančiai gerokai lėčiau nei kaulų sistema. Anabolinių preparatų vartojimas yra visiškai nepateisinamas ir niekaip negali būti siejamas su vyriškumu. •• Daugumai paauglių, ypač berniukams, ant odos atsiranda spuogų. Tai yra susiję su pasikeitusia hormonų veikla. Spuogai iš esmės yra įrodymas, kad vaikas auga ir reikia ruoštis atsisveikinimui su vaikyste. •• Tėvams pravartu žinoti, kad berniukai paprastai dėl savo kūno pokyčių stresuoja mažiau. Bet tik pusė mergaičių yra patenkintos savo kūnu. Taigi tėvams, turintiems paaugles dukras, reikia būti atidesniems reiškiant pastabas dėl išvaizdos. Pagrindiniai mergaičių pokyčiai paauglystėje „Mama, aš žiauriai storėju ir negaliu savęs tokios pakęsti.“ „Siaubas, dabar jau visi matys, kokios mano krūtys!“

Taip, tai labai aktualu mergaitėms. Jos nori ir toliau atrodyti lieknos. Vartant žurnalus jų akis traukia gražių merginų nuotraukos, mados, patarimai, kaip išsaugoti dailią figūrą ir dar daug su išvaizdos kūrimu susijusių dalykų. Tačiau paauglystėje: •• Keičiasi kūno formos – ima platėti klubai, auga krūtinė, formuojasi liemuo. Šie pokyčiai kartais mergaitėms perša mintį, jog reikia mažiau valgyti ir laikytis dietos. Tai, kas suaugusiesiems yra normalu, mergaitei yra labai nemaloni staigmena. •• Auga ir stiprėja raumenys. Tiesa, ne taip ryškiai kaip berniukams, bet vis dėlto auga. Kartais tai būna dar viena priežastis pradėti laikytis įvairių dietų. Pradeda vystytis krūtys. Pirma atsiranda tarsi patinimas aplink spenelius, o paskui jau ima formuotis krūtys. Neretai jos mergaitei kelia daug problemų: pradžioje dėl to, kad tampa matomos, o vėliau nerimaujama dėl jų dydžio (neretai krūtys vystosi kiek greičiau nei visas kūnas ir būna neproporcingai didelės, palyginti su ūgiu). 19


••

Prasideda menstruacijos. •• Atsiranda balzganų išskyrų iš vaginos tarp menstruacijų ar prieš pat jas. •• Padidėja rankų plaukuotumas. •• Padidėja gaktos plaukuotumas. Mergaičių užduodami klausimai, į kuriuos tėvai privalo atsakyti Kada prasidės menstruacijos? Atsakymas. Mama gali pasidalyti savo patirtimi, kada jai prasidėjo pirmosios mestruacijos ir ką ji tuomet darė. Tarp dukros ir mamos yra daug bendrų genų, todėl galima tikėtis, kad pirmosios menstruacijos prasidės maždaug tuo pačiu laiku. Paprastai menstruacijos prasideda po 12–18 mėnesių, kai pasirodo pirmieji krūtų formavimosi požymiai. Aišku, tai nėra būtina ir vienintelė sąlyga, bet pagal ją galima orientuotis. Ar menstruacijos skausmingos? Atsakymas. Kartais ne pačių menstruacijų metu, bet kelios dienos iki joms prasidedant atsiranda skausmų pilvo apačioje. Pačios menstruacijos nėra skausmingos. Jeigu skausmas prieš prasidedant mėnesinėms yra labai stiprus ir jis nuolatos kartojasi – reikia kreiptis į ginekologą ir pasikonsultuoti dėl skausmą mažinančių priemonių. Ką daryti, jeigu jos prasidės ne namuose? Atsakymas. Reikia mergaitei paaiškinti, kad dėl to ji neturi išsigąsti. Geriausia tuoj pat eiti namo. Jeigu tai įvyks mokykloje, nesigėdyti nueiti pas mokyklos sveikatos specialistą arba klasės auklėtoją, paskambinti mamai, tėčiui, močiutei ar kitam namiškiui. Arba tiesiog ramiai pasakyti, kad turi išeiti namo, dar geriau, jei kuris nors iš tėvų atvyktų pasiimti iš mokyklos. 20


Ką daryti, jeigu dukra neklausia ir nesidomi artėjančiomis menstruacijomis? Atsakymas. Pirmosios išskyros kelnaitėse, pastebėtos prieš metant jas į skalbyklę – mamai puikus pretekstas apie tai pasikalbėti. Pasiūlykite dukrai higieninius dienos įklotus, paaiškinkite, kad taip kelnaitės liks švaresnės ir nebus nemalonaus kvapo. Po kurio laiko galite pasakyti, kad neįmanoma suplanuoti, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis prasidės menstruacijos, todėl reikėtų joms ruoštis iš anksto, pavyzdžiui, visada turėti higieninį įklotą. Galite su dukra tiesiog aptarti visus žingsnius – taip ji jausis saugi ir nepatirs didelio streso. Pagrindiniai berniukų pokyčiai paauglystėje „Lįsk greičiau iš vonios!“

