numerio tema
Savaime tankėjantis betonas praktikoje
mišinio kilimas konstrukcijoje yra iki 25 m, o betonuojamo segmento aukštis – iki 12 metrų. Tokiu būdu technologiškai ne tik patikimai užpildoma konstrukcija, bet ir iš betono mišinio pašalinamas kenksmingas oras, kuris paprastai papildomai uždaromas mišinio klojimo metu. Iš apačios į viršų pumpuojamam betono mišiniui tiekti siūloma naudoti vamzdyną, kurio
1991 metais visuomenei pristatytas dar vienas kabamasis Shin-kiba Ohashi tiltas. Iš savaime tankėjančio betono buvo suformuota pagrindinė tilto sija. Sąrašą galima tęsti: vidinių, laikomųjų tunelio po Alpių kalnais sienų betonavimas Šveicarijoje (1999 m., 73 000 m3), vandens gerinimo įrenginių rezervuarai (1999 m., 200 000 m3), povandeninė diafragminių sienų konstrukcija (2000 m., 11 200 m3), kabamasis tiltas Japonijoje (1994 m., 240 000 m3), radioaktyviųjų atliekų saugojimo konteineriai Norvegijoje (2001 m.), jūrinio uosto krantinių betonavimas Švedijoje (2001 m., 3200 m3) ir kt. Visus šiuos objektus sieja keli pagrindiniai veiksniai, lėmę tolesnę savaime tankėjančio betono sėkmę pasaulyje: trumpesnis betonavimo laikas, betono sutankėjimo užtikrinimas ypač tankiai armuotose konstrukcijose, kur tankinimas naudojant techniką yra sudėtingas ar pavojingas, garso ir vibracijos pašalinimas, mažesnis darbo jėgos poreikis.
rekomenduotinas skersmuo 80–200 mm, dažniausiai naudojami 100 ir 125 mm skersmens vamzdžiai. KTU mokslininkas pataria – betonuojant šiuo betono mišiniu įprastu būdu, t. y. iš viršaus į apačią, svarbu pilti betono mišinį iš ne didesnio nei 3 m aukščio, ilgesnes nei 15 m atkarpas betonuoti ciklais. Stengtis betonuoti ne
aukštesniais nei 400–500 mm sluoksniais, kitaip žymiai padidėja slėgis į klojinius. Pavyzdžiui, betonuojant 3 m aukščio sieną, klojinius slėgs apie 7 t jėga. Anot E. Ivanausko, betonuojant siauras ir ilgas konstrukcijas, būtina šio betono mišinį tiekti ne per vieną pildymo vietą, o per kelias, kurios nebūtų viena nuo kitos nutolusios daugiau nei 10–15 metrų.
Savaime tankėjančio betono nereikia išoriškai tankinti, prailginama klojinių eksploatavimo trukmė.
Ernesto Ivanausko nuotr.
Pirmojo savaime tankėjančio betono prototipo kūrimo darbai buvo atlikti 1988 m. Japonijoje. 1998-aisiais atidarytas Akashi-Kaikyo kabamasis tiltas Japonijoje, tuo metu turėjęs ilgiausią tarpatramį pasaulyje (~ 2 km). Betoninėms šio tilto linų inkaravimo konstrukcijoms buvo panaudotas savaime tankėjantis betonas. Šio betono naudojimas betonavimo darbus sutrumpino 20 proc. – jie užtruko dvejus metus vietoj planuotų pustrečių. Šis tiltas žinomas dar ir dėl to, kad statybų metu per rekordiškai trumpą laiką buvo panaudota net 300 tūkst. m3 savaime tankėjančio betono mišinio – per parą į klojinius jo buvo supilama po 1900 m3. Betonas buvo panaudotas ir betonuojant milžiniškus Osakos dujų kompanijos rezervuarus. Ekonominis rezultatas pasiektas panašus: statybų aikštelėje betonavimo darbų metu darbininkų skaičius sumažintas nuo 150 iki 50, betonavimo trukmė – nuo 22 iki 18 mėnesių.
27