Page 38

72

požiūris požiūris

Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenų registre nurodyta, kad pastatų, kuriems suteiktas A klasės efektyvumas, Lietuvoje tėra vos 13. Iš jų šeši objektai yra gyvenamieji, likę – komercinės ir visuomeninės paskirties pastatai.

Lietuvoje kol kas nėra nė vieno daugiabučio, kurį būtų galima priskirti efektyvių namų kategorijai.

Perspektyva ateičiai

Efektyvaus pastato kontūrai statybų horizonte – dar blankūs

Aleksas GIRA

Ar norėtumėte gyventi, dirbti pastate, kuris taupus energiškai, žiemą šiltas, vasarą vėsus, niekada nebūna tvankus ir neįsileidžia pelėsio, o visi inžineriniai sprendiniai jame gerokai lenkia įprastus? Tokį statinį, nesvarbu, gyvenamąjį, visuomeninį ar komercinį, specialistai vadina efektyviu. Tačiau lietuviškų pavyzdžių, deja, pateikti negali. 2011 Nr. 10

Gąsdina kaina Lietuvoje statybos ir nekilnojamojo turto specialistai neturi vieningos nuomonės, ką galima laikyti efektyviu pastatu. Juolab kad nevienodai tokie pastatai apibūdinami ir užsienio šalyse. Tačiau bemaž visi sutinka, kad tai turėtų būti namas ar biuras, kuriame įdiegtos daugelio akims neįprastos, tačiau pasaulyje jau naudojamos sistemos. Pagrindiniai kriterijai, ku-

riais įprastai apibūdinami efektyvūs pastatai – tai energinis naudingumas ir sandarumas, dėl kurių saugoma sukaupta šiluma, nereikia aktyviai naudoti energiją, taip pat taupu eksploatuoti. „Statybos ir architektūros“ kalbinti nekilnojamojo turto bei statybų bendrovių atstovai vardijo priežastis tarsi pasiteisindami, kodėl vartotojams nesiūlomi efektyvūs namai. Iš anksto laikomasi nuomonės, kad toks būstas bus per brangus, todėl ir nepatrauklus. Peršasi savotiška išvada, kad statytojams labiau apsimoka kepti įprastas dėžutes, kurias dėl pasiūlos stygiaus gyventojai vis viena būna priversti pirkti. Palyginkime, bendrovės „Veikmė“ statytas pirmasis pasyvusis namas palyginti su įprastu buvo brangesnis apie 10 proc. Tos pačios įmonės statytų antrų pasyviųjų namų kaina nuo šalia esančių įprastų skyrėsi vos 6 proc. Skirtumas – tikrai nedidelis vertinant kainą. Vertinant gyvenimo kokybę – atsiveria praraja. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis minėjo, kad Vokietijoje ar JAV energiškai efektyvūs namai parduodami labai greitai, akimirksniu. Tačiau mūsų statytojai vis tiek dar lūkuriuoja. Bendrovė „Vilmestos projektai“ laikoma viena tų, kuri yra imli naujovėms. Įmonės direktorius Mindaugas Ulevičius neneigė, kad efektyviųjų klasei priskiriamų pastatų projektai sukasi nekilnojamojo turto plėtotojų galvose. Bet dėl didelės tokių pastatų savikainos kol kas jie dūla stalčiuose. Pastatyti efektyvų daugiabutį kainuotų išties kur kas brangiau negu tradicinį pastatą. Todėl ir laukti, kol jis atsipirks, tektų gerokai ilgiau.

,,

Pašnekovas patikino Lietuvoje nežinantis nė vieno daugiabučio namo, kurį būtų galima pavadinti efektyviu.

požiūris

73

Tiesa, jis patvirtino, kad efektyvių pastatų galima rasti tarp individualiųjų namų. „Tai rodo, kad žmonės, nebijantys ilgalaikių investicijų, drąsiau įsirengia namus, kuriuose panaudoti išvardyti pažangūs sprendimai“, – komentavo M. Ulevičius. Anot jo, klaidinga manyti, kad, pavyzdžiui, šiltas ir aktyvaus energijos naudojimo nereikalaujantis pastatas jau yra efektyvus. Taip tikrai nėra. „Čia turi būti panaudotas visas kompleksas technologiškai pažangių sprendimų, tokių kaip saulės, vėjo energija, šilumos medžiagos, vėdinimas ir pan. Kitaip sakant, efektyvus pastatas – tai savotiškas protingo ir pasyviojo namo hibridas“, – kalbėjo M. Ulevičius.

2011 Nr. 10

Profile for SA.lt (Statyba ir architektūra)

Statyba ir architektūra (2011/10)  

Statyba ir architektūra (2011/10)  

Advertisement