Page 1

Nr. 5 (974)

2013 RUGPJŪTIS

www.sportas.info

Po penkerių metų pertraukos Lietuvos čempionate dalyvavusiam KOV KOVOTOJO Tomui Vaitkui triumfas šalies pirmenybėse buvo ir atpildas už persekiojusias nesėkmes bei traumas, pastaruoju metu trikdžiusias jo karjerą. SUGR SUGRĮŽIMAS 9 p.

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

POKALBIS Legendinė krepšininkė, dviejų olimpiadų čempionė Angelė Rupšienė mano, kad Lietuvos moterų rinktinei dar trūksta patirties.

4 p.

ŽAIDYNĖS Los Andželo „Bangos“ tinklininkams Lietuvoje ir pakeliui į ją patirti nemalonumai neužgožė Klaipėdoje pasisemtų teigiamų emocijų.

15 p.

ŽVILGSNIS

IŠ ARTI Kineziterapeutas Ignas Malakauskis mėgsta dirbti su futbolininkėmis, nes šios nuoširdesnės ir linksmesnės už vaikinus.

19 p.

SUKAKTYS Lietuvos dziudo federacijos prezidentą Vigmantą Sinkevičių galima pamatyti ne tik su kimono, bet ir su baikerio liemene.

Liepą Tatarstano sostinėje Kazanėje vykusios pasaulio studentų sporto žaidynės buvo ypač sėkmingos lietuviams. Dar niekada mūsų tautiečiai nebuvo laimėję tiek daug aukso medalių ir užėmę tokios aukštos vietos medalių rikiuotėje. Lietuvos studentus aplenkė tik dešimties šalių sportininkai. 3 p. 20 p.


2

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

ATGARSIAI

Lietuvos plaukikai Europos jaunimo čempionate iškovojo 5 medalius. Po du Rūta y ((auksas 100 10 m krūtine, sidabras 50 m laisvuoju stiliumi), Danas Rapšys (auksas Meilutytė 200 m nugara, sidabras 100 m nugara), Ugnė Mažutaitytė (sidabras 200 m nugara).

JAUNIMO RINKTINĖ

Tomo Masiulio treniruojama Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) rinktinė pasaulio čempionate Čekijoje iškovojo bronzą. Mažajame finale mūsų šalies krepšininkai po pratęsimo 106:100 įveikė australus.

2013 RUGPJŪTIS

5

Mano metų žmogus jau žaidžia Vimbldono pusfinalyje – galiu jam tik ranką paspausti ir nuoširdžiai pasveikinti. Puikiai suprantu, ką reiškia patekti į Vimbldono pusfinalį. Norėčiau tik sėkmės palinkėti. Ar nejaučiu pavydo? Ne. Suima tik sportinis agresyvumas. Jis sugebėjo tai padaryti, gal ir aš dar sugebėsiu, o gal ir ne, ką gali žinoti.

RIČARDAS BERANKIS prestižiniame Vimbldono turnyre Anglijoje suklupo jau pirmame rate. O Lietuvos tenisininko bendraamžis lenkas Jerzy Janowiczius pateko į pusfinalį.

LENGVAATLEČIAI

Suomijoje vykusiame Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionate lietuviai iškovojo du medalius. Andrius Gudžius triumfavo mesdamas diską (62 m 40 cm), o Airinė Palšytė buvo antra šuolių į aukštį rungtyje (192 cm).

VILMA RIMŠAITĖ

Visagine su bičiuliu piceriją atidaręs kanojos irkluotojas Jevgenijus Šuklinas lyg picas kepa medalius. Birželį jis tapo Europos čempionu, o liepą iškovojo du aukso medalius pasaulinėje universiadoje. Donato Biliaus („Lietuvos rytas“) piešinys

„BMX“ dviratininkė Vilma Rimšaitė tapo Europos vicečempione. Tai aukščiausias 30 metų sportininkės rezultatas olimpinėje klasėje. 2009 m. ji laimėjo neolimpinės kruizerių klasės sidabrą.

1000 KM LENKTYNĖS

14-ąsias 1 000 km lenktynes Palangoje laimėjo „General Financing-Autopaslauga“ komanda – broliai Nerijus ir Nemunas Dagiliai ir Benediktas Vanagas. Iš viso tradicinėse tarptautinėse lenktynėse dalyvavo 38 ekipažai.

PENKIAKOVININKAI

Laura Asadauskaitė ir Justinas Kinderis iškovojo bronzą Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionate Lenkijoje. Lietuviai finišavo treti mišrioje estafetėje. Nuo aukso juos skyrė 9 sek., nuo sidabro – 7 sekundės. LEIDĖJA VšĮ „Sporto leidinių grupė“ Įmonės kodas 300093445 Olimpiečių g. 17 LT-09237 Vilnius Tel. 8 5 275 2791 Faksas 8 5 278 4349 El.p. redakcija@sportas.info

Direktorius Artūras Gimžauskas Tel. 8 698 82 421 Vyr. redaktorius Marius Grinbergas Tel. 8 686 09 700

REDAKCIJA REKLAMA Marytė Marcinkevičiūtė Rasa Jankeliūnienė maryte@sportas.info Tel. 8 646 83 314 Faksas 8 5 278 4349 Ingvaras Butautas El.p. rasa@sportas.info redakcija@sportas.info

BUHALTERIJA Finansininkė Ona Ratkevičienė Tel. 8 5 273 0279 o.ratkeviciene@bnk.lt

Tiražas

4000

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje ISSN 1392-9259 pasitaikančias įvairaus Indeksas 0237 pobūdžio klaidas redakcija neatsako.


2013 2013 RUGPJŪTIS RUG UGPJ PJŪT PJŪ ŪTIS Ū IS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Mūsų šalies atstovai Kazanėje iš viso iškovojo 10 medalių – trimis mažiau nei prieš dvejus metus Šendžene (Kinija).

3

ŽVILGSNIS

Vienose sėkmingiausių Lietuvai pasaulio studentų žaidynių netrūko pompastikos, o dalyviams įsiminė itin griežta kaimelio apsauga

KAZANĖJE LIJO AUKSO LIETUS Ingvaras Butautas

dalyvavę, tai, suprantama, kad tiee įspūdžiai geri. Nors, kai pagalvoji, – darosi nejauku. Nes juk visi visadaa Liepą Tatarstano sostinėje Kazanė- reikalauja, kad ateityje pasirodytum m je vykusios pasaulio studentų sporto dar geriau. O jau po Šendženo kal-bėjome, kad aukščiau nėra kur kilti.. žaidynės buvo ypač sėkmingos Aišku, planavom vienaip, išėjo kitaip. lietuviams. Ir sportininkai tikėjosi kitų rezultatų, Dar niekada mūsų tautiečiai nebuvo bet iš visų planų Dievas pasišaipo ir laimėję tiek daug aukso medalių ir savaip pakoreguoja. užėmę tokios aukštos vietos medalių rikiuotėje. Lietuvos studentus aplenkė Tikėjotės dar geresnių rezultatų? tik dešimties šalių sportininkai. Mūsų šalies atstovai Kazanėje iš viso Tiesą sakant, ne. Bet buvo tokių iškovojo dešimt medalių – trimis ma- sporto šakų, kur patys sportininkai žiau nei prieš dvejus metus Šendžene daugiau tikėjosi. Pavyzdžiui, sprin(Kinija) vykusioje derlingiausioje Lie- teris Rytis Sakalauskas tikėjosi tapti tuvai universiadoje. Bet šįkart lietuviai universiados čempionu, bet per finuskynė net šešis aukso medalius – nalinį bėgimą jam nepasisekė. Daug tikėjomės iš plaukiko Giedriaus Tivienu daugiau nei Kinijoje. Du aukso medalius laimėjo kano- tenio, bet likus dviem savaitėm iki jos irkluotojas Jevgenijus Šuklinas pasaulio čempionato į universiadą (200 ir 500 m), po vieną – baidari- suvažiavo patys geriausi pasaulio ninkas Ignas Navakauskas (200 m), plaukikai, todėl Giedriui nepavyko irkluotojai Mindaugas Griškonis laimėti medalio. Ir, aišku, aukštes(vienvietė valtis), Rolandas Maš- nės vietos tikėjomės iš krepšininkų, činskas ir Saulius Ritteris (dvivietė bet jie, pralaimėję vieninteles rungvaltis), Donata Vištartaitė ir Milda tynes australams, turėjo tenkintis tik Valčiukaitė (dvivietė valtis). Sida- penktąja vieta. brą iškovojo lengvatletė Lina Grin- O štai irkluotojai, baidarininkai ir kačikaitė (100 m bėgimas), bronzą – nojininkai į juos dėtas viltis pateisisambo imtynininkas Žilvinas Zabar- no su kaupu. Jei kas nors mano, kad skas, boksininkas Tadas Tamašaus- jiems tai buvo labai lengvos varžybos, kas ir lengvaatletė Eglė Balčiūnaitė tai prisiminkite olimpinio vicečempiono Jevgenijaus Šuklino finišą, kai (800 m bėgimas). Lietuvos studentų sporto asociacijos 15 cm skirtumas lėmė, kas laimės aukprezidentas Česlovas Garbaliauskas so medalį. Tai parodo, kokio lygio buvo Lietuvos delegacijos vadovas kova vyko universiadoje. Tatarstano sostinėje. Ar visos šalys siunčia į universiadas Kokius įpūdžius iš universiados geriausius sportininkus? parsivežėte? – paklausėme Č. Garbaliausko. Dauguma – taip. Šiame renginyje be konkurencijos eina Rusija, Kinija, JaKai laimima nemažai medalių, ponija, Pietų Korėja. Geresnių sąlygų užimama aukščiausia vieta per visą pagal olimpiados modelį patikrinti laiką, kiek mūsų sportininkai yra geriausius sportininkus vargu ar rasiredakcija@sportas.info

6

Lietuvos sportininkai Kazanėje iškovojo net 6 aukso medalius. Tai geriausias mūsų šalies atstovų pasiekimas universiadose.

me. Studentų žaidynės labai panašios į olimpines – gyvenimo, maitinimosi sąlygos, ta pati atmosfera. Ir varžybos – taip pat. Rusas, šuolių į aukštį olimpinis čempionas, Kazanėje liko tik penktas. Labai gerai universiadą apibūdino Austra Skujytė. Sakė: „Paliko įspūdį, kai kurių rungtynių lygis labai aukštas, kai kurių – žemesnis.“ Tai dėl studentiško jų pobūdžio. Studentai juk keičiasi, todėl per vieną universiadą būna galingesni dalyviai, per kitą – silpnesni. Bet žaidynių atmosfera buvo labai puiki. Rusijai būdingi pompastiški renginiai. Kokie buvo universiados atidarymas ir uždarymas? Atidarymas buvo labai pompastiškas. Bet aš manau, kad jaunimui reikėjo daugiau ekspresijos. Kai pradeda nagrinėti, kaip kas kur buvo, rodyti pirmą kosmonautą Jurijų Gagariną... Daugumai jaunimo jo pavardė nieko nesako.

aiškino. Prie įėjimo buvo saugojimo dėžutės, galėjai įsidėti ten daiktus, pasiimti raktą, o į kaimelį neįsineši. Jokių kitokių nesklandumų nebuvo? Įstrigo nežmoniškai didelis Rusijos delegacijos pelnytas medalių skaičius – 292: 155 aukso, 75 sidabro ir 62 bronzos. Rusija metė į kovą visus geriausius sportininkus, kad jie visi būtinai dalyvautų rengiamoje universiadoje. Net pasitaikė atvejų, kad teisėjai klydo rusų naudai. Pats mačiau, kaip buvo su mūsų sunkiaatlečiu Žygimantu Staniuliu. Išėjo jis ant pakylos. Jam skirta minutė pasirengti kelti štangą. Po dešimties sekundžių jį atšaukia nuo pakylos, sako: dabar kito eilė. O sportininkas susikaupęs, pasirengęs, užsivedęs. Panašių dalykų buvo ir kitų sporto šakų varžybose. Žodžiu, perlenkė rusai lazdą ir laimėjo ne visai gražiai.

Kokios buvo gyvenimo sąlygos?

Ar jautėte žmonių susidomėjimą universiada?

Gyvenimo ir maitinimo sąlygos buvo puikios. Maitinimu niekas nesiskundė. Juo labiau kad vienu metu kaimelyje galėjo valgyti trys tūkstančiai žmonių. Tad jokio vargo nebuvo.

Taip. Ir atidarymo repeticijoje buvo daug žmonių, ir pačiame atidaryme, ir varžybose. Ypač ten, kur dalyvavo rusai. Šeštadienį ir sekmadienį buvo pilnutėlės salės. Tikrai daug.

Gyvenote sportininkų kaimelyje?

Ar mūsų medalininkai gaus kokias nors premijas už medalius?

Taip. Ten buvo labai griežta apsauga. Net per daug griežta – neleido nieko įsinešti. Nekalbant jau apie alkoholį, net ir maisto neleido – lašinukų ar dešros. Ir saldainius, šokolado plytelę atimdavo. Iš Kanados gimnasčių net dezodorantą atėmė. Buvo, kad žmogus išėjo į miestą, nusipirko lauktuvių ir negali į kaimelį įsinešti. Dėl ko – ne-

Aukso medalis Lietuvos Vyriausybės yra įvertintas 15 tūkst. litų, sidabro – 12 tūkst., bronzos – 10 tūkstančių. Kalbėjausi su Kūno kultūros ir sporto departamentu, reikia ruošti dokumentus, ir premijas sportininkai tikrai gaus. J. Šuklinas gaus dvigubą premiją, nes laimėjo dvi distancijas.


4

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

2013 RUGPJŪTIS

POKALBIS

Anot ANGELĖS RUPŠIENĖS, iš dabartinės Lietuvos rinktinės rezultatų reikėtų tikėtis ne anksčiau kaip po kokių ketverių metų.

