Issuu on Google+

Nr. 9 (978 (978) 8)

2013 GRUODIS

www.sportas.info

Pasaulio čempionas Simas Juodviršis yra aukščiausias kartingo lenktynininkas. AUK AUKŠTAŪGIS 197 cm ūgio sportininkas neslėpė, kad jam sunku sutilpti į kartą, bet tikino, kad per lietų ūgis padeda. ČEM ČEMPIONAS 7 p.

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

POKALBIS Sočyje vykusioje konferencijoje „Sportas ir aplinka“ kalbėta ir apie tai, kas bus, kai olimpiada šiame mieste baigsis.

4 p.

VEIDAS

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai kartu su aistruoliais šventė 14 metų lauktą pergalę Lietuvos čempionate. Nemažai auksinės komandos žaidėjų dar net nebuvo gimę, kai atsirado ištikimiausių legendinio klubo gerbėjų grupė „Pietų IV“. 12–13 p.

Į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes nusitaikęs šaulys Karolis Girulis neabejoja – jeigu netiki pergale, jos niekada nepasieksi.

6 p.

BAZĖ Planuojama, kad naujame Lazdynų baseine bus pritaikytos moderniausios technologijos, o naudotis juo galės visi plaukimo mėgėjai.

16 p.

KLUBAS „Ūla“ – bene vienintelė rankinio komanda, turinti savo himną. Pačių žaidėjų įdainuotas himnas skamba prieš kiekvienas rungtynes.

VISUR IR VISADA 19 p.


2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

ATGARSIAI AGNĖ SEREIKAITĖ

Lapkričio 25 d. 75 metų jubiliejų atšventė Rimantas Bagdonas. 1965 m. jis tapo pirmuoju lietuviu, iškovojusiu graikų-romėnų imtynių pasaulio čempionato auksą.

75

Galbūt bus nuspręsta, kad atėjo laikas šią vietą užimti naujiems žmonėms su naujomis idėjomis. Manyčiau, kad moterų rinktinei reikia naujų vėjų ir aštresnio proto, tačiau jei nebus kam imtis šio darbo, sutiksiu dirbti toliau. Niekur iš krepšinio nedingstu. Jei federacija nuspręs suteikti galimybę kuriam nors mano kolegai, esu pasiruošęs padėti jam kuo galėsiu.

Lietuvos moterų nacionalinės komandos strategas ALGIRDAS PAULAUSKAS nesilaiko įsikibęs rinktinės trenerio kėdės. Donato Biliaus („Lietuvos rytas“) piešinys

19-metė Agnė Sereikaitė tapo pirmąja Lietuvos čiuožėja trumpuoju taku, dalyvausiančia olimpiadoje. Atrankos varžybose lietuvė iškovojo bilietus į visų trijų distancijų – 500 m, 1000 m ir 1500 m – olimpines lenktynes.

2013 GRUODIS

A. KOSAUSKAS

Lietuvos sporto universiteto (LSU) Senatas Aleksandrui Kosauskui suteikė Garbės daktaro vardą. A. Kosauskas yra vienas žymiausių universiteto absolventų, Lietuvos atletinio rengimo pradininkas.

S. ALEKSANDRAVICIUS

Iš JAV žaisti krepšinį į Vilniaus „Kibirkšties-Viči“ komandą atvykusiai Sofijai Aleksandravicius suteikta Lietuvos pilietybė. Už Atlanto gimusi 22 metų krepšininkė tikisi patekti į šalies rinktinę.

TOMAS RAUKTYS

Geriausiu Lietuvos futbolininku pirmą kartą išrinktas 29 metų saugas Mindaugas Kalonas. Jis prisipažino, kad vienu metu buvo įklimpęs į naktinių linksmybių liūną, bet sugebėjo iš jo išsikapstyti ir tapo vienu šalies rinktinės lyd erių.

Airijoje įsikūręs ir šios šalies rutulio stūmimo ir disko bei svarmens metimo čempionu tapęs Tomas Rauktys dėl dopingo vartojimo diskvalifikuotas dvejiems metams. Jis vartojo anabolinį steroidą stanozololą.

RŪTA MEILUTYTĖ

Pasaulio čempionė ir rekordininkė Rūta Meilutytė antrus metus iš eilės išrinkta geriausia Europos jaunąja sportininke. Jai atiteko Europos olimpinių komitetų įsteigtas Piotro Nurowskio prizas ir 12 000 eurų stipendija. LEIDĖJA VšĮ „Sporto leidinių grupė“ Įmonės kodas 300093445 Olimpiečių g. 17 LT-09237 Vilnius Tel. 8 5 275 2791 Faksas 8 5 278 4349 El.p. redakcija@sportas.info

Direktorius Artūras Gimžauskas Tel. 8 698 82 421 Vyr. redaktorius Marius Grinbergas Tel. 8 686 09 700

REDAKCIJA REKLAMA Marytė Marcinkevičiūtė Rasa Jankeliūnienė maryte@sportas.info Tel. 8 652 43022 Faksas 8 5 278 4349 Ingvaras Butautas El.p. rasa@sportas.info redakcija@sportas.info

BUHALTERIJA Finansininkė Ona Ratkevičienė Tel. 8 5 273 0279 o.ratkeviciene@bnk.lt

Tiražas

4 000

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje ISSN 1392-9259 pasitaikančias įvairaus Indeksas 0237 pobūdžio klaidas redakcija neatsako.


2013 2013 GRUODIS GRU RUOD ODIS OD IS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Aleksandro Pacevičiaus sporto centro vizijoje – ir neįgaliųjų pagalba sveikiesiems. Čia reabilituotis galėtų ir traumas patyrę sportininkai.

3

ŽVILGSNIS

BĖDAS NUBRAUKTŲ VIENU YPU Ingvaras Butautas redakcija@sportas.info Lapkritį Lietuvos aklųjų riedulio rinktinė tapo Europos čempione. Lietuviai žemyno pirmenybes laimėjo jau trečią kartą. Tiesa, šįsyk, išvykstant į čempionatą Turkijoje, aukso iš regos negalią turinčių sportininkų mažai kas tikėjosi – komanda buvo gerokai atjauninta.

A. Zadneprovskis neabejoja, kad A. Pacevičiaus idėja kurti neįgaliųjų sporto centrą – puiki.

Ne tik riedulininkai, bet ir kiti neįgalūs sportininkai garsina Lietuvą tarptautiniuose turnyruose. Štai vasarą pasaulio vicečempionais tapo du lengvaatlečiai. Įspūdingų rezultatų lietuviai pasiekė kurčiųjų olimpinėse žaidynėse. Tačiau šalies neįgaliųjų sporto srityje ne viskas taip gražu ir saulėta. Bent jau, anot Lietuvos neįgaliųjų teniso klubo (LNTK) prezidento, viešosios įstaigos „Sveikas miestas“ žmonių su negalia sporto projektų vadovo Aleksandro Pacevičiaus. Neįgalieji dažnai pamirštami „Lietuvoje, taip pat ir Vilniaus mieste, neįgaliesiems sportininkams labai trūksta sporto bazių, pritaikytų jų poreikiams“, – sako pats judėjimo negalią turintis A. Pacevičius. Jo vadovaujami tenisininkai glaudžiasi SEB arenoje. Arena yra puikiai pritaikyta žmonėms su vežimėliais, joje vyko ne vienas jų turnyras – čia neįgalieji jaučiasi jaukiai. Tačiau kitų sporto šakų atstovams kyla daug problemų dėl bazių. Ypač jaunesniems sportininkams. „Iš valdininkų aš dažnai girdžiu, kad mums, neįgaliesiems, reikia integruotis į sveikųjų sporto arenas. Jos dabar statomos lyg ir pritaikytos mums, pavyzdžiui, SEB arena. Taip, mes joje treniruojamės ir galime viską daryti. Bet kitur dažnai apie neįgaliuosius niekas nepagalvoja“, – teigė premjero visuomeninis patarėjas A. Pacevičius. Geriausias sprendimas – centras Jau ne pirmus metus vilnietis brandina idėją sukurti neįgaliųjų sporto centrą, kuris galėtų išspręsti visas jų sporto bazių trūkumo problemas. „Mano manymu, turėtų atsirasti specializuotas neįgaliųjų sporto kompleksas. Jame dirbtų specialistai kineziterapeutai. Juk specialistas, dirbantis su neįgaliaisiais, visada gali dirbti ir su sveikaisiais. Bet dirbantis su sveikaisiais ne visada gali dirbti su neįgaliaisiais. Centro reikia, kad galėtų vykti ir treniruotės, ir varžybos, ir stovyklos. Nes dabar nėra galimybių surengti sporto stovyklos, kad susirinkę žmonės turėtų reikalingas sąlygas, kad su jais dirbtų specialistai, reabilitologai“, – dėstė savo samprotavimus neįgaliųjų tenisininkų vadovas. Anot A. Pacevičiaus, sporto centras turėtų tenkinti ir turinčių judėjimo, ir regos, klausos negalią žmonių, ir turinčiųjų intelekto sutrikimų ar cerebrinio paralyžiaus kamuojamų sportininkų poreikius.

Lietuvos premjero visuomeninis patarėjas Aleksandras Pacevičius įsitikinęs – neįgaliųjų sporto centras išspręstų bazių trūkumo problemą Palaiko garsusis penkiakovininkas „Neįgalieji irgi yra mūsų visuomenės nariai ir jiems reikia sudaryti visas sąlygas, kad jie galėtų, kiek įmanoma labiau jaustis visaverčiai, kad neišsiskirtų, galėtų žaisti ir tenisą, ir plaukioti, tam turi būti padaryta viskas“, – palaiko neįgaliųjų sportininkų siekius daugkartinis šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionas, olimpinių žaidynių prizininkas Andrejus Zadneprovskis. Jis mano, kad A. Pacevičiaus idėja yra puiki: „Toks centras, kuriame būtų baseinėlis, salytė ir teniso aikštelės, pritaikytos neįgaliesiems, būtų svajonė. Bet reikėtų rasti fondų ar programų, kurios projektą paremtų. Manau, kad Europoje yra tokių centrų.“ Tiktų vieta prie Balžio ežero A. Pacevičius yra ir nusižiūrėjęs galimą vietą sporto centrui – prie Balžio ežero. „Reabilitacijos centras UAB „Baldžio šilas“ daug metų buvo neįgaliųjų traukos vieta. Šalia Vilniaus, prie Balžio ežero, esantis centras ir jo pritaikyta neįgaliesiems aplinka sudarė sąlygas gauti medicininės reabilitacijos paslaugas, atgauti jėgas ir pagerinti sveikatą. Čia mes, neįgalieji, ir mums atstovaujančios organizacijos rengdavome savo susitikimus, aktyvios reabilitacijos stovyklas, mokėmės valdyti vežimėlius ir savarankiškumo, sportavome. Padėtis ėmė blogėti, kai 2004 m. vienas iš UAB „Baldžio šilas“

3

Lietuvos aklųjų riedulio rinktinė trečią kartą tapo Europos čempione. Finale lietuviai po baudinių serijos 4:2 palaužė Ispanijos ekipą.

akcininkų – AB „Kuro aparatūra“ – bankrutavo ir valstybė negalėjo investuoti ir efektyviai padėti sprendžiant neįgaliųjų problemas. Turtiniai ginčai buvo sprendžiami beveik devynerius metus, tačiau valstybė išsaugojo šį centrą neįgaliesiems ir mes turime vilčių, kad išsipildys mūsų lūkesčiai šiame centre turėti sąlygas didinti neįgaliųjų savarankiškumą sportuojant ir taikant aktyvią reabilitaciją. Centras šiuo metu turi 67 stacionarias vietas ir teikia tik medicininės reabilitacijos paslaugas. Jis galėtų plėtoti ir kitas veiklas, naudingas neįgaliesiems. Ypač daug neišspręstų problemų neįgaliųjų savarankiškumo srityje ir organizuojant sporto varžybas neįgaliesiems – šalyje, o ypač Vilniaus regione, trūksta pritaikytų neįgaliesiems sportuoti salių, stadionų. Todėl kilo mintis, kad tokį sporto kompleksą būtų galima įrengti reabilitacijos centre „Baldžio šilas“, juolab kad vietos stadionui ir sporto salei užtektų. Kompleksą sudarytų daugiafunkcė sporto salė, lauko stadionas ir viešbutis (100 vietų). Komplekso įrengimas sudarytų sąlygas ir paskatintų skirtingas negalias turinčius neįgaliuosius aktyviai sportuoti, gerinti savo funkcinę būklę, siekti sportinių rezultatų ir didinti savarankiškumą, naudojant aktyvios reabilitacijos priemones. Šias mintis mes puoselėjame jau ne vienus metus ir diskutuojame apie konkrečius pasiūlymus su

Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM atstovais. „Baldžio šilo“ klausimas dabar svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Aš tikiu, kad bus priimtas teisingas sprendimas ir atgims reabilitacijos centras „Baldžio šilas“ su naujomis sporto bei aktyvios reabilitacijos veiklomis neįgaliesiems“, – kalbėjo „Sveiko miesto“ neįgaliųjų sporto projektų vadovas. Tikisi valdžios supratimo A. Pacevičius tikisi ir miesto bei šalies valdžių supratimo. Jis sako ne kartą patyręs valdžios vyrų supratimą. „Pateikėme paraišką 2015-aisiais surengti pasaulio neįgaliųjų teniso čempionatą. Gavome pritarimą. Seimo jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Juras Požėla visada palaiko mūsų judėjimą, niekada mums neatsuka nugaros. Palaimino ir premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sporto reikalams Vytautas Janušaitis. Nė iš vieno neišgirdau, kad tai būtų kuo nors bloga ar nereikalinga“, – pasakojo A. Pacevičius. Jis mano, kad neįgaliųjų sporto centras išspręstų ne vien vilniečių, bet ir daugumos šalies sportininkų problemas. Be to, A. Pacevičiaus sporto centro vizijoje – ir neįgaliųjų pagalba sveikiesiems. Anot LNTK prezidento, neįgaliųjų sporto centre reabilituotis galėtų ir traumas patyrę įgalūs sportininkai.


4

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

POKALBIS

2013 GRUODIS

Tarptautinėje konferencijoje Lietuvai atstovavo LTOK viceprezidentas Algis Vasiliauskas ir LTOK komisijos „Sportas ir aplinka“ pirmininkas Jonas Jankauskas.

