Issuu on Google+

Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė

Pratybų sąsiuviniai Pirmasis sąsiuvinis Antrasis sąsiuvinis Trečiasis sąsiuvinis Ketvirtasis sąsiuvinis Mokytojo knyga (su kompaktine plokštele) Testai

PIRMOJI KNYGA

Vadovėlis Pirmoji knyga Antroji knyga Trečioji knyga Ketvirtoji knyga

4

NAUJASIS ŠALTINIS

Vadovėlio „Naujasis šaltinis“ komplektą IV klasei sudaro:

Pirmoji knyga

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose ISBN 978-5-430-05639-1

4_SALTINIO_1_knygos_virselis.ind1 1

5/16/2011 2:58:24 PM


TURINYS

Pirmasis skyrius ĮDOMUS PASLAPTINGAS PASAULIS KĄ TURIU DARYTI, KAD PAŽINČIAU ŠĮ PASAULĮ? 4 N. Lechleitneris. Į TIKSLĄ. SKYRIAUS TIKSLAI 5

1. Mums reikia ko nors ypatinga R. Černiauskas. POKALBIS APIE MOKYKLĄ. Ištrauka iš knygos „Vaikai ir vaiduokliai“ 6 V. Braziūnas. VISKĄ PATS 7 B. Fereras. MAŽYLIS. Ištraukos iš knygos „Geros ir gražios istorijos“ 8 J. Degutytė. MANO LAIVAS 10 Iš „Vaikų enciklopedijos“. LAIVAS 11 P. Cvirka. SIMUKAS 12 VAIVORYKŠTĖ. Ištraukos iš apsakymo „Cukriniai avinėliai“ 14 Iš „Vaikų enciklopedijos“. VAIVORYKŠTĖ 15 TEKSTAS ↔ SAKINYS ↔ ŽODIS ↔ GARSAS 16 KARALIAUS SIMONO KLAJONĖS 18 J. Baltušis. ALYZO DVIRATIS. Ištraukos iš knygos „Parduotos vasaros“ 20 RAŠYTOJAS APIE SAVE 21 MANO DVIRATIS 23 SAKINIO VEIKĖJAS  VEIKSNYS 24 KĄ VEIKSNYS VEIKIA? TARINYS 25 B. Vilimaitė. KAI MOČIUTĖ SERGA 26 M. Vainilaitis. KIŠKIO DŪDELĖ 28 Lietuvių vaikų daina. OI TU KIŠKI ŽVAIRY, TAI TAU 28 R. Skučaitė. VASARA IR RUDUO 29 S. Paltanavičius. IŠ ĄŽUOLO AUKŠTYBIŲ 30 KLAUSYTI, KLAUSO, KLAUSYMAS, KLAUSYTOJAS 33 B. Fereras. BIČIULIAI 33 SAKINIO ŽODŽIAI 34 SAKINIO DALYS 35 A. Zurba. MAURAS MAURICIJUS 36 MAURICIJUS – DAKTARAS. Ištraukos iš knygos „Daktaras Mauricijus“ 38 Č. Navakauskas. KALBINU GIMTINĖS ŽOLĘ 39 S. Lagerliof. NILSO NUOTYKIAI 40 ŽĄSINĖLIS MARTYNAS. Ištraukos iš knygos „Stebuklingosios Nilso kelionės“ 42 E. Baliutavičiūtė. SELMA LAGERLIOF 44 G. Adomaitytė. KAIP ATSIRADO „STEBUKLINGOSIOS NILSO KELIONĖS“ 44 KALBĖTI, KALBA, KALBĖJIMAS, KALBĖTOJAS 45 L. Gutauskas. LAUKINĖS ŽĄSYS 46 Lietuvių pasaka. LEKIANTIS LAIVAS 48 STEBUKLŲ PASAKOS 52 Lietuvių pasaka. AUKSO PAUKŠTIS 52 Poskyrio apibendrinimas

2


J. Jaunsudrabinis. VAIKUI 54 O. Jautakė. VIJOKLIS IR LIEPSNELĖ 55 L. Dovydėnas. PELĖDA IR BALANDIS. Ištraukos iš pasakos „Pelėda, balandis ir varpas“ 56

