Issuu on Google+

Aurelija Griškevičienė Norvegų–lietuvių kalbų žodynas Ramunė Dambrauskaitė-Muralienė Švedų kalbos gramatika Rasa Ruseckienė Islandų kalbos gramatika Birutė Spraunienė Danų kalbos gramatika

din an a

Ebbe Flatau – Vilniaus universiteto Skandinavistikos katedros lektorius (1991–1995), Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuro Lietuvoje direktorius (1995–1999). „Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos“ yra „Scandinavistica Vilnensis“ serijos dalis. Ją sudaro Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro parengtos ir aprobuotos mokymo priemonės (gramatikos, mokomieji žodynai, vadovėliai, tekstų antologijos).

Dansk–litauisk ordbog

om Mok osi tica  s i v 7

   knygos os ilnen  V

 Vilnen

tic vis a 

Danu˛–lietuviu˛ kalbu˛ žodynas

din an a

Serijoje „Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos“ dar numatoma išleisti:

Loreta Vaicekauskienė – Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė, vertėja.

sis Sc

Aurelija Griškevičienė Norvegų kalbos gramatika (2012) Ramunė Dambrauskaitė-Muralienė, Ērika Sausverde Švedų–lietuvių kalbų žodynėlis (2012)

Danu˛–lietuviu˛ kalbu˛ žodynas

Šis atnaujintas – papildytas ir pataisytas – Danų–­ lietuvių kalbų žodynas yra puiki pagalbinė priemonė mokytis danų kalbos ar tiesiog su ja susipažinti. Jame galima rasti visą pagrindinę informaciją apie maždaug 7 000 danų kalbos žodžių (tarimą, kaitymą, pagrindines reikšmes, vartoseną), lyginamąjį su keliomis kalbomis danų kalbos fonetikos aprašą, gramatikos pradžiamokslį, netaisyklingųjų veiksmažodžių formų sąrašą. Pirminė žodyno leksikografinio aprašo sistema iš esmės nekeista, tik peržiūrėtas ir papildytas antraštinių žodžių sąrašas, įtraukta svarbių Danijos vietovardžių, žodžių lizdai papildyti naujomis reikšmėmis, papildytas ir sutrumpinimų sąrašas, sutrumpinimai pateikiami kaip antraštiniai žodžiai, parengtas naujas priedas – keletas semantinių laukų su pagal abėcėlę pateiktais lietuviškų žodžių vertimais į danų kalbą.

Serijoje „Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos“ jau išleista:

sis Sc


Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras


Sudarytojai Loreta Vaicekauskienė ir Ebbe Flatau

Vilnius · 2013


UDK 811.113.4’374.8-022.215=172 Da275 Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto taryba (2012-07-02, protokolo Nr. 10) Recenzentai: prof. Evalda Jakaitienė (Vilniaus universitetas) dr. Daiva Murmulaitytė (Lietuvių kalbos institutas) Knygos rengimas iš dalies finansuotas Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis

4-asis papildytas ir pataisytas leidimas Redagavo Loreta Vaicekauskienė Daniškąją žodyno dalį redagavo Stefan Gottschalck Anbro Scandinavistica Vilnensis, ISSN 2029-2112 Mokomosios knygos ISBN 978-9986-16-951-2 © Ebbe Flatau, 1994 © Ebbe Flatau, Loreta Vaicekauskienė, 2013 © Vilniaus universitetas, 2013 © Tomas Mrazauskas, dizainas, 2013 © „Tyto alba“, 2013


Turinys Ketvirtojo leidimo pratarmė 6 Forord til fjerde udgave 7 Antrojo ir trečiojo leidimų pratarmė 8 Forord til anden og tredje udgave 9 Forord til første udgave 10 Pirmojo leidimo pratarmė 11 Žodyno sandara 12 Sutrumpinimai 15 Fonetika 17 Gramatikos pagrindai 23 Netaisyklingai kaitomi veiksmažodžiai 28 Žodynas 33 Lietuvių–danų kalbų teminės žodžių grupės 227


6

Ketvirtojo leidimo pratarmė 1994 m., rašydamas pratarmę pirmajam šio žodyno leidimui, jo iniciatorius ir sudarytojas Ebbe Flatau kukliai teigė teužpildantis spragą danų ir lietuvių kalbų leksikografijoje, kol pasirodys mokslinis danų–lietuvių kalbų žodynas. Moksliniu leidimu savo mokytojo ir šiandien negalime nudžiuginti. Vis dėlto naujasis žodynas būtinuosius praktinio kalbų mokymosi poreikius tenkina visai neblogai. Jame galima rasti visą pagrindinę informaciją apie maždaug 7  000 danų kalbos žodžių (jų tarimą, kaitymą, reikšmes, vartoseną), taip pat lyginamąjį danų kalbos fonetikos aprašą, nedidelį gramatikos pradžiamokslį, netaisyklingųjų (arba stipriųjų) veiksmažodžių formų sąrašą. Rengiant naująjį leidimą, pirminė žodyno leksikografinio aprašo sistema iš esmės nekeista, tačiau dar kartą peržiūrėtas ir beveik tūkstančiu žodžių papildytas antraštinių žodžių sąrašas – lyginant su danų kalbos dažniniu žodynu tikrinta, kad būtų įtraukti visi dažniausių žodžių sąraše esantys žodžiai; sužiūrėta, kad į žodyną pakliūtų danų kalbos vadovėliuose vartojama leksika. Taip pat įtraukta svarbių Danijos vietovardžių, žodžių lizdai papildyti naujomis reikšmėmis, papildytas ir sutrumpinimų sąrašas, sutrumpinimai pateikiami kaip antraštiniai žodžiai, atsižvelgiant į recenzentų pastabas sisteminti kai kurie pateikimo dalykai, parengtas naujas priedas – keletas semantinių laukų, kur pagal abėcėlę pateikti lietuviškų žodžių vertimai į danų kalbą. Žodyną recenzavo Vilniaus universiteto prof. Evalda Jakaitienė ir Lietuvių kalbos instituto vyresn. m. d., dr. Daiva Murmulaitytė, danų kalbos vartosenos pavyzdžius re­da­gavo Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro danų kalbos dėstytojas Stefanas Gottschalck Anbro, papildytus žodžių lizdus tvarkė 2004 m. kurso danų filologijos specialybės studentės Daina Urbonaitė ir Agnė Ranonytė, prie antraštinių žodžių sąrašo peržiūros prisidėjo Aurytė Čekuolytė. Labai dėkoju visam 2008 m. danų filologijos kursui, padėjusiam tvarkyti žodyno korektūrą. Tikiuosi, leidinys bus pravartus.


7



Forord til fjerde udgave Da initiativtager og redaktør Ebbe Flatau skrev det første forord til ordbogen i 1994, påstod han i al beskedenhed, at han blot havde udfyldt et hul i dansk–litauisk leksikografi, indtil den akademiske udgave ville blive udarbejdet. Ikke engang i dag kan vi glæde vores lærer med en akademisk ordbog. Dog kan der siges, at den nye ordbog er helt tilstrækkelig for at imødekomme de nødvendige praktiske behov. Den angiver basisoplysninger om udtale, ordklasser, bøjningsmønstre, betydninger og brug af mere end 7  000 danske ord. Ordbogen indeholder desuden en kort komparativ beskrivelse af dansk fonetik, en lille introduktion i grammatik og en liste over de stærke verber samt deres bøjningsformer. I denne nye udgave er der ikke foretaget nogen væsentlige ændringer af den oprindelige opbygning af ordbogsartiklerne, men listen over opslagsord er blevet gennemgået endnu en gang, og den er blevet suppleret med næsten et tusind nye opslagsord: blandt andre kilder, listen over de mest frekvente danske ord og lærebøgerne i dansk er blevet gennemgået for supplement. Artiklerne har desuden fået tilføjet flere betydninger, en liste over sædvanlige danske forkortelser er blevet udvidet og inddraget i opslagsordlisten. Der er foretaget enkelte justeringer, som var påpeget af anmelderne, og et nyt bilag med nogle semantiske felter af litauiske ord og deres ekvivalenter er blevet udarbejdet.

Ordbogen er blevet anmeldt af prof. Evalda Jakaitienė fra Vilnius Universitetet og senior forsker dr. Daiva Murmulaitytė fra Litauisk Sprog Institut. De danske sprogbrugseksempler er blevet redigeret af dansklærer ved Center for Skandinavistik på Vilnius Universitet Stefan Gottschalck Anbro. Hovedfagsstuderende i dansk fra årgang 2004 Daina Urbonaitė og Agnė Ranonytė har oversat de udvidede ordbogsartikler, og Aurytė Čekuolytė har hjulpet med at gennemgå listen over opslagsordene. En stor tak fortjener de danskstuderende fra årgang 2008, som har været behjælpelige med korrekturlæsningen. Jeg håber, publikationen bliver nyttefuld. Loreta Vaicekauskienė Vilnius, balandis/april, 2013


12

Žodyno sandara Šio žodyno antraštiniai žodžiai, kaip įprasta, pateikiami pagal abėcėlę. Į antraštinių žodžių sąrašą taip pat įtraukti ir pagal abėcėlę pateikiami danų kalboje dažniau vartojami sutrumpinimai, greta nurodant nesutrumpintą žodį ar pasakymą ir jo vertimą. Danų kalbos abėcėlė pateikiama po sutrumpinimų sąrašo. Žodžio lizdą sudaro antraštinis žodis, fonetinė transkripcija, gramatinė informacija apie žodžio kaitymą, sutrumpintas kalbos dalies pavadinimas, atitikmuo ar vertimas į lietuvių kalbą, vartosenos pavyzdžiai su vertimais. Daniškų žodžių reikšmės gali būti tikslinamos greta lietuviškų atitikmenų skliaustuose, naudojant konstrukciją su apie (pvz., apie sportą, apie laiką ir pan.) arba paprastuoju šriftu nurodant, su kokiu žodžiu aprašomasis žodis gali būti vartojamas. Kai žodis turi keletą reikšmių, pirmiausia nurodomos dažniausiai vartojamos reikšmės. Žodžio vartojimo pavyzdžiai, skirti pateikti papildomą gramatinę ir semantinę informaciją, dedami po visų reikšmių. Jais iliustruojami įprasti aprašomųjų žodžio reikšmių junginiai su kitais žodžiais, su įvairiais prielinksniais, ypač tokie, kurie į lietuvių kalbą verčiami ne pažodžiui, taip pat dažnesni pastovieji žodžių junginiai, frazeologizmai ir reikšmės, neturinčios tikslių atitikmenų lietuvių kalboje. Ženklas „~“ pavyzdžiuose žymi praleistą visą antraštinį žodį. Jei junginyje vartojama konkreti gramatinė žodžio forma, ji nurodoma su brūkšneliu taip pat kaip žodžio aprašyme iškart po tarimo, pvz.: balance [baˈlɑŋsə], -n, -r sub.: 1) pusiausvyra; 2) balansas; holde -n: išlaikyti pusiausvyrą; bringe ud af ~: išmušti iš vėžių. Visiškai artimos reikšmės vienos šaknies žodžių vediniai ir dūriniai, jei tai netrukdo pateikti gramatinių nuorodų, įtraukiami į tą patį žodžių lizdą, nurodant vedinio priesagą ar dūrinio antrąją šaknį atitrauktoje eilutėje po antraštinio žodžio; toliau šioje eilutėje nurodoma visa žodžio gramatinė informacija ir vertimas. Dūrinių visada pateikiamas antrosios šaknies tarimas; vedinių tarimas nurodomas tada, kai jis pasikeičia palyginti su pagrindiniu žodžiu; įprastinių vedinių priesagų (pvz., -ing, -et, -lig ir pan.) tarimas nenurodomas. Žodžių lizdas visada baigiamas tašku, atskiros jo eilutės – kabliataškio ženklu. Pvz.: kirke [ˈkiʀgə], -n, -r sub.: bažnyčia; -bryllup [ˌbrölåb], -pet, -per sub.: jungtuvės (bažnyčioje); -klokke [ˌklʌgə], -n, -r sub.: bažnyčios varpas; -lig adj.: bažnytinis; -musik [muˌsig], -ken, ÷ sub.: bažnytinė muzika. Po šio skyriaus pateiktame sutrumpinimų sąraše nurodyti visi žodyno vidinėms nuorodoms, gramatikos ir reikšmių aprašams naudoti lotyniški, lietuviški ir daniški sutrumpinimai. Ženklas „|“ šiame žodyne naudojamas keliais atvejais.


