Page 1

Sveikatos langas 2013 sausis

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333


Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.

Sveikatos langas Mieli skaitytojai, sveiki sulaukę 2013-ųjų. Nauji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Ir kaip didieji išminčiai teigia: viskas prasideda nuo mūsų pačių. Ir ta geroji pradžia pirmiausia gimsta mūsų mintyse. Tai įrodo ir vienas tyrimas, pasak kurio išvadų – greičiau sveiksta mokantieji džiaugtis gyvenimu ir turintys tikslą. Taigi linkime geros nuotaikos ir įkvepiančių tikslų šiais metais. Daugelis po švenčių pradeda laukti pavasario, kuris taip pat simbolizuoja ir gamtos, ir žmogaus atgimimą. Kad jo sulauktume sveiki ir energingi, rūpinkimės fizine ir psichologine sveikata. Todėl rasite patarimų, kaip įveikti šio sezono negalavimus: slogą, kosulį, vidurių užkietėjimą ir kt. Kur yra pradžia, ten yra ir pabaiga. Šeimos psichologė Laura Bratikaitė teigia, kad šiuolaikinė visuomenė linkusi ignoruoti mirtį, ir iš arčiau pažvelgia į neišvengiamą artimojo netektį. Tai sunkių išbandymų laikas, kurio nepalengvins jokie patarimai, jie tik gali padėti suprasti... Išgirsti vieni kitus ir išgyventi tai kartu. Visiems – išgyvenantiems ir labai džiugias akimirkas, ir liūdnas – linkime bendrauti, judėti, kurti, užsibrėžti naujus tikslus. Tai padeda atgauti gyvenimo džiaugsmą. Alpinistai ir po skaudžių kolegų netekčių kopia į tą pačią viršukalnę dar ir dar kartą, kol pasiekia tikslą. Gal kai kuriems reikia tų ekstremalių salygų, nepatogomumų, ryžto ir susitelkimo tik į vieną tikslą – išgyventi, kad vėl pasijustų laimingi. Juk kiekvienas turime savus receptus... Būkime laimingi ir gerų Jums metų! Kaip visuomet laukiame Jūsų laiškų, pasiūlymų ir pageidavimų. Elektroninė svetainė www.sveikatoslangas.com „Sveikatos lango“ redakcija: Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko, Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“, A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060. Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas. Tiražas 30 000 egz. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti redakcijos raštišką sutikimą.


Šiame numeryje

A

Augalų įtaka mūsų savijautai – 1 psl. Ką išduoda mūsų kūnas? – 1 psl. Liaudies patarimai

– 2 psl.

Skaidulų kiekis maisto produktuose – 4 psl. Kaip grįžti prie normalių įpročių – 5 psl. Kaip įveikti slogą?

– 6 psl.

Kokia marinuotų produktų įtaka sveikatai? – 8 psl. Tas varginantis kosulys... – 9 psl. Gamtos dovanos Rūpinkis savimi

– 10 psl. – 11 psl.

Šeimos psichologas Sveikata iš sodo

– 12 psl.

– 15 psl.

Salotas valgykime ir žiemą – 16 psl. Kad geriau matyčiau

– 18 psl.

Nuo gėlės prie gėlelės – 20 psl. Didesnė problema – jau ne maisto stoka, o persivalgymas – 22 psl. Sveikatos kodas

– 24 psl.

Sveikata iš gamtos

– 25 psl.

Įdomūs faktai apie gyvūnus – 26 psl. Stulbinantis vandenų pasaulis – 27 psl. Visavertei mitybai

– 28 psl.

Pasaulio įvairenybės

– 29 psl.

Linksmasis kampelis – 30 psl Smagioji medicina Astrologinis sveikatos langas

– 31 psl.

– 32 psl.

ugalų įtaka mūsų savijautai

Bergamotė Bergamotės kvapai gerina intuiciją ir vaizduotę. Rožė Rožių aliejus – idealus vaistas pernelyg droviems žmonėms. Sakoma, kad rožių kvapai priverčia stipriau plakti įsimylėjėlių širdis. Palergonija Palergonijos kvapai jaunina bei tonizuoja ir suteikia išminties pagyvenusiems žmonėms. Jazminas Jazmino kvapai padeda žmonėms geriau suprasti vienas kitą, taip pat padeda būti jautresniems, švelnesniems ir drąsesniems, nes nugali drovumo jausmą.

Imbieras Pasak specialistų, imbieras – vyriškumo amuletas. Imbiero kvapai stiprina potenciją, ryžtingumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir neleidžia sustoti pusiaukelėje. Cinamonas Cinamono kvapai tonizuoja ir padeda žmonėms greičiau rasti bendrą kalbą bei susidraugauti.

K

Kadagys Kadagio kvapai suteikia jėgų ir apsaugo nuo nepagrįstų bei neapgalvotų žingsnių. Muskatas Muskatų kvapai atskleidžia jausmus bei priverčia žengti lemtingus gyvenimo žingsnius. Verbena Pasak specialistų, verbena yra moteriškumo amuletas. Teigiama, jog verbeno kvapai apsaugo nuo nusivylimų, nevisavertiškumo kompleksų bei frigidiškumo. Rozmarinas Rozmarino kvapai būtini imtymiems dviejų žmonių santykiams. Sakoma, kad rozmarino kvapai įkvepia įsimylėjėlius tapti aistringais meilužiais. Sandalas Sandalo medžio kvapai gerina vaizduotę, stiprina seksualumą, taip pat pakelia potenciją ir jausmingumą. Šalavijas Šalavijo kvapai panaikina dienos nuovargį ir įkvepia meilės žygiams.

ą išduoda mūsų kūnas?

Baltos odos dėmės Ant odos atsiradusios baltos dėmės – tai požymis, jog organizme trūksta vitamino B12. Baltos odos dėmės taip pat gali būti cukrinio diabeto ir skydliaukės ligų požymis. Pastorėjęs kaklas Tai skydliaukės ligų požymis. Skydliaukės ligomis susergama, kai organizme trūksta jodo, todėl maistui vartokite juoduotą druską. Be to, dažniau valgykite jūros žuvų ir gerkite jodo tablečių.

Apnašos ant liežuvio Tai peršalimo ir skrandžio ligų požymis. Jei apnašos ant liežuvio atsirado peršalus, burną kelis kartus per dienąskalaukite vandeniu su citrina. Odos pleiskanos Pleiskanojanti oda byloja, kad organizmui trūksta vitaminų A ir B. Tai ir hormonų sutrikimų organizmepožymis. Pleiskanojant odai, patariama valgyti daugiau salotų, vaisių, taip pat vartoti specialius šampūnus ir maudytis odą minkštinamosiose voniose. 2013/1

1


Liaudies patarimai

B Aurimas Skinulis

ėgimas – stipri dvasia ir kūnas

Mokslininkai teigia, kad lėtas bėgimas – lengviausiai pasiekiamas ir veiksmingiausias būdas stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, mažinti psichinę įtampą, jis organizmui suteikia visavertį, aktyvų poilsį, apsaugo nuo infekcinių ligų, hipertonijos, o svarbiausia – stiprina sveikatą ir atitolina senatvę. Akademikas N. Amosovas, širdies chirurgijos specialistas, atlikęs daugiau kaip 4 tūkstančius operacijų, teigia: „Sveikatai vienodai būtinos keturios sąlygos: fiziniai pratimai, neprivalgymas, grūdinimasis ir mokėjimas laiku ilsėtis.“ Nesakykite, kad judėjimui trūksta laiko. Reikia tik noro, užsispyrimo. Kad ir kur dirbtume, kokias pareigas užimtume, raskime laiko kasdienei raumenų mankštai.

2

2013/1

Bėgimas ugdo ir tobulina ištvermę, raumenų jėgą, grūdina valią, stiprina sveikatą, didina darbingumą, padeda sureguliuoti mitybą, atitraukia nuo žalingų įpročių.

Bėgimas – geriausias vaistas

Apie judesių naudą žmonės žinojo jau žiloje senovėje. Bėgimas, kaip sveikatos stiprinimo priemonė, pradėtas propaguoti prieš 20–30 metų. Tik dėl fizinio sustingimo gali atsirasti vadinamoji hipokinezė (kinesis – judėjimas). Susirgę šia liga daromės jautrūs, irzlūs ir per daug emocionalūs. Nejudantis organizmas tampa neatsparus infekcinėms ligoms, atsiranda įvairių funkcinių

ir struktūrinių vidaus organų bei galvos smegenų pakitimų. Nejudėjimas daro neigiamą įtaką ir mūsų aukštajai nervinei veiklai – menkėja klausos, regėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, silpnėja atmintis, mąstymo procesai ir dėmesys. Akademikas N. Amosovas: „Sveikatai vienodai būtinos keturios sąlygos: fiziniai pratimai, neprivalgymas, grūdinimasis ir mokėjimas laiku ilsėtis.“

Gerai nuotaikai

Tarp centrinės nervų sistemos ir raumenų yra glaudus grįžtamasis ryšys. Judėjimas gali atpalaiduoti nervų sistemą nuo per didelės psichoemocinės


Įdomu:

Mokslininkai nustatė, kad ilgas lėtas bėgimas – paprasčiausia ir efektyviausia mankšta širdžiai, nes bėgant deguonies suvartojama kelis kartus daugiau nei paprastai. Be to, bėgiodamas žmogus nors trumpam pamiršta kasdieninio gyvenimo rūpesčius. Vokietijos mokslininko E. van Akeno nuomone, ilgų nuotolių bėgimas – veiksminga priemonė ne tik nuo senatvės, nutukimo ir infarkto, bet ir nuo mirtino žmogaus priešo – vėžio. Jo teorija pagrįsta vėžinių ląstelių medžiagų apykaitos tyrimu. Ją patvirtino Nobelio premijos laureatas profesorius O. Varburgas. Judant nervų impulsai galvos smegenų žievėje sukelia vadinamąją sveikimo dominantę, o ši – gerą nuotaiką, optimizmą, pasitikėjimą savo jėgomis.

Nejudėjimas daro neigiamą įtaką ir mūsų aukštajai nervinei veiklai – menkėja klausos, regėjimo ir kitų analizatorių jautrumas, silpnėja atmintis, mąstymo procesai ir dėmesys.

Tobulinkime save

Ilgas gyvenimas be ligų arba jų sukeltų rimtesnių pasekmių ir be vaistų – mūsų valioje. Jaunatvišką žvalumą galima išsaugoti savo pastangomis, nuolatiniu atkakliu darbu – tobulinant save, įveikiant silpnybes bei negalias ir stengiantis gyventi sveikai. Pirmyn!

Nuotr. iš asmeninio Aurimo Skinulio archyvo

Aurimas Skinulis: Svarbu neužmiršti pagrindinės nuostatos treniruojantis – nepavargti. Geriau didinti nuotolį, o ne greitį, ne lenktyniauti, o paisyti savo galimybių ir pasirinkti tinkamą tempą. Tik tada pajusite, kad bėgimas – džiaugsmas ir malonumas.

įtampos ir sumažinti jaudulį, nes ritmiški ir lėti iš judančių raumenų plintantys nervų impulsai apsaugo galvos smegenų žievę. Be to, mankšta skatina vegetacinės nervų sistemos simpatinę dalį, dėl to gerėja bendra organizmo būklė ir įvairios neuroreguliacinės funkcijos. Judant nervų impulsai galvos smegenų žievėje sukelia vadinamąją sveikimo dominantę, o ši – gerą nuotaiką, optimizmą, pasitikėjimą savo jėgomis. Todėl judėjimas yra geras vaistas nuo ilgalaikio jaudulio.

Vilniaus maratonas – vienos masiškiausių ir geriausiai organizuojamų varžybų Lietuvoje

2013/1

3


Skaidulų kiekis maisto produktuose Produktas Skaidu(100 g) los (g) Duona, kruopos, grūdai, makaronai kviečių sėlenos kviečių gemalai kviečiai kvietiniai miltai ruginiai miltai, šveistiniai ryžiai (nepoliruoti) avižiniai dribsniai grikių kruopos makaronai be kiaušinių džiūvėsiai pieniški riestainiai sumuštinių bandelė batonas „Aukštaičių“ duona Duona „Rugelis“ „Kaimiška“ duona „Kauno“ duona „Lietuviška“ duona „Palangos“ duona ragaišis sėlenų duona Grybai baravykai džiovinti baravykai pievagrybiai

4

2013/1

44,9 14,0 9,9 9,1 13,3 8,7 9,0 5,9 2,6 6,1 2,7 2,1 2,2 5,7 10,0 8,6 9,1 10,2 4,9 5,7 15,5 3,0 15,0 2,0

Produktas (100 g) Riešutai, sėklos migdolai anakardžių riešutai graikiniai riešutai kokosai kokosų drožlės lazdynų riešutai pistacijos saulėgrąžos sezamo sėklos sėmenys žemės riešutai aguonos Sultys ananasų apelsinų greipfrutų morkų pomidorų vynuogių Kita garstyčios krakmolas mielės kečupas pomidorų pasta juodieji pipirai kmynai lauro lapai kvapieji mairūnai džiovinti petražolių lapai muskatai

Skaidulos (g) 12,9 6,0 5,9 9,0 21,1 8,9 6,1 2,7 7,9 24,4 7,3 20,5 0,1 0,1 0,1 1,3 0,4 0,5 1,7 1,4 6,9 1,2 2,6 13,9 38,0 26,3 18,1 44,7 15,8

Produktas Skaidu(100 g) los (g) Vaisiai abrikosai 1,9 džiovinti abrikosai 14 agrastai 3,0 juodosios alyvuogės 2,4 (konservuotos) žaliosios alyvuogės 2,4 (konservuotos) ananasai 1,3 apelsinai 2,2 arbūzai 0,7 avietės 6,4 avokados 3,3 baltieji serbentai 6,1 raudonieji serbentai 5,4 juodieji serbentai 6,8 bananai 2,1 džiovinti bananai 8,0 braškės 1,8 bruknės 3,6 citrinos 3,6 džiovintos datulės 8,7 džiovintos figos 18,5 gervuogės 5,6 greipfrutai 2,0 kiviai 3,0 kriaušės 2,4 džiovintos kriaušės 6,0 mandarinai 1,9 mangai 1,7 mėlynės 3,2 melionai 1,0 obuoliai 1,9 džiovinti obuoliai 10,3 persikai 2,3 vynuogės 2,1 razinos 9,7 slyvos 2,2 džiovintos slyvos 9,4 spanguolės 1,7 trešnės 2,0 vyšnios 2,4

Produktas (100 g) Daržovės sojos pupelės lęšiai žali žirneliai džiovinti žirniai žirneliai (konservuoti) agurkai baklažanai Briuselio kopūstai brokoliai bulvės šviežios bulvės burokėliai cukinijos česnakai gūžiniai kopūstai (raudonieji) gūžiniai kopūstai (baltieji) krapai krienai kukurūzai kukurūzai (konservuoti) morkos paprikos (raudonosios) petražolių lapai pomidorai porai rabarbarai ridikai ridikėliai ropės rūgštynės salierų šaknys salotos svogūnai svogūnlaiškiai šparaginės pupelės špinatai žiediniai kopūstai

Skaidulos (g) 15,3 15,0 8,9 7,4 11,6 5,7 0,7 2,3 4,2 2,5 1,6 1,3 2,5 1,0 1,5 2,0 2,0 3,3 7,3 4,7 1,8 3,0 2,0 5,6 1,6 2,5 3,2 1,6 1,6 3,7 2,6 3,4 1,4 2,6 2,1 3,9 1,8 2,0


Kaip grįžti prie normalių įpročių Po švenčių – pasikeitus mitybai ir dar neįsivažiavus dažniau užkietėja viduriai. Tai retas ir (arba) sunkus tuštinimasis. Vidurių užkietėjimas vadinamas lėtiniu tuomet, kai šie negalavimai tęsiasi 3 mėnesius ir ilgiau. Vidurių užkietėjimas sukelia ne tik fizines, bet ir psichologines problemas bei ženklų gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Būtina tiksli diagnozė

Prieš pradedant gydyti lėtinį vidurių užkietėjimą, svarbu atmesti antrines vidurių užkietėjimo priežastis: storosios žarnos navikus ir kitas organines ligas, skydliaukės ir kitą endokrininės sistemos patologiją, nervų bei psichikos ligas. Dažnai vidurių užkietėjimą sukelia įvairūs paciento vartojami vaistai.

