Issuu on Google+

Nr. 8 (977 (977) 7)

2013 LAPKRITIS

www.sportas.info

Lenktynininkas Ignas Gelžinis neslepia: „Draugai šaiposi – koks tu lenktynininkas, GAT GATVĖMIS jei gatvėmis važinėji kaip sena bobutė. O šiaip man būna daug įdomiau atkarpą NEL NELAKSTO mieste nuvažiuoti kuo ekonomiškiau, o ne kuo greičiau.“ 7 p.

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

VEIDAS ULEB taurės laimėtojas 37 metų Rolandas Jarutis krepšiniu dar nepasisotino. Jis ir pats žaidžia, ir ėmėsi vadovauti moterų klubui.

9 p.

SPORTUOJAM Šachmatais ant ledo vadinamas akmenslydis tinka visiems. Čia nesvarbus nei amžius, nei lytis, žaidėjai neskirstomi į mėgėjus ir profesionalus.

Iki Sočio olimpinių žiemos žaidynių liko vos trys mėnesiai. Jeigu jos vyktų šiandien, Lietuvos olimpinėje rinktinėje būtų penki sportininkai. Bet atranka dar vyksta, tad vilčių kovoti prie Juodosios jūros turi ir daugiau lietuvių. „Viliuosi, kad mūsų sportininkų gretos bus tikrai gausesnės“, – teigė olimpinė čempionė Vida Vencienė. 3 p.

10 p.

KLUBAS Neseniai dešimtmetį atšventusioje Seimo futbolo komandoje nėra pozicijos, opozicijos ar frakcijų. Čia visi – futbolininkai, o ne politikai.

19 p.

IŠ ARTI Legendinis dviračių sporto specialistas Narsutis Dumbauskas seka savo anūkės tinklininkės Ievos Dumbauskaitės karjerą, bet patarimų nedalija.

20 p.


2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

ATGARSIAI ŽYDRŪNAS SAVICKAS

Spalio 5 d. paminėta Kūno kultūros ir sporto diena. Ta proga Vyriausybės rūmu rūmuose pagerbta 250 sportininkų ir trenerių, o Prezidentūroje valstybės o ordinais ir medaliais apdovanoti 18 sportininkų, įteiktos 242 padėkos.

5

Šernus medžioti ypač patinka. Tai viena mėgstamiausių mano medžioklių. Su dideliu kolektyvu, žiemą, kai daug sniego, labai šalta, šunys loja. O Šernas stovi ant linijos ir laukia pasirodant kitų šernų – labai įspūdinga medžioklė.

Turkijos futbolo klubo „Gaziantepspor“ puolėjas DARVYDAS ŠERNAS laisvalaikiu dažnai keliauja į medžioklę. Akies taiklumą jis išbandė net Turkijoje. Donato Biliaus („Lietuvos rytas“) piešinys

38 metų galiūnas žibėjo sporto festivalyje Vilniuje. Ž. Savickas tapo rąsto kėlimo pasaulio čempionu, pasiekęs pasaulio rekordą (222,5 kg), ir laimėjo Galiūnų čempionų lygos varžybų etapą.

2013 LAPKRITIS

LAURYNAS GRIGELIS

Lietuvos tenisininkas laimėjo net du ITF „Futures“ serijos turnyrus. Rugsėjo pabaigoje 22 metų L. Grigelis nugalėjo „F37 Futures“ varžybose Turkijoje, o spalį triumfavo „Aegon GB Pro-Series Tipton“ turnyre Didžiojo Britanijoje.

KARATĖ KOVOTOJAI

Šindokai-kan karatė pasaulio čempionate Italijoje dalyvavo du Lietuvos atstovai. Ir abu tapo planetos čempionais. Tai vilnietis Baltromejus Markovskis ir kaunietis Ovidijus Antanaitis.

A ALGIRDAS BARTKEVIČIUS

Vienas perspektyviausių Lietuvos jaunųjų orientacininkų Algirdas Bartkevičius iškovojo Europos jaunių čempionato bronzos medalį. Portugalijoje vykusiame čempionate lietuvis buvo trečias ilgojoje trasoje.

VYTAS NĖNIUS

Sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Vytas Nėnius buvo vienintelis Lietuvos atstovas Tarptautinės dirbančiųjų sporto konfederacijos (CSIT) neeiliniame kongrese Belgijoje, skirtame CSIT šimtmečiui.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis jau buvo parašęs atsistatydinimo pareiškimą, apie pasitraukimą iš šalies rinktinės paskelbė treneris Jonas Kazlauskas. Tačiau jie liko savo postuose, nes iš LKF generalinio sekretoriaus pareigų sutiko pasitraukti Mindaugas Balčiūnas.

LEIDĖJA VšĮ „Sporto leidinių grupė“ Įmonės kodas 300093445 Olimpiečių g. 17 LT-09237 Vilnius Tel. 8 5 275 2791 Faksas 8 5 278 4349 El.p. redakcija@sportas.info

Direktorius Artūras Gimžauskas Tel. 8 698 82 421 Vyr. redaktorius Marius Grinbergas Tel. 8 686 09 700

REDAKCIJA REKLAMA Marytė Marcinkevičiūtė Rasa Jankeliūnienė maryte@sportas.info Tel. 8 652 43 022 Faksas 8 5 278 4349 Ingvaras Butautas El.p. rasa@sportas.info redakcija@sportas.info

BUHALTERIJA Finansininkė Ona Ratkevičienė Tel. 8 5 273 0279 o.ratkeviciene@bnk.lt

Tiražas

4 000

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje ISSN 1392-9259 pasitaikančias įvairaus Indeksas 0237 pobūdžio klaidas redakcija neatsako.


2013 2013 LAPKRITIS LAP APKR KRIT KRI IITIS IS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Vilties pasirodyti Sočio olimpinėse žaidynėse dar nepraranda ledo šokių pora Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias.

3

ŽVILGSNIS

Olimpinė čempionė V. Vencienė tiki, kad Lietuvos žiemos olimpiečių gretos bus dar gausesnės. Alfredo Pliadžio nuotr.

SOČIO LINK – SKIRTINGAIS KELIAIS Iki Sočio olimpinių žiemos žaidynių liko vos trys mėnesiai. Jeigu jos vyktų šiandien, Lietuvos olimpinėje rinktinėje būtų penki sportininkai

Marytė Marcinkevičiūtė

Pasaulio taurės ir kitas varžybas pasiektų mūsų slidininkai, yra teorinėė tikimybė, kad jų gretos pagausėtų Lietuvos tautinio olimpinio vienu sportininku. Į Sočio olimpines žaidynes komiteto (LTOK) vyriausioji nepraranda vilčių patekti kalnų referentė žiemos sporto šakoms slidininkė Ieva Januškevičiūtė. Kalgario olimpinė čempionė Vida Vencienė viliasi, kad mūsų olimpinė Su rinktinėmis važinėja biatlonininkai Natalija Kočergina, Karolis rinktinė Sočyje bus dar gausesnė. Dambrovskis, Karolis Zlatkauskas, slidininkas Lukas Jakeliūnas, auga „Vieni sportininkai jau įvykdė jauni slidininkai Stefanas Terentjevas, olimpinius normatyvus, o kitų sporto Lietuvos slidinėjimo rinktinės šakų atstovams dar nevyko olimpinė trenerės Kazimieros Strolienės sūnus atranka. Vasario 7 d. vyks Sočio olimpinių žiemos žaidynių iškilmingas Tautvydas Strolia, Julius Kardelis. Jie atidarymas ir, viliuosi, kad mūsų turi didelių ateities ambicijų. sportininkų gretos bus tikrai gausesnės. Šie jaunieji slidininkai jau dalyvavo Olimpinės žaidynės finišuos vasario 24 Europos jaunimo olimpiniame žiemos dieną“, – sako V. Vencienė. festivalyje Brašove, sportininkams tai buvo didelis paskatinimas ir motyvacija siekti dar svaresnių Kas iš sportininkų jau dabar galėtų rezultatų. Federacija juos sugeba vykti į Sočio olimpines žiemos išvežti į treniruočių stovyklas, žaidynes? – paklausėme V. Vencienės. sportininkai dalyvaus pasaulio jaunimo čempionatuose, kur jėgas Mūsų biatlono lyderiai Diana bandys ir I. Ardišauskaitė. Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas, slidininkai Ingrida Ardišauskaitė Lietuvos olimpinė žiemos rinktinė ir Vytautas Strolia bei vienas kalnų labai jauna, iš jos tikriausiai bus slidininkas. sunku tikėtis gerų rezultatų? Dideles viltis siejame su 18-mete čiuožėja greituoju taku Agne Lietuvos olimpinė rinktinė iš tiesų Sereikaite. Ji dar rungtyniauja labai jauna, įvyko sportininkų kaita, jaunimo grupėje, tačiau jau ypač tarp slidininkų. Duok Dieve, pagirtinai kovoja su pasaulinio lygio kad jaunimą bendromis mūsų suaugusiomis čiuožėjomis. Čekijoje besitreniruojanti sportininkė sporto organizacijų pastangomis sugebėtume išlaikyti iki kitų šiemet mus džiugino svariais olimpinių žiemos žaidynių. Žiemos rezultatais per Pasaulio taurės varžybas ir tai teikia vilčių, kad Agnė sportas – tai daugiausia ištvermės sporto šakos, per vieną olimpinį ciklą įveiks atrankos barjerą. Lemtingas stebuklą sunku sukurti. bus Agnės pasirodymas lapkričio Puikus to pavyzdys – biatlonininkė mėnesį, kai vyks du paskutinieji D. Rasimovičiūtė. Ji nepastebimai atrankos turnyrai Italijoje ir Rusijoje. tapo mūsų vyriausia olimpiete. Kas dar galėtų tapti olimpiečiais? 2002 m. ji, dvyliktokė, debiutavo Solt Leik Sičio olimpinėse žiemos Jeigu labai aukštų rezultatų per žaidynėse, o dabar jau dalyvaus savo maryte@sportas.info

83

Sočio olimpinių žaidynių deglas, uždegtas rugsėjo 29 d. Graikijoje, bus nešamas per 83 Rusijos regionus. Ugnies estafetė aplankys 2 900 miestų ir nukeliaus nei į kosminę stotį.

ketvirtosiose olimpinėse žaidynėse. Manau, kad jos netenkins 30oji vieta, biatlonininkė kartelę užsikėlė kur kas aukščiau ir visose distancijose, kuriose startuos, sieks aukštesnių rezultatų. Norint sėkmingai startuoti, didelį vaidmenį atliks šaudymas, o jis Dianai dažnai pakiša koją. Per Vankuverio olimpines žaidynes būtent trys jos netaiklūs šūviai vienoje iš distancijų neleido pelnyti medalio.

Mūsų olimpiečiais rūpinasi Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos olimpinis sporto centras, sporto šakų federacijos. Slidininkai šią vasarą treniravosi Ignalinoje, su pertraukomis daug laiko praleido Latvijoje, o nuo rudens – Austrijos aukštikalnėse, ant ledyno, kur paprastai suvažiuoja viso pasaulio slidininkai. Lapkričio mėnesį slidininkai jau pradės lenktyniauti ant pirmojo sniego, vyks Pasaulio taurės Nieko nekalbi apie mūsų čiuožėjus? varžybos. Slidininkus pagrindinėms metų varžyboms rengia rinktinės vyr. trenerė ignalinietė K. Strolienė, o Viltis miršta paskutinė. Šokių pora nuo pirmųjų slidinėjimo varžybų jai Deividas Stagniūnas ir Isabella talkins savo sportinę karjerą baigęs Tobias turi olimpinį kelialapį, buvęs slidininkas Modestas Vaičiulis. tačiau amerikietei nėra suteikta Lietuvos pilietybė ir šokėjai ant Sočio Lietuvos slidinėjimo federacija yra numačiusi samdyti latvių slidžių olimpinių žaidynių ledo tikriausiai tepimo specialistą. nepasirodys. Paskutinis terminas paduoti olimpiečių paraišką – sausio Biatlonininkai gegužę turėjo atsigavimo stovyklą Turkijoje, vasarą vidurys. Labai gaila, kad į olimpines žaidynes praleido treniruočių stovyklose per paskutinį atrankos etapą tik per Ignalinoje, Austrijos ledyne Ramzau plauką nepateko jauna sportininkė ir Alpių aukštikalnėse, taip pat – Inga Janulevičiūtė. Ji – talentinga Latvijoje. čiuožėja. Ji, kaip ir D. Rasimovičiūtė, Rugsėjo pirmosiomis dienomis T. Kaukėnas, I. Ardišauskaitė, biatlonininkai treniravosi Ignalinoje, dalyvavo Lietuvos vasaros Vytautas Strolia, kalnų slidininkas čempionate Maduonoje (Latvija), Rokas Zaveckas, A. Sereikaitė, spalio mėnesį jie buvo Austrijoje, pusantrų metų buvo skatinama o po to vyks į treniruočių stovyklą Tarptautinio olimpinio komiteto Norvegijoje. Solidarumo stipendija. Šiemet kontraktą baigė biatlono treneris Viktoras Korčiaginas ir dabar Ar sportininkams sudarytos mūsų biatlonininkus nuo gegužės geros sąlygos rengtis olimpinėms mėnesio treniruoja latvis Ilmārs žaidynėms? Bricis, ignalinietis Aurimas Bučelis ir šaudymo treneris latvis Olegs Per LTOK žiemos komisijos posėdį, Maļuhins, o nuo žiemos sezono prie kuriame buvo išklausyti sporto jų prisijungs slidžių tepėjai. federacijų atstovų pranešimai, kaip Čiuožėja A. Sereikaitė olimpinėms jų sportininkai rengiasi olimpinėms kovoms rengiasi Čekijoje, kur ją žaidynėms, jokių nusiskundimų treniruoja čekas Jarmilas Hrůza. neišgirdome.


4

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

2013 LAPKRITIS

POKALBIS

Pasak RIMANTO KVESELAIČIO, dar devynios federacijos siekia, kad jų sporto šakos būtų įtrauktos į žaidynių programą.

Per žaidynes visoje Lietuvoje jėgas bandė apie 20 000, o finaliniame etape – daugiau kaip 6 500 jaunųjų šalies sportininkų

LSFS PREZIDENTAS RIMANTAS KVESELAITIS

Per žaidynių uždarymo iškilmes apdovanojimus teikė (iš kairės): R. Kveselaitis, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas J. Požela, LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė ir KKSD generalinis direktorius K. Rimšelis.

Romano Bogdanovo nuotr.

JAUNIŲ ŽAIDYNĖS ATSKLEIDŽIA TALENTUS Marytė Marcinkevičiūtė maryte@sportas.info Spalio 25 d. „Karolinos“ konferencijų centro didžiojoje salėje vyko 2013 m. Lietuvos jaunių sporto žaidynių uždarymo šventė, nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimas. Pagrindinis krūvis, rengiant šias žaidynes, teko Lietuvos sporto federacijų sąjungai (LSFS), kuriai vadovauja Rimantas Kveselaitis. Ką parodė šiemetės Lietuvos jaunių sporto žaidynės? – paklausėme R. Kveselaičio. Šiemetės žaidynės patvirtino, kad jos yra populiarios, reikalingos ir ypač reikšmingos jaunimui. Šios žaidynės – didžiausias kompleksinis sporto renginys Lietuvoje, skirtas jaunučių ir jaunių amžiaus grupių sportininkams, iš esmės tai yra pagrindinis jaunimo vasaros užimtumo sporto projektas. Jau kelerius metus iš eilės absoliučiai visos 60 miestų, rajonų ir savivaldybių registruojasi dalyvauti žaidynėse – tai tik patvirtina savivaldybių sporto vadovų susidomėjimą žaidynėmis. Jos nuolat populiarėja ir vis daugiau federacijų kasmet oficialiai išreiškia norą jose dalyvauti. Esame gavę devynių sporto šakų federacijų (vandensvydžio, sportinių šokių, orientavimosi sporto, regbio, kiokušin karatė,

čiuožimo, žirginio sporto, biatlono ir slidinėjimo) prašymus svarstyti galimybes praplėsti žaidynių programą. Šis klausimas opus ir nuolat svarstomas, ieškoma galimybių papildyti žaidynes. Kokia buvo žaidynių programa, kurių sporto šakų varžybos išsiskyrė gausa? Žaidynių programoje buvo 20 sporto šakų varžybos. Finalinės kovos, prasidėjusios dar gegužės mėnesio pabaigoje šiuolaikinės penkiakovės varžybomis Vilniuje, baigėsi rugsėjo 20– 22 d. Panevėžyje, kur vyko šešių sporto šakų finalinės kovos. Tenai surengtos bokso, krepšinio, futbolo, rankinio, stalo teniso ir imtynių varžybos. Kaip ir kasmet, ypač dideliu gausumu išsiskyrė krepšinio ir lengvosios atletikos varžybos. Jose dalyvavo daugiau kaip 800 sportininkų. Futbolo, rankinio ir tinklinio salėse varžėsi daugiau nei 500 jaunųjų atletų, dziudo bei imtynių varžybose – daugiau nei po 400 dalyvių. Ar galite teigti, kad Lietuvoje auga puikus sportininkų rezervas. Kurių sporto šakų varžybose jaunimas pademonstravo didžiausią meistriškumą? Atsižvelgiant į žaidynių nuostatus, visi šalies miestai, rajonai ir savivaldybės surengė

savo atskirų sporto šakų varžybas, todėl visoje Lietuvoje jėgas bandė apie 20 tūkst., o finalinio žaidynių etapo metu – daugiau kaip 6 500 jaunųjų sportininkų. Todėl galiu drąsiai tvirtinti: Lietuvos jaunių ir jaunučių sporto žaidynės – tai sporto renginys, padedantis atrinkti ir rengti šalies sportininkų pamainą nacionalinėms, o vėliau ir olimpinėms rinktinėms. Žaidynių rezultatai padeda išaiškinti geriausius Lietuvos jaunuosius talentus, turime puikių ir perspektyvių įvairių žaidynių programoje esančių sporto šakų sportininkų. Šios žaidynės kviečia sportininkus, trenerius, sporto vadybininkus ir kūrybiniam darbui – ypač vasaros laikotarpiu, kai jaunimą reikia rengti fiziškai, techniškai, psichologiškai. Kiekvienos sporto žaidynės atskleidžia talentų, ar šiemetėse žaidynėse jų buvo? Lengviausia kalbėti apie skaitlingų sporto šakų talentus. Tas, kuriose pasiekiami šalies ir žaidynių rekordai, tačiau neabejoju, kad visų sporto šakų vadovai atkreipia dėmesį, analizuoja ir stebi situaciją, matydami savo kuruojamos sporto šakos talentingiausius jaunuosius sportininkus. Per 2013 m. Lietuvos jaunių sporto žaidynes du Lietuvos jaunių rekordus pagerino lengvaatlečiai ieties metikas

Per 2013 m. Lietuvos jaunių sporto žaidynes du šalies jaunių rekordus pagerino lengvaatlečiai ieties metikas Edis Matusevičius ir kūjo metikė Aistė Žiginskaitė. Pasiekti net 22 žaidynių rekordai. Plaukimo varžybose žaidynių rekordus pasiekė dabartiniai jaunių rinktinės lyderiai – Ugnė Mažutaitytė, Danas Rapšys, Povilas Strazdas, jau dalyvaujantys ir suaugusiųjų plaukimo čempionatuose.