Žodyno sandara

13

(1) Antraštiniame žodyje jis nurodo, kad kaitant žodį kaitybos formantas (veiksmažodžio būtąjį laiką, daiktavardžio vienaskaitos žymimąją formą nurodantis baigmuo) ar veiksmažodžio būtojo, ar perfekto laiko šaknis, kurie yra nurodyti toje pačioje eilutėje po tarimo, pridedami iškart po ženklo „|“. Pvz.: dræb|e [ˈdrɛ:bə], -te verb.: užmušti. fast|slå [ˈfasd ˌslå:ʼ], -slog, -slået verb.: 1) pareikšti; 2) nustatyti; įrodyti; 3) įtvirtinti. (2) Remiantis tuo pačiu principu kaip pirmuoju atveju, ženklas „|“ atskiria grupės lotyniškų skolinių baigmenį ir nurodo, kad kaitant žodį po šio ženklo pridedamas daniškas baigmuo, pvz.: gymnasi|um [gymˈna:ʼsiåm], -et, -er sub.: gimnazija; gå i -et: mokytis gimnazijoje. ministeri|um [miniˈsde:ʼʀiåm], -et, -er sub.: 1) ministerija; 2) Ministrų kabinetas. (3) Taip pat antraštiniame žodyje ženklas „|“ nurodo, kad tame pačiame lizde pateikiami vediniai ir dūriniai sudaromi su iki šio ženklo pateikta antraštinio žodžio dalimi, pvz.: opvarm|e [ˈʌbˌvɑ:ʼmə], -ede, verb.: kaitinti, šildyti; -ning, -en, -er sub.: šildymas. øst|lig [ˈøsdli] adj.: rytų; -på [ˌpå:ʼ] adv.: į rytus. (4) Atitrauktoje eilutėje pateiktuose dūriniuose ženklas „|“ atskiria jungiamąjį balsį ar priebalsį ir antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, tačiau toliau toje pačioje eilutėje pateiktos gramatinės formos jungiamos prie antrojo dėmens, pvz.: mælk [ˈmɛlʼg], -en, ÷ sub.: pienas; -e|flaske [əˈmɛlgəˌflasgə], -n, -r sub.: pieno butelis m; -e|kande [əˌkanə], -n, -r sub.: pieno ąsotis m; -e|karton [əkɑˌtʌŋ], -en, -er sub.: popierinis pieno pakelis; -e|pulver [əˌpålʼvʌ], -et, -e sub.: pieno milteliai pl. edderkop [ˈeðʼʌˌkʌb], -pen, -per sub.: voras; -pe|spind [əˌsbenʼ], -et, – sub.: voratinklis m. Danmark [ˈdanmɑ(:)g] sub.: Danija; -s|kort [sˌkɔd], -et, – sub.: Danijos žemėlapis m. Dar keli žodyne naudojami specialieji simboliai paaiškinti po sutrumpinimų sąrašo. Veiksmažodžiai šiame žodyne pateikiami bendraties forma. Po fonetinės transkripcijos rašomi taisyklingai kaitomų veiksmažodžių būtojo laiko baigmenys -ede, -de ir -te (jie nurodomi taip, kaip juos reikėtų pridėti prie antraštinės žodžio formos). Netaisyklingųjų veiksmažodžių pateikiamos pilnos būtojo laiko ir perfekto formos (kur reikia, taip pat pateikiama ir esamojo laiko forma, pvz., veiksmažodžių gør, er). Dalyviai, jei prasminis jų ryšys su bendratimi nėra visiškai aiškus, aprašomi kaip


Žodyno sandara

14

atskiri antraštiniai žodžiai. Po lyginamosios fonetikos ir gramatikos aprašų kaip priedas pateikiamas dažniausiai vartojamų netaisyklingųjų veiksmažodžių sąrašas su jų vertimais į lietuvių kalbą. Daiktavardžiai pateikiami nežymimąja vienaskaitos forma. Iškart po fonetinės transkripcijos nurodoma žymimosios formos morfema -(e)n arba -(e)t, o po jos – daugiskaitos galūnė -e, -r, -er. Nežymimasis artikelis en arba et po fonetinės transkripcijos rodo, kad daiktavardis neturi žymimosios formos. Ženklas „–“ nurodo, kad vienaskaita sutampa su daugiskaita, o ženklas „÷“ reiškia, kad daiktavardis nevartojamas daugiskaitos formos. Jei kaitant daiktavardį padvigubėja priebalsis, jis nurodomas pridėtas prie baigmenų -en, -et ar -er, pvz.: appetit [ɑbəˈtid], -ten, ÷ sub.: apetitas. bal [ˈbalʼ], -let, -ler sub.: puota; kam [ˈkɑmʼ], -men, -me sub.: 1) šukos pl; 2) nugarinė (apie mėsą); 3) (ko) ketera, gūbrys. Sudarant daiktavardžių, kurie baigiasi -el, -en, -er, daugiskaitos formą ir kartais vienaskaitos žymimąją formą, praleidžiamas balsis e. Tai nurodoma naudojant ženklą „|“ arba pateikiant visą atitinkamą formą, pvz.: fængs|el [ˈfɛŋʼsəl], -let, -ler sub.: 1) kalėjimas; 2) įkalinimas; ~ på livstid: kalėjimas iki gyvos galvos. fætter [ˈfɛdʌ], -en, fætre sub.: pusbrolis m. gaffel [ˈgɑfəl], gaflen, gafler sub.: šakutė. myld|er [ˈmylʼʌ], -ret, ÷ sub.: minia. Danams, kurie naudosis šiuo žodynu, nurodoma lietuviškų daiktavardžių su galūnėmis -is giminė: m. – vyriškoji, f. – moteriškoji. Prie vyriškosios giminės daiktavardžių papildomai nurodomi reti atvejai, kai kilmininko galūnė yra -ies. Prie daiktavardžių, kurie yra bendrosios giminės, t.  y. turi tą pačią formą ir vyriškajai, ir moteriškajai giminei, rašomas lotyniškas trumpinys sc. Daugiskaitiniai daiktavardžiai pažymimi pl. Būdvardžių žodyne pateikiama nelyginamojo laipsnio forma. Netaisyklingai laipsniuojami būdvardžiai rašomi kaip atskiri antraštiniai žodžiai.


15

Sutrumpinimai adj. – adjectivum – tillægsord, adjektiv – būdvardis adv. – adverbium – biord, adverbium – prieveiksmis anat. – anatomia – anatomisk – anatomijos terminas biol. – biologia – biologisk – biologijos terminas comp. – gradus comparativus – højere grad – aukštesnysis laipsnis conj. – conjunctio – bindeord, konjunktion – jungtukas džn. – hyppigt – dažnai, dažniausiai etc. – et cetera – o.s.v. – ir kita, ir taip toliau f. – femininum – hunkøn – moteriškoji giminė ind. – indeclinabile – ubøjeligt – nekaitomas ir/ar pan. – o.lign. – ir/ar panašiai itrj. – interjectio – udråbsord, interjektion – jaustukas ir ištiktukas m. – masculinum – hankøn – vyriškoji giminė menk. – nedsættende – menkinamasis, menkinamai ngn – nogen – kažkas, kas nors (apie asmenis, gyvas būtybes) ngt – noget – kažkas, kas nors (apie negyvus objektus, taip pat apibendrinant) num. – numerale – talord, numerale – skaitvardis part. – participium – participium – dalyvis, pusdalyvis, padalyvis pl. – pluralis – flertal – daugiskaita; tik daugiskaita vartojamas, daugiskaitinis plg. – sammenlign – palygink praef. – praefixum – forstavelse – priešdėlis praep. – praepositio – forholdsord, præposition – prielinksnis pron. – pronomen – stedord, pronomen – įvardis ppr. – normalt – paprastai prk. – overført – perkeltinė reikšmė prt. – particulum – partikel – dalelytė pvz. – f.eks. – pavyzdžiui sub. – substantivum – navneord, substantiv – daiktavardis sc – substantivum commune – fælles køn – bendrosios giminės daiktavardis, turintis tą pačią formą vyriškajai ir moteriškajai giminei sing. – singularis – ental – vienaskaita smob. – substantivum mobile – både hun- og hankøn – ir vyriškosios, ir moteriškosios giminės daiktavardis sup. – gradus superlativus – højeste grad – aukščiausiasis laipsnis sutr. – sutrumpintas šnek. – dagligdags, uformelt – šnekamojo, neformalaus stiliaus t. p. – også – taip pat verb. – verbum – udsagnsord, verbum – veiksmažodis žr. – se – žiūrėk




16

Specialūs simboliai | Symboler ÷ – ikke i pluralis – daugiskaitos nėra – – pluralis det samme – daugiskaita ir vienaskaita sutampa * – oversættelse uden præposition på litauisk – į lietuvių kalbą verčiama kaip neprielinksninė konstrukcija / – eller – arba = – lig med – tapati konstrukcija, reikšmė, pasakymas

Abėcėlė | Alfabet Danų kalbos abėcėlę sudaro 29 raidės: A a Hh Oo V v, W w B b I i P p Xx C c J j Q q Yy D d K k R r Zz E e L l Ss Ææ F f M m T t Øø Gg Nn U u Åå Skoliniai su danų kalboje reta W w žodyne pateikiami prie raidės V v, pvz., waggon pateikiama tarp vagabond ir vagt.


