Gargždai

Page 1

STRUCTUM KONKURSAS ,,IŠMANUSIS MIESTAS VI‘‘

GARGŽDŲ MIESTO PIETINĖS DALIES DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ KVARTALO URBANISTINĖ KOCEPCIJA BEI PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

VGTU URBANISTIKOS KATEDROS STUDENTĖS: Ieva Vigėlytė, Ieva Viržonytė, Anastasija Kostasčiuk VADOVAI: Dalia Dijokienė, Rolandas Palekas

2020m, Vilnius


TURINYS ĮVADAS......................................................................................................................................3 LITERATŪROS ANALIZĖ..........................................................................................................5 ANALOGŲ STUDIJA................................................................................................................13 INOVACIJŲ STUDIJA...............................................................................................................27 TERITORIJOS PLANAVIMO TEISĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠAS.......................................................................................................32 ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ...................................................................................................38 • • • • • • • • • •

Miesto padėtis...............................................................................................................38 Istorinė urbanistinė raida...............................................................................................39 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės......................................................................42 Socialinė situacija..........................................................................................................43 Gamtinė situacija...........................................................................................................45 Susisiekimo sistema......................................................................................................49 Erdvių sistema...............................................................................................................51 Morfotipai.......................................................................................................................52 Aukštingumas................................................................................................................53 Urbanistinės architektūrinės analizės apibendrinimas...................................................55

TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI...............................................56 • • • • • • • • • • •

Urbanistinės architektūrinės koncepcijos idėjos............................................................56 Formuojamas naujas užstatymas..................................................................................57 Gamtiniai ryšiai ir viešosios erdvės...............................................................................58 Susisiekimas bei dominantės........................................................................................59 Pėsčiųjų ir dviračių alėjos zonavimas............................................................................60 Erdvių sistema...............................................................................................................61 Užstatymo sprendiniai...................................................................................................62 Kelių schema.................................................................................................................63 Funkcinė schema...........................................................................................................64 Urbanistinė architektūrinė koncepcija............................................................................66 Etapiškumas..................................................................................................................67

VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU ..................................................................68 NAUDOTI ŠALTINIAI ..........................................................................................................68 PARTNERIŲ PASIŪLYMAI..................................................................................................69 SUMAŽINTAS PLANŠETAI.................................................................................................77

2


ĮVADAS Pasirinktas projektui miestas – Gargždai. Tai Klaipėdos rajono administracinis centras, miestas prie Minijos upės, šalia istorinės ribos su Mažąją Lietuva. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą paminėti dar 1253 m., ilgą laika tai buvo pasienio gyvenvietė. Šio miesto urbanistinė planinė struktūra panaši į daugelio Vakarų Lietuvos gyvenviečių, kurias sieja gamtiniai (upės slėnis), socialiniai (pasienio teritorija, dvaras) ir istoriniai (pasauliniai karai, jų pasekmės) bruožai. Pirmiausia mes įvairiais aspektais analizuojame visą miesto teritoriją, o vėliau daugiau dėmesio skiriame Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo urbanistinei koncepcijai bei projektiniams pasiūlymams. Tai tankiausiai apgyvendinta Gargždų miesto teritorija. Atkūrus nepriklausomybę, urbanistinės raidos sąlygos ir tendencijos iš esmės pasikeitė kaip ir žmonių poreikiai. Šioje teritorijoje trūksta aiškių funkcinių ryšių su kitomis miesto dalimis. Teritorijoje trūksta erdvių, pritaikytų skirtingoms gyentojų kategorijoms, viešosios erdvės netenkina gyventojų poreikių. Teritorijoje taip pat yra daug tuščių erdvių, neatliekančių jokių funkcijų.

PROJEKTO TIKSLAS Šiuo projektu atsigręžeme į urbanizuotos aplinkos kokybę, siekiame modernizuoti ir regeneruoti. Dėmesį kreipiame ne tik į urbanistinę struktūrą, bet ir į jos socialines, kultūrines ir ekonomines charakteristikas. Siekiama teritoriją paversti patrauklia įvairiaus amžiaus gyventojams bei atsižvelgiame į ateities perspektyvas miesto augimui. Siekiame surasti pagrindines kompozicines ašis, išskiriame dominantes, viešasias erdves. Siekiame savo projektu parodyti, kad ir daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas gali būti įdomus, draugiškas tiek pestiesiems tiek ir dviratininkams.

3


UŽDAVINIAI •

Identifikuoti pagrindines nagrinėjamos teritorijos problemas ir ieškoti jų galimų sprendimo būdų pasitenkiant literatūros analizę

Atlikti analizę pasitenkiant panašios problematikos užsienio pavyzdžius

Atlikti Gargždų miesto esamos situacijos įvairiapusišką urbanistinę analizę

Suformuoti miesto regeneracijos projektą: sukuriant aiškią viešųjų erdvių sistemą, užbaigiant ir kuriant naujus reikiamus kvartalus, randant pagrindines miesto ašis, dominantes, numatant pastatų funkcijas ir aukštingumą, kuriant pėsčiųjų alėja su numatytu zonavimu bei veiklos pobūdžiu.

