Page 39

gaisrinė sauga harmonizavimo požiūriu“, – konstatavo VGTU Metalinių ir medinių konstrukcijų katedros prof. dr. Antanas Šapalas. Jeigu reikalaujama, kad konstrukcijos atitinkamą apkrovą atlaikytų 60 minučių, patyrę konstruktoriai, įvertinę realią pastato gaisrinę apkrovą ir tikėtinas gaisro metu konstrukcijas veikiančias apkrovas, gali tiksliau nustatyti, kaip konstrukcijas paveiks tam tikra temperatūra. Pavyzdžiui, patalpų, kuriose gaisro apkrova yra didesnė, nes jose saugomas popierius, kiliminė danga ar kitos degios medžiagos, konstrukcijos, 60 minučių veikiamos tam tikra temperatūra, įkais labiau nei tos, kuriose saugomos vinys. Pasitelkę specialias kompiuterines programas, konstruktoriai gali sumodeliuoti situaciją, kiek temperatūra kilus gaisrui padidės kone kiekviename pastato kampe, ir tuomet tiksliai atsakyti, ar esant konkrečiai temperatūrai konstrukcija atlaikys reikiamas apkrovas. Tai ypač svarbu projektuojant parodų paviljonus, sporto sales, krepšinio arenas ir pan. „Naudojantis standartiniais skaičiavimo metodais būtų galima teigti, kad po 60 min. patalpose bus pasiekta aukštesnė nei 1000 laipsnių temperatūra. Tačiau išties sunku įsivaizduoti tokią situaciją didelių tūrių patalpose, kuriose būna nedidelė gaisrinė apkrova. Laikomąją konstrukcijų galią skaičiuojant pagal eurokodus įmanoma tiksliau įvertinti konstrukcijų atsparumą ugniai ir nenusižengti saugumo reikalavimams. Taip pat galima apskaičiuoti konkrečios konstrukcijos laikomąją galią gaisro metu, kuri jos dalis bus įkaitusi labiausiai, kaip konstrukcijos stiprumas ir laikomoji galia keisis po 5–40 minučių“, – paaiškino VGTU Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos doc. dr. Arnoldas Šneideris.

Metalines konstrukcijas pranoksta medinės Gelžbetonio konstrukcijos, kitaip nei plieninės, yra atsparesnės gaisro poveikiui. Anot prof. dr. A. Šapalo, nors plieninės konstrukcijos palyginti nebrangios, o jų statyba greita ir patogi, tokių konstrukcijų atsparumo ugniai laikas tesiekia 15 min. O gelžbetonio konstrukcijų – mažiausiai 30 min. Plieno konstrukcijų gamintojai, norėdami lygiavertėmis sąlygomis konkuruoti rinkoje, išbando įvairius būdus didindami konstrukcijų atsparumą ugniai. Vienas šiuo metu taikomų metodų  – naudoti kompozitines konstrukcijas. Metalas su betonu jungiamas į bendrą skerspjūvį, tuomet konstrukcijos atsparumas net ir nenaudojant papildomos apsaugos gali siekti

60–120 min. Tuo pat metu tobulinami ir skaičiavimo metodai, kuriuos pasitelkus būtų galima geriau įvertinti konstrukcijų elgseną gaisro metu. Netikėta, tačiau, palyginti su metalinėmis, ugniai yra atsparesnės medinės konstrukcijos. Nors teigiama, kad metalas nedega, medinių konstrukcijų elgsena kilus gaisrui daug lengviau prognozuojama. Pavyzdžiui, prekybos centruose įrengus klijuoto medžio sijas, konstruktoriai nesunkiai apskaičiuotų, koks medinės konstrukcijos sluoksnis nudegs per minutę. Kadangi degimo procesas gana lėtas, medinių konstrukcijų atsparumas ugniai panašus į gelžbetonio. Priklausomai nuo to – įprastinis tai gelžbetonis ar iš anksto įtemptasis, keliami skirtingi atsparumo ugniai reikalavimai. Įprasto gelžbetonio konstrukcijos kilus gaisrui deformuosis vienaip, iš anksto įtemptojo gelžbetonio konstrukcijos, esant aukštai temperatūrai, labai greitai prarastų savo standumą. Taigi iš anksto įtemptojo betono perdangos plokštėms ar sijoms gaisras daug pavojingesnis nei paprastoms konstrukcijoms.