2014 m. žiemos olimpinių žaidynių sostinėje vykusioje konferencijoje „Sportas ir aplinka“ kalbėta ir apie tai, kas bus, kai olimpiada baigsis

LTOK VICEPREZIDENTAS ALGIS VASILIAUSKAS

SOČIS – NAUJAI GIMĘS MIESTAS Marytė Marcinkevičiūtė

Neabejotinai visada pažeidžiama gamta. Konferencijos pagrindinis tikslas buvo visam pasauliui Sočyje vykusioje Tarptautinio parodyti, kad Rusija yra išsivysčiusi olimpinio komiteto (IOC) šioje srityje šalis ir kad gamta organizuotoje konferencijoje buvo pažeista tik minimaliai – „Sportas ir aplinka“ tai padaryta, kai vietoje vieno dalyvavo ir Lietuvos tautinio sunaikinto medžio buvo pasodinti olimpinio komiteto (LTOK) trys. Tačiau kas bus po to, kai viceprezidentas, atsakingas baigsis olimpinės žaidynės, kokį už žiemos sporto šakas, spaudimą gamtai darys padidėjusi Algis Vasiliauskas bei LTOK infrastruktūra, apgyvendinimas, komisijos „Sportas ir aplinka“ žmonių migracija, nes miestas pirmininkas Jonas Jankauskas. plėsis, – neaišku. Po žaidynių dauguma sporto Olimpiniame judėjime sporto ir objektų, viešbučių bus naudojama aplinkos tema yra labai aktuali, tai visai kitoms reikmėms, tačiau liudija ir konferencijoje dalyvavęs vis vien bus susieti su žmonių IOC prezidentas Thomasas Bachas, veikla. Statant olimpinį jo pavaduotojai, Rusijos gamtos miestelį ir olimpinį parką, į tai išteklių ir ekologijos ministras buvo atsižvelgta, paskleista ir Sergejus Donskojus, Rusijos Vankuverio patirtis, kaip su olimpinio komiteto prezidentas sporto objektais buvo pasielgta Aleksandras Žukovas, Sočio po 2010 m. žiemos olimpinių žaidynių organizacinio komiteto žaidynių, ar statiniai turėjo prezidentas Dmitrijus Černyšenka. įtakos gamtai“, – pasakoja Pagrindinė konferencijos kuratorė – A. Vasiliauskas. Rusijos gamtos išteklių ir ekologijos ministerija. Kaip teigė Konferencijos posėdžiai A. Vasiliauskas, organizuojant vyko nuo ankstaus ryto iki olimpines žaidynes prireikia vėlaus vakaro. Ar didelė buvo didžiulių finansinių, žmogiškųjų ir auditorija? gamtinių išteklių. „Statant didžiulės apimties Apie 500 žmonių atvyko iš visų sporto objektus, reikalinga pasaulio šalių. Konferencijos didžiulė infrastruktūra – keliai, atidarymo ceremonijai vadovavo privažiavimas, inžineriniai tinklai. dukart olimpinė čempionė, o dabar maryte@sportas.info

Rusijos sportinės gimnastikos federacijos viceprezidentė Svetlana Chorkina ir taip pat dukart olimpinis čempionas, pasaulio ir daugkartinis Europos čempionas, Rusijos plaukimo federacijos viceprezidentas Denisas Pankratovas. Konferencijoje buvo nagrinėjami aktualūs sporto ir aplinkos klausimai, vyko apskritojo stalo diskusijos. Su Jonu Jankausku stengėmės dalyvauti skirtinguose posėdžiuose, komitetuose, kad po to galėtume pasidalyti įspūdžiais iš vykusių renginių. Sočis – bene vienintelė pasaulio paatogrąžių vieta, kur yra šiltas oras ir jūra bei snieguoti kalnai. Tai – unikalus derinys. Pranešimus skaitė Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos, Saudo Arabijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Nyderlandų, Indijos, Švedijos, Austrijos, kitų šalių specialistai. Konferencijos metu buvo apdovanoti „Sportas ir aplinka“ konkurso laureatai iš Afrikos, Europos, Amerikos ir Okeanijos. Ar Sočis pasikeitęs nuo sovietinių laikų?

Iš pagrindų pasikeitęs, ypač dabar, kai artėja olimpinės žiemos žaidynės. Miestas praktiškai

Sočis tikrai nepritrūks sniego, kartais kalnuose jo būna iki 6 m aukščio. Be to, olimpinių žaidynių sostinė nuo praėjusių metų yra sukaupusi tiek sniego, kad, neiškritus nė vienai snaigei, olimpinės žaidynės galėtų vykti netgi rytoj.

gimė iš naujo. Per trejus metus pastatyta puiki olimpinė bazė, tai neregėto masto tempai. Olimpinis Sočis iš esmės padalytas į dvi dalis: pajūrio ir kalnų. Sočyje gyvena 108 tautų gyventojai, iš viso apie 480 tūkst. žmonių. Nesu didelis sporto bazių ekspertas, tačiau jose lankantis visą informaciją mums suteikė statybų inžinieriai, dabartiniai sporto bazių vadovai, tiesiogiai dalyvavę tose statybose. Sočio olimpinių žaidynių sporto bazės – pačios moderniausios. Ledo ritulio arenoje įmontuoti netgi garso triukšmo slopintuvai, o to nebūna kitose sporto bazėse. Atskirų sporto šakų varžybos vyks skirtingose arenose. Įspūdingai atrodo įvairių spalvų spaudos centro pastatas olimpiniame parke, ten pastatytas ir jau veikia Tarptautinis olimpinis universitetas, rengiantis ne tik sporto, bet ir vadybos specialistus. Per konferenciją pranešimą skaitė ir šio Tarptautinio olimpinio universiteto rektorė. Ar jau pastatytos visos olimpinės sporto bazės? Olimpinės arenos ne tik pastatytos, bet kone visos ir


2013 GRUODIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes nusitaikęs šaulys KAROLIS GIRULIS neabejoja – jeigu netiki pergale, jos niekada nepasieksi.

LTOK viceprezidentas A. Vasiliauskas ir kiti konferencijos dalyviai apžiūrėjo miestą ir būsimų žiemos žaidynių objektus.

išbandytos, jose vyksta įvairūs sporto renginiai. Sporto bazės išsidėsčiusios kompaktiškai, yra šalia olimpinio kaimelio, sportininkai į jas galėtų nueiti ir pėstute. Olimpinis kaimelis baigiamas statyti, vyksta sporto bazių darbai, jų dar labai daug. Kartais atrodo, kad tie darbai nesibaigs iki olimpinių žaidynių, tačiau dirbama trimis pamainomis. Viešbutyje netgi neįmanoma atsidaryti lango, nes yra didžiulis gausmas. Sočis tikrai nepritrūks sniego, kartais kalnuose jo būna iki 6 m aukščio. Be to, olimpinių žaidynių sostinė nuo praėjusių metų yra sukaupusi tiek sniego, kad, neiškritus nė vienai snaigei, olimpinės žaidynės galėtų vykti netgi rytoj. Konferencijos dalyviai Sočyje daug ką įvertino kaip unikalius dalykus. Pažangiausios technologijos buvo panaudotos, dalyvaujant užsienio inžinieriams ir konstruktoriams. Kas Sočyje padarė didžiausią įspūdį? Kelių infrastruktūra, oro uosto pertvarka, geležinkelio stotis su 23 kelių tuneliais. Vien tik keliams išleista 227 mlrd. rublių. Tai – nauja 58 km kelio atkarpą, pastatyta „Rusijos geležinkelių“ ir vokiečių bendrovės „Siemens“. Statybos darbus atliko

rusai, o visus kitus – vokiečiai. Traukiniai kursuos iš oro uosto ir mieste iki galutinės stotelės Roza Chutor. Čia į varžybų vietas bus galima patekti keltuvais arba kitu transportu. Yra centrinė magistralė su tarpinėmis stotimis, bus galima pasiekti visas varžybų vietas. Viena diena anksčiau, nei mes atvykome, į Sočį buvo atskridęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jis susitiko su IOC prezidentu Thomasu Bachu ir išbandė pirmąjį traukinį. Per Sočio olimpines žaidynes iš viso kursuos 30 traukinių, jie bus stebimi ir kontroliuojami iš kosmoso. Po žaidynių 20 traukinių pateks į Maskvą ir važinės Rusijos sostinėje, o 10 liks Sočyje. Traukinių stotys įrengtos pagal naujausias technologijas. Olimpinių žaidynių atidarymas ir uždarymas vyks specialioje arenoje, jame telpa 40 tūkst. žiūrovų. Olimpinėse žaidynėse dalyvaus 3 tūkst. sportininkų, jau šiandien Sočis gali apgyvendinti 26 tūkst. sportininkų. Kada Lietuvos sportininkai išbandys olimpines Sočio sporto bazes? Olimpinio sezono pradžioje Sočyje vyko Pasaulio biatlono ir slidinėjimo taurės varžybos, jose dalyvavo ir mūsų geriausi sportininkai.

7 p..

5


2013 GRUODIS GRUODIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

KAROLIO GIRULIO gyvenime svarbią vietą užima lankai. Jis net yra Europos lankininkų medžiotojų federacijos viceprezidentas.

7

VEIDAS K. Girulis su žmona Gintare kartu lankė šaudymo pratybas.

asmeninio albumo nuotr.

ŠAULIUI SVARBIAUSIA – ĮVEIKTI SAVE Į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes nusitaikęs šaulys Karolis Girulis neabejoja – jeigu netiki pergale, jos niekada nepasieksi Marytė Marcinkevičiūtė „Žiūrint į mano rezultatus, yra visos galimybės dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Būčiau pirmasis Alytaus šaulys olimpietis. Tačiau, norint įgyvendinti savo svajonę, reikia įdėti daugybę pastangų, jai pasiryžti ir pasiaukoti. Tą norą turiu, tačiau jo vieno per maža, turi egzistuoti ir galimybės. Laimė ir sėkmė būna tiktai loterijoje, o sporto rezultatus lemia profesionalumas“, – sako daugkartinis Lietuvos kulkinio šaudymo čempionas ir rekordininkas alytiškis Karolis Girulis. Šeimoje – vienintelis šaulys Dabar šeimoje Karolis – vienintelis šaulys. Puikus medžiotojas buvo jo šviesaus atminimo senelis. Lankydamas Likiškėlių vidurinės mokyklos ketvirtą klasę, K. Girulis panoro sportuoti ir ilgai ieškojo savęs – lankė dziudo, plaukimo, krepšinio pratybas. Tačiau čia ilgiau neapsistojo. Su keliais klasės draugais 1998 m. jis nuėjo į šaudyklą ir kulkinis šaudymas vaikinui pasirodė patrauklus. Trenerio Česlovo Pavilonio grupėje atsiradęs tada 12-metis vaikinas dabar jau įvardijamas kaip olimpinių žaidynių kandidatas. „Šaudymas – intelektualus sportas, jis patrauklus strategija, judesiu. Gali varžytis pats su savimi, nėra tiesioginio kontakto su kitais. Norėdamas sėkmingai su kitais konkuruoti, pirmiausia turi nugalėti save“, – įsitikinęs Karolis. Nesureikšmina savo pergalių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių kandidatas anksti pradėjo varžytis su vyrais ir dalyvauti Lietuvos suaugusiųjų čempionatuose. Jis gavo geras

Pirmenybę teikė mokslui Alytiškiui priklausantis Lietuvos suaugusiųjų rekordas, šaudant pneumatiniu šautuvu, pasiektas 2009 m. – 598 taškai (iš 600 galimų). „Tokį rezultatą pasiekęs šaulys tapo Pekino olimpinių žaidynių čempionu, tai tik dviem taškais prastesnis rezultatas nei absoliutus pasaulio rekordas“, – paaiškino K. Girulis, Vilniaus universitete įgijęs moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos bakalauro laipsnį bei baigęs biofizikos magistro studijas. Studijas baigė 2012 metais. Karolis pirmenybę teikė mokslui. Jis ir vidurinėje mokykloje, ir universitete mokėsi pavyzdingai. Galvojo netgi apie mokslininko suaugusiųjų šaulių pamokas. 2001 m. Karolis debiutavo Europos karjerą, nes jo mokslas – universalus. jaunių, o 2002 m. – pasaulio „Kaip mano chemijos mokytoja jaunių čempionatuose. 2006 m. sakė, fizika – tai burna, o chemija – per Europos jaunimo čempionatą rankos, kurios į burną gali kažką Maskvoje užėmė septintąją vietą, įdėti.“ Fizika, manau, yra visų o komandų varžybose su kitais lietuviais buvo ketvirtas, nuo mokslų, išradimų, pažangiųjų medalių teskyrė vos vienas taškas. technologijų kertinis akmuo. Fizikos aukštumų gali siekti visą Dabar 27 metų sportininkas jau dalyvavo trijuose kas ketverius gyvenimą, svarbu žengti koja kojon su šiandienos mokslu“, – metus vykstančiuose pasaulio įsitikinęs alytiškis. čempionatuose ir 12 Europos čempionatų. Aukščiausias Geriausios pratybos – varžybos rezultatas – 2010 m. per pasaulio Olimpinių žaidynių kandidatas čempionatą Miunchene užimta Alytuje turi geras treniruočių 13-oji vieta. Šiemet Kazanėje sąlygas, tačiau jam pačios per universiadą, pasiekęs naują geriausios pratybos – varžybos, Lietuvos rekordą, jis buvo šeštas, o jose jis mėgsta dalyvauti. o 2010 m. Vroclave per pasaulio „Šaudymas – slidus sportas, studentų šaudymo čempionatą vienas taškelis nulemia dešimt laimėjo sidabro medalį. pozicijų. Pasaulio šaudymas Alytiškis nesureikšmina savo laimėjimų. Nesvarbu, kokio rango neturi ryškaus lyderio, 20 sportininkų pretenduoja laimėti jie būtų. Sportininkui ne tiek varžybas ir negali prognozuoti, svarbūs medaliai, kiek kova su kokią vietą jie užims per savimi, pasiektas rezultatas. konkrečias varžybas. „Per kiekvienas varžybas reikia Vieną dieną gali būti pirmas, save sukoncentruoti taip, kad o kitą – 20-as. Jeigu šauliai yra galvoje nebeliktų jokių kitų minčių, išsiugdyta technika – pasiekę aukštą technikos lygį, kaip refleksas, veikiantis tereikia būti gerai psichologiškai automatiškai, jei pats tam pasirengusiam. „Pasitikėjimas netrukdai“, – sako šaulys. savimi yra vienas svarbiausių K. Girulis – daugkartinis Lietuvos čempionas.

maryte@sportas.info

Šaudymas – intelektualus sportas, jis patrauklus strategija, judesiu. Gali varžytis pats su savimi, nėra tiesioginio kontakto su kitais. Norėdamas sėkmingai su kitais konkuruoti, pirmiausia turi nugalėti save.

sporto aspektų. Jeigu netiki savo pergale – jos niekada nepasieksi“, – teigia Karolis Žmona – irgi šaulė K. Girulis 2012 m. sukūrė šeimą su savo kraštiete taip pat šaule Gintare Valašinaite. Su būsimąja žmona vyras kartu lankė kulkinį šaudymą. Prieš pusmetį jiems gimė dukrytė Mėja. Dideliu jų šeimos draugu tapo nuo pačių pirmųjų dienų sportininką treniruojantis Č. Pavilonis. Meistriškumu Karolis jau aplenkė savo trenerį, tačiau jo psichologinė parama, buvimas per varžybas turi nemažos įtakos rezultatams. „Kai treneris šalia, rodos, dingsta visa psichologinė įtampa“, – tikino šaulys. Šautuvą keičia į lanką Be kulkinio šaudymo, K. Girulio gyvenime svarbią vietą užima ir kitokie ginklai – lankai. Jam lankas – tai laisvalaikis, pomėgis, atgaiva. Jis – medžiotojų lankininkų tarptautinių kursų instruktorius, su kolega padeda medžiotojams įgyti specifinių žinių. Pareigų turi daug, dar yra ir Europos lankininkų medžiotojų federacijos viceprezidentas, Lietuvos šaudymo iš lanko asociacijos viceprezidentas. Jis siekia, kad į Lietuvą sugrįžtų medžioklės su lanku. „Tam į mūsų šalį „atnešėme“ pasaulyje paplitusią specialių mokymų sistemą. Ji leis įsigilinti ir į senąsias medžioklės tradicijas, ir į naujausias technologijas. Labai patobulėjau, gamindamas lankus. Jais dabar šaudo nemažai lankininkų. Greitai planuoju atidaryti savo įmonę, ji bus susijusi būtent su šia veikla“, – sako Karolis, laisvalaikiu dar mėgstantis žaisti biliardą, keliauti, medžioti, žvejoti.


