Page 9

14

situacija

Per šalčius – nuolatinė įtampa „Kadangi buvo sugedęs uždaromosios sklendės mechanizmas, įvykus avarijai buvo galima užsukti tik įvadinę šalto vandens sklendę. Nebuvo ir techninių galimybių išpjauti ir sumontuoti sklendes tose vietose, kur dar buvo galima pasiekti. Galimybės ieškoti vietos sklendėms įrengti po gruntu, kad įvykus avarijai daliai mokyklos būtų galima palikti vandenį, irgi neturėjome“, – galvos skausmą ilgus metus kėlusias problemas vardijo A. Urbonavičius. Mokyklos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams prisiminė atvejį, kai prieš dešimt metų keliose vietose

technologijos

buvo užšalęs magistralinis šildymo vamzdynas. Žiemos viduryje, atostogų metu, užšalusią vamzdžio dalį teko nupjauti, o kad šaltis vėl nepridarytų žalos, šildymo vamzdžiai buvo išvedžioti pastato pirmojo aukšto patalpose. Tie vamzdžiai taip ir buvo palikti matomose vietose. Iš dalies jie pakeitė radiatorius, tačiau trukdė prižiūrėti pastato patalpas. Dabar viskas sutvarkyta, patalpose atsirado papildomo ploto. V. Kuprevičiaus vidurinėje mokykloje apšiltintas fasadas, cokolis ir pirmojo aukšto grindys, rekonstruotos šildymo bei apšvietimo sistemos, aktų ir sporto salėse įdiegta rekupe-

Lopšelis-darželis „Saulutė“ kitąmet švęs trisdešimtmetį, bet nedaug trūko, kad solidžią sukaktį būtų sutikęs dar nesužinojęs, kas yra kapitalinis remontas.

,,

2011 Nr. 8

racinė sistema. Pastato rekonstravimo darbus, kuriems skirta beveik 2,9 mln. litų iš ES struktūrinių fondų, atliko bendrovė „Getstata“. Tuo pat metu iš savivaldybės skirtų lėšų pakeistas šalto vandens vamzdynas ir lietaus nuotekų sistemos. A. Urbonavičius pasidžiaugė, kad šiek tiek anksčiau pavyko gauti lėšų langams pakeisti ir stogui apšiltinti – taip tikimasi išspręsti pastato sandarumo problemą.

15

Reikalavimai – tik popieriuje? Kristina BUIDOVAITĖ

Teorija ir praktika glaudžiai susijusios, tačiau net statybų srityje teorines žinias ne visuomet paprasta pritaikyti. Kartais reikalavimai tiesiog sugula dokumente ir lieka neaišku, ar juos išvis įmanoma įgyvendinti. Taip yra, pavyzdžiui, su pastatų šiltinimu. Reglamente – tik dalis tiesos Kiekvieną statybos sritį apibūdina vis kitas techninis reglamentas. Kalbant apie pastato šiltinimą, aktualus 2005 metais tuomečio Lietuvos aplinkos ministro Arūno Kundroto įsakymu Nr. D1-156 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Šis dokumentas nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti. Pastatų šiltinimo konsultantas Robertas Karvauskas šiam reglamentui turi pastabų – jo nuomone, dokumento rengėjų įrašytas reikalavimas didinti šiluminę varžą yra nepagrįstas. Pašnekovas trumpai pristatė naujausius tyrimus, kuriuose teigiama, kad jei pastatas yra sandarus, atitvaros varža neturėtų būti didesnė nei 4 m2K/W. „Amerikos kompanija „Architectural Energy Corporation“ atliko praktinius tyrimus ir patvirtino, kad ekonomiškiausias šiltinimo medžiagos sluoksnis stogui – 15 centimetrų. Tokio šiltinamosios medžiagos sluoksnio varža – 3,95 m2K/W. Varža, viršijanti 4, bet kokioje konstrukcijoje – tik pinigų švaistymas, – teigė R. Karvauskas. – Priimtame reglamente nepagrįstai reikalaujama 6,25 m2K/W. Šis reikalavimas neteisingas.“ Specialistams jau seniai aišku, o tyrimai tai patvirtina, kad šilumos taupymo pagrindas – pastato atitvarų sandarumas. Aiškūs ir konkretūs pastatų sandarumo reikalavimai STR išdėstyti, tačiau jis nekontroliuojamas. Pastatų savininkai įspeisti į kampą, nes tradicinė staty-

ba remiasi šiluminės varžos normų didinimu ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimu. Deklaruojamas tokios statybos tikslas – šilumos taupymo efektas. Tačiau ar tikrai taupu dėl nesandaraus pastato leisti šilumai pabėgti, retoriškai klausė R. Karvauskas.

