Issuu on Google+

„Tauragės kurjerio“ PRIEDAS

Mano SVEIKATA

8 puslapiai apie sveikatą, ligas, vaistus, sveiką gyvenimo būdą

VIRGINIJUS KAIREVIČIUS:

„Žinoti, kad padėjai, – pats didžiausias atlygis“

„Apie masažą galima kalbėti be galo, tačiau tai bus tik žodžiai. Jį reikia pajausti“, – įsitikinęs Virginijus Kairevičius. Tai patvirtintų ir ne vienas šimtas laimingųjų, stebuklingą Virginijaus rankų šilumą pajutusių savo kūnu. Kūno atpalaidavimo ir harmonijos paieškos V.Kairevičių atvedė į masažo meno aukštumas. Tiesa, kelio į jas būta ilgo, ir jis toli gražu nesibaigia. Juk tobulumui ribų nėra. 3 psl.

2 psl.

Ar �krai be maisto papildų nebūsime nei sveiki, nei gražūs? Nuo jų lūžta vais�nių lentynos, ir, ko gero, daugeliui pirkėjų jie atrodo esą tokie pat vaistai, kaip ir �kri medikamentai. Kaip yra iš �esų?

3 psl.

Žiema padovanoja ne �k Kalėdas, gaivų orą, galimybę mėty�s sniego gniūžtėmis bei lipdy� sniego senius, bet ir nemažai ekstremalių išbandymų odai. Kokie jie, kaip jų išveng� ar sušvelnin� padarinius?

5 psl.

Ką dary�, kad sveiki būtume iš�sus metus? Gerų patarimų negailėdama pažėrė sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Vida Stanelienė, papasakojusi apie savo kasdienybę.


2

mano sveikata

2011 m. gruodžio 16 d.| Nr. 1

Mielas skaitytojau,

Be maisto papildų – nei sveiki, nei gražūs? Viena piliulė – kad sulieknėtume, antra – nuo streso, trečia – akims stiprinti. Ar tikrai be maisto papildų nebūsime nei sveiki, nei gražūs? Nuo jų lūžta vaistinių lentynos, ir, ko gero, daugeliui pirkėjų jie atrodo esą tokie pat vaistai, kaip ir tikri medikamentai. Kaip yra iš tiesų? Savo nuomonę išsakė 32-uosius gydytojo darbo stažo metus skaičiuojantis chirurgas Vilius Petrauskas. Birutė SLAVINSKIENĖ

atvėsus orams vis dažniau varstome vaistinių duris, perkame vaistus sau arba savo artimiesiems. Dažnas neaplenkia poliklinikos ar ligoninės. Konsultuojamės su šeimos gydytojais, bandome ligų gydymo receptų ieškoti internete ar iš ligos gniaužtų vaduotis liaudies medicinos patarimais. Apie save prisimename tada, kai nuo nuolatinio bėgimo darbe, nuo stresų ar kitų aplinkybių sušlubuoja sveikata. Tik tada pradedame domėtis, kas mums gali pagelbėti. Jūsų rankose – pirmas, tačiau, labai tikiuosi, ne paskutinis priedas, skirtas vien tik sveikatai. Dėl jo periodiškumo dar neapsprendėme, tačiau esame tikri, jog skaitytojai jį įvertins teigiamai, mat kiekvieną penktadienį priede „Desertas“ vieną puslapį skiriame būtent šiai gyvenimo sričiai. Tai, kad to puslapio temos tapo vienos skaitomiausių, ir subrandino mintį išleisti atskirą priedą, į kurį sugultų informacija apie tai, kas gydymo ir sveikatingumo sferoje vyksta mūsų rajone. Mus supa puikūs žmonės, geri specialistai, o gydymo įstaigų turima technika tikrai nenusileidžia didmiesčių ligoninėms. Tačiau ne viskas gydoma vien tik vaistais. Būtinai paskaitykite, kokius patarimus dalija sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Vida Stanelienė. Tikriausiai kai kam bus staigmena sužinojus, jog mūsų krašto galiūnas Virginijus Kairevičius ne tik lipa ant prizininkų pakylos kilnodamas sunkumus, bet ir turi sugebėjimą masažo pagalba žmoguje atrasti kūno ir sielos harmoniją. Saugokime sveikatą, juk tai brangiausias mūsų turtas. Saugokime ir savo kūną, prižiūrėkime jį taip, kad kaip galima rečiau mūsų keliai vingiuotų į gydymo įstaigas ar vaistines. Dažniau būkime su gamta, kuri moka daryti stebuklus.

Vyr. redaktorius Renaldas Malychas

birute@kurjeris.lt Vaistus pagaminti brangu Paprašytas išsakyti savo nuomonę apie maisto papildus, pirmiausia gydytojas pabrėžia, kad ji nevienareikšmiška. Pasak jo, visų pirma reikia žinoti, kad vaistai ir maisto papildai nėra tas pats. Problema ir yra ta, kad dažniausiai nėra aišku, kas tie maisto papildai. Tai labai neapibrėžta kategorija. – Kas yra vaistai, žinome visi, kaip ir tai, kiek daug laiko ir pinigų prireikia juos sukurti, pagaminti, išbandyti. Etiniais, arba patentiniais, vadinami vaistai, pagaminti pagal naujai sukurtą ir užpatentuotą formulę pagaminti vaistai. Etinės kompanijos turi išskirtines teises pardavinėti patentuotus vaistus rinkoje. Tokiems vaistams sukurti yra skiriamos didelės investicijos, atliekami moksliniai tyrimai, kurie paprastai trunka iki 15 metų. Etinės kompanijos turi išskirtines teises pardavinėti patentuotus vaistus rinkoje. Generiniai vaistai – jau esančių vaistų kopijos, kurias galima parduoti su savo prekės ženklu. Generiniais vaistai tampa pasibaigus etinio vaisto patentui. Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje patentas išduodamas 15-iai metų. Atskirai kategorijai priskiriami homeopatiniai vaistai. Nors jie registruojami kaip vaistiniai preparatai, tačiau juos registruojant nereikalaujama mokslinių įrodymų dėl jų efektyvumo. Lietuvoje parduodami vaistai turi būti registruojami vaistų registre, kurį galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tinklapyje. Lyginant su vaistais, maisto papildų gamyba dažniausiai nėra sudėtinga ir labai brangi, bet labai daug investuojama į jų reklamą. Tai galimybė vaistų firmoms „prasisukti“ – nereikia nieko įrodinėti, pagrįsti tyrimais, todėl neretai nesąžiningi gamintojai paleidžia į apyvartą kone visišką niekalą. – Pirkdamas brangius maisto papildus, ne visada žinosi, kiek sumokėjai už jų populiarinimą, o kiek – už kokybę. O juk ir vieni, ir kiti parduodami vaistinėje, išdėlioti lentynose šalia vienas kito, ir paprastam žmogui atrodo, kad viskas, kas parduodama vaistinėje, yra vaistas. Ne visai atsakingai paleisti į apyvartą produktai kartais reklamuojami labai agresyviai, – sako medikas. Kuo mažiau žino, tuo daugiau išmano... Pasak V.Petrausko, jį stebina ir kitas dalykas. Negana to, kad vaistų ir maisto papildų rinkodara suvienodinta, tačiau dar ir parduoda juos ne visada tikri specialistai. Prekyba ir vaistais, ir maisto papildais labai supaprastinta. – Visais laikais vaistininkas buvo itin gerbiamas žmogus. Kad juo

Vilius Petrauskas: „Ne visai atsakingai į apyvartą paleisti produktai kartais reklamuojami labai agresyviai” Renaldo Malycho nuotrauka

taptum, reikėjo įgyti tam tikrą išsilavinimą, daug išmanyti. O dabar kartais atrodo, kad vaistininkai kuo mažiau žino, tuo daugiau išmano. Juokauju, žinoma, tačiau ne kartą esu girdėjęs, kaip vaistinėje įperšami vienokie ar kitokie maisto papildai net nepasidomėjus, ar jie tam žmogui tiks, ar jų jam iš tiesų reikia. Vienintelis tikslas – parduoti. Vaistininkai taip net nebevadinami, sugalvota kitų pavadinimų. Gydytojas pasakoja, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur jam yra tekę daugybę kartų lankytis, požiūris visai kitoks. Pavyzdžiui, net ir trumpam kur nors išeidamas, vaistininkas privalo užrakinti vaistinę, net jei joje lieka jo pagalbininkas. Vis dėlto, pasak V.Petrausko, ir pas mus yra ir sąžiningų vaistininkų, kurie prieš patardami būtinai pasidomi, kokius vaistus žmogus vartoja, ar jie gali padėti. Nepilti į save kas papuola Tai ar verta papildams leisti pinigus? O gal tuos pinigus investuoti ne į papildus, o nusipirkti ekologiško maisto, subalansuoti mitybą, ir sveikata pagerės? Juk maistas – dar ir malonumas, o koks malonumas gerti piliules. Pasak gydytojo, juk net ir pildamas kurą į automobilį nesielgi beatodairiškai – pili tik žinomą produktą, tokį, kuris labiausiai tinka tavo automobiliui. Tai ir į save tuo labiau nereikėtų pilti kas papuola. Negalima sakyti, kad maisto papildai visiškai nenaudingi, yra tokių, kuriuos V.Petrauskas skiria pacientams ir netgi vartoja pats, tačiau daugumos jų poveikis nėra stebuklingas ir labai pastebimas, dažniausiai tiesiog kliniškai neįrodytas. Jo nuomone, komercija persveria maisto papildų naudą. Kuo gresia nesaikingas vaistų ar maisto papildų vartojimas? – Viskas, ką suvalgėme ir išgėrėme, praeina per kepenis. Gali atsitikti ir taip, kad liga ateina kaip nesaikingo medikamentų vartojimo pasekmė. Didžiausia problema, kad žmonės geria ne po vieną piliulę per dieną, bet po kelias ar net daugiau. Jei kelių rūšių maisto papildais užkrausime kepenis, galima sutrikdyti kepenų funkciją, – sako medikas. – Be to, jei netinkamai gyvensi – rūkysi, gersi per daug alkoholio, būsi kamuojamas nuolatinio streso, vargu ar maisto papildai tave išgelbės. Žmogui atrodo, jog praryti piliulę lengviausia: nei mankštintis, nei sportuoti nebereikia. Tačiau į sveikatą reikia investuoti

pastangų. Atskira kalba – apie lieknėjimui skirtus prieparatus. Jie labai populiarūs, nes būti liekni dabar nori visi. Pasak mediko, daugumos jų pagrindinė veiklioji medžiaga – senos lapai. Atrodo lyg ir nekaltai, tiesiog laisvina vidurius. Tačiau iš tiesų senos lapuose yra labai stipri cheminė medžiaga, ir vartojant ilgą laiką ji žaloja žarnyną. VVSPT įspėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat sulaukia įvairių klausimų apie maisto papildus. Domimasi jų nauda ir, priešingai, ar maisto papildai negali pakenkti. Kiekvienais metais prekybos maisto papildais apimtys auga, ypač populiarėja internetinė prekyba maisto papildais. Kasmet registruojama ir vis daugiau norinčiųjų užsiimti šia veikla. Pernai per pirmą pusmetį į Tarnybą kreipėsi 5, o šiais metais per tą patį laikotarpį jau 11 įmonių ir asmenų, norinčių užsiimti būtent internetine prekyba maisto papildais. Didžiausią nerimą specialistams kelia nuolat auganti maisto papildų vartojamą skatinanti agresyvi maisto papildų reklama, ypač skleidžiama internetinėje erdvėje. Įmonės pristato savo platinamus maisto papildus kaip vaistus, reklamoje naudojami teiginiai su nuorodomis į ligą ir gydymą (pvz., maisto papildas rekomenduojamas vartoti siekiant subalansuoti imuninės sistemos veiklą, sergant alergija, turint skrandžio ar žarnyno negalavimų, lėtina senėjimo procesus, slopina akių ligas, mažina raumenų nuovargį ir pan.). Pasitaiko, kai pasitikėdami reklama, žmonės nustoja vartoti vaistus ir „gydosi“ maisto papildais. Vertėtų prisiminti, kad maisto papildas yra maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Racionaliai ir subalansuotai maitinantis, sveikiems žmonėms vartoti maisto papildus nėra būtina, todėl visų pirma reikėtų pasitarti su gydytoju, vaistininku ar mitybos specialistu, ar tikrai jų reikia. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos pataria: jei norite, kad maisto papildas patenkintų Jūsų lūkesčius, visų pirma turite atidžiai perskaityti jo etiketę. VVSPT specialistai atkreipia dėmesį į keletą atvejų, kai pirkėjas dėl savo

