Page 1

Kardinalūs pokyčiai Marijampolės kolegijoje

Trešnių ir riešutų šiemet pilnos saujos

>ŠVIETIMAS 7 PSL.

> REGIONE. 9 PSL.

MUGĖ„Lietuvos amatai per 100 metų“ > REGIONE. 11 PSL.

Penktadienis, 2018 m. rugpjūčio 10 d., Nr. 11

ISSN-2424-4694

„VIA BALTICA“ AUTOMAGISTRALE DRIEKIASI POMPASTIKOS IR ABSURDŲ ŠLEIFAS>>> 2 psl.

Netrukus šio „Via Baltica“ ruožo pabaigtuvės, bet likę dar daug nebaigtų darbų.

Automagistralė „Via Baltica“ dėl savo pavojingumo ir didžiulio auto įvykių skaičiaus yra vadinama mirties keliu. Per parą juo pravažiuoja kelios dešimtys tūkstančių krovininių ir lengvųjų automobilių. Kasmet jame skaičiuojama šimtai avarijų ir žmonių aukų. Ypač sudėtingas ruožas Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, jame daug metų didžiulis srautas transporto turėjo išsitekti vos dviejose eismo juostose. Užpernai pagaliau pajudėjo

šio ruožo rekonstrukcijos darbai, kurie turėtų būti baigti iki 2018 m. rugsėjo. Nutiesus dar dvi eismo juostas, 4 juostų tarptautine magistrale automobiliai galės skrieti 130 km per valandą greičiu, tikimasi, jog kelias taps gerokai saugesnis. Tačiau be gražiai piešiamos „Via Baltica“ fasadinės pusės nuo pat pradžių tęsiasi ir virtinė apgaulių, nesąžiningo atsiskaitymo, patyčių, klaidų bei teismų šleifas. Prie šio kelio gyvenantiems žmonėms bei verslą turintiems asmenims

teko susidurti su absurdiškais valstybės įstaigų, projektuotojų bei „Via Baltica“ rangovų darbais ir sprendimais.

Milijoninis projektas lopytomis kišenėmis Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija 1994 metais Kretoje ir 1997 metais Helsinkyje transporto ministrų konferencijoje vieningai nusprendė plėtoti europinio lygio magistralinių „Via Baltica“ kelių tinklą.

25-metį atšventusio galiūnų turnyro gyvavimas nenutrūko

>>> 8 psl.

Tradicinis tarptautinis renginys vėl visus sukvies į Marijampolės stadioną „Sūduva“ rugpjūčio 18 dieną. Stebėti įspūdingą 10 galiūnų iš 8 šalių kovą dėl nugalėtojo vardo žiūrovai kviečiami jau nuo 16 valandos. Stipruoliai jėgas išbandys daug jėgos ir ištvermės reikalaujančiose 6 ypač sunkiose rungtyse. Jiems teks kelti vis sunkėjančius rąstus, versti vamzdžius, nešti svarmenis, versti padangą, kelti akmenis. Be to, galiūnai atliks Marijampolėje jau seniai matytą rungtį: neš svermenį ratu, dar kitaip vadinamą „laikrodžiu“. Pagrindinis renginio organizatorius, žinomas Lietuvos galiūnas ir rekordininkas, šiose varžybose šventęs pergalę 5 kartus, Alvydas Kirkliauskas pasidžiaugė, kad turnyras kartu su Marijampolės savivaldybės bei geranoriškų rėmėjų pagalba

INVESTUOK Į SAVO ATEITĮ – ĮSIGYK PROFESIJĄ!

>>> 5 psl.

Nesnausk ir rinkis Marijampolės profesinio rengimo centrą! Mes Jums siūlome šias mokymo programas trijuose skyriuose: Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Kudirkos Naumiestyje, galimybę gyventi bendrabutyje, stipendijas, stažuotes užsienyje, aktyvią popamokinę veiklą ir dar daug visko! Apsisprendusiųjų stoti į Marijampolės profesinio rengimo centrą patogumui, prašome su visais reikiamais dokumentais atvykti į Centro skyrius ir kartu su patyrusiais konsultantais pildyti bei redaguoti prašymus. Konsultuosime: pirmadienį-ketvirtadienį – 9-16 val., penktadienį – 9-14 val. 15 METŲ VILNIUJE IR MARIJAMPOLĖJE SĖKMINGAI DIRBANTI TEISININKŲ KONTORA

UAB „JUSTICIJA“ SIŪLO IŠSKIRTINES PASLAUGAS:

tęsiasi. Jau 26-ąjį kartą užsienio galiūnų liaupsinamas ir vertinamas bei miestiečių mylimas renginys vėl nepaliks abejingų. Malonu, kad galiūnai, prieš mėnesį sužinoję rungtis, atsakingai

ruošiasi turnyrui. Kaip ir prieš 20 metų taip ir dabar, nugalėti Marijampolėje yra sunku ir tai pavyksta ne kiekvienam (per 25-erius metus nugalėjo tik 11 skirtingų galiūnų).

Advokatų atstovavimas teisme ir prokuratūroje. Konsultacijos mokesčių ir verslo klausimais; Ginčai dėl automobilių pardavimo; Santuokos nutraukimas; Išlaikymo priteisimas; Ginčai su darbdaviais; Įmonių steigimas; Skolų priteisimas;

TEL.: +370 698 08419, KĘSTUČIO G. 7-3, MARIJAMPOLĖ WW WWW.JUSTICIJA.EU


2

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

REGIONE

Naujienomis iš savivaldybių kviečiame dalintis: Tel. 8 670 03792 redakcija@suduvosgidas.lt www.suduvosgidas.lt/naujienos

„VIA BALTICA“ AUTOMAGISTRALE DRIEKIASI POMPASTIKOS IR ABSURDŲ ŠLEIFAS botai, labiau orientuojantis į spaudžiančius terminus nei kokybę. Specialistams kelia siaubą rangovų daromos klaidos, projektuotojų sprendimai ir abejotina darbų kokybė. Greta magistralės gyvenantys žmonės kenčia didžiulius nepatogumus ir kelio rangovų nežabojamą savivalę bei patyčias.

Buldozeriu buvo išversti ne tik medžių kelmai, bet ir suniokoti melioracijos tinklai

Automagistralė „Via Baltica“ dėl savo pavojingumo ir didžiulio auto įvykių skaičiaus yra vadinama mirties keliu. Per parą juo pravažiuoja kelios dešimtys tūkstančių krovininių ir lengvųjų automobilių. Kasmet jame skaičiuojama šimtai avarijų ir žmonių aukų. Ypač sudėtingas ruožas Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, jame daug metų didžiulis srautas transporto turėjo išsitekti vos dviejose eismo juostose. Užpernai pagaliau pajudėjo šio ruožo rekonstrukcijos darbai, kurie turėtų būti baigti iki 2018 m. rugsėjo. Nutiesus dar dvi eismo juostas, 4 juostų tarptautine magistrale automobiliai galės skrieti 130 km per valandą greičiu, tikimasi, jog kelias taps gerokai saugesnis. Tačiau be gražiai piešiamos „Via Baltica“ fasadinės pusės nuo pat pradžių tęsiasi ir virtinė apgaulių, nesąžiningo atsiskaitymo, patyčių, klaidų bei teismų šleifas. Prie šio kelio gyvenantiems žmonėms bei verslą turintiems asmenims teko susidurti su absurdiškais valstybės įstaigų, projektuotojų bei „Via Baltica“ rangovų darbais ir sprendimais. Milijoninis projektas lopytomis kišenėmis Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija 1994 metais Kretoje ir 1997 metais Helsinkyje transporto ministrų konferencijoje vieningai nusprendė plėtoti europinio lygio magistralinių „Via Baltica“ kelių tinklą, stiprinti kelių dangą, kurti pakelės infrastruktūrą, įgyvendinti eismo saugumo ir aplinkosaugos priemones. Planuota, jog „Via Baltica“ maršrutas drieksis nuo Varšuvos Lenkijoje per Lietuvą, Latviją, Estiją iki Helsinkio Suomijoje, o Lietuvoje šis kelias tęsis nuo Kalvarijos per Marijampolę iki Kauno, nuo Kauno iki Panevėžio, per Pasvalį iki pasienio su Latvija esančių Saločių. „Via Baltica“ keliui Lietuvos teritorijoje rekonstruoti lėšų planuota gauti iš tarptautinio finansavimo, Europos Sąjungos fondų bei dalį skirti iš savos šalies biudžeto. Tačiau finansiniai reikalai susiję su „Via Baltica“ kelio tiesimu turbūt sprendėsi ne itin sklandžiai, nes procesas

vis strigo. Vienoje didžiausios transporto apkrovos atkarpoje nuo Kauno iki Marijampolės per 20 metų sugebėta nutiesti vos dviejų juostų kelią. Kitos dvi juostos bus prijungtos tik dabar vykdomos rekonstrukcijos metu. Šios kelio atkarpos sąmata siekia apie 100 mln. eurų. Kelias tarp Kauno ir Marijampolės netrukus praplatės dvigubai, bus sutvarkyta kelio danga, įrengti viadukai, sankryžos, pėsčiųjų takai, tarpmiestinio transporto sustojimo aikštelės, jungiamieji keliai. Marijampolės savivaldybės teritorijoje „Via Baltica“ magistralinio kelio KaunasMarijampolė-Suvalkai ruože nuo 45,15 km iki 56,83 km rekonstrukcijos darbus atlieka jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „Fegda“ , UAB „Lemminkainen Lietuva“, Lemminkainen Infra OY, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Tilsta“ ir UAB „Hidrostatyba“. Praėjusių metų kovo mėnesį Marijampolės savivaldybė išdavė leidimą vykdyti šioje „Via Baltica“ kelio atkarpoje rekonstrukcijos darbus, o rugpjūčio 10 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė pasirašė sutartį jiems atlikti. Pagal šią sutartį numatyta atlikti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 45,15 iki 56,83 km (bendras ruožo ilgis – 11,68 km) rekonstrukciją su skiriamąja juosta bei šalia kelio nutiestais apjungiamaisiais keliais, įrengti sankirtą ir apjungiamuosius kelius su nuovažomis į sodybas ir laukus, skirtingų lygių sankryžas su jungiamaisiais keliais, estakadą, du žiedus, 6 viadukus. Sutartyje numatyta rekonstruoti inžinerinius tinklus, lietaus nuotekų nuleidimo tinklus ir paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kelio zonoje pertvarkyti melioracijos sistemą. Visus šiuos darbus rangovai privalo atlikti iki šių metų rudens. Visiems šiems grandioziniams darbams kažkodėl buvo numatytas itin trumpas 9 mėn. laikotarpis, tad nenuostabu, kad jie atliekami labai sku-

Atsiskleidė projekto klaidos ir prognozių netikslumai Tiesiant pirmąsias “Via Baltica“ juostas nepavyko išvengti klaidų ir netikslumų, turėjusių lemiamos įtakos tiek kelio, tiek vietos žmonių gyvenimo kokybei. Dažnas važiuodamas kelio atkarpa Kaunas-Marijampolė keiksnojo, kad neįmanoma keliauti „Via Baltica“ saugiai ar pakankamai greitai, o ypač pavojinga, jei prisireikia lenkti, mat kelias buvo ne tik siauras, užgrūstas krovininių automobilių virtinėmis, bet ir pilnas vingių, įkalnių, nuokalnių, sankryžų, įvažiuojamųjų keliukų, viduryje magistralės netikėtai išdygstančių skiriamųjų eismo salelių, stulpelių... Magistralinio kelio A5 Kaun a s - M a r i j a m p o l ė - S u va l k a i ruožo nuo 22 iki 56,50 km rekonstravimo specialiojo plano sprendinius rengė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas UAB „Kelprojektas“. Specialistai dabar pripažįsta, kad klaidingai buvo paskaičiuoti būsimi automobilių srautai. Gana greitai asfalto danga nuo per didelės apkrovos susibangavo, ją ne kartą teko taisyti. Be to, ekspertai nustatė, kad „Via Baltica“ asfalto danga apskritai buvo paklota per plona nei turėtų būti. Kažkas „sutaupydamas“ keliui iš to galimai pasipelnė. Prasitariama ir apie tai, kad būta trijų skirtingų „Via Baltica“ projekto variantų, iš kurių pasirinktas gal būt ne pats geriausias ir ekonomiškiausias. Šiek tiek keista, kad tarptautinė automagistralė, užuot nutiesta tiesiai per laukus, staiga daro didžiulį vingį tankiai apgyvendintų Marijampolės priemiesčio teritorijų link. Intensyvus kelias dabar driekiasi pro pat gyvenamuosius namus, pažeisdamas bet kokius saugumo principus ir įstatymus. Vadinamojoje 70 m pločio kelio apsaugos zonoje, kur neturėtų būti jokių pastatų ir želdinių, atsidūrė gyvenvietės, sodų bendrijos, sodybos. Projektuojant ir tiesiant „Via Baltica“ kai kuriais atvejais buvo itin taupoma, kai kur akivaizdžiai švaistoma. Palyginus trumpoje dešimties kilometrų atkarpoje prireikė net 6 viadukų, estakados, dviejų žiedų, visos eilės apjungiamųjų ir įvažiuojamųjų kelių, begalės nuovažų į sodybas, gyvenvietes ir laukus. Visa tai pareikalauja didelių kaštų, o

