Page 69

Infrastruktūra

lizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Vieni tai aiškina lėšų stygiumi, kiti tiesiog yra įpratę gyventi išpildami savo nuotekas lauk, o į tualetą eidami „į būdelę už tvarto“. Ir bet kokie aiškinimai, kad nuotekas surinkti ir išvalyti būtina, dažnai šių žmonių būna sunkiai suvokiami. Tam, kad būtų pasiekti ES direktyvose nurodyti tikslai, prie vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų turėtų būti prisijungę (ir jais naudotis) apie 95 % valstybės gyventojų. Šių metų rugpjūčio mėnesį paskelbtoje Septintojoje miesto nuotekų valymo direktyvos (91/271/ EEB) įgyvendinimo ataskaitoje teigiama, kad daugumos ES valstybių narių nuotekų surinkimo lygis yra labai aukštas. Vidutiniškai atitikties lygis yra 94 %. Apie 15 valstybių narių net pasiekė 100 % atitikties lygį. Visose valstybėse narėse išlaikyti arba net pagerinti ankstesni rezultatai. Tačiau yra šalių, kuriose nuotekos visiškai nesurenkamos arba surenkamos tik iš dalies. Penkiose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Latvijoje

ir Slovėnijoje) 2009–2010 m. atitikties lygis vis dar buvo mažesnis nei 30 %. Lietuvoje padėtis yra geresnė, tačiau vis dar tolima nuo ES teisės aktuose nurodytų tikslų įgyvendinimo. LR aplinkos ministerijos duomenimis, 2012 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį vartojo apie 76 % šalies gyventojų, o nuotekos centralizuotai buvo surenkamos iš maždaug 67 % šalies gyventojų. Nors jau ir į mažus miestelius ir gyvenvietes yra atvesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai, žmonės nenori prie jų jungtis, nes už prisijungimą tenka mokėti savo lėšomis. Vidutiniškai gyventojui prisijungti prie šių tinklų kainuoja nuo 5 iki 7 tūkst. litų. Dažnas gyventojas (ypač mažesniųjų miestelių) tokių pinigų neturi. Be to, prisijungus tektų ir kas mėnesį mokėti už tiekiamą vandenį ir surinktas nuotekas. Dėl to ir stringa ES remiamų vandentvarkos projektų procesai, dėl to kol kas ir nėra pasiekti jų tikslai. Bendrieji reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams Lietuvoje buitinių nuotekų ir pagal sudėtį joms analogiškų gamybinių, komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 2 000 gyventojų ekvivalento (toliau – GE; gyventojų ekvivalentas – santykinis žmonių skaičius, apskaičiuojamas pagal teršalų kiekį nuotekose (70 g BDS7/d žm.)), ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 50 l/s, taikymą (projektavimą, tiekimą, statybą, paleidimą, naudojimą, kontrolę) reglamentuoja Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412.

Pagal jį skiriami gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai, t. y. gamykloje pagaminti nuotekų valymo įrenginiai, ir statomi, t. y. statybos vietoje surenkami, nuotekų valymo įrenginiai. Šie yra pastatomi arba sumontuojami statybos vietoje iš statybos produktų (statybinių medžiagų, konstrukcijų, talpų, vamzdžių ir pan.) ir įrenginių (siurblių, orapūčių, elektroninės įrangos ir pan.). Pagrindiniai reikalavimai statomiems / sumontuojamiems valymo įrenginiams Nuotekų valymo įrenginiai turi būti suprojektuojami ir pastatomi arba sumontuojami taip, kad jų pajėgumas ir efektyvumas, be rekonstrukcijos / išplėtimo, tenkintų objekto poreikius ne mažiau kaip 15 metų, jei projektuose nenumatoma kitaip. Nuotekos juose turi būti išvalomos, kad atitiktų nuotekų išleidimui nustatytus reikalavimus, neatsižvelgiant į valomų nuotekų savybes (projektavimo metu turi būti tinkamai įvertintos konkretaus objekto nuotekų savybės (debitas, užterštumas, temperatūra ir pan.) ir numatyti galimi jų svyravimai).

Nuotekos į aplinką turi patekti tik per tam skirtą išleistuvą, o visos kitos nuotekų valymo įrenginių sistemos turi būti

67

Structum 2013 Ruduo Nr.1  

Architektūros rubrikoje pristatome du objektus – prancūzų architektų biuro „Jakob + MacFarlane Architects“ FRAC fondo priestatą Orleano mie...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you