Page 1

Serijos „Šok“ vadovėlio „Geografija“ komplektą VIII klasei sudaro: Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga Pratybų sąsiuvinis

. .

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt


Turinys Apie vadovėlį

·

4

1 skyrius. Geografinis pažinimas

· ·

·

6

1.  Vienas ar du žemynai? 8 2.  Žemėlapių atsiradimas 10 3.  Žemėlapiai – geografinės informacijos šaltiniai 12 4.  Žemėlapių sudarymas 14 5.  Šiuolaikiniai žemėlapiai 16 6.  24 valandų pasaulis 18 1 skyriaus kartojimas 20 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 21

·

· · · · · ·

2 skyrius. Gamtinė geografija

·

22

1.  Žemės raida 24 2.  Ramios ir aktyvios Žemės plutos vietos 26 3.  Alpių ir Himalajų kalnų susidarymas 28 4.  Ledynai 30 5.  Požeminiai labirintai 32 6.  Vėjas ir oro masių judėjimas 34 7.  Klimatas ir jį lemiantys veiksniai 36 8.  Klimato juostos ir klimato tipai 38 9.  Nesvetingos vietos 42 10.  Kiek Žemėje yra vandenynų? 44 11.  Temperatūros ir druskingumo pasiskirstymas Pasaulio vandenyne 46 12.  Vandens judėjimas Pasaulio vandenyne 48

·

·

·

·

·

· ·

·

·

· ·

·

13.  Požeminiai vandenys. Pelkės 50 14.  Volgos ir Jangdzės upės 52 15.  Ladogos ir Kaspijos ežerai 54 16.  Gamtos ritmas ir geografinių zonų kaita 56 17.  Miškų įvairovė 60 18.  Gyvasis dirvožemis 62 19.  Žmogus – naikintojas ar kūrėjas? 64 2 skyriaus kartojimas 68 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 69

·

·

·

·

·

·

3 skyrius. Visuomeninė geografija

·

·

· · · 70

1. Gyventojų skaičius ir pasiskirstymas 72 2. Pasaulis tautų – margumynas 74 3. Pasaulio religijos, jų įtaka gyvenimo būdui 76 4. Augantys miestai 80 5. Valstybė ir valdžia 84 6. Turto pasiskirstymas valstybėse 86 7. Turtuolių ir vargšų pasaulis 88 8. Ūkinės veiklos samprata. Ekonomikos sistemos 90 9. Tarptautinė prekyba 92 10. Mokslo parkai ir slėniai 94 3 skyriaus kartojimas 96 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 97

·

· ·

·

Mokymosi žingsniai Ž odynėlis 102

·

·

·

·

98

· ·

·

·

3


Turinys 4 skyrius. Aplinkos pažinimas ir tyrimai 1. Europos ir Azijos regionai · 6 2. Atradėjų tautos 8 4 skyriaus kartojimas 10

·

4.1 skyrius. Azija

·

4

·

12

·

1. Azija – kontrastų žemynas 14 2. Azijos gamta 16 3. Vakarų Azija. Gamta ir gyventojai 20 4. Rytų Azija. Japonija 22 5. Kinija – pasaulio galiūnė 26 6. Pietų Azija. Indija 30 7. Arkties vandenynas 34 8. Gyvenimas prie ledinio vandenyno 36 9. Rusijos gamtos įvairovė 38 10. Rusijos gyventojai ir ūkis 40 4.1 skyriaus kartojimas 42

·

·

4.2 skyrius. Europa

·

·

44

·

·

·

·

·

· · ·

· ·

1. Europa nuo šiaurės iki pietų 46 2. Europos klimatas ir vandenys 48 3. Europos gyventojai ir ūkis 50 4. Europos Sąjunga 52 5. Šiaurės Europa 56 6. Vakarų Europa. Britų salos 58 7. Vokietija 60 8. Vidurio Europa 62 9. Pietų Europos gamtos sąlygos ir turizmas 10. Ne už jūrų marių, o mūsų kaimynės 66 4.2 skyriaus kartojimas 70

·

·

Mokymosi žingsniai Projektas 76 Žodynėlis 78

· ·

·

·

·

·

·

72

·

·

·

64

3


2 skyrius

GAMTINĖ GEOGRAFIJA

Man keista, švelniai tariant, kad žmonės, kuriems lemta gyventi nors ir kelis trumpus metus šioje planetoje, vadinamoje Žeme, ir kurie neketina gyventi tarsi atsiskyrėliai, užsisklendę celėse... gali būti visiškai abejingi Žemės sandarai, dėsniams ir faktams, nuo kurių priklauso ne tik jų ištaiga ir gerovė, bet ir jų sveikata ir netgi gyvybė, taip pat sveikata ir gyvybė jų vaikų ir visų kitų jų palikuonių. Čarlis Kingslis (Cherles Kingsley). Miesto geologija. 1877 m.

22


G E O G R A F I N I S PA Ž I N I M A S

1 skyrius

Šiame skyriuje • Nagrinėsite įvairią geografinę informaciją ir aiškinsitės bendruosius gamtos dėsnius, vykstančius skirtingose geografinėse sferose: • Žemės gelmėse ir paviršiuje; • atmosferoje; • Pasaulio vandenyne ir sausumos vandenyse; • gyvajame pasaulyje. • Nustatysite A. Poškos aplankyto krašto klimato tipą. Prognozuosite savo gyvenamosios vietovės orus.

23


1 .

Žemės raida Šią pamoką

Išsiaiškinsite, kas vaizduojama geochronologinėje skalėje, ir susipažinsite su Žemės geologine raida. Analizuodami tektoninius žemėlapius, rasite geologinės Žemės raidos ir dabartinio Žemės paviršiaus ryšį.

.

Tai įdomu Jeigu visus 4,6 mlrd. Žemės geologinės raidos metų pavaizduotume laikrodžio ciferblate, tai išryškėtų laikas, per kurį geologiniai procesai kūrė mūsų planetą. Taigi pirmosios 2 val. 52 min. – visiška nežinia. Iki 4 val. 20 min. mūsų planeta buvo tuščia dykynė, tada atsirado bakterijų ir dumblių. 10 val. 30 min. jūras užvaldė bestuburiai. 11 val. 15 min. sausumoje suklestėjo dinozaurai. o jau po 25 min. juos pakeitė paukščiai ir žinduoliai. Ir tik likus pusei minutės iki vidurnakčio pasirodė žmogus. Paskutinioji dešimtoji sekundės dalis – tai civilizacijų istorija. jus Mezozo jus zo leo Pa

644 mlrd. m.

Paleozòjus Prasidėjo prieš 570 mln. metų

i n is Že m ė s is tor

ij o

Ar

s

Žemės laikrodis

6 val.