kelias tampa ypač sudėtingu. Kam to reikėjo? Tikriausiai tam, kad kažkam buvo naudinga. Gražios perspektyvos subliuško Kai dar tik buvo piešiamos gražios perspektyvos apie būsimą „Via Baltica“, vietiniams gyventojams, iš kurių turėjo būti paimta žemė keliui tiesti, buvo aiškinama, kad jiems atsivers didelių galimybių metas – jie galės greta kelio kurti savo versliukus, statytis prekybos kioskelius, užkandines, įrengti stovėjimo aikšteles, kempingus. Buvo kalbama, kad tarptautiniu greitkeliu plūstels užsieniečiai, kuriems visų šių paslaugų reikės. Verslieji patikėję, kad už paimamą keliui žemę bus mokami dideli pinigai, suskubo ją pirkti, keisti žemės ūkio paskirtį į komercinę. Kadangi ilgokai nebuvo aišku, kur tiksliai nusidrieks kelias, buvo padaryta nemažai beprasmių investicijų. Šis

dar 2007 m. – kvietė gyventojus į susitikimus, kuriuose supažindino su parengto plano sprendiniais. Jau tuomet projektuotojai susilaukė nemažai pastabų ir perspėjimų, kad neįsigilino į kaimo vietovių specifiką, nenumatė galimybių, kaip judės žemės ūkio technika, kaip jai reikės patekti į dirbamus laukus, gabenti į perdirbimo įmones produkciją. Nepagalvota buvo ir apie tai, kaip reikės gyventojams patekti kitapus „Via Baltica“ kelio, perginti gyvulius, pravažiuoti su technika. Pasigesta plane ir garso apsaugos sienelių prie gyvenviečių bei sodybų, nebuvo numatyta atsodinti kelio sunaikintus želdinius ar už juos kompensuoti. Nors buvo projekto rengėjams įvardyta nemažai trūkumų, atsižvelgta tik į kai kuriuos – ne vieną ginčą vėliau teko spręsti teismuose. Ypač paaštrėjo situacija 2010 – 2013 metais, kai prasidėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tuomet paaiškėjo, kad

Štai taip dabar atrodo „Via Baltica“ pakelės nulijus nedideliam lietui.

išpūstas burbulas labai greitai sprogo. Netrukus paaiškėjo, kad geriausiai išlošė tie, kas savo žemes sugebėjo brangiai parduoti ir išsikelti gyventi kitur – kuo toliau nuo būsimo kelio. Kai buvo klojamos pirmosios dvi „Via Baltica“ juostos, už paimtą žemę visuomenės reikmėms, sklypų savininkams buvo atrėžta žemės kitur. Sodybos, kurios pasitaikė kelyje, nukeltos, bet pasirūpinta suteikti žmonėms kitus gyvenamuosius namus ar būstus. Arčiau kelio esančiose sodybose dėl garso izoliacijos sudėti plastikiniai langai. Dabartiniame kelio plėtros etape buvo elgiamasi kur kas familiariau – valstybė iš savininkų pusvelčiui atsiriekė žemės dvigubai daugiau nei buvo žadama, medžiai buvo rėžiami už juos neatlyginus, nepaisoma privačios nuosavybės įstatymų bei žmonių interesų. Tiems, kas mėgino prieštarauti buldozeriniam principui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą arba tiesiog sava valia išsikraustyti iš greta magistralės esančių sodybų. Absurdų virtinė Informaciją apie tai, kad „Via Baltica“ bus platinama UAB „Kelprojektas“ pradėjo skleisti

už paimamą žemę bus mokama absurdiškai mažai. Nors buvo teigiama, kad savininkams už paimamą žemę bus atsiskaitoma pagal rinkos vertę, kažkodėl 2013 m. ji buvo skaičiuojama remiantis ne rinkoje vykusiais sandoriais, o pasenusiais VĮ „Registrų centro“ žemės vertės duomenimis bei 2002 m. nustatyta žemės įvertinimo metodika. Pavyzdžiui, priemiestiniame sklype 9 arų su pusšimčiu medžių paskaičiuota vertė siekė 164 litus (47,5 Eur), iš jų žemės vertė 70 litų (20.27 Eur), o gretimo sklypo 4 arai įvertinti – 48 litais (13,90 Eur). Įdomu tai, kad atliekant vertinimą ir paimant mišku apaugusią žemę į dokumentus nebuvo įtrauktas nei vienas medis, nors jų toje teritorijoje augo apie pusė šimto. UAB „Kelprojektas“ specialistai sklypo savininkui paaiškino, kad iš medžių jis naudos vis tiek neturės, bet problemų sudarys kelio tiesėjams, kurie turėsią už nupjautus medžius atsiskaityti ne jam, o valstybei. Šiame sklype daugiau kaip šimtą metų auga 1,5 ha miškas, jis iki šiol egzistuoja šalies miškų apskaitoje, buvo įtrauktas ir VĮ „Registrų centro“ dokumen-

>>> 4 psl.


3

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Regione

APIE MARIJAMPOLĖS KOLEGIJĄ ARBA KODĖL VERONIKA NENORI PALIKTI SAVO KŪDIKIO GYVYBĖS LANGELYJE? sprendžiantis, kaip gyventi.

„SŪDUVOS GIDO“ INTERVIU SU KOSTU JANKAUSKU, TSLKD KANDIDATU Į MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS MERUS - Kodėl pokalbiui pasiūlėte tokį beveik literatūrinį pavadinimą? - Dėl to, kad Antano Vienuolio „paskenduolės“ laikai jau praėjo, o mes, lietuviai, kartais užstringame savo matymais ir mąstymais šimtmečio senumo kontekste. Todėl Marijampolės kolegijos bėdos dėl vadybos spragų užaugo iki vienos rimtos bėdos (t. y. jos galimo sunykimo). Kadangi pats vienerius metus buvau Marijampolės kolegijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai ir infrastruktūrai, mačiau, kas buvo galima padaryti ir supratau, kodėl tai nebuvo daroma. Tada tiesiog pasitraukiau iš šių pareigų. Tačiau vienas klausimas iki šiol neduoda ramybės – tiek dabartinis Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Padolskis, tiek vicemeras Povilas Isoda – būtent Marijampolės kolegijos auklėtiniai. Kodėl jie, dabar esantys savivaldybės valdžios aukštumose, iš tų aukštumų nieko nepadarė (ar nedarė), kad Švietimo ir mokslo ministerija į šią problemą (kolegiją) pažiūrėtų regionų plėtros aspektu. Kitaip sakant, kodėl Veronika (ministerija) nenori palikti šio savo kūdikio (kolegijos) gyvybės langelyje?

Iš miesto scenos (tiesiogine ir perkeltine prasme) galėjo savo asmeniniu pavydžiu jaunimui „daryti poveikį“ tiek vicemeras P. Isoda, tiek administracijos direktorius K. Podolskis – kaip Marijampolės kolegijos auklėtiniai. Bet negirdėjome, kad jie tuo didžiuotųsi. O juk visi pamename, kaip buvęs Seimo narys Albinas Mitrulevičius ar šviesios atminties meras V. Brazys visada pabrėždavo, kad jie yra šios mokymo įstaigos absolventai. Ir tai skambėjo! - Turite galvoje - suteikti jai šansą išgyventi? - Taip. Miestas be jaunystės

– mirštantis miestas, net jei jam vadovauja jauni vyrai. Kolegija yra miesto jaunoji širdis, ir jei ji nustos plakti – patys suprantate: bus prastai, jei kalbėsim apie Marijampolės kaip miesto perspektyvą. Matau štai tokį galimą vaizdelį: Marijampolės kolegiją prijungia prie Marijampolės profesinio rengimo centro. Juk dabar viską jungia, net jei logiškai tai atrodo nepagrįsta (pvz., teisininkus su statybos inžinieriais). Finansiškai TUO MOME N TU sut aupy t ume, tačiau, žiūrint į perspektyvą – kažin. Psichologinis momentas gali pakišti koją ir čia: kai kurie tėvai savo vaiką į kolegiją leistų studijuoti, bet į „profesinę“ - tai jau tikrai ne! Nors darbdaviai dabar kaip tik ieško ir net nemažas algas siūlo būtent šios mokyklos auklėtiniams. O jei Marijampolės kolegiją prijungs prie Kauno kolegijos, kaip neseniai skelbta spaudoje, tai tik laiko (2-3 metų) klausimas, kada Marijampolėje neliks aukštojo mokslo studijų. Kauniečiams tikrai nerūpės „kažkur regione“ plėtoti savo padalinį. Jo lauks toks pat likimas, kaip buvusios Kėdainių J.Radvilos kolegijos. Kai ją prijungė ją prie Kauno kolegijos, studijų Kėdainiuose po keleto metų visai nebeliko. Taigi kauniečiai jau turi patirtį, kaip numarinti mažesnes kolegijas. Tad Marijampolės kolegijos prijungimas prie Kauno kolegijos reikš lėtos „mirties“ scenarijų. Tai yra kolegijos uždarymas, tik kita politikams ir ministerijai priimtinesne forma. Ir visos kalbos apie tokio scenarijaus šviesų rytojų tėra miglos pūtimas į akis. - Ar, Jūsų manymu, kitas direktorius būtų galėjęs ką nors iš esmės pakeisti? - Galbūt. Bet pirmiausia – steigėjas (ministerija) turi jausti pulsą, stebėti, sekti ir vertinti situaciją. Dabar madinga sakyti: „nerašėte projektų“ arba „prastai parašėte projektus“. BET – nusileiskime ant žemės – jei kokia nedidelė Katyčių bendruomenė nemoka parašyti europinio projekto, tai reiškia, kad jos žmonėms nebus pakeisti langai ar atvestas vandentiekis? Bus! Ne visada direktorius yra visagalis. Juk dar yra ir kolegijos Taryba – organas,

Kolegiją „prikelti” galima tik steigėjui/ministerijai norint, savivaldybei stengiantis ir verslo atstovams padedant.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato Kosto Jankausko rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs.Nr. SG-18-1

-Tai kodėl ankstesnės kadencijos kolegijos Tarybos nariai per 8 metus nieko nepadarė, kad kolegija išliktų? - Neseniai buvo atvykusi ministerijos komanda, vadovaujama viceministro G. Viliūno. Aplankė savivaldybės vadovus, kolegiją, Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose turėjo įvykti visos delegacijos susitikimas su socialiniais partneriais – įmonių vadovais. Viceministras, deja, nesiteikė susitikti, į susitikimą atvyko tik eiliniai delegacijos nariai. Savo minčių įmonių vadovai į vatą nevyniojo, delegacija tyliai klausė bei bandė kažką atsakyti. Aš laukiau dabartinio viceministro, kurio labai norėjau paklausti, kaip jis vertina savo buvimą kolegijos Taryboje dvi kadencijas 2010-2017 metais ir ką per jas nuveikė, kad kolegijos situacija gerėtų.

- Kokias problemas įžvelgėte jūs? - Prastai veikė vietinis marketingas. Per daug „valdiškai“ buvo reklamuojamos studijų programos, studentų veikla. Dauguma kolegijos dėstytojų ir kitų darbuotojų yra atsidavę savo darbui, tačiau jų pastangas vėjais paleidžia nevykusi valstybės švietimo politika, kuri nepalanki regioninėms aukštosioms mokykloms. Dėl to ir laboratorijų bazė nepakankama, ir studentų skaičius mažėja kai kuriose studijų programose, nors jos niekuo nėra blogesnės nei Kauno ar Vilniaus kolegijose. Vienintelis šių programų trūkumas, kad jos vykdomos kelis kartus mažesniame mieste, o studijuoti susiruošusiam jaunimui neretai tai esminis skirtumas - daugelis nori studijuoti didmiestyje. - Ką Jūs padarėte asmeniškai kolegijos labui? Juk teko būti šioje „virtuvėje“. - Mano tuometinės funkcijos - ekonomika ir infrastruktūra, investicijų kryptis. Buvo pasiekti konkretūs rezultatai: atsirado finansinis stabilumas, sureguliuotos ūkinės funkcijos, pateiktas projektas parko tvarkymui, kuris vėliau gavo finansavimą, gautas pritarimas esminiam bendrabučio modernizavimui, tačiau, kai beliko tik pasirašyti sutartį, vadovybės komanda palūžo. Ir nepritarė projektui, motyvuodama tuo, jog kolegijai tai per didelė našta. Iki šiol man gaila, kad taip įvyko. Viskas būtų tikrai pavykę. Neslėpkim - modernus, gražus ir šiuolaikiškas bendrabutis jaunam žmogui yra taip pat vienas iš stimulų

rinktis tam tikrą mokymo įstaigą. Ne visi nori gyventi prieš „šimtą metų“ pastatytame ir beveik neremontuotame bendrabutyje.