nedėmesingumo gali apsigauti. Vartotojus gali suklaidinti vaisto ir maisto papildo pakuotės bei pavadinimo panašumas. Kartais maisto papildo pavadinimas nuo vaisto skiriasi vienu žodžiu, pavyzdžiui, prie įprasto vaisto pavadinimo pamatę žodelį „Forte“, „Mega“ ar kitokius galėtume tikėtis, kad tai tas pats įprastas vaistas, tik „stipresnis“. Tačiau taip nebūtinai turi būti – tai gali būti ir maisto papildas, kuris net neskirtas gydyti, o tik papildyti mitybą. Taigi būtina „pamatyti“ ne tik preparato pavadinimą, bet ir šalia esantį užrašą „Maisto papildas“. Maisto papildų gamyba ir patekimas į rinką nėra taip griežtai reglamentuotas kaip vaistų, taigi jų gamintojai turi kur kas daugiau laisvių. ES teisės aktai nedraudžia keisti maisto papildo sudėties apie tai papildomai neinformuojant vartotojų: visa informacija apie papildo sudėtį turi būti pateikiama etiketėje. Taigi gali būti ir taip, kad maisto papildo, kurį vartojote daug metų, sudėtis pasikeitė ir jame atsirado medžiagų, kurioms jūs, pavyzdžiui, esate alergiškas. Tai sužinosite tik atidžiai perskaitę etiketę. Dalies maisto papildų sudėtyje yra įvairių egzotinių augalų, kurių poveikis moksliškai neįrodytas. Be abejo, Lietuvoje tradiciškai vartojami augalai – ramunėlė, čiobrelis ar kt., vartotojams bei medikams pažįstami ir priimtini, tačiau pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo maisto papildai, kurių sudėtyje yra augalų, augančių Indijoje, Kinijoje, Afrikoje ir kituose kraštuose. Apie jų saugą ir poveikį sveikatai dažnai informacijos nepakanka. Nėra informacijos ir tyrimų, kaip organizmą veikia produktai, kurių sudėtyje yra 10–20 įvairių žolinių preparatų, kaip jie reaguoja vienas su kitu. Maisto papildai yra skirti papildyti įprastą mitybos racioną, o kartais etiketėje pasitaikantys užrašai „kepenims“, „sąnariams“ nereiškia, kad produktai yra skirti kepenų ar sąnarių ligoms gydyti. Tai nebūtinai turi reikšti, kad preparatas gydys kepenis – jis gali būti skirtas tik normalioms kepenų funkcijoms palaikyti. Šios painiavos išvengsite ir neapsigausite, jei prisiminsite, kad joks maisto papildas nėra skirtas gydyti.

MASAŽAS

SVEIKATA IR MALONUMAS Kviečiame apsilanky� masažo kabinete ir išbandy�:

Klasikinį-segmen�nį masažą. Atpalaiduojan� masažą. Vakuuminį Tibeto molinės taurės masažą.

Medaus masažą. Šiltų akmenų masažą. Kūno įvyniojimus. Parafango procedūrą.

Grožio salonas „Ledi“ Gedimino g. 27, Tauragė Tel. 8 630 19 622


mano sveikata

2011 m. gruodžio 16 d.| Nr. 1

Virginijus Kairevičius:

„Žinoti, kad padėjai, – pats didžiausias atlygis“ Birutė SLAVINSKIENĖ

birute@kurjeris.lt Gyventi padeda sportas Šiuo metu Virginijus rūpinasi „Tauro“ futbolo komandos fizine būkle. Kineziterapija – gydymas judesiu, masažo ten tik maža dalis. Todėl, dirbdamas su futbolininkais, Virginijus pritaiko per daugelį metų įgytą praktiką: žaidėjams parodo įvairių pratimų, pavyzdžiui, kaip mankštintis gavus traumą. Vyras treniruoja jėgos trikovės klubo „Uraganas“ sportininkus, nuolat jį džiuginančius pergalėmis (iš dvylikos klubo sportininkų net trys – pasaulio čempionai), ir pats aktyviai dalyvauja jėgos trikovės čempionatuose, dabar jau – veteranų. Jis džiugina kraštiečius puikiais pasirodymais, titulais ir medaliais. Pasak Virginijaus, sunkiaatlečių sportas pavojingas, nuolat tyko sąnarių, nugaros traumos, bet be galiūnų sporto savo gyvenimo neįsivaizduoja. Nors atletą kamuoja net kelios stuburo išvaržos, Virginijus teigia sporto nemesiąs dar bent 15 metų, nes tik jis ir padeda gyventi normalų gyvenimą. Jis įsitikinęs, kad jei ne sportas, jis jau seniai nebevaikščiotų savo kojomis... Išprotėjęs dėl masažo Vis dėlto Virginijus pripažįsta, kad didžiausią džiaugsmą jam suteikia gerai atliktas masažas, po kurio masažuojamasis pasako „Super!“. Ateina žmogus rūškanas, nelaimingas, kenčiantis skausmą, o po masažo išeina tarsi prisikėlęs naujam gyvenimui. Masažuoja Virginijus ir draugus, pažįstamus, ir net visai svetimus žmones, už tai neimdamas jokio atlygio. Žinoti, kad padėjai, pasak jo, – pats didžiausias atlygis. – Tai mane „veža“: tada taip gera, kad nieko daugiau nereikia, – šypsosi jis, – ir tai pats didžiausias stimulas toliau stengtis, domėtis, gilintis. Masažas man – kaip malda... Masažuodamas Virginijus tarsi šoka – judesiai tokie plastiški ir lengvi. Jis pasakoja taip ir pats nepavargstąs, nes krūvis pasiskirsto, neapkraudamas nugaros. Paklaustas, iš kur semiasi energijos, V.Kairevičius aiškina, kad masažuojant išeikvojama energija kažkokiu būdu grįžta atgal keleriopai. Ne kartą Pasaulio veteranų jėgos trikovės čempiono vardą iškovojęs ir pasaulio rekordininku tapęs V.Kairevičius sportuoja jau 38-erius metus, tiek pat laiko domisi ir masažu. Tai natūralu, nes sportuodamas neišvengiamai turi kaip nors atpalaiduoti raumenis, gelbėtis pats ir gelbėti šalia esantį, kai ištinka trauma. Virginijus pasakoja visada jautęs didžiulį norą padėti kitiems. O kai nežinai kaip, vadovaujiesi instinktais. – Juk masažas – pati seniausia atpalaidavimo priemonė, kai glostai, tapšnoji, švelniai lieti skaudamą vietą. Taip darė pirmykštis žmogus, ne kitaip elgiamės ir dabar – juk ir mama vaikui glosto pargriuvus sumuštą vietą, ir patys užsigavę nejučia liečiame skaudamą vietą.

Virginijus Kairevičius džiaugiasi, kai baigęs masažuoti išgirsta „Super!” V.Kairevičiaus asmeninio archyvo nuotrauka

Visa tai ir yra masažas, – pasakoja V.Kairevičius. Vyras pasakoja masažuodamas draugus dar jaunystėje palaipsniui pradėjęs justi, kuris raumuo atpalaiduotas, kuris – pernelyg įtemptas, kur reikia labiau paspausti, o kur – paglostyti. O kad efektas būtų didžiausias, jau reikia domėtis, studijuoti. Ilgus metus domėdamasis masažu, Virginijus dalyvavo daugybėje seminarų, mokymų, išmoko daugybės masažo technikų, susipažino ir net susidraugavo su tikrais masažo „asais“, pavyzdžiui, Maskvoje gyvenančiu ir Masažo akademijoje dėstančiu profesoriumi Sidčenko. Didžiulis autoritetas jam ir Valentinas Dikulis, kuris, ieškodamas išsigelbėjimo pats, sukūrė ištisą sistemą, savo mokyklą. Virginijus minėjo, kad šiuo metu ruošiasi Pasaulio masažo čempionatui. Tiesa, kada jame dalyvaus, dar ir pats nežino – tada, kai jaus esąs pasirengęs. Savitaiga – didžiulė jėga Apie masažo naudą, istoriją, būdus ir filosofiją Virginijus galėtų pasakoti nesustodamas. – Man masažas – tai kūno atpalaidavimo, kūno ir sielos harmonijos paieška, – dėsto V.Kairevičius. – Manau, kad masažas labai padeda pašalinti negatyvą, kurio aplink mus apstu. Negatyvu Virginijus vadina ir neigiamas emocijas, stresą, ir nesveiką maistą, užterštą orą ir vandenį. Pasak jo, visa tai neišvengiamai kaupiasi mumyse ir pasmerkia blogai savijautai, o ilgainiui perauga į ligą.

Paklaustas, ar labai atidžiai renkasi maisto produktus, V.Kairevičius tik mosteli ranka – jis įsitikinęs, kad visiškai išvengti negatyvo neįmanoma. Jis tiki, kad savitaiga – didžiulė jėga. – Per televiziją mačiau mokslinį ekperimentą, kaip garbingų profesorių akivaizdoje žmogus valgė nuodingas musmires. Jis buvo įsitikinęs, kad nieko jam neatsitiks. Ir neatsitiko. Todėl manau, kad svarbiau, ne ką valgome, o kaip nusiteikę, – sako jis. Gyvenimo filosofija Apie sveiką gyvenimą būdą Virginijus žino daug, pats jau daugybę metų neragavo alkoholio, nerūkė. Vis dėlto jei norime būti sveikesni, svarbiausia, pasak jo, neįsileisti į sielą pykčio, nesinervinti be reikalo. – Juk viskas per nervus. Kaip dažnai girdime dejuojant: „Jau kad susinervinau, kad supykau“. Ir tuoj skrandis „sustoja“, tuoj vaistų reikia, – sako Virginijus. – Kai pagalvoji, lietuviai tremtyje, amžinojo įšalo žemėje, išgyveno, o mes čia dėl kažkokių niekų sielojamės... Pasak jo, svarbu visiems atleisti, dovanoti, nekaupti savyje pykčio. Ir daryti dėl savo sveikatos ką įmanoma: negerti alkoholio, nerūkyti, laikytis bent šiokio tokio dienos režimo, „neblūdyti“ per naktis. Ir, žinoma, daryti gera. „Šalia tavęs nebūtinai turi būti šilčiau, svarbu, kad šalia tavęs būtų šviesiau“. Tokius žodžius Virginijus prisimena kažkada pasakęs varžybose sutiktam Australijos lietuviui. Tačiau jie labai tinka ir jam pačiam...