Pasiūlyti konkrečius sprendinius

DARBO SUDĖTIS •

Literatūros šaltinių studija

Užsienio inovacijų ir analogų studija

Teritorijų teisinės planavimo bazės ir teritorijai galiojančių reglamentų aprašymas

Esamos būklės analizė

Teritorijos rekonstrukcijos socialinė, ekonominė ir ekologinė programa

Teritorijos rekonstrukcijos funkcinė ir erdvinė idėja

Pasiūlymo techniniai ir ekonominiai rodikliai

Planavimo pasekmių vertinimas aplinkosauginiu aspektu

Pasirinktų remėjų siūlomų produktų pritaikymo projekte aprašymas

Literatūros sąrašas

Sumažinti planšetai

4


LITERATŪROS ANALIZĖ Būsto struktūra 1941–1990 metais

Po karo Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, reikėjo daug pigaus būsto, tad buvo vykdoma industrinė statyba. Būsto problema pagal tų laikų supratimą buvo sprendžiama pristatant tokių gana monotoniškų, vienam gyventojų tipui skirtų būstų. Dabar Lietuvoje tokie būstai sudaro didelę dalį būstų. Komunistų pažadas kiekvieną šeimą aprūpinti nuosavu būtu ir 1957 m . priimtas nutarimas ,,Dėl gyvenamosios statybos SSRS išvystymo‘‘. Būtent jame buvo numatyta pagarsėjusi utopinė užduotis per 10-12 metų likviduoti būtų trūkumą SSRS. Vieninteliu būdu tai įgyvendinti laikyta masinė surenkamojo gelžbetonio blokinių daugiabučių statyba. SSRS projektuotojai sėkmingai pasinaudojo Vakarų Europos šalių technologiniais sprendimais ir nuo 1959m. pasiškai ,,paleido‘‘ standartinių gyvenamų namų gamyba. Šių namų standartus reglamentavo SniP‘ai (Statybos normos ir taisyklės), kurie buvo atnaujinami labai retai. Masinės gyvenamosios namų statybos raidoje sovietų sąjungoje galima atsekti keturias kartas. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje įsigaliojo penkiaaukštis, pagarsėję ,,chruščiovkos‘‘ pavadinimu (serijos 165,1-464). Tokiuose namuose suprojektuoti itin ,,taupūs‘‘ butai: vienam gyventojui nustatyta 9m2 gyvenamojo ploto norma. Dominavo 1-2 kambarių butai (svarbu, kad kiekviena šeima turėtų nors ir mažyti, bet atskirą butą). Didesniuose, 2-3 kambarių (rečiau 4) butuose dažniausiai būdavo pereinami kambariai, nedidelės virtuvės buvo skirtos tik maisto ruošimui (plotas iki 4.5-6m2), vonios darytos bendroje patalpose su tualetu, o standartinio buto aukštis nustatytas iki 2,5m aukščio. Dėl besivystančios pramonės gyvenamosios statybos apimtys ir tempai buvo tiesiog milžiniški. Lietuvoje itin sparčiai augo miestai, miesto gyventojų skaičius 1960–1980 m. laikotarpiu išaugo daugiau nei dvigubai ir sudarė apie 62 proc. visų Lietuvos gyventojų. Kai dar po dešimtmečio šis augimo procesas sustojo, 1993 m. miestuose jau gyveno 68 proc. visų Lietuvos gyventojų. Mažesniuose

Lietuvos

miestuose

buvo

naudojami

mažaaukščiai

sublokuoti

daugiabučiai. Sublokuotais namais buvo laikomi du, trys, keturi ar daugiau butų, turinčių 5


dvi (o kartais ir daugiau) bendrų sienų. Tokių namų atsiradimo priežastis – sklypų stygius, mažesnė statybos kaina, nes butai turi ne keturias, o dvi išorines sienas. Dėl to labai sumažėja šildymo išlaidos. Didžiausias šio tipo namų trūkumas – suvaržytas namo orientavimas pasaulio šalių atžvilgiu, nes daugumai namo butų tik dviejose sienose galima įrengti langus. Dažniausiai butai projektuojami viename lygyje. Butų struktūroje vyrauja koridorinė sistema. Patalpos viena su kita jungiasi tik per duris, nėra sutapdintųjų zonų. Lietuvoje „neprigyja“ karkasinių gelžbetoninių konstrukcijų namų statyba, taip pat nestatomi metalinių konstrukcijų daugiabučiai. Pagal daugiabučių planinę struktūrą užsienyje paplitę viensekciniai aukštybiniai daugiabučiai Lietuvoje atsiranda tik maždaug aštuntajame

dešimtmetyje.