Periodai, jų trukmė (milijonais metų) Kvartèras Neogènas Paleogènas

2 29 42

Kreidà

70

Jurà

70

Triãsas

45

Pèrmas

40

Karbònas

65

Devònas

55

Silgras

28

ordovOkas

72

Kámbras

60

Proterozòjus Prasidėjo prieš 2500 mln. metų Prekámbras ArchNjus

2100 >2000

2 pav. Geochronologinė skalė

3 val.

2500 mlrd. m.

24

Mezozòjus Prasidėjo prieš 250 mln. metų

1 pav. Fosilijos Žemės sluoksniuose ch aj

7%

Kainozòjus Prasidėjo prieš 65 mln. metų

3960 mlrd. m.

)

ri o Pr i e k a m Pro t e oz oj u s

(8

Eros

12 val. Žmogaus atsiradimas

Kainozojus

9 val.

Žemė, kokia ji yra dabar, susidarė ne iš karto. jos raida buvo ilga. Geologai Žemės raidą skirsto į milijonus metų trukusius geologinius laikotarpius eràs, o šias – į periodùs. Kiekvienas geologinis laikotarpis Žemės gelmėse paliko savo pėdsakų – uolienų sluoksnių, kuriuose yra vertingų naudingųjų iškasenų. Sluoksniai kartais kaitaliojasi su kitomis nuogulomis (1 pav.). iš panašių sluoksnių, tik kur kas storesnių, įvairesnių ir skirtingos mineralinės sudėties, susidariusi visa Žemės pluta. Patyrinėkite Žemės plutos uolienų susidarymo chronologinę seką amžių geochronologinėje skalėje (2 pav.). Geochronologinė skalė yra nagrinėjama iš apačios į viršų, nes tokia tvarka įvairiais geologiniais periodais formavosi gelmių sluoksniai. Žemės paviršiaus formos atsiranda ir kinta dėl procesų, vykstančių giliai Žemės gelmėse, paviršiuje ir atmosferoje. Pavyzdžiui, lietuvõs teritorija buvo apsemta jūros, joje lėtai klostėsi nuosėdinės uolienos. Paviršiui iškilus, išorinės gamtos jėgos (saulė, oras, vanduo, gyvieji organizmai) jį ardė, lygino. Žemės plutai lėtai grimztant arba kylant, o jūrai užliejant sausumą ir vėl atsitraukiant, vandenys nuskalaudavo nemažą dalį iki tol susiklosčiusių uolienų sluoksnių.

Žemės pluta buvo nestabili ne tik seniau, ji nestabili ir dabar. Vykstant horizontaliems tektoniniams judesiams, formuojasi kalnai, kinta žemynų ir vandenynų kontūrai. Dėl tektoninių judesių įtrūksta uolienos, raukšlėjasi ir formuojasi kalnai. toks procesas vadinamas kal­ nódara. Mechaniški Žemės plutos ir viršutinės mantijos poslinkiai,


2 skyrius

GAMTINĖ GEOGRAFIJA

raukšlėjantys Žemės plutą sudarančias uolienas ir išryškėjantys Žemės paviršiaus reljefe, vadinami tektòniniais judesiaQs. Tektoninius judesius lydi žemės drebėjimai ir atgijantys ugnikalniai. Dažniausiai tektoniniai judesiai vyksta tebesiformuojančiose kalnuotose srityse – Alpėse, Karpatuose, Kaukaze (4 pav.). Tokiose vietose Žemės plutoje vis dar atsiveria tektoninių lūžių ir plyšių. Kalnai tarsi turi savo gyvenimą – kyla, keičia formas, žemėja. Kaip ir bet koks darinys Žemėje, pamažu jie dūlėja – apvalėja jų viršūnės, kalnai tampa plokščiakalniais. Temperatūrų svyravimai skaldo ir trupina uolienas. Kalnų papėdėse susidaro nuobirų. Sniegas ir ledynai ardo uolienas, o nuolaužas nuneša ir suklosto žemesnėse vietose. Ledynui tirpstant formuojasi kalnų upės, jos išgraužia stačius slėnius. Ilgainiui dūlėjimo ir erozijos veikiami kalnai žemėja – pamažu formuojasi lygumos. Atsinaujinę Žemės plutos judesiai vėl gali iškelti vietovę. Prasideda naujas kalnų formavimosi ir kaitos etapas. Kalnai, iškilę prieš 400 mln. metų, pavyzdžiui, Kaledonijos, Kazachijos kalvynas, dabar yra žemi, sudūlėję. Prieš 250 mln. metų susiformavę VokietOjos vidutinio aukščio kalnai – Harcas, Švarcvaldas, Vogėzai, PrancūzOjos  – Centrinis masyvas, Rùsijos Uralas – turi suapvalėjusias viršūnes, yra neaukšti (3 pav.). Sparčiai tebekylantys kalnai – Alpės, Kaukazas, Pamyras, Tian Šanis – puikuojasi smailiomis viršūnėmis, giliais slėniais, stačiais šlaitais, nuo kurių kriokliais krinta kalnų upeliai (4 pav.). Stabiliose Žemės plutos srityse, kur žemės drebėjimų beveik nebūna, jie kartais vis dėlto juntami kaip stiprių žemės drebėjimo židinių, esančių aktyviose seisminėse zonose, tolimi atgarsiai. Raskite šias seis­ mines zonas žemėlapyje ir išvardykite ten stūksančius keletą kalnų. Vienas iš būdų nustatyti tikslesnį kalnų amžių yra uolienose randamų suakmenėjusių gyvūnų ir augalų liekanų – fosOlijų – tyrimas. Organizmai, gyvenę tam tikrame geologinės istorijos periode, turi savitų bruožų. Fosilijos, randamos kalnų uolienose, pasakoja ne tik apie kalnų atsiradimą, bet ir apie jų amžių, tuo laiku augusią augaliją ir gyvūniją (1 pav.).

Klausimai ir užduotys ❶ Pagal 2 paveikslėlio skalę nusakykite, kokia era seniausia. Kokioje eroje mes dabar gyvename? Palyginkite tektoninį ir pasaulio gamtinį žemėlapius. Įvardykite 2–3 ❷ vėliausia susiformavusias kalnų sistemas. ❸ Naudodamiesi gamtiniu žemėlapiu ir geochronologine skale, palyginkite Tibeto kalnyną ir Uralo kalnus. Nustatykite jų formavimosi laikotarpius. Įvardykite, kuo skiriasi šios paviršiaus formos. Kodėl?

3 pav. Išorinių Žemės jėgų apardyti kalnai

4 pav. Alpių kalnai

.  . 

Šią pamoką sužinojote, kad ...

