__MAIN_TEXT__

Page 1

Balandis | 2020


ŠIAME NUMERYJE #GYVASŽODIS

Jolita Steponaitienė. Naujos laiko padovanotos galimybės 1 ĮVYKIS

Kitokia Nacionalinė bibliotekų savaitė. Parengė Vaidenė Grybauskaitė

3

TEMA / COVID-19 IR BIBLIOTEKOS

Vaiva Markevičiūtė. Greitų ir išradingų sprendimų metas 4 Renaldas Gudauskas: „Persiorientavimo procesas buvo gana sklandus.“ Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė 6 IFLA: mobilizavomės ir dirbame toliau. Parengė dr. Laura Juchnevič 12

3

TYRIMAI

Rasa Januševičienė. Lietuvos viešosios bibliotekos pirmosiomis karantino savaitėmis

13

ŠIANDIEN AKTUALU

Algirdas Plioplys. Apie koronavirusą bibliotekose: laikas – geriausias jo žudikas 15 Daiva Janavičienė. Paslaugų pokyčiams – kūrybinis mąstymas ir modeliavimas 16 PROJEKTAI

Papildytoje kolekcijoje – autorių sukaktuvininkų kūriniai. Parengė LNB Skaitmeninimo skyrius

19

BIBLIOTEKŲ TURTAI

Daiva Narbutienė. Lietuvai ir Ukrainai reikšmingas XVII a. dokumentinio paveldo paminklas

22

4

NAUJI LEIDINIAI

Asta Kaktytė. Petras Repšys ir jo knygos nuosavybės ženklai

26

BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Utenoje skambantys A. ir M. Miškinių žodžiai. Parengė Dainora Narkūnienė ir Vaiva Markevičiūtė 29 TYRĖJUI ĮDOMU

Vytautas Smilgevičius. Lietuvos bažnyčių išpažinties kortelės

32

TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

Peter Svetina. Žodžių alkis

35

KRONIKA

Indra Drevinskaitė. Gyvenimo lai(š)kai apie (iš)gyvenimą

36

IN MEMORIAM

Dr. Vaclovui Bagdonavičiui atminti [1941-09-02–2020-03-22]

38

KRONIKA / PAGALBA MEDIKAMS

39 40

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ IR AŠ TEN BUVAU

Jurgita Bugailiškienė. Ventspilio biblioteka 44 Kai žurnalo numeris buvo parengtas siųsti į spaustuvę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švelnindama karantino sąlygas, paskelbė, kad nuo balandžio 27 dienos paslaugas, laikydamosi tam tikrų reikalavimų, galės teikti bibliotekos ir muziejai.

PIRMAME VIRŠELYJE

Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbus karantiną, bibliotekos lankytojams užvėrė duris. Kosto Stankevičiaus fotomontažas, Irmanto Gelūno nuotr.

ŽURNALAS „TARP KNYGŲ“

26 Arūno Sartanavičiaus (3, 4), Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos archyvo (26) nuotraukos

REDAKCIJA

Jūra­tė BIČKAUS­KIE­NĖ (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta STIRBYTĖ (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė GRYBAUSKAITĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta KUZMAITĖ (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas STANKEVIČIUS (dizaineris)

REDAKCIJOS KOLEGIJA Danguolė ABAZORIUVIENĖ Jūratė BIČKAUSKIENĖ Vytautas GUDAITIS Prof. dr. Renaldas GUDAUSKAS (pirmininkas) Dr. Rasa JANUŠEVIČIENĖ

Dr. Laura JUCHNEVIČ Dr. Ineta KRAULS-WARD Irena KRIVIENĖ Gražina LAMANAUSKIENĖ Sandra LEKNICKIENĖ Viktorija PUKĖNAITĖ-PIGAGIENĖ Jolita STEPONAITIENĖ


#GYVASŽODIS *

NAUJOS LAIKO PADOVANOTOS GALIMYBĖS Jeigu šį tekstą būčiau rašiusi iki šalyje paskelbto karantino – jis būtų kitoks. Džiaugtumėmės technologiniais pokyčiais ir galimybėmis atsinaujinusiose bibliotekose, primintume bibliotekų indėlį ir atsakomybę mažinant kultūrinę ir socialinę atskirtį, pabrėžtume šiandieninę bibliotekininko, kaip žinių tarpininko, misiją ir dar daug kitų dalykų, kuriuos vardijame, kai kalbame apie pakitusias bibliotekų funkcijas. Šių dienų situacija pakeitė mūsų žiūros ir matymo kampą. Mokslininkai, sociologai, ekonomistai sutaria – po pasaulinės koronaviruso pandemijos būsime kitokie. Dar nežinome – kokie, bet kitokie, tikriausiai ramesni, labiau susitelkę. Neabejotinai mūsų lauks nauji iššūkiai ir išbandymai. Bet – apie gerus dalykus. Pandemijos akivaizdoje mūsų bibliotekos jau parodė, kad gali teikti nuotolines paslaugas, o jų įvairovė ir kokybė auga sulig kiekviena karantino savaite. Bibliotekos įrodė savo pilietiškumą ir atsakomybę, prisidėdamos prie apsauginių priemonių medikams ir vietos bendruomenėms gamybos. Balandžio mėnesį tradiciškai Lietuvoje vyksta Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiai. O šiemet ji – jubiliejinė. Pradėta rengti prieš 20 metų, ji tarsi pradėjo tą tūkstantmečio virsmą

Jolita Steponaitienė. Valdo Steponaičio nuotr.

ir uždavė klausimą – kokių kompetencijų bibliotekininko reikės XXI amžiuje, kokia biblioteka bus XXI amžiuje? Naujai įsiliejusiems į bibliotekinę bendruomenę asmenims ar tiesiog primiršusiems šį faktą noriu priminti, kad Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės krikštamote turime vadinti Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorę Rimą Gražienę. Jos pirmininkavimo Lietuvos bibliotekininkų draugijai metu ir užgimė ši tradicija. Visada smagu pasirausti po senus archyvus. Praėjusių dviejų dešimtmečių Bibliotekų savaitės šūkiai skelbė, kad „Lietuva be bibliotekų – Lietuva be ateities“, „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“, buvo kviečiama skaityti, laisvėti ir tobulėti, nes „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam!“, kviečiama kartu kurti ateitį, nes kiekvienas esame biblioteka. Taigi kaip mes pasikeitėme per tuos 20 metų, kai buvo organizuota pirmoji Bibliotekų savaitė? Su malonumu peržvelgiau Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos profesinio žurnalo „Tarp knygų“ elektroninį archyvą (www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kitileidiniai/zurnalas-tarp-knygu). Kokios temos buvo aktualios amžiaus pradžioje? Priminsiu tik, kad XX–XXI a. sandūroje Lietuvoje buvo apie 4000

* Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bib­lio­tekos.

1


bibliotekų ir jose dirbo apie 6000 bibliotekininkų (2019 m. – 2365 bibliotekos ir 5144 profesionalūs bibliotekos darbuotojai). Labai džiaugėmės, kad į bibliotekas atėjo elektroninė informacija, viešosiose bibliotekose pradėjo veikti elektroniniai katalogai, vietinės duomenų bazės – tam naudota „ProCite“ programa. Nacionalinė biblioteka minėjo savo interneto svetainės penkmetį. Vyko tarptautinis bendradarbiavimas, jį įprasmino 6-asis Baltijos bibliotekininkų kongresas „Biblioteka – naujo tūkstantmečio vartai“. Kolegos lankėsi užsienio, daugiausia Europos, bibliotekose, buvo kviečiama dalyvauti Atviros Lietuvos fondo organizuojamuose kursuose. O gal reikėtų klausti, ką mes, bibliotekininkai, pakeitėme per pastaruosius dešimtmečius? Pirmiausia bibliotekų infrastruktūrą. Ir čia ne tik apie tai, kad bibliotekose padaugėjo kompiuterių. Spartus interneto ryšys leidžia teikti kokybiškas nuotolines paslaugas, organizuoti mokymus, o svarbiausia – greitai ir patogiai bendrauti su visu pasauliu, semtis žinių ir patirties. Bibliotekos tapo turiningo laisvalaikio leidimo vieta: jose patogu, saugu ir gražu, šilta, jauku ir įdomu. Neretai sulaukiame priekaištų, kad bibliotekose neliko vietos knygoms. Tikrai tai – netiesa. Knygos yra žinios, o žinioms vietos bibliotekose visada buvo ir bus. Knygos keičia savo formas. Deja, bibliotekos vis dar susiduria su lėšų stygiumi ir negali įsigyti reikiamų knygų reikiamo egzempliorių skaičiaus. Svarbiausia – keičiasi mūsų mąstymas. Bibliotekininkams reikia naujų kompetencijų. Ir tas poreikis labai sparčiai stiprėja. Pasaulis tapo greitas, keičiasi aplinka ir jos poreikiai, teisinė bazė daugelyje sričių nespėja su laiku ir iššūkiais, o laikas tai nelaukia... Ilgainiui supratome, kad mes dirbame žmonėms, mums turi būti svarbu patenkinti jų lūkesčius. Tarptautinės bibliotekų organizacijos stengiasi reaguoti į pokyčius, drąsina ir kviečia eiti koja kojon su laiku, o ypač būti naudingiems, savo žiniomis, paslaugų teikimu prisidėti mažinant kultūrinę, socialinę ir informacinę atskirtį, mažinant skurdą, gerinant sveikatą ir kuriant gerovę, prisidedant prie kokybiško išsilavinimo, užtikrinant lyčių lygybę, švelninant neigiamą poveikį klimatui, stiprinant taiką ir teisingumą, ragina mokyti atskirti melagingas naujienas ir ugdyti kritinį mąstymą – visa tai, kas yra numatyta Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tiksluose. Ne veltui Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) jau keletą metų vykdo kampanijas, kad visi pasaulio bibliotekininkai ir jų partneriai pasakytų, kokių pokyčių jie tikisi, kuriems jau yra pasiruošę, o kuriuos prisiims kaip iššūkius. 2

2019 m. rugpjūtį Atėnuose vykusioje konferencijoje buvo patvirtinta IFLA 2019–2024 m. strategija. Ši strategija turi padėti įgyvendinti bibliotekinės bendruomenės viziją – stiprių ir vieningų bibliotekų, ugdančių raštingą, informuotą ir aktyvią visuomenę, viziją. Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip galime prisidėti stiprinant bibliotekų balsą pasauliniu mastu, bibliotekoms patvirtinant savo, kaip svaraus partnerio tarptautinėse organizacijose ir renginiuose, vaidmenį, formuojant viešąją nuomonę, diskutuojant apie intelektinę laisvę ir žmogaus teises. Šių dienų bibliotekininkai yra stiprūs savo profesine patirtimi. O kad to neprarastume, būtina rūpintis bibliotekų specialistų kompetencijų plėtrą skatinančiais ištekliais, rengti norminius reikalavimus, rekomendacijas ir kitokią medžiagą, padedančią skleisti gerąją patirtį, teikti bibliotekų veiklai būtinas priemones ir infrastruktūrą, plėtoti tikslinį mokymąsi ir profesinį tobulėjimą. Bibliotekininko, tiksliau bibliotekoje dirbančio specialisto, specialybinės transformacijos labai didelės. Jiems reikia naujų kompetencijų. Dažnai net to nesuvokdami jie mokosi naujos kalbos – „duomenų kalbos“. Minėta IFLA strategija turi padėti bendruomenei susivokti situacijoje ir numatyti savo veiksmus ateityje. Ar tai pakoreguos pasaulinės pandemijos situaciją? Tikrai taip, leis daug ką apmąstyti ir pasiūlyti naujų sprendimo būdų. Tikiuosi, daug kas skaitė Klauso Schwabo knygą „Ketvirtoji pramonės revoliucija“. Joje kaip geriausiai suprantamus pavyzdžius, parodančius vykstančius pokyčius, mokslininkas nurodo didžiausią pavėžėjimo paslaugas teikiančią įmonę „Uber“, kuri pati neturi automobilių, ir apnakvindinimo paslaugas teikiančią įmonę „Airbnb“, kuri neturi savo viešbučių. Ar ne ta linkme eina ir keitimasis knygomis? Tai jau vyksta mažųjų bibliotekėlių, knygų lentynų – ne tik fizinių, bet ir internetinių – pavidalu. Žmonės nori skaityti ir jie skaito. Kokia tai žinia bibliotekoms? Bibliotekos visada turės ką pasiūlyti skaitytojui, vartotojui ir lankytojui. Laikas padovanojo naujų galimybių. Kiekvienas galime surasti savo vietą ir pritaikyti savo gebėjimus. Todėl pabaigoje linkiu „pasimatuoti“ su Spencerio Johnsono peliukais iš knygos „Kas paėmė mano sūrį?“ Kuris jūs peliukas?

Jolita Steponaitienė Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė


ĮVYKIS

KITOKIA NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ Balandžio 23 d. Lietuvos bibliotekininkų draugija paskelbė tradiciškai rengiamos Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės pradžią. Tačiau šiemet ji išskirtinė – ne tik jubiliejinė, 20-oji, savo bendruomenę skatinanti prisiminti bibliotekų pokyčius per du dešimtmečius, bet ir virtuali, vykstanti tebesitęsiant šalyje kovo viduryje paskelbtam karantinui, kai draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.

Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD), anksčiau per Nacionalinę bibliotekų savaitę kviesdavusi gyventojus užsukti į artimiausią biblioteką ir išmokti, sužinoti, pamatyti ar patirti, šiemet ragino bibliotekas su skaitytojais bendrauti nuotoliniu būdu: organizuoti virtualius pokalbius, kviesti į virtualias parodas, kurti vaizdo medžiagą, rengti įvairius konkursus, pristatyti naujas karantino laikotarpiu pradėtas teikti paslaugas. Tad šiųmetė Nacionalinė bibliotekų savaitė – tai ir proga parodyti visuomenei, kaip greitai bibliotekos gali prisitaikyti prie kintančios situacijos, prisidėti sprendžiant įvairias jai svarbias problemas. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, šiemet atsisakyta tradicinės LBD rengiamos konferencijos, o apie savaitės atidarymą iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tradicinės renginių vietos „prie vitražo“ paskelbė LBD pirmininkė Jolita Steponaitienė ir Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Bibliotekininkų bendruomenę virtualiai pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Už nuolatinę paramą, kuri padeda bibliotekininkų bendruomenei siekti didelių ir mažų tikslų, padėkota bendrovės „Asseco Lietuva“ vadovui Albertui Šermokui. Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas paskelbė, kad 2019 metų geriausiųjų vardai ir premijos skiriamos šiems bibliotekininkams: Aldonai Oniūnienei, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Vaškų Vandos Zaborskaitės bibliotekos vyriausiajai bibliotekininkei,  – geriausio bibliotekininko vardas; Danutei Karlienei, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei, – geriausio bibliotekos vadovo vardas; Julijai Glosaitei, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos rinkodaros vadybininkei, – geriausio jaunojo bibliotekininko vardas. Laureatės su žurnalo „Tarp knygų“ skaitytojais pasidalijo savo pirmosiomis mintimis, sužinojus apie pelnytą įvertinimą.

ALDONA ONIŪNIENĖ:

Asmeninio albumo nuotr.

„Žinia, kad šis garbingas vardas šiemet skirtas man, buvo labai netikėta. Dirbu mažo miestelio bibliotekoje, ir niekada neatrodė, kad darau kažką geriau ar daugiau už kitus savo kolegas bibliotekininkus. Ekspozicijos, skirtos profesorei Vandai Zaborskaitei, atidarymas Vaškų bibliotekoje buvo seniai svajotas dalykas, atnešęs didelį moralinį, emocinį pasitenkinimą. Tai – ne tik mano, bet ir visos komandos, kuri dirbo prie šio projekto, įvertinimas. Jis kelia pasitikėjimą ir įpareigoja nenuleisti rankų, ieškoti vis naujų idėjų, kurios skatintų žmones atsigręžti į biblioteką, o jaunimą – grįžti prie skaitymo.“

DANUTĖ KARLIENĖ:

Donato Merkio nuotr.

„Tai nuostabi staigmena. Labai džiaugiuosi, kad buvo pastebėta ir įvertinta mūsų moderni, šiuolaikiška, patraukli biblioteka, įsikūrusi unikaliame gamtos prieglobstyje tarp dviejų ežerų, kurioje sudarytos sąlygos tiek mažam, tiek dideliam, kurioje laukiami ir mūsų gyventojai, ir turistai. Džiugu, kad buvo įvertinta aktyvi mūsų šaunaus ir kūrybiško kolektyvo veikla, o kartu buvau pastebėta ir aš. Tai vienas svarbiausių įvykių mano darbe ir gyvenime. Nuoširdžiai visiems dėkoju ir linkiu turiningos, aktyvios Nacionalinės bibliotekų savaitės.“

JULIJA GLOSAITĖ:

Martyno Zarembos nuotr.

„Jauniesiems specialistams ypač svarbus bibliotekos vadovų ir kolegų palaikymas, kurį jaučiau per savo darbo bibliotekoje metus. Tai leido realizuoti daugelį idėjų, plėsti žinias Lietuvoje ir užsienyje. Kaip rinkodaros vadybininkė, galiu pasidžiaugti, kad pasikeitė bibliotekų rinkodara ir požiūris į ją: nuo supratimo, kad rinkodara – tik verslo reikalas, iki įvairiausių analizių, reklamos kampanijų, paslaugų plėtros ir ekonominės vertės matavimų. Žinoma, gauti tokį apdovanojimą malonu, tai – didelė garbė. Apskritai labai džiaugiuosi, kad egzistuoja iniciatyva įvertinti ir skatinti jaunuosius bibliotekų specialistus.“

Parengė Vaidenė Grybauskaitė 3


TEMA / COVID-19 IR BIBLIOTEKOS

GREITŲ IR IŠRADINGŲ SPRENDIMŲ METAS Vaiva Markevičiūtė

Pasaulį ištikus koronaviruso pandemijai, nuo kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas. Bibliotekininkams teko keisti savo veiklos pobūdį – nuolat atviros ir kviečiančios ateiti šios kultūros įstaigos turėjo užverti duris ir didžiąją dalį darbų perkelti į virtualiąją erdvę. Tačiau šioje situacijoje puikiai tinka posakis: kai uždaromos durys, atveriamas langas. Bibliotekininkams teko priimti daug greitų ir kūrybiškų sprendimų. O jie, bėgant dienoms, vis išradingesni: skelbiami konkursai, žaidimai, viktorinos, kuriamos tinklalaidės, organizuojami nuotoliniai mokymai ir edukacijos, garsiniai skaitymai, kuriamos ir teikiamos naujos nuotolinės paslaugos. Šis sunkus laikotarpis dar kartą parodė, kad bibliotekos – tai ne tik sienos ir knygos tarp jų, o bibliotekininkai – smalsūs, išradingi ir, žinoma, profesionalūs. „Galima drąsiai teigti, kad karantinas yra didžiausias iššūkis ne tik bibliotekoms, bet ir visai šaliai po Nepriklausomybės atgavimo. Turime pripažinti, kad bibliotekos buvo jam nepasiruošusios, dar metų pradžioje niekas negalėjo numatyti tokios įvykių tėkmės“, – teigia Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė. Sunkiau ar lengviau, bet su karantino mestu iššūkiu bibliotekos susitvarko. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorė Laura Juchnevič pasakoja, kad sunkiausios buvo administravimo ir vadybinės užduotys. „Strategijų ir planų, kaip reikėtų elgtis karantino metu, niekuomet neturėjome ir nesame rengę. Viskas buvo organizuojama tuo momentu, kai buvo gauti nurodymai. Nuolatinis karantino sąlygų keitimas vertė visus planus perdėlioti keliolika kartų“,  – atviravo L. Juchnevič. Bibliotekoms tenka prisitaikyti prie trumpalaikio darbų planavimo: kas savaitę peržiūrėti atliktus darbus ir planuoti kitos savaitės veiklas. Didžioji 4

bibliotekų darbų dalis atliekama nuotoliniu būdu, darbuotojams suteiktos reikiamos darbo priemonės ir nuotolinė prieiga prie bibliotekų kompiuterių tinklo. Pozityvus šios situacijos aspektas – atsirado proga grįžti prie darbų, kurie būdavo nukeliami „tada, kai bus laiko“.

3D SPAUSDINTUVAIS – PAGALBA MEDIKAMS... Karantino pradžioje bene didžiausia šalies prob­ lema buvo apsaugos priemonių medikams trūkumas. VšĮ Robotikos mokykla ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ėmėsi iniciatyvos „įdarbinti“ šalies bibliotekų turimus 3D spausdintuvus  – jais spausdinti medikams reikalingus apsauginius veido skydelius. „Kadangi Nacionalinė biblioteka ir jos dirbtuvės PATS SAU šiuo metu yra vienas inovatyvių idėjų skleidimo centrų, mums užteko iškelti idėją, taip pat pakviesti bendrovės „CGTrader“ vadovę Dalią Lašaitę prisidėti kuruojant logistiką, skydelių tiekimą ir savanorių veiklą. Bibliotekos yra vienos aktyviausių šios iniciatyvos įgyvendintojų“,  – džiaugiasi Robotikos mokyklos direktorius Paulius Briedis.

Vygaudo Juozaičio nuotr.


jog bibliotekose yra modernių įrenginių, po karantino užsuks jais pasinaudoti.“ Pagamintas ir supakuotas apsaugos priemones bibliotekos perduoda savo regionų medicinos įstaigoms, savanoriams, kitų profesijų atstovams, dirbantiems didesnės rizikos zonose. Apsauginiai skydeliai ypač reikalingi greitosios pagalbos ekipažams, ligoninėms, poliklinikoms, slaugos namams. Svarbu tai, kad bibliotekose pagaminti skydeliai nėra parduodami – jie dovanojami. Bibliotekų darbuotojai skydelius spausdins tol, kol bus jų poreikis ir užteks medžiagų. Per pirmąjį skydelių gaminimo mėnesį bibliotekose pagaminta apie 6,5 tūkst. apsauginių skydelių.

...IR PRAKTIŠKI SPRENDIMAI VISUOMENEI

Apsauginių skydelių gamybos bibliotekose projekto koordinatorius D. Kubilius pasakoja, kad bibliotekose gaminami trijų tipų rėmeliai apsauginiams veido skydeliams tvirtinti. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Kauno miesto Vinco Kudirkos viešoji biblioteka karantino metu spausdina ne tik apsauginių skydelių rėmelius, ji ėmėsi dar vienos iniciatyvos. Bibliotekos Girstupio padalinyje esančiu 3D spausdintuvu spausdinami priedai ant durų rankenų, suteikiantys galimybę atidaryti duris neliečiant rankenos. „Durų rankenos yra vienas labiausiai užterštų paviršių. Specialus ant rankenos montuojamas priedas leidžia duris atidaryti dilbiu arba alkūnės linkiu – drabužiais uždengta rankos dalimi ir taip sumažinti galimo kontakto su virusu užterštu paviršiumi tikimybę“, – pasakoja bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Monika Straupytė. Šie priedai spausdinami pagal specialius brėžinius, kuriais nemokamai dalinasi kompanija „Materialise“. Kiekvienas norintis gali jais naudotis, modifikuoti bei pritaikyti pagal savo poreikius. V. Kudirkos viešoji biblioteka modifikavo brėžinius ir pagal juos pagamino rankenų priedus, kuriuos sumontavo šalia bibliotekos Girstupio padalinio veikiančiose įstaigose: parduotuvėse, vaistinėje, policijos komisariate.

Net 55 Lietuvos bibliotekos 3D spausdintuvais ėmė spausdinti apsauginiams veido skydeliams būtinas detales. „Iš pradžių gaminome panašų į akinių rėmelį, dabar pasiūlyti dar du modeliai – šie skydeliai skirti dirbti operacinėse arba mėginių ėmimo centruose, – pasakoja Nacionalinės bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus dirbtuvių veiklų vadybininkas ir šio projekto koordinatorius Donatas Kubilius. D. Kubiliaus teigimu, rėmelių modelius reikia nuolat tobulinti, juos testuoti Nacionalinės bibliotekos spausdintuvais ir tik tada galima teikti naudotis kitoms bibliotekoms. „Bibliotekininkams kyla techninių klausimų dėl 3D spausdintuvų eksploatacijos, padedu išspręsti technines problemas. Kartais netgi reikia pačiam ką nors nuvežti ar parvežti“,  – paklaustas apie darbo specifiką šypsosi projekto koordinatorius. Bibliotekos labai noriai atsiliepė į kvietimą prisidėti (straipsnio tęsinys – p. 8–11) prie šios iniciatyvos (apie kelių bibliotekų veiklą galima skaityti ir žurnalo p. 39). Projektas duos ne tik apčiuopiamos naudos  – skydelių medikams, bet ir neįkainojamos patirties bibliotekų darbuotojams. „Bib­lio­tekininkai geriau pažins turimus 3D spausdintuvus. Šiuo metu jie dirba sudėtingomis sąlygomis: kartais spausdintuvą tenka ir patiems pasitaisyti, ką jau kalbėti apie plastiko pakeitimą, įrenginio parengimą darbui ar supratimą, kas vyksta negerai, – vardija D.  Kubilius.  – O geriausia, Kauno miesto V. Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinyje spausdinami durų rankenų priedai, kurie leidžia duris atidaryti neliečiant rankenos. Tado Žalionio nuotr. kad žmonės plačiau išgirs, 5


RENALDAS GUDAUSKAS: „Persiorientavimo procesas buvo gana sklandus“ Apie didžiausius iššūkius, naujas iniciatyvas ir tai, ko galime pasimokyti iš susidariusios neeilinės situacijos, pakalbinome Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių prof. dr. Renaldą Gudauską.

Ar Nacionalinė biblioteka buvo pasiruošusi karantino iššūkiams? Kurie jų buvo didžiausi ir kaip sekasi juos įveikti? Nacionalinei bibliotekai, kaip ir daugumai kitų institucijų, tokie kardinalūs veiklos pokyčiai dar praėjusių metų pabaigoje neatrodė realūs, tačiau jau 2020-ųjų pradžioje, stebint situaciją pasaulyje, galima padėtis ir mūsų šalyje aiškėjo. Šalyje įvedus karantiną, Nacionalinė biblioteka sugebėjo operatyviai persiorientuoti ir prisitaikyti prie labai greitų pokyčių: vieną dieną planavome, kaip užtikrinti lankytojų saugumą ir prireikus atšaukti renginius, o po poros dienų jau žinojome, kad teks išvis užverti bibliotekos duris ir fiziškai neaptarnauti lankytojų. Iššūkiai buvo susiję ne tik su lankytojų aptarnavimo apribojimais, bet ir su darbuotojų nuotolinio darbo organizavimu. Tik nedidelė dalis buvo dirbantys nuotoliniu būdu. Prasidėjus karantinui, teko ieškoti operatyvių techninių sprendimų, kaip sudaryti sąlygas dirbti iš namų tiems darbuotojams, kurių darbo funkcijoms atlikti reikalingas prisijungimas prie specifinių sistemų. Patyrusi ir profesionali bibliotekos komanda sugebėjo greitai rasti reikiamus sprendimus ir užtikrinti nenutrūkstamą bibliotekos veiklą dirbant iš namų. Darbuotojai atrado ir pritaikė bendravimui tinkamas priemones (pvz., „Microsoft Teams“ ir kt.). Nemažai iššūkių buvo susiję su darbo užduočių perplanavimu ir paskirstymu, išaugusiu vidinės ir išorinės komunikacijos poreikiu. Daliai darbuotojų, kurių įprastinės funkcijos susijusios su fiziniu vartotojų aptarnavimu, reikėjo prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių sąlygų, aktyviai ieškoti sprendimų, kaip adaptuoti savo veiklas dirbant karantino režimu. Ne tik veiklų adaptavimas, bet ir naujų veiklos formų paieška tapo šių dienų kasdienybe.  Kyla ir kitų iššūkių. Pavyzdžiui, ateities veiklų planavimas. Reikia numatyti ne vieną planą, aktyviai sekti situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, kadangi ateitis yra neapibrėžta, kintanti, galimi bent keli skirtingi scenarijai. 6

Reaguoti reikia nuolat, veikti taip, kaip konkrečioje situacijoje yra geriausia. Nors pirmosiomis karantino dienomis teko vienu metu spręsti daugybę neatidėliotinų klausimų, dabar jau matyti, kad visas persiorientavimo procesas buvo gana sklandus, ir bibliotekos padaliniai galėjo tęsti savo veiklą nenutrūkstamai. Stebime, kaip veikia Lietuvos, užsienio šalių bibliotekos, kitos kultūros įstaigos, nacionalinės institucijos, reaguojame į aktualijas, pokyčius ir pagal poreikį persvarstome paslaugų teikimo galimybes, veiklos principus. Papasakokite smulkiau, kaip Nacionalinė biblioteka dirba karantino sąlygomis? Didžioji dauguma darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Nedidelė dalis, dirbanti nuolatinėje darbo vietoje, yra aprūpinta visomis būtinomis apsaugos priemonėmis, o jų tarpusavio kontaktai labai minimalūs. Visas bibliotekos darbas šiuo metu vyksta elektroninėje erdvėje: darbuotojai rengia virtualius susitikimus, skaitytojai naudojasi nuotolinėmis paslaugomis (interaktyvia biblioteka www.ibiblioteka.lt, prenumeruojamomis duomenų bazėmis, kultūros paveldo portalu www.epaveldas.lt), turi galimybę apžiūrėti šiuo metu į virtualiąją erdvę perkeltas bibliotekoje eksponuojamas parodas, dalyvauti iš bibliotekos TV studijos transliuojamose paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, peržiūrėti pokalbius, knygų pristatymus ir kitus įrašus, skelbiamus bibliotekos „Youtube“ platformoje. Gerokai išaugo bibliotekos „Youtube“ paskyros prenumeratorių skaičius. Statistika rodo, kad per karantiną gyventojai aktyviai domisi bibliotekos kuriamu vaizdo turiniu. Pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu buvo pasiektas vaizdo įrašų peržiūrų rekordas – beveik 40 tūkst. žmonių žiūrėjo prof. Sauliaus Čaplinsko pirmąją paskaitą apie koronovirusą. Nacionalinės bibliotekos veikla šiuo metu sulaukia didelio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesio, kurį lėmė naujos prasmingos iniciatyvos.


