Utena

Page 1

Kauno technologijos universitetas Statybos ir architektūros fakultetas

Krematoriumas Projektas „Išmanusis miestas VI“ konkursui Ataskaita

Kristina Marcinkutė Jokūbas Bobrevičius Audrius Akelaitis Austėja Dapkutė Raimonda Česnauskytė Projekto autoriai Martynas Kilius Projekto vadovas

Kaunas, 2020


Turinys Lentelių sąrašas ................................................................................................................................. 4 Paveikslų sąrašas ............................................................................................................................... 5 Įvadas .................................................................................................................................................. 6 1. Aiškinamasis raštas ..................................................................................................................... 7 1.1. Projekto konceptas...................................................................................................................... 7 1.1.1. Projekto idėja ........................................................................................................................... 7 1.1.2. Darniojo planavimo principų pritaikymas ............................................................................... 9 1.1.3. Analogų analizė ..................................................................................................................... 10 1.1.4. Gamtinė analizė ..................................................................................................................... 11 1.2. Krematoriumo pastatas ............................................................................................................. 13 1.2.1. Specifiniai reikalavimai patalpoms pagal Lietuvos higienos normas ................................... 13 1.2.2. Funkcinė pastato idėja ........................................................................................................... 13 1.2.3. Erdvinė pastato idėja ............................................................................................................. 14 1.3. Pastato architektūriniai sprendimai .......................................................................................... 15 1.4. Kremavimo proceso technologiniai sprendimai ....................................................................... 16 1.4.1. Kremavimo krosnis ............................................................................................................... 16 1.4.2. Paruošimas kremacijai ........................................................................................................... 17 1.4.3. Kremavimo procesas ............................................................................................................. 17 1.4.4. Filtracijos sistema. ................................................................................................................. 19 1.5. Krematoriumo darbo rėžimas ................................................................................................... 19 1.6. Pastato konstrukciniai sprendimai ............................................................................................ 20 1.6.1. Karkasas ................................................................................................................................ 20 1.6.2. Pamatai .................................................................................................................................. 20 1.7. Inžinerinių sistemų sprendimai................................................................................................. 20 1.7.1. Vandentiekis .......................................................................................................................... 20 1.7.2. Buitinės nuotekos .................................................................................................................. 21 1.7.3. Lietaus nuotekos .................................................................................................................... 21 1.7.4. Vėdinimas ir oro kondicionavimas ........................................................................................ 22 1.7.5. Šildymas ................................................................................................................................ 23 1.7.6. Gaisrinės saugos sprendiniai ................................................................................................. 25 1.7.7. Objekto aprūpinimas energija................................................................................................ 26 1.8. Energetinio naudingumo skaičiavimai, ekologiniai sprendiniai .............................................. 28 1.8.1. A+ energinio naudingumo rodikliai ...................................................................................... 28 1.8.2. Aprūpinimas energija iš atsinaujinančių šaltinių ................................................................... 30 1.8.3. Atliekų surinkimas ir rūšiavimas ........................................................................................... 30 1.9. Projekto ekonominiai rodikliai, planuojamos preliminarios investicijos ................................. 31 1.10. Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimas projekte ................................................... 35 1.10.1. Architektūroje ........................................................................................................................ 35 1.10.2. Inžinerinėse sistemose ........................................................................................................... 36 1.10.3. Elektrotechnika ...................................................................................................................... 36 2


1.11. Planšetas ................................................................................................................................... 38 Baigiamasis žodis ............................................................................................................................. 39 Informacijos šaltinių sąrašas .......................................................................................................... 40 2. Grafinė dalis ............................................................................................................................... 41 2.1. Brėžiniai ................................................................................................................................... 42 2.1.1. Sklypo situacijos schema ir sklypo planas, M1:2000, M1:500 ............................................. 42 2.1.2. Patalpų planas su eksplikacijos lentele. M1:200 ................................................................... 43 2.1.3. Stogo planas. M1:200 ............................................................................................................ 44 2.1.4. Pastato pjūviai A-A ir B-B. M1:200...................................................................................... 45 2.1.5. Pastato fasadai 1-11, A-H. M1:200; ...................................................................................... 46 2.1.6. Pastato Fasadai 11-1, H-A. M1:200 ...................................................................................... 47 2.2. 3D erdviniai pastato vaizdai – vizualizacijos; .......................................................................... 48 2.2.1. Atsisveikinimo patalpa- aukuras ........................................................................................... 48 2.2.2. Krematoriumo vaizdas iš priekio........................................................................................... 49 2.2.3. Krematoriumas iš paukščio skrydžio..................................................................................... 50 2.2.4. Vaizdas iš fojė ....................................................................................................................... 51 2.2.5. Šarvojimo salė ....................................................................................................................... 52 Priedai ............................................................................................................................................... 53 1. Priedas. Projektavimo metu naudojamų normatyvinių dokumentų sąrašas ............................ 54 2. Priedas. Šildymo sistemos principinė schema ......................................................................... 55

3


Lentelių sąrašas 1 lentelė. Bendrieji statinio rodikliai ................................................................................................. 13 2 lentelė. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės ...................................................................................................................................... 23 3 lentelė. SGGVPS įrenginių, įrengiamų iki 10 m aukščio patalpose, parametrai ........................... 25 4 lentelė. Reikalavimai pastato U vertės A+ energiniam naudingumui ............................................ 28 5 lentelė. Apskaičiuotos projektuojamo krematoriumo U vertės A+ energiniam naudingumui ...... 30 6 lentelė. LR įstatymai ...................................................................................................................... 54 7 lentelė. Statybos techniniai reglamentai ......................................................................................... 54 8 lentelė. Higienos normos................................................................................................................ 54 9 lentelė. Taisyklės ir reikalavimai ................................................................................................... 54

4


Paveikslų sąrašas 1 pav. Lietuvos gyventojų mirtingumas 100 000 gyv. pagal 2017 m. duomenis .............................. 8 2 pav. Darnaus planavimo idėjos projekte ......................................................................................... 9 1 pav. Gamtinių buveinių žemėlapis ................................................................................................. 11 2 pav. Dirvožemio tipai ir granuliometrinė sudėtis ........................................................................... 11 3 pav. Planuojama užstatymo teritorija (geltona) ............................................................................. 12 4 pav. Nuotrauka iš sklypo apžiūros ................................................................................................. 12 5 pav. Vaizdas iš Fojė ....................................................................................................................... 14 6 pav. Atsisveikinimo patalpa- aukuras ............................................................................................ 15 7 pav. Krematoriumo vaizdas iš priekio ........................................................................................... 16 8 pav. DFW Electric kremavimo krosnis .......................................................................................... 17 9 pav. Kremavimo ir filtravimo sistemų principinė schema ............................................................. 18 10 pav. Filtracijos sistema ................................................................................................................. 19 11 pav. Rainy lietaus nuotekų surinkimo sistema ............................................................................. 22 12 pav. Endura Delta 380 T4 ............................................................................................................ 23 13 pav. Monolit ir Kite šiukšliadėžės ................................................................................................ 30 14 pav. Jungiklių bei kištukų rėmų (kairėje) bei užpildų (dešinėje) spalvos .................................... 36

5


Įvadas Konkursui pasirinktas projektas – Krematoriumas Utenos rajone. Tai yra aktualus projektas, galėsiantis išspręsti ekologines bei ekonomines problemas šalies mastu. Projekto tikslas – suprojektuoti krematoriumą, atitinkantį galiojančias higienos normas ir reikalavimus, pilnai sujungtą su visais reikiamais tinklais, pritaikant inovatyvius, energiją taupančius sprendimus, remiantis darnaus projektavimo principais, atsižvelgiant į miesto poreikių išpildymą, suderinant skirtingų dalykų studentų kompetencijas. Šiam tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: – – – – – –

Išnagrinėti visus kremavimo technologijos aspektus, reikalavimus, keliamus Lietuvoje ir privalomą įrangą; Išsirinkti geriausiai tinkančią vietą projektuojamam pastatui ir parengti projektą, kuris išpildytų darnaus vystymo idėjas; Atlikti gamtinę analizę norint išsiaiškinti galimus konstrukcijų tipus, pastato orientaciją; Paruošti architektūrinį projektą, atitinkantį šiuolaikinius projektavimo reikalavimus ir derintųsi prie aplinkos; Pasiūlyti inovatyvius projektinius sprendimus pritaikant rėmėjų siūlomą produkciją ir paslaugas; Pagrįsti preliminarių investicijų skaičiuojamąją sumą apskaičiavus sustambintą lokalinę sąmatą;

Šioje ataskaitoje yra pagrindžiamas projekto konceptas, paaiškinama, kodėl Lietuvoje reikia kremavimo paslaugas teikiančio objekto ir aprašomi rėmėjų siūlomos produkcijos pritaikymo sprendiniai. Rėmėjų siūloma produkcija, išmaniosios technologijos ir parinkimo principai yra aprašomi projekto aiškinamosiose dalyse. Visų panaudotų produktų santrauka su aprašymais pateikta 1.10 poskyryje.

6


1. Aiškinamasis raštas 1.1. Projekto konceptas 1.1.1. Projekto idėja Projekto idėja pirmiausia kilo iš noro pasukti galvą priimant nestandartinius inžinerinius sprendimus įvairių inžinerinių specialybių ir specializacijų studentams (statybos technologijų, konstrukcijų, inžinerinių tinklų, atsinaujinančios energetikos). Vėliau gilinantis į analogus, krematoriumo projektavimui svarbius teisės aktus, projekto įvaizdį visuomenės akyse, supratome, kad toks projektas galėtų išspręsti ekologines bei ekonomines šalies problemas ir yra svarbus šalies mastu. Toks projektas yra aktualus, kadangi kapinių plėtra yra susijusi su ekologinėmis problemomis (dirvožemio ir aplinkos tarša, miškų kirtimu), o funkcionuojantis krematoriumas prisidėtų prie šių problemų sprendimo, tuo pačiu ir prie šalies ekonomikos gerinimo, kremavimo paslaugą darant labiau prieinama Lietuvos teritorijoje. Projekto pasirinkimą nulėmė pastato funkcijos aktualumas konkrečioje Lietuvos teritorijoje. Pastebėtina, kad šiuo metu kapinės užima beveik 1 proc. šalies teritorijos. Kapinės teršia aplinką – dirvožemį, gruntinius vandenis, kurie kartu su požeminiais vandenimis yra mūsų geriamojo vandens šaltinis. Nesikeičiant kritinei demografinei situacijai mirusiųjų miestai Lietuvoje auga sparčiau nei gyvųjų, todėl tampa svarbu keisti mirusiųjų laidojimo būdus. Kremavimo nauda įvairiapusė – padeda apsisaugoti nuo infekcinių ligų plitimo, išsprendžia žemės trūkumo, pooperacinių, patalogoanatominių bei biopsinių medžiagų naikinimo ir sandėliavimo problemas bei kraštovaizdžio ir miškų naikinimo problemas, susijusias su kapinių plėtra, nedidina dirvožemio, gruntinių vandenų užterštumo. Kremavimo aktualumą ypač atskleidė ir viruso Covid-19 pandemija, dėl kurios nuo kovo 16 d. Lietuvoje įvestas karantinas. Dėl ribojamo žmonių skaičiaus laidotuvėse, šermenyse bei pasaulio mastu praktikuojamo social-distancing, daugelis žmonių kaip alternatyvų būdą pradėjo rinktis kremavimo paslaugą. Tokiu būdu atsirado galimybė atsisveikinimo ceremoniją nukelti vėlesniam laikui bei suplanuoti norimas apeigas kartu su didesniu ratu artimųjų. Taip pat išpopuliarėjo virtualus atsisveikinimas. Mirusiojo artimiesiems, dėl įvairių priežasčių negalintiems atvykti į krematoriumą palydėti velionio, galima stebėti karsto įkėlimą į kremavimo įrenginį tiesiogiai internetu Nors egzistuoja visuomenės dalis, turinti nuogąstavimų, susijusių su krematoriumų statyba bei palaikų kremavimo baimėmis, žiniasklaidos vykdomos apklausos rodo, jog jie kyla dėl informacijos stokos. Pagal šiuolaikines technologijas įrengti krematoriumai yra netaršūs objektai. Šiuolaikinių technologijų krematoriumo įranga taip gerai išvalo dūmus nuo kenksmingų išmetimų, kad jie net nesiekia ES direktyvose nustatytų reikalavimų. Kvapai sudega kremavimo proceso metu, esant +850°C temperatūrai. Be to, kad aplinkos tarša atitiktų ES reikalavimus, rūpinasi ne tik vietos aplinkos apsaugos specialistai, bet ir krematoriumų įrangos gamintojų ekspertai. Jie nuolat stebi įrangos darbą, fiksuoja įrengimų parodymus, atlieka oro mėginių tyrimus. Pareiškėjas, žinodamas realią informacijos stoką palaikų kremavimo srityje bei skatindamas keisti visuomenės mąstymą bei 7