Edis Matusevičius ir kūjo metikė Aistė Žiginskaitė. Pasiekti net 22 žaidynių rekordai (vienas šaudymo – Matas Blaškevičius, šeši lengvosios atletikos ir net 15 plaukimo). Plaukimo varžybose žaidynių rekordus pasiekė dabartiniai jaunių lyderiai – Ugnė Mažutaitytė, Danas Rapšys, Povilas Strazdas, jau dalyvaujantys ir suaugusiųjų plaukimo čempionatuose. Kurie miestai ir rajonai buvo aktyvūs, o kuriems dėl neveiklumo norėtumėte papriekaištauti? Buvo labai džiugu matyti, kad absoliučiai visos Lietuvos savivaldybės pateikė pirmines paraiškas dalyvauti žaidynėse, tokį puikų rezultatą pasiekiame jau trečius metus iš eilės. Tačiau susumavę galutinius rezultatus, matome, kad Neringos savivaldybė, užsiregistravusi startuoti buriavimo varžybose, vis dėlto jose nedalyvavo. Antrus metus iš eilės žaidynių kompleksinėje įskaitoje, tik šįkart jaunių amžiaus grupėje, pirmoje miestų grupėje nugalėjo Vilnius, aplenkęs Kauną daugiau kaip 2 tūkst. taškų. Tokio didelio atotrūkio tarp šių didžiųjų miestų dar nėra buvę. Lyginant su ankstesnėmis žaidynėmis, gausesnės buvo Kauno, Raseinių, Šakių, Kretingos, Rokiškio, Anykščių, Prienų delegacijos. Norisi pagirti šių miestų ir rajonų


2013 LAPKRITIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Perspektyviausias jaunasis Europos lenktynininkas IGNAS GELŽINIS gatvėmis važinėja tėvų automobiliu, nes savo mašinos neturi.

5

7 p..

ŽAIDYNIŲ LAIMĖTOJAI MIESTAI IR RAJONAI I grupė: 1) Vilnius, 2) Kaunas II grupė: 1) Klaipėda, 2) Panevėžys, 3) Šiauliai III grupė: 1) Alytus, 2) Marijampolė, 3) Kauno r. IV grupė: 1) Utenos r., 2) Biržų r., 3) Rokiškio r. V grupė: 1) Skuodo r., 2) Joniškio r., 3) Elektrėnų sav. VI grupė: 1) Visagino sav., 2) Ignalinos r., 3) Palanga

MIESTŲ, RAJONŲ IR SAVIVALDYBIŲ SPORTO MOKYMO ĮSTAIGOS IR KLUBAI Sporto žaidimų mokymo įstaigos ir klubai 1) Vilniaus SM „Tauras“, 2) Vilniaus krepšinio mokykla, 3) Panevėžio KKSC

Miestų kompleksinių ir individualių sporto šakų mokymo įstaigos ir klubai 1) Vilniaus SM „Sietynas“, 2) Kauno JSO mokykla, 3) Vilniaus SM „Tauras“ Miestų sporto centrai 1) Panevėžio KKSC, 2) Klaipėdos SC, 3) Klaipėdos SC „Viesulas“ Kitų miestų kompleksinių ir individualių sporto šakų mokymo įstaigos ir klubai 1) Biržų SM, 2) Kauno r. SM, 3) Tauragės VJSM Kitų miestų sporto centrai 1) Alytaus SRC, 2) Utenos DSC, 3) Rokiškio KKSC sporto vadovus. Didžiausias dalyvių skaičiaus sumažėjimas pastebimas Panevėžio r., Pasvalyje, Jurbarke, Visagine, Ignalinoje, Kazlų Rūdoje bei Rietave. Kai kurių mažesnių savivaldybių sportininkų delegacijos buvo didelės, kai kurios jų netgi laimėjo prieš didmiesčių atstovus. Marijampolės sunkiosios atletikos komanda užėmė 2-ąją vietą, o savivaldybės paplūdimio vaikinų komanda tapo žaidynių čempione. Tauragės r. badmintonininkai žaidynių įskaitoje taip pat buvo antri. Tokie mažųjų rajonų ir savivaldybių aukšti sportininkų rezultatai skirtingose žaidynių varžybose ypač džiugina.

mokymo įstaigų vadovai su savo komandomis, kiekvienos sporto šakos federacijos vadovai, vyr. teisėjai ir vyr. sekretoriai. Žaidynių finalinės varžybos vyko gana sklandžiai. Federacijos, pasirinkdamos finalinių varžybų vietas, vadovavosi nuostata, kad varžybos turi būti rengiamos geriausiose sporto bazėse, sportininkams sudarant kuo palankesnes sąlygas. Žaidynių organizacinis komitetas su vyriausiąja teisėjų kolegija nagrinėjo keletą skundų ir pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti kitų žaidynių nuostatus ir reglamentą. Dauguma pasiūlymų buvo priimta, todėl manome, kad kitos žaidynės turėtų vykti be didesnių trikdžių, nors jau dabar siūlome federacijoms ir savivaldybių Tokias sporto žaidynes nėra lengva organizuoti, kas Lietuvos atstovams teikti savo siūlymus. sporto federacijų sąjungai jas Svarstome galimybes papildyti žaidynių programą, suprasdami padėjo surengti? jų svarbą jaunimo užimtumui. LSFS jau daug metų yra atsakinga Norisi nuoširdžiai padėkoti visų už Lietuvos jaunių, jaunučių miestų, rajonų ir savivaldybių sporto žaidynių rengimą. Šią sporto padalinių bei sporto vasarą taip pat organizavome IX bazių, kuriose vyko varžybos, pasaulio lietuvių sporto žaidynes, vadovams, sporto šakų todėl organizacinės patirties federacijų vadovams ir kitiems tikrai turime. Didelį parengiamąjį organizatoriams, padėjusiems darbą atliko sporto varžybų surengti šią gražią jaunimo sporto vietų sporto padalinių ir sporto šventę.


2013 LAPKRITIS LA APKRITIS A PKRITI

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Igno Gelžinio brolis Jonas šį sezoną iškovojo antrąją ntrąją ąją vietą Didžiosios Britanijos „Porsche Carrera“ taurės varžybose. ybose.

7

TALENTAS

LENKTYNĖS – ŠEIMOS TRADICIJA

Perspektyviausias jaunasis Europos lenktynininkas Ignas Gelžinis gatvėmis važinėja tėvų automobiliu, nes savo neturi

Ingvaras Butautas redakcija@sportas.info 22 metų Ignas Gelžinis užaugo lenktynininkų šeimoje. Jo tėvas Audrius Gelžinis, anksčiau skynęs pergales trasose, su automobilių sportu iki šiol – jis ir treneris, ir komandos „Juta Racing“ vadovas. Vyresnis Igno brolis Jonas – taip pat lenktynininkas. Šią vasarą Ignas dalyvavo atrankoje į Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) jaunųjų lenktynininkų akademiją ir buvo pripažintas perspektyviausiu Europos jaunuoju lenktynininku. Tad FIA akademijoje nuo lapkričio jam patarimus dalys „Formulės-1“ pilotai bandytojai Robinas Frijnsas bei Alexas Rossi, ralio pasaulio čempionato dalyviai Andreasas Mikkelsenas ir Kevinas Abbringas. Pernai šioje akademijoje mokėsi Igno brolis Jonas. Akademijoje numatytos šešios treniruočių stovyklos įvairiose šalyse. Pirmoji – Škotijos sostinėje Edinburge. Didžioji Britanija vaikinui – gerai pažįstama šalis. Jis dalyvauja šios šalies čempionate „Renault Clio Cup“. Pastarąjį sezoną galutinėje įskaitoje jis užėmė 15 vietą. Ką jums reiškia galimybė semtis patirties FIA akademijoje? – paklausėme jaunojo lenktynininko. Norint vien patekti ten, reikėjo aplenkti 24 greičiausius Europos vairuotojus, o jie jau buvo atrinkti į akademiją. Visi jie buvo važiavę kokiose nors lenktynių serijose. Daug stiprių vairuotojų iš „Formulės-3“, ralio varžybų. Ir vien tai, kad man pavyko tarp jų pasirodyti geriausiai, reiškia labai daug. Automobilių sportas Lietuvoje nėra išsivystęs, todėl įgūdžiai, žinios, supratimas, suvokimas, fiziniai pasiruošimai, savęs pristatymas – labai daug ką ši akademija gali duoti.

Nelabai matau prasmės lakstyti. Nors kai kurie draugai šaiposi – koks tu lenktynininkas, jei važinėji kaip sena bobutė. O šiaip man būna daug įdomiau tam tikrą atkarpą mieste nuvažiuoti kuo ekonomiškiau, o ne kuo greičiau.

Asmeninio albumo nuotr.

Jūs pats lenktyniaujate ir gokartų varžybose, ir „Renault Clio Cup“ serijoje? Kartinge lenktyniauju tik Lietuvoje. Dar nuvažiuosiu į vienas lenktynes Italijoje. Bet tai daugiau savo malonumui. O „Renault Clio Cup“ važiuoju jau rimtai ir bandau tose lenktynėse siekti rezultatų. Šis sezonas buvo labai sunkus. Daugiau gyvenate Lietuvoje ar Anglijoje?

Su automobilių sportu susijusi visa jūsų šeima? Taip, labai glaudžiai. Dar sovietiniais laikais tėtis sportavo – važinėjo žiguliukais, moskvičiais. Paskui vyresnis mano brolis Jonas užsikrėtė tėčio aistra, pradėjo lenktyniauti gokartais. O tada ir aš įnėriau į tą sportą. Tai turbūt buvo automatiškai. Mano pusbrolis Andrius tuo užsiima.

Ypač, kai sportas yra labai brangus. Todėl nesinori drąsiai prasitarti apie svajones. Automobilių sportas – pavojinga sporto šaka. Ar esate vertęsis, turėjęs traumų, kitų panašių nemalonių dalykų?

Su mašina nesu vertęsis. Tpfu, tpfu, tpfu... Su gokartu buvo visokių įvykių. Bet smarkiai susižeidęs nesu. Buvau Gal ir mama kuo nors susijusi su nusibrozdinęs, viskas gana sėkmingai baigdavosi. Aišku, automobiliu? automobilių sportas – pavojingas Taip, ji juo važinėja. Bet apsiriboja sportas, bet daug dirbama tam, kad vairuotojui būtų saugiau. tvarkingu važiavimu miesto Manau, kad su laiku bus vis gatvėmis. saugiau. Bet vis vien tai nėra Pats gatvėmis važinėdamas greitį viena palankiausių sporto šakų žmogui. viršijate dažnai?

Kaune. Bet tenka daug keliauti. Dar dirbu kartingo komandos vadovu ir treneriu, dažnai važiuojame ir į gokartų varžybas, kuriose ir pats kartais sudalyvauju. Tai į Angliją skrendu, tai dar kur nors. Sezonas Nelabai matau prasmės lakstyti. būna gana įtemptas. Nors kai kurie draugai šaiposi – koks tu lenktynininkas, jei Jeigu kartinge važiuojate savo važinėji kaip sena bobutė. O šiaip malonumui, galima sakyti, kad man būna daug įdomiau tam šios lenktynės jums labiausiai tikrą atkarpą mieste nuvažiuoti patinka? kuo ekonomiškiau, o ne kuo greičiau. Ne. Tiesiog dėl biudžeto niuansų mums Anglijoje yra Automobilių sportui reikia turėti labai apribotas treniruočių savo lenktyninį automobilį. skaičius. Tad, kad palaikyčiau formą, pigiausios treniruotės yra Turėtų būti nepigi sporto šaka... kartingas. Greičio pojūtis vis vien Priklauso nuo to, kokią seriją toks pat, todėl ir pačiam malonu pasirinksi. Štai tose varžybose, pasivaržyti. kuriose mes važiuojame Anglijoje, reikia turėti savo automobilį. Iš ko gyvenate? Iš kartingo Lenkijoje „Volkswagen Cup“ trenerio atlyginimo? tiesiog susimoki startinį mokestį Gyvenu iš to, ką užsidirbu. Dirbu ir tau viską paruošia: duoda mūsų sporto klube „Juta Racing“ mašiną, padangas, suteikia mechaniko paslaugas. „Clio kartingo komandos vadovu, Cup“ pats turi nusipirkti treneriu, mechaniku. iš organizatorių mašiną, ją prižiūrėti, remontuoti, pats pirkti „Renault Clio Cup“ pinigų padangas. Bet startinis mokestis nemoka? čia gerokai mažesnis. Nieko nemoka. Tenai Ar turite sportinę svajonę? dalyvaujame už tuos pinigus, kuriuos pavyksta surinkti iš Turiu įvairių svajonių. Bet sunku rėmėjų. Biudžetą turime tokį, kad reikia pataupyti, lyginant su būtų apie jas kalbėti, nes negali kitomis komandomis. žinoti, kaip, kas ir kur atsitiks.

Kaip reaguoja jūsų mama, kai visi šeimos vyrai rizikuoja? Dabar jau įpratusi. Ir tėtis dabar nevažinėja, tik mums su broliu padeda. O mama susitaikiusi, kad taip bus, kad jau niekas čia nepasikeis, burbėtų ji ar ne. Ji visada paguodžia, kai nepasiseka lenktynės, ir visada kartu pasidžiaugia, kai pasiseka. Labai mus palaiko. Į varžybas vykstate kartu su tėvu ir broliu? Kadangi mūsų komandą valdo tėtis, tai mes visi kartu su mechanikais skrendame į Angliją. Mums su broliu lenktynės vyksta tą patį savaitgalį tik skirtingose klasėse. Viskas labai gerai susidėliojo. Kiek automobilių turite? Aš pats tai neturiu nė vieno. Po Kauną važinėjate viešuoju transportu? Ne. Bet automobilį man duoda tėvai. Savo neturiu.


2013 LAPKRITIS LAPKRITIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

VEIDAS

ROLANDAS JARUTIS jau trečius metus žaidžia tenisą, dalyvauja šios sporto šakos mėgėjų turnyruose.

Grįžęs į Lietuvą R. Jarutis apsivilko „Oro navigacijos“ komandos aprangą.

GIMTINĖJE LAUKIA NAUJI IŠŠŪKIAI

Elijaus Kniežausko nuotr.