A. Rupšienės nuomone, A. Paulausko treniruojama dabartinė moterų rinktinė dar turi subręsti pergalėms.

Labiausiai tituluota visų laikų mūsų šalies krepšininkė, Monrealio ir Maskvos žaidynių olimpinė čempionė Angelė Rupšienė su optimizmu žiūri į Lietuvos moterų krepšinio rinktinės ateitį

LEGENDINĖ KREPŠININKĖ ANGELĖ RUPŠIENĖ

RINKTINEI REIKIA DAUGIAU PATIRTIES Ingvaras Butautas

Verda savame katile A. Rupšienė neaukštą Lietuvos komandos vietą aiškino ekipos Lietuvos moterų krepšinio jaunumu: „Išskyrus Kristiną rinktinė šių metų Europos čem- Vengrytę, joje nėra nė vienos pionate liko komandų rikiuotės labiau patyrusios krepšininkės. dugne. Bet legendinė Vilniaus Bet taip būna ir turi būti, „Kibirkšties“ krepšininkė kai keičiasi kartos. Gal šitas merginas reikėjo jau anksčiau Angelė Rupšienė, tapusi dviejų olimpiadų, dviejų pasaulio čem- imti „apšildyti“ į rinktinę.“ pionatų ir trijų Europos pirme- 2011-aisiais Europos čempionate, nybių aukso medalių laimėtoja, vykusiame Lenkijoje, lietuvės užėmė septintąją vietą. Bet nepuolė kalti komandos prie komandoje buvo daugiau kryžiaus. patyrusių krepšininkų nei šiemet. „Tai buvo subrendusi komanda. „Pasirodymą vertinu Jos žaidėjos žaisdavo užsienio patenkinamai. Norai yra norai. klubuose. O dabartinės mergikės Atsakymas – mūsų komanda yra verda savame katile Lietuvoje, labai jauna. O kad tikslai keliami aukšti – teisinga. Jeigu kelsi žemus visos surinktos iš Lietuvos klubų. tikslus, tada nieko ir nebus. Tikslai „Kibirkštis“ žaidė Europos taurės turnyre, bet labai mažai“, – visada turi būti keliami ne tokie, kad jie būtų lengvai įgyvendinami. aiškino A. Rupšienė 2011-ųjų ir 2013-ųjų Lietuvos rinktinių Reikia juk kažko siekti. Jeigu ši komanda būtų sužaidusi geriau – skirtumus. A. Rupšienė nemano, kad mes džiaugtumėmės. O dabar Lietuvos rinktinės krepšininkės galima pasakyti: kaip moka, taip gali tobulėti šalies klubuose: šoka“, – vertino A. Rupšienė. „Mūsų šalies klubuose toms Birželį Lietuvos krepšininkės Prancūzijoje vykusiose Europos krepšininkėms nieko gero nebus. pirmenybėse 77:89 nusileido Nėra joms stimulo. Yra suburta Kroatijos komandai, 51:70 – viena stipri komanda – Vilniaus čekėms ir 72:67 įveikusios „Kibirkštis“. Su kuo žaisdama Baltarusijos rinktinę D grupėje ji gali tobulėti? Net nežinau, liko paskutinės, o bendroje kiek ekipų Lietuvos moterų įskaitoje užėmė 13–16 vietas. krepšinio lygoje žais šiemet. Nors išvykdamos į čempionatą Kaunas, Klaipėda? Ar šie miestai lietuvės kėlė sau tikslą patekti į turės komandas, galinčias stipriausiųjų žemyno komandų bent kiek rimčiau pasipriešinti penketą. vilnietėms?“ redakcija@sportas.info

Pritaria „superklubo“ idėjai Tiesa, A. Rupšienė neneigia pačios „Kibirkšties“, kaip Lietuvos „superklubo“, idėjos. Anot legendinės krepšininkės, svarbu, kad vilnietėms būtų su kuo rungtis, kad varžovės nebūtų per silpnos, bet gal ir ne per stiprios. „Toks dalykas kaip „superklubas“ yra reikalingas. Bet reikia išlaukti tam tikrą laiką. Juk tikrai užaugs šios merginos, subręs. Pradės dirbti, atsiras patirtis, pasitikėjimas savimi, gal dar kokia viena nauja atsiras. Juolab kad jos dabar žais Eurolygoje. Jau bus stimulas joms pažaisti su stipresnėmis. Aišku, reikėtų, kad jos nenudegtų ir nenusiviltų, nes varžysis su labai stipriomis komandomis. Vis dėlto tik žaisdama su stipresnėmis komandomis tu tobulėji, kaupi patirtį“, – kalbėjo A. Rupšienė. Paskutiniu momentu į Eurolygos traukinį įšokusi „Kibirkšties“ komanda prestižiniame žemyno turnyre rungsis C grupėje su Maskvos srities „Sparta&K“ (Rusija), Salamankos „Perfumerias Avenida“ (Ispanija), Stambulo „Galatasaray“ (Turkija), Pulkovicės CCC (Lenkija), Prahos ZVVZ USK (Čekija) ir Zagrebo ZBC (Kroatija). Skirtingas kartų požiūris Krepšinio ekspertė lygino savo kartą su dabartine. Anot

Mes buvome pasiutusios ir mums rūpėjo tik krepšinis. Bet tai visiškai suprantama, požiūriai negali būti tokiai patys, kaip prieš 20–30 ar daugiau metų. Viskas juk keičiasi. Be to, mes turėjome labai griežtą trenerį Algį Gedminą, jis mums absoliučiai nieko neleisdavo, o dirbdavome labai dideliais krūviais. Šimtu procentų garantuoju, kad šiais laikais tokiais krūviais niekas nedirba.

A. Rupšienės, ankstesnė Lietuvos krepšininkių karta buvo valingesnė nei dabartinės merginos. O ir požiūris buvo kitoks ir į krepšinį, ir į gyvenimą. „Daug žaidėjų išsivažinėjo į užsienius, daug kas, tiesiai šviesiai sakant, paseno. Juk iš tiesų joms dabar labiau rūpi šeima, vaikai, nesinori grįžus iš klubo į namus vėl bėgti į stovyklą, vėl sportuoti. Pasikartosiu – svarbu ir amžius, patirtis. O gal ir charakterio merginoms šiek tiek trūksta. Mano karta buvo vienokia, o dabar jaunimas yra visai kitoks. Mes buvome pasiutusios ir mums rūpėjo tik krepšinis. Bet tai visiškai suprantama, požiūriai negali būti tokiai patys, kaip prieš 20–30 ar daugiau metų. Viskas juk keičiasi. Be to, mes turėjome labai griežtą trenerį Algį Gedminą, jis mums absoliučiai nieko neleisdavo, o dirbdavome labai dideliais krūviais. Šimtu procentų garantuoju, kad šiais laikais tokiais krūviais niekas nedirba. Todėl dabartinių krepšininkių fizinis pajėgumas yra silpnas“, – samprotavo olimpinė čempionė. Treneriui neturi priekaištų A. Rupšienė neturi priekaištų Lietuvos rinktinės strategui Algirdui Paulauskui. „Prie A. Paulausko neprisikabinsi. Jis turi labai daug patirties ir


2013 RUGPJŪTIS S

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS ROMAS PETRUKANECAS tiki, kad p per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes Lietuvai atstovaus trys baidarininkai.

5

7 p.

Šių metų Europos čempionate Prancūzijoje Lietuvos rinktinė iškovojo tik vieną pergalę – įveikė Baltarusijos komandą. fibaeurope.com nuotr.

A. Rupšienė su SSRS rinktine du kartus tapo olimpine čempione. Baigusi krepšininkės karjerą ji dirbo trenere. pliadisfoto.lt nuotr.

tikrai išmano moterų krepšinį: daug metų treniravo mūsų rinktinę, dirbo Lenkijoje, Rusijoje. Žinių jis turi tiek, kad galėtų padalyti penkiems treneriams. Dėl jokių komandos nuosmukių jis tikrai nekaltas ir kaltinti jį kuo nors būtų negražu“, – gynė dabartinės šalies rinktinės trenerį A. Rupšienė. Ji daugiau problemų mato ne pačioje viršūnėje – moterų rinktinėje, o apačiose – sportininkių rengimo srityje. „Kai dirbau sporto centre, nemažai jo panelių atstovavo rinktinei. Buvo paruošimas. O kas jas ruošia dabar? Niekas nieko neparuošia. Tegu jų treneriai ant manęs pyksta, bet aš pasiskaičiuoju, kiek gerų krepšininkių davė olimpinis sporto centras. Šiais laikais Kaunas išugdė vieną aukštą krepšininkę, o daugiau žvaigždučių kaip ir nėra“, – rėžė

krepšininkė, du kartus laimėjusi olimpinį auksą.

7

Angelė Rupšienė svarbiausiose varžybose iškovojo 7 aukso medalius. Ji tris kartus tapo Europos čempione (1972, 1976, 1978 m.), po du sykius triumfavo pasaulio pirmenybėse (1971, 1975 m.) ir olimpinėse žaidynėse (1976, 1980 m.).

Aušra Bimbaitė sutiks žaisti. Tiesą sakant, nežinau, kodėl ji atsisakė žaisti šiemet. Sakė – nori pailsėti. Tribūnose trūksta žiūrovų Gal. Jai juk irgi ne 25 metai“, – Lietuvos valdžia, ekonomine kalbėjo olimpinė čempionė. situacijai A. Rupšienė nesiskundė. Vis dėlto optimizmo A. Rupšienei Nebent pačiu susidomėjimu nepakako, kai reikėjo atsakyti į moterų krepšiniu. Palyginusi jį su klausimą, ar ji mano, kad Lietuvos tuo, ką matė žaisdama aikštėje. moterų krepšinio rinktinė dar kada „Su tuo, kiek žmonių susirinkdavo nors taps Europos čempione. į mūsų rungtynes, nepalyginsi „Manau, kad man dar esant gyvai – nei dabartinio lankomumo, nei ne“, – sakė moterų krepšinio legenda. tų laikų, kai Lietuvos rinktinė Nors netrukus prisiminė 1997 m. tapo Europos čempione. 1997-uosius. „Tada juk irgi Susirinkdavo kone pilni niekas nesitikėjo, kad jos taps Sporto rūmai. Kur dabar tiek Europos čempionėmis. Tiesiog pririnktum?“ – retoriškai klausė buvo sėkmė. Ir krepšininkės krepšinio legenda. buvo protingos, užsispyrusios susirinko. Visos patyrusios, Pergalių reikės palaukti visos baigusios Kauno, Anot A. Rupšienės, iš dabartinės Lietuvos rinktinės rezultatų reikėtų Vilniaus mokyklas. Tiesa, ir tada, važiuodamos į Europos tikėtis ne anksčiau kaip po kokių ketverių metų. čempionatą, kažin ar tikėjo, kad „Nors šiek tiek geriau gali būti grįš kaip čempionės...“ – kalbėjo jau kitą Europos čempionatą. Gal A. Rupšienė.

ISTORIJA Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Europos pirmenybėse

1995 m. 1997 m. 1999 m. 2001 m. 2005 m. 2007 m. 2009 m. 2011 m. 2013 m.

V vieta I vieta VI vieta IV vieta IV vieta VI vieta IX–XII vieta VII vieta XIII–XVI vieta


2013 RUGPJŪTIS RUGPJŪT

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

ROMAS PETRUKANECAS tiki, kad per Rio de Žaneiro olimpiadoje Lietuvai atstovaus trys atletai, irkluosiantys vienvietę ir dvivietę baidares.

7

KARJERA

SUNKIAUSIAS DARBAS – NEMATOMAS Buvusiam baidarininkui Romui Petrukanecui dabar įdomiau žiūrėti, kaip irkluoja kiti, nei pačiam mojuoti irklu Marytė Marcinkevičiūtė maryte@sportas.info Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis, 2002 m. pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalininkas bei pasaulio taurės laimėtojas baidarininkas Romas Petrukanecas naujuoju Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generaliniu sekretoriumi tapo šių metų vasario 8 dieną. Kaip sekasi dirbti? – paklausiau R. Petrukaneco. Gerai, darbo daug, tikrai yra ką daryti. Dar dirbu ir irklavimo treneriu, todėl visa diena nuo ryto iki vakaro yra užimta. Reikia rašyti, skaičiuoti, dėlioti popierius, treniruoti. Federacijoje man padeda buvusi baidarininkė Natalija Zagzina, neįsivaizduoju, kaip be jos entuziazmo, patirties ir noro reikėtų viską tvarkyti ir suktis. Prasidėjo tavo naujas gyvenimo etapas, ar jis daug kuo skiriasi nuo ankstesniojo, kai aktyviai sportavai? Ir vienur, ir kitur nėra lengva, abu etapai turi savo specifiką. Buvo lengva tiktai tada, kai, nulenkus galvą, man buvo kabinamas medalis. Visa kita – juodas darbas. Sporto organizatoriaus darbas yra nematomas, daug kas jo neįsivaizduoja. Ar esi kabinetinis darbuotojas, ar daugiau stengiesi būti su sportininkais ir treneriais?

Dažniau būnu sporto bazėse, daug laiko praleidžiu su Lietuvos rinktine, pagrindiniais jos žmonėmis. Su jais būnu per treniruočių stovyklas Lietuvoje ir užsienyje, kadangi rinktinėje yra ir mano mokinių. Kabinete nebūtina sėdėti, yra internetas, kurį naudojant atliekamas pagrindinis darbas. Darbo kabinete praleidžiu labai mažai laiko, pasirodau kokius du kartus per savaitę. Viską darau virtualiai. Nuo generalinio sekretoriaus daug priklauso federacijos darbo sėkmė. Ar pavyko suburti gerą komandą? Kol kas savo komanda esu patenkintas, tikiuosi ir ateityje ja nenusivilti. Pakankamai veiklus yra mūsų federacijos prezidentas, Lietuvos sporto universiteto profesorius Aleksandras Alekrinskis, jis dirba ir irklavimo treneriu. Daug padeda viceprezidentai kaunietis Arūnas Tomkevičius ir šiaulietis Gintautas Brijūnas. Varžybas gerai organizuoja panevėžietis Vytautas Vaičikonis, jis yra federacijos teisėjų tarybos pirmininkas.

Daug laiko praleidžiu su Lietuvos rinktine, pagrindiniais jos žmonėmis. Su jais būnu per treniruočių stovyklas Lietuvoje ir užsienyje, kadangi rinktinėje yra ir mano mokinių. Kabinete nebūtina sėdėti, yra internetas, kurį naudojant atliekamas pagrindinis darbas. Darbo kabinete praleidžiu labai mažai laiko, pasirodau kokius du kartus per savaitę.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius R. Petrukanecas dažniau būna sporto bazėse, o ne kabinete. Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

Visada pasirengęs padėti triskart pasaulio čempionas trakietis Artūras Vieta. Iš jų visų sulaukiu daug patarimų, jie geranoriškai man padeda.

Kokias viltis sieji su trenerio darbu, kas tavo grupėje treniruojasi?

Treniruoju didesnio meistriškumo baidarininkus. Viena mano Ar nepasiilgsti baidarės? vilčių – praėjusių metų Europos čempionato šeštos ir ketvirtos Nostalgija baidarei išliko, tačiau į (su Egidijumi Balčiūnu) vietų ją jau nesėdu. Prabėgus keleriems laimėtojas Ignas Navakauskas. Jis metams po aktyvaus sporto dar prieš penkerius metus atvažiavo iš bandžiau mėgėjiškai pairkluoti, Marijampolės ir dabar studijuoja tačiau nepatyriau tokio jausmo Vilniaus edukologijos universitete. kaip savo sportinės brandos Tai trenerio Beniaus Jankevičiaus, metais. Dabar labiau patinka kuris treniravo ir Egidijų Balčiūną, žiūrėti nuo kranto, kaip kiti auklėtinis. Jis tarsi sutvertas 200 irkluoja, arba pačiam mėgėjiškai metrų distancijai. Per Lietuvos pairkluoti jūrinę baidarę. Anksčiau rinktinės treniruočių stovyklas dar galvojau savo jaunystę pratęsti tobulinu Aurimą Lanką ir Edviną užsiimant veteranų irklavimu, Ramanauską, nuo praėjusios tačiau dabar tokios minties žiemos „šnekinu“ 2011 m. Europos neturiu. Jeigu irkluoju – tai gerai, jaunių vicečempioną kaunietį nemėgstu būti vidutiniokas. Elvį Sutkų, manau, kad jis galėtų kartu treniruotis su Ignu Navakausku. Kodėl nutarei baigti sportinę Šie sportininkai per pratybas karjerą? padeda vienas kitam. Tikrai tikiu, jog pavyks išugdyti olimpietį, kadangi mūsų baidarininkai yra Su didžiuoju irklavimu gana stiprūs. Visiems sakau, kad atsisveikinau 2006 metais, man tada buvo 33-eji. Tai toks amžius, Lietuvos stipriausias vienvietininkas yra vienas stipriausių ir pasaulyje. kai jau reikia kažką daryti. Ir tai tęsiasi jau daug metų, Kartu su manimi pratybas lankė pradedant Egidijumi Balčiūnu, Egidijus Balčiūnas ir Alvydas Alvydu Duonėla, Vytautu Duonėla, jiems kelerius metus Vaičikoniu, manimi. Viliuosi, padėdavau treniruotis, sudaryti kad per Rio de Žaneiro olimpines pratybų planus. Man buvo žaidynes Lietuvai atstovai pasiūlyta juos rimtai pradėti trys baidarininkai sprinteriai, treniruoti, susidarė puiki galimybė iš karto dirbti su didelio irkluosiantys vienvietę ir dvivietę baidares. Žinau: atranka bus labai meistriškumo irkluotojais – be sunki, pateks tiktai patys stipriausi didelio sąžinės graužimo viską baidarininkai, tačiau tam ir dirbame. palikau ir išėjau.

