Issuu on Google+

LAIMA N E V I N S K A I T Ė Lietuvių kalbos institutas

G R Ė S M Ė S K A L B A I IR K A L B O S P R I E Ž I Ū R A : ŽURNALISTŲ POŽIŪRIS

Š i a m e straipsnyje analizuojamas v i e n o s kalbos vartotojų grupės - žurnalis­ tų - požiūris j g r ė s m e s kalbai ir poreikį ją prižiūrėti. Toks kalbos vartotojų nuostatų objektas pasirinktas dėl to, kad grėsmės kalbai dažnai yra pateikia­ m o s kaip kalbos priežiūros poreikį pagrindžiantis motyvas. Š i u o tyrimu n o ­ rima išsiaiškinti, ar kalbos vartotojai m a n o esant kalbos priežiūrą reikalingą todėl, kad suvokia g r ė s m e s kalbai. Užsibrėžto tikslo siekiama analizuojant kalbos politikos m o t y v u s ir m i n ė t u atžvilgiu aptariant Lietuvos kalbos p o ­ litiką. Žurnalistai yra tyrimui vertinga kalbos vartotojų grupė, nes kalba j i e m s yra n e tik kasdienio bendravimo, bet ir darbo p r i e m o n ė . Jie yra ir svarbi kalbos politikos tikslinė grupė, todėl kad žurnalistų patirtis leidžia j i e m s svarstyti apie kalbos politikos poreikį ir jos į g y v e n d i n i m o būdus. Straipsnyje n a g r i n ė j a m i kokybinių interviu d u o m e n y s , surinkti vykdant projektą

„ B a l t ų sociolingvistika (BalSoc):

kalbinė v i s u o m e n ė s

savimonė

1

Lietuvoje ir L a t v i j o j e " . T y r i m o m e t u buvo apklausiami 3 2 - 4 2 m e t ų a m ­ žiaus radijo ir televizijos laidų vedėjai ir žurnalistai vyrai - iš viso apklausti 24 respondentai. N o r s tokia atranka riboja rezultatų apibendrinimą visų ž i niasklaidos darbuotojų ar tuo labiau v i s u o m e n ė s atžvilgiu, h o m o g e n i š k a imtis leidžia atskleisti k u o didesnę v i e n o s grupės n u o m o n i ų įvairovę, n e p r i ­ klausomai n u o dalyvių amžiaus ir lyties. D a u g u m a į imtį patekusių radijo ir televizijos darbuotojų turi spontaniško k a l b ė j i m o radijo ar televizijos e t e r y ­ je patirties. T y r i m o imtis sudaryta pagal du kriterijus. Pirmasis jų buvo respondento kalbinis išsilavinimas. Imagai jį išskirti „profesionalai" - respondentai, kurie studijų m e t u buvo m o k o m i kalbos ir k a l b ė j i m o , ir „ne profesionalai" 1

-

Projektą 2009 m. vykdė Lietuvių kalbos institutas. Apklausa atlikta liepos - rugsėjo mėn. Projektą rėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas.

L. N E V I N S K A I T Ė . Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra: žurnalistų požiūris

173


tokio išsilavinimo studijuodami neįgiję. Į profesionalų grupę pateko ž u r n a ­ listinį ir aktorinį išsilavinimą turintys žurnalistai ir laidų vedėjai. Antrasis kriterijus buvo auditorija, kuriai skirta laida (ar laidos), k u r i o j e dirba r e s ­ pondentas. Pagal tai buvo išskirti populiarių laidų bei laidų j a u n i m u i vedėjai ir v i s u o m e n i n i ų laidų bei laidų vyresnio amžiaus ž m o n ė m s vedėjai. Pagal tuos du kriterijus sudaryta keturių grupių imtis, iš k i e k v i e n o s grupės at­ rinkta po šešis respondentus. S i a m e straipsnyje, cituojant respondentus, jų laidos pobūdis ir išsilavinimas n e b u s nurodomas, nes analizė pagal šias k a ­ tegorijas e s m i n i ų nuostatų skirtumų neparodė.

G R Ė S M Ė S KALBAI KAIP KALBOS POLITIKOS

MOTYVAS

K a l b o s politiką paprasčiausiai galima apibrėžti kaip k i e n o nors pastangas dėl kokių nors priežasčių pakeisti kokios n o r s b e n d r u o m e n ė s kalbinį elgesį. Tos priežastys gali būti įvairios — nuo banalaus supratimo, kad k a m n o r s n e p a ­ tinka, kaip kalba kokia grupė, iki sudėtingos idėjos, kad b e n d r u o m e n ė gali išlaikyti savo kultūrą, išsaugodama kalbą (Kaplan, B a l d a u f 1 9 9 7 : 3 - 4 ) . Ž i n o m a m e ir dažnai c i t u o j a m a m e R . C o o p e r i o ( 1 9 8 9 ) kalbos politikos m o d e l y j e priežastys galėtų būti n u r o d o m o s kaip tikslai: „ K o k i e veikėjai s i e ­ kia paveikti kokią elgseną, kokių ž m o n i ų , kokiais tikslais, k o k i o m i s sąlygo­ mis, k o k i o m i s p r i e m o n ė m i s , kaip p r i i m d a m i sprendimus ir kokių pasiekda­ m i rezultatų?" Tikslai apibūdina, k o k i o kalbinio elgesio p o k y č i o siekiama, tačiau nepaaiškina pasirinkimo priežasčių. Pavyzdžiui, įvairių autorių m i n i ­ m i kalbos politikos tikslai yra kalbos n o r m i n i m a s , rašybos standartizavimas, modernizavimas, kalbos g r y n i n i m a s , atgaivinimas, kalbos išlaikymas ir kt. (Kaplan, Baldauf 1 9 9 7 ; H o r n b e r g e r 2 0 0 6 ) . Ir šie, ir kitų autorių įvardijami tikslai n u r o d o siekiamą kalbos politikos rezultatą, tačiau nepaaiškina, dėl kokių priežasčių apskritai imamasi kalbos politikos, kodėl iškeliami v i e n o k i e ar kitokie tikslai. B ū t e n t tai atskleidžia kalbos politikos motyvai: kodėl ir dėl ko siekiama tų pokyčių. K a l b o s politikos motyvai t e o r i n ė j e kalbos planavimo literatūroje n a g r i ­ nėti gerokai mažiau n e g u kalbos politikos tikslai. M i n ė t a m e R . C o o p e r i o m o d e l y j e n u r o d o m a , kad tikslai gali būti atvirieji (kai siekiama su kalba s u ­ sijusio elgesio p o k y č i ų ) ir paslėptieji (kai siekiama ne su kalba susijusių pokyčių, t. y. patenkinti tam tikrus interesus, pavyzdžiui, išlaikyti privilegi­ jas ir valdžią), tačiau išsamiau jie n e n a g r i n ė j a m i ( C o o p e r 1 9 8 9 ) .

