Issuu on Google+

(2190)

15

2011 m. rugsėjo 29 d.

www.ktu.lt

Leidžiamas nuo 1950 m. kovo 31 d.

ISSN 2029-7173

Kauno technologijos universitetas pradeda naują etapą Vidinė konferencija „Šiuolaikinės universitetų strategijos ir raidos tendencijos“, surengta rugsėjo 20 d., išjudino KTU bendruomenę, suteikė postūmį ir pradėjo naują Universiteto raidos etapą.

Svarbiausia – tarnauti visuomenei Renginyje pabrėžta, kad Universitetas turi būti vieta, kurioje gaunamos kokybiškos ir šiuolaikiškos žinios, atitinkančios pasaulinį lygį, kurioje generuojamos ir išbandomos įvairiopos idėjos. Atsižvelgiant į ateitį išsakyta mintis, kad Universitetas turi būti konkurencingas ne tik Lietuvos, bet ir Europos ar net pasaulio mastu. Vis dėlto labiausiai pabrėžta, kad Universitetas turi prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. „Nuo to, kaip pavyks parengti ir įgyvendinti KTU strategiją, priklauso KTU ir visos Lietuvos ateitis, – teigė konferencijoje KTU tarybos pirmininkas prof. Arvydas Janulaitis. – Labai svarbu rengiant strategiją turėti moksliniais tyrimais paremtas prognozes, kaip inžineriniai mokslai vystysis pasaulyje

Ričardo Šaknio nuotr.

Iš kairės: vertėja Vaida Jankauskaitė, mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė, rektorius prof. Petras Baršauskas, dr. Virginijus Lepeška, antroje eilėje – KTU tarybos narys Mindaugas Glodas ir Lietuvoje ateityje“. KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, kviesdamas visus Universiteto darbuotojus aktyviai įsitraukti į strategijos rengimą, pabrėžė, kad turime būti laisvi visoms idėjoms, strategiją turime kurti darniai ir visi kartu, nebijoti kritikos. „Tikiu, kad turėsime

vadybinį instrumentą, kuriuo galėsime vadovautis“, – sakė KTU rektorius.

Strategija – tai ne planavimas Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta strategijos rengimo

ypatumams išryškinti, pabrėžti svarbiausius analizuotinus dalykus. Tai padarė kviestinis svečias prof. Thomas Durand iš Prancūzijos, kuris yra sukaupęs didelę konsultavimo patirtį strateginio valdymo srityje, konsultavęs žinomas Prancūzijos, Europos ir Šiaurės Amerikos kompanijas, aukščiausio lygio valstybės institucijų vadovus. Profesorius skaitė du pranešimus „Universiteto strategija 2020. Kontekstas ir įžvalgos“ ir „Atviros inovacijos ir technologijų perdavimas“. Jis išraiškingai prabrėžė svarbiausius Universiteto strategijos kūrimo etapus, išsakė, nuo ko reikia pradėti rengiant strategiją, kokius klausimus užduoti. Prof. Thomas Durand teigė, kad strategija turi būti lanksti, ji gali kisti atsižvelgiant į kontekstą. Vis dėlto Universitetui svarbu identifikuoti ilgalaikius ir trumpalaikius savo kompetencijų pranašumus. Svečio nuomone, Universitetas piniginę paramą daugiausiai gali gauti iš savo alumnų. Nukelta į 3 p.

Studentų miestelis didžiuojasi rekordu Inga Dubovijienė Universiteto Studentų miestelis, šiemet minintis 50-metį, turi savo dvasią, savo traukos centrus, savo tradicijas ir savo tėkmę... Prieš penkerius metus Studentų miestelį papuošęs didžiausias Lietuvoje vertikalus saulės

laikrodis yra vienas iš unikalių studentų, darbuotojų ir net užsieniečių traukos centrų. „Tai fainiausias saulės laikrodis, kurį esu kada nors matęs,“ – teigė 2008 m. Lietuvoje viešėjęs keliautojas iš Teksaso Pietas Barberis. Rugsėjo 26 d. Informacinių technologijų plėtros institute

(ITPI) buvo minėtas šio objekto kuklus jubiliejus.

Iniciatyvos yra pavyzdys 5-erių metų proga KTU vertikalaus saulės laikrodžio įkūrimo pagrindinis entuziastas ir techno-

Ričardo Šaknio nuotr.

KTU vertikalus saulės laikrodis – tai technologijų ir gamtos harmonija

loginės dalies kūrėjas Taikomosios elektronikos katedros vyresnysis administratorius Jonas Navikas parengė fotografijų parodą, primenančią kūrimo etapus. Renginyje kalbėjęs KTU rektorius prof. Petras Baršauskas teigė, kad turime kuo didžiuotis ir turime daugiau visuomenę supažindinti su savo atliktais darbais. Muziejaus direktorė dr. Audronė Veilentienė visiems susirinkusiesiems trumpai pristatė Studentų miestelio kūrimo istoriją, planus ir su tuo susijusias viltis. Studentų atstovybės prezidentas Justinas Staugaitis, sveikindamas laikrodžio kūrėjus ir visus renginio dalyvius, sakė, kad Studentų miestelis vis gražėja, kad studentai taip pat stengiasi prisidėti prie įvairių akcijų. Saulės laikrodžio iniciatorių vardu kalbėjęs ITPI direktoriaus pavaduotojas Jonas Markauskas pasidžiaugė, kad mūsų Universiteto specialistai, ir ypač Jonas Navikas, dalyvauja ne tik KTU, bet ir visoje Lietuvoje saulės laikrodžių kūrimo projektuose. Vilniuje, ant valdovų rūmų, kuriamo saulės laikrodžio technologinę dalį kūrė taip pat J.Navikas. Meninę laikrodžio idėją įgyvendino dailininkas Arvydas Každailis. Nukelta į 2 p.

Terpė, kurioje tampame „Universitetas turi prisiimti atsakomybę už visą visuomenės gerovę, turi ugdyti visuomenę per atskirus jos individus,“ – teigia Mindaugas Grajauskas.

3 psl.

Branda ” moksle – kai žinai, kad nežinai, ir žinai, ko nežinai“ Rugsėjo 13 d. akademinius skaitymus surengė KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius prof. Algis Krupavičius.

4 psl.

Doscendo discimus Rugsėjo pradžioje Palangoje, poilsio namuose ,,Politechnika“, vyko jau tradiciniu tapęs KTU fizinių ir technologijos mokslų sustiprintų studijų grupės (SSG) seminaras.

5 psl.

Įteiktos stipendijos Rugsėjo 26 d. įteiktos Prof. A. Sakalo ir KTU Rektoriaus skatinamosios stipendijos.

5 psl.

● Numerio citata „Daug svarbesnis negu finansinis yra intelektinis, mokslinis, moralinis palaikymas“, – Nacionalinės moksleivių akademijos direktorė Eglė Daudienė .


2

LAIKAS IR MES

2011 m. rugsėjo 29 d., Nr. 15 (2190)

Studentų miestelis didžiuojasi rekordu Atkelta iš 1 p.

Saulės laikrodžio kūrimas KTU vertikalaus saulės laikrodžio, kurį rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo pripažino didžiausiu Lietuvoje, piešinio plotas yra 81 kv. metras, o paties saulės laikrodžio dydis – 9x9 metrų, maksimalus gnonomo šešėlio ilgis – 8,597 metrų. Saulės laikrodžio įkūrimo ant KTU iniciatoriai: Jonas Navikas, Jonas Markauskas, Ūkio tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Rudzevičius, a. a. buvęs

Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto prodekanas doc. Juozas Sveikata, Architektūros ir kraštotvarkos katedros lektorius Tadas Žebrauskas. Matavimo darbus atliko UAB Aerogeodezijos instituto speciRičardo Šaknio nuotr. alistai, laikrodį įrengė Alfonso Rektorius prof. P. Baršauskas pasirašė atsi- Bendžiaus vadoliepimų knygoje, skirtoje KTU vertikaliam sau- vaujami darbuolės laikrodžiui tojai.

”Bruker“ atstovų vizitas

Giedrius ŽIDONIS

Rugsėjo 12 d. Kauno technologijos universitete lankėsi įmonės „Bruker“ prezidentas dr. Frankas H. Laukienas ir šios įmonės atstovas Skandinavijos ir Baltijos šalims Mortenas Thorslundas. Svečiai su KTU rektoriumi prof. Petru Baršausku, mokslo prorektore prof. Asta Pundziene, Sintetinės chemijos instituto direktoriumi prof. Algirdu Šačkumi ir Maisto produktų technologijos katedros prof. Rimantu Venskutoniu prisiminė prieš kelias dienas tarp KTU ir įmonės „Bruker“ pasirašytą sutartį, aptarė įgyvendinamo „Santakos“ slėnio projek-

to „Nacionalinio atviros prieigos MTEP centro sukūrimas Kauno technologijos universitete“ artimiausius darbus. Pagal minėtą sutartį, kurios vertė beveik 9,5 mln. litų, įmonė „Bruker“ įsipareigoja parduoti, pristatyti, instaliuoti ir paleisti du branduolių magnetinio rezonanso spektometrus ir skysčių chromatografijos bei masių spektrometrijos sistemų įrangą. Kaip laikraš-

čiui teigė prof. R. Venskutonis, įranga skirta organinių junginių – tiek susintetintų, tiek gamtinės kilmės ar maiste esančių – struktūroms pagal jų masę ir spektroskopines savybes identifikuoti bei kiekiui nustatyti. Įkurtas branduolių magnetinio rezonanso centras bus vienas moderniausių Europoje, kartu su Vilniaus universitetu tikimasi įsteigti vienintelį tokio pobūdžio nacionalinį centrą. Iš įmonės „Bruker“ dar planuojama įsigyti ir kiek galingesnę branduolių magnetinio rezonanso sistemą, sukomplektuotą su skysčių chromatografijos ir masių spektrometrijos sistemomis.

