Page 1

Integruotas mokymas – naujos galimybės pradinėms mokykloms Jau kuris laikas spaudoje pasirodo straipsnių ir pasisakymų, susijusių su šalies pradinio ugdymo sistema. Pažvelgus į paskutiniųjų metų tarptautinius švietimo tyrimus akivaizdu, kad Lietuvos mokinių rezultatai negerėja ar netgi krinta žemyn. Ketvirtokų matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo gebėjimai smarkiai atsilieka nuo geriausiai pasirodžiusių šalių. Tik nedidelė mokinių dalis pasiekia aukščiausią gebėjimų lygmenį, ryškus ir tarptautinėms tendencijoms prieštaraujantis mergaičių ir berniukų pasiekimų atotrūkis. Blogiausia skaitymo raštingumo gebėjimų padėtis. Lietuvos mokinių rezultatai nuo 2006 metų nusmuko 9, o nuo 2001 metų – 15 taškų (Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (PIRLS), 2011). Šis nuosmukis nėra atsitiktinis ir jis ypač rodo aukštesniųjų gebėjimų ugdymo kokybę Lietuvos pradinėse mokyklose. Mokiniams sunku žinias integruoti, interpretuoti, vertinti, kūrybiškai jas pritaikyti praktikoje. Tad akivaizdu, kad šiandieninė Lietuvos pradinė mokykla atsilieka nuo tarptautinių standartų, neužtikrina mūsų vaikams kokybiško išsilavinimo, neugdo kūrybiškumo daigų ar net juos užgniaužia. Tai neturėtų tenkinti švietimo organizatorių ir turėtų kelti pagrįstą nepasitenkinimą mokinių tėvams. Logiška, kad vis dažniau pasigirsta balsų, jog pokyčiai turi ateiti ir į pradines mokyklas. Apie pokyčius skatina galvoti ne tik statistika, bet ir suvokimas, kad šiuolaikinio vaiko pasaulis labai skiriasi nuo buvusio prieš dešimt ar daugiau metų. Informacijos perteklius, sparti technologijų raida, visuomenės poreikiai reikalauja kitokių gebėjimų ir kompetencijų, būtinų prisitaikyti ir sėkmingai veikti greitai kintančioje aplinkoje. Žinios nebėra svarbios pačios savaime. Vertinamas

visapusiškas išsilavinimas, gebėjimas kritiškai mąstyti ir pritaikyti įgytas žinias nestandartinėse situacijose. Todėl nenuostabu, kad į vaikų emocinės savijautos ir jų intelektinių gebėjimų lygio tyrimus vis didesnį dėmesį kreipia ir ekonomikos ekspertai, numatydami, kaip šiandieniniai moksleiviai gebės prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir save realizuoti. Tarptautinių tyrimų išvados baigiamos rekomendacijomis – koreguoti ugdymo programas, taikyti pažangiausius mokymo(si) metodus, naudoti šiuolaikiškas priemones, itin daug dėmesio skirti aukštesniesiems gebėjimams, susijusiems su kūrybingumu, inovatyvumu, lavinti ir t. t. Tačiau, kiek žinome, Lietuvoje didesnių pradinio ugdymo pertvarkos veiksmų kol kas nesiimta. Sunkiai įgyvendinama ir viena pagrindinių Bendrosios pradinio ugdymo programos (2008) nuostatų – integruoto mokymo taikymas pradiniam

ugdymui, t. y. padėti vaikui suvokti vientisą pasaulio vaizdą, atskleisti atskirų mokomųjų dalykų ryšį ir jų tarpusavio priklausomybę, orientuoti visą ugdymo procesą praktinių gebėjimų link. Integruoto mokymo idėjos plinta įvairiose pasaulio šalyse, šiuo principu grindžiama Tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo programa. Integruotas mokymas remiasi holistiniu požiūriu į gyvenimo tikrovę ir vaiko santykius su jį supančia aplinka. Čia į pasaulį žvelgiama kaip į nedalomą visumą, kurioje viskas tarpusavyje susiję. Todėl aptariant kurią nors temą atsiranda natūralus poreikis lyginti, analizuoti, sujungti žinias į visumą – tai ir yra integruoto mokymo esmė. Šiandien Lietuvos pradinėse mokyklose kartais taikoma fragmentiška tarpdalykinė integracija, o vidinės mokomųjų dalykų sistemos išlieka autonomiškos. Tokiu atveju vieni dalykai įsiterpia į kitus, juos papildo, praplečia, iš dalies pagilina aptariamų temų suvokimą, bet tai netampa sistemišku mokomosios medžiagos integravimu, kuris įmanomas tik panaudojant kitus – gilesnio integravimo – lygius: teminį mokomosios medžiagos integravimą, integravimą remiantis sąvokiniu ryšiu, integravimą, paremtą procesiniu dalykų ryšiu. Pradinėse klasėse integruotas mokymas yra tinkamas dėl mokinių amžiaus tarpsnio ypatumų ir organizacinių nuostatų – daugelį pagrindinių dalykų moko vienas mokytojas. Liberalizuotas pamokos reglamentas (pamokos gali būti ne tik tradicinės, yra galimybė nutrinti jų ribas, kaitalioti ugdymo strategijas) pamažu keičia pamokos sampratą. Vis dažniau pamokos vedamos muziejuose, parkuose ir panašiai. Mokytojai ir ugdymo orga-

