Issuu on Google+


Turinys ·

Apie vadovėlį 4 1 skyrius. Kalba kaip socialinis reiškinys

· ·

6

1. Kam kalbininkams reikia žemėlapių 8 2. Ką turėtume žinoti apie senuosius raštus ir jų kalbą 3. Ko ieškome senuosiuose raštuose 18 Sakome, rašome, klausome 20 4. Kaip turėtume skaityti negrožinį tekstą 20 5. Atpažįstame teksto tipus 26 Kuriame ir apibendriname 30

2 skyrius. Leksika 6. 7. 8. 9. 10.

·

· · · ··

34

·

14

Vartotini skoliniai – tikrieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai Nevartotini skoliniai – svetimybės ir hibridai 42 Nevartotini skoliniai – vertiniai ir reikšmės skoliniai 46 Atpažįstame ir taisome reikšmės skolinius 50 Įdomioji leksika – archaizmai ir istorizmai 54 Sakome, rašome, klausome 58 11. Privatusis ir viešasis kalbėjimas: panašumai ir skirtumai 12. Kalbėjimo tikslas – informuoti 64 13. Pagrindiniai aiškinimo modeliai 68 Kuriame ir apibendriname 72

·

3 skyrius. Fonetika ir kirčiavimas 14. 15. 16. 17.

· ·

· · ··

··

76

·

36

·

58

· ··

Daugiau sužinokime apie balsius, jų tarimą ir rašybą 78 Balsiai [a], [a·] ir [e], [e·]: kaip juos veikia kirtis 82 Kaip tariame ir rašome supanašėjusius priebalsius 86 Mokomės kirčiuoti sistemiškai 90 Sakome, rašome, klausome 94 18. Kalbėjimo tikslas – įtikinti 94 19. Argumentavimas, remiantis patirtimi ir kitais šaltiniais 100 Kuriame ir apibendriname 106

·· · ·

4 skyrius. Morfologija: žodžių daryba ir rašyba 20. 21. 22. 23. 24.

·

·

·

110

Kartojame žodžio dalis ir žodžių darybą 112 Skiriame trumpuosius ir ilguosius balsius žodžio šaknyje Kartojame nosinių raidžių rašybą žodžio šaknyje 120 Kaip rašome priešdėlius 124 Priesagų rašymas 128 Sakome, rašome, klausome 134 25. Kaip sudominti klausytoją 134 26. Diskusija 140 Kuriame ir apibendriname 144

· ·· · · · · ·· ·

Mokymosi žingsniai

·

·

116

148

Kaip dirbti poromis 148 Kaip dirbti grupėmis 149 Kaip parengti pranešimą 150 3


Turinys 5 skyrius. Morfologija: kalbos dalys

··

27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34.

·

4

Kartojame kalbos dalis 6 Mokomės skaitvardžio 12 Kaip kaitomi kiekiniai skaitvardžiai 18 Kaip kaitomi kelintiniai skaitvardžiai 24 Mokomės įvardžio 28 Taisyklingai vartokime įvardžius 34 Mokomės prieveiksmio 38 Prieveiksmių rašyba 42 Sakome, rašome, klausome 48 35. Nuo diskusijos prie diskusinio straipsnio 48 36. Rašome diskusinio straipsnio įžangą 54 37. Kuriame diskusinio straipsnio pastraipą 58 Kuriame ir apibendriname 62

·

6 skyrius. Sintaksė 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52.

·

· · · ·

66

·· ·

·

··

· ··

Kartojame sakinio dalis 68 Išmokime veiksnį 72 Išmokime tarinį 78 Kaip derinti veiksnį ir tarinį 84 Mokomės papildinio ir jo raiškos 90 96 Kada ir kaip skiriame pažyminį Mokomės vietos, laiko, būdo aplinkybių 102 Susipažįstame su tikslo, priežasties, sąlygos aplinkybėmis 108 Kaip skiriame tiesioginę kalbą 112 Sakome, rašome, klausome 118 Dalykinis rašymas – pristatymas 118 Kuriame aiškinamuosius tekstus: pasiaiškinimą, proceso aprašymą Mokomės įtikinti: reklama 130 Privatusis rašymas – dienoraštis 134 Knygos veikėjo dienoraštis 140 Alternatyvi kūrinio pabaiga 146 Kuriame ir apibendriname 150

Mokymosi žingsniai

·

154

· · · · · ·· · · ·· · ·· ·

·

·

124

Kaip rašyti samprotavimą 154 Kaip pasirengti diskusijai 156 Kaip rašyti diskusinį straipsnį 158