Kalnai formavosi skirtingais geologiniais laikotarpiais. Kalnų amžių galima nustatyti pagal geochronologinėje skalėje vaizduojamas eras ir periodus.

25


2 .

Ramios ir aktyvios Žemės plutos vietos Šią pamoką

Prisiminsite litosferos plokščių judėjimo kryptis, litosferoje vykstančius procesus ir jų padarinius. Nustatysite judrių ir stabilių Žemės plutos sričių skirtumus, išsiaiškinsite jų reljefo formas.

.

Prisiminkite – litosfera yra žemýninė ir vandenýninė. ji suskilusi į nevienodo dydžio litosferos plokštes. Veikiamos vidinių Žemės jėgų, litosferos plokštės lėtai juda skirtingomis kryptimis. judėdamos jos stumia viena kitą, tolsta arba prasilenkia (1 pav.). litosferos plokščių sandūrose raukšlėjasi Žemės pluta, formuojasi kalnai, vandenynuose – įdubos ir povandeniniai kalnagūbriai, vyksta ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai, kuriuos dažnai lydi cunamiai, purvo nuošliaužos ir kitos stichinės nelaimės.

Eurazijos plokštė Šiaurės Amerikos plokštė

Tai įdomu Nors Lietuvà įsikūrusi ant ramios platformos, čia taip pat užfiksuojama žemės drebėjimų. Tačiau mūsų šalis niekada nebuvo žemės drebėjimo epicentre. Kita vertus, kartais jaučiame iš kitų Europos vietų atsklindančias žemės drebėjimų bangas. Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ minima, kad 1328 m. SkOrsnemunėje taip sudrebėjo žemė, kad rodėsi – sugrius pilis. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado srityje (Rùsija) įvykęs žemės drebėjimas buvo jaučiamas ir Lietuvojè.

IV–V Kaliningrado sritis

IV

III–IV

II–III Vilnius

I–IV skaitmenys žymi žemės drebėjimo intensyvumą.

26

Kokosų plokštė

Naskos plokštė

Karibų plokštė

Ramiojo vandenyno plokštė

Kinijos plokštė

Afrikos plokštė

Irano plokštė Arabijos plokštė

filipinų plokštė

Somalio plokštė

Pietų Amerikos plokštė

Indijos–Australijos plokštė

Dreiko plokštė

Antarktidos plokštė Nustatytos ir spėjamos Žemės plutos plokščių ribos Plokščių slinkimo kryptys Tektoniniai lūžiai

Seisminės sritys Sausumos ir vandenynų dugno ugnikalniai Žemės drebėjimų epicentrai

cunamio grėsmės sritys

1 pav. Litosferos plokščių sandūros vietos

Viršutinę litosferos dalį sudaro Žemės pluta – vienas ant kito sugulę įvairių uolienų sluoksniai (2, 3 pav.). juos nuolat silpniau ar stipriau veikia įvairūs mantijos ir branduolio vidiniai procesai. Žemėje skiriamos tektòniškai rãmios ir aktỹvios srOtys. Pastarosios yra plokščių sandūrose. Ramios, sąlygiškai stabilios Žemės plutos sritys vadinamos platfòrmomis (5 pav.). jos sudaro visų žemynų ir vandenynų pagrindą. Platformos susidarė kadaise buvusių kalnų vietose. Kalnus veikė vidinės ir išorinės Žemės jėgos. Veikiami išorinių jėgų, jie dūlėjo ir žemėjo. Vidinės jėgos kėlė Žemės plutą, todėl apačioje uolienos skilinėjo, raukšlėjosi. Vyko metamorfizãcijos procèsai. taip susiformavo kietasis platformos pamatas.


2 skyrius

GAMTINĖ GEOGRAFIJA

Baltijos skydas

LondonoBrabanto masyvas Karpatai

Ukrainos skydas

Alpės Pirėnai

Apeninai

Atlasas

2 pav. Žemės uolienų sluoksniai

3 pav. Kristalinis paviršiaus pamatas

Formuojantis Žemės plutai, ilgainiui kai kurios platformų dalys grimzdo, buvo apsemtos jūrų. ant kieto metamorfinių ir magminių uolienų pagrindo sugulė nuosėdinių nuogulų sluoksniai. Kai kurias platformų sritis vidinės Žemės jėgos nuolat kėlė, todėl metamorfiškasis jų pamatas iškilo į paviršių. tokios sritys vadinamos skỹdais. europoje esama Báltijos ir ukraOnos skydų (4 ir 5 pav.). Platformos yra nevienodo amžiaus. Vienos susiformavo prieš 2,5– 3,5 mlrd. metų (Rytų europos platforma), kitos gerokai vėliau (Vakarų Sibiro platforma). Platformų paviršiuje dažniausia plyti lygumos. Pavyzdžiui, Rytų europos platformos teritorijoje – Rytų europos lyguma. lietuvõs teritorija yra ant senos, stabilios Žemės plutos – Rytų europos platformos. tačiau ir čia litosfera pamažu juda. Kartais galima pajusti ir nedidelių žemės drebėjimų.

Senoji platforma Seniausiojo raukšlėjimosi sritys (laikotarpis truko nuo 1200 iki 570 mln. metų) Senojo raukšlėjimosi sritys (laikotarpis truko nuo 460 iki 230 mln. metų) Naujojo raukšlėjimosi sritis paslanki iki šiol Lūžių zonos

4 pav. Europos tektoninė struktūra

Skydas Nuosėdinės uolienos Kristalinės uolienos

5 pav. Platformos tektoninė struktūra

Klausimai ir užduotys ❶ Nusakykite du pagrindinius platformos bruožus. ❷ Išnagrinėkite 1 paveikslėlį ir nustatykite, kokie procesai vyksta plokščių sandūrose. Paaiškinkite jų padarinius. ❸ Palyginkite 2, 3, 4 paveikslėlius. Nustatykite, kokios paviršiaus formos atitinka platformos sritį. ❹ Naudodamiesi atlasu, raskite Europos skydus. Palyginkite juos su gamtiniu žemėlapiu. Kokios Žemės paviršiaus formos plyti skydų teritorijose? ❺ Pagal 1 paveikslėlį nustatykite, kokioje tektoninėje srityje yra Lietuvà. Padiskutuokite, kodėl mūsų šalies Žemės gelmės kartais būna neramios. Kaip elgtumėtės užklupti žemės drebėjimo?

. .

Šią pamoką sužinojote, kad ...

Ramios Žemės plutos sritys yra nevienodo amžiaus ir struktūros. Aktyviose srityse formuojasi kalnai, o ramiose plyti lygumos.