Vengtini maisto produktai

Užkietėjus viduriams, rekomenduojama vengti didelio kofeino kiekio, druskos, šokolado, fermentinio sūrio, virtų ar keptų aliejuje patiekalų, aštraus maisto, rafinuotų miltų, krakmolo, „pusfabrikačių“, mažai skaidulų turinčio, per daug riebaus ir saldaus, kepto, rūkyto, sūdyto maisto: sausainių, biskvitų, bandelių, pyragų, gazuotų produktų, cukraus, saldumynų, riebių pieno bei mėsos produktų. Būtinas pakankamas skysčių balansas. Negazuoto vandens išgerkite ne mažiau kaip 1,5–2 l per parą (juodoji, žalioji arbata bei kava į skysčių balansą neįtraukiama). Ribokite kofeino turinčius gėrimus, kurie mažina skysčių kiekį organizme. Nuolat mankštinkitės. Nuolatinė fizinė veikla (vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu) stimuliuoja žarnyno veiklą, stiprina pilvo preso raumenis. Per savaitę rekomenduojamas bent 150 min. trukmės fizinis aktyvumas.

Gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės rekomendacijos

• Padidinkite maistinių skaidu-

lų kiekį iki 25–30 g per dieną (didinkite palaipsniui, nes per staigiai padidintas skaidulinių medžiagų kiekis maiste gali sukelti pilvo pūtimą). Pagrindiniai maisto šaltiniai, su kuriais gaunama skaidulinių medžiagų, yra vaisiai, daržovės, grūdai ir jų produktai. • Įtraukite į savo racioną avižų sėlenų, linų sėklų, kuriomis galite pagardinti sausus pusryčius, duonos gaminius, jogurtus. Valgykite daug šviežių, troškintų daržovių ir vaisių su odele (jei nevargina pilvo pūtimas). Tinka morkos, moliūgai, bulvės (ypač virtos su lupenomis), artišokai, briuseliniai, žiediniai kopūstai, baklažanai, cukinijos, pastarnokai, pomidorai, agurkai – 400–500 g per dieną (2/3 šio kiekio turėtų būti šviežios daržovės). Per dieną suvalgykite apie 300 g įvairių šviežių vaisių (pvz., obuolių, persikų, apelsinų). • Kasdien valgykite džiovintų vaisių (pvz., slyvų, razinų), tai padės sureguliuoti žarnyno veiklą. Rinkitės rupaus malimo miltų juodą, vakarykščio kepimo (su sėlenomis, saulėgrąžomis, neskaldytais grūdais) duoną, įvairias košes (avižų dribsnių, avižų dribsnių su sėlenomis, grikių, kviečių, rudųjų ryžių), įvairius makaronų patiekalus, javainius. Valgykite 4–5 kartus per dieną. Patiekalus virkite, troškinkite.

Į pagalbą – vidurius laisvinantys preparatai

Kartais į pagalbą turime pasitelkti papildomas priemones, ypač tada, kai anksčiau minėti patarimai nepakankamai veiksmingi. Tada vartotini laisvinamieji preparatai.   Forlax iš kitų panašios paskirties preparatų   pirmiausia  išsiskiria tuo, kad jį gali vartoti neščios ir maitinančios moterys, kurias taip pat dažnai vargina šis negalavimas. Forlax sulaiko vandenį, kuriame jis ištirpinamas, nuneša jį į žarnyną, padidina storųjų žarnų turinio apimtį, formuoja fiziologinį norą tuštintis ir palengvina tuštinimąsi. Prie vaisto nepriprantama. Efektas pasireiškia per 24–48 val. Vaikams, vyresniems nei 8 metai, ir suaugusiesiems esant lėtiniam vidurių užkietėjimui skiriamas Forlax 10 (10 g makrogolio). Forlax 10 gali vartoti sergantieji cukriniu diabetu ar netoleruojantys galaktozės, taip pat jį galima skirti nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims.   Dėl gydymo ir galimo šalutinio poveikio būtina kreiptis į gydytoją arba vaistininką

2013/1

5


K

aip įveikti slogą?

Tikriausiai kiekvienas žino tą užgulusios, varvančios nosies savijautą – ji tokia dažna, kad daugelis į tai numoja ranka... Tik supratę, kad sloga savaime nesiruošia trauktis, ieškome greičiausiai veikiančių preparatų. Taigi, kas yra sloga ir kaip ją įveikti? Tai nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia alergenai (alerginė sloga) arba kiti, nealerginiai, veiksniai, pvz., infekcija, nosies gleivinės paburkimą mažinantys vaistai (dekongestantai), nėštumas ir pan. (nealerginė sloga). Labiausiai paplitęs nealerginės slogos pogrupis – virusinė sloga (peršalimas). Ji ir yra pagrindinė nosies užgulimo priežastis. Dažniausiai nustatomi virusai – tai rinovirusai, respiracinis sincitinis virusas, paragripo virusas ir adenovirusai. Su peršalimu neretai painiojamą gripą visada sukelia gripo virusas. Jo požymiai panašūs į peršalimo (tarp jų – užsikimšusi, varvanti nosis), tačiau būna daug sunkesni. Bakterinė sloga gali prasidėti savaime, bet gali būti ir virusinės slogos komplikacija. Ją dažniausiai sukelia Streptococcus pneumonia, Haemophilus influenzae ir Moraxella catarrhalis bakterijos. Pagal simptomų pasireiškimo trukmę sloga skirstoma į: ūminę (trunkančią trumpiau nei 6 savaites) ir lėtinę (trunkančią ilgiau nei 6 savaites).

6

2013/1

Alerginė sloga paprastai būna lėtinė, jos simptomai pasireiškia tam tikru metų laiku (sezoninė) arba nepriklausomai nuo metų laiko (nuolatinė). Kadangi nosis tiesiogiai susisiekia su gretimais organais, negydoma sloga gali sukelti tokias komplikacijas kaip sinusitą (rinosinusitą), vidurinės ausies otitą arba bronchitą.

nosies gleivinės ląstelių. QUIXX® visiškai natūraliai ir veiksmingai mažina nosies gleivinės paburkimą, lengvina nosies ir sinusų užgulimą, gerina kvėpavimą per nosį peršalus, susirgus gripu, sloguojant, atsiradus sinusitui arba alergijai. QUIXX® tirpale yra vertingų mikroelementų ir mineralų. QUIXX® natūraliai valo ir drėkina nosį, padeda išvengti nosies užgulimo arba jį palengvina.

Kodėl užsikemša nosis ir kokios to pasekmės? Peršalus, susirgus gripu, sloga, sinusitu, rinosinusitu arba alergija, prasideda nosies gleivinės uždegimas: ji paburksta ir išskiriadaug gleivių. Nosis užsikemša, dėl to pablogėja kvėpavimas, uoslė, miegas ir gyvenimo kokybė. Imama kvėpuoti per burną, į plaučius įkvepiama nefiltruoto, nepakankamai sudrėkinto ir nesušildyto oro. Ten pat nekliudomai patenka ir virusų, bakterijų, teršalų dalelių, kurie gali sukelti kitas infekcijas ir pakenkti organizmui.

Ar QUIXX® galima vartoti ilgą laiką? Taip, jį galima vartoti ilgą laiką.

Apie teigiamą natūralaus jūros vandens poveikį plačiai žinoma jau daugiau nei tūkstantis metų.

Ar jis gali sukelti šalutinį poveikį? Ne. Pirmą kartą įsipurškus tirpalo, nosyje gali būti jaučiamas nežymus dilgčiojimas.

Kaip veiksmingai ir visiškai natūraliai sumažinti nosies užgulimą? QUIXX® – tai Atlanto vandenyno vandens nosies purškalas, kurio druskų koncentracija didesnė nei

Ar šį preparatą gali vartoti kūdikiai? Taip, QUIXX® tinka kūdikiams nuo 6 mėnesių amžiaus. Ar QUIXX® galima vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu? Taip, jis veikia tik vietiškai ir yra puikiai toleruojamas. Be to, QUIXX® sudėtyje yra tik natūralios medžiagos, jame nėra konservantų.

Kaip gaminamas QUIXX®? QUIXX® gaunamas iš Atlanto vandenyno vandens, surinkto Prancūzijos Kankalio įlankoje (Cancale


Nosies funkcija Kvėpavimas per nosį

Nosies gleivinėje ir sinusuose gausu nervų galūnių, kurias dirgina per burną įkvepiamo oro srautas. Jeigu šios nervų galūnės pažeidžiamos, tampa sunkiau kvėpuoti per nosį, blogėja savijauta, neigiamai veikiama optimali plaučių, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija.

Natūralus oro kondicionavimas

Apsauginė funkcija

Nosies gleivinė yra veiksminga užtvara, kuri imunologiškai ir fiziškai apsaugo kvėpavimo takus nuo įkvepiamų mikrobų bei teršalų. Fizinė apsauga – tai valymas ir filtravimas, kurie labai svarbūs, nes apsaugo žmogaus organizmą nuo kvėpavimo takų infekcijų.

Uodžiamoji funkcija (kvapų jutimas) Kad į plaučius pakliūtų sudrėkinto, kūno temperatūros Kvapai, per nosį arba burną patenkantys oro, mūsų nosis: į nosies ertmę, dirgina daugybę uoslės • drėgna gleivine sudrėkina orą; receptorių ląstelių, todėl žmogus junta įvairius • sušildo įkvepiamą orą, nes po nosies gleivinės skonius ir kvapus. Skonis ir kvapas sudaro paviršiumi teka šilto kraujo. bendrą pojūčių visumą. Žmogaus liežuvis Įkvepiamo oro kitimo pavyzdys: skiria tik penkias aiškias skonio savybes, o nosis geba užuosti šimtus medžiagų, net ir nedidelį Oras Ryklė jų kiekį. Todėl nosyje esantis uoslės epitelis Temperatūra –12oC Temperatūra 25oC papildo skonio jutimą, nes sustiprina skonio Drėgmė 30% Drėgmė 90% pojūčius liežuvyje. Kiti patarimai slogai įveikti • Vartokite pakankamai šiltų skysčių. • Praturtinkite savo maistą vitaminais, ypač vitaminu C, kurio gausu kopūstuose, citrinose, vaisiuose. • Užklupus slogai, šilčiau renkitės, gerai pailsėkite, svarbiausia, išsimiegokite. • Nuolat vėdinkite namų ir darbo patalpas. Jeigu patalpose sausas oras, įsigykite oro drėkintuvą (yra nebrangių koklinių). • Dažnai būkite gryname ore. Nosį rekomenduojama šnypšti taip: užspauskite vieną šnervę, tai pakartokite su kita šnerve, jokiu būdu nepūskite labai stipriai.

Bay), už 20 km nuo kranto esančioje saugomoje jūrinėje zonoje. Šį darbą nuolat griežtai kontroliuoja Prancūzijos jūros eksploatavimo tyrimų institutas (IFREMER). Per potvynius susidarančios galingos srovės praturtina vandenį deguonies ir atkuria jo mineralų bei mikroelementų koncentraciją. Surinktas vanduo valomas pagal šiuolaikišką aukštosiomis technologijoms paremtą procedūrą, steriliomis sąlygomis mikrofiltruojamas ir išpilstomas. QUIXX® pompoje įtaisytas aprobuotas antibakterinis filtras pradėtą vartoti nosies purškalą apsaugo nuo užteršimo net iki 6 mėnesių.

Kasdienei nosies priežiūrai – QUIXX® soft

QUIXX® soft skirtas kasdienei nosies gleivinės priežiūrai. Šis izotoninis purškalas, kuriame yra natūralaus alavijų ekstrakto, veiksmingai valo ir drėkina nosį. Alavijai sustiprina drėkinamąjį poveikį. QUIXX® soft sudėtyje nėra konservantų ir chemikalų. Siekite geros savijautos!

Ūmiai slogai įveikti – QUIXX® extra

Tai natūralus Atlanto vandenyno vandens nosies purškalas su vertingais mineralais ir mikroelementais bei eukaliptų aliejumi. Pastarasis suteikia švarios ir neužgultos nosies pojūtį ir padeda lengviau kvėpuoti. QUIXX® extra yra hipertoninis purškalas (2,6 %), vadinasi, jo druskų koncentracija didesnė už nosies gleivinės, kuri yra izotoninė (0,9 %). Dėl to pasireiškia osmosinis poveikis – ne tik praplauna ir valo nosį, bet ir ištraukia iš gleivinės skysčių perteklių, mažina paburkimą, nosies ir sinusų užgulimą, todėl kvėpuoti tampa lengviau. 2013/1

7


K

okia marinuotų produktų įtaka sveikatai?

Vertingi rauginti kopūstai

Rauginti produktai (pvz., kopūstai, agurkai) turi gyvųjų bakterijų probiotikų, vitamino C, mineralinių medžiagų, kurie stiprina imunitetą. Pastebėta, kad rauginti kopūstai padeda sergant inkstų, žarnyno ligomis, mažina vėžinių susirgimų riziką, o juose esantis vitaminas B gerina smegenų veiklą bei nuotaiką.

