Issuu on Google+

Statyba

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS PASTATUOSE: 2014–2020 m. tikslai Didžiausią energijos taupymo potencialą Lietuvoje turi daugiabučiai namai ir viešosios paskirties pastatai. Skiriant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą daugiabučiams namams ir viešosios paskirties pastatams atnaujinti, modernizuojant jų energijos ir inžinerines sistemas, iki 2020 m. pabaigos siekiama sumažinti jų šiluminės energijos (kuro) sąnaudas ne mažiau kaip 20 %. Tai yra skaičiuojamąsias metines šiluminės energijos (kuro) sąnaudas sumažinti gyvenamuosiuose pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose iki 5,2 TWh, o visuomeninės paskirties pastatuose ir jų inžinerinėse sistemose – 2,5 TWh. Renovuojant ir modernizuojant pastatus, pirmenybė bus teikiama didžiausią vartojimo efektyvumo didinimo potencialą turintiems pastatams. Renovuoti pastatai privalės pasiekti ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę. Lietuvoje yra apie 35 tūkst. daugiabučių namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, juose gyvena 66 % Lietuvos gyventojų. 2005–2012 m. buvo atnaujinti (modernizuoti) 504 daugiabučiai namai, kuriuose sutaupyta vidutiniškai 40 % šiluminės energijos. Apie 80 % viešosios paskirties pastatų Lietuvoje taip pat neatitinka naujų statybos normų. Atnaujinant daugiabučius namus ir viešosios paskirties pastatus, modernizuojant jų energijos sistemas, galima sutaupyti iki 30 % dabar naudojamos energijos, todėl daugumą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių tikslinga nukreipti į būstų ir viešosios paskirties pastatų sektorius. Būtinybę didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose iliustruoja kasmet augančios valstybės išlaidos kompensacijoms už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį. Jos 2012 m. siekė 169,5 mln. litų. Sumažinti šilumos perdavimo nuostolius tinkluose, pirminės energijos poreikį ir šilumos

38


Statyba

kainą padėtų centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų modernizavimas. Nustatyta, kad šilumos nuostolius trasose Lietuvoje techniškai įmanoma sumažinti nuo dabar esamų 16,6 iki 12 %. Kita opi Lietuvos problema – neefektyvus biomasės naudojimas šilumos gamybai prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos neprijungtuose namų ūkiuose. Senų katilų pakeitimas naujais individualiais katilais leistų 40 % sumažinti šiuo metu sunaudojamo biokuro kiekį. Daugiabučių namų renovacija (modernizavimas) energinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis. Finansuojamos pastato energinį naudingumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės (šildymo ir karšto vandens sistemų, vėdinimo ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas, pastato fasado sienų šiltinimas, balkonų ar lodžijų įstiklinimas, taip pat laiptinių lauko durų ir patalpų langų keitimas mažiau šilumą praleidžiančiais, rūsio perdangos šiltinimas, liftų atnaujinimas, kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų sutvarkymas, įskaitant atsinaujinančių energijos šaltinių juose diegimą ir įrengimą). Viešosios infrastruktūros (pavyzdžiui, miestų apšvietimo) modernizavimas ir viešosios paskirties pastatų (įvairių socialinių grupių gyvenamosios paskirties pastatai, valstybės

Apie 80 % viešosios paskirties pastatų Lietuvoje neatitinka naujų statybos normų. Atnaujinant daugiabučius namus ir viešosios paskirties pastatus, modernizuojant jų energijos sistemas, galima sutaupyti iki 30 % dabar naudojamos energijos, todėl daugumą energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių tikslinga nukreipti į būstų ir viešosios paskirties pastatų sektorius. ir vietos savivaldos administracinės paskirties pastatai, transporto paskirties, kultūros paskirties, mokslo paskirties, gydymo paskirties, sporto paskirties, specialiosios paskirties pastatai) atnaujinimas (modernizavimas). Planuojama remti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastatų atnaujinimą, siekiant pagerinti pastatų energines savybes (įskaitant ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą energijos gamybai juose). Energijos gamybos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo namų ūkiuose didinimas. Remiamas neefektyviai biomasę naudojančių katilų namų ūkiuose, kurie nėra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, keitimas efektyvesnėmis technologijomis, šilumos gamybai naudojančiomis atsinaujinančius energijos išteklius. Centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų modernizacija ir plėtra. Remiamas šilumos tinklų keitimas šilumos perdavimo nuostoliams mažinti ir tinklų darbo patikimumui didinti. Siekiant daugiabučių namų ir viešosios paskirties pastatų energijos vartojimo efektyvumo tikslų, būtina užtikrinti pakankamą šių priemonių finansavimą. Atsižvelgiant į didelį investicijų poreikį (pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbams reikia skirti apie 5–8 mlrd. Lt), energijos vartojimo efektyvumo priemones daugiabučiuose namuose numatoma įgyvendinti naudojant finansų inžinerijos priemones. Energijos vartojimo efektyvumo priemones viešosios paskirties pastatuose, taip pat