3


Apie vadovėlį

Skyriaus pradžios atlanka

Temos nagrinėjimo atlanka

Apibendrinimo atlanka

Mokymosi žingsniai

4

Mielieji mokiniai! Serijos „Šok“ „Lietuvių kalbos vadovėlis VII klasei“ yra vadovėlių „Žaidžiu žodžiu“ V klasei ir „Vėl žaidžiu žodžiu“ VI klasei tęsinys. Jis toliau mokys rimtai ir žaismingai bendrauti su lietuvišku žodžiu. Kartu daug įdomių dalykų padės sužinoti iš kalbos istorijos, toliau plės jūsų akiratį, mokys būti kultūringais Lietuvõs piliečiais. Vadovėlis mokys ne tik kalbos, bet ir kaip reikia mokytis apskritai. O kaip? Taigi aptarkime mokymosi žingsnius: 1. Išsikelkime veiklos tikslus. Apgalvokime, ko sieksime, ir numatykime uždavinius (pavyzdžiui, parašyti rašinį, parengti interviu, tinkamai pasirengti turistiniam žygiui, iškepti skanius blynus...). 2. Suplanuokime, ką, kada ir kaip darysime. 3. Kryptingai veikime. Pasinaudokime tuo, ką jau žinome ir mokame (remkimės patirtimi). Naujos informacijos ieškokime knygose, internete, kituose šaltiniuose. Mokykimės ne tik vieni, bet ir kartu su draugais. Būkime dėmesingi, susikaupę. Pasikliaukime tomis savybėmis, kurios padeda patirti sėkmę. Susidūrę su sunkumais ar nepavykus ko padaryti, nenusiminkime, o atkakliai ieškokime išeities, prašykime pagalbos. 4. Apmąstykime ir įvertinkime savo siekius ir rezultatus. Ar viskas pavyko, gal reikėtų ką patobulinti daryti kitaip? Tokia darbo ir veiklos kryptis, jos nuoseklumas pravers ne tik mokykloje, bet ir gyvenime. Kad gebėtume mokytis ne tik vadovaujami mokytojo, bet ir savarankiškai, turime perprasti vadovėlio struktūrą. Taigi vadovėlį sudaro šeši kalbos pažinimo skyriai. Į kiekvieną iš jų įeina ir kalbos vartojimo skyrelis, pavadintas „Sakome, rašome, klausome“. Jie toliau mokys būti gerais skaitytojais, klausytojais, kalbėtojais ir rašytojais. Kiekvienas skyrius baigiamas apibendrinimu „Kuriame ir Šiandien

Apibendrinkime

Kartosime ir mokysimės

Atsiverskime

Įsidėmėkime!

Atlikime

Tai svarbu!

Tai įdomu!


KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

1 skyrius

apibendriname“. Jame rasime daugiau kalbos pažinimo ir vartojimo užduočių, galėsime pasitikrinti, ko ir kaip esame išmokę. Vadovėlio skyrius sudaro temos. Vienai temai skiriamos viena, dvi arba trys atlankos. Taisyklingai vartoti lietuvių kalbą mokysimės ir per kitų mokomųjų dalykų pamokas – literatūros, istorijos, geografijos, matematikos, informacinių technologijų... Būkime smalsūs ir atidūs lietuvių kalbai!

Šiandien – temos dalis, kur nurodoma, ko ir kaip mokysimės. Čia sužinosime, ką turėtume išmokti per pamoką.

Kartosime ir mokysimės – šioje dalyje primenama tai, ko jau mokėmės V ir VI klasėje, atsakoma į rūpimą klausimą: kuo ši tema svarbi ir kodėl jos reikia gyvenime.

Tai svarbu! – čia pateikiamos svarbiausios išvados ir taisyklės – viskas, ką reikia išmokti.

Apibendrinkime – temos dalis, skatinanti įtvirtinti teoriją.

Atsiverskime – nuoroda, ką galėtume paskaityti, jeigu norėtume daugiau sužinoti einama tema.

Įsidėmėkime! – dalis, kurioje aiškinama tema.

Atlikime – temos užduotys, kurios padės pasitikrinti, kaip supratome temą, ar gebame įgytas žinias taikyti praktiškai. Žvaigždutės prie užduočių žymi sudėtingumą: juo jų daugiau, juo sunkesnis darbas mūsų laukia. Pilku apskritimu pažymėtos užduotys atliekamos remiantis mokymosi žingsniais.

Tai įdomu! – pamokos dalis, kuria baigiama kiekviena tema. Čia rasime kalbos įdomybių, įvairių tekstų ir užduočių, kurias atlikdami ne tik pažaisime su lietuvišku žodžiu, bet ir pašmaikštausime, galėsime atskleisti savo kūrybiškumą ir išradingumą.

5


1

Kam kalbininkams reikia žemėlapių Šiandien

. . .

Prisiminsime, kam kalbininkams reikia žemėlapių. Sužinosime, kas yra „Lietuvių kalbos atlasas“. Aptarsime, kaip „Lietuvių kalbos atlasas“ yra sudarytas ir ką iš jo galima sužinoti. Susipažinsime su iškiliausiais „Lietuvių kalbos atlaso“ kūrėjais.

.

Kartosime ir mokysimės Kiekvienas pasakys, kad žemėlapis yra žemės lapas. Pavyzdžiui, VI klasės geografijos vadovėlyje „Mūsų daug – pasaulis vienas“ sužinojome, kaip vaizduojama Žemė, išmatavome ir pavaizdavome jos paviršių žemėlapyje. Tačiau žemėlapius braižo ne tik geografai. Jau penktoje klasėje (prisiminkime temą „Iš turistinės kuprinės“) sužinojome, kad ir kalbininkai žemėlapiuose sutartiniais ženklais moka pažymėti visus tarmių, patarmių, šnektų ir šnektelių ypatumus. Štai, pavyzdžiui, tarmių žemėlapyje jie nubrėžė lietuvių tarmių ribas. Įsižiūrėkime į jį atidžiau. Kur yra rytai, vakarai, šiaurė ir pietūs? Gal pamenate, kaip per geografijos pamoką atsakėte į klausimą: į kokias etnografines sritis skirstoma Lietuvà? Atsakymas tiks ir šiai lietuvių kalbos pamokai. Atkreipkime dėmesį, kaip vadinamos aukštaičių ir žemaičių patarmės. Susipažinkime su tarmių žemėlapio legenda. Kurios tarmės (patarmės) plote jūs gyvenate? Kuriai šnektų grupei priklauso jūsų vietovės šnekta? Jeigu esate miesto gyventojas, apibūdinkite, kaip kalbama gimtojo miesto apylinkėse. Apie kalbos raidą sprendžiame ne iš pavienio fakto, o iš jų visumos. Todėl kalbininkams vieno žemėlapio maža. Taigi šiandien daugiau sužinokime apie žemėlapių rinkinius – atlasus. Ir konkrečiai apie „Lietuvių kalbos ãtlasą“, kuriuo, kaip ir didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“, pagrįstai didžiuojamės. 8


KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

1 skyrius

Įsidėmėkime! XIX amžiaus pabaigoje kalbai tirti pradėti taikyti geografijos metodai. Sudaryti ir pavienių kalbų ar tarmių grupių atlasa – t. y. žemėlapių rinkiniai, kuriuose grafiškai parodytas įvairių žodžių, jų garsų, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės reiškinių paplitimas. Atsirado net atskira kalbotyros šaka – lingvstinė geogrãfija, arba geolingvstika1. Pirmieji kalbos atlasai buvo išleisti Prancūzìjoje ir Vokietìjoje. O lingvistinės geografijos pradininku laikomas šveicarų ir prancūzų kalbininkas Žiulis Žiljeronas (Jules Gilliéron, 1854–1926). „Lietuvių kalbos atlasui“ medžiaga pradėta rinkti gerokai vėliau – antrojoje XX a. pusėje. 1951 m. buvo išleista „Lietuvių kalbos ãtlaso medžiagos rinkimo programa“. Šios programos autoriais ir ãtlaso sumanytojais laikytini kalbininkai Juozas Balčikonis (1885–1969) ir Juozas Senkus (1907–1970).

Juozas Balčikonis

mokslininkų, mokytojų, studentų ir kitų talkininkų. Visi jie buvo savanoriai. Iki 1970 m. visa reikiama medžiaga buvo surinkta ir pradėti braižyti žemėlapiai. Taigi spėta surinkti kalbos duomenų iš nykstančių šnektų tiek Lietuvojè (apie Kenavę, Máišiagalą, Nemenčnę, Pabéržę, Butrimónis, Ešiškes, Kalesninkùs, Rdninkus, ŠaĨčininkus, Šalčininkėliùs ir kt.), tiek už jos ribų – Baltarùsijoje (Breslaujõs, Varanãvo, Ródūnios, Zetelos apylinkėse) ir Lénkijoje (Sein ir Pùnsko apylinkėse). Dabar šios tradicinės lietuvių šnektos jau daug kur arba visai sunyko, arba visiškai merdi.

Juozas Senkus

Tarmių duomenys rinkti penkiolika metų pagal iš anksto sudarytą planą iš daugiau kaip 800 gyvenamųjų vietovių, tarp jų ir esančių už Lietuvõs ribų. Tiriant lietuvių šnektas, įrašyta garso daugiau kaip 30 000 metrų magnetinės juostos, kitos medžiagos surinkta daugiau kaip 15 000 puslapių rankraščių. Ãtlaso medžiagą rinko daugiau kaip 600 žmonių –

Juozas Senkus ekspedicijoje

1

Geo... [graikų gē – žemė] – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su Žemės rutuliu, žeme, Žemės pluta.

9


KAM KALBININKAMS REIKIA ŽEMĖLAPIŲ

Tai svarbu!

.

Surinktos medžiagos pagrindu išleisti trys „Lietuvių kalbos atlaso“ tomai („Leksika“, 1977; „Fonetika“, 1982; „Morfologija“, 1991). Redaktoriai Elena Grinaveckienė (1928–1999) ir Kazys Morkūnas (1929–2008). Kiekvieną tomą sudaro žemėlapių rinkinys ir žemėlapių komentarų knyga. Iš viso Lietuvõs kalbininkai nubraižė ir paaiškino 376 žemėlapius. Juose atsispindi daugiau kaip 560 įvairių lietuvių kalbos reiškinių. O jeigu prie jų pridėtume ir tai, kas su-

.

Elena Grinaveckienė

.

rašyta komentaruose, išeitų per du tūkstančius įvairių įvairiausių kalbos duomenų. Už šį reikšmingą kalbotyros darbą svarbiausiems autoriams ir sudarytojams buvo paskirta Lietuvõs Respùblikos mokslo premija (1994).

Apibendrinkime

.

Įsižiūrėkime į vieną iš „Lietuvių kalbos atlaso“ žemėlapių.

Klėties pavadinimas (9) kltis kltė svinas špýkeris ir var.

Aruodo pavadinimas (10a) arúodas miegà

10

Kazys Morkūnas


1 skyrius

KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

.

Panagrinėkime jį. Štai, pavyzdžiui, tradicinis ūkinis pastatas, kuriame laikyti grūdai, buvo vadinamas dvejopai – klėtimi arba svirnu. Kai kur (nustatykite kur) jie vartojami pramaišiui. Tačiau abu pavadinimai yra gan seni (abu užrašyti net lietuvių kalbos salose už Lietuvõs ribų) ir sudarė vientisą plotą. Kaip matyti, labiau paplitusi klėtis (arba klėtė), kuri kalbininkų siejama su veiksmažodžiu kloti. Šis žodis vartojamas vakarinėje ir vidurinėje Lietuvõs dalyje, o rytinėje dalyje išplitęs svirnas (plg. su veiksmažodžiu sverti).

Aukštaičių klėtis

Atlikime ❶ * Paaiškinkite, kaip sudarytas ir ką reiškia terminas geolingvistika. ❷ * Išsirašykite kalbininkų, labiausiai nusipelniusių „Lietuvių kalbos atlasui“, pavardes. Pasirenkite plačiau papasakoti bent apie vieną iš jų. Susidarykite pranešimo planą. Medžiagos ieškokite „Lietuvių kalbos enciklopedijoje“, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ ar internete – „Lietuvių kalbininkų sąvade“ (2003; žr. http://www.emokykla.lt/svetaines/kalbininkai/index.htm). ❸ ** Perskaitykite skyrelį „Tai įdomu!“ Gervėtiškių vartotus būdvardžius dirblùs, darbnùs išnagrinėkite žodžio dalimis ir darybos požiūriu.

Atsiverskime

. . .

Lietuvių kalbos atlasas. 1 Leksika. Vilnius: Mokslas, 1977, p. 47, žemėl. Nr. 11. Lietuvių kalbos enciklopedija. Sudarė Kazys Morkūnas. Redagavo Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. Kazys Morkūnas. Apie lingvistinę geografiją. Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis. Vilnius: Mokslas, 1980, p. 41–52.