Vilniaus dietologijos centras, Pušyno kelias 23, Vilnius Reg. tel.: 8-659-23416 el.p. info@dietoscentras.lt www.dietoscentras.lt

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė

Sveika ar nesveika marinuoti produktai? Tai priklauso nuo to, kaip ir kokius produktus marinuojame. Pastebėta, kad mėsos patiekalai, marinuoti su prieskoniais ir žolelėmis, geba atitolinti su vyresniu amžiumi sietinas ligas, tokias kaip insultas, katarakta, artritai, vėžiniai susirgimai ir kt. dėl to, jog toks marinavimas suteikia antioksidacinių savybių. Buvo išskirti citrinos sulčių, aitriųjų paprikų, česnakų, imbiero ir žolelių marinatai. Ypač vertingi buvo marinatai, kuriuose buvo pipirų, imbiero ir gvazdikėlių. Marinuotos daržovės gerina apetitą, virškinimą, turi daug pektinų ir skaidulų, kurios mažina žalingojo cholesterolio kiekį kraujyje, taip

8

2013/1

pat teikia vitaminų ir mineralinių medžiagų bei turi vidurius laisvinamųjų savybių. Tačiau dažnas marinuotų produktų vartojimas, kuriuose yra acto rūgšties, kenkia skrandžiui, dantims. Taip pat svarbu atminti, kad terminio apdorojimo metu iki 70 proc. sumažėja vitaminų ir mineralų kiekis vaisiuose ar daržovėse. Sveikas žmogus marinuotus produktus turi vartoti saikingai. Sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu. Kai kurių lėtinių ligų atvejais (širdies, nutukimo, aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio, skrandžio opos, žarnyno patologijų) marinuotų vaisių ir daržovių kiekį būtina sumažinti arba jų visiškai nevartoti, nes didelis acto, prieskonių kiekis gali sukelti minėtų ligų paūmėjimą.

Mėsą patartina valgyti su raugintais kopūstais, kuriuose esantis vitaminas C gerina geležies, esančios mėsoje, pasisavinimą.

Saikingai vartoti actą

Acto rūgšties poveikis sveikatai tiesiogiai priklauso nuo jos koncentracijos. Didelė jos koncentracija pažeidžia virškinamojo trakto gleivinę, gali sukelti uždegimus, erozijas, opas, į kraują patekusi acto rūgštis keičia jo pH, sukelia acidozę ir sutrikdo kraujo krešėjimą. Mažos koncentracijos acto rūgštis neturi įtakos organizmo gyvybinėms funkcijoms.


Tas varginantis kosulys... Kaip jį įveikti

Kosulys – tai staigus, protrūkinis iškvėpimas, galima sakyti – refleksas, kylantis dirginant gerklų, trachėjos, bronchų gleivinę ar net virškinamojo trakto organus – skrandį, kasą. Kosulys – svarbus apsauginis mechanizmas, šalinantis bronchų sekretą ir įkvėptas daleles. Tačiau labai dažnai tai prasidėjusios ligos simptomas. Jis dažniausiai rodo, kad yra suerzinta gerklė, gerklos, trachėja, bronchai ir prasidėjo jų uždegimas. Svarbu: Prisiminkite, kad slopinti galima tik sausą kosulį, nes, jei slopinsite drėgną kosulį, skreplių iškosėti negalėsite, jie kaupsis kvėpavimo takuose. Taigi, didėja rizika paprastam peršalimui komplikuotis plaučių uždegimu. Slopinti kosulį kaip simptomą vaistais, be gydytojo rekomendacijų, nepatarčiau. Pradžioje reiktų išsiaiškinti jo priežastį. Dažnai, pašalinus priežastį, kosulys dingsta savaime.

Pagrindinės kosulio rūšys

• Ūminis (trunkantį 3–8 sav.)

kosulys, kurį dažniausiai sukelia ūmi virusinė respiracinė infekcija. • Ūminis kosulys, sustiprėjantis pasikeitus aplinkos orui, būdingas po virusinės respiracinės infekcijos ir gali trukti iki 2 mėnesių. Ūminis priepuolinis būdingas kokliušui, o lėtinis priepuolinis – bronchinei astmai. • Lėtinis kosulys su skrepliavimu būdingas lėtiniam bronchitui, obstrukcinei plaučių ligai. • Neproduktyvus, sausas kosulys – žmogus nieko neatkosti. Būdingas ūmioms virusinėms viršutinių kvėpavimo takų infekcinėms ligoms, bet jį gali sukelti ir įkvepiami alergenai, kai kurie vaistai, pvz., vartojami kardiologijoje AKFI, bei kitos ne infekcinės ligos, tokios kaip sieros kamščiai ar neurologinės ligos. • Produktyvus, drėgnas kosulys – atkosėjamos gleivės. Bronchų medyje yra daug liaukučių, kurios išskiria gleivių. Patekus infekcijai, vystosi uždegimas. Pradeda gamintis pažeistos gleivės – pūlingi skrepliai. Produktyvus kosulys gali būti plaučių uždegimo, bronchito, sinusito ar tuberkuliozės simptomas.  

Paxeladine – vienas iš pirmiausia pasirinktinų vaistų. Skirtas ir suaugusiesiems, ir vaikams nuo 2,5 metų. Paxeladine – vaistas be kodeino, nesukelia mieguistumo, nesutrikdo darbinės veiklos ir neveikia žarnyno motorikos ir veiksmingai slopina sausą kosulį.

Sausas kosulys vargina tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, ypač naktį. Tuomet ir namiškių, ir kosinčiojo miegas tampa nekokybiškas, galima sakyti, prastėja gyvenimo kokybė. Taigi, kaip kovoti su įkyriu nakties svečiu – sausu kosuliu, klausiame šeimos gydytojos Janinos Visockienės. Kuo pavojingas sausas kosulys? Pats kosulys nėra pavojingas – tai apsauginė organizmo reakcija, bet jei jis trunka ilgai ir ima varginti, tada reikėtų kreiptis į specialistus. Dažnai ligų, ypač virusinės infekcijos (pvz., susirgus norsiaryklės, trachėjos uždegimu) pradžioje sutrinka bronchų liaukučių veikla – sumažėja gleivių gamyba. Todėl žmogų pradeda varginti sausas draskantis kosulys. Ketvirtą – penktą ligos dieną liaukučių veikla aktyvėja, sekreto pradedama gaminti daugiau – atsiranda produktyvus kosulys. Virusinę infekciją, nusilpus organizmo imunitetui, gali papildyti kita, dažniausiai banali bakterinė infekcija ir atsiranda pūlingų skreplių. Tai padeda išsivalyti bronchams. Kaip kovoti su sausu kosuliu? Jeigu sausas kosulys atsiranda dėl virusinės kvėpavimo takų infekcijos, galima būtų pradėti slopinti vaistais (tik trumpai). Sausas kosulys gydomas  nemedikamentiniu ir medikamentiniu būdu. Iš nemedikamentinio gydymo būdų galima paminėti aplinkos oro drėkinimą ir  pakankamą skysčių vartojimą – taip drėkinamas kosulys.

2013/1

9


Gamtos dovanos

I

munitetui stiprinti – bičių duonelės pastilės Bičių duonelės pastilės N50 – tai natūralių vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas, padedantis išsaugoti ir sugrąžinti jėgas esant didelei fizinei ir protinei apkrovai, greičiau atgauti jėgas po ligos. Rekomenduojama sukramtyti 2–3 pastiles per dieną. Bičių duonelėje gausu natūralių vitaminų, baltymų, žmogaus organizmui naudingų lipidinių junginių, angliavandenių, mineralinių medžiagų, mikroelementų. Bičių duonelę organizmas pasisavina lengvai, kadangi, fermentuojantis duonelei, skyla ją sudarančių žiedadulkių apvalkalėlis ir išlaisvinamos viduje esančios medžiagos, galinčios greičiau absorbuotis organizme. Bičių duonelė papildo organizmą vitaminais, stiprina imunitetą, vartojama kaip papildoma priemonė esant anemijai, hepatitui, cukriniam diabetui, virškinamojo trakto, ypač žarnyno (fermentiniai kolitai, enterokolitai, lėtiniai vidurių užkietėjimai) ligoms.

10

2013/1

Bičių duonelės pastilės N50 Natūralus vitaminų ir mineralų šaltinis Sugrąžina jėgas po įvairių susirgimų Stiprina imunitetą Šalina iš organizmo toksines medžiagas Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad bičių duonelė, kitaip negu medikamentai, neturi nepageidaujamo ar toksinio poveikio. Joje esantis mažas vitamino E ir estrogenų kiekis suteikia galimybę ją profilaktiškai vartoti įvairaus amžiaus žmonėms ir net vaikams. Alergijos atvejai bičių duonelei labai reti. Bičių duonelė vartojama kaip papildoma priemonė gripo ir aterosklerozės profilaktikai. Ji gerina pagyvenusių žmonių sveikatą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tai natūralus vitaminų ir mineralų šaltinis, turintis vitaminų B1, B2, E, H, P, nikotino, folio ir pantoteno rūgščių bei kitų bio-

logiškai aktyvių junginių. Bičių duonelė pasižymi ir antitoksinėmis savybėmis. Savo kaloringumu ji prilygsta augalinės kilmės maisto produktams: miltams, ryžiams, žirniams. Bičių duonelėje daugiausia yra geležies, kobalto, fosforo ir kalcio. Aminorūgštys sudaro apie 15 proc. bičių duonelės sausųjų medžiagų. Be to, joje yra organinių rūgščių, kai kurių hormonų, pigmentų, taip pat medžiagų, turinčių antibiotinių savybių. Tokių svarbių organizmo gyvybiniams procesams medžiagų visuma ir lemia ryškų stimuliuojamąjį bičių duonelės poveikį.


esusituokusios poros: požiūrio į tėvystę įtaka poros santykiams Moters požiūris į tėvystę turi įtakos santykių ateičiai.

Rūpinkis savimi

N

Moksliniai tyrimai Prieš keturis dešimtmečius pradėta kalbėti, kad prie vaikų auginimo ir auklėjimo vyrai turėtų prisidėti nuo pat gyvybės užsimezgimo pradžios. Tada ėmė keistis „idealaus“ tėvo suvokimas, ir vaiko maitinimu, miegu, drabužėliais pradėjo rūpintis tiek tėtis, tiek mama. Kartu pastebėta, kad tėvo įsitraukimas į vaiko auginimą ir auklėjimą priklauso tiek nuo paties vyro iniciatyvos, tiek nuo moters pagalbos vyrui suvokti tėvo vaidmenį. Žinia, jog laukiasi kūdikio, porą priverčia susimąstyti apie savo santykius ir jų ateitį. Daugėjant nesusituokusių porų, kurios turi vaikų, pradėta domėtis, kaip nesantuokoje auginantys vaikus vyrai prisideda prie vaikų auklėjimo ir kokią įtaką šis įsitraukimas ar neįsitraukimas turi poros santykiams. Naujojoje Zelandijoje atlikto tyrim metu aiškintasi, kaip vyro įsitraukimą į vaikų auginimą suvokia patys vyrai ir kaip moterys bei kaip tėvo pagalbaį auklėjant vaikus nulemia tolesnius poros santykius. Tyrime dalyvavo 2200 nesusituokusių porų, kurios palaikė romantiškus santykius, kai gimė jų vaikelis. Praėjus metams po vaikelio gimimo, 33 proc. tyrime dalyvavusių porų buvo išsiskyrusios, 15 proc. – susituokusios ir 52 proc. – palaikė stabilius nesantuokinius ryšius. Poroms buvo pateikiami klausimai: ar svarbi vyro finansinė parama vaikui, ar svarbus tiesioginis rūpi-

nimas (t. y. rengimas, prausimas, auklėjimas). 78 proc. porų tėvo įsitraukimą į vaiko auginimą siejo su finansine parama, 80 proc. – su rūpinimusi vaiku. Mokslininkai pastebėjo, kad daugiau vyrų, o ne moterų suvokė, jog tėvas prie vaiko auginimo gali prisidėti ne tik finansiškai, bet ir įvairiapusiškai rūpindamasis juo. Be to, nustatyta, kad porų, kuriose abu partneriai mano, jog abiejų tėvų indėlis į vaiko auginimą turi būti lygiavertis, santykiai yra stipresni ir jos dažniau susituokia. Tuo tarpu poros, kurių abu partneriai mano, jog tėvo pagalba auginant vaiką nėra svarbi, nutraukia santykius praėjus keliems mėnesiams po vaiko gimimo. Jei moteris mano, jog tėvo pagalba auginant vaiką nėra svarbi, pora retai kada galvoja apie santuoką ir savo santykių ateitį. Vadinasi, moters požiūris į tėvystę turi įtakos santykių ateičiai. Taigi, tėvo rūpinimasis vaiku prieš gimdymą ir iš karto jam gimus suteikia santykiams stabilumo. O išlikti drauge padeda tai, kad tiek vyras, tiek moteris dalijasi savo lūkesčiais ir vizijomis apie tai, kaip jie įsivaizduoja tėvystę ir vaikų auginimą. Kuo labiau šie lūkesčiai sutampa, tuo santykiai būna stipresni ir stabilesni. Šaltinis: Hohmann-Marriott B. E. (2009), Father Involvement Ideals and the Union Transitions of Unmarried Parents, Journal of Family Issues, Nr. 30 (7), p. 898–920.

Įdomu JAV mokslininkai išsiaiškino, kad pozityvus mąstymas turi daug didesnę įtaką ilgaamžiškumui negu sportas, žalingų įpročių atsisakymas ar mažas cholesterolio kiekis. Jeilio universiteto specialistų atlikti tyrimai parodė, kad gyvenimu besidžiaugiantys žmonės gyvena vidutiniškai 7,6 metais ilgiau negu negatyviai nusiteikę žmonės. Epidemiologai atliko daug tyrimų, kurių metu tiriamieji turėjo įvertinti savo sveikatą kaip puikią, gerą, patenkinamą arba blogą. Įdomu tai, kad visų tiriamųjų sveikatos būklė buvo maždaug tokia pat. Tikėjusių, kad jų sveikata bloga, per kitus 7-erius metus numirė 3 kartus daugiau. Amerikiečių tyrimai parodė, kad maždaug 30 proc. sunkiai sergančių vėžiu, nepaisant gydytojų prognozių, visgi pavyksta pasveikti. Paaiškėjo, kad visiems šiems nugalėtojams buvo būdingi du dalykai – mokėjimas džiaugtis gyvenimu ir tikslo turėjimas. Parengta pagal www.seimospsichologas.lt informaciją. 2013/1

11


Nuotr. iš asmeninio archyvo

Šeimos psichologas

M Psichologė Laura Bratikaitė-Čekanauskienė

XX amžiaus pradžioje mirtingumo „monopolija“ priklausė vaikams. Nemažai kūdikių mirdavo gimdami, jaunų žmonių gyvybes nusinešdavo infekcinės ligos – gripas ir kokliušas. Daugelis vyresnių žmonių mirdavo nuo atsitiktinių traumų, net vėžys ar

12

2013/1

irtį ignoruojanti visuomenė širdies ligos buvo diagnozuojamos dažniausiai prieš pat mirtį, nes neturėta ankstyvosios diagnostikos priemonių ir veiksmingų gydymo metodų. Šiais laikais yra priešingai – vaikai miršta retai, ligos gana gerai kontroliuojamos ir gydomos, o miršta dažniausiai seni žmonės nuo lėtinių degeneracinių ligų. Tad dažnai žmogus kurį laiką suvokia, kad artinasi mirtis ir „mirimas“ psichologiškai trunka ilgiau. Kaip teigia statistika, daugelis žmonių, gimusių po II pasaulinio karo, savo šeimoje iki 21 m. amžiaus nepatyrė niekieno mirties, nors iki tol žmonijoje tai buvo gana įprastas reiškinys. Žmonės „atprato nuo mirties“. Dabartinę mūsų visuomenę yra priimta laikyti mirtį ignoruojančia visuomene. Kažkas yra pasakęs, kad amerikiečiai ignoruoja

mirtį taip, kaip Viktorijos laikais buvo ignoruojamas seksas. Mes paprasčiausiai nenorime pripažinti, kad žmogus miršta. Mums sunku ištarti žodžius „miręs“, „mirė“, „mirtis“. Neretai bauginantį žodį keičiame švelnesniu: „užgeso“, „netekome“, „išėjo amžiams“ ir pan. Vienas iš mirties ignoravimo rezultatų – neišvengiamai iškylanti siena tarp mirštančiojo, jo šeimos narių, draugų, medikų. Baimindamiesi susidurti su mirtimi, žmonės pradeda vengti mirštančio asmens ir pokalbių apie mirtį, tad jis pasijunta vienišas. Taip susiformuoja tylus suokalbis, kad nė vienas neužsimena, apie ką galvoja. Svarbiausiu dalyku tampa kuo ilgiau apsimetinėti ir bet kokia kaina pratęsti gyvenimą, o ne įsiklausyti į mirštančiojo „širdies skausmą“, kad žmogus galėtų mirti ramiai ir oriai.