2013 GRUODIS GRUODIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Kartingo g trasoje SIMUI JUODVIRŠIUI teko kovoti legendiniu vokiečiu Michaeliu Schumacheriu. s lege su

9

TALENTAS

P Pasaulio čempionui S Simui Juodviršiui teko žaisti krepšinį, būti modeliu. Bet didžiausia 197 cm ūgio vaikino aistra buvo ir yra kartingas

ŪGIS IR PADEDA, IR TRUKDO Ingvaras Butautas redakcija@sportas.info „Per lengvai pasiekta pergalė kaip pasaulio čempionatui. Tik po dviejų dienų supratau, kad laimėjau. Esu labai laimingas. Šio titulo man tik ir trūko. Mano svajonė išsipildė.“ Tai jau grįžęs į Lietuvą kalbėjo „Rotax Max Challenge Grand Finals“ lenktynių galingiausių kartų DD2 klasės laimėtojas 21 metų, 197 cm ūgio panevėžietis Simas Juodviršis. Šios klasės „Rotax Max Challenge Grand Finals“ lenktynės vadinamos neoficialiu pasaulio taurės turnyru. O jų nugalėtojas – neoficialiu pasaulio čempionu. Varžybose, kurios vyko Naujajame Orleane (JAV), dalyvavo 74 lenktynininkai. Iš viso „Rotax Max Challenge Grand Finals“ dalyvavo 360 sportininkių iš 52 pasaulio šalių. S. Juodviršis yra daugkartinis Lietuvos, Baltijos šalių čempionas. Du kartus jis yra tapęs Europos čempionu. 2011-aisiais S. Juodviršis laimėjo Europos žiemos pirmenybes, 2012-aisiais – vasaros čempionatą. Techniką išskirstė burtai Pirmuose varžybų Naujajame Orleane etapuose labiau sekėsi kitam lietuviui – Kazimierui Vasiliauskui. Jis užimdavo aukštas vietas, o S. Juodviršis rūpinosi, kaip patekti į finalą be papildomų lenktynių. To išvengti jam pavyko. Prieš paskutinę treniruotę S. Juodviršio kartui teko keisti sugedusį variklį. Viename iš važiavimų jam nuleido ratą. „Šie metai man apskritai buvo sudėtingi. Patyriau daug gedimų“, – kalbėjo lenktynininkas. Tačiau finale nepasisekė

Kazimierui. Važiuodamas antrąjį trasos ratą, K. Vasiliauskas susidūrė su kanadiečiu Benu Cooperiu. Abiem šiems lenktynininkams teko pasitraukti. Tai suteikė geresnių galimybių S. Juodviršiui. Be S. Juodviršio ir K. Vasiliausko, Naujajame Orleane lenktyniavo dar du lietuviai. 20-ąją vietą „125 Junior“ klasėje užėmė Laurynas Razas, o „Masters“ klasėje varžęsis Saulius Pocevičius į finalą nepateko. Lenktynininkams neteko gabentis savo technikos į Naująjį Orleaną. Kartų gamintojai aprūpina jų dalyvius mašinomis vietoje. Belieka ištraukti burtus: kuriam koks kartas atiteks. Tai sumažina technikos įtaką lenktynių rezultatams ir kur kas daugiau įtakos jiems turi vairuotojų meistriškumas. Tiesa, S. Juodviršis pripažino, kad absoliučiai vienodų kartų nebūna. Ir pasidžiaugė, kad šį kartą jam burtais atiteko puiki mašina.

Kartu – prieš M. Schumacherį Apie savo kitų metų planus sportininkas nekalbėjo: „Šie metai dar nesibaigė. Dar reikia susėsti su dviem bosais ir nuspręsti, kaip kas toliau bus“. S. Juodviršis atstovauja Lietuvos „RCV Racing“ ir Italijos „Energy Corse“ klubams, kurių savininkai ir yra jo rėmėjai. „Negyvenu vien iš sporto. Kol kas dar mokausi, esu studentas. Taip pat dirbu RCV klube vadybininku. Aišku, šiek tiek gaunu ir iš varžybų, iš rėmėjų“, – kalbėjo Simas. Tačiau šios paramos nepakanka. Šiais metais lenktynininkui reikėjo apie milijono litų, o per visą karjerą – apie penkių. Vaikiną remia neabejinga automobilių sportui jo giminė: tėvas Aurelijus ir dėdė Rimvydas – Panevėžio statybos tresto

Tikras lenktyninis kartas yra šešių bėgių. Įsibėgėja jis greičiau negu „formulė“. O maksimalų greitį pasiekia – 360 km/ valandą. Gal jis ir atrodo mažas, negalingas, bet jam suvaldyti reikia ir ištvermės, ir jėgos. Kas pabando pavažiuoti porą ratų, po jų stoja ir sako – viskas, rankų nebejaučiu. Kas iš automobilio persėda pasitreniruoti karte, po šešių ratų praranda jėgas.

S. Juodviršio kolekciją k papildė „Rotax Max Challenge C Grand Finals“ F čempiono trofėjus. rkv-racing.lt nuotr.

valdybos pirmininkas. „Neatmetu galimybės, kad persėsiu į kėbulinį automobilį. Nors gerai man kartinge sekasi ir nenoriu aš jo palikti“, – kalbėjo S. Juodviršis apie galimus ateities pasirinkimus. Galimybę siekti „Formulės-1“ vairo jis atmeta: „Ta perspektyva yra gal vienas procentas, o kainuoja tai labai daug. Manau, kad gal verčiau tuos pinigus panaudoti tikslingai. Mūsų rinka – ne tokia. Kad galėtum važiuoti „Formulės-1“ varžybose, turi būti iš didelės šalies.“ Tiesa, kartą Simui teko lenktyniauti su pačia „Formulės-1“ legenda Michaeliu Schumacheriu. Kartinge.

„Važiavau vienas. Man reikėjo susikoncentruoti. Telefonu susiskambindavome, pasikalbėdavome. Čia priklauso nuo varžybų. Jeigu jos būtų paprastesnės, galėtų važiuoti. Bet kai varžybos svarbios, man patinka būti vienam, kai galiu susikoncentruoti į jas, niekas netrukdo, taip man lengviau. Ir kai grįžti namo, tavęs visi laukia išskėstomis rankomis...“ – kalbėjo sportininkas.

Aukščiausias pasaulyje S. Juodviršis prisipažino esąs aukščiausias kartingo lenktynininkas. Jis neslėpė, kad jam sunku sutilpti į kartą, bet tikino, kad kartais ūgis ir padeda. „Lyjant man važiuoti būna lengviau, kadangi karto svorio Trasoje – įspūdingi greičiai centras yra aukščiau nei kitų. S. Juodviršis kategoriškai Tai pagerina ratų sukibimą, nenorėjo sutikti, kad kartingas laikomas „vaikiška“ automobilių neslidinėju kaip mažiukai“, – sakė lietuvis, varžovų dažnai sporto rungtimi. vadinamas lietaus žmogumi. „Tikras lenktyninis kartas yra šešių bėgių. Įsibėgėja jis greičiau Suprantama, aukšto lietuvio negu „formulė“. O maksimalų sportininko nepaklausti, ar jis greitį pasiekia – 360 km/valandą. nebandė žaisti krepšinio, būtų Gal jis ir atrodo mažas, negalingas, buvę keistoka. bet jam suvaldyti reikia ir ištvermės, ir jėgos. Kas pabando „Teko žaisti su draugais mėgėjų pavažiuoti porą ratų, po jų stoja ir lygoje“, – atsakė į klausimą sako – viskas, rankų nebejaučiu. Simas, bet daug apie krepšinį Kas iš automobilio persėda kalbėti nusiteikęs nebuvo. pasitreniruoti karte, po šešių Turėjo lenktynininkas ir kitokios ratų praranda jėgas“, – tvirtino patirties. Jam yra tekę pozuoti pasaulio kartingo čempionas. kaip modeliui. Pats jis mieste vairuoja BMW „Kokius penkis kartus gal teko automobilį. „Šiaip mano juo pabūti – ir tiek. Kažkada mėgstamiausi automobiliai buvo seniai. Sportininko karjera man „Mercedes“. Dabar persėdau į svarbesnė negu modelio“, – septintos klasės BMW. Tai nėra kalbėjo vaikinas. sportinė mašina, bet visai patiko“, – Traumų pavojingame sporte prisipažino lenktynininkas. Simui pavyko išvengti. „Buvau kartą susilaužęs šonkaulį. Svarbiose lenktynėse geriau Per bortą šokau ir kažkas vienam trakštelėjo, bet kadangi Siekti aukščiausio apdovanojimo nežinojau, kad lūžo šonkaulis, į Naująjį Orleaną S. Juodviršio tai ir daug dėmesio nekreipiau: nelydėjo nei jo draugė Gabrielė, skauda, tai skauda“, – nei šeimos nariai. prisipažino lenktynininkas.


10

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

SPORTUOJAM

2013 GRUODIS

Kaip teigia sporto klubo vadovas TADAS PUZARA, čia dirbantys specialistai yra daugiau nei asmeniniai sporto treneriai.

Sporto terapijos klube „Gemma“ trenerius keičia S kineziterapeutai, o treniruoklius – kamuoliai, lazdos, svareliai, gumos, nestabilios plokštumos

DĖMESYS – KIEKVIENAME ŽINGSNYJE Linas Jaurys

Treniruočių metu su savo kūno svoriu dirbdamas žmogus ne tik stiprėja fiziškai, bet ir išmoksta Vilniaus Bistryčios gatvėje labiau pažinti ir valdyti savo įsikūręs sporto terapijos kūną. Ne veltui visame pasaulyje klubas „Gemma“ yra, ko gero, vis labiau populiarėja tokios sveikiausias sporto klubas fizinio aktyvumo kryptys, kaip Lietuvoje. kineziterapija, joga ar pilatesas, kur judesiai atliekami būtent Tai – šeimos sporto klubas. Ypač naudojant savo kūno svorį. Paprasčiausi pratimai su didelis dėmesys čia skiriamas vaikams. Tėvams sportuojant, su savo kūno svoriu yra žymiai naudingesni nei keletas vaikais dirba kineziterapeutai. Organizuojami tikslingi grupiniai treniruoklių, reikalingų tam, kad ištreniruotum tas užsiėmimai („Sveikas stuburas“, pačias raumenų grupes, o ir „Sveikų pėdučių programa“, tokios treniruotės yra kur kas kineziterapija vandenyje). įvairesnės. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio Kiekvieno pratimo metu, kad vaikams pradėtos organizuoti ir būtų įvairiau, tai pačiai raumenų plaukimo pamokos. Visa tai yra nemokama, tėvams įsigijus sporto grupei galima parinkti skirtingus pratimus ar pritaikyti skirtingas klubo abonementą. Kaip teigia sporto klubo vadovas pagalbines priemones (gumas, kamuolius, kamuoliukus, Tadas Puzara, čia dirbantys svarelius ir pan.). specialistai yra daugiau nei asmeniniai sporto treneriai – jie profesionalai, turintys medicininį Tyrimas parodo silpnąsias vietas Kiekvienas organizmas yra išsilavinimą bei patirties sporto unikalus. Norint jį prižiūrėti, medicinos srityje. Sporto terapijos klube „Gemma“ neužtenka atlikti standartinių pratimų. Norėdami, kad treniruotės vyksta tik prižiūrint sportas būtų naudingas, o ne kineziterapeutams, pagal žalingas, pirmiausia turėtume asmeniškai sudarytą treniruočių įvertinti savo organizmo programą. „Rezultatui gauti nereikia metalo – silpnąsias bei stipriąsias vietas, suprasti problemas ir tinkamai treniruoklių, užtenka varomosios užsibrėžti tikslus, kurių jėgos, savo kūno svorio, nestabilumo, gravitacijos ar tiesiog siekiame vykdydami treniruočių pagalbinių priemonių – kamuolių, programą. Atėjus į sporto terapijos klubą lazdų, gumų, kamuoliukų, „Gemma“, pirmiausia atliekamas nestabilių plokštumų ir panašių raumenų diagnostikos tyrimas dalykų“, – teigia kineziterapeutė („Back-check by dr. WOLFF“). Jo Santa Pavilonytė. redakcija@sportas.info

metu ištiriamos visos raumenų grupės, ypač – pasyvieji giluminiai raumenys, kurių būklė labiausiai lemia mūsų laikyseną bei fizinę savijautą. „Tyrimo rezultatai parodo, kurias raumenų grupes reikia stiprinti, kurios organizmo sritys yra probleminės. Kartu su sporto gydytoju kineziterapeutu aptariate, koks jūsų treniruočių programos tikslas – galbūt atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, o galbūt turėjote traumą, po kurios jaučiate įtampą kurioje nors kūno dalyje arba dėl sėdimo darbo jums nuolat skauda nugarą“, – pasakojo sporto klubo vadovas T. Puzara. Kiekvieną dieną – kas nors nauja Kiekviena treniruotė prasideda nuo apšilimo. Vėliau dirbama su kineziterapeutais keturiose skirtingose zonose. Skirtingos zonos skirtos atskirai raumenų grupei treniruoti – kojų ir sėdmenų treniruočių zona, rankų ir pečių treniruočių zona, pilvo preso treniruočių zona, nugaros treniruočių zona. Po kiekvienos treniruotės atliekami raumenų tempimo pratimai. „Po intensyvaus treniruočių mėnesio atliekamas pakartotinis tyrimas ir vertinamas progresas, aptariami tolesni treniruočių planai. Kartu siekiame, kad kūnas veiktų taip, kaip turi veikti, o ne taip, kaip yra įpratęs veikti dėl darbinės veiklos ar kasdienių įpročių“, – paaiškino T. Puzara.