17

Fonetika | Fonetik* Balsiai ir dvibalsiai | Vokaler og diftonger Garsas

Rašyba Pavyzdžiai

[i] i villa [ˈvila] Trumpas, uždaresnis už bk** i [ɩ]; visai panašus į atitinkamą šiaurės žemaičių balsį (pvz.: š. žem. dgs. gal. tri ̀s, 2 asm. pi ̀li ̀). [i:] i hvile [ˈvi:le] Ilgas balsis; beveik nesiskiria nuo bk y [i:] (pvz.: výras tỹli). [e] e, i det vidste [ˈde ˈvesdə] Trumpas balsis – tarp atviro suvalkietiško bk i [ɩ] ir uždaro e [ɛ] (plg. ki ̀tas, šeši ̀). [e:] e lede [ˈle:ðə] Ilgas balsis; beveik nesiskiria nuo suvalkietiško bk ė [e:] (pvz.: dėd̃ ė sėd́ i; plg. dar vok. gehen ‘eiti’). [ɛ] e, æ tæppe melde [ˈtɛbə ˈmɛlə] Trumpas gana atviras balsis, kiek uždaresnis už bk e [ɛ]; panašus garsas kartais girdimas tarptautiniuose žodžiuose (pvz.: sèktos, tèkstas; plg. žemaičių tẹ̀krà ‘tikra’, vẹ̀sà ‘visa’). [ɛ:] e, æ næse tjene [ˈnɛ:sə ˈtjɛ:nə] Ilgas balsis, gerokai atviresnis negu bk ė [e:]; artimas atitinkamam daugelio rytiečių garsui, ypač šiaurės žemaičių ilgajam ẹ͘=bk ę (pvz.: ryt. dẹ·̃ de. ‘dėdė’, žem. grẹ·̃ ž ‘gręžia’). [æ] æ, e række er [ˈrægə ˈæʀ] Kiek atviresnis už danų [ɛ], bet uždaresnis negu lietuvių bk e [ɛ]; tariamas maždaug tarp šiaurės žemaičių trumpųjų e ir ẹ (plg. vèd ‘veda’ ir vẹ̀sà ‘visa’), tik su slinktimi į atviresnę artikuliaciją. [æ:] æ græde [ˈgræ:ðə] Šiek tiek atviresnis už danų [ɛ:]; truputį primena kapsų uždarąją ilgojo e· atmainą (plg. vilkaviškiečių v´ẽ·da). [a] a kaste [ˈkasdə] Maždaug toks pat kaip trumpasis lietuvių bk e [ɛ] prieš kietąjį priebalsį (pvz.: kèptų, tèps). * Pirmajam „Danų–lietuvių kalbų žodyno“ leidimui 1994 m. parengė prof. Aleksas Girdenis. ** Šiame skyriuje naudojami sutrumpinimai: angl. – anglų, asm. – asmuo, bk – bendrinės lietuvių kalbos, dgs. – daugiskaita, gal. – galininkas, latv. – latvių, liet. – lietuvių, pan. – panevėžiškių, plg. – palygink, pranc. – prancūzų, ryt. – rytų, š. – šiaurės, vok. – vokiečių, žem. – žemaičių.


Fonetika

18

[a:]

a

gade [ˈga:ðə]

[ɑ]

a, er

bakke rat farer [ˈbɑgə ˈrɑd ˈfɑ:ɑ]

Artimas minėtam uždarajam kapsų e· (plg. vilkaviškiečių sug´è·d´e·s) ir kai kurių rytiečių labai atviram ė tipo balsiui. Kaip trumpasis bk a tarp kietųjų (ypač greta lūpinių) priebalsių (pvz.: pakàktų, pàpt). [ɑ:] a, ar gratis larme [ˈgrɑ:tis ˈlɑ:mə] Visai panašus į bk ilgąjį ą [ɑ:] (pvz.: grą̃ ž tas, ką́ s tų), ypač į rytiečių „žadininkų“ a·=bk o (plg. Adutiškio šnektos ká·ta ‘koto’), šiaurės žemaičių a·=bk ai (pvz.: dá·ktâ· ‘daiktai’, vã·ks ‘vaikas’). [y] y kylling [ˈkyleŋ] Uždaras trumpas balsis, liežuvio padėties atžvilgiu sutampąs su [i], lūpų padėties atžvilgiu – su [u]; uždaresnis ir įtemptesnis už panašų trumpąjį vokiečių ü [ү] (pvz.: Mütze ‘kepurė’), trupučiuką primena šiaurės žemaičių u, supriešakėjusį po minkštojo priebalsio (pvz.: k´ùž´ùs ‘sukiužėlius’). [y:] y lyse [ˈly:sə] Ilgasis balsis, tariamas kaip [y]; maždaug sutampa su vokiečių kalbos ilguoju ü ir prancūzų u [y:] (pvz.: vok. kühl ‘vėsus’, pranc. aventure [avɑ̃ˈty:ʀ] ‘nuotykis’). ̃ i) yra tik labai Lietuvių supriešakėjęs ū [u:] (net tarp minkštųjų priebalsių, pvz.: liūd tolimas šio garso atitikmuo. [ø] ø, y løfte kysse [ˈløfdə ˈkøsə] Uždaras trumpas balsis, liežuvio padėties atžvilgiu sutampąs su [e], lūpų padėties atžvilgiu – su toliau aptariamu [o]; uždaresnis ir įtemptesnis už panašų trumpąjį vokiečių ö [œ] (pvz.: Löffel ‘šaukštas’), kiek primena šiaurės panevėžiškių ö ̀ ə ‘lipù’). (pvz.: l´öp [ø:] ø løbe [ˈlø:bə] Ilgasis balsis, tariamas kaip [ø]; maždaug sutampa su vokiečių kalbos ilguoju ö [ø:] (pvz.: Möbel ‘baldai’), nežymiai primena lietuvių supriešakėjusį o [o:] (tarp minkštųjų priebalsių, pvz.: lióvėsi). [ö] ø, y sønner bryst [ˈsönʌ ˈbrösd] Beveik kaip vokiečių trumpasis ö [œ] (pvz.: Hölle ‘pragaras’); truputį primena lietuvių supriešakėjusį trumpąjį o [ɔ] tarp minkštųjų priebalsių (pvz.: kioskè). [ö] ø høne [ˈhö:nə] Atviresnis už [ø:] – maždaug kaip prancūzų eu [œ:] (pvz.: grandeur [gʀɑ̃ˈdœ:ʀ] ‘didybė’); kiek panašus į žemaičių ọ. = bk ù tarp minkštųjų priebalsių s (pvz.: prak´ọ.rẹs ‘prakiuręs’).


23

Gramatikos pagrindai* Veiksmažodis

Danų kalbos veiksmažodžiai nėra sudėtingi, jie nekaitomi asmenimis ir skaičiais; būdingos tik laiko, rūšies ir nuosakos kategorijos. Taisyklingos darybos veiksmažodžių esamasis laikas sudaromas prie bendraties kamieno pridedant galūnę -(e)r: at sende (‘siųsti’) – jeg sender (‘siunčiu’), būtasis laikas – pri­dedant galūnę ‑(e)de arba -te: at forklare (‘aiškinti’) – jeg forklarede (‘paaiškinau’), at sende (‘siųsti’) – jeg sendte (‘siunčiau’) (at yra bendraties formos dalelytė). Kartais sudarant būtąjį laiką pasikeičia šaknies balsis: at sige – jeg sagde (‘sakiau’). Be to, yra netaisyklingai kaitomų (arba stipriųjų) veiksmažodžių: at gå (‘eiti’) – jeg gik (‘ėjau’), at stå (‘stovėti’) – jeg stod (‘stovėjau’) (žr. sąrašą po gramatikos). Neveikiamoji veiksmažodžio rūšis sudaroma su pagalbiniu veiksmažodžiu blive arba su galūne -s: bogen bliver skrevet arba bogen skrives (‘knyga rašoma’). Kiti veiksmažodžio laikai sudaromi su pagalbiniais veiksmažodžiais være, have, blive ir dalyviais su galūnėmis -et ir -t. VE I KI A MOJI RŪŠIS

NEVEIK IAM OJI R Ū Š I S

Esamasis laikas: jeg skriver ‘rašau’

det/der skrives (bliver skrevet) ‘yra rašoma’

Būtasis laikas: jeg skrev ‘rašiau’

det/der blev skrevet ‘buvo rašoma’

Sudėtinės būtojo laiko formos su dalyviu (perfektas, pliuskvamperfektas): jeg har skrevet ‘(pa)rašiau, esu parašęs’ det/der er blevet skrevet (er skrevet) ‘yra (buvę) rašyta’ jeg havde skrevet ‘rašiau, buvau parašęs’ det/der var blevet skrevet (var skrevet) ‘buvo (buvę) rašyta’ Būsimasis laikas: jeg vil skrive ‘rašysiu’ jeg vil have skrevet ‘būsiu parašęs’

det/der vil skrives ‘bus rašoma’ det/der vil blive skrevet ‘bus parašyta’ det/der vil være skrevet ‘bus parašyta’

Danų kalbos sangrąžinių veiksmažodžių daryba skiriasi nuo lietuvių: jeg vasker mig

‘prausiuosi’

vi vasker os

‘prausiamės’

du vasker dig

‘prausiesi’

I vasker jer (De vasker Dem)

‘prausiatės’ ‘Jūs prausiatės’

hun/han vasker sig

‘prausiasi’

de vasker sig

‘prausiasi’

Dalyvių esamojo laiko galūnės yra -ende, būtojo – -(e)t: gående (‘eidamas, einantis’), løbende (‘bėgantis’), samlet (‘surinktas’). Kai dalyvis vartojamas kaip būdvardis, jis kaitomas skaičiais: vienaskaitos su galūne -et daugiskaita yra su galūne -de, o viena­ * Pirmajam žodyno leidimui 1994 m. parengė Loreta Laužikaitė.


