Page 41

Efektyvus šildymas – sutaupyti pinigai ir kūrybos laisvė Šildymo specialistai efektyviu pastatu pirmiausia laiko tokį, kuriame teisingai parinkta šildymo ir vėsinimo sistema. Kas yra efektyvi šildymo sistema ir kokios yra sudedamosios jos dalys? Bendrovės „Uponor“ specialistai nedvejodami tvirtina, kad efektyviausia sistema – grindų šildymo. Teisingai ir naudojant kokybiškas medžiagas įrengtas grindinis šildymas ne tik taupo energiją, bet ir teikia daugiau komforto palyginti su radiatorine šildymo sistema. Tyrimais įrodyta, kad įrengus grindų šildymą patalpose galima palaikyti 2 laipsniais mažesnę temperatūrą, tačiau savijauta bus tokia pati, lyg būtų 2 laipsniais šilčiau palyginti su radiatoriniu šildymu. Kylant aukštyn kas metrą temperatūra mažėja tik 0–0,3 laipsnio. Įrengus grindų šildymą nėra per daug šildomi nereikalingi didžiuliai tūriai pastatų viršuje. Vienu laipsniu žemesnė temperatūra patalpoje reiškia 6 proc. mažesnes šildymo sąnaudas. Taigi įrengus grindinį šildymą galima sutaupyti 12 proc. šildymo sąnaudų palyginti su radiatoriniu šildymu, tačiau komforto lygį išlaikyti tokį patį. Viena vertus, išlaidas mažintų ir su grindiniu šildymu naudojami efektyvūs energijos šaltiniai: šilumos siurbliai, kondensaciniai dujiniai katilai. Kita vertus, pinigus tausotų ir prie grindinio šildymo sumontuota patalpų temperatūros kontrolės sistema. Tokia sistema taupo 15 proc. šildymo sąnaudų palyginti su sistema be

2011 Nr. 10

temperatūros kontrolės. Naujoviška „Uponor DEM“ temperatūros kontrolės sistema leidžia papildomai sutaupyti dar 12 proc. šildymo sąnaudų. Aukštesnėse patalpose ypač pastebimi energinių sąnaudų skirtumai tarp grindinio ir radiatorinio šildymo. Teisingai parinkus ir sumontavus sistemą, grindinis šildymas gali būti 40 proc. ekonomiškesnis už šildymą radiatoriais. Tokį skirtumą lemia keli dalykai. Esant grindiniam šildymui vertikalus temperatūros pasiskirstymas yra artimas idealiam, t. y. prie grindų yra šilčiau nei prie lubų. Kai patalpose sumontuojami radiatoriai, nuo jų sušilęs oras kyla į viršų prie lubų, atvėsta ir tik tada leidžiasi žemyn į gyvenamąją erdvę. Tokiu atveju patiriami šilumos energijos nuostoliai dėl perkaitinto oro palubėje, nuo grindų keliamos dulkės, jaučiama nemaloni oro cirkuliacija. Kuo patalpa aukštesnė, tuo daugiau energijos prarandama peršildant orą prie lubų ir tuo labiau jaučiamas šilto bei šalto oro srautų judėjimas. Nuolatinis oro judėjimas ne tik kad kelia į viršų dulkes, bet ir mažina šilumos komfortą. Jei patalpoje įrengtas grindinis šildymas, oras joje beveik necirkuliuoja dėl temperatūros skirtumų. Prie grindų nusistovi šiltesnis