O kokius planus sieji su savo darbu federacijoje? Labai norėčiau, kad, padedant Kūno kultūros ir sporto departamentui, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui ir Lietuvos olimpiniam sportui centrui, turėtume gerą techninę sporto bazę. Mums ypač reikalingas starto tiltelis, kainuojantis 300 tūkst. litų. Starto sistema Trakuose reikalinga tam, tada galėtume rengti gero lygio varžybas, pagerintume jų kokybę. Šiandieną turime didelio meistriškumo irkluotojus, laiminčius medalius per olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus, tačiau likimo valiai palikti mūsų jauniai ir jaunučiai. Jie gyvena labai varganai, mums būtinai reikia sustiprinti žemutinę grandį – remti pačius talentingiausius, jiems padėti išvažiuoti į pasaulio ir Europos čempionatus, ieškoti galimybių jaunimą aprūpinti geru sporto inventoriumi, bandyti surengti palankias treniruočių stovyklas, kad pradedantieji turėtų motyvaciją. Per pastaruosius ketverius penkerius metus mačiau, kad per mūsų jaunučių ir jaunių varžybas vienviečių valčių lenktynėse dalyvauja po 40–50 sportininkų, bet patys geriausieji nėra tokie stiprūs, jog galėtų svariai rungtyniauti su savo bendraamžiais per pasaulio ir Europos jaunių čempionatus.


2013 RUGPJŪTIS RUGPJŪT

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

TOMUI VAITKUI triumfas Lietuvos čempionate buvo ir atpildas už persekiojusias traumas, pastaruoju metu trikdžiusias jo karjerą. ersekiojusias nesėkmes bei trau

Po pergalės Lietuvos čempionate T. Vaitkų pasveikino jo mylimoji Gabrielė.

Mariaus Grinbergo nuotr.

Marius Grinbergas

laimėtojas, 2005 m. Europos treko vicečempionas, 2006 m. daugiadienių lenktynių „Giro Tuo metu, kai bendraklubiai iš d’Italia“ etapo nugalėtojas. Tai – Australijos komandos „GreenEd- tik svarbiausi T. Vaitkaus karjeros ge“ liepą šturmavo legendinių laimėjimai. daugiadienių lenktynių „Tour Atletas tikisi dar labiau papildyti savo trofėjų kolekciją. Bet tai de France“ aukštumas, Tomas Vaitkus liejo prakaitą stačiose Ita- jis norėtų padaryti vilkėdamas lijos įkalnėse populiariame kalnų ne „GreenEdge“ aprangą. Nesileisti stumdomas ir trasose, slidinėjimo Livinjo kurorte. ir gyvenime įpratęs lietuvis nenusileido ir australams, Pasitreniruoti į Italiją 31 metų norėjusiems primesti patyrusiam dviratininkas savo automobiliu profesionalui savo planus po atkeliavo po trumpų atostogų pernai Belgijoje T. Vaitkui atliktos gimtojoje Klaipėdoje. O prieš šį dešinio kelio operacijos. atokvėpį sportininkas pasiekė Dėl užtrukusios reabilitacijos pergalę, kuri jam reiškia daugiau šio sezono pradžioje klaipėdietis nei aukso medalis, 1 500 litų premija ar išskirtiniai marškinėliai, nelenktyniavo taip stabiliai, kaip norėtų. Bet dvi pergales į savo kuriuos jis vienintelis galės vilkėti sąskaitą šiemet jis jau įsirašė – iki kitų metų birželio. po ilgos pertraukos apsivilkęs Birželio pabaigoje Utenoje Lietuvos rinktinės marškinėlius vykusiame Lietuvos dviračių laimėjo daugiadienių lenktynių plento čempionate T. Vaitkus „Tour of Azerbaidjan“ etapą bei pirmas kirto grupinių lenktynių šalies pirmenybes. 168 km distancijos finišo liniją, užkopė ant aukščiausio Po atostogų namuose garbės pakylos laiptelio ir treniruojiesi Italijoje. Kokioms pakartojo 2008-ųjų laimėjimą. varžyboms rengiesi? – Po to jis penkerius metus paklausėme T. Vaitkaus. nedalyvavo šalies pirmenybėse dėl nesutarimų su tuomečiais Kol kas nežinau. Buvo numatyta, Lietuvos dviračių sporto kad rugpjūtį dalyvausiu federacijos (LDSF) vadovais. LDSF valdžia šių metų pradžioje lenktynėse Amerikoje. Bet norėčiau pakalbėti su vienu pasikeitė, T. Vaitkus sugrįžo komandos vadovų, kad manęs ir įrodė, kad be reikalo buvo nevežtų ten. Nes varžybos vyks ignoruojamas, vadinamas aukštikalnėse, tokiose trasose, išsisėmusiu. kurios man netinka. Juk Europoje Buvusio garsaus dviratininko vyks tikrai mano stiliui labiau Algirdo Vaitkaus sūnus ir tinkančių lenktynių, kuriose auklėtinis neslėpė – triumfas dalyvaus „GreenEdge“, todėl Lietuvos čempionate buvo klubo požiūris keistas. ir atpildas už persekiojusias nesėkmes bei traumas, pastaruoju Neplanavai dalyvauti „Tour de metu trikdžiusias jo karjerą, France“? kurioje netrūko įspūdingų pergalių ne tik plente, bet ir treke. Ne. Kai prasidėjo nesutarimai su 16 kartų Lietuvos čempionas (11 treke ir 5 plente), 2000 m. pasaulio komanda, nepuoselėjau didelių vilčių. jaunių treko čempionas ir vicečempionas, 2001 m. Europos Dėl ko kilo nesutarimų? jaunimo treko vicečempionas ir bronzos medalio laimėtojas, Yra kelios priežastys. Su 2002-ųjų pasaulio jaunimo (iki komandos vadovais buvo daug 23 metų) plento asmeninių pokalbių ir apie tai, kad man lenktynių čempionas, 2004 m. neleidžia pasireikšti lenktynėse, Atėnų olimpinių žaidynių ir dėl požiūrio į reabilitaciją po treko komandinių persekiojimo traumų bei operacijos. Jiems lenktynių 8-osios vietos marius@sportas.info

9

VEIDAI

Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionas Tomas Vaitkus nesileidžia stumdomas nei trasose, nei gyvenime

Baigęs karjerą norėčiau veiklos, susijusios su dviračių sportu. Tai mane traukia. Jau gavau ir vienos komandos pasiūlymą būti sporto direktoriumi. Bet kol kas nenoriu plačiau apie tai kalbėti. Kol yra sveikatos, noro ir galimybių, reikia sportuoti iš visų jėgų.

nepatiko mano gydymo planas, norėjo viską daryti savaip, nors buvo akivaizdu, kad tai be reikalo užtęs reabilitaciją. Bet jie leido suprasti, neva lietuvis negali suprasti tokių dalykų. Nors gydžiausi ne Lietuvoje. Dabar jau pasveikai? Po kelio operacijos ilgai jaučiau skausmą, iššoko cista. Dabar po truputį viskas gerėja. Manau, arba jau paprasčiausiai pripratau prie to skausmo ir jis mane ne taip kamuoja, arba situacija pasitaisė. Jei iki sezono pabaigos skausmas neduos ramybės, reikės dar vienos operacijos, bet šįsyk daug lengvesnės. Neslepi, kad norėtum pakeisti klubą. Ar pats ieškai komandos, ar lauki pasiūlymų? Ieško mano vadybininkas. Pagrindinės mano sąlygos – norėčiau eiti į komandą su labai stipriu lyderiu arba pavasario klasikinėse lenktynėse man pačiam leistų būti lyderiu ar bent jau leistų parodyti, ką galiu. Ar Lietuvos čempiono marškinėliai gali padėti pasirašant naują sutartį? Žinoma. Kiekviena komanda nori būti išskirtinė ir savo gretose turėti nacionalinių čempionų. Tai vienas kozirių. Tiesa, keli klubai tuo nesuinteresuoti, jie nori, kad visų dviratininkų apranga būtų vienoda. Bet daugumai ekipų tai – pranašumas. Lietuvos čempionate dalyvavai po penkerių metų pertraukos. Grįžai, kai tik pasikeitė LDSF valdžia. Ar taip greitai pasijuto permainos federacijos valdžioje? Taip, jaučiasi šviežesnis mąstymas, kitoks požiūris į sportininkus, bendravimas. Naujasis federacijos prezidentas (Žydrūnas Stankevičius) asmeniškai buvo susitikęs su dviratininkais, domėjosi, kuo federacija galėtų padėti. Anksčiau to nebuvo, rūpėjo tik savi interesai.

Nesutarimai su LDSF kilo dar tada, kai atstovavai Lietuvos treko rinktinei. Gal norėtum sugrįžti į treką, ar jau per vėlu? Viskas įmanoma. Ir norėčiau sugrįžti. Bet kol kas noriu susitvarkyti visus reikalus kitiems metams. Po Lietuvos pirmenybių sakei, kad jei nuspręstum dalyvauti šių metų pasaulio čempionate Florencijoje, turėtum numesti svorio. Ar planuoji tai daryti? Kol kas nežinau. Bus aiškiau po stovyklos aukštikalnėse, kai įvertinsiu savo savijautą, galimybes. Spėlioti nenoriu. Trasa pasaulio čempionate kalnuota, o nuvažiuoti vien tam, kad dalyvaučiau, nesinori. Ar dažnai tenka reguliuoti svorį: numesti, kai reikia ištvermės, priaugti kelis kilogramus, kai reikia jėgos? Stengiuosi labai „nesimėtyti“. Žinau savo stipriąsias ir silpnąsias savybes. Prisieksperimentavau, kai buvau jaunesnis. Iškart po pergalingo finišo Lietuvos čempionate tave pasveikino į Uteną kartu atvykusi tavo drauge Gabrielė. Ar ji visąlaik keliauja drauge? Kai yra galimybė, važiuojame kartu, bet kai užsienyje dalyvauju lenktynėse, ji lieka namuose, nes man reikia gyventi varžybų grafiku. Gal jau galvoji, ką veiksi baigęs sportininko karjerą? Norėčiau veiklos, susijusios su dviračių sportu. Tai mane traukia. Jau gavau ir vienos komandos pasiūlymą būti sporto direktoriumi. Bet kol kas nenoriu plačiau apie tai kalbėti. Kol yra sveikatos, noro ir galimybių, reikia sportuoti iš visų jėgų. Dviračių sporte važiuoja ir keturiasdešimtmečiai, ir net vyresni. Ir gerai važiuoja.


10

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

SPORTUOJAM

2013 RUGPJŪTIS

Šiuo metu komplekse iš viso yra 19 teniso aikštelių – 15 uždarų ir keturios atviros. Taip pat yra keturios sieninio salės.

SEB arenoje j yra didži didžiausias i ddengtas t tteniso i aikštynas Baltijos šalyse. O netrukus čia bus mojuojama ir badmintono raketėmis

Marius Grinbergas

badmintono aikštelės. Žinome, kad badmintono žaidėjai Vilniuje neturi normalios bazės, žaidžia „Susitinkam Sebe.“ Jei šiuos žomokyklų salėse. Tad arena džius išgirstų žmogus, ne itin susi- badmintonininkams pasiūlys jęs su sportu, tikriausiai pagalvo- patogias šio žaidimo sąlygas. tų apie banką. Bet sporto mėgėjai, Bus sudaromos galimybės ne tik o ypač tenisininkai, nesudvejotų ir klubų narių treniruotėms, bet keliautų į SEB areną. atsiras ir puiki vieta vietiniams bei tarptautiniams turnyrams. 2008 m. Vilniuje atidaryta Mums svarbu, kad ir geriausi bendrovės „Teniso pasaulis“ Lietuvos badmintonininkai operuojama SEB arena – turėtų galimybę treniruotis, daugiafunkcis sporto ir tobulėti namuose. sveikatingumo kompleksas, Be to, kitą pavasarį atsiras kuriame įrengtas didžiausias keturios naujos atviros teniso dengtas teniso aikštynas Baltijos aikštelės, dengtos sintetine žole. šalyse, veikia Ž. Savicko sporto Dar viena aktuali naujovė – klubas, jogos, masažo salonai, naujose erdvėse bus fizinio grožio procedūrų kabinetai, pasirengimo salė, kurioje viešbutis, sporto ir laisvalaikio bus įrengti profesionalams prekių parduotuvės. Čia veikia pritaikyti treniruokliai. ir Vilniaus teniso akademija. Per Jie skirti sportininkams, metus čia vyksta kelios dešimtys daugiausia tenisininkams, įvairių sporto renginių. kurie profesionaliai ruošiasi Šio komplekso plotas sudaro varžyboms ar nori gerinti savo 20 tūkst. kv. metrų. O 2013 m. fizinį pasirengimą. Čia dirbs spalio mėnesį komplekso erdvės fizinio pasirengimo treneriai, jie išsiplės dar 4,5 tūkst. kv. metrų. padės ir teniso mėgėjams stiprinti reikiamas raumenų grupes. Kiek iš viso aikštelių yra SEB arenoje? – paklausėme bendrovės Kokią dangą renkatės naujoms „Teniso pasaulis“ direktoriaus vidaus aikštelėms? Kęstučio Faktorovičiaus. Naujos teniso aikštelės bus ištiestos Šiuo metu komplekse iš viso yra specialia kilimine danga. Tai 19 teniso aikštelių – 15 uždarų ypač aktualu mėgėjams, vyresnio ir keturios atviros. Taip pat yra amžiaus žaidėjams ir tiems, keturios sieninio (skvošo) salės. kam svarbu tausoti sąnarius. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, Dėl dangų konsultuojamės su kur vienoje vietoje yra keturios geriausiais Lietuvos teniso žaidėjais šiuolaikiškus, visus tarptautinius ir treneriais. Taip pat semiamės standartus atitinkančios sieninio patirties iš analogiškų kompleksų salės. užsienyje. marius@sportas.info

Arena plečiasi. Kiek dar aikštelių bus įrengta artimiausiu metu?

Gal arenos specialistai patys važiuoja į panašias bazes užsienyje, lygina kokybę?