NASA domisi KTU Giedrius ŽIDONIS Rugsėjo 19 d. KTU viešėjo Nacionalinei aeronautikos ir kosmoso agentūrai (angl. National Aeronautics and Space Administration, NASA) priklausančio Ames tyrimų centro (angl. Ames Research Center) delegacija, vadovaujama centro direktoriaus dr. Simono Pete Wordeno. Per susitikimą rektorate direktorius papasakojo apie šios įstaigos veiklą, atliekamus tyrimus ir darbus, bendradarbiavimą su nacionalinėmis Amerikos agentūromis bei įvairiomis mokslo įstaigomis. Savo ruožtu KTU rektorius prof. Petras Baršauskas pristatė svečius galinčius dominti Universiteto tyrimų centrus ir institutus, papasakojo apie KTU vykdomus mokslinius tyrimus. Svečiai sakė-

si vykdantys daug mokslinių programų. Pastaruoju metu centras ypač daug dėmesio skiria bepiločių skraidančių aparatų ir mažųjų palydovų gamybos programoms, taip pat stengiasi išspręsti astronautų sveikatos problemas, kurios kyla ilgesnį laiką išbuvus kosmose. Po susitikimo rektorate Ames tyrimų centro atstovai lankėsi Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto Telematikos mokslo laboratorijoje, Mechanikos ir mechatronikos fakultete, Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute. NASA atstovai Lietuvoje vieši Lietuvos kosmoso asociacijos kvietimu. Kaip teigė Telematikos mokslo laboratorijos vadovas prof. Arminas Ragauskas, su minėtoje laboratorijoje vykdomais moks-

Jono KLĖMANO nuotr.

Susitikimo metu: KTU rektorius prof. Petras Baršauskas ir NASA Ames tyrimų centro direktorius dr. Simonas Pete Wordenas

SVEIKINAME JUBILIATUS

Vladimirą Čiupriną

(Mechanikos ir mechatronikos fakultetas), gimusį spalio 8 d.

Adelaidą Ivaškienę

(Vadybos katedra), gimusią spalio 8 d.

Vidą Subačienę

(Fakultetų aptarnavimo skyrius), gimusią spalio 9 d.

Petrą Adomaitį

(Gamybos technologijų mokomoji laboratorija), gimusį spalio 10 d.

Algirdą Antaną Nenėną

(Sporto ir mokymo bazių skyrius), gimusį spalio 12 d.

Joną Titą Jonaitį

(Budėjimo ir švaros grupė), gimusį spalio 14 d.

GINS DISERTACIJAS ● 2011 m. spalio 14 d. 10 val. KTU Rektorato

salėje (K. Donelaičio g. 73, 402 aud.) bus ginama Editos Jezerskytės daktaro disertacija tema „Universiteto dėstytojų inovacinės veiklos turinys tobulinant studijų programas“ (socialiniai mokslai, edukologija). Mokslinė vadovė – prof. dr. Brigita Janiūnaitė (KTU, socialiniai mokslai, edukologija). Mokslinė konsultantė – doc. dr. Daiva Lepaitė (VU, socialiniai mokslai, edukologija). Edukologijos mokslo krypties taryba: pirmininkė – prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė (KTU, socialiniai mokslai, edukologija); nariai: prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitė (VPU, socialiniai mokslai, edukologija), prof. habil. dr. Kęstutis Kardelis (LKKA, socialiniai mokslai, edukologija), doc. dr. Berita Simonaitienė (KTU, socialiniai mokslai, edukologija), doc. dr. Gintarė Tautkevičienė (KTU, socialiniai mokslai, edukologija). Oficialieji oponentai: prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė (LSMU, socialiniai mokslai, edukologija), prof. dr. Stefanija Ališauskienė (ŠU, socialiniai mokslai, edukologija). Su disertacija galima susipažinti KTU bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

● 2011 m. spalio 14 d. 13 val. KTU Disertacijų gynimo salėje (K. liniais tyrimais svečiai buvo susipažinę jau anksčiau. „Šiuo metu pasaulyje bandoma sukurti technologijas, kurios leistų tirti, kaip keičiasi spaudimas kaukolės viduje esant nesvarumo būklei. Jau sukaupta nemažai duomenų, kaip keičiasi astronauto sveikata po ilgesnio skrydžio. Po tokių skrydžių atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, vienas kurių – pablogėjęs regėjimas dėl optinio nervo ir smegenų tinimo. Tik pritaikius invazinius metodus, t. y. į kūną implantavus sensorius ir tik po kosminio skrydžio yra įmanoma atlikti tokių sveikatos sutrikimų diagnozę ir fiziologinius matavimus. Mes, priešingai, esame sukūrę ir užpatentavę JAV, Europos Sąjungoje ir Japonijoje neinvazines technologijas, kurios leidžia stebėti, matuoti ir diagnozuoti fiziologinius smegenų procesus. Kiti JAV ir ES bei Kinijos moksliniai centrai jau įvertino mūsų technologijas. Žiūrėsime, kaip jas įvertins Ames tyrimų centras“, – sakė profesorius. Ames tyrimų centras, vienas iš dešimties NASA padalinių, įsikūręs Silicio slėnyje Kalifornijoje. Šiuo metu centre dirba 2 300 tyrimus vykdančių darbuotojų, o metinis centro biudžetas siekia 600 mln. dolerių.

Donelaičio g. 73, 403 aud.) bus ginama Ričardo Milerio daktaro disertacija tema „Įmonių kredito rizikos vertinimo modelis“ (socialiniai mokslai, ekonomika). Mokslinis vadovas – prof. dr. Vytautas Boguslauskas (KTU, socialiniai mokslai, ekonomika). Ekonomikos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. dr. Vytautas Snieška (KTU, socialiniai mokslai, ekonomika); nariai: prof. habil. dr. Petras Baršauskas (KTU, socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas), prof. dr. Vytautas Juščius (KU, socialiniai mokslai, ekonomika), prof. dr. Kristina Levišauskaitė (VDU, socialiniai mokslai, ekonomika), prof. dr. Gražina Startienė (KTU, socialiniai mokslai, ekonomika). Oficialieji oponentai: prof. dr. Eugenijus Bagdonas (KTU, socialiniai mokslai, ekonomika), prof. dr. Stasys Albinas Girdzijauskas (VU, socialiniai mokslai, ekonomika). Su disertacija galima susipažinti KTU (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir LEI (Breslaujos g. 3, Kaunas) bibliotekose.

● 2011 m. spalio 14 d. 14 val. KTU Rektorato salėje (K. Done-

laičio g. 73, 402 aud.) bus ginama Jolitos Horbačauskienės daktaro disertacija tema „Liberalusis ugdymas technologinio universiteto studijose“ (socialiniai mokslai, edukologija). Mokslinė vadovė – doc. dr. Dalija Gudaitytė (KTU, socialiniai mokslai, edukologija). Edukologijos mokslo krypties taryba: pirmininkė – prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė (KTU, socialiniai mokslai, edukologija); nariai: prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitė (VPU, socialiniai mokslai, edukologija), prof. dr. Brigita Janiūnaitė (KTU, socialiniai mokslai, edukologija), prof. habil. dr. Kęstutis Kardelis (LKKA, socialiniai mokslai, edukologija), doc. dr. Gintarė Tautkevičienė (KTU, socialiniai mokslai, edukologija). Oficialieji oponentai: prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė (LSMU, socialiniai mokslai, edukologija), doc. dr. Berita Simonaitienė (KTU, socialiniai mokslai, edukologija). Su disertacija galima susipažinti KTU bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).


U N I V E R S I T E T AS IR VISUOMENĖ

2011 m. rugsėjo 29 d., Nr. 15 (2190)

Kauno technologijos universitetas pradeda naują etapą Atkelta iš 1 p.

Visuomenės ir verslo lūkesčiai Antroje renginio dalyje vyko diskusijos, kuriomis siekta atvirai, laisvai pažvelgti į Universitetą, įvardyti dabartinę būklę, stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir trūkumus. Pirmiausiai išklausyta verslininkų, studentų, absolventų ir visuomenės nuomonė. Jai atstovavo AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas, „Achemos“ grupės valdybos narys Arūnas Laurinaitis, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis. Pirmiausiai jie išsakė požiūrį, kokį mato KTU dabar. Džiugu, kad Universiteto absolventai A.Laurinaitis ir D.Misiūnas KTU įvardijo, kaip stipriausią technologinių mokslų universitetą Lietuvoje. Vis dėlto prelegentai kreipė savo mintis į tai, kad Universitetas turi keistis, kad jame turi rastis stiprūs technologijų kūrimo ir perdavimo verslui centrai, Universitete turi egzistuoti dialogo kultūra tarp admi-

Ričardo Šaknio nuotr.

Verslininkų, studentų, absolventų ir visuomenės nuomonei atstovavo (iš kairės): Dainius Dikšaitis, Rolandas Barysas, Arūnas Laurinaitis, Dalius Misiūnas, konferencijos moderatorius Virginijus Lepeška

Visus Universiteto bendruomenės narius kviečiame aktyviai dalyvauti strategijos kūrime. KTU strategiją kurkime KarTU. Savo siūlymus siųskite el. paštu ktustrategija@ktu.lt nistracijos ir studentų, Universitetas turi suteikti galimybę įgyti

Ričardo Šaknio nuotr.