SUTARTINIAI ŽENKLAI

2. Knyga padeda gyventi H. K. Andersenas. KNYGA PADEDA GYVENTI. Ištrauka iš pasakos „Luošys“ 58 H. Varmeris. APIE HANSO KRISTIANO VAIKYSTĘ. Ištraukos iš knygos „Vargšas berniukas iš Odensės“ 60 HANSO KRISTIANO ANDERSENO MEDALIS 61 V. Palčinskaitė. BALTOS LANKELĖS – JUODOS AVELĖS 62 SKAITYTI, SKAITO, SKAITYMAS, SKAITYTOJAS 63 K. Funkė. KNYGŲ GRAUŽIKAS 64 V. Bubnys. KNYGA 68 P. Mašiotas. KNYGŲ ISTORIJA 70 A. Sabaliauskas. KNYGNEŠYS 72 Maironis. KNYGNEŠIAI. Ištrauka iš poemos „Jaunoji Lietuva“ 72 MĮSLĖS. APIE KĄ JOS? 73 VIENARŪŠĖS SAKINIO DALYS 74 A. Bernotas. VIS PER TĄ SKAITYMĄ 76 Poskyrio apibendrinimas KNYGA IEŠKO SKAITYTOJŲ 78

Tekstas smalsučiams Užduotis smalsučiams

Plečiame savo žodyną

3. Kaip mokausi rašyti? RAŠYTI, RAŠO, RAŠYMAS, RAŠYTOJAS 80 Iš „Vaikų enciklopedijos“. RAŠTAS. RAŠYTOJAS 80 E. Mieželaitis. DAINOS PASAKA. Ištrauka iš knygos „Dainos dienoraštis“ 82 Gertrūdos pasakojimas. KRIŠTOLINĖ MERGYTĖ 83 J. Avyžius. DARŽOVIŲ SUSIRINKIMAS 84 LIETUVIŲ KALBOS ABĖCĖLĖ 86 S. Geda. ŽODŽIŲ APSAUGA. Ištrauka 87 AR ŽINAI? AR MOKI? 88 MOKOMĖS NAUDOTIS ŽODYNU 89 A. Sabaliauskas. GESTŲ KALBA 90 Iš interneto. LIETUVIŲ GESTŲ KALBA 91 A. Sabaliauskas. AKLŲJŲ RAŠTO IŠRADĖJAS 92 V. Žilinskaitė. SAULĖ IŠDAVIKĖ 94 RAŠINIO ASMENINIO PASAKOJIMO KELIAS 98 K. Saja. KATINAS IR GANDRAS 100 Poskyrio apibendrinimas RAŠO KETVIRTOKAI 104 Skyriaus apibendrinimas V. V. Landsbergis, S. Ach. ARKLYS DOMINYKAS IR JO BIČIULIAI 106 RUGIAGĖLĖS SAPNAS. Ištraukos iš knygos „Arklio Dominyko meilė“ 108 KURIAS KALBOS PASLAPTIS TU JAU ATSKLEIDEI? 109 N. Kepenienė. ŠVIESI VALANDĖLĖ 110 SAKINIO SKYRYBOS ŽENKLAI 112

Skaitome visą knygą

Pasiklausykime įrašo

Taisyklingai tariame kalbos garsus

Mokomės rašyti be klaidų

Labai svarbu

3


1.

MUMS REIKIA KO NORS YPATINGA Rimantas Černiauskas

POKALBIS APIE MOKYKLĄ Kodėl mokiniams mokykloje nuobodu? Ką siūlė mokytojai?

objektas – daiktas, dalykas, apie kurį galvojama, dėl kurio tariamasi, ginčijamasi... Boružėlė – čia: tikybos mokytoja Priesaga – čia: lietuvių kalbos mokytoja

Paaiškink žodžių rašybą: ožį, lentelę, šalį, mokykloje; Ievutė, Kaziukas, Priesaga...