Ingvaras Butautas redakcija@sportas.info Rolando Jaručio, kaip profesionalo, karjeroje, nutrūkusioje prieš trejus metus, nestigo įspūdingų laimėjimų – du kartus Lietuvos čempionas, BBL pirmenybių ir ULEB taurės laimėtojas su Vilniaus „Lietuvos rytu“, Portugalijos, Kipro ir du kartus Ukrainos čempionas. Pirmuosius žingsnius kaip vyrų krepšinio komandos narys žengęs 1994-aisiais su gimtųjų Mažeikių „Ekspromto“ komanda, vėliau atstovavo Mažeikių „Naftai“, Vilniaus „Vadui“, „Sakalams“, „Lietuvos rytui“, Prancūzijos, Portugalijos, Lenkijos, Kipro, Ukrainos, Turkijos ekipoms. Pastaruosius septynerius metus R. Jarutis gyveno Ukrainoje, tik 2009-aisiais buvo išvykęs į Kiprą. 2010-aisiais, baigęs žaisti Mariupolio „Azovmaš“ komandoje, jis tapo jos treneriu. Vėliau – klubo sporto direktoriumi. Į Lietuvą R. Jarutis grįžo šiemet, pasibaigus 2012–2013 m. Ukrainos krepšinio sezonui. Šiuo metu jis yra „Utenos“ moterų krepšinio klubo direktorius bei Vilniaus mėgėjų komandos „Oro navigacija“ įžaidėjas. „Oro navigacija“ žaidžia sostinės krepšinio lygoje ir Lietuvos taurės turnyre. Jos sudėtyje, be R. Jaručio, yra dar nemažai buvusių profesionalų. O Rolandas Skaisgirys, Erikas Kučiauskas, Rolandas Matulis puikiai pažįstami R. Jaručiui nuo senų laikų. Kaip ir kartu su juo „Sakalų“ komandoje žaidęs „Oro navigacijos“ treneris Virginijus Sirvydis.

9

Šiemet sugrįžote iš Ukrainos. Kodėl? – paklausėme R. Jaručio.

Jau buvo laikas grįžti. Ukrainoje ir ne tik ten liko krūva emocijų, prisiminimų, išgyvenimų, draugų. Bet namai yra namai. Tada, kai baigėte krepšininko karjerą?

Aš jos nebaigiau. Pats – tikrai ne. Tiesiog prieš trejus metus sezono pradžioje patyriau traumą – labai stipriai išsisukau čiurną. Aš nežaidžiau, komanda išgyveno sunkų periodą, mūsų treneris padėjo ant stalo pareiškimą ir man pasiūlė paruošti ekipą kitoms rungtynėms. Po to dar vienoms, dar kitoms... Taip iš eilės iškovojome septynias pergales. Tada tapau treneriu laikinai. Kol ras kitą. Ir taip iki sezono pabaigos, o ji gana šauni buvo. Patekome į VTB Jungtinės lygos finalo ketvertą – nebuvo paprasta rungtis su Rusijos ir Lietuvos grandais. Pats nežaisdamas vis dar jaučiausi krepšininku. Na, dabar gal jau nebe. Bet ir dabar aš dar nesu pasisotinęs krepšiniu. Todėl labai mielai priėmiau vieno iš „Oro navigacijos“ komandos vadovų pasiūlymą joje pažaisti. Juo labiau kad čia yra iš tiesų puikus kolektyvas – buvę profesionalūs krepšininkai ir puikūs žmonės. Su kai kuriais esu žaidęs ne vieną sezoną, daug vasarų kartu treniravęsis. Jie man puikiai pažįstami ir už aikštės ribų. Ar jūs su „Oro navigacija“ ir treniruojatės, ar tik ateinate pažaisti? Šiaip aš daugiau laiko skiriu tenisui. Todėl tiesiog bandau fizinį pasirengimą palaikyti. Per savaitę kartą arba du ateinu į krepšinio treniruotę

Man, kaip krepšininkui, labai sekėsi. Aš žaidžiau gerose komandose, mane treniravo geri treneriai. Ir pasisekė dėl komandos draugų. Su jais ir aikštelėje, ir už jos ribų visada būdavo linksma, turėjau daug bendraminčių. Kita vertus, visada atsirasdavo žaidėjų, iš kurių galėdavai pasimokyti. Per mano karjerą buvo daug pozityvių dalykų. Net septynerius ar aštuonerius metus iš eilės nelikdavau be medalių. Ir dažniausiai tai būdavo čempionų medaliai.

ULEB taurės laimėtojas 37 metų Rolandas Jarutis krepšiniu dar nepasisotino. Jis ir pats žaidžia, ir ėmėsi vadovauti moterų klubui

pamėtyti, pažaisti. Aš nesu profesionalas, tik mėgėjas. O lygis tame mėgėjų čempionate yra visai neblogas. Rungtynėms čia tikrai reikia ruoštis. Jame yra varžovų, su kuriais žaisti nelengva, su kuriais reikia kovoti. Seniai susidomėjote tenisu? Pradėjau gal prieš trejus metus. O su treneriu dirbu tik pastaruosius pusantrų metų. Tenisas – nuostabi sporto šaka. Bet be trenerio, norint bent kiek pramokti padoriau žaisti, – pinigai į balą ir bergždžias reikalas. Kokie ryškiausi atsiminimai išliko iš profesionalaus krepšininko karjeros? Man, kaip krepšininkui, labai sekėsi. Aš žaidžiau gerose komandose, mane treniravo geri treneriai. Ir pasisekė dėl komandos draugų. Su jais ir aikštelėje, ir už jos ribų visada būdavo linksma, turėjau daug bendraminčių. Kita vertus, visada atsirasdavo žaidėjų, iš kurių galėdavai pasimokyti. Per mano karjerą buvo daug pozityvių dalykų. Net septynerius ar aštuonerius metus iš eilės nelikdavau be medalių. Ir dažniausiai tai būdavo čempionų medaliai. O blogi prisiminimai susiję tik su traumomis, nes jų išvengti nepavyko. Tai, suprantama, taip pat krepšinio dalis. Didžiausi mano laimėjimai buvo su „Lietuvos rytu“. Toji komanda man brangi. Bet aš nepamirštu ir „Sakalų“, ir „Azovmaš“. Gal kiek mažiau priminimų liko iš Kipro ar Portugalijos, nors ten taip pat daug prizų laimėta. Jeigu reikėtų suskirstyti komandas, galbūt sakyčiau taip: 1) „Lietuvos rytas“, 2) „Azovmaš“, 3) „Sakalai“. Nors man patiko žaisti ir Lenkijoje – geri prisiminimai.

Ar neliūdna jums dėl dabartinės „Sakalų“ padėties? Komanda pasitraukė iš LKL. Liūdna ne tik dėl „Sakalų“ padėties. Vilniuje išnyko trys komandos. Iš LKL – „Sakalai“, iš NKL – „Statyba“ ir Š. Marčiulionio krepšinio akademija. Tai labai blogai. Toks miestas kaip Vilnius privalo turėti dvi komandas LKL ir dvi NKL. Nes čia yra daug jaunimo, čia sudarytos visos galimybės studijuoti, mokytis ir mokslus derinti su sportu. Kažkada buvo sukurta gera Vilniaus komandų piramidė. Ir geriausi žaidėjai atsidurdavo komandoje, kuri atstovaudavo Lietuvai Eurolygoje. Buvo gera sistema, kuri davė gerų rezultatų. Gaila, kad taip nėra šiais metais. Tai nėra gerai ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos krepšiniui. Ką veikiate, ką dirbate, kuo užsiimate sugrįžęs į Lietuvą? Veiklos turiu tikrai įvairios. Viena susijusi su sportu, kita – ne. Buvau paprašytas padėti „Utenos“ moterų krepšinio komandai, kad ji išliktų. Bet apie šią veiklą dar neturiu ko pasakyti. Kalbėsiu tada, kai pasieksiu kokių nors rezultatų. Ten padėtis nėra lengva, bet, manau, padedant miestui, privatiems rėmėjams, komanda turi galimybių išlikti ir neprapuls. Ar iki šiol turėjote ką nors bendra su moterų krepšiniu? Nieko neturėjau. Ir vertinu tai kaip dar vieną iššūkį, patirtį. Bet ar moterų, ar vyrų, ar vaikų krepšinio pagrindiniai niuansai yra tie patys. Skirtumas gal tik vyrų ar moterų treniravimas. Bet jokio skirtumo, organizuojant vyrų ar moterų klubo veiklą, būti neturėtų.


10

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

SPORTUOJAM

2013 LAPKRITIS

Pasak Lietuvos kerlingo asociacijos generalinio sekretoriaus VYGANTO ZALIECKO, šalyje akmenslydžio žaidimui trūksta tinkamo ledo.

Akmenslydžio žaidėjai neskirstomi į mėgėjus ir profesionalus. Nebent į pramogautojus ir siekiančius sportinių rezultatų. Čia nesvarbus nei amžius, nei lytis

ŠACHMATAI ANT LEDO TINKA VISIEMS Ingvaras Butautas

(tokioje žaidžia du vyrai ir du moterys) ir yra mišriojo dvejeto (vienas vyras ir viena moteris). „Pirmiausia reikia noro. Ir dar, žinoma, – neįgaliųjų Po to – sportinės aprangos. akmenslydis. Pagaliau išklausyti instruktorių, „Vyrų, moterų ir mišriųjų sužinoti taisykles ir pamėginti komandų žaidimo taisyklės žaisti“, – į klausimą, ką reikia nesiskiria, o mišriųjų dvejetų – turėti žmogui, norinčiam žaisti šiek tiek skiriasi. Čia nebūna akmenslydį, atsako Lietuvos tokio komandinio žaidimo, kai kerlingo asociacijos (LKA) vienas leidžia akmenį, o du trina generalinis sekretorius Vygantas ledą. Reikia ir pačiam leisti, ir Zalieckas. trinti“, – aiškino LKA generalinis sekretorius. Olimpinėse žaidynėse Dėl sportinės aprangos šiek akmenslydis debiutavo 1924 m., tiek patikslino: „Ji turėtų būti nevaržanti judesių ir atspari po to į jas sugrįžo 1998 metais. šalčiui. Arenoje būna nuo 0 iki Kitąmet Sočyje ne tik vyks trijų laipsnių šilumos. O visą komandų varžybos, bet bus reikalingą sportinį inventorių pristatyta ir dvejetų rungtis. pradedantiesiems mes suteikiame. Tai – akmenys, šluotelės, antbačiai. Akmenys – klubų ar federacijos Antbatis maunamas ant įprasto Norint pačiam turėti visą bato, todėl iš pradžių išskirtinės akmenslydžio inventorių, reikėtų avalynės nereikia.“ pagalvoti apie specialius batus ir šepetėlius ledui valyti, o ne apie Akmenslydis, dar vadinamas akmenis. šachmatais ant ledo, – senas „Jei nori kokybiško inventoriaus – škotų žaidimas. Lietuvoje jis mokėsi brangiau, jei nori pradėtas žaisti šiame amžiuje. elementaraus – pigiau. Batų kainos 2002 m. susikūrė LKA, svyruotų nuo 100 iki 1 000 litų. 2003 m. ji tapo Tarptautinės Gali gauti šepetėlių už 100 litų, ankmenslydžio federacijos gali ir už 400 litų“, – kalbėjo LKA nare, 2004 m. pradėta dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, o nuo generalinis sekretorius. Akmenų pirkti patiems jis 2005-ųjų rengiamas ir Lietuvos nepatarė: „Ši inventoriaus dalis čempionatas. būna klubo arba federacijos. Jie turi atitikti tam tikrą charakteristiką. Sočyje pristatys dvejetus Akmuo turi visą laiką būti tokios Tai yra komandinis žaidimas. Yra kelios akmenslydžio rungtys: pačios temperatūros kaip ir ledas, vyrų, moterų, mišriųjų komandų jo vežiotis negalima. Akmenys turi redakcija@sportas.info

būti ant ledo arba tokioje pačioje temperatūroje šalia ledo, kad jo netirpdytų. Jie turi būti šalti, kad galėtų slysti.“

Didžiulė problema – ledas Nei asociacija, nei klubai Lietuvoje neturi pagrindinio dalyko – ledo, tinkamo rengti aukšto meistriškumo sportininkų varžyboms ir treniruotėms. Mėgėjai ir pradedantieji Lietuvoje žaidžia ir treniruojasi bent jau trijuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bet šalies pirmenybės žaidžiamos Latvijoje – arčiausiai, kur yra specializuotų akmenslydžio takelių. Šiaurės kaimynai tokių turi du. „Daug kas įsivaizduoja, kad akmenslydžio ledas yra elementarus, koks būna skirtas dailiajam čiuožimui ar ledo rituliui. Toli gražu taip nėra. Akmenslydžio ledas turi būti ypač lygus, ant jo turi būti žaidžiamas tik akmenslydis. Ledo lygumas labai paveikia patį žaidimą. Jis ruošiamas prieš žaidimą. Tokioje bazėje, kokioje mes treniruojamės Lietuvoje, jis būna nuskutamas, po to užliejamas ir vėl nuskutamas, o paskutinę akimirką purškiami vandens lašeliai. Specialiu įrenginiu jie būna purškiami toje vietoje, kur yra akmenslydžio žaidimo aikštelė – takelis. Užšalę lašeliai tampa kauburėliais ir akmuo tada slysta ne visa

Pasižiūrėjus per televiziją akmenslydžio pasaulio čempionatą ar kitas aukšto rango varžybas, galima pamatyti, kad žaidžia ir 18-mečiai, ir 60 metų sulaukę žmonės. Teko būti šalyse, kur akmenslydis labai mėgstamas – Švedijoje, Škotijoje, Kanadoje, JAV. Mačiau labai daug pensininkų, užsiimančių šiuo sportu. VYGANTAS ZALIECKAS

plokštuma, o tais kauburėliais. Galima sakyti – skrenda. Ir kai ledas būna stipriai trinamas, ledas pasidengia vandens plėvele ir leidžia akmeniui nuslysti 5 m ar toliau“, – pasakojo LKA generalinis sekretorius. Mėgėjų sportas Akmenslydis profesionalų neturi. Tai pabrėžiama ir stengiamasi, kad šis sportas mėgėjiškas ir išliktų. V. Zalieckas akmenslydžio mėgėjus skirsto į dvi rūšis: tuos, kurie domisi ir žaidžia pramogai, bei tuos, kurie sportuoja aktyviai. „Besidominčiųjų iš tiesų yra labai daug. Apie tris ar tris su puse tūkstančio žmonių per metus. Jie ateina, išmėgina, paliečia savo rankomis. O sportuojančių ir siekiančių rezultatų yra aštuonios komandos. Daugiau komandų nėra dėl to, kad Lietuvoje užsiimant šia sporto šaka sunku tobulėti. Nėra reikalingos sportinės bazės. Ir, norėdamas pasiekti rezultatų, turi važiuoti ten, kur ta bazė yra. Dauguma to norinčių žmonių, ypač jaunų, neturi galimybių. Pramoginiam akmenslydžiui paruoštos beveik visos Lietuvos ledo aikštelės – sužymėti takeliai. Aišku, akmenslydžio ten nuolat nežaidžiama, bet vykstant kokiam nors tarptautiniam turnyrui, užsakomiems renginiams, mes galime nuvažiuoti į bet kurią areną ir surengti varžybas“, – aiškino V. Zalieckas. Paklaustas, kur kreiptis žmogui,


2013 LAPKRITIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS KKSD vadovas Klemensas Rimšelis neabejoja Vilniuje vykusio Sporto forumo ir ES šalių sporto ministrų susitikimo nauda.

Per „Lietuvos ryto“ televizijos sezono atidarymą ant ledo jėgas bandė ir ekrano žvaigždės. Justino Stacevičiaus („Lietuvos ryto“ televizija) nuotr.

norinčiam pažaisti akmenslydį, LKA generalinis sekretorius pasiūlė tai daryti internete: „Tereikia paieškos skiltyje įvesti žodį „kerlingas“ (akmenslydis) ir visa informacija bus išmesta. Vilniuje mes žaidžiame Vilniaus ledo rūmuose, Kaune – Kauno ledo rūmuose, Klaipėdoje – „Akropolyje“. Tiesa, dabar Klaipėdos „Akropolyje“ akmenslydis yra sustabdytas, nes buvo atliekami remonto darbai.“ Amžius ar lytis – nesvarbu Amžius nėra svarbu. Anot V. Zaliecko, bet kokio amžiaus žmogus ne tik gali žaisti akmenslydį, bet ir žaisti jį gerai, aukštu lygiu. „Pasižiūrėjus per televiziją akmenslydžio pasaulio čempionatą ar kitas aukšto rango varžybas, galima pamatyti, kad žaidžia ir 18-mečiai, ir 60 metų sulaukę žmonės. Žinoma, 18-metis turi vieną patirtį, o 30 metų aikštelėje praleidęs žmogus – kitą. Kai akmenslydis tapo olimpine sporto šaka, jis rimtai finansuojamas ir sportininkai auginami nuo vaikystės. Tad, kaip ir visose sporto šakose, siekiant aukštų rezultatų, reikalingi įgūdžiai, o juo užsiimti ir sportuoti gali kiekvienas. Teko būti šalyse, kur akmenslydis labai mėgstamas – Švedijoje, Škotijoje, Kanadoje, JAV. Mačiau labai daug pensininkų, užsiimančių šiuo sportu, ten veikia didžiausios akmenslydžio gerbėjų bendruomenės. Amžius tikrai nėra pagrindinis dalykas. Aišku, fiziniai duomenys, siekiant rezultatų, reikalingi kaip ir bet kur kitur“, – tikino LKA generalinis sekretorius.