174

K A L D O S K U L T O K A | 82


V i e n ą išsamiausių kalbos politikos m o t y v ų analizių yra pateikęs D. A g e ris ( 2 0 0 1 ) . Autoriaus t e i g i m u , kalbos politikos motyvaciją (stimulą) sudaro trys e l e m e n t a i : motyvai, susiję su k o n k r e č i u planu ar politika apskritai; p o ­ litikos veikėjų nuostatos dėl t a m tikros kalbos ar jos variantų; konkretesni tikslai, kurių jie n o r i pasiekti. Taigi D. Ageris atskiria kalbos politikos tikslus ir motyvus: motyvai paaiškina, kokios priežastys l e m i a kalbos politikos pa­ stangas, tikslai - kokių k o n k r e č i ų rezultatų siekiama. Pats autorius pateikia tokius apibendrintus galimus kalbos politikos m o t y v u s ( A g e r 2 0 0 1 ) : 1. T a p a t y b ė . Tradiciškai vienas iš svarbiausių tautinės ir etninės tapa­ tybės apibrėžimo požymių yra kalba, o kaip kalbos politikos motyvas dažnai nurodomas tautinės tapatybės kūrimas, stiprinimas ir išsaugo­ j i m a s , didžiavimasis savo kalba. Pavyzdžiui, šis motyvas labai svarbus kalbos politikai P r a n c ū z i j o j e . 2 . I d e o l o g i j a . Š i u o atveju k a l b o s politiką l e m i a šalyje egzistuojanti b e n d r i n ė s k a l b o s ir j o s santykio su k i t o m i s k a l b ų a t m a i n o m i s i d e o ­ logija. Pavyzdžiui, šis motyvas b u v o pasitelkiamas D i d ž i o j o j e B r i t a ­ n i j o j e stiprinant b e n d r i n ė s k a l b o s (dialektų sąskaita) m o k y m ą m o ­ kyklose. 3 . Į v a i z d i s . Šis motyvas svarbus kalbos politikos p r i e m o n ė m s , skir­ t o m s savo šalies kalbai populiarinti pasaulyje, pavyzdžiui, B r i t ų tary­ b o s padalinių, prancūzų kultūros centrų ir kitų šalių kultūros centrų veikla įvairiose pasaulio šalyse. 4 . N e s a u g u m a s . Tai situacija, kai kalbos politikos p r i e m o n ė m i s s i e ­ k i a m a išsaugoti tautos arba e t n i n ė s grupės kalbą, nes kitų kalbų įtaka siejama su g r ė s m e susikurtai tapatybei ar apskritai kultūrai. Š i u o m o ­ tyvu remiasi visas lingvistinės globalizacijos diskursas (žr. P h i l l i p s o n , S k u t n a b b - K a n g a s 1 9 9 6 ) . T o k i o s kalbos politikos pavyzdys, kur r y š ­ kus šis motyvas, yra Prancūzija: b a i m i n a m a s i , kad iš anglų kalbos a t ­ einantys nauji t e r m i n a i gali sunaikinti „prancūzų kultūrą, p r a n c ū z i š ­ ką g y v e n i m o būdą, prancūzų mokslą ar net pačią P r a n c ū z i j ą " ( A g e r 2 0 0 1 : 7 7 ) . N e s a u g u m o motyvas taip pat ryškėja iš reikalavimo, kad ( c i t u o j a n t t u o m e t i n į Prancūzijos kultūros ministrą) prancūzų kalba n e b ū t ų „ n a u d o j a m a antraeiliams t i k s l a m s " - palyginti su anglų ( A g e r 1999: 8). Šis kalbos politikos motyvas yra glaudžiai susijęs su p i r m u o j u

-

tautinės ar etninės tapatybės k ū r i m u ir išsaugojimu, tačiau tarp jų yra skirtumų. Iš D. A g e r i o pateiktų paaiškinimų ir pavyzdžių galima s u -

L. N E V I N S K A I T Ė . Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra: žurnalistų požiūris

175


prasti, kad tapatybės motyvas ne visada susijęs su išorinėmis g r ė s m ė ­ mis kalbai, nors tapatybės kūrimas ir apima siekį atsiriboti nuo kitų grupių. N e s a u g u m o motyvas paaiškina tokias situacijas, kai iš išorės kylančios grėsmės kalbai dažnai yra naujos ar stiprėjančios. 5 . N e l y g y b ė . Tai situacijos, kai kalbos politikos p r i e m o n ė m i s s i e k i a ­ m a sumažinti socialinę atskirtį ir n e l y g y b ę , egzistuojančią įvairiu p a ­ grindu: e t n i š k u m o , lyties, formalios galios t r ū k u m o . įvairiose šalyse v y k d o m a tokia kalbos politika, kuria siekiama įteisinti tautinių m a ž u ­ m ų ir etninių grupių kalbų statusą ( a b o r i g e n ų kalbos statuso stiprini­ mas Australijoje, E S politika r e g i o n i n i ų ir m a ž u m ų kalbų atžvilgiu), Vakarų šalyse taikomos lyties atžvilgiu neutralios kalbos s k a t i n i m o priemonės. 6. I n t e g r a c i j a ir i n s t r u m e n t i n ė

k a l b o s f u n k c i j a . Sis motyvas

dažniau veikia ne valstybės taikomą politiką, o m a ž u m ų , etninių ir kalbinių b e n d r u o m e n i ų veiksmus. Tai situacija, kai šios b e n d r u o m e ­ nės nori keisti kalbinį elgesį arba daryti įtaką kalbos politikai, siekda­ m o s e k o n o m i n i ų , pragmatinių tikslų (pavyzdžiui, geresnių darbo g a ­ limybių) arba integruotis į t a m tikras grupes. Šie motyvai yra pakankamai išsamūs, kad juos būtų galima pritaikyti t y ­ rimui. Jų p a g r i n d u galima analizuoti ir Lietuvos kalbos politiką b e i v a r t o t o ­ jų nuostatas jos atžvilgiu. Lietuvos kalbos politikos motyvaciją galima nagrinėti remiantis V a l s t y b i ­ nės kalbos politikos gairėmis (galiojusios gairės buvo skirtos 2 0 0 3 - 2 0 0 8 m . laikotarpiui; jau yra parengtas, bet S e i m e dar nepatvirtintas 2 0 0 9 - 2 0 1 3 m . gairių projektas) ir viešosiomis diskusijomis. Gairėse nėra tiesiogiai įvardyti kalbos politikos motyvai, tačiau juos galima atskleisti iš kitų nuostatų ( V K P G 2 0 0 3 ; V K P G 2 0 0 8 ) . Lyginant abu d o k u m e n t u s , esminių skirtumų dėl k a l ­ b o s politikos motyvų nepastebėta, bet straipsnyje išsamiau analizuojamas 2 0 0 3 m . patvirtintas d o k u m e n t a s . Iš gairių analizės matyti, kad kalbos politika visų pirma siejama su tautine tapatybe, nes pirmasis gairių sakinys n u r o d o kalbos ir tapatybės ryšį: „ L i e ­ tuvių kalba yra Lietuvos tautinio ir kultūrinio savitumo pagrindas". P a g r i n ­ dinio kalbos politikos tikslo f o r m u l u o t ė j e („išsaugoti kalbos paveldą ir s k a ­ tinti jos plėtrą, kad būtų užtikrintas lietuvių kalbos funkcionalumas visose viešojo g y v e n i m o srityse") iš dalies galima įžvelgti i n s t r u m e n t i n į motyvą kalbos politika siekiama, kad kalba galėtų atlikti savo funkcijas, iš dalies ir s a u g u m o motyvą - kad lietuvių kalba funkcionuotų kaip pagrindinė kalba

