Page 40

Nuo sutemų iki aušros. Tik dabar LGBT temos žengia į Lietuvos parodų sales Rasa Sadauskaitė

Užeinu į ŠMC. Čia – akistata su pasitinkančiais nuogais meškiukais, charakteringu romansu, o jo fone – monotoniškais botago kirčiais, padiktavusi rimties nuotaiką. Atėjus į parodą tik ir norėjosi likti nematoma stebėtoja, nesugriaunant sukauptos atmosferos. Intymu. Nors tai nelabai išvengiama, norisi palikti konfliktus, konfrontacijas, spaudos intrigas, politikuojančius žaidimus nuošaly ir įsigilinti į jausmus. Dėl ko susikaupta, apie ką daugiausia galvota, kur sustota, kokiomis emocijomis vadovautasi menininkų, norinčių kalbėti queer, LGBT temomis? Jų darbai iškalbingi, skirtingi, tarsi įkrauti transliuoja energingą emocinį užtaisą, o man norisi pažvelgti į užkulisius. Kieno būsenomis maitinau savo protą ir kas gi tie, kurie į mane kreipėsi? Kiek aštriau Menininkų džiaugsmas dėl pirmosios LGBT parodos Lietuvoje, lūkesčiai dėl tolimesnės geros kloties šiai iniciatyvai ir pagaliau – atspirties išsivystyti gausesniems queer tematikos renginiams. Gal kiek per vėlai ir per kukliai, vertinant dalyvavusių menininkų ir jų darbų kiekį, bet juk geriau dabar, nei niekada ir pamažu, nei srebiant daug, bet nesugebant visko nuryti. „Keista, kad tai tik pirmoji tokio pobūdžio paroda Lietuvoje, juk visi joje esantys darbai buvo sukurti ne per vieną naktį, o tokiomis temomis žmonės kūrė ir kuria nuolatos“, – savo mintimis apie parodą ir dalyvavimą joje dalinasi Eglė Shaltmira. „Žinoma, tai tik pirmas žingsnelis, tačiau tikiuosi, kad kitais metais paroda bus daug intensyvesnė, o dabar tiesiog džiaugiuosi, kad galiu būti viso to dalis.“

Ar menininkams svarbus dalyvavimas parodoje, kuri – pirmoji queer tipo paroda Lietuvos meno istorijoje? Kūrėjų pas mus daug, galinčių pretenduoti į queer tematikos parodų sales – taip pat netrūksta, o atrinkta palyginti tik maža jų dalis. Kaip menininkai reaguoja į šią pavėluotą iniciatyvą, kaip vertina tai Lietuvos ir platesniame kontekste? Apie tai kalbuosi su Gabriele Labanauskaite, prisidėjusia prie performanso „Trans–paradas: lyčių (keitimo) mada“ įgyvendinimo ir atlikimo bei Denisu Kolomyckiu, atlikusiu performansą „Ona, Ona pakelk sijoną“, kurio nuotraukos buvo viena iš ŠMČ parodos „Nuo sutemų iki aušros“ ekspozicijos dalių. „Tai pirmoji tokio pobūdžio paroda, bet, tikiuosi, ne paskutinė“, – kalba Gabrielė „Liko dar daug kūrinių ir įvairiausių istorijos faktų, turinčių pakankamai didelį archyvą ne vienai parodai, peržiūrai... Esu dėkinga parodos kuratorėms, kad pakvietė sudalyvauti performanse. Tik netradicinis mąstymas ir draugiška provokacija gali nugriauti stereotipų sienas.“ Nors menininkei būnant užsienyje daugiausia tenka dirbti teatro srityje, ji pastebi, jog ten LGBT renginiai ir parodos nebėra sureikšminami. Tai toliau besivystantis, natūraliai persiformuojantis, įgaunantis kitokius akcentus, nei šiandienos Lietuvoje, vyksmas. „Kelis kartus teko dalyvauti Pride eitynėse Stokholme. Viso festivalio programoje pastebėjau vis labiau kylantį pramoginės, klubinės kultūros aspektą. Gal tai ir visai natūralu – kai nebelieka esminių tolerancijos ir diskriminacijos problemų, nebelieka ir aštrių aktualijų bei noro apie jas diskutuoti menine ar kultūrine forma. www.swo.lt

Profile for SwO magazine

SwO magazine #5  

SwO magazine #5, BOREDOM issue, FW 13/14. This is the limited preview of the magazine. For orders write us via ask@swostore.com.

SwO magazine #5  

SwO magazine #5, BOREDOM issue, FW 13/14. This is the limited preview of the magazine. For orders write us via ask@swostore.com.

Advertisement