Issuu on Google+

(2188)

13

2011 m. rugpjūčio 31 d.

www.ktu.lt

Leidžiamas nuo 1950 m. kovo 31 d.

ISSN 2029-7173

Su Rugsėjo 1-ąja! Mieli Universiteto bendruomenės nariai, Tikiuosi, kad vasara nepraėjo veltui ir kad rugsėjį pasitinkate pailsėję, kupini jėgų, naujų idėjų ir ryžto. Pirmiausia kartu su visais noriu pasidžiaugti šių metų priėmimo rezultatais. Pirmą kartą per pastaruosius trejus metus į KTU priimtų studentų skaičius ne tik nemažėjo, bet ir išaugo 10 proc., palyginti su praėjusiais metais. Objektyviai vertinant dabartinę situaciją, tai tikrai Jono KLĖMANO nuotr. nuteikia optimistiškai. Vasarą Universitete nesustojo ir kiti darbai. Vis dėlto vienas svarbiausiujų buvo – pasirengti naujos Universiteto strategijos kūrimui, pasirengti pokyčiams, kad KTU atgautų lyderio pozicijas visose srityse. Tik turėdami aiškų tikslą ir nuosekliai jo siekdami galime tikėtis teigiamų rezultatų, todėl kviečiu visus, kartu ir studentus, jaunuosius mūsų kolegas, aktyviai prisidėti prie šio proceso. Būkite aktyvūs, pilietiški, reikškite savo nuomonę, nesitaikstykite su negerovėmis ir padėkite Universitetui žengti į pokyčių laikotarpį. Būkime darbštūs ir kantrūs ir netrukus kartu džiaugsimės rezultatais. Sėkmės visiems.

Kūrybinis mąstymas – Universiteto vertybė Prasideda naujieji mokslo metai. Visi į juos žengiame pasitikėdami savimi ir savo Universitetu, tikime, kad pajėgsime darniai ir nuosekliai kurti savo ateitį. KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, atsakydamas į „Studijų aidų“ klausimus, trumpai apžvelgia, kas padaryta ir kas laukia Universiteto ateityje. Jono KLĖMANO nuotr.

Labiausiai pirmakursių padaugėjo KTU Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų gavo Vilniaus universitetas (2 734), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1 565) ir KTU (1 402, t. y. 70 vietų daugiau negu pernai).

2 psl.

Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas Vasarą vykęs XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas kėlė klausimą, ar Lietuva nepraras savo tapatybės ir ar atrems naujus iššūkius.

KTU rektorius prof. Petras Baršauskas

Ar lengva būti pirmakursiu Šiemet į mūsų Universitetą vėl įsilies gausus būrys pirmakursių. Tarp jų bus nemažai atvykusiųjų iš kitų miestų ir miestelių (apie 1300). Vieni jų įsikurs KTU bendrabučiuose, kiti – pas gimines, dar kiti – išsinuomotuose būstuose. Tačiau įsikūrimo rūpesčiai – dar ne visi sunkumai, kuriuos patiria jauni žmonės, pradedantys savarankišką gyvenimą. „Studijų aidai“ gvildena pirmakursių adaptacijos naujoje aplinkoje problemas ir tikisi, kad straipsnis padės jauniems žmonėms nesugniužti susidūrus su problemomis. Taigi, ką teko išgyventi pirmaisiais studijų metais, dalijasi dabar jau antrakursiai KTU ir kitų universitetų studentai. Kaip įveikti sunkumus jauniems žmonėms, neseniai palikusiems mokyklos suolą ir tėvų namus, pataria KTU Karjeros centro psichologė Sigita Novikovienė. Asmeninio finansų instituto specialistai pataria pirmakursiams (o gal ir vyresniųjų kursų studentams), kaip išgyventi tvarkant piniginius reikalus. Sėkmės savarankiškame kelyje!

Pirmakursiams studentams reikia ištvermės „Studijų aidai“ uždavė keletą klausimų dabartiniams antrakursiams, kurie jaunesniesiems kolegoms linki nepasiduoti. 1.Koks pirmasis sunkumas ištinka įstojusįjį į universitetą?

2.Kokios problemos prasidėjus paskaitoms? 3.Ar sunku rasti naujų draugų? 4.Kokie sunkumai iškyla galvojant apie gyvenamąją vietą? 5.Kaip pirmakursiai susidoroNukelta į 6 p.

Jono KLĖMANO nuotr.

3 psl. Kaip pasikeitė Universitetas nuo jūsų studijų metų iki dabar? Atsakymas iš esmės priklauso nuo sferos, apie kurią kalbame. Apskritai, apgailestaudamas turiu pripažinti, kad Universitetas patobulėjo mažiau negu galėjo ir turėjo. Kalbant apie dėstytojų potencialą, šiuo metu labai pasigendame viduriniosios kartos mokslininkų – ryškus atotrūkis skiria jaunosios ir senosios kartos dėstytojus. Kai kurios mokslinės laboratorijos pasikeitė į gerają pusę, bet yra ir tokių, kurios buvo atnaujinamos nepakankamai. Antra vertus, yra sričių, pavyzdžiui, informacinės technologijos, kurios stipriai patobulėjo. Labai liūdna, kad nuo tų laikų beveik nepasikeitė sporto bazė. Kokių svarbiausių tikslų, siekių, norų turėjo Jūsų laikų studentai? Tais laikais pagrindinis studentų siekis būdavo baigti universitetą, labai nedidelis procentas studentų dirbo, o galvojančių apie savo verslą prakiškai nebuvo visai. Šiandien situacija gerokai pasikeitusi – vis daugėja studentų, ateinančių įgyti žinių, o ne diplomo. Daugiau entuziazmo buvo sporte ir kultūrinėje veikloje. Šiandieninis studentas sumaterialėjęs, ką, mano nuomone, iš dalies paskatino sistema. Kaip manote, ar Universitetas šiandieniniame pasaulyje

neturėtų išlikti akademiniu, kūrybinio mąstymo, gilių vertybių ugdymo ir skleidimo vieta? Tikrai turėtų. Tai – vieni iš pagrindinių Universiteto misijos prioritetų.

Stiklas – ” mistinė medžiaga su sava atmintim“

Kokius svarbiausius tikslus stiprinant Kauno technologijos universitetą Jūs keliate? Pagrindinis mano tikslas – padėti Universitetui atgauti prarastas lyderio pozicijas. Tas permainas, kurias skatiname dabar, reikėjo ryžtis daryti prieš gerą dešimtmetį.

Algimantas Nakas apie stiklapūtystės tradicijas ir stiklapūčio darbą KTU.

Kokie svarbiausi pokyčiai laukia universiteto? Studijų ir mokslo veiklos tobulinimas, tarptautiškumo skatinimas, Universiteto valdymo ir organizacinės struktūros tobulinimas, žmonių išteklių valdymo ir ugdymo tobulinimas, ryšių tarp Universiteto, visuomenės, verslo ir kitų suinteresuotų pusių kūrimas ir stiprinimas. Kokias realias Kauno technologijos universiteto perspektyvas Europos, pasaulio universitetų kontekste Jūs matote? Jeigu pavyks konsoliduoti ir labai kryptingai dirbti Universiteto tarybai, Senatui ir Rektoratui ir įtikinti bendruomenę, kad pokyčių Universitete reikia, tai Kauno technologijos universitetą matau kaip regiono lyderį. Dėkojame už atsakymus.

4 psl.

Kultūra ir laisvalaikis Universitete Įsitraukti į veiklą studentus kviečia meno kolektyvai.

5 psl.

● Numerio citata „Ilgametė stiklo meistro patirtis sako, kad stiklas, kaip ir sumaniosios plėvelės, turi savąją atmintį, tik mokslas to dar nėra atskleidęs.“


2

LAIKAS IR MES

2011 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 13 (2188)

Bendra knyga Liepos 21 d. buvusiame Kauno kino teatre „Kanklės“ pristatyta knyga „Širdies aikštėj jų kenotafas“, kurioje KTU profesoriaus, tapytojo Arvydo Palevičiaus tapybos darbų ir žinomo Kauno poeto, Kauno technologijos universiteto absolvento Gintaro Patacko eilių simbiozė taikliai, aistringai ir dažnai su humoru piešia mums tikrąjį draugystės sakralumą. Arvydo Palevičiaus ir Gintaro Patacko nauja knyga „Širdies aikštėj jų kenotafas“ skirta išėjusiesiems: tapytojams Kęstučiui Milkevičiui, Raimundui Mikšiui – Šniūrui bei menotyrininkui habil. dr. Algiui Uždaviniui. Kaip teigė KTU Tarptautinių studijų centro direktorius prof. Arvydas Palevičius, su poetu G. Patacku juos sieja sena draugys-

Knygos prologe teigiama, kad tai prisiminimų, nostalgijos ir pasididžiavimo knyga

tė, o mintis sukurti bendrą knygą gimė begurkšnojant kavą Laisvės alėjoje. „Turiu daug darbų, sukurtų per plenerus, R.Mikšio sodyboje ar tapytų K.Milkevičiaus dirbtuvėse. Atrinkau 36 paveikslus, o Gintaras prie jų priderino eiles. Jis juk gali rašyti, ką tik nori“, – teigė prof. A. Palevičius. 80 puslapių knyga, kurioje atsispindi žodžio ir tapybos dermė, poeto ir dailininko savitas braižas, skaitytojus patraukia vientisumu, spalvomis. Anot, A. Palevičiaus, rašyti eilėraščius pagal paveikslus G. Patackui nebuvo taip paprasta, tačiau bendras darbas nenuvylė abiejų. Knyga taip pat tapo dovana poetui Gintarui Patackui jo 60-ojo gimtadienio proga. „S. a.“ inf.