Lankytojams uždarytų bibliotekų veikla per karantiną nesustojo. Paprastai balandžio mėnesį rengiama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė įvyko ir šiemet. Tik kitaip. Bibliotekų savaitės pradžią nuotoliniu būdu paskelbė Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Kokių naujų iniciatyvų ėmėtės? Didžiulio palaikymo ir įsitraukimo sulaukė Robotikos mokyklos ir Nacionalinės bibliotekos iniciatyva – 3D spausdintuvais spausdinti apsauginius veido skydus Lietuvos medicinos įstaigų ir kitų institucijų darbuotojams, dirbantiems didelės rizikos zonose. Prie šios iniciatyvos prisijungė 54 Lietuvos viešosios bibliotekos. Taip pat inicijavome šiuo metu su savivaldybėmis derinamą bibliotekos įgyvendinamo projekto „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ metu viešosioms bibliotekoms nupirktos kompiuterinės įrangos laikiną perdavimą moksleiviams, neturintiems reikiamų techninių priemonių mokytis nuotoliniu būdu. Be to, atkreipėme dėmesį, kad neįprastos darbo sąlygos paskatino kolegas ieškoti įvairių veiklos tobulinimo sprendimų, susijusių tiek su vartotojų aptarnavimu, tiek su vidinių procesų optimizavimu. Siekiame pasinaudoti visomis atsivėrusiomis galimybėmis.   Ar skaitytojai šiuo laikotarpiu dažnai kreipiasi į biblioteką? Karantino laikotarpiu labai daug informacijos paskelbėme bibliotekos interneto svetainėje, kokios paslaugos teikiamos ir kaip. Labai išaugo nuotolinių paslaugų paklausa: el. knygų skolinimasis padidėjo 2,4 karto. O paslaugos „Klausk bibliotekininko“ užklausų skaičius padidėjo daugiau kaip 2 kartus. Vis dėlto jaučiame, kad mūsų vartotojams trūksta fiziškai uždarytos bibliotekos: sulaukiame daug skambučių telefonu ir el. paštu. Žmonės klausia, kada biblioteka bus atidaryta, nes jiems neužtenka vien el. išteklių. Skaitytojai kreipiasi dėl knygų, esančių atviruosiuose skaityklų ir Bendruosiuose fonduose, pasigenda senųjų periodinių leidinių, knygų išdavimo

į namus, laukia, kada galės naudotis Muzikavimo erdve, garso ir vaizdo programomis Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, kopijavimo, skenavimo ir spausdinimo paslaugomis. Koks, Jūsų nuomone, atšaukus karantiną, bus bibliotekos grįžimas į įprastas vėžes? Net ir švelninant karantino sąlygas bibliotekų situacija anaiptol nebus panaši į ankstesnę. Įvairūs saugumą užtikrinantys sprendimai keis paslaugų teikimo standartus. Jau dabar aišku, kad leidimas rengti renginius, ypač masinius, bus suteiktas paskiausiai, o renginiai yra tapę svarbia bibliotekų veiklos dalimi. Nacionalinė biblioteka, kaip metodinis centras, šiuo metu Kultūros ministerijai pateikė svarstyti rekomendacijas, kaip bibliotekos turėtų veikti išėjimo iš karantino ir pokarantininiu laikotarpiu. Rengdami jas, siekėme pateikti naudingą informaciją ir rekomendacijas, padėsiančias susidoroti su naujais kylančiais iššūkiais. Tikriausiai bibliotekoms net nereikėtų siekti grįžti į senąsias ar įprastas vėžes. Daug prasmingiau būtų pasisemti patirties, išmokti krizės pamokas ir visa jėga veikti jau patobulėjusioms ir prisitaikiusioms prie pasikeitusios realybės. Bibliotekos turėtų peržiūrėti savo paslaugas, jų teikimą, adaptuoti jas atsižvelgiant į naujas sąlygas. Reikėtų galvoti apie turinio, paslaugų ir veiklos skaitmenizavimą, didžiųjų duomenų dimensijas, naujas projektines iniciatyvas, kuriomis būtų sprendžiamos šiuo metu visuomenei kylančios problemos. Nacionalinei bibliotekai taip pat teko paspartinti skaitmenizacijos procesus, bet tai – tik dalinis sprendimas, kuris negali atstoti „žmogus žmogui modelio“. Mes niekur nesitraukiame nuo Žmonių bibliotekos modelio, tik sustipriname dabartinėmis aplinkybėmis būtinas grandis.

Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė 7


NUOTOLINIŲ PASLAUGŲ PLĖTRA „Manyčiau, bibliotekos labai operatyviai persiorientavo ir pajėgas sutelkė į virtualias paslaugas. Daugumai tokios paslaugos – jokia naujovė, bet dabar jų apimtis žymiai išaugo. Labai gelbsti spartus interneto ryšys, darbuotojų kvalifikacija, turima kompiuterinė įranga,  – vardija E. Banionytė.  – Daugelis bibliotekininkų be problemų kataloguoja naujas knygas namuose, įsidiegę kompiuteriuose ALEPH arba LIBIS programinę įrangą ar iš namų prisijungę prie tarnybinių kompiuterių. Akademinės bibliotekos talkina nuotoliniams mokymams, elektroninius išteklius pateikdamos iš prenumeruojamų ar atvirosios prieigos duomenų bazių per „Moodle“ ar kitas nuotolinio mokymosi platformas, veda nuotolinius mokymus vartotojams. Pastarosiomis savaitėmis ypač išaugo prenumeruojamų duomenų bazių panauda. Reikia dėkoti leidėjams, šiuo laikotarpiu atveriantiems aktualiausių medicinos ir kitų leidinių prieigą, operatyviai organizuojantiems nuotolinę prieigą tiems, kurie neturi įsigiję nuotolinės prieigos platformų.“ Greta atliekamų pagrindinių žinių ir informacijos sklaidos funkcijų bibliotekos organizuoja virtualias edukacijas, parodas, ekskursijas, užsiėmimus nuotoliniu būdu, kuria tinklalaides, populiarina portalą www.ibiblioteka.lt, kultūros paveldo portalus. Jos aktyviai skleidžia patikrintas ir patikimas žinias apie koronavirusą, siekdamos šviesti skaitytojus nepasitikėti netikromis naujienomis, informuoja apie saugojimosi būdus. Teikdami šias nuotolines paslaugas, bibliotekininkai žavi kūrybingumu ir išradingumu.

PUIKUS LAIKAS REKOMENDUOTI SKAITINIUS Daugelis bibliotekų, negalėdamos rekomenduoti knygų skaitytojams gyvai, rekomendacijas ėmė teikti virtualiai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Antakalnio padalinio darbuotojai socialiniame tinkle „Facebook“ ragina žmones laikytis karantino ir likti namuose, o kad juose nebūtų nuobodu – skaityti bibliotekininkų parinktas knygas. Padalinio bibliotekininkai pateikia po penkis vertingus ir įdomius leidinius. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka skaitytojams pristatė naują skiltį „Poviliukas rekomenduoja“. „Atšaukus renginių ir knygų pristatymus, mūsų bibliotekos renginių organizatorė Roberta Stonkutė, turinti literatūrologijos magistro laipsnį, galima sakyti, ėmėsi savo tikrojo amato – apžvelgti ir rekomenduoti literatūrą skaitytojams, kuriems, suvaržius bibliotekų knygų išdavimą, nelieka nieko kita, kaip investuoti laiką ir lėšas į savo namų bib­lio­ tekas,  – pasakoja bibliotekos informacijos specia­ listas Tomas Pauliuščenka. – Geras skaitytojas apie knygą iš viršelio nesprendžia ir pirmiausia pasidomi ja, ieško rekomendacijų, o tik tuomet nutaria, ar ją 8

Šilutės gyventojai knygų gali rasti F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kiemelyje esančioje atviroje lauko bibliotekėlėje. Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos darbuotoja R. Stonkutė kasdien pateikia vertingų knygų recenzijų. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

įsigyti. Roberta turi gausią namų biblioteką, kiekvieną dieną ji pateikia vienos knygos apžvalgą.“ Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su knygų tinklaraštininke Jurgita Čepaite, tinklaraščio „Mamos pelėdos užrašai“ autore, bibliotekos interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje skelbia apžvalgas knygų, kurias galima rasti ir nemokamai skaityti internete. Bibliotekos darbuotojai sudarė savo mėgstamų elektroninių knygų penketukus, kuriais biblioteka dalinasi interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje.

KNYGŲ KELIAI PAS SKAITYTOJUS Nors bibliotekos nebeteikia knygų išdavimo paslaugos, visgi būdų gauti knygų yra. Vienas jų – atvirosios knygų lentynos ar knygų nameliai, iš kurių leidinys pasiskolinamas laisvai ir be apskaitos. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka siūlo naudotis jos kiemelyje esančia atvira lauko bibliotekėle. Ji papildoma šilutiškių dovanojamomis knygomis. „Žinoma, pačių naujausių ir vertingų knygų pasiūlyti skaitytojams negalime. Lankytojai iš bibliotekėlės išsirenka patikusią knygą, kurią gali pasilikti, perskaitę grąžinti ar atnešti kitą leidinį“,  – pasakoja bibliotekos direktorė Laima Dumšienė.


Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos direktorė L. Juchnevič teigia, kad praėjusią vasarą Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ įrengtas knygomatas šiandien kaip niekad aktualus – knygų čia pasiskolinti galima ir karantino laikotarpiu. Išskirtinę paslaugą skaitytojams pasiūlė Vilniaus centrinė biblioteka – nuo balandžio 14 d. norintiesiems pasiskolinti bibliotekos knygų bibliotekininkas jas pristato į namus. Knygų galima užsisakyti pirmadieniais, o likusiomis savaitės dienomis jos išvežiojamos skaitytojams ir perduodamos bekontakčiu būdu: prieš pristatydamas skaitinius, darbuotojas su skaitytoju susisiekia telefonu, o atvykęs knygas palieka prie durų.

Vilniaus centrinės bibliotekos Antakalnio filialo darbuotojai socialiniame tinkle „Facebook“ skaitytojus ragina likti namuose ir laiką turiningai leisti su knygomis. Nuotraukoje – bibliotekininkas Šarūnas Mozūras. Antakalnio bibliotekos archyvo nuotr.

Vilniaus centrinė biblioteka pasiūlė išskirtinę paslaugą – bibliotekos knygų pristatymą skaitytojams į namus. Nuotraukoje – pirmosios saugiai įpakuotos knygos, kurias darbuotojai išvežios skaitytojams. Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos archyvo nuotr.

NAUJOVĖ – SKAITYMAS TELEFONU Dar viena naujovė knygų mėgėjams, ypač tiems, kurie neturi interneto prieigos, yra skaitymo telefonu paslauga. Pirmoji savo skaitytojams tokią galimybę pasiūlė Šakių rajono savivaldybės biblioteka. „Galvojant, ką gi pasiūlyti tiems, kurie nesinaudoja internetu, naujausiomis technologijomis, galbūt negali nė laikraščio nueiti nusipirkti, idėja šovė staiga. Eureka! Telefonas! Bent jau jį dauguma žmonių turi – jei ne mobilųjį, tai bent laidinį“, – džiaugėsi bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė. Šią paslaugą biblioteka pradėjo teikti nuo kovo 25 dienos. Nuo balandžio pradžios dalį bibliotekininkų išleidus į prastovą, kitiems – išėjus atostogų, skaitymo telefonu paslauga toliau teikiama savanoriškai. „Darbuotojai supranta, kaip dabar reikia susitelkimo, pilietiškumo, koks svarbus yra staiga apriboto gyvo bendravimo pakeitimas nors tokiu – telefoniniu. Visi be išimties, kurie buvo prisijungę prie šios iniciatyvos, nusprendė darbą tęsti“, – apie savo bendruomenės vienybę pasakojo direktorė. Pasak K. Lebedžinskienės, per pirmas dvi savaites bibliotekininkai sulaukė 72 skambučių. „Daugiausia skambina senjorai, gyvenantys Šakių rajone, bet sulaukėme kelių skambučių ir iš toliau. Pati atsiliepiau į Vilniuje gyvenančios moters skambutį. Apie šią paslaugą ji sužinojo iš ja besirūpinančio sūnaus, taip pat vilniečio,  – pasakoja direktorė. – Vienai padalinio bibliotekininkei vakare teko skaityti pasakas pas močiutę kaime netikėtai likusiems anūkams.“ Tokiam skambučiui nereikalinga jokia registracija. „Beveik į visus nurodytus 17 numerių skambindavo viena moteris ir prašydavo „ko nors linksmesnio“, nes nuo iš visų kanalų sklindančios informacijos apie virusą sakėsi labai pavargusi, – apie paslaugos darbo virtuvę pasakoja K. Lebedžinskienė.  – Skambinantieji prašo poezijos, rajoninės spaudos straipsnių, imuniteto stiprinimo patarimų iš žolininkų, sveikos gyvensenos autorių knygų, paskaityti ką nors savo nuožiūra. Skambina ir šiaip, tiesiog pasikalbėti.“ Senjorams ypač aktualią skaitymo telefonu paslaugą pradėjo teikti ir keletas kitų bibliotekų. Viena tokių – Vilniaus centrinė biblioteka. „Paslaugą senjorai užsisako patys arba paskatinti vaikų ar anūkų, telefoniniai susitikimai vyksta du kartus per savaitę po pusę valandos. Mūsų bibliotekininkai pasirūpina, kad knyga atitiktų senjoro poreikį – skaitome nuo Šventojo Rašto iki šiuolaikinės grožinės literatūros, taip pat lietuvių, rusų, lenkų kalbomis. Itin džiaugiamės JAV ambasados prisidėjimu – nuo balandžio vidurio senjorai gali pasirinkti ir JAV dip­ lomatų skaitomus tekstus anglų kalba“, – paslaugą pristatė bibliotekos rinkodaros vadybininkė Julija Glosaitė. 9


IŠSIILGĘ SKAITYTOJAI IR BŪSIMO DARBO PLANAI Skaitytojai pateikia daug klausimų apie bibliotekų veiklą ir paslaugas karantino laikotarpiu. Aktyviai bendraujama telefonu, el. paštu, socialiniuose tinkluose. „Skaitytojai apgailestauja negalintys skolintis knygų, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose ar mokymuose. Pasigendama ir kultūros renginių, kurie buvo atšaukti arba nukelti iki karantino pabaigos. Knygų pristatymai, susitikimai su kultūros ir meno atstovais pritraukdavo daugybę lankytojų. Šio kultūrinių pramogų ieškančių lankytojų šurmulio ypač pasigenda ir bibliotekos specialistai“, – tikina P. Višinskio bibliotekos atstovas T. Pauliuščenka. „Per dieną sulaukiame vidutiniškai 50 skambučių. Dažnai jaučiame, kad svarbu yra ne užduoti klausimą ir gauti konsultaciją, o tiesiog pabendrauti. Viena skaitytoja paklausė, ar biblioteka jos tikrai lauks po karantino“, – pasakoja I. Simonaitytės bibliotekos direktorė L. Juchnevič. Bibliotekos tikrai lauks skaitytojų. „Atšaukus karantiną, tikimės didelio skaitytojų antplūdžio, tam ruošiamės. Didžiausias karantino poveikis bus jaučiamas darbuotojams, paprastai atliekantiems rutininius darbus. Reikės tęsti veiklą ir pasivyti tai, kas buvo neatlikta tuo metu, kai vyko nuotolinis darbas ir įgyvendinamos neplanuotos ar atidėtos užduotys, – vardijo Klaipėdos apskrities bibliotekos vadovė. – Laikas po karantino bus ypač intensyvus, nes reikės įgyvendinti visus įsipareigojimus ir projektines veiklas, kurios šiuo metu sustojusios.“ A. Mickevičiaus bibliotekos direktorė taip pat teigia, kad bibliotekoms grįžti prie įprastos veiklos nebus sunku. „Tik nežinia, ar iškart po karantino pavyks tai padaryti. Kurį laiką gali tekti riboti lankytojų srautus, renginių organizavimą,  – pasakoja E.  Banionytė.  – Pereinamajam laikotarpiui bibliotekos jau ruošiasi – sudaro darbo planus, grįžimo į darbą etapus. Bibliotekoms labai praverstų epidemiologų konsultacijos, kaip saugiai organizuoti darbą tokiomis sąlygomis.“

„Kadangi karantino metu studijų procesas vyksta tik nuotoliniu būdu, ir bibliotekos paslaugas teikia analogiškai. Tačiau yra ir išimčių. Kai kurios aukštosios mokyklos (mano žiniomis, tokios yra trys) savo vadovų reikalavimu, laikydamosi visų saugumo priemonių, išduoda ir spausdintas knygas. Leidiniai supakuojami į maišelius ir išnešami į lauką, kur atokiau jų jau laukia skaitytojas. Bibliotekininkui sugrįžus į pastatą, skaitytojas prieina ir pasiima užsakymą. Pasiskolintas knygas prašoma grąžinti jau po karantino“, – pasakoja E. Banionytė. „Akademiniams“ bibliotekininkams netrūksta darbo ir namuose: be jau minėtos elektroninių išteklių atrankos iš didžiulio jų masyvo ir pateikimo vartotojams per nuotolinio mokymosi platformas, labai suintensyvėjo institucinių talpyklų panauda. „Tie dėstytojai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėjo skelbti savo darbų tokiose talpyklose, dabar suskubo tai daryti, kad studentai ir kolegos turėtų šios informacijos prieigą. Kai kurios bibliotekos skenuoja knygos dalis ar straipsnius ir siunčia juos vartotojams, kitos tvarko rankraščius, redaguoja katalogus, dirba darbus, kuriems įprastu laiku vis nerasdavo laiko“, – akademinių bibliotekų veiklos ypatumus apžvelgia E. Banionytė. Pasak Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkės, įstaigos, kuriose veikia akademinės bibliotekos, turi autonomiją, todėl jos vadovaujasi savo vadovų sprendimais, kurie kartais nesutampa su ministerijų nurodymais.

ŽVILGSNIS Į KAIMYNŲ NACIONALINES Panašiomis kaip Lietuvoje sąlygomis veikia ir karantiną paskelbusių kaimyninių Latvijos bei Estijos nacionalinės bibliotekos. „Manau, niekas nebuvo pasiruošęs tokiam scenarijui, tačiau esu tikras, kad reagavome greičiausiai, kaip tik galėjome: biblioteką uždarėme, sukūrėme ir išplatinome pranešimus, informavome

AKADEMINIŲ BIBLIOTEKŲ VEIKLOS POKYČIAI Su karantino iššūkiais susiduria ne tik viešosios, bet ir akademinės bibliotekos. Tiesa, jų aptarnaujama auditorija kiek kitokia: tai – mokslininkai ir studentai, kurių veiklai mokslo įstaigų bibliotekose saugomi leidiniai yra būtini. Pasak Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkės E. Banionytės, didžioji dalis akademinių bibliotekų turi daugiau elektroninių išteklių negu popierinių ir jų skaitytojai yra įpratę jais naudotis ne tik bibliotekose, bet ir iš namų ar mobiliųjų įrenginių, naudodami prisijungimo būdus per VPN ar „EZproxy“. Tad akademinėms bibliotekoms, kitaip nei viešosioms, netenka spręsti nuotolinio prisijungimo problemų. 10

Latvijos nacionalinė biblioteka visuomenei pateikė savo knygų lentynų nuotraukų, kurias galima naudoti kaip vaizdo skambučių foną. Latvių bibliotekininkai spėja, kad kalbėtojas tikisi atrodyti solidesnis, jei jam už nugaros matyti knygos. Latvijos nacionalinės bibliotekos archyvo nuotr.


lio­tekos fojė. Taip knygos išduodamos be tiesioginio bibliotekininko ir skaitytojo fizinio kontakto. Bendradarbiaudama su privačiuoju sektoriumi, Estijos nacionalinė biblioteka ketina pradėti teikti knygų pristatymo į namus arba paštomatus visoje šalyje paslaugą. Dar viena nauja bibliotekos paslauga – vaizdo konsultacijos, ypač aktualios studentams, mokytojams, tyrėjams, kitiems specialistams, kuriems reikalinga pagalba ieškant specialios teminės informacijos.

KNYGŲ LENTYNOS SUTEIKIA SOLIDUMO!

Estijos nacionalinė biblioteka leidinius skaitytojams karantino metu išduoda naudodama knygomatą. Estijos nacionalinės bibliotekos archyvo nuotr.

savo darbuotojus, įsigijome dezinfekavimo priemonių ir, svarbiausia, skaitytojams sudarėme daugybės nuotolinių paslaugų ir galimybių sąrašą, kurį kasdien papildome“, – apie prisitaikymą prie nuo kovo 13  d. paskelbto karantino sąlygų pasakoja Latvijos nacionalinės bibliotekos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Augusts Zilberts. Paslaugos sugrupuotos pagal vartotojų grupes (studentai, mokslininkai, moksleiviai, šeimos ir kt.), kad greitai ir lengvai būtų randamos. Latvijos nacionalinės bibliotekos atstovas papasakojo, kaip šios ekstremalios sąlygos savotiškai palengvino naujo bibliotekos projekto pristatymą: „Kūrėme „Nacionalinės skaitmeninės bibliotekos“ projektą  – planavome jį visuomenei pristatyti šių metų rudenį. Bet pandemija privertė šią naujovę pristatyti nedelsiant. Nemanau, kad kitokiomis aplinkybėmis „Nacionalinės skaitmeninė bibliotekos“ atidarymas būtų buvęs toks sėkmingas be didelių reklamos sąnaudų. Vartotojai šią biblioteką atrado labai greitai, ir apsilankymų skaičius kaskart vis auga.“ Uždarius bibliotekas, Latvijos studentai ir mokslininkai negalėjo pasiekti ne tik knygų, bet ir daugumos skaitmeninių dokumentų duomenų bazių, nes jų prieiga dėl autorių teisių apsaugos buvo suteikiama tik bibliotekos patalpose. Bendradarbiaujant su Latvijos kultūros ministerija ir Autorių teisių ir komunikacijos agentūra bei Latvijos autorių asociacija, dvi didelės skaitmeninės kolekcijos – periodinių leidinių svetainė www.periodika.lv ir knygų portalas gramatas.lndb.lv – tapo nemokamai pasiekiamos vartotojams ir už bibliotekos ribų. Estijos nacionalinė biblioteka, nors ir užvėrė duris skaitytojams, knygas vis dar išduoda. Ji ėmė teikti naujovišką knygų išdavimo paslaugą: užsakytus leidinius skaitytojai gali pasiimti iš prie bibliotekos įėjimo įrengto knygomato arba savaitgaliais – bib­

Įvairius susitikimus ir spaudos konferencijas pakeitus vaizdo pokalbiams bei konferencijoms, dažnas žiūrovas turi galimybę pasižvalgyti ne tik po kolegų, bet ir po politikų, ministrų, gydytojų ir kitų žmonių namus – vaizdo skambučiai atliekami iš savo svetainių ar net miegamųjų. Latvijos nacionalinės bibliotekos darbuotojai pastebėjo, kad kone kiekvienas kalbėtojas per vaizdo skambutį stengiasi atsisėsti ir kamerą pasukti taip, kad už nugaros jam būtų knygų lentyna. „Tikriausiai taip siekiama sukurti rimtumo ir išsilavinimo įvaizdį. Žinote, juk negali būti tikrai rimtas ir patikimas, jeigu už tavęs nematyti knygų stirtos!“ – šypsosi A. Zilberts. Taigi Latvijos nacionalinė biblioteka šmaikštaudama internete pasidalino keliomis savo knygų lentynų nuotraukomis ir paskelbė: „Jei neturite knygų lentynos, prieš kurią galėtumėte atsisėsti vaizdo skambučio metu, siūlome keletą puikių fono nuotraukų, kuriose – mūsų saugyklos, liaudies dainų spinta, „Žmonių knygų lentyna“ ir kiti vaizdai. Įvairūs stiliai, įvairūs šimtmečiai, visiems skoniams! Jei norite palikti ypač stiprų įspūdį, galime pasiūlyti nuotraukų su prezidentais ir net karališkųjų šeimų atstovais, stovinčiais šalia mūsų lentynų.“ Šis šmaikštus pasiūlymas sukėlė susižavėjimą. „Daugelis vaizdo konferencijų programų suteikė galimybę vartotojams fone naudoti mūsų siūlomas nuotraukas. Girdėjome, kad atsirado žmonių, kurie mūsų nuotraukas netgi atsispausdino didžiuliu formatu ir pasistato už nugaros...“ – apie pasisekusią iniciatyvą pasakoja A. Zilberts.

BIBLIOTEKININKO SPECIALYBĖS RENESANSAS?