Gramatikos pagrindai

24

skaitos su galūne -t daugiskaita yra su -te: bygget (‘pastatytas’) – byggede (‘pastatyti’); spist (‘suvalgytas’) – spiste (‘suvalgyti’). Kai dalyvis yra sudėtinė veiksmažodžio forma, jis skaičiais nekaitomas. Liepiamoji nuosaka sutampa su bendraties kamienu: at gå (‘eiti’) – gå (‘eik, eikite’), at komme (‘ateiti’) – kom (‘ateik, ateikite’), at sidde (‘sėdėti’) – sid (‘sėdėk, sėdėkite’); liepiamajai nuosakai reikšti danų kalboje taip pat vartojamos konstrukcijos su modaliniais veiksmažodžiais. Po modalinių veiksmažodžių (kunne ‘galėti’, skulle ‘turėti, privalėti’, ville ‘norėti’, måtte ‘turėti, reikėti, būti galima’, turde ‘išdrįsti’, burde ‘derėti’) niekada nevartojama bendraties dalelytė at. Daiktavardis

Danų kalbos daiktavardžiai yra kaitomi skaičiais, turi giminę ir artikelius, su kuriais susijęs jų apibrėžtumas ir neapibrėžtumas. Linksnių formos tėra dvi – vardininkas ir kilmininkas. Kiekviena daiktavardžio frazė gali prisijungti kilmininko galūnę -s (kartais prieš ją dar pridedamas balsis e arba apostrofas); jei žodis baigiasi priebalsiais s, z, x, kilmininką žymi tik apostrofo ženklas: manden (‘šis/tas vyras’) – mandens (‘šio/to vyro’), onkel Hans (‘dėdė Hansas’) – onkel Hanses/Hansʼ arba Hansʼs (‘dėdės Hanso’). Daiktavardžių yra dvi giminės – bendroji ir bevardė. Giminė nurodoma artikelių morfemomis (-)en (bendroji giminė) ir (-)et (bevardė giminė). Nežymimieji daiktavardžių artikeliai yra en ir et, jie eina prieš daiktavardžio vienaskaitos formą ir nurodo, kad kalbama apie neapibrėžtą dalyką: en bog (‘knyga’), et skib (‘laivas’). Žymimieji artikeliai -en ir -et reiškia, kad daiktavardis yra apibrėžtas; šios morfemos pridedamos prie žodžio galo: bogen (‘ši/ta knyga’), skibet (‘šis/tas laivas’). Daugiskaitos žymimoji forma sudaroma prie daugiskaitos formos daiktavardžio pridedant morfemą -(e)ne: bøger (‘knygos’) – bøgerne (‘šios/tos knygos’), børn (‘vaikai’) – børnene (‘šie/tie vaikai’). Žymimosios formos taip pat sudaromos su den, det, de: den bog (‘ši/ta knyga’), det skib (‘šis/tas laivas’), de bøger (‘šios/tos knygos’), de skibe (‘šie/tie laivai’). Yra daiktavardžių, kurių vienaskaitos nežymimoji forma skiriasi tik gimine: en frø (‘varlė’) – et frø (‘sėkla’); en søm (‘siūlė’) – et søm (‘vinis’). Dauguma daiktavardžių turi vienaskaitos ir daugiskaitos formas. Daugiskaitos galūnė yra -e arba -(e)r: dage (‘dienos’), skoler (‘mokyklos’), byer (‘miestai’). Yra daiktavardžių, kurių daugiskaitos forma sutampa su vienaskaitos forma (dažniausiai tai vieno skiemens bevardės giminės daiktavardžiai): et år (‘metai’) – mange år (‘daug metų’), et æg (‘kiaušinis’) – mange æg (‘kiaušiniai’). Kaip ir lietuvių kalboje, kai kurie daiktavardžiai daugiskaitos neturi: smør (‘sviestas’), mælk (‘pienas’). Kiti yra daugiskaitiniai: briller (‘akiniai’), bukser (‘kelnės’), penge (‘pinigai’). Kartais sudarant daugiskaitą pakinta šaknies balsis arba pranyksta laužtinė priegaidė: mand (‘vyras’) – mænd (‘vyrai’), hånd (‘ranka’) – hænder (‘rankos’); hus [hu:ʼs] (‘namas’) – huse [hu:sə] (‘namai’). Daiktavardžių, galūnėje turinčių -el, -en, -er arba priebalsį po trumpojo balsio, žymimoji forma ir daugiskaita yra tokia: en himmel (‘dangus’) – him(me)len (‘šis/tas dangus’), himle (dangūs), et lagen (‘paklodė’) – lag(e)net (‘ši/ta paklodė’), lagner (‘paklodės’), et teater (‘teatras’) – teat(e)ret (‘šis/tas teatras’), teatre (‘teatrai’), en hat (‘skrybėlė’) – hatten (‘ši/ta skrybėlė’), hatte (‘skrybėlės’), en ven – vennen (‘šis/tas draugas’), venner (‘draugai’). Daugiskaitos ir žymimųjų formų galūnės parodytos šioje lentelėje:


Gramatikos pagrindai

25 Vienaskaita

Daugiskaita

Nežymimoji forma

Žymimoji forma

Nežymimoji forma

Žymimoji forma

Bendroji giminė: en dag ‘diena’ en uge ‘savaitė’ en måned ‘mėnuo’

dagen ‘ši/ta diena’ ugen ‘ši/ta savaitė’ måneden ‘šis/tas mėnuo’

dage ‘dienos’ uger ‘savaitės’ måneder ‘mėnesiai’

dagene ‘šios dienos’ ugerne ‘šios savaitės’ månederne ‘šie mėnesiai’

Bevardė giminė: et år ‘(vieni) metai’ et barn ‘vaikas’ et skib ‘laivas’

året ‘šie/tie metai’ barnet ‘šis/tas vaikas’ skibet ‘šis/tas laivas’

år ‘metai’ børn ‘vaikai’ skibe ‘laivai’

årene ‘šie/tie metai’ børnene ‘šie/tie vaikai’ skibene ‘šie/tie laivai’

Būdvardis

Danų kalbos būdvardžiai kaitomi giminėmis, skaičiais ir yra laipsniuojami. Jie gali turėti žymimąją ir nežymimąją formą. Nežymimieji būdvardžiai derinami gimine ir skaičiumi su daiktavardžiu, kurį pažymi. Bevardės giminės būdvardžiai turi galūnę -t. Daugiskaitos galūnė yra -e. Būdvardžių, kurie baigiasi -el, -en, -er, daugiskaitoje išnyksta -e: gammel (‘senas’) – gamle (‘seni’), sjælden (‘retas’) – sjældne (‘reti’), bitter (‘kartus’) – bitre (‘kartūs’). Žymimosios būdvardžių formos galūnė yra -e; ji su daiktavardžiu nederinama. Vienaskaita: Nežymimoji forma Bendroji giminė – en sød fyr ‘mielas vaikinas’

Žymimoji forma Bevardė giminė -t et sødt æble ‘saldus obuolys’

Bendroji giminė -e den søde fyr ‘mielasis vaikinas’

Bevardė giminė -e det søde æble ‘saldusis obuolys’

-e søde æbler ‘saldūs obuoliai’

-e de søde fyre ‘mielieji vaikinai’

-e de søde æbler ‘saldieji obuoliai’

Daugiskaita : -e søde fyre ‘mieli vaikinai’

Būdvardžiai gali būti nelyginamojo, aukštesniojo (galūnė -(e)re) ir aukščiausiojo (galūnė -(e)st) laipsnio: stærk (‘stiprus’) – stærkere (‘stipresnis’), stærkest (‘stipriausias’). Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai sudarant žymimąją formą nepakinta, o aukščiausiasis laips­nis kaitomas kaip nelyginamasis: den ældre broder (‘vyresnysis brolis’) – den ældste ­broder (‘vyriausiasis brolis’). Kai kurių būdvardžių vartojama tik aukštesniojo ir aukščiausiojo arba tik aukščiausiojo laipsnio formos: nedre (‘žemas’), nederst (‘žemiausias’); sidst (‘paskutinis’). Yra netaisyklingai laipsniuojamų būdvardžių: gammel (‘senas’) – ældre (‘senesnis’) – ældst (‘seniausias’); lille (‘mažas’) – mindre (‘mažesnis’) – mindst (‘mažiausias’); ond (‘blogas’) – værre (‘blogesnis’) – værst (‘blogiausias’). Be to, laipsniuojama ir pridedant žodelius mere (���daugiau, labiau’), mest (‘daugiausia, labiausiai’): sulten (‘alkanas’) – mere sulten (‘alkanesnis, labiau alkanas’) – mest sulten (‘alkaniausias, labiausiai alkanas’). Kiekybiniai danų kalbos būdvardžiai žymi skaičiuojamą (mange (‘daug’), få (‘mažai’)) ir neskaičiuojamą (meget (‘daug’), lidt (‘mažai’)) kiekį: mange bøger (‘daug kny-


Gramatikos pagrindai

26

gų’), få aviser (‘mažai laikraščių’); meget tid (‘daug laiko’), meget vand (‘daug vandens’), lidt tid (‘mažai laiko’), lidt vand (‘mažai vandens’). Įvardis

Dabartinėje danų kalboje vartojamų asmeninių ir savybinių įvardžių formos pateiktos šioje lentelėje: A smeniniai įvardžiai Vardininkas Vienaskaita: I jeg ‘aš’ II du (De) ‘tu (Jūs)’ II han, hun ‘jis, ji’ den, det ‘jis, tas, ji, ta’ Daugiskaita: I vi ‘mes’ II I (De) ‘jūs (Jūs)’ III de ‘jie, jos’

Savybiniai įvardžiai Objekto linksnis mig ‘man, mane etc.’ dig (Dem) ‘tau (Jums) etc.’ ham, hende ‘jam, jai etc.’ den, det ‘jam, tam etc.’ sig ‘sau, save etc.’

min, mit, mine ‘mano’ din, dit, dine (Deres) ‘tavo (Jūsų)’ hans, hendes ‘jo, jos’ dens, dets ‘jo, to, jos, tos’ sin, sit, sine ‘savo’

os ‘mums, mus etc.’ jer (Dem) ‘jums (Jums) etc.’ dem ‘jiems, joms etc.’ sig ‘sau, save etc.’

vores ‘mūsų’ jeres (Deres) ‘jūsų (Jūsų)’ deres ‘jų’

Skliaustuose didžiąja raide rašomi įvardžiai De, Dem, Deres vartojami mandagiam kreipiniui reikšti (‘Jūs, Jus, Jūsų’); dabartinėje danų kalboje jie palyginti reti. Įvardis sin, sit, sine (‘savo’) yra vartojamas tik su trečiojo asmens veiksnio vienaskaita; daugiskaitoje sakoma deres (‘jų’). Lietuvių kalboje abiem atvejais vartojamas įvardis ‘savo’: Han læser sine bøger (‘Jis skaito savo knygas’) ir De læser deres bøger (‘Jie skaito savo knygas’). Sangrąžinis įvardis sig vartojamas su trečiojo asmens veiksnio vienaskaita ir daugiskaita: Han satte sig ned (‘Jis atsisėdo’) ir De satte sig ned (‘Jie atsisėdo’), bet jis gali būti ir savarankiškas žodis: Han tager bogen med sig (‘Jis ima tą knygą su savimi’). Pirmojo ir antrojo vienaskaitos asmens įvardžiai min, mit, mine ‘mano’ ir din, dit, dine ‘tavo’ kaitomi ne tik giminėmis (min, din – bendroji giminė; mit, dit – bevardė), bet ir skaičiumi: mine, dine žymi abiejų giminių daugiskaitos formos objektus, pvz.: min/ din bil ‘mano/tavo automobilis’ – mine/dine biler ‘mano/tavo automobiliai’; mit/dit hus ‘mano/tavo namas’ – mine/dine huse ‘mano/tavo namai’. Danų kalboje yra ir kitų rūšių įvardžių. Galima paminėti svarbesnius parodomuosius įvardžius den, det (‘tas’), denne, dette (‘šitas’), disse (‘šitie’), sådan (‘toks’), egen (‘savas’, ‘nuosavas’), (den) samme (‘tas/toks pat’), selv (‘pats’), klausiamuosius-santykinius įvardžius hvad (‘kas’), hvem (‘kas’ – apie asmenį), hvis (‘kieno’), hvilken (‘kuris’). Svarbu įsidėmėti sinonimiškus santykinius įvardžius som ir der (‘kuris’). Som gali eiti ir šalutinio sakinio veiksniu, ir papildiniu, o der tik veiksniu. Kai som eina papildiniu, jis gali būti praleidžiamas: Her er den pige, som sang smukt (‘Čia ta mergaitė, kuri gražiai dainavo’); Bogen, der ligger på bordet, er min (‘Knyga, kuri guli ant stalo, yra mano’); Hvor er de piger, (som) jeg skal køre hjem? (‘Kur tos merginos, kurias turiu nuvežti namo?’).