27


9 Žemėje esama gyvenamų vietų, kuriose klimatas itin nepalankus. tai sritys, kur iškrinta daug ar labai mažai kritulių. Gyventojai patiria įvairiausių sunkumų, jei ištisus metus karšta ar šalta, smarkiai svyruoja oro temperatūra. Žmonių gyvenimą sunkina amžinas įšalas, liūtys, sausros, uraganai ir kitos su klimatu susijusios negandos. Pakeliaukime po keletą jų. a r k T I e s va N d e N y N a s Grenlandijos jūra

spicbergeno salos

Šiaurės Žemė Naujoji Žemė

Nordkiūno kyš.

Norvegijos jūra

d.. Britanijos s. airijos s.

s -li

Kolos p-lis

Narodnajos k.

Rytų

volg a

l

Ba

Pirėnų p-lis

viduržemio jūra viduržemio

p-lis

ra

ji jū no

AfRIKA

2 pav. Samių būstas

3 pav. Mongòlijos gyvenvietė

❷ Samiai, dar vadinami lapiais, – tai atšiau-

❸ Mongolai stato surenkamuosius būstus –

riosios Laplandijos gyventojai, kurie seniau vertėsi elnių auginimu, medžiokle ir žūkle. Laplandija vadinamos Šiáurės Norvègijos, Švèdijos, Súomijos ir Rùsijai priklausančios Kolos pusiasalio sritys. Samiai nuo seno buvo klajokliai, bet pamažu tradicinis jų gyvenimo būdas keičiasi. Jie myli savo atšiauraus krašto gamtą, saugo ją. Niekada žuvų ir paukščių negaudo daugiau, nei reikia šeimai pamaitinti. Teigiama, kad samiai yra vienintelė žinoma tauta nė karto su niekuo nekariavusi.

42

Vakarų Sibiro lyguma

s

do

1 pav. Islándijos tradicinis namas

Č

o pus Taimyr je nis eju s Ž

ai

lamanšo sąs. Monblano k. Biskajos įl.

Gibraltaro sąs.

o bė

aln lo k

sp ijo av in d an sk

Ura

au

❶ Klimato sąlygos ir medienos stygius islandams pasiūlė išeitį, kuri vėliau tapo šios šalies išskirtiniu požymiu. Tai velėna dengti namai. Tokio namo pamatai gana tvirti, sukloti iš plokščių akmenų. Ant jų konstruojamas namo karkasas, kuris apkamšomas dviem velėnos sluoksniais. Ši tradicija – protėvių vikingų palikimas. Dabar islandai garsėja kaip geri žvejai, avių ir arklių augintojai. Ūkiai įsikūrę upių slėniuose, miestai – tik prie jūros. Islandų tauta labai savita. Čia, kaip ir Norvègijoje ar Švèdijoje, galima aptikti žemėlapių su pažymėtomis vietomis, kur dažnai pasirodo troliai ar kitos mitinės būtybės.

karos jūra

Barenco jūra

las

Tyrinėsite, kur Europoje ir Azijoje yra nesvetingų vietų, kas joms būdinga. Sužinosite, kaip gyvena žmonės nepalankaus klimato sąlygomis.

Nesvetingos vietos

Tobo

. .

Šią pamoką

jurtas. Iš medinių karčių supina karkasą, kurį aptraukia veltiniu. Tokiame būste šilta, vietos pakanka ir 5–6 asmenų šeimai. Jurtą lengva išardyti ir perkelti į kitą vietą. Net dabar 60 % Mongòlijos gyventojų gyvena jurtose. Panašias jako vilnos palapines stato Tibeto klajokliai, gyvenantys beveik 3 km aukštyje kalnų apsuptyje. Tiesa, dabar dažnas žiemai turi pasistatęs namelį, kuriame įtaisytos Saulės baterijos energiją naudoja patalpoms apšviesti. Tačiau vasarą nameliai ištuštėja ir klajokliai kaip prieš tūkstančius metų išgena savo gyvulius į vasaros ganyklas.

man

o įl.

arabijos jū


❹ Įprasta manyti, kad nesvetingos vie-

tos – tos, kur atšiauru ir šalta. Tačiau Žemėje esama vietovių, kur labai karšta ir drėgna. Žmonės priversti taikytis prie tokio klimato. Viena iš Indonèzijos salų tautelių vadinami čigonais. Mat jie tradiciškai gyvena valtyse ir yra klajoklai. Šie žmonės gaudo jūros šliužus ir apie 200 žuvų rūšių. Jie į sausumą išlipa tik pasipildyti gėlo vandens atsargų, parduoti laimikį ir palaidoti mirusiuosus.

4 pav. Gyvenimas ant vandens

na t čia K am

ochotsko jūra s ac

s

ha

- li s

lin

os .

Ge

r rytų kinijos kinijos jūra

Ur

ša

na

s

ji no

lto

udzijamos

s usI s raM NyNa de

va N

am ūra

sp ko

alnagūbris

ka

r igi

ly ko

Sta no k

anas

jūra

Čiukčių p-lis

Če rsk oja io k al ns nag ko k al ūbri n ag s ūbris

na

Sibiro

vrangelio s. Čiukčių

rytų sibiro jūra ja

Ve rch

Ind

Vidurio

a len

ūra

Naujojo sibiro salos

laptevų jūra

linis

Čeliuskino kyš.

siasalis

Žemu

2 skyrius

GAMTINĖ GEOGRAFIJA

Indostano p-lis

Pietų inijos jūra

inų

Filipinų jūra

p os lak

ba

os

sal

Maanų am and jūra

andamanų ndamanų salos

Filipinų dubuma

p Fili

Indokinijos

ų įdu Filipin

Bengalijos įl.

Mindanao s.

-lis . ss tro ma su

INdIjos va N d e N y N a s

Molukų s.

avos jūra javos javos s. javos

5 pav. Šveicãrijos Alpių gyvenvietė

6 pav. Beduinų namai iš smėlio. SOrija

❺ Gyvenimas kalnuose savitas ir sudėtin-

❻ Beduinai – tauta, pasklidusi Arabijos pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje. Jie puikiai susitvarko su gyvenimo dykumose sunkumais. Rūsčios gyvenimo sąlygos turėjo didelės įtakos beduinų bendruomenėms ir jų kultūrai. Šie dykumų žmonės laikosi papročio neatstumti nė vieno pakeleivio. Prašalaičius jie priima smėlio namuose ir pasiūlo kavos su kardamonu.

gas. Gilių slėnių šlaituose glaudžiasi kaimai ir miesteliai, vingiuotomis gatvelėmis. Alpių kai kuriuose kaimuose dar esama medinių namų. Jų pusrūsiuose laikomi gyvuliai, troboje gyvenama, o palėpėje prikimšta šieno. Taigi viskas telpa viename pastate. Ir šilta, ir patogu. Kad sienojai nepūtų, jie statomi ant aukštų akmeninių pamatų. Dvišlaičiai stogai – sniegui nuslysti. Snieguoti kalnai, praeityje atskyrę savo gyventojus nuo pasaulio, dabar traukia turistus.

