Page 119

Kvartalo daugiafunkcė viešoji erdvė. Istorinės statinių raidos analizė.

1867–1940 1946–1960 1960–1970 1970–1980

m. m. m. m.

Kauno miesto poreikis plėstis paskatino įvertinti neišnaudotas teritorijas, esančias miesto centre. Autorė nagrinėjo 8,57 hektaro ploto industrinį kvartalą stoties rajone, šalia Nemuno pakrantės. Minėtas kvartalas miesto struktūroje veikia kaip barjeras, kuriantis ekonomiškai ir socialiai nepatrauklią aplinką, todėl nagrinėjamai teritorijai būtina nauja sutvarkymo koncepcija. Mokslo centras su kitomis funkcijomis ir jungtimis sukurtų unikalią verslininkams ir miestiečiams finansiškai bei emociškai patrauklią erdvę. Ieškodama teritorijos sutvarkymo koncepcijos E. Pilipavičiūtė nagrinėjo paveldo dokumentų kūrimo prielaidas ir tikslus. Išryškėjo aiški pirminė idėja – saugoti tai, ko gali nebelikti. Vis dėlto, kintant vertybėms, kinta ir požiūris į išsaugojimą, todėl moderni miesto planavimo politika turėtų naudoti arba sukurti modernų paveldo saugojimo modelį, atitinkantį ne tik teorinę – išsaugoti ateities kartoms, bet ir praktinę plėtrą – projektuoti žmonėms, gyvenantiems šiandien. Industrinis paveldas susijęs su siekiais kurti naują kultūrinį objektą ar naują funkciją. Tokio paveldo transformavimas ir integravimas sukuria unikalias erdves, atmosferą, kurios gali būti perspektyvios ir kultūriškai, ir ekonomiškai. Tai vadinama urbanistine regeneracija, kurios tikslas – atsižvelgti į istorinį, estetinį bei ekonominį vertinimą.

Raginama atsisakyti stereotipų Kuriamas naujas reikšmių rinkinys apibūdina vietovės identitetą ir prasmę. Pritaikius tinkamą saugojimo, adaptacijos būdų sistemą pabrėžiamas vietos išskirtinumas ir unikalumas. Tokios teritorijos – charakteringi taškai, nusakantys miesto ar jo dalių identitetą. Jo svarba yra neginčijama, tik kokybė diskutuotina. Identitetas svarbus žmogui, nes jis gali save priskirti tam tikrai teritorijai, kultūrai, jaustis jos dalimi, o tai sukuria komfortą ir pasitikėjimą aplinka, net jei ji yra netobula. Emocinė nauda žmogui (išskirtinio charakterio kūrimas) gali teikti ekonominę naudą ir miestui (susidomėjimas, panaudojimas, vietos prasmės apibūdinimas, pirkimas ir pan.). Kadangi architektūra – visuomenės atspindys, norint kurti pagrįstą ir vertingą istoriją ateičiai, būtina kritiškai įvertinti naujas plėtros idėjas. Idealaus pasaulio kūrimas – tai stereotipo kūrimas. Padedant politikai, komunikacijos strategijoms galima pakeisti stereotipą ir sukurti naują miesto ar šalies vystymosi etapą. KTU absolventės bakalauro darbe postindustrinė teritorija pritaikoma gyvenimui, darbui ir laisvalaikiui, sukuriant vertingų patirčių gausią aplinką, turinčią unikalų vietos charakterį ir stiprų identitetą. Viena nagrinėjamos apleistos

117

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2017/1)  

Statyba ir architektūra (2017/1)  

Advertisement