Pokalbiai apie mirtį

Išankstinis sielvartas

Mirtis gali būti netikėta ir numatoma. Onkologinės ligos atvejais mirtis dažniausiai numatoma, todėl artimieji išgyvena „išankstinį“ sielvartą, kuris kartais būna toks pat stiprus kaip ir išgyvenimai po mirties. Kai kurie žmonės iš tiesų pradeda gedėti dar iki mylimo žmogaus mirties. Bėda ta, kad į jų jausmus dažnai reaguojama mažiau ir socialinė aplinka (draugai, bendradarbiai ir pan.) nesuteikia emocinės paramos tiek, kiek jos suteikia žmogui tada, kai jis jau laidoja artimąjį. O palaikymas labai reikalingas ir prieš, ir po. Kai mirtis yra numatoma, likimas kažkuria prasme dovanoja galimybę sąmoningai praleisti tam tikrą kiekį laiko kartu su artimu žmogumi. Buvimas šalia suvokiant, kad laikas baigiasi, skatina dar labiau vertinti ir branginti likusias dienas.

Dar 1960-aisiais Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas tarp sunkiai sergančių pacientų parodė, kad pokalbiai su draugais ir giminaičiais apie mirtį nesukelia didesnių baimių. Priešingai, baimė didėja, kai sergantis žmogus neturi su kuo pasikalbėti. Rezultatai parodė, kad pacientai, kurie save priskyrė grupei tų, kuriems nėra su kuo pasikalbėti, jautė didesnį nerimą ir stipriau išgyveno depresiją. Jeigu sergantis žmogus pradėtų kalbėti apie mirtį, laidotuves ir pan., nereikia stengtis jį nutildyti: „Baik, nekalbėk nesąmonių – viskas bus gerai...“, „Nekalbėkime dabar apie tai“ ir pan. Visa tai kuria bendravimo sienas ir neleidžia sergančiajam žmogui pasikalbėti apie tai, kas jam iš tikrųjų rūpi ir „slegia širdį“. O su kuo jam daugiau kalbėtis, jei ne su artimaisiais? Taip ir nutinka, kad, neradęs su kuo pasikalbėti, žmogus „užsidaro su savo liga į vienutę“.

Todėl verta išklausyti, nepertraukinėti. Mirties suvokimas toks pat individualus kaip ir žmogaus gyvenimas, todėl nereikėtų duoti neprašomų patarimų ar stengtis primesti savo pasaulėžiūrą ir egzistencinių dalykų suvokimą. Visus atsakymus mirštantis žmogus turi rasti (ir randa) pats. Svarbu, kad artimieji būtų šalia ir suprastų, jog kalbėjimas apie mirtį padeda sergančiajam nurimti. Būna, kad žmogus į savo situaciją žiūri su humoru. Tai labai reti atvejai, bet pasitaiko. Pavyzdžiui, vienam sunkiai sergančiam žmogui draugai atnešė gazuoto mineralinio vandens. „O, ir man greitai taip bus, kaip čia parašyta,“ – pasakė jis rodydamas į etiketę ir šypsodamasis. Ant butelio buvo užrašyta: „Laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje horizontalioje padėtyje“. Beje, kalbant su sunkiai sergančiu žmogumi, humoras tinka tik tada, kai pats sergantysis juokauja apie savo ligą. Kitais atvejais tai daryti rizikinga. Ne kiekvienam į pasakymą: „Aš greit mirsiu“ patiks atsakymas: „Jei taip sakai, reiškia, dar gyvas...“

Šeimos psichologas

Išankstinis sielvartas suteikia artimiesiems galimybę palaipsniui įsisąmoninti tikrovę, užpildyti bendravimo spragas: atsiprašyti, padėkoti, sužinoti tai, ko taip niekada ir nebuvo paklausta, pasakyti tai, kas svarbu, bet iki tol nebuvo „tinkamos progos“... Daugelis žmonių, kuriems teko namuose slaugyti mirštantį žmogų, sako, kad tai buvo „giliausios“ gyvenimo akimirkos ir kartu tai buvo sunkiausias ir daugiausia jėgų pareikalavęs gyvenimo tarpsnis. Todėl reikėtų skirti artimam žmogui kuo daugiau laiko ir atsilaikyti prieš bet kokius „reikia dirbti“, „turiu baigti remontą namuose“, „negaliu dabar prašyti atostogų“ ir pan. Tai laikas, kuris niekada negrįš, tačiau sąžinės priekaištai ir kaltės jausmas dar daug metų po to grąžins žmogų į tą laiką, kai jis pirmenybę teikė kasdieniams darbams, o ne mirštančiam artimajam.

Viltis miršta paskutinė

Pokalbiai apie mirtį (nepriklausomai nuo to – su humoru ar be jo) nereiškia, kad žmogus nebeturi vilties ar ją praras. Tiek artimuosius, tiek mirštančius vienija bendras dalykas – viltis. Išgijimo viltis, kad bus išrasti nauji vaistai, kad įvyks stebuklas, kad visa tai, ką jie patiria, tėra slogus sapnas, iš kurio jie netrukus pabus, kad viskas turi prasmę ir kad už jų kančias bus atlyginta, jei jie dar truputį pakentės. Palaikyti viltį visada verta, tik nereikia sakyti to, kuo patys netikime: „Viskas bus gerai“, „Pasveiksi“ ir pan. Nuoširdžiau būtų sakyti: „Labai tikiuosi, kad viskas bus gerai“, „Labai noriu, kad pasveiktum“ ir t. t. Kalbėti ne apie tai, kas bus, o apie tai, ko norėtume, kad būtų. Taip bus teisingiau. 2013/1

13


Šeimos psichologas

Informaciją pateikti dozuotai

Nepriklausomai nuo to, kas praneša diagnozę – medikas ar artimasis – visada reikia sakyti geresnes prognozes, nei jos yra iš tiesų, informaciją pateikti dozuotai, po truputį. Tuomet žmogui paliekama laiko suvokti tai, ką išgirdo, ir apsiprasti su žinia. Geriausia pokalbio metu delikačiai leisti suprasti, kad sergančiojo sveikatos būklė rimta, ir, kai jis pats iškels  prielaidą ar padarys išvadą, tada reikėtų švelniai ir kuo ramiau patvirtinti jo spėjimą. Tai tarsi kalbėjimas sakiniais su daugtaškiais. Pavyzdžiui, sakyti: „Kalbėjau su gydytoja...“ ir nutilti... Sergantysis paklaus: „Blogai?“ At-

sakyti: „Taip“ ir vėl tyla. „Gydymas nepadeda?“ „Ne...“ „Tai važiuosim namo?“ „Taip...“ Ir tiesiog būti šalia. Medikams ne taip sunku pasakyti, kad jie daugiau nebegali padėti, bet gerokai sunkiau atsakyti į paciento klausimą: „Kiek man dar liko gyventi?“ Tokiu atveju geriausiai kalbėti neapibrėžtais terminais, pvz., pasakyti „nelabai daug“ arba abstrakčiomis frazėmis: „Kiek Dievo skirta...“, „Mažiau nei nugyvenot...“ Nereikia stengtis konkrečiai atsakyti į konkrečius klausimus, kai iš tiesų negalime žinoti, kiek, kaip ir kas bus. Todėl geriausia yra tiesa su truputėliu „miglos“, kad sušvelnintumėte situaciją.

Sakyti ar nesakyti?

Teigiama, kad melo ar nutylėjimo griebiamasi norint apsaugoti sergantį žmogų. Tačiau kyla klausimas – ar galima nujausti, kad artinasi mirtis? Pokalbiai su sergančiaisiais patvirtina, kad žmogus daug anksčiau pajunta mirties neišvengiamumą, negu kad artimieji ar medikai jam apie tai pasako. O melą šiuo sudėtingu periodu „išskaito iš artimųjų akių“ daug geriau nei kada nors iki tol. Vargu ar šis „baltas“ melas suartina, vargu ar tai liudija apie tarpusavio supratimą ir meilę artimajam. Išimtis galėtų būti tik atvejai, kai serga vaikai, kurie dar nesupranta, kas tai yra „mirtis“. Tačiau suaugusiesiems tiesa yra geriau negu „šventas“ melas. Pasak mirštančių žmonių, lengviau būti vienam su savo mirtimi, nei jaustis vienišam artimųjų apsuptyje. Nereikia mirštančio žmogaus psichologiškai spausti perdėtu optimizmu. Nevertėtų, vos tik jam ėmus kalbėti apie liūdnus dalykus ar akyse pasirodžius ašaroms, stengtis jį „užčiaupti“, keisti temą ar imti „pozityvinti“. Kartais tereikia tiesiog tyliai pabūti šalia, išklausyti, švelniai paglostyti ranką, o kartais ir apsikabinus paverkti. Kaip žmogus turi teisę į gyvenimą, taip jis turi teisę ir į skausmą, kai ateina laikas skirtis su tuo, kas jam brangiausia. Psichologė Laura Bratikaitė-Čekanauskienė VšĮ „Bene esse“

14

2013/1


audonieji burokėliai –

Sveikata iš sodo

R

retų mineralinių medžiagų šaltinis

Artėjant pavasariui kaime užauginti raudonieji burokėliai – tai puikus vitaminų šaltinis. Juose yra daug vitaminų B1, B2, PP, kalcio, natrio, chloro, vitamino C – net du kartus daugiau nei morkose, jodo daugiau negu kitose daržovėse.

Sveikatai stiprinti

Nuo senų laikų yra žinoma, kad burokėliuose esančios aktyvios medžiagos stiprina kraują, kraujagyslių sieneles, padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui, aktyvina raudonųjų kūnelių susidarymą, kurie atsakingi už audinių aprūpinimą deguonimi. Taip pat raudonieji burokėliai skatina skrandžio rūgšties susidarymą, dėl ko pagerėja baltymų pasisavinimas. Burokėliuose esantys pektinai padeda iš organizmo išvalyti nuodingus medžiagų apykaitos produktus, naikina puvimo bakterijas storojoje žarnoje, neleidžia užkietėti viduriams. Juose esantis cholinas mažina kraujospūdį ir apsaugo nuo aterosklerozės. Šios ligos išvengti padeda ir burokėliuose esančios jodo druskos, be to, jos reguliuoja skydliaukės darbą.

Vertingos sultys

Geriantieji burokėlių sultis, stiprina nagus, odą ir plaukus. Sultys vertingos dėl jose esančio kalcio ir natrio santykio, kuris padeda kalciui aktyviai įsijungti į medžiagų apykaitos procesus, o chloras daug aktyviau stimuliuoja kepenų darbą ir pagreitina tulžies išsiskyrimą. Burokėlių sultys ypač naudingos klimakteriniu periodu. Yra mokslininkų, teigiančių, kad burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą onkologiniams susirgimams. Burokėlių sultys naudingos vyresnio amžiaus žmonėms. Mokslininkų atlikti bandymai parodė, kad burokėlių sulčių vartojimas gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms gyventi aktyvesnį gyvenimą, praneša dailymail.co.uk. Pasak kai kurių mokslininkų, žmonėms, išgėrusiems burokėlių sulčių, atliekant mažo intensyvumo pratimus, reikėjo mažiau energijos. Pastangos einant sumažėjo 12 proc. Žmonėms senstant arba susirgus širdies ir kraujagyslių sistemą pažeidžiančiomis ligomis, deguonies kiekis, pasisavinamas fizinės vei-

klos metu, gali smarkiai sumažėti. Mokslininkai teigia, kad burokėlių sultys reikšmingai mažina deguonies poreikį. Žurnale „Applied Physiology” spausdinamame straipsnyje mokslininkė Katie Lansley teigia: „Tyrimo metu pastebėjome, kad burokėlių sultys iš tikrųjų gali padaryti taip, kad atliekant net mažo intensyvumo pratimą reikėtų mažiau deguonies“. Budapešto (Vengrija) farmakologijos instituto mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė, kad gydomąsias savybes turi tik šviežiai paruoštos burokėlių sultys ir jų aktyvumas yra 3 kartus didesnis negu pastovėjusių sulčių.

Ką reikia žinoti apie burokėlius

Sergantiesiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju dėl burokėlių vartojimo (burokėliuose yra medžiagų, dirginančių gleivinę). Taip pat atsargiai reikėtų vartoti burokėlius tiems, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas (burokėliuose yra medžiagų, didinančių kraujo krešėjimą). 2013/1

15


S

alotas valgykime ir žiemą

Sutiksite, kad dabar – ne daržovių metas. Tačiau žiemą nevalgyti salotų ir rinktis tik konservuotas ar šaldytas daržoves nėra taip jau sveika. Bent 2–3 kartus per savaitę vertėtų pasimėgauti šviežių daržovių salotomis ar mišraine. Pateikiame keletą patarimų ir receptų.

Patarimai • Jei dedate agurko, nulupkite jo

žievę. Tikrai, neprieštarausite, kad žiemą agurko skonis visai kitoks, ir ši maža gudrybė padės jo išvengti.

• Prieš darydami salotas ar miš-

rainę, daržoves apie 20 min. pamirkykite šiltame vandenyje (galima įberti arbatinį šaukštelį sodos). • Nevenkite prieskoninių žolelių (grynų, o ne jų mišinių). • Namuose turėkite bent kelių rūšių aliejaus. Patikėkite, jie labai pakeičia salotų skonį. Pabandykite sezamų, graikinių riešutų ar migdolų aliejaus – jie tinka daugelio skoniui. • Įsigykite salotų džiovyklę. Joje išsukti nuplauti salotų lapai tampa traškūs ir sausi. • Pasigaminkite skirtingų salotų užpilų. Turėkite medaus, vyno acto, balzamiko, garstyčių... Parengta pagal Bernardinai.lt

16

2013/1

Idėjos • Įprastų salotų skonį paįvairinsi-

te sėklų mišiniais. Įprastas variantas „pomidoras+agurkas+ salota“ įgaus visiškai kitą skonį, jei įdėsite keptuvėje skrudintų saulėgrąžų, moliūgų, sezamų sėklų mišinio. • Įprastas salotas paskanins ir sutrupintas paprastutėlaitis varškės sūris. Dar įberkite kmynų, ir pakvips vasara... • Salotas geriausia valgyti per pietus su mėsos ar kruopų, makaronų patiekalais arba vakarienei.