176

K A L B O S K U L T Ū R A | 82


viešajame g y v e n i m e , kad j o s neišstumtų kitos kalbos. Svarbiausio kalbos politikos uždavinio formuluotę („kad v i s u o m e n ė suvoktų savosios kalbos vertę ir nenusiviltų jos galiomis") irgi sunku paaiškinti vienaprasmiškai: čia galima atpažinti tautinės tapatybės ir ideologinį (kalbos v e r t i n g u m a s ) bei i n s t r u m e n t i n į (kalbos funkcionalumas) m o t y v u s . Tačiau gairėse pateiktoje dabartinės padėties apžvalgoje labai aiškiai išky­ la D. A g e r i o įvardytas n e s a u g u m o motyvas, nes čia daug vietos skiriama g r ė s m ė m s kalbai aprašyti. N e t trys pastraipos skiriamos globalizacijai ir a n ­ glų kalbai, o lietuvių kalbos apsaugojimo nuo globalizacijos motyvas vėl susiejamas su tautinės tapatybės m o t y v u : „Valstybinės kalbos politika turi sukurti atsvarą globalizacijos sąlygojamoms n a u j o m s v e r t y b i n ė m s o r i e n t a c i ­ j o m s , antraip ateities žinių v i s u o m e n ė gali būti praradusi savo kalbą ir aps­ kritai tautinę tapatybę". B e j e , svarstant apie globalizaciją, tiksluose įvardytas f u n k c i o n a l u m o kriterijus vertinamas n e i g i a m a i , nes j u o kalba „atskiriama nuo kultūros ir ją vartojančių bei kuriančių žmonių". Toliau vėl išryškėja n e s a u g u m o , t. y. su anglų kalbos g r ė s m e susijęs m o ­ tyvas: teigiama, kad „negarantuojama Lietuvos piliečių teisė palaikyti darbo santykius ir tobulinti kvalifikaciją valstybine kalba", - grindžiama tuo, kad nėra privaloma versti į valstybinę kalbą n o r m a t y v i n ę ir t e c h n i n ę d o k u m e n ­ taciją, aukštosiose m o k y k l o s e daugėja kursų anglų kalba. Apžvalgoje m i n i ­ m a dar v i e n a išorinė g r ė s m ė kalbai, sietina su n e s a u g u m o m o t y v u , - infor­ macijos t e c h n o l o g i j ų plėtra, kuri „daug spartesnė n e g u elektroninės terpės l i e t u v i n i m o darbai". A p i b e n d r i n a n t reikia pasakyti, kad gairėse galima įžvelgti keletą kalbos politikos m o t y v ų : kalbos ryšį su tautine tapatybe, nesaugumą, o iš dalies ir i n s t r u m e n t i n į motyvą. Tačiau, atsižvelgiant į jų pateikimą, didesnė svarba teikiama tautinei tapatybei įtvirtinti ir kalbai apsaugoti. G r ė s m i ų kalbai ir tautinės tapatybės diskursas gana gerai m a t o m a s ir v i e ­ šosiose diskusijose, nors čia jis vertinamas nevienodai. Nesiekiant išsamiai išnagrinėti visų viešųjų diskusijų šiuo klausimu, pateikiama tik keletas b ū ­ dingų n u o m o n i ų . Pavyzdžiui, apie grėsmes kalbai galima išgirsti iš S e i m o nario lūpų: „Aiškiai suvokiama, kad lietuvių kalbai gresia pavojus. S e n o j i gražioji kalba - ant išnykimo ribos." G r ė s m ė siejama visų p i r m a su anglų kalba, neigiamai vertinamas ankstyvasis užsienio kalbų m o k y m a s ( c i t u o j a ­ ma S e i m o narė Dalia Teišerskytė; K a l b o s išlikimas, 2 0 0 8 ) . K i t a m e straips­ nyje g r ė s m ė lietuvių kalbai taip pat siejama su anglų kalba, o c i t u o j a m o veikėjo kalboje vartojamos akivaizdžios gynybos metaforos: „ S e i m a s [...] per

L. N E V I N S K A I T E . Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra: žurnalistų požiūris

177


visus atkurtos nepriklausomybės m e t u s n e s u g e b ė j o išleisti griežto įstatymo, kuris gintų lietuvių kalbą ir būtų patikimas ginklas gimtosios kalbos s a u g o ­ tojams, kariaujantiems su madingais svetimžodžiais" ( G l i o ž e r i e n ė 2 0 0 4 ) . Tokiose n u o m o n ė s e dažnai išryškėja ir kalbos, kaip e s m i n i o tautinės tapaty­ bės d ė m e n s , motyvas: pavyzdžiui, prieš tai cituotos politikės n u o m o n e , p o ­ litikai lietuvių kalbai turi skirti daugiau d ė m e s i o , nes „jei ji bus sukrypusi, pasiligojusi - tokia bus ir Lietuva, j u o labiau kad lietuvių kalba yra mažos šalies didi k a l b a " ( K a l b o s išlikimas, 2 0 0 8 ) . Kiti prieštarauja t o k i o m s n u o m o n ė m s . Kai kurių v i s u o m e n ė s ar politikos veikėjų n u o m o n e , kitų kalbų e l e m e n t a i nesudaro g r ė s m ė s kalbai, o kalbos galia priklauso nuo jos g e b ė j i m o atspindėti tikrovę: „esu įsitikinęs, kad nei reikalavimai m o k s l i n i n k a m s publikuoti straipsnius anglų kalba, nei kvailos iškabos Laisvės alėjoje ar G e d i m i n o prospekte su m ū s ų kalbos ateitimi n i e ­ ko b e n d r o neturi. [...] M a n a u , kad n e dėl to kalba atsiduria pavojuje... Ji apskritai visada atsiduria pavojuje tada, kai liaujasi spontaniškai vystytis, kai nustoja būti geriausia p r i e m o n e save išreikšti [...]" ( E g i d i j u s Aleksandravi�� čius; Lietuvių kalba Lietuvoje, 2 0 0 4 ) . G r ė s m i ų n e m a t o ir M o k s l o ir švieti­ m o v i c e m i n i s t r e Nerija Putinaitė ( C y v a s 2 0 0 9 ) . Turbūt radikaliausiai tokį požiūrį yra išreiškęs išeivijoje gyvenantis žurnalistas, tinklaraštininkas A n ­ drius Užkalnis: „ g r ė s m ė lietuvių kalbai - savanaudžių fundamentalistų pra­ s i m a n y m a s " (Užkalnis 2 0 0 8 ) . Lietuvių kalbos komisijos p i r m i n i n k ė Irena S m e t o n i e n ė v i e n a m e iš interviu laikosi nuosaikios pozicijos, teigdama, kad lietuvių kalbai kyla anglų kalbos g r ė s m ė , tačiau ne didesnė, n e g u k i t o m s k a l b o m s : „šiandien m ū s ų kalba, kaip ir visos kitos kalbos, susiduria su vadi­ namąja „lingua franca" - anglų kalba ir jos daroma įtaka. Tačiau tą patiria visos k a l b o s " ( Z i u g ž d i e n ė 2 0 0 8 ) .