prisidėti prie ekologiško mirusiųjų laidojimo propagavimo, inicijuoja šį projektą, kuriuo siekiai supažindinti šalies gyventojus su teigiamu įvairiapusiu palaikų kremavimo poveikiu. Taigi, krematoriumas yra vienas iš įrankių, padedančių spręsti aplinkos užterštumo, miškų kirtimo – kitaip tariant, ekologines, – problemas. Mūsų komandos pasirinkta būsimojo statinio koncepcija yra orientuota į konkrečią nišą, kuri komandos nuomone Lietuvoje nėra užpildyta ir yra perspektyvi, o paklausa rinkoje gerokai didesnė už pasiūlą. Projektuojamo krematoriumo vieta yra strategiškai parinkta pagal jau esamų/planuojamų krematoriumų išdėstymą Lietuvoje. Pirmoji kremavimo paslaugas teikianti įmonė yra įsirengusi vidurio Lietuvoje – Kėdainiuose, antroji pradėta statyti Klaipėdoje – vakarų Lietuvoje, tad vienas iš mūsų komandos sprendimų yra krematoriumą statyti rytų Lietuvoje, o konkrečiai Utenos miesto seniūnijoje. Taip pat rėmėmės atliktu tyrimu, kuriame yra aprašyta, kad Utenos apskrityje yra daugiausiai mirčių šimtui tūkstančių gyventojų. Tyrimo rezultatai pavaizduoti 1 pav. Lietuvos gyventojų mirtingumas 100 000 gyv. pagal 2017 m. duomenis. Konkrečiai krematoriumas suprojektuotas Utenos rajono savivaldybėje, Padbuožės kaime šalia naujųjų Utenos miesto kapinių.

1 pav. Lietuvos gyventojų mirtingumas 100 000 gyv. pagal 2017 m. duomenis

Tokios krematoriumo vietos parinkimą nulėmė šie veiksniai: –

– –

Labai patogus susisiekimas. Įrengus krematoriumą, būtų daug patogiau transportuoti mirusius žmones į šarvojimo salę ir kremavimui, kas sumažins kaštus išleidžiamus laidojimo paslaugoms Utenos ir aplinkinių rajonų žmonėms; Projektuojamas sklypas yra šalia Utenos miesto naujųjų kapinių, tad bus kuriama bendra infrastruktūra; Netoli sklypo eina tiek požeminė 0.4 kV elektros linija, tiek 10 kV oro linija. tad prijungimas prie projektuojamo pastato nebus brangus. Taip pat ji bus naudojama tiek elektrinėms kremavimo krosnims, tiek pastato apšiltinimui, apšvietimui ir kitiems technologiniams įrenginiams; Per projektuojamą sklypą įrengta vandentiekio linija, kuri tiekia vandenį kapinėms. Prisijungimas prie jos ypač patogus ir nereikalaus didelių investicijų; 8


Aplinkosauginiu požiūriu sklypas nepatenka į saugomas ir vertingas gamtiniu ar kultūriniu požiūriu teritorijas, su jomis nesiriboja o vykdoma veikla nesutrikdys gamtinės ir antropogeninės aplinkos. Pastatas ir sklypas projektuojamas taip, kad turėtų kuo mažesnę įtaką kraštovaizdžiui; Sklypo lokacija ir sutvarkymo planas žmonėms padės bent šiek tiek palengvinti patiriamą dvasinį skausmą, kuomet jie bus jaukioje, gamtos apsuptoje aplinkoje.

1.1.2. Darniojo planavimo principų pritaikymas Projektuojant krematoriumą atsižvelgėme į darniojo planavimo principus. Krematoriumas darnus su gamta – parinktas sklypas: tarp miško ir Utenos miesto kapinių. Miškas suteikia ir ramybės pojūtį, ir lieka išsaugotas, taip jį įkomponuojant kartu su architektūriniu aukuro konceptu (dažniausiai aukurai buvo kuriami miške). Kremavimo krosnyje ir dūmų šalinimo sistemoje įrengti filtrai bei automatizuota apsaugos sistema, kuri gedimo atveju stabdys kremavimo procesą. Filtrų dėka pro kaminus sklis tik bespalviai, bekvapiai dūmai, kurie mažiausiai 10 m/s greičiu bus išleidžiami į atmosferą, taip neteršiant gamtos, o kaip tik, ją saugant, kadangi nebus teršiamas gruntas ir gruntiniai vandenys. Krematoriumas, įrengtas Rytų Lietuvoje, palengvintų laidojimą, gyventojai sutaupytų kaštus skirtus transportavimui sukelta konkurencija atpigintų kremavimo kainą, paslaugos būtų kokybiškesnės, būtų renkamasi kremavimo paslauga Lietuvos įmonėje, kas darytų teigiamą įtaką šalies ekonomikai (PVM mokesčiai liktų Lietuvoje). Krematoriumas gerintų gyventojų gyvenimo kokybę, suteikdamas platesnes galimybes ir pasirinkimo laisvę, laiko bei piniginių sąnaudų sutaupymą regiono gyventojams.

Ekologinis aspektas: miškų, teritorijos, grunto saugojimas

Ekonominis aspektas:

Socialinis aspektas:

konkurencijos galimybė, skatinimas pridėtinę vertę kurti šalies viduje

pasirinkimo laisvė, platesnės galimybės regionui, laiko sąnaudų taupymas

2 pav. Darnaus planavimo idėjos projekte

9


1.1.3. Analogų analizė Norint, kad projektavimo procesas vyktų sklandžiau, o pasirenkami sprendimai būtų inovatyvūs ir paremti gerąja praktika, buvo atlikta analogų studija ir projektavimo galimybių analizė, pagal analogų pavyzdžius. Išanalizuota, kokie analogiški objektai egzistuoja Lietuvoje ir pasaulyje ir pagal juos pasirinkti mūsų planuojami inovatyvūs sprendimai, įvertintas jų galimumas. Lietuvoje šiuo metu funkcionuoja vienas krematoriumas, esantis Kėdainiuose. Kėdainių krematoriume kasmet kremuojama apie 4000 palaikų (10% Lietuvoje mirštančių žmonių) ir tai yra visas Kėdainių krematoriumo pajėgumas. Lietuvos gyventojai palaikus kremuoti vyksta į krematoriumą Lenkijoje, esantį Suvalkuose. Taip pat analizuoti krematoriumai, esantys kitose Europos šalyse, Australijoje. Pastebėta, jog kremavimo technologija yra panaši. Nustatyti analogiškų krematoriumų privalumai yra naudojamos efektyvios krosnys ir susidariusios šilumos panaudojimas. Daugelyje analizuotų krematoriumų (pavyzdžiui, Lenkijos Sandomierz krematoriume), naudojama krosnis Funeris Zero. Tai krosnis, išsauganti šilumą. Tuomet šilumą galima surinkti ir panaudoti šilto vandens ruošimui ar pačio pastato apšildymui. Tai sumažina aplinkos taršą, efektyviau išnaudojama degimo procese susidariusi energija. Šių krosnių privalumai: krosnys greit įkaista, išsaugoma šiluma, krosnys gali dirbti 24 valandas, kremacijos laikas trunka 70-90 minučių galima naudoti natūralias dujas, suskystintas dujas. Krosnys automatizuotos. Naudojant automatizuotas krosnis galima sutaupyti pinigų, kadangi automatizuotų krosnių aptarnavimui reikalingas daug mažesnis žmonių skaičius. Taip pat šios krosnys greitai pasiekia reikiamas temperatūras, todėl nesusidaro dulkės. Išanalizavus gerąsias analogų patirtis, nuspręsta ir šiame projekte naudoti šilumą išsaugojančias krosnis ir šilumą panaudoti termofikacijai. Išsiaiškinta, kad tokių krosnių yra ir elektrinių, ir dujinių. Kadangi netoli sklypo nėra dujotiekio, nuspręsta naudoti elektrines krosnis. Analizuojant analogus nustatyta, jog reikia skirti ypatingą dėmesį avariniams atvejams, tinkamai numatyti elektros energijos tiekimą ir pastato inžinerines sistemas. 2012 metų gegužės mėnesį dėl avarijos Kėdainių elektros tinkluose buvo nutrauktas elektros tiekimas Kėdainių krematoriumui, dėl ko išsijungė filtracijos sistema ir visos kenksmingos degimo proceso daleles pateko į orą įsijungus avariniam saugos kanalui. Šito išvengti galima didesnį dėmesį skirti filtracijos sistemai. Reikėtų derinti su jau parinktu tiekėjų dėl didesnės apsaugos atsitikus avarijai. Išanalizavus analogus komandoje nuspręsta, jog komandos nariams būtų pravartu su technologija susipažinti gyvai, tad apsilankyta Kėdainių krematoriume. Krematoriumo personalas maloniai supažindino su kremavimo technologija bei atsakė į iškilusius klausimus tiek ekskursijos metu, tiek projektuojant. 2019 m. Gruodžio 19 dieną žiniasklaidoje pranešta, jog oficialiai pradėtos ir Klaipėdos krematoriumo statybos. Kaip teigiama pranešime, pagrindinė Klaipėdos krematoriumo architektūros koncepto idėja – pilkapis. Ši sąsaja su senovės pagonių papročiais padarė įtaką ir šio projekto architektūrinės idėjos parinkimui – pasirinkta aukuro tematika. 10


1.1.4. Gamtinė analizė Norint išsiaiškinti, kokius reikės taikyti tiek architektūrinius sprendimus, tiek konstrukcinius, buvo atlikta gamtinė analizė. Ji taip pat atlikta siekiant sužinoti galimą įtaką gamtai ir kraštovaizdžiui ir ieškant sprendimų, kaip ją minimalizuoti. Tam buvo pasitelkti georeferencinių duomenų portalas REGIA ir kitos duomenų bazės. Taip pat nagrinėti Garnelių kaimo dalies ir Padbuožės kaimo dalies specialusis planas, kuriame yra atžymėtos sklypų paskirtys, saugomos gamtinės teritorijos, reljefo aukščių pakitimai ir svarbi inžinerinė informacija (elektros linijų trasos, sklypų ribos, planuojami / esami keliai ir takai, planuojamas apstatymas). 1 ir 2 pav. raudonu apskritimu pažymėtas projektuojamas sklypas.

1 pav. Gamtinių buveinių žemėlapis

2 pav. Dirvožemio tipai ir granuliometrinė sudėtis

11


3 pav. Planuojama užstatymo teritorija (geltona)

Išsirinkus sklypą, nuvykome į projektuojamą sklypą Padbuožėje, susipažinome su aplinka ir padarėme kelias nuotraukas. Tai padarė didelę įtaką renkantis konkrečią statybos vietą ir statinio orientavimo būdą.

