Page 35

66

iš arčiau

iš arčiau

Kai buvo vertinamas pirmas pasyvusis individualusis namas Lietuvoje, jam buvo išduoti du sertifikatai: energinio pastatų naudingumo sertifikatas pagal Lietuvoje galiojančią tvarką bei metodiką ir sertifikatas pagal „Passivhaus“ instituto parengtą metodiką. Tokiu pat būdu vertinti pasyvųjį daugiabutį irgi niekas netrukdo, jei tik jis projektuojamas pagal šio instituto metodiką. Manau, iki to laiko, kol bus pastatytas pirmasis pasyvusis daugiabutis, bus patvirtinta lietuviška programa, pagal kurią pastatai galės būti klasifikuojami į A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases.

mokymų vargu ar būtų galima ja naudotis – būtų privelta daug netikslumų. Vadovaujantis lietuviška programa, kuri dabar rengiama, dauguma formulių bus supaprastintos, ji bus labiau pritaikyta vartotojams. Pirmo pasyviojo individualiojo namo sertifikavimas truko tris mėnesius. Ši procedūra gali būti ir trumpesnė, jeigu projekte viskas bus išdėstyta aiškiau.

Robertas Encius Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius

Vertinti pasyviuosius namus nėra paprasta, ypač taikant „Passive House“ metodiką. Ji yra labai išsami, be specialių

Vertinant statybiškai nėra didelių problemų pastatyti pasyvųjį namą. Keblesnis klausimas: ar rinka tam pasirengusi? Pastebėjau, kad pirmieji pasyvieji namai rinką prie kokybiško būsto priartino išties per didelį žingsnį. Reikia tikėtis, kad judėti nebus sustota.

Kai kalbama apie dujų, naftos, kitokio kuro ar elektros naudojimą, akcentuojama, kad jį reikia efektyvinti. O kad reikia mažinti energijos naudojimą statant energiškai efektyvius pastatus – nekalbama, tokia politika neskatinama, – apgailestavo pašnekovas. – Paramos Lietuvoje gali sulaukti tik įsirengiantieji saulės kolektorius ar kitokias alternatyviosios energijos priemones.“ Vokietijoje, E. Zarembos teigimu, paramą gauna ne tik pasyviųjų namų statytojai. Skatinami ir įsigyjantie-

ji tokį būstą. O Lietuvos statytojams lieka džiaugtis tuo, kad pagaliau sukurti energinį pastatų naudingumą klasifikuojantys reglamentai, papildyti A, A+ ir A++ energinio pastatų naudingumo klasėmis. Nauja tvarka įsigalios nuo kitų metų vasario 1-osios. Tikimasi, kad Lietuvoje pastatai bus klasifikuojami ne taip atsainiai kaip dabar: bus atliekami matavimai, taikomos skaičiavimo metodikos ir tik tuomet išduodami sertifikatai.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus Aido Vaičiulio nuomone, tokia tvarka – galbūt kiek priverstinė, tačiau būtina, nes išlaikyti neefektyvų nekilnojamąjį turtą yra labai brangu. „Lietuvoje iki šiol deklaracijos apie energinį pastatų naudingumą buvo suprantamos ne taip, kaip reikėtų. Viskas skaičiuojama pagal popieriuose pateiktus duomenis, laikomasi nuostatos, kad atlikti fizinius matavimus nėra būtina. Galbūt nuo kitų metų tvarka pa-

sikeis ir pastatai bus sertifikuojami pagal tvarką, kuria vadovaujasi išsivysčiusios šalys“, – sakė A. Vaičiulis.

Nėra valstybės politikos Bendradarbiaudama su Vokietijoje veikiančiu Pasyviojo namo institutu (Passivhaus Institut), Nacionalinė pasyvaus namo asociacija gauna daug žinių apie energiškai efektyvių namų vertinimo metodiką. Anot A. Vaičiulio, lyginti mūsiškį vertinimą su tenykščiu kol kas negalima. „Visų pirma jeigu ten deklaruojama, kad namas pastatytas pagal pasyviojo reikalavimus, vadinasi, jis tikrai toks ir yra. Jeigu tikrinant pa-