3

Odos priežiūra žiemą Žiema padovanoja ne tik Kalėdas, gaivų orą, galimybę mėtytis sniego gniūžtėmis bei lipdyti sniego senius, slidinėti, čiuožinėti, bet ir nemažai ekstremalių išbandymų odai. Kokie jie, kaip jų išvengti ar sušvelninti padarinius? Gydytoja dermatovenerologė Inga kauptos odoje drėgmės. Jei didžioji Kiselienė pagrindinėmis žiemos pe- dienos dalis praleidžiama šiltose pariodo odos problemomis įvardina šias: talpose, automobilyje, nereikia bijoti šerpetojimą, išsausėjimą, sudirgimą, naudoti priemonių, kurių sudėtyje niežėjimą, paraudimą. Pastarosios gausu drėkinamųjų komponentų“, būdingos tiek veido, tiek rankų, tiek – tvirtino Z.Janušauskienė. viso kūno odai. „Priežasčių, dėl kurių Pasak vaistininkės, žvarbų ir niūrų oda žiemą sausėja, yra kelios. Oda žiemos vakarą odai labai sveika būti gali būti sausa sergant tam tikromis palepintai šiltoje vonioje. „Vonios odos ligomis, pavyzdžiui, atopiniu burbuluose, putose, druskoje esantys dermatitu, žvyneline, vartojant kai įvairių augalų ir vaisių kvapnūs eterikuriuos vaistus (diuretikus, statinus niai aliejai ne tik ramina, ,,nuplauna“ – cholesterolį mažinančius prepara- stresą, atpalaiduoja raumenis, bet ir tus), sergant lėtinėmis vidaus organų stimuliuoja kraujotaką, stangrina bei ligomis (cukriniu diabetu, inkstų ligo- glotnina odą, taip pat padeda gydyti mis). Reikėtų nepamiršti ir aplinkos įvairius negalavimus. Odai labai nauveiksnių – šaltas žvarbus vėjas, šiltas dingi įvairūs žolių nuovirai: riebią odą ar šaltas sausas oras, temperatūrų puikiai išvalys citrinžolė, kraujažolė, kaita, cheminės buityje naudojamos ramunėlė, trispalvė našlaitė, gelsvė, medžiagos (plovikliai, valikliai). žemuogių lapai, o sausą sudrėkins Norint išvengti ar sumažinti odos medetkos, ramunėlės žiedai, rožių sausumą reikėtų vartoti odą drėki- žiedlapiai. Suskirdusiai odai tinka nančias priemones. Jei priemonių jonažolės, dilgėlės, medetkų žiedai. sudėtyje yra šlapalo – mažės odos Antiseptinių savybių turi levanda, niežėjimas, deksopantenolio – greičiau čiobrelis, pipirmėtė“, – vardijo Z.Jaatsinaujins epidermis. nušauskienė. Anot jos, prieš renkantis Kaip teigė mažų kainų vaistinių priemones odai svarbu žinoti savo tinklo „Camelia“ vaistininkė Zita odos tipą – tada jų poveikis bus Janušauskienė, atšalus orams žmonės maksimalus. Odos tipą galima labai vis dažniau vaistinėse prašo gydo- lengvai nustatyti užsukus į vaistinę mųjų kosmetikos priemonių, kurios ir atlikus specialų testą. malšintų, sumažintų nemalonius odos Dermatovenerologė I.Kiselienė pojūčius. „Maitinamuosius kremus atkreipė dėmesį, jog šaltuoju metų patarčiau rinktis tokius, kurių pagrindą laiku nepatartina naudoti šveičiamųjų sudaro ne vanduo (riebalai vandenyje), priemonių su stambiomis dalelėmis, o riebalai (vanduo riebaluose). Jie su- nes jos gali pažeisti odą. kurs apsauginę hidrolipidinę plėvelę odos paviršiuje ir neleis prarasti su„Mano sveikatos“ inform.

Gražesnė oda –

šiuolaikinių technologijų pagalba Švari, spindinti veido oda be jokių inkštirų ir spuogelių daugeliui atrodo nepasiekiama svajonė. Net ir labai besirūpinant oda ne visada pavyksta pasiekti gero rezultato. Ypač savo išvaizda susirūpinama artėjant šventėms. Kokių veido odos priežiūros naujovių gali pasiūlyti grožio specialistai? Pasakoja Tauragėje, Veterinarijos gatvėje, įsikūrusio grožio salono VIP kosmetologė-masažuotoja Vida Dromantienė. – Mūsų grožio salone daug veido valymo ir priežiūros naujovių. Viena jų – veido valymas ultragarsu. Toks valymas tinka net ir problematiškai odai. Kuo šis metodas pranašesnis ir kaip jis atliekamas? Ultragarsinis veido valymas – tai gilus porų išvalymas taikant ultragarso bangas, nespaudinėjant odos mechaniškai. Ultragarso šaltinis savo skleidžiamais aukšto dažnio virpesiais mechaniškai veikia su juo besiliečiančius audinius. Audiniuose kinta slėgis, vyksta mikrovibracija. Oda apsivalo nuo suragėjusių ląstelių, iš prakaito

ir riebalinių liaukų išvalomi irimo produktai: purvas, riebalai, komedonai (juodi taškeliai), susitraukia poros, išsilygina odos reljefas, pagerėja kraujotaka. Oda po procedūros tampa švari, skaisti, neparaudusi. Ultragarsinio veido valymo procedūra visiškai neskausminga, oda jaučia tik spinduliavimo šilumą. Procedūros privalumai: spuogai ir komedonai išvalomi be joko skausmo, netraumuojama oda, po procedūros oda neparausta, susitraukia poros, išsilygina odos reljefas. Procedūra labai tinka paaugliams. Ultragarso pagalba galima atlikti ne tik veido valymą. Ultragarsas kosmetikoje naudojamas ir celiulitui gydyti, raumenų tonusui stiprinti, preparatų įvedimui, strijų mažinimui, dvigubo pagurklio mažinimui. Beje, norinčioms atrodyti gražiai mūsų salonas gali pasiūlyti ir kitokių efektyvių procedūrų: tai ir galvaninių srovių procedūros raukšlėms mažinti, ir imperatoriškasis „Kobido“ veido masažas.

Veterinarijos g. 21, Tauragė Tel.: 8 631 68 512, 8 672 46 816

NEŽINOTE, KĄ PADOVANOTI KALĖDŲ PROGA? Norite, kad jums brangūs žmonės ne tik gerai atrodytų, bet ir puikiai jaustųsi?

Padovanokite kvietimą į grožio saloną VIP, ir mes pasirūpinsime, kad apsilankusieji pas mus jaustųsi puikiai.


4

mano sveikata

2011 m. gruodžio 16 d.| Nr. 1

TAURAGĖS LIGONINĖ

Viešoji įstaiga Tauragės ligoninė – stambiausia gydymo įstaiga Tauragės regione, gyvuojanti jau aštuntą dešimtmetį. Ligoninė neatsilieka nuo kitų regiono lygmens statusą turinčių Lietuvos medicinos įstaigų, diegdama naujus tyrimo ir gydymo metodus. VšĮ Tauragės ligoninė konsultacijų poliklinikoje teikiamos gydytojų specialistų konsultacijos, logopedo, diabetinės pėdos priežiūros ir asmens sveikatos profilaktinės priežiūros paslaugos pagal prevencines programas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

tomografu. Šiuo įrenginiu atliekama ir paciento lėšomis apmokama paslauga – kaulų tankio matavimas. Turėdama modernią diagnostinę aparatūrą, Tauragės ligoninė gali teikti maksimaliai kokybiškas paslaugas pacientams.

Užsiregistruo� specialisto konsultacijai Tauragės ligoninėje galima internetu, naudojan�s išanks�nės pacientų registracijos sistemos sergu.lt paslauga, telefonu (8 446) 62 747. Informacija teikiama telefonu (8 446) 62 747. Registruo�s galima atvykus į vietą, Jūros g. 5.

Endoskopijos – tuščiavidurių organų: stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storųjų žarnų tyrimai ir įvairios manipuliacijos (nedidelių auglių šalinimai, kraujavimo stabdymai ir kiti) lanksčiais videoendoskopais. Echoskopijos – kepenų, kasos, blužnies, inkstų, paviršinių skydliaukės, krūtų, paodės, raumenų, iš dalies tuščiavidurių su turiniu organų: kraujagyslių, širdies, šlapimo pūslės tyrimai naudojant ultragarsą. Veloergometrija – širdies elektrinių biopotencialų registravimas, naudojant krūvio dviračiu mėginius. Radiologiniai tyrimai – kaulų, plaučių, skrandžio, žarnyno, inkstų funkcijos plokštuminiai tyrimai, naudojant rentgeno spindulius su ar be kontrasto. Mamografija – dviejų krypčių krūtų plokštuminis tyrimas, naudojant rentgeno spindulius.

Konsultacijų poliklinikoje gydytojų konsultacijų paslaugas pacientams teikia šių specialybių gydytojai specialistai: kardiologai, endokrinologas, neurologai, reumatologas, dermatovenerologai, infektologas, oftalmologai, otorinolaringologai, ortopedai-traumatologai, urologas, chirurgai, abdominalinės chirurgijos gydytojas, vaikų pulmonologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, vaikų kardiologas, vaikų ligų gydytojas, vaikų chirurgas, logopedas. Teikiamos asmens sveikatos profilaktinės priežiūros paslaugos pagal prevencines programas: priešinės liaukos vėžio ankstyvoji diagnostika, mamografinė patikra dėl krūties vėžio, išsamus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimas, gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencija (citologinio tepinėlio ištyrimas). Visiems Tauragės regiono gyventojams linkime stiprios sveikatos ir raginame pasitikrinti profilaktiškai. VšĮ Tauragės ligoninė yra pacientų diagnostikos skyriai: radiologijos, echoskopijų, endoskopijų. Šiuose skyriuose pacientai tiriami moderniausia echoskopine ir endoskopine įranga, atliekamos ir paprastos, ir minimaliai invazinės procedūros (biopsijos, punkcijos, polipų šalinimas ir pan.). Radiologiniai tyrimai atliekami šiuolaikiškais ir pacientui saugiais skaitmeninio rentgeno aparatais, mamografu bei kompiuteriniu

Atliekami tyrimai

cijos gydytojai (stacionare ir konsultacijų poliklinikoje), 3 kineziterapeutai, ergoterapeutas, logopedas, masažuotojos, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojos ir kitas personalas. Telefonas (8 446) 62 744. Laboratoriniai tyrimai – neatsiejama gydymo dalis, nes be jų neįmanoma būtų nustatyti tikslios diagnozės. Ligoninės laboratorijoje per metus atliekama apie 200 tūkst. įvairių tyrimų – nuo įprastų kraujo ar šlapimo iki sudėtingų hormonų, specifinių baltymų. Be gydytojų siuntimų už pasirinktus reikalingus tyrimus galima atsiskaityti įstaigos kasose. Telefonas (8 446) 62 739.