Konferencijoje vykusiose diskusijose aktyviai dalyvavo Universiteto bendruomenės atstovai

ir tam tikrus praktinius gebėjimus, kuriuos būtų galima tobulinti toliau, labai svarbus tarpdiscipliniškumas ir multidiscipliniškumas. D.Misiūnas, atstovaudamas kartu ir verslo, ir alumno poziciją, išsakė sparnuotą posakį, kuriuo turėtų vadovautis technologinis universitetas: „Įkvėpimas ateina iš verslo, bet mes esame ištikimi mokslui“. Konferencija, išjudinusi viso Universiteto darbuotojus, padėjusi iš naujo permąstyti KTU tapatybę, buvo tik pirmasis strategijos kūrimo žingsnis. Toliau vyks 4 vidinės konferencijos, darbinių grupių susitikimai ir kita. Galutinius rezultatus tikimasi paskelbti gruodžio viduryje. Parengė Inga Dubovijienė

Čekijoje – apie socialinio pedagogo identitetą KTU Edukologijos instituto mokslininkai prof. dr. Irena Leliūgienė ir dokt. Justinas Sadaus-

kas rugpjūčio 21–26 d. dalyvavo pasaulinėje konferencijoje „Identiteto politika – socioedukacinio

Edukologijos instituto archyvo nuotr.

TISSA vasaros akademijos dalyviai (iš kairės): Keele universiteto (Didžioji Britanija) Socialinio teisingumo fakulteto dekanė prof. Charlotte Willliams OBE, Vilniaus pedagoginio universiteto dr. Eglė Kvieskaitė, Hradec Kralovė universiteto Socialinio darbo fakulteto doc. Martinas Smutekas, Stanfordo universiteto doktorantė Sian Lucas, VPU magistrantas Vygaudas Juozaitis, Newcastle universiteto (Australija) prof. Mel Gray ir prof. Irena Leliūgienė

darbo profesinis įvaizdis ir pokyčiai“ (angl. Politics of identity the changing face of Social work), kuri vyko Čekijos mieste Hradec Kralovė. Konferencijoje dalyvavo žymūs socialinio darbo, socialinės politikos, socialinės pedagogikos mokslininkai ir doktorantai ne tik iš Europos, bet ir iš Azijos bei Ramiojo vandenyno regionų: Australijos, Indijos, Kambodžos, JAV, Kanados universitetų, iš viso iš 25 pasaulio šalių. Konferencijoje prof. I. Leliūgienės pranešimas „Socialinio pedagogo profesinis identitetas Lietuvoje: realybė ir vizija“ sulaukė didelio dėmesio, jį buvo pasiūlyta publikuoti tarptautiniame JAV mokslo žurnale „Sociology study“. Doktorantų rengiamas disertacijas, tyrimo metodologiją vertino kompetentinga žinomų pasaulyje mokslininkų komisija. Čia iš tarptautinių ekspertų jaunieji mokslininkai išgirdo daug naudingų patarimų ir siūlymų, kaip tobulinti rašomus mokslinius darbus.

3

ŽVILGSNIS Terpė, kurioje tampame Universitetas, tikiu, prasidėjo ne be priežasties. Tik ši priežastis, manau, mums nėra žinoma. Dar blogiau, jos – tos priežasties, t. y. esmės – niekam nebereikia, ji tiesiog niekam nebeįdomi. „Gerai taip, kaip yra“ – ar tik nebus ši mintis mūsų šiandieninio Universiteto principinė nuostata? Tikriausiai, kad ne. Pastarųjų mėnesių įvykiai Kauno technologijos universitete įžiebė šviesą tunelio gale. O gal tiesiog patys priartėjome taip arti, kad galime tą šviesą įžiūrėti. Pokyčių nuotaiką veikiausiai jaučiame visi ir nedrąsiai tyliai klausiame savęs ir kitų: „O kas dabar bus... man?“. Tik man vis peršasi mintis, jog gal vis dėlto svarbiausi esame ne mes patys, o kažkas daugiau... Praėjusią savaitę prasidėjo Universiteto strategijos rengimo etapai. Vidinėje Universiteto konferencijoje akademinė bendruomenė susirinko kalbėtis apie tai, kokį Universitetą norime matyti po dešimties, penkiolikos metų. Vienoje darbo grupėje dalyvavau ir pats. Turėjau keletą minčių, kuriomis norėjau pasidalyti su kitais, bet pirmosios darbo grupėje išsakytos mintys privertė mane sudvejoti, ar tikrai verta gaišinti visus savo idėjomis. Pirmosios idėjos, kalbant apie Universitetą po keliolikos metų, buvo apie studijų sričių skaičių, sporto bazę, materialinius resursus, gerus studentus, gerus dėstytojus ir kita. Nesakau, kad tai blogos idėjos. Tik aš manau, kad esminis klausimas yra, ne ką turėtume turėti ar kokie turėtume būti, bet kodėl mes esame, ką mes turėtume daryti, t. y. kokia mūsų misija. Sąmoningai sakau ne Universiteto misija, bet mūsų – žmonių, dirbančių Universitete – misija. Universitetas, mano nuomone, tai ne pastatai ir ne baldai, ne laboratorijos ir ne krūvos dokumentų, o būtent – žmonės. Todėl pirmiausia, manau, reiktų išsiaiškinti ir susitarti, kokia mūsų misija. Jei manęs kas paklaustų, kokia turėtų būti Universiteto misija (ne tik KTU, bet apskritai), tai atsakyčiau, jog Universitetas turėtų kurti visuomenę, Universitetas turi prisiimti atsakomybę už visą visuomenės gerovę, turi ugdyti visuomenę per atskirus jos individus, o pats Universitetas – žmonės – turi būti pavyzdys. Ir šie žmonės turi orientuotis ne į savo gerovę, bet į visuomenės gerovę. Galbūt neįžvelgiu kai kurių dalykų, bet manau, jog šiandien mūsų Universitete svarbiausi mums esame mes patys. Nuolat nerimaujam dėl to, jog valstybinės institucijos mus „skriaudžia“ skirstydamos lėšas, nustatydamos tam tikrus reikalavimus, įvairias tvarkas ir kita. Ir mes per retai susimąstome, kokį pokytį kuriame visuomenėje ir kokį pokytį norime kurti. Taip, mes kalbame apie tai, kokius specialistus parengia KTU, t. y. kaip gerai išmokome jaunus žmones atlikti vienas ar kitas funkcijas – atlikti finansinius skaičiavimus, suprojektuoti pastatus, parengti brėžinius ir kita. Stengiamės patenkinti specialistų poreikį verslo sektoriui. Jokiu būdu neneigiu, jog tai nereikalinga. Tik kirba mintis – ar tai tikrai Universiteto misija? Aš Universitetui priskirčiau visapusį studentų ugdymą, o ne tik išmokymą atlikti tam tikras funkcijas. O visapusis asmenybės ugdymas apima daugybę aspektų: vertybių puoselėjimą, gyvenimo nuostatų formavimą, užuojautą, kūrybiškumą, atidumą, supratimą, net gyvenimo filosofijos kūrimą ir t. t. Tik, deja, tai tokie dalykai, kurių negalėsime pamatuoti aiškiais kriterijais. Nors nežinau, nuo ko reikėtų pradėti, siekiant esminių pokyčių visuomenėje, vis dėlto įtariu, jog keleto dalykų jau dabar reikėtų imtis. Pirmiausiai – atsisakyti tam tikrų jau beveik aksiomomis tapusių nuostatų. Pavyzdžiui, jog studentas – klientas. Kad ir kaip patogu yra vertinti bei modeliuoti skaičius ar kokybės rodiklius, tačiau aukštasis išsilavinimas – tai nėra batų pirkimas ar automobilio remontas. Tai nėra eilinė paslauga ar prekė, o Universiteto metiniai veiklos rezultatai negali būti išreikšti pelno ar nuostolio įvertinimu. Kita, mano nuomone, klaidinga nuostata ar net klaidingas lūkestis – siekis tapti Universitetu lyderiu Lietuvoje. Tikiu, jog Universiteto misija ir siekiai turi būti kilnūs, ir nesutinku, jog siekis būti geresniam už kitus, yra kilnus. Tai tik keli, mano galva, svarbūs aspektai. Tokių, nuoširdžiai paieškoję, rastume kur kas daugiau. Tiesa, dar vienas dalykas – nusprendus imtis esminių pokyčių, veikiausiai tektų patiems tapti pavyzdžiais. O tai būtų ne itin maloni naujiena... mūsų piniginėms. Tačiau vėl grįžtu prie klausimo: ar mums rūpi tik mūsų pačių gerovė? Galbūt apsispręsti padės ši citata: „Tu pats turi būti tas pokytis, kurį nori matyti pasaulyje.“ (Mahatma Gandhi) Mindaugas Grajauskas, studentas

KTU Edukologijos institutas, kaip Tarptautinės socioedukacinio darbo vasaros akademijos (TISSA) rėmėjas ir vykdomojo komiteto tikrasis narys, jau devintus metai aktyviai dalyvauja jos veikloje ir kuria tarptautinius doktorantūros modulius, stiprina doktorantų ir mokslininkų tarptautinius ryšius. Dalyvaudama ten pat Čekijoje vykusioje 9-ojoje TISSA vasaros akademijoje prof. I. Leliūgienė sulaukė pasiūlymų

Edukologijos institutui pasirašyti ERASMUS sutartis su aštuoniais Europos šalių universitetais: Bukarešto (Rumunija), Miunsterio ir Vupertalio (Vokietija), Gdansko, Lodzės ir Olštino (Lenkija), Hradec Kralovės (Čekija) ir Rytų Suomijos. Tai gerokai sustiprins socialinės pedagogikos studijų ir mokslinių tyrimų tarptautiškumą mūsų Universitete. Edukologijos instituto inf.