– Mūsų mokykloje nuobodu gyventi. Mokiniams nusibodo šokinėti per ožį, mokytis daugybos lentelės ar gramatikos taisyklių. Mokiniai jau nenori eiti į pamokas. Tik Veronika ir sliekas Zigmutis dar nori mokytis... – Profesorius teisus, – pritarė Boružėlė. – Jurgutis su Kaziuku vakar pabėgo iš tikybos pamokos. – O Ievutė nesiklausė, ką aiškinu, – prisiminė Priesaga. – Ji žiūrėjo pro langą... – O Petriukas plepėjo pats su savimi... – Na, gerai, – nutraukė kalbas Direktorius. – Ką siūlote daryti, kad mokykloje būtų įdomu ir linksma? – Organizuoti loteriją, – šovė mintis Priesagai. – Rengti mokinių olimpiadas, – pritarė Boružėlė. – Įrengti mokykloje žaidimų kambarius... – Piceriją arba kavinę... – Čia mokykla, ne „Akropolis“, – nutraukė kalbas matematikos mokytoja. – Žinoma, – pridūrė Profesorius. – Mes negalime mokyklos paversti turgumi. – Tai ką siūlai? – paklausė Direktorius. – Mums reikia ko nors ypatinga, – pasakė Profesorius, – kokio paslaptingo ar neregėto objekto, kuris visus žavėtų ir domintų.

Įsižiūrėk į užrašytą pokalbį. Kaip reikia skirti kiekvieno veikėjo žodžius?

Pasiklausykite, kaip ištrauką iš knygos „Vaikai ir vaiduokliai“ skaito autorius – rašytojas Rimantas Černiauskas. Dėl ko susirūpino mokytojai ir Direktorius? Ką tu siūlytum daryti, kad šio pasakojimo mokykloje būtų įdomu ir linksma? Įsižiūrėk į piešinį: kas nepaprasta, ypatinga šioje mokykloje? Prisimink trečioje klasėje skaitytus mokinių rašinius apie svajonių mokyklą. Kurios jų mintys įdomios ir šiandien?

6

Kalbamės apie mokyklą Prisimename pasakojimo veikėjų kalbos skyrybą


Vladas Braziūnas

VISKĄ PATS Kaip gera iš klusnaus pasidaryt smalsiam, nuo žemės lig dangaus pažinti – bet pačiam! Pažinti, kad vargai už laimę saldesni, saldu, kad pavargai, bet – jeigu pats eini!

Ką reiškia būti smalsiam? Kada ir vargai nebaisūs?

nuo žemės lig dangaus pažinti pačiam; vargai saldesni – jeigu pats eini

MOKOMĖS PAŽINTI PASAULĮ. KAIP? IEVA. Man labai patinka šis eilėraštis. O tau? ADOMAS. Man jis savas. Ir aš manau taip, kaip poetas, tik nemoku gražiai pasakyti. Iš tiesų nepaprastai smagu, kai pats ką nors padarai. Tada ir vargai nebaisūs. IEVA. Yra tokia patarlė: Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. ADOMAS. Be to, eilėraštis „Viską pats“ skambus. Man pačiam sunkiai sekasi rimuoti. IEVA. Ir man. Sako, pirmiausia reikia įsiklausyti, kaip skamba poetų sukurti eilėraščiai. Tada ir pats jausi, kur koks žodis tinka. Pasiklausykite poeto Vlado Braziūno skaitomo eilėraščio „Viską pats“. Ką, tavo nuomone, reiškia būti smalsiam? Ką daro smalsus vaikas? O tu ar esi smalsus (smalsi)? Kuo domiesi? Paaiškink, kaip supranti poeto žodžius saldu, kad pavargai, bet – jeigu pats eini. Kuri eilėraščio mintis itin reikšminga? Pasakyk, kurie eilučių pabaigos žodžiai panašiai skamba, tai yra rimuojami. Išmok Vlado Braziūno eilėraštį „Viską pats“ atmintinai. Mokomės patys pažinti pasaulį – „nuo žemės lig dangaus“ Aiškinamės, kodėl rašome šauktuką sakinio gale

Šauktukas sakinių gale rodo svarbias teksto mintis. Kokias?

V. Braziūnas. „Uosio kuosos“

7


1.