Pasaulyje akmenslydis yra bene vienodai abiejų lyčių mėgstamas žaidimas. Lietuvoje taip pat – pažaisti vyrų ir moterų ateina beveik po lygiai. Tiesa, rimčiau sportuojančios moterys – gana retas atvejis. „Nei vyrams, nei moterims šis žaidimas nėra jau toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Naujokai po pusės valandos darbo su treneriu kitas dvi valandas puikiausiai ir azartiškai žaidžia. O aukštesnio lygio žaidimui jau jaučiamas moterų trūkumas. Moterys, žaidžiančios akmenslydį, nėra labai jaunos. Visos turi šeimas. Tai ir apsunkina jų pasiryžimą užsiimti šiuo sportu“, – kalbėjo V. Zalieckas. Žaidė televizijos žvaigždės Atidarydama naująjį sezoną, akmenslydį pasirinko ir „Lietuvos ryto“ televizija, kitąmet transliuosianti Sočio olimpines žaidynes. Televizijos žvaigždės ir pradžių nedrąsiai, o po to jau azartiškai žengė ant ledo ir stumdė akmenis, darbavosi šepečiais. „Šis žaidimas ne veltui vadinamas šachmatais ant ledo, jam reikia gero strateginio mąstymo. Akmenslydis – nepaprastai azartiškas, o man asmeniškai – ypač linksmas žiūrėti žaidimas. Visiems rekomenduoju susirinkti su gerų draugų būriu ir sirgti už savo komandą, nes stebint akmenslydžio varžybas iš tiesų užverda kraujas“, – tvirtino „Lietuvos ryto“ televizijos Savireklamos skyriaus vadovė Inga Kievišaitė.

12 p..

11


12

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

2013 LAPKRITIS

TEMA

Diskusijoje apie dvejopą karjerą ŠARŪNAS MARČIULIONIS pasidalijo savo patirtimi, kaip sėkmingai sportuoti ir baigti aukštąjį mokslą.

Daugiau nei 300 žemyno sporto organizacijų atstovų dalyvavo Sporto forume Vilniuje. Tą pačią dieną surengtas ir ES šalių sporto ministrų susitikimas

VILNIUS VIRTO EUROPOS SPOR Marytė Marcinkevičiūtė

abejonės, yra aktualūs ir Lietuvai. Daugumai mūsų sporto šakų federacijų buvo sudaryta Šių metų antrą pusmetį Lietuva galimybė dalyvauti Sporto pirmininkauja Europos forume ir klausytis diskusijų, Sąjungos Tarybai. Tad rugsėjo dalytis patirtimi su kitų Europos 30 – spalio 1 d. Vilniuje vyko šalių organizacijų atstovais kasmetis Europos Komisijos ir įgyvendinti gero valdymo organizuojamas Sporto principus savose organizacijose. forumas. Jo pagrindinis tikslas – Kai KKSD vyksta diskusijos aptarti sporto progresą, apie sporto šakos finansavimą, pasiektą įgyvendinant ES federacijos ateina su tam tikru programą, iškart po jo – spalio įdirbiu. Apie 10 proc. federacijų 1 d. popietę – darbą tęsė ES jis daugmaž yra pagrįstas tam šalių ministrai diskutuodami tikra strategija, plėtros planais ir aktualiais klausimais t. t. Kitais atvejais sakoma, kad neformalaus sporto ministrų mes ir taip žinome, ką darome, ir susitikimo metu (taryboje). mums reikia pinigų. O iš tikrųjų nėra nei planų, nei ateities vizijų. Apie šiuos sporto renginius Kai kurių sporto federacijų mintimis dalijasi Kūno kultūros veiksmai yra visiškai neaiškūs. ir sporto departamento Kai kuriose federacijose įsivyrauja (KKSD) generalinis direktorius šeimos rangos principai, o jų Klemensas Rimšelis: negaliu toleruoti kaip asmuo, įsigilinęs į sporto sistemą ir „Sporto forumo ir neformalios valdymą. Tokiems Sporto sporto ministrų tarybos forumas buvo neįdomus, nes jie darbotvarkės buvo skirtingos, viską žino patys. Tad apie kokius tačiau jų fonas panašus. Buvo čia gerus principus kalbėti? pristatytos 2014–2020 m. EK programos gairės, nes dabartinė programa gruodžio 31 d. su Sportininko teisių gynyba Sporto forume vyko įdomi Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai baigiasi ir nauja diskusija dėl žaidėjų perėjimo bus priimta ES Tarybos vairą iš vieno klubo į kitą. Atliekant sukiojant Graikijai. studiją, buvo analizuojamas krepšinis ir futbolas 27 ES Geras sporto valdymas valstybėse narėse. Mūsų šalyje, Sporto forume dažnai buvo žaidėjams pereinant iš vieno kalbama apie gerą sporto klubo į kitą, išpirkų sumos nėra valdymą. Kalbėjusieji iškėlė didelės. O kitose valstybėse, demokratinės atsakomybės pasak UEFA atstovų, tam trūkumus sporto organizacijose, skiriamos milijoninės lėšos. finansavimo tvarumo aspektus, Akcentuota, kad žaidėjų darančius joms įtaką. Atkreiptas perėjimas iš vieno klubo į kitą dėmesys ir akcentuotas gero Europoje labai dažnas reiškinys, valdymo poreikis sporto atkreiptas dėmesys į mokamus organizacijose. mokesčius ir kompensacijų Gero valdymo principai, be jokios už treniravimą dydžius. maryte@sportas.info

Kai KKSD vyksta diskusijos apie sporto šakos finansavimą, federacijos ateina su tam tikru įdirbiu. Apie 10 proc. federacijų jis daugmaž yra pagrįstas tam tikra strategija, plėtros planais ir t. t. Kitais atvejais sakoma, kad mes ir taip žinome, ką darome, ir mums reikia pinigų. O iš tikrųjų nėra nei planų, nei ateities vizijų. Kai kurių sporto federacijų veiksmai yra visiškai neaiškūs.

Sportininkai nuo mažumės rengiami akademijose ir juos finansuojant dalyvauja valstybė, savivaldybė, klubas, tačiau susidarius prekybos santykiams kompensacijos nėra. Konstatuota, kad apie 78 proc. žaidėjų perėjimas iš vieno klubo į kitą Europoje vyksta nekompensuojant patirto nuostolio buvusiems žaidėjų klubams, kad perėjimo atvejais trūksta skaidrumo. Čia susidaro labai negatyvus požiūris į patį sportininką, turi būti ginamos ir jo teisės. Tie perėjimai tam tikra prasme reguliuojami ir taikomos normos, tačiau tai vis dėlto yra labai aktualus klausimas ir, manau, apie tai dar ne kartą bus diskutuojama. FIFA atstovų teigimu, jie per metus fiksuoja apie 7 tūkst. žaidėjų perėjimo iš vieno klubo į kitą atvejų ir apie 100 ginčų dėl tokių perėjimų.

baigiasi labai anksti, todėl jiems labai aktualu įgyti kitą ne sportinį išsilavinimą ar specialybę. Šitoje diskusijoje dalyvavau ir aš, pristačiau Lietuvoje vyraujančią sistemą. Surinkęs ir apibendrinęs informaciją, buvau maloniai nustebęs, kad Lietuvoje net ir natūraliai egzistuoja sistema – švietimo ministro įsakymu, stojant studijuoti į sporto sritį, prie stojimo rezultatų ir baigimo vidurkio pridedama balų. Universiteto lygmens išraiška yra universiada, taip pat studentams atstovaujama ir pasauliniu mastu. Universitetai, siekdami turėti gerų sportininkų, derina grafikus, sudaro galimybę vieną kursą baigti per porą metų, sportininkams skiriamos tam tikros stipendijos, lengvatos už mokslą, bendrabutį ir kt. Atkreipiau dėmesį į tai, kad Lietuvoje iš didelio meistriškumo sportininkų 8,7 proc. dabar mokosi užsienio mokyklose ar universitetuose. Vienas Dvejopa atletų karjera geriausių pavyzdžių – Plimute Plenarinėje diskusijoje apie besimokanti Rūta Meilutytė. dvejopą karjerą dalyvavo Jos treneris Jonathanas Ruddas, ir Šarūnas Marčiulionis. Jis mūsų plaukikei pasiekus puikių pasidalijo savo patirtimi, kaip rezultatų, tapo Didžiosios sportuoti ir žaisti NBA, tapti Britanijos nacionalinės plaukimo olimpiniu čempionu ir laimėti rinktinės vyr. treneriu. bronzos medalį, atstovaujant Lietuvai, baigti aukštąjį mokslą ir Mūsų siūlymas buvo toks: įkurti savo akademiją, kurią lanko panaudojant nuo 2014 m. pradėsiančios veikti „Erasmus apie 400 vaikų. Klausimas, kaip sudaryti sąlygas, plius“ programos lėšas universitetuose, mokyklose, kad sportininkas, siekdamas koledžuose būtų galima sudaryti didelio meistriškumo, turėtų informacinę sistemą, kuri galimybę kartu mokytis ir apibūdintų, kokios galimybės įgyti dar vieną specialybę, yra labai aktualus. Forumo suteikiamos konkrečiame dalyviai atkreipė dėmesį į Europos universitete kartu ir tai, kad sportininko karjeroje mokytis, ir sportuoti. Savo pranešime minėjau, kad dažnas netikėtumo faktorius yra traumos, tada sportinė karjera Lietuvos tautinis olimpinis


2013 LAPKRITIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Buvęs perspektyvus Lietuvos vandens slidininkas ALBERTAS MIKLYS ne vienerius metus praleido gatvėje. O dabar mėgaujasi Meksikos saule.

Neformaliame sporto ministrų susitikime daug dėmesio skirta sporto indėliui į ekonomiką. eu2013.lt nuotr.

RTO SOSTINE komitetas gerai besimokantiems sportininkams yra įsteigęs stipendijas. Kiekvieną mėnesį studentui gauti po 300 litų – tai didžiulė parama. Lietuvos studentų sporto asociacija, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, sporto federacijos turėtų būti suinteresuotos, kad žmonės, baigę sportinę karjerą, galėtų integruotis į darbo rinką ir susirasti darbą ar kitą pragyvenimo šaltinį.

Didelių renginių planavimas Po Sporto forumo ir bendrų ES sporto ministrų pietų su sporto organizacijomis vyko neformalus sporto ministrų susitikimas, kurį organizavo Lietuva – turinį kūrė KKSD, pirmininkavo vidaus reikalų ministras, organizaciniais reikalais rūpinosi Užsienio reikalų ministerija. Viena šio susitikimo temų buvo didelių sporto renginių planavimas ir jų indėlis į šalies gyvenimą. UEFA valdybos narys Michaelis van Praagas pristatė 2012 m. Europos futbolo čempionatą Ukrainoje ir Lenkijoje, tuometis Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas – 2011 m. Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje. Jis pagal lygį vertinamas kaip atskaitos taškas. Tokius renginius privaloma planuoti labai pragmatiškai ir įvertinti savo galimybes. Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje buvo puikus valstybės administracinių gebėjimų patikrinimas. Mūsų šalyje dabar iš esmės galima organizuoti bet kokį renginį, turime didelę patirtį. Tai buvo ir čempionatas,

davęs impulsą savanorystei. O ji – didelė vertybė, Lietuva įgijo tam tikrų jėgų, dabar į mus žiūrima kaip į šalį, kuri moka ir gali organizuoti didelio masto renginius. Tačiau yra ir negatyvių dalykų. Pavyzdžiui, iki šiol skolose skendi 2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės.

Judesys į priekį Antroje neformalaus sporto ministrų susitikimo dalyje buvo kalbama apie sporto indėlį į ekonomiką. Apie skaičiavimus Lietuvoje ir Vokietijoje pranešimus skaitė prof. dr. Vilma Čingienė bei profesorius iš Vokietijos dr. Holgeris Preußas. Lietuvoje pradėta skaičiuoti atskira satelitinė sporto sąskaita, t. y. koks sporto indėlis į ekonomiką. Esame šešta tai skaičiuojanti šalis ES. Vokiečiai satelitinei sąskaitai skaičiuoti išleido apie 700 tūkst. eurų, o mes 2013 m. numatėme apie 150 tūkst. litų, šį projektą planuojama tęsti toliau. Satelitinė sporto sąskaita – tai akivaizdus judesys į priekį, apie ją galvoja jau daug šalių. Delegacijų vadovai, atstovai liko patenkinti Sporto forumu ir neformaliąja sporto ministrų taryba, kultūrine programa, mūsų šalimi. EK ir Europos Tarybos atstovai puikiai įvertino mūsų organizacinius gebėjimus, aukštą profesionalumo lygį. Gruodžio 2 d. Kaune dar vyks generalinių direktorių, atsakingų už sportą, susitikimas, o po jo gruodžio 3 d. Vilniuje – konferencija apie moterų vaidmenį sporte, ją organizuos ir finansuos EK.“

14p.

13


14

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

POSŪKIS

2013 LAPKRITIS

ALBERTAS MIKLYS buvo vienas perspektyviausių Lietuvos vandens slidininkų. Jis iškovojo daugybę apdovanojimų.

A. Miklys (trečias iš dešinės) buvo vienas perspektyviausių Lietuvos vandens slidininkų. Alfredo Pliadžio nuotr.

KELIAS PER UGNĮ IR VANDENĮ Kartais juos smerkiame ir nesusimąstome, kad jie saugo skirtingas istorijas, kurios gali būti vertingesnės už auksą

Ramūnas Jakubauskas

nuklydo prie Elektrėnų marių ir pabandė šliuožti vandens paviršiumi. Šio benamio vardą ir jo istoriją Po kurio laiko vaikinas su žino retas studentas ar koks seserimi ir teta Vilniuje pateko į kitas prašalaitis, laukiantis vandens slidinėjimo trenerio ir autobuso Saulėtekio stotelėje, užkietėjusio šio sporto entuziasto kurioje ir prie kurios šis žmogus Igno Lažinsko rankas. glaudėsi. „Ir Albertas, ir jo seserys buvo labai perspektyvūs slidininkai. Dar prieš šiųmetį šviežiai iškeptų Gaila, kad greitai pasitraukė“, – studentų atsikraustymą nebuvo nė pasakojo pirmasis Alberto treneris. vieno šešiolikaukščių bendrabučių Per maždaug dešimt metų Albertas iškovojo nemažai kvartalo gyventojo, kuris šio apdovanojimų. Jie po to, kai benamio nebūtų pastebėjęs. Kiekvienas troleibuso ar autobuso mirus tėvams seserys pardavė butą, atiteko nežinomam keleivis, išlipantis Saulėtekio šeimininkui. „Daug turėjau stotelėje ar pro ją važiuojantis, medalių ir taurių. Namie matė jo akis ir juodas vaikštynes, Žirmūnuose visa sekcija buvo prigrūstas įvairių daiktų ir nuklota prizais“, – jausmingai išduodančias jų savininko pasakoja A. Miklys. neįgalumą. Albertas Miklys – toks jo vardas ir pavardė – vieną vasaros vakarą Sportiška šeimyna Alberto ir jo sesers bei tetos man prisėdus ant Saulėtekio laimėjimai buvo patekę ir į to stotelės suoliuko noriai sutiko papasakoti savo gyvenimo istoriją. meto spaudos akiratį – 1982 m. liepos 31 d. laikraštyje „Sportas“ buvo rašoma: „<...> Kol kas Perspektyvi pradžia labiausiai tituluota 14-metė Albertas visiškai nesigirdamas Erika Miklytė. Ji praėjusiais užsiminė apie savo sportininko karjerą. Iš rankų mostų ir pakilios metais tapo respublikos moterų figūrinio važiavimo čempione. šypsenos buvo matyti, kad jis <...> Labai sparčiai tobulėja savimi didžiavosi, tiksliau – Janas Žažeckis. Jiedu su Erika didžiavosi savo trumpu, bet šiemet gavo kvietimą į TSRS įsimintinu tolimos jaunystės laikotarpiu. Albertas buvo vienas jaunių čempionatą, kur dalyvauti kviečiami tik perspektyvūs ir perspektyviausių Lietuvos vandens slidininkų. įgudę sportininkai. Vis geriau Būdamas maždaug 13-os metų, ir greičiau važiuoja 12-metis Albertas Elektrėnuose viešėjo pas Erikos broliukas Albertas Miklys mamos draugę, kur ir susidomėjo ir jųdviejų teta... 11-metė Sigutė šia sporto šaka. Tada jis su savo Rosovaitė <...>.“ seserimis (taip jis vadina tris Alberto sesuo Erika vandens moteris, tačiau tik viena – Erika – slidininke buvo neilgai, vėliau ji yra jo tikroji sesuo. Sigita ir jos pradėjo čiuožti ant ledo, o paskui, sesuo Rita, nors ir jaunesnės išvykusi į Meksiką, pasuko kovos už Albertą ir Eriką – jų tetos) meno – tekvondo – keliu. redakcija@sportas.info