4 pav. Nuotrauka iš sklypo apžiūros

12


1.2. Krematoriumo pastatas Krematoriumo patalpų plotas 1242 m2. Pastatas paskirstytas į 32 patalpas. 1 lentelė. Bendrieji statinio rodikliai aprašyti pagrindiniai statinio ir sklypo rodikliai 1 lentelė. Bendrieji statinio rodikliai Pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis

Sklypas Sklypo plotas

m2

76000

Sklypo užstatymo tankis

%

2,2

Pastatas Bendras plotas

m2

1720

Tūris

m3

5384

Aukštų skaičius

vnt.

1

Pastato aukštis

m

5,50 – 12,00 (aukuro patalpos aukštis)

Energinio naudingumo klasė

-

A+

1.2.1. Specifiniai reikalavimai patalpoms pagal Lietuvos higienos normas Pagal Lietuvos higienos normas HN 91-2:2008 „Visuomenės sveikatos saugos reikalavimai kremavimo įmonėms“ reikalingos patalpos krematoriumui yra: 1. palaikų priėmimo ir laikymo iki kremavimo patalpos; 2. šaldykla su šaldymo įranga arba kitu palaikų atšaldymo įrenginiu; 3. žmogaus palaikų kremavimo patalpa; 4. kremuotų liekanų apruošimo patalpos; 5. kremuotų palaikų (urnos) išdavimo patalpa; 6. administracinės patalpos; 7. lankytojų poilsio kambarys; 8. sanitarinės-higieninės patalpos (tualetai) lankytojams ir darbuotojams; 9. personalo buities patalpos; 10. valymo inventoriaus, plovimo, dezinfekcijos ir darbo priemonių laikymo patalpa. 1.2.2. Funkcinė pastato idėja Funkcinė krematoriumo pastato idėja paremta aiškiu zonavimu ir darbuotojų bei lankytojų srautų atskyrimu. Pastatas aiškiai padalintas į dvi pagrindines zonas - skirtą lankytojams ir darbuotojams. Pirmoji zona dalinasi į mažesnius pozonius - mišraus (tai yra darbuotojų ir lankytojų) bei vien tik lankytojams skirtą zoną. Antroji zona taip pat dalinama į du pozonius, tai yra į technines kremavimo patalpas bei kitas darbuotojams skirtas patalpas. Pietinė pastato dalis skirta lankytojams ir administracijos darbuotojam, o šiaurinė pastato dalis kitiems pastato darbuotojams . Šiuo sprendiniu siekiama išvengt svetimų žmonių maišymosi, mūsų 13


tikslas, jog atvykę žmones jaustųsi jaukiai, nejaustų pašalinių žmonių. Pietinė pastato dalyje yra įrengiamos šarvojimo, poilsio patalpos, sanitarinės patalpos, viskas ko gali prireikti lankytojams, lengvai pasiekiama administracija. Taip pat patalpos gautų kuo daugiau natūralios saulės šviesos. Ties pastato viduriu yra įrengiama pagrindinė pastato patalpa – aukuras – atsisveikinimo patalpa. Šioje patalpoje žmones išlydi mirusį žmogų, stebi jo kremavimo procesiją. Pastato šiaurinėje dalyje yra suprojektuotos tokios patalpos kaip laikymo, paruošimo, priėmimo patalpos, pagrindinė kremavimo įrenginio patalpa, darbuotojų sanitarinės, poilsio patalpos.

5 pav. Vaizdas iš Fojė

1.2.3. Erdvinė pastato idėja Pastato erdvė įkvėpta dviejų pagrindinių aspektų - funkcionalumo bei įkvėpimo šaltinių. Krematoriumas statomas parinkus optimalią vietą sklype pagal jį supančias gamtines zonas ir kitus apribojimus, taip pat atsižvelgiant į insoliaciją. Pailga statinio forma atsargiai įsiterpia į žemę pagal esantį nuolydį, o jos paprastumas parodo išplanavimo aiškumą. Erdvę taip pat formavome remiantis mums kilusia senovės baltų aukuro alegorija, kuri sugalvojome susiejus mišką ir svarbiausią kremavimo aspektą - ugnį. Krematoriumas, taip kaip ir amžinybę simbolizuojantis senovės objektas, it akmuo stūkso šalia senų medžių, ir kviečia pajusti gyvenimo ciklo natūralumą, susitaikyti. Statinio viduje skirtingų funkcijų patalpos aiškiai atskirtos dviem ašimis - koridoriais, o pati svarbiausia mūsų idėjai atsisveikinimo su mirusiaisiais prie kremuojant erdvė - “aukuras” dominuoja ir plane, ir fasaduose.

14


6 pav. Atsisveikinimo patalpa- aukuras

1.3. Pastato architektūriniai sprendimai Statinio fasadai vertikaliomis kolonomis ritmiškai atkartoja esamą miško aplinką. Fasadų danga pasirinkta mediena, neužgožiant, o pabrėžiant pastatą supančią aplinką. Tiesios statmenos linijos pastato išorėje ir viduje netrikdo lankytojo minčių, o suteikia aiškumo ir leidžia išgryninti savo mintis, nusiraminti. Saulė simbolizuoja ugnį, o jos šviesą pasitelkiame suteikti jos dvasią pagrindinei patalpai - “aukurui”. Čia įrengiamos lubos yra daugiau nei du kartus didesniame aukštyje nei ją supančių patalpų, o jo stogas stiklinis, tad sukuriamas šviesos tunelis. Visas aplinkines patalpas nuo šios atskiriant stiklinėmis pertvaromis, leidžiame šviesai pasklisti, taip sukuriant fokusą būtent į šią erdvę.

15


7 pav. Krematoriumo vaizdas iš priekio

1.4. Kremavimo proceso technologiniai sprendimai 1.4.1. Kremavimo krosnis Komandai nusprendus pasirinkti projektuoti krematoriumą iškart iškilo klausimas kokie įrenginiai naudojami kūnų kremacijai. Buvo pradėta ieškoti informacijos rinkti duomenis apie reikiamus kremavimo, filtracijos, valymo, surinkimo įrenginius. Ieškodami informacijos apie kremavimo krosnis pasitelkėme įvairiausius informacijos šaltinius teikėme užklausas krosnių gamintojams bei platintojams, deja, ne visada sulaukdavome atsakymų. Tačiau daugybė atsakymų į klausimus gavome apsilankę Kėdainių krematoriume, kuris sėkmingai vykdo šią veiklą nuo 2011 m. ir šiuo metu yra vienintelė įmonė vykdanti tokio pobūdžio veiklą Lietuvoje. Apsilankymo metu buvo aprodytos techninės patalpos, vizualiai ir schematiškai parodyti kremacijos metu vykstantys procesai ir tuo metu veikiantys įrenginiai. Po apsilankymo buvo pradėtas inžinerinių tinklų, einančių pro mūsų sklypą, paieška. Pastebėjome, kad artimiausias dujotiekis yra už 1,6 km. Dėl įdomumo paskaičiavome prisijungimo kainą, kuri

16


siekia mažiausiai 160 tūkst. eurų. Nusprendėme atmesti dujinės kremavimo krosnies variantą ir pasirinkome pačią inovatyviausią elektrinę kremavimo krosnį DFW Electric.

8 pav. DFW Electric kremavimo krosnis

Ši Olandijos įmonės krosnis yra pati ekologiškiausia ir moderniausia šiuo metu rinkoje. Ji, pasak gamintojų, varoma visiškai elektra iš elektros tinklų, tačiau, esant poreikiui, gali dalinai prijungta prie atsinaujinančios energijos šaltinių sklype. Taip pat skleidžiamų CO2 ir NOx koncentracija yra daug mažesnė už įprastų, dujų pagrindu veikiančių krosnių. Tai stebimai sumažins ir filtravimo sistemos kainą. Krosnių valdymo sistema yra intuityvi, o detalūs pranešimai, rodomi operacinėse programose, leidžia stebėti kremavimo proceso rezultatus. 1.4.2. Paruošimas kremacijai Karstas automatiniu keltuvu pakeliamas iki reikiamo aukščio ir paruošiamas įdėjimui į kremavimo krosnį, karsto į kremavimo kamerą įdėjimui naudojamas hidraulinis prietaisas, leidžiantis greitai ir efektyviai tai padaryti. Šio proceso trukmė neilgesnė nei 1 minutė. Karsto įdėjimui naudojamas mechanizmas ACLM A-1. 1.4.3. Kremavimo procesas Nuo karsto įvedimo temperatūra proceso metu degimo kameroje padidėja nuo maždaug 650 iki 1100 laipsnių Celsijaus. Deginimo metu kūnas yra veikiamas liepsnos stulpelio, kuris sukuriamas elektrinio krosnies degiklio. Po maždaug valandos karstas su kūnu iš kremavimo krosnies įdedamas į pagrindinę kremavimo kamerą, šio proceso metu didelis karštis leidžia nesudėtingai kremuoti kūno pagrindinius elementus ir kaulų fragmentus. Vėliau vykdomas pelenų filtracijos procesas. Pasibaigus degimo procesui pelenai surenkami į dėklą, kur pelenai nuo maždaug 800 °C atvėsinami iki 110 °C. Kadangi šiuose pelenuose taip pat yra nebenaudojamų metalinių daiktų, tokių kaip varžtai, vinys, vyriai ir kitos karsto ar talpyklos dalys. Be to, pelenuose gali būti dantų liekanų, chirurginių varžtų, 17


protezų, implantų šie priedai atskiriami elektromagnetiniu separatoriumi. Galiausiai likę kaulų fragmentai pulverizavimo proceso metu sumalami į smulkesnę konsistenciją. Mašina, naudojama šiam procesui vadinama kremuliatoriumi. Kremavimo procesas šiais laikais yra visiškai automatizuotas. Šiam procesui valdyti sukurtos specialios kremavimo programinės įrangos. Programinė įranga stebi, kas vyksta kremavimo krosnyje, ir prireikus gali užtikrinti tinkamą temperatūrą, užtikrinančią optimalų kremavimo procesą. Žmogaus kūno kremavimas vidutiniškai užtrunka nuo vienos iki trijų valandų, tokiu būdu sumažinant jį iki 1–3 kg pelenų. Pilno kremavimo proceso trukmė: ~3h, vienu metu krosnyje gali vykti 3 kremavimai, kadangi krosnis yra suskirstyta į 3 atskirus degimo segmentus. I-ojo proceso trukmė 1h 20 min, II-ojo 50 min , III-ojo 60 min. Per šį laikotarpį kūnas pilnai kremuojamas, pelenai išvalomi, filtruojami ir supilami į urnas. Kremavimo procesas prižiūrimas dviejų darbuotojų: techniko bei inžinieriaus. Visas kremavimo procesas nuo karsto įdėjimo iki pelenų išėmimo yra visiškai automatizuotas.

9 pav. Kremavimo ir filtravimo sistemų principinė schema

18


1.4.4. Filtracijos sistema. Karštos dujos susidariusios kremavimo procesu deginimo kameroje patenka į dujų aušintuvą. Dujų aušintuvą sudaro dvi vandens aušinimo grandinės ir viena išankstinio oro pakaitinimo kamera, kuri padidina krosnies efektyvumą. Vandens aušinimo grandinės yra prijungtos prie antrinio aušintuvo, kuris sumontuotas išorėje. Dulkės yra automatiškai pašalinamos nuo karščio padavimo paviršių. Atšaldytos dujos vėliau būna paduodamos į cikloninį įrenginį, kuris pašalina likusias dulkes iš dujų. Atskirtos dulkės patenka į surinkimo šiukšliadėžę. Dujos toliau patenka į rutulinio rotoriaus perdirbimo ir kondicionavimo įrenginį. Kiekvienos darbo dienos pradžioje šviežias absorbentas yra automatiškai pakraunamas per vakuuminį siurbimo vamzdį. Dujų srautas, pereinantis per rutulinį rotorių bus apdorojamas absorbentu. Tada dujos patenka į rankovinį filtrą, kuriame pašalinamos smulkios dulkės ir absorbentas yra pašalinamos. Automatinė sistema išvalo maišus, paeiliui juos pripūsdama ir taip išvalo ten susikaupusias nuosėdas. Šios nuosėdos patenka į bloko apačią , kur didžioji dalis būna gražinama į rutulinio rotoriaus įtaisą. Tai užtikrina visišką absorbento panaudojimą, o dar likusios nuosėdos patenką į šiukšliadėžę. Tada visiškai švarios dujos patenka į rankovinį filtrą ir tada ventiliatoriaus pagalba yra paduodamos į kaminą. Atliekos iš filtravimo sistemos surenkamos į keičiamus konteinerius. Talpyklos su atliekomis laikomos deginimo kameros patalpoje iki pridavimo registruotam atliekų tvarkytojui pagal sutartis.