Nors akivaizdu, kad po karantino pasaulio ekonomika pašlis, Latvijos nacionalinės bibliotekos atstovas sako nenorintis svarstyti blogiausio bibliotekų veiklos scenarijaus, jis siūlo pažvelgti į šviesiąją pusę: „Bibliotekos neabejotinai tampa ir taps dar kūrybingesnės, reikalingesnės ir labiau vertinamos. Šiuo atveju puikiai tinka posakis, kad tai, ką turi, įvertini tik netekęs. Matome, kokie dėkingi yra žmonės, kai atveriame jiems bibliotekos resursus, padedame susiorientuoti duomenų bazėse. Manyčiau, bibliotekininko, kaip informacijos specialisto, specialybė išgyvens renesansą.“ 11


TEMA / COVID-19 IR BIBLIOTEKOS

IFLA: MOBILIZAVOMĖS IR DIRBAME TOLIAU Tarptautinė bib­lio­tekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA), reaguodama į pasaulį apėmusią pandemiją, pirmą kartą nuo 1946 m. atšaukė tradicinę kasmetinę šiemet Dubline turėjusią įvykti generalinę konferenciją. Šis renginys sukviesdavo viso pasaulio bib­lio­tekininkus ir informacijos specialistus suteikdamas galimybę dalintis patirtimi, žiniomis, inovacijomis. 2020  m. konferencija neįvyks, bet jau pradėtas planuoti 2021  m. susitikimas Roterdame, Nyderlanduose. Nors gyvas bendravimas šiuo metu negalimas, specialistai yra kviečiami domėtis nuolat atnaujinama aktualiausia informacija apie bib­lio­tekų veiklą ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis, naudotis rekomendacijomis ir išbandyti naujas idėjas. IFLA pirmininkė Christine Mackenzie ir generalinis sekretorius Geraldas Leitneris savo kovo 23  d. paskelbtame kreipimesi „COVID-19 ir pasaulio bib­lio­ tekos“ (www.ifla.org/node/92969) išreiškė palaikymą visam bib­lio­tekų sektoriui, kurio veiklą sutrikdė plintanti COVID-19. Daugelio pasaulio bib­lio­tekų patalpų laikinas uždarymas ir fizinių paslaugų ribojimas yra sunkūs, bet būtini sprendimai, norint užtikrinti bib­ lio­tekų vartotojų ir darbuotojų saugumą. Bib­lio­tekų specialistams tenka prisitaikyti prie įprastų veiklų ir iniciatyvų ribojimo, ieškoti naujų sprendimų. Kreipimesi IFLA atstovai visiems, kurie susidūrė su sudėtingomis situacijomis ir sunkumais, linki stiprybės. Šiomis ekstremaliomis aplinkybėmis bib­lio­tekos visame pasaulyje mobilizavosi ir ėmė aktyviai veikti. Stiprinami skaitmeninių bib­lio­tekų pajėgumai, plečiama išteklių prieiga internete, knygų el. išduoties galimybės. Visuomenei teikiama informacija ar prieiga prie patikimų išteklių apie koronavirusą. Akcentuojamas reikšmingas specialiųjų bib­lio­tekų, ypač dirbančių su sveikatos apsaugos ir priežiūros organizacijomis, visuomenės sveikatos įstaigomis ir tyrimų centrais, vaidmuo aktyviai tvarkant informaciją, ją skleidžiant ir stiprinant bendrąjį supratimą apie pandemijos metu visuomenėje vykstančius pokyčius. IFLA kviečia pasaulio bib­lio­tekų asociacijas imtis svarbių darbų telkiant narius, teikiant jiems informa12

ciją, palengvinančią sprendimų priėmimą, pagalbą planuojant bib­lio­tekų veiklas per nuotolinius susitikimus ir mokymus. Asociacijų atstovai ir bib­lio­tekų darbuotojai yra skatinami dalintis patirtimis nuolat pildomoje ir atnaujinamoje IFLA interneto puslapio paskyroje www.ifla.org/covid-19-and-libraries. Tikimasi, kad kolegų patirtys leis bib­lio­tekininkams greičiau persiorientuoti ir rasti naujų idėjų, kaip galima toliau produktyviai dirbti. Vienas iš puikių IFLA veiklos pavyzdžių – rekomendacijos, kaip turi būti tvarkomos į bib­lio­tekas grąžinamos knygos. Šiuo metu verslas ir nevyriausybinės organizacijos, veikiančios kultūros, neformaliojo švietimo ir informacijos srityse, patiria didžiulių sunkumų, tačiau IFLA atstovai tikisi, kad bib­lio­tekų partneriai – leidėjai, platintojai, tiekėjai – bus linkę ir toliau bendradarbiauti suteikiant bib­lio­tekoms galimybę tęsti pradėtus darbus. IFLA atstovai akcentuoja, kad šiuo metu gyvybiškai svarbu visiems kartu su partneriais sukurti sąlygas skaityti, mokytis ir atlikti tyrimus, nes taip bus sumažintas koronaviruso protrūkio sukeltas ilgalaikis poveikis kultūrai, visuomenei ir ekonomikai. Sveikinamos visos iniciatyvos, kuriomis suteikiama atvira prieiga prie straipsnių apie COVID-19, palengvinama nuotolinė akademinių leidinių bei straipsnių prieiga net ir tuo metu, kai akademinės bib­lio­tekos priverstos likti uždarytos. Pasaulio bib­lio­tekų reakcija susidūrus su iššūkiais ir neapibrėžta ateitimi gali būti pateikiama kaip gerasis pavyzdys. IFLA kreipimesi teigiama, kad bib­ lio­tekų sektorius atsiskleidė kaip turintis atsparumo netikėtoms situacijoms, kūrybiškumo sprendžiant problemas ir atliekantis patikimo draugo vaidmenį bendruomenėse, teikiant joms būtiniausias paslaugas. „Mes didžiuojamės, kaip bib­lio­tekos veikia šiomis aplinkybėmis. Mums netrūksta tvirtumo, kūrybingumo ir suvokimo, kokios svarbios bib­lio­tekų paslaugos, kad ir toliau šiuo sudėtingu laikotarpiu dirbtume dėl bendruomenių, kurios mumis pasitiki“,  – teigiama Ch. Mackenzie ir G. Leitnerio kreipimesi.

Parengė dr. Laura Juchnevič


TYRIMAI

LIETUVOS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS PIRMOSIOMIS KARANTINO SAVAITĖMIS Dr. Rasa Januševičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vadovė

Koronaviruso pandemijai užklupus pasaulį, naujomis bibliotekų patirtimis operatyviai ėmė dalintis tiek tarptautinės ir nacionalinės bibliotekų asociacijos, tiek pačios bibliotekos. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriui kilo mintis tyrimu užfiksuoti padėtį šalies bibliotekose pirmosiomis karantino savaitėmis. Buvo parengtas klausimynas, kurį sudarė 12 pusiau atvirų1 ir atvirų2 klausimų. Anketos pasirinktinai elektroniniu paštu išsiųstos 43 respondentams, užpildytos grįžo 24 anketos. Tyrime dalyvavo 5 apskričių viešosios bibliotekos (100 proc.) ir 19 savivaldybių viešųjų bibliotekų (31,6 proc. visų Lietuvoje veikiančių šio tipo bibliotekų).

Atlikto tyrimo pradžia – 2020 m. kovo 23 d., pabaiga – 2020 m. kovo 31 d., tyrimo rezultatai apibendrinti 2020 m. balandžio 1–5 dienomis. Pažymėtina, kad tyrimo laikotarpiu situacija vidinėje ir išorinėje bib­lio­tekų aplinkoje kito itin greitai, o bib­lio­tekos į kintančias sąlygas reagavo itin operatyviai ir lanksčiai. Šiuo straipsniu pristatomi apibendrinti tyrimo rezultatai.

VIRUSO SUKELTI DARBO POKYČIAI

Nuo 2020 m. kovo 13  d. Lietuvos viešosios bib­ lio­tekos tapo uždarytos lankytojams ir ėmė teikti tik nuotolines paslaugas. Pasiskolintas knygas skaitytojai galėjo grąžinti per knygų grąžinimo įrenginius, tačiau nebegalėjo pasiimti spaudinių skaityti namuose, nors – paradoksali situacija – tai tapo itin aktualu nuo kovo 16 d. paskelbto karantino metu. Išduoti knygas skaitytojams be kontakto, tyrimo duomenimis, galėjo vienintelė Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės bib­lio­teka, nuo 2019  m. liepos naudojanti knygų išdavimo skaitytojams įrenginį – knygomatą. Daugiau kaip pusė viešųjų bib­lio­tekų darbuotojų ėmė dirbti nuotoliniu būdu. Jie atliko įvairias darbo Pateikiami atsakymų variantai; respondentas gali rinktis visus tinkamus variantus ir atsakyti į pateikiamą atvirą klausimo variantą. 2 Respondentas pateikia savo atsakymą. 1

užduotis: rengė skaitytojų aptarnavimo tvarką, aprašus, metodines priemones, įvairius veiklos dokumentus, taip pat buvo atliekami bib­lio­tekų veiklos tyrimai. Aprūpinus darbuotojus nuotoliniam darbui būtina įranga ir priemonėmis, buvo atliekami įvairūs darbai LIBIS sistemoje, administruojami e. produktai ir e. paslaugos. Imta nuotoliniu būdu organizuoti virtualius renginius, kurti naujas edukacijų programas (viena iš bib­lio­tekų paminėjo edukaciją „Robotika ir programavimas“). Daliai darbuotojų likus dirbti bib­lio­tekų patalpose, buvo imamasi koronaviruso prevencijos priemonių: dezifekuojamos patalpos, dažnai liečiami paviršiai (turėklai, rankenos), patalpos vėdinamos, pasirūpinta rankų dezinfekciniu skysčiu. Kauno miesto Vinco Kudirkos savivaldybės viešoji bib­lio­teka sukūrė ant rankenos tvirtinamą priemonę, padedančią atidaryti duris neliečiant rankenos plaštaka. Iš knygų grąžinimo įrenginių išimamos knygos imtos dezinfekuoti, prieš grąžinamos į fondus, jos karantinuojamos. Buvo stengiamasi riboti likusiųjų dirbti bib­lio­tekos patalpose kontaktus: bendraujama per vidinę sistemą, sudaromi judėjimo grafikai, susitikus stengiamasi laikytis saugaus atstumo. Iš užsienio grįžę darbuotojai laikėsi saviizoliacijos reikalavimų. 13


Vienam iš tyrime dalyvavusios bib­lio­tekos darbuotojų buvo nustatytas koronavirusas. Kontaktą su užsikrėtusiuoju turėję kolegos saviizoliavosi, bib­lio­tekos patalpos dezinfekuotos. Pirmosiomis karantino savaitėmis labai trūko asmeninių apsaugos priemonių, ypač apsauginių kaukių. Bib­lio­tekos ne tik pačios gaminosi kaukes (anketose paminėta, kad darbuotojos pasiuvo kaukių sau ir kolegoms), bet ir rengė virtualias jų gamybos pamokėles bendruomenei.

BENDRUOMENĖS INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS

Netekusios tiesioginio komunikavimo galimybės, viešosios bib­lio­tekos ryšiams su bendruomene naudojo visus turimus kanalus: bib­lio­tekos „Facebook“ paskyrą (dažniausiai), e. paštą, telefoną, „Skype“, „Youtube“, „Instagram“ programas, oficialią ir vartotojams aktualią informaciją viešino savo tinklalapiuose. Bib­lio­tekos skelbė patikimą informaciją, pateikdamos nuorodas į patikrintus šaltinius apie COVID-19 plitimą šalyje, apsaugos ir prevencijos priemonių taikymą, bib­lio­tekų darbą karantino laikotarpiu (buvo remiamasi LR Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, vietos savivaldybių, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos parengta informacija). Bib­lio­tekų kanalais buvo teikiamos nuorodos į turinį, kuris karantino sąlygomis galėtų padėti naudingai ir turiningai leisti laiką namuose. Tarp dažniausiai anketose paminėtų elektroninių priemonių – portalas „E.paveldas“, „iBib­lio­teka“, „Vyturio“ bib­lio­teka, teiktos nuorodos į garsinių knygų, e.  periodikos portalus, bib­lio­tekų sukurtas kraštotyros ir kitas svetaines, atvertas mokymo platformas, legalias nemokamas filmų platformas, virtualius muziejų turus, operos ir teatro spektaklius. Pastebėta, kad karantino sąlygomis didžiausią socialinę atskirtį patyrė senyvo amžiaus žmonės, visai nesinaudojantys internetu ar turintys menkus skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Jiems bib­lio­tekos teikė įvairią informaciją (pvz., padėjo sužinoti vaistinės telefono numerį), konsultavo (pvz., kaip naudotis e. bankininkyste).

PRAVERTĖ TURIMAS ĮDIRBIS IR PATIRTIS

E. paslaugų kūrimas ir teikimas bib­lio­tekoms – ne naujiena. Nemažai bib­lio­tekų paslaugų jau keletą dešimtmečių teikiama internetu, jomis orientuojamasi į nutolusius vartotojus. Todėl, suvaržytos karantino, bib­lio­tekos galėjo pasiūlyti vartotojams jau naudojamus, sukurtus ar įsigytus e. produktus ir e. paslaugas. Bib­lio­tekos siūlė vartotojams minėtus visateksčių leidinių portalus, duomenų bazių prieigą, skelbė įvairių projektų rezultatus. Tarp siūlomo turinio paminėti „Vilnijos vartai“, „Kauno piliakalnių takais“, e. bib­lio­teka „Pasvalia“, krastogidas.lt, krašto istorinių vaizdų archyvas, krašto sakytinės istorijos archyvas. Vartotojai galėjo iš naujo atrasti bib­lio­tekų sukurtus edukacinius žaidimus, lankytis virtualiose parodose. Skaitytojai buvo kviečiami įgyti skaitmeninio raštingumo įgūdžių, dalyvauti Skaitmeninėje savaitėje (buvo teikiamos nuorodos į Nacionalinės bib­lio­tekos transliacijas). Vaikams per bib­lio­tekų „Facebook“ paskyras buvo rengiami virtualūs skaitymai lietuvių ir anglų kalbomis, senjorams – virtualios mankštos, visiems gyventojams – virtualūs žaidimai. 14

NAUJOS PASLAUGOS KARANTINO METU Siekdamos praturtinti gyventojų laiką namuose, bib­lio­ tekos ėmė rengti įvairius virtualius konkursus – kūrybiškumo, piešinių, komiksų kūrimo. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė bib­lio­teka kas antrą dieną skelbė geštalto psichologės tekstus, padedančius įveikti nerimą ir neigiamas mintis. Ši bib­lio­teka pasiūlė senjorams skirtą nuotolinę paslaugą  – knygų skaitymą telefonu. Dažna bib­lio­teka į virtualiąją erdvę perkėlė skaitytojų klubus, skaitymus vaikams. Anketose paminėtas bib­lio­tekoje vykusių pokalbių anglų kalba „Let‘s talk“ perkėlimas į „Skype“ – taip šnekamosios kalbos įgūdžiai galėjo būti lavinami toliau. Kelios bib­lio­tekos paminėjo protų mūšius, virtualias kūrybines dirbtuves, „Skaitymo iššūkį“ – per savaitę perskaityti bent vieną knygą. Minėta ir kasdienė virtuali viktorina. Nuotoliniu būdu vyko bib­lio­tekų edukaciniai, neformaliojo ugdymo užsiėmimai (pvz., personažo Zuikio Nulėpausio per „Facebook“ skaitomos pasakos), virtualūs renginiai, kuriems naudojami anksčiau parengti įrašai, nufilmuoti prisiminimai. Bib­lio­tekos ilgainiui planuoja rengti ir tiesiogines transliacijas. Už kuruojamų regionų viešųjų bib­lio­tekų specialistų kvalifikacijos tobulinimą atsakingos apskričių viešosios bib­lio­ tekos rengė nuotolinius mokymus gyventojams ir bib­lio­tekų specialistams. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji bib­lio­teka apklausoje nurodė nuotolinių mokymų regiono bib­lio­tekininkams platformos pildymą.

TINKAMAS METAS TOBULĖTI Sudėtingas metas suteikė galimybių Lietuvos ir pasaulio bib­lio­tekų gerosios patirties analizei, bib­lio­tekų specialistų kvalifikacijos tobulinimui. Aktualiausia ir šiuo metu labiausiai dominanti tema būtų „Bib­lio­tekų veikla pandemijos metu“ (paminėta 19 kartų), po jos – krizių vadyba (13). Aktualios bib­lio­tekų darbuotojams išlieka bib­lio­tekininkystės teorijos ir praktikos žinios (12), domina biblioterapijos (9) sritis, kuri „būtų aktuali ne tik specialistų ugdymui, bet ir kaip medžiaga vartotojui“. Buvo paminėtos ir kitos dominančios temos: e. išteklių valdymas, e. informacijos valdymas, nuotolinis renginių organizavimas; užsienio kalbų mokymasis nuotoliniu būdu; nuotolinio darbo technologijos ir mokymas jomis naudotis. Bib­lio­tekų specialistus taip pat domintų leidyklų „Youtube“ platformoje rengiami naujų knygų pristatymai: „knygų pristatymus bib­ lio­tekos galėtų naudoti vietoj renginių“. Tinkamiausias bib­lio­tekų specialistų mokymui(si), respondentų nuomone, būtų „mokymosi galimybių nenustatytu laiku“ (pvz., „Youtube“ platformoje) sudarymas (19), nuorodos į profesinio tobulėjimo išteklius (15), interneto transliacijos (14). Respondentus taip pat domintų leidybos naujovės, literatūros kritika, skaitymo skatinimo veiklos. Labai aktualūs būtų įvairūs verslo kursai. Savivaldybių viešosios bib­lio­tekos norėtų naudotis apskričių viešųjų bib­lio­tekų parengtais mokymais šių įstaigų specialistams. Bib­lio­tekininkams taip pat reikėtų psichologų paskaitų, pokalbių ciklų – motyvuojančių ir padedančių įveikti nerimą.


IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS

Didžiausias iššūkis ne tik bib­lio­tekoms karantino laikotarpiu – „situacijos neapibrėžtumas“ (18), „pakitusių sąlygų grėsmė bib­lio­tekos projektinėms veikloms ir partnerystėms“ (17), „per mažai alternatyvių būdų lankytojų poreikiams tenkinti“ (15) ir „nepakankami bib­lio­tekos ištekliai / galimybės kurti alternatyvias paslaugas ir produktus“ (14). Vardyti ir kiti iššūkiai, tarp jų – darbuotojų kompetencijų ir motyvacijos stoka dirbti nuotoliniu būdu; galimybių apsaugoti nenuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus nebuvimas; sunkesnis vyresnio amžiaus vartotojų pasiekiamumas; skubių prioritetinių darbų įšaldymas dėl karantino; knygų reikalaujančių skaitytojų skambučiai; didėjantis biurokratizmas, reikalavimas pateikti vis naujas ataskaitas, pildyti vis naujas lenteles; nuolat kintantys biudžetinių įstaigų valdymo reikalavimai. Šis sudėtingas laikotarpis suteikė bib­lio­tekoms ir galimybių: „daugiau laiko ir dėmesio skirti darbui

su bib­lio­tekos fondais ir kolekcijomis“ (20), „tvarkyti bib­lio­tekos erdves bei priemones ir apgalvoti naujas idėjas“ (po 16), plėsti nuotolinių mokymų programas, kurti virtualias parodas, edukacijas, realizuoti skaitymo skatinimo iniciatyvas. Išbandytos nuotolinio darbo galimybės, jo privalumai ir trūkumai. Pakitusioje aplinkoje bib­lio­tekas labiausiai palaiko darbuotojų susitelkimas (20), bendruomenė (15), iš išorės gaunama konkreti ir aiški informacija (12).

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ IR PILIETIŠKUMAS

Karantino metu Lietuvos viešosios bib­lio­tekos ir Nacionalinė bib­lio­teka pademonstravo itin aukštą socialinės atsakomybės ir pilietiškumo lygį, bib­lio­ tekų turimais 3D spausdintuvais ėmusios spausdinti apsauginių veido skydelių rėmelius ir dovanodamos šias apsaugos priemones jų itin stokojantiems medicinos darbuotojams.

ŠIANDIEN AKTUALU

APIE KORONAVIRUSĄ BIBLIOTEKOSE: LAIKAS – GERIAUSIAS JO ŽUDIKAS Ar galima užsikrėsti koronavirusu nuo knygų, kurias lietė ir skaitė potencialūs viruso platintojai? Klausimas sudėtingas. Nei ankstesnių gripo epidemijų metu, nei dabar, siaučiant koronavirusui, specialistai nėra išnagrinėję panašių virusų poveikio knygoms, kaip ir nėra pateikę vienareikšmiškų duomenų apie galimybę užsikrėsti nuo knygų. Karantino metu bibliotekos uždarytos, fizinė knygų apyvarta labai maža. Ir vis dėlto – ar galima užsikrėsti nuo knygos, kurią prieš tai skaitė kosintis ir čiaudintis žmogus namie ar kur nors ligoninėje? Remiantis žurnalo „Journal of Hospital Infection“ 2020 m. sausį publikuota studija, virusai, panašūs į sukeliančius COVID-19, ant lygių paviršių, tokių kaip plastikas, metalas, stiklas, išlieka gyvybingi apie 9 dienas, o ant popieriaus ar kartono  – 4–5 dienas. Tačiau nėra atlikta jokio tyrimo ar įrodyta, kad virusas būtų perduodamas per knygas. Bibliotekose stalų paviršius, lentynas, laiptų turėklus, durų rankenas, kompiuterių klaviatūras ir kitus kietus paviršius galima dezinfekuoti daugelyje

parduotuvių ar vaistinių parduodamu spiritiniu dezinfekantu. Tačiau toks dezinfekavimo būdas netinka knygoms ir gali net joms pakenkti: sukelti popieriaus deformacijas, atskiesti spaustuvinius dažus palikdamas šliūžes. Be to, kurią knygos dalį dezinfekuoti norint apsisaugoti? Viršelį? Nugarėlę? O jei užkratas liko ant knygos lapų? Tuomet visą knygą? Bet tai jau visiškai neįmanoma! Status quo yra toks: laikas – pigiausias, saugiausias, patikimiausias ir geriausias dezinfekantas. Taip pataria Fletcheris Durantas, Floridos (JAV) universiteto George’o A. Smatherso bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo departamento direktorius: „Galimai viruso aplinkoje buvusių dokumentų izoliavimas mažiausiai 24 valandoms (o geriausia – 14 dienų) – bus geriausias dezinfekantas.“

Ši Čekijos nacionalinės bibliotekos specialistų parengta tvarka ir sukurtas plakatas, kuriuo dalijosi ir IFLA, parodo, kad vienos nuomonės, kaip dezinfekuoti lankytojų grąžintas knygas, nėra.

Algirdas Plioplys Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vadovas

Daugiau informacijos – Amerikos bibliotekininkų draugijos žurnale „American Libraries“ (https:// americanlibrariesmagazine.org/blogs/the-scoop/ how-to-sanitize-collections-covid-19/).

15


ŠIANDIEN AKTUALU

PASLAUGŲ POKYČIAMS – KŪRYBINIS MĄSTYMAS IR MODELIAVIMAS Dr. Daiva Janavičienė

Bibliotekoms aktualu tobulinti paslaugų sistemą, identifikuoti ir spręsti šioje srityje kylančias problemas. Tam galima pasitelkti kūrybinio mąstymo principus. Grafinio dizaino specialistai inicijavo mąstymo modeliavimo (angl. design thinking) metodiką. Ji skatina dizainerio (kūrėjo) žvilgsniu pažvelgti į pasaulį, neapribojant mąstymo stereotipais. Metodas tinka bet kurioje srityje ieškant inovatyvių ir originalių sprendimų, kurie padėtų teikti geresnes paslaugas klientams. Mąstymo modeliavimo metodą savo veik­ loje pradėjo taikyti ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Gavusi Billo ir Melindos Gatesų fondo paramą, Čikagos (JAV) viešoji biblioteka kartu su partneriais – Orhuso (Danija) viešąja biblioteka ir verslo įmone IDEO 2015  m. sukūrė „Mąstymo modeliavimo vadovą bibliotekoms“ (Design Thinking for Libraries)1. Iki šiol jis išverstas į 15 pasaulio kalbų (lietuviškai dar nėra). Čia galima rasti patarimų, susijusių su paslaugų atnaujinimu, mąstant iš skaitytojo perspektyvos, esamas erdves pritaikant pagal vartotojų poreikius. Minėtame vadove galima pasisemti idėjų iš bibliotekose (ir ne tik) įgyvendintų veiklos pavyzdžių.

PAGRINDINĖS METODO NUOSTATOS Mąstymo modeliavimo technologija remiasi kūrybiškumo skatinimu, sprendimų ieškoma autentiškai išgyvenant situacijas ir neribojant galimų sprendimų. Metodo esmė – perprasti tikruosius konkrečios vartotojų grupės poreikius, eksperimentuoti, pačiam patirti numatomus pokyčius ir 1

16

Prieiga per internetą: http://designthinkingforlibraries.com/.

Kūrybinio mąstymo dirbtuvės Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje: apmąstymai, kas turėtų būti naujoje Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėje. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

tuomet priimti praktišką bei kūrybingą sprendimą. „Dizainas“ kūrybinio mąstymo procese nėra mokymasis piešti, tai nėra ir grafinio dizaino kompiuterinių programų įgūdžių lavinimas. Tai – kvietimas „užsikrėsti kūrėjo nuotaika“, kai kitų išreikštose ir savo patirtose problemose kūrybiškai pamatomos pokyčių galimybės. Kūrybinis modeliavimas yra susijusių procesų sistema, o ne linijinis procesas. Skiriamos trys tokio mąstymo sritys: 1) inspiracija (kūrybiškumo skatinimas, iššūkių ar probleminių atvejų nustatymas); 2) idėjų generavimas (angl. ideation) ir 3) prototipo testavimas (angl. iteration). Kai „išgeneruota idėja“ tampa „pasiūlymu“, ji sukonkretinama. Idėja papildoma kontekstu, lyg suteikiant jai papildomų formų, spalvų ir atspalvių, t. y. vyksta kūrybinio mąstymo etapai. Tuomet ieškoma atgalinio ryšio, tarsi prototipo, kurį apmąstant galima patikrinti sprendimų teisingumą realioje situacijoje. Inspiraciją keistis suteikia skaitytojų poreikių, jų patirčių identifikavimas. Taip nustatomi proble-


Tam jie atliko eksperimentą – nutarė apsipirkti vietos korėjietiško maisto parduotuvėje, turėdami tik produktų sąrašą korėjiečių kalba ir neprašydami jokios pagalbos. Patirtis parodė, kad rasti reikiamą produktą labai padeda ženklai ir užrašai. Ši mintis buvo pritaikyta ir bibliotekoje, atsirado įvairių jau esamų užrašų ir rodyklių vertimai. Atrodo, tai nedidelis patobulinimas, tačiau jis atskleidžia pačią mąstymo modeliavimo esmę  – perprasti žmogaus tikruosius poreikius, eksperimentuoti, patirti pačiam, sukurti praktišką ir panaudojamą sprendimą.“ (Manžuch, 2018) Kūrybinio mąstymo dirbtuvės Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje: idėjų pristatymas, kas svarbu naujoje vaikų erdvėje.

miniai „taškai“, kur reikalingi pokyčiai. Svarbu, kad identifikacija remtųsi ne bibliotekos darbuotojų, o skaitytojų požiūriu, jų reikmėmis. Idėjų generavimas – tai kūrybinės mintys, kaip identifikuotą poreikį paversti apčiuopiamu, realiu, kokiais būdais, priemonėmis papildyti idėją, praplėsti jos įgyvendinimo galimybes. Skatinama neriboti kūrybiškumo, reikšti visokias iš pirmo žvilgsnio naivias, nerealias ir nepatikrintas idėją papildančias priemones (kitais etapais išsigrynins esminės). Svarbu kūrybiškai taikyti „ne vien mąstymo, bet ir konkretaus veikimo strategijas“, eksperimentuojant, išeinant iš savo komforto zonos, įsitraukiant į naujas veiklas. Prototipo testavimas  – idėjos tikrinimas, kur panaši idėja veikia. Ieškoma atsakymo, ar pradžioje nustatyti skaitytojų poreikiai bus patenkinti siūlomais veiksmais. Taikant kūrybinio mąstymo ir modeliavimo metodą, būtina nusiteikti mažiems eksperimentams, nebijoti praktiškai patikrinti ir vėl grįžti į pradinį tašką. Šiame procese ypač svarbu kūrybinis nusiteikimas ne kritikuoti, o paremti idėjas, plėtoti jas, būti pasirengusiam peržengti įprastas ribas. Taikant kūrybinį mąstymą, būtinas optimistinis nusiteikimas, kad kiekviena problema atskleidžia naujas galimybes. Pristatydama „Mąstymo modeliavimo vadovą bibliotekoms“, doc. dr. Zinaida Manžuch tinklaraštyje „Rock & roll bibliotekininkas“ rašė: „Skaitant pavyzdžius labai gerą įspūdį paliko atvejis, kai Čikagos viešosios bibliotekos darbuotojai ieškojo būdo į bibliotekos veiklą labiau įtraukti lankytojus, kurie nemoka ar prastai moka anglų kalbą, ir padėti jiems įveikti kalbos barjerą. Kalbėdamiesi su pačiais lankytojais bei kalbų mokytojais bibliotekininkai suprato, kad dažnai kitakalbiai bibliotekos svečiai drovisi kreiptis pagalbos dėl prastų kalbos žinių. Tuomet bibliotekininkai nutarė atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip susiorientuoti ir susirasti reikiamą knygą savarankiškai, net ir nemokant arba prastai mokant kalbą.

