Issuu on Google+

MEDICINOS

MEDICINOS MIESTELIO MIESTELIO

SANTARIŠKIŲ žinios

SANTARIŠKIŲ

žinios

2012 BALANDIS

Santariškių medicinos įstaigų asociacijos (SMĮA) leidinys

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

REDAKCIJOS LAIŠKAS

VUL Santariškių klinikose atlikta unikali operacija – nauja viltis kamuojamiems arterinės hipertenzijos Kovo pabaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) dviem pacientams, sergantiems rezistentiška (atsparia gydymui vaistais) arterine hipertenzija sėkmingai atlikta unikali procedūra – inkstų arterijų denervacija. VUL SK generalinis direktorius, kardiologas prof. Aleksandras Laucevičius sako, kad ši procedūra neseniai pradėta taikyti pasaulyje, o Lietuvoje ji – pirmoji. VUL Santariškių klinikų įvairių specialybių medikų komanda naujam gydymo būdui kruopščiai ruošėsi vienerius metus. Prof. A. Laucevičius sako, jog tai – džiugi diena, nes nuo dabar yra dar

2012 BALANDIS

viena galimybė pagerinti rezistentiškos arterinės hipertenzijos kamuojamų žmonių sveikatą. „Sergantiems atsparia gydymui vaistais hipertenzija žmonėms kraujospūdžio sureguliuoti dažnai nepadeda net ir kelių vaistų deriniai, jie vartoja nuo trijų iki dešimties skirtingų vaistų. Dėl to kyla pavojus pacientų širdžiai, smegenims, inkstams bei kitiems organams, o norimo vaistų poveikio nėra“, – sako prof. A. Laucevičius. Vienas iš gydytojų, atlikusių naująją procedūrą, intervencinis kardiologas Nerijus Misonis teigia, kad gydymo metodas padės tiems pacientams, kuriems vaistais kraujospūdžio sumažinti nepavyksta. „Į inkstų arterijas įvedus specialų kateterį – elektrodą, atliekamas simpatinių nervų skaidulų „prideginimas“. Tokia procedūra leidžia sumažinti pacientams skiriamas Nukelta į 2 psl.

Prideginus simpatinių nervų skaidulas galima sumažinti pacientams skiriamas antihipertenzinių vaistų dozes nuo 9-12 iki 2-3 tablečių per dieną

Mieli skaitytojai, pagaliau į Lietuvą atėjo tikras pavasaris. Saulutė tik ir kviečia ištrūkti į gamtą, pravėdinti plaučius, nuo gatvės triukšmo pailsinti ausis. Daugiau judėsime, daugiau šviežių daržovių sukramsnosime – ir sveikesni būsime. To Jums ir linkime! Na, o šiame „Santariškių medicinos miestelio žinių“ numeryje skaitykite apie naujoves ir pasiekimus Santariškių medicinos miestelio įstaigose. Santariškių klinikų medikai atliko unikalią operaciją, Valstybiniame patologijos centre įdiegti nauji tyrimai, Onkologijos institute veiklą pradeda biobankas, Vaikų ligoninė pristato naują leidinį apie vaikų sveikatą... O kur dar Pasaulinės hemofilijos dienos minėjimas, konferencijos, seminarai, atsakymai į skaitytojų klausimus ir kita. Eidami pasikaitinti ant suolelio parke, nepamirškite pasiimti ir „Santariškių medicinos miestelio žinių”. Linkime malonaus skaitymo ir stiprios sveikatos! TURINYS

Įstaigų naujienos

1-5

Numerio tema: Hemofilija

6-7

Skaitytojai teiraujasi

8

Informacija pacientams

9

Sveikiname kolegą

9

Reportažas

10

Renginių apžvalga

11

Kasdienybės spalvos

12 1


1

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS Atkelta iš 1 psl.

VUL Santariškių klinikose atlikta unikali operacija – nauja viltis kamuojamiems arterinės hipertenzijos antihipertenzinių vaistų dozes nuo 912 iki 2-3 tablečių per dieną“, – sako N. Misonis. Gydytojas pabrėžia, kad procedūrą galima atlikti ne visiems, o tik nuo tikrai vaistais nekoreguojamos arterinės hipertenzijos kenčiantiems pacientams, ypač su padidėjusiu simpatinės nervų sistemos aktyvumu. Todėl prieš atrenkant procedūrai tinkamus pacientus yra atliekami nuodugnūs tyrimai, visą parą stebimas jų kraujospūdis.

Pacientai, kuriems atliktos pirmosios procedūros, dvi dienas buvo stebimi, po to išleisti gydytis ambulatoriškai. „Šiai valandos trukmės procedūrai atlikti reikalingas labai įgudęs personalas, tačiau pačiam pacientui ji nėra sudėtinga. Be to, po jos 85–90 proc. atvejų pagerėja ligonių būklė, o teigiamas jos poveikis pasireiškia maždaug po trijų mėnesių“, – sakė prof. A. Laucevičius. Procedūra, kurią VUL SK medikų komanda atliko dviem klinikų pacien-

tams, įžiebia viltį padėti daugybei žmonių. Arterine hipertenzija Lietuvoje serga apie 50 - 60 proc. 25 - 65 metų gyventojų. Apie 10 - 20 proc. sergančių kenčia nuo sunkios šios ligos formos. Prof. A. Laucevičiaus teigimu, ėmus plačiau taikyti šią procedūrą, pagerėtų pacientų būklė ir būtų sumažintos valstybės išlaidos, skiriamos vaistams ir hipertenzijos komplikacijoms – infarktui, insultui, inkstų funkcijos nepakankamumui gydyti.