Mūsų sporto klubą klientai renkasi dėl to, kad sulaukia užtektinai dėmesio treniruočių metu. Treneriai mūsų sporto terapijos klube yra patyrę kineziterapeutai, puikiai išmanantys sveiko ir saugaus sporto subtilybes. TADAS PUZARA

Sportuojant sporto terapijos klube „Gemma“ nėra ir sporto klubų monotonijos. „Pradėsime organizuoti nemokamus seminarus sporto klubo klientams, pasakoti apie apšilimo svarbą, sveiką mitybą ir kt. Neseniai įsigijome „Vacu Activ“ – tai daugiafunkcis treniruoklis su infraraudonųjų spindulių terapija, šviesos terapija, kolageno atkūrimo lempomis tiems, kas nori numesti svorio, pagražinti kūno formas. Taip pat kiekvienam sporto klubo klientui atliekamas kūno masės tyrimas, priklauso nemokama dietologės konsultacija“, – sakė T. Puzara. Sporto terapijos klube „Gemma“ pradėti organizuoti ir grupiniai užsiėmimai (pilateso, vandens treniruotė ir kt.). Visa tai įskaičiuota į sporto klubo abonemento kainą. Sveika ir saugi erdvė sportui „Mūsų sporto klubą klientai renkasi dėl to, kad sulaukia užtektinai dėmesio treniruočių metu. Treneriai mūsų sporto terapijos klube yra patyrę kineziterapeutai, puikiai išmanantys sveiko ir saugaus sporto subtilybes“, – teigė T. Puzara. Pats sporto klubo vadovas ne vienus metu dirba Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klube kineziterapeutu ir teigia, kad, norint pasiekti gerų rezultatų, kaip ir dirbant su aukšto meistriškumo sportininkais, reikia siekti jų kryptingai.


2013 GRUODIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Vienas „Pietų IV“ kūrėjų buvo politikas Gintaras Steponavičius, rimtas aistruolis buvo Konstitucinio teismo teisėjas Dainius Žalimas.

Sporto terapijos klube „Gemma“ treniruotės vyksta tik prižiūrint kineziterapeutams, pagal asmeniškai sudarytą treniruočių programą. avgi.lt nuotr.

VISA SVEIKATINGUMO KLUBO PROGRAMA A

DIAGNOSTINIS RAUMENŲ TYRIMAS.

KINEZITERAPEUTO / SPORTO GYDYTOJO KONSULTACIJA IR INDIVIDUALIOS PROGRAMOS SUDARYMAS.

DIETOLOGO KONSULTACIJA.

NERIBOTAS APSILANKYMŲ SPORTO KLUBE SKAIČIUS.

GALIMYBĖ LANKYTIS GRUPINIUOSE UŽSIĖMIMUOSE: PILATESO, VANDENS TRENIRUOTĖ.

INDIVIDUALI TRENERIŲ PRIEŽIŪRA TRENIRUOČIŲ METU.

NEMOKAMI GRUPINIAI KINEZITERAPINIAI UŽSIĖMIMAI VAIKAMS.

NEMOKAMI SEMINARAI.

PIRTIS, BASEINAS.

ATGAIVA POILSIO ZONOJE PO TRENIRUOTĖS.

12 p..

11


12

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

2013 GRUODIS

TEMA

„Žalgirio“ futbolininkai šiais metais laimėjo Lietuvos taurę, Supertaurę ir po 14 metų pertraukos tapo Lietuvos čempionais.

Dauguma dabartinių Vilniaus komandos žaidėjų dar net nebuvo gimę, kai „Pietų IV“ lyderis Ingvaras Butautas 1982 m. pirmą kartą atėjo į stadioną

SU „ŽALGIRIU“ – VISUR IR VISADA Marius Grinbergas marius@sportas.info 538 – tiek išvykų į varžovų stadionus atliko bene ištikimiausias Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos futbolo rinktinės aistruolis Ingvaras Butautas, tarp sirgalių ne tik mūsų šalyje žinomas kaip Storas. Laikraščio „Sportas“ ir portalo „sportas.info“ žurnalistu dirbantis 45 metų vilnietis neslepia – „Žalgiris“ yra svarbiausias dalykas jo gyvenime. Todėl jam puikiai tinka aktyviausių sostinės klubo sirgalių grupės „Pietų IV“ šūkis „Su „Žalgiriu“ – visur ir visada“. Pavadinimas „Pietų IV“ kilo nuo sostinės „Žalgirio“ stadiono tribūnos, kur rinkdavosi karščiausi komandos gerbėjai. Nors dabar šis stadionas uždarytas, o stipriausia Lietuvos futbolo komanda namų mačus žaidžia LFF arenoje, istorinis pavadinimas išliko. „Žalgiris“ šiais metais laimėjo Lietuvos taurę, Super taurę ir po 14 metų pertraukos tapo Lietuvos čempionais.

stadione. O šiaip ir aš pats, ir dauguma mano klasės draugų buvome pamišę dėl futbolo, apie „Žalgirį“ ir šiaip apie futbolą sukosi kone visos mūsų kalbos. Kuri išvyka buvo tolimiausia? Su rinktine – Islandijos sostinė Reikjavikas. O su „Žalgiriu“ – į Izraelį, Beer Ševą. Sovietmečiu „Žalgiris“ turėjo ir priešų, ir draugų. Kas jie buvo? Pats klubas gal ir turėjo, nežinau. Mes, aistruoliai, suprantama, turėjome. Tiesa tų draugų atsirado gal ne iš karto, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, požiūriams, be to, ir politikai. Į sovietmečio pabaigą draugai buvo Kijevo „Dinamo“, Lvovo „Karpaty“, Tbilisio „Dinamo“ gerbėjai. Priešai – praktiškai visi Rusijos klubų gerbėjai. Kokie dabar santykiai su kitų šalių sirgaliais?

Tiesą sakant, geriausiai iki šiol ir tebedraugaujam su tais pačiais, su kuriais draugiški santykiai siejo dar sovietmečiu. Ingvarai, kiek metų esi Su Kijevo ir Lvovo sirgaliais. „Žalgirio“ aistruolis ir kaip bei Šiemet keliaudami į Armėniją kodėl juo tapai? per Gruziją, atnaujinome santykius su gruzinais. Jei čia klausimas apie tai, kada Suprantama, geri ir draugiški atsiradau stadione savarankiškai – santykiai su latviais. Kita vertus, tai buvo 1982-aisiais. Tą rudenį Rygoje turime ir nedraugų. „Žalgiris“ kopė iš SSSR pirmosios Ten įsikūrusi prorusiška lygos į aukščiausiąją. Tada man „Ventspils“ aistruolių grupė, su buvo keturiolika metų – pats tas kuria mūsų santykiai nelabai amžius pačiam pradėti lankytis susiklostė. Dar nuo sovietmečio

Vienas iš „Pietų IV“ kūrėjų buvo dabartinis politikas Gintaras Steponavičius. Ilgus metus rimtas „Pietų IV“ aistruolis buvo Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas. Su Lietuvos krepšinio rinktinės gerbėjų simboliu Sėkla taip pat išvažinėjome pusę sovietų šalių. O šiaip „Pietų IV“ jaunystėje yra lankiusis kone visa sovietmečio pabaigos vilniečių jaunimo ir paauglių kartą, todėl vargu ar galiu atsiminti kiekvieną.

likę nesutarimai su Minsko „Dinamo“, kai kurių Rusijos klubų sirgaliais persidavė ir naujosioms kartoms. Nelabai sekasi sutarti ir su Lenkijos klubų gerbėjais, tuo galėjome įsitikinti per šiemečius mačus su Poznanės „Lech“. Ar Lietuvoje „Žalgiris“ turi priešų? Lietuvos stadionuose ir aplink juos – ramu. Galbūt ir dėl to, kad daugumos grupių nariai viename sektoriuje palaiko Lietuvos rinktinę. Konfliktų čia kyla išskirtinai retai. Atskiras reiškinys yra Vilniaus „Polonijos“ sirgaliai. Tai jaunųjų Vilnijos lenkų šovinistų sambūris, susikūręs per vieną iš politinių akcijų, susitikus radikalams. Jau besikurdami savo forumuose jie paskelbė būsimus savo priešus. Į pirmą vietą iškėlė „Žalgirį“ ir „Pietų IV“. „Žalgirio“ sirgaliai garsėja ne tik ištikimybe komandai, bet ir išskirtiniu palaikymu, vadinamosios choreografijos išradingumu. Kiek laiko ir žmonių reikia pasiruošti rungtynėms, pagaminti tuos didžiulius plakatus, kaip per pastarąjį mačą, kai buvo nupiešta visa komanda? Kaip tik ta paskutinė choreografija buvo paruošta labai greitai. Per dvi dienas mūsų jaunimas padarė viską. Na, tiksliau sakant, baigė šeštadienį ketvirtą ryto... O šiaip būna ir tokių sumanymų, kur ruoštis reikia daugiau nei savaitę.

Dirbi sporto žurnalistu. Ar pavyksta išlaikyti objektyvumą rašant apie „Žalgirį“? Dirbu sporto žurnalistu jau ne pirmą dešimtmetį. Daugiau nieko dirbti turbūt ir nemoku. Ar galiu objektyviai įvertinti savo objektyvumą? Ilgą laiką prisiminsiu Virginijaus Liubšio, tada dirbusio „Žalgirio“ varžovo Panevėžio „Ekrano“ treneriu, įvertinimą: „Tu, nors ir „Žalgirio“ gerbėjas esi, rašai objektyviai.“ Kitas gali vertinti kitaip, iš anksto nusiteikęs kreipti dėmesį ne į tai, kas apie „Žalgirį“ parašyta, o kas tai parašė. „Žalgiris“, sirgalių judėjimas tau yra ne pomėgis, o gyvenimo būdas. Bet iš to nepragyvensi. Kaip tapai sporto žurnalistu? Žurnalistikos mokslų nebaigiau. Studijavau dviejuose universitetuose, bet ne žurnalistiką. Jaunystėje bestudijuodamas dirbau įvairius darbus „Lietuvos aido“ redakcijoje. Kažkaip išėjo, kad parašiau žinutę apie „Žalgirio“ mačą. Po kiek laiko vienas sporto žurnalistas iš redakcijos pasitraukė ir man pasiūlė pabandyti rašyti apie sportą. Vadovaujant a. a. Romai Grinbergienei, praktinį „žurnalistikos fakultetą“ baigiau per kelis mėnesius. Šiaip gyvenime teko padirbti įvairių nekvalifikuotų darbų. Bet neilgam, nes netrukus vėl tapdavau žurnalistu. Kai „Žalgiris“ buvo atsidūręs ties išnykimo riba, jį išgelbėjo sirgaliai. Kiek pačiam teko paaukoti asmeninių lėšų, kad komanda išliktų?


2013 GRUODIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Lietuvos futbolo sezono uždarymo iškilmėse Kėdainiuose pagerbti geriausi šalies žaidėjai, treneriai, teisėjai ir komandos.

13

14p.

„Žalgirio“ sirgaliai garsėja ne tik ištikimybe komandai, bet ir išskirtiniu palaikymu, vadinamosios choreografijos išradingumu.

I. Butautas su „Žalgiriu“ – nuo 1982 m.

Kristinos Černiauskaitės nuotr.

„Žalgirio“ sirgalių ir komandos santykiai – puikūs.

Sauliaus Čirbos nuotr.

2008-aisiais, kai rinkdavome pinigus futbolininkams, kad jie, negaudami pinigų iš klubo, nemestų komandos ir užbaigtų sezoną, pinigus aukodavau nuolat. Bet 2009-aisiais „Žalgirio“ krizė sutapo su mano asmenine krize. Darbą aš turėjau, tik tame darbe pinigų niekas nemokėjo. Retkarčiais iškaulydavai nedidelę sumą. Todėl, kai man kas bando suteikti didžiojo „Žalgirio“ gelbėtojo laurus, aš visada pasakau, kad buvo daug žmonių, prie „Žalgirio“ išlaikymo prisidėjusių kur kas daugiau nei aš. Kokie „Pietų IV“ santykiai su komanda? Puikūs ir šaunūs. Pavyzdžiui, ar dažnas klubas po paskutinio mačo praleidžia vakarą su savo „ultromis“? O „Žalgiriui“ tai jau tradicija. Pats beveik nevartoji alkoholio. Ar apskritai sirgaliai blaivėja? Ne aš vienas toks. Yra „Pietų IV“ dar rečiau išgeriančių ar abstinentų iš principo. Jei klausiate apie neadekvačius žmones sektoriuje, tai jų kuo toliau, tuo mažesnis procentas. Padidėja jis per Europos lygos mačus, kai į „Pietų IV“ ateina daugiau pašalinių žmonių. Koks „Pietų IV“ narių amžius? Yra žmonių kur kas vyresnių už mane, o jauniausias dar nebuvo gimęs, kai „Žalgiris“ aną kartą tapo čempionu. Jam dvylika.