PADEDA BIBLIOTEKOMS KEISTIS

Kalgario universiteto (Kanada) bibliotekininkė Rhiannon Jones pasidalijo patirtimi, kaip buvo pritaikytas kūrybinio modeliavimo metodas pertvarkant universiteto bibliotekos tinkle esančių filialų erdves. Pirmiausia buvo identifikuotos pagrindinės su jų erdvėmis susijusios problemos. Jos buvo aptartos į diskusiją įtraukiant visų fakultetų bibliotekų personalą ir išskiriant pagrindines problemines sritis. Mąstymas ir modeliavimas pasitelktas, siekiant pagerinti skaitytojų buvimą bibliotekos erdvėse. Pradžioje, taikant etnografinių tyrimų metodą, skaitytojai buvo klausiami, ką jie mato, patiria konkrečioje bibliotekos vietoje, kaip joje jaučiasi. Specialiai tyrimui suburtoje bibliotekos darbuotojų grupėje surinkti duomenys buvo apibendrinti ir išanalizuoti. Užfiksuotos esminės dažniausiai skaitytojų paminėtos problemos, kurias atspindi šie žodžiai: pasenęs, reikia modernizuoti, natūralus apšvietimas, nepatogios kėdės, spalvos, daugiau elektros kištukinių lizdų. Vėliau bibliotekininkai vykdė įsijautimo į keliamas problemas etapą: grupėje diskutuota apie esamas erdves, jų išdėstymą, skaitytojams kylančias problemas. Darbuotojai formulavo klausimus, juos uždavinėjo vieni kitiems ir taip ieškojo problemų apčiuopiamumo. Kitame etape problema buvo konkretizuojama, ją išskaidant dalimis ir papildant naujomis įžvalgomis. Kiekvienas grupės narys gavo užduotį grupelėje aptarti du esminius problemos aspektus, su kuriais jis realiai susidūrė. Darbuotojų įvardytos problemos buvo gretinamos su iš skaitytojų surinkta informacija apie erdvių atnaujinimo pageidavimus. Kritiškai vertinama, ar bibliotekininkų diskusijose vardyti sprendimai pagerintų skaitytojų patirtis. Toliau buvo svarstoma, kaip realiai būtų galima įgyvendinti konkrečių problemų sprendimus. Čia vėl procesas vykdytas keletu etapų: pradėta nuo idėjų, kurios pagelbėtų sprendžiant problemas, generavimo. Kitu žingsniu ieškota idėjų įgyvendinimo prototipų. Šiuo etapu grupės dalyviai ieškojo analogų iš patirties, iš interneto šaltinių. Galvojant apie priemones idėjoms įgyvendinti, būtina įsivaizduoti, 17


kaip skaitytojai jausis įgyvendinus siūlomas priemones. Pristačius įvairias idėjas, ieškoma ekonomiškai palankiausio, realiausio sprendimo. Galiausiai visoje grupėje aptariama, kaip skaitytojai jausis, ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas? (Jones, 2017) Kaip matome iš pateikto pavyzdžio, kūrybinis modeliavimas vyko ne tik jau anksčiau minėtais trimis etapais, bet vis grįžtant prie pradinės idėjos, patikrinant ją. Svarbiausias proceso aspektas, kad problemos identifikavimas būtų siejamas su skaitytojo patirtimi, jo išsakytomis emocijomis. Nes tai pagelbėja ne tik kuriant idėjas, bet ir pasitikrinant, ar priimtas sprendimas tikrai atlieps skaitytojų poreikius.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dalyvauja projekte „Į žmogų orientuota kūryba Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekose“ (2019–2021 m.), kurio tikslas yra, perimant mąstymo modeliavimo principų modelį, jį adaptuoti sprendžiant Nacionalinėje bibliotekoje išsikeltas problemas. Projekte dalyvaujanti penkių Nacionalinės bibliotekos darbuotojų komanda, taikydama design thinking metodiką, siekia Nacionalinėje bibliotekoje pagerinti viešųjų nuorodų sistemą. Šie darbuotojai kartu su projekto partneriais iš Danijos, Islandijos ir Švedijos dalyvauja tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse, mokosi iš kolegų patirties ir dalijasi savo gerąja patirtimi. Projektą vykdanti Nacionalinės bibliotekos komanda pradinę informaciją rinko pasitelkdama struktūruotą pokalbį (interviu) su specialistu ir stebėdama, kaip skaitytojai randa jiems reikalingas erdves, taip pat skirtingų erdvių užimtumą. Surinkta informacija apie lankytojų orientavimąsi bibliotekoje vėliau pritaikyta rengiant tarptautines dirbtuves. Projekto partneriai iš Orhuso, Malmės ir Reikjaviko bibliotekų dalyvavo testuojant prototipą – kurdami navigaciją palengvinančių sprendimų prototipus, juos tikrino: klausinėjo skaitytojų, kas jiems pasiūlytuose modeliuose patinka, ko jie pasigenda.

Idėjos pristatymas ir aptarimas su vaikais, kuriems planuojama erdvė.

Projektą įgyvendinantys Nacionalinės bibliotekos darbuotojai organizuoja kūrybinio mąstymo dirbtuves ir savo institucijos darbuotojams. Pirmosiose 2019 m. rugsėjį rengtose dirbtuvėse jų dalyviai turėjo galimybę susipažinti su pradiniais mąstymo modeliavimo (design thinking) metodikos etapais, kurdami vartotojo profilį, imdami interviu iš Vaikų ir jaunimo literatūros departamento patalpose besilankančių vaikų. 2020  m. kovą įvykusių dirbtuvių tikslas buvo supažindinti kolegas su prototipavimo ir testavimo etapu. Dirbtuvių metu buvo plėtojamos ir tobulinamos pirminės idėjos. Mokymus surengusių Nacionalinės bibliotekos darbuotojų (Vaidos Gasiūnaitės, Rūtos Lazauskaitės, Gretos Leleivaitės, Aušros Marčiulaitytės ir Ievos Šakelaitės) teigimu, per pirmas dirbtuves vykdytas vartotojų poreikių ir įpročių tyrimas pasiteisino. Antrose buvo kuriami erdvių maketai ir atliktos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento lankytojų apklausos. Labiausiai nustebino tai, jog vaikai nepageidavo inovatyvių technologinių sprendimų ir aiškiai nurodė gana paprastus jiems aktualius poreikius: laisvalaikio erdvėje jie norėtų tiesiog leisti laiką, valgyti, ilsėtis ir bendrauti. Tokiai erdvei įrengti nereikėtų didelių finansinių išteklių. Labai svarbu, kad kūrybinių dirbtuvių metu vyko tiesioginis bendravimas su bibliotekos lankytojais (visas design thinking metodas tuo ir yra grįstas). Renginio dalyviai ir projekto komanda tikslingai išsiaiškino, kuo erdvė būtų vertinga ir reikalinga tiems, kurie ja naudosis.

ŠALTINIAI

Idėja išbandyta Nacionalinės bibliotekos dirbtuvėse PATS SAU.

18

1. MANŽUCH, Zinaida. Apversk savo mąstymą ir biblioteką: kūrybinių sprendimų vadovas [elektroninis išteklius], tinklaraštis „Rock & roll bibliotekininkas“ [žiūrėta 2020 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internetą: https://bukbibliotekininku.blogspot.com/2018/08/apversk-savomastyma-ir-biblioteka.html. 2. JONES, Rhiannon. Using Design Thinking to Assess Space in a Branch Library [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internetą: www.carl-abrc.ca/wp-content/uploads/2017/11/CLAW_DesignThink.pdf. 3. Design thinking for Libraries: A Toolkit for Patron-Centered Design. IDEO [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020  m. kovo 6 d.]. Prieiga per internetą: www.aakb.dk/sites/www.aakb.dk/files/files/news/librariestoolkit_2015.pdf.


PROJEKTAI

PAPILDYTOJE KOLEKCIJOJE – AUTORIŲ SUKAKTUVININKŲ KŪRINIAI Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka toliau įgyvendina vieną svarbiausių savo užduočių – atverti visuomenei vertingą dokumentinį paveldą. Būdama viena iš Lietuvos muziejų, archyvų ir bibliotekų kuriamo virtualaus kultūros paveldo portalo „E.paveldas“ partnerių, Nacionalinė biblioteka į šią sistemą kelia suskaitmenintus savo fonduose saugomus paveldo objektus. Parengus lietuvių literatūros klasikos kūrinių elektroninių knygų bibliotekos formavimo metodiką, Nacionalinė biblioteka aktyviai pildo Lietuvių literatūros klasikos kolekciją. 2019 m. pabaigoje „E.klasikos“ kolekcijoje skaitytojams buvo prieinamos 1705 lietuvių literatūros autorių (nuo XIII a. iki šiuolaikinės literatūros) skaitmenintų knygų kopijos, paruoštos 5 leidybiniais formatais. 2019 m. bibliotekos Informacijos išteklių departamento Skaitmeninimo skyriaus indėlis į minėtą kolekciją – 40 lietuvių autorių 100 literatūros kūrinių skaitmenintų knygų kopijų.

2015–2019 m. Nacionalinė biblioteka įgyvendino tęstinį projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“, kurio tikslas  – užtikrinti lietuvių literatūros klasikos kūrinių prieinamumą elektroninėje erdvėje įvairiais ryšio kanalais ir priemonėmis. „E.paveldo“ svetainės (www.epaveldas.lt) Lietuvių literatūros klasikos kolekcijoje, 2019  m. gruodžio 16  d. duomenimis, prieinamos buvo 1705 lietuvių literatūros autorių skaitmenintų knygų kopijos, paruoštos 5 leidybiniais formatais (EPUB, „MobiPocket“, PDF, HTML ir TXT), turinčios visateksčius PDF dokumentus (atliktas optinis ženklų atpažinimas (OCR). Vadovaujantis 2019  m. balandžio 17  d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 „Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB“, visiems 2019  m. portale paskelbtiems kūriniams nustatytos ir priskirtos licencijos. Jomis skaitytojai informuojami apie internete prieinamos kūrybos teisėto panaudojimo sąlygas. Beveik visiems 2019 m. suskaitmenintiems ir į „E.klasikos“ kolekciją įtrauktiems kūriniams (39 autorių 95 kūriniams) priskirta PD (viešoji sritis, viešasis domenas; angl. public domain) licencija, reiškianti, kad kūriniai yra laisvai prieinami naudoti visuomenei ir jiems taikomas autorių teisių apsaugos terminas

yra pasibaigęs; vienos autorės – Onos Miciūtės  – 5 kūriniams priskirta InC-EU-OW (angl. in copyright EU orphan work) licencija. Tai reiškia, kad autorių teisės galioja, bet teisių turėtojai nenustatyti, tai – vadinamasis kūrinys našlaitis. Su InC-EU-OW paženklintu objektu vartotojas gali susipažinti, jį skaityti, peržiūrėti, bet negali kopijuoti, daryti pakeitimų ir kurti išvestinių kūrinių, naudoti komerciniais tikslais. Pernai „E.klasikos“ kolekcija buvo pildoma lietuvių autorių, kurių jubiliejinės gimimo datos minėtos 2019 m., kūriniais.

GERAI ŽINOMI IR REIKŠMINGI

220

Simonas Tadas Stanevičius – pirmasis profesionalus lietuvių filologas, rašytojas, lietuvių literatūros klasikas. S. Stanevičius surinko apie 150 lietuvių liaudies dainų, iš jų 30 vertingiausių paskelbė rinkinyje „Dainos žemaičių“ . Įkelti 3 kūriniai: „Šlovė žemaičių“ (1999); „Daynas żemaycziu “ (1829); „Pasakėčios“ (1977). Antanas Juška įtvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo principus (tekstų autentiškumas, pateikėjų metrikos), jo tautosakiniai darbai turėjo įtakos XIX a. lietuvių literatūros plėtotei. 1863 m. išleido elementorių „Abeceła“ – jame vietoj lenkiškų sz ir cz vartojo š ir č raidžių simbolius. Įkelta 1 knyga – „Abeceła, arba Lementoŕus dėl mażu vajkel‘u“ (1863).

200

19


170

Mečislovas Davainis-Silvestraitis laikomas pirmuoju lietuviško etnografinio žemėlapio – atviruko kartografu. Įkeltos 2 knygos: „Patarles ir dainos“ (1889); „Tėvynainių giesmė“ (1884). Antanas Vilkutaitis  – rašytojas, publicistas, kultūros ir visuomenės veikėjas, inžinierius. Įkelta 1 knyga  – „Juokingas pasakojimas apie Szaltabuzius ir du gražus straipsniai isz ukininkystēs“ (1893). Juozas Vilkutaitis – pirmosios lietuvių komedijos „Amerika pirtyje“ (1895) autorius. „Spaudos draudimo metais lietuviški raštai buvo pasirašinėjami slapyvardžiais. Iki spaudos atgavimo (1904 m.) niekas nežinojo, kad po Keturakio slapyvardžiu slepiasi Juozas Vilkutaitis, kuriam Keturakio pravardė prilipo dar ankstyvojoje jaunystėje dėl to, kad nešiojo akinius, prisistatęs slapyvardžiu Keturakis, tai yra, turintis keturias akis, parašė komediją „Amerika pirtyje“1. Įkelta 1 knyga – „Amerika pirtyje“ (1895). Juozas Tumas-Vaižgantas  – kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Lietuvių literatūros klasikos kolekcijoje yra 34 jo kūriniai. Skaitytojas turi galimybę susipažinti su visais 19 tomų suskaitmenintų „Vaižganto raštų“, išleistų Vilniuje 1922–1938 m. Vaclovas Biržiška  – kultūros istorikas, teisininkas, bibliografas ir lietuvių raštijos tyrinėtojas. V. Biržiška labai domėjosi spaudos draudi-

155

150

135 1

20

Adamonienė, Anarsija. „Amerikos pirtyje“ autorius (135-osioms Juozo Vilkutaičio-Keturakio gimimo metinėms). Prieiga per internetą: www. naujasisgelupis.lt/?p=12362

mo laikotarpiu. Populiariai jį apžvelgė knygelėje „Kaip buvo uždrausta ir atkovota lietuvių spauda“ (1929). Be šio leidinio, įkelta ir „Lietuviškų knygų istorijos bruožai“ (1930). Salomėja Nėris (Salomėja Bačinskaitė-Bučienė) – lietuvių lyrikė, perteikusi moteriškąją pasaulio pajautą. Kolekcija papildyta 11 vienetų skaitmenintų objektų, tarp jų – poema „Mama! Kur tu?“ (1971); eilėraščių knygelė „Širdis mana – audrų daina“ (1974).

115

MAŽIAU ŽINOMI, BET NE MAŽIAU REIKŠMINGI

225

Kalikstas Kasakauskis (arba Kalikstas Kasakauskas) – katalikų kunigas, kalbininkas, vertėjas, kilęs iš bajorų Kosakovskių giminės. Įkelta 1 knyga  – „Pasaka apej pasznekiesni tarp welnia yr szimkorju po atsyżadieima katalyku nu gieryma ariełkas“ (1861). Vincentas Juzumas  – kunigas, raštijos darbuotojas. Įkeltos 2 knygos: „Szwentas Izidorius Artojas: kningele diel źinios ir naudos artoju“ (1854); „Kiali i dangu par iwajrius szio swieta kriźelus“ (1857). Jurgis Milančius – vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas, lietuvių savimonės puoselėtojas, poetas. Palaikė glaudžius ryšius su Jonu Basanavičiumi ir kitais lietuvybės puoselėtojais. Įkeltos 3 knygos: „Lietuvos zvajgždutė“ (1907); „Lietuvos žvaigždutė“ (1908); „Pilėnų didžiavyris Margagiris Dzūko Trakiečio“ (1926). Jonas Vanagaitis  – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, žurnalistas. Įkelta 1 knyga – „Karė: ar ji žmonijai reikalinga?“ (1907). Karolis Jakštas  – prozininkas, istorinės novelės „Vaidila“ (1902) autorius. Juozas Gurauskis – tragiško likimo rašytojas. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie jaunus ir talentingus lietuvius rašė: „Ateitis supras, kokio milžiniško pasišventimo ir kokio valios stiprumo

220 150

135


reikėjo tiems žmonėms, kurie tą trupinį sutvėrė, tą trupinį, kuris vis dėlto liks pamatu ateities rūmo.“2 Įkelta 1 knyga – „Apysakos“ (1947). Juozas Čerkesa-Besparnis  – poetas, publicistas, tarpukario Panevėžio krašto visuomenės veikėjas. 1920  m. buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. Panevėžio knygyno savininkas Juozas Masiulis 1910 m. išleido J. Besparnio eilėraščių rinkinį „Birbynė“, o 1911 m. – eilėraščių rinkinį „Vamzdys“. Įkeltos abi knygos. Benediktas Andruška  – kunigas, pedagogas, rašytojas. 1926–1927  m. redagavo žurnalą „Žvaigždė“. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje: „Logos“, „Išeivių drauge“, „Žvaigždėje“. 1949  m. suimtas ir ištremtas. Mirė Rusijoje 1951 metais. Įkelti 4 kūriniai: „Sugriautas lizdas“(1928); „Dvejopas galas“ (1913); „Žmogaus siela, jos esimas, dvasiškumas ir nemirybė“ (1924); „Kaip save auklėti ir tobulinti?“ (1926). Teodoras Šuravinas  – užmarštin nuėjęs autorius. Tarpukario Lietuvoje jis buvo žinomas pažintinės literatūros kūrėjas – istorijos, gamtos, geografijos sričių populiarintojas. Su kitais mokytojais ir vaikų literatūros autoriais 1924–1926 m. dirbo Jurbarko vaikų knygų leidimo bendrovėje „Pasaka“ (buvo jos sekretorius). Daugiausia rašė apie keliones, naujų žemių atradimus, egzotiškas šalis, žymius keliautojus. Įkeltos 6 knygos: „Pasakojimai apie didžiąsias keliones“ [1931]; „Kelionės į nežinomus kraštus“ [1937]; „Kristupas Kolumbas“ (1938); „Vienas tarp laukinių“ (1945); „Paukščiai  – mūsų draugai“ [1954]; „Vaikų žaidimai, pramogėlės ir darbeliai“ [1931]. Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė  – Viktorijos Daujotytės knygoje „Parašyta moterų“ minima kaip feministinės literatūros autorė. A. Šalčiuvienė išsaugojo vienintelį savo dėdės, poeto Motiejaus Gustaičio raštų egzempliorių, kuris saugo-

130

125 2

Užmirštas, tragiško likimo jaunas rašytojas Juozas Gurauskis. Parengė istorikas Juozas Brazauskas. Interneto prieiga: https://aina.lt/ uzmirstas-tragisko-likimo-jaunas-rasytojas-juozas-gurauskis/

mas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Įkeltos 7 šios autorės knygos: „Dvejopa meilė“ (1938); „Vingiai“ [1932]; „Laiko laiptais“ [1931]; „Voras“ (1935); „Juozukas“ [1933]; „Afrika“ (1923); „Už jūrių marių“ [1934]. Antanas Skripkauskas – Lietuvos spaudos darbuotojas, prozininkas, rezistentas. Prasidėjus sovietų okupacijai, įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto organizaciją, buvo pogrindžio laikraščio „Laisva Lietuva“ redakcijos narys ir bendradarbis (slapyvardis Džiugas). 1941 m. suimtas ir sušaudytas. Įkelti 3 kūriniai: „Savanoriai“ (1936); „Jis ir moteris“ (1931); „Mokytojo dalia“ (1937). Ona Miciūtė  – Vilnijos krašto poetė, vertėja, redaktorė. Jos poezija savo moterišku lyrizmu lyginama su Salomėjos Nėries. Susipynus laikotarpio ir asmeninėms aplinkybėms, O. Miciūtės kūryba buvo nepelnytai užmiršta. Įkeltos 5 knygos: „Pavasarėlio puokštė“ (1969); „Laimės dėžutė“ (1957); „Slėnių paukščiai“ (1971); „Išdaigėlė“ (1959); „Pirmoji šakelė“ (1972).

115

110

Atnaujinti Lietuvių literatūros klasikos kolekcijos sąrašai prieinami adresu www.epaveldas.lt/lietuviuliteraturos-klasika. Malonaus skaitymo.

Informaciją pateikė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Skaitmeninimo skyrius 21


BIB­L IO­T EKŲ TURTAI „Tarp knygų“ redakcija, siekdama aktualinti nacionalinį dokumentinį kultūros paveldą, užtikrinti jo sklaidą, parengė UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro naujienų pristatymo ciklą. Pasitelkdami dokumentinio paveldo tyrinėtojus, žurnalo puslapiuose kaskart pristatysime po vieną į programos Nacionalinį registrą 2019 m. įtrauktą dokumentą.

Leidinio „Amžinosios šlovės Kapitolijus“ antraštinis puslapis. Originalas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje

LIETUVAI IR UKRAINAI REIKŠMINGAS XVII a. DOKUMENTINIO PAVELDO PAMINKLAS

Dr. Daiva Narbutienė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bib­ lio­tekoje saugoma 12 dokumentų ir dalis vienos kolekcijos, nuo 2006 iki 2019 m. įrašytų į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Septyni bib­lio­tekoje saugomi rankraštiniai ir penki spausdintiniai dokumentai yra pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais. Tarp tokių regioninės reikšmės dokumentų  – Vrublevskių bib­lio­tekos Retų spaudinių skyriuje saugomas XVII a. leidinys lotynų kalba Capitolium perennis gloriae („Amžinosios šlovės Kapitolijus“)1. Šis vienintelis pasaulyje sveikas išlikęs egzempliorius kadaise priklausė Vilniaus universiteto profesoriui Mykolui Pelkai-Polinskiui. 22

Capitolium perennis gloriae skirtas Kairiakrantės Ukrainos Zaporožės kazokų kariuomenės vadui Ivanui Mazepai (1639–1709) – iškiliai asmenybei, palikusiai ryškų pėdsaką Abiejų Tautų Respublikos istorijoje. Pirmosios Ukrainos aukštosios mokyklos pirmtake laikomos, 1632 m. įkurtos Kijevo Mohylos kolegijos bendruomenė 1690 m. taip nutarė pagerbti į Kijevo miestą atvykstantį bajorą. Dėl priešiškumo Rusijos carų politikai I.  Mazepos atminimas iki pat nepriklausomos Ukrainos atkūrimo XX a. pabaigoje buvo trinamas iš visuomenės atminties. Todėl mūsų dienas pasiekė labai nedaug jį mininčių to meto dokumentų. Aštuoniolikos puslapių knygelė „Amžinosios šlovės Kapitolijus“ yra viena tokių. 1

Capitolium perennis gloriae ... ad auspicatissimum ac desideratissimum ingressum in celeberrimam urbium metropolim Kiioviam ... d. Ioanni Mazepa, duci exercituum Zaporoviensium ... erectum / ... ab alumno suo Collegio Kiiovo Mohilaeano reseratum. – [Киiв]: [s. n.], 1690. [18] p. – iliustr., inic., vinj. ; 2° (26 cm). – Antraštinis puslapis ir tekstas ornamentiniuose rėmuose. – Saugojimo šifras: LMAVB RSS, R-17/2-11.


EGZEMPLIORIAUS UNIKALUMO ĮRODYMAI Vrublevskių bibliotekoje rekataloguojant senųjų knygų fondus ir kuriant aprašus elektroniniame kataloge, leidinio unikalumą ir reikšmingumą, atlikusi istoriografinį tyrimą, 2016 m. nustatė Retų spaudinių skyriaus vyresnioji bibliografė Violeta Radvilienė. 2017 m. pabaigoje tęstiniame Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos leidinyje apie tai ji publikavo straipsnį2. Šio straipsnio pagrindu 2019 m. ir buvo parengta knygelės įrašymo į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą paraiška. Tų pačių metų rugsėjo 20 d. „Pasaulio atminties“ Lietuvos nacionalinis komitetas įteikė liudijimą, patvirtinantį, kad Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas „Amžinosios šlovės Kapitolijus“ pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu (registracijos Nr. 73). Bibliografiniuose šaltiniuose šio leidinio aprašymo neaptikta. V. Radvilienė surado įtikinamų liudijimų, kad šiuo metu pasaulyje yra žinomas tik vienas sveikas egzempliorius ir jis saugomas būtent Vrublevskių bibliotekoje. Rusų literatūrologės Lidijos Sazonovos pranešime „Mazepos paveikslas literatūroje iki Puškino“, paskelbtame 2006 m., nurodoma, kad panegirika Capitolium perennis gloriae esanti bibliografinė retenybė, nes vienintelis jai žinomas egzempliorius (be antraštinio lapo) saugomas Rusijos valstybinėje bibliotekoje (inventoriaus Nr. 7457). Be to, L. Sazonova mini, jog I.  Mazepai skirtą panegiriką padėjo nustatyti 1920  m. Lvove padarytas kūrinio aprašas: po 1945 m. šio egzemplioriaus likimas nežinomas3. Vrublevskių bibliotekoje saugomo egzemplioriaus unikalumą žodžiu yra paliudiję ir Ukrainos knygotyrininkai. Mūsų turima knygelė yra be įrišo. Panašu, kad ji atskirta nuo didesnės apimties rinkinio. Ant­ raštinio lapo viršuje, kairėje pusėje, rudu rašalu įrašytos trys didžiosios raidės M.P.P., liudijančios leidinio priklausomybę Mykolui Pelkai-Polinskiui (Michał Pełka-Poliński, 1784–1848)  – matematikui, bibliografui, Vilniaus universiteto profesoriui, turėjusiam didelę asmeninę biblioteką. Kiti knygos ženklai  – antraštiniame puslapyje esantys antspaudas ir įrašas  – neįskaitomi. Šį spaudinį XX  a. pr. sykiu su kitais dokumentais veikiausiai įsigijo bibliotekos fundatorius Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858–1925)4. Radvilienė, Violeta. Šlovės Kapitolijus Ivanui Mazepai 1690-ųjų Kijeve. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2018, [t.] 2013–2014, p. 93–100. 3 Ten pat, p. 95. Taip pat žr.: Сазонова, Лидия Ивановна. Образ Мазепы в литературе до Пушкина. In: Сазонова, Лидия Ивановна. Литературная культура России: раннее Новое время. Москва: Языки славянских культур, 2006, p. 483–518 [žiūrėta 2020 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internetą: www.pushkinopen.ru/texts/view/47. 4 Išsamiau apie M. Pelkos-Polinskio asmeninę biblioteką ir jos likimą žr.: Kisarauskas, Vincas. Lietuvos knygos ženklai, 1518–1918. Vilnius: Mokslas, 1984, p. 86. Taip pat žr.: Radvilienė, Violeta. Op. cit., p. 94–95. 2

Nežinomas autorius. Ivano Mazepos portretas. „Wikimedia Commons“ reprodukcija, originalas saugomas Dniepropetrovsko dailės muziejuje

SPALVINGOS BIOGRAFIJOS DIDIKAS

Pravartu atskleisti bent pagrindinius panegirikos herojaus biografijos duomenis. Straipsnio apie unikalų egzempliorių autorė V. Radvilienė pažymi, kad „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (VLE) apie I. Mazepą rašoma nedaug5. Pasirėmusi šiai asmenybei skirta ukrainiečių interneto svetaine6, ji patikslino spausdintiniame VLE variante7 nurodytą gimimo datą ir pateikė spalvingą jo biogramą. Gimęs bajorų (registrinių kazokų) šeimoje, Ivanas Mazepa gyveno Abiejų Tautų Respublikos (ATR) laikais Ukrainoje, kuri po 1569  m. Liublino unijos atiteko Lenkijos karalystei (iki Liublino unijos Kijevas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK). Gavęs puikų išsilavinimą – mokslus ėjo Kijeve (baigė Mohylos kolegiją, kuri vėliau jo pastangomis buvo pertvarkyta į akademiją), Varšuvoje, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos mokymo įstaigose, – I. Mazepa tapo sumaniu karvedžiu ir politiku, puikiai pažinusiu tiek ATR, tiek Rusijos valdovų aplinką. Nuo 1659 m. jis buvo ATR valdovo Jono Kazimiero Vazos (1609–1672) dvariškis. 1669–1673 m. tarnavo Dešiniakrantės Ukrainos (ji tuo metu priklausė Abiejų Tautų Respublikai) kazokų etmonui Petro Dorošenkai (1627–1698). Perėjęs pas Kairiakrantės Ukrainos8 etmoną Ivaną Samoilovičių (1630–1690), kurį 1687  m. nuvertė, tapo šios Ukrainos dalies Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2008, t. 14, p. 485. 6 Ім’я Івана Мазепи [interaktyvus] [žiūrėta 2020 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internetą: www.mazepa.name/biograph/mazepa14.html. 7 Elektroniniame VLE variante gimimo duomenys patikslinti, nurodant 1639 m.: www.vle.lt/Straipsnis/Ivan-Mazepa-13155. 8 Šią teritoriją taip imta vadinti po 1654–1667  m. ATR ir Rusijos karą baigusių Andrusavo paliaubų, pagal kurias ji tapo Rusijos valstybės dalimi, o Dešiniakrantė Ukraina liko ATR valda. Žr.: Spečiūnas, Vytautas. Kairiakrantė Ukraina. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2006, t. 9, p. 145. 5

23


kazokų etmonu (iki 1708 m.). Įgijo didelį caro Petro I (1672–1725) pasitikėjimą. Tačiau jį prarado, siekdamas suvienyti Ukrainą ir padaryti ją savarankišką. Tuo tikslu 1707 m. suartėjo su LDK valdovu Stanislovu Leščinskiu (1677–1766), slapta vedė derybas su švedų karaliumi Karoliu XII (1682–1718). Šiaurės karo – 1700–1721 m. – metu 1708 m. perėjo į Karolio XII pusę. Švedų kariuomenė ir ją remiantys etmono I.  Mazepos kazokai 1709  m. liepos 8  d. mūšyje prie Poltavos triuškinamai pralaimėjo Rusijos caro Petro I kariuomenei. Po patirto pralaimėjimo I.  Mazepa drauge su Karoliu XII pabėgo pas turkus, kur netrukus (rugsėjo 8 d.) mirė.