Labiausiai pirmakursių padaugėjo KTU tete – 1 761, VU – (940), Vytauto Didžiojo universitete – 926, Klaipėdos universitete – 765, KTU – 757 (120 daugiau negu pernai), Vilniaus pedagoginiame universitete – 636, VGTU – 595 studentai. Jono KLĖMANO nuotr. Daugiausiai Mūsų Universitete šiemet 10 proc. padaugėjo studentų supirmakursių rinkę universitetai išsiriKaip ir pernai ar užpernai, kiuoja taip: VU (3 674), VGTU (2 ypač daug stojusiųjų norėjo stu- 160), KTU (2 159), MRU (2 103), dijuoti socialinius mokslus. Pa- VDU (1 768). Taigi, palyginti su sirašyta sutarčių valstybės finan- praėjusiais metais, labiausiai pirsuojamoms studijoms: socialinių makursių padaugėjo KTU – 190mokslų – 35 proc., technologi- čia studentų. „Krepšelių“ skaičius jos mokslų – 33 proc., biomedi- labiausiai augo Vadybos ir ekocinos mokslų – 14 proc.; pasira- nomikos universitete – 145-iomis šyta sutarčių valstybės nefinan- valstybės finansuojamomis vietosuojamoms studijoms: socialinių mis daugiau negu pernai. mokslų – 69 proc., biomedicinos Kaip teigė KTU Priėmimo mokslų – 12 proc., technologijos skyriaus vedėjas doc. Saulius mokslų – 11 proc. Raila, didžioji dalis stojančiųjų į Daugiausiai valstybės finan- KTU pirmuoju pageidavimu pasuojamų vietų gavo Vilniaus uni- sirinko technologijos mokslus – versitetas (2 734), Vilniaus Gedi- 42,18 proc.; kiti: socialinius – mino technikos universitetas (1 39,19 proc., fizinius – 11,40 proc., 565) ir KTU (1 402, t. y. 70 vietų humanitarinius – 3,91 proc., medaugiau negu pernai). Į valstybės no sritis – 3,32 proc. nefinansuojamas vietas buvo priKTU daugiausiai studentų imta: Mykolo Romerio universi- tradiciškai surinko Ekonomikos ir vadybos fakultetas (421), Informatikos fakultetas (259), Socialinių mokslų fakultetas (232), Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas (224), Statybos ir architektūros fakultetas (184). Iš naujų programų Universitete populiariausios buvo: Programų sistemos (62), Marketingas (60), Apskaita (49); kitos surinko kiek mažiau studentų: Inžinerinis dizainas (24), Robotika (16: Kaune – 8, Panevėžyje – 8), Aviacijos inžinerija (13), Statybų technologijos (10). Anot S. Railos, iš ankstesniųjų itin didelio susidomėjimo susilaukė Medžiagų ir nanotechnologijų programa, o štai pramonės sektoriuje trūkstant odos ir polimerinių gaminių dizaino ir technologijų specialistų, šia specialybe mažai kas iš abituJono KLĖMANO nuotr. rientų domisi. Didžioji dalis stojančiųjų į KTU pirmuoju pageidavimu pasirinko technologijos mokslus Parengė Giedrius Židonis

Tiek pernai, tiek šią vasarą Lietuvos aukštosios mokyklos su nerimu laukė stojimų rezultatų. Bendrajame priėmime patikslintais duomenimis pernai dalyvavo 35 283 stojantieji (užpernai – 36 592), ir dėl mažėjančio abiturientų skaičiaus buvo prognozuojama, kad norinčiųjų studijuoti dar labiau mažės. Džiugu, kad prognozės nepasitvirtino – šiemet bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas dalyvavo 38 423 stojantieji, tenkinantys numatytus priėmimo reikalavimus. Kaip teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas, KTU studijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas, abiturientų nepadaugėjo, tačiau gerokai išaugo vyresnių stojančiųjų skaičius. Tarp pakviestų studijuoti pirmakursių 8 136 mokyklas baigė anksčiau. Tai pastarojo dešimtmečio rekordas. Iš viso per 2011 m. bendrąjį priėmimą į 45 valstybines ir privačias aukštąsias mokyklas (21 universitetą ir 24 kolegijas) studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų universitetuose pasirašė 9 580, kolegijose – 8 674 stojantieji (iš viso 18 254 asmenys); studijų sutartis dėl valstybės nefinansuojamų vietų pasirašė atitinkamai 8 768 ir 4 548 stojantieji (iš viso 13 316 asmenų). Iš viso pasirašyta 31 570 studijų sutarčių (patikslintais duomenimis pernai – 29 989, užpernai – 36 074).

SVEIKINAME JUBILIATUS

Danutę Skaudickienę

(Administracija), gimusią rugsėjo 2 d.

Reginą Padaigienę

(Fizinių mokslų katedra), gimusią rugsėjo 4 d.

Algį Krupavičių

(Sociologijos katedra), gimusį rugsėjo 13 d.

Antaną Petrulionį

(Statinių eksploatacijos skyrius), gimusį rugsėjo 14 d.

NAUJOS KNYGOS KTU leidykla „Technologija“ birželio 13–rugpjūčio 26 d. išleido: 1. Raimundas Jasinevičius, Vytautas Petrauskas „Sprendimų pagrindimo kompiuterizavimas“. Mokomoji knyga. 2. Petras Švenčianas, Arvydas Adomavičius „Inžinerinė termodinamika“. Vadovėlis. 3. „Informacinės technologijos ir valdymas“ t. 40, Nr. 2. Periodinis mokslo leidinys. Vyriausiasis redaktorius Rimantas Šeinauskas. 4. Povilas Balčiūnas „Dualiųjų elektros sistemų grandinių teorija ir praktika“. Mokslo monografija. 5. Genovaitė Zaksienė, Violeta Kravčenkienė „Matematika. Studijuojantiems socialinius mokslus“. Mokomoji knyga. 6. „Europos integracijos studijos: jaunųjų mokslininkų darbai“. Vyriausiasis redaktorius Kęstutis Kriščiūnas. 7. „European Integration Studies“. Nr. 5 (2011). Vyriausieji redaktoriai: Kęstutis Kriščiūnas ir Rasa Daugėlienė. 8. Jonas Bikulčius „Pamatiniai filosofijos klausimai“. Mokomoji knyga. 9. „Mechanika“ 17 (3). Periodinis mokslo leidinys. Vyriausiasis redaktorius Mykolas Daunys. 10.. „Elektronika ir elektrotechnika“ Nr. 6 (112). Periodinis mokslo leidinys. Vyriausiasis redaktorius Danielius Eidukas. 11.. „Ultragarsas“ Nr. 2 (67). Periodinis mokslo leidinys. Vyriausiasis redaktorius Rymantas Kažys. 12.. „Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba“ Nr. 2 (56). Periodinis mokslo leidinys. Vyriausiasis redaktorius Jurgis Staniškis. 13.. „Medžiagotyra“ t. 17, Nr. 2. Periodinis mokslo leidinys. Vyriausiasis redaktorius Sigitas Tamulevičius. 14.. „Inžinerinė ekonomika“ 22 (3). Periodinis mokslo leidinys. Vyriausiasis redaktorius Bronislovas Martinkus. 15.. „Intelligent Technologies in Logistics and Mechatronics Systems. ITELM“2011. Proceedings of the 6 th International Conference“. Pirmininkas Žilvinas Bazaras. 16.. Nomeda Puodžiūnienė, Tilmutė Pilkaitė, Vidmantas Nenorta. „Inžinerinė grafika“. Mokomoji knyga. 17. Vidmantas Nenorta, Tilmutė Pilkaitė, Nomeda Puodžiūnienė „Engineering Graphics“. Text and training book. 18.. „Mechatronic Systems and Materials. 7 th International Conference. Abstracts“. Pirmininkas Ramutis Bansevičius. 19.. „Advanced Materials and Technologies. Book of Abstracts of the 13 th International Conference-School“. Pirmininkas Sigitas Tamulevičius. Šiuos ir kitus leidinius galite rasti leidyklos tinklalapyje leidykla.ktu.lt

Paskolos Rudens semestre teikiamos paskolos: Valstybės paskolos – 520 Lt per semestrą (teikiamos iš Valstybinio studijų fondo lėšų); Valstybės remiamos paskolos (teikiamos iš kredito įstaigų lėšų): • studijų kainai sumokėti; • gyvenimo išlaidoms – iki 6500 Lt per metus; • dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis – iki 7800 Lt per metus. Į visas nurodytas paskolas gali pretenduoti I, II ir III studijų pakopų studentai, taip pat studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Registracija iki rugsėjo 26 d. https://studentai.vsf.lt/studentai/ Svarbu Studentai, norintys pasinaudoti pirmumo teise, dokumentus turi pristatyti Valstybiniam studijų fondui iki rugsėjo 26 d. Daugiau informacijos rasite KTU Socialinių reikalų skyriuje, tel. 30 00 80 arba internete www.ktu.lt/Studentams/Finansinė parama/Paskolos; www.vsf.lt/lt/valstybes-remiamos-paskolos


U N I V E R S I T E T AS IR VISUOMENĖ

2011 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 13 (2188)

Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas Liepos 3–5 d. Kaune ir Vilniuje vyko XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas. Simpoziumo atidarymas ir pradžia organizuoti Kauno technologijos universiteto III rūmuose. Per simpoziumo atidarymą vyko ir Kolumbijos universiteto profesoriaus, buvusio Bogotos miesto mero Antano Mockaus spaudos konferencija. Garbus svečias, pateikdamas informacijos apie Bogotos miesto realybę, lygindamas Lietuvos ir Kolumbijos savižudybių bei žmogžudysčių statistiką, kėlė žmogaus gyvybės nutrauki-

pasaulyje. Savo nuomonę išsakė Lietuvos Respublikos Prezidentas J. E. Valdas Adamkus, Antanas Mockus, įmonės „Corporate Marketing for Hughes Network Systems“ viceprezidentas Arūnas Šlekys, rašytojas ir puA.Mockus (pirmas iš kairės) diskutavo su blicistas AlgiKTU rektoriumi prof. Petru Baršausku mantas Čekuolis. Pranešėjai į dabartį ir ateitį žvelgė iš skirtingų pozicijų, tačiau sutarė dėl vieno – ateitį kuria visi šalies žmonės ir kiekvienas atskirai, o šiame darbe galėtų bei turėtų būti nemažas ir mokslininkų indėlis. Po bendrų diskusijų renginio dalyviai išsiskirstė į septynis paralelių sekcijų posėdžius, kur buvo skaitomi ne mažiau įdomūs ir aktualūs įvairių mokslo sričių (biomokslų ir medicinos, technologijų, ateities energetikos, humanistikos ir kt.) pranešimai, buvo keičiamasi nuomonėmis ir įžvalgomis.