-Esate vadybos profesionalas. Ar galėtų kolegija atsigauti ir gyventi, klestėti, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus? - Galėtų, jei Švietimo ir mokslo ministerija atsigręžtų veidu į Marijampolę. Jei iš tiesų, o ne tik deklaracijomis, galvotų apie regioninę politiką. Ir šioje vietoje noriu pasakyti labai rimtai - kur nors iš miesto scenos (tiesiogine ir perkeltine prasme) galėjo savo asmeniniu pavydžiu, savo vardu jaunimui „daryti poveikį“ tiek vicemeras P. Isoda, tiek administracijos direktorius K. Podolskis – kaip šios kolegijos alumnai. Bet kažkaip nesigirdėjo, kad jie tuo didžiuotųsi. O juk visi pamename, kaip buvęs Seimo narys Albinas Mitrulevičius ar šviesios atminties meras V. Brazys visada pabrėždavo, kad jie yra šios mokymo įstaigos (tuomet – žemės ūkio technikumo) absolventai. Ir tai skambėjo! -O kodėl jaunimas turėtų rinktis Marijampolės kolegiją? - Priežasčių yra daug, pradedant ekonominėmis – studentui Marijampolėje finansiškai pigiau gyventi nei didžiuosiuose miestuose. O veiklų, jei nesi visiškas tinginys, čia apstu – ir jaunam, ir vidutinio, ir brandaus amžiaus žmogui. Kolegijoje taip pat dirba daug jaunų žmonių, kurie padeda studentams įsilieti į įvairias veiklas, renginius, yra įdomių tarptautinių projektų – visko yra. Bet svarbiausia – pabaigus mokslus verslininkai jau dabar laukia jaunų specialistų, tikėtina, ir algas mokės padorias (ateina toks laikas, kai kitaip verslas nepritrauks jaunų perspektyvių žmonių). O sukūrus šeimas Marijampolėje gyvenimas yra tikrai patogus ir vaikams, ir tėvams. - Apibendrinant – koks būtų Jūsų siūlomas planas Marijampolės kolegijai? - Kolegija gali ir turi likti S A VA R A N K I ŠK A A U K ŠT O J I M O K Y K L A Marijampolėje. Planas - suremti pečius savivaldybės vadovams su verslo lyderiais ir padaryti taip, kad Marijampolės kolegija išliktų. Sakysite, čia ne planas. Taip, tačiau detalių planų ruošimui ir motyvuotam egzistencijos pagrindimui laikas yra prarastas. Reikia apginti savo mokslo įstaigą, įrodyti, kad mums visiems tai svarbu ir kad mes visi įsipareigojame. Tai galima padaryti tik steigėjui/ministerijai norint, savivaldybei stengiantis ir verslo atstovams padedant. -Ačiū už pokalbį.


4

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Regione

„VIA BALTICA“ AUTOMAGISTRALE DRIEKIASI POMPASTIKOS IR ABSURDŲ ŠLEIFAS <<< 2 psl.

Kelininkų europinis melioracijos šedevras – kabantys vamzdžiai.

tuose. Kai sklypo savininkui pateko į rankas kelio rangovų užsakytas sklypo planas, paaiškėjo dar vienas kuriozas. Valstybės žemės fondo Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus matininko Antano Bacevičiaus rengtame sklypo plane iš 1,5 ha miško dokumentuose jo teliko vos 0,6125 ha, visa kita virto pievomis bei kitais menkaverčiais želdiniais. Sklypo savininkas įtaria, jog tai buvo padaryta neatsitiktinai, o tam, kad paimama teritorija valstybei kainuotų kuo mažiau. Nors savininkas nebuvo informuotas kada bus atliekami geodeziniai matavimai, o ant dokumentų nebuvo savininko parašų, jokiai valstybės tarnybai tai neužkliuvo. Už visą paimtą žemę, t. y. 13 arų su pusšimčiu brandžių medžių: ąžuolų, uosių, beržų, alksnių, eglių, savininkui į sąskaitą buvo atseikėta viso 1700 litų (492.35 EUR) ir toliau tyliai vykdomi procedūriniai darbai. Mėginant aiškintis Marijampolės žemės tarnyboje bei Registrų centre, kurių specialistų parašai yra ant neva patikrintų ir įregistruotų dokumentų dėl juose padarytų klaidų, paaiškėjo, kad pats savininkas turi kreiptis į Kauno geodezijos ir kartografijos skyrių ir reikalauti, kad klaidos būtų ištaisytos. Žinoma, visa tai apmokant iš savos kišenės. Beje, matininkas privėlęs klaidų, Marijampolės specialistų žiniomis, ten jau nebedirba. Valstybė pralaimėjo bylas Tie, kas nepagailėjo nervų, jėgų ir buvo apdairesni bei įžūlesni, pasiekė, kad kai kurių nesusipratimų ir apgaulių būtų išvengta. Tačiau teko eiti teismų keliu. Bylinėjimaisi truko kelis metus. Žmonės, iš kurių prisidengiant visuomenės interesu tikėtasi pusvelčiui paimti žemę, buvo kaltinami gobšumu, nesupratingumu, darbų vilkinimu. Tačiau paaiškėjo, kad patys valstybės samdyti asmenys buvo neteisūs – sukčiavo nustatant rinkos vertę, atliekant sklypų matavimo bei įforminimo procedūras. Nors žmonės buvo gąsdinami, kad nieko nelaimės, vis tik jie pasiekė, kad už žemę buvo sumokėta tikrąja rinkos verte, t. y. kelis kartus daugiau, suskaičiuoti ir atitinkamai įvertinti visi paimami medžiai. Žinoma, reikėjo susirasti nepriklausomą turto vertintoją, gerą advokatą. Zitos Butanavičienės, kurios ne

tik žemė, bet ir sodyba pakliuvo į rekonstruojamo kelio zoną teigimu, už pakelės sklypų savininkams teiktas paslaugas nepriklausoma turto vertintoja iš valstybės tarnybų sulaukė rimtų grasinimų, kad už savo sprendimus gali netekti licencijos, prarasti darbą. Advokatui teko taip pat nelengva užduotis susikauti su valstybės biurokratais. Tačiau kova buvo laimėta. Kai kurie UAB „Kelprojektas“ sprendimai išties prasilenkia su sveika logika. Nesuprantama kodėl reikėjo suprojektuoti viaduką per Butanavičių sodybos kiemą, nors šalia driekiasi tušti laukai, tiesa, priklausantys bankui. Gyventojams buvo pasiūlyta iš šios teritorijos išsikraustyti, bet už pasiūlytą sumą jie nebūtų įpirkę net kambario buto bendrabutyje. Z. Butanavičienės teigimu, toks kelio projekto sprendimas matyt buvo parankus greta įsikūrusių transporto prekybos aikštelių savininkams, nes būtent į jų teritorijas bus patogu patekti naujuoju viaduku. Butanavičiai vis tik liko savoje sodyboje, per teismus atsikovojo, kad kelias į viaduką būtų pakeltas ant polių, išsipešė didesnę žemės kainą ir tai, kad būtų sumokėta už daugiau nei 20 dvimetrinių eglių, kurių matininkas neva nepastebėjo. Pasisekė save apginti ir ūkininkei Vidai Mažeikienei, iš kurios keliui buvo numatyta paimti visą jos turimą žemę – apie 40 a, už ją sumokant vos 1150 eurų, nors tikroji sklypo rinkos vertė siekė keliolika tūkstančių. Beje, su valstybės apmokamu advokatu ūkininkei bylos nepavyko laimėti, pasisekė tik su privačiu. Už nusavintą sklypą ūkininkei buvo sumokėta kur kas daugiau. Bylą prieš valstybės tarnybas pavyko laimėti ir ūkininkei Dalei Narijauskienei. Taip pat ginklus su valstybe teko suremti ir verslininkei, greta „Via Baltica“ įkūrusiai bendrovę „Parko medelynas“, prekiaujančią dekoratyviniais augalais. Nors su visomis reikiamomis tarnybomis bei Automobilių kelių direkcija buvo suderinta vieta rengiant komercinį sklypą ir numatant, kad greta eis dar dvi papildomos „Via Baltica“ juostos, vėliau paaiškėjo kad dviejų milijonų litų investicijų pareikalavęs jos verslas gali būti sužlugdytas. Per įrengtą, nusausintą, gražiai apželdintą

teritoriją, nuotekų įrenginius, išasfaltuotą stovėjimo aikštelę buvo suprojektuotas jungiamasis kelias, eisiantis greta „Via Baltica“, skirtas vietiniams gyventojams bei žemės ūkio technikai. Verslininkei už suniokotą sklypą buvo pasiūlyta apie 30 tūkst. litų kompensacija, tačiau paprašius, kad už tokią sumą valstybės tarnybos pačios išspręstų 2 mln. vertės problemas, šios jokiu būdu su tuo nesutiko. Verslininkei teko bylinėtis. Dar vienas „Via Baltica“ projektuotojų absurdas buvo tas, kad ūkinei technikai skirtą kelią sugebėjo suprojektuoti tiesiog per „STATETA“ degalinės teritoriją. Degalinės savininkas iš pradžių nepatikėjo tokia nesąmone, bet vėliau teko nemažai pakovoti, kad būtų kitaip išspręsta šio kelio atkarpa, nes kombainai ir traktoriai būtų riedėję pro pat kuro kolonėles. Ne visi greta „Via Baltica“ gyvenantys žmonės ryžosi ko-

zas Purvinskas, apžiūrėjęs teritoriją, kurioje buvo vykdomi kelio rekonstrukcijos darbai, įsitikinęs, kad buvo galima problemų išvengti ar bent jas sumažinti, jei čia dirbančios bendrovės darbininkai būtų neišardę melioracijos įrenginių ir iš anksto numatę, kur nukreips besitvenkiantį vandenį. Atvertęs šios teritorijos melioracijos sistemos brėžinius specialistas rodė ir aiškino, ką prieš pradedant darbus kelininkai turėjo padaryti, kur buvo melioracijos vandens surinkimo šuliniai, drenažo linijos, kurias buvo galima panaudoti vandens nuleidimui. „Viskas buvo užstumdyta, užtvenkta, nepaliekant vandeniui jokio nutekėjimo. Vargsta patys kelininkai, pyksta aplinkiniai gyventojai, nes ėmė semti ir šalia „Via Baltica“ esančius jų laukus. Šioje atkarpoje dirba kelios brigados, gal būt kai kuriems darbuotojams dar trūksta patirties, nes čia techniškai kai

Vietos gyventojams kelininkai atkirto įvažiavimus, vis dar nenutiesė šalutinio kelio, tad jiems kasdien tenka kovoti su įvairiomis kliūtimis.

voti, tad iš jų ir žemė buvo paimta kone veltui, ir dėl į sklypą suprojektuoto keliuko teko patiems medžius rauti ir ūkinius pastatus nusigriauti. Turėdami žemę prie „Via Baltica“ gyventojai pateko ir į 70 m apsaugos zoną, kur maksimaliai apribota bet kokia veikla – čia nieko negalima statyti, jokio medžio be kelių tarnybos leidimo sodinti, net ir didesnei grupelei žmonių susiburti. Beje, vos tik valstybei nusavinus žemę prie „Via Baltica“, čia sklypų vertė buvo pakelta dešimteriopai ir dabar iš jų savininkų imami kelis kart didesni žemės mokesčiai. Artėja darbų pabaiga, bet problemų nemažėja Ši vasara dėkinga kelininkams, tad darbai juda gana sparčiai. To nebuvo galima pasakyti apie praėjusių metų rudenį, kuomet buvo pradėta kelio ruožo rekonstrukcija tarp Marijampolės ir Sasnavos. Patyrę kelių bei melioracijos tinklų specialistai stebėjosi kai kurių rangovų neprofesionalumu, prasta darbų kokybe ir jų seka. Praėjusių metų rudenį „Via Baltica“ darbus teko stabdyti anksčiau laiko, nes dėl itin lietingo sezono ir kelininkų suniokotų melioracijos tinklų visą pakelės teritoriją užsėmė. Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausias inžinierius melioratorius Juo-

kas tikrai prastai išspręsta. Kai kur ekskavatoriai išstumdė gilias uždaras „vonias“, kuriose dabar tvenkiasi vanduo ir neturi kur ištekėti. Reikėjo iš anksto paruošti paviršinio vandens nuleidimo šulinėlius, atsivesti į juos tranšėjas. Nebūtų pakelėje telkšoję tokie ežerai ir kelininkai galėję sėkmingai dirbti savo darbą“, - aiškino daug metų melioracijos srityje dirbantis specialistas J. Purvinskas. Patyręs inžinierius melioratorius pripažįsta, kad didžiulė problema yra ir pasenę melioracijos tinklai. Drenažo sistemos įrengtos daugiau kaip prieš 50 metų, susidėvėję maždaug 70 procentų, o magistralinių griovių nusidėvėjimas net 83 procentai. Melioracijos įrenginių pertvarkymas vyksta tik naujai tiesiamo kelio zonoje. Dauguma pertvarkyto drenažo jungiama į senus, beveik neveikiančius drenažo rinktuvus. Seni, stipriai apdumblėję, užaugę augalų šaknimis per mažo diametro rinktuvai nepajėgūs priimti ir nuvesti staigų didelį vandens kiekį. „Planuojant vykdyti stambių objektų statybą, pavyzdžiui, tokių kaip ši magistralė, reikėtų numatyti lėšų ir bendros drenažo sistemos tvarkymui. Jeigu drenažo sistema bus atnaujinama tik kelio zonoje, o paskui viskas įsijungs į senus tinklus, tai iš to nebus jokios naudos. Vanduo tikrai niekur nenute-