POPULIARAUS BAROKO EPOCHOJE ŽANRO KŪRINYS

Legendomis apipinta didžiojo kazokų karvedžio asmenybė vėlesniais laikais įkvėpė ne vieną menininką sukurti jo turiningą ir audringą gyvenimą vaizduojančių kūrinių. Į politinės karjeros zenitą įkopusiam I. Mazepai skirta lotyniška panegirika  – iškilminga šlovinamoji kalba  – atliepia visus tokio literatūros žanro kūriniui būdingus bruožus: aukštas pareigas einančių asmenų išaukštinimą, jų žygių šlovinimą pasitelkiant antikos realijas ir alegorijas, padedančias iki dieviškumo iškelti proza ar eilėmis apdainuojamą herojų. Šis antikos laikais susiformavęs žanras buvo populiarus ir baroko epochoje. Tad XVII a. pabaigoje Kijevo Mohylos kolegijoje sukurtas proginis kūrinys kaip tik ir atspindi panegirikos esmę, kurią labai vaizdingai minėtame straipsnyje išguldė V. Radvilienė9. Neperpasakodami viso turinio, susitelkime į keletą pagrindinių akcentų. Visų pirma, kodėl šis kūrinys buvo sukurtas ir, tikėtina (knygelėje

Leidinio puošybos elementai: ornamentiniai rėmai, kuriuose pateikiamas tekstas; herbinė iliustracija kitoje antraštinio lapo pusėje – nežinomo dailininko raižinys, kuriame pavaizduota šešiakampė žvaigždė, viena iš I. Mazepos herbo planetų; inicialas (vaizdas apačioje kairėje), pabaigos vinjetė. 9

24

Radvilienė, Violeta. Op. cit., p. 97–98.


išleidimo duomenys nenurodyti), publikuotas būtent Kijeve? I. Mazepos gyvenimo istorija rodo, kad tuo metu jis buvo karo žygiais pagarsėjęs Kairiakrantės Ukrainos kazokų vadas. Į tą teritoriją įėjo ir Kijevas, kuriame stačiatikių metropolitas Petro Mohyla (1596–1647), reorganizavęs Kijevo brolijų ir stačiatikių vienuolyno mokyklas, 1632 m. įsteigė kolegiją10. Ją, kaip galima spėti iš panegirikos turinio, dosniai rėmė ir buvęs šios mokslo įstaigos auklėtinis I.  Mazepa. Kitas akcentas, būdingas tokio pobūdžio kūriniui, – alegorinis jo pavadinimas: Amžinosios šlovės Kapitolijus. Jis sietinas ir su viena iš septynių Romos kalvų, kurioje antikos laikais rengtos karvedžių procesijos, ir su lotynišku žodžiu caput, reiškiančiu „galvą“. Visa tai tinka žymiam karvedžiui ir kazokų valstybės galvai I. Mazepai, todėl nenuostabu, kad meninio panegirikos pasaulio vieta pasirinktas ne kas kitas, o Kapitolijus. Leidinio tekstas išspausdintas ornamentiniuose rėmuose, su pirmosios teksto raidės inicialu, pabaigos vinjete ir herbine iliustracija – kitoje antraštinio lapo pusėje nežinomo dailininko sukurtu raižiniu, kuriame pavaizduota šešiakampė žvaigždė, viena iš I.  Mazepos herbo planetų. Joje  – I.  Mazepos globėjo Jono Krikštytojo atvaizdas. Ketureilyje po raižiniu raginama „nuliūdusioms širdims nuvyti miegą nešančias naktis, nes pagaliau iš po šešėlių pasirodžiusi Saulės pasiuntinė, narsiausiojo vado žvaigždė, o kai ji šviečianti, tai švyti ir pats Titanas, t. y. Mazepa“ (vertė V. Radvilienė).

PASMERKTA SUNAIKINTI, BET IŠLIKUSI IR PO ŠIMTŲ METŲ

Po to, kai šis unikalus leidinys buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą, jo egzempliorius buvo tinkamai restauruotas, suskaitmenintas ir saugiai padėtas į seifą. Tačiau pats leidinys nuo visuomenės akių nebuvo paslėptas: šių metų vasario 6 d. Vrublevskių bibliotekos renginių salėje gausiai susirinkusiai auditorijai V.  Radvilienė viešoje paskaitoje „Kaukolė Mazepai“ papasakojo apie knygą, kuri, anot jos, turėjusi būti sunaikinta, bet jau 330 metų tęsianti kelią į savo amžinosios šlovės Kapitolijų. Tokį kiek makabrišką paskaitos pavadinimą paskaitininkei „pasufleravo“ citata iš panegirikos: Ipsa caesorum capita, immortalis gloriae Tibi erigunt Capitolium11. Ja pasakyta, kad I. Mazepa nužudęs tiek priešų, jog vien iš jų nukirstų galvų jam galima pastatyti amžinosios šlovės Kapitolijų. Kadangi nukirsta galva galų gale pavirsta kaukole, tai šioji ir „įsiprašė“ paskaitos pavadiniman.

Leidinio unikalumą ir reikšmingumą, atlikusi istoriografinį tyrimą, 2016 m. nustatė Retų spaudinių skyriaus vyresnioji bibliografė Violeta Radvilienė.

Tikėtina, kad šis Lietuvai ir Ukrainai brangus ir reikšmingas dokumentinio paveldo paminklas ras deramą vietą kuriamame Lietuvos raštijos muziejuje „Bibliopolis“, kurio būstinė – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Kol kas jį galima pasklaidyti virtualioje erdvėje adresu: http://elibrary. mab.lt/handle/1/26189. Projektą „UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro dokumentų (įrašytų 2019  m.) aktualizavimas ir sklaida“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Šiuo metu pasaulyje yra žinomas tik vienas sveikas „Amžinosios šlovės Kapitolijaus“ egzempliorius ir jis saugomas būtent Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje. Valentinos Marmienės nuotraukos 10

1701 m. Kijevo Mohylos kolegijai suteiktas aukštosios mokyklos statusas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2006, t. 10, p. 38.

11

Pačios nužudytųjų galvos pastatys Tau amžinosios šlovės Kapitolijų. Vertė V. Radvilienė.

25


NAUJI LEIDINIAI

PETRAS REPŠYS IR JO KNYGOS NUOSAVYBĖS ŽENKLAI Asta Kaktytė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Petro Repšio autoekslibrisas, 1971 m.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka 2019 m. pabaigoje išleido kolekcininkų ir menininkų ilgai lauktą garsaus grafiko, vieno žymiausių Lietuvos ekslibrisų kūrėjų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Petro Repšio ekslibrisų katalogą „Petras Repšys. Ekslibrisai ir kas jie mums“1. Šiam sumanymui įgyvendinti iniciatoriai pakvietė šalyje pripažintas kultūros asmenybes. Pradžią katalogui davė pats P. Repšys, savo originalių ekslibrisų rinkinį neatlygintinai perdavęs saugoti gimtojo miesto – Šiaulių apskrities bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui. Remiantis šiuo rinkiniu, buvo parengtas ir išleistas dvikalbis šių metų rudenį 80-metį minėsiančio P. Repšio kūrybą pristatantis katalogas.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (toliau – ŠAVB), ilgametė knygos ženklo saugotoja ir puoselėtoja, įgyvendino kultūros ir meno sklaidos projektą „Petro Repšio ekslibrisų katalogo leidyba ir sklaida“, skirtą dailininko kūrybai populiarinti. Iš Šiaulių kilusio grafiko kūryba ypač vertinama meno specialistų ir mėgėjų, kolekcininkų, jis ne kartą įvertintas diplomais ir prizais, valstybinėmis premijomis. ŠAVB nusprendė ne tik išleisti P.  Repšio ekslibrisų katalogą, pristatyti plačiajai visuomenei didelės istorinės, meninės ir kultūrinės vertės menininko ekslibrisus, bet ir plačiąja prasme tęsti knygos ženklų tradicijų Lietuvoje populiarinimą. Tuo jau daugelį metų užsiima ŠAVB Knygos grafikos centras, kasmet išleisdamas ekslibrisų parodų, žinomų Lietuvos ir užsienio grafikų darbų, ekslibrisų konkursų katalogų, kultūros ir visuomenės veikėjų, bibliotekos svečių darytų ekslibrisų rinkinių. Turima patirtis pagelbėjo ir rengiant P. Repšio ekslibrisų katalogą. 1

26

Petras Repšys. Ekslibrisai ir kas jie mums = Petras Repšys: bookplates and what they are to us: katalogas / sudarytoja ir teksto autorė Giedrė Jankevičiūtė; vertėja į anglų k. Rasa Drazdauskienė. Šiauliai: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, 2019. 235, [1] p.: iliustr. – Asmenv. r-klė p. 227.

Leidinio rengėjai norėjo visuomenei atverti P. Repšio ekslibrisų kolekciją, suteikti atvirą prieigą prie autoriaus kūrybos, atskleisti jo darbų kultūrinį ir asmeninį kontekstą. P. Repšio ekslibrisai priskiriami memorialinių kūrinių grupei ir laikomi svarbiu šaltiniu ir tyrinėjimo objektu istorikams, įvairių Lietuvos kultūros sričių specialistams. Šis leidinys turi ne tik solidžią mokslinę vertę, jis įdomus ir gerokai didesniam visuomenės ratui, studentams, pedagogams, menininkams. Į katalogą įtraukta 111 P.  Repšio sukurtų ekslibrisų, taip pat kai kurių ekslibrisų ruošiniai. Kūriniai suklasifikuoti į 4 skyrius pagal jų technikas: piešiniai, cinkografijos, serigrafijos, litografijos būdu sukurti ekslibrisai. Leidinio sudarytoja menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė pateikia kūrimo šiomis technikomis istoriją Lietuvoje. Pasak G.  Jankevičiūtės, „Petro ekslibrisų knyga dabar atrodo kaip vizualinė sovietinės Lietuvos kultūros studija. Yra daug svarbių tos kultūros veikėjų, siužetų, idėjų. Ir kad tai pasidarytų  – reikėjo visą šią medžiagą artikuliuoti. Ekslibrisai – įvairaus formato, įvairaus nusidėvėjimo lygio, kai kuriuos sunku apžiūrėti paprastai paėmus į rankas arba rinkinėlį pabėrus ant stalo.“


Katalogo dizainą sukūrė Sigutė Chlebinskaitė.

Kiekvienam atsivertusiam šį katalogą pravers sudarytojos įvadas, kuriame, remiantis istoriniu ir kultūriniu kontekstu, išsamiai aprašoma menininko ekslibrisų kūryba. Katalogo tekstus ir vaizdinę medžiagą papildo asmenvardžių rodyklė su biogramomis. Šios trumpos žinios apie kataloge minimus asmenis padeda suprasti jų sąsajas su šiuo leidiniu, P. Repšio ekslibrisais ir pačiu jų autoriumi. Leidinyje minima daugiau nei 150 asmenvardžių. Svarbi katalogo dalis  – chronologinis ekslibrisų sąrašas, padedantis lengviau suprasti P. Repšio knygos ženklų genezę. Sąraše išskirtos dvi grupės: atminimo ekslibrisai institucijoms ir įvykiams; asmenų ekslibrisai. Pasirinktas klasifikacijos būdas atskleidžia, kiek kokių ekslibrisų P.  Repšys yra sukūręs įvairiais laikotarpiais. Pradedant 1969 m., kai grafikas dalyvavo Vilniaus universiteto bibliotekos organizuotame respublikiniame ekslibrisų konkurse ir gavo pirmąją premiją. Tiesa, pats

Petras Repšys ŠAVB Knygos grafikos centre dalija autografus. 2019 m. lapkričio 16 d. Nuotraukos iš Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos archyvo

P. Repšys per katalogo pristatymą Šiauliuose atviravo, kad ekslibrisus yra bandęs kurti ir Dailės mokykloje, tačiau, laikui bėgant, darbai išsimėtė, nieko nebelikę. Chronologinis ekslibrisų sąrašas baigiamas humoristiniu specialiai šiam katalogui P.  Repšio 2019  m. sukurtu ekslibrisu, kuriame vaizduojama darbinė katalogo kūrimo situacija  – autorius per šokdynę šokdinamas katalogo sudarytojos G. Jankevičiūtės ir dailininkės Sigutės Chlebinskaitės. Viena svarbiausių bibliotekos vykdyto projekto užduočių – originalus, išskirtinis katalogo dizainas. Norėjosi sprendimo, kuris pabrėžtų šiuolaikinio meno ir knygos ženklo tradicijų dermę. Leidinio pristatymuose dalyvavusi katalogo dailininkė atkreipė dėmesį į keletą su knygos dizainu susijusių detalių. S. Chlebinskaitės paprašytas, P. Repšys leidiniui sukūrė ne tik ekslibrisą, kuris spausdinamas užsklandose katalogo pradžioje ir pabaigoje, kiekvienam skyriui ir viršeliui jis dar parengė rankraštinius įrašus. Kokybiškiems leidinio viršelio įspaudams atlikti ir viršelio nugarėlėje atvaizduoti net pačias mažiausias detales padėjo spaustuvė „Tygelis“, ji pagamino graviruotą klišę. Katalogą profesionaliai išleido spaustuvė „Petro ofsetas“. Baltu viršeliu, kuriame pateikiami įvairių ekslibrisų fragmentai, S. Chlebinskaitė norėjo paskatinti skaitytoją dalyvauti meniniame žaidime. Pasak dailininkės, skaitytojas, atsivertęs šį katalogą, turės užduotį „rasti tai, ko viršelyje yra patrupinta, kokio kataloge esančio ekslibriso dalis yra šis piešinys“. Išskirtinis akcentas – ir knygos viršelyje esantis langelis, kuriame kiekvienas naujas katalogo savininkas atranda ekslibrisą, gali pasirašyti ant jo ir užklijuoti viršelio vidinėje pusėje. Šiuo dizaino akcentu siekta visuomenei priminti ekslibriso ritualą ir prasmę. Katalogas prasideda ir baigiasi P. Repšio dirbtuvių, kuriose vyko leidinio rengimo darbai, vaizdais. S. Chlebinskaitė prisiminė, kaip dailininko dirbtuvėse dokumentuota medžiaga tapo knygos dalimi: „Aš norėjau tiesiog užfiksuoti tai, ką mačiau, Petro viziją. Kai fotografavau nuotraukas mobiliuoju telefonu, net negalvojau, kad jos bus panaudotos knygoje. <...> Tokia yra knygos pradžia.“ Kiekviename P. Repšio ekslibrise slypi individuali, su tam tikra personalija susijusi istorija, todėl katalogo rengėjams teko nelengva užduotis rasti ekslibrisui porą, kad jie tarpusavyje „šnekėtųsi“. Katalogas, sisteminantis ir apibendrinantis P. Repšio savo gimtojo miesto bibliotekai dovanotą ekslibrisų rinkinį,  kuris dabar saugomas ŠAVB Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde, laisvai prieinamas Lietuvos bibliotekose, o suskaitmenintus P. Repšio ekslibrisus jau galima rasti virtualiame Lietuvos kultūros paveldo portale epaveldas.lt. Katalogas išleistas vykdant projektą „Petro Repšio ekslibrisų katalogo leidyba ir sklaida“, jį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. 27


IŠ KATALOGO PRISTATYMŲ ŠIAULIUOSE IR VILNIUJE

Petras Repšys apie dalyvavimą savo pirmame ekslibrisų konkurse 1969 m.: Tarp kitko, va čia Antanavičius (dailininkas tapytojas Valentinas Antanavičius – A. K.) sėdi. Sutikau aš jį. Sako: klausyk, yra konkursas universitete, padaryk ekslibrisą – gausi pirmą premiją. Aš tų ekslibrisų visiškai nedirbau, bet mes susiderėjome. Ir gavau aš tą pirmą premiją. Kučas (grafikas Antanas Kučas – A. K.) irgi pirmą gavo, tik jis – už jubiliejinį, o aš – už paprastą. Padariau šį darbą ir pradėjau daryti toliau. Pasidarė įdomu. Sąžiningai suskaičiavau, kokiam skaičiui žmonių ekslibrisus, kurie yra kataloge, padariau pagal užsakymą ir už juos gavau pinigų. Su tuo, už kurį premiją gavau, būtų šeši. O visi kiti – draugams. <...> Iš to laiko kas yra išlikę – viskas atsidūrė šitoje knygelėje ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fonde.

Per leidinio pristatymus katalogo dailininkė S. Chlebinskaitė atskleidžia, kaip knygoje atsirado viena ar kita originali detalė.

Prof. dr. Bronius Maskuliūnas, Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius: Labai svarbu, kad knygos ženklų kūrėjai dovanoja savo kūrinius bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui, nes tos kolekcijos čia kaupiamos ateities kartoms. Todėl džiugu, kad spėjome pirmieji realizuoti idėją išleisti P. Repšio ekslibrisų katalogą ir šiandien jau turime šį puikų kūrinį savo rankose. Prof. Mikalojus Povilas Vilutis, grafikas, iliustruotojas: Knyga su Petro ekslibrisais yra meno kūrinys. Ir autoriai yra Sigutė ir Petras. Dviejų žmonių meno kūrinys. Ir kai žiūriu į Petro ekslibrisus, aš matau ne tik ekslibrisus, bet ir visą aplinką, kurioje jie atsirado. <...> Tas sudėliojimas, be galo gražiai padaryta. <...> Harmonijoj su aplinka. Sigutė Chlebinskaitė: Man tai buvo neišdildoma patirtis. Ir labai gražus besibaigiančių metų atminimas. Lydėjo visąlaik begalinė šiluma, begalinis rūpinimasis, begalinis talentingų žmonių bendradarbiavimas. Petras pasakojo: tam, kad susipažintų su Picasso, jam reikėjo pamatyti daug knygų, o man atrodo, kad Petras yra ir kaip Lietuvos Pikasas. <...> Neįtikėtino talento žmogus. Aš esu labai dėkinga už tai, kad galėjau laiko skirti pristatant jo kūrybą. <...> Man kiekvienas ekslibrisas yra kaip tam tikra Petro papasakota pasakėčia. Net ne istorija, o pasakėčia, ištraukianti esminius dalykus apie tą asmenį, kurie tam asmeniui skirti. <...> Knygoje yra daug žymių pavardžių. Ir man atrodo, kad ši knyga yra Petro Repšio draugų rato knyga. Prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė: Petro  Repšio ekslibrisas yra žavi grafikos miniatiūra, pasižyminti puikiu humoru, išradingumu ir atlikimo meistryste. <...> Kurti ekslibrisus Repšys pradėjo tik baigęs Dailės institutą. Pirmąjį užsakymą gavo 1969 m. iš Vilniaus universiteto bibliotekos, kuri 1970 m. rengėsi minėti 28

Katalogo pristatymas Vilniaus grafikos meno centre. Iš kairės: katalogo sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, projekto vadovė Asta Kaktytė. 2019 m. gruodžio 18 d.

400 metų sukaktį. Bene daugiausia ekslibrisų Repšys ir sukūrė aštuntajame dešimtmetyje. Tai ekslibrisai draugams, bičiuliams, menininkams, medikams, taip pat ir vienam kitam tikram bibliofilui, knygų kolekcininkui. Šis rinkinys padeda suvokti, kaip sovietmečio sąlygomis veikė tinklinė visuomenė, formavusi ir palaikiusi alternatyvą oficialiajai kultūrai. Repšys iš karto pajuto ekslibriso, kaip kultūrinės komunikacijos priemonės, galią, jo reikšmę atminties saugojimui ir perdavimui. Dėl šių priežasčių reikšmingas jo ekslibrisų turinys – siužetai, simboliai, motyvai. Prof. dr. Vytautas Ališauskas, filosofas, mitologijos tyrėjas: Knyga, dailininkas, knygos savininkas, galbūt knygos istorija. Ir ekslibrisas iš mažo, kuklaus dalyko virsta didžiuliu ir svarbiu. Ekslibrisas knygoje įgauna mažo, bet labai svarbaus pasaulio centro, pasaulio akies vaidmenį. <...> Atsiverti, jie, kad ir neįklijuoti, atspausdinti jau gyvena šioje knygoje kaip kažkokia didelė visuma. Čia jau norėčiau pasakyti ką nors nepadoraus apie Petro talentus, gebėjimus, freskas, kuriomis jis išpaišė didžiules erdves. Bet čia, šioje knygoje, yra freskos, užpildančios pasaulį, kurio galbūt niekada vienoje vietoje nepamatysime. Už tai jos yra gražios, mielos, jaukios.


BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

UTENOJE SKAMBANTYS

A. IR M. MIŠKINIŲ ŽODŽIAI

Utenos r. sav. A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos nuotraukos

Utenos rajono savivaldybės viešoji biblioteka jau 26 metus didžiuojasi jai suteiktu miesto apylinkėse gimusių rašytojo Antano ir literatūrologo, vertėjo Motiejaus Miškinių vardu. Bibliotekos fonduose saugomi originalūs dokumentai, darbuotojai rūpinasi šių krašto šviesuolių veiklos įamžinimu ir sklaida. Pažymėtina aktyvi Juknėnų, kuriuose gimė ir augo Miškiniai, filialo ir jame besidarbuojančios bibliotekininkės Rimantos Gaidienės veikla, kuria peržengiamos bibliotekos sienos: skaitytojai dažnai keliauja į etnografinę A. ir M. Miškinių sodybą, o vėliau žinią apie krašto šviesuolius paskleidžia ir po visą Lietuvą.

Lietuvos centrinio valstybinio knygyno skyrius Utenoje įsteigtas 1931 m., po devynerių metų  – 1940-aisiais  – perorganizuotas į Utenos viešąją bib­lio­teką. Bėgant metams, bib­lio­teka pavadinimą keitė dar kelis kartus: buvo ir apskrities, ir rajono bib­ lio­teka, o 1994 m. jai suteiktas Antano ir Motiejaus Miškinių vardas. Tuometė bib­lio­tekos direktorė Vida Garunkštytė, bib­lio­tekai vadovaujanti ir šiandien, ir tuometė Utenos rajono bib­lio­tekininkų draugijos pirmininkė, šiandien – Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus bib­lio­tekininkė Biruta Vaškelienė laikraštyje „Utenos krašto žinios“1 „Kreipimesi dėl A. ir M. Miškinių vardo suteikimo Utenos centrinei bib­lio­tekai“ teigė: „Lietuvių kultūros istorijoje labai ryškus brolių Motiejaus ir Antano Miškinių indėlis, todėl uteniškiams reikia galvoti dėl jų atminimo įamžinimo. Siūlome Antano ir Motiejaus Miškinių vardą suteikti Utenos centrinei bib­lio­tekai.“ 1

Kreipimasis dėl A. ir M. Miškinių vardo suteikimo Utenos centrinei bib­ lio­tekai. Utenos krašto žinios, 1994-12-24, p. 1.

Tame pat kreipimesi pabrėžiama, kad bib­lio­tekos patalpos visiškai nepritaikytos jos veiklai, jose šalta, trūksta šviesos, naujų knygų, tvarkos ir ramybės, nes kituose pastato aukštuose įsikūrusios akcinės bendrovės. Šiandien šis vaizdas jau kitoks: 2004 m. pabaigoje pradėta bib­lio­tekos priestato statyba, o 2008 m. kovo 27 d. skaitytojams duris atvėrė rekonstruota viešoji bib­lio­teka. Dabar nebetrūksta nei šviesos, nei erdvės, nei naujų leidinių. O svarbiausia – bib­lio­tekoje gausu lankytojų.

TURTAI FONDUOSE – PIRKTI IR GAUTI DOVANŲ Literatūrą apie kraštiečius A. ir M. Miškinius bei jų kūrybą Utenos viešoji bib­lio­teka kaupia ilgus dešimtmečius. Bib­lio­tekoje saugomi A. Miškinio rašyti laiškai ir sveikinimai Utenos bib­lio­tekos darbuotojoms ir skaitytojams, knygos su poeto autografais. Iš kolekcininkų yra pavykę įsigyti pirmuosius A. Miškinio eilėraščių rinkinius: „Balta paukštė“ (Kaunas, 1928), „Varnos prie plento“ (Kaunas: Sakalas, 1935), „Keturi miestai“ (Kaunas: Sakalas, 1938). 29


Antano Miškinio 1976 m. rašytas sveikinimas Utenos viešosios bibliotekos darbuotojoms

1994-aisiais A. ir M. Miškinių vardo suteikimo proga Utenos rajono savivaldybė padovanojo bib­ lio­tekai dailininko Stasio Jusionio tapytą A. Miškinio portretą. Jis šiandien puošia bib­lio­tekos trečią aukštą. A. Miškinio 85-mečio proga 1990 m. tautodailininkas Stanislovas Karanauskas sukūrė ir bib­lio­tekai padovanojo jubiliejinį poeto medalį. 2005  m., minint A.  Miškinio 100-ąsias gimimo metines, greta įvairių renginių ir projektų bib­lio­teka išleido kompaktinį diską „Antanui Miškiniui  – 100“. Jame galima susipažinti su A.  Miškinio fotografijomis, informacija apie jo atminimo įamžinimo renginius, tekstais, kuriuose pasakojama apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Kompaktinio disko medžiaga pateikiama ir bib­lio­tekos tinklalapyje.

IR PARODOS, IR ŽAIDIMAI, IR KONFERENCIJOS

Bib­lio­tekoje rengiamos A. ir M. Miškiniams skirtos dokumentų ir leidinių parodos, edukaciniai ir kitokie renginiai, kūrybinės dirbtuvės moksleiviams. 2014 m. Vaikų literatūros skyriaus darbuotojai įgyvendino projektą „Antano Miškinio poezijos vizualizavimas“, kurio metu sukurtas animacinis-dokumentinis filmas „Metų laikai Antano Miškinio poezijoje“. Projekte dalyvavo Utenos rajono gimnazistai. Kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai įgarsino A. Miškinio poeziją ir atliko jo kūrinių vizualizavimą, susipažino su animacinio-dokumentinio filmo kūrimo, įgarsinimo technika. Išleistas vaizdo kompaktinis diskas „Metų laikai Antano Miškinio poezijoje“. 2015  m., minint 110-ąsias A.  Miškinio gimimo metines, bib­lio­tekos inicijuotas jaunimui skirtas projektas „Antanas Miškinis  – Utenai ir pasauliui“ į bendrą pasirodymą suvienijo visų trijų miesto gimnazijų jaunuosius aktorius. Utenos gimnazistai, vadovaujami režisierės Laimutės Gudaitės, bib­ lio­tekoje pristatė   kūrybinių dirbtuvių poezijos ir publicistikos spektaklį „Antano Miškinio kūrybos 30

elegancija“. Taip pat organizuota konferencija, poezijos skaitymai, atviros literatūros pamokos A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje, susitikimai su aktoriais. 2017 m. bib­lio­tekos darbuotojų sukurtame interaktyviame žaidime „Pažink Uteną“ įtraukta ir klausimų apie A. ir M. Miškinius, jų etnografinę sodybą, atminimo įamžinimą. 2019  m. balandžio 25  d. Utenos viešojoje bib­lio­ tekoje vyko Juknėnų filialo bib­lio­tekininkės R. Gaidienės organizuota konferencija „Ryškiausi lietuvių neoromantikai – S. Nėris, J. Aistis, A. Miškinis – epochų sumaištyje“. Pranešimus skaitė humanitarinių mokslų daktarė Rita Tūtlytė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, kalbėjo Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus vedėja Irena Aleksaitienė ir Jono Aisčio muziejaus vedėja Gražina Kazanavičienė, skambėjo S. Aisčio, A.  Miškinio eilės ir pagal šių poetų tekstus sukurtos dainos.

VEIKLA LITERATŪRINĖJE-ETNOGRAFINĖJE SODYBOJE

2000 m. bendru Antano, Motiejaus ir jų jaunesniojo brolio Vinco Miškinių giminaičių: Antano dukters Jolantos Garjonienės, Vinco dukters Jovitos Maksimavičienės ir sūnaus Vinco Miškinio – sprendimu gimtoji Miškinių sodyba padovanota Utenos rajono savivaldybei. 2005-aisiais A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba tapo Utenos kraštotyros muziejaus filialu, jam vadovauja Utenos viešosios bib­lio­tekos padalinio Juknėnų filialo bib­lio­tekininkė R. Gaidienė, taigi bib­lio­tekos ir sodybos veikla glaudžiai susijusios. Gyvenamajame sodybos name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai. 2004  m. restauruotos klėties viename gale įrengta memorialinė A. ir M. Miškinių ekspozicija su brolių nuotraukomis, dokumentų kopijomis, daiktais. Kitame gale 2006  m. atidaryta edukacinė klasė.  Per keliolika metų jau parengtos šios edukacinės programos: „Žmogiškumo pamokos A. Miškinio „Žaliaduonių gegužėje“, „A. Miškinio tremties poezija“, „A. Miškinis – vienas ryškiausių lietuvių poetų neoromantikų“, „M. Miškinis – universalaus talento žmogus: pedagogas, vadovėlių autorius, vertėjas“.

