Page 37

gaisrinė sauga

Šiuo metu į sąrašą įtraukta 19 kultūros paveldo objektų statinių, 38 kultūros paveldo vietovės ir 12 pastatų bei patalpų, skirtų saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias kultūros vertybes. Šie objektai (išskyrus archeologines vietas) turi būti pažymėti Hagos konvencijos skiriamuoju simboliu. Ženklinama vienu Hagos konvencijos simboliu, o jeigu objektui suteikta specialioji (sustiprinta) apsauga – trimis simboliais. Tokia sustiprinta apsauga Lietuvoje yra suteikta tik Kernavės archeologinei vietovei. Beje, kai kurie specialistai vertybių ženklinimą – net kiekvienos vertybės ženklinimą liuminescenciniais dažais, kuris išryškėja apšvitinus infraraudonaisiais spinduliais, laiko geresniu sprendimu nei sąrašų sudarymą – esą įsiplieskus gaisrui, kai svarbi kiekviena sekundė, ugniagesiams gelbėtojams ne metas nagrinėti juos. Visi 19 sąraše nurodytų kultūros paveldo statinių skiriamuoju Hagos konvencijos ženklu buvo paženklinti iki 2009 metų, tiesa, žymėjimo vieta ne visada yra tinkama ir matoma – dažnu atveju ji per toli nuo pagrindinio įėjimo į pastatą. Beje, yra įvairių nuomonių dėl ženklinimo reikalingumo: yra manančiųjų, kad pažymėtiems objektams bus didesnė grėsmė būti puolamiems, žinant, jog jie patys ar juose esantys objektai šaliai yra vertingi. Vis dėlto žymėjimas būtinas ne tik dėl konvencijos ir jos protokolų reikalavimo. Lietuvos karo ir priešgaisrinės apsaugos pajėgoms irgi būtina žinoti, kad pažymėtas objektas turi būti saugomas. Kultūros vertybių apsaugos problematiką nagrinėjusi VKPK vadovės sudaryta darbo grupė pastebėjo ir tai, kad nėra nustatytų kriterijų, pagal kuriuos kultūros paveldo objektai patenka į sąrašą, todėl neaišku, kokiu pagrindu jis sudarytas. O Lietuvos Vyskupų konferencija vis dar nesutinka, kad į saugojamųjų sąrašus patektų nors viena bažnyčia. VKPK darbo grupė atkreipė dėmesį, kad Hagos konvencijos protokole įvardyta būtinybė turėti tinkamas priemones kultūros vertybėms išvežti ar saugoti vietoje. Apie tai kalbama ir Apsaugos ir evakavimo instrukcijoje, tačiau dėl lėšų stygiaus tokių saugyklų Lietuvoje yra tik keletas. Neįsigyta ir specialių konteinerių kultūros vertybėms evakuoti. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planus turi turėti ir savivaldybės. Planuose turi būti priedas apie savivaldybėje esančias kultūros vertybes, registruotas Kultūros vertybių registre. Ar savivaldybė tokius turi – VKPK informacijos neturi.

Dėl lėšų stygiaus Lietuvos priešgaisrinės apsaugos pajėgos nėra aprūpintos tinkamomis priemonėmis (putomis, milteliais ir pan.), kurias naudojant būtų padaroma mažiausia žala gesinant gaisrą. Išankstines gaisro prevencijos priemones turi įsirengti patys objektų valdytojai, bet dėl lėšų stygiaus įrengiamos tik minimalios prevencinės priemonės – dūmų detektoriai ir garsinė signalizacija, o gaisro gesinimo priemonės neįdiegiamos.

Teoriją svarbu patikrinti praktiškai Situacijos analizę pristačiusi VKPK pasiūlė priimti neviešą Vyriausybės nutarimą, kuris reglamentuotų vieningą koordinuotą veiksmų planą, konkrečias kultūros vertybių apsaugos priemones saugant vertybes karo ir ekstremalių situacijų atvejais, numatytų atsakingus asmenis ir jų kompetenciją. Taip pat paragino didinti finansavimą, kad muziejai, bibliotekos, archyvai galėtų įsirengti tinkamas saugyklas ir transportavimo konteinerius. Susitarimo su Lietuvos Vyskupų konferencija dėl kulto pastatų įtraukimo į saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašą siekis irgi pateko tarp svarbių užduočių. Taip pat – būtinybė parengti atrankos kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami patekti į sąrašą verti objektai. VKPK pasiūlė ir padidinti finansavimą Vidaus reikalų ministerijai, kad būtų įsigyjamos priešgaisrinei apsaugai reikalingos priemonės, nežalojančios ar minimaliai žalojančios kultūros paveldo objektus gesinant gaisrą. Buvo paraginti muziejų, bibliotekų, archyvų vadovai ir kulto pastatus administruojantys asmenys teikti ataskaitas Kultūros ministerijai ir KPD apie įvykdytas priemones, ruošiantis tinkamai pasirengti kultūros vertybių apsaugai ir evakavimui ginkluotų konfliktų bei kitų ekstremalių situacijų atvejais. Muziejų, bibliotekų, archyvų vadovams ir kulto pastatų administruojantiems asmenims, kurie dar neturi pasirengę išskirtinę etninę, istorinę, estetinę ar mokslinę vertę turinčių kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašus, buvo pasiūlyta juos pasirengti. E. Karalevičienė pabrėžė, kad pasirengimas ekstremalių situacijų valdymui priklauso ne tik nuo finansavimo ar planavimo, koordinatorių informuotumo – visus planus labai svarbu pasitikrinti praktiškai, tai yra periodiškai rengiamuose mokymuose. VKPK siūlymas – pradėti juos rengti taip, kaip tai daro kaimynė Lenkija. Ten vyksta didžiulio masto pratybos.

KPD archyvo nuotr.

Reikia, bet nėra

2013 metų gaisro Kauno sentikių cerkvėje žala.

Birželio mėnesį kolegas iš Lenkijos pasidalyti gerąja patirtimi ketinama kviesti į „Pasaulio atminties“ nacionalinio komiteto seminarą. Kaimynų parengtas dokumentas – detali atmintinė kilnojamųjų kultūros vertybių saugotojams jau VKPK dispozicijoje – rengiamas jos vertimas tikintis pritaikyti Lietuvoje. O kol kas VKPK jau mato pirmuosius savo nuveiktų darbų rezultatus: Vyriausybės kanceliarija Ministro Pirmininko pavedimu įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją ir kitas susijusias institucijas pagal kompetenciją išnagrinėti VKPK pateiktus siūlymus, rekomendacijas ir ieškoti sprendimų.

35

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2017/1)  

Statyba ir architektūra (2017/1)  

Advertisement