Lengvos salotos bet kuriuo metų laiku Jums reikės: • pusės didelio agurko, • 1–2 pomidorų, • mėgstamų salotų lapų, • šiek tiek žiedinio kopūsto, • įvairių sėklų mišinio (tinka ir vien saulėgrąžos, arba saulėgrąžos ir moliūgai, pagal kiekvieno skonį), • poros šaukštų alyvuogių ar kt. aliejaus. Daržoves supjaustykite, sėklas paskrudinkite keptuvėje (galima kepti be jokio aliejaus), salotas išdžiovinkite salotų džiovyklėje, suplėšykite ar smulkiai supjaustykite, užpilkite aliejaus ir valgykite. Galima įspausti citrinos sulčių. Pamėginkite ir su tokiu padažu: šaukštas vyno acto, pora šaukštų aliejaus, šiek tiek citrinos sulčių, arbat. šaukštelis medaus ir šiek tiek grūdėtųjų garstyčių. Skanu ir su šviežios naminės duonos rieke.

Vynuogių kauliukų aliejus

Šis aukščiausios kokybės aliejus spaudžiamas iš nuplautų ir džiovintų vynuogių kauliukų, yra gelsvai žalsvos spalvos ir švelnaus skonio. Vynuogių kauliukų aliejuje gausu polinesočiųjų, mononesočiųjų riebalų rūgščių, daug (linoleno rūgšties, mikroelementų, mineralų, vitaminų A, E ir K. Vitaminas E stiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo širdies priepuolio ir Alzhaimerio ligos, lėtina senėjimo procesą, regeneruoja ląsteles. Kilmės šalis: Vokietija Ieškokite tik parduotuvėje VOM FASS Kaune ir el. parduotuvėje www.vomfass.lt

Štirijos moliūgų sėklų aliejus

Štirijos moliūgų sėklų aliejus, dar vadinamas„Štirijos žaliuoju auksu“, spaudžiamas šaltuoju būdu iš moliūgų sėklų, augančių be luobelės ir tik šiame regione, nerafinuotas. Šis aliejus yra tamsiai žalios spalvos, pikantiško skonio, turi kepintų riešutų prieskonį ir aromatą. Moliūgų sėklų aliejuje yra nesočiųjų ir amino riebalų rūgščių, A, E ir B grupės vitaminų, K, Na, Ca, Mg, P, Fe bei nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas nesintetina. Moliūgų sėklų aliejus šalina iš organizmo toksines medžiagas, normalizuoja medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį, greičiau degina susikaupusius riebalus. Vartojamas mitybai praturtinti, kosmetikoje bei liaudies medicinoje. Kilmės šalis: Austrija, Štirijos provincija Ieškokite tik parduotuvėje VOM FASS Kaune ir el. parduotuvėje www.vomfass.lt

Pamatyti • Paragauti • Pajusti Parduotuvė VOM FASS Adresas: Laisvės al. 46, Kaunas Tel. 8-37-200347, mob. 8-688-50216 El.paštas info@vomfass.lt , Facebook: VOM FASS - Lietuva El. parduotuvė www.vomfass.lt

Obuolių ir porų salotos su moliūgų sėklomis Jums reikės: • 1–2 porų, • 2 morkų, • 2 mažų obuolių, • 100 g moliūgų sėklų, • 100 g fermentinio sūrio, • obuolių balzaminio acto iš (VOM FASS), • prieskoninių žolelių acto iš (VOM FASS), • vynuogių kauliukų aliejaus iš (VOM FASS), • Štirijos moliūgų sėklų aliejaus iš (VOM FASS), • druskos, pipirų. Porus supjaustyti plonais griežinėliais, morkas, obuolius ir sūrį – plonomis juostelėmis. Moliūgų sėklas šiek tiek pakepinti keptuvėje be riebalų ir atvėsinti. Salotas padruskuoti, įdėti pipirų. Ant salotų užpilti obuolių balzaminio acto, Štirijos moliūgų sėklų aliejaus, prieskoninių žolelių acto, vynuogių kauliukų 17 aliejaus ir gerai išmaišyti.2013/1


Kad geriau matyčiau

G

eras regėjimas – visaverčiam gyvenimui

Į pagalbą – vaistiniai augalai

Mokslinėje ir liaudies medicinoje yra žinomas teigiamas kai kurių vaistinių augalų poveikis regėjimo funkcijoms gerinti. Nuo seno teigiama, kad mėlynių uogų ekstraktai turi daug antocianozidų, kurie skatina tinklainėje esančio rodopsino regeneraciją ir

18

2013/1

gerina prisitaikymą prie tamsos bei šviesos. Girtuoklių, mėlynių, spanguolių, šeivamedžių uogų, aviečių, braškių mišiniai ir vartojami atskirai veikia kaip puikūs antioksidantai. Šias uogas naudinga valgyti šviežias, džiovintas bei gerti jų arbatas. Įrodyta, kad šių uogų vartojimas gerina mikrocirkuliaciją, stiprina

akių kapiliarus bei apsaugo nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Verta paminėti ir vynuogių sėklas. Jose esantys proantocianidai taip pat yra stiprūs antioksidantai. Pastebėta, kad ekstraktai su vynuogių sėklomis stiprina kraujagyslių sieneles bei mažina riziką sirgti organizmo senėjimo nulemtomis akių ligomis.


• Sėdėdami lotoso poza, pažiūrėkite į antakių vidurį. Kartokite šį veiksmą keletą kartų. • Akių judėjimas aštuoneto pavidalu. Nukreipkite žvilgsnį į kairįjį apatinį kampą, po to į kairę, vėliau – į dešinįjį kampą. Po to žvilgsnis į dešinės viršų ir vėl į kairįjį apatinį kampą. Šitaip žvilgsniu nupiešite įsivaizduojamą aštuoniukę. Tą patį pratimą pakartokite į kitą pusę. Po kiekvieno pratimo keletą sekundžių pailsėkite. • Akių judesiai į viršų ir į apačią. Sėdėdami lotoso poza, kelkite akis į viršų, po to pamažu nuleiskite žvilgsnį į apačią. Pratimą kartokite keletą kartų. Po to leiskite akims pailsėti. • Kvėpavimas. Kvėpuokite lėtai ir giliai. Įkvėpdami į nieką nežiūrėkite, kelis kartus įtraukite daugiau oro. Iškvėpdami kuo greičiau užsimerkite ir atsimerkite, o paskui pamažu orą išpūskite. Kvėpuodami greitai mirkčiokite tokia tvarka: įkvėpdami – atsimerkite, iškvėpdami – greitai sumirkčiokite ir t. t. • Vandens terapija. Paimkite du kilpinius rankšluosčius, dubenį karšto ir dubenį šalto vandens. Karštas vanduo turėtų būti toks, kad nenudegintų odos, taigi jums priimtinai karštas. Šaltas vanduo turi būti ledinis, atšaldykite jį šaldytuve ar atvėsus orams – balkone. Pradėkite nuo karšto vandens – karštame vandenyje pamirkytą rankšluostį, pridėkite prie užmerktų akių ir palaikykite pusę minutės. Paskui tą patį padarykite su šaltame vandenyje pamirkytu rankšluosčiu. Kaitaliodami šaltus ir šiltus kompresus, įsivaizduokite teigiamus akių pokyčius. Baikite šiltu kompresu.

Regėjimo priešai

Pirmiausia akis reikėtų saugoti nuo streso, jos, kaip viso žmogaus organizmo dalis, gana greitai reaguoja į įtampą, ir žinoma, tik neigiamai. Akims taip pat kenkia ryški arba blanki šviesa, dulkės, dūmai, suodžiai, sausas oras. Skaitydami pasirūpinkite tinkamu apšvietimu, niekada neskaitykite gulėdami. Norintieji sulieknėti turėtų nepamiršti, kad staigus svorio praradimas pirmiausia neigiamai atsilieps regėjimui.

Mažinkime akių įtampą

Šiais laikais, kai ilgai sėdime prie kompiuterio, norom nenorom susiduriame su akių įtampa, perštėjimu, ašarojimu. Vienas iš pačių greičiausių būdų sumažinti įtampą – užsidengti akis delnais. Tereikia atsiremti alkūnėmis į stalą, rankas iškelti ties akimis taip, kad delnais uždengtume skruostus. Palenkite galvą ir prilaikykite ją rankomis taip, kad visa galvos masė užgultų rankas, o kaklo raumenys visiškai atsipalaiduotų. Taip ramiai pasėdėkite 5–10 minučių. Per dieną šią procedūrą rekomeduojama atlikti kelis kartus.

Akių kompresai

Sutrinkite mėtų lapų ir užsidėkite aplink akis. Toks kompresas šalina aplink akis esančius tamsius ratilus. Medvilnines servetėles pamirkykite į bulvių sultis ir užsidenkite akis. Labai tinkama priemonė patinusiems vokams. Akis užsidenkite vėsioje arbatoje pamirkytomis marlės skiautelėmis. Sutarkuokite pusę agurko, nukoškite sultis ir padėkite jas į šaldytuvą. Atsigulkite, atsipalaiduokite, nuvykite šalin blogas mintis ir pagulėkite 10–15 minučių. Tikrai pajusite pagerėjimą.

Pratimai regėjimui gerinti

Kasdien skirkite vienodą laiko tarpą (prieš mankštą ar po jos)

akių mankštai. Darydami pratimus pasistenkite susikurti tokią aplinką, kad niekas neblaškytų jūsų dėmesio. Atminkite, kad pratimų naudą įvertinsite tik atlikdami juos nuolat, nes kaip ir sportininkai – turite nuolat palaikyti gerą akių raumenų formą. Po mankštos save pamaloninkite kokiu nors skanėstu. Kaip sakoma, gerus įpročius reikia lavinti. Akys – mūsų sielos veidrodis. Šis nesenstantis posakis tinka kalbant ir apie mūsų fizinę akių sveikatą, ir apie dvasinę būseną. Nenuilstamai stebinčios pasaulį, akys išduoda nuovargį, ligas, o spindi, kai esame sveiki ir žvaliai nusiteikę. Šiomis dienomis pablogėjus regėjimui, skubame pirkti naujus akinius, dar pablogėjus, renkamės stipresnius lęšius, tik ar nevertėtų stabtelėti ir pagalvoti, kaip patys galime sustiprinti savo regėjimą. Visavertė mityba, pakankamai ilgas miegas, nuolatiniai akių pratimai ir tinkami vitaminai akims padės greitai ir nebrangiai pagerinti regėjimą ir bendrą savijautą.

Kad geriau matyčiau

Akių pratimai:

Gerinkime savo mitybą

Ir kaip nekalbėsi apie mitybą, kai kalbame apie akis. Geriausias akių vitaminas – tai vitaminas A. Maistas, turintis šio vitamino, skatina akių sveikatą ir grožį. Norint gerai matyti, reikėtų saikingai vartoti produktus, kuriuose daug cukraus, nes jis labai kenkia lęšiukui ir gali paskatinti miopiją. Saikingai vartokite riebalų, pakankamai gerkite skysčių bei rinkitės maisto produktus, pagamintus iš rupiai maltų miltų. Venkite druskos, valgykite daug daržovių ir vaisių ir gerkite polivitaminų. Pradėkime rūpintis savo akimis jau nuo šiandien ir pasižadėkite kiekvieną dieną lėtai sumirkčioti bent po 100 kartų. Parengė Agnė Kiškytė 2013/1

19


Nuo gėlės prie gėlelės

B

ičių produktai –

gamtos turtai žmogui Apie bičių produktus pasakoja bitininkas Leopoldas Tarakevičius Gydantis medus

Pradėjus jausti, jog puola šaltukas, yra du keliai: kreiptis į gydytoją arba eiti į vaistinę. Tačiau gydytojo taip lengvai nepasieksi – prie jo durų jau išsirikiavusi tokių pat kostinčių ir čiaudančių eilė, o vaistinėje tiek vaistų, kad sunku susiorientuoti, kokia cheminių elementų kombinacija bus veiksminga. Taigi siūlau rinktis trečiąjį kelią būti sveikam – tai gamtos mums teikiamos priemonės. Rimtai susirgus, be abejonės, reikia kreiptis į gydytojus, bet gal geriau stiprinti savo organizmą, jo imuninę sistemą ir nesirgti? Gamta būtų visai neprotinga, jei užsiimtų tik ligų kūrimu – ji susinaikintų pati. Vienas iš gamtos stebuklų – sveiki vaistai. Na, o žmogaus reikalas juos surasti ir vartoti. Tai ne tik vaistažolės, augalai, mineralai, dumbliai ir kt., bet ir bičių produktai, kurių vis naujas ir naujas gydomąsias savybes pastaraisiais metais atskleidžia mokslininkai.

Nuo gėlės prie gėlelės

Medus – bičių pagamintas produktas iš jų surinkto augalinės (dažniausiai žiedinės) kilmės nektaro. Augalai išskiria

20

2013/1

saldų nektarą tam, kad suviliotų bites ir kitus vabzdžius, nes šie, nutūpę ant žiedo, ant savo kūno plaukelių atneša giminingo augalo žiedadulkes, apdulkina žiedo piestelę ir taip padidina augalo gyvybingumą. Augalai dovanoja bitėms nektarą, o bitės, atsidėkodamos augalui, pratęsia jo populiaciją. Toks tarpusavio sugyvenimas, kai vieni be kitų negali apsieiti, vadinamas simbioze.

Medus sveikiau nei saldumynai

Žmogaus organizmas cukraus (sacharozės) suvirškinti betarpiškai negali, jį privalo suskaidyti į dvi pagrindines dalis – gliukozę ir fruktozę, o tam reikalingas insulinas, kurį žmogaus organizme gamina kasa. Jei šis mechanizmas nesutrikęs, medžiagų apykaita yra normali. Jei jis dėl kažkokių priežasčių sustreikuoja, kraujyje lieka cukraus, prasideda cukrinis diabetas. Viena iš jo priežasčių – padidėjęs cukraus vartojimas: saldainiai, sausainiai, ledai, tortai ir t. t. Mūsų tėvai ir protėviai saldėsiais pasimalonindavo tik per šventes, taigi, šiuolaikiniam žmogui – kiekvieną dieną šventė.

Bitės augalinę sacharozę invertuoja, tai yra suskaido į gliukozę ir fruktozę. Vartojant medų, žmogaus organizmas gauna jau paruoštą produktą, todėl kasa pailsi, gerėja jos funkcijos. Pažangūs medikai diabetikams pataria nedideliais kiekiais vartoti medų, nes kraujyje privalo būti tam tikras gliukozės ir fruktozės kiekis. Žmogaus organizmas, negaudamas jo iš medaus, pradeda gaminti iš duonos, bulvių, makaronų, kruopų ir t. t. Tokiu būdu apkraunama kasa.

Saldus, gardus, gintarinis...