A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje Juknėnų kaime dažnai vyksta ir Utenos bibliotekos renginiai. Vienas jų – kasmetinė tarptautinė poezijos šventė.


Restauruotame sodybos tvarte yra kambarėlis, kuriame M. Miškinis Pirmojo pasaulinio karo metais mokė aplinkinių kaimų jaunimą. Dabar tvarte rengiami koncertai, poezijos vakarai, knygų pristatymai. Apskritai A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje gausu renginių. Nuo 2006 m. organizuojami Žiemos skaitymai, „Poezijos pavasarėliai“, rodomi spektakliai. Sodybos erdves savo renginiams dažnai renkasi ir Utenos A. ir M. Miškinių viešoji bib­lio­teka. Sodybos kiemą puošia trys stogastulpiai. Pirmąjį, skirtą pedagogui M. Miškiniui, 1976 m. pastatė Raseinių gimnazijos mokiniai. Antrasis, pastatytas 1986 m., skirtas A. Miškiniui. Jo autorius – tautodailininkas S. Karanauskas. Trečiasis stogastulpis iškilo kaip padėkos ženklas visai Miškinių šeimai už padovanotą sodybą. Jo autorius – tautodailininkas Pranas Kaziūnas.

POEZIJOS ŠVENTĖ IR A. MIŠKINIO PREMIJA

Nuo 2002 m. A. ir M. Miškinių sodyboje birželio mėnesį vyksta Utenos bib­lio­tekos organizuojama tarptautinė poezijos šventė. Kelerius metus ji vadinta „Sninga žemėn medžių žiedai“. 2004 m. nutarta ją rengti kas dvejus metus per Antanines ir pavadinti A. Miškinio eilėraščio žodžiais „...ir saulas diementas žėruos...“ Renginio pavadinimas dar kartą keistas 2015-aisiais, nes tarmišką A. Miškinio eilutę buvo sunku išversti į užsienio kalbas. Tarptautinė poezijos šventė tapo „Aukštaitijos literatūrine vasara“.

Nuo 2003 m. kasmet teikiamos Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatais tapo ne vienas žymus Lietuvos poetas. 2019 m. už aukštaitiškos dvasios atspindžius poezijos knygoje „Šermuonėlių mantija“ apdovanotas Rimvydas Stankevičius.

2019 m. šventės dalyviai poeziją skaitė Utenoje ir  apylinkėse: Juknėnuose bei Užpaliuose, aplankė gražiausias, įdomiausias krašto vietas. Šventėje dalyvavo Lenkijos, Latvijos,  Sakartvelo ir Lietuvos rašytojų sąjungų nariai bei Aukštaitijos regiono poetai. Šventėje kasmet teikiama (nuo 2003 m.) Utenos rajono savivaldybės įsteigta Antano Miškinio literatūrinė premija. Ji skiriama poetui, savo kūryboje išsaugojusiam aukštaitišką dvasią. Nuo 2004 m. teikiama mažoji premija, skiriama Lietuvos Respublikos jaunųjų filologų konkurso nugalėtojui.

Parengė Dainora Narkūnienė ir Vaiva Markevičiūtė

ANTANAS MIŠKINIS (1905–1983) Rašytojas, publicistas, vertėjas. 1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, 1932–1942  m. dirbo mokytoju Kaune, 1936–1940 m.  – Valstybės radiofono literatūrinių laidų vedėju. Bendradarbiavo žurnaluose „Pjūvis“, „Naujoji Romuva“, „Vairas“, „Akademikas“, „Trimitas“, „Karys“, „Žiburėlis“, laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Ūkininko patarėjas“. Dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos veikloje. Nuo 1944 m. priklausė partizanų „Tauro“ apygardai, nuo 1947 m. birželio su V. Bazilevičiumi redagavo laikraštį „Laisvės žvalgas“, buvo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo narys, su kitais pasirašė (Kauno slapyvardžiu) memorandumą Jungtinėms Tautoms. 1948 m. suimtas, Sovietų Sąjungoje kalintas Mordovijos, Olžeraso, Omsko lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Laikomas vienu svarbiausių XX  a. 4-ojo deš. poetų neoromantikų, siekiančių sujungti tradicinės lietuvių lyrikos ir Vakarų modernizmo patyrimą. Poezijoje vyrauja baladiška, romansiška pasaulėjauta, tekančio laiko ir praeinamybės, pasibaigusios meilės temos. A. Miškinis kūrė kontrastingus kaimo ir miesto paveikslus. MOTIEJUS MIŠKINIS (1898–1974) Literatūrologas, vertėjas. 1915 m. įstojo į Maskvos universitetą, bet studijas sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Nepriklausomybės kovose dalyvavo savanoriu. 1928 m. baigė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1924–1931 m. dirbo mokytoju Kaune, Marijampolėje, Raseiniuose. 1931– 1936  m. buvo moksleivių žurnalo „Šviesos keliai“ redaktorius. 1931– 1940 m. dirbo Švietimo ministerijoje, 1941–1943  m. Vilniaus universitete dėstė rusų literatūrą. Iki sovietinės okupacijos aktyviai reiškėsi kaip literatūros kritikas ir tyrinėtojas. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, rašė apie B. Sruogos, F. Kiršos, V. Mykolaičio-Putino, A. Vienuolio kūrybą. Nuo 1944 m. priklausė „Tauro“ partizanų apygardai, redagavo laik­ raštį „Laisvės žvalgas“. 1948  m. vasarį suimtas, iki  1951  m. rudens kalintas  Mordovijoje  (Potmos,  Javaso lageriuose), po to pervežtas į Kemerovo sritį (Olžeraso lagerį), dar po dvejų metų – į Omsko srities lagerius. 1956 m. rugpjūtį grįžo į Lietuvą. 1964–1974 m. Juknėnų mokykloje dėstė prancūzų kalbą. Parašė modernistine estetika pagrįstą knygą „Didžiųjų rašytojų siluetai“ (1936)  – apie F. R. de Chateaubriand’ą, G. Byroną, N. Gogolį, F.  Dostojevskį, L. Tolstojų, vadovėlį „Lietuvių literatūra“ (1  d., 1939). Išvertė L. Tolstojaus, N. Gogolio, L. Leonovo, F. Dostojevskio, I. Bunino, M. Gorkio ir kitų rusų rašytojų kūrinių. Parengta remiantis „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ informacija 31


TYRĖJUI ĮDOMU

LIETUVOS BAŽNYČIŲ IŠPAŽINTIES KORTELĖS Vytautas Smilgevičius Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnysis redaktorius

Išpažintis – viena svarbiausių kataliko pareigų, esminė Atgailos sakramento dalis. Siekdama kontroliuoti, kas priėjo išpažinties, o kas – ne, Katalikų bažnyčia jau nuo XIII a. penitentus (atliekančius išpažintį tikinčiuosius) registruodavo. 1227 m. kunigams nustatyta pareiga sudarinėti priėjusių išpažinties sąrašus. XVII a. popiežiaus Benedikto XIV nurodymu išpažinties kortelių reikėjo reikalauti tik iš tų tikinčiųjų, kurių žodžiais sunku pasitikėti. Taip pat nustatyta, kad ant kortelių nevalia rašyti nuodėmių, o jei penitento pavardė nežinoma – nevalia jos klausti1. Pirmosios Lietuvoje išduotos išpažintį liudijančios kortelės mums žinomos iš XVIII amžiaus.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus Aleksandro Mykolo  Račkaus fonde saugoma 111 išpažinties kortelių2. 1846–1939 m. datuojama 110 kortelių, vienoje pažymėta 193... (neįskaitoma) data3. A. M. Račkaus rankraščius Nacionalinė biblioteka gavo 1940 metais. 1949 m. liepos 30 d. įrašas mini, kad rankraščiai gauti iš Kauno dailės muziejaus4. Kortelių patekimo į A. M. Račkaus kolekciją keliai nežinomi: jis galėjo keistis kortelėmis su kitais kolekcininkais, pirkti. Akivaizdus kolekcininko noras kaupti kortelių atmainas (skirtingos spalvos) arba tiesiog mainų fondą (to paties emitento (kortelės išdavėjo), bet skirtingų metų). XXI a. Lietuvoje velykinės išpažinties kortelių, kiek žinoma, nebėra. Greičiausiai jos išnyko po Antrojo pasaulinio karo. Kaimyninėje Lenkijoje išpažinties kortelės įvairiomis formomis išliko iki mūsų dienų. Bandymas jas likviduoti 2017 m., kaip rašoma lenkų katalikų žiniasklaidoje, sulaukė pasipriešinimo5.

Aleksandras Mykolas Račkus (1893–1965) Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros veikėjas, gydytojas. Gimęs Čekiškėje šalia Kauno, sulaukęs septyniolikos, 1910 m. išvyko į JAV. Ten baigė aukštuosius sociologijos, medicinos mokslus, vertėsi gydytojo praktika. Priklausė JAV lietuvių katalikų jaunimo organizacijai „Lietuvos vyčiai“. Sukaupė daug retos lituanistinės medžiagos (ypač gausi numizmatikos kolekcija). Savo kolekcijos parodos, kuri buvo surengta 1935 m. Kaune pasaulio lietuvių kongreso metu, eksponatus padovanojo Lietuvai, jie tapo tuomečio Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus dalimi. Apie 1936-uosius grįžo į Lietuvą, tačiau 1940 m. vėl pasitraukė į JAV. Tais pačiais metais Čikagoje įsteigė Lituanistikos muziejų, kuris veikė iki pat jo mirties. Nuotr. iš Nacionalinės bibliotekos A. M. Račkaus fondo

32


I. EMITENTAI Išpažinties korteles leido bažnyčios ir parapijos. Nacionalinės bibliotekos fonde saugomos kortelės iš 41 vietovės, daugiausia išduotos Žemaitijoje. Tačiau didžiausias kortelių iš vienos vietos skaičius – 15 – yra iš Pušaloto (Pasvalio r.). Iš Lieplaukės yra 7 kortelės, Kurtuvėnų – 6, Girdiškio, Viešvėnų – po 5, Alsėdžių, Luknių, Telšių, Vabalninko – po 4, Biržų, Kražių, Pokopio, Šiluvos, Varnių – po 3, Girtakojo, Joniškėlio, Pasvalio, Spirakių, Radviliškio, Platelių, Raseinių, Viduklės  – po 2, Alvio, Baisogalos, Kaltinėnų, Kalvarijos, Kauno, Kėdainių, Kartenos (Korcianeny), Kretingos, Kvetkų (Kvetki), Laukuvos, Luokės, Mosėdžio, Nerimdaičių, Papilio, Pašvitinio, Sedos, Smilgių, Upynos – po 1. Trijų kortelių vietovės neįskaitomos6, keturių nenurodyta išdavimo vieta7. Išpažinties kortelėje emitento nurodymo būdai skyrėsi. Kartais nurodyta tik parapija (26 atvejai) arba konkreti bažnyčia (30 atvejų). Labiausiai paplitęs būdas – nurodyti vietovę, pvz.: Po Welik. Spawiednios Kalwarija 19...8 arba Conf. Pasch. Abs. Laukuva9 (55 atvejai).

II. GAMYBOS BŪDAI Aptariami dokumentai gaminti iš popieriaus, rečiau – iš kartono. Popieriaus rūšių netyrinėjome. Jų pasirinkimą greičiausiai nulemdavo konkrečios bažnyčios ar parapijos ekonominė padėtis. Gamybos būdai įvairūs: šapirografas (4 atvejai), spausdinimo mašinėlė (6), spaustuvė (34), spaudas (55). Yra hibridinių gamybos būdų: spaustuvėje spausdintos, spaudu kontrasignuotos (5), spaustuvėje spausdintos ir ranka užpildytos (6) kortelės. Kaip matome, dauguma emitentų rinkosi pigesnį, paprastesnį gamybos būdą. Išsiskiria Biržų kortelė-kontrasignatas. Jos pagrindas – Rygos šv. Alberto parapinės bažnyčios kortelė, ant kurios uždėti 2 spaudai: J. Kulbis ir BIRŽAI, ranka įrašyta data 191410. Kortelės nebuvo didelės. Plotis: 50–59 mm – 1 vnt.; 60–69 mm – 15 vnt.; 70–79 mm – 26 vnt., 80–89 mm – 15 vnt.; 90–99 mm – 31 vnt.; >100 mm – 22 vnt. Aukštis: iki 10 mm – 9 vnt.; 10–19 mm – 62 vnt.; 20–29 mm – 10 vnt.; 30–39 mm – 17 vnt.; 40–49 mm – 9 vnt.; 50– 59 mm – 1 vnt.; 60–69 mm – 1 vnt.; 70–79 mm – 2 vnt.; 80–89 mm – 1 vnt.; >100 mm – 3 vnt. Taigi dažniausiai išpažinties kortelė buvo apie 7 cm pločio ir 1 cm aukščio. Galbūt taip prisitaikyta prie A4 formato (210 × 297 mm) popieriaus lapo, sutalpinant jame apie 90 kortelių.

III. KALBA Kortelių tekstai rašyti trimis kalbomis: lenkų (2 vnt.), lietuvių (34) ir lotynų (75) kalbomis. Lotynų kalbos vartojimas suprantamas: tai – oficiali Bažnyčios ir liturgijos kalba iki II Vatikano susirinkimo11. Kolekcijos kortelių lietuvių kalba skaičius iki 1918  m. ir vėlesnių yra vienodas (po 17 vnt.). Įrašai lotynų kalba dažnesni iki 1918 m. išduotose kortelėse (66 atvejai), vėliau lotynų kalba vartojama rečiau. Kortelių tekste dažni trumpinimai. Šiame straipsnyje cituojami XIX a. lietuviški įrašai pateikiami netaisant net akivaizdžių klaidų.

IV. ĮRAŠAI Įrašai kortelėse tušu, rašalu, pieštuku dažniausiai būdavo daromi vienoje pusėje, dvipusės kortelės itin retos. Aprašydami dvipuses korteles, vartojame averso (pagrindinės pusės) ir reverso (kitos pusės) sąvokas. Aversu laikome tą pusę, kurioje minimas išpažinties atlikimas. Lenkiškų įrašų formulė: Byłem u Spowiedzi S. Jubileuszowej w Krożach 1901 roku Sierpnia ... d.12 Lietuviškų įrašų struktūros pavyzdžiai:

Su įrašytina vieta ir data: ... parapijos 19... metų velykinės išpažinties kortelė13. Yra 8 tokios kortelės. Kortelės reverse  – Bažnyčios įsakymai14, Naujojo Testamento citatos15. Jubiliejinių 1900 m. šventimo, 9 kortelės. Tekstai: 1901 Mylistos metuose jubiliejaus spavednį atliko (5 kortelės)16; jubiliejus Didis 1901 m. 19, 20 ir 21 Rugpjuczio17, Jubilejus Didis, Atlikau S. Jubilėjinę Spawiednę, Atminimas Szwentu metu „1901“ Jubileiaus mylistu. Jubiliejinių 1904 m. šventimo18, 3 kortelės, visos dvipusės. Averse: Atlikau Spavednį Marijineme jubilejaus mete 1904 metuose bažnyčioje... Reverse: malda, Marijos atvaizdas19. Kiti įrašai: 2 kortelės. Aš ... sodžios ... atbuvau išpažinti ir prijėmiau šv. Komuniją dienoje ... menesio ... 1907 m20 ir Kalėdojimo atmintis21. 33


Capax Communionis Paschalis28, kartais trumpinama Cap. Con29. 1 formulė. Confessio Communionis Paschalis (Conf. Com. Pas.; Conf. Pas). 2 formulės. Capax Sancti Sacramenti, kartais trumpinama Capa X: SS30, Capac Sacr.31. 8 formulės. Absolvit Confessionem Sacram32 (trumpinama Abs. Conf., Absol. Conf. Sacram; Absolv. confes). 12 formulių. Scit rudimenta33. 1 formulė. Kortelėse randame ir kitokių įrašų: nurodomi metai, kortelės eilės numeris. Išsiskiria keli: Kražių 1901 m. kortelė. Įrašas: patikslinta data (20 go [sierpnia]), nurodomas penitentas – Adolfina Michelberg34. Upynos 1933 m. kortelė. Įrašas: nurodomas penitentas – Jonas, įrašas reverse –1939 m. eik išpažintes bent viena karta apie velikas šventas35. Kartenos 1846 m. kortelė. Įrašas: dla Naymlodszey moy Pryia...36

V. VAIZDULIAI

Lotyniški įrašai apima 2 dideles grupes: sąvoką „Atleidau [nuodėmes per] velykinę išpažintį“ ir „Didžioji velykinė išpažintis“. Lotyniškų įrašų struktūra: Absolvit Confessionem Paschalem. Dažniausiai trumpinama (Abs. Confes. Pasch.; Absol. Conf. Pasch. 22; Absolv. Confes. Pascholem), kartais žodžiai sukeičiami vietomis (Conf. Pasch absolvit23; Conf. Pasch. Abs24). Iš 36 formulių 28 nesukeistos, 8 – sukeistos. Capax Confessionis Paschalis25, Capax Confessio26 nis . 6 formulės. Capax Sacramenti Paschalis (trumpinama Cap. Sac. Pasch27). 1 formulė.

_ 1 Spowiedzi kartka. In: Encyklopedja kościelna ... / wydana przez Michała Nowodworskiego.Warszawa, 1903, t. XVI, s. 307–308. 2 LNB RKRS. F63-100. 3 LNB RKRS. F63-100, lap. 99. 4 LNB RKRS. F63-1, lap. 1. 5 Grzegorz Strzelcyk. Duszpasterstwo bez kartek od spowiedzi. Więż, 2017-06-21. Prieiga per internetą: http://wiez.com.pl/2017/06/21/ duszpasterstwo-bez-kartek-odspowiedzi/. 6 LNB RKRS. F63-100, lap. 103, 104, 106. 7 LNB RKRS. F63-100, lap. 108–111. 8 LNB RKRS. F63-100, lap. 18. 9 LNB RKRS. F63-100, lap. 33. 10 LNB RKRS. F63-100, lap. 7. 11 Konstitucija „Sacrosanctum Concilium“, III. 36, § 2. 12 LNB RKRS. F63-100, lap. 23–24.

34

Kai kurios kortelės puoštos vaizdais. Vaizdulius sudarė: popiežiaus Leono XIII simbolika: sukryžiuoti raktai37, tiara su sukryžiuotais raktais38, popiežiaus herbas39; religinė simbolika: kryžius ir augalų simboliai40; švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdas41. Kiti papuošimai: spaustuvių grafiniai elementai (pvz., lapeliai42, spinduliai43, žvaigždės ir ištiestos rankos simbolis44), kurie galėjo būti naudojami bet kuriai kitai spausdintai produkcijai papuošti. Pasitaikantys teksto rėmeliai45 galėjo atlikti utilitarinę, o ne puošybos funkciją.

PABAIGOS MINTYS

Velykinės išpažinties kortelės – ne unikalus, tačiau nedaug tirtas reiškinys Lietuvos katalikų bažnyčios istorijoje. Istorinių negandų verpetuose turbūt dingo ankstyvosios, nuo XVIII a. Lietuvoje žinomos kortelės. Nedaug tėra ir vėlyvųjų. Išlikę archyviniai dokumentai dar laukia savo tyrinėtojų. Leisime sau spėti: XX a. grįžusi sovietinė okupacija reiškė šių kortelių gamybos pabaigą. Išpažintis vėl tapo visiškai anonimiška. Neabejojame, kad ateities tyrinėtojai aprašys archyvų ir muziejų fondus, bendradarbiaus su Bažnyčia, sulauks pagalbos iš kolekcininkų. Šis nedidelis darbas tebūna tokių tyrimų pradžios akstinas.

LNB RKRS. F63-100, lap. 1–3. Eik išpažinties bent vieną kartą metuose ir apie Velykas priimk Švenčiausiąjį Sakramentą (Bažnyčios įsakymas): LNB RKRS. F63-100, lap. 1–3; lap. 25; lap. 95 (atmaina: parašyta IV Bažnyčios įsakymas). 15 Jei sakytumėm, kad neturime nuodėmės, mes patys save suvedžiojame, ir nėra mumyse tiesos (Jon. I-8): LNB RKRS. F63-100, lap. 13; lap. 95; Eik, pakaji ir daugiaus nebegriešyk; Aš esmi gyvenimo duona... Jei kas valgytu tos duonos, gyvens ant amžiu VI. Jono: LNB RKRS. F63-100, lap. 89; Neapleisk musų, Viešpatie Dieve musų, neatsitolink nuo musų. Pribuk mums padėti, Viešpatie, musų išganymo Dieve (Ps.XXXVII): LNB RKRS. F63-100, lap. 76. 16 LNB RKRS. F63-100, lap. 108. 17 LNB RKRS. F63-100, lap. 78. 13 14

Metai, skirti Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo dogminės apibrėžties 50 metų sukakčiai paminėti, paskelbti Pijaus X enciklika Ad Diem illum laetissimum. 19 LNB RKRS. F63-100, lap. 109–111. Maldos tekstas: Marija nekaltai pradėta / Gelbėk nuo griekų svietą. / Prausk pasaulę, naujink žmones; / Grąžink Dieviškas malones. 20 LNB RKRS. F63-100, lap. 83. Įrašas reverse: Eik pakaji ir daugiaus nebenusidėk, Aš esmi gyvenimo duona. Jei kas valgytų tos duonos, gyvens ant amžių. VI. Jono. 21 LNB RKRS. F63-100, lap. 76. 22 LNB RKRS. F63-100, lap. 4. 23 LNB RKRS. F63-100, lap. 8. 24 LNB RKRS. F63-100, lap. 33. 25 LNB RKRS. F63-100, lap. 91. 26 LNB RKRS. F63-100, lap. 79. 27 LNB RKRS. F63-100, lap. 19. 18

LNB RKRS. F63-100, lap. 25. LNB RKRS. F63-100, lap. 48. LNB RKRS. F63-100, lap. 58. 31 LNB RKRS. F63-100, lap. 59. 32 LNB RKRS. F63-100, lap. 102. 33 LNB RKRS. F63-100, lap. 17. 34 LNB RKRS. F63-100, lap. 23. 35 LNB RKRS. F63-100, lap. 85. 36 LNB RKRS. F63-100, lap. 26. 37 LNB RKRS. F63-100, lap. 27; lap. 108 (šonuose vaizduojami raktai su popiežiaus vardu LEO ir skaičiumi XIII). 38 LNB RKRS. F63-100, lap. 52; lap. 53; lap. 81. 39 LNB RKRS. F63-100, lap. 73 (mėlyna spalva), ibid lap. 74 (raudona spalva). 40 LNB RKRS. F63-100, lap. 52. 41 LNB RKRS. F63-100, lap. 109–111. 42 LNB RKRS. F63-100, lap. 9. 43 LNB RKRS. F63-100, lap. 35. 44 LNB RKRS. F63-100, lap. 55. 45 LNB RKRS. F63-100, lap. 17. 28 29

30


TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

ŽODŽIŲ ALKIS Šiemetinės Tarptautinės vaikų knygos dienos (balandžio 2 d.) rėmėjas – IBBY Slovėnijos skyrius. Šventės plakatą ir kreipimąsi į pasaulio skaitytojus sukūrė du Hanso Christiano Anderseno premijos nominantai. Teksto„Žodžių alkis“ autorius – literatūrologas ir rašytojas Peteris Svetina, kurio knygos išverstos į aštuonias kalbas, tarp jų – ir į lietuvių, o plakato piešinį nupiešė dailininkas Damijanas Stepančičius. Lietuviškai 2015 m. išleistos knygelės „Antano cirkas“ autoriai kaip tik yra šie du kūrėjai. Plakato autorius Damijanas Stepančičius, dizainerė Melita Rak

Krūmai mano gimtinėje sužaliuoja balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje – ir tada bemat juose pasirodo drugių kokonai. Panašūs į cukraus vatos gumulėlius, ilgainiui jie virsta vikšrais, graužiančiais lapą po lapo. Ir graužia jie tol, kol iš krūmų telieka, regis, vieni stagarai. Drugiams užaugus ir išskridus, krūmai kaip niekur nieko auga toliau. Kitąmet jie sužaliuoja iš naujo. Ir vėlei vėl. Toks yra ir rašytojo, toks yra ir poeto gyvenimas. Apysakos ir eilėraščiai juos graužia, sekina, o užaugę išskrenda, sutupia į knygas ir keliauja nuo klausytojo prie klausytojo. Ir vėlei vėl. O kas nutinka eilėraščiams ir apysakoms? Pažįstu vieną berniuką, kuriam buvo atlikta akių operacija. Po jos dvi savaites jam teko gulėti tik ant dešinio šono, o paskui dar kokį mėnesį buvo draudžiama skaityti. Šiukštu jokio skaitymo! Kai po pusantro mėnesio berniukas paėmė į rankas knygą, jam atrodė, lyg semtų žodžius iš dubens šaukštu. Tekstą jis ryte rijo, tiesiogine šio žodžio prasme. Dar pažinojau skaitančią mergaitę, kuri užaugusi tapo mokytoja. Kartą ji man pasakė: „Skurdžiai yra vaikai, kuriems tėvai neskaitė knygų.“ Eilėraščių ir apysakų žodžiai – tai maistas. Kūnui jis nėra įprastas – argi kas galėtų prisikimšti pilvą žodžių? Bet tai mūsų proto ir sielos penas. Išalkus ir ištroškus ima mausti pilvas ir džiūti burna. Tad žmogus ieško nors kriaukšlelės duonos, puodelio ryžių, kukurūzų, kokios žuvies ar banano. Kuo smarkiau kankina alkis, tuo labiau žmogui blausiasi akys, jis nebeįstengia nieko įžvelgti, tik tuos kelis jį pasotinančius kąsnius. Kitoks yra žodžių alkis – tai tarsi siela būtų tuščia, abejinga, pasipūtusi. Tie, kuriuos graužia toks alkis, nesu-

pranta, kad jų siela sustirusi iš šalčio. Nesuvokia, kad patys praeina pro save, prasilenkdami su savastimi. Dalis pasaulio pabėga nuo jų, taip niekada ir nepastebėta. Šitokį alkį tegali numalšinti eilėraščiai ir apysakos. Bet ar yra vilties pamaitinti sielą, jei niekada neskaitėte? Žinoma, kad taip. Beveik nėra dienos, kad minėtas berniukas neskaitytų. O mokytoja, kadaise buvusi maža mergaitė, dabar knygas skaito savo auklėtiniams. Kiekvieną penktadienį. Kiekvieną savaitę. Jeigu kada nors mokytoja pamiršta skaitymą, vaikai jai primena. O kaipgi rašytojai ir poetai? Kitąmet jie ir vėl sužaliuos. Ir vėl juos užgrauš apysakos ir eilėraščiai, kurie paskui – kaip tie drugiai – pasklis į visas puses. Ir vėlei vėl.