VPC įdiegti tyrimai, reikalingi individualizuotam melanomos ir plaučių vėžio gydymui parinkti Valstybiniame patologijos centre, VšĮ VULSK filiale, įdiegti molekuliniai BRAF ir EGFR genų mutacijų tyrimai. Šių testų rezultatai leidžia parinkti kiekvienam pacientui individualų gydymą naujos kartos taikinine terapija. Naviko molekulinė analizė padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, įvertinti vėžio piktybiškumą, prognozuoti ligos eigą. BRAF V600 geno mutacijos tiriamos pacientams, sergantiems išplitusia melanoma, storosios žarnos ir skydliaukės vėžiu. Testo rezultatai leidžia spręsti, ar metastazavusia melanoma sergančiam ligoniui tinka gydymas vemurafenibu, B-Raf fermento inhibitoriumi. Šis personalizuotos terapijos vaistas skiriamas suaugusiems ligoniams (monoterapija), sergantiems nerezektabilia arba metastazavusia melanoma su nustatyta BRAF V600 mutacija. Vemurafenibas veikia taikinį navikinėje ląstelėje, slopindamas mutuotas BRAF baltymo formas, kurios randamos maždaug pusei melanoma sergančių ligonių. Skydliaukės, storosios žarnos vėžio atveju 2

BRAF geno mutacijų tyrimas reikalingas auglio piktybiškumui įvertinti. EGFR geno mutacijos 18, 19, 20 ir 21 egzonuose tiriamos navikinio audinio ląstelėse pacientams, sergantiems išplitusiu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu (NSLPV). Mutacijos nustatomos apie 10 proc. šio tipo auglių. Tyrimas reikalingas taikininei personalizuotai terapijai tirozino kinazės inhibitoriais paskirti. EGFR geno mutacijos suaktyvina EGFR proteino kinazę ir taip skatina onkogeninį procesą. Klinikiniais duomenimis nustatyta, kad pažengusiu NSLPV sergantiems pacientams, kurių vėžinėse ląstelėse nustatomos EGFR geno mutacijos, gydymas anti-EGFR tirozino kinazės inhibitoriais bus efektyvus. VPC šiuo metu taikomas kompleksinis plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo parinkimui reikalingas algoritmas, paremtas imunohistocheminiais, molekuliniais citogenetiniais (ALK, EGFR amplifikacija) ir molekuliniais genetiniais (EGFR taškinės mutacijos) tyrimais. VPC jau antrus metus atliekami KRAS geno mutacijų tyrimai metastazavusio storosios žarnos vėžio ląstelėse. KRAS geno mutacijų tyrimo rezulta-

Genetikė G. Radžiuvienė dirba analizatoriumi „cobas z480“ tai nulemia naujos kartos „taikininės“ terapijos gydymo tikslingumą – esant KRAS geno mutacijoms ypač brangus gydymas neduoda efekto, todėl neturi būti skiriamas. BRAF, EGFR ir KRAS genų mutacijų tyrimai atliekami realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos (RL-PGR) metodu. Šie testai turi CE ženklinimą ir yra atliekami naudojant cobas4800 sistemą.


MEDICINOS MIESTELIO

SANTARIŠKIŲ žinios 2012 BALANDIS

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

Pritarta biobanko steigimui VU Onkologijos institute Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Tarybos posėdyje pritarta siūlymui dėl VUOI biobanko įsteigimo. Pasak biobanko vadovės dr. Živilės Gudlevičienės, pagrindinė šio banko veikla – rinkti, kaupti ir saugoti ateities moksliniams tyrimams pacientų biologinę medžiagą, kuri lieka atlikus diagnozei ir gydymui reikalingas procedūras. „Šiandien dėl nepakankamo mokslo ir biomedicininių technologijų išsivystymo lygio dar nežinome, kokie tyrimai gali būti atlikti ateityje, – sako dr. Ž. Gudlevičienė. – Tačiau ateityje galės būti atlikti nauji moksliniai tyrimai su šiandien biobanke sukauptais mėginiais ir gauti tyrimų rezultatai galbūt galės pagerinti pacientų gydymą.“

VUOI Onkologijos instituto biobanko vadovė dr. Živilė Gudlevičienė

Knyga „Vaikų fizinis aktyvumas ir sveikata“ sprendžia fizinio aktyvumo įtakos vaikų sveikatai klausimus Prieš pat Velykų šventę šalies visuomenę pradžiugino naujas leidinys apie vaikų sveikatą. Birutės Strukčinskienės, Juozo Raistenskio, Dianos Šopagienės, Dariaus Kurlio, Dalijos Stasiuvienės, Sigito Griškonio, Rimos Radžiuvienės knyga „Vaikų fizinis aktyvumas ir sveikata“ – Klaipėdos ir Vilniaus universitetų mokslininkų, gydytojų, pedagogų, praktikų bendros teorinės ir vaikų sveikatai skirtos praktinės veiklos rezultatas. Vaiko sveikata yra didžiausia vertybė formuojant sveiką visuomenę. Vaiko fizinis išsivystymas, jo branda, fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimas, tinkamos gyvenimo kokybės užtikrinimas ypač priklauso nuo vieno iš svarbiausių vaiko sveikos gyvensenos komponen-

tų – fizinio aktyvumo (judėjimo). Knygoje „Vaikų fizinis aktyvumas ir sveikata“ aptariami vaikų ir paauglių sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo klausimai, nauda ir reikšmė sveikatai, sąveika su mityba, svarba žalingų įpročių ir sužalojimų prevencijai, psichikos sveikatai stiprinti, stresui mažinti bei netaisyklingos laikysenos profilaktikai, apžvelgiami fizinio aktyvumo ir darbo kompiuteriu derinimo aspektai, fizinio aktyvumo skatinimo būdai ir strategijos. Leidinys skiriamas universitetų, kolegijų studentams, akademinei bendruomenei, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, kineziterapijos, medicinos, slaugos specialistams, pedagogams ir visiems, kuriems aktualios vaiko sveikatos, jo fizinio aktyvumo problemos bei vaikų sveikatos stiprinimo, prevencijos, reabilitacijos klausimai. 3


1

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

Vaikų ligoninėje kasmet gydoma per keturis šimtus vaikų, sergančių retosiomis ligomis Vaikų ligoninėje įvykusi Tarptautinei retųjų ligų dienai skirta konferencija „Retosios ligos: klausimai, problemos, sprendimai“ ir sausakimša ligoninės auditorija parodė, kad medikų susidomėjimas retosiomis ligomis, galimybėmis jas diagnozuoti, gydyti, konsultuotis su užsienio kolegomis jau pasiekė tokį mastą, kad reikia nedelsiant spręsti, kaip suvienyti šiam tikslui visas medikų profesionalų ir sveikatos priežiūros sistemos valdymo institucijų jėgas. PROGRESAS AKIVAIZDUS