Medus skirstomas į monoflorinį ir poliflorinį („mono“ – vienas, „poli“ – daug). Jei meduje vieno augalo žiedadulkių yra 50 proc. ir daugiau, jis vadinamas augalo vardu, pavyzdžiui, liepų, viržių ir t. t. Medaus esama įvairių rūšių: Sodų ir pienių. Tai pavasarinis medus – skaisčiai geltonos spalvos, su baltom gliukozės juostelėm, kvapus, greit kristalizuojasi. Liaudies medicinoje jis vadinamas gydomuoju, nes stiprina žmogaus imuninę sistemą. Aviečių ir liepų. Būna šviesus, iki intensyvaus geltonumo, ma-


Medaus laikymo sąlygos

Medų geriausiai laikyti vėsioje patalpoje, 4–18º C temperatūroje, sandariai uždarytame inde, pagamintame iš nerūdijančio plieno arba maistui tinkančio polietileno. Subrendęs medus turi 18–20 proc. drėgmės. Būdamas hidros-

kopinis, jis sugeria vandenį ir kvapus. Nesandariai uždarytame inde viršutinis medaus sluoksnis gali suskystėti, į jį gali pakliūti mielių grybelių, sukeliančių rūgimo procesą. Liaudiškai tariant medus „užburbuliuoja“. Medų galima laikyti įvairiuose induose: mediniuose, keraminiuose, stikliniuose, polietileniniuose. Kadaise jis buvo laikomas medinėse statinėse, dabar – tik dėl egzotikos. Mediniai indai nepatogūs, prisigeria medaus, sunku išplauti. Neglazūruota keramika per savo poras praleidžia skystą medų. Anksčiau puodynės buvo glazūruojamos išlydyta druska. Tokia glazūra įgaudavo žalsvą spalvą. Dabar gaminama įvairiaspalvė glazūra, į kurios sudėtį įeina švino junginiai. Keraminė tara nesandari. Geriau naudoti stiklinius indus. Bet ir jie turi savo pliusus bei minusus: sandariai uždaroma, lengvai išplaunama, skaidri, matyti medaus spalva, bet sunki, greitai dūžtanti, brangi. Atsiradus polietileninei tarai, bitininkai noriai renkasi ją, nes ji lengva, skaidri, pigi, sandari, atspari smūgiams, lengvai sandėliuojama. Pastaruoju metu kilo vajus prieš polietileninę tarą, pradėjus ją vadinti plastmase. Reikia atskirti maistinę tarą nuo plastmasės. Maistinis polietilenas žymimas atitinkamu ženklu, nurodančiu, kad yra tinkamas kontaktui su maistu, todėl jo vengti tikrai nereikia.

Medaus kokybės reikalavimai

Nekokybiško medaus priežastys slypi ne polietileninėje taroje, o kaip jis pagamintas, sandėliuojamas ar nefalsifikuotas. Liesdamasis su juodaisiais metalais (geležimi, cinku, variu), medus tampa nuodingas! Kad tuo įsitikintume, į skysto medaus indelį keletui dienų įdėkite juodojo metalo virtuvinį peilį, po to jį palaižykite – pajusite specifinį skonį ir kvapą. Supylę medų į seną ema-

liuotą puodą, juolab, jei emalė išdužusi, gausite porciją nuodų. Ir tai dar ne viskas kalbant apie medaus kokybę. Daugelio bitininkų naudojamas besisukantis medsukio vidus (rotorius) pagamintas iš to paties juodojo metalo. Čiaupas, pro kurį teka medus, medaus atakiavimo šakutės, peiliai, kaltai – taip pat iš juodojo metalo. Metaliniai koštuvai, viela rėmeliuose... iš ko pagaminti? Taip, iš juodojo cinkuoto metalo. Taigi čia išvardytos svarbiausios ir pagrindinės priežastys, dėl kurių medus tampa nekokybiškas.

Bitininko higiena

Kalbėdami apie medaus kokybę, turėtume atkreipti dėmesį į bitininko higieną: ar jis tvarkingas, ar turi reikiamų žinių, ar yra kompetentingas. Šiais laikais, kada pagrindinis tikslas yra pinigai, parduodama nemažai falsifikuoto medaus, kuris ir pagal skonį, ir pagal kvapą bei spalvą panašus į natūralų. Todėl nerekomenduoju pirkti įvežtinio medaus, nors jis gražiuose induose, apklijuotuose spalvingomis etiketėmis. Toks medus dažniausiai yra skystas, nesikristalizuoja, nes yra pakaitintas tam, kad jį galėtų sufasuoti mechanizmai. Rankinis fasavimas – brangus malonumas. Pakaitintame meduje atsiranda hidroksimetilfurfurolo, kuris yra labai nuodingas žmogaus sveikatai. Pastaruoju metu bitininkai išmoko padaryti kreminį medų, kuris lengvai kabinamas ir tepamas. Tai mechaniškai paveiktas (kad nesikristalizuotų) medus. Kad jis būtų minkštas, kietėjantį medų bitininkas maišo mediniu arba nerūdijančio plieno įrankiu. Tai pagrindiniai dalykai, kuriuos turi žinoti kiekvienas medaus mėgėjas. Todėl šalia savo kirpėjo, stomatologo, finansų konsultanto verta turėti ir savo bitininką. 2013/1

Nuo gėlės prie gėlelės

lonaus kvapo, kristalizuojasi stambiais kristalais. Gydo nuo peršalimo, slogos, skatina prakaitavimą. Rapsų. Tai naujas produktas, atsiradęs Lietuvoje pradėjus sėti žieminius ir vasarinius rapsus. Jis yra baltos, mums neįprastos spalvos, greitai kristalizuojasi. Jo sudėtyje yra aliejų, reguliuojančių žarnyno ir kepenų veiklą, taip pat šis medus tinka masažui pirtyje. Grikių. Tai rudos ir tamsiai rudos spalvos, specifinio kvapo ir skonio medus. Turi geležies mikroelementų, kurie skatina hemoglobino atsinaujinimą, stiprina širdį, šalina kraujagyslių kalkėjimą. Viržių. Tamsios spalvos, malonaus skonio, drebučių pavidalo medus. Viržiai auga pušyne. Medus gydo kvėpavimo takus. Įvairiažiedis. Šis medus surinktas iš įvairių žiedų, jame gausu mikroelementų ir vitaminų. Lipčiaus. Pavadinimas kilęs nuo žodžio „limpa“, dar vadinamas miško medumi. Tai augalinės, o ne žiedinės kilmės medus – amarų veiklos rezultatas. Mieste vasarą galima pastebėti blizgančius liepų lapus, o šaligatvius po jomis šlapius. Lipčiaus medų išskiria lapuočiai ir spygliuočiai medžiai. Bitės surenka saldžią medžiagą ir paverčia ją medumi. Šis medus beveik bekvapis, pilkos ir tamsiai rudos spalvos, nesikristalizuojantis. Bitėms žiemai maistui jis netinka, bet žmogui yra labai naudingas produktas, nes turi mineralinių medžiagų, mikroelementų, aminorūgščių, vitaminų, fermentų ir kt. Vakarų Europoje lipčiaus medus yra pats brangiausias ir labiausiai vertinamas.

21


D

idesnė problema – jau ne maisto stoka, o persivalgymas

Nutukimas tapo didesne pasaulios veikatos problema nei maitinimosi stoka. Taip rodo didžiausias kada nors atliktas pasaulio sveikatos būklės tyrimas. Ir tai dar ne viskas. Pasaulinės ligų naštos (Global Burden of Disease) ataskaitoje – didžiuliame tyrime, vykdytame beveik 500 mokslininkų iš 50 šalių – taip pat pažymima, kad, pažabojus kai kurias infekcines ligas, išgelbėti milijonai vaikų. Tačiau, bendrai paėmus, didesniąją gyvenimo dalį praleidžiame sirgdami ir negaluodami. „Tai nuodugniausias žmonijos sveikatos įvertinimas medicinos istorijoje,“ teigia Richardas Hortonas (Richard Horton), kuris žurnale The Lancet paskelbė minėtą ataskaitą. Joje įvertintos ligų ir mirties priežastys pasaulyje 2010 m. ir palygintos su 1970–1990 m. duomenimis. 1990 m., vertinant pagal tai, kiek vidutiniškai asmuo galėtų prarasti sveiko gyvenimo metų dėl ligos ar ankstyvos mirties, pagrindinė ligų priežastis buvo nepakankamas maitinimasis, o aukštas kūno masės indeksas (KMI) buvo dešimtoje vietoje. Pastaruoju metu nepakankamas maitinimasis nukrito į aštuntą, tuo tarpu didelis KMI pakilo į šeštą ligų naštos vietą. Antsvoris gali didinti kraujo spaudimą ir sukelti insultą bei širdies ligas; kartu šios dvi priežastys atsako už ketvirtadalį visų mirčių. Ir tai būdinga ne tik Vakarams, Vidu-

22

2013/1

Nuodugniausia kada nors atlikta ligų apžvalga parodė, kad pirmą kartą istorijoje daugiau problemų kyla dėl valgančių per daug, o ne dėl valgančių per mažai.

rio Rytuose taip pat stebimas KMI padidėjimas. Nors yra daugiau nutukusių žmonių, bet gyvename ilgiau.

Gyvenimo trukmės pokytis

Kai kuriose šalyse pokyčiai buvo milžiniški, pavyzdžiui, Maldyvuose tikėtina gyvenimo trukmė nuo 1970-ųjų pailgėjo beveik 30-čia metų. Gyvenimo trukmės pailgėjimas stebimas Bangladeše ir Irane, tam įtakos turi naujos kaimų gyventojų sveikatos programos. Stebimas ankstyvos vaikų mirties priežasčių – daugiausia infekcijų, viduriavimo ir gimdymo komplikacijų – mažėjimas. Jaunesnių nei 5 metų vaikų mirtingumas nuo 1990-ųjų sumažėjo 60 procentų. Tačiau Šiaurės Afrikoje vis dar aukštas mirtingumo lygis nuo ŽIV ir maliarijos. Daug dėmesio reikalauka senatviniai negalavimai. Reikia padidinti šių problemų sprendimą besivystančiose šalyse, teigia Irene Agyepong iš Akros (Gana) universiteto. „Turime susitelkti į jas dabar, užuot laukę, kol jos ištiks mus.“ Alkoholis ir tabakas išlieka pagrindinė pasaulinė grėsmė Tabakas ir alkoholis – du didžiausi rizikos faktoriai, lemiantys sveiko gyvenimo trukmę. Nuo XX a. 10 dešimtmečio alkoholis tapo pagrindiniu rizikos

faktoriumi didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje ir sukelia ketvirtį ligų Rytų Europoje. Ukrainoje ir Baltarusijoje per porą dešimtmečių ypač sutrumpėjo vyrų gyvenimo trukmė. „Priemonių, skirtų alkoholio vartojimui mažinti, šiose šalyse visiškai atsisakyta,“ – pažymi Majid Ezzati iš Londono imperinio koledžo, rengęs Global Burden of Disease ataskaitą. „Žmonėms (Rytų Europoje) dabar daug paprasčiau gauti alkoholio, ypač kenksmingo, nes didelė jo dalis yra pramoninis,“ teigia jis. Besivystančiose šalyse auga ir tabako vartojimas. „Didelėse, gausiai apgyvendintose šalyse, tokiose kaip Indija ir Bangladešas, rūko nuo 50 iki 60 procentų vyrų,“ – teigia Alanas Lopezas (Alan Lopez) iš Kvynslendo universiteto (Australija). Jis priduria, kad šios šalys turėtų pasimokyti tabako ribojimo iš JK ir Australijos. „Visada bus dalis priklausomų gyventojų, tačiau turėtume stengtis, kad jų būtų mažiau nei 10 procentų,“ – svarsto jis. Automobilių eismas: netikėtas vyrų žudikas Du trečdaliai pasaulio gyventojų mirs ne nuo infekcinių ligų, o nuo vėžio, širdies ligų ir insulto. Tačiau yra stulbinančių skirtumų tarp didžiausių žudikų, nusitaikiusių į vyrus ir moteris. Pasauliniu mastu didžiausia moterų mirties priežastis yra AIDS, pasiglemžianti 14,4 proc. moterų, tuo


Baltarusija Padidėjęs alkoholio vartojimas

Iranas

Vakarų Europa

Šiaurės Amerika

Rytų Europa

Sveikatos programų tobulinimas

Azija Bangladešas

Karibai

Sveikatos programų tobulinimas

Afrika

Vidutinė gyvenimo trukmė

Maldyvai

Centrinė ir Pietų Amerika

Sveikatos programų tobulinimas

Okeanija Australija

Vyrų Lesotas

Didžiausi gyvenimo trukmės pokyčiai 1970–2010 m.

tarpu traumos ir gimdymo komplikacijos atsakingi atitinkamai už 7,5 ir 7,3 procento visų mirčių. Svarbiausia vyrų mirties priežastis yra širdies kraujagyslių ligos – 12,8 proc. visų mirčių; antroje vietoje – AIDS ir nelaimingi atsitikimai kelyje (po 10,7 proc.). Smurtas irgi svarbus faktorius, tampantis 5,2 proc. vyrų mirčių priežastimi. Moterų eismo įvykiuose žūsta vos 0,5 proc. Nors gyvenimo būdą ir ligų epidemijas suvaldyti labai sunku, nelaimingų atsitikimų keliuose galima būtų išvengti, teigia Majid Ezzati iš Londono imperinio koledžo.

Vaisiai ir mankšta – raktas į ilgesnį gyvenimą

Tinkamai valgykite ir treniruokitės – skamba kaip akivaizdi sveiko gyvenimo formulė, bet judėjimo stoka ir netinkamas maitinimasis atsakingi vidutiniškai už 10 prarastų sveiko gyvenimo metų. Kalbant apie maistą, didžiausia grėsmė kyla dėl per mažo vaisių ir per didelio druskos vartojimo. Tačiau padidinti vaisių vartojimą nėra taip paprasta. „Kadangi tai sezoninis produktas, daugelis vaisių yra brangūs ir net prabangūs didžiąją metų dalį,“ –

sako Majid Ezzati iš Londono imperinio koledžo. – Galima padidinti vaisių prieinamumą visais metų laikais, tačiau tai neišvengiamai padidins ekonominius kaštus.“ „Suvartojami didžiuliai druskos kiekiai, ypač skurdžiose šalyse,“ – sako Alanas Lopezas (Alan Lopez) iš Kvynslendo universiteto. Didėjantis druskos vartojimas iš dalies atsakingas už globaliai augantį kraujo spaudimą – aukštas kraujospūdis tapo didžiausiu rizikos faktoriumi pasaulyje. „Reikėtų daug labiau susirūpinti maisto gamyba,“ – teigia M. Ezzati.

© NewScientist

Moterų

Padaugėjo užsikrėtimų ŽIV

Japonija, kokia tavo paslaptis?

Japonija – sveiko senėjimo lyderė pasaulyje. Joje 82,6 metų tikėtina gyvenimo trukmė ne tik ilgiausia pasaulyje, bet ir sveiko gyvenimo trukmė – metai, praleisti esant geros sveikatos. Pavyzdžiui, japonų vyrai gali tikėtis 79,3 metų geros sveikatos. Tai 10,5 metų ilgiau nei pasaulio vidurkis.