AU S T R A L I J A

Klausimai ir užduotys ❶ Įvardykite, kokiose klimato juostose ir kokių klimato tipų sąlygomis ypač sunku gyventi žmonėms. Padiskutuokite, kodėl. ❷ Dirbkite poromis. Pateikite pavyzdžių, kaip žmonės prisitaiko gyventi sudėtingomis klimato sąlygomis. Kodėl jie ten gyvena? ❸ Dirbkite poromis arba grupėmis. Remdamiesi papildoma informacija, parenkite pristatymą, iliustruojantį žmonių išradingumą prisitaikyti prie gamtos negandų.

. .

Šią pamoką sužinojote, kad ...

Nesvetingų vietų yra visose Europos ir Azijos klimato juostose. Žmonės prisitaikė ir gyvena ir nepalankiausio klimato sąlygomis.

43


107 kg

4,5 kg

5,3 kg

193 g

10 000

5,3 kg

100 000

8,1 kg

Išsiaiškinsite priežastis, kodėl žmogus keičia aplinką. Aptarsite teigiamus ir neigiamus žmogaus ūkinės veiklos padarinius. Numatysite keletą gamtos apsaugos priemonių.

Žmogus naikintojas Žmogus nuo seno norėjo gyventi geriau, patogiau, todėl nuolat keitė supančią aplinką. Seniau žmogaus ūkinė veikla gamtai turėjo mažiau įtakos. Pavyzdžiui, miškų kirtimas lydimOnės žemdirbỹstės laikotarpiu (naujasis akmens amžius) nebuvo labai žalingas, žmonių senovėje būta nedaug, todėl, kai tik žmogus apleisdavo gyvenamąją vietovę, joje vėl suželdavo miškas. Gyventojų skaičius Žemėje didėja, todėl nuolat plečiamas valstybių ūkis. Augantis išteklių naudojimas neišvengiamai keičia aplinką: iškertama daugiau miškų, plečiami dirbamųjų laukų plotai, tiesiami keliai, didėja miestų teritorijos (1 pav.). Ištekliai senka, todėl žmogus turi juos racionaliaQ naudóti (2 pav.). Gamtos išteklių naudojimas priklauso nuo jų rūšies, ekonomikos planavimo, naujų žaliavų šaltinių, jų geografinio pasiskirstymo, išteklių taupymo arba antrinio išteklių panaudojimo. Vienas svarbiausių išteklių, kurio reikia žmogui ir visam gyvajam pasauliui, yra vanduo. Gėlojo vandens mažėja, o jo paklausa – didėja. Tačiau senkantys vandens ištekliai nėra pagrindinė problema. Daugiausia nerimo kelia didėjanti vandens tarša sunkiaisiais metalais, nevalytomis nuotekomis, chemikalais, kurie patenka iš žemės ūkio ir pramonės įmonių (3 pav.). Patekę į požeminius vandenis ir upes teršalai yra nešami toliau į jūras, kur srovės juos dar plačiau išnešioja. Dėl spartėjančios pramonės plėtros, iškastinio kuro deginimo, automobilių išmetamųjų dujų ypač teršiamas oras (4 pav.). Jis pasidaro 20,3 kg

. . .

Šią pamoką

Žmogus – naikintojas ar kūrėjas?

1,7 kg

19

0,01

1 pav. Kasybos rajonai, Čèkija

64

0,42 g

0,58 g 0,06 g

0,10

Aliuminis Stibis Chromas Varis Galis Germanis Auksas Hafnis n/a Indis Švinas Nikelis Fosforas Platina Rodis Sidabras Tantalas Alavas Uranas Cinkas

1

0,07 g 0,13 g 0,6 g

10

2g

20 g

76 g

92 g

1000

2 pav. Gamtos ištekliai 1 gyventojui per metus


2 skyrius

GAMTINĖ GEOGRAFIJA

3 pav. Vandens tarša

4 pav. Oro tarša

drumstas, patamsėja, prastėja matomumas. užterštu oru nemalonu kvėpuoti, dažnai jis būna kenksmingas bet kokiai gyvybei. nuo šių aitrių, vandenyje lengvai tirpstančių dujų žūva augalai, genda pastatai. Susimaišę su vandens garais teršalai sudaro rūką, vadinamąjį smògą. XViii a. dėl sparčiai augančios pramonės lòndono gyventojai jau žinojo, kas yra smogas ir vadino jį „lòndono rūkù“. Panašus smogas tais laikais tvyrojo ir Berlýne. Pastaraisiais metais smogas ėmė susidaryti daugelyje pasaulio miestų. nuolat judančios oro masės teršalus nuneša labai toli nuo tos vietos, kur jie buvo išmesti į orą. net ir už šimtų kilometrų užteršti debesys atneša rūgštųjį lietų, kuris rūgština dirvožemį, vandens telkinius, neigiamai veikia ir žmogaus organizmą. Besiplečiantis žemės ūkis, netinkamas ūkininkavimas pažeidžia dirvą (5 pav.). Sauso klimato srityse dėl lengvai pažeidžiamų dirvožemių (vėjo pustymas, druskėjimas, vandens trūkumas) susidaro dykumos. Žmogaus ūkinė veikla veikia ir gyvąjį pasaulį. nors mūsų planetoje atsiranda naujų augalų ir gyvūnų rūšių, tačiau sparčiai nyksta tos, kurios nesugeba prisitaikyti prie pokyčių. jas išsaugoti galima tik tada, kai saugomos ne atskiros rūšys, bet visa egzistuojanti joms būdinga ekosistemà (5, 6 pav.).

Aralo jūros pakrantė Aralo jūra nyksta sparčiau, nei buvo manoma. Nuo septintojo dešimtmečio jūra senka dėl nevykusio drėkinimo kanalų, kuriais teka iš jūros ište­ kančių upių vanduo, tvarkymo. Jūra, kadaise buvusi AQrijos dydžio, dabar sumažėjo keturis kartus ir suskilo į šiaurinę ir pietinę Aralo jūras. Jūrai pasitraukus lieka didžiuliai druskožemio plotai, keičiasi klimatas, šiltėja vasaros, šaltėja žiemos, o tai naikina visa, kas dar buvo likę po vietinės žvejybos pramonės. Be to, kylančios dulkių audros padeda plisti ligoms. Šiuos reiškinius mėginta stabdyti sodinant augalus, tačiau veltui.