ŽURNALISTŲ NUOMONĖ APIE GRĖSMES LIETUVIŲ

KALBAI

A p i e grėsmes lietuvių kalbai buvo klausiami m i n ė t o t y r i m o m e t u kalbinti žurnalistai. Š i a m e straipsnyje panaudota 2 3 (iš 2 4 apklaustų)

respondentų

interviu medžiaga ( v i e n a m e interviu nebuvo n i e k o grėsmių ir kalbos p r i e ­ žiūros klausimais). A t s a k y m ų kalba pateikiama minimaliai taisyta. Pokalbiuose, be daugelio kitų klausimų, žurnalistams buvo užduotas klausimas apie grėsmes lietuvių kalbai ir jos kokybei: „Kaip m a n o t e , ar šiuo

178

K A L I S O S K U L T Ū R A | 82


m e t u kyla grėsmių lietuvių kalbai, j o s išlikimui ir k o k y b e i ? Jei taip, kokios tai grėsmės, iš k u r ? " A p i b e n d r i n a n t atsakymus į klausimą apie g r ė s m e s kalbai, aštuoni ž u r n a ­ listai įvardijo vieną ar kitą grėsmės šaltinį, kiti ( 1 5 ) teigė nematantys j o k i ų grėsmių lietuvių kalbai. Svarbu pastebėti, kad šie skaičiai rodo spontaniškus atsakymus į tą klausimą. Kai respondentai buvo toliau klausinėjami apie galimas konkrečias grėsmes kalbai (globalizacija ir anglų kalba, informacijos t e c h n o l o g i j o s , daugiakalbystė), keletas iš tų, kurie iš pradžių jų neįvardijo, sutiko, kad m i n i m i veiksniai iš dalies gali sudaryti g r ė s m ę lietuvių kalbai. Tačiau čia laikomi tikresniais spontaniški atsakymai, kol r e s p o n d e n t a m s dar nebuvo pateiktos u ž u o m i n o s apie galimus atsakymus. Žurnalistai, kurie spontaniškai įvardijo grėsmes kalbai, jas siejo su įvai­ riais šaltiniais. Daugiausia n u o m o n i ų grindžiama anglų kalbos įtaka; g r ė s ­ mės taip pat siejamos su informacijos t e c h n o l o g i j o m i s , emigracija, bendrais v i s u o m e n ė s (kultūros) kaitos polinkiais, kalbos nuvertinimu. Taigi daugiau­ siai respondentų m a n ė , kad lietuvių kalbai kelia g r ė s m ę anglų kalba: Tai vienintelę turbūt aš ir įžvelgčiau tokią grėsmę - galbūt pernelyg mūsų kalba laikui bėgant gali būti persotinta anglų kalbos įvairiausiais terminais.

R e s p o n d e n t a i p a ž y m ė j o , kad anglų kalba veikia n e tik lietuvių, bet ir kitas kalbas. Kalbant apie apsisaugojimą nuo šios grėsmės, atskaitos tašku laikoma senesnių laikų kalba: Tai pati anglų kalba yra labai didelė grėsmė. Ir ne tik lietuvių kalbai, daugeliui kitų kalbų. [...] Tikrai didelis pavojus, jeigu mes, sakykime, neišlaikysime to savo kalbos identiteto, kaip mes turėtume kalbėti ir kaip, sakykime, mūsų protėviai kalbėjo, tai... Tai visko gali būti, kad mūsų kalba ilgainiui pildysis, pildysis įvairiausiais t a r p ­ tautiniais žodžiais, kol galiausiai mes pavirsim kažkokiu kalbos kratiniu, kurio n e ­ bebus galima pavadinti net lietuvių kalba.

G r ė s m ė s šaltiniu, ypač rašytinei kalbai, laikomos informacijos t e c h n o l o ­ gijos: Blogas pavyzdys yra tai, kad, sakykime, tiek patys komentatoriai internete, kurie komentuoja viešoje erdvėje, jie net nenaudoja lietuviškų rašmenų. Ir tą naudoja tik tai kas, sakykime, yra klaviatūroje ir viskas. Ir nesistengia rašyti. Tai ilgainiui gali sukelti gana rimtą pavojų rašytinei mūsų kalbai - tai kaip mes rašom.

L. N E V 1 N S K A I T Ė . Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra: žurnalistų požiūris

179


Kai kas g r ė s m ę sieja su bendrais kultūros pokyčiais, pastebėdami,

kad

šiuolaikinė j a u n u o m e n ė daug mažiau skaito knygų, o tai skurdina kalbą: Internetas, kuriame irgi informacija graibstoma - trumpa, aiškiai išdėliota. [...] Jau­ ni žmonės mažiau skaito knygų turbūt ir žodžių atsarga galbūt senka, nėra tokia, net ne senka, svarbiausia, jeigu [jos] nebuvo net. Jinai nesiplečia. Greitos informa­ cijos amžius, kada gauni, išmeti, gauni, išmeti ir tu netobulėji.

G r ė s m ė siejama ir su emigracija, kai išvykę lietuviai nebeišlaiko savo kalbos: [Grėsmė kyla] iš migracijos pagrinde, manau. Nes aš retai esu sutikęs tokių, tokio gabumo tautos pamiršti savo lietuvišką normalią šnektą. Ir aš labai pykstu ant tokių žmonių. Aš turiu Londone dar kažkokių interesų, tai kartas nuo karto ten dar tenka nuvažiuoti, tai susitinki su tais lietuviais visais, kurie išvažiavo. Ten Amerikoj kiek esu tokių matęs, kur mokytis išvažiavę, pusę metų pagyvenę kitoj valstybėj jau jie kalba su akcentu lietuviškai.

Į d o m u s v i e n o žurnalisto pastebėjimas apie tai, kaip kalba yra susijusi su tapatybe - n e kaip kalbos išlaikymo p a s e k m e , bet priežastimi. Jo t e i g i m u , tautos uždarumas skatina kalbos nuvertinimą, o tai nepadeda kalbai, nes ji negali būti palaikoma tik kalbininkų pastangomis: Didžiausia grėsmė yra ta, kad lietuvių tauta yra užsidariusi, homofobiška. Nes pradės vertinti lietuvių kalbą būtent tada, kai jie praplės savo akiratį. [...] Žmonės turi norėti patys kalbėti gryna taisyklinga lietuvių kalba, o ne kažkas, reiškia, stovi su bizūnu ir verčia juos kalbėti. Žmonės kalbėjo kaip nori ir kalbės kaip nori. Niekas jų negali pri­ versti.