4

UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ

2011 m. rugsėjo 29 d., Nr. 15 (2190)

Prof. A. Krupavičius: ”Branda moksle – kai žinai, kad nežinai, ir žinai, ko nežinai“ „Studijų aiduose“ šį kartą vieši politologas, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius prof. Algis Krupavičius, rugsėjo 13 d. minėjęs gražų jubiliejų. Šia proga akademiniuose skaitymuose, vykusiuose KTU III rūmuose rugsėjo 15 d., jis skaitė pranešimą „Mokslas, visuomenė ir politika XXI a. pradžioje: Ubi simus et quo vadis?“. Prof. A Krupavičius yra knygų „Lietuva kelyje į demokratiją“ (1992), „Politinės partijos Lietuvoje: atgimimas ir veikla“ (1996), „Seimo rinkimai‘96: trečiasis „atmetimas“ (1998), „Lithuania‘s Seimas Election 1996: The Third Turnover. Analyses, Documents and Data“ (2001), „Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida“ (2004), „Valstybės tarnyba Lietuvoje: praeitis ir dabartis“ (2007), „Direct Democracy. The International IDEA Handbook“ (2008) autorius ir sudarytojas. Mokslininkas aktyviai dalyvauja įvairiose politologinėse diskusijose televizijoje, radijuje. Prof. A Krupavičius jau antrą kadenciją yra Europos mokslo fondo nuolatinio Socialinių mokslų komiteto narys, taip pat Lietuvos mokslų tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto, ES struktūrinės paramos Stebėsenos komiteto, Europos socialinio tyrimo akademinės patariamosios valdybos narys, priklauso Lietuvos politologų asociacijai, dalyvauja daugelio redakcinių kolegijų darbe, iš kurių galima paminėti „Open Journal of Political Science“, „Journal of Baltic Studies“, KTU leidžiamus „Socialiniai mokslai“, „Viešoji politika ir administravimas“ (buvo vienas iš pastarojo leidinio steigėjų 2002 m.) ir kt. Akademinių skaitymų pavadinime yra lotyniški žodžiai. Ar tai reiškia, kad esate lotynų kalbos mylėtojas? „Temą pasirinkau labai natūraliai – per visą mokslininko kelią tyrinėjau politiką, kuri yra neatsiejama nuo visuomenės ir yra jos dalis. Mokslas yra instrumentas, leidžiantis pažinti šiuos abu reiškinius. Socialiniai mokslai, kurie vis dar yra tarp meno ir mokslo, tarp vaizduotės ir sistemos, bando

sių – tiek studijuojančiųjų įvairiose aukštosiose mokyklose per visą Lietuvos istoriją niekada nebuvo. Taigi mūsų visuomenei svarbu švietimas, jos nariai siekia žinių, ji yra mobili, ieškanti išeičių iš ne visai gerų situacijų.“ O gal tą saviplieką skatina žiniasklaidos priemonės? „Dažniausiai autoritetą griauna ne žiniasklaida, bet patys politikos veikėjai. Žinoma, žinias-

„susitikinės“ pirmiausia virtualioje erdvėje.“ Kokių specialistų paklausa, jūsų manymu, išaugs ateityje? „Turint omenyje, kad šiuolaikinė visuomenė – tai žinių, informacijos technologijų visuomenė, ateityje reikės specialistų, kurie pasaulio sukurtą ir kuriamą informaciją sugebėtų suvaldyti. Kitaip sakant, reikės statistikų, duomenų analitikų, apskritai – informacijos analitikų.“ Kas yra geras studentas? „Pirmiausias – kuris ateidamas į universitetą žino, ko jis nori. Taip pat toks studentas yra aktyvus ir veiklus ne tik studijose, t. y. trokštantis žinių, bet ir gyvenantis visavertį studento gyvenimą – sportuojantis, dalyvaujantis kolektyvų veiklose ir kita. Sakyčiau, dalyvaujantis bent keliose veiklose, nes visose dalyvauti būtų labai sunku (juokiasi – red.). Studentas vien dėl savo amžiaus tarpsnio turėtų būti kritiškas, be to, galintis apginti savo nuomonę.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Tarptautinės socialinio tyrimo programos asamblėja Meksikoje paaiškinti, kaip gyvena visuomenė, kur ji eina, kokia turi būti gera, tinkama politika, kur ji veda. Taigi šiais lotyniškais žodžiais išsakomi klausimai (lietuviškai – kur esame ir kur einame?) yra amžini, dažniau ar rečiau jie užduodami visose gyvenimo srityse. Vilniaus universitete esu studijavęs istoriją, lotynų kalbos disciplina buvo privaloma. Dabar lotyniškai jau nepakalbėsiu (juokiasi – red.), tačiau išgirdęs lotyniškas sentencijas dar galėčiau pasakyti, ką jos reiškia. Žinoma, ir sukurti vieną kitą savo nebūtų labai sunku.“ nė?

Tad kokia ta mūsų visuome-

„Mūsų visuomenė panaši į kitas, tik pas mus labai mėgstama saviplieka ir savęs kalimas prie kryžiaus. Dažnai sakoma, kad mūsų visuomenė yra bloga, kad nieko nesugeba, kad geriausieji išvažiavę ir pan. Savęs menkinimo kompleksas tikrai jaučiamas. Trūksta savigarbos, orumo, pasitikėjimo. Visa tai atsirado dėl objektyvių dalykų, būtent, mūsų visuomenės perėjimas į kapitalizmą ir į demokratinę visuomenę vyko be galo skausmingai. Visi pripažįsta, kad socialiniai kaštai buvo milžiniški, paprastas visuomenės narys patyrė didelę traumą – keitėsi jo socialinis statusas, pajamos, radosi didelė socialinė nelygybė ir pan. Tačiau paieškokite teigiamų pu-

klaida kartais būna neobjektyvi, tendencinga, jai trūksta gebėjimo informuoti apie problemas, analitiškumo, tačiau neigiamas vertinimas paprastai yra pasekmė, o ne priežastis.“ Kokia yra takoskyra tarp šiandieninių studentų ir dėstytojų? „Dabartiniai studentai jau gimę nepriklausomybės metais ir jų patirtys kitokios negu studentų prieš dešimtmetį ar mūsų, dėstytojų. Jų pasaulėžiūra – tai XXI amžiaus patirtys, o mūsų pasaulėžiūra formavosi XX a. antrojoje pusėje. Kartų skirtumai yra natūralūs, neišvengiami, vyresnioji karta visada būna šiek tiek konservatyvi, ją keičianti – radikalesnė. Pirmieji žiūri daugiau į praeitį, kas yra dabar ir šiek tiek į priekį, antrieji kreipia žvilgsnį į ateitį ir kas yra dabar, praeitis juos domina gerokai mažiau. Mes prisimename lokalią, tradicinę, konservatyvią, stabilią, nuosaikią visuomenę, o šiuolaikinė karta išgyvena ir realią, ir virtualiąją visuomenes. Sakyčiau, tai Facebook‘o karta – šalia realiosios komunikacijos atsirado virtualioji, kuri nemažiau svarbi nei reali. Beje, visa tai keičia ir politiką. Niekas neabejoja, kad kiti Seimo rinkimai persikels į virtualiąją aplinką, o kandidatai su rinkėjais

Trumpai – ko reikia mokslui? „Mokslui visų pirma reikia vaizduotės ir tvarkos / sistemos. Toliau – smalsumo, skeptiškumo ir dar daugelio kitų dalykų.“ Kas yra branda moksle? „Kai žinai, kad nežinai, ir žinai, ko nežinai, kai suvoki, kad tiesų daug, bet įtikinamesnė ta, kuri pagrįsta įrodymais. Bet svarbiausia – kai nereikia remtis autoritetais ir žinai, ką pasakyti nuo savęs.“ Ko reikia, kad sektųsi ir mokslo, ir kitose srityse? „Pasikartosiu – žinoti, ko nori. Taip pat svarbu laiku atsidurti reikiamoje vietoje. Tačiau tas atsiradimas reikiamoje vietoje priklauso ne tik nuo sėkmės, kiek didžia dalimi nuo paties tavęs. Atsitiktinumai neretai yra gerai suplanuoti veiksmai.“ Papasakokite apie save. „Vilniaus universitete buvome 400-ieji pirmakursiai, šis simbolinis skaičius leido tikrai gerai jaustis. Ten parašiau pirmą beveik mokslinį darbą apie leiboristų partiją, tai buvo darbas tarp is-