Jessica Hamzelou New Scientist, № 2896 Parengta pagal straipsnį www.technologijos.lt

Tad, kokia jos paslaptis? Nesena analizė, atlikta Nayu Ikeda ir kolegų iš Tokijo universiteto, pateikė keletą užuominų. Japonų mityba yra sveika, o gyventojų sveikata tikrinama reguliariai. Kasmet maždaug 3 mln. žmonių atliekama išsami medicininė apžiūra (vadinamasis žmogiškasis sausasis dokas), kurios metu klinikoje pasiliekama pernakt. Aukštas kraujospūdis tapo svarbiausia sveikatos netekimo priežastimi pasaulyje, o Japonijoje kraujospūdis mažėjo. Ko gero, tam įtakos turėjo antihipertenzinių vaistų prieinamumas ir mažesnis druskos suvartojimas. Joshua Salomono (Joshua Salomon), Harvardo universiteto profesoriaus, nuomone, jei japonai gali pasiekti sveiką senėjimą, galime ir mes. „Tai optimistiška žinia, kad sveikas senėjimas yra įmanomas,“ – teigia jis. 2013/1

23


Kviečiame žiūrėti laidą „Sveikatos kodas“ Sveikatos kodas

per Baltijos televiziją kiekvieną sekmadienį 11.00 val.

Dr. I. Pivoriūnienė su VU Medicinos fakulteto dekanu A. Utkumi

BTV laida „Sveikatos kodas“, 4 mėnesius rodoma vadovaujantis lietuvių liaudies patarle „Anksti kėlęs negailėsi“, nusprendė, kad pavargusiems nuo permainingų žiemos orų žiūrovams reikia leisti išsimiegoti sekmadienio rytą ir grįžo į buvusį laidos laiką 11 valandą. Tada nebeteks išgirsti ištikimų laidos žiūrovų  apgailestavimo „Vaje, laidą pramiegojau“. Į buvusį laiką grįžtame ypatingą dieną – sausio 13-ąją. Apie šią dieną mus užplūstančius jausmus kalbėsime su psichoterapeutu doc. E. Laurinaičiu, tomis dienomis Seimo rūmuose padėjusiu Seimo gynėjams. Kaip į prasidėjusius Sveikatingumo metus įsitraukti   kiekvienam mūsų, patars Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. A. Utkus ir savo pavyzdžiu – visišku alkoholio nevartojimu.

24

2013/1

Kardiologai pasidalins nerimu dėl magnetinių audrų, kurių sausio mėnesį net 7, o viena jų – sausio 13 d., poveikio širdžiai ir kraujagyslėms. Apie tai žiūrovai galės pakalbėti su kardiologais ir pasibaigus laidai paskambinę telefonu 8 624 000 66. Laidoje tradicinis skyrelis „Ačiū, daktare“ ir naujas „Ir maistas, ir vaistas“. Pusiau juokais, pusiau rimtai sakoma, kad 2013-ieji Gyvatės metai bus ypač  sėkmingi moterims. Mes, nuoširdžiai to trokšdami, sieksime apsaugoti jas nuo diagnozių krūties vėžys, kurį išgirsta 1500 moterų, gimdos kaklelio vėžys – išgirsta 500 moterų. Kad tai labai blogi rodikliai, neseniai išgirdome iš sunerimusių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovų. Paskutinė sausio savaitė pavadinta – Europa prieš gimdos kaklelio vėžį. Tad laidose analizuo-

sime, kodėl lietuvės nepakankamai dėmesio skiria savo ginekologinei sveikatai. Dar vienas liūdnas faktas – nuo miokardo infarkto moterys miršta 2 kartus dažniau negu vyrai, net medikai, joms sunegalavas pakviečiami 1 val. vėliau, nes vis dar galvojama, kad širdies ligos dažniau kamuoja vyrus. Taigi, kaip visada, laida „Sveikatos kodas“ rengiama, išanalizavus Lietuvos gyventojų sergamumą, mirtingumą tam, kad šie Sveikatingumo metai paskatintų mus visus rūpintis savo sveikata, nežaloti jos. Gal kasdien verta prisiminti išmintingą patarimą: „Mylėk savo artimą kaip pats save“. Tad būkime kartu vėl 11 val. sekmadieniais ir, laidai pasibaigus – iki 14 val. skambindami telefonu 8 624 000 66.


S

Nuo anginos

Visais laikais buvo vertinamos svogūnų gydomosios savybės. Dėl juose esančių vitaminų, šis prieskoninis augalas anksčiau buvo rekomenduojamas valgyti vairuotojams, lakūnams. Šiuo metu yra išvesta daug svogūnų veislių, kurios skiriasi tiek skoninėmis, tiek cheminėmis savybėmis. Pavyzdžiui, saldžiųjų svogūnų ropelėse yra daugiau angliavandenių ir mažiau eterinio aliejaus, dėl kurio šis svogūnas yra švelnesnio kvapo. Baltieji svogūnai laikomi švelniausiais, labai populiarūs Rytų ir Lotynų Amerikos virtuvėje.

Svogūno gydomosios savybės

Saldžiųjų svogūnų ropelėse yra daugiau angliavandenių ir mažiau eterinio aliejaus. Romėnų gamtininkas Plinijus savo raštuose mini svogūnų veisles, kurias augino romėnai. Jų karvedžiai įtraukdavo svogūnus ir česnakus į karių racioną, nes žinojo, kad jie suteikia energijos ir narsumo. Svogūnų ropelėse yra baltymų, angliavandenių: rudenį vyrauja sacharozė, o pavasarį – gliukozė ir fruktozė, nemažai randama mineralinių druskų: kalio – 175 mg %, fosforo – 58 mg %, sieros – 150 mg %, taip pat natrio, kalcio, magnio, jodo, organinių rūgščių (obuolių ir citrinos), eterinio aliejaus, vitamino C – 30 mg %, B1 – 0,05 mg %, B2 – 0,02 mg %, PP – 0,02 mg %, karotino – 6 mg %, B6 – 0,12 mg %, fitino, kvercetino, fermentų ir kt. Svogūnas – vitamino C šaltinis, todėl suvalgius 70 gramų svogūno gausite visą vitamino C paros normą.

Nuo daugelio negalavimų

Nuo mažos svogūno dozės gerėja žarnyno veikla, greičiau išsiskiria virškinimo sultys. Pakanka 3–5 minutes pakramtyti svogūno, kad burnos ertmė būtų dezinfekuota. Juose esantis karotinas svarbus regėjimui išsaugoti. Dar Avicena nurodė, kad svogūnų sultys tinka gydyti anginą, apetitui gerinti. Norėdami išvengti aitraus svogūnų kvapo, po valgio pakramtyti petražolę, citrinos žievelę, kavos pupelę ar kmynų sėklų. Svogūną rekomenduojama vartoti, ne tik norint pagerinti regėjimą ir klausą – svogūnų aštrų kvapą sukeliančios sieros sudėtinės dalys mažina cholesterolio kiekį ir stiprina organizmo imunitetą. Svogūnuose yra pigmento, kuris saugo nuo širdies ligų. Dėl to daugiau šio pigmento turintieji raudonieji ir geltonieji svogūnai yra naudingesni už baltuosius. Pastebėtina, kad svogūnuose ir jų laiškuose gausu fitoncidų – įvairias organizmo bakterijas naikinančių medžiagų.

Vertingi fitoncidai

Nustatyta, kad svogūnuose esantys fitoncidai (lakiosios medžiagos) veikia dezinfekuojančiai, naikina mikrobus, pasižymi priešuždegiminėmis, priešgrybelinėmis savybė-

Nuo slogos ir nosies užgulimo

Smulkiai supjaustytą svogūną minutę pavirkite ant silpnos ugnies. Tada masę nukoškite, sudėkite į kelių sluoksnių marlę ir uždėkite ant nosies. Kai šis kompresas atvės, masę pašildykite ir vėl pakartokite procedūrą.

Nuo bronchito

Svogūno sultis lygiomis dalimis sumaišykite su medumi. Vartokite šias sultis po 1 šaukštelį 3 kartus per dieną 15–20 minučių prieš valgį.

Sveikata iš gamtos

vogūnai – naturalūs vitaminai ne tik lakūnams

Nuluptą vidutinio dydžio svogūną supjaustykite į 4 dalis. Kiekvieną dalį čiulpkite kaip saldainį, kol jos pasidarys sausos. Ne kiekvienas ryžtasi taip gydytis, bet po tokios procedūros angina greitai traukiasi.

Neišmeskime svogūnų lukštų

Svogūnų lukštu nuovire yra kalio, kalcio, magnio, geležies, mangano, vario, cinko, chromo, aliuminio, seleno, nikelio, švino, boro. Dažančioji medžiaga stabdo bakterijų vystymąsi, todėl galime pasigaminti svogūnų lukštų arbatos. Senoliai tokiu nuoviru ir skurstančius augalus gaivinavo. mis. Juose esantys organiniai junginiai reguliuoja kraujospūdį bei stabdo aterosklerozę.

Būkime atsargūs

Jeigu iki šiol visai arba labai retai valgydavote žalio svogūno, jo į savo meniu reikėtų įvesti po labai nedidelius kiekius, kad organizmas priprastų. Svogūno turėtų vengti sergantieji kepenų, inkstų, skrandžio ir žarnyno opalige. Reikėtų žinoti, kad netinkamai vartojami vaistiniai augalai ne tik negydo, bet gali ir pakenkti sveikatai.

2013/1

25


Įdomūs faktai apie gyvūnus

Karvės gali lipti laiptais į viršų, bet nulipti nesugeba.

Medūzose yra 95 proc. vandens. Žirafa gali valyti ausis su savo 21 colio liežuviu.

Pingvinas yra vienintelis paukštis, kuris gali plaukti, bet negali skristi. Erelis gali nužudyti jauną elnią ir su juo pakilti į orą.

26

2013/1

Delfinai miega atmerkę vieną akį.

Kolibris sveria mažiau nei moneta. Bitės turi plaukuotas akis.


rakščios ir paslaptingos medūzos

Šių pavojingų žmogui vandenų gyventojų 95 proc. kūno sudaro vanduo. Pagal Michael Dawson genetinius tyrimus paprastoji medūza aptinkama rytinėje Atlanto pakrantėje Europoje (įskaitant ir Baltijos jūrą) ir vakarinėje Atlanto pakrantėje Šiaurės Amerikoje (Naujoji Anglija ir rytinė Kanados dalis). Paprastai jos gyvena pakrantėse, estuarijose ir uostuose. Tarp daugybės medūzų rūšių yra ir mirtinai pavojingų žudikių. • Medūzos neturi smegenų. Jas atstoja išsišakojusi nervų receptorių sistema, kuri jautriai reaguoja į kvapus, šviesą ir kitus signalus.

• Medūzos neturi dantų. Jos maitinasi nuodingais čiuptuvais įtraukdamos planktoną, žuvų lervas, mažas žuvis ir moliuskus. Žiūrint į medūzos skėtį iš viršaus, matyti skrandis, susidedantis iš keturių kišenių. Nors ir bedantės, yra vienos plėšriausių ir seniausių pasaulio grobuonių: Žemėje jos gyvena apie 650 milijonų metų. • Paprastosios medūzos yra skirtingalytės. Kiaušinėliai ir spermatozoidai subręsta lytinėse liaukose, kurios yra skrandžio kišenėse. • Vandenyje iriasi į kūno centrą įtraukdamos ir išstumdamos vandenį. Būdamos prastos plaukikės, dažnai randamos išmestos ant kranto (tik čia jos primena drebučius, o ne grakščius skėčius, matomus vandenyje).

Stulbinantis vandenų pasaulis

G

Senovės graikai medūzas vadino „jūrų dilgėlėmis“, o rasti drebučius primenantį padarą žvejo tinkluose laikyta blogu ženklu, nes manyta: kur gyvena daug medūzų, ten mažai žuvies. Toks pavadinimas šiems jūrų gyvūnams suteiktas nusižiūrėjus į graikų mitologinę būtybę Medūzą – labai baisios išvaizdos, su vietoj plaukų kybojusiomis nuodingomis gyvatėmis. Parengta pagal informaciją internete

2010 m. balandį Meksikos įlankoje aptikta ir nufilmuota reta šešių metrų ilgio medūza Stygiomedusa gigantea. Tai vienas didžiausių aptiktų giliavandenių plėšrūnų. Violetinės spalvos didžiūnė gyvena maždaug 1 km gylyje ir gali net paskandinti laivus.

27

2013/1

2013/1

27


Visavertei mitybai

R

iešutuose – naudingi vitaminai odai

Migdolai ramiam grožio miegui

Visi žino, kad miegas itin svarbus tiek savijautai, tiek išvaizdai. Taigi, geram miegui migdolai ypač tinkami, nes juose esantis magnis atpalaiduoja raumenis ir taip padeda organizmui pasiruošti miegui. Magnis taip pat svarbus norint normaliam kaulų tankiui. Migdolai labai naudingi odai. Juose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių, vitaminų E, A ir D, baltymų bei skaidulų. Šios medžiagos padeda drėkinti ir maitinti odą iš vidaus. Migdolai – natūralus antioksidantas, turintis priešuždegiminį poveikį, kuris ypač svarbus kovojant su uždegiminėmis odos ligomis. Beje, naujausi tyrimai parodė, kad šie riešutai padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Riešutai tinka kaip užkandis, taip pat su salotomis, vaisiais, jogurtu ir sausais dribsniais.

Lazdyno riešutai

Lazdyno riešutuose gausu vitaminų B, E ir C, fosforo, jodo, širdies darbui reikalingo kalio, magnio, geležies bei nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios stabdo senėjimo procesus, normalizuoja odos riebalų išsiskyrimą, padeda kovoti su uždegiminiais procesais. Lazdyno riešutai taip pat valgomi norint pagerinti atmintį, nusilpus.

28

2013/1

Graikiniai riešutai

Graikiniuose riešutuose gausu kofermento Q10, B ir C grupės vitaminų bei nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Suvalgę 5-kis graikinius riešutus, gausite vitamino C, kuris spartina kolageno ir elastino gamybą. Tuo tarpu vitaminas B neleidžia išdžiūti ir luptis epidermiui. Valgydami graikinius riešutus, padėsite organizmui susitvarkyti su stresu (B grupės vitaminai padeda susikaupti, magnis ramina), kuris ypač neigiamai veikia odą. Riebiosios rūgštys gerina apsauginę odos funkciją, neleidžia jai išsausėti.

Riešutuose esantis kalcis naudingas gerai plaukų ir nagų būklei.


