Page 60

Ar pasitaikė įdomių situacijų su klientais? U. Buvo situacija, jog kepant pyragą žmogus sumaišė cukraus pudrą su krakmolu ir ne tą įpylė. R. Per renginį daviau didelį kiekį pipirų ir paprašiau papipirinti. Tai žmogus visą tą indą į sriuba ir supylė. U. Liūdnai negyvename. Gruodį būna 2–3 renginiai per dieną, tikras konvejeris.

Ar tada nenukenčia kursų kokybė? R. Kokybė labai priklauso nuo pačių žmonių – jei jie ateina su gera nuotaika, tai praktiškai negalima nieko sugadinti. Jie patys sau susikuria atmosferą ir gamybos procesą, o aš tik konsultuoju, kaip ir ką daryti.

Ar kulinarijos naujovės greitai ateina į Lietuvą? Ar jos vėluoja? R. Žiūrint, kokia yra sklaida ir kas jas atveža. Pavyzdžiui, jei yra prancūzas šefas Lietuvoje, tai jis turi savo ryšių ir gaunamą informaciją atkartoja, gamindamas čia. Dirbdamas Londone, keliaudamas po Italiją susirinkau šaltinių, iš kurių dabar sužinau tendencijas. Atvirai šnekant, Lietuvoje yra maža sklaida. U. Naujovės stipriai vėluoja. Mes tarpusavyje pasikeičiame informacija – vienas vieną nugirdo, kitas – kitą, tas žinias ir sujungiame. R. Net ir kulinarinės laidos – Lietuvoje rodomas pirmas sezonas, užsienyje jau aštuntas. U. Kol žmonėms išplatinsi informaciją apie tendencijas, jos spės ir praeiti. R. To bagažo jau esu sukaupęs, todėl po truputį pradėjau kurti tendencijas pats.

Kalbant apie molekulinę virtuvę, ar užsienyje ji jau seniai buvo žinoma? R. Lietuvoje molekuline virtuve vadinama ta, kurioje naudojamas azotas. Užsienyje ji daug įvairesnė: pritaikoma daugiau chemijos ir skirtingų apdorojimų būdų. Lietuvoje yra išvystytas tik vienas.

Jūs įsikūrėte 2011 metais. Kiek per tuos metus patobulėjote? R. Viskas susidėliojo į savas vietas, kur buvo spragų, jas užpildžiau. Pats patobulėjau. U. Manau, jog ir aš patobulėjau. Iš pradžių „Čiop Čiop“ buvo receptai, maistas į namus. R. Iš pradžių turėjome labai siaurą pasiūlos ratą. U. Pats loftas veikia daugiau nei metus. Net ir stebint komandinį darbą, tarpusavio bendradarbiavimą, produktų pirkimą, tiekėjų paiešką, platesnį meniu, platesnį spektrą – progresas akivaizdus.

Kokią virtuvę patys renkatės? Ar modernią, ar lietuvišką, o gal egzotišką? R. Stengiuosi išbandyti tai, ko nebandžiau, be to, viskas priklauso nuo aplinkos. Kai gamini pats, pavalgai akimis, nosimi ir nenori nė kąsnio į burną dėti. Grįžęs namo po valandos supranti, jog esi alkanas – apgauni protą. U. Viską bandau, tačiau nesu egzotikos mėgėja, labiau klasikos. Mėgstu patiekalus, kuriuose yra panaudota mažai produktų ir mažai apdorojimo. Kai žinai visus atskirus skonius, gali tarpusavyje improvizuoti ir derinti. Tas pats su vynu – man patinka vienos arba dviejų vynuogių rūšių vynas. Žinodama vynuogių ir patiekale naudotų produktų skonius, galiu juos lengviau suderinti.

Ar yra maisto, kurio niekada nevalgytumėte? Gal nuo vaikystės liko antipatija kažkuriam produktui? R. Turėjome projektą, kuriame laužėme žmonių mitus – bandėme įtikinti, jog jie gali valgyti tai, ko nemėgo. Dažnai darau kepenėlių paštetą ir keli žmonės iš dešimties kepenėlių nemėgsta. Kai neperkepi, neišdžiovini, žmonės jas valgo. Aš jų taip pat visą vaikystę nemėgau, nes močiutė jas perkepdavo ir nebuvo įmanoma valgyti. Nemėgstu anyžinių saldainių, nors anyžvaigždę naudoju ryžiams – ji suteikia skonio, bet šis nebūna įkyrus. U. Jei aš jau ir jaučio uodegą valgiau... (Nusijuokia, – aut. past.) Aš nieko nebijau valgyti, reikėtų slieko paragauti – man būtų turbūt neskanu, bet suvalgyčiau.

U. Galima sakyti, kad molekulinė virtuvė Lietuvoje yra pritaikyta lietuviams.

R. Arba storą vikšrą...

O kaip kinų virtuvė čia pritaikyta lietuviams?

U. O jei jį paskrudintum, druskos užbertum, gal ir nieko būtų... Šiaip nemėgstu pievagrybių, nes jie nėra man patys vertingiausi, bet galiu valgyti viską, gal dėl to šioje srityje ir dirbu. Tarkim, kiti valgo žuvies akis kaip delikatesą – nelabai norėčiau ragauti, bet jei niekas nesakytų, jog ten akis, tai paragaučiau.

U. Lietuvoje nėra nė vieno kiniško patiekalo. Teko bendrauti su žmonėmis, kurie yra keliavę po Kiniją – jie iškart pastebi didelį skirtumą. Net ryžiai kitokie.

Sw O

m a g a z in e

| 60

www.swo.lt

Profile for SwO magazine

SwO magazine #5  

SwO magazine #5, BOREDOM issue, FW 13/14. This is the limited preview of the magazine. For orders write us via ask@swostore.com.

SwO magazine #5  

SwO magazine #5, BOREDOM issue, FW 13/14. This is the limited preview of the magazine. For orders write us via ask@swostore.com.

Advertisement