Konferencijoje kalbėję Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Romalda Baranauskienė, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros prof. Algirdas Utkus pripažino, kad nors šioje srityje progresas akivaizdžiai matyti, – veikia vaistų retosioms ligoms kompensuoti mechanizmas, yra siuntimų konsultuotis ir atlikti tyrimus užsienyje tvarka, galimybės teikti kvalifikuotų genetikų konsultacijas, – bet vis dar nepakanka informacijos apie šias ligas nei medikams, nei visuomenei. STINGA INFORMACIJOS

Kaip teigė savo pranešime Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui gydytoja Sigita Burokienė, dar pasigendama retosiomis ligomis sergančių asmenų sveikatos priežiūros koordinavimo, trūksta informacijos apie diagnostikos ir gydymo galimybes 4

Konferencijos dalyviai solidarizavosi su tarptautine medikų bendruomene, iš rankų sukūrę Retųjų ligų dienos ženklą Lietuvoje ir Europos šalyse, dėl patirties stokos liga neretai kontroliuojama netinkamai, sunku užtikrinti reikiamų specialistų konsultacijas, reabilitaciją, pritrūksta moksliškai pagrįstų retųjų ligų ištyrimo ir gydymo metodikų, kartais sunku gauti kompensuojamųjų vaistų. Vaikų ligoninėje kasmet gydoma vidutiniškai 450 retosiomis ligomis susirgę vaikai, jie sudaro 2 proc. visų ligoninėje gydomų pacientų. Didžiausią dalį sudaro širdies ir kraujagyslių sistemos, kaulų ir raumenų sistemos ligos, urogenitalinės, virškinimo sistemų bei medžiagų apykaitos ligos, taip pat chromosomų anomalijos.

SVARBU LAIKU DIAGNOZUOTI

Pasak S. Burokienės, retųjų ligų diagnostika ir gydymas – brangus procesas, kuriam reikia daug laiko ir lėšų, o ligonių kasų įkainiai nepadengia kaštų. Paciento gydymo organizavimas užsienyje paprastai remiasi asmeniniais gydytojų ryšiais ir iniciatyva, todėl ne visiems vaikams būna prieinamas retųjų ligų gydymas užsienyje. Retosios ligos – tai ypač mažai paplitusios ligos, kuriomis Europos Sąjungos šalyse serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. asmenų. Laiku jas diagnozuojant ir tinkamai gydant, ligoniai gali gyventi normalų gyvenimą.


MEDICINOS MIESTELIO

SANTARIŠKIŲ žinios 2012 BALANDIS

ĮSTAIGŲ NAUJIENOS

Įgimtas kraujagyslių ligas galime profesionaliai gydyti ir Lietuvoje Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos pirmininkė gyd. Birutė Vaišnytė džiaugiasi, kad šiandien jau ir Lietuvoje galime profesionaliai gydyti įgimtas kraujagyslių ligas – patobulėjo ir ligonių ištyrimo, ir gydymo galimybės, įsigyta moderni įranga. Tačiau svarbiausia, kad vis daugiau įvairių sričių medikų tobulėja, semiasi patirties iš užsienio kolegų ir geba atskirti įgimtas kraujagyslių ligas ir laiku nusiųsti specialistus pas kraujagyslių chirurgus. KONFERENCIJOJE SĖMĖSI PATIRTIES IŠ GERIAUSIŲJŲ

Lietuvos kraujagyslių draugijos organizuotoje Tarptautinėje kraujagyslių displazijų konferencijoje apsilankė garbūs svečiai – vieni žinomiausių pasaulyje kraujagyslių anomalijų specialistų prof. D. A. Loose ir prof. J. Weber. Mokslinio – praktinio seminaro metu svečiai aptarė 50 Lietuvoje nuo kraujagyslių displazijos kenčiančių ligonių. Tai sudaro apie 10 proc. visų Lietuvoje nuo kraujagyslių displazijos besigydančių žmonių. „Tai, kad į Lietuvą sutinka atvažiuoti geriausi užsienio mokslininkai ir praktikai, rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje pasiekėme tikrai daug. Prof. Loose ir Prof. Weber konsultacijos ir patarimai buvo labai vertingi – net penki jų konsultuoti pacientai jaučiasi visiškai gerai, kitų dar laukia pakartotinės operacijos. Kraujagyslių displazijos gydymas yra daugiaetapis, ligonius riekia nuolat stebėti ir vieno gydymo etapo dažniausiai, deja, neužtenka. Galime tik pasidžiaugti, kad jau galime tokius ligonius operuoti čia, Santariškių klinikose, nes išsiųsti į užsienį vieną tokį pa-

Gydytoja B. Vaišnytė su svečiais iš Vokietijos cientą kainuodavo didžiulę sumą, o žinant, kad vienam ligoniui prireikia 5–6 operacijų ir nuolatinės priežiūros, daryti tai Lietuvoje paprasčiau ir pacientui, ir valstybei“, – sakė gyd. B. Vaišnytė.

B. Vaišnytė, besidžiaugianti sėkmingu VUL SK kraujagyslių chirurgų, radiologų ir branduolinės medicinos gydytojų bendradarbiavimu.