Technologijų sekcijos dalyviai gvildeno daug įvairių temų mo klausimą ir priežastis. Šiųmetis simpoziumas buvo ypatingas tuo, kad tai jungtinis renginys su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu. Šiuos du svarbius įvykius vienijo ta pati idėja – globali, tačiau savo tapatybės veido neprarandanti Lietuva yra stipri naujiems iššūkiams. Simpoziumu siekta sustiprinti pažintis ir užmegzti naudingus ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų ar užsienyje gyvenančių kultūros veikėjų. Simpoziume dalyvavo žymiausi tarptautinio lygio Lietuvos, tarp jų ir KTU, mokslininkai. Pradžioje gvildenta simbolinė tema – diskutuota, kokią norime matyti Lietuvą 2030 metų

„S. a.“ inf.

Jono Klemano nuotr.

KiTU ŽVILGSNIU Apie genijaus misiją Maloniai sutikus žurnalo „Moteris“ redakcijai, perspausdiname profesoriaus, smuikininko, poeto, rašytojo, pedagogo, radijo laidų vedėjo, buvusio Nobelio premijų teikimo ceremonijos koncertų pagrindinio eksperto Michailo Kaziniko (Rusija) vienos paskaitos fragmentą. Tikimės, kad šis tekstas paskatins „Studijų aidų“ skaitytojus diskutuoti ne tik apie genijaus, bet ir apie išsilavinusio (arba dar ieškančio gilesnio savo kelio) žmogaus misiją. Ar dabartiniame banalybės ir popkultūros (blogąja prasme) kupiname pasaulyje (studijų ir mokslo srityse taip pat, deja) galime skleisti aukščiausias vertybes, siekti tik giliausių įžvalgų ir ar būsime išgirsti? Dalykitės mintimis studiju.aidai@ktu.lt. „Kultūra – tai gyvenimas ir mirtis, tai pasaulio sukūrimas, buvimo esmė, kelias ir tikslas. Tik ji skiria mus nuo visų kitų gyvų padarų. I.Kantas yra sakęs, kad proto pasaulyje Dievo požymių nėra, tačiau jų yra mene. Visą gyvenimą A. Einšteinas paskyrė tam, kad atrastų vieningojo lauko teoriją, kitaip tariant, jis norėjo rasti Dievo formulę, bet taip ir nepajėgė to padaryti, nes pasaulis nebuvo tam pasirengęs. Iš tikrųjų vieningojo lauko teoriją gali padiktuoti menas, o ne fizika, nes tai, kas svarbiausia, pirmiausiai suvokiama intuityviai. Tai patvirtina reliatyvumo teorijos ir fugų sąsaja. Žmonija semia dvasios lobius iš vieno ir to paties aruodo. J.S. Bachas ir M. K. Čiurlionis – genijai, kokių buvo vos keli. Abu jie kalbėjo apie tą patį, tik skirtingomis kalbomis. Žiūrėdamas M. K. Čiurlionio paveikslus, girdi J. S. Bacho muziką, ir priešingai. Jie apima visą pasaulį: nuo šio sukūrimo iki žlugimo. Genijams leista pažinti tai, ko žmogaus sąmonė nepajėgi pakelti. Mes sukuriame pasaulių, kad jaustumės saugūs. Kai suvoki, kad už vieno pasaulio slypi kitas, o už to – trečias, prarandi saugumą. Visi genijai kalba apie begalybę. Apie mūsų žinių ribotumą ir jausmų begalybę. Ką suprato ir pažino M. K. Čiurlionis, galime tik nuspėti, bet akivaizdu, kad tai buvo nepakeliama, kaip, beje, ir W. A. Mozartui. Jie neatlaikė to, ką sužinojo, todėl paliko šį pasaulį tokie jauni. Pažiūrėkit, kaip atrodė didieji kūrėjai. Žvairas, susitraukusio kūnelio W. A. Mozartas. Kurčias, depresijos kankinamas L. van Beethovenas. Be paliovos apie savižudybę galvojantis R. Schumannas. Kas naktį arešto laukiantis D. Šostakovičius. Neurastenikas P. Čaikovskis. Jie visi kartojo tai, ką padarė Kristus. Jie atėjo iš jo aukos ir patys lipo ant aukuro. Kiekvienam genijui duota nelaimė ir kartu galinga energija, kad jis galėtų įveikti nelaimę ir taip parodyti kelią kitiems. L. van Beethovenas vieną XIX a. sonatą siunčia XX a. ligai – depresijai – gydyti. Tereikia išgirsti tą iš begalinės nevilties gelmių sklindantį šviesos proveržį. Arba F. Chopinas – jis nuolat duso, tačiau šio kompozitoriaus muzika nūdienos astmatikams padeda kvėpuoti: klausydamas jos pajunti atsiveriant langus.“ Straipsnis perspausdintas iš žurnalo „Moteris“, 2011‘07/ liepa Jūsų „Studijų aidai“

Į simpoziumą susirinko įvairių sričių mokslininkai ir kultūros veikėjai

Kviečia ESN KTU Norėtum išvažiuoti pagal ERASMUS programą, o gal jau pasinaudojai šia galimybe ir grįžęs (-usi) supratai, jog trūksta veiklos? Norėtum būti mentoriumi (asmeniu, kuris rūpinasi jam priskirtu užsienio studentu (-ais),

3

suteikia visą informaciją, aprodo miestą, padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus ir kt.) ir/ar ESN KTU organizacijos dalimi? Norėtum patobulinti užsienio kalbos žinias? Norėtum pabendrauti su užsienio studentais, bet iki šiol ne-

ESN KTU archyvo nuotr.

Organizacijos narius sieja draugystė, noras garsinti Lietuvą ir domėtis kitomis kultūromis

išdrįsai to padaryti? Norėtum įgyti patirties dalyvaudamas tarptautiniuose ESN renginiuose? Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakei „taip“, tuomet nieko nelauk ir susisiek su ESN KTU organizacija jau dabar e. paštu ktu@esnlithuania.org. ESN KTU – tai ne pelno siekianti organizacija, užsibrėžusi tikslus labiau plėtoti studentų mainus, padedant užsienio studentams integruotis Lietuvoje. Mes laukiame tavęs! ESN KTU komanda

Kauno technologijos universiteto akademinių 2011–2012 mokslo metų pradžios iškilmių renginiai Rugsėjo 1 d. 10 val. Iškilmingas universiteto akademinės bendruomenės posėdis (Kauno sporto halė, Perkūno al. 5) Iškilmės fakultetuose 13 val. Cheminės technologijos (Cheminės technologijos fakulteto 140 aud., Radvilėnų pl. 19) 14 val. Dizaino ir technologijų (Dizaino ir technologijų fakulteto 174 aud., Studentų g. 56) 15 val. Ekonomikos ir vadybos (KTU III rūmų iškilmių salėje, Laisvės al. 13) 14 val. Elektros ir valdymo inžinerijos (Statybos rūmų salėje, Studentų g. 48) 14 val. Fundamentaliųjų mokslų (Elektronikos rūmų 103 aud., Studentų g. 50) 13 val. Humanitarinių mokslų (KTU mažojoje auloje, Gedimino g. 43) 15 val. Informatikos (Statybos rūmų salėje, Studentų g. 48) 13 val. Mechanikos ir mechatronikos (KTU VIII rūmų salėje, Kęstučio g. 27) 13 val. Socialinių mokslų (KTU III rūmų iškilmių salėje, Laisvės al. 13) 17 val. Europos institute (KTU auloje, A. Mickevičiaus g. 37) 13 val. Statybos ir architektūros (Statybos rūmų 334 aud., Studentų g. 48) 14 val. Telekomunikacijų ir elektronikos (Elektronikos rūmų 102 aud., Studentų g. 50) 13 val. Tarptautinių studijų centro (KTU auloje, A. Mickevičiaus g. 37) Panevėžio institute 10 val. Technologijų fakultete (S. Daukanto g. 12, 205 aud., Panevėžys) 11 val. Vadybos ir administravimo fakultete (Nemuno g. 33, 118 aud., Panevėžys)


4

UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ

2011 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 13 (2188)

”Stiklas – mistinė medžiaga su sava atmintimi“ Giedrius ŽIDONIS

Įžengus į Cheminės technologijos fakultete įsikūrusią dirbtuvėlę mus pasitinka nuoširdi jų šeimininko, stiklapūčio Algimanto Nako šypsena ir ūžiantis, mėlyną liepsną pučiantis degiklis. Stiklas – trapi ir dūžtanti medžiaga – šio meistro rankose suminkštėja ir įgauna formą, kad tarnautų mokslui. Kolbos, kondensoriai, retortos – visi šie daiktai, apgadinti nepatyrusių, susijaudinusių studentų, ar nukentėję per eksperimentus, buvo prikelti antram gyvenimui. Net nepagalvotum, kad kai kurių tokių stiklinių įtaisų pagaminimas trunka apie dvi paras, o iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingi stiklapūčio marškinėliai yra nedegūs. Beje, šių metų balandžio 12 d. Algimantas Nakas buvo įvertintas kolegų – jis buvo priimtas į Amerikos mokslinę stiklapūčių draugiją (angl. The American Scientific Glassblowers Society).