Antrajame pastato aukšte įsikūręs Vaikų ligų skyrius, telefonas (8 446) 62 713 Mažiesiems pacientams gydomi pediatrijos ligų profilio susirgimai. Gydomi somatinėmis, kvėpavimo takų oro lašelinėmis infekcijomis bei įvairiomis infekcinėmis ligomis sergantys kūdikiai ir vaikai (0–18 m.). Saugų vaikų gydymą užtikrina šalia esanti vaikų intensyviosios terapijos palata. Gydytojai konsultuoja ir teikia skubią pagalbą ir į Priėmimo skyrių atvykstantiems vaikams. Gydytojai: Eugenijus Margis – skyriaus vedėjas, vaikų ligų gydytojas, Iveta Paulienė – vaikų ligų gydytoja, Arūnas Danila – vaikų ligų gydytojas, Eugenija Nazimovienė – vaikų ligų gydytoja. Vaikų slaugytojos kvali-

Neretas mano, kad turėti psichologinių sunkumų yra gėda, kad tik silpni žmonės kreipiasi pagalbos į psichologus, psichiatrus, o stiprūs kovoja su šiais sunkumais patys. Tačiau realybė mums pateikia kitokį vaizdą: matome, kad savižudybių Lietuvoje nemažėja, mokyklose, šeimose, gatvėje klesti smurtas, dažnas skundžiasi depresija, nerimu, miego sutrikimais, dirglumu. Nuo to kenčiame ir mes, ir mūsų artimieji. Todėl reikėtų keisti nuostatą į tai, kas yra „stiprus“ ir kas „silpnas“. Juk tik brandus žmogus gali pripažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pripažinti, kad yra tokių situacijų, kurių jis negali išspręsti vienas, ir pripažinti, tam tikrame jo gyvenimo etape jam reikalinga pagalba. Todėl kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus yra ne silpnumo, o stiprybės, brandumo požymis. Skyriaus darbuotojai yra sukaupę didelę patirtį dirbdami su žmonėmis, turinčiais psichologinių sunkumų, ir yra pasiruošę šį darbą tęsti. Personalas: Jolanta Mockaitienė – gydytoja psichiatrė skyriaus vedėja; Andrius Kačergius – gydytojas psichiatras. Budėjimų metu paslaugas teikia gydytojai Kęstutis Ramanauskas, Jurgis Šurkus, Eglė Lauciutė.

fikuotos, atsidavusios savo darbui. Trečiajame pastato aukšte – Nervų ligų skyrius, telelefonas (8 446) 62 714 Stacionarizavimo į neurologijos poskyrį indikacijos: galvos ir stuburo smegenų kraujotakos ligos, neuroinfekcijos, periferinės nervų sistemos ligos, demielinizuojančios ligos, galvos ir nugaros smegenų navikai, galvos smegenų traumos, epilepsija, degeneracinės nervų sistemos ligos, vegetacinės (autonominės) nervų sistemos, nervų sistemų pažeidimai, sergant vidaus organų ligomis, ekstrapiramidinės ligos ir kiti nervų sistemos susirgimai. Gydytojai: Dalia Stašaitytė – skyriaus vedėja, gydytoja neurologė, Ieva Tumosaitė – gydytoja neurologė, Vitalija Cholomskienė – gydytoja neurologė. Šio poskyrio gydytojas – Alfredas Oras. Dirba socialinė darbuotoja. Ketvirtajame aukšte – Vidaus ligų skyrius, telefonas (8 446) 62 715 Tai struktūrinis ligoninės padalinys, teikiantis stacionarines antrojo lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Stacionarizavimo į vidaus ligų poskyrį indikacijos: esamos ir įtariamos virškinimo sistemos ligos, endokrininės; kvėpavimo sistemos, inkstų,

sąnarių, jungiamojo audinio, širdies ir kraujagyslių, kraujo, kitos ligos (įtariama alergija ir nežinoma jos kilmė, apsinuodijimai vaistais ar biocheminėmis medžiagomis, sepsis). Gydytojai: Genovaitė Šerlinskienė – vidaus ligų gydytoja; Birutė Unikauskienė – vidaus ligų gydytoja;Vilija Laurinaitienė – vidaus ligų gydytoja; Julija Petrošienė – vidaus ligų gydytoja. Senajame dviejų aukštų korpuse išsikūrę Anesteziologijos ir reanimacijos, Ortopedijos traumatologijos ir Chirurgijos skyriai. Ortopedijos ir traumatologijos skyrius, telefonas (8 446) 62 710 Gydytojai ortopedai-traumatologai: skyriaus vedėjas Vytautas Dirma, Eugenijus Alekna, Ramutis Stelmokas, Donatas Petrošius, Tomas Lin-

Teikiama šiuolaikiška chirurgijos paslauga – dienos chirurgijos operacijos. Pacientus operuoja chirurgai, ortopedai-traumatologai, urologas, chirurgas-onkologas, otorinolaringologai, akušeriai ginekologai. Tą pačią dieną operuo� pacientai išleidžiami toliau gydy�s į namus.

Skubioji pagalba Paciento atvykimas gydytis ligoninės stacionare prasideda nuo Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus. Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vizija – tapti regiono lyderiu teikiant skubios pagalbos paslaugas. Tauragės ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, atvykusiems dėl būtinosios medicinos pagalbos ir stacionariniam gydymui. Skubią ir neatidėliotiną pagalbą visą parą teikia stacionaro

DIAGNOSTIKOS SPECIALISTAI: Valeriy ALEXANDROV (radiologiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, mamografijų aprašymas); Saulius JANČYS (radiologiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, mamografijų aprašymas, echoskopiniai tyrimai); Vilius PETRAUSKAS, Antanas SAKALAUSKAS, Danas MASIU� LIONIS, Julius MASILIŪNAS (endoskopiniai tyrimai); Rūta MARGIENĖ, Rasa LAVICKIENĖ (echoskopiniai tyrimai); Roma POCIENĖ, Birutė ŠTULAITĖ, Genovaitė ARDINSKIENĖ (širdies echoskopiniai tyrimai, veloergometrija). Kompiuterinė tomografija – skersinis, tūrinis galvos, krūtinės, pilvo ir kitų kūno dalių tyrimas, naudojant rentgeno spinduliuotės specialius režimus ir tiriamojo organo plokštumas su ar be kontrasto. Šia įranga nustatomas kaulų tankis. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje teikiamos plataus spektro paslaugos ir atliekamos nemedikamentinio gydymo procedūros naujausia medicinos įranga, kuri vos prieš mėnesį įsigyta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. FMR skyriuje dirba 2 fizinės medicinos ir reabilita-

Pirmajame pastato aukšte įsikūręs Psichiatrijos skyrius, telefonas (8 446) 62 712 Gyvename nelengvu laiku, pastebimai greitėja gyvenimo tempas, vis mažiau kreipiame dėmesį į aplinkinius, nepastebime jų problemų ir sunkumų ir, kas baisiausia, nustojame domėtis savimi, vis kažkur skubėdami, tenkindami kartais ne savo norus, siekdami neįgyvendinamų tikslų. Nenuostabu, kad dažnam iš mūsų pablogėja fizinė sveikata. Organizmas perspėja mus, kad artėjame prie tam tikros ribos, kurią peržengę galime susirgti. Neretas savo psichines bei socialines negales iš pradžių pateikiame simptomų forma (nemiga, liūdesiu, įvairiais skausmų sindromais ir kt.). Tada kreipiamės į įvairius gydytojus, o jie „neranda ligos“. Tada ateina nusivylimas savimi ir kitas etapas – beviltiškumas, manymas, kad niekas mums negali padėti.

skyriuose dirbantys gydytojai, jiems padeda slaugytojos ir slaugytojų padėjėjos. Visą parą veikia klinikinė laboratorija, užtikrinamos instrumentinės diagnostinės procedūros. Tel. (8 446) 62 707. Atvykstant reikia pateik� asmens tapatybę ir sveikatos draudimą patvir�nančius dokumentus: LR pasą ar asmens tapatybės iden�fikavimo kortelę; Socialinio draudimo pažymėjimą arba pensininko, invalidumo pažymėjimus; nedirban�ems – pažymą iš Darbo biržos.

gaitis ir budėti atvykstantys gydytojai. Chirurgijos skyrius, telefonas (8 446) 62 711 Gydytojai: Skyriaus vedėjas – gydytojas chirurgas Antanas Sakalauskas, gydytojai: Julius Masiliūnas- urologas, chirurgai – Žydrūnas Gečas, Viktoras Ivaščenko, Danas Masiulionis, abdominalinės chirurgijos gydytojas – Vilius Petrauskas, onkologas-chirurgas – Anatolij Dementjev, otorinolaringologai – Marius Kašėta, Raimondas Navikas ir budėti atvykstantys gydytojai. Anesteziologijos reanimacijos skyrius, telefonas (8 446) 62 708 Skyriui vadovauja gydytoja-anesteziologė Elena Olkštinienė. Dirba gydytojai Vilma Kakštienė, Vitalijus Genys, Kastytis Augustaitis, Danguolė Kačergienė, Ramunė Stašaitytė, Asta Mizgaitienė, Lina Gruzinskienė. Akušerijos ir ginekologijos skyrius, tel.: (8 446) 61 401, (8 446) 61 364 Skyriuje dirba gydytojai akušeriai ginekologai: vedėja Irena Narbutienė, Almantas Urbanavičius, Ksavera Ringaila Lukavičienė, Irena Stripeikienė, Violeta Mačiulaitienė, Rūta Radavičienė, neonatologas Andrius Daukša, vaikų ligų gydytoja Renata Butkienė.


mano sveikata

2011 m. gruodžio 16 d.| Nr. 1

5

Švarus maistas, švarus oras, švarios mintys Žiema, nors labai ir neskubėdama, vis tiek ateina, o kartu su ja – ir didesnė peršalimo ligų tikimybė. Ir ne tik: paprastai žiemą mažiau judame, daugiau valgome, taip neišvengiamai kenkdami sau. Kaip pasiruošti šaltajam metų periodui, kaip apsisaugoti nuo ligų žiemą? Ką daryti, kad sveiki būtume ištisus metus? Gerų patarimų negailėdama pažėrė sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Vida Stanelienė, papasakojusi apie savo kasdienybę.

Geriausias prieskonis – badas

Birutė SLAVINSKIENĖ

birute@kurjeris.lt Džiaugiasi visa šeima – Sveikatos formulė, kurią dar X a. atrado Salermo (Italija) vienuoliai, nesudėtinga: švarus maistas, švarus oras, švarios mintys. Aš pridėčiau dar ir aktyvų judėjimą, – sako Vida, kuriai būtent ši paprasta sveikatos formulė kadaise padėjo atgauti sveikatą. Sveikai gyventi – tai visų pirma plušėti nuo ryto iki vakaro. Neįtikėtina, kiek Vida suspėja nuveikti per dieną, ir visa tai – energijos, kurią suteikia sveika gyvensena, pagalba. Jos diena kur kas ilgesnė nei daugelio. – Bijau nugąsdinti miegalius – mano rytas prasideda 5 val. Kontrastinis dušas, mankšta, sultys, pusryčiai, ir prie darbų, – sako moteris. Vida pasakoja, kad jos draugyste su gamta džiaugiasi visa šeima. Būtent jos pastangomis harmoniją su gamta jaučia ir vyras, ir vaikai. – Mano vaikai jau suaugę, turi savo šeimas, tačiau mielai klauso mano patarimų, stengiasi maitintis sveikai, – pasakoja V.Stanelienė. – Siunčiu jiems savo natūralias arbatas, jie patys spaudžiasi šviežias sultis.

Pasak Vidos Stanelienės, taip gamtoje surėdyta – vasarą tempti į savo urvelį viską, ko žiemą nerasime Redakcijos archyvo nuotrauka

Vasarą padirbėjus žiema nebaisi Žiemą prasideda šviesos, natūralių vitaminų badas. – Tai žinodama, žiemai ruošiuosi vasarą. Raugiu agurkus, kopūstus, šaldau uogas, svarainių, šaltalankių sultis, įvairias daržoves, grybus, – pasakoja Vida. – Verdu ghi sviestą. Vasarą tai daryti geriausia, nes tada karvės ėda žolę. Šis sviestas nedidina cholesterolio. Tai vieninteliai riebalai, kuriems kepant nesusidaro kancerogenų. Pagal indų vedas, tai vienas vertingiausių produktų (kiti du – medus ir natūralūs aliejai). Ghi sviestas tarsi tepalas sutepa sąnarius iš vidaus, atkuria jų funkciją. Jame esančios biologiškai aktyvios medžiagos yra tas arkliukas, kuris nugabena naudingas medžiagas į ląsteles. Šio sviesto galima dėti į arbatas, kad sustiptintų jų poveikį, labai tinka

Raudonoji šaknis

peršalus, nuo bronchito ir t.t. Vasarą V.Stanelienė renka įvairias žoleles, jų sėklas. Žolelių arbatos žiemą naudingos stiprinti imunitetą. Dėl šviesos stygiaus žiemą gali apimti nerimas, tad Vida pasiruošia jonažolių, melisos, sukatžolių, lofantos ir kt. vaistažolių. Virškinimui pagerinti prisirenka dirvuolės, apynių spurgų, ajero šaknų, kiaulpienių lapų ir žiedų, pelyno, gysločio lapų. Kosuliui įveikti – plautės, raktažolės, pušų pumpurų, šalavijo, raudonėlio, čiobrelio, liepų žiedų. Sąnarių funkcijoms palaikyti labai tinka beržo lapai, o širdies džiaugsmui, kaip ji sako, – gudobelės, pakalnutės, vingiorykštės. – Taip gamtoj surėdyta – vasarą tempti į savo urvelį viską, ko žiemą nerasime, – šypsosi ji. – Vasarą padirbėjau, prisipyliau pilnus aruodus gamtos gėrybių, tad žiema man nebaisi.