Spalio mėnesį atsiras dar viena erdvė, kurioje bus šešios aikštelės, skirtos tenisui. Taip pat lapkričio mėnesį SEB arenoje bus įrengtos aštuonios

Taip, arenos personalas nuolat domisi, kaip plėtojamos panašios pasaulio arenos. Stengiasi, kad tai, kas geriausia, būtų įdiegta SEB arenoje. Ir ne tik danga, bet

ir valdymo ypatumai. Siekiama, kad klientams būtų patogu rezervuotis ar atšaukti savo aikšteles ir pan. Todėl rudenį startuos nauja klientų savitarnos zona internete, kur patys klientai galės atlikti daugybę veiksmų.

Ar arena duoda pelną, ar viskas daroma, kaip sakoma, iš teniso pomėgio? Kol kas tai labiau socialinis projektas, kuriuo siekiama plėtoti tenisą Lietuvoje. Čia veikia ir Vilniaus teniso akademija – didžiausia teniso mokykla Lietuvoje. Taip pat rūpinamės neįgaliųjų tenisu. Sudarome jiems visas sąlygas ir galimybes žaisti tenisą. Kokie rimčiausi turnyrai čia vyksta? SEB arenoje yra vykę Daviso taurės mačai, užpernai surengta parodomoji geriausių Lietuvos tenisininkų Ričardo Berankio ir Lauryno Grigelio dvikova. Šiemet vyko Tarptautinės teniso federacijos (ITF) senjorų tarptautinis turnyras „Lexus Cup 2013“. Stengiamės, kad arenoje vyktų tiek profesionalų varžybos, tiek mėgėjų. „Teniso pasaulis“ per metus organizuoja jau tradiciniais tapusius šešis mėgėjų turnyrus. Taip pat arenoje vyksta neįgaliųjų ITF turnyrai. Ar brangu žaisti tenisą? Kainos SEB arenoje panašios kaip ir kituose aikštynuose. Štai vasarą jūs galėtumėte išsinuomoti aikštelę vos už 30 litų valandai. Ir tikrai nesvarbu, kurioje aikštelėje pageidausite žaisti. Kaina bus vienoda. Žiemos sezono metu kainos už teniso aikštelių nuomą yra didesnės, tačiau tam daro įtaką ir padidėjusios komplekso eksploatacijos išlaidos. „Teniso

SEB arenoje yra vykę Daviso taurės mačai, užpernai surengta parodomoji geriausių Lietuvos tenisininkų Ričardo Berankio ir Lauryno Grigelio dvikova. Šiemet vyko Tarptautinės teniso federacijos (ITF) senjorų tarptautinis turnyras „Lexus Cup 2013. Stengiamės, kad arenoje vyktų tiek profesionalų varžybos, tiek mėgėjų.

pasaulis“ administruoja ir Sereikiškių parko teniso aikštyną, kuriame veikia 12 atvirų aikštelių. Vidutinė aikštelės kaina Sereikiškėse siekia 40 litų, tačiau laisvesniu laiku galima išsinuomoti aikštelę ir už 30 litų. Ar gali žmonės pas jus ateiti be nieko ir sužaisti tenisą? Taip. Galima neskubėti pirkti teniso inventoriaus. SEB arenoje galima išsinuomoti raketę ir, jei reikia, nuomojame ir kamuoliukus. Be to, SEB arenoje įsikūrusios dvi sporto prekių parduotuvės. Jų pagrindinis asortimentas skirtas teniso žaidėjams. Čia galima rasti ir drabužių, ir inventoriaus, skirto tenisui bei sieniniui. Prieš kiek laiko reikėtų užsisakyti aikštelę treniruotei ar mačui? Galima užsisakyti, kad ir tą pačią dieną. Tačiau žiemos sezonu geriau tai padaryti iš anksto. Ir turnyrus geriau organizuoti vasarą, nes laisvesnio laiko SEB arenoje yra daugiau. Žiemos sezono turnyrus reikėtų planuotis dabar. Jau rugpjūčio pradžioje bus priimamos žiemos sezono paraiškos ir teniso žaidėjai galės planuoti savo žaidimus iki pat pavasario. Tenisas – populiarėjanti sporto šaka. Ar ir klientų atsiranda vis daugiau? Taip, jaučiame, kad tenisas pavergia vis daugiau žmonių. Tai azartiška sporto šaka, ji tampa įdomi ir mažiems, ir vyresniems. Tenisas – unikali sporto šaka, kurią galima žaisti nuo ketverių metų iki tol, kol yra noro. SEB arenoje vykstančiuose turnyruose sudaromos grupės žaidėjų, kurių amžius viršija net 75 metus.


2013 RUGPJŪTIS S

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS IX pasaulio lietuvių sporto žaidynių ugnį Klaipėdoje įžiebęs prezidentas Valdas Adamkus neslėpė – šios pareigos privertė jaudintis.

11

12 p..

Vilniaus teniso akademijoje vaikus treniruoja patyrę treneriai. pliadisfoto.lt nuotr.

NUO ABĖCĖLĖS IKI AUKŠTUMŲ Ne vieną Lietuvos rinktinės narį išugdžiusioje Vilniaus teniso akademijoje vaikai pamažu pratinami prie krūvių Lietuvos teniso aukso amžius prasidėjo istorine pergale prieš britus 2010-aisiais Daviso taurės varžybose. Nuo tada ši sporto šaka milžiniškais šuoliais skrieja į populiarumo aukštumas.

Garsiausia Vilniaus teniso akademijai atstovaujanti sportininkė – L. Stančiūtė.

Kai daugumos sporto šakų treneriai Lietuvoje suka galvas, kaip pritraukti kuo daugiau vaikų, Vilniaus teniso akademija (VTA) nesiskundžia auklėtinių skaičiumi ir planuoja netrukus jų turėti daugiau nei 800. 2008 m. įkurtoje akademijoje, šiandien didžiausioje teniso mokykloje šalyje, treniruojasi per 600 jaunųjų tenisininkų. Dalis jų mokosi teniso, nes tai – įdomi ir įvai- nisą skaičius iškart šokteli aukšriapusiškai lavinanti sporto šaka, tyn“, – džiaugėsi akademijos dikiti svajoja ir siekia profesionalaus rektorius. tenisininko karjeros. Auklėtiniai – jau žinomi Akademija ieško talentų Vilniaus teniso akademija taip pat „Praėjusį sezoną jau sunkiai tilpo gali didžiuotis ne vienu tenisininvisi norintieji treniruotis mūsų ku, savo rezultatais garsinančiu akademijoje. Visos VTA treni- Lietuvos vardą. ruotėms skirtos aikštelės SEB Garsiausi akademijos nariai – tai arenoje buvo pilnos vaikų gru- 26 metų Lina Stančiūtė ir 18-mepių. Šiais metais teniso akade- tis Lukas Mugevičius. Vilniaus mija turės dar daugiau aikštelių. teniso akademijos gretose yra ir O masiškumas akademijai reika- daugiau jaunų žaidėjų, sėkminlingas, nes tai suteikia galimybę gai kovojančių turnyruose Lietuatsirinkti daugiau gabių vaikų voje ir užsienyje: Ignas Čipkus, ir pasiekti sportinių aukštumų. Aleksandras Urbanavičius, Saulė Pagrindinis teniso akademijos Stanevičiūtė, Gabija Drūteikaitė, tikslas – kelti sportininkų meis- Paulina Bakaitė, Gerda Zykutė, triškumą, telkti profesionalius Martynas Jurkonis, Joris Jurevitrenerius, siekti aukščiausių re- čius, Lukas Saulis, kiti jaunieji zultatų, organizuoti kvalifikuotą talentai. ugdymo procesą ir jo metu atsi- Geriausi teniso akademijos aukrinkti gabiausius vaikus, ateityje lėtiniai žaidžia Lietuvos teniso garsinsiančius akademijos vardą rinktinėje. pasaulyje“, – teigė Vilniaus teniso akademijos direktorius, Lietu- Moko teniso abėcėlės vos teniso sąjungos prezidentas Nors Vilniaus teniso akademijos Ramūnas Grušas. tikslas – sėkmingi auklėtinių paBe abejo, daug vaikų ir jaunimo sirodymai varžybose, prie krūvių į tenisą atėjo norėdami būti pa- vaikai pratinami pamažu. Jie turi našūs į ryškiausias Lietuvos ir įveikti visą ugdymo ciklą, išmokužsienio žvaigždes. „Pastebime, ti visą teniso abėcėlę. Tai trunka kai tik Ričardas Berankis ima ne vienus metus ir parengti tarplaimėti, norinčiųjų išbandyti te- tautinio lygio sportininką reikia

didžiulių lėšų bei trenerių profesionalumo. Vilniaus teniso akademijos treneriams vadovaujanti ir vaikams treniruočių programas sudaranti Edita Liachovičiūtė nusiteikusi optimistiškai: „Sąlygos, palyginti su tuo, ką turėjome anksčiau, vis gerėja. Vilniaus teniso akademija turi puikią treniruočių bazę SEB arenoje. Šių metų spalio mėnesį SEB arenos erdvės išsiplės, tad planuojame galimybę padidinti auklėtinių skaičių iki 800. Toks gausus auklėtinių skaičius ir apgalvota ugdymo sistema turėtų užtikrinti vis geresnius mūsų žaidėjų rezultatus ir išugdyti būsimus talentus.“ Renka naujas grupes Jau dabar Vilniaus teniso akademija renka naujas teniso grupes. Į jas kviečiami vaikai, gimę 2006– 2009 metais. Treniruotės mažiesiems tenisininkams vyks du kartus per savaitę nuo 18 iki 19 valandos. Tai šio sezono naujovė, kuria siekiama, kad tėveliams būtų patogiau ir kad kuo daugiau mažųjų teniso aistruolių galėtų mokytis teniso abėcėlės. Vaikų treniruočių kaina sieks tik 240 litų per mėnesį.


12

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

ŽVILGSNIS

2013 RUGPJŪTIS

PLSŽ forumo metu pasaulio lietuvių sporto žaidynių vėliavą Klaipėda perdavė Kaunui, kur po ketverių metų vyks jau dešimtosios žaidynės.

Klaipėdą pasaulio lietuvių sporto sostine pavertusi šventė baigėsi, bet jos įžiebta ugnis dar ilgai rusens visų joje dalyvavusiųjų širdyse. O po ketverių metų PLSŽ deglas vėl suliepsnos Kaune

LIETUVIŲ ŽAIDYNIŲ PRASMĖ GY Marytė Marcinkevičiūtė

delegacijų vadovų – iš 21 šalies. Sportininkai varžėsi 24 sporto šakų varžybose, iš jų keturiose vyko ir IX pasaulio lietuvių sporto žaidynių neįgaliųjų varžybos. Išdalyta 600 (PLSŽ) ugnį Klaipėdoje įžiebęs pre- medalių komplektų. zidentas Valdas Adamkus neslėpė – pirmą kartą jam patikėtos tokios Forume – apie žaidynių naudą pareigos privertė jaudintis. Paskutinę žaidynių dieną vyko PLSŽ forumas. Jam pirmininkavo Kūno „Jaučiausi neįprastai, kiek jaudinausi, kultūros ir sporto departamento matydamas pilnutėlę „Švyturio“ (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Be užsienio areną. Džiaugiausi, kad birželio pabaigą ir liepos pradžią švenčiau delegacijų vadovų, žaidynių Klaipėdoje aptarimo renginyje dalyvavo ir sportine dvasia“, – džiaugėsi nuspręsta, kad kadenciją baigęs prezidentas. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto po ketverių (LTOK) vadovai – prezidentė Daina Jaudulys, emocijos, džiaugsmas, metų jubiliejinės Gudzinevičiūtė, viceprezidentas Algis kartais ir apmaudas dėl sporto dešimtosios arenose patirtos nesėkmės pynėsi Vasiliauskas ir generalinis sekretorius pasaulio lietuvių birželio 27–30 d. Klaipėdoje vykusiose Valentinas Paketūras, Lietuvos sporto žaidynės sporto federacijų sąjungos (LSFS) žaidynėse. Keturias dienas žaidynių vyks Kaune. prezidentas Rimantas Kveselaitis, dalyviai gyveno lyg viena šeima „Žalgirio“ sporto draugijos ir visam pasauliui rodė, kokie jie vieningi ir kupini idėjų puoselėti prezidentas Vytas Nėnius. Jie buvo lietuvybę. visas žaidynių dienas. Be varžybų, vieniems PLSŽ Forume turėjo dalyvauti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau dėl dalyviams labai patiko iškilmingas didelio užimtumo Klaipėdoje jis žaidynių atidarymas „Švyturio“ arenoje, kitiems – susipažinimo nepasirodė, ir premjero sveikinimą vakaronė skvere prie Arkos, tretiems – perskaitė patarėjas Vytautas Janušaitis. sportininkų vakaronė prie jūros, Forumo dalyviams pranešimus ketvirtiems – forumas konferencijų skaitė LTOK viceprezidentas centre „Amberton Klaipėda“. Arvydas Juozaitis bei Užsienio PLSŽ forumo metu pasaulio reikalų ministerijos Užsienio reikalų lietuvių sporto žaidynių vėliavą departamento direktorė Gintė Klaipėda perdavė Kaunui, kur po Bernadeta Damušytė. Diskusijose ketverių metų vyks jau dešimtosios žaidynės. Iš Klaipėdos mero Vytauto dalyvavo Estijos, Šiaurės Amerikos, Norvegijos Bergeno miesto, Grubliausko rankų vėliavą perėmęs Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Kauno sporto skyriaus vedėjas Baltarusijos Gervėčių lietuvių Albinas Grabnickas pripažino, kad bendruomenių atstovai. klaipėdiečiai žaidynių kartelę iškėlė Visos bendruomenės pabrėžė šių labai aukštai, tačiau jie pasistengs sporto žaidynių naudą – ir dėl fizinio ją įveikti ir žaidynes surengti ne prasčiau. aktyvumo, ir ryšių su Lietuva, ir dėl Žaidynėse Klaipėdoje susirinko bendruomenių tarpusavio ryšių. 3 400 dalyvių – sportininkų, trenerių, Kartu buvo teikiami siūlymai, kaip maryte@sportas.info