Profesija viena, pogrupiai... du Kalbant apie šios profesijos atstovus, kaip teigė A. Nakas, reikia neužmiršti vieno dalyko – yra stiklo pūtėjai ir stiklapūčiai. Atrodytų, tai vienas ir tas pats. Tačiau taip nėra. Stiklo pūtėjai dirba prie krosnių, o stiklapūčiai – prie degiklių. Pirmieji užsiima daugiau menine stiklapūtyste, antrieji – daugiau techniniais dalykais. Anot pašnekovo, mokslo įstaigose dirbančius stiklapūčius

kių. Stiklapūčio darbas paremtas apdirbamo ruošinio ar remontuojamo daikto sukimu, tačiau taip ilgai nepadirbsi – pavargs ranka. Taigi reikėjo staklių, į kurias švelniai įstatytas stiklas būtų saugiai sukamas. Viskas buvo pagaminta savo jėgomis. A. Nakas juokauja, kad nori nenori priverstas patikėti posakiu, jog Lietuva yra švogerių kraštas – į tuometinį Kauno politechnikos institutą apie 1961 metus jį pakvietė būtent svainis (švogeris). „Tuomet buvau 17 metų, at-

Stiklas ir ugnis – Algimanto Nako darbo kasdienybė galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kaune jis toks vienas, taigi pas jį įvairiausiais klausimais lankosi ir kitų aukštųjų mokyklų atstovai. „Laboratorijose dirbantys mokslininkai internete pasiskaito apie įvairius prietaisus, ateina pas mane ir sako: „Reikia tokio“. Tačiau internete niekur neparašyta, kaip reikia visa tai pagaminti. Taigi tenka laužyti galvą, bandyti, kol galiausiai pavyksta atskiras dalis sujungti, suvirinti“, – apie darbo iššūkius pasakojo A. Nakas. Darbo ypač pagausėjo sunkmečiu – visi taupė lėšas, tad griozdė palėpes ir kažkada jau nurašytus indus nešė stiklapūčiui, kad sutaisytų. Kartais nutikdavo, kad juos ir pamiršdavo. „Tokiems turiu atskirą lentyną“, – gražiai išdėliotus stiklinius indus rodė meistras.

Stiklapūtystės tradicijos KTU – iš tarpukario Kaip teigė A. Nakas, stiklapūčio paslaugų prireikė tarpukaryje ėmus stiprinti chemijos mokslų pozicijas. „Buvo pakviestas stiklo specialistas čekas, kuris ir mokė 12 žmonių grupę stiklapūtystės paslapčių. Iš jų tik keturi gavo stiklapūčio kvalifikaciją, o vienas iš pastarųjų – Bronius Kerulis – vėliau tapo mano mokytoju“, – apie stiklapūtystės ištakas aukštojoje mokykloje kalbėjo A. Nakas. Pradžia nebuvo lengva – trūko elementarios įrangos, darbo įran-

rodo, vėjai galėjo siausti galvoje, bet ne, traukė mažai kam žinoma profesija“, – senus laikus prisiminė A. Nakas. Metus laiko jis dirbo ir mokėsi iš B. Kerulio, nors pats prisipažįsta, kad norint perprasti bent jau didesniąją dalį stiklo paslapčių, reikia mažiausiai penkerių. Po to teko darbuotis stiklapūčiu Baisogalos gyvulininkystės institute, tarnauti kariuomenėje, kol keliai vėl atvedė į KPI. Dabar jau stengėsi būti, kaip pats sako, tikras pameistrys, siekė atsigriebti už prarastą laiką. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę A. Nakas vis dažniau ėmė galvoti apie stiklo pūtėjų gaminamus meno kūrinius, ši sritis jį vis labiau traukė. Galiausiai apsisprendė ir įsidarbino Aleksoto stiklo fabrike. Čia susipažino su Strazdų šeima – tikraisiais stiklo entuziastais, kolekcionavusiais įvairius stiklo dirbinius. Beje, vėliau Kazys Strazdas šeimos su-

kauptą stiklo dirbinių kolekciją t. y. 367 stiklo eksponatus, padovanojo pirmajam specializuotam stiklo dirbinių muziejui Lietuvoje – Molėtų rajone įsikūrusiam Balninkų stiklo muziejui. Vienu metu A. Nakas netgi turėjo įsteigęs savo individualią įmonę, gamino stiklinius varpelius, aliejines lempas, įvairius gyvūnėlius. Bet netikėtai į stiklo rinką įžengė kinai, atsirado daug pigesnių dirbinių ir daugeliui stiklo dirbtuvių ar studijų – ne tik Lietuvoje – teko nutraukti savo veiklą. Aleksoto stiklo fabrike A. Nakas ilgai neužsibuvo – Universitetas buvo likęs be stiklapūčio, tad jį fakulteto darbuotojai prikalbino grįžti atgalios.

Kviečia Amerikos stiklapūčiai A. Nako tėvelis, buvęs karo laivo „Prezidentas Smetona“ šturmanas, užsienyje turėjo daug bičiulių ir pažįstamų. Vieni jų iš Kanados ir užsiminė, kad yra Amerikos mokslinė stiklapūčių draugija. „Susidomėjau. Apie 1995 m. kartu su Fizikinės chemijos katedros vedėju, tuomet dar daktaru Andrejum Edvardu Ancuta parašėm jiems laišką – kad norim bendradarbiauti, kad tikėtumėmės paramos ir panašiai. Dėl šių pageidavimų nieko neatrašė, tačiau pakvietė dalyvauti kasmetiniame simpoziume. Dar neteko jame sudalyvauti, tačiau tikiuosi, kad kelionei kada nors atsiras lėšų. Nuo tada gaunu periodinį jų leidinuką, informacinius pranešimus, forume internete galiu konsultuotis dėl vienokių ar kitokių dalykų. Na, o šiais metais tapau tikruoju draugijos nariu“, – bendradarbiavimu su kolegomis džiaugėsi A. Nakas. Žinoma, daugelio dalykų mūsų meistrams jiems pavydu – staklių, darbo sąlygų, įrangos. Stiklapūtys tikisi, kad kada nors ir į jo dirbtuvėles bus atkreiptas Universiteto valdžios dėmesys, parūpintos modernios stiklapūčių staklės.

Daiktai, dar tik laukiantys meistro rankų prisilietimo kitos bėdos – kvėpuojant tokiu oru gali būti pažeista dantų emalė“, – tamsiąsias profesijos puses atskleidė A. Nakas.

Du vagonai žaliavos Dar ir dabar KTU stiklapūčio dirbtuvėse naudojama žaliava, t. y. stikliniai vamzdžiai, pirkti dar „anais laikais“. A. Nakas prisimena: „Šią žaliavą atsivežėme apie 1985 metus. Sužinojome, kad 75 km už Kazanės yra fabrikas, kuriame gaminamas europietiško tipo laboratorinis atsparus stiklas. Tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo 27 stiklo fabrikai, ir jų produkcija skyrėsi, t. y. skyrėsi stiklo šiluminio plėtimosi koeficientas. Reikia atminti, kad skirtingų gamintojų stiklo negalima suvirinti. Vėsdamas jis tiesiog sutrūksta. O prie Kazanės buvo gaminamas mums tinkantis stiklas, europietiškas, taigi atsigabenome du vagonus.“

plonesni. Kaip tai paaiškinti? Paprašytas papasakoti apie keisčiausius dirbinius, A. Nakas prisiminė kardiochirurgo prof. Jurgio Brėdikio apsilankymą. Pastarasis jau buvo pradėjęs daryti širdies operacijas. „Atėjo ir paprašė pagaminti stiklinę širdį. Sutikau. Dirbome kartu ir rezultatas buvo tikrai neblogas“, – prisiminė A. Nakas. Dabar jo gamintinų daiktų sąrašo pirmoje vietoje yra... stiklinė kėdė. „Ne tik pasižiūrėti, bet ir pasinaudoti“, – juokėsi meistras.