ATLIEKAMI MODERNIAUSI TYRIMAI

REIKALINGOS SUVIENYTOS SKIRTINGŲ SPECIALYBIŲ GYDYTOJŲ PAJĖGOS

Nuo 2010 m. VUL SK atliekami nauji tyrimai, įvertinantys patologišką kraujotaką. B. Vaišnytės teigimu, šiuos tyrimus atlieka nedaugelis pasaulio gydymo įstaigų. „Tiriame, kokia ligonio kraujotaka, koks jos užteršimas, ir parodome, kiek ją galima pagerinti gydymo metu. Matydami, kokia kraujotaka yra prieš operaciją, ir po jos, jau galime įvertinti, kiek patologija yra grėsminga. Šių tyrimų įdiegimas duoda labai daug naudos planuojant ligonių gydymą, vertinant jį, ir vertinant, kiek ta patologija grėsminga pačiam ligoniui“, – sakė

Gydytoja B. Vaišnytė teigia, kad įgimtos kraujagyslių ligos – tai tarpdisciplininė patologija, kuriai įveikti reikia bendrų įvairių specialybių gydytojų pastangų. Todėl konferencijose, seminaruose daugėja ne tik kraujagyslių chirurgų – dirbama kartu su radiologais, branduolinės medicinos gydytojais, mikrochirurgais, okulistais, traumatologais, vaikų chirurgais. Kadangi įgimta kraujagyslių patologija laikui bėgant progresuoja, visų medikų tikslas – diagnozuoti ją kuo anksčiau ir laiku skirti tinkamą gydymą. 5


1

NUMERIO TEMA

Hemofilija – viena labiausiai kontroliuojamų Balandžio 17 d. – Pasaulinė hemofilijos diena. Vilniaus universiteto Santariškų klinikų filialo Vaikų ligoninės Onkohematologijos centro vadovės doc. Linos Ragelienės pasiteiravome, kokiais būdais medikai ir pacientai kovoja su šia liga. Išgydyti hemofiliją yra neįmanoma iki šiol, tačiau dėl didžiulio mokslo šuolio dabar tai yra viena labiausiai kontroliuojamų paveldimų ligų. Šalyse, kuriose hemofilijos gydymui skiriamas pakankamas dėmesys, šia liga sergantys pacientai turi visas galimybes gyventi visavertį gyvenimą. RETA GENETINĖ LIGA

Iš viso Lietuvoje yra apie 150 hemofilija sergančių pacientų, trečdalis jų – berniukai ir jaunuoliai iki 18 metų. Per metus mūsų šalyje gimsta 1-2 berniukai, sergantys šia liga. Lietuvos vaikų, sergančių hemofilija, registras yra VUL SK filialo Vaikų ligoninės Onkohematologijos centre. Pacientams, sergantiems hemofilija, priklausomai nuo to, kiek jų organizme pasigamina krešėjimo faktoriaus, liga gali būti sunki (kai faktoriaus koncentracija paciento plazmoje mažesnė nei 1 proc.), vidutinė (1-5 proc.) ir lengva (5-40 proc.). Sunki hemofilijos forma nustatoma jau naujagimiams – net ir nepatiriančiam didelių traumų kūdikiui formuojasi mėlynės, o vaikui pradėjus vaikščioti, jau nuo pirmųjų žingsnių dėl kraujavimų sąnariai patinsta, pradeda skaudėti. Lengvesnės ligos formos neretai pastebimos vyresniame amžiuje, patyrus traumą arba atliekant tyrimus prieš operaciją. PIRMENYBĖ - REKOMBINANTINIAM FAKTORIUI

Norint užtikrinti normalų kraujo krešėjimą, hemofilija sergančiam pacientui 6

tereikia suleisti trūkstamą baltymą. Šiai ligai gydyti skiriami trūkstami krešėjimo faktoriai išleidžiami farmacinių preparatų forma. Krešėjimo faktoriai yra išskiriami iš donorų kraujo plazmos arba gaminami biologinių technologijų metodais (pastarieji vadinami rekombinantiniais). Abiem būdais gaminami faktoriai yra vienodai efektyvūs, tačiau rekombinantiniai yra saugesni. Leidžiantis iš kraujo plazmos pagamintus faktorius, lieka tikimybė užsikrėsti kuriuo nors šiuo metu nežinomu, naujai atsiradusiu virusu. Todėl visame pasaulyje gydant hemofiliją pirmumas yra teikiamas rekombinantiniams faktoriams, kuriuos naudojant yra atmetama bet kokia virusų perdavimo tikimybė. „Vaikams krešėjimo faktorių koncentratus hemofilijai gydyti pradėjome taikyti 1988 metais. Suaugusieji pacientai krešėjimo faktoriais gydomi nuo 1993 metų. Ligonius Lietuvoje gydome tiek iš plazmos pagamintais krešėjimo faktoriais, tiek rekombinantiniais, sukurtais genų inžinerinėmis technologijomis”, – pasakojo doc. L.Ragelienė. Beje, jos vadovaujamas Onkohematologijos centras pirmasis Lietuvoje hemofilija sergančius vaikus pradėjo gydyti saugiais rekombinantiniais krešėjimo faktoriais. PROFILAKTIKA UŽTIKRINA VISAVERTĮ GYVENIMĄ

Nepagydomai ligai kontroliuoti nuolat yra ieškoma naujų metodų. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, hemofilija gydoma dviem būdais. Pirmasis būdas vadinamas gydymu pagal poreikį – prasidėjus kraujavimui, žmogui suleidžiamas kraujavimą sustabdantis trūkstamas krešėjimo faktorius. Gydymas pagal poreikį apsaugo pacientą nuo mirties. Jeigu kraujavimas vyksta į sąnarius – krešėjimo faktoriaus suleidimas sumažina milžinišką skausmą. Didžiausias šio metodo trūkumas – kaskart išsiliejęs kraujas ne tik sukelia didžiulį skausmą, bet ir didina luošumo

tikimybę. Kraujui patekus į sąnarius yra ardomi vidiniai sąnario sluoksniai, suyra kremzlė, netgi kaulai, vystosi hemofilinė artropatija, sąnarys tampa nejudrus, atrofuojasi galūnės raumenys, sutrinka eisena. Kitas Lietuvoje dar gana naujas gydymo būdas – profilaktinis. Pacientui profilaktiškai 2-3 kartus per savaitę yra suleidžiamas krešėjimo faktorius, kuris apsaugo nuo savaiminio kraujo išsiliejimo į sąnarius bei nukraujavimo susižeidus. Profilaktinis gydymas yra vienintelis šiuo metu žinomas būdas, galintis apsaugoti sunkia hemofilijos forma sergantį pacientą nuo pagrindinės hemofilijos komplikacijos – hemofilinės artropatijos sukeliamo luošumo. Tyrimai rodo, kad šis būdas atsiperka ir ekonomiškai, nes šitaip gydomi žmonės neturi neįgalumo, jiems nereikalingos brangios sąnarių keitimo ir kitos operacijos. VAIKAMS – PROFILAKTINIS GYDYMAS