žinoti, kad 3–4 puodeliai per dieną stiprios kavos, alkoholis, ypač stiprus alus išplauna iš organizmo geležį, cinką, kalį, vitaminus, mikroelementus, kurie ypač reikalingi organizmui. Dar senovės gydytojas išminčius Hipokratas sakė: „Dauguma žmonių gimsta švaria siela ir sveiku kūnu. Valgydamas ir gerdamas žmogus į savo organizmą per burną prisikemša įvairiausių ligų“. Kiekvienas iš mūsų žino, kokiais būdais, veiksmais savo sielą padarome ligone – dirbtiniai maistiniai dažai, įvairiausių rūšių chemija, vaistai ir maisto pro-

duktai, genetiškai modifikuoti augalai, vaisiai, daržovės, mėsos produktai. Visa tai, ką dirbtinai sukūrė žmonės, jie tai padarė savo ir kitų žmonių organizmui naikinti. Vienas Rytų išminčius sakė: „Kiekvienas iš mūsų tiki pagal savo asmeninį smegenų išsivystymo lygį, tik išmintis – nuo Dievo“. Kad protingai gyventume, nevalgytume ir negertume, kas po ranka pasitaikė, didelio proto ir išminties nereikia. Reikia tik truputėlį giliau susimąstyti ir įsiklausyti į senovės gydytojo išminčiaus Hipokrato žodžius: „Tai, ką valgome ar geriame, turi gydyti, o ne naikinti“. Raudonosios šaknies arbatos arba džiovintos šaknies, šaltai spausto kedrų aliejaus, šaltalankių aliejaus, margainio aliejaus, auksinės šaknies, kėnių aliejaus ir kitų Altajaus vaistažolių mažiausiomis kainomis galite nusipirkti parduotuvėje „Medetka“, Dariaus ir Girėno g. 32, Tauragėje. Maloniai kviečiame apsilankyti. Pagal užsienio spaudą parengė parduotuvės „Medetka“ savininkė S.Petraitienė. Užs. Nr. 150

ARBATOS PARUOŠIMAS:

1. Termose užpil� 5 g arba 5 pakelius šaknies 600 ml verdančio vandens. Laiky� 4–5 val. 2. 5 g arba 5 pakelius užpil� 600 ml vandens. Virin� 5–7 min. ant silpnos ugnies. Leis� prisitrauk� 30 min. Arbata geriama 3 kartus per dieną po 200 ml su medumi prieš valgant. Esant ūmios ligos simptomams, ger� s�presnę arbatą.

TRAUKTINĖS PARUOŠIMAS:

Skubėti lėtai Galbūt kam nors pasirodys, kad visa tai užima pernelyg daug laiko? Juk jo taip trūksta. Vida tvirtina, kad viską suspėji, kai ...skubi lėtai. – Raskite laiko sau, savo šeimai, artimiesiems. Labai svarbu mylėti. Nors kartą per dieną reikia rasti laiko ir nuoširdaus noro pasakyti „myliu“ ir padaryti gerą darbą, nebūtinai matomą kitiems. Vida įsitikinusi, kad labai svarbu visur ir visada jausti saiką. Pasak jos, tai gamtos sąjungininkas ir sveikatos sargas. Saiką reikia jausti ir valgant, ir geriant, ir net mylint, ir nenuodyti savęs besaikiu valgymu, pavydu, apgaule, nedoru gyvenimu...– pataria ji. Jau aštuonerius metus gyvendama harmonijoje su gamta, Vida sako pajutusi visai kitokią gyvenimo kokybę. Dabar ji dėkoja Dievui už naują dieną. – Supratau, kokia galinga yra gamta: statanti, auginanti ir duodanti vilties geriau gyventi.

Imbieras – ne tik prieskonis

(Hedysarunr neglectum Ledeb) Apie raudonosios šaknies poveikį žmogaus organizmui pasakoja Altajaus krašto liaudies gydytojas žolininkas C.Nikiforovas. Raudonosios šaknies veiksmingumą lemia augalo sudėtyje esančių flavonidų, rauginių medžiagų, kumarinų, triterpeninių saponinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų savybės. Todėl raudonoji šaknis pasižymi priešuždegiminiu, baktericidiniu, spazmolitiniu, kraujagysles plečiančiu ir švelniu diuretiniu (šlapimą varančiu) poveikiu. Esant priešakinės liaukos uždegimui, uriatritui ir užspaustiems šlapimtakiams, esant prostatos adenomai raudonoji šaknis normalizuoja šlapimo išskyrimo sistemos funkcionalumą: pagerina šlapinimosi funkciją esant šlapimo užsilaikymui, padeda ištuštinti šlapimo pūslę, suretina šlapinimosi dažnumą, ypač naktį. Raudonoji šaknis grąžina vyrišką lytinę potenciją, aktyvumą ir pajėgumą, pagerina kraujotaką ir pašalina sąstovį priešakinėje liaukoje, grąžina jėgas, prarastas esant dideliems fiziniams krūviams. Rekomenduojama vartoti sergant vyrų ir moterų lytinių organų, šlapimtakių sistemos ligomis, taikant kompleksišką gydymo būdą, gydant ūmų ir lėtinį prostatitą, uriatritą ir prostatito adenomą. Gydymo metu dar patartina gerti šaltai spaustą kedrų aliejų po 2–3 arbatinius šaukštelius 3 kartus per dieną. Vartoti alkoholį, rūkyti gydymo metu draudžiama. Tiek vyrams, tiek moterims reikia

Imunitetui stiprinti Vida pasakoja gerianti arbatas, laukinių raudonėlių aliejų, česnakų sultis. Savijautą labai gerina įvairių daržovių sultys. Visą žiemą ji augina įvairius želmenis: kviečių, avižų, miežių, moliūgų, pipirnės, vaistinės ožragės, builio. Šios sultys, pasak jos, itin vertingos, jas vartojant atstatomas maistingųjų medžiagų balansas, jos labai reikalingos normaliai smegenų veiklai, energijos apykaitos procesui. Jos turi chlorofilo, o jis tiesiogiai virsta į hemoglobiną. Žiemą Vida stengiasi valgyti įvairių sėklų mišinių, nes, pasak jos, sėklose yra gyvybės informacija. Labai geras mišinys – juodgrūdės, saulėgrąžų sėklos ir kiaulpienių šaknys. Tai maistas skeletui, jis reguliuoja virškinimo procesą, valo gleives, mažina cholesterolio kiekį ir t.t. – Rytų išmintis sako: „Dievas sukūrė maistą, o velnias – virėją“. Užtat mano racione daug nekaitinto maisto: sultys, sėklos, riešutai, salotos, – patirtimi dalijasi Vida. Ji įsitikinusi, kad geriausias prieskonis yra badas, ir reguliariai paskiria sau dienas, kad organizmas pats imtų gydytis ir valytis. Tą dieną ar laiką Vida vadina pasninku. Tada nieko nevalgo, geria Glauberio druską, po to – sultis ir vandenį. Pasak jos, taip išsivalo ne tik žarnynas, bet ir smegenys. – Taip atsiranda vietos kūrybinei veiklai, nušvinta atmintis, atleidžia sąnarius, nukrinta nereikalingi kilogramai. Tai veiksminga priemonė, tiesa, pirmi kartai buvo skausmingi, tačiau dabar, žinodama, koks bus

efektas, įveikiu lengvai, – pasakoja moteris. Pasak jos, neatskiriama sveikos gyvensenos dalis – pirtis: – Labai mėgstu pirtį, vantas, masažą pirtyje ir, žinoma, pirties arbatą. Arbata pastiprina pirties poveikį, o pirtis – arbatos. V.Stanelienė pirtyje savo kūną palepina natūraliomis šveitimo priemonėmis, kurias lengva pasidaryti: sucukrėjęs medus, gintaro pudra, citrinos sulčių lašelis, keli lašai natūralaus aliejaus. Veidui labai tinka šaldytų želmenų sulčių kompresiukai.

60 g šaknų arba 60 pakelių užpil� 500 ml 40 laipsnių s�prumo deg�ne. Laiky� 12–15 dienų kambario temperatūroje. Geriama po 20–30 lašų į 1/3 s�klinės vandens ar arbatos 3 kartus per dieną prieš valgant. Deg�nės trauk�nę bū�na skies� vandeniu, nes deg�nė ska�na uždegiminius procesus.

Imbieras žinomas kaip vienas svarbiausių ir brangiausių prieskonių. Tačiau jis yra ir puikus vaistas, gelbstintis nuo daugelio negalavimų. Gydomosios savybės

Imbieras skatina virškinimą, sušildo skrandį, gerina regėjimą. Jis naudingas vyresnio amžiaus žmonėms – šildo sąnarius, o svarbiausia – saugo nuo podagros. Jau senovės egiptiečiai, romėnai ir graikai imbierą naudojo ne tik kulinarijoje, bet ir medicinoje. Mat šis augalas turi antiseptinių savybių, stabdo kraujavimą. Aromaterapijoje jis buvo naudojamas cirkuliavimui skatinti, įtampai mažinti, sergant bronchitu, esant pilvo skausmams, pasitempus raumenis ar tiesiog pervargus. Nuo seno imbieru gydė meteorizmą, žarnyno spazmus, o jo nuoviru – kosulį, vadavosi nuo pykinimo ir vėmimo. Rytų šalyse žmonės jį kramtydavo, norėdami panaikinti nemalonų burnos kvapą. Beje, imbieras – veiksminga priemonė nuo jūros ligos. Žinoma, kad Karibų jūreiviai prieš išplaukdami į jūrą visada kramto imbiero. Nėščioms moterims nuo pykinimo irgi patartina kramtyti imbiero, nes jis mažina pykinimą, vėmimą ir neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Atlikti tyrimai įrodė, kad imbieras stabdo sąnario kremzlės uždegimą, vadinasi, ir tolesnį jos irimą. Šis augalas mažina riziką susirgti reumatoidiniu artritu. Daugiau imbiero rekomenduojama vartoti sutrikus šlapimui, esant kojų pabrinkimui. Jis

normalizuoja kraujo spaudimą, padeda persišaldžius, vartojamas sergant angina ir reumatu. O imbiero aliejus naudojamas parfumerijoje. Kaip išsirinkti geriausią Šviežias imbieras turi nepakartojamą skonį ir kvapą. Tad geriausia pirkti ne miltelius, o šaknį. Šakniastiebis turi būti stambus, švelniai sidabriško blizgesio. Jaunų šaknų odelė – lygi, plona, prigludusi, o senesnių – storesnė, primenanti popierių ir truputį atsiknojusi nuo minkštimo. Senesnis šakniastiebis lengvesnis nei jaunas ir atrodo tarsi apvytęs. Šviežius imbiero šakniastiebius galima suvyniotus į popierių šaldytuve išlaikyti keletą mėnesių. „Mūsų sveikatos“ inform. IMBIERO ARBATĖLĖ 10 g šviežio imbiero, 15 g cukraus. Imbierą supjaustome gabalėliais ir sudedame į keraminį indą. Užpilame verdančiu vandeniu ir uždengę palaikome 5 min. Įberiame cukraus. Geriame kuo karštesnę, geriausia – prieš miegą, kad išprakaituotume. Patar�na ger� esant karščiavimui be prakaitavimo, galvos skausmams, kosint, apėmus šaltkrėčiui, kai užgulta nosis ar yra vandeninga sloga, perš� gerklę.