Dalytųsi žiniomis „Iš fakulteto valdžios ne kartą girdėjau raginimų ieškoti pamainos, ir jie yra teisūs, tačiau tą pamainą ne taip paprasta rasti, – sakė A. Nakas. – Pavyzdžiui, pasikviečiau puikų stiklo pūtėją iš užsidariusios Kauno stiklo studijos. Pabandė, tarsi pavyko, bet vis tiek nuolat kalba apie savo

Privalai saugoti sveikatą Daugeliui sunku patikėti, bet šis darbas yra pavojingas sveikatai. Kodėl? Visų pirma, kaip sako meistras, nuolat kvėpuoji dujų degimo produktais. Bet ne tai pavojingiausia. Pavojingiausia remontuoti senus indus. Universitetas dalyvauja įvairiausiuose projektuose, čia sintetinamos nuodingos medžiagos. „Kai kurių darbų dėl pavojaus darbuotojų sveikatai nenori atlikinėti užsienio įstaigos, tačiau jų mielai imasi mūsiškės. Kad ir kaip stengtumeisi, įrangos visiškai neišplausi, medžiagos būna įsiskverbusios į stiklą. Pakaitinus stiklą jos garuoja ir taip kenkia indų defektus naikinantiems meistrams. Pjaustant stiklą išsiskiria silicio oksidas ir čia

Keletas faktų iš stiklo istorijos Lietuvoje ● Vilniaus priemiestyje XVI a. viduryje pradėjo veikti pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiklo dirbtuvė, kurioje Vilniaus stikliai ėmėsi gaminti ir dailiuosius stiklo dirbinius. ��� 1646 m. Vilniaus stiklo meistrų prašyta, kad jie padėtų paleisti prie Maskvos pirmąją Rusijoje stiklo manufaktūrą. ● Pagrindiniai to meto stiklo manufaktūrų darbo įrankiai buvo pūtimo vamzdelis, prie šlaunies rišama medinė lenta – balnas, lipkotis, formos, žirklės ir kt. ● Manufaktūrose gamintos taurės, taurelės, vazos, ropinės, smėlio laikrodžiai, kertuoti ir kitokie indai, puošnūs buteliai, flakonai, lempų stiklai, langų stiklas, veidrodžiai ir daug kitų dirbinių. Pagal: K. Strazdas, „Pratarmė lietuviškam vertimui“ // Jurijus Sergejevas, Dailiųjų stiklo dirbinių gamyba, Vilnius: Mokslas, 1992.

Stikliniai įrenginiai, kuriuos dažniausiai ir tenka remontuoti Kaip sakė meistras, skirtingų gamintojų stiklą palyginti nesunku. Pavyzdžiui, su rusišku stiklu dirbi kaip su skarda, o su gautuoju iš Vakarų Europos dirbti beveik nereikia – jis lankstosi pats. Anot A. Nako, tereikia tik truputį padėti. Ilgametė stiklo meistro patirtis sako, kad stiklas, kaip ir sumaniosios plėvelės, turi savąją atmintį, tik mokslas to dar nėra atskleidęs. Pavyzdžiui, įkaitinus stiklą ir pradėjus tampyti tam tikro skersmens kapiliarus, tas pats skersmuo tampant išlieka ir toliau, nors ir stengtumeisi, kad tie kapiliarai būtų

lėkštes, apie stovėjimą prie stiklo krosnies. Traukia kiti dalykai.“ Anot A.Nako, čia ne tik noro ir gebėjimo klausimas, bet ir elementarus finansinis klausimas. Iš kokių lėšų reiktų išlaikyti tokį mokinį? Kiek jam mokėti, kad nepabėgtų? Užsienio technologiniai universitetai turi savo stiklapūčius, reikia tikėtis, neliks be jo ir KTU. Laiko paruošti pamanai dar yra, kaip yra ir progų aplankyti kolegų susibūrimus – Amerikos mokslinės stiklapūčių draugijos simpoziumus. Ričardo ŠAKNIO nuotr.


M E S J A I S DIDŽIUOJAMĖS

2011 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 13 (2188)

5

Kultūra ir laisvalaikis Universitete Universitete gyvuoja nenutrūkstamos tradicijos, yra puikios galimybės plėsti akiratį ir realizuoti savo gebėjimus bei talentus. Gausybė studentų meno ir sporto kolektyvų laukia naujų narių. Gal Tu jau rezgi mintis, kad galėtum būti su tais, kurie suspėja ir paskaitas išklausyti, ir pasaulio pamatyti, ir daug naujų draugų sutikti, o su jais įvairių nuotykių patirti? Tikriausiai norėtum būti tarp jų? Jei taip, tavęs laukia: tautinio meno ansamblis „Nemunas“, akademinis choras „Jaunystė“, mišrusis choras „Absolventas“, folkloro ansamblis „Goštauta“, šokių klubas „Viesulas“, KTU diksilendas „Old Cellar Dixi Band“, džiazo orkestras „Old Cellar Big Band“, KTU-FOTO studija, KTU dizaino studija, KTU teatras „Studija 44“, KTU pučiamųjų instrumentų orkestras, šiuolaikinio šokio grupė „MoDance“, kamerinė vokalinė grupė „StudArt“. Kolektyvams vadovauja profesionalai, kurie padeda studentams rasti dvasinio ir kultūrinio gyvenimo kelią.

KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ – didžiausias studentiškas meno kolektyvas Lietuvoje. Ansamblis sieja keturių žanrų grupes (chorą, šokėjus, liaudiškos muzikos kapelą ir liaudies instrumentų orkestrą). „Nemuno“ programoje atsispindi visų šalies regionų muzika, dainos ir šokiai. Nauji nariai priimami antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, 101 kab.). Daugiau informacijos rasite internete www.ktu.lt/nemunas.

KTU akademinis choras „Jaunystė“ – vienas seniausių ir ilgiausią istoriją turinčių studentiškų chorų Lietuvoje, pavasį šventęs 85 metų jubiliejų. Nuolat dalyvaujantys įvairiuose konkursuose, festivaliuose, koncertuose, TV projektuose choro nariai laukia Jūsų pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, 509 kab.). Daugiau informacijos rasite www.jaunyste.ktu.lt.

KTU mišrus choras „Absolventas“ buria Universiteto studentus, absolventus ir dėstytojus. Choro repertuare – lietuvių liaudies, Lietuvos ir užsienio autorių dainos. Jūsų laukia pirmadieniais ir ketvirtadieniais 17 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, 512 kab.).

Folkloro ansamblis „Goštauta“ – tai būrys entuziastingų ir energingų studentų, besidominčių lietuvių folkloru: tautosaka, papročiais, liaudies šokiais ir muzika. Jūsų laukia kiekvieną rugsėjo pirmadienį ir ketvirtadienį 19 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, 508 kab.). Daugiau informacijos rasite www.gostauta.lt.

Dizaino studija buria studentus, besidominčius dizaino istorija ir tendencijomis, kompiuterinės grafikos ir animacijos galimybėmis, siekiančius iš arčiau pažinti profesionalaus grafinio dizaino projektavimo procesą nuo idėjos, eskizo iki projekto įgyvendinimo. Nauji nariai antradieniais laukiami KTU 03 bendrabutyje (Studentų g. 69, 101 kab.). Daugiau informacijos rasite http://ktuds.wordpress.com/.

Judėjimas – gyvybės pagrindas. KTU šokių klubas „Viesulas“ vienija studentus, dar tik pradedančius dėlioti šokio žingsnelius, ir jau šokio sūkuryje praleidusius ne vienerius metus. Įsitraukite į gausų šokėjų būrį kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. Elektronikos rūmų salėje (Studentų g. 50). Daugiau informacijos rasite internete http://dc-viesulas.ktu.lt/.

KTU-FOTO studijos nariai nuotraukose perteikia savo jausmus, nuotaikas, emocijas, kasdienį žmonių gyvenimą, gamtos išdaigas ir, be abejo, studentų gyvenimo akimirkas. Antradieniais 19 val. ateikite į KTU-FOTO studiją KTU 03 bendrabutyje (Studentų g. 69, 118 kab.). Daugiau informacijos rasite http://www.fotostudija.ktu.lt.

Krepšinio komandos palaikymo ir orkestro šokėjų grupės „MoDance“ laukia merginų, turinčių šokio patirties, nebijančių scenos ir norinčių būti dėmesio centre. Ateikite pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.30 val. į KTU III rūmus (Laisvės al. 13, 504 kab.). Daugiau informacijos rasite http://www.kultura.ktu.lt/modance/.

Linksmiausias muzikantų kolektyvas KTU bigbendas „Old Cellar Big Band“ laukia visų, norinčiųjų papildyti nepakartojamą gitaristų, būgnininkų, klavišininkų ir pūtikų kompaniją. Repeticijos vyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, 503 kab.).

KTU pučiamųjų instrumentų orkestras – kupinas idėjų ir ryžto, nebijantis naujovių ir eksperimentų kolektyvas, pelnęs Lietuvos ir užsienio klausytojų simpatijas, grojantis tradicinius ir šiuolaikinius kūrinius. Grojantieji laukiami antradieniais 19 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, 503 kab.).

Vokalinė grupė „StudArt“ – jauniausias Universiteto kolektyvas – vienija akapelinio ir instrumentinio džiazo dainavimo mėgėjus. Jei norite dainuoti, išbandyti savo balso galimybes, prisidėkite prie džiazo choro KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, 506 kab.). Išsamesnė informacija telefonu (8 37) 30 00 82.

Jaunatviška energija trykšta ir iš visos širdies atlieka diksilendo muziką, kuri kelia nepakartojamą nuotaiką KTU diksilendas „Old Cellar Dixi Band“. Jūsų laukia kiekvieną trečiadienį nuo 19 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, 503 kab.).

KTU teatras „Studija 44“ Jums suteiks unikalią galimybę tapti linksmos kompanijos dalimi. Tai seniausias universitetinis teatras Lietuvoje. Esate laukiami kiekvieną pirmadienį nuo 19 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13, 011 kab.). Daugiau informacijos rasite http://www.facebook.com/studija44 Visą informaciją apie kolektyvų renginius galite gauti KTU Kultūros skyriuje, tel. 300082, el. paštu kultura@ktu.lt. KTU Kultūros skyriaus inf. Kultūros skyriaus archyvo nuotr.