PERIMAMA PASAULINĖ PATIRTIS „Pasyvus, energiškai efektyvus daugiabutis, visuomeninis pastatas, individualusis namas – tai jau seniai įgyvendinta ir patikrinta Europoje, todėl jokių abejonių mums nekelia“, – sakė Mindaugas Čepulis, UAB „Projektų rengimo centro“ direktorius. Tuo įmonės atstovai dar labiau įsitikino lankydami parodas ir seminarus užsienyje, dalyvaudami pasyviųjų namų planuotojų mokymuose, bendraudami su „Passive House“ instituto specialistais, patys

67

aiškėja, kad buvo mėginimų gudrauti, kenčia projekto įgyvendintojų reputacija, nes informacija apie tai paskelbiama plačiai. Pirkėjai sužino, kad statytojas yra nesąžiningas, o tai bemaž lygu bankrotui“, – pasakojo A. Vaičiulis. Pats namas tikrinimo metu radus kokių nors neatitikimų paprasčiausiai nepripažįstamas pasyviuoju. O Lietuvoje tokiam tiesiog suteikiama žemesnė kategorija. Taip, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus nuomone, neturėtų būti. A. Vaičiulis svarstė: galbūt mums tiktų Švedijos modelis, kai energiškai efektyvių namų statyba skatinama

taikant mokestį už aplinkos taršą. Nustatyta riba, kiek pastatas per metus gali sunaudoti energijos. Jeigu ji viršijama, tenka mokėti nustatytą mokestį už aplinkos taršą, jeigu sunaudojama mažiau – valdytojai gauna mokestinių lengvatų. „Bet kokiu atveju didžiausias įstatymas yra pirkėjas. Vokietijoje ar JAV pasyvieji namai yra žymimi specialiu ženklu. Tokia žyma garantuoja pastato vertės didėjimą maždaug 30 proc. Štai kodėl pasyvieji namai nuperkami labai greitai“, – tvirtino A. Vaičiulis. Be to, aiškino pašnekovas, valstybės įvairiais būdais skatina tokių namų sta-

projektuodami ir planuodami energiškai efektyvius pastatus. Šiuo metu ekspertai vertina UAB „Projektų rengimo centro“ rengtą Alytaus kolegijos garažo ir šaudyklos rekonstrukcijos projektą, kuriame užtikrinami kriterijai artimi pasyviojo pastato reikalavimams. Pastate bus įrengti saulės kolektoriai, fotoelementų sistema, vėjo jėgainė ir geoterminis šildymas. Toks objekte taikytų priemonių kompleksas užtikrina šio projekto išskirtinumą. Taip pat šiuo metu „Projektų rengimo centras“ konsultuoja kelis privačius užsakovus, vykdančius statybas pagal mažai energijos naudojančių pastatų principus: individualiojo namo Vilniuje ir viešbučio Palangoje. Šiųdviejų pastatų statybai

parinkti ir Lietuvai adaptuoti sprendiniai siekiant maksimalaus rezultato ekonomiškai racionaliomis sąnaudomis. Iš daugiabučių namų bendrijų atstovų Projektų rengimo centras dažnai sulaukia prašymų pakonsultuoti apie energiškai efektyvius pastato atnaujinimo sprendinius, tačiau dažnai geras jų iniciatyvas prislopina kolektyvinio susitarimo poreikis. „Neabejojame, geri pavyzdžiai užkrečia, todėl tik laiko klausimas, kada jų atsiras pakankamai daug, kad pakeistų skeptiškai nusiteikusių piliečių nuostatas. O mes dirbsime su nekilnojamojo turto plėtotojais, prekybos centrais, individualiųjų namų užsakovais ir visuomeniniu sektoriumi, kur susidomėjimas energiškai efektyviais pastatais yra didelis“, – teigė M. Čepulis.

Veiklos kryptys:  Projektavimas  Energiniai auditai ir sertifikatai  Termovizija ir energiniai matavimai  Atsinaujinančių energijos šaltinių projektai  Pasyvių – energiškai efektyvių pastatų projektai  Investiciniai projektai ir galimybių studijos  Paraiškos ES ir kitoms paramos programoms  Projektų administravimas

2011 Nr. 8

2011 Nr. 8

UAB „Projektų rengimo centras“, Žirmūnų g. 27, LT-09105 Vilnius, tel. (8 5) 231 4672, faks. (8 5)  276 0037, el. p. info@prc.lt

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2011/8)  

Statyba ir architektūra (2011/8)  

Advertisement