Page 137

šiukšliadėžėmis, kurių hutonguose iki šiol nebūdavo – sistemą. Ji tapo barjeru tarp knibždančios gatvės ir privačios namų erdvės. Kai tik pastatėme suolus, juos akimirksniu užsėdo žmonės. Šie baldai ne tik suteikė vietą poilsiui – ant jų ėmė megztis pokalbiai tarp vietos gyventojų, turistų, architektų, studentų, miesto valdininkų – tai viena didžiausių sėkmių, kokių galima tikėtis kultūros renginyje. Tam, kad Jūsų išvardyti pilotiniai projektai būtų įgyvendinti, į juos turėjo įsijungti ir gyventojai. Kaip jie vertino festivalio iniciatyvas? Diskusijų metu būta sudėtingų momentų. Kartais vietos gyventojai nebuvo patenkinti pokyčiais, nes jiems buvo neįprasta matyti svetimus žmones anksčiau tik jų naudotose erdvėse, bet galų gale tai juk įpročio klausimas. Niekas nepasikeičia tik dėl to, kad kam nors gimsta gera idėja. Ji turi būti išbandyta. Festivalio organizuota pilotinių projektų programa leido kruopščiai planuoti diskusijų, derybų, bandymų procesus. Taip pat kultūros platforma šiuos projektus iškėlė į dienos šviesą, paskatino viešas diskusijas apie juos. Kas padeda projektams neužgesti, kai festivalis baigiasi? Kai kurie iš jų sėkmingai tęsiami. Pilotinių projektų tikslas buvo išbandyti naujovišką darbo metodiką. Pavyzdžiui, modulinių plokščių „Plug In“ pilotinis projektas tapo populiariu architektūros produktu, tam įgyvendinti gauta socialinio fondo parama. Kultūrinė festivalio platforma subūrė bendraminčius. Tęstinumas nebūtinai turi turėti pastato išraišką – tai gali būti dialogas, bendruomenė, pakitęs mentalitetas.

Benjamin Beller nuotr.

Pokalbio dalis transliuota Žinių radijo laidoje „Reikia architekto“ (rengiama Lietuvos architektų sąjungos).

Vienoje Baitaso rajono gatvėje iškart „apgyventa“ buvo suolų sistema. Ji tapo bendruomenės santykių kūrimo vieta.

135

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2017/1)  

Statyba ir architektūra (2017/1)  

Advertisement