6

S T U D E N T Ų E RD V Ė

2011 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 13 (2188)

Ar lengva būti pirmakursiu Atkelta iš 1 p.

ja su pragyvenimo biudžeto formavimo klausimu? 6.Kokių nepatogumų Kaune ir Universitete patiria atvykusieji iš kitų miestų ir miestelių?

ku spėti rinkti informaciją ir ją įsisąmoninti. 3.Rasti draugų nesunku, tik reikia įdėti pastangų. Visada trukdo uždarumas. 4. Aš esu kaunietė, tai neturėjau jokių sunkumų.

Jono KLĖMANO nuotr.

Augustė: „1.Pirmiausiai apninka nežinomybė. 2.Iš pradžių sunku priprasti prie paskaitų ilgio, didelės auditorijos. 3. Jeigu nori, draugų rasti nesunku. Manau, žmonės, kurie neieško draugų, tie ir neranda, nereikia laukti, kol draugai tave suras. 4.Galvojant apie būstą, kamuoja finansiniai klausimai. 5.Pragyventi iš pradžių dažniausiai padeda tėvai, sunku suderinti darbą su studijomis. 6.Atvykusiam iš kitur žmogui sunku priprasti prie didesnio miesto, bet laikui bėgant problemų nelieka. Pirmakursiams linkiu įsigilinti į save, susikoncentruoti į tai, ko nori iš universiteto, ir patys stengtis kuo daugiau gauti, o ne laukti, kol dėstytojai už juos viską padarys.“ Ieva: „1.Pirmiausiai susiduriame su nežinia, kas bus. 2.Prasidėjus paskaitoms sun-

5.Pirmakursiai dar tikisi gauti lėšų iš tėvų. Pirmakursiams linkiu per daug nesijaudinti, visi ištvėrė, ir jie ištvers.“ Žilvinas: 1.Aš pirmiausiai susidūriau su problema, kur gyventi. 2.Paskaitose patyriau nuobodulį, nuovargį, alkį, sunkų mokymąsi. 3.Draugų rasti nesunku, jeigu nori – randi. Neranda mažai bendraujantys, uždari, nemėgstantys kompanijų žmonės. 4.Galvojant apie gyvenamąją vietą, pirmiausiai svarbu kaina, atstumas, „načnykai“ (vieta, kur galima nusipirkti alkoholio – red. past.). 5.Indėlį į studento biudžetą įneša darbas, tėvai, giminės, stipendija. 6. Iš kitur atvykę pirmakursiai patiria problemų, kol geriau pažįsta miestą, randa draugų. Iš pradžių sunku rasti, kur kas yra mieste. Pirmakursiams palinkėčiau sveikatos, ištvermės, skanaus alaus, atkreipt dėmesį į tai, ko rei-

kalauja per paskaitas, ir kur geriausios akcijos alui.“

Visiems pirmakursiams palinkėčiau būti savimi. “

Greta: „1.Pirmiausiai susiduriame su dokumentų tvarkymu. 2.Prasidėjus studijoms sunku ištverti paskaitą (kadangi ji vyksta ilgiau negu pamoka mokykloje), nelengva auditorijų paieška, sunku priprasti prie savarankiškumo. 3. Pakankamai lengva rasti draugų. Tiesiog nereikia būti užsislėpusiems, užtenka būti draugiškiems. 6.Atvykusiems į Kauną iš kitur reikia laiko pažinti apylinkes.“

Naujas pasaulis ir džiugina, ir neramina

Ugnė: 1.Jeigu studentas gyvena kitame mieste, sunkumai gali iškilti važiuojant į universitetą, esantį kitame mieste, pildyti paraišką. T.y. universiteto ieškojimas ir pan. 2.Prasidėjus paskaitoms didelių problemų, manau, nėra. Gal studentai susiduria su nerimu ir jauduliu, kaip jiems seksis mokytis, bendrauti su kursiokais. 3.Manau, rasti gerų draugų įmanoma. Tačiau daug priklauso ir nuo aplinkos, ne tik nuo žmogaus asmeninių savybių. Jeigu aplinka draugiška, žmonės bendrauja, tai ir studentas jausis laisvai, galės atsiskleisti ir taip su kažkuo susibendrauti. 4.Studentai tikisi gauti gyvenamąją vietą šalia savo universiteto, šalia miesto centro, kad būtų patogu pasiekti universitetą, namus. 5.Studijuoju tame pačiame mieste, kur ir gyvenu, tad asmeninės patirties dėl pragyvenimo neturiu. Manau, studentai tikisi lėšų pragyvenimui iš tėvų, giminaičių. Jei studentas gyvena sudėtingesnėmis sąlygomis, ima paskolas iš bankų, skolinasi pinigų ir pan. 6.Galbūt studentai iš kitų miestelių, miestų jaučiasi šiek tiek susikaustę, nepažįstantys miesto, naujos gyvenamosios aplinkos ar naujų žmonių. Bet, manau, viskas išsisprendžia praėjus kažkuriam laikui.

KTU Karjeros centro psichologė Sigita Novikovienė apibendrina, kaip pirmakursiai įsilieja į naują aplinką ir kaip jiems tai padaryti padėti. „Atėję į universitetą jauni žmonės susiduria su nauja sistema, nauja tvarka. Taigi nežinia sukelia įtampą. Universitete jau ne kaip mokykloje. Nebėra klasės auklėtojų, į kuriuos bet kurią minutę galima kreiptis. Studentai jau tampa daug savarankiškesni, už savo sprendimus ir savo veiksmus turi prisiimti atsakomybę patys. Be to, universitete studentai sutinka daug naujų žmonių, su kuriais mokysis, kurie dėstys, užmezga daug naujų ryšių. Atvykusiųjų iš kitų miestų pirmakursių adaptacija trunka ilgiau negu vietinių studentų. Kai bendrauju su studentais, jie teigia, kad pirmus metus nepajėgė įsitraukti į kokias nors studentiškas organizacijas ar veiklas, nes beveik visus metus stengėsi sužinoti ir perprasti, kas kur yra. Taigi pirmiausia įstojusiesiems reikia pažinti ir miestą, kur kas yra, kaip kur nuvažiuoti. Viskas yra nauja, įdomu arba baisu. Buities dalykai kai kuriems

taip pat tampa naujove: juk studentai patys turi susiorganizuoti valgį, turi patys valdyti savo finansus ir kita. Beje, kaip jie patys mini, jauni žmonės pajaučia LAISVĘ, ištrūksta iš tėvų kontrolės. Ir kartais ta laisvė gali pakišti koją: tiesiog po pirmo semestro lieka skolų ir pan. Pirmame kurse studentai išgyvena tris adaptacijas: psichologinę, socialinę ir akademinę. Socialiai adaptuotis jiems galėtų padėti ir tikrai padeda vyresni studentai (be to, KTU kiekvienai grupei priskiriamas studentas kuratorius), kurie jau gerai žino universiteto tvarką, taisykles. Akademinė adaptacija sklandžiau vyktų padedant dėstytojams. Jie turi suprasti, kad atėjus iš mokyklos į visai kitą sistemą nelengva. Todėl turėtų paaiškinti, kada kas kur vyks, kada ir kiek bus atsiskaitymų, ką studentai turės padaryti iki egzamino, kaip vyks egzaminai ir pan. Jeigu pirmakursiai turės daug aiškios informacijos, jiems nekils įtampa dėl nežinojimo. Aš jauniems žmonėms patarčiau niekada nebijoti klausti, jeigu kas neaišku, ieškoti pagalbos. Kuo viskas bus aiškiau, tuo daugiau laiko liks pramogoms, bendravimui su draugais ir, žinoma, mokslams. Sėkmės naujame potyrių kelyje.“

Jono KLĖMANO nuotr.

Finansiniai patarimai ”fuksams“ Nors pinigų trūkumas yra dažnas studento palydovas, tačiau išradingumas ir keli Asmeninio finansų instituto patarimai pirmakursiams padės, kad balkone sustatyti tušti alaus buteliai netaptų vieninteliu jūsų studijų metais sukauptu indėliu.

Svarbiausia – finansinė disciplina 70-90 proc. studentų mokosi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, vadinasi, nemažai daliai tenka keisti gyvenamąją vietą. Bene pigiausias būdas gyventi studentui – bendrabutis. Čia ne tik nuolat būsite apsuptas kitų studentų, bet ir pajusite finansinę naudą: už visas komunalines paslaugas mokamas fiksuotas mokestis. Jei planuojate nuomotis būstą su bendramokslių ar draugų kompanija, pasidomėkite ne tik nuomos kainomis, bet ir komunaliniais mokesčiais, nes, pavyzdžiui, žiemą šildymo kainos gali būti labai skirtingos. Nemažai išlaidų teks patirti dar prieš prasidedant mokslo metams, pavyzdžiui, paliekant užstatą už būstą/bendrabutį, mokant už keliones į studijų miestą, už reika-

lingus daiktus naujoje gyvenamojoje vietoje ir kt. Apsidairykite ir sutarkite su būsimais kambariokais, kokių daiktų reikės – nes bute ar bendrabučio kambaryje lovų reikės visiems, o štai du plaukų džiovintuvai ar trys elektriniai virduliai nėra būtini. Kaip ir bet kuriuose namuose, labai svarbu laikytis taisyklių. Sutarkite ne tik dėl namų ruošos tvarkaraščio, bet ir dėl bendrų pirkinių ar išlaidų pasidalinimo.