10

patobulinti žaidynių organizavimą, ypač pabrėžiama jaunimo įtraukimo svarba. Akcentuota, kad šios žaidynės skirtos mėgėjų sportui, todėl, siekiant lygiavertės konkurencijos, jose neturėtų dalyvauti profesionalūs sportininkai. „Tradicija turi išlikti“ Kokį įspūdį paliko devintosios žaidynės? – paklausėme jau aštuntose PLSŽ dalyvavusio prezidento V. Adamkaus. Visos žaidynės, kurias man teko stebėti, turi savitą veidą. Buvau labai maloniai nustebintas jaunimo entuziazmo, dalyvių gausos, varžybų organizatorių ir žaidynių šeimininkų nuoširdumo bei jautrumo. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės turi savo prasmę: jungti visų pasaulio kraštų, nesvarbu, kur jis būtų gimęs ar augęs, išsimokslinęs, jaunimą. Tai pažadina ryšio jausmą, o jį atspindi bendravimas, varžybos ir, manau, tai turės didelės įtakos jauno žmogaus formavimuisi. Svarbiausia, kad jis jaus, jog priklauso bendruomenei, savo tautai. Nutautėjimo ar aplinkos įtakos, ženklų, kad jaunimas atitrūksta nuo lietuviško gyvenimo, per žaidynes nebuvo nė žymės. Gausiausia žaidynėse buvo JAV lietuvių delegacija. Joje susibūrė net 130 sportininkų. Ar tai nenustebino jūsų? Skaičiai iškalbingi, tačiau jie manęs nenustebino. Kai pagalvoju apie sportinį judėjimą vien tik Čikagoje, kai į Amerikos lietuvių varžybas susirenka daugiau kaip tūkstantis aktyvių sportininkų, tai nieko keista,

kad tokia gausi JAV lietuvių sportinė delegacija atvyko ir į Lietuvą. Žaidynėse dalyvavo ir jūsų kūdikis – Čikagos klubas „Lituanica“. Šio klubo krepšininkai tapo žaidynių čempionais. Vadinasi, jūsų pasėta sėkla prigijo ir dabar duoda vaisių? Susitikau su dar vienu šio klubo įkūrėju, visų devynių pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviu Rimu Dirvoniu, mačiau dabartinius klubo trenerius. Be galo džiaugiuosi, kad klubas gyvuoja, tęsia mūsų pradėtą veiklą, o krepšininkai netgi tapo žaidynių čempionais. Teko girdėti, kad jie atsivežė labai stiprią komandą. Kaip manote, ar žaidynių tradicija niekada nenutrūks? Manau, kad PLSŽ nenutrūks, ta tradicija turėtų išlikti. Žaidynės – tai glaudus bendravimas, naujos pažintys, varžybų dvasia, tai ta traukos jėga, kuri suburia, jungia, patraukia ir mūsų jaunimą laiko lietuviškoje aplinkoje. Šiandien didžiuodamasis galiu pasakyti, kad pagrindinis žaidynių principas – išlaikyti lietuvybę – gyvas, stiprus ir, tikiu, niekada nesumenkės, sportas ir toliau turės milžinišką auklėjamąjį poveikį. „Žaidynės mums pavyko“ Didžiausias krūvis, rengiant IX PLSŽ, teko LSFS. Šios organizacijos prezidentas R. Kveselaitis teigė: „Manau, kad mums pavyko gerai surengti IX pasaulio lietuvių sporto žaidynes, buvo malonu išgirsti daug gražių žodžių. Neabejoju, kad kiekvienas žaidynių dalyvis turėjo


2013 RUGPJŪTIS S

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Nors STASIUI ŠUTUI jau 71-eri, jis tęsia įspūdingą tradiciją – dalyvauja visose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.

13

14p.

Žaidynių rengėjai patenkinti – renginys pavyko.

PLSŽ dalyviams didelį įspūdį padarė spalvingas žaidynių atidarymas „Švyturio“ arenoje. Elijaus Kniežausko nuotr.

YVA IR STIPRI Manau, kad mums pavyko gerai surengti IX pasaulio lietuvių sporto žaidynes, buvo malonu išgirsti daug gražių žodžių. Neabejoju, kad kiekvienas žaidynių dalyvis turėjo progą pajusti Klaipėdos miesto dinamiką, šiltą bendravimą ir draugiškumą. RIMANTAS KVESELAITIS

progą pajusti Klaipėdos miesto dinamiką, šiltą bendravimą ir draugiškumą.“ R. Kveselaitis džiaugėsi, kad labai daug dėmesio žaidynėms skyrė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis visas varžybų dienas sukosi įvykių sūkuryje nuo ryto iki vakaro, o per sportininkų vakaronę netgi atliko Louiso Armstrongo dainą. „Žaidynės pirmą kartą buvo patikėtos surengti LSFS. Didžiausias krūvis teko sąjungos generalinei sekretorei Agnei Vanagienei ir žaidynių koordinatorei Ringai Baltrušaitei. Jos tikrai dirbo išsijuosusios, sulaukė daug pagyrų iš užsienio sportinių delegacijų vadovų. Prie žaidynių organizavimo prisidėjo ir visas LSFS personalas. Gerai organizuoti žaidynes mums daug padėjo KKSD, LTOK, Lietuvos sporto asociacija „Sportas visiems“, atskirų sporto šakų federacijos“, – sakė R. Kveselaitis. Anot LSFS vadovo, žaidynės vyko gana sklandžiai. Tik kai kuriose sporto šakose buvo nedidelių nesusipratimų. R. Kveselaitis kalbėjo: „Reikėtų priminti, kad PLSŽ rengėme ne sau, o viso pasaulio lietuviams, atvykusiems iš Amerikos, Australijos, Airijos, Prancūzijos, Švedijos, Norvegijos, kitų šalių. Ir jiems turėjome skirti dėmesį ir pagarbą. Kai kas suprato, kad žaidynes rengiame sau. Matyt tie, kas taip manė, prastokai ir surengė savo varžybas. Į viską atkreipėme dėmesį ir kalbėsimės su federacijomis, kad ateityje būtų skiriami atsakingi ir patikimi atstovai. Bet tie nedideli nesklandumai neužgožė įspūdžių bei teigiamų emocijų. Tad sakome: „Iki pasimatymo Kaune 2017 metais.“

Žaidynėse dalyvavo įvairaus amžiaus sportininkai iš 21 šalies.


14

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

2013 RUGPJŪTIS

ŽAIDYNĖS

Kai STASYS S ŠUTAS 1947 m. atsidūrė Australijoje, Džilonge daug lietuvių nebuvo, todėl krepšinį žaidė australų komandose.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse S. Šutas žaidė biliardą. O po varžybų jį Prezidentūroje priėmė V. Adamkus. Elijaus Kniežausko ir Geisčio Mickaus nuotr.

LIETUVĄ PRIMENA NET ŽIRGAI Nors Stasiui Šutui jau 71-eri, jis tęsia įspūdingą tradiciją – dalyvauja visose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse

Marytė Marcinkevčiūtė

Pirmosiose žaidynėse Toronte žaidžiau krepšinį ir tinklinį, antrosiose Čikagoje buvau Džilongo bendruomenės pirmi- žaidžiantysis krepšinio treneris, ninkas Stasys Šutas dalyvavo vi- trečiosiose Adelaidėje – sose devyniose Pasaulio lietuvių krepšinio treneris ir biliardo varžybų dalyvis. Kai 1991 m. sporto žaidynėse. Pastarosiose PLSŽ persikėlė į Kauną, buvau Klaipėdoje jis žaidė biliardą ir Australijos lietuvių moterų ir savo amžiaus grupėje užėmė vyrų krepšinio komandų treneris, ketvirtąją vietą. mūsų sporto organizatoriui „Žaidynėse patyriau neišdildomų Antanui Laukaičiui padėjau atvežti komandą į Lietuvą. įspūdžių. Viskas patiko – ir kilni Žaidžiau ir rusiškąjį biliardą, garbingo sporto aura, ir žaidynių savo amžiaus grupėje laimėjau dalyvių besišypsantys veidai, ir nepaprastas varžybų organizatorių bronzos medalį. Buvo išties svetingumas bei nuoširdumas. nepakartojama. Tada į Lietuvą Labai gerai, kad žaidynės vyksta sugrįžau pirmą kartą po savo vis kitose Lietuvos vietose. išvykimo į Australiją. Grįžęs į Australiją apie visa tai papasakosiu savo kraštiečiams Kuo jums svarbios Pasaulio ir juos pakviesiu po ketverių lietuvių sporto žaidynės? metų kartu vykti į jubiliejines, dešimtąsias Pasaulio lietuvių Su savo artimiausiais draugais sporto žaidynes Kaune“, – teigė aš jų visada laukiu. Žaidynės – S. Šutas. Kai jis 1947 m. atsidūrė tai puiki galimybė visiems Australijoje, Džilonge daug atvykti į Lietuvą, susitikti su lietuvių nebuvo, todėl krepšinį senais draugais ir pažįstamais, žaidė australų komandose, giminėmis, pakalbėti lietuviškai. turėjusiose gerus trenerius. „Pats Tokių žaidynių mes aktyviai žaidžiau ne tik krepšinį, nesugebėtume organizuoti, bet ir tinklinį, tenisą, biliardą, neturime pajėgų. Nesuprantu dalyvaudavau Australijos lietuvių Australijos lietuvių fizinio sporto žaidynėse. Po to pasinėriau auklėjimo sąjungos vadovų, į lietuviškąjį gyvenimą, šiose kurie teigia, kad geriau vykti į „sultyse“ verdu ir dabar“, – ŠALFASS žaidynes Amerikoje, dalijosi prisiminimais veteranas. o ne į Pasaulio lietuvių sporto S. Šutas 20 metų buvo Džilongo žaidynes Lietuvoje. „Vyties“ krepšinio treneris, Kai vietoj ŠALFASS žaidynių mes žaidėjus tobulino kartu su Jonu pasirinkome PLSŽ Klaipėdoje, Obeliūnu. 15 metų vadovavo užsitraukėme didelę ALFAS šiam sporto klubui, o 12 metų – valdybos nemalonę. Kai reikėjo Australijos lietuvių vyrų vykti į IX pasaulio lietuvių sporto krepšinio rinktinei. žaidynes, Džilonge, kuriame gyvena 350 lietuvių, atsirado net 34 Dalyvavote visose devyniose norintieji. Vieni jau buvo dalyvavę žaidynėse, rungtyniavote ir pats. ankstesnėse žaidynėse, o kiti ne. Kokiose sporto šakose per tuos Mums truputį padėjo Lietuvių 36-erius metus išbandėte jėgas? bendruomenė, ji parėmė kelionę. maryte@sportas.info

Žirgai – mano pomėgis. Jie lenktyniniai. Pats su jais nelenktyniauju, išnuomoju kitiems. Daugumą žirgų pavadinau lietuviškais vardais. Pats pajėgiausias – Vytis, jis keturis kartus laimėjo Australijos varžybas, stiprios ir kumelaitės Palanga bei Neringa.

Australijoje yra vos keturios įmonės, kurios užsiima šiuo verslu, labai sunku gauti leidimą. Atsirado norinčiųjų nupirkti iš manęs leidimą, tačiau kol kas neparduodu – žiūrėsiu, ką nuspręs mano vaikaičiai, gal jie norės pratęsti šitą verslą. Esu didelis Lietuvos patriotas, atidžiai seku visą lietuviškąjį gyvenimą. Kai Adelaidėje Lietuvos sportininkai dalyvavo III PLSŽ, po jų Lietuvos sportinė delegacija viešėjo mano namuose. Rūpinausi ir Lietuvos dviračių treko rinktine, kai ji Londono olimpinėms žaidynėms rengėsi ir treniravosi Džilonge. Susidraugavau su dviratininkėmis. Ir ne tiktai su Tad jūsų gyvenime, be krepšinio, tinklinio, biliardo, dar jomis. Šefuoju visus Lietuvos sportininkus, kurie tiktai atvyksta yra ir žirgai? į Australiją. Žirgai – mano pomėgis. Jie Kur jūs gimėte ir augote? lenktyniniai. Pats su jais nelenktyniauju, išnuomoju Gimiau ir augau ežerų krašte kitiems. Daugumą žirgų Zarasuose, čia yra tėvų žemė. 1944 m. pavadinau lietuviškais vardais. nutarėme trauktis į Vakarus, man Pats pajėgiausias – Vytis, jis keturis kartus laimėjo Australijos tada tebuvo vos pora metukų – iš pradžių su šeima gyvenau varžybas, stiprios ir kumelaitės Palanga bei Neringa. Austrijoje, po to Vokietijoje, Didelė mano silpnybė ir žūklė. Štutgarte, Italijoje ir galop 1947 m. Gaila, kad per šiemetes PLSŽ atsidūriau Australijoje. sutapo biliardo ir žūklės varžybos, Australų komandose žaidžiau krepšinį, lankiau lietuvišką todėl žūklės teko atsisakyti. Džilonge turiu nemažą ūkį, auginu mokyklą, tai man padėjo retas, brangias žuvis. Tačiau prieš neužmiršti lietuvių kalbos. praėjusias Kalėdas su jomis turėjau Kai 1953 m. Džilonge vyko IV didelių problemų – sugedus Australijos lietuvių sporto šventė, elektrai, viskas susprogo ir žuvys buvo įkurta Australijos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga, aštuonias valandas buvo be vandens. Jų nugaišo net 22 tonos, tada susitikau didelį sporto entuziastą Antaną Laukaitį. Jis patyriau didžiulių nuostolių. palaikė ryšius su mano pusbroliu, Ūkyje dirbo nemažai darbininkų, juos visus turėjau atleisti. krepšininku Vytu Šutu, Vokietijoje žaidusiu vienoje komandoje su Dabar su manimi nori susisiekti keli Rio de Žaneiro žuvų dukart Europos čempionu šviesaus augintojai, plėtojantys šitą verslą. atminimo Leonu Baltrūnu. Nė vienas mūsų neapgailestavo, jog dalyvavo varžybose. Džilongo „Vyties“ sportininkai vienbalsiai sakė, kad jie būtinai atvyks į Lietuvą ir po ketverių metų. Auga mūsų lietuviškasis jaunimas, užsirašo į „Vyties“ klubą, gyvuojantį nuo 1953 metų. Turiu du vaikaičius, vienam jų – 18 metų, kitam – 16 metų. Jie abu žaidžia krepšinį ir į X PLSŽ Kaune planuoju atvažiuoti su jais. Vaikaitei dar tiktai penkeri, jai patinka šokiai, krepšinis ir žirgai, o jų namuose laikau vienuolika. Ji jau joja, su žirgais gerai sutaria, manau, ateityje mano mažoji anūkė bus gera sportininkė.


2013 RUGPJŪTIS S

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse debiutuos septynetų regbis. Todėl dabar didelis dėmesys skiriamas būtent šiai regbio atmainai

15

17p.