27

Gramatikos pagrindai

Nežymimasis įvardis man yra apibendrinamosios reikšmės: Man ved ikke rigtig, om vikingerne var de første til at opdage Amerika (‘Nėra tiksliai žinoma, ar būtent vikingai atrado Ameriką pirmieji’); Man kan aldrig vide (‘Žmogus niekada nežinai’). Skaitvardis

Kiekiniai Kelintiniai 0 nul – 1 en/et første 2 to anden 3 tre tredje 4 fire fjerde 5 fem femte 6 seks sjette 7 syv syvende 8 otte ottende 9 ni niende 10 ti tiende 11 elleve ellevte 12 tolv tolvte 13 tretten trettende 14 fjorten fjortende 15 femten femtende 16 seksten sekstende 17 sytten syttende 18 atten attende 19 nitten nittende 20 tyve tyvende 21 enogtyve enogtyvende 30 tredive tredivte 31 enogtredive enogtredivte 40 fyrre fyrretyvende 50 halvtreds halvtredsindstyvende 60 tres tresindstyvende 70 halvfjerds halvfjerdsindstyvende 80 firs firsindstyvende 90 halvfems halvfemsindstyvende 100 hundrede – 1 000 tusinde – 10 000 ti tusinde – 100 000 hundrede tusinde – 1 000 000 en million – 1 000 000 000 en milliard –


28

Netaisyklingai kaitomi veiksmažodžiai | Uregelmæssige danske verber bede (prašyti)  beder, bad, bedt betyde (reikšti)  betyder, betød, betydet bide (kąsti)  bider, bed, bidt binde (rišti)  binder, bandt, bundet blive (pasilikti; tapti)  bliver, blev, blevet bringe (atnešti)  bringer, bragte, bragt briste (plyšti)  brister, brast/bristede, bristet bryde (laužyti)  bryder, brød, brudt burde (reikėti, privalėti)  bør, burde, burdet byde (siūlyti)  byder, bød, budt bære (nešti)  bærer, bar, båret drage (traukti)  drager, drog, draget drikke (gerti)  drikker, drak, drukket drive (vyti)  driver, drev, drevet dø (mirti)  dør, døde, (død) dølge (slėpti)  dølger, dulgte, dulgt falde (kristi)  falder, faldt, faldet fare (važiuoti; skubėti)  farer, for, faret finde (rasti)  finder, fandt, fundet fise (pagadinti orą)  fiser, fes, feset flyde (tekėti, lietis)  flyder, flød, flydt flyve (skristi)  flyver, fløj, fløjet fnyse (šnopuoti)  fnyser, fnøs/fnyste, fnyst fortryde (gailėtis)  fortryder, fortrød, fortrudt fryse (šalti)  fryser, frøs, frosset fyge (pustyti)  fyger, føg, føget følge (sekti)  følger, fulgte, fulgt få (gauti)  får, fik, fået gide (norėti)  gider, gad, gidet give (duoti)  giver, gav, givet glide (slysti)  glider, gled, gledet gnide (trinti)  gnider, gned, gnedet gribe (griebti)  griber, greb, grebet græde (verkti)  græder, græd, grædt gyde (lieti)  gyder, gød, gydt gyse (drebėti)  gyser, gøs/gyste, gyst

gælde (galioti)  gælder, gjaldt, gældt gøre (daryti)  gør, gjorde, gjort gå (eiti)  går, gik, gået have (turėti)  har, havde, haft hedde (vadintis)  hedder, hed, heddet hive (traukti)  hiver, hev, hevet hjælpe (padėti)  hjælper, hjalp, hjulpet holde (laikyti)  holder, holdt, holdt hænge (kabėti)  hænger, hang/hængte, hængt jage (medžioti)  jager, jog, jaget klinge (skambėti)  klinger, klang, klinget knibe (gnybti)  kniber, kneb, knebet komme (ateiti)  kommer, kom, kommet krybe (šliaužti)  kryber, krøb, krøbet kunne (galėti)  kan, kunne, kunnet kvæle (smaugti)  kvæler, kvalte, kvalt lade (leisti)  lader, lod, ladet le (juoktis)  ler, lo, let lide (patikti)  lider, led, lidt ligge (gulėti)  ligger, lå, ligget lyve (meluoti)  lyver, løj, løjet lægge (padėti)  lægger, lagde, lagt løbe (bėgti)  løber, løb, løbet måtte (turėti)  må, måtte, måttet nyde (mėgautis)  nyder, nød, nydt nyse (čiaudėti)  nyser, nøs/nyste, nyst pibe (švilpti)  piber, peb, pebet ride (joti)  rider, red, redet rinde (pratekėti)  rinder, randt, rundet rive (plėšti)  river, rev, revet ryge (rūkyti)  ryger, røg, røget række (paduoti)  rækker, rakte, rakt se (matyti)  ser, så, set sidde (sėdėti)  sidder, sad, siddet sige (sakyti)  siger, sagde, sagt skide (teršti)  skider, sked, skidt skride (žingsniuoti)  skrider, skred, skredet skrige (šaukti)  skriger, skreg, skreget skrive (rašyti)  skriver, skrev, skrevet


29

skulle (privalėti)  skal, skulle, skullet skyde (šauti)  skyder, skød, skudt skælve (drebėti)  skælver, skælvede/ skjalv, skælvet skære (pjauti)  skærer, skar, skåret slibe (tekinti)  sliber, sleb, slebet slide (nunešioti)  slider, sled, slidt slippe (išleisti)  slipper, slap, sluppet slå (mušti)  slår, slog, slået smide (išmesti)  smider, smed, smidt smøre (tepti)  smører, smurte, smurt snige (sėlinti)  sniger, sneg, sneget snyde (šnypšti)  snyder, snød, snydt sove (miegoti)  sover, sov, sovet spinde (nerti; megzti)  spinder, spandt, spundet springe (šokti)  springer, sprang, sprunget spørge (klausti)  spørger, spurgte, spurgt stige (kilti)  stiger, steg, steget stikke (durti)  stikker, stak, stukket stinke (smirdėti)  stinker, stank, stinket stjæle (vogti)  stjæler, stjal, stjålet stride (kovoti)  strider, stred, stridt stryge (lyginti)  stryger, strøg, strøget strække ((iš-)tiesti)  strækker, strakte, strakt stå (stovėti)  står, stod, stået svide (deginti)  svider, sved, svedet

Netaisyklingai kaitomi veiksmažodžiai

svinde (mažėti)  svinder, svandt, svundet svinge (mojuoti; svyruoti)  svinger, svang/svingede, svunget/svinget sværge (prisiekti)  sværger, svor/ sværgede, svoret/sværget synge (dainuoti)  synger, sang, sunget synke (skęsti, grimzti)  synker, sank, sunket sælge (parduoti)  sælger, solgte, solgt sætte (sodinti)  sætter, satte, sat tage (imti)  tager, tog, taget tie (tylėti)  tier, tav, tiet træde (žengti)  træder, trådte, trådt træffe (sutikti)  træffer, traf, truffet trække (traukti)  trækker, trak, trukket turde (drįsti)  tør, turde, turdet tvinge (priversti)  tvinger, tvang, tvunget tælle (skaičiuoti)  tæller, talte, talt vide (žinoti)  ved, vidste, vidst vige (pasitraukti)  viger, veg, veget ville (norėti)  vil, ville, villet vinde (laimėti)  vinder, vandt, vundet vride (sukti)  vrider, vred, vredet vække (žadinti)  vækker, vækkede/ vakte, vækket/vakt vælge (rinkti)  vælger, valgte, valgt være (būti)  er, var, været æde (ėsti)  æder, åd, ædt


탑odyn A s


A

à [ˈa] praep.: po (kiek); 10 frimærker ~ 5 kr.: 10 pašto ženklų po 5 kronas. Aalborg žr. Ålborg abe [ˈa:bə], -n, -r sub.: beždžionė. abonnement [ɑbonəˈmɑŋ], -et, -er sub.: prenumerata. abonnere [ɑboˈne:ʼʌ], -de verb.: 1) prenumeruoti; 2) prk. (kuo) tikėti; (ką) palai­ kyti/paremti; han -r stadig på alle ­socialismens grundsætninger: jis tebetiki visomis socializmo tiesomis. aborre [ˈɑˌbo:o], -n, -r sub.: ešerys. absolut [ɑbsoˈlud] adj.: absoliutus; neabejotinas; ~ flertal: absoliuti dauguma; adv.: būtinai; ~ ikke: visiškai ne. acceleration [ɑgselərɑˈʃo:ʼn], -en, -er sub.: (pa)greitinimas; (pa)greitėjimas. accelerere [ɑgseləre:ʼʌ], -de verb.: (pa)grei­tinti; (pa)greitėti. acceptabel [ɑgsɛbˈta:ʼbəl] adj.: priimtinas. acceptere [ɑgsɛbˈte:ʼʌ], -de verb.: priimti. ad [(ˈ)að] praep.: 1) į, nuo, *; gå op ~ bakke: lipti į kalną; ned ~ bakke: nuo kalno; op ~ trappen: laiptais aukštyn; 2) apie laiką: hen ~ aften: į va­ka­rą, vakarop; ~ åre: po kažkiek metų; su metais; 3) po (kiek); to ~ gangen: po du; du iš karto; 4) iš, *; le ~ ham: juoktis iš jo; klappe ~ ham: ploti jam. adel [ˈa:ʼðəl], -en, ÷ sub.: kilmingieji; aristokratai; -ig adj.: kilmingas; -s|mand, -en, -mænd sub.: aristokratas, -ė smob. adgang [ˈadˌgɑŋʼ], -en, -e sub.: įėjimas; give ~ til: įleisti; suteikti galimybę; -s|eksamen [ˈaðgɑŋsɛgˌsa:mən], -en, -er/ -eksaminer sub.: stojamasis ­egzaminas; -s|kort [ˈaðgɑŋsˌkɔ:d], -et, – sub.: 1) leidimas, bilietas; 2) prk. bilietas (tam tikra sąlyga kur patekti); -et til universitetet er gode karakterer: geri pa­žymiai yra bilietas į universi­tetą. adjektiv [ˈaðjɛgˌti:ʼv], -et, -er sub.: būdvardis.