Ar daug likę žmonių nuo sovietinių laikų, vis dar esančių „Pietų IV“ gretose? Gal apie dešimtį. Tiesa, dauguma jų buvo pasitraukę iš karto po nepriklausomybės atkūrimo. Bet po to sugrįžo. Matyt, be futbolo jiems gyventi buvo per sunku. Kas iš visuomenei dabar puikiai žinomų žmonių buvo ar yra „Pietų IV“? Vienas iš „Pietų IV“ kūrėjų buvo dabartinis politikas Gintaras Steponavičius. Ilgus metus rimtas „Pietų IV“ aistruolis buvo Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas. Su Lietuvos krepšinio rinktinės gerbėjų simboliu Sėkla taip pat išvažinėjome pusę sovietų šalių. O šiaip „Pietų IV“ jaunystėje yra lankiusis kone visa sovietmečio pabaigos vilniečių jaunimo ir paauglių kartą, todėl vargu ar galiu atsiminti kiekvieną. Faktas, kad sovietmečiu „Pietų IV“ lankydavosi buvęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, ledo ritulininkas Darius Kasparaitis, vėliau – dabartinis „Žalgirio“ kapitonas Algis Jankauskas. Lietuvoje sportu numeris vienas vadinamas krepšinis. Ar domiesi krepšiniu, gal ir į kokias rungtynes nueini? Kažkada nueidavau. Dabar pasenau ir aptingau. Ir manęs netraukia krepšinio atmosfera, zyziančios dūdos, neaukšto lygio palaikymas. Bet, kaip turbūt ir

kiekvienas lietuvis, kad ir keikiantis krepšinį, žiūriu Lietuvos rinktinės mačus dideliuose turnyruose ir nervinuosi arba džiaugiuosi prie televizoriaus. Jei nebūčiau lietuvis, antrą vietą atiduočiau rankiniui. Žaidimo grožiu jis man labiau imponuoja negu krepšinis. Bet kadangi Lietuvos krepšininkų laimėjimai kur kas aukštesni nei rankininkų, tai krepšiniu domiuosi labiau. Laikai net du šunis. Kaip jie pas tave atsidūrė? Abu priklydę. Pernai prie vyrukų iš „Pietų IV“ prikibo šuniukas, neturėjo kur dėt ir atvežė man. Ieškojau šeimininkų, neatsirado, taip ir liko. Šiemet per „Pietų IV“ komandos SFL rungtynes šuo priklydo prie mūsų komandos. Istorija pasikartojo. Dabar turiu du draugiškus ir meilius šunis. Suprantama, juokingai atrodau, kai lauke juos vedžioju abu, bet ką padarysi. O šiaip šunys mane supo bene nuo tada, nuo kada save prisimenu – nuo darželio laikų. Kai vyksta pasaulio ir Europos čempionatai, Čempionų lyga, ar stebi varžybas? Čempionų lygą žiūriu retkarčiais. Nes nelabai man yra už ką joje sirgti. Nemėgstu aš tų tarptautinių korporacijų, kurios yra stipriausi Europos klubai. Europos pirmenybes stebiu, bet ne taip įdėmiai ir aktyviai kaip pasaulio čempionatą. Stengiuosi nepraleisti nė vienų pasaulio čempionato rungtynių

4

Pavadinimas „Pietų IV“ kilo nuo sostinės „Žalgirio“ stadiono Pietų sektoriaus 4-os tribūnos, kur rinkdavosi karščiausi komandos gerbėjai. Nors dabar šis stadionas uždarytas, o stipriausia Lietuvos futbolo komanda namų mačus žaidžia LFF arenoje, istorinis pavadinimas išliko.

ir prieš jas pirmenybę teikiu tik „Žalgirio“ mačams. Palaikau nebūtinai tas pačias rinktines. Dažniausiai sergu už tas, kurios vilki žalia ir balta uniforma, arba tas šalis, kuriose buvau ir kurios man patiko. Yra nemažai žmonių, palaikančių ne Lietuvos, o kitų šalių klubus. Ką galvoji apie tokį reiškinį? Pirmiausia, kad Lietuvos klubų viešieji ryšiai labai atsilieka nuo tų, mano vadinamų tarptautinių korporacijų. O tokiems žmonėms bent šiek tiek pagarbos jausčiau tada, kai jie vyktų į savo tų „palaikomų“ klubų rungtynes, o ne būtų gerbėjai „nuotoliniu būdu“ – per televizorių. Galų gale tokiems žmonėms trūksta ir elementaraus savo kiemo patriotizmo. Ką pasakytum bet kokio amžiaus futbolo gerbėjui, norinčiam tapti „Pietų IV“ nariu? Ar tai gali padaryti kiekvienas? Pasakyčiau paprastai: „Ateik į futbolo varžybas. Kur pamatysi aktyviausiai besireiškiančius žmones, tai mes.“ Kiekvienas gali ateiti, prisijungti, įsilieti. Ir ne „Pietų IV“ sprendžia: tinkamas žmogus mums ar ne, tą daro pats žmogus. Buvimas „Pietų IV“ nariu kiekvienam gali reikšti kitką. Man tai reiškia ir bendravimą, ir draugus, dažnai – pasididžiavimą, o kartais ir gėdą.


14

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

ŠVENTĖ

2013 GRUODIS

Net du titulus nuskynė Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkas NERIJUS VALSKIS, tapęs rezultatyviausiu ir geriausiu A lygos žaidėju.

Vilniaus „Žalgirio“ komanda Lietuvos čempione tapo po 14 metų pertraukos.

PO SEZONO – TROFĖJŲ DALYBOS Lietuvos futbolo sezono uždarymo iškilmėse Kėdainiuose pagerbti geriausi žaidėjai, treneriai ir komandos

LFF prezidentas J. Kvedaras apdovanoja geriausią Lietuvos futbolininką M. Kaloną.

Stipriausia šalies moterų komanda – Šiaulių „Gintra-Universitetas“.

2013 M. LIETUVOS FUTBOLO SEZONO LAUREATAI 2 2013 M. GERIAUSIAS LIETUVOS FUTBOLININKAS: Mindaugas Kalonas (FK „Baki“, Azerbaidžanas)

Rezultatyviausia moterų A lygos žaidėja tapo R. BložytėLukoševičienė iš „Akmenės“.

Be apdovanojimų neliko ir teisėjai.

Geriausio metų trenerio prizas – „Atlanto“ treneriui K. Sarsanijai.

Sauliaus Čirbos ir Roko Tenio nuotr.

2013 M. GERIAUSIAS LIETUVOS JAUNASIS FUTBOLININKAS: Gratas Sirgėdas (Nacionalinė futbolo akademija / „Stuttgart“, Vokietija) 2013 m. geriausias „SMSCredit.lt A lygos“ futbolininkas: Nerijus Valskis (Marijampolės „Sūduva“) 2013 M. LIETUVOS „SMSCREDIT.LT A LYGOS“ ČEMPIONATAS 1. Vilniaus MFD „Žalgiris“ 2. Klaipėdos „Atlantas“ 3. Panevėžio „Ekranas“ GRAŽIAUSIAS SEZONO ĮVARTIS: Nerijus Astrauskas (Pakruojo „Kruoja“) 2013 M. REZULTATYVIAUSIAS „SMSCREDIT.LT A LYGOS“ ŽAIDĖJAS (27 ĮVARČIAI): Nerijus Valskis (Marijampolės „Sūduva“) 2013 M. GERIAUSIAS LIETUVOS PIRMENYBIŲ TRENERIS: Konstantinas Sarsanija (Klaipėdos „Atlantas“) KOREKTIŠKIAUSIA „SMSCREDIT.LT A LYGOS“ KOMANDA: Vilniaus MFD „Žalgiris“

2013 M. LIETUVOS MOTERŲ FUTBOLO A LYGOS ČEMPIONATAS 1. Šiaulių „Gintra-Universitetas“ 2. „Akmenė“ 3. Vilniaus MFA „Žalgiris“ PERSPEKTYVIAUSIA ŽAIDĖJA: Kamilė Vaičiulaitytė (Kauno FM „Žara“) DIDŽIAUSIĄ PAŽANGĄ PADARIUSI ŽAIDĖJA: Diana Alubauskienė (Vilniaus MFA „Žalgiris“) GERIAUSIA VARTININKĖ: Greta Kaselytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) GERIAUSIA GYNĖJA: Vestina Neverdauskaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) GERIAUSIA SAUGĖ: Rimantė Kunickaitė (Ukmergės „TexTiliTe“) GERIAUSIA PUOLĖJA: Sonata Vanagaitė (Šiaulių„Gintra-Universitetas“) REZULTATYVIAUSIA ŽAIDĖJA (16 ĮVARČIŲ): Raimonda Bložytė-Lukoševičienė (Akmenės „Akmenė“) 2012/13 M. LIETUVOS SALĖS FUTBOLO A LYGOS ČEMPIONATAS 1. Kauno „Nautara“ 2. Kazlų Rūdos „STIHL-SC“ 3. Radviliškio FK „Lokomotyvas“

2013 M. LIETUVOS SENJORŲ (NUO 35 M.) PIRMENYBĖS 1. Alytaus „Dainava“ 2. Jonavos VFK „Klevas“ 3. Gargždų „Bangos Veteranas“ 2013 M. LIETUVOS SENJORŲ (50 M. IR VYRESNIŲ) MAŽOJO FUTBOLO PIRMENYBĖS 1. „Kaunas“ 2. „Šiauliai“ 3. Vilniaus FK „Seimas“ 2013 M. LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJOS I LYGOS PIRMENYBĖS 1. Klaipėdos „Klaipėdos Granitas“ 2. Kėdainių „Nevėžis“ 3. „Trakai“ KOREKTIŠKIAUSIA LFF I LYGOS KOMANDA Vilniaus MFD „Žalgiris-3“ REZULTATYVIAUSI I LYGOS ŽAIDĖJAI (PO 18 ĮVARČIŲ): Aivaras Lyberis (Kėdainių „Nevėžis“) ir Edgaras Mastianica („Klaipėdos Granitas“) 2013 M. LFF A LYGOS DUBLERIŲ PIRMENYBĖS 1. Klaipėdos „Atlantas-2“ 2. Panevėžio „Ekranas-2“ 3. Vilniaus MFD „Žalgiris-2“ REZULTATYVIAUSIAS A LYGOS DUBLERIŲ PIRMENYBIŲ ŽAIDĖJAS (22 ĮVARČIAI): Edvardas Tamulevičius (Panevėžio „Ekranas-2“)


2013 GRUODIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

15


16

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

BAZĖS

2013 GRUODIS

Naujasis Lazdynų baseinas turėtų iškilti toje pačioje vietoje, kur ir dabar yra. Baseinas būtų su pakeliamuoju dugnu ir slankiąja pertvara.

LIETUVOJE PRITAIKYS

OLANDŲ PATIRTĮ

Planuojama, kad naujame Lazdynų baseine bus panaudotos moderniausios technologijos, o naudotis juo galės ne tik sportininkai, bet ir plaukimo mėgėjai

Lazdynų baseinas bus nugriautas, o jo vietoje atsiras moderni plaukimo bazė.

Marytė Marcinkevičiūtė maryte@sportas.info Kaune jau atidarytas olimpinių matmenų Girstučio baseinas, tad dabar daugiausia dėmesio skiriama sostinei. Čia svarstomi įvairūs variantai. Kalbama apie galimybę greitai pastatyti 25 m baseiną, o, nugriovus Lazdynų baseiną, čia pastatyti modernią vandens sporto šakų areną.

su išlaikymo išlaidomis. Daug ką teko optimizuoti, mažinti erdves, kad tik nereikėtų šildyti tuščio oro. Kas jau padaryta?

Parengėme baseino techninę specifikaciją – techninius baseino komplekso projekto pasiūlymus. Jau baigiamos parengti ir konkurso sąlygos architektūrinei daliai bei projektavimui. Esame dėkingi Klaipėdos savivaldybei. Ji jau turi įdirbį, nes nuo 2008 m. galvoja Kokia Lazdynų plaukimo baseino – pasistatyti plaukimo baseiną. Jie yra neatskiriamos Vilniaus sportinio, pasirengę galimybių studiją, įveikė kultūrinio ir miesto bendruomenės etapus, rengdami konkurso sąlygas. gyvenimo dalies – ateitis, kalbamės su Šio mėnesio pradžioje mūsų Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Ritu Vaiginu. specialistai buvo išvykę į Klaipėdos savivaldybę, dalyvavo pasitarime ir domėjosi rūpimais klausimais, Lazdynų baseine verda įtemptas rengiant konkurso sąlygas. gyvenimas, lankytojų čia daugiau Uostamiesčio savivaldybė pasidalijo negu praėjusiais metais. Gal jis savo patirtimi, patarė, ko nedaryti, nebus griaunamas? nes ji taip pat padarė klaidų. Vilniaus savivaldybė suinteresuota, kad Tarptautinį techninio projekto Lazdynų plaukimo baseinas pasikeistų. rengimo konkursą svarstėme Juolab kad atėjus naujai Vyriausybei skelbti gruodžio mėnesį. Jame buvo įvardyti trys prioritetiniai galėtų dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio specialistai. Galbūt nacionalinės svarbos sporto objektai. Tai – nacionalinis stadionas bei jie turi didesnę patirtį, statant ir du plaukimo baseinai Vilniuje ir rekonstruojant plaukimo baseinus. Klaipėdoje. Jiems bus skiriamas didžiausias dėmesys ir įvardytas Vyko diskusija, ar senąjį baseiną preliminarus finansavimas. rekonstruoti, ar nugriauti ir statyti Vilniaus ir Klaipėdos baseinams naują. Kokia buvo nuomonė tuo numatyta skirti po 40 mln. litų, o klausimu? nacionaliniam stadionui, dėl kurio dar diskutuojama, – apie 320 mln. litų. Po įvairių konsultacijų su Savo žadėtus įsipareigojimus mūsų ir užsienio specialistais, vykdome, darome vadinamuosius projektuojančiais ir statančiais namų darbus. Konsultavomės su baseinus, buvo prieita išvada: pigiau vandens sporto šakų specialistais, ir ekonomiškiau nugriauti senąjį ir vadovais, treneriais, vadybininkais, statyti naują. Tuo keliu mes ir einame. Lietuvos plaukimo federacija. Prieš pusantro mėnesio su miesto Išklausėme visų interesus, tačiau per savivaldybės specialistais buvome daug plėstis negalime, nes susidursime išvykę konsultuotis į Olandiją.

40

Vilniaus ir Klaipėdos baseinai įvardyti nacionalinės svarbos sporto objektais. Jų statybai numatyta skirti po 40 mln.litų.

JJi Europoje ir galbūt net visame pasaulyje pagal sporto objektus yra labiausiai išsivysčiusi šalis. Olandija pagal plotą yra mažesnė už Lietuvą, bet gyventojų turi gerokai daugiau – 16 milijonų. Tačiau Olandijoje yra net 3 tūkst. baseinų, o Lietuvoje – apie 40–50. Olandijoje buvo ką pasižiūrėti ir pasisemti patirties. Apžiūrėjome statomus ir modernizuojamus objektus, pamatėme tai, ko nebuvome matę, o tik girdėję. Ten plaukimo baseinai statomi su pakeliamaisiais dugnais ir slankiosiomis pertvaromis. 50 m plaukimo baseiną naudojant pertvarą galima padalyti į du baseinus po 25 metrus. Taip išsprendžiama nemaža problema, vaikus mokant plaukti, treniruojantis didesnio meistriškumo sportininkams, laisvalaikį leidžiant miesto bendruomenei. Jeigu, tarkime, vaikai mokomi plaukti, pakeliamasis dugnas leidžia gylį reguliuoti nuo 5 m gylio iki 60 cm. Stengiamės įsiklausyti, kas šiuo metu pasaulyje ir Europoje yra naujausia ir geriausia. Lazdynų baseinas tikrai nesudarys konkurencijos sveikatingumo centrams.

avarinės būklės, jau yra nusidėvėjusios stogo ir kitos konstrukcijos, todėl negalime rizikuoti. Išvažiuojamojo posėdžio metu Lazdynų baseine su premjeru derinome, kad baseino konstrukcijoms sustiprinti ir jo remontui reikėtų skirti nuo 2 iki 4 mln. litų. Tada, parengus projektą, baseiną rekonstruoti. Buvo įvertinta, kol parengsime techninį projektą ir vyks konkursas rangos darbams, o tai užtruktų apie porą metų, įdėjus nedideles lėšas baseiną galima būtų rekonstruoti. Nusprendėme, kad rekonstrukcijai planuotas skirti lėšas geriau būtų nukreipti į projektavimą. Kokį įsivaizduojate naująjį Lazdynų baseiną?