R e s p o n d e n t a i , kurie teigė n e m a t a n t y s grėsmių lietuvių kalbai, įvairiai aiškino savo n u o m o n ę : daugelis kalbos kitimą vertina kaip natūralią jos k a i ­ tą, atsisakydami apskritai kalbėti apie grėsmes; kiti kalbos išlikimą sieja su tautos išlikimu, n e m a t y d a m i grėsmių pačiai kalbai; kalbos blogybes vertina kaip praeinančius arba pavienius dalykus, nedarančius e s m i n ė s įtakos kalbai, arba g r ė s m e s sieja tik su per griežta kalbos priežiūra. Pirmiausia, ką būtų galima apibendrinti kaip argumentą, - kad tai, kas vyksta šiuo m e t u , yra natūrali kalbos kaita ir todėl nėra reikalo kalbėti apie grėsmes: Čia vėlgi, matyt, priklauso nuo to, ką laikysim standartais, nes jeigu ten kokią Jab­ lonskio kalbą, tai, ko gero, yra grėsmių, bet jeigu kalba yra gyvas organizmas, tai po

180

KALBOS KULTŪRA

| 82


penkiasdešimties metų, ko gero, visi kalbės kažkaip kitaip ir ar tai yra grėsmė išny­ kimui ir kieno išnykimui... Sakysim, [grėsmė kyla] taip pat, kaip lietuvių tautai. Tai yra, mes tampam p a ­ saulio dalim, ir... N a gerai, mes galim kalbėti apie anglicizmus ir taip toliau. Ir, sa­ kysim, su komunikacijom tai dar labiau pagreitina visą procesą. B e t aš nemanau, kad lietuvių kalba turi gyventi tokia, kokia jinai buvo suformuota, ten, nežinau, X I X amžiaus pabaigoj, ir jinai negali kisti [...].

Keletas kitų žurnalistų m a n o , kad k a l b o s išlikimas yra susijęs su tautos išlikimu, o pačiai kalbai g r ė s m i ų nėra. Č i a taip pat r e m i a m a s i

emigrantų

pavyzdžiu: Aš manau, kad jos neatsiejamos, tos grėsmės, nuo grėsmių apskritai m u m s kaip Lie[tuvai]... Jeigu yra kažkoks lietuviškumas kaip toks dalykas, tai čia tas pats, čia susiję, čia tas pats. Kol bus lietuvių, bus lietuvių kalba. Kol bus suvokiančių save kaip lietuvius, tai bus ta lietuvių kalba. Nes privažiuoja į Dainų šventę amerikonai, jie jau senai nebešneka, bet jie va jaučia kažkokį poreikį. A š optimistiškai [nusitei­ kęs]...

K a l b o s b l o g y b ė s v e r t i n a m o s ir kaip praeinantis dalykas arba t e i g i a m a , kad pavieniai k a l b o s n o r m ų n e s i l a i k y m a i iš e s m ė s k a l b o s nežaloja: Y r a tam tikros bangos: dabar užėjo tas angliškas toks kalbėjimas, bet... Ž m o g u s pasiekia tam tikrą fazę savo gyvenime, kada jam tiesiog sarmata kalbėti kalba, kuri yra pilna kažkokių nesąmonių. Jaunimui taigi smagu. Taip, tarybiniais laikais tai buvo rusų kalba, kuri grėsė labai stipriai ir visa kita. Dabar - niekas, dabar mes esam visiškai laisvi. Dabar lietuvių kalbai gresia lygiai tas pats, kas gresia prancūzų kalbai, vokiečių kalbai, ten, kokiai nors anglų kalbai. B e t kas [gresia], nežinau, internetas... Bet tos bendrybės [ateinančios iš anglų kalbos], [...] norim mes to, nenorim, bet tikrai kalbos nesuvalgys, nesuės. Pasaulis neturi tendencijos įgyti vieną bendrąją kalbą kažkokią tai, [anglų kalba] nesuvalgys visas tautinių vienetų nacionalines kalbas.

Galiausiai, poros r e s p o n d e n t ų n u o m o n ė , kad kalbai g r ė s m ę kelia n e b e n t per griežta j o s priežiūra: Aš manau, kad kaip tik per daug griežtas, griežtas prižiūrėjimas, griežtas kontrolia­ vimas tos kalbos [yra grėsmė]. Kartais atbaido žmones, kaip aš minėjau, kad jis jau truputį pradeda bijoti kalbėti, jie susigūžta, nes jau jaučiasi labai silpni prieš didelį monstrą Kalbos inspekciją [...].

L. N l i V I N S K A I T Ė . Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra:žurnalistų požiūris

181


ŽURNALISTŲ NUOMONĖ APIE KALBOS PRIEŽIŪROS

POREIKĮ

Š i u o klausimu norėta išsiaiškinti žurnalistų požiūrį į kalbos politikos reika­ lingumą. N o r s n e g a l i m a tapatinti kalbos politikos ir kalbos priežiūros sąvo­ kų, apklausoje buvo vartojama siauresnė, bet, manytina, respondentams aiš­ k e s n ė kalbos priežiūros sąvoka. Tačiau kai kurie respondentai kalbėjo apie plačiau suprantamą kalbos politiką, apimančią daugiau nei kalbos priežiūra. Klausimas buvo toks: „ V i s u o m e n ė j e esama dviejų n u o m o n i ų : kad kalbą r e i ­ kia prižiūrėti ir kad reikia palikti j o s raidą savieigai. K u r i o s n u o m o n ė s šali­ ninkas b ū t u m ė t e J ū s ? " Atsakymai pasiskirstė taip: kad kalbą reikia prižiūrėti, teigė p e n k i r e s p o n ­ dentai; kad geriau palikti savieigai, m a n ė keturi respondentai;

didžiausios

grupės ( 1 4 respondentų) n u o m o n e , kalbą reikia ar b e n t iš dalies reikia p r i ­ žiūrėti, bet tai turėtų būti daroma kitaip n e g u dabar. Pritarimas kalbos priežiūrai grindžiamas įžvelgiama g r ė s m e kalbai (kurie visiškai pritarė priežiūrai, įvardijo ir grėsmes kalbai). V i e n a s respondentas teigė, kad iki šiol tos priežiūros n e t g i trūko: Prižiūrėti, reguliuoti - tai čia vienareikšmiškai. [...] E s u nusiteikęs gana priešiškai, kai jau yra peržengiama tam tikra riba, kai jau yra kalbama vos ne trim ar net ketu­ riom kalbom vienu metu ir tada jau nebesupranti, kas tai yra. [...] Ir tada išeina toks kaip ir kratinys. Aš, taip, aš manau, kad reikia prižiūrėti. [...] Ją reikia prižiūrėti todėl, kad, m a n o manymu, iki šiol jinai nebuvo normaliai ir prižiūrėta.