Europa 2,6 %

Šiaurės Amerika 12,0 %

Pietų Amerika 8,6 %

Australija 10,6 % Azija 36,8 % Nedidelis Vidutinis Didelis Labai didelis

Afrika 29,4 %

Sausa Šalta Mažai pažeistos

6 pav. Pažeistos žemynų teritorijos

5 pav. Europos ir Azijos teritorijų pažeidžiamumas

65


Pripažinę, kad aplinka nyksta, – užterštas oras, vanduo ir dirvožemis, pasaulinis klimato atšilimas, ozono sluoksnio skylės, neatsinaujinančių gamtos ištek­lių eikvojimas, gyvūnų ir augalų rūšių nykimas, skurstanti biologinė įvairovė – turime nedelsdami imtis priemonių aplinkos žalai sustabdyti ir jos pusiausvyrai atkurti. Privalome saugoti pasaulio gamtinę ir kultūrinę įvairovę ir užtikrinti darnią jos plėtrą dėl dabarties ir ateities kartų.

7 pav. Lietuvõs asocijuotųjų UNESCO mokyklų konferencija: užduotys gamtoje

Tai įdomu UNESCO skatina saugoti pasaulio paveldą suvokiant biologinės ir kultūrinės įvairovės sąsajas ir plečiant žinias apie tai. Siekiama šia kryptimi ugdyti pasaulio visuomenę. Į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą yra įtrauktas VOlniaus senãmiestis, Ku_šių nerijà ir Valstýbinis KernavNs kulterinis rezervãtas. Tikimasi, kad toks pat statusas bus suteiktas ir Trãkų istòriniam nacionãliniam párkui.

a

Žmogus kūrėjas Gamta saugoma jau labai seniai. Gamtos, ypač gyvūnų, apsauga ilgai buvo glaudžiai susijusi su medžiokle. Medžiotojai rūpinosi, kad visada būtų gausu medžiojamųjų gyvūnų. Dabarties pasaulis kinta daug sparčiau negu kada nors seniau. Aplinkos apsaugai ir žmogaus ūkinės veiklos dermei turėtų būti skiriama daugiau dėmesio. Perėmus šių sričių siekius, pavyktų patenkinti svarbiausias žmogaus reikmes, pagerinti visų žmonių gyvenimo kokybę ir užtikrinti gamtos apsaugą (7 pav.). 1980 m. trijų tarptautinių institucijų – Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN), Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Laukinės gamtos fondo (WWF) – vardu buvo paskelbtas labai svarbus dokumentas – Pasaulio apsaugos strategija (angl. World Conservation Strategy). Ši strategija – tai pasaulio valstybių darniosios plėtros koncepcijos pagrindai. 1992 m. Rio de Žaneire (BrazOlija) Jungtinių Tautų surengtame valstybių vadovų susirinkime patvirtinta ilgalaikė visuomenės darnióji plėtrà (10 pav.). 1997 m. Kiote (Japònija) buvo pasirašytas protokolas, pagal kurį pramonės šalys per pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį pasižadėjo sumažinti šešių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Vienus gamtos ir kultūros objektus vertiname, nes tai protėvių palikimas, kiti objektai yra tiesiog gražūs, dar kiti – reikšmingi mokslui ar menui. Kultūros ir gamtos paveldas – mūsų tapatybės, pasaulėžiūros branduolys (8 pav.). Jis mena protėvių gyvenimą, todėl stengiamės jį išsaugoti.

b

8 pav. KernavN (a), Šiaurinė Dunojaus deltos dalis (b), Didžioji kinų siena (c)

66

c


2 skyrius

GAMTINĖ GEOGRAFIJA

a r k T I e s va N d e N y N a s

Indas

as ng Ga

jo rsi Pe sį l.

ano

Čitvango

keoladėjo

volongo

rytų kinijos jūra

gd

jan

kazirangos

akano kuširo Širakamio

Nampo salos

Šilino

sariskos sundarbano

Ha longo

Filipinų jūra

s

Pietų kinijos jūra

alo

Šri lankos s. ang. Thongo

s inų

ra

įl.

Filip

Bengalijos įl.

Taman Negaros

ruhūnų

. ss

tro

ma

su

INdIjos va N d e N y N a s

os .

aso

. gas o įl kon m Me sia

jū oji on

įl.

arabijos jūra o aden

Bramaputra sagarmathos

in

Fudži

ghė

Nanda devio

al

kamčiatkos ugnikalnių

s

Tian Šanio

ja

s

ud ra

AfRIKA

s

ja

dačigamo

om

am ūra

ar

ar

Badhyzo

eu fra ta

ch

Huan

Goremės

s ra Tig

sicilijos s.

viduržemio jūra

sa

Tunkos

Balchašo ež.

sy rd am ud

jūra

Plitvicos Pirino ežerų durmitoro

sočio

yš iu Ziuratkiulio s

ochotsko jūra

Baikalo ež. užbaikalės Pabaikalės

Gorskio

Irt

aralo jūra

s pijo

juodoji jūra

irk a

r a M u s I s va N d e N y N a s

no jus

dig

a lo

Baškirijos

astrachanės

du

In

nų s

las Tobo

s jūra

ltij o

a

kas

ordesos donjanos

volg

kuršių Nerijos samaros Belovežo

s

Biskajos įl. kink Teros Peneda Žereso Gibraltaro sąs.

Ba

inė Tunguska

o bė

vodlos ežero valdajaus

Žemu t

a

Šiaurės jūra a in

opalo

laplandijos

re

d. Britanijos s. Milžinų kelio airijos s. ežerų krašto

s

na ja

Farerų salos

eju

kenos ežero

lyn ko

nis

Norvegijos jūra

a len

je

San Majeno s.

Čiukčių jūra

rytų sibiro jūra

po

laptevų jūra

karos jūra Naujoji Žemė

japo nij jūra os

Barenco jūra

ja

spicbergeno salos

Grenlandijos jūra Špicbergeno

kalimantano s. sulavesio s.

Didžiajame Sichuano parke KOnijoje gyvena daugiau nei 30% pasaulio pandų.

9 pav. Saugomos teritorijos Visuomenė

Saugomos teritorijos statusas tam tikrai vietovei suteikiamas tik ištyrus ją ir joje esančius objektus, kraštovaizdžio gamtinius ir kultūrinius kompleksus (9 pav.). jei teritorija turi pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ar kitokią vertę, čia nustatomas specialusis režimas. Pirmieji europos nacionaliniai parkai įsteigti 1909 m. Švèdijoje. Daugiausia saugomų gamtos paminklų yra VokietOjoje, ispãnijoje, Švèdijoje. Daug nacionalinių parkų alpėse. Žymiausi europos nacionaliniai parkai: Gran Paradizas (itãlija), Plitvicos ežeras (Kroãtija), Olimpo kalnai (GraQkija), Belovežo giria (BaltarusOja) ir kt. azijoje verta aplankyti Sagarmathos, Chitvano (nepãlas), nandos Devi (Ìndija), Komodo salų (indonèzija), Baikalo ežero (Rùsija), Volongo (KOnija) nacionalinius parkus.