50 m ilgio ir 10 takelių, jis turėtų iškilti toje pačioje vietoje, kur ir dabar yra. Baseinas būtų su pakeliamuoju dugnu ir slankiąja pertvara, šalia būtų sujungtas 25 x 15 m baseinas su pakeliamuoju dugnu ir skirtas šuolininkams į vandenį. Kai jie nesitreniruos, dugnas bus pakeliamas iki reikiamo lygio. Naujajame komplekse būtų Ar Lazdynų baseinas irgi bus treniruoklių ir akrobatikos statomas pagal naujausias salės, pirčių kompleksas, nes jis yra neatskiriama sportininkų technologijas? reabilitacijos dalis. Pagal Olandijos pavyzdį čia Taip. Olandijoje atkreipėme dėmesį treniruotųsi ne tik sportininkai, bet į moderniąsias technologijas ir baseinu galėtų naudotis ir miestiečiai. sieksime, kad ir Lazdynų baseinas būtų statomas jas taikant. Kad praėjus Už baseino dar yra žemės sklypas ir jį tam tikram laikui nereikėtų sakyti, jog būtų galima išnaudoti. Kai iš pradžių diskutavome apie kažko nepadarėme. baseino rekonstrukciją, kilo mintis, Lazdynų baseino komplekso darbo kad rekonstravus senąjį baseiną už jo grupė, beje, aš esu vienas iš jos būtų galima dar ką nors pastatyti vadovų, o joje dirba įvairių sričių papildomai – tarkime, uždarą teniso specialistai, nuolat rengia pasitarimus, aikštyną, treniruočių sales. Taip ieško optimalaus varianto baseinui gautume pajamų baseinui išlaikyti. rekonstruoti. Šis baseinas dabar yra


2013 2013 GRUODIS GRU RUOD ODIS IS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Varėnos „Ūla“ – bene vienintelė rankinio komanda, turinti savo himną. Pačių žaidėjų įdainuotas himnas skamba prieš kiekvieną kovą.

„ R. Vaiginas Olandijoje apžiūrėjo baseinus, kuriuose pritaikytos moderniausios technologijos.

Olandijoje buvo ką pasižiūrėti ir pasisemti patirties. Apžiūrėjome statomus ir modernizuojamus objektus, pamatėme tai, ko nebuvome matę, o tik girdėję. Ten plaukimo baseinai statomi su pakeliamaisiais dugnais ir slankiosiomis pertvaromis. 50 m plaukimo baseiną naudojant pertvarą galima padalyti į du baseinus po 25 metrus.

Dabar, kai nusprendėme baseiną griauti, tas statinys šiek tiek pasislinks į kitą vietą, tačiau teritorijos užteks, kad įrengtume kompleksą. Kada vilniečiai galės džiaugtis naujuoju baseinu? Mano manymu, baseinas turėtų būti pastatytas per 2–3 metus. Jeigu konkursas bus paskelbtas gruodžio mėnesį, tai 2014-uosius paaukotume projektavimui. Tada skelbtume konkursą statybos darbams. Realiai 2015 m. pavasarį paaiškėtų konkurso laimėtojas ir prasidėtų darbai. Jeigu būtų numatytas finansavimas, 2016 m. pabaigoje naujasis baseinas turėtų atverti duris. Tai – optimistinis variantas. Jeigu statybos užsitęstų, tai vėliausiai kompleksas turėtų pradėti veikti 2017 metais. Kol baseinas bus statomas, vienu metu rengsime konkurso sąlygas, kas Vilniuje galėtų pastatyti 25 m ilgio 8 plaukimo takelių baseiną. Norėtume, kad baseinas iškiltų centrinėje miesto dalyje. Gruodžio mėnesį turėtų būti paskelbtas viešasis konkursas. Didelių reikalavimų nekelsime, tai būtų alternatyva Lazdynų baseinui tuo metu, kai jis bus statomas. Neatmetame galimybės, kad 25 m ilgio baseinas irgi būtų šiuolaikiškas, naudojamos naujausios technologijos, su pakeliamuoju dugnu. Tada nereikės statyti negilaus baseinėlio, vadinamo „varlinuku“, pradedantiesiems mokyti plaukti. Tą baseiną tikimės pastatyti per 1–1,5 metų. Mūsų pagrindinės sąlygos: privatūs investuotojai už savo lėšas pastatys baseiną, o savivaldybė jį išpirks per 10 metų.

19p.

17


18

LIETUVOS SPORTO O LA L LAIKRAŠTIS IK KRAŠT Š IS ŠT

2013 20 2 013 GRUODIS GRU R OD ODIS IS


2013 GRUODIS GR RUODIS R UODIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Varėniškiai vieni pirmųjų mieste įsteigė komercinę parduotuvę, kurios pelnas buvo skiriamas „Ūlos“ klubui išlaikyti.

19

KLUBAS

Į KOVĄ ŽENGIA SU DAINA

„Ūla“ Ū – bene vienintelė rankinio komanda, turinti savo himną. Pačių žaidėjų įdainuotas himnas skamba prieš kiekvienas rungtynes

Marytė Marcinkevičiūtė maryte@sportas.info

Ilgametis rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kurio iniciatyva 1991 m. įkurtas Varėnos „Ūlos“ rankinio klubas, sako, kad tai – unikalus reiškinys, jog kaimiško rajono komanda nuo 1993 m. sėkmingai žaidžia Lietuvos aukščiausioje rankinio lygoje.

Varėnos „Ūla“ dukart tapo Lietuvos vicečempione (1995 ir 2004 m.) ir dukart laimėjo bronzos medalius (2002 ir 2005 m.). Keturiskart jie buvo arti medalių ir tenkinosi ketvirtosiomis (1994 ir 1999– 2001 m.) bei penkiskart – penktosiomis (1996, 1998, 2003, 2007 ir 2008 m.) vietomis. Varėniškiai keturis kartus (1995–1996 ir 2001–2002 m.) žaidė Europos rankinio taurės varžybose.

Dar ankstoka kalbėti apie vietą, kurią „Ūla“ užims šiemetėje lygoje. Tačiau realiai matome, kad kai ką galime pasiekti. Komanda kartu žaidžia dar tiktai kelias rungtynes, ypač mus sustiprino trys sugrįžę ekipos ramsčiai. Didžiulė jų patirtis, žaidžiant aukščiausio lygmens rankinį, – puiki dovana „Ūlai“.

Sugrįžo patyrę veteranai „Ūla“ unikali ir tuo, kad įprasmina sporto mokyklos trenerių darbą, mokiniai toliau ROLANDAS MARKINAS tęsia sportininko karjerą: studijuojantiejis Vilniuje atvažiuoja į pratybas ir varžybas. „Ūla“ – bene vienintelė rankinio komanda, turinti savo himną. Pačių žaidėjų įdainuotas himnas skamba prieš kiekvienas rungtynes“, – sako V. Mikalauskas. Šiemet iš užsienio klubų sugrįžus „Ūlos“ lyderiams Tautvydui Mikalauskui, Arminui Grigėnui ir Remigijui Čepuliui, komanda ypač sėkmingai žaidžia Lietuvos rankinio lygoje ir, pasak nuo 2006 m. komandą treniruojančio Rolando Markino, turi ambicingų planų. Tai rodo ir iš eilės pasiektos kelios pergalės, išvykoje netgi sutriuškintas Kauno „Granitas–Gaja-Karys“ 34:21. „Dar ankstoka kalbėti apie vietą, kurią „Ūla“ užims šiemetėje lygoje.

Tačiau realiai matome, kad kai ką galime pasiekti. Komanda kartu žaidžia dar tiktai kelias rungtynes, ypač mus sustiprino trys sugrįžę ekipos ramsčiai. Didžiulė jų patirtis, žaidžiant aukščiausio lygmens rankinį, – puiki dovana „Ūlai“. Mūsų jauniesiems rankininkams, kurie baigė sporto mokyklą ir toliau tęsia sportinę karjerą „Ūloje“, yra į ką lygiuotis. Lyderių patirtis yra didžiulė ir neįkainojama“, – sako R. Markinas. Varėniškių treneris, kaip dzūkai sako – „viecinis“, baigė sporto mokyklą, atstovavo „Ūlai“, vadovavo antrajai komandai, kai ji žaidė Lietuvos rankinio pirmojoje lygoje. 2003 m. Rolandas baigė žaisti, dabar jis visą savo patirtį ir energiją skiria „Ūlos“ pagrindinei komandai. Pradžia – sporto mokykloje Šio klubo įkūrėjas ir prezidentas, 1991–2003 m. treniravęs „Ūlą“, o dabar rajono meras V. Mikalauskas, prisimena: „Viskas rutuliojosi nuosekliai. Mūsų sporto mokyklos vaikinų grupės (gim. 1969 ir 1974 m.) Lietuvoje buvo vienos stipriausių, o 1974 m. gimę vaikinai – daugkartiniai įvairaus amžiaus grupių Lietuvos pirmenybių čempionai ir prizininkai. Jiems bebaigiant vidurinę mokyklą, kilo klausimas, kur jie toliau žais? Dauguma norėjo žaisti namie ir siekti svarių rezultatų. Klubas jau buvo įkurtas, sėkmingai žaidėme Lietuvos pirmosios lygos pirmenybėse, buvome tarp prizininkų. Lemiamas žingsnis buvo žengtas, kai Varėnoje treniruočių stovyklą surengė nenugalimieji „Granito“ rankininkai su tuometėmis žvaigždėmis Aurelijumi Saboniu, Valdemaru Novickiu, Gintautu Vilaniškiu ir kitais išskirtiniais sportininkais. Puikiai prisimenu tą dieną, kai „Granito“ žaidėjai Varėnoje

pasikvietė sužaisti treniruočių pobūdžio varžybas jaunus „Ūlos“ vaikinus. Pamačiau, kad mano auklėtiniai drąsiai kovoja su profesionalais. Po rungtynių pagalvojau: o kodėl mums nepabandžius žaisti Lietuvos aukščiausioje lygoje? Dar ir šiandien negaliu pamiršti debiuto čempionate ir pirmųjų rungtynių su čempionu „Granitu“. Buvo baugu, tačiau mes pralaimėjome garbingai (26:38) ir privertėme gerokai pasinervinti ne tik žaidėjus, bet ir „Granito“ trenerius Antaną Skarbalių bei Valdemarą Novickį. Komandai kėlėme užduotį nebūti paskutinei čempionate – tai pasiekėme, aplenkėme Kauno „Atleto“ ekipą.“

taip pat ėmė grįžti palaikyti savo mylimos komandos. Tačiau rajono savivaldybė skiria nedidelę pinigų sumą komandai (ne daugiau kaip 20 tūkst. litų). „Kenkia ir tai, kad esu meras ir nenoriu pažeisti viešųjų bei privačių interesų, negaliu tarpininkauti dėl rimtesnės sumos. Be to, savivaldybės išgyvena labai sunkų laikotarpį, dosniau remti lyg ir neturi galimybės“, – sako V. Mikalauskas. Didžiausia mero svajonė, kad jau kitąmet į komandą sugrįžtų Žilvinas Griežė, dabar žaidžiantis Norvegijoje, ir Estijoje rungtyniaujantis perspektyvus kairiarankis Gražvydas Sereičikas. Nepamaišytų ir Klubui – parduotuvės pelnas Evaldas Griežė iš Klaipėdos Labai sėkmingi „Ūlai“ buvo kiti „Dragūno“ bei Laurynas metai – 1994-ieji. Komandą pradėjo Palevičius iš Vokietijos. šefuoti bendrovė „Varbitas“, „Dar jeigu „Ūloje“ žaistų ir negailėjusi lėšų. Rankininkai įgijo vartininkas Rolandas Uoslys, tai žaidybinės patirties, sustiprėjo būtų tikra „svajonių“ komanda, fiziškai. Dirbant jau ne su galinti kovoti dėl aukščiausios jaunimu, o su vyrais daugiau vietos Lietuvos lygoje, – įsitikinęs patirties sukaupė ir treneris V. klubo įkūrėjas. – Komandos Mikalauskas, o jo auklėtiniai didžiausia ir vienintelė nusitaikė į čempionato medalius... neįgyvendinta svajonė – tapti Prie komandos finansavimo Lietuvos čempionais. Realu, kad svariai prisidėjo ir klubo nariai. kiti metai turėtų būti lemtingi, Varėniškiai vieni pirmųjų mieste jeigu sugrįš užsienyje žaidžiantys įsteigė komercinę parduotuvę, legionieriai.“ kurios pelnas buvo skiriamas „Labai džiaugiuosi savo „Ūlos“ klubui išlaikyti. auklėtiniais Rolandu Markinu Parduotuvėje dirbo ir vadyba ir Irmantu Markiavičiumi, kurie užsiėmė patys rankininkai. Tai pasuko trenerio keliu, sėkmingai buvo svari finansinė parama, ugdo jaunimą ir rengia pamainą leidusi klubui sėkmingai kitos kartos „Ūlai“. Puikiai dalyvauti Lietuvos lygos ir į trenerių būrį įsitraukė jau tarptautinėse varžybose. kitos kartos žaidėjas, o dabar Dirbdamas meru, nuo 1997 iki puikus treneris Tomas Barysas, 2003 m. V. Mikalauskas treniravo jo auklėtiniai tapo Lietuvos „Ūlą“ ir sugebėjo derinti abu vaikų varžybų čempionais. Jau darbus, nors, kaip pats pripažįsta, „užaugo“ ir veteranų komanda, buvo žvėriškai sunku. Dirbo, nes „Ūlos“ veteranės dalyvauja neturėjo kam perduoti „Ūlos“. oficialiuose turnyruose. Atėjo eilė ir vyrams, „Ūlos“ Buria „Svajonių komandą“ veteranams, 1995-ųjų šalies Kai sugrįžo legionieriai, komanda vicečempionams“, – sako ėmė skinti pergales, žiūrovai V. Mikalauskas.


20

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

2013 GRUODIS

IŠ ARTI

VYTAS NĖNIUS yra Tarptautinės dirbančiųjų ir mėgėjų sporto konfederacijos krepšinio komiteto pirmininkas.

TRADICIJAS IR KURIA, IR SAUGO Sporto draugija „Žalgiris“ didžiausią dėmesį skiria dirbančių žmonių sportui, mėgėjų klubams ir tarptautinei veiklai

Draugijos „Žalgiris“ vadovų sukaupta patirtis leidžia sėkmingai vystyti veiklą ir namie, ir svetur. Stefano Milčevičiaus nuotr.

Marytė Marcinkevičiūtė maryte@sportas.info „Žalgiris“ įkurtas 1944 m., o savarankiška draugija tapo 1990 metais. Ji pasirinko darbą su sporto mėgėjų klubais, įmonių ir organizacijų darbuotojais, nes ši niša buvo visiškai laisva.