T i e , kurie nepritarė kalbos priežiūrai, savo n u o m o n ę aiškino įvairiai: arba g i n č y d a m i kalbos priežiūros v e i k s m i n g u m ą ir j o s ideologiją, arba teigdami, kad kalbos raidą turėtų reguliuoti kiti svertai, o n e kalbos priežiūra. Kaip m a t y s i m e vėliau, daug respondentų

m a n ė , jog dabartinė kalbos politika

v y k d o m a netinkamai, bet vis tiek pritarė, kad ji reikalinga; keletas žurnalis­ tų apskritai a b e j o j o kalbos priežiūros tikslingumu. Taigi, v i e n o respondento n u o m o n e , kalbą reikėtų palikti savieigai, nes neaišku, ar jos priežiūra yra veiksminga: Aš manau, kad [kalbos raidą] reikia palikti savieigai dėl to, kad, iš principo, visos pastangos... [...] Aš manau, tos kalbininkų pastangos, kad, iš principo, atrodo jie jau čia išgelbėjo lietuvių kalbą... Iškelčiau tokį labai didelį klaustuką, ar iš tikrųjų jiems jau čia pavyko išgelbėti tą lietuvių kalbą. Nes m a n o klausimas yra toks, o kas būtų buvę, jeigu nebūtų buvę kalbininkų pastangų. Gal nieko baisaus nebūtų atsi­ tikę. Aš nežinau.

182

K A L B O S K U L T Ū R A | 82


Kitas (filologinį išsilavinimą turintis) žurnalistas savo n u o m o n ę p a g r i n ­ džia t e o r i n ė m i s kalbos politikos sąvokomis, parodydamas savo poziciją jų atžvilgiu: [...] čia kalbos moksle taip yra: yra preskriptyvinė gramatika ir deskriptyvinė g r a m a ­ tika. Tokią kaip lietuvių, tai kiek čia šalių tik turi, labai mažai. Šiaip pasaulyje visur deskriptyvinė gramatika. Aš už deskriptyvinę, nereikia prižiūrėti, jeigu reikėtų m e ­ todologiškai [paaiškinti].

Kitų n u o m o n e , t i n k a m ą kalbos raidą turėtų l e m t i kitos priežastys, o n e jos p a l a i k y m o pastangos. Tai galėtų būti kai k u r i u o s e v i s u o m e n ė s s l u o k s ­ n i u o s e išlaikoma prestižinė kalba, teikianti pavyzdį v i s u o m e n e i , arba t a m tikra „natūrali atranka", kai k a l b o j e savaime išliks reikiami, geriausi dalykai: Aš įsivaizduoju, kad visuomenė, [...] prestižo n o r m o s ar, sakysim, tam tikros karte­ lės ir laipteliai natūraliai dėlioja tam tikrus dalykus. Ir tai yra tas pats, kaip [...] kažkas turi galimybę nešioti, dėvėti kokybiškesnius drabužius - tai natūraliai ir ta kalba atsijoja, sakysim. Ir tam tikras visuomenės sluoksnis visą laiką puoselės tas vertybes, kurios jiems atrodo svarbios. Taip kad nemanau, kad reikėtų kažkokiu dirbtiniu būdu, maždaug, mus pastabdyti. [Kalbos raidą reikia palikti] savieigai, be jokios abejonės, nes gyvas išbandymas, jisai visgi efektyviausias yra. Turėtų arba atkrist, kas yra nereikalinga arba primesta, arba... Ir turėtų prigyti natūraliai kažkaip tai.

Galiausiai, didžiausia dalis ( 1 5 respondentų) buvo tos n u o m o n ė s , kad kalbos priežiūra yra reikalinga, bet ji turėtų būti kitokia n e g u dabar: arba ji reikalinga tik iš dalies, ne tokia griežta kaip dabar; arba turėtų būti v y k d o m a k i t o k i o m i s p r i e m o n ė m i s , labiau atsižvelgiant į vartoseną, būti lankstesnė. Taigi buvo tokių, kurie kalbos priežiūrai pritarė tik iš dalies. Jie n o r ė t ų matyti t a m tikrą „aukso vidurį" ar „liberalų diktatoriškumą". V i e n o r e s p o n ­ dento n u o m o n e , priežiūra reikalinga tam, kad ideali kalba išliktų t a m t i k r o ­ se erdvėse kaip standartas palyginimui: Aš manau, kad reiktų palikti savieigai ir truputį prižiūrėti [juokiasi]. Šiek tiek. Kad būtų kažkoks nors atspirties taškas, sakykim, kad kažkur jinai neišnyktų, graži kalba, kirčiavimas, prie kokio jau esam priėję. Kad tu įsijungęs televizorių tam ti­ kras laidas, sakykim, na ne kokias nors komedines, ne dar kažkokias, tam tikras rimtas normalias laidas galėtum girdėt, kaip skamba ta bendrinė n o r m i n ė lietuvių kalba.

L. N E V 1 N S K A I T Ė . Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra: žurnalistų požiūris

183


Pritariantys k a l b o s priežiūrai, b e t ją kritikuojantys žurnalistai dažniausiai n e i g i a m a i m i n ė j o k a l b o s politikos p r i e m o n e s . Jų n u o m o n e , k a l b o s politika neturėtų

apsiriboti k a l b o s priežiūra, ji turėtų būti n e k o n t r o l i u o j a m o j i , o

u g d o m o j i - reikėtų n a u d o t i v i s u o m e n e i patrauklias sklaidos p r i e m o n e s , n e ­ sukelti „ a t m e t i m o " r e a k c i j o s . Kaip t e i g i a m a s t o k i ų p r i e m o n i ų pavyzdys n u ­ r o d o m a s n a c i o n a l i n i s diktantas: Reikia ją [priežiūrą] vykdyti labai labai apgalvotai ir daug daug gudriau, naudojant visas ryšių su visuomene naujausias technologijas, visus reklaminius įrankius, k o ­ kius tiktai įmanoma pasiekti. Bet aš manau, kad mūsų valdžia, reiškia, nuėjo pačiu lengviausiu keliu - įsteigė priežiūros tarnybą, kuri skiria tiesiog baudas. Tai čia, reiškia, sovietinis dundukiškas mąstymas, kuris niekur neatveš. Aš manau, kad galima viską įsileisti. Č i a vėlgi amžinas lietuvių mentaliteto problemos toks yra ženklas: mes galvojam, kad reikia saugoti, neleisti, drausti, atsi­ tverti vietoj to, kad galvotume, kaip sudominti, uždegti, įkvėpti. Tai aš tą matau kelią. [...] Aš sakyčiau, kad reikia sudominti natūraliai žmones. Va, pavyzdžiui, n a ­ cionalinis diktantas, mano supratimu, viena iš nuostabiausių idėjų per paskutinius, kiek čia tų dešimtmečių. [...] [Nes] ką mes be krepšinio turim? Nieko. B e t krepši­ nis, sportas m u m s labai suvokiama aiškiai. Tai va, padarėm lenktynes, kas geresnis. Lietuvių kalbos diktantas, kas geresnis. Ir gerai, jeigu tauta tik tokiais būdais s u ­ pranta, [...] tegul. Tebūnie, irgi kelias, bet čia jau pozityvus kūrybiškas požiūris į reikalą, ir va žiūrėk, koks populiarumas.

Priežiūra turėtų būti n e m o r a l i z u o j a n t i , o labiau r e k o m e n d a c i n i o

pobū­

džio: Sakysim, dėl savęs aš esu pasiruošęs gauti pastabų, jeigu iš tikrųjų aš kažką darau baisiai blogai. Aš esu tikrai pasiruošęs. B e t , sakysim, bet tai neturėtų būti kažkokiu tokiu pamokomu, tokiu mokytojišku tonu. Iš esmės, tai tiesiog kaip rekomendacija, be jokios abejonės.