Aplinka

10 pav. Darnioji plėtra

Klausimai ir užduotys ❶ Naudodamiesi 5 paveikslėlio žemėlapiu, nustatykite, kurios Europos ir Azijos vietovės dykumėja. Kokie veiksniai tam turi didžiausią įtaką? ❷ Padiskutuokite, kas žmogui svarbiau: keisti gamtą pagal savo poreikius ar išmokti prisitaikyti prie jos. ❸ Dirbkite poromis. Pasirinkite vietovę, kurią siūlytumėte įtraukti į UNESCo saugomų objektų sąrašą. Parenkite jos pristatymą. ❹ Išnagrinėkite saugomų teritorijų žemėlapį (9 pav.) ir palyginkite, kur jų yra daugiau. ❺ Parenkite pranešimą „Žmogaus neigiama įtaka gamtai“. Pamokoje surenkite akciją „Už švarią gamtą!“

Ekonomika

. .

Šią pamoką sužinojote, kad ...

Dėl spartėjančios valstybių ūkių plėtros vis labiau keičiama gamtos aplinka. Vis daugiau žmonių supranta, kad aplinkos taršos mažinimas, laukinių gyvūnų, augalų, kraštovaizdžio saugojimas priklauso ir nuo jų pastangų.

67


2 skyriaus kartojimas

Baltijos skydas

1

Gebate LondonoBrabanto masyvas Karpatai

Ukrainos skydas

Alpės Pirėnai

Apeninai 2 4 3

Atlasas

ºc

Verchojanskas (Rùsija)

mm

25

175

15

155

5

135

0

115

-5

95

-15

75

-25

55

-35

30

-45

0 S V K B G B L R R S L G

ºc

Bombėjus (Ìndija)

mm

40

900

35

800

30

700

25

600

20

500

15

400

10

300

5

200

0

0 S V K B G B L R R S L G

• analizuodami ir lygindami paveikslėlius, abibūdinti dabartinio Žemės paviršiaus kitimą dėl vidinių ir išorinių veiksnių. • nurodyti litosferos plokščių judėjimo kryptis, paaiškinti vykstančius procesus ir jų padarinius (kalnodara, vulkanizmas, žemės drebėjimai). • nusakyti kalnodarų įtaka dabartinam Žemės paviršiui. Paaiškinti pagrindinių reljefo formų išsidėstymą ir priklausomybę nuo paslankių ir stabilių Žemės plutos plotų. • analizuodami ir lygindami klimato žemėlapius ir klimatogramas, vertinti klimatą formuojančius veiksnius, jų įtaką skirtingų klimato juostų susidarymui. • analizuodami ir lygindami žemėlapius ir paveikslėlius, apibūdinti Pasaulio vandenyno vandens savybes, paaiškinti vykstančius dinaminius procesus. • analizuoti sausumos vandenų svarbą gamtai ir žmogui. • analizuodami ir lygindami žemėlapius ir paveikslėlius, nurodyti geografinių zonų panašumus ir skirtumus. • analizuodami paveikslėlius, nuotraukas ir dokumentus, skirti natūralius ir žmogaus paveiktus kraštovaizdžius 1 užduotis. Naudodamiesi Europos žemės drebėjimų ir ugnikalnių žemėlapiu, atlikite užduotis. a) Kaip vadinamos sritys, kur vyksta žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai? b) Kur Europoje vyksta stipriausi žemės drebėjimai? Kaip elgtumėtės per žemės drebėjimą? c) Kodėl „gyvųjų ugnikalnių“ yra tik Islándijoje ir Viduržemio jūros regione? d) Įvardykite skaitmenimis pažymėtus ugnikalnius. e) Paaiškinkite, kodėl kai kurių kalnų uolienose aptinkama jūros gyvūnų liekanų. 2 užduotis. Sugrupuokite Žemės paviršių keičiančias jėgas. Kurios iš jų priskiriamos prie vidinių, o kurios – prie išorinių Žemės jėgų? augančios medžių šaknys, tekantis vanduo, amžinasis įšalas, žemės drebėjimai, nuošliaužos, vulkanizmas, kasamas šulinys, slenkantys ledynai. 3 užduotis. Nurodykite 3–4 klimatą formuojančius veiksnius.

a

4 užduotis. Palyginkite Verchojansko ir Bombėjaus miestų klimato rodiklius. Nurodykite svarbiausius veiksnius, kurie turi įtakos miestų klimatui. 5 užduotis. Naudodamiesi atlasu, palyginkite Atlanto vandenyno paviršinio vandens temperatūros ir druskingumo pasiskirstymą. 6 užduotis. Kokios geografinės zonos a ir b nuotraukose? Nurodykite šių geografinių zonų du panašumus ir skirtumus.

b

68

7 užduotis. Nurodykite bent vieną priežastį, dėl kurios geografinės zonos šiauriniame ir pietiniame kalnų šlaituose išsidėsčiusios nevienodai.


G E O G R A F I N I S PA Ž I N I M A S

1 skyrius

Projektas Perskaitykite Antano Poškos atsiminimų ištrauką ir nustatykite, koks klimatas vyrauja jo aplankytame krašte. Jei balandį dar buvo galima ištverti (paryčiais temperatūra nukris­ davo iki +28 °C, iki vakaro perkopdavo +40 °C), tai gegužis jau pasida­ rė nebepakenčiamas. Jau po pietų karštis pakildavo daugiau nei 50 °C. Visas gyvenimas tuo laiku apmirdavo... Tik driežams ir musėms tokia „šiluma“ patikdavo. Ypač tvanku ir karšta miesto gatvėse. Namų sienos, grindys ir visa kita įkaitę, net ranka dega prilietus... Visi augalai padengti storu dulkių sluoksniu. Nuo kiekvieno prisilietimo pakyla dulkių debesis, nieko nepadeda net laistymas... Ir tikrai, atėjus nurodytai dienai, tartum dangus būtų prakiuręs – ne lijo, bet krito iš dangaus vanduo ir, rodos, visai iš giedro dangaus! Žemė godžiai sugėrė drėgmę. Ir gamta, nusipraususi dulkes, sužibo spalvingu šviežumu ir gaivumu... Vandens teškėjimas, pliauškėjimas atgaivino vis­ ką ir užliejo žemę šniokštimu, o padangės skambėjo griausmų kanona­ domis, tartum majestotiškai kalbėtųsi dangus su žeme – prasidėjo muso­ ninė liūtis! Pagal leid. Poška A. Nuo Baltijos iki Bengalijos. Indijos palmių paunksnėje. Klaipėda: Vilko takas, 2009, p. 29–32.