adlyde [ˈaðˌly:ʼðə], -lød, -lydt verb.: klausyti, paklusti. adm. sutr.: administracija, administracinis, administruojantis. administration [aðminisdrɑˈʃo:ʼn], -en, -er sub.: 1) administracija; 2) valdymas. administrere [aðminiˈsdrɛ:ʼʌ], -de verb.: ad­mi­nistruoti, valdyti. adoptere [adʌbˈte:ʼʌ], -de verb.: įvaikinti. adr. sutr. adresse: adresas. adresse [aˈdræsə], -n, -r sub.: adresas; -kort [ˌkɔ:d], -et, – sub.: siuntinio kortelė. adressere [adrɛˈse:ʼʌ], -de verb.: adresuoti. adskil|le [ˈaðˌsgelʼə], -te verb.: atskirti; ~ sig fra: išsiskirti, atsiskirti. adskillige [aðˈsgelʼi:ə] pron.: kai kurie, keletas; -e gange: keletą kartų. adskilligt [aðˈsgelʼid] adv.: žymiai, daug; ~ sværere: gerokai sunkiau. adspred|e [ˈaðˌsbrɛ:ʼdə], -te verb.: (pra)links­minti, išblaškyti; -else, -n, -r sub.: pramoga. adv. sutr. advokat: advokatas. advare [ˈaðˌvɑ:ʼɑ], -de verb.: (imod) įspėti, perspėti. advarsel [ˈaðˌvɑsl], -en, -er sub.: įspėjimas. adverbi|um [aðˈvæʀʼbiåm], -et, -er sub.: prieveiksmis m. advokat [aðvoˈka:ʼd], -en, -er sub.: ad­vo­ katas, -ė smob. af [(ˈ)a] praep.: iš, nuo, *: 1) ud ~: iš; ud ~ stuen: iš kambario; 2) en ~ damerne: viena iš moterų; 3) han tog ringen ~ fingeren: jis nusimovė žiedą nuo piršto; 4) apie medžiagą: iš; ~ sølv: iš sidabro; ~ træ: medinis; 5) nuosavybei reikšti: ejeren ~ ­huset: namo šeimininkas; han lånte 30 ­kroner ~ mig: jis pasiskolino iš manęs 30 kronų; 6) veikėjui reikšti: huset er bygget ~ ejeren selv: namas pastatytas paties savininko; 7) apie kvapą ir skonį: her lugter ~ gas: čia jaučiamas dujų kvapas; 8) priežasčiai reikšti: dø ~ sult: mirti nuo/ iš bado; ~ hvilken grund?: dėl kokios priežasties, kodėl?; ~ erfaring: iš patirties; kiti pasakymai: det følger ~ sig selv: savaime suprantama; det er pænt ~ dig: tu labai malonus; kaip miela iš tavo pusės; ~ og til: kartais.


afbestille afbestil|le [ˈɑwbeˌsdelʼə], -te verb.: atšaukti užsakymą. afbryde [ˈɑwˌbry:ʼðə], -brød, -brudt verb.: 1) pertraukti, įsiterpti (kam nors kalbant); 2) nutraukti (veiksmą, procesą); 3) išjungti (dujas, elektrą); vær venlig ikke at ~ mig: prašom manęs nepertraukinėti. afbud [ˈɑwˌbuð], -det, – sub.: neigiamas atsakymas; atsisakymas; sende ~, melde ~: atsisakyti (atvykti). afd. sutr. afdeling: skyrius. afdeling [ˈɑwˌde:ʼleŋ], -en, -er sub.: 1) skyrius; 2) skirsnis m., dalis f.; 3) padalinys; koncertens første ~: pirmoji koncerto dalis. afdød [ˈɑwˌdøðʼ], -t, -e adj.: miręs. affald [ˈɑwˌfalʼ], -et, ÷ sub.: atmatos, atliekos, šiukšlės; -s|skakt [ˈɑwfalˌsgɑgd], -en, -er sub.: šiukšlių vamzdis m. affære [aˈfɛ:ʌ], -n, -r sub.: 1) reikalas, dalykas; istorija; 2) meilės romanas; at have en ~ med ngn: turėti meilės romaną su kuo nors. afgang [ˈɑwˌgɑŋʼ], -en, -e sub.: išėjimas; išvykimas; -s|eksamen [ˈɑwgɑŋsɛgˌsa:mən], -en, -er/-eksaminer sub.: baigiamasis egzaminas; -s|tid, -en, -er sub.: (traukinio, autobuso, lėktuvo) išvykimo laikas. afgift [ˈɑwgifd], -en, -er sub.: mokestis m.; mokesčiai, rinkliava. afgjort [ˈɑwˌgjoʀʼd] adj.: išspręstas, nulemtas; baigtas; så er det ~!: nuspręsta! afgrøde [ˈɑwˌgrö:ðə], -n, -r sub.: 1) maistiniai augalai; 2) derlius. afgud [ˈɑwˌguð], -en, -er sub.: stabas, dievybė. afgøre [ˈɑwˌgö:ʼʌ], -gør, -gjorde, -gjort verb.: baigti; nuspręsti; išspręsti (konfliktą); det tør jeg ikke ~: apie tai aš negaliu spręsti; -lse, -n, -r sub.: sprendimas; -nde part.: lemiamas. afgå [ˈɑwˌgå:ʼ], -gik, -gået verb.: iškeliauti, išvykti; ~ ved døden: mirti. afholde [ˈɑwˌhʌlʼə], -holdt, -holdt verb.: 1) vesti (susirinkimą); 2) surengti, organizuoti; ~ sig fra: susilaikyti (nuo ko). afhopper [ˈɑwˌhʌbʌ], -en, -e sub.: (politinis) perbėgėlis, pabėgėlis, -ė smob.

34 afhænge (af) [ɑwˈhɛŋʼə], -hang, -hængt verb.: priklausyti (nuo). afhængig [ɑwˈhɛŋʼi] adj.: priklausomas; -hed, -en, ÷ sub.: priklausomybė. afhør|e [ˈɑwˌhø:ʼʌ], -te verb.: apklausti, tardyti; -ing, -en, -er sub.: tardymas. aflevere [ˈɑwleˌve:ʼʌ], -de verb.: pristatyti; atiduoti; perduoti; ~ frakken i garderoben: atiduoti paltą į rūbinę; ~ en hilsen (til): perduoti linkėjimus. aflevering [ˈɑwleˌve:ʼeŋ], -en, -er sub.: pristatymas; atidavimas; perdavimas. aflys|e [ˈɑwˌly:ʼsə], -te verb.: atšaukti (kas planuota); -ning, -en, -er sub.: atšaukimas. aflægge [ˈɑwˌlɛ:gə], -lagde, -lagt, verb.: 1) pateikti; 2) mesti, atsikratyti (blogo įpročio); aflægge en rapport: pateikti ataskaitą; ~ prøve: laikyti egzaminą; ~ besøg: ap(si)lankyti. afløs|e [ˈɑwˌlø:ʼsə], -te verb.: (pa)keisti; metal bliver mere og mere -t af plastic: metalą vis dažniau keičia plastikas; -er, -en, -e sub.: pamaina (asmuo, pakeičiantis kitą); -ning, -en, -er sub.: (pa)keitimas. afrejse [ˈɑwˌrɑjsə], -n, -r sub.: išvažiavimas, išvykimas. afrejs|e, -te verb.: išvažiuoti, išvykti. Afrika [ˈɑfrika] sub.: Afrika. afrikaner [ɑfriˈka:ʼnʌ], -en, -e sub.: afrikietis, -ė smob. afrikansk [ɑfriˈka:ʼnsg] adj.: afrikietiškas, Afrikos. afs. sutr. afsender: siuntėjas. af|se [ˈɑwˌse:ʼ], -så, -set, verb.: numatyti, skirti (lėšų, laiko); at ~ tid til mødet: paskirti laiko susitikimui. afsend|e [ˈɑwˌsɛnʼə], -te verb.: išsiųsti; -else, -n, -r sub.: išsiuntimas; -er, -en, -e sub.: siuntėjas, -a smob. afsides [ˈɑwˌsi:ʼðəs] adj.: nuošalus; en ~ egn: užkampis m.; adv.: toli. afskaffe [ˈɑwˌsgɑfə], -de verb.: anuliuoti, panaikinti, nutraukti; -lse, -n, ÷ sub.: anuliavimas, nutraukimas. afsked [ˈɑwˌsge:ʼð], -en, ÷ sub.: 1) išsiskyrimas; atsisveikinimas; 2) atleidimas (iš darbo); tage ~ (med): atsisveikinti (su); få sin ~: būti atleistam (iš darbo).


35 afskedige [ˈɑwˌsge:ʼði:ə], -de verb.: atleisti (iš darbo). afskedigelse [ˈɑwˌsgeʼðiəlsə] -n, -r sub.: atleidimas (iš darbo). afslag [ˈɑwˌsla:ʼ(j)], -et, – sub.: 1) neigiamas atsakymas; 2) nuolaida, (kainų) sumažinimas; få ~ på anmodning: gauti neigiamą atsakymą dėl prašymo. afslappet [ˈɑwˌsla:bəð], adj.: 1) atsipalaidavęs, nesuvaržytas, ramus; 2) kasdienis, paprastas (apie aprangą). afslutning [ˈɑwˌsludneŋ], -en, -er sub.: pabaiga. afslutte [ˈɑwˌsludʌ], -de verb.: (pa/už)baigti. afslør|e [ˈɑwˌslø:ʼʌ], -ede verb.: aptikti, atskleisti; -ing, -en, -er sub.: atradimas, atskleidimas. af|slå [ˈɑwˌslå:ʼ], -slog, -slået verb.: duoti neigiamą atsakymą, atmesti. afsnit [ˈɑwˌsnid], -tet, – sub.: 1) dalis f.; pastraipa; skyrius; 2) (televizijos serialo) serija; 3) ruožas (fronte). afspænding [ˈɑwˌsbɛnʼeŋ], -en, -er sub.: iškrova; atsipalaidavimas. afstand [ˈɑwˌsdanʼ], -en, -e sub.: nuotolis, atstumas; i en ~ af 5 m: 5 m atstumu; holde ~: laikytis atstumo; tage ~ fra ngt/ngn: atsiriboti; kritikuoti. afsætning [ˈɑwˌsɛdniŋ], -en, -er sub.: pardavimas. af|sætte [ˈɑwˌsɛdə], -satte, -sat verb.: 1) atidėti, skirti (pinigų, laiko); 2) atleisti (iš vadovaujamojo darbo); 3) pardavinėti. af|tage [ˈɑwˌta:] -tog, -taget verb.: mažėti, kristi. aftagende [ˈɑwˌta:ʼ(j)ənə] part.: mažėjantis, krintantis. aftale [ˈɑwˌta:lə], -n, -r sub.: sutartis f., susitarimas; efter ~: pagal susitarimą; så er det en ~!: sutarta! aftal|e, -te verb.: susitarti, sutikti; aften [ˈɑfdən], -en, -er sub.: vakaras; god ~ !: labas vakaras!; i ~: šįvakar; i aftes: vakar vakare; om -en: vakare, vakarais; til langt ud på -en: iki vėlaus vakaro; spise til ~: vakarieniauti; -skole [ˌsgo:lə], -n, -r sub.: vakarinė mo­ kyk­la; -s|mad [sˌmað], -en, ÷ sub.: vakarienė. afveksling [ˈɑwˌvɛgsleŋ], -en, -er sub.: per-