MUMS REIKIA KO NORS YPATINGA Brunas Fereras

MAŽYLIS Ištraukos iš knygos „Geros ir gražios istorijos“

Kur gimė ančiukas? Kaip jį pavadino? Kodėl Mažylis plaukdavo paskutinis? Apie ką jis dažnai užsisvajodavo? Ką Mažylis ryžtingai nusprendė?

laukys –

naras – lyg išdidūs princai, it kulka; slysdavo, smigdavo, čirpino, knibždėjo, rijo akimis; šokuojančios, gyvą, išdidūs, šurmulingą, spurdančiomis; išdidžiai, godžiai, paslaptingai

Paaiškink žodžių rašybą: ryžtingai, sekdavo, plaukdavo; puikių laukinių ančių; užutėkį, gyvenimą; užutėkyje, šeimoje.

8

Plačiame upės užutėkyje pasigirdo jo pirmieji „kva kva“. Tai buvo jauniausias ančiukas šeimoje. Mama ir tėtis, puikių laukinių ančių pora, išdidžiai apžiūrinėjo savo mažylius ir rinko jiems vardus. Mama, meiliai nužvelgusi sūnelį, atsiduso: „Pavadinkime jį tiesiog Mažyliu.“ Taip ir padarė. Jis iš tiesų buvo pats mažiausias. Kai mama antis plaukdavo į užutėkį, o ančiukai sekdavo paskui ją išsirikiavę vorele, Mažylis visuomet būdavo paskutinis. Be to, jis dažnai užsisvajodavo stebėdamas gyvą ir šurmulingą upės gyvenimą. Jam viskas buvo be galo įdomu: šokuojančios varlės, kurios, regis, niekada nepavargdavo, laukiai, kurie lyg išdidūs princai slysdavo vandeniu, lediniai narai, kurie it kulka smigdavo į vandenį ir iškildavo su spurdančiomis žuvimis snape. Dar čia gyveno santūrios gervės, o pakrantėje smuikus čirpino žiogai ir knibždėjo gausios vabzdžių šeimynos. Atsilikęs nuo mamos ir brolių, Mažylis godžiai viską rijo akimis. Jis grožėjosi lygia ir ramia upės tėkme, kuri paslaptingai tolo kažkur už vingio. Vieną vakarą Mažylis prisiartino prie mamos ir paklausė: – Mama, kur teka upė? – Neįsivaizduoju. Kodėl tau nepaklausus tėčio? – Sūneli, nekvaršink sau galvos. Verčiau eik žaisti, – patarė tėvas antinas. Įdomu, kur – Ji teka kažkur ten, tiesa? – teka upė? mestelėjo brolis. Mažylis ryžtingai tarė: – Noriu ten nuplaukti ir pamatyti! Koks buvo Mažylis? Kuo jis domėjosi? Kokį upės gyvenimą stebėjo Mažylis? Kad būtų lengviau rišliai papasakoti, sudaryk planą: 1. Kuo įdomus upės gyvenimas? 2. Kokie gyviai gyveno upėje?

3. Ką jie veikė, kaip? 4. ...

Aptariame pasakojimo veikėją: Mažylis viskuo domisi Mokomės atpasakoti teksto ištrauką pagal sudarytą planą


Kitą dieną Mažylis, išsprūdęs iš šilto mamos glėbio, nuslydo į vandenį, nuteliuškavo į patį upės vidurį ir leidosi srovės nešamas. Iš pradžių Mažylį svaigino atsiveriantys nauji vaizdai. Bet paskui vanduo pasidarė drumzlinas, nuo jo sklido nemalonus kvapas. Mažylis įplaukė į miestą. Kelis kartus jam teko trauktis iš kelio greitoms kanojoms, irklais skrodžiančioms vandenį. Mažylį išgąsdino vandens sūkuriai. Kažkoks siaubūnas raudonomis akimis ir blizgančiais dantimis, kyšančiais iš pražiotų nasrų, vijosi ančiuką. Padaręs didelį lanką atgal, Mažylis išniro už kelių metrų nuo grėsmingo gyvio, jam už nugaros, o šis vis dar ieškojo ančiuko sau po nosimi. Visa laimė, kad už miesto upė vėl vinguriavo kloniais, laukais ir kaimais. Vienas nendrynas Mažyliui priminė gimtuosius namus. Čia gyveno laukinės antys. Bičiuliškai nusiteikę ančiuko bendraamžiai pakvietė jį į savo būrį... Saulė kasryt išvysdavo atkaklųjį keliauninką. Ir štai vieną dieną upė tapo plati kaip niekada, ji pasidalijo į daugybę kanalų ir pakrantės raistų. O pagrindinė vaga įsiliejo į jūrą. Mažylis pasiekė tikslą. Svaigdamas nuo saulėje tviskančios jūros žavesio, su išdidžiu pasitenkinimu kartojo: – Štai aš ją pamačiau. Dabar jau žinau. Ančiukas susipažino su pakrantės užutėkiuose gyvenusiomis antimis, gervėmis... Tai buvo šauni draugija, bet Mažylis ilgėjosi savo šeimos. Keliaudamas jis neatpažįstamai pasikeitė, tapo dideliu, gražiu paukščiu didingai pakelta galva, aštriu snapu, plačiais galingais sparnais. „Namo grįšiu skriste“, – nusprendė ir pakilo į orą.