Ploni plunksniniai debesys laikosi aukštai. Jie sudaryti iš ledo kristalėlių. Tokie debesys atneša gerą orą.

Nedideli balti ir tiršti plunksniniai kamuoliniai debesys taip pat plaukioja aukštai. Jie irgi pranašauja gerą orą.

Užduotis ❶ Pabūkite „sinoptikais“. Sudarykite savo gyvenamosios vietovės 3–4 dienų orų prognozę atskirame lape. • Numatykite oro temperatūrą, debesuotumą ir kritulius. • Pažymėkite rodmenis savo sugalvotais sutartiniais ženklais. • Sekite, kaip prognozė pasitvirtina. • Palyginkite savo gyvenamosios vietovės orus su VOlniaus ir KlaQpėdos orais.

Plunksniniai sluoksniniai debesys – plonyčio šydo skraistė. Sutirštėjęs šydas atneša lietų.

Pavyzdys .

Orų prognozė. Mano gyvenvietė Data

Mano prognozė

Oras

KlaQpėda

VOlnius

Šios dienos orai

–3

–2

–3

–4

1

2

0

0

0

–2

–2

–2

1

2

–2

Papildomos informacijos ieškokite www.meteo.lt

0

0

–2

–2

Sluoksniniai kamuoliniai debesys plaukioja pažemiui ir pranašauja lietų arba dulksną.

69


Lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geografijos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis įvair Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar ki pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

Mokymosi žingsniai Kaip parengti kelionės maršrutą Vieni arba su klase, šeima ar draugais esate keliavę jau kažkieno parengtais kelionių maršrutais. Pamėginkite sudaryti maršrutą kelionės, į kurią norėtumėte leistis. Tarkime, jūsų klasė mokslo metų pabaigoje planuoja žygį, o atsakingu už jį paskirtas būtent jūs. Užduotis. Sudarykite dviejų dienų pėsčiųjų žygio maršrutą ir paren­ kite atmintinę žygeiviams. Pristatykite žygio maršrutą klasėje.

1 Apmąstykite tikslą

• Tikslas – tinkamai parengti pėsčiųjų žygio maršrutą, jį pristatyti. 2 Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite

• Nutarkite, kur keliausite, koks bus galutinis kelionės taškas. • Numatykite kelionės laiką. • Pasirinkite skirtingų mastelių ir temų Lietuvõs žemėlapius. Smul-

kesnio mastelio žemėlapyje bus patogu nubraižyti žygio maršrutą, stambesnio – apskaičiuoti kelionės atstumą, detaliau susipažinti su teritorija (paviršiaus, vidaus vandenų ypatumais). Apgalvokite, kokius naudosite skaitmeninius žemėlapius ir informacijos šaltinius. Pagalvokite, kaip pristatysite savo kelionės maršrutą (pvz., plakatas, PowerPoint pateiktis, stendas ir kt.).

• •

3 Kryptingai veikite

• • • •

Surinkite kuo daugiau informacijos apie vietoves, kuriomis keliausite. Naudokitės įvairiais informacijos šaltiniais (enciklopedijomis, internetu, įvairiais žemėlapiais). Išskirkite 3–4 kelionės prioritetus (reikšmingiausius objektus, kuriuos rekomenduosite aplankyti klasės draugams). Stambiausio mastelio žemėlapyje apskaičiuokite maršruto ilgį kilometrais (dienai planuokite 15–18 km). Jeigu naudosite skaitmeninius žemėlapius, užteks įvesti pasirinktus maršruto taškus ir atstumai bus paskaičiuoti automatiškai. Atkreipkite dėmesį į vietos orus, pasidomėkite jų prognoze. Jeigu numatomi krituliai, pasirūpinkite neperšlampamais drabužiais.

98


riais būdais, pavyzdžiui, susiskirstyti ir dirbti poromis. itu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmu K A I P P A R E N G T I VKI SEULOI o S Ė MG A M ENNĖI N E ORGŠRRAU F ITJ Ą A

sI M P E R I J A 1 s k yMokymosi r3 i u ss kRyorMiou S žingsniai

Pasidomėkite vietovėmis, kuriose ketinate trumpam apsistoti poilsio. Patogiausia pailsėti specialiai įrengtose miško ar apžvalgos aikštelėse. Detaliai išnagrinėkite vietovę, kurioje ketinate nakvoti. Svarbu stovyklai išrinkti saugią ir patogią vietą. norėdami stovyklauti gamtoje, turėsite gauti tos žemės savininko leidimą (tai gali būti privatus asmuo, nacionalinio ar regioninio parko direkcija). nubraižykite žygio planą žemėlapyje ar kartoschemoje, galite parengti ir skaitmeniniame žemėlapyje. Parinkite žaidimų gamtoje. jų galima rasti nurodytoje literatūroje, įvairiuose kelionių vadovuose, internete. Parenkite klasės draugams atmintinę, kurioje nurodykite: • kaip derėtų elgtis keliaujant, kad kiti žygeiviai galėtų džiaugtis apylinkėmis ir gamta; • kaip ir ką įsidėti į kuprinę; • pagal kokius požymius orientuotis gamtoje. Paruoškite vietovės žemėlapio su pažymėtu maršrutu kopiją ir įteikite draugams. Parenkite žygio maršruto ir atmintinės pristatymą. argumentuokite, kodėl siūlote šiuo maršrutu keliauti.

• • • •

• •

4 Įsivertinkite savo veiklos rezultatus

• • • •

Kaip pavyko pasirinkti žemėlapius ir surinkti kitą reikiamą informaciją? Su kokiais sunkumais susidūrėte ieškodami informacijos? Ką naudingo davė ši veikla? Ką kitą kartą sudarydami kelionės maršrutą darytumėte kitaip? Rekomenduojama literatūra McManners H. Žygeivio vadovas. Vilnius: alma littera, 1998. Kubertavičienė, R. Kelionių sudarymas. Mokymo priemonė. Vilnius: agora, 2005.

99


Serijos „Šok“ vadovėlio „Geografija“ komplektą VIII klasei sudaro: Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga Pratybų sąsiuvinis

. .

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt

Geografijas 8  

Vadovėlio GEOGRAFIJA komplektą VIII klasei sudaro: •Vadovėlis. 1-oji ir 2-oji knyga Skaitykite vadovėlio ištrauką (spauskite čia.) •Pratybų...