2009 m. Onkohematologijos centre dešimčiai vaikų pradėtas taikyti profilaktinis hemofilijos gydymo būdas. Du trečdaliai profilaktiką gaunančių vaikų yra gydomi rekombinantiniu krešėjimo faktoriumi. „Vienintelis dalykas, skiriantis profilaktinį gydymą gaunantį vaiką nuo bendraamžių - jam kelis kartus per savaitę reikia suleisti vaistų“, – teigia gydytoja. Kadangi profilaktikos tikslas – apsaugoti pacientą ne tik nuo hemofilijos sukeliamų kraujavimų, bet ir nuo komplikacijų, labai svarbu, kad pacientai gautų gydymą pačiu saugiausiu faktoriumi. Todėl siekiama, kad visi profilaktiškai gydomi vaikai gautų gydymą rekombinantiniu faktoriumi. NAUJAS METODAS – IR LIETUVOJE

Inhibitorinė hemofilija – itin reta, bet labai sunki hemofilijos forma. Ji išsivys-


MEDICINOS MIESTELIO

SANTARIŠKIŲ žinios 2012 BALANDIS

paveldimų ligų to tada, kai ligonio organizme pradeda formuotis antikūnai prieš šių pacientų gydymui skiriamą VIII arba IX krešjimo faktorių koncentratą. Atsiradę antikūnai neutralizuoja hemofilijos gydymui skiriamų VIII arba IX krešėjimų faktorių veikimą, todėl kraujavimų gydymas įprastinėmis VIII arba IX faktorių koncentrato dozėmis pasidaro neefektyvus. Tokiems pacientams gydyti skiriami vadinamojo „apeinamojo veikimo“ prepratai, kurių dėka kraujavimas sustabdomas. Tačiau tokiu būdu gerą rezultatą pasiekti yra labai sunku – šių preparatų poveikis ne visuomet būna pakankamas. Be to, šis gydymo metodas yra labai brangus. Sustabdyti antikūnų gamybą ligonio organizme bei išgydyti inhibitorinę hemofiliją galima vieninteliu būdu – taikant imuninės tolerancijos indukciją. 2011 m. pabaigoje Vaikų ligoninės onkohematologai, vadovaujami doc. L.Ragelienės, pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti ši metodą saugiu rekombinatiniu krešėjimo faktoriumi. Sėkmingai pritaikius imuninės tolerancijos metodą ateityje pacientui bus užtikrintas efektyvesnis ir pigesnis gydymas. EAME GYDYMO PUSIAUKELĖJE

Vaikų ligoninės onkohematologijos skyriuje pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta cheminė sinoviortezė. Procedūros metu į sąnarį įleidžiama cheminių preparatų, kurie sunaikina proliferavusią sinoviją ir sustabdo pasikartojančius kraujavimus. Ši procedūra sėkmingai atlikta jau penkiems pacientams. Vartojant krešėjimo faktorius, sėkmingai galima atlikti įvairias chirurgines intervencijas: sinovektomiją, artrodezę, artroplastiką. Šiais metais Vaikų ligoninės ortopedai sėkmingai atliko korekcines Achilo sausgyslės ilginimo operacijas trims hemofilija sergantiems pacientams. Pasak gydytojos L. Ragelienės, pagal hemofilijos gydymo metodus Lietuva

Vaikų ligoninės Onkohematologijos centro vadovė doc. L. Ragelienė nuo labiau išsivysčiusių valstybių atsilieka tik pagal krešėjimo faktoriaus sunaudojimą, bet ne pagal gydymo efektyvumą. „Lietuvoje 2011 metais pasiektas geras rodiklis – 3,5 veikimo vienetų. Tai reiškia, kad hemofilija sergantys pacientai iš dalies integruojasi į sveiką visuomenę. Taip pat svarbu pabrėžti, kad jų gyvybei negresia pavojus dėl nukraujavimo“, – teigia medikė. Tačiau yra šalių, pavyzdžiui, Vengrija, Didžioji Britanija ar Vokietija, kuriose šis rodiklis siekia 5-6 veikimo vienetus. O štai Švedijoje profilaktinis gydymas jau kelis dešimtmečius taikomas visiems sunkia hemofilijos forma sergantiems pacientams. Doc. L.Ragelienė labai teigiamai vertina mūsų šalies pasiekimus. „Juk krešėjimo faktorių minėtos šalys leidžia jau apie 40 metų, o mes šį gydymo būdą pradėjome taikyti vos prieš kelis metus“, – sako gydytoja. SIEKIAMA GYDYMO KIEKVIENAM

Šiuo metu Onkohematologijos centre jau yra įsteigtas vaikų hemofilijos centras, kuriame dirba patyrę hematologai ir slaugytojai. Gydytojos L. Ragelienės nuomone, reikia užtikrinti visapusišką tolesnį hemofilijos centrų vystymą ir plėtojimą bei pasiekti, kad tokie centrai būtų visiškai aprūpinti šiuolaikinėmis diagnostinė-

mis ir gydymo priemonėmis. Gydymo centrai skirti vaikams ir suaugusiems turėtų būti daugiaprofilinėse ligoninėse, kur sergančiųjų hemofilija sveikata ir gyvenimo kokybe rūpintųsi patyrusių specialistų komanda, sudaryta iš kvalifikuotų hematologų, reabilitologų ir kineziterpeutų, odontologų, psichologų, ortopedų bei patirties hemofilijos srityje turinčių slaugytojų. Reikia siekti, kad kompensuojamą profilaktinį gydymą rekombinantiniais faktoriais galėtų gauti visi sunkia hemofilija sergantys pacientai. Taip pat svarbu, kad šiai ligonių grupei bent du kartus per metus ar pagal poreikį būtų taikoma kompensuojama specializuota fizinė terapija ir reabilitacija. Gydymas ir profilaktika turi būti organizuota taip, kad sergantis hemofilija žmogus nustotų baimintis dėl neįgalumo, o jo gyvenimo kokybė nesiskirtų nuo sveikų žmonių. Specialistė taip pat primena, kad yra labai svarbu skleisti žinias apie hemofiliją ir jos gydymo metodus. Anksčiau hemofilija sergančiam vaikui nuo mažų dienų buvo diegiama, kad jis turi ypatingai saugotis. Tai trikdydavo natūralią vaiko raidą. Gydytoja nuramina, kad dabar šios ligos nebereikia bijoti. Šiuolaikiniai gydymo metodai gali užtikrinti visavertį gyvenimą bei padėti išvengti neigiamų ligos padarinių. 7