Mokslininkai privertė

žmogaus sielą

palikti savo kūną Dalyvis

Virtualus kūnas

Eksperimentas su virtualios realybės akiniais

Kuomet abi rankos sinchroniškai glostomos, eksperimento dalyviui ateina ryškus pojūtis, kad guminė ranka yra jo tikroji. Jeigu per dirbtinę ranką tuo metu trenkiama plaktuku, žmogus krūpteli ar netgi surinka. Kodėl žmogus pasimeta tarp savo pojūčių ir ima negyvą, net nepritvirtintą protezą jausti kaip savo tikrą kūno dalį? Todėl, kad į smegenis patenka dubliuojanti informacija. Žmogus jaučią kad jo ranką kažkas glosto, o akys taip pat sinchroniškai stebi, kaip glostoma dirbtinė ranka. Smegenys nemėgsta dvilypės informacijos ir, žmogui atsipalaidavus, ima traktuoti, jog ši vizualiai matoma dirbtinė ranka yra jo tikroji. Natūralu, kad mokslininkams iškilo klausimas, ar neįmanoma smegenų apgauti ne tik dėl atskirų kūno dalių, bet ir dėl viso kūno. Tam jie panaudojo virtualios realybės akinius, vaizdo kamerą ir medinę lazdelę. Eksperimento dalyviai užsidėdavo virtualios realybės akinius, per kuriuos jie matydavo savo paties vaizdą, filmuojamą su kamera, tik suprojektuotą keli metrai į priekį. Medine lazdele liečiant dalyvio nugarą, po kiek laiko jis „pasimesdavo“, kuris kūnas yra tikrasis – ar tas, kurį jis jaučia, ar tas, kurį mato per virtualios realybės akinius. Pasimetimas būdavo toks stiprus, kad žmonės imdavo jaustis esantys būdavo virtualiame kūne. Tačiau, jeigu lazdelės judesiai virtualioje realybėje atkuriami ne sinchroniškai, toks pojūtis nesusidarydavo.

Tokiam efektui pasiekti nebūtini netgi virtualios realybės akiniai. Tereikia turėti manekeną, kurio išvaizda idealiai atitiktų eksperimento dalyvio išvaizdą. Tuomet, juos abu sinchroniškai glostant, žmogus tarsi ima suvokti manekeno kūną kaip savąjį. Plaktuku sudavus manekenui, ant žmogaus odos esantys davikliai fiksavo žaibišką žmogaus išgąstį: padažnėjo, pulsas padidėjo, spaudimas ir atsirado šiurpuliai. Tokius pojūčius gali pajausti ir ilgų meditacijų ar gilaus miego būsenos žmonės. Tuomet išsiderinę neuronų signalai sukuria smegenyse savęs suvokimo dviprasmybę, o smegenys to nepakenčia – jos iš karto stengiasi rasti sprendimą. Pavyzdžiui, žmonės, esantys mirties patale arba agonijos būsenos kartais jaučia, kaip jų vidinis „aš“ tarsi atsiriboja nuo savo kūno ir netgi liaujasi jį suvokti ir jausti. Tačiau tereikia išgirsti kokį nors artimą balsą ar apsižvalgyti po kambarį ir savęs suvokimas sugrįžta. Taigi, smegenims sujungti viską į vieną visumą kartais užtenka mažo impulso. Taigi, reikštų, kad žmogaus vidiniam „aš“ arba jo sielai visai nesvarbu, kokį kūną laikyti savu? Tokiu atveju postžmogus, apie kurį mes jau rašėme straipsnį, nebus didelė moralinė problema? Ar vis dėlto šie tyrimai – tik vienas nedidelis žingsnelis į sielos, arba vidinio „aš“, pažinimą ir jų rezultatų dar negalima laikyti kaip viską apimančių ir paaiškinančių?

Pasaulio įvairenybės

Viena iš galimybių, kaip atskirti sielą nuo kūno, yra labai paprasta ir puikiai žinoma – žmogui tereikia numirti. Tačiau siela iškeliauja „pasivaikščioti“ ne tik po mirties. Apie tai labai dažnai kalbama egzoterinėse knygose, aiškinant sakralines keliones, meditacijas ir kitas „pasinėrimo į save“ formas. Tačiau pasirodo, jog tai nėra vien antgamtiški dalykai – kažką panašaus pasiekti pavyko ir mokslininkams. Autoritetingas mokslo žurnalas „Science“ paskelbė apie sensacingus eksperimentus, kurių metų žmonės „išėjo“ iš savo fizinio kūno. Tiksliau sakant, jie savo kūną suvokė kaip svetimą ir kartu manė, jog tikrasis kūnas yra dirbtinai sukurta iliuzija. Kaip visa tai pavyko? Pradžioje reiktų pasiaiškinti, kaip žmogus suvokia vientisą save. Sakydami „aš“, žmonės paprastai turi galvoje save visą – nuo fizinio kūno iki savęs suvokimo. Tačiau pradėjus gilintis, kiekvienas iš mūsų pripažįsta, jog tas tikrasis „aš“, atsakingas už jausmus, požiūrį, mintis, nėra nei rankos, nei kojos, nei pagaliau galva – visa tai fizinio kūno dalys, kurias pripažįstame ir laikome savomis. Tačiau kodėl jas laikome savomis? Mokslininkų įsitikinimu, smegenys savo kūną supranta daugybės pojūčių, susijusių tarpusavyje ir papildančių vienas kitą, dėka. Sakykime, pakeldami ranką, mes jaučiame, kaip įsitempia raumenys, akys mato judančią ranką, kitos kūno dalys signalizuoja apie padėties pasikeitimą. Žodžiu, visa neuroninė sistema sako tą patį – tam tikru kampu juda jūsų ranka. Dėl to ši ranka ir suvokiama, ir priimama kaip jūsų pačių, o ne svetima. Tačiau kas būtų, jei dalis neuronų informacijos imtų prieštarauti viena kitai? Štai tokiu pojūčių supriešinimu ir paremti moksliniai bandymai atskiriant savąjį „aš“ nuo tikrojo kūno. Prinstono universiteto (Princeton University) Neurobiologijos katedroje atlikti tyrimai, patvirtinantys, jog, sutrikdžius neuroninius impulsus, žmogus gali nebeskirti, kur yra jo tikrasis kūnas, o kur – tik iliuzija. Pats paprasčiausias ir populiariausias bandymas – vadinamoji „guminės rankos iliuzija“. Eksperimento dalyvis atsisėda prie stalo ir vieną ranką pakiša po stalu taip, kad jos nematytų. Tuomet ant stalo tokia pat pozicija kaip ir tikroji paslėpta ranka padedamas dirbtinis guminis rankos protezas.

Parengė www.technologijos.lt 2013/1

29


Su šypsena

Suraskite 10 skirtumų

Vyrukas sėdi restorane ir rūko. Nuo gretimo stalelio į jį kreipiasi ponia: – Atleiskite, gal galėtumėte nerūkyti. Jūsų cigaretė mane labai erzina. Vyrūkas, užsitraukdamas dūmą: – O mane ji apskritai žudo... Ilgaamžio klausia: – Kur slypi jūsų ilgaamžiškumo paslaptis? – Aš niekada su niekuo nesiginčijau. – Kaip tai?! Taip nebūna! – Jūs visiškai teisus!

Velnio Malunas www.sibirohaskis.lt

Gimdymas. Akušeris ištraukia vaiką – berniukas, tik jis ne verkia, o juokiasi susiėmęs už pilvo. Rankutė suspausta į kumštį. Akušeris sutrikęs atgniaužia kumštį, o ten – kontraceptinė tabletė.

Nuotr. veislyno „Velnio malūnas“

– Gydytojau, aš dirbu kaip arklys, valgau kaip kiaulė, pavargstu kaip šuo, ką man daryti? – Nežinau, aš ne veterinaras. Dama ateina pas gydytoją ir skundžiasi: – Daktare, esu labai susirūpinusi, nes imu prarasti atmintį. – Kada tai prasidėjo? – Kas kada?

Velnio Malunas www.sibirohaskis.lt

Užduotys galvočiams 1. Įrašykite balsius ir perskaitykite patarlę. NSDŽK RDS, NVRK PMTS. 3. Įrašę raides, perskaitykite teisės terminus.

2. Kuris iš žodžių nėra maisto produkto pavadinimas? a) LSEMANIO b) KSORIALID c) MAALKASR d) SUSINISAA

–O–S–I–U–I–A –Y–Ė–A–

ASIMGSE ŠARTOKIMS

30

2013/1

Atsakymai:

4. Sudarykite du sinonimus.

1. Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. 2. a) melionas, b) laikrodis, c) kalmaras, d) sausainis. 3. Konstitucija, gynėjas, jurisdikcija. 4. Geismas, troškimas.

–U–I–D–K–I–A

Ateina pas chirurgą diedukas, kuriam ant nugaros ištatuiruotas žemėlapis. Daktaras jo klausia: – Kur jums skauda? – Afrikoje... Žiemos pabaigoje susitinka du draugai, vienas klausia: – Kur praleidai atostogas? – Pirmas dvi dienas Alpėse. – O kitas ? – Gipse...


Smagioji medicina Horizontaliai: 2. Riešutmedis. 3. Žymus sen. graikų gydytojas. 5. Tam tikrų nuolatinių psichinių savybių kompleksas. 8. Lengvai pasisavinamas angliavandenis, greitai skylantis į sudėtines dalis (fruktozę ir gliukozę). 10. Prienosinių ertmių gleivinės uždegimas. 12. Svarbiausia vitamino A cheminės struktūros medžiaga. 13. Negili upės vieta, kurią galima perbristi.

Vertikaliai: 1. Bičių deivė Lietuvoje. 4. Steroidinis hormonas, priklausantis androgenų grupei. 6. Tariamas vaistas. 7. Austrijos sostinė. 9. Sausa pirtis kitaip. 11. Rūgštus geltonas vaisius. 14. Žodžio „šviesėti“ antonimas. 15. Išdykavimas, dūkimas.

Gruodžio numerio kryžiažodį teisingai išsprendė: Zita Šakaitė, Marija R., Kristina (Kristrar), Milda Leščinskaitė, Angelė Rinkevičienė. Gruodžio numerio atsakymas: zylė Ar žinote kad: ü Moters širdis plaka tankiau nei vyro. ü Čiaudulys iš burnos keliauja didesniu kaip 100 km/h greičiu. ü Kosmose astronautai negali verkti, nes nėra gravitacijos. ü Kalbėdami naudojame 72 raumenis. ü Vyrai „nykštukais“ laikomi, jeigu jų ūgis mažesnis nei 130 cm, o moterys – jei nesiekia 120 centimetrų. ü Stipriausias žmogaus raumuo yra liežuvis. ü Suskaičiavus per dieną organizme kraujo įveiktą atstumą, susidarytų 97 000 kilometrų. ü Šviesi barzda auga greičiau nei tamsi. ü Rankų nagai auga 4 kartus greičiau nei kojų. ü Apie šešiasdešimtuosius gyvenimo metus žmogus netenka maždaug pusės skonio receptorių. ü Oda – pats didžiausias žmogaus organas. ü Neįmanoma nusičiaudėti neužsimerkus. ü Nusišypsant vos du kartus per dieną, galima sumažinti savo kraujospūdį. 2013/1 ü Nesusituokę žmonės 7 kartus dažniau patiria įvairių psichikos sutrikimų.

31


Astrologinis sveikatos langas

Astrologinis sveikatos langas į sausį ir vasarį Sausio 12 (nuo 11:01), 13, 14 (iki 12:49) Mėnulis Vandenio ženkle. Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas džiaugtis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas). Sausio 14 (nuo 12:49), 15, 16 (iki 18:07) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, taip pat nervai. Bus labai naudingas refleksinis pėdų masažas. Geras laikas valyti žarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas. Sausio 16 (nuo 18:07), 17, 18, 19 (iki 03:36) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas. Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas. Tinkamas laikas gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, juosmens dalį. Netinkamas laikas kosmetinėms veido procedūroms, ypač veido valymui. Sausio 19 (nuo 03:36), 20, 21 (iki 16:04) Mėnulis Jaučio ženkle. Palankus metas masažams, vandens procedūroms. Šiomis dienomis gali būti jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos. Kaklą ir gerklę saugokite nuo peršalimo. Tinkamas laikas gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius. Netinkamas metas veido kosmetinėms procedūroms. Sausio 21 (nuo 16:04), 22, 23, 24 (iki 05:00) Mėnulis Dvynių ženkle. Tinkamas metas gydyti kraujotakos sistemos, kepenų, tulžies pūslės, klubo sąnarių ligas, arterinį kraujo spaudimą. Nepatartina gydyti rankų,

32

2013/1

plaučių. Geras laikas vandens procedūroms, daugiau judėkite lauke. Sausio 24 (nuo 05:00), 25, 26 (iki 16:20) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, moterims – krūtys. Vartokite kuo daugiau skysčių. Taip pat tinkamos dienos šalinti karpas, gydyti nuospaudas, gražinti rankas ir pėdas. Palankios dienos gydyti sergančią, spuoguotą odą. Sausio 26 (nuo 16:20), 27, 28, 29 (iki 01:27) Mėnulis Liūto ženkle. Palankus metas gydyti artritą, vegetacinę nervų sistemą, kojų blauzdas, akių ligas, šalinti druskų nuosėdas. Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtini dideli fiziniai ir emociniai krūviai. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus – galimas radikulitas. Sausio 29 (nuo 01:27), 30, 31 (iki 08:35) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat gerai gydyti pėdas, kepenis, kraujotakos sistemą. Šiomis dienomis efektyvios vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis. Sausio 31 (nuo 05:35), vasario 1, 2 (iki 14:01) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterims – lytiniai organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą, dantis. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros. Vasario 2 (nuo 14:01), 3, 4 (iki 17:45) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lytinių

organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligų. Palankus metas gydyti kaklą ir jo sritį, gerklę, nosį, kaklo sritį, skydliaukę, stemplę. Veiksmingas galvos, pečių srities masažas. Vasario 4 (nuo 17:45), 5, 6 (iki 19:55) Mėnulis Šaulio ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, dubens, klubų sąnarių, kraujo ligų, arterinio kraujo spaudimo. Taip pat nepalankus metas kraujo donorų procedūroms. Šiomis dienomis reikėtų pasaugoti kepenis nuo sunkesnio maisto. Tinkamos dienos gydyti rankas, pečius, bronchus, plaučius. Gerai veiks pečių, rankų masažas. Vasario 6 (nuo 19:55), 7, 8 (iki 21:16) Mėnulis Ožiaragio ženkle. Šiomis dienomis patartina saugoti stuburą, sąnarius. Jautresni, trapesni kaulai, dantys. Nepatartina gydyti artritą, kaulus, kelių sąnarius, kepenis, tulžies, odos ligas, šalinti druskų nuosėdas. Tinkamas metas žarnyno valymui, veiksmingos inhaliacijos, kvėpavimo pratimai. Nuo organizme susikaupusių druskų puikiai veiks masažai, vandens procedūros. Vasario 8 (nuo 21:16), 9, 10 (iki 23:19) Mėnulis Vandenio ženkle. Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas džiaugtis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas). Vasario 10 (nuo 23:19), 11, 12, 13 (iki 03:51) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, jautrūs nervai. Bus labai naudingas refleksinis pėdų masažas. Geras laikas valyti žarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas.


Sveikatos langas 2013 Sausis  

2013 m. "Sveikatos lango" sausio mėnesio numeris