Peter Svetina Iš slovėnų kalbos vertė Gabija Kiaušaitė Šiemet IBBY Lietuvos skyrius ėmėsi naujos iniciatyvos – nuspręsta, kad nuo šiol Tarptautinės vaikų knygos dienos proga bus galima grožėtis ir lietuvių autorių kurtu plakatu. IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkės Ingos Mitunevičiūtės teigimu, mūsų šalyje yra tiek daug įdomiai dirbančių talentingų dailininkų, kad norėjosi išnaudoti jų potencialą rengiantis Vaikų knygos dienos šventei ir su ja siejamiems renginiams. Pirmosios tokį sumanymą įgyvendino tapytoja ir knygų iliustruotoja Aušra Kiudulaitė (piešinys) ir Inga Dagilė (dizainas). 35


KRONIKA

GYVENIMO LAI(Š)KAI APIE (IŠ)GYVENIMĄ „Čia mus visi žino kaip „du brolius“, – taip viename 1958 m. iš Jungtinių Amerikos Valstijų siųstų laiškų mamai rašė žymusis Jonas Mekas kartu su broliu Adolfu. 2019 m. pabaigoje Lietuvoje solidžia knyga kaip tik ir išleisti„dviejų brolių“ Mekų laiškai. Leidinys„Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“1 iškart atkreipė knygų mėgėjų, tyrinėtojų, vertintojų dėmesį – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rengiamame Knygos meno konkurse meninės ir dokumentinės fotografijos leidinių kategorijoje pripažintas gražiausiu 2019 m. leidiniu, o 2020 m. pradžioje išrinktas viena gražiausių Baltijos šalių knygų. „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“ metų pradžioje Rygoje išrinkta viena gražiausių Baltijos šalių knygų. Tanios Serket nuotraukos

Knygoje – 1944 m. Lietuvą palikusių Jono ir Adolfo laiškai, siųsti šeimai iš JAV ir kitų šalių į gimtuosius Semeniškius Biržų rajone (pradžioje broliai emigravo į Vokietiją, o 1949 m. atvyko į Niujorką). Šie laiškai iki šiol niekur nebuvo publikuoti, išskyrus Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos tinklalapį, – jame ir dabar skelbiama dalis suskaitmenintų J. Meko laiškų, kuriuos bibliotekai dar 2017 m. patikėjo Mekų giminaitės Edita Rubinienė ir Ina Guogienė. 2018 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnraštis „Tarp knygų“, remdamasis tuo suskaitmenintu archyvu, publikavo Jono Meko (1922–2019) laiškų mamai apžvalgą su gausiomis citatomis2. Šios knygos atsiradimo idėja Biržų bibliotekos darbuotojai Indrai Drevinskaitei ir leidėjui Kęstučiui Pikūnui gimė brolių Mekų gimtinėje Semeniškiuose 2019  m. kovo mėnesį, lankantis senosiose kaimo kapinaitėse. Abiem sumanymo autoriams buvo svarbu atskleisti ne tik garsųjį menininką J. Meką, bet ir Lietuvoje kiek mažiau žinomą, o Amerikoje tokį pat žymų jo brolį – rašytoją ir kino režisierių Adolfą Meką (1925–2011). Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai / sud. Kęstutis Pikūnas. Vilnius: išleido „Post scriptum. Littera“, spausdino „Petro ofsetas“. 2 Vaiva Markevičiūtė. Pasirašo  – tavo vaikas Jonas: Jono Meko laiškai motinai. Tarp knygų, 2018, balan. (Nr. 4), p. 27–31. 1

36


Aš, šio straipsnio autorė, laiškus jau buvau lietusi, skaičiusi, regėjusi pas biržietes Mekų giminaites. Jie, galima sakyti, ir buvo Biržų bibliotekos kelio link J. Meko pradžia. Biblioteka su šiuo menininku bičiuliškus ryšius palaikė nuo 2016 m. iki pat jo mirties 2019-aisiais. Taigi prie knygos atsiradimo aktyviai prisidėjo ir Mekų giminė. Knygos įžanginiame žodyje rašau: „...Ir jei kas manęs klaustų, kas man yra J.  ir A.  Mekų laiškai mamai ir broliui, atsakyčiau: tai „Semeniškių idilių“ tęsinys. Tai širdies sopulys. Tai oro virptelėjimas, išgautas iš atodūsio skaitant laiškus. Tai tarsi geras senas lietuviškas romanas, net ir užverstais puslapiais garuojantis ką tik suarta žeme. Tai kiekvieno mūsų pasitikrinimo Biblija – kas mes ir iš kur mes?“ Laiškai knygoje slepiasi tarp dvigubų puslapių, tarsi būtų voke. Tai – knygos sudarytojo K. Pikūno sumanymas. Norint perskaityti Jono arba Adolfo ar bendrą abiejų brolių laišką mamai ar broliui Petrui, specialiu peiliuku tuos dvigubus lapus reikia prapjauti... Toks prisilietimas – kaip ženklas, kad knyga turi šeimininką. Knygos sudarytojas man patikėjo sugalvoti šio leidinio pavadinimą. Jo raktiniai žodžiai: laikas, laiškas, gyvenimas. Visa tai kino režisierius, buvęs J. Meko mokinys Audrius Stonys savo įžanginiame žodyje pavadino: „Laiškas. Laikas. Laukas.“ K. Pikūnas patvirtino: „Tai knyga apie Mekų Meką – Semeniškius.“ – Laiškų knygomis skaitytojų šiais laikais nebelabai nustebinsi, epistolinis žanras gana populiarus. Kuo išskirtiniai Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“? – paklausiau vieno iš knygos sumanytojų K. Pikūno. – Sudarant šią knygą nebuvo siekiama nustebinti skaitytoją, turbūt atvirkščiai, buvo ieškoma paprastumo ir tikrumo. Šią kryptį padiktavo Jono ir Adolfo laiškai mamai bei broliui. Kiekviename albumo atvarte esančios nuotraukos ir tekstai tarsi kalba su skaitytoju, yra tarsi kino herojaus veidas, rodomas artimu planu. Būtent čia ir slypi knygos savitumas. Knygoje broliai atsiskleidžia ir kaip mamos vaikai, ir kaip išskirtinės asmenybės, kurių gyvenimo kelionės užkulisiai turbūt niekuo nesiskiria nuo kiekvieno iš mūsų: tai – namų ilgesys, santykiai su šeimos nariais, profesiniai ir asmeniniai pakilimai bei nuopuoliai.  – Kas labiausiai įsiminė dirbant prie šios knygos ir tapo vertingiausia nuo idėjos gimimo iki knygos pasirodymo?

– Sunku būtų išskirti vieną įvykį ar pamoką šiame procese, jų buvo labai daug. Galimybė bendrauti ir dirbti su plačia Mekų gimine, ko gero, buvo vertingiausia patirtis, be kurios ši knyga nebūtų tokia, kokia yra šiandien. Norėčiau pacituoti vieną iš knygoje esančių Jono minčių: Negyvenu pagal planus, nes tokių neturiu ir bet kas, kas nutinka savaime, dažniausiai yra gerokai įdomiau ir geriau. Jau seniai pastebėjau, kad sprendimai, kurie gimsta natūraliai, yra žymiai geresni nei suplanuoti. Tad lioviausi kurti planus ir priiminėti sprendimus. Aš visiškai priklausau nuo angelų ir, rodosi, jiems tai patinka, nes jie laiko mane labai užimtą… Galiu drąsiai pasakyti, kad būtent tokiomis aplinkybėmis radosi ir ši knyga. *** Iki šiol knygos pristatymai surengti Biržuose, Vilniuje, Kaune. Šiemet Rygoje vykusiame Baltijos šalių knygos meno konkurse, kuriame dalyvauja nacionaliniuose konkursuose apdovanojimų pelnę darbai, leidinys išrinktas gražiausia Lietuvos knyga. (Pagal konkurso sąlygas ją rinko Latvijos ir Estijos atstovai.)

Indra Drevinskaitė I. Drevinskaitė ir K. Pikūnas pristato knygą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 2020 m. vasario 14 d. Giedriaus Akelio nuotr.

Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka

37


IN MEMORIAM

DR. VACLOVUI BAGDONAVIČIUI ATMINTI [1941-09-02–2020-03-22] Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė su giliu liūdesiu sutiko žinią apie filosofo doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus mirtį – 2020  m. kovo 22-ąją netekome Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjo, žymiausio Vydūno gyvenimo, veiklos, filosofijos tyrinėtojo ir šio mąstytojo dvasinio palikimo skleidėjo. V. Bagdonavičius gimė 1941  m. rugsėjo 2  d. Gervėnuose, Kurtuvėnų valsčiuje (Šiaulių r.). 1960–1965  m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, įgijo filologo, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo diplomą. 1965–1969 m. – Vilniaus universiteto tarybos mokslinis sekretorius, 1969–1972  m.  – Vilniaus universiteto aspirantas. Nuo 1972 m. dirbo moksliniu darbuotoju Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute (dabar  – Lietuvos kultūros tyrimų institutas), 1992–2008 m. ėjo šio instituto direktoriaus pareigas. Nuo 1996 m. dar dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. Pagal savo disertaciją parengė ir 1987 m. išleido monografiją „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir iki 2011 m. jai vadovavo, vėliau tapo šios draugijos garbės pirmininku. Vydūno Šarūno Mažeikos / BFL nuotr. palaikų parvežimo iš Detmoldo (Vokietija) ir perlaidojimo 1991 m. Bitėnų (Pagėgių r.) kapinaitėse iniciatorius ir komisijos pirmininkas. V. Bagdonavičius parengė 4 tomus Vydūno raštų, rašė knygas ir monografijas, paskelbė daugiau kaip kelis šimtus straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose. 1992 m. apdovanotas Čikagos Vydūno fondo premija, 2009 m. – almanacho „Varpai“ literatūros premija ir pirmojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. 2010  m. V. Bagdonavičiui už darbus garsinant Pagėgių kraštą ir Vydūno kūrybos sklaidą suteiktas Pagėgių garbės piliečio vardas. Taip jis įvertintas už veiklą įkvepiant Vydūno draugijos narius, leidžiant ir visuomenei pristatant 4 tomų „Mažosios Lietuvos enciklopediją“, rengiant publikacijas, kuriose nagrinėjama Pagėgių krašto raštijos, visuomenės veikėjų Vydūno, Martyno Jankaus, Enzio Jagomasto ir kitų šviesuolių veikla. 2014 m. už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą V. Bagdonavičiui įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija. 2018-aisiais Lietuvoje minint Vydūno metus, V. Bagdonavičiaus iniciatyva (teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei) ir Pagėgių savivaldybės tarybos nutarimu miesto viešajai bibliotekai suteiktas Vydūno vardas. Simboliška, kad diena, kai užgeso doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus gyvybė – kovo 22-oji, sutampa su diena, kai gimė rašytojas, dramaturgas, filosofas, švietėjas, kultūros veikėjas Vydūnas (tikr. Vilhelmas Storostas), kurio propaguotoms vertybėms tyrinėti, išsaugoti ir skleisti mokslininkas skyrė didžiąją savo gyvenimo dalį. Dalijamės skausmu ir reiškiame nuoširdžius užuojautos žodžius velionio šeimai, artimiesiems, Vydūno draugijos nariams, visiems jį pažinojusiems. V. Bagdonavičiaus gyvenimas ir veikla, skleidžiant vydūniškąją šviesą, palieka gilų ir šviesų pėdsaką mūsų visų širdyse. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė 38


KRONIKA / PAGALBA MEDIKAMS AKMENĖ Dalyvaujame akcijoje. Rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka prisijungė prie Robotikos mokyklos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos iniciatyvos „Bib­lio­tekų pagalba aprūpinant gydytojus apsaugos priemonėmis“ – 3D spausdintuvais spausdina laikiklius, prie kurių tvirtinamas apsauginis veido skydas. Apsaugos priemonės skiriamos Akmenės rajono medikams, kovojantiems su koronavirusu.

K. Urniežienė, direktorė Z. Sinkevičienė, S. Lipkinas perduoda rėmelius medikams. Viešosios bibliotekos nuotr.

Viešosios bib­lio­tekos direktorė Zita Sinkevičienė, kompiuterių technikas Saulius Lipkinas ir Skaitytojų aptarnavimo-informacijos skyriaus bib­lio­tekininkė projektinei, edukacinei veiklai Kristina Urniežienė pristatė pirmąją dovaną – 10 apsauginių rėmelių į VšĮ Akmenės rajono greitosios medicininės pagalbos centrą. Ją priėmė šio centro direktorius Justinas Stašys. Bib­lio­tekos direktorė Z. Sinkevičienė perdavė rajono bib­lio­tekininkų padėką medikams už prasmingą ir nuoširdų darbą šiuo sudėtingu Lietuvai laikotarpiu. Viešoji bib­lio­teka ir toliau 3D spausdintuvu spausdins akinių rėmelius  – laikiklius, taip prisidėdama prie šios prasmingos iniciatyvos – pagalbos Akmenės krašto medikams.

Zita Sinkevičienė PANEVĖŽYS Apsaugos priemonės medikams. Pradėjus plisti koronavirusui ir uždraudus viešus renginius, bib­lio­tekos neaptarnauja lankytojų, tačiau aktyviai kuria skaitmeninį turinį, rekomenduoja, kur ieškoti laisvai prieinamos literatūros, ką su vaikais veikti laisvalaikiu, konsultuoja nuotoliniu būdu ir kt.

Vaida Stumbrytė prie 3D spausdintuvo. Andželos Vasiliauskienės nuotr.

Miesto savivaldybės viešosios bib­lio­tekos kolektyvas prisidėjo prie Robotikos mokyklos iniciatyvos gaminti medikams skirtas veido apsaugas. Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ darbuotoja Vaida Stumbrytė, konsultuodamasi su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos ir Robotikos mokyklos specialistais, kasdien bib­lio­tekos 3D spausdintuvu pagamina po 2–3 rėmelius apsauginiams skydeliams. „Šis procesas nėra paprastas ir greitas: vieną rėmelį 3D spausdintuvas atspausdina maždaug per valandą. Jį nuimti patariama tik po keturių valandų. Tuomet ant rėmelio šonų esančių spaustukų uždedamas pagal matmenis iškirptas specialus permatomas plastiko lakštas“, – gamybos procesą trumpai apibūdino vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ bib­lio­tekininkė. Kai kuriems medikams tokie bib­lio­tekos pagaminti skydeliai gali būti vienintelė apsaugos priemonė nuo lašeliniu būdu plintančio viruso ar papildoma apsauga dėvint jį kartu su respiratoriumi ir pratęsiant jo galiojimo trukmę. „Kad atspausdintume 50 rėmelių, mums reikia apie 1 kg medžiagos, tai yra šiek tiek daugiau nei vienos plastiko ritės. Šiuo metu turime dvi ekologiško 3D plastiko rites, iš kurių gaminsime kaukes. Tikimės Panevėžio gydymo įstaigoms perduoti apie 100 tokių apsauginių skydelių“, – teigė V. Stumbrytė.

Indrė Rapkevičienė ŠILALĖ Svarbi ir reikalinga paslauga. Rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka, panaudodama 3D spausdintuvus, pradėjo gaminti apsauginius veido skydus ir per pusantros savaitės atspausdino 23 apsaugos priemones. Jos balandžio 2 d. įteiktos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkui Valdemarui Jasevičiui ir medikų atstovui Gintautui Macevičiui, kurie viską perduos rajono gydymo įstaigoms: Šilalės rajono ligoninei, Šilalės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui ir UAB „Šilalės šeimos gydytojo praktika“. Bib­lio­tekoje pirmiausia 3D spausdintuvu buvo atspausdinti ištrinti laikikliai, vėliau, gavus skaidrius skydelius, buvo sukomplektuotos ir naudojimui paruoštos veido apsaugos priemonės. Spausdinant susidurta su techninėmis kliūtimis, siekiant pagaminti kokybiškus ir tvirtus laikiklius, ne kartą keistas maketas. Pažymėtina, kad vienam rėmeliui atspausdinti reikia apie 2 val. Tačiau stengtasi dirbti maksimaliai produktyviai, net ir pasiliekant po darbo valandų. „Džiaugiamės galėdami šiuo sudėtingu laikotarpiu būti naudingi ir prisidėti apsaugant mūsų rajono medikus nuo koronaviruso. Suprantame, kokia svarbi ir reikalinga tokia paslauga, todėl savanoriškai ėmėmės apsauginių priemonių spausdinimo savo medžiagomis“, – sakė Šilalės rajono savivaldybės viešosios bib­lio­tekos direktorė Astutė Noreikienė. Mintis 3D spausdintuvais spausdinti apsauginius veido skydus medikams kilo VšĮ Robotikos

Bibliotekininkės komplektuoja veido apsaugos priemones. Viešosios bibliotekos nuotr.

mokykla įkūrėjui, šilališkiui Pauliui Briedžiui, kuris, beje, yra ir Šilalės viešosios bib­lio­tekos globėjas. Prie šios prasmingos iniciatyvos prisijungė per 50 Lietuvos viešųjų bib­lio­tekų, kurios per pirmąjį etapą pagamino 1669 skydelius. Apsauginių priemonių gamybos darbai bib­ lio­tekoje vyksta ir toliau, pagaminti veido skydai bus išdalinti ne tik medikams, bet ir savanoriams, kitų profesijų atstovams, dirbantiems didesnės rizikos zonose.

Rima Norvilienė TRAKAI Susitelkėme bendram tikslui. Viešosios bib­lio­tekos lankytojai jau kurį laiką naudojasi naujausiomis technologijomis, IT kūrybiniu paketu, taip pat 3D spausdintuvu, tačiau dabar, karantino laikotarpiu, turime galimybę spausdintuvą panaudoti kitam tikslui – jausdami pilietinę pareigą prisijungėme prie Robotikos mokyklos iniciatyvos ir savo turimu 3D spausdintuvu gaminame rėmelius medikų veido apsaugos skydams.

Pagaminti veido apsaugos skydai. Viešosios bibliotekos nuotr.

Bib­lio­tekos darbuotojai, suprasdami, kokia susiklostė situacija, entuziastingai ėmėsi 3D spausdintuvu spausdinti medikams apsisaugoti skirtus rėmelius. Ant pagamintų rėmelių bus tvirtinami skaidraus plastiko skydeliai, kurie uždengs medikų veidus (akis, nosis, burnas) ir taip sumažins galimą lašelių kontaktą su šia bene greičiausiai pažeidžiama kūno dalimi. Bib­lio­tekoje atspausdinti rėmeliai bus sujungti su apsauginiais skydais ir bekontakčiu būdu perduoti Trakų gydymo įstaigoms. Gamindami rėmelius, laikomės visų saugumo reikalavimų, surinkti skydai iš karto dedami į sandariai uždaromus maišus (vokus).

Trakų viešosios bib­lio­tekos informacija

39


KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ JURBARKAS Projektas „Edukacijų platforma“. 2020 m. pradžioje rajono savivaldybės viešojoje bib­ lio­tekoje pradėtas projektas „Edukacijų platforma“, kurio tikslas  – didinti bendruomenės įsitraukimą sprendžiant socialines problemas Jurbarko mieste, į įvairias veiklas įtraukiant socialinę atskirtį patiriančias šeimas, vaikus ir paauglius. Įgyvendinant projektą, buvo atnaujintas ir Vaikų literatūros skyrius: pakeista kiliminė danga, įrengta stumdoma pertvara tarp žaislotekos ir kompiuterių skaityklos, įsigytas interaktyvus ekranas, baldai. Patalpose įrengta edukacijoms ir pramogoms skirta erdvė. Jau organizuotos pirmosios veiklos: projekto dalyviai mokėsi robotikos mokyklėlėje: susipažino su įvairiais robotų rinkiniais ir programine įranga, projektavo ir konstravo robotus. Vyko ir pačių sukonstruotų mašinų komandinės lenktynės.

liant kojos iš namų „pasivaikščioti“ po miestą. Interaktyvus žemėlapis sukurtas vykdant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Žydų paveldas Kaune“, virtualus turas – dar ir bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetu. Sudaryta galimybė naudojantis išmaniosiomis technologijomis aplankyti žydų įkurtas mokyklas, sinagogas, socialinės paskirties pastatus, žydų architektų projektuotus gyvenamuosius namus ir kitus paveldo objektus.

Buvusi žydų bendruomenės valgykla, dabar – VB Jaunimo, meno ir muzikos skyrius. Viešosios bibliotekos nuotr.

Galima pasirinkti paprastą turą arba turą su žaidimo elementais, „pasivaikščioti“ po Kauno gatves ir kiemus, „užeiti“ į kai kurių pastatų vidų ir daugiau sužinoti apie Kauno žydų istoriją. Portale pateikiamas ir virtualus žinynas, kuriame rasite daug informacijos apie visus

žemėlapio objektus. Didžioji dalis projekto nuotraukų darytos vasarą, tad turas ir žaidimas akimirksniu nukelia į žalią ir saulėtą miestą, kartu pristato ir Kauno žydų kultūros paveldą. Ture yra vietų, į kurias ne tik karantino metu, bet ir apskritai greičiausiai nepateksite. Viena jų – Volfo alaus darykla Vilijampolėje, seniausia alaus darykla dabartinio Kauno teritorijoje ir viena seniausių pramonės įmonių Lietuvoje. Iki šių dienų išlikę du XIX amžiaus raudonų plytų daryklos pastatai ir du į Kultūros vertybių registrą įrašyti mediniai namai. Virtualus turas suteikia galimybę pastatus apžiūrėti ne tik iš lauko, bet ir užeiti į bravoro vidų. Interaktyvų žemėlapį, virtualų turą ir žinyną galite rasti čia: www.kaunas.mvb.lt/zydupaveldas. Dar vienas bib­lio­tekos jau seniau sukurtas interaktyvus produktas  – virtualus turas ir žaidimas „Mano gatvė 360 laipsnių kampu“. Šis vienas pirmųjų virtualiajai realybei pritaikytų edukacinių žaidimų leidžia naudojantis išmaniosiomis technologijomis pasižvalgyti po Kauno miestą ir rajoną, į maršrutą įtrauktos įdomiausios Šančių bei Kauno rajono vietos, pradedant Ąžuolyne slypinčiu piliakalniu, daug dėmesio skiriant carinio laikotarpio Kauno tvirtovės statiniams ir baigiant Garliavos miestelio bendruomenės pastatais. Turą ir žaidimą galite rasti čia: www.kaunas.mvb.lt/360/index.html. Taigi ir būdami namuose galite keliauti.

Monika Straupytė

Vaikai susipažįsta su robotų rinkiniais. Rytės Galbuogienės nuotr.

Kita pasiūlyta veikla – darbas su 3D spausdintuvu. Vaikai susipažino su 3D spausdintuvo galimybėmis ir programine įranga, mokėsi projektuoti ir spausdinti. Per tris pamokas projekto dalyviai įgijo daug naujų žinių ir įgūdžių, kiek­ vienas išsispausdino savo sugalvotą ir vadovui padedant suprojektuotą figūrėlę. Dar laukia dronų mokyklėlė, pažintis su 3D akinių teikiamomis galimybėmis. Nebus pamirštos ir pramogos: kvies filmų peržiūros, lavinamieji žaidimai, kitos įvairius įgūdžius formuojančios veiklos. Projektą įgyvendinti padeda savanoriai iš grupės „Savanoriai Jurbarke“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (projekto kodas Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0057), jis įgyvendinamas kartu su partneriu  – Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija.

GALERIJA. „Nykštuko“ jubiliejus

Aldutė Masaitytė KAUNAS Galimybė keliauti neišeinant iš namų. Karantino metu, kai gyventojai raginami likti namuose, Vinco Kudirkos viešoji bib­lio­teka kviečia naudotis elektroninėmis paslaugomis, kurios leidžia virtualiai aplankyti miesto kultūros paveldo objektus tiesiog kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane. Viena jų – interaktyvus žydų kultūros paveldo žemėlapis, leidžiantis neiške-

40

Viešosios bibliotekos nuotr.

Šilalė. 2012 m. rajono viešojoje bibliotekoje įkurtam vaikų klubui „Nykštukas“ kovo 23 d. suėjo lygiai devyneri metai. Kiekvienais metais ta proga Vaikų literatūros skyriuje yra rengiama gimtadienio šventė, tačiau šiemet ją teko atidėti ir nuotoliniu būdu pasidžiaugti vienos iš klubo įkūrėjų Dalės Goštautienės, skyriaus vedėjos Onos Bajorinienės su kolegėmis organizuojama kultūrine ugdomąja klubo veikla (iš viso per 100 renginių) ir, aišku, smalsiais ir išradingais vaikais. (Rima Norvilienė)


PALANGA Dokumentų ir plakatų paroda. Kovo 9 d. Palangos viešojoje bib­lio­tekoje pristatyta bib­ lio­tekininkų parengta stendinė paroda „Laisvėjanti Palanga“ ir atidaryta Sąjūdžio plakatų, 1988–1989  m. kabėjusių Palangos viešosiose erdvėse, ekspozicija. Renginį, skirtą nepriklausomos Lietuvos 30-mečiui paminėti, vedė viešosios bib­lio­tekos direktorius Kęstutis Rudys, prisiminimais dalijosi Arūnas Šateika, Sofija Balšaitytė, Vida Galdikienė, Petras Grecevičius, Albertas Petronis, Donatas Ramanauskas. Parodą „Laisvėjanti Palanga“ sudarė kelios dalys, tačiau daugiausia dėmesio skirta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio reiškiniui Palangoje. Tiesa, net ir praėjus daugiau nei 30 metų, atminties saugojimo institucijose nėra sukaupta Palangos Persitvarkymo Sąjūdžio laikotarpio dokumentų rinkinio, tik fragmentai. Kai kurias fotografijas, laikraščių iškarpas, archyvinę medžiagą ir turimus dokumentus atnešė palangiškiai. Ši paroda – tik Palangos Persitvarkymo Sąjūdžio temos tyrimo pradžia, nes šiandien dar lieka daug neatsakytų klausimų.

Kutkausko suolelis. Žaidimas leidžia prisiminti Pasvalio krašto žymias vietas, kitu žvilgsniu pažvelgti į gerai pažįstamą kraštovaizdį, įvertinti svarbių statinių stilių ir išdėstymą. Balai skiriami ne tik už teisingą atsakymą, bet ir už reakcijos greitumą. Viktorinos pabaigoje kiekvienam žaidėjui pateikiama rezultatų lentelė su jo užimama vieta.

Viešosios bibliotekos nuotr.

Viktoriną sugalvojo ir sukūrė bib­lio­tekos darbuotojai Dainius Vareika, Lijana Markevičienė ir Toma Mikalajūnaitė. Kuriant buvo panaudota populiari e. mokymo platforma „Kahoot!“ ir dronas, kurį bib­lio­teka įsigijo dalyvaudama tarptautiniame projekte „Business bag“ pagal Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą. Viktorina, paskelbta Pasvalio grupės ir bib­lio­tekos „Facebook“ paskyrose, per parą sulaukė beveik 100 žaidėjų. Viktorinoje dalyvauti galima visą balandžio mėnesį. Jos kūrėjai planuoja sukurti ir daugiau panašių viktorinų.

Jūratė Genytė VB direktorius K. Rudys ir palangiškė S. Balšaitytė. Gintarės Bertulės nuotr.

Kitą bib­lio­tekoje pristatytą parodą sudarė leidybiniai plakatai, susiję su Baltijos keliu, ir rankraštiniai, kurti pačių palangiškių Sąjūdžio dalyvių. Iš keturių rankraštinių plakatų du skirti ekologinėms akcijoms – „Apkabinkime Baltiją“, „Gyvybės žiedas“, du – informuoti apie Palangos Sąjūdžio susirinkimus. Vieno iš rankraštinių plakatų autorius yra žinomas  – tai Palangos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, architektas Gintautas Likša. Visi buvo pakviesti žiūrėti dokumentinę juostą apie Palangos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pirmąjį susirinkimą, ją savo prisiminimais ir svarbiomis detalėmis papildė dalyvavę liudininkai.

Dainora Kaniavienė

Unikali nuolatinė ekspozicija. Vaškų Vandos Zaborskaitės bib­lio­tekoje veikianti nuolatinė ekspozicija „Vanda Zaborskaitė – gyvenimo puslapiai“ praėjusių metų pabaigoje buvo atnaujinta. Tai padaryta įgyvendinus Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bib­lio­tekos projektą „Tekančio laiko ženklai“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Ekspozicija, skirta profesorei Vandai Zaborsakitei atminti, skatina išsamesnį domėjimąsi literatūra ir kultūra, yra emociškai paveiki, tinkama švietėjiškai ir pažintinei veiklai, pritaikyta individualiam lankytojui, grupių ekskursijoms ir edukacinėms veikloms. Ekspozicijoje panaudotos šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs sprendimai, juos jungiant su tradicinėmis raiškos priemonėmis: medinėmis lentynomis ir stendais, kuriuose eksponuojami išlikę asmeniniai daiktai, nuo-

traukos, autografuotos knygos, močiutės Kamilijos Ježauskaitės daiktai, profesorės namų bib­lio­teka. Ekspoziciją sudaro trys interaktyvūs stendai, kuriuose atskleidžiamos V. Zaborskaitės sąsajos su Vaškų miesteliu, kitos su jos veikla susijusios vietos, taip pat Panevėžio laikotarpis, V. Zaborskaitės mokslo ir darbo metai, supažindinama su kūrybiniais ir moksliniais darbais, jos atminimo įamžinimu. Ekspozicijoje veikiantis kompiuterinis terminalas su liečiamuoju ekranu atlieka informacinę-edukacinę funkciją, jame pateikta virtuali ekspozicija yra skirta greitai susipažinti su literatūrologės V. Zaborskaitės asmenybe, gyvenimu ir kūryba. Sudaryta galimybė demonstruoti vaizdo ir garso medžiagą. Siekiant, kad terminalas būtų populiarus ir pritrauktų kuo daugiau jaunų žmonių, buvo sukurtos dvi edukacinės programos: virtualus žaidimas „Kokias knygas vaikystėje skaitė profesorė Vanda Zaborskaitė“ ir viktorina-žaidimas „Ką aš žinau apie profesorę Vandą Zaborskaitę“. Dar lankytojus sudomins magnetinė lenta ir dėlionė „Sudėliok Vandos Zaborskaitės gyvenimo akimirkas“. Čia iš detalių galima sudėlioti gimtąjį profesorės namą, jos parašytų knygų viršelius, citatą iš monografijos „Maironis“. Ekspoziciją praturtina dvi kabančios drobės ir senovinio veidrodžio rėme įkomponuotos senovinės nuotraukos.