Na, o paskutinius 7–8 metus daug laiko skiriu dideliems tarptautiniams tyrimams. Lietuvos socialinių mokslų įtarptautinimas šiuo metu yra vienas svarbesnių tiek mano, tiek kitų mokslininkų prioritetų.“ Kas jums yra laisvalaikis? „Laisvalaikis nėra mokslinė literatūra, gal kiek internetas, virtualus pasaulis. Tačiau laisvalaikis visų pirma – kelionės, tačiau ne akademinis turizmas, o kai gali laisvai, nevaržomai stebėti aplinką, žmoRičardo ŠAKNIO nuotr. nes, gamtą. Labai dažAkademiniuose skaitymuose apie mokslą, nai žmonės, ypač visuomenę ir politiką mokslininkai, nenori pripažinti, kad torijos – pagal metodus, ir politi- geras laisvalaikis – tai gebėjimas kos – pagal objektą. Akademiniu nieko nedaryti. Ar šiame dinamišpožiūriu labai svarbus etapas bu- kame pasaulyje paprasta atsiriboti vo 1986 m. pradėtos studijos Mas- ir, kaip sakiau, nieko nedaryti? Tikvoje TSRS mokslų akademijos krai ne. Tiesiog reikia stengtis to Pasaulinės ekonomikos ir tarptau- išmokti (juokiasi – red.).“ tinių santykių institute, sakyčiau, tai buvo tų laikų thinktank‘as – Per akademinius skaitymus savotiškas proto centras. Tai bu- iš kolegų dovanų gavote išlaikyvo perestroikos laikai, vyko dau- to vyno butelį... gybė diskusijų apie demokratiją, „Jei jūs klausiate, ar esu vynų pertvarkas, čia supratau, kas yra ekspertas, tai tikrai ne (juokiasi – tikras akademinis tyrimas, kaip red.). Tačiau kas yra kokybiškas reikia studijuoti, kaip reikia ana- vynas, žinau, taip pat galiu atskirti lizuoti. Tęsiau Lietuvoje pradėtą jo rūšis. Greičiausiai tokį gebėjimą darbą, daug laiko praleidau stu- suteikė kelionės, pavyzdžiui, žinau dijuodamas Didžiosios Britanijos užsienio ir Lietuvos mokslininkų, politinę sistemą. Nuo 1989 m., jau kurie yra geri alaus žinovai.“ dėstydamas Kaune, tyrimų kryptį pakeičiau, atlikau demokratijos Kada ragausite gautąjį? Lietuvoje tyrimus, pagrindiniai „Kai rasiu laiko, kada galėobjektai buvo politinės partijos, siu nieko nedaryti, tada – būtinai. rinkimų sistemos ir pan. Šis posū- Manau, tai bus pati geriausia prokis buvo labai natūralus. Daugelis ga.“ Vakarų politologų tuomet studijas apie politinę kaitą Rytų ir ViduKą palinkėtumėte akademirio Europoje rašė savo šalyse ar nei bendruomenei? trumpai čia atvykę, o mes turėjo„Moderniame pasaulyje žmome vieną esminį privalumą – iš vi- gus daro labai daug ir, galima sadaus pažinojome tas visuomenes, kyti, „išsibarsto“, t. y. ne viską pakurias studijavome. baigia iki galo. Palinkėčiau, kad Kitas akademinis laikotarpis – visi žinotume, kur einame ir ką apie 1994–1996 metus pradėjau darome, o tai, ką darome, darytuorientuotis į statistinius tyrimus, me gerai ir visada pabaigtume.“ turinio analizę. Tuo metu labai gerai supratau, kad kokybiškam soDėkojame už pokalbį. cialiniam tyrimui reikia gerai išmanyti tyrimų metodus. Kalbėjosi Giedrius Židonis

Asmeninio archyvo nuotr.

Ne Amerikoje ir ne Azijoje, bet... prie kepsninės Fredoje


M E S J A I S DIDŽIUOJAMĖS

2011 m. rugsėjo 29 d., Nr. 15 (2190)

5

Doscendo discimus Artūras Aleksandrovas Informatikos fakulteto studentas Kasmet rugsėjo pradžioje Palangoje, poilsio namuose ,,Politechnika“, vyksta jau tradiciniu tapęs KTU fizinių ir technologijos mokslų sustiprintų studijų grupės (SSG) seminaras ,,Doscendo discimus“, t. y. ,,Mokydami mokomės“. Seminaras – puiki galimybė mokytis pristatyti savo tyrimų rezultatus, kalbėti viešai, sužinoti, ką veikia kolegos, įkvėpti kitiems norą mokytis ir tirti, ar tiesiog šauniai pabendrauti. Šiais metais rugsėjo 10–11 d. vyko jau trečiasis seminaras. Viskas prasidėjo kiek neįprastai. Trečiadienio popietę užėjau į Akademinės pažangos centro direktorės kabinetą. Vietoj įprasto „Labas“, mane pasitiko grėsmingas ir bauginantis: „Kodėl nevažiuoji į Palangą!?“ „Ai, nu ką žinau“, – išdeklamavau net nesudvejojęs. „Juk viskas nemokama!

Tik visiškas kvailys gali tuo nepasinaudoti!“ – su raginančią šypsena drėbtelėjo direktorė. Po šios replikos mano ego liko įžeistas. Tai juk buvo tiesioginis „ėjimas“ per sąžinę: „Aš – kvailys!? Ne, tai neįmanoma! Aš juk iš SSG. Kur pasirašyti, kad važiuoju?“ – tariau pasiryžęs.Ir, kaip vėliau paaiškėjo, dėl to neteko pasigailėti. Rugsėjo 10 d. rytą paprastu, bet neprastu Studijų tarnybos direktorės doc. Beritos Simonaitienės sveikinimu atidarytas seminaras ne vienam iš mūsų tikriausiai dar ilgam įsimins kaip įdomi ir naudinga psichologinė pamoka. Dideliam mano, kaip informatiko, pasididžiavimui ir, ko gero, dar didesnei bendrakursio Martyno Petkevičiaus baimei, pirmąjį ,,smūgį‘‘ teko atlaikyti jam. Martyno pristatytam pranešimui „Kompiuterine rega paremta 3D vaizdo sistema“ abejingų neliko. Tai buvo tik pradžia. Justinas Šalkevičius pristatė savo pranešimą „Globa-

Eglės DAUKŠAITĖS nuotr.

Sustiprintų studijų grupių studentų bendri darbai lusis optimizavimas“. Žmogiškai šnekant, šis tyrimas buvo skirtas užsienio rinkų prognozių formulių patikimumui patikrinti ir nustatyti,

Eglės DAUKŠAITĖS nuotr.

Ant Palangos tilto

ar ekonominiuose skaičiavimuose kompiuteris iš tiesų yra pajėgesnis už žmogų. Atsakymo, be abejo, neišduosiu, bet galiu garantuoti, jog jis buvai visai netikėtas. Paskutinių dviejų pranešėjų pranešimai dar stipriau kvepėjo mokslu. Tai Ievos Gražulevičiūtės „Difrakcinių spindulio daliklių formavimas ir tyrimai“ bei spontaniškai pasišovusio kalbėti Bernardo Navicko jokioje programoje nenumatytas robotikos eksperimentų pristatymas. Po pietų seminaro vadžias perėmė dėstytojai. Socialinių mokslų daktarė doc. Aldona Augustinienė, pasiremdama jau matytais studentų pristatymais ir savo pačios aplankytų konferencijų patirtimi, mokė mus, kaip teisingai pristatinėti savo mokslinius tyrimus ir rašyti straipsnius. Nors šios „pamokos“ ir sulaukė šiek tiek polemikos dėl pernelyg ryškaus skirtumo tarp socialinių ir tiksliųjų mokslų, vis dėlto smarkiai meluočiau sakydamas, jog nebuvo ko pasimokyti. Pirmosios dienos pabaigai, žinoma, desertas – Psichologijos katedros vedė-

jos prof. Rositos Lekavičienės asmenybių interpretacijos, įdomus ir sąžiningumo iš žaidėjų reikalaujantis žaidimas „Mafija“ ir jau tradiciniu tapęs muzikinis SSG-2 studentų Artiomo Magomedovo ir Justino Gražulio duetas. Galiausiai – after party, kuris vieniems reiškė naujas pažintis ir smagų pasivaikščiojimą po naktinę Palangą, kitiems – maudynes ledinėje jūroje, o labiausiai disciplinuotiems – ankstyvą ėjimą gulti. Kitą dieną, iškarto po pusryčių, visų Palangos renginio dalyvių laukė antroji seminaro dalis. Ją, kaip ir šeštadienį, pradėjo SSG studentų mokslinių tyrimų pristatymai. Čia buvo linksniuojami jau labiau egzotiški fakultetai. „Statybininkės“ Jonės Baršauskaitės ,,Sutankinto smėlinio grunto kerpamojo stiprumo tyrimai“, autorės teigimu, tebuvo tik pradžia tolesnėms šios srities analizėms, o štai „tekstilininkės“ Laimos Milašiūtės pristatytus nanotechnologija paremtų gijų tyrimus jau galima būtų taikyti ir praktikoje. Trečiasis dalyvis, Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto studentas Mykolas Ragulskis, tikriausiai tęsdamas pirmtako Bernardo misiją, taip pat sumanė pristatyti savo laisvalaikio projektus – garso stiprintuvą ir „trasuojančius“ automobiliukus. Paskutinį, uždaromąjį studentų žodį teko tarti jau ilgamečiam seminarų dalyviui Justui Andrijauskui. Jo pasakojimai ne vieną iš mūsų paskatins ieškotis stipendijų ateinančios vasaros studijoms. Ilgą ir nuotaikingą Justo pasakojimą pratęsė vis dar neužbaigtas doc. Aldonos Augustinienės seminaras „Kaip pristatyti mokslinį pranešimą?“, kurio tikslas sekmadienį jau buvo visai kitas – bendromis jėgomis buvome mokomi įveikti scenos baimę. Matyt pavyko, mat didžiuliu trenksmu, kurį sukėlėme savo batais šokdami Afrikos lietaus šokį, renginys buvo baigtas.