6

mano sveikata

2011 m. gruodžio 16 d.| Nr. 1

Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, įsteigtas 1997 m. spalio 1 d., yra didžiausia Tauragės rajone pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga. Prie jos prisirašę 27 000 pacientų, iš jų 11 200 kaimo gyventojų ir apie 6 000 vaikų. Įstaigoje dirba 185 darbuotojų, iš jų 39 gydytojai, 74 slaugytojos. VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas: • gydytojo terapeuto, • vaikų ligų gydytojo, • odontologijos (stomatologijos), • chirurgijos, • akušerijos-ginekologijos, • greitosios medicinos pagalbos, • imunoprofilaktikos (skiepų), • vaikų ankstyvos raidos reabilitacijos. Atliekami visi profilaktiniai medicininiai patikrinimai.

Bendrasis pagalbos tel. 112

Kompensuojamųjų vaistų pasų išdavimas (kei�mas)

103 Omnitel

033 Bitė, Tele2

Psichikos sveikatos centras Psichikos sveikatos centras yra VšĮ Tauragės rajono PSPC padalinys, aptarnaujantis visus rajono gyventojus. Jis teikia gydytojų psichiatrų, vaikų ir paauglių psichiatrų, psichologų, slaugytojų, socialinių darbuotojų paslaugas. Veikia užimtumo kambarys. Centre dirba du gydytojai psichiatrai: Antanas Penikas ir Aldona Gedminienė, dvi psichologės – Lolita Cemnalianskienė ir Rasa Butkienė, dvi socialinės darbuotojos – Sandra Dambrauskienė ir Lina Malinauskienė, dvi slaugytojos – Danutė Liepienė ir Virginija Buikienė. Be gydymo ir psichologinės pagalbos, skyriuje nustatomas neveiksnumas, slaugos poreikis, neįgalumo grupė. Jau nuo ateinančių metų kovo tikima-

si atidaryti Psichikos dienos centrą, o kol kas pacientai lankosi užimtumo kambaryje, kuriame jie gali turiningai praleisti laiką – žaisti stalo žaidimus, žiūrėti televizorių, klausyti muzikos, užsiimti mėgstama veikla – siūti, megzti, piešti, kurti rankdarbius ar kt. Galima netgi gaminti maistą. Šalia užimtumo kambario įrengta treniruoklių salė. Pasportavus galima nusimaudyti duše. Psichikos sveikatos centro (Jūros g. 5), tel. (8 446) 62 269, faksas (8 446) 51 757. Centro vadovas – Antanas Penikas, tel. (8 446) 62 268. Centro darbo laikas – pirmadieniaispenktadieniais, nuo 8 iki 17 val. Iš anksto prisiregistruoti galima telefonu (8 446) 62 269 arba atvykus į poliklinką. Siuntimas nereikalingas.

Kuriamas Psichikos dienos stacionaras Kitų metų kovą Tauragėje, šiuo metu rekonstruojamame buvusiame darželio „Rūtelė“ pastate, Donelaičio g. 21, duris atvers Psichikos dienos stacionaras. Psichikos dienos stacionare dirbs kompetentingų specialistų komanda: gydytojas psichiatras, psichologas, psichoterapeutas, du psichikos sveikatos slaugytojai ir du socialiniai darbuotojai. Ši komanda teiks paslaugas Tauragės, Pagėgių, Šilutės, Šilalės ir Jurbarko gyventojams. Psichinių negalavimų patiriantys ligoniai dienos stacionare galės lankytis tik su Psichikos sveikatos centro gydytojų psichiatrų siuntimais.

Gydymo paslaugas apmokės Ligonių kasos. Psichikos dienos stacionare pacientams bus taikoma įvairi gydymo terapija: dailės, muzikos, šviesos, judesio, individualioji bei grupinė psichoterapija. Pacientai gaus jiems reikalingą medikamentinį gydymą. Trijose įrengtose palatose gydytojų paskyrimu bus leidžiami vaistai, atliekamos lašinės infuzijos. Laisvu nuo procedūrų metu ligoniai galės ilsėtis poilsio zonoje, kur bus įrengtas didelis akvariumas, skambės muzika. Socialinių darbuotojų padedami Psichikos dienos stacionaro lankytojai turės galimybę gamintis ar pasišildyti maistą modernioje virtuvėlėje.

REGISTRUOTIS PAS GYDYTOJUS GALIMA IR INTERNETU

Registruo�s pas norimą gydytoją galite telefonu (8 446) 62 261 arba interne�niame išanks�nės pacientų registracijos puslapyje sergu.lt. Jei neturite slaptažodžio arba jį užmiršote, nusiųskite SMS žinutę trumpuoju numeriu 1679, žinutės tekstas: ipr, žinutės kaina 0,50 Lt. Netrukus gausite žinutę su slaptažodžiu. Jei esate naujas naudotojas, jums bus sugeneruotas ir atsiųstas atsi�k�nis slaptažodis. Norėdami sukur� savo pageidaujamą slaptažodį, jį nurodykite po raidžių ipr ir tarpo (be lietuviškų raidžių ir specialių simbolių),pvz., ipr slapukas69.

GYDYTOJO IŠKVIETIMAS Į NAMUS

Gydytojo vizitus į namus registruoja medicinos registratorė telefonu (8 446) 62 261 arba �esiogiai kreipian�s sergančiojo ar�miesiems į registratūrą nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 7 iki 12 val., šeštadienį – nuo 9 iki 12 val. Medicinos registratorė, registruodama iškvie�mą į namus, pildo ,,Iškvie�mų į namus registrą“.

Greitosios medicinos pagalbos nemokamos paslaugos teikiamos šiais atvejais Įvykus nelaimingiems atsitikimams: • kelių eismo, orlaivių, geležinkelio ir kitoms avarijoms; • gamtinių nelaimių, katastrofų ar kitų ekstremalių įvykių arba ekstremalių situacijų atvejais; • ūmiai apsinuodijus; • žaibo ir elektros sukeltiems pakenkimams; • nukentėjus gaisruose; • skendus, užspringus – esant ūmiam kvėpavimo sutrikimui; • bandant nusižudyti; • patyrus įvairias traumas; • įkandus gyvūnui, vabzdžiui, ropliui (esant gyvybei pavojingų požymių); • ūmių alerginių reakcijų atvejais; • nušalus arba esant bendram kūno atšalimui (kai kūno temperatūra mažiau kaip 35°C); • nudegus; • saulės ar šilumos smūgio atvejais; • ilgalaikio suspaudimo sindromo atvejais; • įvairios lokalizacijos svetimkūnių atvejais (su gyvybei pavojingais požymiais); • patyrus akių traumą ar nudegus. Esant gyvybei grėsmingai būklei: • mirštant; • esant ūmiam kvėpavimo funkcijos sutrikimui (sustojus kvėpavimui, intensyvus dusulys); • esant ūmiam širdies veiklos sutrikimui (sustojus širdžiai, sutrikus ritmui, skausmas krūtinėje); • staiga sutrikus sąmonei arba jos netekus; • prasidėjus traukuliams; • tirpstant galūnėms ar esant paralyžiui; • esant ūmiam, intensyviam skausmui; • esant ūmiam regėjimo sutrikimui; • esant gausiam išoriniam kraujavimui ar įtarus vidinį kraujavimą; • esant kūno temperatūros pokyčiams: mažiau kaip 35°C arba daugiau kaip 39,5°C • esant ūmiam smegenų kraujotakos sutrikimui, staigiam ir pavojingam kraujospūdžio sumažėjimui ar padidėjimui, sutrikus kalbai ar intensyviam

galvos svaigimui; • prasidėjus gimdymui; • gausiai vemiant ar viduriuojant; • esant ūmiam psichikos ir elgesio sutrikimui. Greitosios medicinos pagalbos dispečerio klausimai Į GMP stotį paskambinęs asmuo turi tiksliai ir aiškiai atsakyti į visus dispečerio pateiktus klausimus: Koks yra įvykio vietos adresas? (siekiant tikslumo, prašoma pakartoti) Koks yra telefono, iš kurio skambinate, numeris? Pasakykite, kas būtent atsitiko? (jei autoįvykis ar kita nelaimė, nurodykite, kiek sužeistų ar susirgusių žmonių?) Kiek jam (jai, jiems) metų? Ar jis (ji, jie) sąmoningas(reaguoja)? Ar jis (ji, jie) kvėpuoja? Ar jūs dabar esate šalia paciento (įvykio vietoje)? Jei kvietimas skubus ir paciento gyvybei gresia pavojus, dispečeris siunčia brigadą ir tęsia pokalbį su kvietėju, instruktuoja, ką reikia atlikti, kol atvyks medikai (prašome nenutraukite pokalbio, neišjunkite telefono, nepadėkite ragelio). Patariame įjungti telefono garsiakalbį, kad kvietėjas girdėtų nuorodas ir atliktų tai, ką sako dispečeris. Dispečeris užduoda ir papildomus klausimus, kad galėtų daugiau informacijos pateikti vykstančiai brigadai ar pasitelkti papildomą pagalbą. Kvietėjas pagal galimybę turėtų pasitikti ir palaukti GMP ekipažo, nurodyti, kaip greičiau pasiekti pacientą. Esant skubiam iškvietimui, greitosios medicinos pagalbos dispečeris siunčia GMP brigadą iš karto kuo skubiau arba ne vėliau kaip per 3 minutes nuo iškvietimo užregistravimo. Laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki skubiosios medicinos pagalbos teikimo pradžios mieste turi būti ne ilgesnis kaip 10–15 minučių. Jei iškvietimų vienu metu yra daug ir nėra galimybės į visus skubiai išvykti, greitosios medicinos pagalbos brigada siunčiama ten, kur iš kvietimo metu gautos informacijos tikėtina, kad paciento gyvybei gresia pavojus.

Kompensuojamųjų vaistų pasai (KVP) išduodami ir keičiami 313 kabinete kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 iki 16 val., pietų pertrauka nuo 12 iki 12.45 val. KVP išdavimo taisyklės: • turė� asmens tapatybę patvir�nan� dokumentą; • KVP apdraustojo vardu gali pasiim� ir kitas asmuo. Tokiu atveju jis turi pateik� savo tapatybę patvir�nan� dokumentą bei asmens, kuriam reikalingas KVP, Lietuvos Respublikoje išduotą tapatybę patvir�nan� dokumentą; • laikinai išvykę turi deklaruo� gyvenamąją vietą; • senasis kompensuojamųjų vaistų pasas keičiamas nauju �k nustatyta tvarka grąžinus senąjį vaistų pasą ir sumokėjus KVP kei�mo mokes� (3 Lt); • jei apdraustasis negrąžina senojo kompensuojamųjų vaistų paso (arba grąžina sugadintą dėl ne�nkamo saugojimo), naujas vaistų pasas išduodamas sumokėjus KVP praradimo (arba sugadinimo) mokes� (50 Lt).