❹ ** Iš klasės draugų pabandykite išklausti, pavyzdžiui, kaip vadinami rankos pirštai. Dirbdami poromis, pasirenkite ir užsirašykite klausimus, kuriuos užduosite. Pabūkite klausėjais: apklauskite bent tris klasės draugus. Pabandykite paaiškinti, kaip atsirado jums žinomi rankos pirštų pavadinimai.

11


KAM KALBININKAMS REIKIA ŽEMĖLAPIŲ

❺ *** Susipažinkite su internetiniu kompiuteriniu „Lietuvių tarmių žodynu“ (žr. http://www.emokykla.lt/cd/tarmes/Tarmes/Index.htm). Raskite jame kaimo pavadinimų žemėlapį ir jį aprašykite: nurodykite, kaip kaimas vadinamas tarmėse. Kaip jis vadinamas jūsų krašte? ❻ *** Įsižiūrėkite į bendrą lietuvių ir latvių tarmių žemėlapį. Pabandykite jį pakomentuoti. Kuris žodis – balandis ar karvelis – yra vartojamas latvių kalboje?

la. balodis lie. balandis (76) la. balodis lie. balandis lie. karvelis

12


KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

1 skyrius

Tai įdomu! Renkant tarmių duomenis pagal iš anksto sudarytas programas ar anketas, ne viską vienodai lengva išklausti. Lengviausia sužinoti, kaip tarmėje vadinamas koks nors konkretus daiktas. Tačiau daug sunkiau išgirsti norimus būdvardžius, veiksmažodžius, prieveiksmius, įvairius kitus žodžius. Kad norimą gramatinę formą, žodį ar posakį tarmės atstovas pavartotų, reikia tam tikros situacijos, o kad ji natūraliai susidarytų, gali prisieiti labai ilgai laukti. Kokių nelauktų atsakymų tarmės tyrėjas gali išgirsti iš savo pašnekovo, rodo tokie pavyzdžiai. Prityręs lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkėjas Vytautas Vitkauskas, norėdamas sužinoti, katra esamojo laiko III asmens forma – dū̃žta ar duñža – vartojama, ir šiaip, ir taip klausinėjo seną žemaitį, bet tas vis negalėjo suprasti, ko iš jo nori. Pagaliau rinkėjas, netekęs kantrybės ir nustojęs vilties, jau norėjo palikti senuką, bet, pamatęs ant tvoros užmautą puodynę, apsidžiaugė, griebė ją ir vėl kreipėsi į tarmės atstovą: – Kas atsitinka puodynei, jei aš ją trenkiu į žemę? – O kas gi, vakali, daugiau gali atsitikti? Lieka šukės, – atsakė patenkintas senukas, manydamas, jog pagaliau išaiškino savo įkyriam svečiui taip, kaip anas norėjęs. Ne lengviau sekėsi ir Gervčių apylinkėje (Baltarùsija) kartą dirbusiam dialektologui Aloyzui Vidugiriui. Tuokart jam rūpėjo sužinoti, ar vietos lietuvių šnekta vartoja vietoj darbštùs kitą būdvardį. Kad šnektos atstovui būtų aiškiau, ko iš jo norima, buvo paklausta maždaug taip: – Kaip vadinasi žmogus, kuris nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro vis kruta1 ir kruta?

Tačiau užkalbintasis, matyt, nebuvo didelis darbo mėgėjas, nes net nepagalvojęs išpyškino: – Gi durnas2. Tik iš kitų gervėtiškių pavyko sužinoti, kad vietoj darbštùs jie vartoja dirblùs, darbnùs.

Kazys Morkūnas. Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis. Vilnius: Mokslas, 1980.

1 2

Gervėčių šnektoje krutėti reiškia „dirbti“. Durnas (svet., ntk.) – kvailas; paikas.

13


2

Ką turėtume žinoti apie senuosius raštus ir jų kalbą Šiandien

. . .

Aptarsime, kaip buvo rašomos pirmosios lietuviškos knygos. Susipažinsime su senosios rašomosios lietuvių kalbos variantais. Mokysimės skaityti senuosius raštus.

Kartosime ir mokysimės Šeštoje klasėje sužinojome, kad, atsiradus lietuviškam raštui, iškilo bendros visai Letuvai kalbos būtinybė, nes ja reikėjo ne tik susikalbėti, bet ir mokėti rašyti bei skaityti pagal tas pačias rašto taisykles. Tarmės šiam reikalui netiko. Pirmosios lietuviškos knygos pasirodė XVI amžiuje. Jų autoriai rašė savo gimtąja tarme, todėl iš šių knygų kalbininkai gali atpažinti svarbiausius to meto tarmių bruožus. Kiekvienas autorius stengėsi, kad jį kuo geriau suprastų ir kitų tarmių atstovai, todėl rašydamas vartojo ir kitoms tarmėms būdingų žodžių ar posakių. Taigi rašto kalba neabejotinai skyrėsi nuo to meto šnekamosios kalbos. Ką iš senųjų raštų galima sužinoti apie bendrinės kalbos raidą, pakalbėkime plačiau. Mat iš senųjų raštų kalbos mokslininkai nustatė net tris skirtingus lietuvių rašomosios kalbos variantus – vakarinį, vidurinį ir rytinį. Kiekviename iš jų atsispindi svarbiausios to meto lietuvių kalbos tarmių ypatybės.

Įsidėmėkime! Vakariniù rãšomosios kalbõs variántu rašė pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo parengtas „Katekizmas“ – pasirodė 1547 m. Karaliáučiuje. Autorius buvo kilęs iš žemaičių tarmės ploto, todėl rašė žemaitiškai su gausiomis vakarų

14


1 skyrius

KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

aukštaičių tarmės priemaišomis. Vėlesnėse savo knygose Mažvydas vis labiau taikėsi prie ano meto Prūsijos kunigaikštystės, kur pats gyveno, daugumos gyventojų vartojamos vakarų aukštaičių tarmės. Lietuvõs valstybėje nuo XVI amžiaus formavosi du rašomosios kalbos variantai. Viduriniù rãšomosios kalbõs variántu rašė Mikolajus Daukša, gimęs netoli Kėdáinių (raskite šį miestą žemėlapyje). Rytnis rãšomosios kalbõs variántas susidarė Lietuvõs valstybės centre – sostinėje Vìlniuje ir jos apylinkėse (raskite žemėlapyje). Šiuo rašomosios kalbos variantu rašė Konstantinas Sirvydas.