PLANUS SUJAUKĖ CHULIGANAS Los Andželo „Bangos“ tinklininkams patirti nemalonumai neužgožė Klaipėdoje pasisemtų teigiamų emocijų

Marytė Marcinkevičiūtė

Iš jaunesnės kartos emigrantų „Bangą“ papildė vienintelis 26 metų, 196 cm ūgio Vytautas Tirevičius.

maryte@sportas.info Los Andželo „Bangos“ vyrų tinklinio komanda į IX pasaulio lietuvių sporto žaidynes (PLSŽ) Klaipėdoje atvyko su nuotykiais – žaidėjai skrido įvairiais maršrutais ir daugiau kaip pusei jų dingo bagažas. Komandos kapitonas advokatas Auris Jarašiūnas, besispecializuojantis nekilnojamojo turto srityje, bagažo laukė net penkias dienas. Negana to, šiam vienam geriausių Los Andželo „Bangos“ tinklininkų žaidynės baigėsi net neprasidėjusios. Nelaimė jo tykojo Aukštaitijos regioniniame parke, kur jis nuvyko pasižiūrėti, kaip Lietuvoje švenčiamos Joninės. „Prie manęs prikibo girtas vaikinas, prisistatė esąs Lietuvos dziudo čempionas, mane partrenkė ant žemės ir ėmė mušti. Labai sužeidė ranką, buvau nuvežtas į Švenčionių ligoninę, ten buvo atliktos reikiamos procedūros. Ranka pamėlynavo, žaidynės man baigėsi. Buvau įgijęs neblogą sportinę formą, labai norėjau žaisti, tačiau per vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojomis“, – kęsdamas rankos skausmus sakė Auris Jarašiūnas. Nesulaukė režisieriaus pagalbos „Banga“ liko be savo lyderio, su savo komanda dalyvavusio ir praėjusiose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, vykusiose Vilniuje. Nepaisant to, svečiai buvo nusiteikę rimtai pakovoti dėl pirmosios vietos. Jų komandoje buvo šeši žaidėjai iš Los Andželo, du – iš Čikagos, o vienas tinklininkas Aidas Kuolas prisijungė Vilniuje (po praėjusių PLSŽ jis vedė lietuvę ir pasiliko Lietuvoje). „Mūsų komandoje labai norėjo žaisti ir režisierius Marius Markevičius, jis yra puikus tinklininkas ir taip pat gyvena Los Andžele. Jis dalyvavo praėjusiose PLSŽ, atstovavo mūsų komandai, o dabar išgarsėjo savo dokumentine juosta „Kita svajonių komanda“ ir nusipelnė vyriausybinio apdovanojimo. Tačiau į žaidynes Marius negalėjo atvažiuoti ir dėl to labai apgailestavo“, – sako A. Jarašiūnas. „Bangos“ kapitonas šypsosi: taip atsitiko, kad jis tapo vyriausiu komandos žaidėju, Auriui – 42-eji. Jam daugiausia nerimo kėlė tai, kad komanda nebuvo gerai susižaidusi ir tą stengėsi daryti per pačias žaidynes. Dėl kelionės atsisakė varžybų Šiemet Los Andželo tinklininkai atsisakė dalyvauti Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio

Elijaus Kniežausko nuotr.

auklėjimo ir sporto sąjungos organizuojamose žaidynėse, vykusiose Čikagoje, ir taupė pinigus kelionei į Lietuvą, nes du skrydžiai jiems buvo per brangu. Bilietus į Lietuvą jie pirkosi už savo pinigus. Kai 1991 m. „Banga“ dalyvavo VII pasaulio lietuvių sporto žaidynėse ir rungtyniavo Panevėžyje, jų komandą sudarė Los Andželo, Čikagos, Bostono, Niujorko atstovai, bet dabar Amerikos lietuvių tinklininkų labai sumažėjo – visi susidomėję krepšiniu. Sustiprino jaunas žemaitis Iš jaunesnės kartos emigrantų „Bangą“ papildė vienintelis 26 metų, 196 cm ūgio Vytautas Tirevičius, jis prieš 12 metų atvyko gyventi į Čikagą. Vytautas – buvęs plungiškis, kilęs nuo Platelių. Gerai kalba lietuviškai ir šypsodamasis sako, kad jam žemaitiškai netgi lengviau kalbėti nei lietuviškai. „Mes labai norime į Ameriką parsivežti žaidynių aukso medalius. Mūsų komandoje nemažai vyresnio amžiaus žaidėjų, jiems jau po 40 metų, tad kitose žaidynėse gal jau nedalyvaus“, – sako V. Tirevičius. Šis žemaitis dalyvavo ir praėjusiose PLSŽ Vilniuje, tada su komandos draugais finale tiktai 2:3 pralaimėjo čempionais tapusiems Vilniaus „Tinklo“ žaidėjams ir pelnė sidabro medalius.

Prie manęs prikibo girtas vaikinas, prisistatė esąs Lietuvos dziudo čempionas, mane partrenkė ant žemės ir ėmė mušti. Labai sužeidė ranką, buvau nuvežtas į Švenčionių ligoninę, ten buvo atliktos reikiamos procedūros. Ranka pamėlynavo, žaidynės man baigėsi.

Sportininkas džiaugiasi, kad Čikagoje, Pasaulio lietuvių centre, veikia Tinklinio lyga, kurioje kasmet žaidžia aštuonios vyrų komandos. „Tačiau komandos, kuri atstovautų Čikagos lietuviams per žaidynes, mes negalėjome sudaryti. Kas dirba, kas mokosi, vieni gyvena pačioje Čikagoje, kiti – jos priemiesčiuose. Norint gerai žaisti tinklinį, reikia gero susižaidimo, o mes esame išsibarstę. Todėl ir atstovauju Los Andželo „Bangai“ – prieš kelerius metus esame žaidę kartu, daugmaž žinome vieni kitus“, – sakė Čikagoje mašinų dalis vežiojantis V. Tirevičius.

Visos trys partijos buvo atkaklios ir neatspindėjo rezultato 3:0. Po šio pralaimėjimo „Banga“ nuleido rankas. Ji po 0:3 dar pralaimėjo Kauno senjorams bei Vilniaus „Ąžuolui“ ir turnyre buvo ketvirti. Nusiminęs buvo Povilas Jocas, gimęs Los Andžele ir pirmus metus gyvenantis bei dirbantis Niujorke. Tai buvo jo trečiosios PLSŽ, tačiau šįkart nesėkmingos. Paplūdimo tinklinio varžybose, kuriose dalyvavo 14 vyrų porų, JAV lietuviai V. Tirevičius ir Gintaras Garsys turėjo kovoti dėl trečiosios vietos, bet, traumą gavus vienam iš žaidėjų, jie kovos dėl medalių atsisakė.

Aikštėje – pralaimėjimai Komandoje žaidė ir 190 cm ūgio Saulius Žemaitaitis, kurio tėvai gimė Lietuvoje, o jis – Los Andžele. Tinklininkas irgi tikėjo savo komandos pergale. Tačiau svečiai neįvertino Lietuvos tinklininkų pajėgumo. Kai pačią pirmą varžybų dieną Amerikos lietuviai pralaimėjo klaipėdiečiams 0:3, atvykusieji iš už Atlanto palūžo. Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius Juozas Lapeika, stebėjęs tas rungtynes, teigė, kad tai buvo lemiamas susitikimas dėl pirmosios vietos. „Bangos“ komandos žaidimas jam patiko – Los Andželo tinklininkai aukšti, gerai smūgiuoja kamuolį per tinklą.

Liūdesį pakeitė šypsenos Netrukus prastą „Bangos“ tinklininkų nuotaiką pakeitė šypsenos – mūsų kraštiečiai plaukė laivu Danės upe, dalyvavo sportininkų vakaronėje, aplankė vieną kitą uostamiesčio restoraną, susipažino su klaipėdietėmis. „Šiemet pralaimėjome, tačiau po ketverių metų mes tikrai geriau pasirengsime žaidynėms Kaune ir laimėsime medalius. Lietuvoje visada smagu, o ypač tada, kai į žaidynes susirenka lietuviai sportininkai. Tačiau gaila, kad per šiemetes žaidynes vyrų turnyre dalyvavo vos keturios komandos, o mes buvome vieninteliai iš užsienio“, – sakė Tadas Anelauskas, dirbantis vienoje iš Los Andželo konsultavimo bendrovių.


2013 RUGPJŪTIS RUGPJŪT

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Pirmasis profesionalus Lietuvos regbio žaidėjas Karolis Navickas karjerą nusprendė tęsti Rusijos klube.

17

REGBIS

2016 m. Rio de Žaneiro Ž olimpinėse žaidynėse debiutuos septynetų regbis. Todėl dabar didelis dėmesys skiriamas būtent šiai regbio atmainai

IR LIETUVOJE, IR UŽSIENYJE Dovilė Šeduikytė dovile.seduikyte@gmail.com Lietuvoje jau įpusėjo septynetų regbio šalies čempionatas, mūsų rinktinė dalyvavo Europos čempionatui prilygstančiuose turnyruose Izraelyje ir Belgijoje, o stipriausios planetos komandos išsiaiškino santykius Rusijoje.

Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius. Po pirmojo Panevėžyje vykusio turo vyrų čempionate pirmauja Šiaulių „Vairas-Jupoja“. Jis lenkia antroje vietoje esantį to paties miesto „Baltrex“ klubą, trečioje vietoje žengia Kauno „TaurasĄžuolas“.

Aukščiau pakilo Belgijoje Lietuvos septynetų regbio rinktinė rungtyniauja antrame Dominuoja šiauliečiai pagal pajėgumą Europos Dėl Lietuvos regbio federacijos A divizione. Šią vasarą įvyko ir bendrovės „Lietuvos paštas“ du turnyrai Izraelyje ir Belgijoje, bendradarbiavimo mūsų šalyje po jų paaiškėjo, kuri rinktinė sėkmingai vyksta septynetų pateko į aukščiausią „Grand regbio šalies čempionatas. Prix“ divizioną. Čia varžosi 12 Varžybos jau įpusėjo, o pajėgiausių žemyno rinktinių. žūtbūtinės kovos prasidės Šią vietą užims abu turnyrus rugpjūčio mėnesį.Septynetų laimėjusi Belgijos rinktinė – iš regbis yra olimpinė sporto pradžių Izraelyje, o vėliau ir šaka, todėl dauguma pasaulio valstybių telkia vis didesnes namuose. Iš Europos A diviziono pasitraukė abiejuose turnyruose pajėgas šios sporto šakos atletams ugdyti, kad šie ateityje paskutinė likusi Serbijos rinktinė. kovotų dėl geidžiamų olimpinių Lietuviai Izraelyje užėmė septintąją vietą. Pirmą dieną medalių. lietuviai laimėjo rungtynes su „Turėti konkurencingą čempionatą yra labai svarbu, nes Izraelio ir Kroatijos rinktinėmis, bet nusileido varžybų būtent čia žaidėjai gali tobulėti finalininkams lenkams ir belgams. ir savo pasirodymu pelnyti Šeštadienį ryte buvo sužaistos vietą nacionalinėje rinktinėje. paskutinės grupės rungtynės. Dabar, kai septynetų regbis yra olimpinė sporto šaka, tai yra itin Lietuviai 26:5 sutriuškino Serbijos rinktinę, bet to neužteko, kad svarbu. Išauginti sportininkus, grupėje užimtų aukštesnę nei pajėgius vieną dieną iškovoti trečioji vieta. Kovodami dėl Lietuvai olimpinius medalius, penktosios vietos lietuviai 12:17 yra vienas svarbiausių federacijos prioritetų“, – aiškino nusileido Danijos rinktinei ir stojo

Turėti konkurencingą čempionatą yra labai svarbu, nes būtent čia žaidėjai gali tobulėti ir savo pasirodymu pelnyti vietą nacionalinėje rinktinėje. Dabar, kai septynetų regbis yra olimpinė sporto šaka, tai yra itin svarbu. RYTIS DAVIDOVIČIUS.

į kovą dėl septintosios vietos turnyre. Lietuvių varžovai buvo kroatai. Juos mūsiškiai nugalėjo antrą kartą per dvi dienas – rungtynių rezultatas 29:7. Į antrąjį sezono turnyrą Belgijoje Sigito Kukulskio vadovaujama rinktinė išvyko itin atjaunėjusi. Vyriausiajam rinktinės žaidėjui Vytarui Bloškiui – vos 22-eji, o jauniausias komandos narys buvo 18-metis Mantas Andzelis. Nepaisant rizikingos sudėties, rinktinei sekėsi geriau nei Izraelyje. Lietuvos rinktinė pirmąją dieną grupės etape 5:21 nusileido Nyderlandams, 31:10 nugalėjo Izraelį, 17:19 neįveikė Lenkijos, bet 32:5 susitvarkė su čekais. Antrąją dieną Lietuvos rinktinė 19:26 nusileido Kiprui ir turėjo kovoti dėl penktosios vietos. Lietuviai iš pradžių susitiko su kitoje grupėje rungtyniavusiais danais ir juos įveikė rezultatu 12:10. Netrukus Lietuvos rinktinė sugebėjo atsirevanšuoti Kiprui (19:17) ir iškovojo penktąją vietą.

nugalėjusi sparčiai kylančią Kenijos komandą. Moterų varžybose pirmąją vietą taip pat iškovojo Naujosios Zelandijos atstovės. Jos finale 29:12 nugalėjo Kanados rinktinę. Bronza pasipuošė amerikietės, 10:5 įveikusios Ispanijos rinktinę.

Debiutas Rusijos klube Pirmasis profesionalus Lietuvos regbio žaidėjas Karolis Navickas karjerą nusprendė tęsti Rusijoje. Ilgą laiką Prancūzijos klube „Union Bordeaux Bègles“ rungtyniavęs K. Navickas sulaukė pasiūlymo iš Krasnojarsko miesto klubo ir po sėkmingų derybų prisijungė prie ambicingos Rusijos komandos. „Prieš priimdamas sprendimą, kalbėjausi su ten žaidžiančiais draugais. Išgirdau teigiamų atsiliepimų, o pats klubas pateikė tikrai viliojantį pasiūlymą. Buvo sunku atsisakyti. Niekada nežinai, kada gausi traumą, todėl turi mąstyti apie ateitį. Rusai siūlo geras sąlygas ir atlygį. Reikia juk užsidirbti ir kitą vasarą Naujosios Zelandijos triumfas planuojamoms vestuvėms“, – Birželio pabaigoje Maskvoje vyko pasaulio septynetų regbio pasirinkimo priežastis aiškino čempionatas. Finale susitiko K. Navickas. Anglijos ir Naujosios Zelandijos Pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinės, tačiau žadėtos intrigos rinktinės kapitonas Krasnojarsko klubo gretose sužaidė liepos žiūrovai neišvydo. Naujosios 15-ąją. Lietuvio komanda 60:3 Zelandijos atstovai sutriuškino (31:3) sutriuškino Novokuznecko anglus net 33:0 ir užsitikrino „Novokuzneck“ klubą, bet aukso medalius. Bronzą lietuvis taškų nepelnė. iškovojo Fidžio rinktinė, 29:5


2013 RUGPJŪTIS GPJŪTIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

Už gebėjimą palaikyti linksmą pokalbį Igną Malakauskį merginos ypač mėgsta. Ir leidžia jam jaustis visaverčiu moteriško kolektyvo nariu.

19

IŠ ARTI

TARP MOTERŲ JAUČIASI GERIAUSIAI Kineziterapeutas Ignas Malakauskis mėgsta dirbti su futbolininkėmis, nes šios nuoširdesnės už vaikinus Mėgstamiausia I. Malakauskio komanda – Lietuvos moterų rinktinė. Valdo Knyzelio nuotr.

Ingvaras Butautas redakcija@sportas.info Ignas Malakauskis jau trejus metus dirba kineziterapeutu futbolo komandose. 24-erių vyras šios veiklos ėmėsi dar studijuodamas universitete.

„Studentaudamas gavau pasiūlymą prisijungti prie „Teledemos“ futbolo komandos. Kai ten baigiau sezoną, pakvietė į Nacionalinę futbolo akademiją“, – kalbėjo I. Malakauskis. Dirba su įvairiomis komandomis Šiuo metu I. Malakauskis yra įvairaus amžiaus Lietuvos vyrų ir moterų jaunių rinktinių bei šalies suaugusių moterų nacionalinės komandos kineziterapeutas. „Lietuvos futbolo federacija paskiria tiems, kam manęs tuo momentu labiau reikia. Kai reikia, dirbu 17-mečių ar 19-mečių vaikinų rinktinėje arba moterų komandoje. Būna, kad viskas ir tiems, ir tiems supuola vienu metu. Tada tenka pasirinkti, ar dirbti su merginomis, ar su vaikinais. Tiksliau ne pačiam pasirinkt, o dirbti ten, kur mane paskiria. Nors aš visada labiau noriu būti merginų kolektyve. Su jomis smagiau, geresnė atmosfera“, – pasakojo I. Malakauskis apie savo darbo kasdienybę.

