Page 51

teisė Nuo šiol statybą leidžiantį dokumentą derins tos institucijos, kurios išties turi sprendžiamąjį balsą projektavimo etape. Nuošalyje paliktos tos institucijos, kurios aktyviau kontroliuoja veiklą po to, kai pastatas pradedamas eksploatuoti. / Dangyras ŽUKAUSKAS / pratęsti iki 5 metų. Vis dėlto sutarta, kad jei terminas ilgėtų, pernelyg išaugtų garantijų ir statybos kaina, o papildoma finansinė našta užgultų pirkėjų pečius. Galiausiai praktika rodo, kad per pirmus dvejus metus išryškėja dauguma defektų, taigi buvo pasirinktas optimalus – dvejų metų – terminas. Statybų įstatymo pakeitimus svarstant Seime, vėl grįžta prie ilgesnio termino. Kadangi ir Seimas, ir draudikai pritarė trejų metų terminui, jis ir buvo įteisintas. Nuo šiol už statinio kokybę atsakys ne tik projektuotojas, rangovas, techninis prižiūrėtojas, bet ir statinio projekto ekspertizės rangovas. Tikimasi, kad šis pakeitimas taps pakankamu motyvu kokybiškiau atlikti statinių projektų ekspertizes. „Statinio ekspertizės rangovai ilgą laiką likdavo nuošalyje, nors jų vaidmuo – gana svarbus. Be abejo, teismai ekspertizės rangovus patraukdavo atsakomybėn, tačiau įstatymu jų atsakomybė nebuvo reglamentuota“, – paaiškino pašnekovas. Dar vienas draudimas projektuotojui – organizuoti projekto ekspertizę. Nors to daryti jie negalėjo, ir iki įsigaliojant Statybos įstatymo pakeitimams šio draudimo paisė retas. Teisės akto pakeitimais darkart priminta, kad susiklosčiusi praktika ydinga, o parengtą projektą turi vertinti specialistas, nesusijęs su projektuotoju.

Dėmesys architektūros kokybei Statybos įstatyme įtvirtinta NT plėtotojo sąvoka. Kam to reikėjo? D. Žukausko teigimu, ilgą laiką teisės aktuose figūravo abstrakti sąvoka „statytojas“. Sąvoka „NT plėtotojas“ detalizuota užtikrinant garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą, mat ilgą laiką NT plėtotojai tiesiog pamiršdavo Civiliniame kodekse numatytą pareigą atsakyti už parduodamos prekės kokybę. Įstatymo pakeitimu numatyta ją oficialiai priminti. Naujoje Statybos įstatymo redakcijoje įrašytas nuostatas, kad statinio architektūra turi būti tokia, kad architektūriniai sprendiniai sudarytų darnią, bendrą visumą. D. Žukauskas paaiškino,

kad šis nuostatas susijęs ir su rengiamu Architektūros įstatymu, ir su architektūros kokybe, tačiau jis – tik įžanga veiksmų, planuojamų ateityje gerinant architektūros kokybę ir didinant architektų atsakomybę. AM Statybos normavimo skyriaus vedėjas nesutinka, kad šis nuostatas savivaldybės darbuotojui leis lengviau atmesti ar atsisakyti derinti bet kurį neįtikusį projektą. „Šis nuostatas tokia priežastimi netaptų, nes savivaldybės orientuojasi į konkrečius statybų techninių reglamentų ir kitus reikalavimus, čia įtvirtinta bendresnė pozicija. Tai – pirmasis žingsnelis. Toliau seks Architektūros įstatymas, kiti susiję sprendimai“, – apibendrino pašnekovas.

Biurokratinė našta bus padalyta Rūpinantis išvengti nesusipratimų ir prieštarų išduodant specialiuosius architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos bei paveldosaugos reikalavimus, Statybos įstatymo pakeitimuose numatyta, kad savivaldybė turi teisę imtis iniciatyvos derinant reikalavimus, o kilusius ginčus nagrinės speciali savivaldybėje sudaryta komisija. Sprendžiant konfliktinę situaciją dalyvautų ir AM. D. Žukauskas atkreipė dėmesį, kad nuo šiol specialieji reikalavimai tampa nebeprivalomi. Statytojas turi teisę rinktis – pasirūpinti jais arba parengti projektą ir jį derinti savivaldybėje. Pagrindinis niuansas yra tai, kad, jei išduodami specialieji reikalavimai, statytojas gali būti ramus, jog projektavimo darbai neįstrigs dėl staiga pasikeitusio teisės akto. Jeigu specialiųjų reikalavimų atsisakoma, parengtas statinio projektas turi atitikti tądien, kai prašoma išduoti leidimą, galiojančius teisės aktus. Pataisos sutrumpino ir statybą leidžiantį dokumentą derinančių institucijų sąrašą. Vietoj septyniolikos liko devynios: savivaldybės administracija, Saugomų teritorijų direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Visuomenės sveikatos

centras, Radiacinės saugos centras, Valstybinė geležinkelio inspekcija, Valstybinė energetikos inspekcija, Neįgaliųjų reikalų departamentas ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkai. Anot D. Žukausko, nuo šiol statybą leidžiantį dokumentą derins tos institucijos, kurios išties turi sprendžiamąjį balsą projektavimo etape. Nuošalyje paliktos tos institucijos, kurios aktyviau kontroliuoja veiklą po to, kai pastatas pradedamas eksploatuoti. Tiesa, nors projektą tikrinančių institucijų sąrašas sutrumpėjo, visi reikalavimai ir toliau liks galioti. Jei kas nors nebuvo padaryta ir patikrinta, atiduodant pastatą vertinti išimčių nebus. Taigi statytojai, bandydami gudrauti ar išlošti projektavimo etape, gali prarasti kur kas daugiau. Dukart išaugusios baudos už savavališką statybą, nugriauti neteisėtai iškilę statiniai, sykiu visuomenės švietimas gali sumažinti nelegalių statybų skaičių, neabejoja D. Žukauskas. Juolab kad dažnas atvejis, kai reikiamais leidimas nepasirūpinama per nežinojimą. AM pasirūpinti leidimais nuo šiol įpareigojo ir užmiestyje nesudėtingus statinius renčiančius statytojus, kuriems iki šiol pakakdavo savivaldybės vyriausiojo architekto pritarimo. Tiesa, tokiems pastatams leidimo išdavimo procedūra bus paprastesnė nei sudėtingų statinių. Jei statinys pradėtas statyti prieš įsigaliojant šiam reikalavimui, statybų inspektoriai gali paprašyti pagrįsti statybų pradžios datą. Galimi įvairūs įrodymai – pirkimo kvitai, kaimynų liudijimai ir pan. Statybos įstatymo pataisomis siekiama kokybiškesnio statybų proceso, taip pat palengvinti naštą statytojams – tam pasitarnaus trumpesnis statybą leidžiančio dokumento išdavimo laikas ir kiti pakeitimai. Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras apgailestavo, kad priimant svarbius įstatymus ne visuomet įsiklausoma į verslo balsą.

49

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2017/1)  

Statyba ir architektūra (2017/1)  

Advertisement