kės“, – tikino J. Purvinskas. Automagistralės „Via Baltica“ už darbų vykdymą atsakingos UAB „Fegda“ projekto vadovas Gediminas Gulbinas patikino, kad tiesiant antrąją kelio juostą, lietaus nuotekų nuleidimo tinklai ir paviršinių nuotekų valymo įrenginiai bus rekonstruojami bei kelio zonoje bus pertvarkomos melioracijos sistemos. AB „Eurovia Lietuva“ atsakingi darbuotojai taip pat žadėjo spręsti šią problemą. Ir nors darbai turi būti baigti šį rugpjūtį, vos palijus naujojo kelio teritoriją ima semti, nes pralaidų vamzdžiai įkasti gerokai aukščiau nei suformuoti nuotekų grioviai, vandens surinkimo šuliniai neįrengti, tiesiai nuo „Via Baltica“ magistralės į privačius sklypus nuvesti atviri vamzdžiai, kuriais kliokia ne tik lietaus vanduo, bet ir visa kelio tarša. Rangovų pasirašytoje sutartyje buvo numatyta rekonstruoti inžinerinius tinklus, lietaus nuotekų nuleidimo tinklus ir paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kelio zonoje pertvarkyti melioracijos sistemą. Tačiau darbų logika ir kokybė kol kas tikrai neatitinka europinių standartų. UAB „Kelprojektas“ projektų vadovas Audrius Stonius, matydamas lietaus nuplautus „Via Baltica“ šlaitus, apsemtą pakelių teritoriją, ore kabančius melioracijos vamzdžius ir kitas kelininkų išmones tik gūžčiojo pečiais ir bandė teisinti, kad gal būt visa tai dar bus tinkamai sutvarkyta. Anot jo, dar vyksta statybų darbai ir negalima daryti galutinių išvadų. Pasiteiravus dėl garsą slopinančių sienelių, kurios driekiasi tuščiais laukais, o kai kurios sodybos paliktos perviršinio triukšmo zonoje, projekto vadovas tikino, kad buvo vadovautasi tam tikra skaičiavimo metodika. Deja, ši metodika jau dabar rodo, jog yra klaidinga, nes nuo kelio sklindantis triukšmas gyvenamosiose teritorijose kai kur gerokai viršija leistinus parametrus ir decibelus. Gyventojai palikti dieną ir naktį kęsti didžiulį autotransporto triukšmą. Blogiausia tai, kad skaičiavimai, matavimai, planavimai dažniausiai atliekami tik popieriuje, neatvykstama į vietą ir nepasidomima realia situacija, bijoma išklausyti čia gyvenančių žmonių nuomonę. Ko vertas milijonus kainuojantis projektas, jei nepaisoma savos šalies žmonių interesų, bandoma juos apgauti, finansiškai nuskriausti, pasityčioti. Liko didžiulės nuoskaudos ir nepatogumai vietos gyventojams, daug neišspręstų problemų, tačiau nepaisant to, netrukus bus švenčiamos dar vieno „Via Baltica“ ruožo pabaigtuvės ir teigiama, kad šis kelias mus veda didelio progreso link. Milda Kudirkaitė


5

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Švietimas

MARIJAMPOLĖS PROFESINIO RENGIMO CENTRAS INVESTUOK Į SAVO ATEITĮ – ĮSIGYK PROFESIJĄ!

Nesnausk ir rinkis Marijampolės profesinio rengimo centrą! Mes Jums siūlome šias mokymo programas trijuose skyriuose: Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Kudirkos Naumiestyje, galimybę gyventi bendrabutyje, stipendijas, stažuotes užsienyje, aktyvią popamokinę veiklą ir dar daug visko! Apsisprendusiųjų stoti į Marijampolės profesinio rengimo centrą patogumui, prašome su visais reikiamais dokumentais atvykti į Centro skyrius ir kartu su patyrusiais konsultantais pildyti bei redaguoti prašymus. Konsultuosime: pirmadienį-ketvirtadienį – 9-16 val., penktadienį – 9-14 val. Stojančiųjų registracija, prašymų priimti mokytis į Marijampolės profesinio rengimo centrą teikimas, konsultavimas ir informavimas apie bendrojo priėmimo vykdymą teikiamas LAMA BPO interneto svetainės informacinėje sistemoje www.lamabpo.lt. Pagalbą registruojantis teiks konsultantai visuose Centro skyriuose. Iškilo klausimų? Nedvejok, užsuk! Adresas Marijampolėje – Kauno g. 117, Vilkaviškyje – S. Nėries g. 40, Kudirkos Naumiestyje – Nopaičio g. 5, Būblelių kaimas, K. Naumiesčio seniūnija. Daugiau informacijos internetinėje svetainėje www. mprc.lt, Facebook puslapyje bei telefonu (8 343) 68 640. 2018 metų bendrojo priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programas papildomo priėmimo terminai Prašymų priimti mokytis į programas, skirtas pirmai kvalifikacijai įgyti, registravimas. Mokymosi pasiekimus liudijančių ir kitų dokumentų elektroninis pateikimas LAMA BPO informacinėje sistemoje 2018m. rugpjūčio13 d. – 2018 m. rugpjūčio 29 d. Tinkamumo atitiktį praėjusio pageidavimo pasirinkimas 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kvietimo mokytis pateikimas stojančiajam (rezultatų paskelbimas) 2018 m. rugpjūčio 30 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas profesinio mokymo įstaigose 2018 m. rugsėjo 3 d. – 2018 m. rugsėjo 7 d. Likusių laisvų vietų skaičius į Marijampolės profesinio rengimo centro profesinio mokymo programas Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą 3 metų trukmės vidurinio ugdymo programa kartu su profesinio mokymo programa. Profesinio mokymo programos pavadinimas / Likusių laisvų vietų skaičius Apdailininko (statybininko) modulinė profesinio mokymo programa - 3 Padavėjo ir barmeno modulinė profesinio mokymo programa - 4 Pardavėjo modulinė profesinio mokymo programa - 7 Kelių statybos ir priežiūros darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa - 16 Melioracijos darbuotojo profesinio mokymo programa - 15 Įgijusiems vidurinį išsilavinimą 1 ir 1,5 metų profesinio mokymo programos. Profesinio mokymo programos pavadinimas / Likusių laisvų vietų skaičius Sekretoriaus modulinė profesinio mokymo programa (1 m.) - 18 Kompiuterinio projektavimo operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa (1,5 m.) - 23 Įgijusiems pagrindinį, vidurinį išsilavinimą arba išklausiusiems vidurinio ugdymo programą 2 mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programa. Sėkmingai baigusiems šią programą išduodamas profesinio mokymo diplomas. Profesinio mokymo programos pavadinimas / Likusių laisvų vietų skaičius Automobilių mechaniko profesinio mokymo programa. -2 3 metų trukmės profesinio mokymo programa spec ialių jų u gdy m o si po r eikių turintiems mokiniams. Profesinio mokymo programos pavadinimas / Likusių laisvų vietų skaičius Apdailininko (statybininko) mokymo programa - 3 Siuvinių gamintojo mokymo programa - 16

Tęstinis profesinis mokymas – tai profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti. Tęstinio profesinio mokymo programas gali rinktis asmenys, išklausę vidurinio ugdymo programą, įgiję profesinio, aukštojo mokslo bakalauro diplomą. Profesinio mokymo programos pavadinimas / Likusių laisvų vietų skaičius Automobilių mechaniko modulinė profesinio mokymo programa - 2 PRIIMAME Į PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMAS – I, II GIMNAZIJOS KLASES. STOJANČIŲJŲ PRIĖMIMAS VYKDOMAS PASIRINKTAME SKYRIUJE. Kodėl verta mokytis Centre: • galite įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir profesiją; • mokymas orientuotas į praktinę veiklą; • pažangiems mokiniams mokama stipendija; • moderni ir nuolat atnaujinama mokymo bazė; • bibliotekos-informacijos centrai, interneto prieiga; • pageidaujantiems suteikiamas bendrabutis; • apmokamos važiavimo į

• • • •

pamokas kelionės išlaidos; galite dalyvauti mokinių tarybos, neformaliojo švietimo, popamokinėje veikloje; galimybė dalyvauti šalies bei tarptautiniuose projektuose, stažuotis ES šalyse; gali mokytis mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių; galite įsigyti visų kategorijų vairuotojo, traktorininko ir kitų kvalifikacijų pažymėjimus.

PASLAUGŲ SKYRIUS Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą 3 metų trukmės vidurinio ugdymo programa kartu su profesinio mokymo programa. Sėkmingai baigusiems šias programas išduodamas vidurinio išsilavinimo brandos atestatas ir profesinio mokymo diplomas. •

pardavėjo modulinė profesinio mokymo programa;

Įgijusiems vidurinį išsilavinimą arba išklausiusiems vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programa. Sėkmingai baigusiems šias programas išduodamas profesinio mokymo diplomas. • s e k r e t o r i a u s m o d u l i nė profesinio mokymo programa (1 m.); • kompiuterinio projekta-

vimo operatoriaus modulinė profesinio mokymo programa (1,5 m.). 3 metų trukmės profesinio mokymo programa specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. • siuvinių gamintojo mokymo programa (3 m.); • a p d a i l i n i n k o ( s t a tybininko) mokymo programa(3 m.). PARDAVĖJO MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite greitai ir kvalifikuotai aptarnauti pirkėjus; dirbti elektroniniais ir kompiuteriniais kasos aparatais; saugiai eksploatuoti prekybos įrengimus ir inventorių; suskaičiuoti priimtų prekių kiekį ir įvertinti jų kokybę; ženklinti, paskirstyti, paruošti pardavimui bei išdėstyti prekes; garantuoti parduodamų prekių saugumą; naudotis įrengimais ir inventoriumi; išmanysite vartotojo teises; sužinosite maisto ir ne maisto prekių asortimentą bei jo ženklinimą; kokybės rodiklius ir kokybės nustatymo metodus. Karjera: asmenys, įgiję pardavėjo kvalifikaciją, galės dirbti mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse arba vykdyti individualią veiklą.

STOJANTIEJI, ATVYKDAMI PASIRAŠYTI SUTARTIS, KONSULTANTAMS PATEIKIA ŠIUOS DOKUMENTUS

Stojantieji į pagrindinio ugdymo programos II dalį (9 ir 10 klasės): • Mokymosi pasiekimų pažymėjimas/pažyma (originalas); • Vaiko sveikatos pažymėjimas 027-1/a forma ; • Pasas, asmens tapatybės kortelė arba gimimo liudijimas; • Dvi fotonuotraukos (3x4 cm); • Užsieniečiams – dokumentus, patvirtinančius jų teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Baigusiems pagrindinio ugdymo programą:

Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas; • Vaiko sveikatos pažymėjimas 027-1/a forma; • Sveikatos pažyma 086/a forma (su įrašytomis trimis pageidaujamomis Centre mokytis specialybėmis); • Pasas, asmens tapatybės kortelė arba gimimo liudijimas; • Dvi fotonuotraukos (3x4 cm); • Užsieniečiams– dokumentus, patvirtinančius jų teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; • Asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba darbingumo lygis (nuo 18 metų), pateikti tai liudijančio dokumento (neįgaliojo pažymėjimo) kopiją; • Asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, pateikti mokyklos, kurioje mokėsi, Vaiko gerovės komisijos rekomendaciją, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos pažymą dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių.

Baigusiems vidurinio ugdymo programą:

Brandos atestatas • Sveikatos pažyma 047/a forma (su įrašytomis trimis pageidaujamomis Centre mokytis specialybėmis); • Pasas, asmens tapatybės kortelė arba gimimo liudijimas; • Dvi fotonuotraukos (3x4 cm); • Įgytą kvalifikaciją liudijantis pažymėjimas (asmenims, kurie jau yra įgiję kvalifikaciją); • Užsieniečiams – dokumentus, patvirtinančius jų teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; • Asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba darbingumo lygis (nuo 18 metų), pateikti tai liudijančio dokumento (neįgaliojo pažymėjimo) kopiją.