aktivitetsrum maina, įvairovė; til en ~: įvairumo dėlei; for -ens skyld: dėl permainos. afvige [ˈɑwˌvi:ʼʌ], afveg, afveget verb.: nukrypti; skirtis; -lse, -n, -r sub.: nukrypimas; skirtumas; -nde part.: skirtingas; priešingas; nukrypstantis. afviger [ˈɑwˌvi:ʼə], -en, -e sub.: nepritapėlis; nukrypėlis. afvikle [ˈɑwˌveglə], -de, -t verb.: 1) surengti, pravesti; 2) uždaryti, pabaigti; ~ en konference: surengti konferenciją; ~ et firma: uždaryti firmą. afvis|e [ˈɑwˌvi:ʼsə], -te verb.: 1) atsakyti, atmesti; 2) neįleisti; -ning, -en, -er sub.: neigiamas atsakymas, atmetimas. agitation [agitaˈʃo:ʼn], -en, -er sub.: agitacija. agitator [agiˈta:tɔ], -en, -er sub.: agitatorius. agitere [agiˈte:ʼʌ], -de verb.: agituoti. agurk [aˈguʀg], -en, -er sub.: agurkas; syltede -er: marinuoti agurkai; -tid [tiðʼ], -en, -er sub.: vasaros laikas, kai trūksta naujienų ir žiniasklaida iš menkų įvykių išpučia burbulą. aha [ɑˈhɑ] interj.: aha. ahorn [ˈaˌhoʀʼn], -en, – sub.: klevas; -sirup [ˈsiʼʀɔb], -en, -er sub.: klevų sirupas. akademi [akadeˈmi:ʼ], -et, -er sub.: akademija; -ker [akaˈde:ʼmigʌ], -en, -e sub.: žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą; -medlem [akadeˈmimɛðˌlɛmʼ], -met, -mer sub.: akademikas, -ė smob.; -sk [akaˈde:ʼmisg] adj.: akademiškas; mokslinis. 1 akkurat [ɑkuˈrɑ:ʼd] adj.: tvarkingas; tikslus. 2 akkurat adv.: tiksliai, kaip tik. a-kraftværk [ˈa:ʼkrɑfdˌvæʀʼg], -et, -er sub.: atominė elektrinė. aksel [ˈɑgsəl], -en, -er sub.: ašis; velenas. akt [ˈɑgd], -en, -er sub.: aktas, veiksmas. aktie [ˈɑgʃə], -n, -r sub.: akcija; -selskab, -et, -er sub.: akcinė bendrovė. aktiv [ˈɑgˌti:ʼv] adj.: aktyvus, veiklus; -itet [ɑgtiviˈte:ʼd], -en, -er sub.: aktyvumas, veiklumas; pl.: veikla. aktivitetsrum [ɑgtiviˈte:ʼdsʀɔm], -met, – sub.: žaidimų ar veiklos salė.


aktuel aktuel [ɑgtuˈɛlʼ] adj.: aktualus; šiuolaikinis; i den -le situation: šiuo atveju; kalbamojoje situacijoje. al [ˈalʼ] adj.: visas, visoks, visokeriopas; alle pl.: visi; af ~ magt: iš visų jėgų; -t andet end: toli gražu ne; -t i -t: iš viso; når -t kommer til -t: galų gale; -t imens: tuo metu, kai; -t muligt: visa kas; én gang for -le: kartą visiems laikams; negrąžinamai (apie galutinį, nekeičiamą sprendimą); le vegne: visur kur; -le tiders: nuostabus. alarm [aˈlɑ:ʼm], -en, -er sub.: aliarmas, pavojaus signalas; slå ~: skelbti pavojų. alarmblus [aˈlɑ:ʼmˌblus], -set, - sub.: signalinė raketa. alarmeringsøvelse [alɑˈmeʼʀeŋsˌø:vəlsə], -n, -r sub.: kontrolinės pratybos. albue [ˈalbu:ə], -n, -r sub.: alkūnė; have spidse -er: alkūnėmis prasimušti sau kelią, lipti per galvas. album [ˈalbåm], -met, -mer/-s sub.: albumas. aldeles [alˈde:ʼləs] adv.: visiškai; ~ ikke: visiškai ne. alder [ˈalʼʌ], -en, aldre sub.: amžius; i Deres ~: Jūsų amžiaus (esant); han er på min ~: jis mano amžiaus; -dom [dʌm], -men, ÷ sub.: senatvė; -doms|hjem [ˈalʌdʌmsˌjɛmʼ], -met, – sub.: senelių namai; -s|grænse [sˌgrænsə], -n, -r sub.: amžiaus riba; falde for -n: būti pensinio amžiaus, išeiti į pensiją. aldrig [ˈɑldri] adv.: niekada; ~ mere: daugiau niekada; ~ så snart... før: kai tik..., tai; ~ i mine dage: niekada mano gyvenime; ~ ngn sinde: niekada niekada. alene [aˈle:nə] adj., ind.: vienas, vienišas; vi var helt ~: mes buvome visiškai vieni; adv.: (vien) tik; ikke ~ ..., men også: ne tik ..., bet ir. alfabet [alfaˈbe:ʼd], -et, -er sub.: abėcėlė; i -isk orden: pagal abėcėlę. Algeriet [alˈʃeʼʀiəð], sub.: Alžyras. alkohol [ˈalkohʌl(ʼ)], -en, -er sub.: alkoholis m.; -fri [ˌfri:ʼ] adj.: nealkoholinis; -isme [alkohoˈlismə], -n, ÷ sub.: alkoholizmas. allé [aˈle:ʼ], alleen, alleer sub.: alėja.

36 allehelgensdag [aləˈhɛljənsˌdæʼ(j)], -en, -e sub.: Visų Šventųjų diena. aller|bedst [ˈalʼʌˌbɛsd] adj.: pats geriausias; adv.: geriausiai iš visų; -først [ˌfɔ̈:ʀsd] adj.: pirmučiausias; adv.: visų pirma; -helst [ˌhɛlʼsd] adv.: visų labiausiai; -højst [ˌhʌjʼsd] adv.: visų daugiausia, visų labiausiai; -mest [ˌme:ʼsd] adv.: visų labiausiai; -mindst [ˌmenʼsd] adj.: visų mažiausias; adv.: mažiausiai. allerede [aləˈrɛ:ðə] adv.: jau. alliance [aliˈɑŋsə], -n, -r sub.: sąjunga, aljansas. alliere [aliˈe:ʼʌ], -de verb.: ~ sig med: sudaryti sąjungą (su); susivienyti; -t [aliˈe:ʼʌð] part.: 1) sąjunginis; 2) sąjungininkas. alligevel [aˈli:(ə)ˌvɛl(ˈ)] adv.: visgi, vis dėlto. almen [ˈalˌme:ʼn] adj.: bendras, visuotinis; det -e vel: visuotinė gerovė. almindelig [alˈmenʼ(ə)li] adj.: 1) paprastas, įprastas; 2) visuotinis, bendras; ganske -e mennesker: paprasti žmonės; ~ valgret: visuotinė rinkimų teisė; ~ værnepligt: visuotinė karo prievolė; -hed, -en, -er sub.: 1) visuotinumas; 2) banalybė; i ~: paprastai; įprastai; -vis [vi:ʼs] adv.: šiaip jau, paprastai. Alperne [ˈalbʌnə] sub., pl.: Alpės. alt [ˈalʼd] adj.: žr. al; viskas. altan [alˈta:ʼn], -en, -er sub.: balkonas. altid [ˈalʼˌtið] adv.: visada, visuomet; for ~: visam laikui; det er da ~ ngt: vis jau šis tas. alting [ˈalʼˌteŋʼ] pron.: viskas, visa kas. altså [ˈalʼsʌ] adv.: taigi; du har ~ set ham?: tai tu jį matei?; og det er ~ hans bror!: tai čia gi jo brolis! alverden [alˈveʀdən], -en, -er sub.: visas pasaulis; visa kas; didžiuma; hvad (hvor, hvorfor, hvordan) i ~ ?: kas (kur, kodėl, kaip), po galais? alvor [ˈalvɔ], -en/et, ÷ sub.: rimtis; rimtumas; for ~: rimtai; -lig [alˈvɔʼli] adj.: rimtas; blive -t vred: rimtai supykti; tage ngt -t: rimtai vertinti, žiūrėti (į ką). amatør [amaˈtø:ʼʀ], -en, -er sub.: mėgėjas, -a smob.;


37 -fodbold [foðˌbʌlʼd] sub., ind.: ­mėgėjiškas futbolas; -fotograf [fotoˌgrɑ:ʼf], -en, -er sub.: foto­ grafas(-ė) mėgėjas, -a smob. ambassad|e [ɑmbaˈsa:ðə], -en, -er sub.: ambasada; -ør [ɑmbasaˈdø:ʼʀ], -en, -er sub.: ambasadorius, -ė smob. ambition [ɑmbiˈʃoʼn], -en, -er sub.: ambicija, siekis, tikslas. ambulance [ɑmbuˈlɑŋsə], -n, -r sub.: greitosios pagalbos mašina; greitoji; tilkalde -n: iškviesti greitąją pagalbą. Amerika [aˈme:ʼʀika] sub.: Amerika; -ner [ameʀiˈka:ʼnʌ], -en, -e sub.: amerikietis, -ė smob.; -nsk [ameʀiˈka:ʼnsg] adj.: amerikietiškas, amerikiečių, Amerikos. 1 amme [ˈɑmə], -de verb.: žindyti. 2 amme [ˈɑmə], -n, -r sub.: žindyvė. amt [ˈɑmʼd], -et, -er sub.: apskritis f. amtslig [ˈɑmʼdsli], -t, adj.: apskrities. analyse [anaˈly:sə], -n, -r sub.: analizė; -re [analyˈse:ʼʌ], -de verb.: analizuoti. ananas [ˈananas], -sen, -ser sub.: ananasas. anbefal|e [ˈanbeˌfa:ʼlə], -ede verb.: rekomenduoti; patarti; -et adj.: registruotas (laiškas); -ing, -en, -er sub.: rekomendacija. anbringe [ˈanˌbrɛŋʼə], -bragte, -bragt verb.: patalpinti; padėti; pastatyti. and [ˈanʼ], -en, ænder sub.: 1) antis f.; 2) prk. antis (paskleista apgaulė, melaginga žinia). andagtsrum [ˈanˌdɑgdsʀɔm], -met, - sub.: kop­lytėlė, maldos kambarys (ligoninėje). andel [ˈanˌdeʼl], -en, -e sub.: dalis; dalinė savininkystė. anden [ˈanən] num., pron.: antras; kitas; en ~ gang: kitą kartą, vėliau; kan vi ikke snakke om det en ~ gang?: ar negalėtume pašnekėti apie tai kada kitą kartą?; på den ~ side: 1) kitoje pusėje; 2) kita vertus; -rangs [ˌrɑŋʼs] adj.: antrarūšis. anderledes [ˈɑnʌˌle:ʼðəs] adv.: kitaip, kitu būdu; tænke ~: galvoti kitaip; være ~ end: būti kitokiam negu; skirtis (nuo ko). andet [ˈanəð] num., pron.: kita(s), antra(s); for det ~: antra; ikke ~ end: niekas kita kaip; hvad ~ ?: kas dar?; alt ~ end dyrt: visiškai nebrangu. andre [ˈɑndrʌ] pron., pl.: kiti; med ~ ord:

ankomme kitaip tariant; hvem ~ end hun: kas, jei ne ji; komme på ~ tanker: persvarstyti; apsigalvoti. ane [ˈa:nə], -de verb.: nujausti; -lse, -n, -r sub.: 1) nuojauta; 2) trupučiukas; ikke have ngn -lse om: neturėti jokio supratimo (apie ką); en ~ irriteret: kiek susierzinęs. anemone [anəˈmoːnə] -n, -r sub.: 1) hvid ~: plukė; 2) blå ~: žibutė. anerkend|e [ˈanʌˌkɛnʼə], -te verb.: 1) pripažinti; 2) įvertinti; -else, -n, -r sub.: pripažinimas; -t part.: pripažintas, garsus. anfald [ˈanˌfalʼ], -et, – sub.: 1) priepuolis m.; 2) užpuolimas; i et ~ af vrede: pykčiui pagavus. anfør|e [ˈanˌfø:ʼʌ], -te verb.: 1) vadovauti; 2) nurodyti, pateikti (informaciją); -er [ˈanˌfø:ʌ], -en, -e sub.: vadovas, -ė smob. anførsel [ˈanˌfø:ʼsl], -en, -er sub.: 1) vadovavimas; 2) nurodymas, nuoroda; -s|tegn [stɑjʼn] -et, – sub.: kabutės. ang. sutr. angående: dėl. anger [ˈɑŋʼʌ], -en, ÷ sub.: atgaila. angre [ˈɑŋrʌ], -de verb.: atgailauti. angreb [ˈanˌgrɛ:ʼb], -et, – sub.: 1) ataka, puolimas; 2) priepuolis m. an|gribe [ˈanˌgri:ʼbə], -greb, -grebet verb.: atakuoti, pulti. angst [ˈɑŋʼsd], -en, ÷ sub.: baimė; være ~ (for): bijoti. angå [ˈanˌgå:ʼ] angik, angået verb.: būti susijusiam, turėti ryšį; -ende praep.: dėl (to). anholde [ˈanˌhʌlʼə] anholdt, anholdt verb.: sulaikyti, areštuoti; -lse, -n, -r sub.: sulaikymas, areštas; -lses|ordre [lsəsˌɔ:ʼdrʌ], -n, -r sub.: įsakymas areštuoti. anhænger [ˈanˌhɛŋ(ʼ)ʌ], -en, -e sub.: priekaba. 1 anke [ˈɑŋgə], -n, -r sub.: skundas, apeliacija. 2 anke, -de verb.: apskųsti (teismui). ankel [ˈɑŋʼgl], -en, ankler sub.: kulkšnis. 1 anklage [ˈanˌkla:(j)ə], -n, -r sub.: kaltinimas. 2 anklage, -de verb.: kaltinti; den -de: kaltinamasis, -oji smob. an|komme [ˈanˌkʌmʼə], -kom, -kommet verb.: atvykti, ateiti, atkeliauti; -komst, -en, -er sub.: atvykimas.


anledning anledning [ˈanˌleðʼneŋ], -en, -er sub.: akstinas, pretekstas; proga; priežastis; give ~ til: duoti pretekstą; i ~ af brylluppet: vestuvių proga, dėl vestuvių. anlæg [ˈanˌlɛ:ʼg], -get, – sub.: 1) įrenginiai, įranga; statinių ir konstrukcijų kompleksas; 2) parkas; skveras; 3) polinkis (į ką); talentas; han har gode ~ for musik: jis turi gabumų muzikai; medfødte ~: įgimti gebėjimai. anlægge [ˈanˌlɛ:ʼgə], anlagde, anlagt verb.: pastatyti, įrengti, įkurti. anmeld|e [ˈanˌmɛlʼə], -te verb.: 1) pranešti, informuoti; 2) įskųsti, įduoti; 3) recenzuoti; -else, -n, -r sub.: 1) pranešimas, informavimas; 2) įskundimas; 3) recenzija; -er [ˈanˌmɛlʼʌ], -en, -e sub.: 1) recenzentas, -ė smob.; 2) informatorius. anmod|e (om) [ˈanˌmo:ʼðə], -ede verb.: prašyti (ko); -ning, -en, -er sub.: prašymas; rette en -ning: kreiptis su prašymu, prašyti. annonce [aˈnʌŋsə], -n, -r sub.: skelbimas; rek­lama; sætte en ~ i avisen: įdėti (duoti) skelbimą į laikraštį, paskelbti. anonym [anoˈnyʼm] adj.: anoniminis, bevardis; -e vidner: anoniminiai liudytojai. anorak [anoˈrɑg], -ken, -ker sub.: anorakas; (grenlandiška) striukė su gobtuvu. ansat [ˈanˌsad] adj.: darbuotojas, -a smob.; de -te: darbuotojai, personalas. anse [ˈanˌse:ʼ], anså, anset verb.: laikyti, manyti; jeg -r dig for min ven: aš laikau tave savo draugu; -else, -n, ÷ sub.: pagarba; reputacija; -(e)lig [anˈse:ʼli] adj.: reikšmingas, svarbus; -t part.: gerbiamas; žinomas, žymus. ansigt [ˈanˌsegd], -et, -er sub.: veidas; ~ til ~: vienas priešais kitą, akis į akį; redde ~: (iš)saugoti reputaciją/gerą vardą; han løj mig lige op i mit åbne ~: jis melavo man tiesiai į akis; tabe ~: prarasti gerą vardą; būti pažemintam. anskaffe [ˈanˌsgɑfə], -de verb.: įsigyti; -lse, -n, -r sub.: 1) įsigijimas; 2) pirkinys. anskue [ˈanˌsgu:ʼə], -de verb.: 1) (­ į)­vertinti; susidaryti nuomonę; 2) (nu)žvelgti; det er vigtigt at ~ sagen fra flere vinkler: svarbu įvertinti šį klausimą iš įvairių pusių.

38 anslå [ˈanˌslåʼ], anslog, -et verb.: 1) nustatyti vertę, įvertinti. anspore [ˈanˌsbo:ʼʌ], -de verb.: skatinti, raginti; įkvėpti. anstreng|e [ˈanˌsdræŋʼə], -te verb.: dėti pastangų; ~ sig: stengtis; įsitempti; -else, -n, -r sub.: įsitempimas; pastangos; -ende part.: varginantis; -t part.: įsitempęs; įtemptas. anstændig [anˈsdɛnʼdi] adj.: padorus; deramas; -hed, -en, ÷ sub.: padorumas. ansvar [ˈanˌsvɑ:ʼ], -et, ÷ sub.: atsakomybė; drage til ~ for: patraukti atsakomybėn; påtage sig -et for: prisiimti atsakomybę (už ką); stå til ~ for ngt: būti patrauktam atsakomybėn (už ką); stå til ~ over for ngn: turėti pasiaiškinti (kam) už savo veiksmus; -lig adj.: atsakingas; -s|løs [ˈansvɑ(:)sˌlø:ʼs] adj.: neatsakingas; nejaučiantis atsakomybės. ansætte [ˈanˌsɛdə], ansatte, ansat verb.: 1) įdar­binti, priimti į darbą; 2) paskirti; nustatyti; -lse, -n, -r sub.: įdarbinimas. ansøg|e [ˈanˌsø:ʼ(j)ə], -te verb.: prašyti; teikti paraišką; -ning, -en, -er sub.: prašymas; paraiška. antage [ˈanˌta:ʼ(j)ə], antog, antaget verb.: 1) tarti, daryti prielaidą; 2) įdarbinti, priimti; -lig adj.: priimtinas, tinkamas; adv.: turbūt, galbūt; -lse, -n, -r sub.: prielaida, hipotezė. antal [ˈanˌtal], -let, – sub.: skaičius; kiekis m. anti- [ˈanti] praef.: anti-, ne-. antyd|e [ˈanˌty:ʼðə], -ede verb.: užsiminti; duoti suprasti; han har -et, at han vil komme: jis užsiminė, kad atvažiuos; -ning [ˈanˌtyðʼneŋ], -en, -er sub.: užuomina. anvend|e [ˈanˌvɛnʼə], -te verb.: naudoti, taikyti; -elig adj.: pritaikomas, panaudojamas; -else, -n, -r sub.: panaudojimas, pritaikymas. anvis|e [ˈanˌvi:ʼsə], -te verb.: 1) nurodyti; 2) rekomenduoti; nukreipti (pas ką). apotek [ɑpoˈte:ʼg], -et, -er sub.: vaistinė; -er, -en, -e sub.: vaistininkas, -ė smob. apparat [ɑpɑˈrɑ:ʼd], -et, -er sub.: prietaisas; aparatas.


Aurelija Griškevičienė Norvegų–lietuvių kalbų žodynas Ramunė Dambrauskaitė-Muralienė Švedų kalbos gramatika Rasa Ruseckienė Islandų kalbos gramatika Birutė Spraunienė Danų kalbos gramatika

din an a

Ebbe Flatau – Vilniaus universiteto Skandinavistikos katedros lektorius (1991–1995), Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuro Lietuvoje direktorius (1995–1999). „Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos“ yra „Scandinavistica Vilnensis“ serijos dalis. Ją sudaro Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro parengtos ir aprobuotos mokymo priemonės (gramatikos, mokomieji žodynai, vadovėliai, tekstų antologijos).

Dansk–litauisk ordbog

om Mok osi tica  s i v 7

   knygos os ilnen  V

 Vilnen

tic vis a 

Danu˛–lietuviu˛ kalbu˛ žodynas

din an a

Serijoje „Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos“ dar numatoma išleisti:

Loreta Vaicekauskienė – Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė, vertėja.

sis Sc

Aurelija Griškevičienė Norvegų kalbos gramatika (2012) Ramunė Dambrauskaitė-Muralienė, Ērika Sausverde Švedų–lietuvių kalbų žodynėlis (2012)

Danu˛–lietuviu˛ kalbu˛ žodynas

Šis atnaujintas – papildytas ir pataisytas – Danų–­ lietuvių kalbų žodynas yra puiki pagalbinė priemonė mokytis danų kalbos ar tiesiog su ja susipažinti. Jame galima rasti visą pagrindinę informaciją apie maždaug 7 000 danų kalbos žodžių (tarimą, kaitymą, pagrindines reikšmes, vartoseną), lyginamąjį su keliomis kalbomis danų kalbos fonetikos aprašą, gramatikos pradžiamokslį, netaisyklingųjų veiksmažodžių formų sąrašą. Pirminė žodyno leksikografinio aprašo sistema iš esmės nekeista, tik peržiūrėtas ir papildytas antraštinių žodžių sąrašas, įtraukta svarbių Danijos vietovardžių, žodžių lizdai papildyti naujomis reikšmėmis, papildytas ir sutrumpinimų sąrašas, sutrumpinimai pateikiami kaip antraštiniai žodžiai, parengtas naujas priedas – keletas semantinių laukų su pagal abėcėlę pateiktais lietuviškų žodžių vertimais į danų kalbą.

Serijoje „Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos“ jau išleista:

sis Sc


Loreta Vaicekauskienė ir Ebbe Flatau „Danų–lietuvių kalbų žodynas“