Antanas Rimantas Šakalys. Martynas Mažvydas. 1978

Antanas Rimantas Šakalys. Mikalojus Daukša. 1978

Tai svarbu!

.

Visi rašomosios kalbos variantai nesunkiai atpažįstami iš senųjų ą, ę ir mišriųjų dvigarsių am, an, em, en bei nevienodo minkštojo priebalsio l prieš e, ė tarimo.

Rašomosios lietuvių kalbos variantai Rašomosios kalbos variantai

.

*ą, *ę1

am, an, em, en

l prieš e ir ė

Vakarinis

nepakitę

nepakitę

minkštasis

Vidurinis

nepakitę

nepakitę

kietasis (kaip ł2)

Rytinis

pakitę: kaip ų, į

pakitę: kaip um, un, im, in

kietasis (kaip ł)

Vakariniame rašomosios kalbos variante šie kalbos garsai išlaikyti nepakitę, viduriniame – išlaikyti sveiki ą, ę ir am, an, em, en, pvz.: žąsis, tęstis ir samtis, ranka, pempė, penki (juos išlaikė ir Prūsijoje vartota rašomoji kalba), tačiau buvo tariamas kietasis priebalsis l prieš e tipo balsius bei dvibalsius, pvz., rašė łedas, net ładas „ledas“, łėkti „lėkti“, saułы „saulę“. Prūsijos lietuviai čia turėjo minkštą l, tarė ir rašė ledas, lėkti, saulę.

1

Žvaigždute žymimos atkurtos formos. 2 Raidė ł kietajam priebalsiui žymėti buvo pasiskolinta iš lenkų kalbos abėcėlės.

15


KĄ TURĖTUME ŽINOTI APIE SENUOSIUS RAŠTUS IR JŲ KALBĄ

Apibendrinkime

. .

Atsiverskime Mikalojaus Daukšos „Katekizmą“ (1595) ir pabandykime perskaityti jo pradžią. Kairėje pusėje tekstas parašytas taip, kaip rašė pats Mikalojus Daukša, o dešinėje jis perrašytas dabartine rašyba.

\1\ DK 1,1 DK 1,2 DK 1,3 DK 1,4 DK 1,5 DK 1,6 DK 1,7

KATHE= CHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRI+ WALVS.

DK 1,8 PARASZITAS PER DK 1,9 D. IAKVBA LEDESDK 1,10 MA [...].

PARAŠYTAS PER D[aktarą] JOKŪBĄ LEDESMĄ [...].

DK 1,12 DK 1,13 DK 1,14 DK 1,15 DK 1,16 DK 1,17

Išguldytas iš Liežuvio Lankiško ing Lietuvišką per Kunigą Mikalojų Daukšą Kan[au]nyką Žemaičių.

Igulditas i Liu= wio Lnkißko ing Lietu= wißka per Kuniga Mi= kałoiu Daugßa Ká= nonika Ʒemai= cʒiu.

DK 1,18 Iſpáuſtas Wilniuie DK 1,19 Metůſ vgimímo DK 1,20 Wießpaties 1595{.}

. .

Kaip matome, pirmųjų knygų autoriai rašė kiek kitaip negu mes, nes to meto abėcėlėje dar nebuvo visų dabartinių lietuviškų raidžių. Kitokia buvo ir pati lietuvių kalba: šiandien sakome ne „Parašytas per d[aktarą] Jokūbą ledesmą“, o parašytas d[aktaro] Jokūbo Ledesmos“; ne „Išgul-

16

(1) KATEKIZMAS ARBA MOKSLAS KIEKVIENAM KRIKŠČIONI[UI] PRIVALUS.

Išspaustas Vilniuje Metuose užgimimo Viešpaties 1595 [...]

dytas iš Liežuvio Lankiško ing Lietuvišką per Kunigą Mikalojų Daukšą“, o „Išverstas iš lenkų kalbos į lietuvių kunigo Mikalojaus Daukšos“ ne „Išspaustas Vilniuje Metuose...“, o „Išspausdintas Vilniuje... metais“ ir pan.


1 skyrius

KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

Atlikime

Atsiverskime

❶ * Prisiminkite, ką Mikalojaus Daukšos ištraukoje reiškia žodis liežuvis. Kokia buvo šio žodžio reikšmė? Jei reikia, pasitikrinkite V klasės vadovėlyje „Žaidžiu žodžiu“ arba didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (arba www.lkz.lt). ❷ * Įsižiūrėkite į Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ ištrauką. Parašykite, kokiomis raidėmis jis žymėjo lietuviškus garsus [uo], [v], [š], [ž].

. . .

Lietuvių kalbos istorija. Teksto autorė Danguolė Mikulėnienė. Kaunas: Šviesa, 2008, p. 13–31. Lietuvių kalbos žinynas. Sudarė Pranas Kniūkšta. Kaunas: Šviesa, 2008, p. 26–31. Sigitas Narbutas. Senosios Lietuvos raštija. Kaunas: Šviesa, 2006.