6

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Švietimas

MARIJAMPOLĖS PROFESINIO RENGIMO CENTRAS SEKRETORIAUS MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite pagal raštvedybos taisykles tvarkyti: siunčiamą ir gaunamą korespondenciją, peržiūrėti, registruoti ir paskirstyti paštą, raštus ir kitus dokumentus; greitai ir tiksliai užrašyti diktuojamą medžiagą; dirbti biuro technika, padėti vadovui organizuoti institucijos posėdžius, pasitarimus, juos protokoluoti, organizuoti lankytojų, interesantų ar svečių priėmimus; suprasti specialių profesijos sričių techninę kalbą ir mokėti bendrauti nors viena užsienio kalba. Karjera: galėsite dirbti privačiose ir valstybinėse įstaigose. KOMPIUTERINIO PROJEKTAVIMO OPERATORIAUS MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite braižyti įvairaus sudėtingumo brėžinius; paruošti įvairaus tipo brėžinius ir projektus spausdinimui; parengti brėžinius ir projektus publikavimui internete; pateikti duomenis grafiškai, naudodamasis teksto redagavimo, kompiuterinėmis grafikos ir vaizdų apdorojimo programomis; surinkti bei detalizuoti brėžinius ir schemas; skenuoti iliustracijas ir apdoroti vaizdus. Karjera: galėsite dirbti projektavimo skyriuose, leidybos ir baldų įmonėse. SIUVINIŲ GAMINTOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite organizuoti darbo procesą; saugiai dirbti; paruošti siuvinių medžiagas gamybos procesui; siūti įvairius apatinio ir viršutinio trikotažo gaminius, atlikti jų apdailą; sukirpti siuvinių detales; žymėti ir komplektuoti kirpinius; atlikti rankinius siuvimo darbus, siūti siūles, sudedamąsias siuvinių detalių dalis; sujungti atskiras siuvinių dalis į gaminį; įvertinti siuvinių dalių, gaminio kokybę; paruošti siuvinius sandėliavimui ir realizavimui; tikrinti ir vertinti medžiagų kokybę ir kiekį. Karjera: asmuo įgijęs siuvinių gamintojo kvalifikaciją gali dirbti siuvimo paslaugų sistemoje, siuvimo įmonėse, užsiimti siuvimo verslu (dirbti su verslo liudijimu). APDAILININKO (STATYBININKO) PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite parinkti statybos medžiagas; montuoti palypėjimo įrangą; mūryti nesudėtingas konstrukcijas; apdirbti medieną rankiniais įrankiais; įrengti betoninį pagrindą; skaityti darbo brėžinius; saugiai dirbti; apšiltinti pastatą termoizoliacinėmis plokštėmis; tinkuoti rankiniais įrankiais;

tinkuoti mechanizuotu būdu; kloti plyteles ant horizontalių paviršių; kloti plyteles ant vertikalių paviršių; dažyti rankiniais įrankiais; dažyti mechanizuotu būdu; klijuoti apmušalus; tvirtinti gipskartonio plokštes; montuoti apdailos plokštes ir tiesinius elementus. Karjera: asmuo įgijęs apdailininko kvalifikaciją gali dirbti apdailininkais (statybininkais) tiek patalpose, tiek statybų aikštelėse samdomais darbuotojais pastatų statybos ir remonto darbus vykdančiose įmonėse. STATYBOS IR MECHANIKOS SKYRIUS Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą 3 metų trukmės vidurinio ugdymo programa kartu su profesinio mokymo programa. Sėkmingai baigusiems šias programas išduodamas vidurinio išsilavinimo brandos atestatas ir profesinio mokymo diplomas. •

kelių statybos ir priežiūros darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa; melioracijos darbuotojo profesinio mokymo programa;

Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą 2 mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programa. Sėkmingai baigusiems šią programą išduodamas profesinio mokymo diplomas. • automobilių mechaniko profesinio mokymo programa. KELIŲ STATYBOS IR PRIEŽIŪROS DARBUOTOJO MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite saugiai dirbti kelių statybos ir priežiūros darbų srityje; skaityti brėžinius ir atlikti kelių statybos darbams reikalingus parengiamuosius techninius matavimus, grunto kasimo, kelio sankasos ir kelio juostos paruošimo darbus; paruošti kelio pagrindą, kloti kelio dangas iš žvyro, asfaltbetonio, betono, asfalto; montuoti įvairias betonines ir gelžbetonines kelių konstrukcijas, vandens nuleidimo įrenginius; atlikti kelių remonto darbus; dirbti su mažosios mechanizacijos įrengimais; montuoti atitvarus ir kitus elementus; atlikti kelių žymėjimo darbus; skaityti darbo brėžinius, apskaičiuoti darbo ir medžiagų sąnaudas; naudotis technine literatūra, informacinėmis priemonėmis. Įgysite B kategorijos vairuotojo, TR1 ir SM traktorininko pažymėjimus. Karjera: galėsite dirbti samdomu darbuotoju, kelių statybos priežiūros darbuotoju, kelių statytoju. Įgiję darbo patirties galėsite vadovauti statytojų grupės darbui. MELIORACIJOS DARBUOTOJO PROFESINIO

MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite atlikti melioracijos sistemų įrengimą jų eksploataciją ir remontą, montuoti melioracijos įrenginius, statyti bei prižiūrėti kelius ir hidrotechninius statinius. Gebėsite saugiai dirbti, atlikti nesudėtingus melioracijos ir remonto darbus, prižiūrėti jau veikiančias drėkinimo ir sausinimo sistemas, dirbti įvairius mechanizuotus žemės ūkio ir melioracijos darbus, naudotis techninės priežiūros ir remonto dirbtuvių įrengimais, atlikti mašinų priežiūros ir remonto darbus, naudojantis šaltkalvio ir kalvio įrankiais, eksploatuoti melioracines mašinas, vairuoti automobilį; Įgysite B kategorijos vairuotojo, TR1 ir SM traktorininko pažymėjimus. Mokymui įsigytas daugiakaušis ekskavatorius, pagamintas Anglijoje – kol kas toks vienintelis Lietuvoje. Karjera: galėsite dirbti drenažo klojėjais, melioracijos darbuotojais įmonėse, atliekančiose melioracijos darbus ir kitose organizacijose. Įgiję darbo patirties, galėsite vadovauti šios srities specialistų darbui. AUTOMOBILIŲ MECHANIKO MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite įvertinti automobilio bei jo mechanizmų ir agregatų techninę būklę; nustatyti gedimus ir jų priežastis; operatyviai ir kokybiškai atlikti automobilių techninio aptarnavimo ir remonto darbus; atlikti vidutinio sudėtingumo ardymo surinkimo darbus; naudotis matavimo ir kontrolinėmis diagnostikos priemonėmis, darbo įrankiais bei įranga; dirbti dujinio ir elektrinio suvirinimo įrengimais, virinti įvairias siūles, atlikti metalo apdirbimo šaltkalvystės darbus; išmoksite vairuoti B kategorijos transporto priemones. Karjera: galėsite dirbti automobilių remonto dirbtuvėse, automobilių remonto ir priežiūros įmonėse, autoservisuose, autobusų parkuose. Įgiję darbo patirties galėsite kurti individualią verslo įmonę. KUDIRKOS NAUMIESČIO SKYRIUS Įgijusiems pagrindinį išsilavinimą 3 metų trukmės vidurinio ugdymo programa kartu su profesinio mokymo programa. Sėkmingai baigusiems šias programas išduodamas vidurinio išsilavinimo brandos atestatas ir profesinio mokymo diplomas. • apdailininko (statybininko) modulinė profesinio mokymo programa; • padavėjo ir barmeno modulinė profesinio mokymo programa; • technikos priežiūros verslo darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa;

Įgijusiems vidurinį išsilavinimą arba išklausiusiems vidurinio ugdymo programą 2 metų trukmės profesinio mokymo programa. Sėkmingai baigusiems šias programas išduodamas profesinio mokymo diplomas. • socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa. PRIIMAME Į PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS – I (9 kl.) GIMNAZIJOS KLASĘ IR II (10kl.) GIMNAZIJOS KLASĘ. STOJANČIŲJŲ PRIĖMIMAS VYKDOMAS TIESIOGIAI SKYRIUJE

Jūs išmoksite kurti įvairių medienos dirbinių projektus, susipažinsite su statybos medžiagomis, išmoksite skaityti darbo brėžinius, gebėsite paruošti įvairius paviršius tinkavimui, apšiltinti termoizoliacinėmis medžiagomis, atlikti dažymo, tinkavimo ir plytelių klojimo darbus; teorines žinias panaudosite atlikdami konkrečias užduotis gamybinės praktikos pas socialinius partnerius metu. Karjera: galėsite dirbti įvairiose pastatų statyba arba jų remontu užsiimančiose organizacijose, samdomu darbuotoju ar kurti savo verslo įmonę.

PADAVĖJO IR BARMENO MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite aptarnauti klientus pobūvių, priėmimų ir kitomis progomis; lankytojams padėti išsirinkti norimus patiekalus bei tinkamus prie jų gėrimus; pirminio kulinarinio produktų apdorojimo, gaminti šaltuosius ir karštuosius patiekalus, desertus, gėrimus, nesudėtingus konditerinius gaminius; įgytus profesinius įgūdžius galėsite demonstruoti ne tik užsiėmimų metu, bet ir kasmet dalyvaudami rajono bei seniūnijos derliaus šventėse, bendruomenių sąskrydžiuose, tobulėsite bendraudami renginiuose. Geriausiems suteikiama galimybė dalyvauti įvairiuose renginiuose, konkursuose, tarptautinėse stažuotėse. Karjera: galėsite dirbti privačiose ir visuomeninėse viešojo maitinimo įstaigose: restoranuose, kavinėse, baruose, viešbučiuose, užkandinėse. TECHNIKOS PRIEŽIŪROS VERSLO DARBUOTOJO MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite automobilių, traktorių, gamybos priemonių ir inventoriaus techninės priežiūros ir remonto technologijos, pagrindinių konstrukcinių ir pagalbinių medžiagų, mašinų serviso įrangos ir eksploatacinių medžiagų, automobilių, traktorių, gamybos priemonių inventoriaus techninės priežiūros ir remonto, aplinkosaugos ir darbų saugos; atliksite atsakingus technikos remonto darbus, priimsite konkrečius užsakymus; įgysite įgūdžių naudotis naujausia žemės ūkio technika bei technologijomis. Darbdaviai labiausiai vertina darbuotojus, kurie nuo pirmos dienos gali dirbti konkretų darbą, todėl skyriuje teorinės žinios siejamos su praktinių įgūdžių formavimu. Karjera: galėsite dirbti technikos priežiūros verslo darbuotojais įvairiose kaimo verslo įmonėse akcinėse bendrovėse, taip pat galėsite kurti individualią verslo įmonę, ūkį. APDAILININKO (STATYBININKO) MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

SOCIALINIO DARBUOTOJO PADĖJĖJO MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite teikti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas (socialinę priežiūrą ir socialinę globą) asmenims klientų namuose; socialinių paslaugų, socialinės globos ir kitose socialinėse įstaigose; bendrauti ir bendradarbiauti su klientu ir jo aplinka; dirbti komandoje; bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų teikimo; slaugomo asmens priežiūros; higienos įgūdžių palaikymo; socialinių paslaugų poreikio analizavimo; socialinio darbo pagrindų ir vertybių taikymo; socialinių projektų rengimo; profesinės užsienio kalbos žinių taikymo; bendravimo su klientais ir jų artimaisiais karitatyvinio darbo paslaugų vykdymo; sociokultūrinio darbo paslaugų organizavimo; paliatyvios priežiūros paslaugų teikimo. Karjera: asmenys gali dirbti vaikų namuose, sveikatos priežiūros įstaigose, senyvo amžiaus asmenų namuose, neįgaliųjų pensionatuose bei dienos centruose, reabilitacijos įstaigose, bendruomenėse, tautinių mažumų centruose, parapijose, katalikiškose organizacijose, lankomaisiais socialinio darbuotojo padėjėjais asmenų namuose prižiūrint senyvo amžiaus ir neįgalius asmenis. VILKAVIŠKIO SKYRIUS Įgijusiems pagrindinį išsilavi-


7

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Švietimas

MARIJAMPOLĖS Kardinalūs pokyčiai PROFESINIO Marijampolės kolegijoje RENGIMO CENTRAS nimą 3 metų trukmės vidurinio ugdymo programa kartu su profesinio mokymo programa. Sėkmingai baigusiems šias programas išduodamas vidurinio išsilavinimo brandos atestatas ir profesinio mokymo diplomas. •

technikos priežiūros verslo darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa; virėjo modulinė profesinio mokymo programa;

PRIIMAME Į PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS – I (9 kl.) GIMNAZIJOS KLASĘ IR II (10kl.) GIMNAZIJOS KLASĘ. STOJANČIŲJŲ PRIĖMIMAS VYKDOMAS TIESIOGIAI SKYRIUJE. TECHNIKOS PRIEŽIŪROS VERSLO DARBUOTOJO MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite automobilių, traktorių, gamybos priemonių ir inventoriaus techninės priežiūros ir remonto technologijų, pagrindinių konstrukcinių ir pagalbinių medžiagų, techninės braižybos, techninių matavimų, susipažinsite su mašinų serviso įranga ir eksploatacinėmis medžiagomis. Suteikiama kvalifikacija: technikos priežiūros verslo darbuotojas; „B“ kategorijos vairuotojas ir TR1, TR2, SZ kategorijų traktorininkas. Karjera: galėsite dirbti technikos priežiūros verslo darbuotojais įvairiose kaimo verslo įmonėse akcinėse bendrovėse, taip pat galėsite kurti individualią verslo įmonę, ūkį. VIRĖJO MODULINĖ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA Jūs išmoksite organizuoti virtuvės darbą, greitai atlikti pirminį maisto produktų paruošimą, pagaminti ir patiekti kokybiškus šaltus ir karštus patiekalus, užkandžius ir gėrimus, desertus, saugiai naudotis technologiniais įrengimais ir inventoriumi, naudotis apskaitos ir informacinėmis technologijomis, įvertinti produktų kokybę, pristatyti patiekalus ir valgiaraštį užsienio kalba, savarankiškai paskaičiuoti produktų kiekį, išeigos normas ir patiekalų kainą; žinosite maisto produktų ir priedų asortimentą, paskirtį, kokybinius reikalavimus, laikymo sąlygas ir realizavimo terminus, maisto šiluminio paruošimo būdus, patiekalų gaminimo technologijas, darbo saugos ir higienos normų reikalavimus, darbų organiza-