Kaimo gyventojų sveikatos priežiūra Sveikatos priežiūra rūpinasi 17-oje kaimo medicinos punktų ir 2-ose ambulatorijose besidarbuojantys šeimos gydytojai, odontologai bei slaugytojos. • Žygaičių ambulatorija – Žygaičių k., tel. 44 873 • Gaurės ambulatorija – Gaurės k., tel. 46 421 • Vizbarų med. punktas – Vizbarų k., tel. 45 024 • Pagramančio med. punktas – Pagramančio k., tel. 44 616 • Mažonų med. punktas – Mažonų k., tel. 42 000 • Dapkiškių med. punktas – Dapkiškių k., tel. 46 271 • Galmenų med. punktas – Galmenų k., tel. 43 846 • Sar�ninkų med. punktas – Sar�ninkų k., tel. 42 110 • Kęsčių med. punktas – Kęsčių k., tel. 45 210 • Taurų med. punktas – Taurų k., tel. 59 548 • Kunigiškių med. punktas – Kunigiškių k., tel. 45 663 • Baltrušaičių med. punktas – Baltrušaičių k., tel. 45 835 • Kalniškių med. punktas – Kalniškių k., tel. 46 922 • Dauglaukio med. punktas – Dauglaukio k., tel. 42 349 • Eičių med. punktas – Eičių k., tel. 41 453 • Šakių med. punktas – Šakių k., tel. 69 423 • Lomių med. punktas – Lomių k., tel. 43 530 • Lauksargių med. punktas – Lauksargių k., tel. 41 147 • Šakviečio med. punktas – Šakviečio k.


mano sveikata

2011 m. gruodžio 16 d.| Nr. 1

„Tauragės Medea klinika“ plečia veiklą Kviečia „Grožio

7

ir sveikatos studija“

Margarita PŪDŽIUVIENĖ

margarita@kurjeris.lt Penktus metus Tauragėje gyvuojanti, modernios diagnostinės įrangos turinti ir gausią gydytojų profesionalų komandą subūrusi „Tauragės Medea klinika“ plečia veiklą. Kitais metais klinikoje atidaromas reabilitacijos skyrius. Siūlys naujus gydymo būdus Kaip teigia Arūnas Jancevičius, „Tauragės Medea klinikos“ steigėjas, kolektyvą papildysiantys homeopatijos, akupunktūros, osteopatijos, taikomosios kineziologijos ir kineziterapijos specialistai imsis stuburo ir laikysenos sutrikimų gydymo. – Stuburo deformavimasis lemia ir kūno organų sutrikimus, nes visos organizmo sritys yra susijusios. Būtent tokio „vieningos organizmo sistemos“ požiūrio vedami, mes ir pradėsime gydymą. Tai itin aktualu pastaruoju metu, kai paplitę vaikų ir paauglių laikysenos sutrikimai. Net 70 proc. jaunimo turi šią problemą, augantis žmogus dėl patiriamų negalavimų nebegali gyventi visaverčio gyvenimo, – kalbėjo fizinės medicinos ir reabilitacijos bei akupunktūros specialistas A.Jancevičius. Į reabilitacijos skyrių atvykusius ligonius pirmiausia apžiūrės gydytojas reabilitologas, kuris, įvertinęs ligonio būklę, nuspręs, kuriam specialistui patikėti gydymą. „Viskas vienoje vietoje“ Kol reabilitacijos skyrius ruošiamas naujiems specialistams, šiuo metu „Tauragės Medea klinikoje“ dirba 25 gydytojai. Dalis jų – kitų miestų ligoninių specialistai, mat Tauragėje gydytojų trūksta. – 2006 m. klinikoje veiklą pradėjome su penkiais specialistais,

„Tauragės Medea klinikos“ kardiologų kabinetas aprūpintas modernia diagnostine įranga. Gydytoja kardiologė R.Stankevičiūtė pacientui atlieka širdies echoskopinį tyrimą „Tauragės Medea klinikos“ archyvo nuotrauka

kurių poreikis rajone tuo metu buvo didžiausias: traumatologu, otorinolaringologe (LOR), neurologu, echoskopuotoju ir kardiologu. Šiuo metu pas mus dirba net 3 kardiologai ir endikrinologai, du radiologai, – apie klinikos plėtrą pasakojo „Tauragės Medea klinikos“ steigėjas. Šiuo metu klinika didžiuojasi moderniai įrengtais pulmonologo, LOR, urologo, kardiologo kabinetais ir galimybe vietoje paimti tyrimų mėginius. O tai palengvina ir paspartina ligos diagnozę ir gydymą. – Pas mus dirbantis gydytojas urologas R.Venckus, Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas, savo kabinete pats ne tik konsultuoja, bet ir echoskopuoja, ir prireikus atlieka biopsiją. Tyrimo medžiaga siunčiama patologijos laboratorijai į UAB „Patologijos diagnostika“ ar Valstybinį patologijos centrą. Ten pat siunčiama ir „Tauragės Medea klinikoje“ endokrinologų atlikto citologinio tyrimo medžiaga, – pasakojo A.Jancevičius. Atlieka širdies susirgimų profilaktiką Sergantiesiems širdies ligomis

„Tauragės Medea klinika“ skiria ypač daug dėmesio. Kartą per mėnesį klinikoje apsilanko Vilniaus privačios medicinos įstaigos „Kardolita“ gydytojai, kurie atlieka specifinius tyrimus, o prireikus chirurginio gydymo rekomenduoja atvykti pas juos į „Kardolitą“. Anot A.Jancevičiaus, „Tauragės Medea klinikos“ pacientams „Kardolitoje“ skiriamos vienvietės palatos, gydytojų konsultacijos, tyrimai ir chirurginis gydymas – nemokami. „Tauragės Medea klinika“ skiria dėmesio ne tik širdies susirgimų gydymui, bet ir profilaktikai. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinika bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninės gydytoja kardiologe Lina Kloviene „Tauragės Medea klinika“ įgyvendina „Profilaktinę širdies programą“. Pagal ją pacientai, kuriems padidėjusi rizika susirgti širdies ligomis (turintys viršsvorį, padidintą kraujo spaudimą ar cholestorolio kiekį kraujyje), siunčiami širdies ištyrimui. Jei širdies patologija nediagnozuojama ar nustatomas tik polinkis į šiuos susirgimus, pacientui teikiamos rekomendacijos, padėsiančios išvengti galimų širdies susirgimų.

Ar viską žinome apie česnaką? Iš vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių augalų geriausiai žinomas česnakas. Gydomosios česnako savybės Česnake yra vitamino A ir C, PP, B, kalio, fosforo, magnio, geležies, daug seleno ir sieros junginių, amino rūgščių. Nustatyta daugiau nei 100 biologiškai veiklių junginių. • Sutrinta česnako skiltelės tyrė naikina mikroorganizmus maždaug 280 valandų. Česnakas yra gamtinis antibiotikas. Jo ekstraktas naikina daugelį bakterijų ir grybelių. • Česnakas skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, mažina karščiavimą, todėl juo sėkmingai gydomas gripas, angina, dizenterija. Sieros ir seleno junginiai apsaugo organizmo ląstelių membranas ir DNR nuo pažeidimo, skatina kepenis gaminti detoksikuojamuosius enzimus, kurie neutralizuoja toksinus. • Įrodyta, kad česnakas mažina kraujo spaudimą, skystina kraują, mažina cholesterolio, ypač „blogojo“, kiekį kraujyje. • Česnakas normalizuoja virškinimo trakto funkciją, slopina pilvo dieglius, gerina apetitą, skatina virškinimo trakto fermentų ir tulžies išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą ir raminamai

inkstus, todėl pasireiškus šių organų uždegimui šviežio česnako geriau nevalgyti. Paūmėjimui aprimus česnako galima pradėti valgyti po truputį, po 0,5–1 skilteles. Česnako vandens užpilas

veikia žarnyną. Sausu česnako ekstraktu sėkmingiausiai gydomos įvairios kepenų ir tulžies pūslės ligos. Česnako poveikis Atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad tose pasaulio šalyse, kur žmonės valgo daug česnako ir svogūnų, rečiau sergama vėžiu. Įrodyta, kad česnakas: • tiesiogiai slopina auglio ląstelių medžiagų apykaitą; • neleidžia vėžinėms ląstelėms atsirasti ir daugintis; • skatina žmogaus organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Česnako kartais geriau nevalgyti Tačiau šviežias česnakas dirgina virškinimo trakto gleivinę, kepenis ir

Norint pagaminti česnako vandens užpilą reikia smulkiai supjaustyti 2–3 česnako skilteles, užpilti jas stikline verdančio vandens, palaikyti uždengtą 40–60 minučių, po to nukošti. Vaikams česnako vandens užpilo klizmomis šalinamos spalinės. Ruošiant klizmą vienai stiklinei vandens reikia kelių skiltelių česnako. Kitas česnako vandens užpilo receptas ypač tinka vyresnio amžiaus arba turintiems antsvorio žmonėms. Išspauskite 4 citrinų sultis ir supilkite į stiklainį. Sudėkite į jį 400 g sutrinto česnako. Sumaišykite. Stiklainį uždenkite plona drobe, palaikykite tamsoje 24 val. Prieš gerdami suplakite. Gerkite prieš eidami miegoti po 1 arbatinį šaukštelį, įpylę jį į pusę stiklinės vandens. Po 10–12 dienų pasijusite geriau, išnyks nuovargis. Ramiau miegosite. Manoma, kad šiam receptui – per 500 metų. „Mano sveikatos“ inform.

Neblėstančia Jūsų jaunyste rūpinasi jauki GROŽIO IR SVEIKATOS STUDIJA – tai grožio oazė Jums! Jūsų laukia maloni aplinka, puikus aptarnavimas ir kvalifikuoti specialistai, kurie kokybiškai ir profesionaliai atlieka įvairias grožį puoselėjančias ir veiksmingas procedūras aukštos kokybės aparatais. Švenčių proga rekomenduojame išbandyti ypatingą procedūrą, atliekamą su naujausiu ir kol kas vieninteliu Lietuvoje aparatu IMAX-A. Tai naujausiomis technologijomis paremta grožio puoselėjimo priemonė. Su šiuo aparatu Jums bus atlikta odos stangrinimo ir lyginimo procedūra – puiki alternatyva botulino toksino ar hialurono injekcijoms. Holivudo žvaigždės seniai pamėgo šią odą atkuriančią procedūrą, nes ji padeda atjaunėti be jokių invazinių procedūrų! Šios procedūros metu: • veido oda nuprausiama pašalinant negyvas ląsteles bei makiažo likučius; • radioliftingo ir lazerio procedūra atliekama veidui, paakių bei dekoltė srityje. Radioliftingas pakeičia odos elektrinį lauką iš teigiamo į neigiamą – tai sukelia karštį po oda ir atkuria pirminę natūralią jos būklę. Pagalbinis odos gydymas lazeriu standina odos audinius. Po šios procedūros sumažės raukšlių, oda taps stangri, švelni ir jaunatviška. Su IMAX-A aparatu atliekamos procedūros pasižymi neįtikėtinu poveikiu: skatina audinių atsinaujinimą, veiksmingai stangrina odą, stiprina odos elastingumą, šalina raukšles ir stabdo senėjimo procesą. Kurkite grožio ir kūno harmoniją kartu su grožio ir sveikatos studija! Nuo šiol Jūsų oda bus glotni ir jau-

natviška be skausmingų injekcijų ar plastikos chirurgų pagalbos. Procedūros kaina gruodžio ir sausio mėnesį tik 100 Lt (kaina ne akcijos metu 200 Lt). Jeigu jus vargina sprando, pečių juostos ar nugaros raumenų įtempimas, skausmai, mes jums padėsime, atlikdami vakuuminį masažą. Vakuuminio masažo metu, priešingai negu atliekamo rankomis, audiniai nėra mechaniškai spaudžiami, neužspaudžiamos kraujagyslės, o atvirkščiai, dėl siurbimo ryškiai išsiplečia spazmuotos ir susiaurėjusios kraujagyslės, dėl to masažuojamos vietos audiniai geriau aprūpinami krauju ir deguonimi. Tuo pačiu nudrenuojami tarpląsteliniai audinių skysčiai su juose esančiais medžiagų skilimo produktais, toksinais. Mažėja raumenų paburkimas, kraujagyslių spazmai, sprando srityje susikaupę riebalai ir „druskos”, aprimsta uždegimas. Siūlome pasinaudoti šiuo metu vykstančiomis akcijomis – perkant sprando, nugaros ar juosmens vakuuminio masažo 5 procedūrų kursą 5-ąją procedūra atliekame nemokamai. Procedūroms prašome registruotis iš anksto telefonu 8 686 99 303. Užs. Nr. 149