10 pav. Filtracijos sistema

1.5. Krematoriumo darbo rėžimas Numatytas krematoriumo technologinis pajėgumas. Planuojama, jog krematoriume bus dirbama 2 pamainomis – 365 darbo dienas per metus (7 d. d./sav.), krematoriumo darbo laikas bus 7:00-23:00 (16h), per metus – 365x16= 5840 h/metus. Bendras metinis darbo valandų skaičius – 5840h/metus. Pilnas procesas (palaikų patalpinimas į deginimo kamerą- pelenų supylimas į urną) trunka vidutiniškai apie 100-120 min. Planuojamas maksimalus kremavimų skaičius per dieną dirbant vienai

19


krosniai – 6, veikiant dviem krosnims – 12. Numatomas metinis maksimalus kremavimų skaičius veikiant dvejoms krosnims – 4380 vnt. Pastate darbo valandomis visada numatomi 8 darbuotojai. Iš jų 2 administracinės srities ir 3 techninės dalies. Suprojektuotos dvi šarvojimo salės (viena mažesnė, kita didesnė), kurios abi vienu metu galės talpinti 70-100 žmonių. 1.6. Pastato konstrukciniai sprendimai 1.6.1. Karkasas Pastato tipas – karkasinis. Pastato laikančios konstrukcijos – medinės kolonos. Denginio konstrukcijos - medinės sijos ir skersai klijuotos medienos plokštė (CLT). Pastato išorinės atitvaros (sienos ir stogas) daromas iš CLT (skersai sluoksniuotos medienos plokštės). Šis sprendimas pasirinktas dėl pastato tvarumo, greitos ir sausos statybos. Sluoksniuotos medienos gaminiai ne tik ekologiški, bet ir turi nemažą laiko galią, suteikia laisvės architektūriniams sprendiniams. Pastato konstrukcija lengva – galimi didesni tarpatramiai, didesnė architektūrinė laisvė. Nors medžiaga ir iš medžio, tačiau kryžmiškai klijuoto medžio technologija sukuria gaminiui plieno ar gelžbetonio statines savybes Pati medžiaga ekologiška, naudojama mediena yra atsinaujinantis energijos šaltinis.. Klijuota mediena pasižymi ir geresnėmis šiluminėmis savybėmis, nei standartinės konstrukcijos. Dėl didesnės medienos šiluminės masės pastatas žiemą palaiko šilumą, o vasarą vėsumą. Mediena taip pat puikiai sulaiko garsą. 1.6.2. Pamatai Pastato kolonos remiamos ant gelžbetoninių sekliųjų pamatų. Išorinės CLT plokštės remiamos ant monolitinės gelžbetoninės pamatinės sijos. Kolona prie pamatų tvirtinasi per įdėtines detales, kuri viena tvirtinasi į betoną ankeriais, o kita į koloną medvaržčiais. 1.7. Inžinerinių sistemų sprendimai 1.7.1. Vandentiekis Ši dalis rengiama vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“. Vanduo numatomas tiekti iš miesto vandentiekio tinklų, kadangi jis eina pro projektuojamo pastato sklypo pakraščiu į kapines. Nuo tos vietos ir bus padarytas įvadas. Vandens vartotojai bus projektuojamo pastato lankytojai, administracijos darbuotojai ir technologinės įrangos valdytojai. Bus įrengtas įvadinis vandens mazgas su visa svarbiausia armatūra. Vanduo bus tiekiamas į šią sanitarinę įrangą: 11 praustuvus, 2 dušus, 7 klozetus. Darbuotojų dušinėse vamzdžiai montuojami sienose 300-400 mm aukštyje, holą kertantis vamzdynas nuleidžiamas po grindimis -100 mm altitudėje, o lankytojų tualetuose vamzdžiai iškils virš grindų lygio tik ties prijungimo ventiliais. Taip pat reikia suprojektuoti vandentiekio šaką į filtravimo sistemos dujų vėsinimo kamerą. Taip pat šaltas vanduo bus naudojamas kremavimo krosnių filtravimo sistemoje, viename įrenginyje aušinant 20


išmetamąsias dujas. Tikslus reikiamas vandens kiekis aušinimo sistemai yra nustatomas projektuojant kremavimo krosnių filtravimo sistemą. Tai daroma kiekvienam projektui individualiai, tad tikslaus kiekio išsiaiškinti negalėjome. Šaltas vanduo bus tiekiamas 3 oC, karštas iki 70 oC. Karštas vanduo ruošiamas tūriniame vandens šildytuve. Vandentiekis bus išvedžiotas daugiasluoksniais plastikiniais vamzdžiais su apšiltinimu APE. Tarp karšto ir šalto vandens vamzdžių išlaikomas atstumas 100 mm. Vandens sunaudojimo apskaitai bus naudojamos išmaniosios, Hexing Electrical kompanijos siūlomos vandens apskaitos sistemos HXW33Series. Šie skaitikliai, naudodami ultragarso technologiją vandens skaičiavimui, yra ypač tikslūs, patvarūs ir ilgaamžiai. Nors ir planuojama, kad bus naudojami keli pastate, tačiau apskaitos tvarkymo tai neapsunkins, kadangi su šiais skaitikliais veikianti AMI sistema automatiškai duomenis kelia į debesį ir atlieka skaičiavimus. Tokiu būdu galima iš bet kur patikrinti atliktas apskaitas, o tuo pačiu tiksliai sužinoti, kiek vandens bus sunaudojama lankytojų patalpose, kiek darbuotojų patalpose ir kiek naudos kremavimo sistemos bei atlikti sukauptų duomenų analitiką. 1.7.2. Buitinės nuotekos Kadangi arti sklypo nėra įrengti jokie magistraliniai nuotekų tinklai, buitinių nuotekų vanduo bus valomas sklype įrengtoje biologinio nuotekų valymo sistemoje. Tai bus vidutinio dydžio objektui skirta sistema AT, kuri gali valyti iki 7.5 m3 per dieną. Ši sistema puikiai tiks projektuojamo pastato nuotekų valymui, kadangi nenumatomi labai dideli nuotekų kiekiai ir sistema pasiekia išvalymą iki 99%. Išvalytas vanduo bus naudojamas kaip techninis ir galima bus naudoti tualetams ir fontanui. Ši nuotekų valymo sistema atitinka visus svarbiausius LST EN reikalavimus ir turi CE ženklinimą. Nuotekos šalinamos PVC vamzdžiais su i=0.02 nuolydžiu, kurių skersmuo d=100 mm. Nuotakynas prijungiamas prie sklype įrengtų valymo tinklų, kur visas panaudotas vanduo ir bus surenkamas. Po valymo proceso, vanduo bus nuvedamas į drenažo sistemą. Nuotekų teršalai gali būti mineraliniai ir organinės kilmės (pagrinde dėl lietaus nuotekų). Buitinės nuotekos nėra labai užterštos. Jose apytikriai 58 % taršos sudaro organinės ir 42 % mineralinės medžiagos. Biologinė nuotekų valymo sistema turėtų vandenį išvalyti iki 99% nuo visų teršalų. Nuotekos, susidariusios paruošimo patalpoje, bus nuvedamos į specialias talpyklas. Tai yra dėl to, kad paruošimo patalpa gali būti valoma įvairiomis cheminėmis medžiagomis, kurios negali patekti į biologinio valymo sistemą, nors ir planuojama, kad daug tokių nuotekų nesusidarys. Šiomis nuotekomis turės pasirūpinti įmonė, su kuria bus sudaryta sutartis dėl tokio pobūdžio atliekų ir nuotekų tvarkymo. 1.7.3. Lietaus nuotekos Dėl didelio sutapdinto stogo ploto, gali susidaryti daug lietaus nuotekų. Šiuo metu yra puikus būdas jas panaudoti antrą kartą net geriamam vandeniui. Bus įrengta įmonės „Eneka“ lietaus vandens

21


naudojimo sistema ‚Rainy“. Ši sistema gali pakeisti 50% geriamojo vandens, kuris gali būti naudojamas įvairiems tikslams (vejos laistymas, tualetų bakelių pildymas).

11 pav. Rainy lietaus nuotekų surinkimo sistema

Požeminę vandens saugojimo talpyklą reikia užkasti po žeme, kurioje ištisus metus bus laikoma 6-8 °C, todėl sistema neužšals ir nesivystys mikroorganizmai, dumbliai ir kitos organinės medžiagos. Lietaus vanduo lietvamzdžiais ir požeminiais vamzdynais per šachtoje sumontuotą tinklelinį filtrą (surenka lapus ir kitus nešvarumus) ir nuraminimo indą patenka į požeminę talpyklą. Siurblys su integruotu slėgio davikliu įsijungia automatiškai kiekvieną kartą, kai atsukama vandens paėmimo sklendė. Siurblys su integruotu slėgio davikliu įsijungia automatiškai kiekvieną kartą, kai atsukama vandens paėmimo sklendė. Ši sistema leis sutaupyti didelius kiekius vandens jį panaudojant antrą kartą. Taip pat visi lietvamzdžiai bus apsaugoti nuo užšalimo Raychem sistema. Ši sistema bus naudojama kartu su EMDR-10 valdikliu, kuris turi temperatūros ir drėgmės sensorių. Šis valdiklis įsijungia tik tada, kai oro temperatūra nukrenta žemiau minuso ir santykinis drėgnis ore yra aukštas. Taip sistema bus naudojama dar ekonomiškiau (sutaupo virš 80% energijos). 1.7.4. Vėdinimas ir oro kondicionavimas Pastate projektuojamos dvi vėdinimo sistemos naudojant du vėdinimo įrenginius ir viena vėdinimo sistema skirta technologinėms patalpoms vėdinimui. Lankytojams pasiekiamas patalpas (tualetus, šarvojimo sales ir kt.), vėdins įmonės Renson siūlomus Endura Delta 380 T4, kurio vėdinimo pajėgumas yra 380 m3/h. Šis įrenginys yra įvertintas A+ klase. Šio vėdinimo įrenginio yra aukštas efektyvumas, neužšąla, oro pašildymui sunaudoja mažai energijos, kompaktiškas, nereikalingas drenažas, o esant kondicionavimui, grąžina šilumą iš šalinamo oro į patalpas. Administracines ir visas kitas darbuotojų patalpas vėdins Baltic Master komercinės serijos, Split tipo oro kondicionieriai. Tai geras pasirinkimas, kadangi jie yra kompaktiški ir gali būti paslėpti virš pakabinamų lubų, o siūloma tiekiamo oro kokybė atitinka visus aukščiausius standartus. Technologines patalpas vėdins didelio skersmens ventiliatorius, kuris bus prijungtas prie tokio pačio skersmens ortakių su grotelėmis. Oro pritekėjimas į technologines patalpas bus reguliuojamas per Velux stoglangius su automatiniu valdymu. Kitų sistemų oro paėmimo stogeliai bus įrengti ant stogo. 22