Man jokių problemų įsilieti į šį moterišką kolektyvą nekilo. Taip, jų problemos dažnai šiek tiek skiriasi nuo vaikinų. Visų jų problemų iš karto suprasti negali, bet bėgant laikui po truputį imi jas suvokti. Ir suprasti, ko jos iš tavęs nori. Iš pradžių tai buvo kiek sunkoka. Dabar jau viskas gerai.

Linksmesnis bendravimas Mėgstamiausia I. Malakauskio komanda – Lietuvos moterų rinktinė. „Čia nėra amžiaus limito. Yra ir vyresnių, ir jaunesnių už mane futbolininkių, todėl kolektyvas įdomus. Įvairesnis ir bendravimas. Vienoms net negaliu sakyti „tu“, nes jos vyresnės už mane ir dera žmogui parodyti pagarbą“, – pasakojo jaunas kineziterapeutas. Jam su merginomis ir moterimis paprasčiau bendrauti nei su vaikinais. „Vaikinai visada yra rimtesni, bando lygiuotis į žvaigždžių elitą. Turi savų poreikių. O merginos yra linksmesnės, jos neapsimetinėja žvaigždėmis. Nuoširdesnės, paprastesnės, su jomis lengviau bendrauti“, – teigė I. Malakauskis.

jų problemų iš karto suprasti negali, bet bėgant laikui po truputį imi jas suvokti. Ir suprasti, ko jos iš tavęs nori. Iš pradžių tai buvo kiek sunkoka. Dabar jau viskas gerai.“ Vaikinas neslepia, kad dėmesio iš futbolininkių sulaukia nemažai. „Jos visada dėmesingos. Juk jų treneriai jau pagyvenę. Joms pačioms įdomiau, kai yra jaunas žmogus. Ir akį pamerkia, ir visaip bando pakalbinti...“ – atviravo medikas.

Žaidėja gyrė specialistą Lietuvos rinktinės gynėja Brigita Partikaitė kineziterapeutą apibūdino tik gerais žodžiais: „Ignas labai greitai pritapo prie mūsų, įsiliejo į mūsų minią. Jis yra geras daktaras, išmano savo darbą. Kruopštus, išsiaiškina viską iki galo. Komunikabilus. Humorą supranta.“ Už gebėjimą palaikyti linksmą Sulaukia futbolininkių dėmesio pokalbį I. Malakauskį merginos ypač mėgsta. Ir leidžia jam Moteriškame kolektyve I. Malakauskis jaučiasi kaip žuvis jaustis visaverčiu moteriško kolektyvo nariu. vandenyje. Nors prisipažįsta, „Kartais pašmaikštaujame, jis kad kartais jam sunku suprasti mielai prisijungia prie mūsų. savo futbolininkes dėl jų Tikrai nebūna taip, kad sėdėtų moteriško pasaulio suvokimo: „Man jokių problemų įsilieti į nuošalyje. Ir bendrauja, ir šį moterišką kolektyvą nekilo. juokauja“, – kalbėjo futbolininkė. Taip, jų problemos dažnai šiek B. Partikaitė tikino, kad mediko tiek skiriasi nuo vaikinų. Visų dėmesio rinktinės žaidėjos viena

kitai nepavydi. „Tikrai dėl Igno nesipykstam, draugiškai juo dalijamės“, – šypsojosi futbolininkė. Skirtinga darbo specifika Pats I. Malakauskis prisipažino neturįs nei žmonos, nei draugės. Bet į klausimą – ar kam nors iš futbolininkių simpatizuoja – neatsakė. Labiau kineziterapeutas buvo linkęs kalbėti apie darbo su vaikinais ir merginomis skirtumus. Jis pripažino kur kas rimčiau reaguojąs į merginų bei moterų patiriamas traumas. „Jei vaikinui įspirs į koją, jis susiims už jos, gal parėks, dažnai net neverta eiti žiūrėti. Tas skausmas laikinas. Su merginomis visai kitaip. Jų raumenynas silpnesnis, jos greičiau gali pasitempti raumenį, joms jis greičiau gali nutrūkti. Tad reaguoti reikia greičiau“, – pasakojo kineziterapeutas apie darbo skirtingų lyčių komandose specifiką. Pats I. Malakauskis jokioje rimtesnėje futbolo komandoje nežaidžia. Bet ir nėra visiškas sporto diletantas. Prieš kelerius metus jis buvo įtrauktas į Lietuvos lengvosios atletikos federacijos geriausiųjų dešimtkovės ir barjerinio bėgimo dešimtukus.


20

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

SUKAKTYS

2013 RUGPJŪTIS

VIGMANTAS SINKEVIČIUS vadovauja „Big Gang“ motociklų klubui. Jo garbės prezidentas – žymusis Rusijos imtynininkas Aleksandras Karelinas. Dziudo federacijos vadovas su šeima – žmona Evelina, sūnumis Vidmantu ir Ąžuolu.

Lietuvos dziudo federacijos prezidentą 50 metų Vigmantą Sinkevičių galima pamatyti ne tik su kimono, bet ir su baikerio liemene

NEIŠGYDOMA GYVENIMO LIG Ingvaras Butautas

redakcija@sportas.info Liepos 2-ąją Lietuvos dziudo federacijos prezidentui Vigmantui Sinkevičiui sukako 50. Buvęs dziudo imtynininkas su šia sporto šaka – nuo vaikystės ir niekur nežada iš jos trauktis. Nes tai – visam gyvenimui.

sportininkes. Ir dabar, kai lieka laiko, vis su tais mažesniaisiais pasikrapštau. Visas gyvenimas taip ir lipdosi apie dziudo.

Dabartinis dziudo – sporto šaka su geromis perspektyvomis?

Kasmet dziudo lygis auga ir Lietuvoje, ir tarptautinėje arenoje. Aš turiu iš ko mokytis, dažnai būnu tarptautiniuose Kauno dziudo klubo treneriu seminaruose, jau 12 metų nesu V. Sinkevičius dirba iki šiol. praleidęs Europos ar pasaulio Tiesa, pastaruoju laiku jį galima pamatyti tiek apsivilkusį kimono, čempionato, olimpinių žaidynių. Matau, kaip aukštai yra pakelta tiek odinę baikerio liemenę. Jau 15 metų dziudo imtynininkas turi kartelė, ir noriu savo šalyje padaryti taip, kad dziudo būtų kitą aistrą – motociklą. patrauklus, įdomus ne tik V. Sinkevičius yra tarptautinio užsiimančiam šia sporto šaka, bet „Big Gang“ motociklų klubo ir bet kuriam dvikovos žiūrovui. prezidentas. Klubo nariai – Taip, tai ne žaidimas, kur yra buvę ar esami dvikovos šakų sportininkai, o garbės prezidentas – vienas kamuolys ir keletas komandose bėgiojančių žmonių, žymusis Rusijos imtynininkas taip gal boksas yra patrauklesnis Aleksandras Karelinas. senąja tradicija: „duokite kraujo Ir be viso šito, V. Sinkevičius ir publika rinksis“. Dziudo – yra mylintis vyras ir tėvas, subtilesnė sporto šaka, bet ir verslininkas. tarptautinė federacija stengiasi supaprastinti labai seniai Jūs nesate toks prezidentas, nusistovėjusias japonų tradicines kuris tik kaip verslininkas padeda tam tikrai sporto šakai ir taisykles tam, kad eiliniam žiūrovui, įsijungus televizorių, ne itin daug bendra su ja turi. būtų įdomu. Aš agituoju visus, sakydamas: leiskite savo vaikus Visas mano gyvenimas prasidėjo palankyti dziudo savaitę ar nuo dziudo. Ir šiandien aš tebesu mėnesį – ir tai bus puiki patirtis, su tuo pačiu sportu. Pradėjau padėsianti ateityje, kad ir kokią nuo „indų plovėjo“ – paprasto sportininko, o šiandien vadovauju sporto šaką jie pasirinktų. Tai ne vien savigyna. Mes mokome federacijai. Teko ir treneriu padirbėti. Buvau moterų rinktinės kritimo technikos, labai gerai treneris ir turėjau kelias labai geras ištobulinamas vestibuliarinis

Kai savo namus turėjau, juose stovėjo ir motociklas, buvo nesuskaičiuojama galybė kaukolių, tai kai kuriuos žmones šokiruodavo. Kiti kaip tik sakydavo – tokie yra tikro vyro namai. Bet mano gyvenime viskas gerokai pasikeitę nuo tų laikų.

aparatas. Po to žmogus patiria mažiau traumų.

Kas vis dėlto buvo maloniausia? Sportuoti pačiam, treniruoti ar vadovauti federacijai? Pasakysiu labai atvirai, nuoširdžiai ir sąžiningai: dziudo yra kaip neišgydoma liga. Kas prie jo prisiliečia – suserga visam gyvenimui. Vieni giliai įklimpsta, kiti – paviršutiniškai, bet vis vien visi serga. Mane pirmoje klasėje į dziudo atvedė tėvas. Taip ir pasilikau. Negaliu tiksliai pasakyti, kuris laikotarpis buvo maloniausias. Kiekvienas etapas turėjo savito žavesio, teikė savotišką malonumą. Juk dar ir dabar man tenka pajudėti. Kad ir tiems patiems vaikams rodant, imituojant kovą. Tai teikia sunkiai apsakomo džiaugsmo. Sportinis dziudo neturi smūginės technikos. Todėl būdamas bet kokio amžiaus gali išvengti traumų, diskomforto, kai tau reikia gintis nuo smūgių į galvą ar kitą kūno dalį. Dziudo – paprastas žaidimas, suteikiantis daug džiaugsmo. Nebuvau labai garsus sportininkas, bet kiek tuo metu galėjau pasiekti, tiek pasiekiau. Po to įstojau į LSU ir pasirinkau trenerio darbą, nes jaučiau tam potraukį. Treneriu dirbau ilgą laiką. Dabar jau 12-us metus vadovauju Lietuvos dziudo federacijai. Ir turiu iššūkį: padaryti taip, kad būtų geriau, kad Lietuvos dziudo federacija būtų lygiavertė

kitoms, kad į lietuvius nebūtų tokio požiūrio: „ai, čia lietuvis, vadinasi, kovą jau laimėjau“, kaip buvo man pradedant vadovauti federacijai. Aš manau, kad jau geriau mūsų mažiau, bet būkime patys stipriausi.

Motociklai jūsų gyvenime atsirado kur kas vėliau negu dziudo? Gerokai. Vaikystėje turėjome su draugais „Minskelį“. Bet rimčiau motociklais susidomėjau prieš gerus 15 metų. Jūs vadovaujate motociklų klubui „Big Gang“. Kalbama, kad jame – vieni sportininkai. Ne sportininkų nepriimate? Taip nėra. Didžioji dalis mūsų žmonių iš tiesų yra sportininkai, buvę sportininkai, savo laiku daugiau judėję, o šiandien tik užsiimantys kūno kultūra. Daugiausia yra imtynininkų, dziudoistų, žmonių, lankiusių Rytų dvikovas, karatė, keletas boksininkų. Bet kolektyvai taip ir formuojasi. Natūralu, kad tu su tokiais žmonėmis bendrauji, kad tavo interesai panašūs. Juk ir pokalbių temų tada atsiranda iš karto: „Ar dar bėgioji? Ar į salę nueini?“ Ne vien apie motociklų variklių galingumą ir panašius dalykus. Kai prie pasitenkinimo motociklais pririši dar ir sveiką gyvenimą, išeina visai neblogas rezultatas.


2013 RUGPJŪTIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS Rengėjų patirtis, pasiaukojamas entuziastų darbas, dėmesys sportininkams lemia tarptautinio ėjimo festivalio Alytuje prestižą ir ilgalaikiškumą.

GA – DZIUDO Ant jūsų baikerio liemenės puikuojasi vieno procento ženklas. Visame pasaulyje priimta laikyti, kad jis žymi baikerius, nelinkusius laikytis įstatymų...

Tai, kas apie tai rašoma internete, yra praėjusio amžiaus septintojo ar šeštojo dešimtmečio senienos. Galiu pasakyti labai paprastai: šiais laikais visiškai kitaip suprantama nei anuomet. Taip, mes norime išsiskirti iš kitų, bet mes pirmiausia išsiskiriame tuo, kad kategoriškai pasisakome prieš įvairius kvaišalus, alkoholį kelyje. Ir bandome tai pasakyti – mes nenorime būti su visa pilka mase, kuriai svarbu prisigerti ar prisikimšti skrandį. Tuo vienu procentu mes ir bandome tai pasakyti. Girdėjau, kad jūsų namų interjeras, švelniai tariant, netradicinis. Taip buvo, kai buvau viengungis. Kai savo namus turėjau, juose stovėjo ir motociklas, buvo nesuskaičiuojama galybė kaukolių, tai kai kuriuos žmones šokiruodavo. Kiti kaip tik sakydavo – tokie yra tikro vyro namai. Bet mano gyvenime viskas gerokai pasikeitę nuo tų laikų. Dabar aš turiu mažą sūnelį – pusantrų metų Ąžuolą. Manau, tai yra natūralu: kai gyvenime savęs ieškai, tai ir susikuri kokias nors netradicines aplinkas. O kai žmogus yra laimingas, kai

jis žino dėl ko gyvena, turi ateitį ir mato perspektyvą savo vidiniame pasaulyje, viskas pasikeičia. Dabar leidžiu žmonai kabinti net užuolaidas pagal jos pageidavimus. Pats turiu pirtelę, kur man dar leidžiama viską sukabinti taip, kaip aš noriu. Kitur – derinuosi prie šeimos, nes labai ją myliu. Žmona nepriekaištauja dėl važinėjimo motociklu?

Esu labai laimingas. Nes mano žmona – mano draugas. Ji mane palaiko šimtu procentų, visur važiuoja su manimi. Kai šeimoje taip sutampa hobiai, joje vyrauja darna be jokio diskomforto. Jai nereikia galvoti, ar aš grįšiu. Nes ji visada būna kartu. Dėkoju likimui, kad sutikau tokį žmogų ir turiu tokį bendramintį. Sūnūs bus dziudo imtynininkai? Vyresnysis sūnus Vidmantas lanko dziudo. Būtinai bandysiu leisti į dziudo ir jaunėlį. Jau netgi esu suplanavęs, kad po pusantrų metų jis ir panašaus amžiaus mano draugų vaikai – apie dešimt berniukų – pradės nuo trejų metų pagal prancūzišką sistemą, kurios Lietuvoje dar nėra. Kaip savo laiku pradėjau dirbti su penkiamečiais, kas daugeliui buvo šokas, nes pagal SSRS sistemą dziudo vaikai lankyti pradėdavo nuo 12 metų.

22p.

21


22

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

2013 RUGPJŪTIS

TRADICIJA

Šių metų Alytaus ėjimo festivalio nugalėtojais tapo Lietuvos olimpietė Brigita Virbalytė ir lenkas Dawidas Tomala.