KTU prisidės prie naujų talentų atradimo

Įteiktos stipendijos

Rugsėjo 26 d. KTU buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondu ir Nacionaline moksleivių akademija. „Visoje Europoje vienas kertinių dalykų – ankstyvas talentų nustatymas. Šioje iniciatyvoje norime dalyvauti ir mes“, – renginyje sakė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas. Jis taip pat pa-

skirta Universiteto studentams iš nepasiturinčių šeimų, pasiekusiems aukštų akademinių rezultatų. Rudens semestro stipendija skirta Humanitarinių mokslų fakulteto ketvirto kurso studentei Vilijai Radzevičiūtei. Mergina yra ne tik pasiekusi aukštų akademinių rezultatų, bet ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, ji yra įvairių vokiečių kalbos konkursų rengėja bei dalyvė, taip pat pagal ERASMUS programą studijavo Vienos pedagoginiame universitete, atliko praktiką Austrijos koopeJono Klėmano nuotr. ratyvinėje vidurinėje mokykloje ir parašė straipsV. Radzevičiūtė yra ne tik pasieku- nį „KURIER“ laikraštysi aukštų akademinių rezultatų, bet ir je „Trumpas Austrijos ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje vei- Lietuvos švietimo sistemų kloje palyginimas“. 2011–2012 m. m. ruRugsėjo 26 d. iškilmingame dens semestre Rektoriaus skatiposėdyje įteiktos Prof. Aloyzo namosios stipendijos skirtos 50 Sakalo ir Rektoriaus skatinamo- įvairių mokslų sričių geriausiems sios stipendijos. ir aktyviausiems Universiteto stuMūsų Universiteto absolvento, dentams. buvusio Europos parlamento nario prof. Aloyzo Sakalo stipendija „S. a.“ inf.

brėžė, kad šis bendradarbiavimas praturtina Universiteto veiklą. KTU su Nacionaline moksleivių akademija bendradarbiauja nuo pat Akademijos įsteigimo 2004 m. „Iš Universiteto jaučiame labai stiprų palaikymą, kuris mums yra labai svarbus“, – komentavo Nacionalinės moksleivių akademijos direktorė Eglė Daudienė.

Jono Klėmano nuotr.

Sutartį pasirašė KTU rektorius prof. P. Baršauskas ir Nacionalinės moksleivių akademijos direktorė E. Daudienė

Nacionalinė moksleivių akademija veikia dviem būdais: vykdo nuotolinio ugdymo programą (jos metu Universiteto dėstytojai duoda moksleiviams papildomas užduotis ir moko į bendrojo lavinimo programas neįtrauktų dalykų) ir organizuoja Akademijos sesijas (į jas vaikai suvažiuoja iš įvairių Lietuvos kampelių drauge pasimokyti kartu su žinomais žmonėmis, patys save atskleisti ir pažinti mokslą). „Akademijos sesijų metu labai vertiname KTU indėlį. Daug svarbesnis negu finansinis yra intelektinis, mokslinis, moralinis palaikymas“, – kalbėjo E. Daudienė ir perdavė vasaros sesijos globėjo Prezidento Valdo Adamkaus asmeniškai pasirašytą padėką Kauno technologijos universitetui. Už asmeninį indėlį vasaros sesijos metu direktorė ypač dėkojo KTU studijų prorektoriui prof. Pranui Žiliukui. Artimiausioje rudens Akademijos sesijoje, kuri vyks lapkritį, moksleiviai galės praktiškai išbandyti mokslinius tyrimus. Tai, anot E. Daudienės, sulaukė didelio moksleivių susidomėjimo. „S. a.“ inf.


6

S T U D E N T Ų E RD V Ė

2011 m. rugsėjo 29 d., Nr. 15 (2190)

Krepšinio karštligė – Universitetas irgi užsikrėtęs. I dalis Tik prieš dvi savaites Lietuvoje dar vyko ilgai lauktas ir karštai bei aktyviai išgyventas Europos vyrų krepšinio čempionatas „EuroBasket 2011“. Jam įsisiūbavus turizmo centrų darbuotojai skaičiavo apsilankančius užsienio turistus, kavinių savininkai ir administratoriai svarstė, kur dar pastatyti papildomų staliukų, atributikos gamintojai trynė arba skėsčiojo rankomis, krepšinio muziejus Joniškyje laukė svečių, o didžioji Lietuvos dalis buvo neatplėšiama nuo televizijos ekranų. Vieni pasirodė esantys geri prognozuotojai, kiti – aistringi sirgaliai, o „Studijų aidams“ parūpo išsiaiškinti, kaip šią sporto šventę išgyveno akademinė bendruomenė. Kitame laikraščio numeryje atskleisime, kuo krepšinis populiarus Universitete ir ar tikrai mokame kultūringai sirgti už savo komandą. Roberta Kulbušauskaitė, Socialinių mokslų fakultetas: „Visą laiką norėjau tapti savanore, tik labai dažnai pritrūkdavo ryžto. Maniau, jog tai yra be galo geras darbas. Apie „Eurobasket 2011“ savanorių atrankas sužinojau iš grupės draugės, paskutinę dieną užpildžiau anketą. Nors visai nesitikėjau, buvau pakviesta ir tapau atsakinga už kokybišką salės aptarnavimą. Beveik per visą čempionatą sto-

Krepšinio savanorių kasdienybė vėjau prie pagrindinio Kauno „Žalgirio“ arenos įėjimo ir nukreipinėjau žmones į jų sektorius. Tik paskutinę dieną, t. y. per finalą, stovėjau tribūnose ir padėjau žiūrovams rasti jų kėdes. Čempionate patyriau neišdildomų įspūdžių, tai buvo stipru, nepakartojama ir nuostabu. Buvo labai smagu pasijausti visuomeniškai naudingai. Mane nustebino ir sujaudino sirgaliai. Jie buvo tokie emocingi, tikintys ir atsidavę savų šalių rinktinėms. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų Ispanijos, Lietuvos, Rusijos, ar dar kitos šalies gyventojai. Išradingos aprangos su pikantiškomis detalėmis, išpaišyti veidai, palaikymo atributika, nacionalinės dainos, nuoširdžios

šypsenos, vienybė – kas gali būti nuostabiau? Savanorystė davė labai daug – įkvėpė gerus darbus daryti ir toliau, suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, ištvermės, kantrybės, leido suprasti, jog būna visokių žmonių ir visai nebūtina jų minėti piktu žodžiu, jei jie ir pasakė kažką ne itin malonaus. Be abejo, čempionate turėjau progą pamatyti visus krepšininkus ir begalę kitų svarbių asmenų. Būdama tarp kitų savanorių sutikau daug draugiškų, mielų ir linksmų žmonių. Ir kas svarbiausia, nesumelavau rašydama savanorių atrankos anketoje ir kartu su kitais įrodžiau – Lietuva yra puiki šalis“.

Savanoriai su rinktine

Statistika iš Studentų miestelio „Studijų aidų“ Nr. 14 numeryje spausdintas straipsnis apie saugumą Studentų miestelyje. Iš pašnekovų komentarų aiškėja, kad aplinka Studentų miestelyje ganėtinai saugi, tačiau ar tai rodo ir statistika? Atsako Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkė Marina Siderienė: „Analizuojant Kauno miesto Dainavos policijos komisariate registruotas nusikalstamas veikas, matyti, kad šiais metais, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, užregistruota 65 nusikalstamomis veikomis mažiau. Studentų miestelyje ir jo prieigose (Studentų g., Gričiupio g., Pašilės g., A. Baranausko g., Purėno g., B. Sruogos g., Saulės g.) dominuoja gatvės nusikaltimai:

vagystės iš (nuo) automobilių (šiais metais pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai), turto sugadinimai (10 atvejų), kūno sužalojimai (3 atvejai), viešosios tvarkos trikdymai (3 atvejai), plėšimai (3 atvejai). Daugiausiai šių nusikaltimų padaroma tamsiu paros metu – nuo 17 val. iki 6 val. Nemaža dalis teisės pažeidimų yra susijusi su ne vietoje (ant šaligatvių, ant žalių vejų bei užblokuojant pravažiavimus gatvėje) statomais automobiliais. Nemažą dalį nusikaltimų sudaro dviračių vagystės, pvz., 2010 m.