1

SKAITYTOJAI TEIRAUJASI

Griežimas dantimis – šiuolaikinio įsitempusio žmogaus problema Laba diena, Kartais rytais atsikeliu skaudamai dantimis, žandikauliu, prikąstu liežuviu. Namiškiai pastebėjo, kad naktimis griežiu dantimis. Ar tai liga, ką turėčiau daryti? Kodėl apskritai žmonės griežia dantimis? Rasa, 24 m., Vilnius

Į klausimą atsako Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojas odontologas ortopedas Rolandas Pletkus, neseniai dalyvavęs Kaune vykusiame tarptautiniame kongrese „Quintessence Baltic Bruxismus“, kuriame pasaulio lygio lektoriai gvildeno bruksimo (griežimo dantimis) problematiką, diagnostiką ir ieškojo prevencijos galimybių. Griežimo dantimis problema vis ūmėja ir tai siejama su pasikeitusiu žmonių gyvenimo būdu, vis didėjančiu stresu, laiko stoka ir nebemokėjimu atsipalaiduoti. Nuolatinė įtampa darbe, namuose, nekokybiškas miegas naktį ir nuolatinis skubėjimas yra vienos pagrindinių priežasčių, lemiančių ir veido, kaklo ir sprando raumenų įtempimą, stiprų nevalingą sukandimą dantimis ar griežimą. Todėl visi sutinka, kad pirmasis gydymo etapas yra paciento išsamus informavimas, supažindinimas su problema ir mokymas save stebėti bei atsipalaiduoti. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje griežimas dantimis priskiriamas prie psichikos ir elgesio sutrikimų, t.y. prie kitų somatoforminių sutrikimų, glaudžiai susijusių su stresogeniniais įvykiais ar problemomis. Gydytojai nėra priėję vieningos nuomonės, kiek žmonių griežia dantimis dienos metu ar miegodami. Griežimo dantimis paplitimo dažnumas įvardijamas nuo 6 iki 91 proc. Budrumo griežimas dantimis randamas 20 proc. populiacijos, o mie8

go – 8 proc., nors gydytojai praktikai pastebi dažnesnį šios ligos paplitimą tarp pacientų. Rezultatai labai skirtingi, nes nėra vienodos tyrimų metodikos ir ypač sunku atrasti objektyvius kriterijus bruksizmo diagnozavimui. NAKTINIS GRIEŽIMAS DANTIMIS – MAŽIAU PAVOJINGAS

Griežimas dantimis budrumo metu yra pakankamai mažai moksliškai ištirtas, tačiau pastebima, kad pacientui dažniau būdingas laikymas stipriai sukandus dantis ir stiprus ryšys su emociniu stresu. Be to, tokio tipo griežimas gali būti vertinamas kaip pavojingesnis, nes sunkiau apsaugoti stomatognatinę sistemą nuo sukeliamų padarinių. Priešingai yra su griežimu dantimis miegant: šio tipo parafunkcija pakankamai gerai ištirta (ypač polisomnografinio tyrimo metu), objektyviai išmatuojama ir pastebėta, kad pacientas dažniau griežia dantimis į šonus (gali būti su garsu). Manoma, kad griežimas dantimis naktį nebūtinai susijęs su stresu ir tokios ligos padarinių yra lengviau išvengti, nes yra pakankamai paprastų stomatognatinės sistemos apsaugos būdų. SVARBU LAIKU KREIPTIS Į ODONTOLOGĄ

Paskutinių metų tyrimai rodo, kad griežimas dantimis yra natūrali organizmo streso iškrova ir paties bruksizmo kaip ligos gydyti nereikia. Tačiau žmonės grieždami dantimis gali sukąsti labai didele jėga, tad stomatognatinės sistemos perkrova gali sukelti veido ir

Vienas pagrindinių klinikinių požymių, kuris gali būti susijęs su griežimu dantimis, yra stebimas dantų nudilimas kaklo raumenų skausmus, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario pankenkimus, galvos skausmus, didelį dantų nudilimą, į ausų skausmus panašius simptomus, sąkandžio aukščio sužemėjimą ir kt. Atstačius nudilusius dantis ir subalansavus sukandimą lieka didelė rizika restauracijų ir pačių dantų lūžiams. Taigi bruksizmas neturi būti gydomas, tačiau privalo būti valdomas, kad būtų galima sumažinti neigiamą parafunkcijos paveikį, o dantų atstatymas, protezavimas ir sukandimo subalansavimas griežiantiems dantimis pacientams bei pacientams, neturintiems šios parafunkcijos, nesiskiria. Bruksizmo gydymas yra kompleksinis, kur paciento informavimas, būsenos bei gydymo ypatumų supratimas ir bendradarbiavimas yra labai svarbūs sėkmės faktoriai. Tinkamą gydymą gali parinkti tiktai gydytojas odontologas, tad griežiantys dantimis žmonės turėtų pasisakyti savo nusiskundimus juos gydančiam gydytojui, kuris, reikalui esant, nusiųs pas gydytoją odontologą-ortopedą.