ĖJIKŲ ŠVENTĖ – REKLAMA MIESTUI Rengėjų patirtis, entuziastų darbas, dėmesys dalyviams – ėjimo festivalio Alytuje prestižas ir ilgalaikiškumas

Marytė Marcinkevičiūtė Maryte@sportas.info Tarptautinio sportinio ėjimo festivalio „Alytus 2013“ varžybų vyr. teisėjas, Alytaus sporto ir rekreacijos centro lengvosios atletikos treneris Valdas Kučinskas neabejoja, kad jau 39-ą kartą vykusi sporto šventė – didelė reklama miestui ir puikus sporto šakos populiarinimo būdas.

Ar po darželinukų eitynių į alytiškių ėjimo grupes pasipila jaunųjų sportininkų?

Sportinis ėjimas – tokia lengvosios atletikos rungtis, į kurią šiais laikais jaunuosius sportininkus, ypač miestiečius, labai sunku prikalbinti. Kai kuriose sporto šakose vaikų skaičius apskritai mažėja, nes jų mažėja ir mokymosi įstaigose. Tačiau jeigu treneriai turės noro, stengsis, tai tų vaikučių, norinčių lankyti sportinio ėjimo pratybas, Kuo išsiskyrė šiemetis Alytaus manau, atsiras nemažai. Alytus visada garsėjo gražiomis sportinio ėjimo festivalis? – sportinio ėjimo tradicijomis, čia paklausėme V. Kučinsko. išaugo keturi olimpiečiai – broliai Donatas ir Darius Škarnuliai, Jis buvo gražus, patrauklus Brigita Virbalytė ir Gintaras sportine prasme, varžybose Andriuškevičius. dalyvavo dešimties šalių ėjikai Sporto šakos populiarumas ir pasiekė puikių rezultatų. Renginys kasmet populiarėja, jam daugiausia priklauso nuo specialiai išleidžiamas leidinys žmogaus, atliekančio tą darbą, „Lietuvos ėjikas“. nuo sporto šakos puoselėjamų Alytiškiai turi galimybę tradicijų. Sportinis ėjimas susipažinti su geriausiais Europos daugiausia ir plėtojamas ten, kur sportinio ėjimo meistrais. yra šios sporto šakos entuziastų. Sportinio ėjimo festivalis Alytiškiai turi puikų ėjimo buvo sudėtinė Alytaus miesto specialistą ir sporto organizatorių šventės dalis. Varžybas padėjo Lietuvos sportinio ėjimo surengti miesto savivaldybė. asociacijos prezidentą Kastytį Pasak mero Jurgio Krasnicko, Pavilonį. Būtent jo iniciatyva jos labai papuošė miesto šventę. 1974 m. ir gimė alytiškių sportinio Džiaugiamės šiais mero, pistoleto ėjimo festivalis. Treneris visada šūviu paskelbusio festivalio turi pasiaukoti, atiduoti savo pradžią, žodžiais. laisvalaikį ir, neatsižvelgdamas į Šiais metais varžybos vėl oro sąlygas, dirbti lauke. Sporto sugrįžo į miesto centrą, buvo salėse ėjikų neišugdysi. Reikia lenktyniaujama netoli rotušės. miško takelių, plento. Geram Kartu vyko ir Lietuvos 20 km ėjikui išugdyti prireikia daug ėjimo čempionatas bei jaunimo laiko – norėdamas įvykdyti pirmenybės, jėgas bandė bent jau olimpinį B normatyvą visi geriausi Lietuvos ėjikai, sportininkas turi sukaupti o penki jų rengiasi rugpjūtį mažiausiai 5–6 metų patirtį. Maskvoje vyksiančiam pasaulio Tačiau vien treniruočių neužtenka, čempionatui. reikalingas ir finansavimas, Patys mažiausi ėjikai ir veteranai sportinė apranga, medicininė žingsniavo miesto centriniame priežiūra, mokomosios treniruočių stadione, darželinukai simbolinį stovyklos, gero lygio varžybos. 1 km nuotolį ėjo centrinėmis Jeigu sportininkas treniruosis miesto gatvėmis. tik Alytuje, virs savo sultyse, Alytus, be miesto savivaldybės, neišvažiuos į tarptautines turi ir du puikius rėmėjus, varžybas, pratybas aukštikalnėse, didelius ėjimo entuziastus – nieko nepasieks. Pagaliau reikia miesto garbės pilietį alytiškį pažiūrėti, o ką ėjikai valgo, kokias Vytautą Zambacevičių ir turi atsigavimo priemones. kaunietį profesorių anksčiau puikų ėjiką Joną Vainauską. Jie Kiek metų teisėjaujate šiam Lietuvos sportininkams įsteigia alytiškių sportinio ėjimo solidžių prizų. renginiui?

Šiemet per varžybas atsisakėme trumpų nuotolių, visą dėmesį sutelkėme į pagrindines rungtis, piniginiais prizais apdovanojome 1–6 vietas 20 km distancijos varžybose užėmusius vyrus ir moteris. Jaunimui teko rėmėjų prizai. Tai – nemaža paskata ėjikams.

V. Kučinskas alytiškių sportinio ėjimo renginiui teisėjauja nuo 1989-ųjų.

Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

Nuo 1989-ųjų: buvau sportinio ėjimo stiliaus teisėjas, distancijos viršininkas, o per pastaruosius 15 metų – varžybų vyr. teisėjas. Man varžybos gerai žinomos nuo starto iki finišo. Pats esu ėjikas, sportinį kelią pradėjau Kelmėje, treniruojamas Antano Musnecko. Studijuojant Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VPI), mane tobulino įžymusis Lietuvos ėjikas Algirdas Šakalys. Grupėje buvo daug talentingų ėjikų – Lietuvos rinktinės nariai Vytautas Papas, Juzefas Romankovas, Vytautas Barauskas, Andrejus Ivanovas, Voldemaras Marčiauskas, Antanas Grigaliūnas. Po trejų metų aktyvaus sporto 1979 m. įvykdžiau SSRS sporto meistro normą. 1989 m. būtent Alytuje tapau Lietuvos čempionu, vėliau kelis kartus laimėjau prizų įvairių nuotolių varžybose. Įsigijęs VPI diplomą ir atitarnavęs sovietų armijoje, pasirinkau darbą Alytuje, nes čia buvo puoselėjamos gražios sportinio ėjimo tradicijos. Dirbau treneriu, Simno profesinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju, o nuo 1998 m. grįžau į trenerio darbą. Po to tapau Sporto rūmų direktoriaus pavaduotoju, Sporto ir rekreacijos centro direktoriumi.

Nuo 2012 m. vėl grįžau į trenerio darbą, ugdau ėjikus ir ilgųjų nuotolių bėgikus. Dar padedu Lietuvos sportinio ėjimo asociacijai, esu jos generalinis sekretorius. Ar per festivalį jums, varžybų vyr. teisėjui, buvo daug rūpesčių? Turime sukaupę jau nemažą šių varžybų patirtį, festivaliui visada iš anksto kruopščiai rengiamės, susibūrė patikimas varžybų sekretoriatas. Nors dirba dideli sportinio ėjimo entuziastai ir patys pasisiūlo padėti, tačiau nenumatytos bėdos visada išlenda. Visas pagrindines renginio idėjas ir mintis subrandina K. Pavilonis, o mums lieka jas įgyvendinti. Pagrindinis mūsų festivalio tikslas – sporto šakos ir Alytaus populiarinimas. Kadangi yra tradicijos, nesinori jų nutraukti – Alytaus sportinio ėjimo festivalis vyko jau 39-ą kartą. Šiemet per varžybas atsisakėme trumpų nuotolių, visą dėmesį sutelkėme į pagrindines rungtis, piniginiais prizais apdovanojome 1–6 vietas 20 km distancijos varžybose užėmusius vyrus ir moteris. Jaunimui teko rėmėjų prizai. Tai – nemaža paskata ėjikams.


2013 RUGPJŪTIS RUG UGPJ PJŪT ŪT TIS

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

23

Nuoširdžiai užjaučiame LTOK viceprezidentą Arvydą Juozaitį dėl mylimos mamos mirties. Lietuvos sporto federacijų sąjunga

______________________________________________

Dėl tinklinio šeimos narės Liucijos Vytautės Juozaitienės mirties reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems. Lietuvos tinklinio federacija

______________________________________________

Sunkią netekties valandą užjaučiame LTOK viceprezidentą Arvydą Juozaitį ir LTOK Trenerių komisijos pirmininką Joną Algimantą Juozaitį. Lietuvos asociacija „Sportas visiems“

______________________________________________

Telydi jus paguoda ir dvasios stiprybė šią netekties valandą. Dėl mylimos mamos ir žmonos mirties užjaučiame LTOK viceprezidentą Arvydą Juozaitį ir LTOK Trenerių komisijos pirmininką Joną Algimantą Juozaitį. Sporto draugija „Žalgiris“

______________________________________________

Skaudžios netekties valandą dėl mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame ir palaikome LTOK viceprezidentą Arvydą Juozaitį. Lietuvos žolės riedulio federacija

______________________________________________

Nuoširdžiai užjaučiame LTOK viceprezidentą Arvydą Juozaitį dėl mylimos mamos mirties. Lietuvos biatlono federacija

______________________________________________

Dėl mylimos mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame LTOK viceprezidentą Arvydą Juozaitį. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija

______________________________________________

Nuoširdžiai užjaučiame dėl mamos mirties ir sunkią valandą stiprybės linkime LTOK viceprezidentui Arvydui Juozaičiui. Lietuvos irklavimo federacija

______________________________________________

Skaudžią netekties valandą dėl mylimos mamos mirties užjaučiame LTOK viceprezidentą olimpinių žaidynių medalininką Arvydą Juozaitį. Lietuvos buriuotojų sąjunga

______________________________________________

Telydi jus paguoda ir dvasios stiprybė šią netekties valandą. Dėl mylimos mamos ir žmonos mirties užjaučiame LTOK viceprezidentą Arvydą Juozaitį ir LTOK Trenerių komisijos pirmininką Joną Algimantą Juozaitį. Lietuvos sunkiosios atletikos federacija

______________________________________________

Dėl mylimos mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame LTOK viceprezidentą Arvydą Juozaitį. Lietuvos stalo teniso asociacija

______________________________________________ Siųskite teisingą kryžiažodžio atsakymą el. paštu redakcija@sportas.info iki rugpjūčio 15 d. ir laimėkite „Hummel“ laisvalaikio marškinėlius. Liepos mėnesio numeryje spausdinto kryžiažodžio teisingą atsakymą „Bostonas“ atsiuntė 24 skaitytojai. Ištraukus burtus paiškėjo, kad „Hummel“ prizą laimėjo Mantas Žvirblys. Sveikiname!

Nuoširdžiai užjaučiame LTOK viceprezidentą Arvydą Juozaitį dėl mamos mirties. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija

______________________________________________

Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos jaunių merginų rinktinės trenerę Liją Darandovienę dėl tėvo mirties. Lietuvos tinklinio federacija


24

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS

STILIUS

2013 20 2 013 RUGPJŪTIS RUG R UGPJ UG PJŪ Ū

TOMO GADEIKIO tatuiruotėms neprieštarauja ir jo žmona Jovita. ta. mo. Sako, gal ir pati kada nors pasidarys, tačiau kol kas bijo skausmo.

Tatuiruočių meistrą garsusis irkluotojas aplankė penkis ar šešis kartus ir išsėdėjo po keturias valandas. Marytės Marcinkevičiūtės nuotr.

„ IRKLUOTOJĄ LYDI POSEIDONAS Šešis kartus Europos ir triskart pasaulio čempionas kanojininkas Tomas Gadeikis savo petį ir ranką papuošė tatuiruotėmis

Marytė Marcinkevičiūtė

neketino kopijuoti, norėjo ko nors išskirtinio. „Kai bus įkvėpimas, gal dar ką nors Papuošti kūną įspūdinga sugalvosiu, nes matau, kad mano tatuiruote Tomas Gadeikis tatuiruote daug kas žavisi, ji krenta planavo jau senokai. į akis“, – pripažino sportininkas. Tomo tatuiruotėms neprieštarauja „Tą idėją seniai puoselėjau ir ir jo žmona Jovita. Sako, gal ir pati pagaliau praėjusiais metais kada nors pasidarys, tačiau kol kas įgyvendinau. Dabar ant mano bijo skausmo. Vieni sportininkai peties – Poseidonas. Jį pasirinkau teigia, kad tatuiruotės jiems neša neatsitiktinai, tai – Vandenų dievas, laimę, kiti – kad keliolika metų vaizduojamas kaip raumeningas prailgina gyvenimą, treti – kad vyras su ilga barzda, o jo karietą apsaugo nuo ligų ir kitų negandų. traukia jūros arkliai. Kažkas T. Gadeikis įsitikinęs, kad panašaus ir ant mano kūno. tatuiruotės niekas kitas, o tik grožis. Poseidonas man labiausiai tinka. Jis netiki jokiais prietarais, nesako, Meistrui papasakojau, ko noriu, jis kad jos – pergalių talismanai. ir padarė eskizą. Tatuiruotė dar ne „Tatuiruotės pergalių tikrai visa, trūksta vienos kitos detalės“, – neatneša. Jeigu esi stiprus, tai ir tvirtino tituluotas atletas. nugalėsi. Tatuiruotės man kol kas Tatuiruočių meistrą garsusis šykšti pergalių. Su Jevgenijumi irkluotojas aplankė penkis ar Šuklinu, rodos, esame pajėgūs, šešis kartus ir išsėdėjo po keturias o kartu irkluoti nesiseka. Gal valandas. reikės visą kūną numarginti „Laiko turėjau, tai ir pakentėjau. tatuiruotėmis...“ – šyptelėjo atletas. Skausmas buvo tikrai didelis, T. Gadeikis šį sezoną dvivietę Maryte@sportas.info

Poseidoną pasirinkau neatsitiktinai, tai – Vandenų dievas, vaizduojamas kaip raumeningas vyras su ilga barzda, o jo karietą traukia jūros arkliai. Kažkas panašaus ir ant mano kūno. Poseidonas man labiausiai tinka. tačiau tatuiruotės labai norėjau, todėl ir ryžausi skausmams“, – pasakojo garsusis kanojininkas. Sportininkas paaiškino, kodėl gražinosi savo petį ir ranką. „Patinka, gražu. Visi turbūt mėgsta grožį, tik ne visiems duota turėti gražų kūną. Mano rankos – raumeningos, juk jose – irklas, teikiantis stiprybės, vyriškumo. Tatuiruotė – savotiška meno rūšis, ji man prie širdies“, – teigė T. Gadeikis. Dauguma geriausių planetos atletų, tarp jų ir baidarių bei kanojų meistrai, tatuiruotėmis yra išsimarginę savo rankas ir kojas, tačiau kaunietis nuo jų nieko

kanoją pradėjo irkluoti ne su savo ankstesniu partneriu Raimondu Labucku, o su Londono olimpinių žaidynių vicečempionu J. Šuklinu. Sportininkai mėgina prisijaukinti 1 000 m distanciją, nes tik tokioje olimpinėse žaidynėse lenktyniaujama dvivietėmis kanojomis. O su R. Labucku visas pergales T. Gadeikis iškovojo įveikęs sprinto distancijas. Tačiau naujajam duetui kol kas ne viskas einasi taip, kaip norėtųsi – Europos čempionate T. Gadeikis ir J. Šuklinas nepateko į finalą. O plaukdamas vienviete valtimi J. Šuklinas iškovojo 200 m distancijos auksą.

SPORTAS Nr5 (2013m)  

LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1956 METŲ

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you