oras, prie lubų – truputį vėsesnis. Tai yra sveikiausias ir komfortiškiausias temperatūros pasiskirstymas. Kalbant apie patalpų vėsinimą, efektyviausiu šiuo metu laikomas vėsinimas konstrukcijomis: sienomis, lubomis ar grindimis. Tokių sistemų privalumai: veikia tyliai, nereikalingi kokie nors prietaisai, nesukeliamas skersvėjis, naudojami aukštos temperatūros šalčio šaltiniai. Kai patalpos vėsinamos konstrukcijomis, žmogus jaučiasi lygiai taip pat komfortiškai esant 24 laipsnių šilumai, kaip kad jaustųsi esant 22 laipsnių, jeigu patalpas vėsintų oro kondicionieriai, ventiliatoriniai konvektoriai ar kitokie prietaisai. Taigi taupomi pinigai, be to – kur kas sveikiau, sumažėja tikimybė peršalti. Naudojant konstrukcinį vėsinimą šaltį galima imti iš žemės pasitelkus šilumos siurblį arba naudoti atvėsusį nakties orą. Vėsinimo sprendimai galimi ir gyvenamuosiuose namuose, ir biuruose. Pagrindinė nauda privačiuose namuose – aukštas komforto lygis ir mažos eksploatavimo sąnaudos. Biuruose papildomas privalumas yra tai, kad nereikia įrengti pakabinamųjų lubų vėsinimo sistemai, nebereikia papildomų techninių aukštų – šiuos galima išnaudoti nuomai. O atsisakant pakabinamųjų lubų griaunami kūrybos laisvę varžantys šablonai, atsiradusios erdvės užleidžiamos kūrybos mūzos šokiui.

Efektyvus langas –

atskirų komponentų visuma Efektyvus pastatas pirmiausia bus tada, jeigu jis veltui neeikvos šilumos. Žinia, šilumos nuostoliai dažniausiai patiriami pro kiauras sienas, stogą bei nesandarius langus. „Turi būti visuma – kokybiškas gaminys ir kokybiškas jo montavimas. Blogai sumontuotas geras langas bus niekinis, nes neatliks savo funkcijos taupyti šilumą. Gerų rodiklių negalima tikėtis ir tuomet, jeigu langas bus pagamintas iš prastų medžiagų“, – aiškino bendrovės „Megrame langai“ generalinis direktorius Šarūnas Magelinskas. Vertindamas efektyvius langus jis pabrėžė, kad toks gaminys gali būti tik tuomet, jeigu atitiks keletą labai svarbių kriterijų. Pirmiausia efektyvus langas turi būti pagamintas iš kokybiškų medžiagų, tinkančių mūsų šalies klimatui. Lietuvoje yra daug temperatūros ciklų, todėl naudojamų medžiagų kokybė turi būti labai aukšta. Reikia atkreipti dėmesį į tarpines, apkaustus, vyrius. Šiltesnio klimato sąlygoms pagaminti langai ar jų detalės neduos tinkamo efekto pas mus – langas nebebus efektyvus.

Efektyvūs langai turi būti ekologiški. „Jau prieš penkerius metus langų gamyboje atsisakėme naudoti švino stabilizatorius ir perėjome prie ekologiškų medžiagų. Įprastomis sąlygomis langų profiliuose esantis švinas nėra kenksmingas, tačiau kilus gaisrui gali kelti nemažą grėsmę žmonių sveikatai, paskatinti skaudžius padarinius“, – sakė „Megrame langai“ vadovas Š. Magelinskas. Suprantama, nereikėtų pamiršti ir to, kad efektyvūs langai turi atitikti šilumos laidumo, stabilumo, ilgaamžiškumo kriterijus. Funkcionalumu jie irgi turi pasižymėti, t. y. leisti vėdinti patalpas nepatiriant šilumos nuostolių. Tokie langai turi keletą atidarymo

fazių, leidžiančių į patalpas patekti šviežiam orui, orlaides, kurios iš dalies sprendžia patalpų vėdinimo klausimus net tuomet, kai langai būna uždaryti. Rinkoje šiuo metu nėra ypač daug efektyvių langų siūlymų. Vienu išskirtinių galima laikyti „Megrame“ siūlomą šiltąjį langą. Jo U vertė lygi 0,8 W/m2K. Tokie gaminiai atitinka energiškai efektyviems pastatams keliamus reikalavimus. „Megrame“ šiltasis langas gaminamas su šiuolaikišku trijų stiklų selektyviniu stiklo paketu, kuris padengtas specialiu sidabro oksido sluoksniu, dar labiau sulaikančiu šilumą. Stiklo paketo U vertė lygi 0,5 W/m2K.

Daugiau informacijos www.megrame.lt

2011 Nr. 10

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2011/10)  

Statyba ir architektūra (2011/10)  

Advertisement