MEDICINOS MIESTELIO

SANTARIŠKIŲ žinios 2012 BALANDIS

INFORMACIJA PACIENTAMS

Vaiko Širdies Asociacija remia nepasiturinčias šeimas Vaiko Širdies Asociacija (VŠA) yra ne pelno siekianti organizacija, dirbanti labdaros pagrindais, remianti VUL Santariškių klinikų II širdies chirurgijos skyrių, padedanti vaikams, gimusiems su įgimtomis širdies ydomis, po širdies persodinimo operacijų, nuolat finansiškai ir morališkai padedanti šiems vaikučiams ir jų tėveliams. ŠIUO METU VYKSTA PROJEKTAS, REMIANTIS NEPASITURINČIAS ŠEIMAS

Dažnos kelionės į Vilnių finansiškai ypač paveikia toli nuo Vilniaus gyvenančias daugiavaikes šeimas, vienišas motinas ir šeimas, kur abu tėvai yra bedarbiai. Dėl finansinių problemų

jie gali uždelsti ar atidėlioti atlikti tyrimus ar operaciją ir suduoti skaudų smūgį vaiko širdžiai. Šeimos negali naudotis viešuoju transportu, nes po širdies operacijos vaikai yra imlūs infekcijoms, jiems nerekomenduojama būti viešose susibūrimo vietose, kontaktuoti su kitais žmonėmis, reikia vengti skersvėjų, temperatūrų kaitos ir pan. Vaiko Širdies Asociacija teikia paramą kelionės išlaidoms padengti į VUL Santariškių klinikas socialiai remtiniems VŠA nariams ir daugiavaikėms šeimoms, auginančioms vaikus su įgimtomis širdies ydomis. Pirmenybė teikiama vienišoms mamoms, toliau nuo VUL Santariškių klinikų gyvenančioms šeimoms.

Registruotis el. paštu: info@vaikosirdis.lt, registruojantis pridėti ar atsiųsti paštu (Turgaus a. 2-11, Klaipėda, LT-91246) pažymą apie šeimos sudėtį, pažymą apie gautas pajamas už 6 mėn., vaiko neįgalumo pažymėjimo kopiją. Telefonas pasiteiravimui 8 682 58 837. Daugiau informacijos: www.vaikosirdis.lt SVEIKINAME KOLEGĄ!

Prof. Konstantinas Povilas Valuckas – „Metų vadovas 2011“ Savaitraštis „Lietuvos sveikata“ „Metų vadovu 2011“ išrinko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorių prof. habil. dr. Konstantiną Povilą Valucką.

Iškilmingame renginyje jis buvo apdovanotas pagrindiniu prizu – žirgo statulėle. Metų nugalėtoją padėkos raštais pasveikino Seimo bei Vyriausybės vadovai, Seimo nariai, Vilniaus savivaldybės vadovai ir kolegos. Tarp nominantų pateko ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto konsultantė prof. habil. dr. Laima Griciūtė, kuriai atiteko nominacija „Už gyvenimo nuopelnus“. Prof. L.Griciūtė visą gyvenimą paskyrė onkologijos mokslui. Eksperimentinės onkologijos kūrėjos mokslinių interesų sritis – vėžio formavimosi ir plėtotės tyrinėjimai. Prof. L. Griciūtė

Prof. habil. dr. Laima Griciūtė apdovanota už gyvenimo nuopelnus gerai žinoma Lietuvoje kaip nenuilstanti švietėja, sveikos gyvensenos propaguotoja.

Metų vadovas 2011 – prof. habil. dr. K. P. Valuckas Santariškių medicinos įstaigų asociacija sveikina kolegas ir linki profesinės sėkmės! 9


1

REPORTAŽAS

Vilniaus universiteto būsimos odontologės – geriausios Europoje Pasaulinės Odontologijos penkto kurso studentų olimpiados pusfinalyje geriausia Europoje pripažinta Vilniaus universiteto Odontologijos instituto komanda. Lietuvai patikėta atsakomybė Pasaulinės Odontologijos studentų olimpiados finale atstovauti ne tik savo universitetui, bet ir visai Europai. Maskvoje vykusiame pusfinalyje jėgas išbandė šešių universitetų studentai iš Prancūzijos, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos federacijos ir Lietuvos. Mūsų šaliai atstovavo Vilniaus universiteto, Odontologijos instituto penkto kurso studentės Agnieška Dubickaja ir Goda Mikitavičiūtė. Olimpiados dalyviai turėjo galimybę įvertinti paciento higieninius įgūdžius, pademonstruoti savo teorines žinias sudarant gydymo planą ir praktiškai sugydyti danties šaknies kanalą. Be to, naudojant Cerec medžiagas, studentai turėjo paruošti dantį protezavimui, pagaminti ne tik laikiną, bet ir pastovų danties vainikėlį. Studentų atliktą darbą vertino autoritetinga tarptautinė komisija. Sveikiname būsimas odontologes ir linkime pasiekti karjeros aukštumų!

VU Odontologijos instituto penkto kurso studentės Agnieška Dubickaja ir Goda Mikitavičiūtė pripažintos geriausiomis Europoje 10


MEDICINOS MIESTELIO

SANTARIŠKIŲ žinios 2012 BALANDIS

RENGINIAI

Pirmasis plaučių ligų kongresas 2012 04 27 Pirmasis plaučių ligų kongresas, skirtas pulmonologams, vaikų pulmonologams, krūtinės ląstos chirurgams, internistams, radiologams, onkologams radioterapeutams, chemoterapeutams, kardiologams, širdies chirurgams, alergologams ir klinikiniams imunologams, laboratorinės medicinos, šeimos, infekcinių ligų, dermatovenerologijos specialybių gydytojams. Kongreso vieta: UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, Laisvės pr. 5, Vilnius, 5.1 salė Daugiau informacijos: Tel.: (85) 2501870, faks.: 8 688 62 371 El. paštas: rolandas.zablockis@santa.lt Plenero darbų paroda Lietuvos medicinos bibliotekoje Balandžio 4 – 27 dienomis Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) galima apžiūrėti septintojo tapytojų ir fotomenininkų plenero „Atraskime nežinomus Lietuvos turtus – tris nuostabius E.F. André parkus prie Vilniaus“ retrospektyvinė darbų parodą „Parkas – kaip gyvenimo būdas“. Tai jau septintoji šio kasmet organizuojamo plenero darbų paroda Lietuvos medicinos bibliotekoje. Plenerus organizuoja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir E.F.Andre klubas Lietuvoje. 2011 m. pleneras vyko Lentvario dvaro sodybos parke ir buvo skirtas E. F. André mirties šimtmečiui paminėti. Lentvario dvaro sodybos ansamblis patyrė daugybę negandų, tačiau išliko

nemaža dalis to, kas buvo sukurta XIX– XX amžių sandūroje. Kraštovaizdžio specialistų Lentvario parkas laikomas vienu brandžiausiu E. F. André kūriniu. „Menininkus žavi ir romantiškai nuteikia nesibaigiantys, tarp natūralių ir dirbtinų parko elementų, pievų, tvenkinių ir medžių vingiuojantys takai. Dailininkas ar fotografas senojo parko vaizdus, architektūros detales perteikia persunkdamas pasivaikščiojimų įspūdžius per savo sielos pajautas“, – sako parodos kuratorė Nadežda Zajančkovskaja.