39


Statyba

nasi ne patys gyventojai, o savivaldybių paskirti energinio efektyvumo didinimo programos administratoriai. Jie taip pat yra atsakingi ir prižiūri, kad renovacijos darbai būtų atliekami pagal nustatytus terminus ir kokybiškai. Įgyvendinus energinio efektyvumo didinimo programą, gyventojai gaus mažesnes sąskaitas už šildymą, sumažės ir perkamų gamtinių dujų poreikis. Pirmajam daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapui savivaldybių teritorijose atrinktas 851 daugiabutis namas (vidutiniškai po 16 kiekvienoje savivaldybėje), sudarytos bendradarbiavimo sutartys su 56 savivaldybėmis dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų

viešosios paskirties pastatų ir būsto atnaujinimo skatinimo ir priežiūros veiklas numatoma įgyvendinti teikiant subsidijas. 2014– 2020 m. finansiniu periodu numatyta daugiabučiams ir viešiesiems pastatams skirti 1,5 mlrd. litų, tačiau šiuo metu dar derinamas mechanizmas, kaip bus finansuojami projektai ir kokiomis proporcijomis bus paskirstyti daugiabučiams ir viešiesiems pastatams. Aplinkos ministerijos pasiūlytas naujas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo modelis, paremtas tuo, kad savivaldybės atrenka atnaujintinus namus ir parengia jų renovacijos investicinius projektus. Projekto įgyvendinimo finansavimu rūpi-

Programos įgyvendinimo rezultatai (remiantis 2013 12 02 duomenimis) Eil. Rodikliai Skaičius, Nr. vnt. 1. Suderinti investicijų projektai, iš jų: 1 252 2. Gyventojai susirinkimuose pritarė 811 projektų įgyvendinimui, iš jų: 3. Bankas pritarė dėl finansavimo 378 (namų skaičius), iš jų: 4. Pradėti statybos rangos darbų 246 konkursai (namų skaičius), iš jų: 5. Pradėti statybos rangos darbai 146 (namų skaičius)

40

Įgyvendinus energinio efektyvumo didinimo programą, gyventojai gaus mažesnes sąskaitas už šildymą, sumažės ir perkamų gamtinių dujų poreikis. planų parengimo ir savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programų parengimo bei jų įgyvendinimo, pasirašytos investicinių planų rengimo sutartys. 56 savivaldybės patvirtino programas ir paskyrė šių programų administratorius. 2013 m. (iki spalio 31 d.) suderinti 1 043 investicijų planai, iš jų 759 pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas. Paskelbtas antrasis renovacijos pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas etapas. Jame norą dalyvauti pareiškė 58 savivaldybės (1 682 daugiabučiai namai). 2013 m. spalio 30 d. su savivaldybėmis pasirašytos investicijų planų antrajam atnaujinimo (modernizavimo) etapui rengimo sutartys. Į modernizavimo procesą įsitraukusios visos savivaldybės. Visagino ir Ignalinos rajono savivaldybės modernizavimo programas pasitvirtino ankstesniais metais. Pagal šias programas Visagino ir Ignalinos rajono savivaldybės yra numačiusios atnaujinti (modernizuoti) visus jų teritorijoje esančius daugiausia šilumos energijos naudojančius daugiabučius namus. Per 2013 m. I–III ketvirčius užbaigti atnaujinti (modernizuoti) 22 daugiabučiai namai. Jų skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažintos 4,87 GWh per metus.  Parengta pagal Aplinkos apsaugos ministerijos informaciją


Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pastatuose