aš čia esu. Aš jai papasakojau apie save, apie seseris ir ji paklausė vienos sesers vardo ir pavardės. Kitą rytą ji vėl atėjo ir pasakė, kad rado mano seserį, tada davė mobilųjį telefoną ir sakė laukti skambučio. Sulaukiau – paskambino Erika“, – didžiavosi Albertas. Benamis teigė, kad šalia stotelės ir joje jam leido būti savivaldybės atstovai. Į Saulėtekį jis atsikėlė balandį, o prieš tai dar gyveno nakvynės namuose. „Išėjau, nes ten – blogiau nei kalėjime. Invalidus gali ir sumušti. Nebuvau įžūlus, Nemažai laiko laikinais A. Miklio bet niekada nepasiduodavau namais buvo tapusi Saulėtekio stotelė. ir neleisdavau skriausti Egidijaus Babelio nuotr. silpnesnių“, – atskleidė Albertas. Sparnai į Meksiką Jau šią vasarą pažadą atvykti ištesėjo viena iš Alberto tetų, gyvenanti Vokietijoje. Į Lietuvą atvyko, rado Albertą ir jam padovanojo palapinę, kad Alkoholį iškeitė į kavą Vyras gailisi, kad jo karjerą giminaitis įsirengtų bent laikinus namus. Palapinę jis pasistatė sugriovė alkoholis. Jis Išgyventi padėjo studentai netoli stotelės ir pramynė takelį, nevengdavo išgerti dar Šypsodamasis Albertas kurį šiuo metu jau dengia pageltę paauglystėje – vos pradėjęs pasidžiaugė, kad Saulėtekyje lapai. Vėliau vyras laikinus namus sportininko karjerą neblaivus iškrito iš ketvirto aukšto ir patyrė gyvena dosnių studentų. Jaunuoliai perkėlė atokiau – į miško tankmę. jam padeda – duoda vieną kitą litą, Buvau vienu metu pamanęs, sunkią galvos traumą. kad dingo, tačiau sykį jį sutikau Gydytojai jam siūlė nesportuoti, atneša maisto, kavos ar dar kokį jiems nereikalingą, tačiau Albertui stotelėje. Lietaus lašams beldžiant tačiau jis ir toliau slysdavo praversiantį daiktą. Jis pabaksnojo į plastikinį stotelės stogą, Albertas vandens paviršiumi. Vis dėlto smiliumi į ant vaikštynių pasigyrė, kad jo sesuo Erika jau Albertas buvo priverstas mesti sportą, nes nebeištvėrė skausmo, pritvirtintą metalinį krepšį ir į pakeliui į Lietuvą. „Tai į Meksika jį įdėtą žalsvą kilimėlį miegui – kilsi?“ – paklausiau ir cigarete o jį malšindavo alkoholiu. Dabar Albertas alkoholio į burną džiaugėsi, kad vienas iš studentų jo pavaišinau. „Nežinau, gal čia neima nė lašo: „Negeriu jau miegą padarė minkštesnį. kokį butą sesuo suras. Į Meksiką Benamis su šypsena veide mini tai nenoriu“, – dievagojosi vyras. kokius ketverius metus. Labai mėgstu kavą, gal net per daug, merginą, vardu Violeta, kuri juo Po kurio laiko Alberto nebeliko nes kartais ir užmigti negaliu.“ rūpinasi ir padėjo rasti seserį Saulėtekyje. Dabar Albertas – jau Eriką. Meksikoje, kur juo rūpinasi sesuo Abstinencijos Albertas pradėjo laikytis po to, kai 2009 m. jį „Ji pamatė, kad aš čia miegu, Erika. Smagu, kad Albertui likimas neblaivų partrenkė automobilis. pirma priėjo ir pasiteiravo, kodėl suteikė dar vieną galimybę. Sigita sportininkės karjerą baigė ir išvyko gyventi į Vokietiją. Apie kitą tetą Albertas žino mažai.

Nelaimė įvyko šalia Lazdynų ligoninės. Po šio atsitikimo su vyru visuomet būna vaikštynės. „Viskas – šešios operacijos. Kairė koja trumpesnė už dešinę nežinau kiek. Reikalinga speciali avalynė“, – sako Albertas.


2013 LAPKRITIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

ALFONSAS MIKŠYS pats gamindavo treniruoklius, juos tobulindavo ir reguliuodavo. Jais dabar naudojasi visi Lietuvos irkluotojai.

15

PRO MEMORIA

TRENERIS AUKSINĖMIS RANKOMIS Treneris Alfonsas Mikšys iki paskutinių gyvenimo akimirkų dirbo ir kūrė savo ir auklėtinių ateities planus

Marytė Marcinkevičiūtė

A. Mikšys sukūrė treniruoklį, kuriuo naudodamiesi meistriškumą kėlė ne tik M. Griškonis, bet ir kiti irkluotojai.

maryte@sportas.info Spalio 9-ąją anapilin iškeliavo legendinis Lietuvos irklavimo treneris, buvęs 11 kartų Lietuvos čempionu ir dukart SSRS čempionu Alfonsas Mikšys. Į paskutinę kelionę palydėti vieną mūsų šalies irklavimo patriarchų susirinko gausus būrys jo mokinių, kolegų, irklavimo entuziastų. Simboliška, kad karstą išnešė jo geriausi mokiniai – triskart Europos čempionas Mindaugas Griškonis, pasaulio vicečempionas Saulius Ritteris, Jonas Karalius ir kiti. Kitų metų sausio 1 d. A. Mikšiui būtų sukakę 80 metų. Jis buvo vyriausias Lietuvos irklavimo treneris, iki paskutinės gyvenimo minutės dirbo Vilniaus olimpiniame sporto centre. Treneris galvojo apie savo jubiliejų ir Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Likus kelioms savaitėms iki mirties, jis, išėjęs iš ligoninės, kur gydė negaluojančią širdį, kuo greičiau norėjo sustiprėti ir po truputį ėmė treniruotis savo pagamintu treniruokliu, esančiu „Žalgirio“ irklavimo bazėje.

Raimundo Šuikos nuotr.

sutikimo ir atsidūręs technikumo direktoriaus Algimanto Drukteinio glėbyje, laimingas čempionas neiškentė nepasakęs: „Direktoriau, ir daugiau čempionų Sportas pakeitė gyvenimą galėtume turėti – tiek technikume Gimęs Deglėnuose, Pušaloto mokosi puikius duomenis turinčių valsčiuje, Panevėžio apskrityje, merginų.“ Alfonsas nuo mažumės Direktorius atsakė: „O kas gi domėjosi radijo imtuvais ir juos trukdo? Imkis iniciatyvos ir montuodavo. rodyk pavyzdį.“ Ir tuoj pat per „Monotoniškai ir neįdomiai bėgo paskaitas Alfonsas vis dažniau mano vaikystės dienos. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis, ėmė dirsčioti į stiprias, aukštas merginas. Netrukus į plačiuosius kai pradėjau domėtis sportu. vandenis jau išplaukė tarptautinės Bėgimo take teko rungtyniauti klasės sporto meistrės Palmyra net su legendiniu Jonu Pipyne, Gansiniauskytė, Albina Rustelytė, tačiau lengvoji atletika manęs Vitalija Strigauskaitė, o kiek vėliau – nesužavėjo. Bandžiau žaisti ledo ritulį, tramdyti motociklą, ėmiau į Angelė Kulikauskaitė, Fedosija rankas šautuvą. Linkau tai į vieną, Kaleinikova, Stefanija PliadytėBriedienė, Vida Cesiūnaitė, SSRS tai į kitą pusę“, – atmintyje išliko pašnekesys su Alfonsu. nusipelniusi sporto meistrė Regina 1951-aisiais į A. Mikšio gyvenimą Baltutytė... Alfonsui buvo labai įsimintinos pasibeldė irklavimas. Tada jis brolių Eugenijaus ir Ričardo studijavo Vilniuje ir jau pati Vaitkevičių pamokos. Su Ričardu pirmoji treniruotė jam padarė jam daug metų teko kartu irkluoti, didžiulį įspūdį. Su komandos o su Eugenijumi – treniruoti draugais jie irklavo į Turniškes. Dabar galima tik stebėtis, Lietuvos moterų rinktinę. Būtent 1961 m., kai „Žalgirio“ aštuonvietės kuo buvusį ilgametį Vilniaus lengvosios pramonės technikumo valties įgula tapo SSRS čempione, elektronikos ir elektrotechnikos ją irklavo ir Alfonsas. dėstytoją (1958–1981) taip sužavėjo Nedidelio ūgio A. Mikšys irklavimas. Dirbdamas dėstytoju, nejaukiai jautėsi „ąžuolų“ Antano jis 1961 m. tapo SSRS čempionu ir Bagdonavičiaus, Povilo Liutkaičio, Vytauto Briedžio, Celestino įvykdė sporto meistro normą. Jucio ir kitų gretose, tačiau jėga, Lemtingas pokalbis irklavimo technika jiems nė kiek Dėstytoją gražiai pagerbė visas nenusileido. Kai 1963 m. Lietuvos technikumas, skelbimų lentoje vyrų aštuonvietė tapo SSRS puikavosi jam skirtas specialus tautų spartakiados čempione, sveikinimas. Nelaukęs tokio šilto Lengvosios pramonės technikumo

Jei kas sugesdavo, sulūždavo, mes sakydavome, kad duokit Mikšiui, – jis pataisys. Treniruoklių gamyba, jų tobulinimas buvo didelis trenerio A. Mikšio pomėgis. Juos treneris įvardijo kaip specialios jėgos treniruoklius.

Skaudžią netekties valandą dėl mylimos mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame UAB „Olifėja“ direktorių Antaną Murašką ir jo artimuosius. Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“

dėstytojas savo vietą valtyje užleido Juozui Jagelavičiui. Pasirinko trenerio kelią Alfonsas baigė tuometį Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo fizikos ir matematikos diplomą. Buvo kalbinamas pasukti mokslininko keliu, tačiau jo mintys jau buvo nukreiptos kitur – dėstyti ir dirbti treneriu. Alfonsas niekada neslėpdavo ir sakydavo, kad buvo drąsus ir, jeigu dabar reikėtų viską pakartoti iš naujo, nepasitikėtų savo sugebėjimais. „Juk vis dėlto neturiu specialaus trenerio išsilavinimo. Bet žinių bagažas didžiulis, pats daug metų irklavau, gana ilgai dirbu treneriu. Važinėju po varžybas, mokausi iš savo kolegų, daug skaitau – visa tai suteikia man pasitikėjimo. O žinote, koks technikume sklandė posakis? Jis ir dabar skamba mano ausyse. Jeigu Mikšys toliau su irklavimu draugaus, tai ne lengvosios pramonės specialistes rengsime, o sportininkes“, – dažnai prisimindavo įžymusis treneris. Vienu metu buvo pradėjęs dirbti ir su vyrais, parengė du sporto meistrus – Alfredą Raščių ir Rimantą Kasčiūną. Pastarasis ilgainiui tapo Lietuvos nusipelniusiu irklavimo treneriu. Tačiau Alfonsas vėl grįžo pas moteris ir, dirbdamas kartu su Petru Zinkevičiumi, parengė didelio meistriškumo aštuonvietės ir keturvietės valties

su vairininke įgulas. Jis buvo didelis optimistas ir nuolat sakydavo: „Jeigu nesiseka vienais metais, seksis kitais. Toks, vyručiai, gyvenimas.“ Sukūrė irklavimo treniruoklį Paskutinis velionio mokinys Europos irklavimo čempionas vienvietininkas M. Griškonis savo trenerį vadino auksinių rankų žmogumi. Jis pats gamindavo treniruoklius, juos tobulindavo ir reguliuodavo. Tokių treniruoklių Lietuvoje tėra keli, jais Vilniaus „Žalgirio“ irklavimo bazėje ir Trakuose dabar naudojasi visi Lietuvos irkluotojai. „Atvažiavę užsienio irkluotojai juos gerai įvertina, fotografuoja. Pamatęs trenerio brėžinius, gali pagalvoti, kad juos darė aukšto lygio projektuotojas. Viskas atlikta pedantiškai, tvarkingai. Kartais treneris su tais brėžiniais prasėdėdavo kiauras naktis. Braižydavo, skaičiuodavo. Jis tikrai turėjo auksines rankas: kad ir ką paimtų, padarydavo be priekaištų. Jei kas sugesdavo, sulūždavo, mes sakydavome, kad duokit Mikšiui, – jis pataisys. Treniruoklių gamyba, jų tobulinimas buvo didelis trenerio A. Mikšio pomėgis. Juos treneris įvardijo kaip specialios jėgos treniruoklius“, – apie buvusį savo trenerį, su kuriuo išsiskirta 2012 m., sako M. Griškonis. Beje, jis treniruoklius pavadino trenerio vardu – „Alfa“.

Skaudžią netekties valandą dėl nusipelniusio irklavimo trenerio Alfonso Mikšio mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius. Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“


16

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

INICIATYVA

2013 LAPKRITIS

KĘSTUTIS LEVICKIS dalyvavo baigiamajame renginyje Barselonoje, kur suvažiavo visų 28 ES šalių, dalyvavusių projekte, atstovai.

„JUDĖJIMO SAVAITĖ“ IŠJUDINO LIETUVĄ Net 184 renginiai 38 rajonuose. Taip per Lietuvą spalį praūžė visą Europą sportu užkrėtusi iniciatyva Marytė Marcinkevičiūtė

universitetas. Jis, beje, buvo ir šio mūsų projekto partneris. Renginiui neliko abejingos mūsų kolegijos, sporto klubai, kaimo bendruomenės. Lietuvos keliautojų sąjunga su jų prezidentu Algimantu Jucevičiumi priešakyje visus pakvietė į pėsčiųjų žygį Verkių parke. Juo ir baigėme „Judėjimo savaitę 2013“. Baigiamasis šventės akordas vyko spalio 16–20 d. Barselonoje, kur suvažiavo visų 28 ES šalių, dalyvavusių projekte, atstovai ir vyko jų pristatymas. Renginyje teko dalyvauti ir man, pristačiau visą vaizdinę medžiagą, skelbimus, plakatus, parodžiau įvairių mūsų „Judėjimo savaitės“ renginių skaidres. Barselonoje aptarėme šiemečio renginio rezultatus, kalbėjomės apie kitus metus.

maryte@sportas.info Lietuvoje „Europos judėjimo savaitę“ kartu su 28 Europos partneriais, Tarptautine sporto ir kultūros asociacija (ISCA) bei televizija „Eurosport“ spalio 7–13 d. antrą kartą organizavo Kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“. Simbolinis projekto startas buvo duotas Lietuvos žemės ūkio ministerijos (LŽŪM) patalpose. Iškilmingoje renginio atidarymo šventėje dalyvavo LŽŪM viceministrai Rytis Šatkauskas ir Leokadija Počikovska, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas ir generalinis sekretorius Algimantas Jucevičius, asociacijos „Nemunas“ prezidentas Vytautas Grušauskas. „Kadangi renginys vyko antrą kartą, jau turėjome didesnės patirties. Pasikartojo nežymių klaidų, tačiau ne dėl mūsų kaltės – truputį vėlavo iš įvairių šalių keliavusi atributika. „Judėjimo savaitėje“ iš viso dalyvavo 38 rajonai, o renginių buvo 184. Pradžia gal buvo kiek vangoka, tačiau po to šie neprofesionalaus sporto renginiai, fizinio aktyvumo šventė įgavo pagreitį. Masinio judėjimo šventėje apdovanojimų ir medalių nebuvo – kiekvienas dalyvis gavo po apyrankę, lipdukų, o savanoriams, instruktoriams ir kūno kultūros mokytojams buvo įteikti sportiniai marškinėliai su „Move“ atributika“, – pasakojo „Nemuno“ valdybos pirmininkas Kęstutis Levickis. Jis žemės ūkio sistemoje dirba nuo 1974 m, o su kaimo žmonėmis – nuo 1991 m., kai buvo įkurta asociacija „Nemunas“. Kokias sporto šakas per „Judėjimo savaitę“ rinkosi kaimo bendruomenė? – paklausėme K. Levickio. Buvo siūlomos visos sporto šakos, išskyrus gal tiktai šaškes ir šachmatus, nes tą savaitę šachmatininkai rungtyniavo Maišiagaloje. Žmonės judėjo, išėjo į gryną orą pasivaikščioti, pabėgioti, žaidė krepšinį, tinklinį, futbolą. Labai daug komandų žaidė krepšinį 3 x 3, ypač populiarus buvo šiaurietiškasis ėjimas. Atsirado ir naujovių, kurių nebuvo praėjusiais metais. Tai lietuviškosios mylios bėgimas. Jį surengė Alytaus profesinio rengimo centras, estafetę „Esu linksmas, judrus ir greitas“ organizavo Pasvalys, Kauno miškų ir aplinkos kolegija – švediškas estafetes, žinomas Rietavo ritminės gimnastikos kolektyvas pakvietė pas save Plungės entuziastes ir jų pasirodymus stebėjo pilnutėlė salė žiūrovų. Šilutėje buvo surengta mažai kam žinoma Plinto ištvermės diena ir mankšta, vyko bėgimas aplink Platelius, naujame Raseinių hipodrome buvo surengtos žirgų lenktynės, Tytuvėnuose – motokroso varžybos.