Ar kada nors teko tai girdėti? O gal ir patys raginote savo paauglį paskubėti vonioje, nes manėte, kad per ilgai ten užsibuvo? Tai ženklas, kad paauglys bręsta ir jam įdomu, kas vyksta su jo kūnu. Berniukai paprastai tylesni ir pokyčius išgyvena viduje. Jie taip pat kaip ir mergaitės jaučiasi nejaukiai, kartais net gėdijasi savo kūno, nes: •• Sparčiai auga svoris. •• Ima platėti pečiai. •• Pradeda želti ūsai, barzda. Pradžioje plaukeliai yra švelnūs ir šviesesni, vėliau tamsėja ir pasidaro gana standūs. Didėja ir viso kūno plaukuotumas. •• Auga raumenys. Kaklo, liemens ir kojų raumenys gerokai sustiprėja. •• Atsiranda Adomo obuolys, formuojasi berniuko balso stygos. Balsas darosi žemesnis, tačiau kartais jis vėl tampa toks pat vaikiškas, neretai staiga išsiveržia tiesiog šaižiu klyksmu. Šis procesas nevaldomas. Tokių pokyčių bijoti nereikia. Kai galutinai subręs balso stygos, balsas nusistovės ir daugiau nekrės tokių šunybių. •• Didėja varpa. •• Didėja sėklidės. 21


Nors visi mes esame išgyvenę paauglystę, sutrinkame, kai paaugliais tampa mūsų vaikai. Imame blaškytis kaip automobilio vairuotojas, kelyje susidūręs su netikėta kliūtimi. Rodos, iki tol viskas buvo aišku, bet staiga dingsta pasitikėjimas savimi, imame abejoti, ar esame geri tėvai, ar tinkamai reaguojame į savo mylimo vaiko žodžius ir poelgius. Paauglių tėvai dažnai klausia: „Ar mano vaikas normalus?“, „Kodėl jis taip pasielgė?“, „Kodėl ji taip pasakė?“, „Ar tai – didelė problema?“, „Kaip su juo susikalbėti?“

ISBN 978-609-466-027-6

9 786094 660276

Tėvų knyga

Mes mėginame atsakyti į kylančius klausimus aiškindami įprastą paauglių elgseną ir aprašydami tinkamiausius būdus į ją reaguoti. Mūsų tikslas – parodyti, kad paauglystė yra puikus laikotarpis, kai tobulėja tiek suaugusieji, tiek vaikai. Bandysime padėti atpažinti paauglystės problemas ir patarti, kaip jas sėkmingiau įveikti. Autoriai

Dėmesio: paauglystė

DAIVA ŠUKYTĖ – tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos LIONS QUEST instruktorė. Autorė daug važinėja po Lietuvos mokyklas, dalyvauja susitikimuose su mokytojais, tėvais ir kitais mokyklų bendruomenės nariais. Veda nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo plėtojimo klasėje bei mokykloje seminarus.

Linas Slušnys Daiva Šukytė

LINAS SLUŠNYS – vaikų ir paauglių psichiatras, vadybos ir ekonomikos magistras, VšĮ „LIONS QUEST Lietuva“ direktorius. Nuo 2005 metų yra tarptautinės socialinio ir emocinio ugdymo programos LIONS QUEST instruktorius. Veda šios programos diegimo seminarus mokykloms, yra Krizių tyrimo centro instruktorius, dėsto kursus medikams apie stresą ir jo valdymą, krizių įveikimą, savižudybių prevenciją. Knygos „Būk vyras. Berniukų knyga“ vienas iš bendraautorių.

Linas Slušnys Daiva Šukytė

Dėmesio: paauglystė Tėvų knyga

Profile for Tyto alba

Linas Slušnys, Daiva Šukytė „Dėmesio: paauglystė. Tėvų knyga“  

Ši knyga skirta tiems tėvams, kurie nebijo prisiimti lyderių vaidmens namuose ir nori vaikus vesti paskui save taip, kad jie po daugelio met...

Linas Slušnys, Daiva Šukytė „Dėmesio: paauglystė. Tėvų knyga“  

Ši knyga skirta tiems tėvams, kurie nebijo prisiimti lyderių vaidmens namuose ir nori vaikus vesti paskui save taip, kad jie po daugelio met...

Profile for tytoalba
Advertisement