vimo ir apskaitos pagrindus; mokėsite dirbti su technologiniais įrengimais ir inventoriumi, atrinkti produktus ir ruošti įvairius patiekalus, organizuoti savo darbą. Suteikiama kvalifikacija - virėjas arba konditeris. Karjera: galėsite dirbti privačiose ir visuomeninėse viešojo maitinimo įstaigose: restoranuose, kavinėse, baruose, viešbučiuose, užkandinėse. GIMNAZIJOS SKYRIAUS KLASĖS - 2018 Centre mokiniai gali mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (I, II gimnazijos klasės) ir vidurinio ugdymo programą (III ir IV gimnazijos klasė) kartu su profesinio mokymo programa. Mokiniai, baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirenkamąjį individualaus ugdymo plano dalyko brandos egzaminą, įgyja vidurinį išsilavinimą. Gimnazijos klasėse dirba kvalifikuoti mokytojai, kurie nuolat tobulina kvalifikaciją ir skleidžia gerąją patirtį, veda autorinius seminarus, bendradarbiauja su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojais. Mokytojai, planuodami ugdymo turinį, atsižvelgia į mokinių mokymosi pasiekimus, ypatingą dėmesį skiria jų mokymosi poreikiams tenkinti. Nuolat sekama mokinių mokymosi pažanga, analizuojamas mokymosi sėkmingumas, teikiama pedagoginė pagalba. Mokiniai gali pasirinkti mokymąsi išplėstiniu ar bendruoju kursu, siūlomi pasirenkamieji profesinio mokymo dalykai. Mokytojai veda integruotas, atviras pamokas, pamokas netradicinėje erdvėje, kurios ugdymąsi daro patraukliu. Gimnazijos kabinetai aprūpinti mokymo priemonėmis, kompiuteriais, mokomosiomis kompiuterinėmis programomis, veikia interneto ryšys. Įkurtas modernus dendrologinis parkas, į kurį kviečiami savivaldybės mokyklų mokiniai ir mokytojai. Mokiniai ir miesto bendruomenė gali skaityti knygas iš pirmosios Marijampolėje „Atvirosios bibliotekėlės“, kuri yra registruota pasauliniame tinkle. Neformalusis švietimas yra skirtas mokiniams, pasirinkusiems meninę, sportinę, technologinę, sveikatinimo, etnokultūrinę veiklą - ugdomos asmeninės, socialinės, edukacinės, profesinės kompetencijos. Mokiniai, baigę Centrą, tęsia mokymąsi aukštojo mokslo įstaigose - kolegijose ar universitetuose.

Doc. Dr. Vaidotas Viliūnas nebevadovaus kolegijai.

Liepos 25 d. buvo paskelbti priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai. 2018-ųjų stojimo rezultatus pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė įvardijo, kad šiais metais mažiausiai stojančiųjų palankumo sulaukė Klaipėdos universiteto, Marijampolės kolegijos ir Aleksandro Stulginskio universiteto studijų programos.Marijampolės kolegija tikisi naujų teigiamų pokyčių, kurie gal būt įvyks pasikeitus šios mokymo įstaigos vadovui. Šįmet stojančiųjų buvo mažiau Į universitetus šįmet pakviesta 11 162 stojančiųjų, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 7320. Į kolegijas – 10 645 stojančiųjų, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 5153.Marijampolės kolegija šiame priėmimo etape pakvietė studijuoti 126 studentus, iš jų beveik pusė pakviesta į valstybės finansuojamas studijų vietas. Tokie rezultatai šių metų priėmime nėra galutiniai, kadangi dar vyks antrasis ir papildomas priėmimo etapai.Marijampolės kolegijoje iš viso yra 15 studijų programų, pernai dvi studijų programos nesulaukė stojančiųjų palankumo ir nebuvo vykdomos, o šįmet, iš siūlytų 15-os studijų programų stojančiųjų susidomėjimo sulaukė tik 7 studijų programos. „Situacija sudėtinga. Pakviestų pasirašyti sutartis skaičius yra mažesnis nei pernai.Tačiau vyko tik pirmas stojimo etapas, vėliau bus dar du etapai, o tada – institucinis priėmimas, kurį vykdys

pati kolegija. Manome, kad tai toli gražu ne galutiniai skaičiai“, – kalbėjo Marijampolės kolegijos administracijos direktorius Romas Giedraitis. Griežtesni reikalavimai stojančiųjų neišgąsdino Marijampolės kolegijos Viešosios komunikacijos ir marketingo skyriaus pateiktais duomenimis, pirmajame priėmimo etape Marijampolės kolegija sulaukė 830 prašymų studijuoti (iš jų 230 pirmuoju prioritetu). Minimalaus stojamojo balo ir kitus kriterijus atitiko bei buvo pakviesti studijuoti 126 studentai. Minimalus stojamasis balas šiais metais buvo padidintas nuo 3 iki 3,6 universitetuose ir nuo 1,6 iki 2 kolegijose. Minimalaus stojamo balo pretendentai gali nesurinkti jei nepakankamu lygiu išlaiko brandos egzaminus arba išvis nelaiko kurio nors į balo skaičiavimą įtraukto egzamino. Šių metų priėmime Marijampolės kolegija siūlė visas vykdomas ir akredituotas studijų programas. Studentai pakviesti studijuoti septyniose studijų programose. Daugiausiai studentų pakviesta studijuoti Socialinį darbą – 24, Vaikystės pedagogiką – 23 ir Buhalterinę apskaitą – 18. Šiais metais aukščiausius stojamuosius balus surinko stojantieji į Vaikystės pedagogikos studijų programą. Aukščiausias stojamasis balas siekia – 9,64. Nesulaukę kvietimo

studijuoti šios galimybės dar neprarado Nesulaukusiems kvietimo studijuoti norimoje studijų programoje nusiminti nereikėtų, priėmimas dar tęsis. Antrasis etapas vyks rugpjūčio 1 – 3 d., kitaip nei anksčiau, šiame etape į prašymą bus galima įtraukti ir naujus pageidavimus, tačiau tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Papildomas priėmimas (gali dalyvauti ir dar nesiregistravę) vyks rugpjūčio 13 – 17 d. Stojantiems į Vaikystės pedagogiką papildomame priėmime motyvacijos vertinimas vyks rugpjūčio 16 d. Taip pat primename kad iki rugsėjo 20 d. vyksta tiesioginis priėmimas į valstybės nefinansuojamas studijų vietas Marijampolės kolegijoje. Į visus su priėmimu susijusius klausimus atsakys Marijampolės kolegijoje veikianti Studentų priėmimo tarnyba. Keisis Marijampolės kolegijos vadovas Kolegijos Tarybai, atsižvelgus į paskutinių metų aukštosios mokyklos veiklos rezultatus ir nepatvirtinus 2017 m. direktoriaus veiklos ataskaitos, rugpjūčio pabaigoje nutraukiama darbo sutartis su direktoriumi Dr. Vaidotu Viliūnu. Kaip informavo Kolegijos tarybos pirmininkė prof. Dr. Snieguolė Matulienė, toks sprendimas visiškai nesutrikdys aukštosios mokyklos veiklos. Laikinai einančiu direktoriaus pareigas bus paskirtas dabartinis Kolegijos administracijos direktorius Romas Giedraitis. Jau šių studijų metų pradžioje bus skelbiamas konkursas Kolegijos direktoriaus pareigoms užimti. S. Matulienė tikisi, kad naująjį vadovą pavyks išrinkti kaip įmanoma greičiau. Taigi, Marijampolės kolegijos bendruomenės laukia esminiai pokyčiai. Todėl kviečiame tapti Marijampolės kolegijos studentais ir būti besikeičiančios akademinės bendruomenės dalimi!

Informaciją parengė Milda Kudirkaitė ir Marijampolės kolegija

„Sūduvos gidas“ leidžiamas nuo 2015 m. gruodžio 15 d. Leidėjas – UAB „AMB ir partneriai“, Kęstučio g. 7, Marijampolė Redaktorė: Neringa Bridžiuvienė Kontaktai: Tel.: 867003792; El. paštas: redakcija@suduvosgidas.lt Tiražas - 10000 egz. NEMOKAMAI PLATINAMAS Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio rajonuose, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse.


8

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Švietimas

Regione

Papildomas priėmimas Marijampolės kolegijoje

Marijampolės kolegija: būti ar nebūti?

Vaidas Šalaševičius.

Gera žinia dar negavusiems kvietimo studijuoti arba nespėjusiems užpildyti prašymo. Papildomas priėmimas į Marijampolės kolegiją ir kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas vyks rugpjūčio 13 – 17 d. Šiame etape kviečiami dalyvauti ir dar nesiregistravę LAMA BPO sistemoje, taip pat bus galima pretenduoti į likusias laisvas valstybės finansuojamas studijų vietas (laisvos vietos bus skelbiamos rugpjūčio 10 d.). Kviečiame rinktis iš ankstesniuose priėmimo etapuose populiariausių studijų programų: Buhalterinės apskaitos, Informacinių sistemų technologijų, Socialinio darbo, Teisės, Transporto logistikos technologijų (gretutinė kryptis – vadyba), Vaikystės pedagogikos ir Verslo anglų kalbos. Prašymai pildomi www.lamabpo.lt.

Taip pat sulaukėme daug prašymų iš darbdavių ir stojančiųjų, todėl be ankstesnių studijų programų papildomame priėmime kviečiame rinktis: Automobilių techninio eksploatavimo, Įmonių ir įstaigų administravimo, Sveikatingumo ir grožio verslo, Kultūros ir sporto vadybos valstybės nefinansuojamas studijas. Prašymai pildomi atvykus į Marijampolės kolegiją (P. Armino g. 92, Marijampolė). Primename, kad iki rugsėjo 20 d. tęsiasi tiesioginis priėmimas į Marijampolės kolegiją. Prašymai pildomi kolegijoje. Daugiau apie studijas Marijampolės kolegijoje: www.marko.lt Nori studijuoti, bet negali dalyvauti konkurse? Individualų studijų pasiūlymą gauk Studentų priėmimo tarnyboje, P. Armino g. 92, Marijampolė, Tel.: 8 612 88087

Sprendžiant Marijampolės kolegijos likimą dabartiniai valdantieji, aktyviai dalyvaujant Marijampolėje išrinktam Seimo nariui Dainiui Gaižauskui, pradėjo intensyvius veiksmus, skatinančius Marijampolės kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos. Tokie veiksmai gali labai pakenkti ne tik Marijampolės miestui, bet ir visam Sūduvos regionui, nes tai gali lemti ilgametes aukštesniojo ir aukštojo mokslo tradicijas turinčios mokymo įstaigos sunaikinimą. Visa tai daroma prisidengiant neva gerais ketinimais optimizuoti, centralizuoti, privilioti į

kolegiją investicijas, pažadais išlaikyti bei pakoreguoti mokymo programas. Tačiau kiekviena aukštoji mokykla turi Konstitucijoje garantuotą savo autonomiją ir ji savarankiškai gali spręsti apie programas, jų įsivedimą, uždarymą ar lėšų bei kitų investicijų paskirstymą aukštojoje mokykloje. Kokius prioritetus ir interesus, kokį sprendžiamąjį balsą turėtų Marijampolės kolegijos vadovybė ar taryba Marijampolės kolegijai tapus Kauno kolegijos filialu? Kauno kolegijos vadovams bei Kauno verslo atstovams vargu ar rūpės Marijampolės ir Sūduvos

Išrinkti „Gražinkime aplinką” konkurso nugalėtojai

Liepos 26 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės konkurso „Gražinkime aplinką“ vertinimo komisija aplankė paskutinius konkursui pasiūlytus objektus ir išrinko nugalėtojus. Visos aplankytos sodybos buvo puikiai išpuoselėtos, džiugino kūrybingai sukurtais gėlynais, sutvarkytomis poilsio zonomis, stebino sukurta jaukia aplinka. Aplankius visas sodybas lieka tik pasidžiaugti, kiek išmonės, kantrybės ir sunkaus darbo įdeda mūsų rajono gyventojai, kurdami ir puoselėdami savo sodybų bei gimtojo krašto aplinką. Vertinimo komisijos pirmininkė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja

Daiva Riklienė, komisijos nariai: Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė, Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas, Gižų seniūnijos seniūnas Romas Kučiauskas, Klausučių seniūnijos seniūnė Gema Skystimienė, Klausučių kaimo bendruomenės pirmininkas Ramūnas Puodžiūnas, UAB „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ apželdintoja, technikė-konsultantė Snieguolė Žiburytė. Iš viso vertinimo komisija aplankė 24 konkursui pasiūlytas sodybas: gyvenvietėse – 14, vienkiemiuose – 10. Konkurse dalyvavo Karklinių ir Antupių gyvenvietės, Šeimenos seniūnijos Čyčkų kaimo sporto aikštynas, Geisteriškių bendruomenės centras bei Klausučių atgimimo parkas. Kiekviena sodyba, gyvenvietė bei teritorija buvo apžiūrėta vietoje ir įvertinta pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus „Gražinkime aplinką“ konkurso nuostatus. Šiais Lietuvos šimtmečio metais nuspręsta apdovanoti gražiausių šimtmečio sodybų savininkus, kurie ilgus metus puoselėja savo sodybas, jų aplinką.

regiono vystymo bei verslo interesai, jaunų žmonių skatinimas studijuoti ir likti gyventi bei dirbti šiame regione. Marijampolės kolegijos prijungimo procese neabejotinai išloštų Kauno kolegija, nes tai reikštų finansų centralizavimą ir investicijų telkimą Kaune. Tačiau ar kas nors pasirengęs apginti Sūduvos regiono interesus? Visa tai neabejotinai atsilieps tiek mažam, tiek dideliam verslui Sūduvos regione. Todėl būtina nedelsiant sukviesti Marijampolės regiono verslo bendruomenę, kolegijos socialinius partnerius ir aptarti vienintelės Sūduvos aukštosios mokyklos likimą. Būtina išsakyti aiškią Marijampolės verslo, kultūros ir kitų bendruomenių poziciją, nes pastaruoju metu pavieniai politikai ima eskaluoti šią temą savireklamos tikslais, prisidengdami verslo ir visos bendruomenės vardu.