„Jau veikė Tarptautinis sporto mėgėjų komitetas, jungęs visų žemynų sporto mėgėjus, ir Europos sporto mėgėjų federacija, kuriai priklausė daugiau kaip 30 šalių. 1990–1993 m. tapome tų organizacijų nariais, prasidėjo glaudus bendradarbiavimas. 1993 m. žalgiriečiai išvyko į Berlyną, kur vyko Europos sporto mėgėjų festivalis ir rungtyniavo apie 5 tūkst. sportininkų. Pradėjome jėgas bandyti dalyvauti ir Tarptautinio sporto mėgėjų komiteto atskirų sporto šakų čempionatuose. 1995 m. jėgos išbandytos Saragosoje (Ispanija). Čia dalyvavo daugiau kaip 150 žalgiriečių. Dalyvauta ir žaidynėse Italijoje, Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Mūsų klubai, ypač krepšinio, teniso, keičiasi savo sportinėmis delegacijomis. Dalyvavimas tarptautinėje erdvėje parodė, kad draugija pasirinko teisingą kryptį, nes mėgėjų klubai visiškai neturėjo varžybų. Turėdami patirtį su gamybiniais kolektyvais tarybiniais laikais, kai su jais dirbo sporto metodininkai

Dažniausiai mūsų sporto bazėse, ypač savivaldybių sporto mokykloms, suteikiame lengvatines sąlygas sportuoti. Šiandien gali išsilaikyti tik komfortabilios, daugiafunkcės sporto bazės, nes paprasta paslauga nepritrauksime lankytojų ir nesurinksime lėšų joms išlaikyti.

Kasmet vyksta draugijos žiemos ir vasaros žaidynės, sutraukiančios įvairių sporto šakų mėgėjus. Elijaus Kniežausko nuotr.

ir sporto organizatoriai, po truputį įtvirtinome savo struktūras tarptautinėje arenoje, suformavome tradicijas“, – sako ilgametis draugijos „Žalgiris“ prezidentas Vytas Nėnius. Kokios tos tradicijos? – paklausėme V. Nėniaus. Kasmet rengiame žiemos ir vasaros draugijos sporto žaidynes, atskirų sporto šakų čempionatus, turnyrus, taurių varžybas. Pavyko užmegzti dvišalius glaudžius ryšius su Olandijos, Danijos, Švedijos organizacijomis. Jų sportininkai atvykdavo į mūsų organizuojamus renginius, tai žalgiriečiams suteikdavo sportinio intereso, o ir užsieniečiams būdavo įdomu rasti bendraminčių, panašaus lygio sportininkų. Per tą laikotarpį mūsų klubai užmezgė tiesioginius ryšius su Italijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Meksikos sportininkais. Organizavome Tarptautinio sporto mėgėjų komiteto renginius: po du kartus Lietuvoje vyko krepšinio ir teniso čempionatai, o Žalgirio mūšio 600 metų proga Šiauliuose – atvirosios draugijos žaidynės, subūrusios daugiau kaip 1 000 sportininkų iš 17 šalių. Puoselėjame tradiciją kasmet balandžio mėnesį susitikti su buvusiais draugijos darbuotojais. Atsiskaitome už metų darbus, informuojame, ką per metus atlikome, kokie plėtojami

tarptautiniai ryšiai, kokia finansinė draugijos būklė, išklausome ir buvusių kolegų pastabų, sulaukiame pasiūlymų, pabendraujame. Tie susitikimai – tai viena iš draugijos veiklos sričių.

sporto bazių renovavome. Bazės padeda mūsų klubams plėtoti savo veiklą. Šiandien sporto bazių plėtra ne tik mums, bet ir kitiems yra gana sudėtinga, nes veikia nepalankūs įstatymai, o investicijos į sporto bazes apmokestinamos kaip ir bet kokia kita investicija į pramonę. Dažniausiai mūsų sporto bazėse, ypač savivaldybių sporto mokykloms, suteikiame lengvatines sąlygas sportuoti. Šiandien gali išsilaikyti tik komfortabilios, daugiafunkcės sporto bazės, nes paprasta paslauga nepritrauksime lankytojų ir nesurinksime lėšų joms išlaikyti. Labai populiarūs ir lankomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos teniso kompleksai, pastatyti kartu su investuotojais. Visada gausu lankytojų Platelių, Šiaulių, Trakų jachtklubuose. Finansiniu atžvilgiu šiandien naudingiausiai veikia tie klubai, kurie turi treniruoklių kompleksus, teniso aikštynus bei krepšinio sales. Iš jų galima tikėtis pajamų, o kitos specializuotos sporto bazės nepajėgios išsilaikyti. Artėjant Lietuvos nepriklausomybei aktyviai dalyvavote atkuriamojo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikloje, ar nebijojote netekti darbo?

Nebijojau. 1987-aisiais dirbau „Žalgirio“ draugijos respublikinės tarybos pirmininku. Kai prasidėjo darbo grupės veikla, ji buvo Kiek „Žalgirio“ sporto draugija finansuojama iš „Žalgirio“ sporto jungia sporto klubų? draugijos resursų, nes Kūno kultūros ir sporto komitetas, Kasmet klubų skaičius keičiasi. kaip valstybinė institucija, to Vieni baigia savo egzistavimą atlikti negalėjo, o kitų sporto ir jų vietą užima kiti. Šiandien organizacijų nebuvo. turime 87 registruotus ir per Bijoti nebuvo ko. Glaudžiai 70 klubų, kurie veikia kaip bendradarbiavome ir palaikėme visuomeninės organizacijos, bet aktyviai dalyvauja mūsų veikloje. gerus kontaktus su kai kuriais politiniais veikėjais, kurie nuolat lankydavosi „Žalgirio“ krepšinio „Žalgirio“ sporto draugijai šiandien gyventi tikriausiai nėra ir futbolo varžybose. Tribūnose sėdėdavo beveik visas politinis lengva? biuras – ir CK sekretoriai, ir biuro, ir Vyriausybės nariai. Juos mes Pagrindinis mūsų finansavimo globodavome, jie labai domėjosi šaltinis – rėmėjų lėšos. sportu. Organizuodami savo renginius, Kai rinkome parašus LTOK atkurti, reklamuojame tokias stambias pasirašė ir LKP CK sekretoriai, įmones kaip „Lietuvos taip pat ir Algirdas Brazauskas, geležinkeliai“, „Lietuvos kiti tada mūsų sporto renginyje dujos“, kai kurios organizacijos Sporto rūmuose pagerbiant Seulo ir mažesnėmis lėšomis remia olimpiečius dalyvavę asmenys. mūsų draugiją. Kaip ir visos pagrindinės visuomeninės sporto Valdžia geranoriškai palaikė, kad organizacijos, gauname paramą iš būtų atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, nors politinė biudžeto. padėtis ir nebuvo ypač palanki. Draugija priklauso asociacijai Kai mūsų valdžia sudėjo parašus, „Sportas visiems“, kasmet pradėjo pasirašinėti ir visas kitas gauname skirtingą finansavimą. Turime sporto bazių tinklą, sporto aktyvas. Parašų buvo daugiau kaip 20 jų perdavėme surinkta labai daug, bet ypač savivaldybėms, nes bazių džiaugėmės, kad iš esmės turėjome nepajėgėme renovuoti, o kai LKP CK biuro nutarimą atkurti kurios neatitiko mūsų profilio. LTOK. Trūko tik dviejų – pirmojo Dalį Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir antrojo LKP CK sekretorių, nes jų Alytaus, Panevėžio, Platelių tuo metu nebuvo Sporto rūmuose.


2013 GRUODIS GRUODIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

ZIGMANTAS BALČYTIS vaikystėje žaidė žaidė futbolą, krepšinį, stalo tenisą, ledo ritulį, išbandė boksą, laisvąsias imtynes, sambo.

TENISO AIKŠTELĖJE POLITIKOS NELIEKA

21

SUKAKTYS

E Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis su sportu koja kojon žengia nuo vaikystės. Jis ir pats sportuoja, ir padeda tai daryti kitiems

Marytė Marcinkevičiūtė maryte@sportas.info Lapkričio 16 d. 60 metų jubiliejų atšventęs Zigmantas Balčytis gimė ir augo sportiškame Šilutės rajone, turėjo polinkį į matematiką, ekonomiką. Mokydamasis Žemaitkiemio aštuonmetėje ir Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, žaidė futbolą, krepšinį, stalo tenisą.

žaidžiu visus metus – ir žiemą, ir vasarą. Dažniausiai kartą arba du per savaitę. Ar dalyvaujate ir turnyruose?

Kasmet dalyvauju turnyruose Nidoje, Druskininkuose, Alytuje, Dubingiuose, žurnalistų ir politikų varžybose, Kauno medikų turnyruose. Šiuose turnyruose esu laimėjęs ir pirmųjų, ir antrųjų vietų. Žinoma, būdavo ir skaudžių pralaimėjimų, apie kuriuos kiekvienas stengiasi Išbandė ir boksą, laisvąsias kuo greičiau pamiršti. imtynes, sambo, atstovaudamas Turnyrai turi savo žavesio ir labai mokyklai, žaidė netgi ledo ritulį. skiriasi nuo treniruočių. Tik per Bet Zigmantas gyveno 20 km nuo Šilutės, todėl buvo nelengva varžybas atsiskleidžia kiekvieno važinėti, sportą derinti su mokslu. sportininko charakteris. Vienas didžiausių rezultatų – galimybė Teko rinktis: ar gerai mokytis, kad galėtum įgyti aukštąjį bendrauti. Esu Vilniaus teniso išsilavinimą, ar rimtai sportuoti. klubo „Exsellence“ narys. Jame susibūrę puikūs žmonės ir dideli Nuo sporto ir dabar nenutolote, sporto mėgėjai, kai kurie jų dažnai jus matome žaidžiantį veteranų pasaulio reitinguose tenisą. Kas jus suviliojo imti į užima net garbingas vietas. rankas raketę? – paklausėme Klubas turi savo dvasią: du kartus Z. Balčyčio. per savaitę susitinkame ne tik pasportuoti, bet ir pabendrauti. Tenisą pradėjau žaisti sulaukęs 50-ies. Puikiai prisimenu pirmąją Ar tenisą žaidžiate tik Lietuvoje, treniruotę. Pasirinkau šį žaidimą, ar ir Europos Parlamente po kai kontaktinis sportas man darbo? tapo nebeįmanomas, prasidėjo traumos. Reikėjo rinktis kitą Kai pradėjau dirbti Europos sporto šaką. Tenisas – viena iš Parlamente, tokių norų – po tų geriausių sporto šakų, kuria darbo žaisti tenisą Briuselyje – galima pradėti užsiimti ir gana buvo. Bet supratau, kad dėl brandaus amžiaus. didelio užimtumo ir darbo krūvio Tenisas man – fizinis krūvis, to padaryti nepavyks. Žaidžiu tik kurio reikia norint palaikyti gerą Lietuvoje. dvasinę pusiausvyrą. Žinoma, žavi ir kova su varžovais. Nuo 2004 iki 2005 m. vadovavote Aikštelėje nebelieka jokių regalijų, Lietuvos rankinio federacijai, aukštų pareigų, politikos – tik tada dar buvote ir susisiekimo sportas. ministras (2001–2005). Kaip Ir politikos, ir sporto srityje vienas sekėsi vadovauti federacijai, iš tikslų yra pergalė. Man tai yra gal rankininkams padėjote rasti svarbu: ne tik dalyvauti, bet ir rėmėjų? laimėti. Partneriai ir varžovai Rankinio federacija – viena mane pažįsta – žino, kad galiu laimėti ir kausiuosi iki paskutinio iš šimto sporto federacijų. Ir kamuoliuko. Tai man yra padėję susiduria su tomis pačiomis problemomis – nepakankamu išplėšti pergales net, regis, finansavimu. Be abejo, rėmėjų beviltiškose situacijose. Tenisą

Buvo laikas, kai Lietuvos bokso federacija negalėjo padėti perspektyviam sportininkui, Evaldui Petrauskui neatsirado vietos parengiamojoje stovykloje, tą etapą finansavau savo lėšomis. Tuo šiandien labai didžiuojuosi.

Z. Balčytis tenisą pradėjo žaisti sulaukęs 50 metų. Alfredo Pliadžio nuotr.

paieška buvo viena svarbiausių veiklos krypčių. Per Londono olimpines žaidynes bronzos medalį pelnė boksininkas jūsų kraštietis Evaldas Petrauskas, ar jį pasveikinote, buvote su juo susitikęs?

atitinkamas bendras minimalias sankcijas. Siūloma sukurti specializuotą teisėsaugos padalinį kovai su susitarimais dėl varžybų baigties. Rezoliucijoje reikalaujama, kad visos valstybės narės uždraustų lažybas dėl varžybų, kuriose dalyvauja nepilnamečiai, imtųsi priemonių siekdamos kovoti su neteisėtomis lažybų interneto svetainėmis ir anoniminėmis lažybomis. Taip pat siūloma įsteigti reguliavimo institucijas, kad būtų nustatoma neteisėta veikla sporto lažybų srityje ir su ja kovojama, kad būtų renkami, analizuojami ir platinami sporto korupcijos atvejų įrodymai. Džiugu, kad Seime jau imtasi iniciatyvos dėl teisės aktų papildymų, kurie numatytų baudžiamąją atsakomybę už tokio pobūdžio sukčiavimą.

Ne tik pasveikinau, buvau susitikęs, bet ir esu prisidėjęs prie šio boksininko karjeros. Buvo laikas, kai Lietuvos bokso federacija negalėjo padėti perspektyviam sportininkui, Evaldui neatsirado vietos parengiamojoje stovykloje, tą etapą finansavau savo lėšomis. Tuo šiandien labai didžiuojuosi. Nuo pat vaikystės pažįstu Evaldo trenerį Vincą Murauską. Jis kreipėsi į mane dėl paramos ir įrodė, kad tuo vaiku reikia tikėti. Ne vienas jaunas, perspektyvus sportininkas yra sulaukęs mano paramos – ir organizacinės, ir Kokias didžiausias problemas finansinės. matote Lietuvos sporte? Ar Europos Parlamente kada nors būna nagrinėjami sporto klausimai? Taip, būna. Šių metų pavasarį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Kovos su susitarimais dėl varžybų baigties ir su sukčiavimu sporto srityje“. Šios rezoliucijos tikslas – stiprinti sporto organizacijų skaidrumą, kovoti su sukčiavimu sporto srityje. Pastaraisiais metais garsiai nuskambėjo susitarimų dėl futbolo varžybų baigties skandalas. Europolo jungtinė tyrimų grupė kodiniu pavadinimu „Operacija Veto“ nustatė 680 įtartinais laikomų varžybų atvejų, iš kurių 380 varžybų vyko Europoje. 425 žmonės įtariami sukčiavimu, 50 įtariamųjų jau suimta. Europolas pareiškė, kad šie skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė. Valstybės narės paragintos į savo nacionalinę baudžiamąją teisę aiškiai įtraukti susitarimus dėl varžybų baigties, numatyti

Be abejo – materialiniai, finansiniai, sporto bazių kokybės dalykai. Lėšų per mažai, kad būtų galima finansuoti visas sporto šakas. Norėčiau atkreipti dėmesį ne tik į profesionalųjį sportą. Pirmiausia, manau, reikėtų rūpintis vaikų ugdymu, jo kokybe ir sąlygomis. Vaikystėje užkoduojamas noras siekti pergalių ir rezultatų. Vaikystėje pirmą kartą tampama čempionais. Ir tai išlieka visą gyvenimą. Kokį Lietuvos sportininką rinktumėte geriausiu 2013 metais? Rūtą Meilutytę. Koks Lietuvos sporto renginys ar pergalė jums padarė didžiausią įspūdį? Rugsėjo mėnesį vykęs Vilniaus maratonas. Nuostabu, kai prie starto linijos stoja net 10 tūkst. sporto entuziastų.


