Page 41

LGBT meno ir kultūros terpėje norisi atvirumo. Manau, kad ir taip judama sparčiu žingsniu. Tad kitas šuolis būtų atsiverti pačiai LGBT subkultūrai. Pavyzdžiui, Švedijoje populiarūs gay friendly vakarėliai, nes ten gera muzika ir draugiški žmonės. O slapti, mažai grupei skirti vakarėliai tamsiuose klubuose jau seniai nebemadingi. Panašių dalykų norisi ir Lietuvoje – jeigu jau tiek žmonių prisijungė per Baltic Pride eitynes Vilniuje, tai ir po to vakarėlis galėjo vykti miesto centre, patrauklioje ir visiems lengvai prieinamoje vietoje. Aš ne prieš „Soho“ (jame, beje, koncertavome su „Avaspo“), bet už ribų praplėtimą ir naujas alternatyvas.“ Daug keliaujantis menininkas Denisas Kolomyckis šią parodą laiko labai svarbiu įvykiu visuomenės švietimui tiek Lietuvoje, tiek užsienio žiniasklaidos akims. Denisas Lietuvos visuomenę įvardina kol kas „mažai tolerantišką žmogaus pasirinkimui gyventi kitokį gyvenimo būdą, nei tai įprasta nusistovėjusioms ankstesnių laikų nuostatoms“, tačiau tiki, jog būtent tokių parodų dėka galima išauginti bendrą Lietuvos žmonių mentalitetą. „Dalyvavimas bet kokioje parodoje ir galimybė pristatyti savo darbus man yra didelis džiaugsmas, iššūkis ir atsakomybė. Paroda „Nuo sutemų iki aušros“ – nuorodos į menininkus, lytiškumą, queer... Daugelyje interviu kalbu apie LGBT ir queer kultūrą, tai – mano asmens ir asmenybės tema, nes pats esu homoseksualus. Vienu svarbiausiu įrankiu visam tam plėtoti laikau užsienio spaudą. Esu keliaujantis menininkas ir mano pagrindinis tikslas – kuo geriau pristatyti Lietuvą, todėl renkuosi viešai kalbėti apie mūsų šalyje vykstančius procesus. Lietuvoje šią temą pradeda eskaluoti vis daugiau žmonių. Pati paroda ir kiti veiksniai, turintys įtakos lyties, žmogaus teisių, homofobijos ir panašioms temoms, yra labai teigiamas būdas Lietuvos vystymuisi ES, JT ir kitų tarptautinių organizacijų atžvilgiu. Turint galvoje tai, kokia stipri Lietuvoje yra netolerancija homoseksualiems, biseksualiems, transeksualiems ir kaip yra engiami tie, kurie reiškia savo prigimtines žmogaus teises, ši paroda kaip meninis reiškinys yra galingas faktorius, šviečiantis visuomenę per meno prizmę. Menas yra pats įtakingiausias būdas kalbėti apie problemas, pokytį. Menininkai visuomet jautrūs reiškiniams, vykstantiems aplinkui. Jie turi stiprų pojūtį, kaip ir kada prabilti apie juos supančią aplinką.“ www.swo.lt

Uždara, ribotos nuomonės oazė dažniausiai tampa pagrindiniu kliuviniu vieni kitų supratimui. Menininkų darbai kalba apie lygybę, klišių išsižadėjimą, savo prigimties, kūno išlaisvinimą, bandymą jį suvokti kitaip. Kas tame labiausiai kelia pyktį? O gal nuobodulį? Ar galbūt tik ironišką šypseną? Kūrėjų nuomone, jie nesistengia tiesiogiai kištis į kovą už lygias žmogaus teises. Agitacijų, reakcijų į politinius žaidimus, moralizavimo šiuo atžvilgiu nepropaguoja ir „žodį“ taria savo kūryba – stebėdami šiandienos aktualijas. „Aš tiesiog noriu išlikti kūrėja,“ – tęsiu pokalbį su Shaltmira. „Nuo socialinių žaidimų „kas prieš ką“ stengiuosi laikytis atokiai. Turiu moto – „pats gyveni ir leisk kitiems gyventi“. Jeigu norit pyktis, na, tai ir darykit tai. Nesu hipių vaikas ir netikiu utopija, kad čia visi vaikščios už rankų susikibę. Aišku, viskas su laiku. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie aktyviai kovoja už teises. Aš viską darau kūrybingai. Mano esmė – tik kūryba, ir jeigu joje susiduria, susitinka kokios nors temos, tai jos būna tik tos, kurios man per kūrybinę prizmę yra įdomios pačiai.“ „Aktyviai dalyvauju lygių žmogaus teisių situacijos keitime tiek asmeniniu, tiek kūrybiniu atžvilgiu“, – kalba Gabrielė. „Beveik visos mano parašytos pjesės, tarp jų ir paskutinioji – nacionaliniame dramos teatre vis dar rodoma pjesė „Raudoni batraiščiai“ – kalba apie marginalus, diskriminaciją, aktualias ir realias nūdienos Lietuvos problemas. Audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“, kurioje atlieku savo tekstus, pozicija yra panaši, tik labiau išreiškiama per poetizuotą kalbą – metaforas, simbolius ir savo socialinę laikyseną. Pavyzdžiui, grosime „PiLeFe“ – ironiškai „Piktų lesbiečių festivaliu“ pasivadinusią labai draugišką iniciatyvą. Ironišką šypseną kelia edukacijos trūkumas ir elementarios intelekto spragos, nusivylimą – žmonių bukumas ir agresija, nuobodulį – politikų naudojimasis homofobija ir jos kurstymas savais tikslais.“ „Aš gyvenu, ir tiek. Kuriu, ir tiek“, – pasisako Denisas. „Viską aplinkui labai myliu ir karts nuo karto naiviai pasitikiu. Kai kažkas pradeda dirginti, prieš pradėdamas kalbėti viską gerai pasveriu ir sudėlioju į vietas, kad galėčiau kalbėti argumentuotai ir su aiškia pozicija. Žmonės iš prigimties yra geri, aš tuo tikiu ir tik vienas dalykas – žinių stoka, o dėl to ir nuomonių

41 |

Sw O

m a g a z in e

Profile for SwO magazine

SwO magazine #5  

SwO magazine #5, BOREDOM issue, FW 13/14. This is the limited preview of the magazine. For orders write us via ask@swostore.com.

SwO magazine #5  

SwO magazine #5, BOREDOM issue, FW 13/14. This is the limited preview of the magazine. For orders write us via ask@swostore.com.

Advertisement