Šilti namai – mainais už palėpę
S TAT Y B A
Asta Geibūnienė
Vilniaus Antakalnio mikrorajone 1959 m. pastatyto keturaukščio namo gyventojams apšiltinti sienas, pakeisti stogą, radiatorius, vandentiekio vamzdyną, pertvarkyti šildymo sistemą, įvesti individualią šilumos apskaitą, perdažyti laiptinę nieko nekainavo. Kaip pavyko įgyvendinti tokį, dar mums visai naują, renovacijos modelį, pasakoja projektą rengusios UAB „Šiltas namas“ architektas Arūnas Lapinskas. Ilgai ieškojusi sprendimų, kaip gelbėti savo daugiabutį namą, kuris nors ir neįtrauktas į renovuojamų pastatų sąrašą, bet remontas jam akivaizdžiai reikalingas, savininkų bendrija pasiūlė potencialiems rangovams atlikti pastato kapitalinį remontą mainais į neeksploatuojamą palėpę. „Rangovai atsirado, ir šio daugiabučio namo savininkų bendrija, mano žiniomis, tapo pirmoji Lietuvoje, pritaikiusi šį iki tol analogų neturėjusį pastato atnaujinimo modelį, – sako pats pirmą kartą tokiam projektui vadovavęs architektas A. Lapinskas. – Gyventojams buvo pakeisti susidėvėję mediniai langai, atnaujintos inžinerinės sistemos, apšiltinti fasadai, įstiklinti balkonai, įrengta nauja stogo konstrukcija. Rangovas palėpėje įrengė šešis naujus trijų, dviejų ir vieno kambario butus, kurie visi parduoti, taip jis susigrąžino į kapitalinį remontą investuotas lėšas. Kaip matome, pastato kapitalinis remontas gyventojams, neskaičiuojant rangovui perleidžiamos neeksploatuojamos palėpės, daugiau nieko nekainavo. Visi rangos ir projektavimo darbai gulė ant kitų pečių. Tai visiškai priešingas modelis, palyginti su mums įprastomis būsto atnaujinimo programomis“. Įgyvendinus visus projektavimo užduotyje numatytus darbus, remiantis pastatų energinio naudingumo sertifikatų registro išrašu, dabar pastato energinio naudingumo klasė yra B (prieš remonto darbus buvo ~ D). A. Lapinskas sako dar negirdėjęs, kad kur nors kitur Lietuvoje būtų taikomas panašus finansinis daugiabučio namo modernizavimo modelis, o UAB „Šiltas namas“ –
120
pirmoji įmonė, įgyvendinusi visus tokio projekto projektavimo darbus. „Būti pirmiems – ne tik garbė, bet ir nauja patirtis, – darbo procesą prisimena architektas. – Įrengiant naujus butus palėpėje nebuvo galima didinti pastato aukštingumo, be to, atsiradus naujiems turto vienetams, prireikė papildomų automobilių stovėjimo vietų, kurių įrengimas – viena didžiausių problemų Vilniaus miesto gyvenamuosiuose kvartaluose. Šiuo atveju gelbėjo tai, kad prie namo yra ganėtinai erdvi aikštelė, tačiau, patiems gyventojams pasiūlius ją pusmetriu paplatinti, leidimas nebuvo gautas, nes kiekvienas centimetras už aikštelės yra valstybės nuosavybė, todėl prieš ką nors keičiant reikia atlikti papildomus žemės sklypo suformavimo darbus. Pašnekovas sutinka, kad tokį pat ar panašų pastato atnaujinimo būdą Lietuvoje galima pritaikyti ir plačiau, tačiau pataria atkreipti dėmesį į kelis svarbius niuansus. Pasak jo, rangovas, kuris skirs lėšų remontui, be abejo, tikėsis pelningai ir skubiai parduoti naujai įrengtus butus, todėl svarbus vaidmuo čia tenka remontuojamo pastato vietai. Ji turėtų būti patraukli potencialiems nekilnojamojo turto pirkėjams. Be to, reikalingas betarpiškas gyventojų bendradarbiavimas projektuojant. „Kaip ir kitose gyvenimo srityse, komandinis darbas nugali daugumą kliūčių. Atnaujintas Antakalnio g. 43 daugiabutis namas Vilniuje – geras šio teiginio pavyzdys“, – įsitikinęs UAB „Šiltas namas“, teikiančios kompleksinių inžinerinių sprendimų paslaugas, architektas A. Lapinskas.