Vaidas Šalaševičius KPPAR Marijampolės filialo tarybos narys Lietuvos teisininkų draugijos narys UAB „Justicija“ direktorius Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Šimtmečio sodybomis išrinktos – Ramutės ir Valiaus Rudzevičių, Irenos ir Vidos Rudzevičių bei Aldonos Čėsnienės sodybos. Gyvenvietėje gražiausiai besitvarkančia pripažinta Birutės ir Rimo Tamulynų sodyba. Vienkiemyje gražiausiai besitvarkanti išrinkta Reginos ir Algirdo Mecutų sodyba. Elvyros Elenos ir Bronislovo Antano Alkevičių sodyba išskirta, kaip puoselėjanti ilgamečius etnografinius elementus. Išskirtiniu grožiu pasižymėjo Laimutės ir Valdo Melninkų, Ritos ir Kazimiero Venckų, Vidos Šneiderienės sodyba. Dalės ir Dano Rudzevičių bei Rasos ir Gintaro Alavočių sodyba išsiskyrė augalų įvairove. Konkurso bei Šimtmečio sodybų nugalėtojai bus pagerbti ir apdovanoti rajoninėje žemdirbių šventėje „Rudens prijuostė“, kuri vyks rugsėjo 29 d. Visi konkurse dalyvavusių sodybų šeimininkai taip pat neliks be dovanų. Savivaldybė jiems organizuoja kelionę. Tradicija tapusiu konkursu siekiama skatinti rajono gyventojus puoselėti savo sodybų bei gimtojo krašto aplinką, kraštovaizdžio kūrimo tradicijas, skleisti gerus aplinkos tvarkymo pavyzdžius ir užkrėsti jais kuo daugiau rajono gyventojų. Kviečiame pasigrožėti Vilkaviškio rajono žmonių rankomis išpuoselėtomis sodybomis ir kartu pasidžiaugti, kaip išradingų ir darbščių žmonių dėka gražėja mūsų miestai, miesteliai ir kaimai.


9

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Regione

Trešnių ir riešutų šiemet pilnos saujos

Greta Antanavo miestelio Domeikų k. (Kazlų Rūdos sav.) esantis 20 ha trešnių ir riešutų sodas šiais metais itin dosnus. Birželio pradžioje, visu mėnesiu anksčiau nei įprastai, ėmę nokti trešnės sodo savininkams uždavė mįslę, ar tikrai jos sugebės tinkamai užaugti ir subręsti. Sausi, saulėti orai pasufleravo, kad reikia tik nepagailėti vandens, sodą laistyti ir jis atlygins gausiu derliumi. Sodas šiemet trešnių subrandino kaip niekad daug, jos buvo didelės, sultingos ir skanios. Trešnės buvo skinamos iki liepos vidurio. Dabar sodo savininkai laukia bręstančių riešutų, kuriuos pradės skinti jau rugpjūčio viduryje. Čia augantys lazdynai taip pat žada gausų derlių. Sodo idėja atkeliavo iš Belgijos Prieš daugiau nei 10 metų prie Atanavo pasodintas trešnių ir riešutų sodaspriklauso trims savininkams Arūnui Maksvyčiui, Kęstučiui Dapkevičiui ir

Vilmantui Šlekiui. Čia auga keli šimtai trešnių medžių ir net keli tūkstančiai lazdynų, kurių sodinukus sodo įkūrėja parsivežė iš Belgijos. Ji pasakojo, kad trešnių medelius įsigijo iš augintojo, o lazdynai buvo padauginti iš viename sename Belgijos dvare aptikto riešutų medžio. Sodo įkūrėjai puoselėti ir prižiūrėti sodą nebuvo lengva, nes gyveno toli nuo čia, Vilniuje, tad turėtą 30 ha sklypą drauge su sodu pardavė. Jį įsigiję trys šio krašto gyventojai sėkmingai perėmė idėją, pratęsė pradėtus darbus ir dabar jau šeštus metus čia skina trešnių ir riešutų derlių. Gausiai užderėjo trešnės Gražiai puoselėjamas trešnių ir riešutų sodas ne visada būna dosnus. Tačiau šie metai kaip niekad gausūs sodo gėrybių. Pasak Kęstučio Dapkevičiaus, net ir nedideli medeliai sunokino po 10 – 20 kg saldžių, didelių trešnių. Esant geriems metams iš hektaro trešnių sodo galima

gauti iki 15 tonų uogų. „Įnoringas augalas sunkiai paklūsta lietuviško oro sąlygoms, tad kartais pavasarinės šalnos ar gausūs lietūs pakenkia derliui. Šiemet trešnėms patiko ilgas sausas metas, saulės kaitra, o jas dar palaisčius, uogos ėmė sparčiai pūstis ir nokti. Visu mėnesiu anksčiau skynėme pirmąjį šiųmetį derlių, o baigėme prieš porą savaičių. Trešnes realizavome turgavietėse, prekybos tinkluose, internetu. Kaina siekė iki 2 eurų už kilogramą. Žinoma, atsirado ir perpirkėjų, kurie pardavinėjo mūsų trešnes kur kas didesnėmis kainomis. Tačiau negalime skųstis, šie metai mums už vargą tikrai gana dosniai atseikėjo“, – pasakojo vienas iš sodo savininkų Kęstutis. Nuolatinė kova su paukščiais Ne tik orai įtakoja trešnių derlių, jį gerokai gali pakoreguoti sparnuočiai, kurie mėgsta apsilankyti sode. „Vyksta nuolatinė kova su paukščiais, kurie vos tik sunokus trešnėms pradeda masines atakas. Mes atsišaudome garsinėmis patrankomis, baidome juos aitvarais, o ir patys su šeimomis nuo 5 val. ryto iki vėlaus vakaro pasikeisdami vaikome iš sodo sparnuočius. Kelis metus iš eilės vargome ir su širšėmis, kurios neleido skinti uogų – jų buvo pilni medžiai. Teko griebtis įvairiausių gudrybių, kad širšes nuviliotume nuo saldžiųjų trešnių. Šiais metais širšių nebuvo daug, bet paukščiai sodo nepamiršta“, – apie sodo priežiūros ypatumus atskleidė šeimininkas. Nors trešnės jau nuskintos, darbų sode netrūksta. Šiuo

metu trešnyne vyksta medelių genėjimas, reikės sutvarkyti pomedžius, nubalinti medelių kamienus, paruošti augalus žiemai. Baigia subręsti riešutai Šiuo metu dideli darbai artėja riešutų sode. Tikimasi, kad šiųmetis riešutų derlius nenuvils. „Šiemet pasigedome moteriškų žiedelių ant didžiųjų riešutų krūmų ir jie derliaus tikrai mažokai teduos.Tačiau ant jaunų medelių pūpso nemažai riešutų, kurie netrukus subręs. Paprastai rugsėjo pradžioje skindavome riešutų derlių, o šiemet šis procesas prasidės bene dviem savaitėmis anksčiau. Mano nuomone, riešutai yra skaniausi, kai dar šiek tiek žali, kai dar nesilupa iš savo žalių marškinėlių. Tuomet jie būna aromatingi, sultingi, traškūs. Bet kai riešutas pilnai subręsta, jis tampa sausesnis, bet saldesnis“, – dalijosi riešutų skonio paslaptimis K. Dapkevičius. Pasak Kęstučio, nuo brandaus

lazdyno jie priskina apie 10 kg riešutų. Tačiau kiekvienais metais būna kiek kitaip. „Lazdynai riešutus ima vesti maždaug penktaisiais metais nuo pasodinimo, o medis ar krūmas pilnai subręsta, sustiprėja maždaug septintais – aštuntais metais. Dabar pati jo branda. Tačiau sodą reikia kurti ir atnaujintinuolatos, kai kuriuos medelius tenka iš naujo atsodinti, nes pasitaiko, kad po žiemos kai kas iššąla, ar koks pašalietis riešutmedį išsikasa, stirnos ar kiškiai pagraužia. Tad mūsų sode tarp brandžių medžių visada galima pamatyti ir visai jaunų krūmelių. Savam sodui patys dauginam ir užsiauginam sodinukų“, – sako sodo šeimininkas. Ir nors ne kiekvieni metai tokie dosnūs sodininkams kaip šie, jie kantriai puoselėja vieną didžiausių mūsų krašte riešutų ir trešnių sodą, o mes turime galimybę mėgautis jų išaugintu derliumi. Milda Kudirkaitė

Javapjūtės pabaigtuvės su pustuščiais aruodais kį, šiemet žieminių rapsų vietoj planuotų 3,5 – 4 t/ha pavyko prikulti vos apie 2 t/ha, vietoj 7 – 8 t/ha kviečių, byrėjo vos po 3,5 – 5 t/ha, kvietrugių taip pat prikulta per pus mažiau – vietoj 5 – 6 t/ ha, tik apie 2 – 2,2 t/ha, o žirniai vietoj 4 – 5 t/ha subrandino tik 2 – 2,2 t/ha derlių.

Sūduvos krašto žemdirbiai pernai kankinti liūčių, šiemet skaičiuoja sausros padarytus nuostolius. Žieminių javus, rapsus šiemet teko kulti keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai, nes džiūstantys augalai skubėjo subrandinti derlių. Deja, jis žymiai mažesnis, nei tikėtasi. Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio ūkiuose kuliama tik pusė tiek, kiek buvo planuota, šiųmetis derlius gerokai nuvylė žemdirbius tiek kiekiais, tiek

kokybe. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozėmis, grūdinių augalų derlingumas šiemet bus mažesnis beveik 27 proc., rapsų – apie 21 proc. Bendras derlius numatomas vidutiniškai beveik 25 proc., o rapsų – 9 proc. mažesnis už pernykštį. Pasak Marijampolės sav. ūkininko Juozo Kairio, skaičiuojant pagal daugiametį jo ūkio vidur-

„Javapjūtę teko pradėti kone mėnesiu anksčiau nei įprastai. Augalai pradėjo džiūti nuo šaknų, jiems labai trūko drėgmės. Nuo balandžio 10 d. iki liepos 1 d. iškrito vos 25 mm kritulių, o toks kiekis turėtų iškristi ne per tris mėnesius, bet per savaitę. Mūsų regione jau birželio pradžioje buvo paskelbtastichinė sausra. Jos padariniai akivaizdūs. Šiomis dienomis lietus tik lengvai palaistė vasarojų, kuris jau vargiai atsigaus iškankintas ilgos sausros. Po šio lietaus šiek tiek greičiau ėmė augti cukriniai runkeliai, jų vegetacija dėl drėgmės stokos taip pat buvo sulėtėjusi. Gal dabar dar kiek atsigaus pupos, kukurūzai. O štai sunokusius ir išdžiūvusius žirnius teko kulti kaip niekad anksti – liepos 15 d., nors paprastai šio darbo imdavomės tik

rugpjūčio viduryje. Vasarojaus kai kam gali netekti kulti, nes jis išvis neužaugo arba labai menkas, tad neapsimoka kombainą į laukus ginti. Derliaus nuostolius suvalkiečiai šiemet patirs maždaug nuo 25 iki 50 proc., o kai kurie ir dar didesnius“, – apgailestavo ūkininkas J. Kairys. Anot jo, kiek pakilę grūdų supirkimo kainos tikrai nekompensuos visų patirtų nuostolių. Kaip teigė Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas Sigutis Jundulas, kiek geresnė situacija šiame krašte tik Šakių ūkiuose. Čia lijo truputį daugiau, tad derliai dėl sausros taip ženkliai nenukentėjo, bet čia ne kartą iškrito kruša, tad kai kam padarė nuostolių. Visur kitur regione situacija gana prasta. „Ypač gaila nedidelių ūkių savininkų, kurių laukuose javų subrendo vos po pusantros tonos hektare, o vien tik kombainą pasamdyti kainuoja apie 100 Eur už hektarą. Akivaizdu, kad gautas derlius jiems neatsipirks. Kai kur jau galima pamatyti sulėkščiuotus vasarojaus laukus, nes tiesiog neapsimokėjo

ūkininkams jų kulti. Labai sunki kova žemdirbiams šiemet buvo su piktžolėmis – jas prastai veikė chemikalai, tad ypač subujojo balandos ir stelbė pasėlius. Tikėjomės atsikvėpti po pernykščių liūčių, bet sulaukėme šiemet kitokių iššūkių“, – nedžiuginančius faktus vardijo S. Jundulas. Paprastai javapjūtė prasidėdavusi liepos pabaigoje per šv. Oną, šiemet aplenkė ir Joną – taip juokauja žemdirbiai. O vasarojaus kūlimas Sūduvos krašte planuojama baigsis dar prieš Žolinę – rugpjūčio 10 – 15 dienomis. Milda Kudirkaitė


10

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Regione

Prekybininkų gudrybės ar „netyčiukai“? kus toli nuo kasos, ar tikrai jame viskas teisingai užfiksuota, nes paskui kažką įrodyti bus beviltiška. Dar blogiau, jei čekio išvis neduoda ar jo neimame, nepareikalaujame. Tuomet visi koziriai atsiduria sukčiaus rankose, o pirkėjas gali likti kvailio vietoje.