Ką padarė Mažylis kitą dieną? Kas kelionėje ančiuką svaigino? Kas jį išgąsdino? Koks buvo siaubūnas? Ką dar keliaudamas sutiko Mažylis? Kodėl ančiukas ilgėjosi namų, šeimos? Kaip Mažylis grįžo namo?

kanoja – sportinė valtis, irkluojama kastuvo pavidalo irklu, priklaupus ant vieno kelio

Iš italų kalbos vertė Rasa Paleckytė Kokia buvo Mažylio kelionė? Ką jis patyrė? Atpasakok pasirinktą teksto dalį. Kaip ančiukas pasikeitė? Kuo jis tapo? Papasakok. Raiškiai perskaityk pasakojimo ištrauką (nuo žodžių „Saulė kasryt...“ iki „Dabar jau žinau.“). Ką tu svajoji pamatyti, išgirsti, sužinoti? O gal jau įgyvendinai savo svajonę? Papasakok. Mažylis pats išsiaiškina, kur teka upė Pasakojame Mažylio patirtus įspūdžius

Paaiškink žodžių rašybą: įplaukė, įsiliejo, didingai, grėsmingo, nasrų, raistų, antis – antys, vingiavo. Įsidėmėk: išgąsdino, neatpažįstamai, užutėkis.

9


1.

MUMS REIKIA KO NORS YPATINGA Janina Degutytė

MANO LAIVAS Kokia jūra? Į ką panašus laivas? Su kuo jis lyginamas? Ką primena?

Kokių dar pasakų šalies vaizdų tu aprašytum, nupieštum?

Kurios eilėraščio eilutės kartojasi? Kodėl? Kodėl kelių sakinių pradžioje parašytas daugtaškis?

Tik šniokščia jūra putota. Kas man mažytės upės! Plaukia mano baltas laivas, Debesiu nutūpęs. Kur plaukiu – nepasakysiu. Paslaptis – mano kelias. ...Toj šaly ant aukšto medžio auga Žvaigždės ir dainelės. Toj šaly pilni upokšniai juoko, O šlaitai – cukruotais šonais. Po saulingą slėnį vaikšto briedžiai Su ragais raudonais. ...Ir bangos viršūnėj mano laivas. Gulbės plunksna – krinta ir kelias. ...O toli ant aukšto medžio auga Žvaigždės ir dainelės.

ciklas – čia: tos pačios temos (pavyzdžiui, žaidimų) eilėraščių grupė

Eilėraštis „Mano laivas“ yra iš Janinos Degutytės eilėraščių ciklo „Žaidimai“. Taigi ką žaidžia vaikas? Koks jo žaislas? Kas vaikui yra baltas laivas? Kur jo laivas plaukia? Poetė atskleidžia paslaptį: laivas plaukia į šalį, kuri gali būti tik pasakose. Kokie pasakų vaizdai atgyja kūrinyje? Nupiešk juos. Kuriuos vaizdus ne tik regi, bet ir girdi jų garsus? Įsižiūrėk į iliustraciją. Kas dailininkei šiame eilėraštyje itin reikšminga? Išmok eilėraštį „Mano laivas“ atmintinai – padeklamuok jį. Pasirink vieną užduotį: aprašyk kelią iš mokyklos namo arba iš namų į mokyklą: ką tu eidamas ar važiuodamas matai, girdi, jauti; sukurk eilėraštį apie praėjusią vasarą, atostogas.