22

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

REGBIS

2013 GRUODIS

Pasak LINO NAUJALIO, kitų šalių rinktinės kviečiasi užsi ssiie en nie ieči č us ir nėra suinteresuotos ugdyti savo jaunimą. užsieniečius

LIETUVIAI NEIEŠKO PAGALBOS SVETUR Lietuvos regbio rinktinės žaidėjams susirinkti į ilgalaikes treniruočių stovyklas neleidžia darbas, nes sportas jiems – laisvalaikio užsiėmimas

Dovilė Šeduikytė dovile.seduikyte@gmail.com Lietuvos regbio rinktinė lapkritį sužaidė dar dvejas Europos čempionato 2A diviziono rungtynes. Pergalės džiaugsmo jos neatnešė – Vilniuje paskutinę akimirką 10:13 pralaimėta Maltai, o išvykoje diviziono lyderiai olandai prispaudė lietuvius 35:34. Abu kartus pergalė buvo arti, tačiau varžovams pasisekė labiau. Po abiejų pralaimėjimų rinktinės treneris neskubėjo kritikuoti žaidėjų, priešingai, dėkojo, kad šie, nepaisant visko, susirinko atstovauti Lietuvai. Lietuvos regbio žaidėjai – tiek siekiantys vietos rinktinėje, tiek atstovaujantys jai daug metų – pabrėžia, kad žaisti rinktinėje jiems didelė garbė. Atrodytų, nieko keista, tai kartoja kiekvienos šalies sporto atstovai. Tačiau šiuolaikinio regbio pasaulyje lietuvių žodžiai skamba garsiau. Į rinktinę – po darbų „Malta yra maža šalis ir, atrodytų, kad pralaimėjimas jai gana gėdingas. Bet mes ir būtume nugalėję tikrąją Maltą. Jeigu iš jų rinktinės išimtume visus anglus, rezultatas būtų visai kitoks. Tačiau toks jau tas regbio pasaulis. Nepaisant to,

man malonu, kad esame lietuviška komanda“, – po pralaimėjimo Maltai kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris Linas Naujalis. Lietuvoje regbis nėra profesionalų sportas. Tai reiškia, kad Lietuvoje žaidžiantys regbininkai iš to duonos nevalgo. Tarp rinktinei atstovaujančių žaidėjų yra nemažai tokių, kurie dirba Anglijoje, žaidžia vietiniuose klubuose. Susižaidimo rinktinėje pritrūko, nes žaidėjai negali paprastai mesti darbų ir skirti kelias savaites treniruočių stovyklai. Ši prabanga priklauso profesionaliems regbininkams, dirbantiems klubuose. Atstovauti kitai šaliai – paprasta Maltos rinktinės treneris Danny Sacco prieš rungtynes su lietuviais džiaugėsi, kad aikštėje pasirodys vos šeši ar septyni ne Maltoje gimę sportininkai. 15-os žaidėjų komandoje užsieniečiai sudaro beveik pusę visų narių. „Tai milžiniška paspirtis tokiai mažai šaliai kaip Malta. Aš pats dirbu Anglijos aukščiausiojo diviziono klube „Bath“, todėl bendrauju su dauguma aukšto lygio žaidėjų. Kalbu su jais ir kartais kuris nors užsimena, kad jų protėviai kilę iš Maltos, dalis jų susidomi galimybe žaisti rinktinėje“, – teigė D. Sacco. Stratego žodžiai skamba gana atsainiai – užtenka pakalbinti žaidėją ir jis jau kitos valstybės rinktinėje. Tačiau regbio padėtis būtent tokia.

Tarptautinė regbio federacija (IRB) yra nustačiusi, kad rinktinei žaidėjas gali atstovauti trimis atvejais: jeigu yra gimęs toje šalyje, jeigu jo tėvai arba seneliai yra gimę toje šalyje arba jis gyvena toje šalyje bent trejus metus.

Žaidėjus auginame patys Lietuva Europos 2A divizione žaidžia kartu su Nyderlandų, Maltos, Šveicarijos ir Kroatijos komandomis. Visi varžovai nevengia aikštėje kovoti svetimais ginklais, o lietuviai išlieka priklausomi nuo savų resursų. Niekas negarantuoja, kad ateityje nepavykus tinkamai konkuruoti tokiu keliu nepasuks ir Lietuva, tačiau šiandien L. Naujalis tikina, kad tai nebūtų protingas sprendimas. „Mes visuomet žvelgiame į ateitį. Treneriai ir jaunimas visuomet žino, kad nacionalinėje rinktinėje reikės pamainos, todėl sunkiai dirba, kad išugdytų geriausius sportininkus. Taip mūsų, kaip šalies, regbio lygis kyla, o kitų šalių lieka toje pačioje vietoje. Pasikviesdami užsieniečius, jie neturi intereso ugdyti savo jaunimą, o jaunimas žino, kad jų vieta tikriausiai atiteks pajėgesniam užsieniečiui“, – aiškina L. Naujalis. Lietuvio žodžius patvirtina ir užsienio specialistai. Jie vis dažniau prabyla apie tokios praktikos žalą regbiui. 2012 m. Australija išplėšė lygiąsias 18:18 su Naująja Zelandija, kuriai tarpusavio susitikimuose

Mes visuomet žvelgiame į ateitį. Treneriai ir jaunimas visuomet žino, kad nacionalinėje rinktinėje reikės pamainos, todėl sunkiai dirba, kad išugdytų geriausius sportininkus. Taip mūsų, kaip šalies, regbio lygis kyla, o kitų šalių lieka toje pačioje vietoje.

Lietuvos rinktinė apmaudžiai pralaimėjo Maltai.

Elijaus Kniežausko / LRF nuotr.

dažniausiai sekasi geriau. Didžiąją dalį australų taškų pelnė Naujosios Zelandijos sostinėje Oklande 21-us metus gyvenęs Mike’as Harrisas. Po susitikimo Naujosios Zelandijos treneris Steve’as Hansenas pasiuntė aštrią žinutę australams: „Jums pats laikas pradėti patiems ugdyti savo žaidėjus savo šalyje.“ Lietuvos regbio rinktinė turi ir dar vieną išskirtinumą – tris brolių poras: Donatas ir Mantautas Vilimavičiai, Andrius ir Julius Sutkai bei Kęstutis ir Gediminas Marcišauskai. Gražią intrigą padovanojusiose rungtynėse su Malta rungtynių pabaigoje rezultatą išlygino Vilimavičių tandemas – Mantautas pelnė žeminimą, o Donatas atliko realizaciją. Žiūrovų apmaudui paskutinėmis akimirkomis sudėtingą baudos smūgį, kamuoliui atsimušus nuo skersinio, realizavo Maltos rinktinei atstovaujantis Jamesas O’Brienas. Lietuvos rinktinės pavasarį laukia sunkus išbandymas – rungtynės su šveicarais ir kroatais. Kol kas lietuviai užima paskutinę vietą 2A divizione ir rizikuoja iškristi į žemesnį divizioną, tačiau vilčių pasipriešinti dar yra. Lietuviškas charakteris turėtų padėti pasiekti reikalingą pergalę. Juk pasaulį nustebinęs lietuvių 18 iš eilės laimėtų rungtynių rekordas taip pat buvo pasiektas be svetimšalių.


2013 GRUODIS GRU RUOD ODIS IS S

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

23

PERTRAUKĖLĖ

Siųskite teisingą kryžiažodžio atsakymą el. paštu redakcija@sportas.info iki gruodžio 10 d. ir laimėkite „Hummel“ laisvalaikio marškinėlius. Lapkričio mėnesio numeryje spausdinto kryžiažodžio teisingą atsakymą „Kledaras“ atsiuntė 32 skaitytojai. Ištraukus burtus paaiškėjo, kad „Hummel“ prizą laimėjo Zigmantas Pocius. Sveikiname!

Skaudžią netekties valandą dėl slidininko Algio Cicėno mirties nuoširdžiai užjaučiame brolį Bronių Cicėną ir artimuosius.

Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“


24

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

STILIUS

2013 2013 GRUODIS GR G GRU RUO R O

EGLĖ VŽESNIAUSKAITĖ su kitomis „Fantazijos“ merginomis pasirodė Panevėžyje vykusiame V. Karpačiausko bokso turnyre.

SUNKUS, BET MĖGSTAMAS DARBAS Eglė Vžesniauskaitė kelerius metus kantriai mynė sportinio dviračio pedalus, bet galiausiai nutarė eiti tuo keliu, apie kurį svajojo nuo mažens

Marius Grinbergas

pradėjome bendradarbiauti. Taip pat jau nebe pirmus metus bendradarbiaujame su Panevėžio Prieš Panevėžyje vykusį bokso federacija ir šokame Vitalijaus Karpačiausko jos organizuojamuose bokso tarptautinį bokso turnyrą turnyruose, todėl prisidėti prie interneto platybėse pasirodė tokių sporto renginių mums vaizdo klipas, kuriame į varžybas vienas malonumas. Tiesa, šokis, viliojo seksualios šokėjos. kurį paruošėme specialiai bokso varžyboms, neatsispindi klipe. Tie, „Sulaukėme nemažai dėmesio. kurie atvyko į turnyrą, pamatė Nesitikėjome, kad net populiariausi visą profesionaliai parengtą šokį, interneto naujienų portalai rašys na, o idėjų sėmėmės iš interneto. apie mūsų klipą“, – stebėjosi šokių Ieškojome bokso elementų, kuriuos studijos „Fantazija“ vadovė Eglė galėtume pritaikyti šokdamos. Vžesniauskaitė. 26 metų panevėžietė po klipo Ar jūsų studijos šokėjos pasirodymo savaitei buvo išvykusi dažnai dalyvauja sportiniuose į Monte Karlą, kur su vyru ir renginiuose ir su jais sūnumi gyvena jos sesuo 2008 m. susijusiuose projektuose? Pekino olimpinių žaidynių dalyvė dviratininkė Modesta Dažniau šokame privačiuose Vžesniauskaitė-Salemi. įmonių vakarėliuose, Sugrįžusi iš Monako gimtadieniuose, jubiliejuose. Esu paruošusi ne vieną šokį E. Vžesniauskaitė su kitomis „Fantazijos“ merginomis pasirodė įvairiomis temomis, kad pagal tematiką tiktų įvairiausioms V. Karpačiausko turnyre, kur šventėms. Merginoms teko profesionaliais šokiais neleido dalyvauti bokso turnyruose, žiūrovams nuobodžiauti per dviračių treko, dviračių maratono pertraukas tarp kovų. varžybose. Gaila, kad Panevėžyje tokių renginių vyksta mažai. Egle, kaip jūsų studijos merginos atsidūrė bokso turnyrą anonsuojančiame klipe. Papasakokite apie savo studiją. Juk boksas ir šokiai – gana tolimos sritys? Šokių studija „Fantazija“ įsikūrė 2007 metais. Visada turėjau dideles Sukurti klipą mums padėjo vaikų, jaunimo ir moterų grupes. Ignas Podelis, su kuriuo nesenai Tačiau šį sezoną reikėjo permainų – marius@sportas.info

Šokiai ne tas pat, kas šachmatai. Tai sportas, kur reikia daug jėgų, sveikatos. Be to, čia yra nustatytos taisyklės, ką reikia padaryti, kaip stovėti ir t. t. Aišku, už tai neduoda jokių baudos taškų. Treniruotes vedu penkis kartus per savaitę, po tris valandas. O su „Project Extreme“ agentūros šokėjomis tenka padirbėti ir savaitgaliais, ir ne po vieną valandą.

E.Vžesniauskaitė (viduryje) su savo studijos merginomis šoka ir sporto varžybose, ir kitokiuose renginiuose.

palikau tik tris grupes. Šokių vadove dirbu jau 10 metų, ateina laikas, kai norisi, kad kažkas pasikeistų, todėl nusprendžiau atidaryti šokių agentūrą „Project Extreme“. Su vaikų ir jaunimo grupėmis dalyvaudavome įvairiuose konkursuose bei festivaliuose, esame išvažinėję beveik visus Lietuvos miestus ir miestelius. Teko paragauti ir mokytojos duonos – dirbau Velžio gimnazijoje šokių mokytoja, tai buvo puiki patirtis. Šokiai – pagrindinė mano veikla. Kodėl pasirinkote būtent tokius šokius? Jau nuo mažų dienų žinojau, kuo norėsiu būti užaugusi. Nuo vaikystės šokau įvairiuose Panevėžio šokių kolektyvuose, na, o dabar į darbą visada einu kaip į šventę ir visada su šypsena, nes šokių klubas – tai mano mažos mergaitės svajonė, išsipildžiusi įdėjus didelių pastangų. Dauguma žmonių, matydami scenoje šokančias paneles ir vaikinus, pamano, kad ir patys taip sugebėtų. Bet jie net nenutuokia, kiek reikia turėti drąsos, ryžto ir užsispyrimo, kiek reikia įdėti triūso, kad išmoktų scenoje rodomų šokių. Ar šokius galima palyginti su sportu?

Taip, tiesa, šokiai ne tas pat, kas šachmatai. Tai sportas, kur reikia daug jėgų, sveikatos. Be to, čia yra nustatytos taisyklės, ką reikia padaryti, kaip stovėti ir t. t. Aišku, už tai neduoda jokių baudos taškų. Treniruotes vedu penkis kartus per savaitę, po tris valandas. O su „Project Extreme“ agentūros šokėjomis tenka padirbėti ir savaitgaliais, ir ne po vieną valandą. O jūs pati ar sportavote? Gal, kaip ir sesuo, dviračiu važinėjote? Taip, teko užsiimti dviračių sportu dvejus metus, bet po kurio laiko supratau, kad šis sportas ne man. Nors ir rezultatai buvo neblogi, treneriai ir mano sesuo Modesta bandė dar ilgai mane kalbinti, kad sugrįžčiau į dviračių sportą. Ar dažnai aplankote seserį Monte Karle? Ir ką veikiate ten nuvažiavusi – juk formą palaikyti reikia? Tad gal einate į kokius nors klubus pasportuoti ar šiaip bėgiojate? Gana dažnai būnu pas sesę Monte Karle. Šią vasarą praleidau pas Modestą, prižiūrėjau jos sūnelį. Kai tik turiu laisvesnę valandėlę, lekiu pabėgioti arba pasivažinėti riedučiais. Bėgimo bateliai kelionėse visada su manimi.


SPORTAS Nr9 (2013m)