Ar „Judėjimo savaitę“ būtų galima įvardyti kaip Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ strateginį renginį?

„Judėjimo savaitėje“ dalyvavo ir darželinukai. Jie buvo aktyvūs per rytines mankštas, judrias estafetes, žaidimus. Taip pat dalyvavo mokiniai, studentai, vyresnio amžiaus žmonės. Mūsų vaikų sveikatingumo klubas „Šarkuva“ organizavo „Linksmojo kamuolio išdaigas“. Jose dalyvavo trys Kauno vaikų darželiai.

„Judėjimo savaitės“ dalyviai – nuo vaikų iki senjorų.

Gausūs renginiai rodo, kad „Judėjimo savaitė“ nebuvo popierinė. Žinoma. Teko lankytis Adutiškyje, kur vyko Aukštaitijos regiono 3 x 3 krepšinio varžybos, jose dalyvavo Aukštadvario, Didžiasalio, Dusetų, Švenčionėlių jaunimas. Aplankėme Ignalinos plaukimo baseiną, kuriame šurmuliavo jaunieji sportininkai. Visi mūsų 157 sporto klubai laukė šitos šventės, planavome net 200 renginių, juose turėjo dalyvauti apie 20 tūkst. kaimo žmonių. Skaičiai buvo truputį kuklesni – dalyvavo 16 800 sporto entuziastų, vyko 184 renginiai. Masiškiausias renginys nuvilnijo Alytuje, kur mūsų asociacijos tarybos narys „Šaltinėlio“ vidurinės mokyklos mokytojas Napoleonas Andrijauskas į „Judėjimo savaitę 2013“ pakvietė visą mokyklą. Aktyvi buvo Ukmergės technologijos ir verslo mokykla. Ji dar nebaigtame savo stadione kartu surengė ir akciją, kad greičiau būtų baigtas įrengti jų stadionas bei sporto salė. Pagyrimo vertos Rietavo, Švenčionių, Zarasų, Plungės kaimo bendruomenės, aktyvus buvo Lietuvos sporto

Taip, nes tai – europinis sveikatingumo renginys. O šie metai būtent ir yra sveikatingumo metai, todėl mes aktyviai prisidėjome prie jų populiarinimo. Viliuosi, kad kitais metais kartu su Lietuvos organizacija „Sportas visiems“ šį renginį padarysime dar masiškesnį. Kiti mūsų strateginiai renginiai – kaimo bendruomenių seniūnijų žaidynės. Jų varžybose dalyvauja 1,5–2 tūkst. kaimo sporto entuziastų. Žaidynėse kviečiame dalyvauti ir socialiai remtinus žmones, jiems skiriame sportinę aprangą. Kasmet dalyvaujame asociacijos „Sportas visiems“ festivalyje Palangoje. Kaimo žmonėms apmokame kelionės, apgyvendinimo išlaidas. Tradicinėmis tapo mūsų kaimo mokymo įstaigų sporto žaidynės, žirgų lenktynės Sartuose, kur esame Žemės ūkio ministerijos partneriai, darbuotojų sporto žaidynės, tradicinis plaukimo sprinto festivalis Anykščiuose, kasmetės kaimo jaunimo motokroso varžybos, kaimo bendruomenių sporto ir meno šventės ir kt. Kaimo bendruomenėse labai populiarėja tinklinis, turime daug komandų, prie mokyklų įrengiamos tinklinio aikštelės 2015 m. Zarasuose bus surengtas tarptautinis sporto ir kultūros festivalis, Lietuvoje rengiamas kas penkeri metai. Ar jau pradėta jam rengtis?

K. Levickis neabejoja, kad kitais metais renginys sutrauks dar daugiau dalyvių. Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

Festivalį 1995 m. pradėjome Smalininkuose, po to jis vyko Marijampolėje, Anykščiuose ir dabar Zarasuose. Pastarąjį kartą festivalis Lietuvoje buvo surengtos 2005 metais. Tai bus atviras ISCA festivalis, į jį atvažiuoja mūsų draugai iš Latvijos, Estijos, Danijos, Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Ispanijos. Tikimės, kad festivalyje dalyvaus apie 4 tūkst. jaunimo.


2013 LAPKRITIS LAPKRITI

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Alytaus meras Jurgis Krasnickas teigia, kad Tinklinio sporto centras 2014–2020 m. dar labiau išsiplės, bus įrengtos dvi teniso aikštelės.

17

BAZĖS

NAUJI TINKLININKŲ NAMAI ALYTUJE

Alytuje duris atvėrė Tinklinio sporto centras. Tarptautinius standartus atitinkančioje arenoje bus galima rengti aukščiausio lygio varžybas

Marytė Marcinkevičiūtė maryte@sportas.info Naujojo Tinklinio sporto centro iniciatorius – Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, pateikusi projektą ES fondams, o mokyklos projekto parneriai – Lenkijos Gižycko pavieto mokyklų ir kitų švietimo įstaigų priežiūros centras. Projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2011 m. balandžio 1 d. ir baigtas šiemet rugsėjo 30 dieną. Programą iš dalies finansavo ES regioninės plėtros fondas. Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) generalinis sekretorius Juozas Lapeika teigia, kad Alytaus tinklinio sporto centre nuo kitų metų bus galima rengti ir įvairias aukštesnio rango varžybas. LTF generaliniam sekretoriui labiausiai imponavo aukštos lubos (12,5 m), atitinkančios tarptautinius standartus. Tad salėje būtų galima rengti netgi olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų tinklinio turnyrus. Unikali apšvietimo sistema Alytaus tinklinio centre – 600 kv. m sporto salė su 365 sėdimų vietų tribūnomis, du persirengimo kambariai, 16 dušų. Pastato bendrasis plotas – 1 200 kv. m, yra bendro naudojimo konferencijų salė (57 kv. m.), du mokytojų trenerių kambariai, sandėliuojamo inventoriaus patalpa. Įrengta alternatyvi energijos gavimo sistema – saulės kolektoriai (jie bus naudojami vandeniui pašildyti), kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo sistema. Salės grindys – uosio parketas. Yra šviesos diodų apšvietimo sistema. Beje, ji šioje sporto bazėje įdiegta vienintelė Lietuvoje. Projekto vertė – beveik 7 mln. litų.

Patekti į Tinklinio sporto centrą įrengtas specialus įvažiavimas, pritaikytas neįgaliesiems, taip pat yra liftas. Sumontuotos tinklinio ir krepšinio švieslentės. Sporto salę galima transformuoti į dvi krepšinio ir dvi tinklinio treniruočių aikšteles.

Martynas Lynikas. „Trenerių tikrai mažai, jų turėtų būti dvigubai daugiau. Tačiau jeigu jų bus daug, šiame Tinklinio sporto centre visiems bus sunku išsitekti“, – sako J. Jankauskas.

Įsivaizduokite vaikus seno apleisto darželio patalpose, kuriose nėra jokių galimybių sportuoti. Pirma mintis ir buvo, kad šitiems vaikams būtinai reikia pastatyti objektą, bent jau panašų į sporto salę. Kartu su savivaldybės Švietimo skyriaus vedėju Vytuoliu Valūnu suradome vietą statyti sporto salę. Tačiau šitam mūsų sumanymui niekas nepritarė.

Salė – visai bendruomenei Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos direktorius Meistriškumo kalvė Gintautas Draugelis puikiai Ilgametis Alytaus tinklininkių prisimena 1997 m., kai, laimėjęs ugdytojas Julius Jankauskas, konkursą, pradėjo vadovauti apsilankęs naujame Tinklinio šiai mokyklai. Joje tada mokėsi centre, kone žado neteko. 150 mokinių. Pagal mokyklos „Ne laiku gimiau. Tinklininkes treniravau labai blogai valomose koncepciją tai – motyvacijos mokyklose, mes tikrąja to žodžio stokojantys vaikai. „Įsivaizduokite tuos vaikus prasme maudėmės purve, ne visada gaudavau laiko net ir tose seno apleisto darželio patalpose, kuriose nėra jokių galimybių sporto salėse. sportuoti. Pirma mintis ir buvo, Kai treniravau miesto rinktinės kad šitiems vaikams būtinai žaidėjas, „Volungės“ mokyklos reikia pastatyti objektą, bent sporto salė buvo šalta, jau panašų į sporto salę. Kartu termometras rodydavo vos 12 su savivaldybės Švietimo laipsnių šilumos. Dabartiniame skyriaus vedėju Vytuoliu Tinklinio sporto centre – puikios grindys, apšvietimas, šilta – Valūnu suradome vietą statyti vienas malonumas treniruotis. sporto salę. Tačiau šitam mūsų Jeigu šitą salę pavyks išlaikyti sumanymui niekas nepritarė“, – taip, kaip ji dabar atrodo, salė sako direktorius G. Draugelis. bus normaliai eksploatuojama, Bandymų įgyvendinti svajonę tai Alytaus tinklininkų buvo daug, tačiau realiausia – meistriškumas tikrai turėtų jaunimo užimtumo motyvacijos ūgtelėti“, – įsitikinęs skatinimo projektas, trukęs J. Jankauskas. trejus metus. Kaip šio projekto Net 56 metus su tinkliniu rezultatas buvo pradėta tvarkyti GINTAUTAS DRAUGELIS draugavęs šis anksčiau puikus visa mokyklos dokumentacija. žaidėjas, vėliau tapęs treneriu Lemtingas buvo Gižycko pavieto švietimo įstaigų priežiūros ir ugdęs Alytaus tinklininkus, centro direktoriaus Kazimierzo įžvelgia ir vieną blogumą – Ambroziako atvykimas į Alytų Putinų mikrorajone pastatyta 2007 metais. Pagrindinis jo sporto salė yra toli nuo viešnagės tikslas – partnerystė miesto centro, pradinių klasių mokiniams bus nemaža problema sporto salei statyti. Jau tais pačiais metais lenkai atvažiuoti čia treniruotis. Alytaus tinklininkus dabar ugdo pradėjo rengti projektą, o jo trys treneriai: berniukus – Artūras partneriais tapo ir alytiškiai. Sidaras (jo vadovaujami jaunučiai „Buvo sudaryta techninė sporto praėjusiais metais per Lietuvos salės statybos dokumentacija. jaunučių čempionatą buvo treti), Pagal tą projektą pirmiausia mergaites – Alma Kazakevičienė, sporto salę pasistatė lenkai, o po o neseniai mergaičių ir berniukų to ir mes“, – pasakoja mokyklos grupes pradėjo rinkti treneris direktorius.

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

Dabar Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje yra 470 mokinių, tačiau iš jų 230 mokosi pataisos namuose. G. Draugelio nuomone, pirmiausia sporto salėje sportuos mokiniai, o vakarais – miesto bendruomenė. „Pagal Europos Sąjungai pateiktus įsipareigojimus penkerius metus šioje sporto salėje komercinė veikla negalima. Ji bus skirta miesto bendruomenei, neįgaliesiems ir, be abejo, tinklininkams. Europiniai projektai tuo ir yra įdomūs, kad 15 proc. prisideda ir miesto savivaldybė, o ji taip pat turi įsipareigojimų. Mano samprata tokia: sportas – tai pirmiausia disciplina. Ką aš pamačiau Lenkijoje ir ko nematau pas mus, tai – pagarba aikštelei. Atrodo, elementarūs dalykai, tačiau, tarkime, Gižycke vyksta kūno kultūros pamoka ir atvyksta koks nors svečias. Jį pamatęs treneris tuoj pat visus mokinius išrikiuoja ir skanduote pagerbia atvykusįjį. Savo sporto salėje bandysime ugdyti ką nors panašaus“, – sako G. Draugelis. Bazė plėsis toliau Alytaus meras Jurgis Krasnickas teigia, kad Tinklinio sporto centras 2014–2020 m. dar labiau išsiplės, jo kiemo teritorijoje bus įrengtos dvi teniso aikštelės. Tvarkoma ir mokyklų sporto bazė, meras norėtų, kad ja galėtų pasinaudoti miesto bendruomenė. Pasak J. Krasnicko, Alytui verkiant reikėtų dar vieno stadiono. „Pirmiausia mes turime užtikrinti geras treniruočių sąlygas aukščiausio lygio komandoms, o tos, kurios yra žemesnio lygio, gali treniruotis ir prastesnėse salėse. Kai sportininkų kvalifikacija bus aukštesnė, pagerės ir jų pratybų sąlygos“, – sako J. Krasnickas.


118 8

LIETUVOS LIET LI ETUV UVOS OS S SPORTO PORT PO RTO O LA LAIK LAIKRAŠTIS IKRA RAŠT ŠTIS IS

2013 20 013 3 LAPKRITIS LAP APKR KRIT KR IT TIS


2013 LAPKRITIS LAP PKRITIS P KRITIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Seimo futbolo komandai priklauso ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Balandį per turnyrą Vilniuje jam lūžo koja.

19

KLUBAS

POLITIKUS SUVIENIJO KAMUOLYS

Neseniai dešimtmetį atšventusioje Seimo futbolo komandoje nėra pozicijos, opozicijos ar frakcijų. Čia visi – futbolininkai Ingvaras Butautas redakcija@sportas.info Rugsėjo pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimo futbolo komanda minėjo jubiliejų. Jau dešimtį metų dalis įvairių kadencijų Seimo narių įrodinėja, kad politikai gali ir moka žaisti futbolą.

Nors jubiliejiniame turnyre Seimo futbolo klubas užėmė ketvirtąją vietą iš šešių dalyvavusių komandų, rezultatas jo nariams nebuvo pats svarbiausias dalykas. „Turnyras buvo linksmas ir draugiškas. Pažaidėme, pakvietėme varžovus arbatėlės, suvalgyti tortą. Taip atšventėme klubo dešimties metų jubiliejų“, – kalbėjo vienas klubo kūrėjų ir komandos administratorius Konstantinas Glazačiovas.

Seimo nariai žaidžia noriai. Bet dažnai jų norus koreguoja laikas. Jų savaitgaliai dažniausia būna užimti ir juos visada reikia perspėti iš anksto, kad futbolą įtrauktų į savo grafikus, kad ateitų, dalyvautų. Tai nėra labai sudėtinga, nors kartais būna, kad kuris nors negali. Bet į turnyrą dažniausia vyksta visi.

Naujokams būtinos rekomendacijos Komandos administratorius niekada nebuvo išrinktas į Seimą. O ir komandoje žaidžia ne vien Seimo nariai. „Be Seimo narių ir darbuotojų, pagal klubo įstatus gali žaisti ir kiti norintieji. Jie į klubą priimami gavus dviejų Seimo narių rekomendacijas. Bet tokių turime tikrai KONSTANTINAS nedaug. Vis dėlto tai yra uždaras GLAZAČIOVAS klubas ir be rekomendacijų į komandą nepateksi“, – kalbėjo Seimo darbuotojas K. Glazačiovas. Klubo steigėjų yra keliolika. „Gintautas Babravičius, Artūras Paulauskas, Mindaugas Bastys, Gediminas Dalinkevičius, Gediminas Jakavonis, Gediminas Kirkilas, Stasys Kuzinauskas, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Artūras Skardžius, Eduardas Šablinskas, Antanas Valionis, Artūras Vazbys ir keletas Seimo narių padėjėjų, taip pat ir aš“, – vardijo K. Glazačiovas futbolo Seime pradininkus.

Iki šiol Seimo komandos garbę futbolo aikštėje iš tų pradininkų gina ne vien jis. Naujai kadencijai į Seimą nepatekęs buvęs futbolo klubo narys toks ir išlieka. „Iš tos Seimo kadencijos, per kurią klubas susikūrė, susibūrė daugiausia narių. O pastarieji Seimo rinkimai nė vieno naujo futbolininko mūsų komandai nedavė“, – pasakojo K. Glazačiovas. Prisijungia ir ministrai Prievarta į aikštę Seimo narių vesti nereikia. „Žaidžia jie noriai. Bet dažnai jų norus koreguoja laikas. Jų savaitgaliai dažniausia būna užimti ir juos visada reikia perspėti iš anksto, kad futbolą įtrauktų į savo grafikus, kad ateitų, dalyvautų. Tai nėra labai sudėtinga, nors kartais būna, kad kuris nors negali. Bet į turnyrą dažniausia vyksta visi“, – apie komandos vienybę pasakojo K. Glazačiovas. Anot administratoriaus, aktyviausi Seimo futbolininkai yra A. Paulauskas, M. Bastys, Arvydas Anušauskas ir Algirdas Sysas. „Turnyre Žagarėje prie mūsų prisijungė ir premjeras Algirdas Butkevičius. O A. Skardžius žaidžia jau vis rečiau. Pažaidžia ir ministras Valentinas Mazuronis. Bet dėl laiko, dėl sveikatos ne visada jis gali tai daryti. Suprantama, labai aktyviai rungtynėse ir treniruotėse dalyvaudavo klubo prezidentas J. Olekas. Iki traumos“, – kalbėjo K. Glazačiovas. Krašto apsaugos ministrui J. Olekui balandį futbolo aikštėje lūžo koja. Beje, iki traumos J. Olekas neapsiribodavo žaidimu vien Seimo komandoje. Jis rungtyniaudavo dar ir Sekmadienio futbolo lygos (SFL) „Euforijos“ ekipoje. K. Glazačiovas pats daug metų žaidė SFL komandoje „Carlsberg“.