Papildomi profesinio tobulinimo kursai visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti privalomąjį sveikatos mokymą 2012 m. balandžio 23–24 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos planuoja organizuoti papildomus profesinio tobulinimo kursus sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti privalomąjį pirmosios pagalbos mokymą, privalomąjį higienos įgūdžių mokymą bei privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Šių kursų metu bus dėstomi bendrieji profesinio tobulinimo organizavimo klausimai. Registruojantis į kursus prašome būtinai nurodyti pasirinkto mokymo modulio pavadinimą. Užpildytą registracijos formą siųsti el. paštu rasa.radivanovska@smlpc.lt. Informacija teikiama: tel. 8 528 55194, mob. tel. 8 640 44937 arba elektroniniu paštu rasa. radivanovska@smlpc.lt Daugiau skaitykite www.smlpc.lt skiltyje Kvalifikacijos tobulinimas – Renginiai.

Lietuvos pediatrų draugijos metinė konferencija „Lietuvos vaikų sveikata 2012” Prof. Arūnas Valiulis Lietuvos pediatrų draugijos valdybos vardu kviečia visų specialybių vaikų gydytojus, šeimos gydytojus, vaikų slaugos specialistus ir gydytojus rezidentus dalyvauti Lietuvos pediatrų draugijos metinėje konferencijoje „Lietuvos vaikų sveikata 2012”, kuri įvyks 2012 m. gegužės 4 d. „Saulės“ koncertų ir konferencijų centre, Tilžės g. 140, Šiauliai. Konferencijoje bus pristatytos naujos vaikų karščiavimų, vaikų tuberkuliozės, bendruomenėje įgytos pneumonijos ir respiracinių alergozių metodinės reko-

mendacijos, specialiai konferencijai išleisti nauji žurnalų „Vaikų pulmonologija ir alergologija“, „Lietuvos pediatrijos kronika“ numeriai. Šiemet pirmą kartą kartu vyks draugijos gydytojų rezidentų sekcijos mokslinė konferencija. Išankstinė dalyvių registracija iki š.m. balandžio 12 d., registracijos mokestis 50 Lt sumokamas draugijos regioniniuose skyriuose arba pervedamas tiesiai į Lietuvos pediatrų draugijos atsiskaitomąją sąskaitą LT707044060000236682 AB „SEB bankas”. Sumokant registracijos mokestį tiesiogiai, užsiregistravusio asmens duomenis (var-

das, pavardė, darbovietės pavadinimas ir adresas, kontaktinis el. pašto adresas arba telefonas) ir mokėjimo pavedimo kopiją reikia atsiųsti el. paštu: arval@vmul.lt Į registracijos mokestį įskaičiuota 8 val. mokymo programa, specialios žurnalų „Vaikų pulmonologija ir alergologija“ ir „Lietuvos pediatrijos kronika“ laidos, naujų vaikų karščiavimo, vaikų bendruomenėje įgytos pneumonijos ir vaikų alerginio rinito metodinių rekomendacijų knygelės, 32 konferencijos rėmėjų padalomoji medžiaga parodinėje konferencijos dalyje, kavos pertraukos, pietūs ir furšetas. Papildoma informacija tinklapyje www.pediatrija.org

11


MEDICINOS MIESTELIO

1

SANTARIŠKIŲ žinios 2012 BALANDIS

KASDIENYBĖS SPALVOS

Gabi mergaitė paveikslus tapo kojos pirštais Vaikų ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“ nuo 2008 metų gydosi keturiolikmetė Vaineta Verbanovaitė, turinti unikalų gebėjimą tapyti... kojos pirštais. Mergaitei ankstyvoje vaikystėje buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius, dėl kurio ji negalėjo vaikščioti, paimti daiktų rankomis. Aktyvesnė buvo tik kairė mergaitės koja ir jos pirštai. Vaineta, kaip ir visi vaikai trokšdama pažinti pasaulį, bendrauti, jau ketverių metų išmoko kaire koja imti daiktus, spalvinti,

pradėjo piešti. Būdama septynerių, padedama močiutės, Vaineta išmoko naudotis kompiuteriu, o prieš 2,5 metų padedama mokytojų ėmė tapyti aliejiniais dažais ant drobės. Tapymas tapo itin mėgstamu mergaitės užsiėmimu. Šiandien Vaineta jau organizuoja savo darbų parodas ne tik gimtajame mieste, bet kviečiama ir į respublikinius

bei tarptautinius renginius. Po taikomosios reabilitacijos procedūrų Druskininkų „Saulutėje“ palaipsniui didėja Vainetos judėjimo galimybės, mergaitė jau gali savarankiškai žingsniuoti kambariu, gerėja ir rankų funkcinės galimybės. Gydytojai tiki, kad tai padės Vainetai plėsti savo kūrybinę erdvę.

Adresas: P. Baublio g. 3 B, LT – 08406, Vilnius, el. paštas: info@smia.lt; tel. 8 659 79191, kontaktinis asmuo: Aurimas Jaskonis, www.santariskes.eu Parengė: ryšių su visuomene agentūra PR Service/Edelman Affiliate, el. paštas info@prservice.lt


Santariškių medicinos miestelio naujienos 2012 balandis