Page 39

74

požiūris

požiūris

panaudoti tam tikri atskiri technologiškai pažangūs sprendimai, bet vien jų nepakanka, kad pastatą būtų galima priskirti efektyviųjų kategorijai. „Sąvoka „efektyvus pastatas“ yra gana nauja, o tokių objektų mūsų šalyje tikrai nėra – nei daugiabučių, nei visuomeninės, nei komercinės paskirties. Tačiau tai nereiškia, kad nekilnojamojo turto plėtotojai apie tai negalvoja. Jau yra objektų, kuriuose pasitelkti vienokie ar kitokie efektyvūs sprendimai, padedantys mažinti energijos sąnaudas. Bet tai tik pirmieji žingsniai, savotiška pradžia. Manyčiau, po 10–15 metų efektyvūs pastatai jau nebebus tik vizija“, – dėstė A. Avulis. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas pritaria teigiantiesiems, kad dar neatėjo efektyvių pastatų laikas – jie tiesiog per brangūs šių dienų rinkai.

Europos Sąjunga yra iškėlusi tikslą nuo 2020 metų statyti tik energiškai efektyvius namus.

Rinka dar nepasiruošusi Bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras irgi negalėjo įvardyti nė vieno daugiabučio namo, kurį būtų galima vadinti efektyviu. Jo nuomone, tai turėtų būti ne tik energiškai taupus, bet ir kitomis technologinėmis ypatybėmis pasižymintis namas. Pašnekovas neabejoja, kad efektyvūs daugiabučiai kol kas nestatomi todėl, kad rinka

2011 Nr. 10

nėra tam pasiruošusi: efektyvūs butai nepajėgtų konkuruoti su įprastu gyvenamuoju būstu. „Esu girdėjęs, kad statytojai galvoja apie efektyvių daugiabučių perspektyvas, tačiau tam dar, matyt, neatėjo laikas. Nesunku nuspėti, kad būsto, kuriame, pavyzdžiui, šilumą tiektų saulės kolektoriai, o vasarą oras būtų vėdinamas vadinamosiomis šalčio sijomis, kaina kaip reikiant išaugtų. Tada kyla natūralus

klausimas: ar tokie butai būtų paklausūs tarp pirkėjų?“ – svarstė R. Pleteras.

Planuoja, bet neskuba Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, bendrovės „Hanner“ vadovas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis irgi patvirtino, kad Lietuvoje nėra nė vieno pastato, kurį būtų galima vadinti 100 proc. efektyviu. Yra objektų, kuriuose

tre nurodyta, kad pastatų, kuriems suteiktas A klasės efektyvumas, Lietuvoje tėra vos 13. Iš jų šeši objektai yra gyvenamieji, likę – komercinės ir visuomeninės paskirties pastatai. Remiantis SPSC duomenų baze, dar keli šimtai pastatų yra B klasės energinio efektyvumo. Dr. A. Endriukaitytė neabejoja, kad Lietuvoje anksčiau ar vėliau įvyks lūžis, ir efektyvių pastatų statyba įgis pagreitį. „Tokie pastatai taps vis populiaresni, nes nuolatinis energijos kainų augimas veikia būtent energiškai efektyvių pastatų naudai. Be to, reikia nepamiršti ir Europos Sąjungos iškelto tikslo – nuo 2020 metų statyti tik energiškai efektyvius namus“, – pabrėžė dr. A. Endriukaitytė.

Pirmosios užuominos Bendrovės „COWI Lietuva“ Aplinkosaugos ir energetikos departamento direktorius Martynas Nagevičius abejoja, ar artimiausiu metu Lietuvoje atsiras sąlygų dygti efektyviems pastatams. Nors tokie namai pirmiausia būtų efektyvūs energiškai ir mažiau priklausomi nuo tradicinių energijos išteklių, juos statyti būtų kol kas per brangu. Tačiau tai nereiškia, kad tokių pastatų idėja pasmerkta. „Anaiptol! Visi žinome, kad tradiciniai energijos ištekliai ateityje tik brangs, todėl nori nenori teks ieškoti būdų, kaip efektyviau pasitelkti alternatyvius sprendimus. Jau dabar kai kuriuose ir gyvenamosios, ir komercinės paskirties objektuose yra įdiegti pažangūs energijos taupymo sprendimai, tačiau tai tik pradžia, užuominos. Reikės laiko, kol Lietuvoje išdygs pastatas, kurį galėsime drąsiai vadinti visiškai efektyviu. O kada tas lūžis įvyks, sunku prognozuoti. Gal po 5, o gal po 10 metų“, – sakė M. Nagevičius. 

o p žiū s i r Lūžis – 2020 metais? Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros inžinerijos katedros docentė, bendrovės „Paroc“ rinkodaros direktorė dr. Audronė Endriukaitytė patvirtino, kad oficialaus apibrėžimo, kas yra efektyvus pastatas, šiandien nėra. Tačiau, anot jos, daugelyje valstybių ši sąvoka reiškia, kad pastatas naudoja mažiau energijos, negu numato normos. Tiesa, kiek mažiau – irgi nėra tiksliai reglamentuojama. „Mano manymu, efektyviais pastatais būtų galima vadinti tuos, kurių energinio naudingumo klasė yra A ar bent jau B. Šį kriterijų daugiabučiams šiandien pasiekti sunku, todėl energiškai efektyvūs dažniau būna individualieji namai. O kiek efektyvūs yra komerciniai ar visuomeninės paskirties pastatai – negaliu pasakyti“, – kalbėjo dr. A. Endriukaitytė. Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) duomenų regis-

75

Vytautas VAZALINSKAS Bendrovės „Magirnis“ generalinis direktorius

Yra keli svarbūs reikalavimai, keliami pastatų efektyvumui. Pirmiausia tai – mechaninis pastato atsparumas ir pastovumas. Pastatas turi atitikti gaisrinės saugos, higienos, sveikatos, apsaugos nuo triukšmo ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Taip pat turi būti užtikrintas energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Šių reikalavimų privalu laikytis ir statant naujus namus, ir renovuojant senus. Tam, kad renovuotas pastatas būtų efektyvus, dirbant privalu laikytis technologinių reikalavimų, daug dėmesio skirti darbų kokybei, naudoti tik sertifikuotas medžiagas. Renovacijos darbai turi būti kompleksiniai, negalima palikti neatliktų būtiniausių etapų. Kitaip vietoj laukto rezultato liks tik nusivylimas. Reikia šiltinti pamatus, cokolį, sienas, stogą. Jau nekalbu apie tai, kad privalu keisti senus langus. Daug naudos siekiant taupyti šilumos energiją duoda naujai įstiklinti balkonai, nors taupydami žmonės kartais atsisako šio sprendimo. Skaičiuojama, kad tam, jog pastatas būtų efektyviai renovuotas, į kvadratinį metrą reikia investuoti apie 150 litų. Čia tik fasadui tvarkyti, nekalbu apie inžinerinius tinklus. Būna, kad mėginama taupyti medžiagų sąskaita, bet tuomet apie efektyvumą nėra ką kalbėti. Galima sakyti, kad yra trys banginiai, kurie lemia sėkmingą renovacijos eigą. Pirmiausia – kokybiškos medžiagos, antra – statybininkų kvalifikacija bei patirtis ir trečia – gera statybų priežiūra.

2011 Nr. 10

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2011/10)  

Statyba ir architektūra (2011/10)  

Advertisement