Mus rasite Bažnyčių g. 7, Tauragėje www.grozisirsveikatajums.lt

Sausainiai „Greitučiai“ Pigūs, greit pagaminami ir labai gardūs sausainukai, o svarbiausia – gana sveikuoliški. Reikės: • indelio saldaus kondensuoto pieno, • pakelio (250 g) nesaldžių kukurūzų dribsnių, • galite įdė� ir linų sėmenų, riešutų, razinų. Gaminimas: orkaitę įkai�n� iki 180 C, skardą iš�es� kepimo popieriumi. Į dubenį supil� dribsnius, linų sėmenis, riešutus ir razinas, užpil� kondensuotą pieną, gerai sumaišy�. Šaukštu dė� lizdelius į skardą ant kepimo popieriaus ir kep� maždaug 6–7 minutes. Ištrauk�, kai trupu� pakeis spalvą. Vėsdami sausainukai sutvirtėja, ir jau galima dė� į lėkštę.


8 Kataraktos operacija – galimybė regėti

mano sveikata

2011 m. gruodžio 16 d.| Nr. 1

Katarakta – viena dažniausių garbaus amžiaus žmonių akių ligų, kuri gali baigtis aklumu. Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į pirminius ligos požymius ir neleisti kataraktai progresuoti iki aklumo. Susidūrus su katarakta iškyla nemažai klausimų: kokia tai liga, kokios susirgimo priežastys, kaip ji gydoma. Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto?

Kaip pasikeičia regėjimas po kataraktos operacijos?

Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, dažniausiai atsirandantis dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo. Tai viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių aklumo priežasčių pasaulyje. Dažniausiai katarakta laikoma bendra organizmo senėjimo pasekme, tačiau ji gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms – pasireikšti kaip kitų ligų (pvz., cukraligės) komplikacija, atsirasti po akies traumų, būti paveldėta ir kt.

Ištobulėjus oftalmologinei įrangai bei dirbtinių lęšiukų savybėms kataraktos operacija tapo labai efektyvi. Po operacijos didžiajai daugumai pacientų regėjimas sugrįžta jau kitą dieną ar praėjus keletui savaičių. Po kataraktos operacijos žmogus vėl gali imtis įprastinės veiklos ir pomėgių.

Kada reiktų kreiptis į gydytoją? Pirmasis ligos požymis – silpstantis regėjimas. Jei regėjimas palaipsniui blogėja, reiktų ilgai nelaukiant pasikonsultuoti su gydytoju. Sergantieji katarakta dažnai skundžiasi jautrumu šviesai, išblukusiomis ar išplaukusiomis spalvomis, matymu kaip pro nešvarų stiklą, dvejinimusi. Žmogus nebeįžiūri artimųjų veidų bruožų, daiktų kontūrų, iškyla problemos užsiimant įprastine veikla, vairuojant automobilį. Ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kaip gydoma katarakta? Sergant katarakta vienintelis gydymas – operacija. Medikamentinio šios ligos gydymo nėra. Išgirdę, kad bus reikalinga akių operacija, žmonės dažniausiai išsigąsta, tačiau kataraktos operacijos baimintis tikrai neverta. Ši operacija neskausminga, labai efektyvi, trunka ~30 min. „Akių chirurgijos centre“ kataraktos operacijos atliekamos fakoemulsifikacijos būdu – labiausiai paplitusiu kataraktos pašalinimo metodu Europoje, JAV ir Japonijoje. Naudojant šias pažangiausias priemones ragenoje padaromas ypač mažas pjūvis, kurio nereikia siūti, po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas.

Nerūkyti nieko nekainuoja Narko�kų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, artėjant dar vienam tabako gaminių brangimui, ragina rūkalius įver�n� šiam žalingam įpročiui kasdien iššvaistomus pinigus. Departamentas, primindamas rūkan�esiems apie šio žalingo įpročio sukeliamą didžiulį asmeninių finansų nutekėjimą, ska�na susimąsty� apie me�mo rūky� teikiamus privalumus.

Nors pasaulinė ekonominė rūkymo žala skaičiuojama šimtais trilijonų JAV dolerių, apie finansinius nuostolius, kuriuos patiria kiekvienas rūkantysis asmeniškai, dažnai pamirštama. „Paradoksalu, kad didelė dalis rūkančiųjų, kurie pastaraisiais metais patiria finansinių sunkumų, apkarpo savo biudžetą daugelyje sričių, tačiau sąmoningai vengia suskaičiuoti, kiek galėtų sutaupyti, jei dabar pat nustotų rūkyti“, – teigia pagalbos metantiems rūkyti linijos konsultantė Rūta Balčiūnaitė. „Jei rūkyti nustočiau šiandien...“ Itin dažnai pinigams ir toliau kapsint į balą, metimas rūkyti atidedamas kuo vėlesniam laikui. Ne paslaptis, kad rūkaliai dūmais paleidžia dideles sumas pinigų, net nesusimąstydami, kaip naudingiau būtų galima panaudoti išleidžiamus pinigus. Slenkant savaitėms, mėnesiams, metams ir netgi dešimtmečiams, kol rūkaliams stinga ryžto, pinigų, išleidžiamų

Renaldo Malycho nuotrauka

cigaretėms, kiekis gali panašėti į lobį. Pamėginkime įsivaizduoti, kad rūkorius nustoja rūkyti tiesiog šiandien. Tarkime, vidutiniškai jis per dieną surūko pusę pakelio cigarečių ir tai jam kainuoja 4.50 Lt. Toks žmogus po 2 savaičių sutaupys 63 litus (to pakaktų 5 bilietams į kiną); po 1 mėnesio – 135 litus (to pakaktų mėnesio abonementui į sporto klubą); po 2 mėnesių – 270 litų (to pakaktų kokybiškai avalynei įsigyti); po 3 mėnesių – 405 litus (to pakaktų mėnesio buto nuomai); po 6 mėnesių – 810 litų (to pakaktų dviračiui); po metų – 1 642 litus (to pakaktų išmaniajam telefonui); po 5 metų – 8 212 litų (to pakaktų turistinei kelionei į Niujorką dviems); po 10 metų – 16 425 litus (to pakaktų automobiliui). Netiesioginės išlaidos Be jokios abejonės, rūkančių-

jų patiriamos išlaidos neapsiriboja vien tik tabako gaminiams įsigyti išleidžiamais pinigais. Negalima pamiršti, kad rūkoriai daugiau lėšų išleidžia sveikatos priežiūros išlaidoms ir naudoja daugiau vaistų. Kiek reikės išleisti pinigų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti, apskaičiuoti pabandę ispanai, nustatė, kad tikrosios išlaidos vienam pakeliui cigarečių yra 107 eurai. Užsienio šalyse rūkaliams tenka mokėti daug didesnes gyvybės, sveikatos, namų ir automobilių draudimo įmokas. Netrukus brangs Artimiausias tabako gaminių branginimas numatomas 2012 m. kovo 1 d., kai padidinus specifinį akcizų tarifą cigarečių kaina šoktels nuo 132 iki 140 Lt už 1000 cigarečių. Cigarečių pakelis vidutiniškai turėtų pabrangti apie 0,30 Lt. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus nuo 2018 m. akcizo tarifas Lietuvoje visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 Lt už 1000 cigarečių (dabar jis siekia 221 Lt). Departamentas skatina visus rūkorius, įvertinus cigaretėms išleidžiamas pinigų sumas, mesti rūkyti ir įsigyti taupykles. Parengė Eugenijus Šaltis

Delsti pavojinga Pasak „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Algirdas Šidlausko, svarbiausia nelaukti, kol silpstantis regėjimas baigiasi aklumu. Ilgai delsiant katarakta subręsta, lęšiukas pasidaro „kietas“. Tokiu atveju operaciją techniškai sunkiau atlikti, padidėja operacinių ir pooperacinių komplikacijų rizika. Be to, kataraktai progresuojant, gali padidėti akispūdis, galima susirgti nepagydoma akių liga – glaukoma. Operuoja gydytojai profesionalai „Akių chirurgijos centre“ naudojama naujausia įranga, kokybiškos priemonės, operuoja ilgametę darbo patirtį sukaupę savo srities specialistai, vienas jų – gydytojas A.Šidlauskas, atlikęs tūkstančius kataraktos operacijų. Jei katarakta vargina jus ar jūsų artimuosius, nedelskite – patikėkite savo regos problemas šios srities profesionalams. Kuo anksčiau kreipiamasi į specialistą, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Nuodugni akių ligų ir regos sutrikimų diagnos�ka, akių chirurginės operacijos. Laukiame visų, kuriems reikalinga profesionali pagalba. „Akių chirurgijos centras“, Savanorių pr. 66, Kaunas. Registracija tel. (8 37) 75 08 05. www.akiuchirurgija.lt

Užs. Nr. 148

Mano SVEIKATA Laikraščio „Tauragės kurjeris“ priedas Vyr. redaktorius – Renaldas Malychas Priedą rengė: Raimonda Alysienė, Birutė Slavinskienė, Margarita Pūdžiuvienė, Eugenijus Šal�s Dizainas – Živilė Mockutė Skelbiant priede išspausdintą informaciją nuoroda į „Tauragės kurjerį“ bū�na. Tiražas 10 000 egz.

VERTIKALIAI: 2. Daržovė, kurioje gausu karo�no. 3. Fizinio lavinimo priemonė ir metodas. 4. Kai žmogus …, tai ir laimingas. 5. Prabangūs mados namai „…“. 6. Aroma�zuo� lūpų dažai. 7. TV serialas „Daktaras …“. 9. Plataus vartojimo prekių koncernas „Colgate-…“. 10. Dantų gydytojas. 13. Mul�vitaminai „... Mul� Total“. 14. Kalėdų Senelis – … Klausas. 17. Menkių ... aliejus pratur�na maistą Omega-3 riebalų rūgš�mis, A bei D vitaminais. 18. Lanks� kaulų jung�s. 19. Kalėdinio

lango … išpaišytas šerkšno gėlėmis. 20. Dalykas, su kuriuo reikia valgy�. 23. … organizmo sistema (atspari ligoms). 24. Gruzijos kurortas Abchazijoje, prie Juodosios jūros. HORIZONTALIAI: 1. „Eucerin“ sausų rankų … . 4. Kraujo užkrė�mas, sukeliamas pūlinių mikrobų. 8. Chirurgas, �rian�s ir gydan�s judamojo aparato deformacijas. 11. „... džiaugsmo nukrito“. 12. Maisto papildas

Kryžiažodžio atsakymą siųskite ar atneškite į redakciją, Prezidento g. 68, arba pasakykite paskambinę 55410. Laimėtoją išrinksime burtų keliu, jam a�teks Angie WESTON knyga „Mozaikos puošmenos”, kuri padės perkąs� mozaikos meną ir ilgais žiemos vakarais atsidė� kūrybai.


Mano sveikata