Studentai, kurių šeimos turi itin ribotas galimybes jiems padėti finansiškai, turi teisę į socialinę stipendiją. Taigi, susižinokite, kokias galimybes turėsite ir į kokias teises galėsite pretenduoti jūs. Mokesčiui už mokslą taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Tad tėvai, nuo savo darbo pajamų mokantys gyventojų pajamų mokestį, pervesdami pinigus už studijas (pirmąsias) įgyja teisę kitais metais pasinaudoti gyven-

Jono KLĖMANO nuotr.

Gyvenimas bendrabutyje turi nemažai privalumų: arti Universitetas, fiksuotas mokestis ir kt.

tojų pajamų mokesčių lengvata ir dalį sumokėtos sumos susigrąžinti. Nepražiopsokite šios galimybės ar apie ją priminkite tėvams pavasarį, prasidėjus pajamų deklaravimui. Išlaidų disciplina yra aktuali ypač tiems, kurie su mokslo metais aukštojoje mokykloje prisiima finansinius įsipareigojimus. Tačiau ir kitiems teks laikytis finansinės disciplinos atsiskaitant už būstą, komunalines, telekomunikacijų paslaugas ir pan. Pradelsti mokėjimai gresia ne tik priskaičiuotais delspinigiais, bet ir sugadinta kredito istorija, galinčia sutrukdyti ateityje pasiskolinti studijoms, automobiliui ar būstui. Jeigu su tokiais klausimas tvarkytis sunkiau, pasidarykite privalomų mokėjimų grafiką ir jį pakabinkite jums matomoje vietoje. Jei atvykai į svetimą miestą, kuriame galbūt nestudijuoja nė vienas tavo draugas, pirmiausiai sutaupysi susidraugavęs. Antrakursiai ir anksčiau su studentišku gyvenimu susipažinusieji mielai pasidalins savo patirtimi: kur pigiau atsišviesti knygą, kur skaniai pigiai ir daug pavalgyti, galų gale, kur buriasi studentai, kai kišenėse švilpia vėjai. Išgirdę literatūros sąrašą ar va-

dovėlių pavadinimus, neradę jų bibliotekoje ar gavę tik ribotam laikui, neskubėkite pirkti – peržvelkite skelbimų lentas ar pasiteiraukite kursą jau baigusiųjų, galbūt jie galės paskolinti, dovanoti ar bent jau perleisti gerokai pigiau. Išlaidas transportui gali sumažinti ir nuosavas automobilis, jei gyvenate toli arba nuolat važinėjate ne vienas. Miestuose, kur viešojo miesto transporto tinklas gana gerai sutvarkytas, o dieninių skyrių studentams taikomos nuolaidos, išlaidos automobilio degalams, remontui ir stovėjimui galima lengvai paversti kitu studentiško gyvenimo gėriu. Be to, dviratis yra labai sveika ir taupi transporto priemonė. Jei studijų forma sudarys galimybes dirbti ir netrukus pradėję studijuoti pradėsite gauti ir darbo užmokestį, sulig pirmuoju atsidėkite, kad ir labai menką sumą, kaupimui. Nes svarbiausia suformuoti patį kaupimo įprotį, o kai finansinės galimybės išaugs, išaugs ir atidedamos sumos bei santaupų grąža. Neužmirškite, kad esate studentas, tad stenkitės gyventi kaip studentas, nes priešingu atveju, taip teks gyventi ir baigus studijas.


S P O RTAS IR KULTŪRA

2011 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 13 (2188)

7

Lietuvos čempionato prizininkai

Kurkime savo erdvę KarTU

Liepos 25–26 d. S.Dariaus ir S.Girėno stadione (Kaune) vyko Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, kuriame susirinko visi pajėgiausi šalies ir net Baltijos šalių lengvaatlečiai. Mūsų Universiteto Ekonomikos ir va-

Studentų miestelio 50-mečio proga tęsiamas idėjų konkursas „Kurkime savo erdvę KarTU“. Jame kviečiami dalyvauti visų KTU fakultetų studentai. Užduotis: sukurti poilsio ir bendravimo zoną su išskirtiniais suoliukais ir kitais reikalingais elementais ir priderinti prie parinktų erdvių (šalia Dizaino ir technologijų fakulteto bei tarp Elektronikos rūmų ir Informacinių technologijų plėtros instituto). Objektas skirtas pagyvinti ir suteikti išskirtinumo KTU Studentų miesteliui (ne vienam kuriam nors fakultetui ar rūmams).

dybos fakulteto studentė Agnė Orlauskaitė iškovojo net tris medalius: 400 m distancijoje (53,92 sek.) ir 4x100 m estafetiniame bėgime kartu su S.Pesackaite, S.Tamošaityte ir L.Grinčikaite (44,81 sek.) Agnė iškovojo auk-

so medalius, o 200 m distancijoje (24,13 sek.) – sidabrą. Humanitarinių mokslų fakulteto studentas Vytautas Ugianskis, rutulį nustūmęs 15,54 m, buvo apdovanotas bronzos medaliu.

Sėkmė Universiadoje Šendžene (Kinojoje) vykusiose 26-osiose pasaulio studentų vasaros žaidynėse (universiadoje) kartu su pajėgiausiais šalies sportininkais startavo ir mūsų Universiteto studentai: lengvaatletė Agnė Orlauskaitė (Ekonomikos ir vadybos f.), badmintonininkas Kęstutis Navickas (Ekonomikos ir vadybos f.), krepšininkai Edgaras Stanionis (Ekonomikos ir vadybos f.), Matas Sapiega (Ekonomikos ir vadybos f.) ir Gediminas Orelik (Socialinių mokslų f.). A.Orlauskaitė 400 m atrankos bėgime finišavo ketvirta (54.46) ir pateko į pusfinalį, tačiau pusfinaliniame bėgime liko šešta (54.51) ir prarado teisę tęsti kovą dėl medalių. Bendroje įskaitoje ji užėmė 17 vietą. Badmintonininkas K.Navickas, kuris pasaulio reitinge užima 40-ąją vietą, vaikinų vienetų varžybose šešioliktfinalyje 21:14, 21:12 nugalėjo

Kūno kultūros ir sporto centro archyvo nuotr.

KTU krepšinio komandos ir Lietuvos studentų krepšinio rinktinės treneris Vitoldas Masalskis atvedė auklėtinius iki mažojo finalo, kuriame jie iškovojo bronzos medalius

Honkongo atstovą Čeng Kinmaną (Cheng Kinman), aštuntfinalyje 15:21, 21:10, 21:19 įveikė 264ąją pasaulio raketę Indonezijos badmintonininką Senatriją Agusą Setiją Putrą (Senatria Agus Setia Putra), o ketvirtfinalyje 15:21, 10:21 pralaimėjo Tailando atstovui Supanjui Avihingsanonui (Suppanyu Avihingsanon) ir nepateko į pusfinalį. Sėkmė lydėjo mūsų krepšininkus. Mažajame finale po atkaklios kovos rezultatu 76:74 (14:19, 10:16, 24:11, 28:28) Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerių Vitoldo Masalskio ir Rimvydo Samulėno, įveikė Rusijos krepšininkus ir iškovojo bronzos medalius. „Jaučiamės taip, lyg laimėjome ne mūšį, bet karą“, – iškart po rungtynių sakė Lietuvos rinktinės strategas, KTU krepšinio rinktinės treneris Vitoldas Masalskis.

Darbų pridavimo galutinis terminas: 2011-09-20. Darbų pristatymo vieta: KTU Viešųjų ryšių skyrius (K.Donelaičio g. 73, 109 kab.), vrs@ktu.lt Darbai pateikiami taip: • Eskizas (laisva forma). • Trumpas idėjos aprašymas. Konkurso laimėtojų laukia vertingi piniginiai prizai. Daugiau informacijos rasite www.ktu.lt Organizatoriai

Jono KLĖMANO nuotr.

Parengė Kūno kultūros ir sporto centro administratorė Aušra Baužytė

Mokslo festivalis ”Erdvėlaivis žemė“

Jono KLĖMANO nuotr.

Mokslo festivalyje vaikai sužino daug įdomių dalykų Rugsėjo 8 d. šalyje prasidės aštuntasis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kuris visiems, besidomintiems mokslo naujovėmis, pateiks daugiau kaip 160 nemokamų renginių. Šiais metais festivalio renginiai vyks net penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Rugsėjo 10 d. „Erdvėlaivis Žemė“ nusileis į mūsų Universitetą. KTU mokslininkai parengė net keliasdešimt įdomių chemijos ir maisto pramonės, statybos ir architektūros, informatikos ir fizikos, elektronikos ir dizaino sričių demonstracijų ir eksperimentų. Visi pristatymai vyks Studentų miestelyje esančiuose rūmuose.

LAISVALAIKIS Festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ nenuobodu bus ir vaikams, ir suaugusiesiems. Bus galima išmatuoti savo energetinę būseną – aurą; pasinaudoti virtualiais dizainerio įrankiais ir sukurti savo stilių; sukonstruoti mini povandeninį laivą; įsitikinti, kad vandens laše telpa visas zoologijos sodas, ir pamatyti, kaip mokslininkai apsaugo futbolininkų kojas. Norintieji galės mokytis investuoti geriau negu W. Buffettas ir koduoti slaptą informaciją kaip J. Bondas, skaičiuoti branduolinius virsmus organizme, paįvairinti gyvenimą praturtintomis realybėmis, bendrauti su protingu šaldytuvu ir išbandyti ultragarso instrumentą, kuriuo galima įvertinti kraujagyslių užkalkėjimo lygį. Visi renginiai nemokami, tačiau į kai kuriuos renginius prašoma registruotis telefonu 8 644 84 345 arba el. paštu mokslofestivalis@gmail.com. Daugiau informacijos ir renginio programą rasite www.mokslofestivalis.eu „S. a.“ inf.