Vienas Seimo komandos yderių – A. Anušauskas. Alfredo Pliadžio nuotr.

Treniruotės – kiekvieną savaitę Pasak vieno klubo steigėjų, Seimo futbolininkai įvairiuose turnyruose dalyvauja labai dažnai: „Po visą Lietuvą važinėjame. Retame mieste nesame apsilankę. Turnyrai vyksta nuolat.“ Be to, Seimo komanda treniruojasi kiekvieną savaitę. Tradicinis treniruočių laikas – trečiadienį 18.30. Vyresni komandos žaidėjai ateina ir antradieniais pažaisti su „Žalgirio“ veteranais. Turi savo lyderius Geriausiu Seimo komandos futbolininku per dešimtmečio jubiliejaus turnyrą buvo pripažintas neseniai 50-metį atšventęs A. Anušauskas. „Mūsų žaidėjų lygis yra įvairus. Bet A. Anušauskas – tikrai neblogas futbolininkas. Jis nėra buvęs profesionalas, bet būdamas tokio amžiaus žaidžia puikiai ir gerai išmano futbolą“, – antrą kadenciją einantį Tėvynės sąjungos frakcijos narį gyrė K. Glazačiovas. Pats A. Anušauskas sako, kad nėra pats svarbiausias aikštėje: „Futbolas – komandinis žaidimas. O man sekasi įmušti tik dėl to, kad esu puolėjas, žaidžiu arčiau varžovų vartų. Gerai žaidžiančių yra ir be manęs. Tikrai geras saugas yra M. Bastys, vartuose puikiai pasirodo Petras Čimbaras. Taip pat puolėjo poziciją užėmęs, bet šiuo metu traumą besigydantis J. Olekas.“

A. Anušauskas Seimo komandoje nuo 2009-ųjų. „Kadangi daug žaidžiančiųjų nebūdavo, mes per aną kadenciją vos sudarydavome 11–12 narių komandą, be abejo, iš karto patekau į pagrindinę komandos sudėtį“, – kalbėjo Seimo narys. Tiesa, pripažino, kad šioje kadencijoje dar mažiau parlamentarų, mėgstančių pagainioti futbolo kamuolį. „Bet mes nedažnai žaidžiame didelėje aikštėje. Dažniausiai tai darome per tarptautines rungtynes. Daugiausia žaidžiame mažąjį futbolą“, – kalbėjo A. Anušauskas. Jis, kitaip nei dauguma mėgėjų futbolininkų, žaisti pradėjo būdamas subrendęs vyras – sulaukęs maždaug 30-ies. „Paauglystėje, jaunystėje užsiėmiau kitais dalykais“, – sako Seimo narys. Varžovai – tik Seime Seime A. Anušauskas yra priešingoje barikadų pusėje nei jo komandos draugas socialdemokratas M. Bastys, su kuriuo kartu jie kuria Seimo komandos atakas. „Ekipoje nėra susiskirstymo į frakcijas, poziciją ar opoziciją. Tiesiog žaidžiame komandinį žaidimą. Mes Maskvoje per parlamentarų žaidynes užėmėme antrąją vietą. Ten, be komandinio žaidimo, nieko nebūtume pasiekę“, – kalbėjo A. Anušauskas.


20

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

IŠ ARTI

2013 LAPKRITIS

IEVA DUMBAUSKAITĖ labiausiai norėtų būti sporto arba užsienio politikos žurnalistė, ji pasirengusi mokslus tęsti magistrantūroje.

TRENERĮ DŽIUGINA ANŪKĖS PERGALĖS Narsutis Dumbauskas seka savo anūkės tinklininkės Ievos Dumbauskaitės karjerą, bet patarimų nedalija

I. Dumbauskaitę tinkliniu užkrėtė jos tėvas A. Dumbauskas.

Marytė Marcinkevičiūtė maryte@sportas.info Legendinis Lietuvos dviračių treko treneris klaipėdietis Narsutis Dumbauskas išugdė olimpinius čempionus Gintautą Umarą ir Artūrą Kasputį, pasaulio rekordininką Vasilijų Špundovą, kitus didelio meistriškumo dviratininkus.

Norint gerų rezultatų, reikalingas finansavimas. Nesu nusistatęs prieš krepšinį, ar krepšininkai gauna daug ar mažai, tačiau jie į varžybas skrenda lėktuvais, o dviratininkai sulenda į mašinas, apsikrauna lagaminais, sportiniais krepšiais, dviračiais ir važiuoja į Italiją arba Ispaniją 1,5– 2 tūkst. kilometrų.

Šių metų birželio 21 d. 75-erių sulaukęs specialistas, ko gero, džiaugtųsi, jeigu į dviračių treką būtų pasukusi ir jo anūkė Ieva. Tačiau kai jis prieš 15 metų baigė trenerio karjerą, Ievai tebuvo treji. Lemtingas buvo Ievos tėvo Andriaus Dumbausko pomėgis žaisti tinklinį. Tėvo paskatinta I. Dumbauskaitė nuo 11-os metų pradėjo lankyti tinklinio pratybas pas klaipėdietį trenerį Valdemarą Piešiną. „Mano senelis buvo puikus dviračių sporto specialistas, o mama – plaukikė, tačiau tai nereiškia, kad ir aš turėjau būti dviratininkė ar plaukikė“, – dabar sako Ieva. Ji kartu su Monika Povilaityte tapo paplūdimio tinklinio 2011 m. NARSUTIS DUMBAUSKAS Europos jaunių ir 2012 m. pasaulio jaunimo čempione. I. Dumbauskaitės tėvas Klaipėdoje prieš kelerius metus įsirengė keturias paplūdimio tinklinio aikšteles, dabar jų liko dvi. Kai Ieva sugrįžta pasisvečiuoti į namus, tose aikštelėse taip pat mėgsta pažaisti.

tačiau patyręs, turi subūręs dviratininkų grupę, iš kurios meistriškumu išsiskiria šių metų pasaulio jaunimo čempionas bei Lietuvos rekordininkas Svajūnas Jonauskas. O su vyrų tempo rungtimis niekas nedirba, todėl ir rezultatų nėra“, – sako N. Dumbauskas. Jis nesitiki, kad artimiausiu metu kas nors pasikeistų į gera, nes dabar prošvaisčių nėra. „Norint N. Dumbauskas išugdė būrį tituluotų dviratininkų, gerų rezultatų, reikalingas užkopusių net į olimpines aukštumas. finansavimas. Nesu nusistatęs Alfredo Pliadžio nuotr. prieš krepšinį, ar krepšininkai gauna daug ar mažai, tačiau jie į varžybas skrenda lėktuvais, o dviratininkai sulenda į mašinas, apsikrauna lagaminais, sportiniais krepšiais, dviračiais ir važiuoja į Italiją arba Ispaniją 1,5–2 tūkst. kilometrų. Dviratininkai išlipa skaudančiomis kojomis, galvomis ir startuoja. Apie kokius rezultatus galima kalbėti? Kol dar sportininkas jaunas, jis būna patenkintas, jeigu gauna dviratį, maistpinigių. O kai baigia vidurinę mokyklą, jau reikia, kad jis gautų algą. Šito nėra. Gerai, kad Rūta Meilutytė išvažiavo į Angliją, tėvas jai surado klubą. Turime visai kitą R. Meilutytę“, – sako N. Dumbauskas. Aktyvus gyvenimas – praeitis nesisekė. „Viskas supuolė vienu Trenerio nestebina, kad olimpinė „Aš labai džiaugiuosi Ievos ir pasaulio plaukimo čempionė metu – buvo daug treniruočių, laimėjimais, iki šių metų jai tikrai varžybų, egzaminų, namų darbų, R. Meilutytė keliasi penktą nemažas stresas. Neturėjau laiko valandą ryto ir skuba į baseiną. puikiai sekėsi. Tačiau šių metų sezonas jai buvo labai sunkus: netgi pasirūpinti pati savimi, „Mes kažkada lygiai taip Ieva baigė vidurinę mokyklą, manau, kad ir netinkamai pat treniravomės. O dabar įstojo studijuoti į Vilniaus Lietuvoje nežinau, ar kas nors maitinausi, todėl atsirado taip dirba. Neturiu duomenų, universitetą, ruošdamasi ir kraujo problemų“, – neslepia kad dviratininkai keltųsi taip laikydama egzaminus patyrė sportininkė. anksti, atliktų vieną treniruotę, daug nervinės įtampos, jaudulio, po to kitą, dar vėliau trečią. Nėra atidavė jėgų. Viskas susidėjo į Kasdien – į paskaitas sąlygų. Kai mes sportavome, krūvą, sutriko normalus pratybų Tinklininkė pasirinko per metus įveikdavome 40– procesas ir pergalių sumažėjo. žurnalistikos studijas. „Niekas 45 tūkst. kilometrų. Per metus Labai išgyvenau, kad anūkei manęs neskatino, norėjau šiemet nesisekė, tačiau to studijuoti truputį daugiau, tačiau apvažiuodavome kone aplink Žemės rutulį. Kiekvienas priežastys pateisinamos. to daryti nebuvo galimybių, nes dviratininkas suvažinėdavo Daug turėjau tokių pavyzdžių didelį dėmesį skiriu sportui. daugiau nei po 10 padangų, su savo auklėtiniais. Baigiant Pasirinkau žurnalistikos studijas mokyklą, sportininkų rezultatai sudildavo trys keturios Komunikacijos fakultete. gerokai krisdavo. Manau, kad grandinės, du trys dantračių Labiausiai norėčiau būti sporto čia gali būti tas pat variantas. arba užsienio politikos žurnalistė, komplektai. Visa tai kainuodavo Gaila, bet Ievai nieko negaliu didelius pinigus. esu pasirengusi mokslus tęsti patarti, nes su tinkliniu neturiu magistrantūroje, galbūt žinias Kažkada klaipėdiečiai beveik nieko bendra. Nebendrauju ir visą dešimtmetį iš pasaulio gilinti užsienyje“, – sako su dviratininkais. Esu nuo visko I. Dumbauskaitė, dabar paskaitas čempionatų parveždavo pasitraukęs, turiu sveikatos lankanti kiekvieną dieną. medalių, o pasirengimas problemų“, – sako klaipėdietis. vykdavo Klaipėdos Ji supranta, kad sportą ir Spalį jam suteiktas Nusipelniusio studijas nebus lengva derinti. cementiniame treke ir jo mums Lietuvos trenerio vardas. visiškai užtekdavo. Dabar turime Pasak tinklininkės, mokykloje N. Dumbauskas neatvažiuoja du trekus, dar vieną Panevėžyje, pedagogai viską sukramtydavo pasižiūrėti, kaip tinklinio ir įdėdavo į burną, o universitete tačiau į treniruočių procesą aikštelėje sekasi jo anūkei. lėšų neinvestuojama. Kai nėra viskas kitaip. Nenueina ir į treką. „Į jokias investicijų – nėra ir rezultatų. Negaliu tiksliai pasakyti, tačiau varžybas nevaikštau. Ne dėl to, Apgailestauja dėl požiūrio kad niekas nekviečia, bet sveikata Nors nuo dviračių sporto N. nepriklausomybės laikotarpiu Dumbauskas ir nutolo, tačiau per 20 metų klaipėdiečių neleidžia aktyviai gyventi“, – neslepia legendinis dviračių jam skaudu ir gaila įdėto darbo, treneriams gal ir nupirkta vos sporto treneris, ne kartą išrinktas kad nebeliko vyrų persekiojimo 20 treko dviračių, o gal ir ne. lenktynių komandos, kurią Senieji jau sudilo, nėra dalių, geriausiu SSRS metų dviračių sporto treneriu. ankstesniais metais jis taip padangų, treniruotės vyksta tik Europos jaunių paplūdimio išpuoselėjo. simboliškai prieš kokias nors „Gražu, kad turime bent jau varžybas. Visiškai nebeliko tinklinio čempionė I. sistemingo, kruopštaus darbo“, – Dumbauskaitė sutinka su vieną puikų sprinto specialistą senelio žodžiais, kodėl jai šiemet Dmitrijų Leopoldą. Jis dar jaunas, apgailestauja N. Dumbauskas.


2013 LAPKRITIS LA APKRITIS A PKRITIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Gruodžio pradžioje 30 metų sukaktį švęs Aušrelės ir Virginijaus Visockų vadovaujamas Vilniaus „Ratuto“ klubas.

Aušrelė ir Virginijus Visockai su savo auklėtiniais.

21

SUKAKTYS

GYVENIMAS – ŠOKIŲ RITMU A Aušrelė Visockienė teigia, kad ji – laimingas žmogus. Vilniaus „Ratuto“ kolektyvo vadovė teigiamų emocijų gauna iš jaunųjų šokėjų

Marytė Marcinkevičiūtė

laikraštyje skelbimą, ji iš pradžių lankė M. K. Čiurlionio meno mokyklos liaudies sceninio šokio klasę. Jeigu Aušrelė būtų Visada besišypsanti, baigusi M. K. Čiurlionio meno geranoriškai ir optimistiškai mokyklą, galėjo šokti „Lietuvos“ nusiteikusi Aušrelė Visockienė ansamblyje. Tačiau tai jos sutiko savo gražų jubiliejų – neviliojo. spalio 2 d. jai suėjo 60 metų. O netrukus laukia dar viena Mergina susižavėjo sportiniais šokiais, šioje srityje norėjo gilinti šventė – gruodžio pradžioje 30 metų sukaktį „Siemens“ arenoje žinias, tačiau jokioje Vilniaus aukštojoje mokykloje nebuvo švęs ir jos su vyru Virginijumi Visocku vadovaujamas Vilniaus tokios specialybės, tad ji įstojo „Ratuto“ sportinių šokių studijuoti į Klaipėdos universiteto klubas. Menų fakultetą. Čia susipažino su iš Šiaulių atvažiavusiu mokytis „Ratuto“ – tai mūsų kūdikis, V. Visocku. su Virginijumi jį įkūrėme ir „Mes abu šokome nuo vaikystės džiaugiamės gražiu būriu šokėjų, tik skirtinguose miestuose. Kai jų svariais laimėjimais. Pratybas universitete susipažinome, lanko apie 150 šokėjų – nuo sudarėme porą ir šokome visus ketverių metukų iki didelio šokius, mus tobulino garsiojo meistriškumo sportininkų. „Žuvėdros“ klubo vadovai Kasmet organizuojame po Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai. du konkursus, kuriuose šoka Tada „Žuvėdros“ ansamblio įvairaus amžiaus poros. Turime dar nebuvo, šoko tiktai solinės nemažai perspektyvių jaunių poros. Uostamiestyje ir prasidėjo amžiaus šokėjų. Esu laimingas rimtesnė mūsų sportinė karjera. žmogus, mūsų šokėjai – lyg viena Šokti sekėsi neblogai, tapome šeima, jaunųjų šokėjų emocijos Lietuvos čempionatų prizininkais. ypač švarios, iš jų pati pasisemiu 1975 m. su Virgilijumi sukūrėme energijos“, – sakė jubiliatė. šeimą. Dar studijuojant mums gimė dukrelė Eglė, o po metų Nuo šokių iki vestuvių šeimą papildė ir antroji dukrelė Aušrelė ir Virginijus Visockai – Ugnė. Ji dabar mūsų klube ne tik klubo vadovai. Jie dirba dirba vadybininke“, – pasakojo ir treneriais. Be to, trenerių A. Visockienė. gretas papildė ir jų dukra Eglė Visockaitė-Damaševičienė, buvusi „Ratuto“ – antrieji namai daugkartinė Lietuvos čempionė ir Kai baigė studijas Klaipėdoje, Lotynų Amerikos šokių Europos šeima atvažiavo dirbti ir gyventi čempionatų finalininkė, Europos į Vilnių. Vidučio ir Dalios ir pasaulio taurių laimėtoja. Kamaičių vadovaujamoje A. Linkevičiūtė-Visockienė – studijoje jie dar šoko ir treniravo taip pat buvusi šokėja. Ji gimė grupes. Gyvenimas buvo labai Širvintose mokytojų šeimoje, intensyvus, dukras padėjo tačiau ten mažai tegyveno. Tėvai auginti Aušrelės mama. Ilgainiui persikėlė į Vilnių. Aušrelė baigė Aušrelei su Virginijumi norėjosi dabartinę Žvėryno gimnaziją. savarankiškumo, įgyvendinanti Savo iniciatyva, susiradusi savo svajones. maryte@sportas.info

1983 m. klubui buvo suteiktas „Ratuto“ vardas. Tas pavadinimas išliko iki šiol, nors gal ir nelabai atitinka dabartinį laiką, tačiau jis mums nepaprastai svarbus istoriškai. „Ratuto“ man tapo lyg namais, klubo negaliu pavadinti nei savo darbu, nei pomėgiu. Tai – tiesiog gyvenimas, susietas su viskuo.

