KĄ TURĖTUME ŽINOTI APIE SENUOSIUS RAŠTUS IR JŲ KALBĄ
Apibendrinkime
. .
Atsiverskime Mikalojaus Daukšos „Katekizmą“ (1595) ir pabandykime perskaityti jo pradžią. Kairėje pusėje tekstas parašytas taip, kaip rašė pats Mikalojus Daukša, o dešinėje jis perrašytas dabartine rašyba.
\1\ DK 1,1 DK 1,2 DK 1,3 DK 1,4 DK 1,5 DK 1,6 DK 1,7
KATHE= CHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRI+ WALVS.
DK 1,8 PARASZITAS PER DK 1,9 D. IAKVBA LEDESDK 1,10 MA [...].
PARAŠYTAS PER D[aktarą] JOKŪBĄ LEDESMĄ [...].
DK 1,12 DK 1,13 DK 1,14 DK 1,15 DK 1,16 DK 1,17
Išguldytas iš Liežuvio Lankiško ing Lietuvišką per Kunigą Mikalojų Daukšą Kan[au]nyką Žemaičių.
Igulditas i Liu= wio Lnkißko ing Lietu= wißka per Kuniga Mi= kałoiu Daugßa Ká= nonika Ʒemai= cʒiu.
DK 1,18 Iſpáuſtas Wilniuie DK 1,19 Metůſ vgimímo DK 1,20 Wießpaties 1595{.}
. .
Kaip matome, pirmųjų knygų autoriai rašė kiek kitaip negu mes, nes to meto abėcėlėje dar nebuvo visų dabartinių lietuviškų raidžių. Kitokia buvo ir pati lietuvių kalba: šiandien sakome ne „Parašytas per d[aktarą] Jokūbą ledesmą“, o parašytas d[aktaro] Jokūbo Ledesmos“; ne „Išgul-
16
(1) KATEKIZMAS ARBA MOKSLAS KIEKVIENAM KRIKŠČIONI[UI] PRIVALUS.
Išspaustas Vilniuje Metuose užgimimo Viešpaties 1595 [...]
dytas iš Liežuvio Lankiško ing Lietuvišką per Kunigą Mikalojų Daukšą“, o „Išverstas iš lenkų kalbos į lietuvių kunigo Mikalojaus Daukšos“ ne „Išspaustas Vilniuje Metuose...“, o „Išspausdintas Vilniuje... metais“ ir pan.