Iš siūlymų, k o k i a turėtų būti priežiūra, taip pat aiškėja, kad r e i k ė t ų labiau paisyti vartosenos ir k a l b o s l a n k s t u m o : Aš būčiau šalininkas aukso vidurio, tarp kalbos priežiūros ir kalbos palikimo saviei­ gai, nes iš vienos pusės kalba yra gyvas organizmas, kuris turi vystytis taip, kaip jinai vystosi, iš kitos pusės, žinoma, turi būti kažkas, kas šiek tiek pareguliuoja tą procesą, bet... bet netempia paklodės į save, į savo pusę, ta prasme... Kalbininkas, gink Dieve, tikrai neturi nustatyt arba sugalvoti taisyklės, kuri nepasitvirtino, nes tarkim jeigu niekas taip nekirčiuoja, tai kodėl turi pradėti kirčiuoti?

184

K A L I 1 0 S K U L T Ū R A | 82


Saikingai priežiūrai pritariantis kitas respondentas n u r o d o dar vieną p r i e ­ žastį, sietiną su bendriausiomis kalbos funkcijomis - k o m u n i k a c i j o s v e i k s ­ mingumą: Aš manau, kad... O tarpinis variantas gali būt? Tai va, aš už tarpinį. B e abejo, m a ­ nau, kad nori nenori tas standartas jisai turi būt, nes kaip mes kitaip kalbėsimės, nes jeigu jau visaip galima kalbėtis, tai tada irgi... na tiesiog nesusikalbėsi. Bet tas stan­ dartas toksai galėtų būt besikeičiantis, ar... Kažkaip tai labiau m a n bent norėtųsi, kad vis tiek jis būtų atviresnis, nes kalba yra gyvas organizmas [...].

APIBENDRINAMOSIOS

IŠVADOS

Analizuojant kalbos politiką, skiriami j o s motyvai (priežastys, skatinančios vykdyti k a l b o s politiką ir l e m i a n č i o s j o s p o b ū d į ) ir tikslai (siekiami rezul­ tatai). Išsamiausiame t e o r i n ė j e literatūroje p a t e i k t a m e m o d e l y j e skiriami tokie kalbos politikos motyvai: kalbos ryšys su tautine ( e t n i n e ) tapatybe; kalbos i d e o l o g i j a , skatinanti vienų, o n e kitų kalbų atmainų m o k y m ą ; i š o ­ rinio šalies įvaizdžio g e r i n i m a s , aktyvinant j o s kalbos paplitimą ir m o k y ­ mąsi pasaulyje; n e s a u g u m o jausmas, skatinantis saugoti kalbą n u o išorės grėsmių; n e l y g y b ė s m a ž i n i m a s per kalbos ar kalbų statuso pokyčius; kalba kaip i n t e g r a c i j o s į tam tikras b e n d r u o m e n e s ir e k o n o m i n i ų tikslų s i e k i m o priemonė. Pagal šią m o t y v ų klasifikaciją išanalizavus vieną pagrindinių

Lietuvos

kalbos politikos d o k u m e n t ų - Valstybinės kalbos politikos gaires, matyti, kad stipriausi kalbos politikos motyvai yra nesaugumas ir kalbos ryšys su tautine tapatybe. Š i u o s m o t y v u s atspindi ir v i e š u m o j e reiškiamos n u o m o n ė s apie kalbos politiką, nors čia jie vertinami įvairiai. N a g r i n ė j a n t straipsnyje pristatyto radijo ir televizijos žurnalistų

tyrimo

d u o m e n i s , norėta išsiaiškinti, ar žurnalistai įžvelgia g r ė s m i ų lietuvių kalbai ir kaip jų n u o m o n ė s apie grėsmes susijusios su pritarimu kalbos priežiūrai. Taip buvo siekiama nustatyti jų požiūrį į vieną iš Lietuvoje vyraujančių k a l ­ bos politikos m o t y v ų . Interviu atskleidė įvairius požiūrius į g r ė s m e s kalbai ir jos priežiūrą: didesnė dalis apklaustų žurnalistų n e m a t ė g r ė s m i ų kalbai, tačiau d a u g u m a b e n t iš dalies pritarė kalbos priežiūrai. Analizė pagal ž u r n a ­ listų profilį (kokiai žiūrovų ar klausytojų auditorijai dirba ir jų išsilavinimas) esminių skirtumų neatskleidė.

L. N E V I N S K A I T Ė . Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra: žurnalistų požiūris

185


A p i b e n d r i n a n t respondentų požiūrį tirtais klausimais, pastebimas n u o s ­ tatų n u o s e k l u m a s : tie, kurie m a t o grėsmes kalbai, b e n t iš dalies pritaria ir jos priežiūrai ( 8 respondentai); kurie nepritaria kalbos priežiūrai, n e m a t o ir grėsmių ( 5 respondentai). Įdomiausia tai, kad buvo tokia grupė r e s p o n d e n ­ tų ( 1 0 ) , kurie b e n t iš dalies pritaria kalbos priežiūrai, nors n e n u r o d o m a t a n ­ tys g r ė s m i ų kalbai. Vadinasi, grėsmių kalbai suvokimas veikia kaip kalbos priežiūros motyvas, tačiau pritarimas kalbos priežiūrai grindžiamas n e v i e n suvokiamomis grėsmėmis. Tokios išvados turi reikšmės svarstymams apie kalbos politikos p r i ė m i m ą kalbos politikos tikslinėse grupėse. Jos rodo, kad n o r i n t m o t y v u o t i kalbos vartotojus labiau pritarti kalbos politikai, n e u ž t e n k a remtis ( v i e n ) g r ė s m i ų kaip kalbos apsaugojimo m o t y v u . D e j a , šiame t y r i m e n e b u v o išsamiau g i ­ lintasi, o kas gi respondentams yra pagrindiniai kalbos priežiūros poreikį pagrindžiantys motyvai. Tačiau iš u ž u o m i n ų atsakymuose į čia keltus ir k i ­ tus klausimus galima spręsti, kad t i n k a m e s n i būtų t e i g i a m i motyvai ( p r i e ­ žiūra dėl ko, suteikianti ką; visapusiška kalbos politika, neapsiribojanti k a l ­ b o s priežiūra), skirtingai nuo n e i g i a m ų , n e s a u g u m o m o t y v ų (priežiūra, s i e ­ kiant apsaugoti n u o ko n o r s ) . Analogiškai v e r t i n a m o s kalbos politikos p r i e ­ m o n ė s : teigiamai v e r t i n a m o s kūrybiškos, skatinančios aktyvumą,

ugdomo­

sios p r i e m o n ė s (pavyzdžiui, nacionalinis diktantas), o ne konservatyvios, k o n t r o l i u o j a m o s i o s ir reguliuojamosios p r i e m o n ė s . Kita vertus, interviu d u o m e n y s rodo ir kitą galimą alternatyvą. Jei vis dėlto kalbos politikos f o r m u o t o j a m s atrodo, kad g r ė s m ė s kalbai yra labai didelės, o v i s u o m e n ė s jos yra nepakankamai įsisąmoninamos,

diskusijos

apie tai turėtų iškelti išsamesnius argumentus (pavyzdžiui, apie t a m tikrų reiškinių ar k a l b o s m a d ų žalingą įtaką kalbos sistemai), užuot laikant tai savaime suprantamais dalykais. Svarbu tai, kad t y r i m o rezultatai kalbos p o ­ litikos atžvilgiu buvo palankūs, - kalbos politikai pritariama. Tačiau reikėtų atsižvelgti, kad jau ne p i r m a m e kalbos vartotojų t y r i m e išryškėja kalbos politikos p r i e m o n i ų kritika (plg. Nevinskaitė 2 0 0 8 ) . Vertinant pateiktų d u o m e n ų r e i k š m ę , būtina suprasti, kad čia tirta tik vienos kalbos vartotojų grupės n u o m o n ė . Tyrimus galima tęsti keliant pa­ našius klausimus kitose imtyse, taip pat gilinantis į v i s u o m e n ė s pritarimo kalbos politikai m o t y v u s .