Dainavos PK buvo užregistruoti 7 dviračių vagysčių atvejai, per šių metų 8 mėnesius – 6. Siekiant užkardyti Studentų miestelyje bei jo prieigose vykdomus teisės pažeidimus, tikslinga įrengti papildomą apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras, ypač tose vietose, kur daugiausiai vykdomi teisės pažeidimai, spręsti automobilių parkavimo bei eismo apribojimo klausimus. Taip pat labai veiksmingas patruliavimas viešose vietose bei gatvėse. Esant ribotoms policijos pareigūnų pajėgoms siūlome savo pastangomis organizuoti ir vykdyti patruliavimą Studentų miestelyje, o policijos pareigūnai yra pasirengę visada operatyviai reaguoti į gaunamus pranešimus.“

Rūta Antanavičiūtė, Socialinių mokslų fakultetas: „Turbūt kiekvienas savanoris, paklaustas apie šį čempionatą, išsakytų vien tik teigiamus dalykus. Dar ir dabar gaila, kad čempionatas taip greitai baigėsi. Prasidėjo viskas nuo paprastos anketos, kurią radau eurodesk.lt tinklalapyje. Ilgokai dvejojau, tačiau paskutinį vakarą pasiryžau ir užpildžiau anketą, tą patį pasiūliau padaryti ir savo grupės draugei, o galiausiai mus atrinko. Dirbau prie įėjimo į areną, todėl sutikau daugybę skirtingų žmonių, ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių sirgalių. Smagu buvo žinoti, kad mūsų šalį palaiko ne tik patys lietuviai, bet ir užsie-

Čempionatas visam laikui liks mūsų atmintyse.“ Edita Valavičiūtė, Socialinių mokslų fakultetas: „Tapti savanore apsisprendžiau dėl to, kad norėjau patirti kažką naujo, pajusti, ką reiškia savanorystė ir kaip visa tai vyksta. Be to, kaip kaunietė negalėjau nepadėti savo miestui surengti ketvirtfinalius, pusfinalius ir finalą. Tiesiog mečiau iššūkį sau. Kauno „Žalgirio“ arenoje buvau atsakinga už saugumą ir salės aptarnavimą – padėjau žmonėms rasti savo sektorius ir vietas, VIP’us palydėdavau iki jų specialios vietos, taip pat atsakinėjau į įvairius iškilusius klausimus. Labiausiai pati-

Savanoriai po varžybų niečiai, skanduodami mūsų šalies vardą (netgi tose rungtynėse, kai Lietuvos rinktinė nežaidė, o ypač įsiminė finalinės rungtynės, kai, prieš skelbiant čempionų vardus, visa arena skandavo „Lietuva“!). Po rungtynių grįždavome tik po vidurnakčio, o kitą rytą jau būdavome arenoje, kurią net vadindavome antraisiais savo namais. Nebuvo žodžių „nenoriu“ ar „negaliu“, nes dar prieš čempionatą visi žinojome, kad mūsų laukia nelengvas, reikalaujantis ištvermės, bet kartu malonus, pilnas įspūdžių darbas. Iš čempionato visi mes kažką viduje išsinešėme, įgijome patirties, radome naujų draugų, išgyvenome daug smagių akimirkų. Didžiuojuosi, kad kartu su visa savanorių ir organizatorių komanda galėjau būti krepšinio istorijos dalis. Visi kartu mes įrodėme, kad Lietuva gali surengti tokio lygio renginį.

ko žmonių nuoširdumas, kantrybė, jų šypsenos, taip pat nuostabūs įvairių šalių sirgaliai, visada su šypsenomis pažiūrėdavo, paklausdavo, kaip sekasi, net pagirdavo, kad mūsų rinktinės komanda yra tikrai šauni. Didžiausią įspūdį paliko užkulisiuose matyti labai aukšti krepšininkai. Taip pat labai patiko Prancūzijos rinktinės draugiškumas: ir autografus išdalijo, mielai fotografavosi, net paspausdavo rankas. Tas tikrai nustebino. Džiaugiausi, jog nuo ispanų sirgaliaus gavau jų šalies šaliką, liks kaip didelis šio čempionato prisiminimas. Man ir Lietuvai čempionatas davė didžiulę patirtį, malonių akimirkų ir nepakartojamų emocijų. Aš labai didžiuojuosi, kad galėjau būti organizacijos dalimi.“ Parengė Giedrius Židonis Agnės Mašalaitės nuotr.

KTU Rektoriaus taurė KTU Kūno kultūros ir sporto centras kviečia KTU darbuotojus, studentus ir KTU gimnazistus dalyvauti KTU Rektoriaus taurės krepšinio turnyre, kuris vyks spalio–gruodžio mėnesiais KTU Cheminės technologijos fakulteto sporto salėje. Nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanoti piniginėmis premijomis, geriausi finalinių varžybų dalyviai – suvenyrais, komandos prizininkės – taurėmis. Turnyre teisėjaus licencijuoti Kauno miesto teisėjai. Yra keletas taisyklių pakeitimų: krepšinio varžybos truks 1 val., jeigu rezultatas lygus – rungtynės pratęsiamos 2 min. Rungtynių trukmė – 4 kėliniai po 10 min. (nestabdant laiko). Laikas stabdomas tik per 4 kėlinio 2 paskutines

minutes. Pertraukėlei skiriama 5 min., apšilimui prieš varžybas – 10 min. Komanda per kėlinį ir pratęsimą gali pasinaudoti 1 min. pertraukėle (laikas nestabdomas). Neatvykusiai ar pavėlavusiai komandai įskaitomas pralaimėjimas. Komandas galima registruoti iki spalio 5 d. el. paštu margarita.ruzgienė@ktu.lt Spalio 5 d. 19 val. komandų atstovai kviečiami į pasitarimą ir burtų traukimą KTU Sportinių renginių skyriuje (Studentų g. 48). Turnyro nuostatus ir registracijos formą rasite www.ktu.lt „S. a.“ inf.


S P O RTAS IR KULTŪRA

2011 m. rugsėjo 29 d., Nr. 15 (2190)

KTU studentams – Kauno miesto mero taurė! Rugsėjo 24 d. Kauno senamiesčio prieplaukoje vyko Rudeninė studentų regata, kuri organizuota antrus metus iš eilės. Jos iniciatoriai kaip ir pernai buvo Kauno technologijos universiteto Kūno kultūros ir sporto centras kartu su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos studentų sporto asociacija. Kaip teigė KTU Kūno kultūros ir sporto centro Sportinių renginių skyriaus vedėjas Mindaugas Dubosas, pernai pavykęs renginys paskatino tęsti tradiciją ir taip miestiečiams suteikti daugiau galimybių susipažinti su įdomia sporto šaka, turiningai praleisti laisvalaikį. „Plaukti aisčiųvikingų laivais nėra labai sunku,

kelios pamokos – ir galima, – sakė Mindaugas. – Be to, Kaunas juk yra upių miestas, o renginių, susijusių su upėmis, nėra daug. Kasmet tikimės vis didesnio dalyvių skaičiaus“. Regatoje, kurioje pagrindinis įvykis buvo parodomasis aisčiųvikingų ir kitų klasių laivų konkursinis plaukimas nuo Kauno hidroelektrinės iki Senamiesčio prieplaukos, laimėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai. Pernai vos šešiomis sekundėmis nusileidę Lietuvos žemės ūkio universiteto komandai, šiemet KTU studentai nepasidavė ir iškovojo Kauno miesto mero taurę.

Antri aisčių-vikingų regatoje liko Aleksandro Stulginskio (buvęs Lietuvos žemės ūkio universitetas) ir treti – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentai. Renginyje vykusioje Jaunųjų pirklių mugėje buvo galima įsigyti rankų darbo suvenyrų ir paragauti tradicinių lietuviškų valgių. Šventės dalyviai galėjo ne tik stebėti įvairius pasirodymus, bet ir patys dalyvauti įvairiose rungtyse: virvės traukimo, rankos lenkimo ir kitose. Šių rungčių nugalėtojų laukė įvairūs prizai ir siurprizai. KTU Studentų atstovybės inf.

7

KVIEČIA Pas mus ir kitur Rugsėjo 29–30 d. 10 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13) vyks 2-oji tarptautinė konferencija „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba: kaip tai pasiekti“. Rugsėjo 30 d. 9 val. KTU Elektronikos rūmuose (Studentų g. 50) vyks 4-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Operacijų tyrimai versle, inžinerijoje ir informacinėse technologijose“. Spalio 4 d. 15 val. KTU Senato salėje (K. Donelaičio g. 73, 302 aud.) vyks prof. Hiroaki Akiyama iš Japonijos paskaita „Nauja Japonijos kosmoso plėtros strategija ir ateities tarptautinis bendradarbiavimas“. Spalio 12–14 d. 9 val. KTU Informatikos fakultete (Studentų g. 50) vyks 11-oji konferencija „E. verslas, e. paslaugos, e. visuomenė“. Spalio 13–14 d. KTU Statybos ir architektūros fakultete (Studentų g. 48) vyks tarptautinė mokslo konferencija „Ekologinė architektūra“. Spalio 13–15 d. 10 val. KTU Elektronikos rūmuose (Studentų g. 50) vyks 9-oji tarptautinė konferencija-seminaras „Medicinos fizika Baltijos šalyse“. Daugiau apie KTU renginius – www.ktu.lt → Renginiai ir įvykiai → Kas? Kur? Kada?

Konkursas studentams

Jono Klėmano nuotr.

Rudeninė studentų regata – puikus reginys žiūrovams ir malonumas dalyviams

Varžėsi bėgimo entuziastai Rugsėjo 23 d. KTU stadione vyko tradicinės bėgimo varžybos, skirtos prof. Kazimierui Baršauskui atminti. Šiais metais varžybose startavo Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetų studentai, Kauno bėgimo mėgėjų klubo (BMK) ir sporto klubo „Bėgimas“ sportininkai. Į varžybas atvyko ir negalią turintys bėgimo entuziastai iš Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių (KASUC), Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų (KKNUC) ugdymo centrų bei Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro (KNJUC). Svečiai iš Marijampolės atstovavo vaikų globos namams „Putinas“.

Didžiausia konkurencija buvo stebima 5,3 ir 1,6 kilometrų distancijose, kuriose atitinkamai startavo 40 ir 21 bėgikas. Šias distancijas bėgusiems dalyviams reikėjo ne nuobodžiai sukti ratus stadione, bet bėgti KTU Studentų miestelio gatvėmis. Neįgaliesiems, vyresniems negu 18 m. amžiaus, teko įveikti 800 m distanciją, o jauniesiems bėgikams – vieną ratą stadione. 5,3 kilometrų distancijose tarp vyrų pirmą vietą užėmė Lietuvos kūno kultūros akademijos studentas Remigijus Kančys, antras finišavo KTU Informatikos fakulteto magistrantas Regimantas Tarasevičius. Iš moterų visas konkurentes pralenkė Loreta Kančytė (SK

Jono Klėmano nuotr.