12 pav. Endura Delta 380 T4

Projektuojant vėdinimo sistemą, naudojimui pasirinkti apvalaus skerspjūvio ortakiai tiek šalinimui, tiek tiekimui dėl to, kad jie yra lengvesni (paprastesnis montavimas), tokio pačio skerspjūvio elementų, lyginant su keturkampio formos ortakiais, slėgio nuostoliai mažesni, kas leidžia išrinkti tiek mažesnio skerspjūvio ortakius, o taip pat ir padidinti efektyvumo koeficientą. Technologinėse patalpose bus įrengti į išorę atsidarantys langai dėl natūralaus vėdinimo tiek darbo metu, tiek avariniam atveju. Šiltaisiais metų mėnesiais bus propaguojamas natūralus oro pritekėjimas ir mechaninis ištraukimas. Tokiu būdu tiek darbuotojai, tiek lankytojai, būdami patalpose jausis lyg natūralioje aplinkoje, o energijos sąnaudos vėdinimo sistemoms sumažės per pusę. Tokia oro natūralios oro tėkmės sistema bus projektuojama kartu su įmone Renson, kuri turi didelę patirtį ir tikime, kad rasime sprendimą, tinkantį ir krematoriumo projektui. Šaltuoju metų laiku ir tada, kai yra toks poreikis, patalpoms tiekiamas oras yra pašiltinamas vėdinimo įrenginyje, o šarvojimo salėse, lankytojų poilsio kambariuose salėse prieš oro tiekimo skirstytuvus bus sumontuoti įrenginiai, pašiltinti orą pagal poreikį, o valdymas atliekamas ant sienos montuojamo valdiklio pagalba. Administracinėse patalpose ortakiai vedžiojami 4.2 metrų aukštyje nuo grindų (virš pakabinamų lubų). Jų skersmenys 100 mm. Magistralinių ortakių skersmuo yra 150 mm, o arčiau vėdinimo įrenginių- 250 mm. Ortakių ir sienų susikirtimo vietose įrengiamos priešgaisrinės sklendės taip, kad įrengimas ir aptaisymas atitiktų keliamus svarbius priešgaisrinius reikalavimus. Gaisro atveju, sklendės užsidaro ir neleidžia ugniai bei dūmams patekti į šalia esančias patalpas. Naudojamas EI120 sklendės. 1.7.5. Šildymas 2 lentelė. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės

23


Eil. Nr.

Mikroklimato parametrai

1.

Ribinės vertės Šaltuoju metų laikotarpiu

Šiltuoju metų laikotarpiu

Oro temperatūra, °C

18–22

18–28

2.

Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip °C

3

3

3.

Santykinė oro drėgmė, %

35–60

35–65

4.

Oro judėjimo greitis, m/s

0,05–0,15

0,15–0,25

Projektuojamo statinio šildymui bus naudojama vandeninė, priverstinės cirkuliacijos dvivamzdė kolektorinė sistema. Vykstantys technologiniai procesai leidžia regeneruoti šilumą iš filtravimo sistemos, išmetamųjų dujų vėsinimo sistemos, kur vanduo šaldo išsiskyrusias išmetamąsias dujas. Kadangi krosnys neatšąla, tai žiemą šis inovatyvus prijungimas prie krosnies bus nuolatinis šilumos šaltinis pastatui. Kadangi yra tikimybė, kad dėl krosnių ar filtravimo sistemų tvarkymo darbų, krosnys gali būti visiškai atjungtos ir ataušintos, bus įrengtas antrinis elektrinis šilumos šaltinis, kuris įsijungs esant nepakankamai šilumnešio temperatūrai (nustatys sistemoje esanti sklendė su temperatūriniu davikliu). Principinė prijungimo schema yra pavaizduota prieduose. Patalpų šildymo įrenginiai bus sumontuoti šiose patalpose: administracijoje, hole, darbuotojų kambaryje, darbuotojų dušuose, šarvojimo/ atsisveikinimo salėse, priėmimo patalpoje.. Kadangi technologinėje patalpoje bus aukšta oro temperatūra dėl įrenginių veikimo beveik visą parą (vakare po darbo įrenginiai išjungiami, tačiau visiškai jie neatvėsta mažiausiai tris paras), tai įrengiamas tik atsarginis šildytuvas tiems atvejams, kuomet krosnys bus gesinamos patikroms ar remontui žiemą. Remiantis HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato svarbiausi parametrai yra oro temperatūra, temperatūrų skirtumas, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Šie duomenys pateikiami 2 lentelėje. Remiantis šia lentele, patalpose bus stengiamasi palaikyti 18-22 oC temperatūrą su galimybe termostatais reguliuotis ją visose patalpose. IMI Hydronic siūlomi termostatai būtų montuojami prie kiekvienos šildymo zonos. Elektrinė krosnis parenkama tokia, kad jos pakaktų pastato apšiltinimui kremavimo krosnių visiško atvėsinimo atveju. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad yra teikiamos ir šarvojimo paslaugos, tad, kol vyksta technologinės įrangos patikrinimo ar remonto darbai, šarvojimo salių nuomos nereikėtų nutraukti ir lankytojams nesudarytų jokių nepatogumų. Dėl to, kad reikės daug šildymo įrangos (radiatorių), reikės įrengti bent tris aštuonių žiedų kolektorius pastate. Kai kurių kolektorių visi žiedai nebus išnaudojami,, tad ant nenaudojamų žiedų bus dedami dangteliai. IMI Hydronic siūlomi modernūs šildymo sistemos sprendimai, tokie kaip kontrolinės sklendės ir TA-COMFORT-R šildymo sistemos ruošiniai, padės palaikyti optimaliausią patalpų temperatūrą balansuojant ir kontroliuojant patalpų šildymą. 24


Taigi, trys kolektoriai sudarys tris atskiras šildymo zonas – – –

Lankytojų patalpų zoną (lankytojų poilsio patalpa, tualetai, holas); Administracijos zona (administracijos patalpa, darbuotojų dušai ir darbuotojų poilsio patalpa); Šarvojimo ir techninė zona (technologinės įrangos valdymo patalpa, šarvojimo salė, sandėlis ir priėmimo patalpa, ruošimo ir laikymo);

Šis paskirstymas zonomis ir kolektorių išdėstymas skirtingose vietose pagerins hidraulines sąlygas vamzdynuose ir leis sumontuoti mažesnio skersmens vamzdžius. Trijų kolektorių vamzdynus priims pagrindinis trijų žiedų kolektorius. Šį kolektorių pildys vamzdynas, prijungtas prie kremavimo krosnių įrangos. Suprojektuoti inovatyvūs sprendimai turėtų sutaupyti daug energijos, kas projektuojamą prastatą padarys efektyviu ir taupiu energetiniu požiūriu. 1.7.6. Gaisrinės saugos sprendiniai 3 lentelė. SGGVPS įrenginių, įrengiamų iki 10 m aukščio patalpose, parametrai

Statinyje bus automatinė dūmų aptikimo sistema (dūmų detektoriai), kuri bus prijungta prie kompiuterinės programos, kuri, įvykus gaisrui, konkrečiai rodys vietą kur užfiksuotas signalas. patalpose bus įrengtos stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos (toliau- SGGS). Ši sistema projektuojama remiantis „Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės“. Priešgaisriniai purkštukai montuojami visose patalpose, stengiantis išlaikyti tarp jų 4 metrų atstumą. Technologinėse patalpose ir elektros įvado patalpoje įrengiami sausu būdu gesinantys purkštukai, o visose kitose patalpose- vandeniu. Nors remiantis SGGS įrengimo taisyklėmis mūsų projektuojamajame pastate tokios sistemos įrengti nebūtina, tačiau ji vis tiek bus instaliuota dėl vykdomos technologinės veiklos ir jos įrangos saugos bei lankytojų saugumo. Įrengiami purkštukai su anga į apačią (SV). Visos medžio konstrukcijos yra apsaugotos antipirenais norint pagerinti konstrukcijų atsparumą ugniai. Gaisrinei saugai užtikrinti galėtų būti naudojama Schneider Electric ESMI išmani gaisro aptikimo sistema, paremta daiktų interneto (IoT) principu. Tai leistų, jog saugumas būtų užtikrinamas ne tik 25


stebint patį deginimo procesą, tačiau apimant ir kitas krematoriumo patalpas, kuriose taip pat yra gaisro pavojaus tikimybė. Kadangi deginimo procesas yra stebimas žmogaus, ši automatinė aptikimo sistema užtikrintų, kad atsižvelgiama ir į likusių pastato patalpų saugumą. Įvykus gaisrui technologinėje patalpoje ir suveikus gaisro aptikimo sistemoms, bus įjungiami ventiliatoriai pilnu pajėgumu ir stoglangiai atidaromi tiek, kad būtų pakankamas oro pritekėjimas ir nesusidarytų neigiamas slėgis patalpoje. 1.7.7. Objekto aprūpinimas energija Objekto aprūpinimas energija: –

– –

Pagrindinis elektros energijos šaltinis – iš miesto elektros tinklo (priklausomai pagal vėliau operatoriaus išduodamas sąlygas gali būti tiek prie skirstomojo, tiek prie perdavimo tinklo per transformatorių); Elektros energijos patikimumo kategorija: trečia (pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės) Projektuojamas automatinis rezervas (ARĮ).

Parinkta trečia energijos patikimumo kategorija, kadangi nėra tikslo mokėti operatoriui už antrą ar pirmą kategoriją, kai bet kokiu atveju būtinai krematoriumui turi būti projektuojamas automatinis rezervas jo lėšomis. Kaip rezervinis elektros energijos tiekimo šaltinis pastate naudojamos akumuliatorių baterijos. Dėl krematoriumo darbo specifikos yra svarbu užtikrinti, jog nutrūkus elektros energijos tiekimui, kremavimo procesas būtų galutinai sustabdytas ir būtų užtikrintas filtravimo sistemos darbas. Dėl šios priežasties krematoriume įrengiamos akumuliatorių baterijos, galinčios mažiausiai 20 minučių tiekti elektros energiją deginimo krosnims, filtracijos sistemai bei technologinių patalpų rezerviniam apšvietimui. Taigi, krematoriume yra projektuojamas automatinis rezervo įjungimas (ARĮ). 1.7.7.1. Esminiai elektros instaliacijos aspektai pagal gaisrinę saugą Pagal funkcinę krematoriumo pastato specifiką (degimo procesai), pastatui labai svarbi tinkama gaisrinė sauga, į ką būtina atsižvelgti projektuojant krematoriumo elektros tinklą. Elektros tinklas projektuojamas pagal elektros įrenginių įrengimo taisykles. Projektuojant krematoriumo elektros tinklą atsižvelgta į gaisrinės saugos reikalavimus elektros instaliacijai (elektros kabelių degumą, gaisrinės saugos priemonių elektros kabelių atsparumą ugniai ir kt.), elektros tiekimo patikimumo kategoriją gaisrinės saugos priemonėms. Į šiuos aspektus svarbu įsigilinti dar projektavimo stadijoje, kad būtų kaip galima maksimaliai sumažinta nelaimingų atsitikimų tikimybė. Krematoriumo elektros tinklui ir įrenginiams apsaugoti naudojama apsauga nuo perkrovimų, viršįtampių. Svarbu tinkamai parinkta relinė apsauga, kuri parenkama pagal tarptautiniuose standartuose pateikiamą praktiką. Elektros įrenginiai įnulinami, apsaugomi nuo elektrostatinių elektros krūvių.