186

K A L D O S K U L T Ū R A | 82


ŠALTINIAI

C y va s T. Švietimo viceministre: lietuvių kalbai grėsmės nėra. 2 0 0 9 m. birže­ lio 2 d. - Balsas.lt. Prieiga per internetą: http://www.balsas.lt/naujierta /2941251svietimo-viceministre-lietuviu-kalbai-gresmes-nera-video/rubrika: nauįienos-lietuva-politika G l i o ž e r i e n ė A. Perspėja apie pavojų kalbai. 2 0 0 4 m. balandžio 28 d. Klaipėda.lt. Prieiga per internetą: http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/lietuva/ perspeįa-apie-pavoju-kalbai-175467 Kalbos išlikimas - ne grėsmė, o realybė. 2008 m. rugsėjo 20 d. - Balsas.lt. Pri­ eiga per internetą: http://www.balsas.lt/naujiena/214654/kalbos-islikimasne-gresme-o-realybe/rubrika:naujienos-kultura-literaturairmenas Lietuvių kalba Lietuvoje: dukra ar podukra [apie diskusiją V D U ] . - Universitas Vytauti Magni, 2004, nr. 5. Prieiga per internetą: http://uvm.vdu.lt/ Universitas%20Vytauli%20Magni/2004%20m.%20Nr.5/FOV4-0003DE24/ U ž k a l n i s A. Grėsmė lietuvių kalbai - savanaudžių fundamentalistų prasima­ nymas. 2008 m. gegužės 17 d. - Lrytas.lt. Prieiga per internetą: http://www. lrytas.lt/-12109570541210756175-pl-Komentarai-Gr%C4%97sm%C4%97lieluvi%C5%B3-kalbai-savanaud%C5%BEi%C5%B3-fundamentalisl% C5% B3-prasimanymas.htm Z i u g ž d i e n ė J . Irena Smetonienė. Jaunimas nori taisyklingos lietuvių kalbos. 2008 m. vasario 21 d. - Bernardinai.lt. Prieiga per internetą: http://www. bernardinai.lt/slraipsnis/2008-02-21-irena-smetoniene-jaunimas-nori-taisyklingos-lietuviu-kalbos/29498

LITERATŪRA

A g e r D . E . 1999: Identity, insecurity and image: France and language, Clevedon, UK: Multilingual Matters Ltd. A g e r D . E . 2 0 0 1 : Motivation in language planning and language policy, Tonawanda, NY: Multilingual Matters Ltd. C o o p e r R . L. 1989: Language planning and social change, NewYork: Cam­ bridge University Press. H o r n b e r g e r N . 2 0 0 6 : Frameworks and models in language policy and plan­ ning. - T. Ricento (ed.). An introduction to language policy: Theory and me­ thod, Maiden, USA: Blackwell Publishing, 2 4 - 4 1 . K a p l a n R . B . , B a 1 d a u f R. B . Jr. 1997: Language planning: from practice to theory, Clevedon-Philadelphia et. al: Multilingual Matters Ltd. N e v i n s k a i t ė L. 2008: Kalbos politikos vertinimas interneto komentaruo­ se. -Kalbos kultūra 8 1 , 2 4 5 - 2 6 5 .

I.. N E V I N S K A I T Ė . Gri-smčs kalbai ir kalbos pric/iūr.t:žurnalistų požiūris

187


P h i l l i p s o n R., S k u t n a b b - K a n g a s T. 1996: English Only Worldwide or Language Ecology? - TESOL Quarterly 30, 4 2 9 - 4 5 2 . Prieiga per interneią.https://www.twu.ca/Library/tqd_2008/VOL_30_3.PDF#page=36 V K P G 2003: Valstybinės kalbos politikos 2 0 0 3 - 2 0 0 8 m. gairės. - Valstybės ži­ nios, 2003 06 13, 5 7 - 2 5 3 7 . V K P G 2008: Valstybinės kalbos politikos 2 0 0 9 - 2 0 1 3 m. gairės [projektas]. Pa­ skelbta 2008 06 0 9 . Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/lit/10110 Gauta 2009 11 27

T H R E A T S TO LANGUAGE AND LANGUAGE SUPERVISION: A JOURNALISTIC APPROACH Summary The paper analyses the attitude of journalists as a group of language users towards threats to language and a need to supervise it. T h e object of investigation has been chosen due to the fact that threats to language are often given as grounds for lan­ guage policy. The analysis of the guidelines of the state language policy in Lithu­ ania has shown that insecurity about the preservation of language and identity is given as an important aspect of the situation in language policy. Within the project Baltic Sociolinguistics (BalSoc): Linguistic Awareness and Orientation in Lithuania and Latvia (Institute of the Lithuanian Language, support­ ed by the Lithuanian State Science and Studies Foundation) there were 23 inter­ views with journalists collected. Most journalists are of an opinion that language is not exposed to any threats since the present situation has resulted from the na­ tural language development, any evils are a matter of fashion and tend to pass, the preservation of language is more related to the preservation of the nation rather than language change; some consider tough language regulation as a major threat. S o m e journalists tend to partially support language supervision; however, the majority of them are in favour of a different approach to it. Current language policy is mostly criticised for inappropriate measures: the respondents would pre­ fer an educational approach, more attractive forms to the existing control. T h e language policy, according to them, should be more flexible and more usageoriented. Summarising the approaches of the respondents to the above issues, there has been a remarkable consistency noticed: those who see threats to language also, at least partially, approve of its supervision; those who disprove of its supervision do not see any threats. A large group of the respondents in favour of the language supervision have pointed out that they do not see threats. Therefore, the awareness

188

K A L B O S K U L T Ū R A | 82


of language threats works as a factor for language supervision; on the other hand, the approval of language supervision is not necessarily based solely on the threats. Such conclusions might be relevant for discussing language policy in target groups. The conclusions are indicative that to encourage language users to support the currently implemented language policy, the (sole) factor of threats and language security is insufficient.

LAIMA NEVINSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius laima.nevinskaite@ kf.vu.lt

L. N E V I N S K A I T Ė . Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra: žurnalistų požiūris

189


Nevinskaite_gresmes_KK82