Aldona Oniūnienė PLUNGĖ Išskirtinio liaudies meno paroda. Kovo 11-osios išvakarėse rajono savivaldybės viešojoje bib­lio­tekoje vyko parodos „Žemaitijos koplytstulpiai ir kryžiai Alfonso Beresnevičiaus fotografijose 1990–1993 m.“ iš Bronislovo Pociaus archyvo pristatymas. Parodą parengė ir pristatė pats kolekcininkas. Joje, be fotografijų, pateikti ir trumpi paaiškinimai apie lietuvių liaudies meistrų tradicijas. Paroda buvo skirta atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui, joje stengtasi priminti unikalius lietuvių liaudies meno kūrinius – pakelių kryžius, koplyt­ stulpius, koplytėles.

PASVALYS Virtuali viktorina. Mariaus Katiliškio viešoji bib­lio­teka karantino metu pakvietė pasvaliečius internautus patyrinėti Pasvalį neišeinant iš namų – susirungti virtualioje viktorinoje „Pasvalys iš aukštai“. Viktorinos dalyviams buvo pasiūlyta atpažinti iš paukščio skrydžio nufotografuotus reikšmingus Pasvalio krašto objektus  – istorinius, pramoninius, visuomeninius pastatus, paminklus, rekreacines vietas. Iš viso buvo pateikta 20 tokių objektų – tarp jų ir žymusis Antano Smetonos tiltas, ir Pasvalio siaurukas, ir žymaus vietos teatralo Gintaro

Visus sveikina Plungės klebonas Vytautas Gedvainis. Kristinos Paulauskaitės nuotr.

Prof. Vandai Zaborskaitei skirta ekspozicija. Astos Bendoraitienės nuotr.

Fotografijų autorius A. Beresnevičius dar sovietmečiu stengėsi įamžinti pakelėse ar pamiškėse, nelankomose kapinaitėse stovinčius kryžius ir koplytstulpius, tačiau nuo 1990-ųjų, atkūrus nepriklausomybę, tai buvo viena svarbiausių jo veiklų. Autorius fotografuodamas važinėjo po Plungės rajoną ir kitas Žemaitijos vietas: Rietavo apylinkes, Varnius, Lieplaukę,

41


Laukuvą, Žarėnus, Salantus, Skuodą ir kt. Viską darė savo asmeninėmis lėšomis, niekieno neverčiamas ir neprašomas. Daug savo fotografijų A. Beresnevičius perdavė Lietuvos nacionaliniam muziejui, Žemaičių muziejui „Alka“, Varnių Žemaičių vyskupystės muziejui, Plungės Žemaičių dailės muziejui. 2016 m. dalį nuotraukų perdavė ir viešajai bib­lio­tekai. Iš jų darbuotojai atrinko 79 sakralinio meno fotografijas, 2018 m. jas suskaitmenino ir dabar jos yra įkeltos į virtualią Lietuvos kultūros paveldo sistemą. Taigi ir šiandien, paskelbus karantiną, jas galima pažiūrėti interneto svetainėje www.epaveldas.lt. O šių nuotraukų originalai aprašyti ir sudėti į albumą, kuris saugomas viešojoje bib­lio­tekoje. Svarbu ne tik išsaugoti ateities kartoms šias fotografijas, bet ir viešinti savitą, tik mūsų kraštui būdingą liaudies meną. Už visa tai mums dėkoja Plungės miesto garbės pilietis A. Beresnevičius.

Konkurso darbų paroda, pasibaigus karantinui, bus surengta bib­lio­tekoje, o vėliau eksponuojama „Ryto“ pagrindinėje mokykloje ir Akad. Adolfo Jucio progimnazijoje. Dėkojame jaunųjų knygos bičiulių klubo „Išminties upeliukas“ nariams už parengtą programėlę, už vertingus prizus ir įsteigtas nominacijas – bib­lio­tekos renginių rėmėjui Seimo nariui Andriejui Stančikui.

Rita Jundulienė ŠILALĖ Saugome save ir aplinkinius. Paskelbus karantiną, išaugo apsauginių kaukių poreikis. Tačiau jų nusipirkti beveik neįmanoma, todėl, siekdamos apsaugoti bib­lio­tekos darbuotojus ir kitus rajono žmones, mūsų įstaigos darbuotojos laisvalaikiu ėmėsi darbo – pačios pradėjo siūti apsaugines medžiagines kaukes.

Otilija Juozapaitienė Mokyklų bendruomenių metams. 2020ieji paskelbti Mokyklų bendruomenių metais, jų tikslas – ne tik stiprinti ryšį tarp mokinių, mokytojų ir tėvų, bet ir skatinti dialogą su kitomis bendruomenėmis. Siekdama glaudesnio bendradarbiavimo su mokyklomis, Plungės miesto bib­lio­t eka organizavo 1–10 klasių moksleivių piešinių konkursą „Čia kelio pradžia“. Konkursui pateikta 30 darbų iš keturių Plungės mokyklų ir vienos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Piešinius vertino komisija, kurią sudarė Plungės kultūros centro tautodailės kuratorė Jolanta Miltenė, Mykolo Oginskio meno mokyklos dailės mokytoja Silva Galvadiškytė ir viešosios bib­lio­tekos dailininkė ir fotografė Kristina Paulauskaitė. Surengtoje konkurso dalyvių apdovanojimų šventėje komisijos pirmininkė J. Miltenė pristatė nugalėtojus: jaunesniųjų grupėje pirmoji vieta skirta Gustei Kniukštaitei, antrosios vietos laimėtoja  – Vanesa Mačiukaitė, trečioji vieta atiteko Redai Žebrauskytei. Vyresniųjų grupėje pirmąją vietą užėmė Gretos Mickevičiūtės darbas, antroji vieta atiteko Augustei Vasiliauskaitei, trečiosios vietos laimėtoja – Gabija Auškalnytė. Paskelbti ir nominacijų „Už piešinio meninę idėją“, „Už ypatingą piešinio spalvingumą“ „Už piešinio nuoširdumą“ laimėtojai, įteiktas ir bib­lio­tekos įsteigtas prizas už piešinį, labiausiai susijusį su knyga ir jos skleidžiama šviesa.

Pajūrio filialo bib­lio­tekininkė Rasa Griškienė savo pasiūtomis kaukėmis pasidalijo darbuotojams skirtoje bendravimo platformoje. Iš karto sulaukusi didelio kolegų palaikymo, ji nurodė šaltinius, kur sėmėsi žinių, kaip reikia siūti šiuo metu taip reikalingas kaukes. Bib­lio­tekininkė savo rankomis pagamintas apsaugines priemones padovanojo Pajūrio seniūnijai. „Ačiū Rasai už įdėtą triūsą ir rūpinimąsi žmonėmis. Kaukės jau naudojamos“, – dėkojo Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė. Dar vienas gražus pavyzdys  – bib­lio­tekos finansininkės Virgilijos Vazbienės iniciatyva. Ji pasiuvo apsauginių kaukių įstaigos kolektyvui, teigė kaukes baigusi siūti gerokai po vidurnakčio. Kaukėms naudojo įvairaus tankumo medžiagas, siuvo iš keturių sluoksnių. Kolegė tikino, kad dar bandys pasiūti kaukių, jei ras pirkti gumelių, – pastarosios jau tampa deficitu. Maži, tačiau prasmingi darbai ne tik įkvepia, bet ir suvienija, stiprina bendruomeniškumą. ***

Virgilija Vazbienė pasiuvo kaukių bendradarbiams. Viešosios bibliotekos nuotr.

Nauja virtuali paslauga. Rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka pradeda rengti skaitmeninio raštingumo mokymus nuotoliniu būdu. Kol kas virtualius mokymus bib­lio­teka gali pasiūlyti tik pažengusiems rajono gyventojams. Ši nauja paslauga – nemokama. Kompiuterinio raštingumo mokymus ves Tenenių filialo bib­ lio­tekininkė Liuda Aistė Trakšelienė, kuri baigė specialius nuotolinio mokymo kursus. Virtualiuose mokymuose gali dalyvauti visi Šilalės rajono gyventojai, kurie namie turi interneto ryšį, kompiuterį, planšetę, mobilųjį

GALERIJA. Virtualios dirbtuvės

Viešosios bibliotekos nuotr.

Konkurso prizininkai. Viešosios bibliotekos nuotr.

42

Trakai. Velykų išvakarėse Trakų VB Rūdiškių bibliotekos darbuotojos savo skaitytojams surengė virtualias Velykų kiškio gaminimo dirbtuves. Buvo gaminami neįprasti kiškučiai, skirti pirštukams papuošti ar velykinio stalo lėkštėms dekoruoti. Po dirbtuvių bibliotekininkės dar paskaitė Kęstučio Kasparavičiaus knygos „Tinginių šalis“ ištrauką apie tinginių Velykas. Vaizdo įrašus galite rasti Rūdiškių paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. (Danguolė Paliulienė)


telefoną ir, žinoma, noro mokytis ir išmokti. Skaitmeninio raštingumo mokymai nuotoliniu būdu truks 6 valandas per dvi ar tris dienas – priklausys nuo dalyvių pageidavimų. Vienoje grupėje gali mokytis iki 20 asmenų, amžius nėra ribojamas, tačiau ypač skatintumėme mokymuose dalyvauti vyresnio amžiaus žmones ir senjorus. Siūlomos mokymų temos: „Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas ir saugus dalijimasis“, „Atsakingas turinio skelbimas internete ir saugus naršymas“, „Inovatyvus savęs pristatymas“, „Sumaniau apsipirkime ir atsiskaitykite internetu“, „Planuokime laisvalaikį internetu“ ir kt. Visi dalyviai, baigę mokymus, į savo el. paštus gaus tai patvirtinančius pažymėjimus. Susidomėjusiejiskaitmeninio raštingumo įgūdžių tobulinimu privalo užsiregistruoti, bib­lio­tekininkė suteiks visą reikiamą informaciją ir paskirs specialų prisijungimo prie mokymų platformos kodą.

Suteikti galimybę rajono gyventojams tobulinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius šiandien ypač svarbu, nes šiuo karantino laikotarpiu akivaizdžiai matome, kad virtuali bendravimo forma tampa vis aktualesnė. Be to, tai proga savo laiką praleisti prasmingai ir turiningai, nuotoliniu būdu pabendrauti su bendraminčiais.

Rima Norvilienė TRAKAI Kviečiame į virtualias parodas. Šiomis dienomis, kai nebevyksta kultūros renginiai ir šalies bib­lio­tekos yra uždarytos, rajono savivaldybės viešoji bib­lio­teka siūlo aplankyti virtualių parodų ciklą „Trakų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos Dievo Motina – Lietuvos Globėja“. Šis ciklas buvo parengtas minint Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslo vainikavimo 300-ąsias metines ir iki šiol nepraranda aktualumo, ypač šiomis, priverstinės izoliacijos, dienomis. Parodos tematika sudomins istorijos, literatūros, meno ir dailės gerbėjus, kūrybiškai parodos medžiaga gali pasinaudoti tikybos, literatūros, istorijos, dailės mokytojai, organizuodami nuotolinius mokymus savo moksleiviams. Tad, ilgėliau stabtelėjęs prie parodoje pristatomos medžiagos, įdomių temų ras kiekvienas. Pirmoje ciklo da-

Bibliotekininkės visą savaitę skaitė „Coliukę“. Viešosios bibliotekos nuotr. Viena iš parodos skyrių iliustracijų. Viešosios bibliotekos nuotr.

lyje „Trakų Švč. Mergelė Marija Dievo Motina – Lietuvos Globėja“ (https://trakubib­lio­teka.lt/lt/ virtuali-paroda/89#!virtualgallery10/photo0) siūlome susipažinti su unikalia Trakų bazilikos ir paveikslo istorija, jį garsinusiais stebuklais, pirmaisiais Trakų bažnyčios ganytojais; antroje – „Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslas ir jo sekiniai. Trakų Švč. Mergelė Marija, Dievo Motina, senojoje literatūroje“ (https://trakubib­lio­ teka.lt/lt/virtuali-paroda/89#!virtualgallery11/ photo0) susipažinsite su šio paveikslo sekiniais ir kopijomis Lietuvoje ir už jos ribų, sužinosite, ką apie stebuklais garsėjantį paveikslą rašė Simonas Mankevičius, Motiejus Kazimieras Sarbievijus, kiti senosios literatūros atstovai, trečioje dalyje „Trakų Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, paveikslo vainikavimas. Trakų bazilikos lobynas“ (https://trakubib­lio­teka.lt/ lt/virtuali-paroda/89#!virtualgallery12/photo0) susipažinsite su paveikslo vainikavimo 1718 m. rugsėjo 4 d. iškilmėmis ir jų aprašymu, taip pat Trakų bazilikos lobynu  – išsaugotu liturginių reikmenų, papuošalų ir votų rinkiniu, laikytinu vienu vertingiausių Lietuvoje. Virtualios parodos gausiai iliustruotos, o jas aplankę sužinosite ir daug įdomių faktų.

kartą paskelbtą 1835 m.), o sukurtus vaizdo įrašus kėlėme į Rūdiškių bib­lio­tekos „Facebook“ paskyrą, juos galėjo girdėti ir matyti visi mūsų draugai. Sulaukėme daug pasidalijimų ir šiltų žodžių. Taip Tarptautinė vaikų knygos diena virto Vaikų knygos dienos savaite. Nemenkas iššūkis buvo skaityti garsiai ir būti filmuojamoms. Mūsų skaitymo komanda – Laima Franckevičienė, Nijolė Vėlyvienė, Danguolė Paliulienė – įrodė, kad iššūkių ir naujovių nebijo, ir neabejoja, kad pabandyti buvo verta.

Danguolė Paliulienė

ZARASAI

Skaitmeninei savaitei pasibaigus. Zarasų viešoji bib­lio­t eka, dalyvaudama Skaitmeninėje savaitėje (kovo 23–29 d.), šiemet dėl susiklosčiusios ypatingos situacijos lankytojus pakvietė į virtualią viktoriną „Skaitmeninės paslaugos bib­lio­tekoje“. Buvo siekiama sužinoti, ar lankytojai susipažinę su Šeimos skaitmeninių paslaugų centro veiklomis, ir jas populiarinti.

Rasa Selickaitė Vaikų knygos diena kitaip. Balandžio 2-ąją – rašytojo Hanso Christiano Anderseno gimimo dieną  – minima Tarptautinė vaikų knygos diena, bib­lio­tekose vyksta įvairūs vaikų literatūrai skirti renginiai. Trakų VB Rūdiškių padalinys iš anksto ruošėsi paminėti šią dieną, planavo kelioms klasėms surengti edukacines dirbtuves ir su mokiniais gaminti japoniškos lėlės knygos skirtukus (Shiori ningyō). Taip norėta kartu paminėti ir Japonijos diplomato Čiūnės Sugiharos metus. Tačiau susitikimą teko atidėti  – visus planus sujaukė „ponas Karantinas“, ir bib­lio­tekų durys lankytojams tapo užvertos. Idėją padiktavo Vaikų knygos dienos 2020 m. plakato teksto autoriaus Peterio Svetinos žodžiai: „Numalšinti žodžių alkį“. Tai padaryti mūsų laikais nėra sunku. Pasitelkę į pagalbą telefoną, nuo pirmadienio (kovo 30 d.) iki penktadienio skaitėme H. Ch. Anderseno ankstyvosios kūrybos pasaką „Coliukė“ (pirmą

Viktorina „Skaitmeninės paslaugos bib­ lio­tekoje“ vyko visą savaitę. Kiekvieną dieną bib­lio­tekos „Facebook“ paskyroje buvo skelbiamas klausimas su keliais atsakymų variantais. Norintiems dalyvauti viktorinoje reikėjo tapti bib­lio­tekos draugu ir komentaruose parašyti pasirinktus atsakymus. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad aktyviausia dalyve tapo Greta Prakapavičiūtė, dalyvavusi keturiuose etapuose (du teisingai atsakyti klausimai), Gintarė Laurikėnienė ir Eglė Vaitkevičienė, trijų etapų dalyvės, teisingai atsakė po du klausimus. Apie prizus laimėtojoms bus pranešta asmeninėmis žinutėmis. Dėkojame visiems dalyvavusiems virtualioje pažintyje su Šeimos skaitmeninių paslaugų centru ir kviečiame jo veiklas išbandyti, kai tik bib­lio­teka vėl atvers duris.

Zina Černovienė

43


IR AŠ TEN BUVAU

VENTSPILIO BIBLIOTEKA Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų bibliotekų specialistai, domėdamiesi bibliotekų prieinamumu ir siūlomomis paslaugomis neįgaliems žmonėmis, lankėsi Parventos bibliotekos pastatui jau daugiau nei dešimt metų, bet jis puikiai atitinka lankytojų poreikius. Rūtos Juzėnienės nuotr. Latvijos viešosiose bibliotekose. 2019 m. rugsėjį Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos organizuoto kvalifikacinio tynų sūkurys, kylantis į bibliotekos antrąjį ir trečiąjį aukštus. Erdvų vizito metu svečiavomės keturiose Latvijos bibliotekose. Įspūdį amfiteatrą biblioteka dažnai nuomoja kitų organizacijų veikloms. padarė uostamiesčio Ventspilio bibliotekos padalinys – Parventos Šviesiausia erdvė viršuje atiduota vaikams, o pirmame aukšte veikia nuo renginių erdvės slankia stikline siena atskirta periodikos biblioteka, įsikūrusi moderniame pastate, kuris už savo architektūrą skaitykla ir informacijos centras. Šios erdvės ir bibliotekos centrinės yra pelnęs ne vieną šalies ir tarptautinį įvertinimą. Tai – biblioteka be laiptų. Pagrindinė jos dalis – amfiteatro tipo erdvė renginiams ir pastato dalies darbo laikas skiriasi. Vykstant vėlyviems renginiams, erdvės atskiriamos, viena kitai netrukdo. koncertams, kurią supa spiralės formos konstrukcija ir knygų len-

Architektūriniai Parventos bibliotekos sprendiniai pelnė ne vieną apdovanojimą: 2009 m. biblioteka išrinkta geriausiu tų metų architektūros darbu, geriausiu nauju pastatu, vidus pripažintas geriausiu tais metais Latvijoje sukurtu visuomeniniu interjeru.

44

Projektuotojai išsprendė bibliotekos erdvių prieinamumą negalią turintiems žmonėms.

Bibliotekos erdvės saugios ir mažiausiems lankytojams. Viršutiniame bibliotekoje aukšte įsikūręs Vaikų literatūros skyrius.

Lietuvos bibliotekininkių delegacija siunčia linkėjimus iš Ventspilio bibliotekos Parventos padalinio. Priekyje – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė. Gretos Brimonienės nuotraukos

Redakcijos klausimas: kokią aplankytos bibliotekos patirtį (veiklą ar kt.), Jūsų manymu, galima būtų perkelti į Lietuvos bibliotekas ir į Jūsų biblioteką? Latvijos viešosios bibliotekos darniai bendradarbiauja su viešąsias paslaugas teikiančiomis institucijomis. Štai ir šios bibliotekos patalpose veikia Gyventojų informacijos centras ir Skaitmeninio centro Parventos skyrius. Čia viešąsias paslaugas teikia ne bibliotekos darbuotojai. Įdomu, kad Parventos bibliotekoje veikia istorijų pasakojimo klubas, orientuotas į senjorų užimtumą. Šio klubo veikla pagelbėja kaupiant

kraštotyrinę medžiagą ir prisideda prie jos sklaidos. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ketina pasinaudoti gerąja Latvijos pasakojančių bibliotekų tinklo patirtimi diegiant istorijų pasakojimo metodus Lietuvos viešųjų bibliotekų veikloje. 2020–2022 m. bus įgyvendinta keletas kvalifikacijos tobulinimo projektų, skirtų Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų bibliotekų specialistams, norintiems istorijų pasakojimą pritaikyti savo veiklose su įvairiomis, ypač socialinę atskirtį patiriančiomis, visuomenės grupėmis. Jurgita Bugailiškienė

Kviečiame šalies bib­lio­tekininkų bendruomenės narius, apsilankiusius įspūdingose pasaulio bib­lio­tekose, pasidalyti parsivežtomis mintimis bei nuotraukomis.


IN THIS ISSUE Jolita Steponaitienė. New Possibilities Offered by Today

1

This year Lithuania celebrates the 30th anniversary of the restoration of its independence. On this occasion, the authors of the heading #Gyvasžodis, professionals in their respective domains, share their insights about how Lithuania’s libraries changed during these three decades. The President of the Lithuanian Librarians Association and the Director of the Information Resources Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Jolita Steponaitienė reminds us about the first National Library Week held twenty year ago and surveys the changes of the purposes of this traditional event. She, by looking back at the contemporary challenges for libraries and technological achievements, notes that today’s libraries became not only book depositories and modern knowledge mediators but also civic-minded institutions.

A Different Library Week

3

23 April was the starting day of the traditional National Library Week. This year it is different not only because of its 20th anniversary but also because of its remote character determined of the coronavirus challenge. The publication is about who has been nominated the Best Librarian, the Best Library Executive and the Best Young Librarian. (Prepared by Vaidenė Grybauskaitė)

Vaiva Markevičiūtė. Time for Prompt and Smart Decisions

4

Because of the global coronavirus pandemic, Lithuania declared quarantine on 16 March. It forced librarians to change the mode of their activities: a majority of job pursuits migrated to the virtual environment. How did Lithuania‘s national library as well as county and municipal public libraries manage to reorient their priorities? This is the topic of this issue's main publication, which also presents an interview with the DirectorGeneral of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Prof. Dr. Renaldas Gudauskas. We also take a glance at the situation with national libraries of Latvia and Estonia during this complicated period.

IFLA: We have Braced Ourselves and Pursue Our Tasks

12

Dr. Laura Juchnevič, a member of the Board of the Lithuanian Librarians Association, surveys the main thoughts from the Statement by the IFLA President Christine Mackenzie and General Secretary Gerald Leitner “COVID-19 and the Global Library Field“: how the world’s libraries mobilized themselves, what library services became important during the coronavirus pandemic and what challenges they were forced to face. (Prepared by Laura Juchnevič)

Rasa Januševičienė. Lithuania’s Public Libraries During the First Weeks of Quarantine 13 On 16 March, Lithuania declared quarantine because of the coronavirus pandemic. Lithuania’s libraries had to close their doors. The Library Science Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania attempted to investigate the situation with Lithuania’s libraries during the first weeks of the quarantine – how they reoriented themselves for working in transformed conditions. The questionnaire study covered library activities during 23–31 March. Dr. Rasa Januševičienė surveys the results from five county libraries (100 percent) and 19 municipal public libraries (31.6 percent of Lithuania’s libraries of this type).

Daiva Janavičienė. Creative Thinking and Modelling for Service Changes 16 The senior methodologist at the Library Science Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr. Daiva Janavičienė reviews the potential of the Design Thinking Method. By drawing on the toolkit Design Thinking for Libraries prepared by the Chicago (USA) and Aarhus (Denmark) Public Libraries together with partners, she introduces the key provisions of this method and its proceedings as well as presents the example of the activity carried out at the National Library that involved this method.

A Collection Enlarged with Works by Celebrants

19

As a partner of the E.paveldas Portal created by Lithuania’s museums, archives and libraries, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania supplements this system with digitized heritage objects from its collections. The National Library is an active contributor of the collection of the Lithuanian classical literature (from the 13th c. up to the modern times). In 2019, access was provided to 100 works by 40 Lithuanian authors, the anniversaries of whom were celebrated in that year.

Daiva Narbutienė. A 17th Century Documentary Heritage Record Significant to Lithuania and the Ukraine

22

The editorial board of Tarp knygų publishes a series of articles presenting new documentary heritage objects included into the Lithuanian National Register of the UNESCO Memory of the World Programme in 2019. In this issue, the Head of the Rare Books Department at the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Dr. Daiva Narbutienė presents the publication Capitolium perennis gloriae in Latin preserved at this Library and included into the Register as a document of regional significance, which is important to Lithuania and the Ukraine. The article clarifies why this document is unique, what it is devoted to, how it matches the requirements of the genre and what is its role in the panorama of Lithuanian literary texts.

Asta Kaktytė. Petras Repšys and His Book Ownership Marks

26

This year marks the 80th anniversary of the graphic artist, one of Lithuania’s most famous exlibris creators and winner of the Lithuanian National Culture and Art Prize Petras Repšys. The heading “New Publications” presents the catalogue of exlibris by Petras Repšys Petras Repšys. Ekslibrisai ir kas jie mums (“Petras Repšys. Exlibris and What they Mean to Us”) published by the Povilas Višinskis Šiauliai County Public Library. The Library’s Centre for Book Graphic Arts is a long-time popularizer of the tradition of book marks in Lithuania. The aim of the catalogue’s publishers has been providing public access to the exlibris collection donated to the Library by Petras Repšys himself.

A. and M. Miškinises’ Words Resounding in Utena

29

The heading “Library and its name” is about how the Utena district Municipal Public Library cherishes the names of the brothers Miškinises (the writer Antanas (1905–1983) and literary critic and translator Motiejus (1898–1974)). The library collects literary sources about Miškinises and their creative heritage as well as organizes events at the ethnographic and literary country estate in the surroundings of Utena. (Prepared by Dainora Narkūnienė and Vaiva Markevičiūtė)

Vytautas Smilgevičius. Confession Cards of Lithuanian Churches

32

As far back as the 13th century, in order to control who has made their confession and who has not, the Roman Catholic Church was registering the churchgoers and issuing confession cards. Vytautas Smilgevičius from the Rare Books and Manuscripts Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania surveys 111 confession cards from the Library’s Aleksandras Mykolas Račkus (1893–1965) Collection. In Lithuania, such cards are known from the 18th century; however, they did not survive World War II. In Poland, confession cards are still

Translated by Tomas Auškalnis


ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

2020 Nr. 4 (735) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bib­lio­tekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2020 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2020-04-23 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 510 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius

TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BO­OKS) No 4 (735) 2020 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2020 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vil­nius, Lit­hu­a­nia Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

Jubiliejinė – 20-oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kitokia – be šventinio šurmulio, gausių kiekvienoje bibliotekoje vykstančių renginių. Dėl koronaviruso grėsmės paskelbto karantino apribojimų patyrė ir Lietuvos bibliotekos. „Kaip pasikeitėme per 20 metų?“ – klausiama Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės plakate. Ir atsakymą galime rasti tame pačiame plakate: bibliotekos dirba nuotoliniu būdu. To nebūtume galėję įsivaizduoti 2000-aisiais, kai, nors Lietuvos bibliotekas jau buvo pasiekę kompiuteriai, pradėtos kurti pirmosios elektroninės paslaugos, tačiau jos nebuvo dar visavertė alternatyva fizinėms, tradicinėms bibliotekų paslaugoms. Per 20 metų Lietuvos bibliotekos nuėjo didžiulį kelią: modernėjo bibliotekų pastatai, teikiamos paslaugos, daugėjo kokybiškų, įtraukių renginių, drąsėjo projektinė mintis. Bibliotekų specialistai įgijo naujų įgūdžių, leidžiančių kurti įvairius virtualius produktus: elektroninių informacijos šaltinių portalus, kraštotyros svetaines, edukacinius žaidimus. Bibliotekos tapo matomu, veikliu ir drąsiu kultūros sektoriaus veikėju, o Lietuvos bibliotekos ir bibliotekininkai – žinomi ir pasaulio bibliotekininkystės arenoje. Lietuvos bibliotekos prisideda ugdant visuomenės, ypač socialiai jautriausių jos grupių, kompiuterinį raštingumą, inicijuoja arba dalyvauja įvairiose skaitymo skatinimo veiklose ar tiesiog yra tapusios jaukiomis erdvėmis, kviečiančiomis sužinoti, bendrauti, būti. Net ir karantino metu bibliotekos svariai prisidėjo prie mokymosi nuotoliniu būdu, laikinai suteikdamos kompiuterius namuose jų neturintiems mokiniams, ir prie medicinos darbuotojų, kovojančių pandemijos židiniuose, apsaugos – sumaniai panaudodamos turimą įrangą, išspausdino ir pagamino dešimtis tūkstančių apsauginių veido skydelių. Biblioteka yra pasaulio išminties ir tautos kultūrinės atminties saugotoja ir skleidėja. Pandemijos patirtys neabejotinai bus aprašytos daugybėje tekstų, kuriuos… dar po 20 metų rasime bibliotekose. Pagrindinis Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės organizatorius – Lietuvos bibliotekininkų draugija

Profile for TarpKnygu

Tarp knygu 2020 04  

Advertisement
Advertisement
Advertisement