❸ ** Sudarykite senųjų rašmenų ir jų atitikmenų sąvadą. Senaisiais rašmenimis parašykite palinkėjimą suolo draugui ar draugei ir duokite jam (jai) perskaityti. Išrinkite gražiausią palinkėjimą. ❹ ** Ką jums, kaip būsimiesiems mokslininkams, sako Mikalojaus Daukšos parašytas žodis Lankißko = Lankiško = lenkiško? ❺ *** Pamąstykite, kuris dabartinis prielinksnis slypi senajame prielinksnyje ing = ing. Savo nuomonę pagrįskite. Jei reikia, pasitikrinkite didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (arba www.lkz.lt). ❻ *** Skyrelyje „Tai įdomu!“ perskaitykite Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ ištrauką. Raskite žodžių, kuriais galite įrodyti, kad tekstas parašytas rytiniu rašomosios kalbos variantu.

Tai įdomu! Rytinis rašomosios kalbos variantas išsirutuliojo iš rytų aukštaičių tarmės, kur ą, ę ir am, an, em, en buvo verčiami ų, į ir um, un, im, in (tarta žųsis, tįsti ir sumtis, runka, pimpė, pinki). Priebalsis l ir čia buvo kietinamas (kaip Vìdurio Lietuvojè). O štai Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ ištrauka:

PUNKTAS I.

PUNKTAS I

Dweiokias apſedimas żmo+ gaus nuog Welino. WIenas ira vnt ku= no / kitas vnt du= śios. Vnt kuno re= tay / vnt duśios danay priſitinka. PS II 46–51

Dvejoki(a)s apsėdimas žmogaus nuog Velino. VIenas yra unt kūno / kitas unt dūšios. Unt kūno retai / unt dūšios dažnai prisitinka. PS II 46–51

17


3

Ko ieškome senuosiuose raštuose Šiandien

. . .

Plačiau susipažinsime su pirmąja lietuviška knyga. Toliau mokysimės skaityti senuosius raštus. Sužinosime, kas ir kaip per keturis amžius pakito lietuvių kalboje.

Kartosime ir mokysimės Senuosius raštus skaityti ne taip paprasta. Reikia gerai išmanyti senovinius rašmenis ir rašybą, kad iš raidžių sudėtum žodžius. O ir sudėtas žodis ne visada suprantamas. Kartais visai neatpažįstama jo forma, kartais – reikšmė. Pabandykime perskaityti ir panagrinėti pirmosios lietuviškos knygos ištrauką. Kaip pamenate, ši knyga parašyta vakariniu rašomosios kalbos variantu, taigi kalbos ypatybėmis nuo dabartinės lietuvių kalbos turėtų būti mažiausiai nutolusi. Pasižiūrėkime, kaip yra iš tikrųjų.

Įsidėmėkime! Martynas Mažvydas kreipiasi į skaitytojus taip:

Vpaminagimas. PRaſchau aſch ius Letuwinikus ir ſʒe= maicʒius miloſius bralius ir ſeſeris, preg= tam ir vpaminaiu ius per Pȧnȧ Ieſuſa Chriſtuſa at pirktagi bei iſʒganitagi muſu idant ta trumpa makſla iſchmaktumbet ijr wiſada atmintumbet, ſunus iuſu ir ſchei= mina turit iſchmakiti.

Upaminajimas Prašau aš jus Lietuvinykus ir žemaičius mi[e]luosius bralius ir seseris, priegtam ir upaminaju jus per Paną Jėzusą Christusą at pirktąjį bei išganytąjį mūsų idant tą trumpą makslą išmaktumbėt ir visada atmintumbėt, sūnus jūsų ir šeimyną turit išmakyti.

Martynas Mažvydas. Katekizmas, p. 39 Jau pats pirmasis žodis Vpaminagimas = Upaminajimas mums nesuprantamas. Nerastume jo ir žodyne, nes tai slaviškas skolinys, reiškiantis „priminimas“. O kaip lietuviški žodžiai? Panagrinėkime, kaip kinta jų fonetika. Ką reiškia Martyno Mažvydo bralius = bralius, Pȧnȧ = Paną, at pirktagi = at pirktąjį, iſʒganitagi = išganytąjį, makſla iſchmaktumbet = makslą išmaktumbėt, iſchmakiti = išmakyti? Viskas paaiškėja, jeigu vietoj a šiuose žodžiuose skaitome o (brolius, Poną, atpirktojį, išganytojį, mokslą išmoktumbėt, išmokyti). Taigi vienas skirtumas akivaizdus – XVI amžiuje lietuvių kalboje

18

vietoj dabartinio ilgojo balsio [o·] buvo tariamas ilgasis [a·]! Vadinasi, dabartinis [o·] yra kilęs iš senojo baltiškojo *ā. O dabar atkreipkime akis į morfologiją. Kas pasakys, ką reiškia Mažvydo pavartotos formos iſchmaktumbet = išmaktumbėt (t. y. išmoktumbėt), atmintumbet = atmintumbėt? Jei ne priesaga -b-, gražiausiai perskaitytume tariamosios nuosakos veiksmažodžius – išmoktumėt, atmintumėt... Taip ir yra. Seniau tariamosios nuosakos formos buvo ilgesnės – (aš) atmintumbiau, (tu) atmintumbei, (jis, ji) atmintų... Kaip matome, per keturis šimtus metų šie veiksmažodžiai sutrumpėjo ir supaprastėjo.


1 skyrius

KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

Apibendrinkime

Tai svarbu!

.

.

Taigi drąsiai galime teigti, kad kalboje, kaip ir visur kitur, veikia kalbos ekonomijos dėsniai. Jei ką galima patrumpinti, ilgainiui tuo būtinai bus pasinaudota – žodžiai ir jų formos taip pat linkę trumpėti. Paprastai numetami ar išleidžiami galūnių balsiai. (Kaip čia neprisiminsi Salomėjos Nėries, kuri XX amžiuje dar rašė: „Ilgas pasakas mažiemus seka pirkioj vakarais.“ Šiandien sakome tik mažiems.) Ir apskritai dar penktoje klasėje sakėme, kad lietuvių kalboje labai ilgi žodžiai nemėgstami. Taigi trumpai, bet drūtai!

.