26


Statinio žaibosauga ir įžeminimas projektuojami pagal STR 2.01.06:2009 "Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo". Į žaibo pavojų taip pat svarbu atsižvelgti dėl gaisro pavojaus galimybės. Atsižvelgiant į statinio paskirtį ir galimų žaibo padarinių sunkumą, parinkta statinio apsaugos nuo žaibo klasė – 3, apsaugos patikimumas – 0,91. Krematoriumui nuo žaibo apsaugoti parenkama tinklinė pasyvinė žaibosauga, kurios tinklo žingsnis pagal apsaugos klasę yra 15x15. Grunto tipas priesmėlis, savitoji varža 150-400 omų. Krematoriumo kaminai yra cinkuoto plieno, žaibo srovė gali patekti į kaminą, prie krosnių įrengimų, todėl kaminus papildomai turi apsaugoti papildomi žaibo ėmikliai, prijungti prie bendro tinklinės žaibosaugos kontūro. Krematoriumo įrenginiai, sujungti su kaminais, įžeminami pastato viduje prijungiant prie įžeminimo laidininko. Apšvietimas projektuojamas pagal higienos normas HN 98:2000 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai. ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles. Krematoriume turi būti įrengiamas darbinis, avarinis, budintis, evakuacinis apšvietimai. Taip pat lauke įrengiamas sklypo, zonų bei kelių apšvietimas. 1.7.7.2. Energetiškai efektyvūs, tvarūs elektrotechniniai sprendimai, išmaniosios technologijos Krematoriumo sandėliavimo patalpose įrengiamas apšvietimas su judesio jutikliais. Apšvietimo valdymui įrengiama išmani Schneider Electric KNX sistema. Šarvojimo salėse – atsisveikinimo patalpose įrengiamas apšvietimas su reguliuojamu šviesos intensyvumu, taip sukuriant galimybę apšvietimą valdyti pagal kliento poreikius, esant poreikiui, sukurti tinkamą nuotaiką ekspozicijų vietose. Tai yra svarbu krematoriumo aplinkai, kadangi pagrindinė projektuojamo krematoriumo idėja – kaip galima geriau prisitaikyti prie kliento poreikių, jam esant sunkios emocinės būklės, kurią iššaukia artimojo netektis. Visi lietvamzdžiai apsaugomi nuo užšalimo Raychem (įlajų) sistema. Ši sistema naudojama kartu su EMDR-10 valdikliu, kuris turi temperatūros ir drėgmės sensorių. Gaisrinei saugai užtikrinti galėtų būti naudojama Schneider Electric ESMI išmani gaisro aptikimo sistema, paremta daiktų interneto (IoT) principu. Tai leistų, jog saugumas būtų užtikrinamas ne tik stebint patį deginimo procesą, tačiau apimant ir kitas krematoriumo patalpas, kuriose taip pat yra gaisro pavojaus tikimybė. Kadangi deginimo procesas yra stebimas žmogaus, ši automatinė aptikimo sistema užtikrintų, kad atsižvelgiama ir į likusių pastato patalpų saugumą. Kadangi krematoriumo technologiniai įrenginiai yra imlūs elektros energijai, planuojama, jog įrengta Schneider Electric PowerTag apkrovos sekimo bei matavimo sistema padėtų padidinti energetinį efektyvumą bei užtikrinti, jog elektrinės deginimo krosnims bei elektriniams degikliams bus užtikrinama pakankamas elektros energijos kiekis. Tai yra ypač svarbu, kadangi procesai yra potencialiai pavojingi, aukšta gaisro bei aplinkos taršos tikimybė (elektros tiekimas filtracijos sistemai itin svarbus). Taip pat ši priemonė būtų naudinga, jei ateityje būtų svarstomos saulės elektrinės krematoriumo aplinkoje statybos. Sekimo funkcija būtų vienas iš indikatorių dėl galimo 27


gedimo. Kadangi deginimo procesas yra reglamentuotai stebimas ir prižiūrimas, tai būtų dar vienas saugaus darbo užtikrinimo įrankis. 1.8. Energetinio naudingumo skaičiavimai, ekologiniai sprendiniai 1.8.1. A+ energinio naudingumo rodikliai Naudojantis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ atrastos U reikšmės pagal kurias bus šiltinamas pastatas. Priėmėme, kad mūsų projektuojamas pastatas yra viešosios paskirties ir projektuojamas A+ energinio naudingumo sertifikavimo klasei. 4 lentelė. Reikalavimai pastato U vertės A+ energiniam naudingumui Atitvarų apibūdinimas

Viešosios paskirties pastatų U vertės A+ energiniam naudingumui

Stogai

0,13

Šildomų patalpų atitvaros kurios ribojasi su gruntu

0,16

Sienos

0,15

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

1,0

Durys, vartai

1,6

A+ klasės pastatams kuriuose įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,75, o pas mus suprojektuota sistema turi 0,9 koeficientą. Sienų, stogo ir grindų apskaičiuotos U vertės yra pateiktos 5 lentelėėje. Durų ir langų šilumos perdavimo koeficientai yra pateikiami parinktų gamintojų techninėse specifikacijose ir 1.10.1 poskyryje, kur pagrįsti visi parinkti produktai iš rėmėjų

28


Stogo ĹĄilumos perdavimo koeficiento skaiÄ?iavimai . SkaiÄ?iavimuose ÄŻtraukti tik CLT ir ĹĄiluminÄ—s medĹžiagos skaiÄ?iavimai –

–

CLT plokĹĄtÄ— R1 =

d 0,15 = = 1,25 đ?‘š2 ∙ đ??ž/đ?‘Š Îťds 0,12

R2 =

d 0,25 = = 6,58 đ?‘š2 ∙ đ??ž/đ?‘Š Îťds 0,038

Paroc Extra

Îťds = Îťd + âˆ†ÎťĎ‰ = 0,036 + 0,002 = 0,038 (đ?‘Š/ (đ?‘šđ??ž)) ÄŒia: âˆ†ÎťĎ‰ = 0,002 đ?‘Š/(đ?‘šđ??ž) Pagal [10] 3.1 lentelÄ™ Îťd = 0,036 đ?‘Š/(đ?‘šđ??ž) SuminÄ— ĹĄiluminÄ— varĹža: R đ?‘Ą = R đ?‘ đ?‘– + R đ?‘ + R đ?‘ đ?‘’ = 0,1 + 7,83 + 0,04 = 7,97 đ?‘š2 ∙ đ??ž/đ?‘Š ÄŒia: atitvaros sluoksniĹł suminÄ— ĹĄiluminÄ— varĹža R đ?‘ = R1 + R 2 + R 3 = 1,25 + 6,587 = 7,83 đ?‘š2 ∙ đ??ž/đ?‘Š atitvaros vidinio pavirĹĄiaus ĹĄiluminÄ— varĹža R đ?‘ đ?‘– = 0.1 đ?‘š2 ∙ đ??ž/đ?‘Š atitvaros iĹĄorinio pavirĹĄiaus ĹĄiluminÄ— varĹža R đ?‘ đ?‘’ = 0,04 đ?‘š2 ∙ đ??ž/đ?‘Š Atitvaros be oro sluoksniĹł ĹĄilumos perdavimo koeficientas U

1 1 = = 0,12đ?‘Š/đ?‘š2 ∙ đ??ž R đ?‘Ą 7,97 đ?‘ˆ = 0.12 < Uđ??´+ = 0.13 Gavome, kad ĹĄilumos perdavimo koeficientas tenkina A+ energetinio naudingumo klasÄ™ đ?‘ˆ=

29


5 lentelė. Apskaičiuotos projektuojamo krematoriumo U vertės A+ energiniam naudingumui Atitvarų apibūdinimas

Apskaičiuota U vertė

Stogai

0,10

Šildomų patalpų atitvaros kurios ribojasi su gruntu

0,12

Sienos

0,09

1.8.2. Aprūpinimas energija iš atsinaujinančių šaltinių Kadangi krematoriumas projektuojamas prie miško, šešėliuotoje aplinkoje, pradinėje stadijoje atsisakyta projektuoti saulės elektrinę, kadangi nebūtų gaunama maksimali nauda. Tokia galimybė paliekama krematoriumo eksploatacijai ateityje. Siūloma, jog krematoriumas gali tapti nutolusiu gaminančiu vartotoju ir naudotis energijos pasaugojimo paslauga, t. y. elektros energija generuojama nutolusioje elektrinėje, o vartojama krematoriumo elektros tinkle. Toks būdas galutiniame variante tampa energetiškai efektyvesnis. 1.8.3. Atliekų surinkimas ir rūšiavimas Krematoriume susikaupusios buitinės atliekos (popierius, plastikas ir kt.) bus rūšiuojamos. Tam pasiekti yra statomos iSort įmonės siūlomos šiukšliadėžės vidaus patalpoms ir laukui. Lauke prie stovėjimo aikštelės ir pastato statomos Monolit šiukšliadėžės, o viduje, rūšiavimui Kite. Abu šie variantai derinasi prie pastato architektūros ir neišsiskiria iš aplinkos.

13 pav. Monolit ir Kite šiukšliadėžės

30


1.9. Projekto ekonominiai rodikliai, planuojamos preliminarios investicijos Projektuojant krematoriumą, buvo apskaičiuota sustambinta lokalinė sąmata remiantis „Sistela“ išleistais sustambintų sąmatinių skaičiavimų ekonominiais rodikliais. Suvestinė rodo, kad preliminarios reikalingos investicijos pastato yra 2,6 milijono eurų. Į šią sumą yra įtrauktas PVM mokestis ir technologinės įrangos kaina, kuri apytiksliai kainuoja 1 milijoną eurų (tikrosios kainos negalėjome sužinoti, kadangi kremavimo technologinės įrangos gamintojai suteikė tik preliminarią kainą, kadangi kiekvienam krematoriumui įranga yra pritaikoma individualiai). Taip pat bendrastatybiniams darbams pritaikytas 1,02 didinimo koeficientas, o lauko inžinerinių tinklų įrengimui- 1,1 dėl galimai sudėtingų žemės darbų, kuriems gali trukdyti vykti esantis reljefas, ribota statybos aikštelė, ir žemėje esančios medžių šaknys). SUVESTINIS STATYBOS KAINOS APSKAIČIAVIMAS Sudaryta pagal 2020.03 kainas

Statinių grupė

Krematoriumas

2020-05-15

Kaina, EUR Statybos objektų, darbų ir išlaidų aprašymas

Statybos montavimo darbai

Įrenginiai

Kitos Išlaidos

Iš viso (su PVM)

III. Statinių ir jo dalių statyba bei įrengimas 1 Krematoriumo statyba 2 Viso III: Viso II-III: IV. Projektavimas ir inžinerinės paslaugos Projektavimo darbai 5.00% Viso IV: Viso II-IV: VI. Rezervas Užsakovo rezervai 15.00% Viso VI: Viso II-VI:

$1 134 828,89

$1 002 500,00

$1 134 828,89 $1 134 828,89

$1 002 500,00

$1 134 828,89

$1 134 828,89

$2 137 328,89 $0,00

$2 137 328,89 $2 137 328,89

$0,00 $0,00 $0,00

$106 866,44 $106 866,44 $2 244 195,33

$336 629,30 $336 629,30 $2 580 824,63

31


Objektinė sąmata Lokalinės sąmatos pavadinimas

Sustambinta Nr. 01 Nr. 02 Nr. 03

Sąmatinė vertė Darbų pavadinimas

Bendrastatybiniai darbai Vidaus inžineriniai tinklai Lauko inžineriniai tinklai

Statybos ir montavimo darbai

1 001 388,00 €

Įrenginiai

1 000 000,00 €

100 664,31 € 32 776,58 €

2 500,00 €

Iš viso su PVM

Iš viso be PVM

2 001 388,00 €

1 583 097,91 €

100 664,31 €

79 625,47 €

35 276,58 €

27 903,77 €

Iš viso: 2 137 328,89 €

Objektinėje sąmatoje galima matyti, kokie darbai kiek kainuoja ir įrenginių suvestinės kainos. Šiuo atveju 1 milijonas eurų prie įrenginių yra skirti technologinei kremavimo įrangai, o 2 500 Eur buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiui, kurio galingumas būtų pakankamas tokio tipo pastatui. Objektinėje sąmatoje pasimato įtraukti kainos didinimo koeficientai, kurie yra 1,02 bendrastatybiniams darbams ir 1,1 lauko inžineriniams tinklams. Žemiau esančioje sustambintoje lokalinėje sąmatoje yra aprašyta, pagal ką skaičiuota suvestinė kaina. Kadangi projektuojamo pastato pagrindinės laikančiosios konstrukcijos yra iš CLT, tad buvo atrinkti artimiausi įkainiai mūsų konstrukcijoms. Pagrindinis sustambintos lokalinės sąmatos matas yra pastato tūris, pagal kurį ir skaičiuojama preliminari statybos kaina. Pagal gautus įkainius ir konstrukcijų procentinį svorį nuo bendros statybos kainos, rezultatai tokie: bendrastatybiniai darbai kainuoja 832 tūkst. eurų, sklype esančios dangos įrengimas pagal sudarytą sklypo planą- 175 tūkst. Eur, o lauko inžinerinių tinklų įrengimas arti 30 tūkst. Eurų. Kadangi sienos yra iš medžio skydų, jų kaina yra viena iš aukščiausių. Tačiau ją argumentuoja nereikalinga papildoma lauko ir vidaus pusių apdaila. Grindų įrengimas yra brangus, kadangi reikalingas naujai supiltas viršutinis sluoksnis, kuris turi būti stipriai (sklypo paviršiuje esantys gruntai nėra stiprūs- priesmėliai). Elektros linijos įrengimas kainuoja daugiausiai, kadangi ją reikia atsivesti apie 580 metrų. Nuotekosmažiausiai, kadangi nuotekos bus valomos sklype statomame biologiniame nuotekų valymo įrenginyje (kaip jau minėta, į sustambintą lokalinę sąmatą Nr. 01 nėra įtraukta įrenginių kaina).