Reikalavimai pertekliniai? VGTU mokslininkams tenka girdėti gelžbetonio konstrukcijų gamintojų skundų, kai tuštymėtosioms perdangos plokštėms keliamus atsparumo ugniai reikalavimus neįmanoma įgyvendinti dėl specifinės plokščių gamybos technologijos. Plokščių gamybai naudojami tam tikrų matmenų stendai armatūrai įtempti, tad jei pageidaujama armatūros strypą įtempti, pavyzdžiui, didesniu nei 50 mm atstumu nuo plokštės apačios, kad jis kuo ilgesnį laiką būtų apsaugotas nuo ugnies, tai padaryti, atsižvelgiant į gamykloje įdiegtą technologijos liniją ir plokštės tipą, gali būti neįmanoma. Be to, daugeliu atvejų toks reikalavimas netgi neracionalus. Anot A. Šneiderio, užtikrinti pastato konstrukcijų apsaugą nuo gaisro įmanoma ir kitomis priemonėmis, kurias galima įvertinti taikant eurokodus. Vertinamos įvairios sąlygos – koks atstumas iki priešgaisrinės gelbėjimo stoties, ar pastate įrengta priešgaisrinė signalizacija, kaip skubiai kilus gaisrui įmanoma apie jį pranešti tarnyboms, ar pastate įdiegta automatinė gaisro gesinimo sistema, kiek evakuacinių kelių, per kiek laiko galima palikti pastatą, galiausiai – kiek pastate degiųjų medžiagų arba kiek šilumos degdamos medžiagos gali išskirti. Įvertinus visas aplinkybes galima mažinti konstrukcijos atsparumo ugniai reikalavimus. VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedroje ruošiami gaisrinės saugos specialistai. Dalis

jų apsigynė disertacijas nagrinėdami konstrukcijų apsaugos nuo gaisro problematiką. VGTU mokslininkų užsakovai dažniausiai prašo įvertinti konstrukcijų darbo projektus, sumontuotas konstrukcijas, patarti dėl konkrečios konstrukcijos galimybių atlaikyti aukštą temperatūrą, taip pat tai, ar galima konstrukcijas eksploatuoti po gaisro.

Konstrukcijų pasirinkimą lemia pastato specifika Vienos saugiausių gaisro atveju – mūro konstrukcijos. Plytų mūro ugniasienės įrengiamos netgi be papildomų apsaugos nuo gaisro priemonių. Mūro ugniasienės tinkamiausios neaukštose patalpose – jos nedidelių matmenų, palyginti lengvos. Beje, eurokoduose siūloma ugniasienes įrengti iš keramikos, silikatinių blokelių. Panaudojus metalinį karkasą ir šilumos izoliacines medžiagas, toks sprendimas irgi įmanomas. Metalinės konstrukcijos parankios, kai reikalingi dideli tarpatramiai (visuomeniniuose ir pramonės pastatuose), tokios konstrukcijos yra lengvos. Didelio ploto objektuose naudojamos ir monolitinės ar surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos, tik jos sunkesnės, sudėtingiau pagaminamos ir sumontuojamos. Taigi dažniausiai apsiribojama metalinėmis konstrukcijomis, jas papildomai padengiant besiplečiančiais, konstrukcijų atsparumą ugniai didinančiais dažais. Nors papildoma apsauga nuo gaisro metalines konstrukcijas šiek tiek pabrangina, net ir tokiu atveju, esant dideliems tarpatramiams (pločiams), ši alternatyva yra pigesnė nei gelžbetonio konstrukcijos. ISO – standartinė kreivė, galimos gaisro kreivės pažymėtos skirtingomis spalvomis. Jos gali būti šiek tiek aukštesnės, kartais žemesnės, tuomet numatomos perteklinės gaisrinės saugos priemonės. Euronormos leidžia nustatyti temperatūros kreivę pagal gaisrinės apkrovos dydį.

37

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2017/1)  

Statyba ir architektūra (2017/1)