O dabar pabandykime visą Martyno Mažvydo ištrauką perrašyti dabartine lietuvių kalba: Priminimas Prašau aš jus, lietuvininkus ir žemaičius, mieluosius brolius ir seseris, prie to ir primenu jums per Poną Jėzų Kristų atpirkėją bei išganytoją mūsų, idant tą trumpą mokslą išmoktumėt ir visada atmintumėt, sūnus jūsų ir šeimyną turit išmokyti. Tikriausiai dar ne vieną kalbos skirtybę būsite pastebėję. Aptarkite tai kartu su mokytoju.

.

Atlikime ❶ * Paprastai visi cituoja šiuos pirmosios lietuviškos knygos žodžius. Paaiškinkite, ką Mažvydo laikais reiškė žodis permanyti.

Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit Ir tatai skaitydami permanykit. Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti, Ale1 to negalėjo nė vienu būdu gauti. ❷ * Dar kartą perskaitykite skyrelį „Apibendrinkime“. Paaiškinkite, kokius lietuvius Mažvydas vadina lietuvininkais. Jei reikia, remkitės žodynu ar enciklopedijomis. ❸ ** Pabandykite išsiaiškinti, ką Mažvydas turėjo galvoje rašydamas apie šeimyną. Kuri šio žodžio reikšmė labiausiai tiktų nagrinėtai ištraukai? ❹ ** Perskaitykite ir parašykite dabartine rašyba pateikiamą Mažvydo sakinį. Nepamirškite skyrybos. Paaiškinkite šio sakinio prasmę.

SVnus klauſikiet gimditaiu iuſſu. ❺ *** Mažvydo ištraukoje yra žodžių, kurie šiandien turi kitas galūnes – at pirktagi = at pirktąjį, t. y. atpirktojį, ir iſʒganitagi = išganytąjį, t. y. išganytojį. Kaip išlinksniuotumėte šiuos žodžius, jei gyventumėte Mažvydo laikais? ❻ *** Internete, enciklopedijose ir žodynuose raskite medžiagos, galinčios jums padėti skirti sąvokas žemaičiai, lietuvininkai, lietuviai. Parenkite trumpą pranešimą. 1

Ale (svet., ntk.) – bet, tačiau.

Atsiverskime

. .

Lietuvių kalbos istorija. Teksto autorė Danguolė Mikulėnienė. Kaunas: Šviesa, 2008, p. 13–31. Sigitas Narbutas. Senosios Lietuvos raštija. Kaunas: Šviesa, 2006.

Tai įdomu! Ar žinote, kad pirmuoju lietuvišku tekstu laikomi poteriai „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Tikiu Dievą Tėvą“ – 24 eilutės, pirmojoje XVI amžiaus pusėje ranka įrašytos paskutiniame 1503 m. Strasbūre išleistos knygos „Traktatas kunigams“ puslapyje? Manoma, kad lietuviškus poterius bus įrašęs koks pranciškonų vienuolis, nes knyga tuo metu priklausė Vìlniaus pranciškonų bibliotekai. Įrašas rastas 1962 m. Vìlniaus universiteto bibliotekoje. Pagal Lietuvių kalbos žinyną (Sudarė Pranas Kniūkšta. Kaunas: Šviesa, 2008)

19


Kuriame ir apibendriname Lietuvių tarmės ŽEMAIČIAI

AUKŠTAIČIAI Vakarų: kauniškiai ir šiauliškiai

Vakarų Šiaurės: telšiškiai ir kretingiškiai Pietų: raseiniškiai ir varniškiai

Rytų: vilniškiai, uteniškiai, kupiškėnai, anykštėnai, širvintiškiai, panevėžiškiai Pietų

1 * Pavartykite „Lietuvių kalbos atlasą“ ir savais žodžiais papasakokite, kaip jis sudarytas.

2

* Perskaitykite ištrauką apie žodžio ãtlasas kilmę. Kas bendra tarp žemėlapių rinkinio ir Atlanto vandenyno?

Atlantas

Senovės graikai tikėjo, jog buvęs toks galingas titanas Atlasas (graikiškai Atlas, kilmininkas Atlantos). Jo brolis – garsusis maištininkas Prometėjas, pavogęs iš Olimpo ugnį ir perdavęs ją žmonėms. Gana maištingas buvęs ir pats Atlasas, aktyviai dalyvavęs titanų sukilime prieš didžiuosius dievus. Kai sukilimas buvo numalšintas, dievai nepaklusnųjį Atlasą griežtai nubaudė: visą gyvenimą išsitempęs ant savo pečių jis turėjo laikyti dangaus skliautą. Leisdami įvairius žemėlapių rinkinius, jų viršeliuose autoriai dažniausiai pavaizduodavo ir aną vargšą titaną, ant pečių laikantį dangaus skliautą, tada kiekvienam būdavo aišku, jog graikų titano vardas ir žemėlapių knygos pavadinimas tai tas pats žodis. Mūsų ãtlasą latvių kalboje atitinka žodis atlants. Tai irgi to paties titano palikuonis. Tik čia apibendrinta jau ne vardininko, o kilmininko forma. Tos pačios kilmės yra ir Atlanto vandenynas. Anatomijoje atlántu vadina pirmąjį kaklo slankstelį, architektūroje – vyro pavidalo vertikalią atramą, kuri visiškai panaši į aną ant pečių dangaus skliautą laikantį titaną. Daugelyje pasaulio kalbų ãtlasu (palygink anglų atlas, latvių atlass) vadinamas ir tam tikras šilkinis audinys. Tačiau jis su graikų mitologijos titanu jokiais giminystės ryšiais nesusijęs: jam pradžią davė arabų kalbos žodis atlas „lygiai išaustas“. Pagal Algirdą Sabaliauską (Iš kur jie. Pasakojimas apie žodžių kilmę. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 1994)

30


KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

1 skyrius

3 ** Apibūdinkite žodžio ãtlasas kilmę. Raskite šį žodį tarptautinių žodžių žodynuose ir paaiškinkite, kaip jis apibrėžiamas.