10

Mokomės ir matyti, ir girdėti Aiškinamės, kodėl rašomas daugtaškis sakinio pradžioje

saulingas – saulėtas

• •


Iš „Vaikų enciklopedijos“

LAIVAS LAIVAI PLAUKIOJA UPĖSE, EŽERUOSE, JŪROSE, VANDENYNUOSE

Senovėje žmonės plaukiojo iš rąsto išskobtais luotais, iš lentų padarytomis valtimis. Yrėsi irklais. Vėliau pritaikė burę ir pradėjo statyti vėjo genamus burlaivius. Išradus garo mašiną, atsirado garlaiviai. Dabar dideli laivai statomi iš metalo, juos varo įvairūs varikliai. Keleiviniais laivais žmonės plaukia į turistines keliones, krovininiai laivai veža įvairius krovinius, prekes. Žvejai laivais plaukia į jūras ir vandenynus gaudyti žuvų.

Kur plaukioja laivai? Kuo plaukiojo senovės žmonės? Kuo yrėsi? Kas gena burlaivius? Kada atsirado garlaiviai? Iš ko dabar statomi dideli laivai? Kas juos varo? Kaip vadinami laivai, kuriais keliauja žmonės? Ką veža krovininiai laivai?

luotas – skobtinė valtis Papasakok, kuo žmonės plaukiojo senovėje ir kuo plaukioja dabar. Kodėl keitėsi plaukiojamosios transporto priemonės? Straipsnyje minimi keleiviniai ir krovininiai laivai. Kokių dar yra laivų? Kuo, tavo manymu, skiriasi Janinos Degutytės eilėraštis „Mano laivas“ ir enciklopedijos straipsnis „Laivas“? Rask nors tris skirtumus ir pasakyk klasės draugams. Sužinok, kodėl Lietuva vadinama jūrų valstybe. O dabar pasitikrink, ar tiksliai žinojai, ką reiškia šie j��rininkystės terminai. bortas denis kajutė kruizas regata

laivo korpuso šoninė siena horizontali laivo korpuso perdanga gyvenamoji laivo patalpa turistinė kelionė, pasivažinėjimas jūra sporto varžybos irklinėmis, burinėmis arba motorinėmis valtimis trapas – laiptai arba kopėčios, kuriomis įlipama ar išlipama iš laivo triumas – po deniu esanti patalpa kroviniams gabenti

korpusas – pagrindinė transporto priemonės dalis, prie kurios montuojamos, tvirtinamos kitos dalys Šie terminai aiškinami knygoje:

– – – – –

Susipažįstame su dalykinio teksto apie laivus ypatumais Plečiame savo žodyną jūrininkystės terminais

A. Každailis. „Laivai ir jūrininkai“

11


1.

MUMS REIKIA KO NORS YPATINGA

• Tekste vienas

sakinys su kitu sakiniu yra susieti – jie rišlūs.

• Ramunė savo

atpasakojimą suskirstė į dvi dalis – į dvi pastraipas.

• Teksto tema

ir pagrindinė mintis.

• Sakinys sudarytas iš tarpusavyje susijusių žodžių.

• Rašydami vieną sakinį nuo kito skiriame skyrybos ženklais, kalbėdami – pauzėmis.

• Pirmas sakinio žodis pradedamas rašyti didžiąja raide.

• Daugelyje sa-

kinių aiškiai įvardyti sakinio veikėjai ir ką jie veikia (veikė, veikdavo, veiks).

16

TEKSTAS  SAKINYS  ŽODIS  GARSAS Kodėl tarp žodžių tekstas  sakinys, sakinys  žodis, žodis  garsas yra dvikryptės rodyklės? Tekstas sudarytas iš sakinių, todėl rodyklė brėžiama iš teksto į sakinį. Antra vertus, sakinio prasmė dažniausiai paaiškėja tik tekste, todėl rodyklė ir eina iš sakinio į tekstą. Pavyzdžiui, sakinio Jis ėda tik klūpsčias be teksto nesuprasime (neaišku, kas jis, kodėl ėda tik klūpsčias). Pratęsk aiškinimą: Sakinys sudarytas... Ketvirtokė Ramunė atpasakojo jai labiausiai patikusią Petro Cvirkos apsakymo „Cukriniai avinėliai“ ištrauką.