„Įkūrėme savo studiją, po ketverių metų darbo už nuopelnus kaip liaudies kolektyvui 1983 m. klubui buvo suteiktas „Ratuto“ vardas. Tas pavadinimas išliko iki šiol, nors gal ir nelabai atitinka dabartinį laiką, tačiau jis mums nepaprastai svarbus istoriškai. „Ratuto“ man tapo lyg namais, klubo negaliu pavadinti nei savo darbu, nei pomėgiu. Tai – tiesiog gyvenimas, susietas su viskuo. Turime netgi mados studiją. Ji labai pasiteisina, nes poros įvaizdis yra ypač svarbus, savotiškas mokslas, per varžybas geras įvaizdis – tai kone pusė sėkmės“, – aiškino A. Visockienė.

ne riba, noriu, kad šeima ir toliau stiprėtų, plėstųsi“, – teigė Aušrelė.

Pomėgiai – teatras ir kelionės Kaip ir ankstesniais metais, jubiliatė ypač mėgsta baletą (yra baletmeisterė pedagogė) ir teatrą. Tačiau laiko vis nėra, o jeigu jo pavyksta surasti, teatre lankosi su savo anūkais. Dar vienas jubiliatės pomėgis – kelionės, siekis pamatyti kitų šalių gamtą, papročius. Prieš dešimt metų jie įsigijo sodybą Anykščių rajone, tačiau joje apsilanko tik tada, kai lieka laiko nuo šokių. Aušrelė – tarptautinės kategorijos teisėja (2006), tad dažnai savaitgaliais tenka teisėjauti Šeimoje – vien šokėjai įvairiuose konkursuose, Vienu metu Lietuvos čempionatuose. nusipelniusios trenerės „Sunkiausiai teisėjauti tada, A. Visockienės šeimoje buvo vieni šokėjai: Statybininkų rūmuose šoko kai šoka mūsų poros. „Ratuto“ studija labai didelė, paprastai abi dukros Eglė ir Ugnė, jos kartu šoka ne viena pora. Kuo atėjo į sportinius šokius, o klubui aukštesnio lygio poros, tuo vadovavo Aušrelė su Virginijumi. lengviau man būna teisėjauti. Jubiliatė pripažįsta, kad tas Labai nemėgstu žemos laikotarpis buvo labai smagus. kategorijos konkursų, nes tada Tačiau kartais sportinių šokių šokėjai jaučiasi žvaigždėmis. būdavo ir per daug. Tada Aušrelė su Virginijumi įsivesdavo Tarptautinę kategoriją turi ir savo taisykles: nuo tam tikros Virginijus. Po daug metų per valandos, dažniausiai po 22 val., pratybas jau radome būdą prieiti vienas prie kito, mūsų kai baigdavosi treniruotės, arba tarpusavio diskusijos nėra tokios sekmadieniais, kai nevykdavo karštos kaip anksčiau, abu jau pratybos, apie sportinius šokius – nė žodžio. Stengdavosi pajusti kitą esame susišokę, turime bendrą metodiką. Labai džiaugiuosi, gyvenimo džiaugsmą. kad klube gerai sekasi dukrai Dukros užaugo, sukūrė šeimas, Eglei. Ji praėjusiais metais ir Aušrelė su Virginijumi gyvena taip pat tapo tarptautinės dviese naujos statybos erdviame bute Baltupiuose. Sumažėjo krūvis, kategorijos teisėja. Šioje sferoje Eglė save realizuoja ne su vyru namuose jau galima ir pareigomis pasiskirstyti, kas už ką prasčiau nei šokių arenoje, kai aktyviai sportavo. Tačiau per yra atsakingas. varžybas nebūna šeimyninio Dukros tėvams padovanojo tris teisėjavimo, teisėjauja kuris nors anūkus: Skalviui dabar – ketveri metukui, Aisčiui – dešimt, o Tėjai – vienas iš mūsų“, – pasakojo A. Visockienė. treji. „Mūsų jau septyni, tačiau tai


22

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

REGBIS

2013 LAPKRITIS

Lietuvos rinktinės kapitonas KAROLIS NAVICKAS su klubu „Krasnyj Jar“ iškovojo Rusijos čempiono titulą.

AIKŠTĖJE – „STUMBRAI“ IR „LOKIAI“ Kaune pirmą kartą surengta Lietuvos regbio „Žvaigždžių diena“. Jos idėja kilo rinktinės treneriui Linui Naujaliui

Dovilė Šeduikytė dovile.seduikyte@gmail.com Rugsėjo paskutinį savaitgalį Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione Lietuvos regbininkai paminėjo istorinę datą ir kartu atšventė dabartį. Laikinojoje sostinėje šurmuliavo pirmą kartą surengta regbio „Žvaigždžių diena“. Pagrindinis jos tikslas – vienoje vietoje išvysti geriausius Lietuvoje žaidžiančius regbininkus. Šventės vieta pasirinkta neatsitiktinai. Būtent Kaune prieš 53 metus buvo sužaistos pirmosios regbio rungtynės Lietuvoje. Tuomet nauja sporto šaka šalyje pasigrožėti susirinko net 7 tūkst. žiūrovų. Šis lankomumo rekordas vis dar nepagerintas. „Žvaigždžių dienos“ idėja kilo neseniai prie rinktinės vairo stojusiam treneriui Linui Naujaliui. Jis norėjo, kad tarpusavyje sužaistų visi geriausi Lietuvoje žaidžiantys regbininkai ir įrodytų savo vertę. „Iki šiol sportininkai žaidė tik savo klubuose ir rinktinėje. Neturėjo didesnės scenos, kurioje pasisemtų patirties ir susižaistų. Todėl šis renginys labai svarbus.

Tarkime, Lietuvoje yra trys geri vienos pozicijos žaidėjai. Kaip žinoti, kuris geriausias? Reikia, kad jie žaistų vienas su kitu“, – aiškino L. Naujalis. „Stumbrai“ nušlavė „Lokius“ Visi geriausi šalyje žaidžiantys regbininkai buvo suskirstyti į dvi komandas. Šios gavo simboliškus pavadinimus – „Lokiai“ ir „Stumbrai“. „Stumbrai“ užtikrintai 38:8 (19:8) nugalėjo „Lokius“. Rungtynių nugalėtojai į priekį išsiveržė pačioje rungtynių pradžioje, kai po šiurkščios „Lokių“ klaidos pelnė lengvą žeminimą. „Lokiai“ klydo ir toliau, o „Stumbrai“ tuo pasinaudoję pelnydavo taškų. Po pirmųjų 40 min. rezultatas dar buvo 19:8, tačiau per antrąją rungtynių dalį „Lokiai“ nesugebėjo pelnyti nė taško ir nusileido rezultatu 8:38. „Lokių“ gretose žaidė daugiau jaunų regbininkų, dar tik bandančių įsitvirtinti rinktinėje. Nacionalinės rinktinės treneris L. Naujalis pastebėjo, kad veteranai vis dėlto įrodė savo pranašumą: „Rungtynėse išsiskyrė rinktinės senbuviai ir lyderiai. Buvo justi jų patirtis, o jaunesniems žaidėjams pritrūko aštrumo. Tačiau man buvo labai nau-

dinga tai pamatyti. Dabar žinau, kur reikia daugiausia padirbėti.“ „Lokių“ treneris Vidmantas Valys teigė, kad pralaimėjimo priežastis – susižaidimo stoka: „Pirmiausia tai susižaidimo trūkumas. Pirmajame kėlinyje nesisekė grumtynėse, po to atlikome kelis keitimus, tačiau tai daug nelėmė. Apskritai vaikinai prastai gynėsi. Nustebino, kad labiau patyrę žaidėjai daro geresnius ir greitesnius užgriebimus negu jaunimas. Taip neturėtų būti, norėtųsi, kad jaunimas rimčiau žiūrėtų į savo žaidimą. Didžiausia problema yra gynyba ir nesusišnekėjimas tarpusavyje.“

Iki šiol sportininkai žaidė tik savo klubuose ir rinktinėje. Neturėjo didesnės scenos, kurioje pasisemtų patirties ir susižaistų. Todėl šis renginys labai svarbus. Tarkime, Lietuvoje yra trys geri vienos pozicijos žaidėjai. Kaip žinoti, kuris geriausias? Reikia, kad jie žaistų vienas su kitu.

Laukia Maltos išbandymas Rinktinės treneris pabrėžė, kad „Žvaigždžių diena“ atliko savo misiją – davė naują sceną pasirodyti žaidėjams. „Kai vaikinai žaidžia tik savo klubuose, jie nežino, kokio iš tikrųjų jie yra pajėgumo. „Žvaigždžių diena“ parodė, kad klubų lyderiai nebūtinai išlaiko intensyvumą, kai žaidžia su rimtesniais priešininkais. Reikia dirbti fizinio pasirengimo srityje“, – konstatavo L. Naujalis. Laiko tobulinti rinktinės žai- LINAS NAUJALIS dimui lieka ne tiek ir daug, nes jau lapkričio 2 d. lietuvių laukia

„Žvaigždžių“ dienos mače geriausi šalies regbininkai buvo suskirstyti į dvi komandas. LRF nuotr.

išbandymas Vilniuje su Maltos rinktine. Pavasarį Lietuvos rinktinė namuose 15:14 nugalėjo Kroatiją ir įsirašė pirmąją pergalę Europos čempionato 2A divizione. Kol kas lietuviai išlieka paskutinėje lentelės vietoje, tačiau Malta turi vos vieno taško pranašumą. Kapitonas tikisi revanšo 2012 m. lapkritį lietuviai su Malta žaidė išvykoje ir pralaimėjo 17:34. Rinktinės kapitonas Karolis Navickas pripažįsta, kad revanšas būtinas, nors tai ir nebus paprasta užduotis. Pats regbininkas prie Lietuvos rinktinės prisijungė itin pakilia nuotaika, mat jam pavyko su klubu „Krasnyj Jar“ iškovoti Rusijos čempionų titulą. K. Navickas pabrėžė, kad prie Rusijos klubo prisijungus sezono viduryje prireikė laiko pajusti ritmą, bet svarbiausia buvo atrasti komandinę dvasią: „Buvo nelengva įsilieti į komandą viduryje sezono – naujas treneris, nauja taktika, nauji žaidėjai. Reikia prie kiekvieno žaidėjo priprasti, pajusti, kaip žaidžia, kad rungtynėse galėtum vienas kitam padėti.“ K. Navickas į Rusiją persikėlė tik šią vasarą, anksčiau regbininkas rungtyniavo Prancūzijoje.


2013 LAPKRITIS LAP APKR KRIT ITIIS IS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

23

PERTRAUKĖLĖ

Siųskite teisingą kryžiažodžio atsakymą el. paštu redakcija@sportas.info iki lapkričio 15 d. ir laimėkite „Hummel“ laisvalaikio marškinėlius. Spalio mėnesio numeryje spausdinto kryžiažodžio teisingą atsakymą „Hokaidas“ atsiuntė 45 skaitytojai. Ištraukus burtus paaiškėjo, kad „Hummel“ prizą laimėjo Karolis Balsys. Sveikiname!


24

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

2013 2013 LAPKRITIS LAP L APKR AP KRII

STILIUS

ŽVALUMO IR ENERGIJOS UŽTAISAS Dėl išvaizdos komplimentų sulaukiančią lengvaatletę 25 metų Vaidą Žūsinaitę garsina pergalės bėgimo varžybose, o ne modelio darbas Ieva Staponkutė redakcija@sportas.info Vaida Žūsinaitė neslepia – vaikystėje kaip ir dauguma mergaičių ji svajojo apie modelio karjerą. Bet gyvenimas vilnietę nuvedė kitu keliu – dabar ji skina pergales bėgimo varžybose, o ne vaikšto podiumu. Nors modelio duonos jai taip pat teko paragauti.

Vaida, kaip pavyksta atgauti jėgas ir prarastus organizmo elementus po varginančių varžybų? – paklausėme bėgikės V. Žūsinaitės.

VAIDA ŽŪSINAITĖ INAITĖ spa spalio o mėnesį ė e esįį laim laimėjo am m bėgimą ą su Ž ivvilile Balčiūna Vilniaus 10 km Živile Balčiūnaite.

Aš nuolat patiriu fizinį krūvį, todėl papildyti vitaminų ir mineralų atsargas būtina. Naudoju vitaminus „Wellwoman“ moterims ir jie tikrai padeda organizmui atsikurti. Per metus juos vartoju Spalį V. Žūsinaitė laimėjo dviem ciklais po 3–4 mėnesius: Vilniaus 10 km bėgimą su Živile pavasarį, kai organizmui ypač Balčiūnaite. Šia pergale sezonas reikia pagalbos po žiemos, ir dar nesibaigė – lapkričio 10 d. rudenį, nes noriu sustiprinti lengvaatletė dar planuoja įveikti organizmą prieš šaltąjį sezoną. pusmaratonį Lenkijoje, o tada Didžiausias mano pastebėtas jau atsipūsti prieš pasirengimą poveikis – žvalumas ir energija. naujoms kovoms. Jau nekalbu apie gražius, Vilniaus bėgimo klubui blizgančius plaukus ir stiprius „Baltai“ kartu su Ž. Balčiūnaite nagus, kuo seniau pasigirti priklausanti sportininkė yra negalėjau. Beje, dabar dažnai 1 500 m kliūtinio bėgimo Lietuvos sulaukiu komplimentų dėl savo rekordininkė (4 min. 43,86 sek.). plaukų. Vasarą V. Žūsinaitė atstovavo Lietuvai Europos komandiniame Atrodai žavi ir bėgimo takelyje, čempionate Kaune, startavo ir kasdieniame gyvenime. Ar „Karlstad Grand Prix“ sportas ir sveika mityba yra to varžybose Švedijoje, pasaulio padarinys? studentų universiadoje Kazanėje, dalyvavo daugelyje Labai svarbu geras miegas, sveikas kitų varžybų. maistas, aktyvus gyvenimo būdas –

Kai buvau maža, tikriausiai kaip ir dauguma mergaičių svajojau, kad būsiu modelis, bet išėjo taip, kad mane pastebėti galima bėgimo takelyje, o ne ant podiumo. Dabar apie tokią karjerą negalvoju, nes laiko mažai ir man labai patinka tai, ką darau, bet jeigu sulaukčiau kokių nors pasiūlymų, manau, juos tikrai apsvarstyčiau.

Šypsena retai dingsta nuo V. Žūsinaitės veido. Ievos Griciūtės nuotr.

tai kiekvienos moters rodiklis, kad ji savimi rūpinasi. Taip pat reikia mokėti džiaugtis mažais dalykais ar laimėjimais. Manau, tą ir darau, todėl šypsena nuo veido nedingsta.

atletika arba patys dalyvauja įvairiose varžybose.

Varžybų ir kitų renginių metu tave labai pamėgo fotografai. Gal svarstai apie fotomodelio karjerą? Ar jau turi pasiūlymų?

Prieš kelerius metus baigiau vadybos ir verslo administravimo studijas Vilniaus universitete, šiuo metu studijuoju magistratūrą Mykolo Romerio universitete. Na, o laisvalaikiu mėgstu gaminti sapnų gaudykles ar tiesiog susitikti su draugais, pasivaikščioti po miestą, skaityti knygas. Apskritai laisvo laiko mažai, po sunkių treniruočių kartais norisi tik lovoje gulėti.

Kai buvau maža, tikriausiai kaip ir dauguma mergaičių svajojau, kad būsiu modelis, bet išėjo taip, kad mane pastebėti galima bėgimo takelyje, o ne ant podiumo. Dabar apie tokią karjerą negalvoju, nes laiko mažai ir man labai patinka tai, ką darau, bet jeigu sulaukčiau kokių nors pasiūlymų, manau, juos tikrai apsvarstyčiau. Šiais metais debiutavai ne tik pusmaratonio varžybose, bet ir televizijoje – filmavaisi vitaminų moterims reklamoje. Ar padaugėjo žmonių dėmesio? Gatvėje tave kiti atpažįsta? Tikrai ne. Ir seniau, ir dabar gyvenu ramiai, niekas pirštais nebado. Atpažįsta nebent tie žmonės, kurie domisi lengvąja

Kaip leidi laisvalaikį, jei nebėgi: mokaisi, darbuojiesi?

Jau greitai pradėsi ruoštis ateinančiam uždarų patalpų sezonui. Kokius tikslus sau keli? Pailsėjusi kelias savaites po pusmaratonio Lenkijoje, pradėsiu ruoštis žiemos sezonui. Pagrindiniai tikslai, manau, bus keliami vasarai – konkrečiau, Europos čempionatui Ciuriche. Pirmiausia reikia įvykdyti normatyvą (3 000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 55 sek.), o tada kuo geriau pasirodyti.


SPORTAS Nr8 (2013m)