32


SUSTAMBINTA LOKALINĖ SĄMATA Nr.01 Sudaryta pagal 2020 kainas

Krematoriumas Konstrukcijos

Konstrukcijų medžiagos

Pamatai

kitos medžiagos

Sienos

medis su karkasu, mediniai skydai su karkasu

Perdangos

medis

Stogo danga

įvairi

Statinio tūris, m3

5384,8

(1m3) statybos kaina, Eur

160,99

Konstrukcinių elementų lyginamasis svoris statinio kainoje, % Konstrukciniai elementai Pamatai

% 4

Kaina, Eur

Sienos

16

138 703,83

Perdangos

9

78 020,91

Stogo konstrukcijos

9

78 020,91

Stogo danga

8

69 351,92

34 675,96

Viso

398 773,52

Išorės apdaila

0

-

Pertvaros

7

60 682,93

Grindys

16

138 703,83

Langai

4

34 675,96

Durys

6

52 013,94

Vidaus apdaila

9

78 020,91 Viso

364 097,56

Šildymas

2

17 337,98

Vandentiekis

1

8 668,99

Nuotekų šalintuvas

1

8 668,99

Karštas vanduo

1

8 668,99

Elektra

2

17 337,98

Vėdinimas ir kondicionavimas

5

43 344,95 Viso

Iš viso

100

69 351,92 832 222,99

33


Sklypo sutvarkymas Pavadinimas

Kaina, Eur

Trinkelės pėsčiųjų takams

85 797,88

Asfaltas

89 594,12

Veja

2 442,00 Viso

175 392,00

Lauko inžineriniai tinklai Pavadinimas

Kaina, Eur

Vandentiekis

14 851,34

Nuotekos

857,35

Elektros perdavimo kabelių linijos Viso

14 088,20 29 796,89

Iš viso:

1 037 411,88 EUR

34


1.10. Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimas projekte 1.10.1. Architektūroje Wicona langai/durys Pagrindiniam įėjimui naudojamas WICONA WINSTYLE 75 durys. Projekte langams pasirinkta WICSTYLE 75 EVO aliuminiai langai. Šie Wicona produktai pasižymi savo sandarumu, techninėmis savybės. Aliuminis yra lengvai perdirbama ir ekologiška žaliava. Argenta nematomos durys Nusprendėme vidines duris daryti nematomas. Šios durys buvo pasirinktos tam, kad jos labai dera prie interjero, nesimato durų staktos. Stoglangiai VELUX Pastate įrengiami stoglangiai natūralios šviesos patekimui į pastatą. Šiam sprendiniui nusprendėme naudoti VELUX Longlight 5o stoglangius. Šie pasirinkti dėl didelio gabaritų asortimento, galima pritaikyti įvairioms patalpoms. Taip pat stoglangiai yra patikimi dėl vandens pralaidumo. Stoglangiai turi vieną pagrindą ant kurio montuojasi skirto tipo „VELUX“ stogeliai, tai labai palengvina procesą, kadangi vienintelis aspektas kuriuo reikia rūpintis yra išvaizda. Betono trinkelės Pėsčiųjų takams tiesti naudojami „Betono mozaika“ produktai. „Scenos techninis servizas“ produktai Atsisveikinimo patalpoje gali būti dvi žmonių grupės ir tam, kad saugoti žmonių privatumą, nusprendėme per vidurį salės suprojektuoti nepermatomą užuolaidą. Šiam tikslui puikiai tinka “Scenos techninis servizas” siūlomas produktas – užuolaidos. Užuolaidos įrengiamos ant ranką ar elektrą valdomų bėgelių, todėl reikalui esant galima naudoti tiek pusę tiek visa patalpą. Hidroizoliacija Krematoriumas yra projektuojamas miškingoje vietovėje, kur gruntiniai vandenys yra ganėtinai aukštai. Norint išvengti vandens prasisunkimo per pamatines sijas ir atramines sienutes, bus naudojami Schomburg hidroizoliaciniai gaminiai. Pamatinės sijos sutepamos greitai džiūstančia, aukštus atsparumo vandeniui rodiklius turinčia dviejų komponentų bitumine mastika COMBIDIC®2K-PREMIUM, o atraminės sienutės detalės ir pusrūsio sienos padengiamos kristaline hidroizoliacija AQUAFIN®-IC.

35


1.10.2. Inžinerinėse sistemose Krematoriumo vandens suvartojimą skaičiuos Hexing Electric išmaniosios vandens apskaitos sistemos. Šie skaitikliai, naudodami ultragarso technologiją vandens skaičiavimui, yra ypač tikslūs, patvarūs ir ilgaamžiai. Nors ir planuojama, kad bus naudojami keli pastate, tačiau apskaitos tvarkymo tai neapsunkins, kadangi su šiais skaitikliais veikianti AMI sistema automatiškai duomenis kelia į debesį ir atlieka skaičiavimus Lankytojams pasiekiamas patalpas (tualetus, šarvojimo sales ir kt.), vėdins įmonės Renson siūlomus Endura Delta 380 T4, kurio vėdinimo pajėgumas yra 380 m3/h. Šis įrenginys yra įvertintas A+ klase. Šio vėdinimo įrenginio yra aukštas efektyvumas, neužšąla, oro pašildymui sunaudoja mažai energijos, kompaktiškas, nereikalingas drenažas, o esant kondicionavimui, grąžina šilumą iš šalinamo oro į patalpas. Administracines ir visas kitas darbuotojų patalpas vėdins Baltic Master komercinės serijos, Split tipo oro kondicionieriai. Tai geras pasirinkimas, kadangi jie yra kompaktiški ir gali būti paslėpti virš pakabinamų lubų, o siūloma tiekiamo oro kokybė atitinka visus aukščiausius standartus. Oro pritekėjimas į technologines patalpas bus reguliuojamas per Velux stoglangius su automatiniu valdymu. IMI Hydronic siūlomi modernūs šildymo sistemos sprendimai, tokie kaip kontrolinės sklendės ir TA-COMFORT-R šildymo sistemos ruošiniai, padės palaikyti optimaliausią patalpų temperatūrą balansuojant ir kontroliuojant patalpų šildymą. 1.10.3. Elektrotechnika Krematoriumo pastato automatikai naudojama Schneider Electric KNX valdymo sistema, kuria valdomas apšvietimas bei ŠVOK įrenginiai. Elektos instaliacijai valdyti lankytojų patalpoje, naudojama Schneider Electric Sedna kištukinių lizdų ir apšvietimo jungiklių sistema. Sedna kištukiniai lizdai yra puikiai tinkami šviesos intensyvumo valdymui (Rotary push-button dimmer), jungiklių spalvos padeda krematoriumo interjerui kurti ramybės pojūtį. Krematoriumo interjerui pasirenkamos šviesios žemės spalvos, derančios prie architektūros aukuro koncepto, natūralumo, tyrumo, ramybės temų.

14 pav. Jungiklių bei kištukų rėmų (kairėje) bei užpildų (dešinėje) spalvos

36


Kadangi krematoriumo technologiniai įrenginiai yra imlūs elektros energijai, planuojama, jog įrengta Schneider Electric PowerTag apkrovos sekimo bei matavimo sistema padėtų padidinti energetinį efektyvumą bei užtikrinti, jog elektrinės deginimo krosnims bei elektriniams degikliams bus užtikrinama pakankamas elektros energijos kiekis. Tai yra ypač svarbu, kadangi procesai yra potencialiai pavojingi, aukšta gaisro bei aplinkos taršos tikimybė (elektros tiekimas filtracijos sistemai itin svarbus). Taip pat ši priemonė būtų naudinga, jei ateityje būtų svarstomos saulės elektrinės krematoriumo aplinkoje statybos. Sekimo funkcija būtų vienas iš indikatorių dėl galimo gedimo. Kadangi deginimo procesas yra reglamentuotai stebimas ir prižiūrimas, tai būtų dar vienas saugaus darbo užtikrinimo įrankis. Elektros energijos apskaitai naudojami Hexing Electrical išmanūs skaitikliai galėtų padėti pradžią ateities duomenų analitikos analizei. Kadangi krematoriume vyksta elektriniai-šiluminiai-energiniai procesai, išmanių skaitiklių surinkti didieji duomenys galėtų būti apskaitomi ir analizuojami matematinės analitinės sistemos (AMI) ir tokiu būdu būtų parenkamas optimaliausias krosnies veikimo režimas. Taip pat bus galima atskirai sekti, kiek elektros energijos yra sunaudojama oro vėdinimui ir kondicionavimui, šildymui, šaldymui, apšvietimui ir, žinoma, kremavimui. Šiuos duomenis galima būtų pasitelkti kas kelis metus analizuojant suvartotos energijos pokytį. Tai gali padėti pastebėti elektrinių sistemų gedimus, o ilgainiui, nusidėvėjimą, pavyzdžiui, oro vėdinimo sistemos energinio efektyvumo sumažėjimą ir panašiai. Gaisrinei saugai užtikrinti galėtų būti naudojama Schneider Electric ESMI išmani gaisro aptikimo sistema, paremta daiktų interneto (IoT) principu. Tai leistų, jog saugumas būtų užtikrinamas ne tik stebint patį deginimo procesą, tačiau apimant ir kitas krematoriumo patalpas, kuriose taip pat yra gaisro pavojaus tikimybė. Kadangi deginimo procesas yra stebimas žmogaus, ši automatinė aptikimo sistema užtikrintų, kad atsižvelgiama ir į likusių pastato patalpų saugumą. Šarvojimo salėse bei atsisveikinimo patalpose įrengiama Jung Smart Radio DAB+ and DAB+ Bluetooth garso sistema leistų klientams atsisveikinimo ceremonijoje sudalyvauti sklandžiai kartu su jų pageidaujama muzika. Bluetooth technologija naudojama beveik visuose išmaniuosiuose telefonuose, tad klientai net ir be ankstesnio pasiruošimo galėtų atsisveikinimo metu klausyti pageidaujamos muzikos ar įrašų, taip sunkius išgyvenimus paverčiant mažiau sunkiais. Nors šarvojimo salėse yra visiška ramybė, tačiau švelni, rami foninė muzika tikrai gali paveikti žmogaus emocinę būseną ir priversti pasijusti geriau. Šarvojimo salėse bus naudojama „Scenos techninio serviso“ E SERIES koloninė muzikos sistema, kuri suteiks švarią ir kokybišką foninę muziką.