T E K S T A S

Simuko gyvulėliai Simukas visus gyvulius savaip pakrikštijo. Veršiuką jis vadina Strakalu. Strakalas jaunas ir kvailas. Išgirsta bimbalą, širšę ar bitę – ir pasileidžia per laukus. Mažiausią avinuką Simukas vadina Vargdieniu. Avinukas kažkada susižeidė priekines kojas. Jis ėda tik klūpsčias. Simukas jį labiausiai myli ir su juo dalijasi duona.

Kas atsitiktų, jei tekste „Simuko gyvulėliai“ praleistume antrą sakinį? Kaip pradedama rašyti pastraipa? Kokia Ramunės atpasakojimo tema (apie ką ji rašo)? Kokia teksto pagrindinė mintis (ką Simukas ypač myli)? Pasakyk šio sakinio veikėją ir ką tas veikėjas veikė.

Simukas visus gyvulius savaip pakrikštijo. Ar sakinyje gali būti tik vienas žodis? Pagalvok, kodėl šie žodžiai nesudaro sakinio: Simukas, visi, gyvuliai, pakrikštyti. Kokie skyrybos ženklai gali būti sakinio gale? Įtvirtiname kalbos sandaros sampratą: tekstas, sakinys Kartojame III klasės kursą

S A K I N Y S


Pasakyk, kurios kalbos dalys yra aplink lapelį surašyti žodžiai. Vargdienis išgirsta kvailas švelniai Ž O D I S

gyvulius Simukas veršiukas

avinukas VEIKSMAŽODIS PRIEVEIKSMIS DAIKTAVARDIS BŪDVARDIS

vadina jaunas išsigando

bitę gano

labai

pamiškė

Strakalas

Kurias kalbos dalis jau žinai? Kuri kalbos dalis svarbiausia pasakojant įvykį? Ko netektų aprašymas, jeigu jame nebūtų būdvardžių? Kurie klausimai tau padeda be klaidų parašyti daiktavardžių galūnes? Pasakyk, kaip suskirstyti šie žodžiai: lazd yn as , ber-žy-nas. Paaiškink, ką reiškia šie žodžiai ir posakiai: klūpsčias, akys raibsta, pasileidžia per laukus.

OP!

R A I D Ė

Kuo skiriasi garsas nuo raidės? Kaip skirstomi lietuvių kalbos garsai? Kurių mišriųjų dvigarsių balsiai visada trumpi? Kodėl žodyje vyšnios yra 7 raidės, o tik 6 garsai? Prisimink daugiau žodžių, kuriuose raidžių būtų daugiau negu garsų. Kuris priebalsis visada minkštas? Kodėl žodyje bėgti tariame k, o rašome g? Įtvirtiname kalbos sandaros sampratą: žodis, garsas/raidė Kartojame III klasės kursą

G A R S A S

• Žodžius grupuo-

jame – skirstome kalbos dalimis.

• Žodžiai sudary-

ti iš reikšminių žodžio dalių: šaknies, galūnės, priesagos, priešdėlio.

• Žodį galima

skirstyti ir skiemenimis.

• Kiekvienas žo-

dis turi reikšmę, dažnai ir ne vieną. Pavyzdžiui, avis – 1) naminis gyvulys, laikomas vilnai ir mėsai; 2) nedrąsus, nuolaidus žmogus.

• Raidės žymi:

trumpuosius balsius (Simukas), ilguosius balsius (gyvulėlį), dvibalsius (laukas), mišriuosius dvigarsius (skirtingas).

17


Vida Plentaitė, Elena Marcelionienė

Pratybų sąsiuviniai Pirmasis sąsiuvinis Antrasis sąsiuvinis Trečiasis sąsiuvinis Ketvirtasis sąsiuvinis Mokytojo knyga (su kompaktine plokštele) Testai

PIRMOJI KNYGA

Vadovėlis Pirmoji knyga Antroji knyga Trečioji knyga Ketvirtoji knyga

4

NAUJASIS ŠALTINIS

Vadovėlio „Naujasis šaltinis“ komplektą IV klasei sudaro:

Pirmoji knyga

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose ISBN 978-5-430-05639-1

4_SALTINIO_1_knygos_virselis.ind1 1

5/16/2011 2:58:24 PM


Naujasis saltinis 4 klasei