55


nizatoriai jau diskutuoja ir apie mokymosi vietos sampratą, svajoja apie didesnę erdvę, kurioje mokiniai lengvai pereitų nuo vienokios veiklos prie kitokios, rūpinasi, kad kuo daugiau klasių naudotųsi modernia kompiuterine įranga. Tokiu būdu ne tik veiksmingai įsisąmoninamos dalykinės žinios, bet ir įgyjami šiuolaikiniam vaikui reikalingi gebėjimai ir kompetencijos. Skatinamas domėjimasis, smalsumas ir motyvacija mokytis, sudaromos sąlygos saviraiškai, kūrybiškumui. Integruotas mokymas skatina vaikų kūrybiškumą įtraukdamas juos į aktyvią veiklą, suteikdamas erdvės įvairiomis formomis laisvai reikšti savo mintis, nuomonę ar požiūrį. Kūrybiškumas suprantamas ir kaip gebėjimas priimti netradicinius sprendimus ir veikti nestandartinėse situacijose. Juk žinojimą ir gebėjimus vienoje veiklos srityje įprantama nesunkiai perkelti į kitas gyvenimiškas situacijas. Labai svarbu mokomąją medžiagą priartinti prie vaiko aplinkos, t. y. pažvelgti į pasaulį vaiko akimis. Buvimą mokykloje reikėtų suvokti kaip gyvenimo už mokyklos ribų tąsą, o mokomąją medžiagą sieti su kasdiene mokinio patirtimi jo šeimoje, kieme, gatvėje. Per pamokas būtina nagrinėti to amžiaus vaikams rūpimus klausimus, skatinti dalytis

56

asmenine patirtimi. Vaikų emocinio intelekto tyrimai rodo, kad vaiką lengviausia sudominti pokalbiais apie jo asmeninei patirčiai artimus dalykus. Perėjimas prie integruoto mokymo – iššūkis mokytojui. Jam tenka keisti nusistovėjusį požiūrį į pamoką, nutrinti pamokų ribas (džiugu, kad Lietuvos pradinėse mokyklose tai jau galima daryti), atsiranda priešprieša tarp tradicinio ir integruoto mokymo proceso planavimo. „Knyginį“ ugdymą keičia aktyvūs mokymo(si) metodai. Kitaip suprantamas ir mokytojo vaidmuo. Mokytojas tampa mokinio veiklos koordinatoriumi, patarėju, o mokymosi procesas suvokiamas kaip trijų partnerių (vaiko, tėvų ir mokytojo) konstruktyvi veikla. Nepaisant išvardytų iššūkių, integruotas mokymas, kaip rodo užsienio ir inovacijų nebijančių Lietuvos mokytojų patirtis, suteikia mokytojui galimybę veiksmingiau išnaudoti mokymo laiką ir kartu su mokiniais pasiekti geresnių rezultatų. Tai terpė, kurioje mokytojas skatinamas ieškoti naujų, netradicinių ugdymo formų, naudoti šiuolaikiškas mokymo priemones. Šiandien Lietuvos mokyklose vis plačiau imamas naudoti gilesnio tematinio mokomosios medžiagos integravimo vadovėlis „Vaivo-

rykštė“ (leidykla „Baltos lankos“), sukurtas remiantis integruoto mokymo idėja ir principais. Galiojančių mokymo programų medžiaga yra sujungiama į 9 abstrakčias temas, kurios pateikiamos devyniose kiekvienam mėnesiui skirtose knygose, jungiančiose visus mokomuosius dalykus. Kiekvienoje knygoje bendroji mėnesio tema skaidoma į konkretesnes savaičių temas. Taigi vadovėlyje derinami du tinkleliai: temos, kuri jungia visus dalykus ir tampa bendro įvairiapusio aptarimo objektu, ir dalyko metodikos, kuriai skiriama ne mažiau dėmesio, nei to reikalauja programos. Vadovėlis ir jį papildančios priemonės (pratybų sąsiuviniai, mokytojo knyga, integraciniai planai, kompaktinės plokštelės) padeda veiksmingai planuoti integruoto ugdymo procesą bei kartu su mokiniais pasiekti puikių rezultatų. Šiuo rašiniu pradedama straipsnių serija, kurioje atskirų „Vaivorykštės“ dalykų autoriai pristatys savąją patirtį, kaip jiems sekėsi rašyti naujovišką, tematiškai integruotą vadovėlį, kokių iššūkių kelia šis metodas atskiriems dalykams, kokia „pridedamoji vertė“ įgyjama jungiantis atskiriems dalykams į bendrą pokalbio temą.

Baltų lankų vaivorykštė  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you