Įdomu, kiek dažnai žmonės tampa gudrių prekybininkų aukomis? Apmaudu, bet turbūt kiekvienas galėtų pasidalinti istorija apie tai, kaip vienaip ar kitaip buvo apgauti. Kai tai nutinka turguje, didesnės nuostabos nekelia, bet kai apgavystės vyksta stambiuose prekybos centruosear parduotuvėse –stebina ir piktina. Vartotojų teisių gynėjai tik skėsčioja rankomis ir tikina,

kad kova su sukčiaujančiais prekybininkais nebus efektyvi, jei patys žmonės nebus atidesni ir reiklesni. Rusai turi posakį „pasitikėk, bet patikrink“. Būtent taip turėtų elgtis pirkėjas, ypač pirkdamas kelias prekes, nes tuomet jį apmauti yra paprasčiau. Ne kiekvienas sugeba greitai suskaičiuoti kas kiek kainavo, kokios akcijos ar nuolaidos buvo (ne) pritaikytos. Svarbu bent jau dirstelti į kasos čekį neatsitrau-

Neišgalvota istorija, kai pirkėjas viename prekybos centrepirko 4 porcijas ledų, o sumokėjo už 40 porcijų. Tarp kitų pirktų prekių jis čekyje laiku nepastebėjo klaidos, nes ledai buvo nebrangūs, o paskui įrodyti, kad suvalgė ne 40, o tik 4 porcijas ledų vyrui nepavyko.Įdomu, jei pardavėja būtų iš karto pričiupta? Tikriausiai tik atsiprašytų už netyčia nuspaustą nulį… Ne kartą prekybos centre yra pasitaikę, kad atpigintoms prekėms nuolaida kasoje būna neužfiksuojama,tarp akcinių prekių lentynose pridedamair prekių be nuolaidų,o prie brangesnių prekių ne visada galima rastijų kainas ar barkodus. Ir tai tik keletas gudrybių, kurias naudoja prekybininkai žioplesniems pirkėjams apmauti. O dar sma-

Šauliai „Svajonių kiemo“ stovyklautojams surengė naktinį žygį grįžo pavargę, bet gerai nusiteikę, pilni įspūdžių. Dėkojame Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kazlų Rūdos 407-osios kuopos vadui Dainiui Ragauskui, vado pavaduotojui Sauliui Martinkui, šauliams ir jauniesiems šauliams Bartui Bulotai, Tomui Petruškevičiui, Dovydui Zalatai, Eimantui Adomaičiui, Žydrūnui Šakočiui, Gintarui Arminui už puikiai

Liepos pabaigoje Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo parapijos vaikų vasaros stovyklos „Svajonių kiemas“ stovyklautojai ir jų vadovai susitiko su Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kazlų Rūdos 407-osios kuopos šauliais ir jaunaisiais šauliais, kurie organizavo stovyklautojams naktinį žygį. Lietingą vakarą stovyklautojų prie šaltinėlio laukė 407-osios kuopos vadas Dainius Ragauskas, vado pavaduotojas Saulius Martinkus, jaunieji šauliai Bartas Bulota, Dovydas Zalata, Tomas Petruškevičius, šauliai Eimantas Adomaitis, Žydrūnas

Šakočius, Gintaras Arminas. Kuopos šauliai su jaunaisiais šauliais išrikiavo stovyklautojus ir jų vadovus aikštelėje, instruktavo, kaip turėtumėme elgtis naktiniame žygyje, patekus į kritinę situaciją. Išklausę instruktažą ir pasipuošę maskuote, nebijodami vėsaus oro su kuopos vadu Dainiumi Ragausku bei kitais šauliais ir jaunaisiais šauliais naktinio žygio dalyviai patraukė į gūdų mišką. Žygio metu stovyklautojai turėjo įveikti klampią pelkę, dygius krūmynus, nepasiklysti tankiame miške. Iš viso visi nužygiavo aštuonis kilometrus ir į stovyklavietę stovyklautojai

giau, jei pirkėjas neįsidėmėjo, kokios veislės ir už kokią kainą sveriamas daržoves ar vaisius įsidėjo į krepšelį, tuomet tik pardavėjo sąžinės reikalas, kaip su tokiu pirkėju pasielgti. Dažnai pirkėjas neima kasos čekio ir jis nukeliauja į šiukšliadėžę. Klaida. Tuomet jis gali kaltinti tik save įvykus apgaulei. Kartais pardavėjai čekio neįmuša ar neduoda. Neapdairumas? Greičiau gudrumas. Juk jei pavyks pirkėją apgauti, jis neturės tai patvirtinančio įrodymo. Apmaudus neapdairumas, pirkėjai kainavęs 10 eurų, įvyko prieš kelias dienas Marijampolėje, viename kiniškomis prekėmis prekiaujančiame centre. Moteris pirko tris prekes, kainavusias po 8.50 eur, 9.50 eur ir 10 eur. Čia už prekes imama tik grynaisiais pinigais, kortele atsiskaityti nėra galimybės. Kai pardavėja paprašė 38 eurų, pirkėjai tik trumpam šmėstelėjo mintis, kad kiek brangokai teks už pirkinį mokėti, bet pasitikėdama malonia pardavėja, ištiesė jai 50 eur banknotą. Grąžos gavo 12 eur, o čekio ne. Pamanė, kad pardavėja jį bus įmetusi kartu su prekėmis į krepšelį. Maloniai besišypsanti pardavėjair jai padedanti kolegė nekėlė jokio įtarimo. Tačiau

suorganizuotą nakties žygį bei kartu smagiai praleistą laiką. Stovykla „Svajonių kiemas“ baigėsi ir šis naktinis žygis išliks

vėliau jų sąžiningumu teko suabejoti. Namuose ramiai apžiūrinėdama pirktus daiktus,moteris suskaičiavo, kad sumokėjo 10 eur daugiau, nei reikėjo – ne 28 eur, o 38 eur. Kaip tai įrodyti? Čekio krepšelyje pirkėja, deja, nerado… Prieš akis – nedarbo savaitgalis. Taigi, naivu būtų tikėtis, kad atėjus aiškintis apgaulės po kelių dienų ir neturint čekio, kažką laimėsi, juolab jei visa tai įvyko sąmoningai. Liko kartėlis ir apmaudas dėl apgaulės ir prarastos nemenkos sumos. Moteris prisiminė, kad analogišką istoriją anksčiau stebėjo tame pačiame prekybos centre. Tuomet apdairesnė pirkėja laiku apsižiūrėjo ir garsiai pardavėjoms pareiškė, kad jos paskaičiavo 10 eur už prekes brangiau. Žinoma, šios mandagiai atsiprašė, kad suklydo… Bet ar tikrai tai įvyko ne tyčia? Manoma, kad prekybininkai taip elgiasi kompensuodami nuostolius, kuriuos padaro pirkėjai – vagišiai. Dėl to, deja, nukenčia niekuo dėti žmonės. Taigi, kad skaudžių apgaulių ir nuostolių būtų patiriama mažiau, visi turime būti atidesni ir sąžiningesni. Milda Kudirkaitė

stovyklautojų atmintyje ilgam. Rūta Balčiūnaitė, „Svajonių kiemo“ vadovė


11

SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Sportas

Renginiai

MUGĖ „Lietuvos amatai per 100 metų“

Rugpjūčio 17-18 dienomis Marijampolėje J.Basanavičiaus aikštėje vyks mugė skirta Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti - „Lietuvos amatai per 100 metų“. Ši mugė jau vyko Panevėžyje, Alytuje, Tauragėje dar vyks Klaipėdoje . Mugėje dalyvauja Lietuvos amatininkai, tautodailininkai bei kulinarinio paveldo atstovai. Taip pat dalyvauja ir kaimyninių užsienio šalių kūrėjai. Mugės metu bus demonstruojami amtai, edukacinės programos. Bus demonstruojama: audimas, bičių vaško žvakių gamybos demonstravimas, puodų žiedimas, šakočio kepimas, lipdymas iš molio.

Moterys, mėgstančios išskirtinumą, išsirinks ir unikalių rankų darbo papuošalų bei Lietuvos dizainerių kurtų drabužių, mamytės papuoš mažiuosius išskirtiniais aksesuarais. Renginyje rasite ir ekologiškų rankų darbo medinių žaislų. O sodininkai galės įsigyti vaismedžių ir vaiskrūmių. Renginyje savo veiklą pristatys ir gyvūnų globos organizacija VšĮ „Dogspotas“, kurių misija – ištiesti pagalbos ranką bei surasti naujus namus benamiams suplotasnukiams bei kitiems likimo nuskriaustiems šunims. Laukiame Marijampoliečių ir miesto svečių : Rugpjūčio 17 d. 10-19 val. Rugpjūčio 18 d. 10-16 val. Organizatorius: mugiucentras.lt

MUGĖ

Data:

rugpjūčio

17-18d. Vieta:

MARIJAMPOLĖ Basanavičiaus a.

www.mugiucentras.lt Organiatorius:

25-metį atšventusio galiūnų turnyro gyvavimas nenutrūko

Tradicinis tarptautinis renginys vėl visus sukvies į Marijampolės stadioną „Sūduva“ rugpjūčio 18 dieną. Stebėti įspūdingą 10 galiūnų iš 8 šalių kovą dėl nugalėtojo vardo žiūrovai kviečiami jau nuo 16 valandos. Stipruoliai jėgas išbandys daug jėgos ir ištvermės reikalaujančiose 6 ypač sunkiose rungtyse. Jiems teks kelti vis sunkėjančius rąstus, versti vamzdžius, nešti svarmenis, versti padangą, kelti akmenis. Be to, galiūnai atliks Marijampolėje jau seniai matytą rungtį: neš svermenį ratu, dar kitaip vadinamą „laikrodžiu“. Pagrindinis renginio organizatorius, žinomas Lietuvos galiūnas ir rekordininkas, šiose varžybose šventęs pergalę 5 kartus, Alvydas Kirkliauskas pasidžiaugė, kad turnyras kartu su Marijampolės savivaldybės bei geranoriškų rėmėjų pagalba tęsiasi. Jau 26-ąjį kartą užsienio galiūnų liaupsinamas ir vertinamas bei miestiečių mylimas renginys vėl nepaliks abejingų. Malonu, kad galiūnai, prieš mėnesį sužinoję rungtis, atsakingai ruošiasi turnyrui. Kaip ir prieš 20 metų taip ir dabar, nugalėti Marijampolėje yra sunku ir tai pavyksta ne kiekvienam (per 25-erius metus nugalėjo tik 11 skirtingų galiūnų). Šių metų turnyro dalyvių sudėtis taip pat „galinga“.

Lietuvai atstovaus du galiūnai: jaunasis marijampolietis Martynas Brusokas, kuris praėjusiais metais nepabūgo tituluotų varžovų ir iškovojo 4-ąją vietą ir

po metų pertraukos sugrįžtantis Vidas Blekaitis, šiose varžybose triumfavęs 4 kartus. Latvijos vardą gins 2015 metais turnyre 3-ąją vietą iškovojęs Oskars Martužans bei 2016 metų nugalėtojas Aivars Šmaukštelis. Praėjusiais metais ant trečiojo garbės pakylos laiptelio lipęs, o šį pavasarį „Arnold Strongman amateur“ varžybose nugalėjęs Aleksei Novikov iš Ukrainos vėl bus kietas riešutas likusiems. Po metų pertraukos į Marijampolę

atvyksta lenkas Rafal Kobylarz ir Gruzijos galiūnas Ivan Makarov. Žiūrovų palaikymo ir sėkmės varžybose tikėsis trys pirmą kartą turnyre dalyvausiantys stipruoliai. Tai savo šalių čempionai: austras Nemanja Tasic bei čekas Jiri Vytiska. Taip pat čempionų lygos galiūnų varžybų prizininkas estas Marko Remlik. Jei oras bus palankus, žiūrovai susirinkę į stadioną „Sūduva“ išvys Marijampolės aeroklubo parašiutininkų pasirodymą, kurį komentuos Alvydas Danilaitis. Pertraukose tarp rungčių žiūrovus džiugins Irenos Starošaitės atliekamos dainos. Beje, žiūrovų patogumui atnaujintos stadiono

sėdimos vietos. Kasos sporto centre pradės dirbti nuo ketvirtadienio, rugpjūčio 16 ir 17 dienomis nuo 17 iki 20 valandos, renginio dieną nuo 10 valandos. Turintiems negalią ir senjorams pateikus pažymėjimus bei vaikams iki 5 metų įėjimas nemokamas. Vaikams iki 14 metų bilietas kainuos 3 eurus, suaugusiems – 6 eurus. Organizatorių inf.


SŪDUVOS GIDAS, NR. 11, 2018 M. RUGPJŪČIO 10 D.

Sportas

12

„Sūduvos gidas“ Nr. 11, 2018-08-10  
„Sūduvos gidas“ Nr. 11, 2018-08-10  
Advertisement