Pirmakursiai – į ”Kankles“! KTU Studentų atstovybė (SA) rugsėjo 1 d. 20 val. kviečia Universiteto studentus, ypač pirmakursius, studentavimo pradžią švęsti „Kanklėse“ (Laisvės al. 36). Dviejų aukštų erdvėje vyks įvairūs žaidimai, bus dalijami šaunūs prizai, koncertuos Viktoras Diawara ir Neringa Nekrašiūtė su nauja programa. Krepšinio aistruoliai galės stebėti Europos

vyrų krepšinio čempionato varžybų, kuriose susitiks Lietuvos ir Lenkijos rinktinės, transliaciją. Į Rugsėjo 1-osios šventę kiekvienais metais susirenka per tūkstantį pirmakursių, nes tai pirma didžiausia šventė, leidžianti pajusti tikrą studentišką dvasią. „Šiais metais taip pat visa šventė yra skirta pirmakursiams, kadangi tai jų pirma diena Universitete, pirmi pabendravimai su būsimais

grupės ir kurso draugais. Tai diena, kurios jau kelerius metus dar sėdėdamas mokyklos suole laukęs žmogus pagaliau gali ištarti, kad jis yra studentas, todėl jam švęsti yra tiesiog būtina“, – teigė vienas iš renginio organizatorių Ignas Gaižauskas. Pirmakursiams įėjimas nemokamas, kitiems KTU studentams – 10 Lt. SA inf.

Kauno šlaistūnas rekomenduoja Rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 29 d. – projektas „Einam Kaunas 2011“. Kiekvieną trečiadienį Muzikinio teatro sodelyje vyks renginys „Šokam lindihopą“, ketvirtadieniais skambės klasika, dainuojamoji poezija, džiazas, klubinė muzika, šokiai, stalo žaidimai ir kt., penktadieniais – „Dūdos Laivės alėjoje“. Renginiai nemokami. Rugpjūčio 31 d. 19 val. „Daugirdo“ amfiteatre vyks „Krepšinio fiestos“ atidarymas. Susirinkusiuosius džiugins Kauno Bigbendo, motorizuotų parasparnių sporto klubo „Penktasis vandenynas“ pasirodymai, sporto rungtys, loterija ir tiesioginė krepšinio varžybų transliacija – „Lietuva–Didžioji Britanija“. Rugsėjo 3 d. 20–6 val. Kauno miesto erdvėse (Laisvės al. ir senamiestyje) vyks renginys „Kauno naktys: kultūra ir aš“. Daugiau informacijos apie renginius Kaune ieškokite šiais adresais: kaunas.lt (Švietimas ir kultūra → Kultūros renginiai), kamane.lt, kaunozinios.lt, kaunoaleja.lt, Facebook tinkle „Kas vyksta Kaune?“ ir kitur.

G I NS DISERTACIJĄ ● 2011 m. rugsėjo 5 d. 10 val. KTU Disertacijų gynimo salėje (K. Donelaičio g. 73, 403 aud.) bus ginama Irinos Matijošaitienės daktaro disertacija tema „Automobilių kelių hedonomiško kraštovaizdžio formavimo principai“ (technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka). Mokslinis vadovas – doc. dr. Kęstutis Zaleckis (KTU, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka). Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Jurgis Kazimieras Staniškis (KTU, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka); nariai: prof. dr. Gintaras Denafas (KTU, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka), prof. dr. Aloyzas Girgždys (VGTU, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka), doc. dr. Gintaras Stauskis (VGTU, humanitariniai mokslai, menotyra), dr. Egidijus Urbonavičius (LEI, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka). Oficialieji oponentai: prof. dr. Marija Burinskienė (VGTU, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka), prof. dr. Žaneta Stasiškienė (KTU, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija ir kraštotvarka). Su disertacija galima susipažinti KTU (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir LEI (Breslaujos g. 3, Kaunas) bibliotekose.


8

FO T O A I D A I

2011 m. rugpjūčio 31 d., Nr. 13 (2188)

KTU darbuotojų kelionių vasara Dalia Adomaitienė Daugelis Universitete dirbančių žmonių, neabejingų kelionėms, pažįsta arba yra girdėję apie Informatikos fakulteto docentą Juozą Adomavičių. Jis pats, „susirgęs“ kelionių liga, užkrėtė ir Informatikos fakulteto bendra-

ir nakvojame. Iš čia jau netoli buvo ir Hollyheadas, iš kurio keltu plaukėme į Dubliną. Dubliną apžiūrinėjome dvi dienas. Nors visi buvome daug girdėję pasakojimų apie Airiją, tačiau jos nepakartojamas gamtos grožis, išlikę XI –XII a. vienuolynų griuvėsiai, pilys, turtinga istorija, žmonių kova už

įspūdį. Iš Dublino vykome į Airijos pietvakarinėje dalyje esantį Killarnėjaus nacionalinį parką, garsėjantį nuos-

Poilsis Kembridže

Velsas, Conwy miestelio apsauginė siena darbius. Su grupe bendraminčių pirmą kartą į užsienį Juozas išvyko 1995 m. Tai buvo 7 dienų kelionę po Austriją. Toliau laukė kelionės į Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Graikiją, Norvegiją, Maroką (21 d.), Egiptą, Portugaliją, Angliją, Turkiją, Tunisą, taip pat po Lietuvą. Šią vasarą (liepą) grupė Ekonomikos ir vadybos, Elektros ir valdymo inžinerijos, Fundamentaliųjų mokslų, Mechanikos ir mechatronikos fakultetų, Centrinių rūmų ir Informacinių technologijų plėtros instituto darbuotojų išvyko į 16 d. Juozo Adomavičiaus suorganizuotą kelionę po Airiją. Visą pirmą dieną, susirinkę nuo pat ankstaus ryto, riedėjome per Lenkiją. Nakvynės sustojome Vokietijoje, prie Berlyno. Kitą dieną keliavome per Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją. Kelias valandas skyrėme apžiūrėti antrą pagal dydį Belgijos miestą Antverpeną. Vėliau Europos tuneliu vykome į Angliją, kur aplankėme Kembridžą, toliau – į Velsą, link Landudno kurorto, kur

tabiais vaizdais, ežerais ir kriokliais. Čia apžiūrėjome ir pusiau sugriuvusias pilis

ar vienuolynus, grožėjomės sodais, žydinčiais ištisus metus. Taip pat lankėmės vakarinėje Airijos dalyje, apvažiavome įspūdingą Dingle pusiasalį, vykome į Burre-

Vakarinė Airijos pakrantė

no („burren“ išvertus reiškia „dideli akmenys“) uolų parką, vadinamą „Mėnulio slėniu“. Reginys tikrai buvo stulbinamas. Įspūdingų vaizdų pamatėme vakarinėje pakrantėje. Sužavėjo Mohero uolos Claro grafystėje, apstulbino „Milžinų takas“ ir vargonais vadinamos uolos Antrimo grafystėje Šiaurės Airijoje. Apvažiavome jos pakrantę nuo Belfasto iki Giants Causeway, kuri savo vaizdingumu yra penkta pasaulyje. Pusantros dienos praleidome Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste. Tai jūrų uostas, yra du universitetai, botanikos sodas, pilis, rotušė. Belfasto laivų statykloje 1912 m. buvo pastatytas garsusis „Titanikas“. Dar spėjome Šiaurės Airijoje aplankyti Newgrange – kapavietę, žymią archeologinę vietą, senesnę už Egipto piramides. Baigdami kelionę sėdome į keltą Dubline ir vėl tęsėme pažintį po Šiaurės Velsą, grožėjomės Snowdonia regiono kalnais, aplankėme Conwy ir Caernafon miestelius. Nepastebimai prabėgo dvi savaitės. Grįžome pailsėję dvasiškai, radę naujų draugų, pabendravę su senaisiais bendražygiais. Asmeninio archyvo nuotr.

savo laisvę, tautos išlikimą, kalbą, kai kuriais aspektais panaši į Lietuvos istoriją, padarė neišdildomą

Skulptūrų ansamblis Dubline „Badas“, didžiojo bado, kilusio XIX a. viduryje Airijoje, aukoms pagerbti

„Milžinų takas“ – natūraliai vandenyno suformuoti akmenys

REDAKCIJOS ADRESAS: 109 kab., K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas; tel./faks. 30 00 77. Atsisk. sąskaita Nr. 142101 SEB Bankas Kauno filialas. Banko kodas 260101766. Steigimo liudijimo Nr. 343. Laikraštis platinamas nemokamai. Tiražas 1500 egz. Paskutinis numeris ir archyvas internete http://www.ktu.lt/lt/periodika Spausdino UAB „Didmena“. Adresas: Pramonės pr. 14A, 51188 Kaunas.

Vyr. redaktorė Inga DUBOVIJIENĖ, el. p. inga.dubovijiene@ktu.lt Redaktorius Giedrius ŽIDONIS, el. p. giedrius.zidonis@ktu.lt Redaktorė Miglė PLYTNINKAITĖ, el. p. miglė.plytninkaitė@ktu.lt Maketavo Aurelija DRUŽINIENĖ, el. p. aurelija.druziniene@ktu.lt Užs. Nr. 2124


KTU laikraštis „Studijų aidai“, 2011, Nr. 13