Kasmet į Bėgimo varžybas, skirtas prof. Kazimierui Baršauskui atminti, susirenka gausus būrys entuziastų

„Bėgimas“). 1,6 kilometrų distancijoje, moterų grupėje, pirmą vietą iškovojo Rita Balčiauskaitė (VGTU), antrą – KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto studentė Jurgita Norkutė. Vyrų grupėje aukso medalis atiteko VGTU studentui Daliui Pavliukovičiui, sidabras – KTU Informatikos fakulteto studentui Andriui Zoniui. Vyresniųjų negu 40 metų amžiaus grupėje vienintelis ir nepralenkiamas buvo kaunietis Matas Ankudavičius. Šiam 79 metų amžiaus bėgikui, kaip vyriausiam varžybų dalyviui, buvo įteiktas specialus organizatorių prizas. 800 metrų distancijoje pirmą vietą iškovojo vaikų globos namų „Putinas“ auklėtinis Deividas Sinkevičius, o antrą – klubo „Bėgimas“ atstovas Edgaras Tripeikis. Merginų grupėje visus tris medalius išsidalijo vaikų globos namų „Putinas“ auklėtinės. 800 metrų distancijoje, vaikinų su negalia grupėje, aukso medalis atiteko Evaldui Slivikui. Merginų su negalia grupėje aukso medalis atiteko Emilijai Bradūnaitei (KKNUC). 400 metrų distancijoje, vaikų su negalia grupėje, medalius išsidalijo Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių bei Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrų auklėtiniai. Bendroje įskaitoje tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmoji vieta atiteko KTU, o tarp sporto klubų – sporto klubui „Bėgimas“. Parengė Aušra Baužytė

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, šį rudenį minintys atkūrimo 20-metį, skelbia konkursą Kauno studentams. Jo tema – Kauno regiono ir verslo bendruomenė po 20 metų – vizija 2031. Konkurso tikslas – skatinti Kauno aukštųjų mokyklų studentus domėtis Kauno regiono verslo aplinkos istorija, šiandiena ir ateitimi, puoselėti studentų kūrybiškumą ir pilietinį aktyvumą. Konkurse kviečiami dalyvauti Kauno aukštųjų mokyklų ekonomikos, vadybos, politikos mokslų studijų krypties studentai. Skiriamos trys prizinės vietos: I vieta – UAB „Skubios siuntos“ 1000 Lt

piniginis prizas; II vieta – kelionių organizatoriaus UAB „Eura“ prizas – dovanų čekis kelionei (400 Lt); III vieta – žurnalų „IQ.The Economist“ ir „Intelligent life“ prenumerata 2012 metams. Registruotis iki spalio 10 d. el. paštu ausra.giedriene@chambers.lt . Daugiau informacijos ir konkurso nuostatus rasite www.ktu.lt

G I N S DISERTACIJAS ● 2011 m. spalio 20 d. 11 val. KTU Disertacijų

gynimo salėje (K. Donelaičio g. 73, 403 aud.) bus ginama KTU Panevėžio instituto Technologijų fakulteto Elektros inžinerijos katedros lektoriaus Tomo Juknos daktaro disertacija tema „Erdvinio krūvio vakuume panaudojimas paviršiaus varžai matuoti“ (technologijos mokslai, matavimų inžinerija). Disertacija ginama eksternu. Mokslinis konsultantas – prof. dr. Arminas Ragauskas (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija). Matavimų inžinerijos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Rimvydas Povilas Žilinskas (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija); nariai: prof. habil. dr. Vincas Laurutis (ŠU, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inžinerija), prof. dr. Liudas Mažeika (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija), prof. habil. dr. Liudvikas Pranevičius (VDU, fiziniai mokslai, fizika), dr. Reimondas Šliteris (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija). Oficialieji oponentai: dr. Renaldas Raišutis (KTU, technologijos mokslai, matavimų inžinerija), doc. dr. Bonifacas Vengalis (Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika). Su disertacija galima susipažinti KTU bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas).

N A UJOS KNYGOS KTU leidykla „Technologija“ rugsėjo 12–23 d. išleido: 1. Steponas Gečys „Elektromechaninių keitiklių kokybė“. Mokomoji knyga. 2. Steponas Gečys „Elektros mašinų patikimumas ir eksploatacija“. Mokomoji knyga. Šiuos ir kitus leidinius galite rasti leidyklos tinklalapyje leidykla.ktu.lt


8

FO T O A I D A I

2011 m. rugsėjo 29 d., Nr. 15 (2190)

”Gaudeamus XVI“ vėl sujungė įvairių šalių studentus Birželio 24–26 d. Vilniuje vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentų dainų ir šokių festivalis „Gaudeamus XVI“. Jame dalyvavo apie 4500 Baltijos šalių studentų. Festivalis pradėtas įspūdingu lazerių ir vandens šou. KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ ir akademinio choro „Jaunystė“ nariai, iš jų dalyvavusieji ne pirmame festivalyje, patyrė neišdildomų įspūdžių. KTU kolektyvai, kartu su visais Lietuvos atstovais (iš viso apie 700 žmonių), išskyrus vilniečius, įsikūrė įspūdingo dydžio patalpoje – sporto manieže. Čia nuo ryto iki vakaro netilo šurmulys, dainos, plojimai, juokas. Birželio 25 d. vakarą šv. Kazimiero ir šv. Jonų bažnyčiose pasirodė studentų chorai, o Rotušės aikštėje grojo pučiamųjų orkestrai. Vėlų vakarą Kalnų parke vyko liaudiškų studentų ansamblių pasirodymai. Pasak KTU tautinio

Rūtos Samajauskaitės nuotr.

Nepakartojama eisena nuo Baltojo tilto

Rūtos Samajauskaitės nuotr.

Visus žavėjo šokėjų pasirodymai

Rūtos Samajauskaitės nuotr.

Nepakartojama šventės choreografija REDAKCIJOS ADRESAS: 109 kab., K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas; tel./faks. 30 00 77. Atsisk. sąskaita Nr. 142101 SEB Bankas Kauno filialas. Banko kodas 260101766. Steigimo liudijimo Nr. 343. Laikraštis platinamas nemokamai. Tiražas 1500 egz. Paskutinis numeris ir archyvas internete http://www.ktu.lt/lt/periodika Spausdino UAB „Didmena“. Adresas: Pramonės pr. 14A, 51188 Kaunas.

meno ansamblio „Nemunas“ pirmininko Tautvydo Baltramonaičio, tai buvo nuostabus šviesos ir muzikos reginys, suteikęs neįprastą nuotaiką ir jausmą. Paskutinę šventės dieną, sekmadienį, šventės dalyviai, pasipuošę šventiniais kostiumais, nusidriekė galinga eisena nuo Baltojo tilto per Rotušės aikštę į Kalnų parką. Chorvedžiai, dirigentai ir šventės choreografai į baigiamąjį renginį

įteiktas Latvijos atstovams. Tai reiškia, jog už kelių metų dainų ir šokių šventė bus rengiama Latvijoje.

Šventė nepaliko abejingų KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ narių atsiliepimai: „Labiausiai įsiminė pirmoji diena ir netikėtas šokėjų laimėjimas. (Pirmą dieną vyko 18 ansamblių šokėjų Joninės, kur kiekvienas kolektyvas rengė konkursinį pasirodymą.) Puikiai prisimenu tą gerą nuotaiką, kuri po to lydėjo visą festivalį“. „Įsiminė šokėjų vienybė, repo vakarėliai. Kukuliai – o o o – tokio dydžio“. „Nepakartojami vakarėliai, ypač su Linu Adomaičiu. Neįvykusi, bet pavykusi vakaronė po galutinio koncerto su trim kolek-

plaukė laivu Neries upe. Pagrindinė šventės „Gaudeamus“ tema buvo „Prieš srovę“. Todėl tuo pačiu pavadinimu pavadintas lietuvių kompozitoriaus Giedriaus Svilainio ir poeto Romo Lileikio kūrinys („Contra fluvium“) ir pradėjo šventės uždarymą. Jis atliktas lotynų kalba. Po šio kūrinio buvo sudainuoti visų trijų valstybių himnai. Studentus ir klausytojus sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, švietimo ministras Gintaras Steponavičius bei Julijos Prytkovos nuotr. Latvijos švietimo ministras, Estijos Nemuniečiai įtraukė į savo būrį ir Prezišvietimo ministeri- dentę Dalią Grybauskaitę jos atstovas. Vėliau savo programą klau- tyvais. Vakarėlis su policijos pasytojams atliko estai, latviai ir jėgomis... “ pabaigoje – lietuviai. Šventės „Patiko gera atmosfera tarp metu simbolinis deglas buvo kolektyvų, puiki nuotaika.“

Rūtos Samajauskaitės nuotr.

Chorų pasirodymas Rotušės aikštėje Vyr. redaktorė Inga DUBOVIJIENĖ, el. p. inga.dubovijiene@ktu.lt Redaktorius Giedrius ŽIDONIS, el. p. giedrius.zidonis@ktu.lt Redaktorė Miglė PLYTNINKAITĖ, el. p. miglė.plytninkaitė@ktu.lt Maketavo Aurelija DRUŽINIENĖ, el. p. aurelija.druziniene@ktu.lt Užs. Nr. 2124


KTU laikraštis „Studijų aidai“, 2011, Nr. 15