37



Baigiamasis žodis Vietoj išvadų, norėtume pasidalinti savo, projekto autorių, baigiamuoju žodžiu, aptarti, kaip sekėsi dirbti komandoje. Prieš pat krematoriumo projektavimo pradžią buvo suburti skirtingų charakterių jauni studentai iš skirtingų disciplinų mokslų. Tikėtasi, kad tai gali vesti prie didelių nesutarimų tarp komandos narių. Nors ir kaip keista būtų, tačiau to savo komandoje nepastebėjome. Visi nuo pat pirmųjų minučių artimai susidraugavome. Siūlant projektines idėjas nebuvo tyčiojamasi iš siūlančiųjų, o idėjų atmetimas buvo detaliai argumentuojamas. Taip pat stengėmės daryti komandos susitikimus kuo dažniau, kuomet apsitardavome idėjas, pasiūlymus, na ir tiesiog pabendraudavome. Komanda norėjo originalaus projekto, tokio, kokio dar niekas nedarė tokiame lygyje, drąsaus ir nebijančio spręsti šalyje esančias ekologines, ekonomines ir socialines problemas. Galiausiai vienas komandos narys pasidalino idėja, kuri išpildė visus mūsų keliamus kriterijus ir suvienijo. Tai ir buvo krematoriumas. Buvo sunku. Iš pradžių trūko žinių, kompetencijų, teko išmokti dirbti su įvairiomis programinėmis įrangomis. Kartais pritrūko ir pačio laiko. Informacijos šaltinių apie kremavimo technologiją nebuvo daug arba ji buvo nepakankama. Tačiau visas problemas padėjo išspręsti komandos artumas ir lankstumas. Nebijojome prašyti ir siūlyti pagalbą, sužinoti naujų dalykų apie komandos narių kompetencijas, įgauti naujų, jomis domėtis. Išdrįsome konsultuotis su įvairių krypčių profesionalais, dėstytojais siekiant išspręsti kilusius klausimus. Komanda dirbo kaip vienas organizmas, žinantis, kad esame priklausomi vieni nuo kitų. Ir kiek daugiau nei po pusės metų – štai mes čia. Rašomi paskutiniai žodžiai į ataskaitą, generuojamos paskutinės vizualizacijos. Nuėjome tolimą kelią, tikiu, kad esame kitokie žmonės, nei buvome prieš projektą. STRUCTUM organizuojamas konkursas „Išmanusis miestas VI“ suteikė galimybę parodyti esamiems ir būsimiems studentams, kad nereikia bijoti nestandartinių – drąsių idėjų ir projektų. Jų metų tobulėjame kaip savo sričių profesionalai ir kaip asmenybės. Taip pat konkurso metu susipažinome su daugeliu įvairių sričių specialistų, realiai taikomomis technologijomis. Taip pat norime padėkoti vienas kitam – komandai, dirbusiai prie šio projekto. Už optimizmą, gerą nuotaiką, juodą darbą ir norą judėti toliau net ir sunkiausiomis akimirkomis. AČIŪ!

39


Informacijos šaltinių sąrašas 1. REGIA - Regionų geoinformacinės aplinkos sistema [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020-05-10]. Prieiga per: https://www.regia.lt/ 2. Vokiškų kremavimo krosnių gamintojas [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020-02-12]. Prieiga per: http://www.ifzw.co.uk/3. UAB „SISTELA“. Statinių skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai pagal 2019 m. spalio mėn. kainas. 4. Vakarų ekspresas: Šalia Klaipėdos statomas krematoriumas. © 2020 Vakarų ekspresa [žiūrėta 2020-03-14]. 5. 15 min: laidojimas kremuojant: nauja tvarka karantino metu. © 2008 UAB „15min“ [žiūrėta 2020-05-01 https://www.15min.lt.

40


2. GrafinÄ— dalis

41


A

25

A*

H

H*

SKLYPO PLANAS M 1:500

32

14

SITUACIJOS PLANAS M 1:2000

2

25

1

3

61° 78

2 35 6

277

2 6

98°

16

7

5

89°

25

39

98° 7

64

17

7

3

7

63

4

123 ° 22 4

6

2 2

2 13

153 °

5

34

2

2

51

2

4

138

11

°

117

Sutartiniai žymėjimai Projektuojamo sklypo ribos

1

Saugoma miško teritorija Projektuojamo sklypo nesaugoma zona Projektuojamas pastatas

Sutartiniai žymėjimai 2

kaimyniniai sklpai asfaltas Kapinės

Trinkelių danga

Kauno technologijos universitetas

Saugoma miško teritorija

Studentas Studentė Studentas Studentė Studentė

Pagrindinis įėjimas

A1

1

Projektuojamas pastatas

3

Automobilių stovėjimo aikštelė

J. Bobrevičius K. Marcinkutė A. Akelaitis A. Dapkutė

R. Česnauskytė Vadovas M. Kilius

Etapas

TP

2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05

Statybos ir architektūros fakultetas Studentų g. 48, 51367 Kaunas

Structum projektas Krematoriumas Laida

Sklypo ir situacijos planai

O Lapas Lapų

2020-TP-SAF-AR

1

6


Patalpų eksplikacija 1

Poilsio patalpa

24 m²

2

Poilsio patalpa

20 m²

3

Šarvojimo salė

65 m²

4

Šarvojimo salė

55 m²

5

Koridorius

47 m²

6

Atsisveikinimo patalpa

110 m²

7

Techninė patalpa

85 m²

8

Techninė patalpa

149 m²

9

Laikymo patalpa

39 m²

10

Koridorius

61 m²

11

Priėmimo patalpa

41 m²

12

Paruošimo patalpa

37 m²

13

Vandens apskaitos mazgas/sandėliukas

10 m²

14

Elektros įvadas

13 m²

15

Katilinė

19 m²

16

Koridorius

7 m²

3033

17

Dušas

4 m²

18

WC

4 m²

19

Dušas

4 m²

20

WC

4 m²

21

Persirengimo kabina

8 m²

22

RoomPersirengimo kabina

7 m²

23

Darbuotojų patalpa

33 m²

24

Fojė

138 m²

6300

25

Administracinės patalpos

59 m²

6150

26

Urnų patalpa

11 m²

27

Archyvas

10 m²

28

įėjimas į WC

6 m²

29

WC

2 m²

30

WC

2 m²

31

WC

2 m²

32

WC

2 m²

33

įėjimas į WC

6 m²

34

Sandėliukas

3 m²

35

Neįgaliųjų WC

5 m²

36

Koridorius

35 m²

37

Galerija

260 m²

38

Pastogė

184 m²

PIRMO AUKŠTO PLANAS M 1:200

724

3012

9

2

38

B

4

30 28

29

34

33

35

22

17

27895

16 18

3012

24

23

27

14

12

11

25 19

26

20

3417

3012

21 15

3500

3500

2900 4048

B

13

19921

10

31 32

2500

3012 3012

36

D

C

8471

5

3012

3524 2500 12501874 3312 1762125017621250

5000 2200

E

8

6

37

2900

F

27895 3000

B

471

3

7

G

H

4014

2100 1200 450

450 2712

2500 7000 462 2500

1

3012

450

A

H

A

A

3222

3222 6894

4022

3222

3222

2500 800

2500

6750

6443 2300

6750

2500

2300

4000

3222

3222

3222

2500

2500 855 9000

3644

3222

3222

3222

3222

3222

3222

3222

14858

5193 1250 7000

1250 5600

6400

5000

6822

61645 1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

A

Kauno technologijos universitetas Studentas Studentė Studentas Studentė Studentė

J. Bobrevičius K. Marcinkutė A. Akelaitis A. Dapkutė

R. Česnauskytė Vadovas M. Kilius

Etapas

TP A2

Plotas

2500

Numeris Pavadinimas

2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05

Statybos ir architektūros fakultetas Studentų g. 48, 51367 Kaunas

Structum projektas Krematoriumas Laida

Planas

O Lapas Lapų

2020-TP-SAF-AR

2

6


STOGO PLANAS M 1:200 A

12000

8

15048

6

27895

B

1

21522

9000

30822 61645

1

5

6

11

Kauno technologijos universitetas

A

Studentas Studentė Studentas Studentė Studentė

J. Bobrevičius K. Marcinkutė A. Akelaitis A. Dapkutė

R. Česnauskytė Vadovas M. Kilius

Etapas

TP A3

2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05

Statybos ir architektūros fakultetas Studentų g. 48, 51367 Kaunas

Structum projektas Krematoriumas Laida

Stogo planas

O Lapas Lapų

2020-TP-SAF-AR

3

6


PJŪVIS B-B M 1:200 +12,000

+6,100

+5,500

0,000 -2,350

21526

9000

30819

61345 1

5

6

11

PJŪVIS H-A M 1:200 +12,000

+6,100

+5,500

Kauno technologijos universitetas

0,000

12017

Studentas Studentė Studentas Studentė Studentė

15030

R. Česnauskytė Vadovas M. Kilius

27048 H

F

A

Etapas

TP A3

J. Bobrevičius K. Marcinkutė A. Akelaitis A. Dapkutė

2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05

Statybos ir architektūros fakultetas Studentų g. 48, 51367 Kaunas

Structum projektas Krematoriumas Laida

Pjūviai

O Lapas Lapų

2020-TP-SAF-AR

4

6


1-11 FASADAS M 1:200 +12,000

+6,100

0,000

21526

9000 61345

1

5

30819

6

11

A-H FASADAS M 1:200 +12,000

+6,100

0,000

Kauno technologijos universitetas 15048

12000

Studentas Studentė Studentas Studentė Studentė

27048 A

F

H

R. Česnauskytė Vadovas M. Kilius

Etapas

TP A3

J. Bobrevičius K. Marcinkutė A. Akelaitis A. Dapkutė

2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05

Statybos ir architektūros fakultetas Studentų g. 48, 51367 Kaunas

Structum projektas Krematoriumas Laida

Fasadai

O Lapas Lapų

2020-TP-SAF-AR

5

6


11-1 FASADAS M 1:200 +12,000

+6,100

30810

9034

21504

61354

11

6

H-A FASADAS M 1:200

5

1

+12,000

+6,100

0,000

12017

15030 27048

H

F

Kauno technologijos universitetas

A

Studentas Studentė Studentas Studentė Studentė

J. Bobrevičius K. Marcinkutė A. Akelaitis A. Dapkutė

R. Česnauskytė Vadovas M. Kilius

Etapas

TP A3

2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05 2020-05

Statybos ir architektūros fakultetas Studentų g. 48, 51367 Kaunas

Structum projektas Krematoriumas Laida

Fasadai

O Lapas Lapų

2020-TP-SAF-AR

6

6







Priedai

53


1. Priedas. Projektavimo metu naudojamų normatyvinių dokumentų sąrašas 6 lentelė. LR įstatymai

1

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas

7 lentelė. Statybos techniniai reglamentai 1

STR 1.01.08:2002

Statinio statybos rūšys

2

STR 2.01.01(1):2005

Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas

3

STR 2.01.01(2):1999

Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga

4

STR 2.01.01(3):1999

Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga

5

STR 2.01.01(4):2008

Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga.

6

STR 2.01.01(5):2008

Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo

7

STR 2.01.01(6):2008

Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas

8

STR 2.09.02:2015

Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas

9

STR 2.01.06:2009

Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo

10

STR 2.03.01:2001

Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms

11

STR 2.01.02:2016

Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas

8 lentelė. Higienos normos 1

HN 91:2013

Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai

2

HN 42:2009

Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas

3

HN 98:2000

Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai

9 lentelė. Taisyklės ir reikalavimai 1

Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės

2

Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms aprašas

3

Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės

4

Stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės

5

Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės

6

Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles

7

Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklės

8

LST 1516. Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai

9

RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos“

54


ųjų dujų aušintuvas Elektrinis katilas

0-10V vožtuvas 3 žiedų, reguliuojamas

8 žiedų, reguliuojamas

1 zonos kolektorius

Išsiplėtimo bakelis

8 žiedų, reguliuojamas

2 zonos kolektorius

8 žiedų, reguliuojamas

3 zonos kolektorius

Lapas Lapų

Šildymo sistemos principinė schema

1

1

A4

š