Vykdymas nekontroliuojamas Pastatų šiltinimo konsultantas atkreipė dėmesį į techninio reglamento 5 dalį, kuri vadinasi „Pastatų atitvarų projektavimo reikalavimai“. 10.3 punkte teigiama, kad „kai tarp pastato vidaus ir išorės slėgių skirtumas yra 50 Pa, oro apykaita pastate, nustatyta pagal [4.10] ar [4.11], turi būti ne didesnė už: 3 kartus per valandą patalpose, kuriose nėra vėdinimo įtaisų; 1,5 karto per valandą patalpose, kuriose įrengti vėdinimo įtaisai. Šie reikalavimai netaikomi gamybos ir pramonės paskirties pastatams [4.2].“ „Vadinasi, visuose kituose pastatuose šį reikalavimą būtina vykdyti“, – komentavo pašnekovas. Bet realybė tokia, kad projektuojant ir atiduodant naudoti pastatą tėra kontroliuojama, ar nepažeisti šilumos laidumo duomenys, kurie lemia tik apie 20 proc. šilumos išsaugojimo efektyvumo. O oro kitimas patalpose nekontroliuojamas. R. Karvauskas pabrėžė, kad kontroliuoti oro apykaitą patalpose ir užtikrinti, kad ji nebūtų per didelė – būtina. Specialistas pateikė neginčijamą argumentą: „Jei išleidžiame šiltą orą, paleidžiame ir didelį kiekį šilumos.“ Pasak pastatų šiltinimo specialisto, pastatų sandarumas nėra tikrinamas pirmiausia dėl reikalingų prietaisų sty-

Pastatų šiltinimo konsultantas Robertas Karvauskas.

giaus. Nors šie nėra nei brangūs, nei itin sudėtingi, jų trūksta arba jais nemokama naudotis. „Tie, kurie kūrė STR, įrašė teisingą reikalavimą, bet neatsižvelgė į tai, kokių yra galimybių jį įgyvendinti, – dėstė R. Karvauskas. – Paaiškėjo, kad šis sandarumo reikalavimas realiai neįgyvendinamas dėl technologijų neturėjimo ir neišmanymo. O STR net ir nepaaiškinama, kokią naudą teikia šio reikalavimo įvykdymas. Mokslininkams, rašiusiems reglamentą, viskas aišku, tačiau tiems, kurie sandarina pastatus, reikia atramos, kodėl tai darome ir ką norime pasiekti.“

Ateitis – sandarus būstas R. Karvauskas primygtinai siūlo dėti visas pastangas ir įgyvendinti reglamente išdėstytą reikalavimą, nes jis lemia namų ekonomiškumą ir galimybę gyventi šiltai. Pirmiausia svarbu nustatyti, ar pastatas sandarus, o jei ne – išsiaiškinti šilumos nutekėjimo vietas ir sandariai jas apšiltinti. Toks termovizinis pastato sandarumo tyrimas atliekamas bet kuriuo metų laiku. Jis susideda iš dviejų etapų: pirmiausia patalpoje sudaromas neigiamas oro slėgis (siurbiamas oras iš vidaus) ir termovizine kamera patalpoje fiksuojami iš lauko įeinančio kitokios temperatūros oro srautai. Po to į patalpą pripučiama oro ir paleidžiami nekenksmingi dūmai. Iš išorės fiksuojami plyšiai, pro kuriuos veržiasi dūmai. Taip nustatomi nesandarumai, pro kuriuos naudojant pastatą nuolat išeina šiltas oras – kartu su mūsų į šildymą investuotais pinigais. 

2011 Nr. 8

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2011/8)  

Statyba ir architektūra (2011/8)  

Advertisement