4 ** Prisiminkite, kas yra skoliniai (jei reikia, atsiverskite serijos „Šok“ lietuvių kalbos vadovėlių „Žaidžiu žodžiu“ V klasei I knygą ir „Vėl žaidžiu žodžiu“ VI klasei I knygą). Perskaitykite Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištrauką. Išsirašykite nesuprantamus žodžius. Aptarkite juos dirbdami poromis. Atpažinkite skolinius ir parašykite jų taisyklingus lietuviškus pakaitalus. Jei dėl kurio žodžio abejojate, pasitikrinkite žodyne (žr. www.lkz.lt). Raiškiai perskaitykite poemos ištrauką.

Krūmus ir girias visokios ošino dainos, O laukus visur bei pievas skambino garsai. Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami žaidė Ir Sutvertojį linksmai rykaudami gyrė. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė Irgi bešūtydamos nei kulkos šaudė per orus, O paskui valgius prastus be priprovų valgė Ir prisivalgiusios pliuškėjo pasaką savo. Gervins ik debesių juodų dyvinai kopinėdams Ir nei verkdams irgi dejuodams skambino dangų; Bet tai ne verksmai, kad jis taip skambina šaukdams, Ne! jis nor pamokyt, kaip Dievo didė galybė Ir paukštelių balsuos yr didei stebuklinga.

Vytauto Kazimiero Jonyno iliustracija

Kristijonas Donelaitis. „Metai“ ir pasakėčios. Vilnius: Baltos lankos, 2002.

5

** Kokios morfologinės žodžių formos rodo, kad Donelaitis rašė tarmiškai? Raskite jas ir parašykite bendrine lietuvių kalba.

XVIII a. rašomosios lietuvių kalbos variantai VAKARINIS

VIDURINIS

Užduotį atlikite taip: gervins – gervinas... nor – nori...

RYTINIS

6 *** Kuriuo rašomosios lietuvių kalbos variantu rašė Kristijonas Donelaitis? Jei reikia, remkitės ne tik ištrauka, bet ir poemos autoriaus gyvenimo aprašymu (žr. serijos „Šok“ VII klasės literatūros vadovėlio I skyriaus „Švyturį“). Jei remsitės kitu šaltiniu, būtinai jį nurodykite. Jei pamiršote, kaip tai reikia daryti, atsiverskite serijos „Šok“ lietuvių kalbos vadovėlio „Vėl žaidžiu žodžiu“ VI klasei I knygą (p. 6–10).

31


Teksto tipai. Skaityk įdėmiai

T E K ST A S

Grožinis

Negrožinis

Teksto tipai

Samprotavimas

Aprašymas Pasakojimas Kaip kas atrodo Kas atsitiko

Kodėl (argumentai už ir argumentai prieš)

Skaityk įdėmiai!

1. Tekstą skaityk dalimis. Jei kas nors neaišku, pasirašyk klaustuką. 2. Perskaitęs teksto dalį, savais žodžiais pasiaiškink, ką perskaitei. 3. Grįžk prie pasirašyto klaustuko: dar kartą perskaityk nesuprastas vietas; tiksliai nusakyk, ko nesupranti; pasinaudok žodynais, schemomis, iliustracijomis ir pan; klausk mokytojo, draugų...

32


KALBA KAIP SOCIALINIS REIŠKINYS

1 skyrius

7 * Dar kartą perskaitykite pamokos „Kam kalbininkams reikia žemėlapių“ skyrelį „Tai įdomu!“ (p. 13). Parašykite, kokia jo tema, problema, koks tikslas.

8 ** Atsakykite į klausimus ir pasitikrinkite, kaip sekėsi suvokti pamokos „Kam kalbininkams reikia žemėlapių“ skyrelio „Tai įdomu!“ teksto pastraipas.

1 pastraipa Ką lengviausia sužinoti renkant tarmių duomenis? Kodėl sunku išgirsti norimus būdvardžius, prieveiksmius ir kitus žodžius? Kodėl tarmių tyrėjams būtina natūrali pokalbio situacija? 2 pastraipa Kodėl lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkėjui Vytautui Vitkauskui buvo svarbu sužinoti vartojamą esamojo laiko formą? Kodėl tyrėjas tiesiog nepaklausė senuko, kaip jis sako – dūžta ar dunža? Kuris žodis senuko atsakyme yra tarmiškas? Pakeiskite jį bendrinės kalbos žodžiu. 3 pastraipa Kokiu tikslu Gervčių apylinkės žmones kalbino dialektologas Aloyzas Vidugiris? Ar pašnekovas jį suprato? Kokius būdvardžius vietoj darbštus vartoja gervėtiškiai? Kodėl šis faktas svarbus kalbos tyrėjams?

9 *** Pasvarstykite, į kuriuos 8 užduoties klausimus atsakyti buvo sunkiausia. Parašykite tris patarimus, ką daryti, jei nesupranti skaitomo teksto.

10 * Dar kartą perskaitykite pamokos „Ką turėtume žinoti apie senuosius raštus ir jų kalbą“ skyrelį „Įsidėmėkime!“ (p. 14–15). Kurio tipo yra šis tekstas? Atsakymą pagrįskite.

11

** Atidžiai įsižiūrėkite į Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ iliustraciją (p. 16). Pasirinkite žiūrėjimo kryptį (iš apačios į viršų arba iš viršaus į apačią) ir parašykite vienos pastraipos aprašymą.

12 *** Parašykite samprotavimo pastraipą tema Kodėl mums svarbūs senieji raštai?

33


Serijos „Šok“ vadovėlio „Lietuvių kalba“ komplektą VII klasei sudaro: Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga Pratybų sąsiuviniai. Pirmasis sąsiuvinis. Antrasis sąsiuvinis Mokytojo knyga

. . .

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt


Lietuvių kalba VII