Tik

atgavus

nepriklausomybę

pasirodo

ir

pirmieji

mažaaukščiai blokuoti daugiabučiai. (Gerdvilis, V; 2012)

Viešųjų erdvių problema laisvo planavimo kvartaluose Kuriant erdvę labai svarbu yra apsibrėžti kas yra tos erdvės formantai. Tai nulemia ar yra formuojama uždara, ar atvira erdvė. Uždaros erdvės, pagal R. Tranciko teoriją, dažniau yra kietosios erdvės, o atviros – tampa parkai ir kitos žaliosios ir minkštosios miesto erdvės. Tačiau nepaisant erdvės tipo, ji visada turi atitikti savo paskirtį, kadangi, pasak R. Tranciko, kokybinį vertinimą, ar erdvė suprojektuota tinkamai, lemia jos funkcinė reikšmė ir tai, ar jos fizinė forma tinkamai tenkina socialinius poreikius. Nagrinėjant Gargždų daugiabučių kvartalus tampa aišku, kad čia nesuformuota minkštoji erdvė, supanti daugiabučius pastatus, yra netinkama ir neatitinka dabartinių gyventojų poreikių. Pagal bendrą Audriaus Katkevičiaus, Linos Pridotkienės ir Petro Grecevičiaus straipsnį, Viešosios erdvės paskirtis XXI amžiuje – vieta, kurioje yra galimybė sutikti kitus. „Gyvenamojo rajono viešosios erdvės turi atitikti įvairius gyventojų lūkesčius: tapti vieta veiklai, susisiekimui, buvimui, trumpalaikiam poilsiui.“ Teigia autoriai. Laisvo planavimo plotuose suformuojami tik takeliai ir tipinės žaidimų aikštelės – nei aikštės, nei skvero net negalima tikėtis. Tokia buvo to laikmečio tipologija – visos susirinkimų erdvės formuojamo tik prie svarbių miestui administracinių, kultūrinių taškų. Gyvenamieji (arba miegamieji) 6


rajonai buvo skirti tik asmeniniam kiekvienos šeimos gyvenimui. Sprenžiant šio palikimo problemas dabartiniame pasaulyje tenka kūrybingai pažiūrėti į esamas plačias ir neišnaudojamas erdves. „Erdvinis požiūris yra pagrindinė priemonė, kuri padeda spręsti teritorijos atnaujinimo, plėtros socialines, estetines, funkcines, saugos ir kt. užduotis (Daunora 2000)“. Ši prof. Daunoros mintis teigia, jog net ir neperdarant esamų blokinių daugiabučių, o tik pertvarkant juos supančią erdvę, galima pakelti esamų būstų vertę ir išspręsti tokiuose dariniuose kylančias socialines, funkcines ir kitas problemas besikeičiant visuomenei. (Trancikas, 2017:69-101; Daunora, 2000:22; Katkevičius, Pridotkienė, Grecevičius,2012) Nauja architektūra istorinėje aplinkoje Žodis konversija (konversio) – išvertus iš lotynų kalbos reiškia pakitimas. Konversija – tai teritorijų įsisavinimo būdas, kai pertvarkomos naujai funkcijai buvusios kitų, dabar nebeaktualių paskirčių, miesto teritorijos, suteikiant joms naują kokybę, arba vykdomi esminiai teritorijos struktūros, užstatymo morfologijos pokyčiai (Leitanaitė; 2007). Konversija - tai senas reiškinys miesto istorijoje. Nuolat statomi ir perstatinėjami miestai kūrėsi ir augo ant savo pamatų, kai kur visiškai nugriaunant, o kai kur paliekant ir apjungiant senąsias pastatų dalis į naujas, suteikiant joms naują paskirtį. Tokių pavyzdžių galėtume rasti visuose miestuose. Konversija - besivystančio miesto natūralus reiškinys, gilinantis

ir

plėtojantis

besivystančiame

mieste,

žmogaus veikiant

gyvenamąją tokiems

erdvę.

reiškiniams

Šiuolaikiniame kaip

sparčiai

deindustrializacija,

globalizacija, demografiniai pokyčiai ir pasenusi aplinkos ir būsto urbanistinė struktūra pastoviai atsiranda teritorijos, kurios tampa nebeaktualios, apmiršta. Kartais tai būna pavieniai statiniai, o kartais, kaip atsitiko su visos kartos pramoniniais statiniais - ištisos zonos, vaiduokliai mieste, keliantys daugybę tarpusavyje susijusių problemų. Dabartinė konversija miestuose susijusi su daugybe sprendžiamų klausimų - efektyviu žemės panaudojimu; tausojimu gamtinių resursų; užstatymo tankinimu; gyvenamosios kokybės gerinimu ir miestų gyvybingumo palaikymu; darnaus miesto kūrimu.

7


Konversija nepaliekant senosios struktūros taikoma, kai konvertuojama teritorija architektūriniu ir paveldosauginiu požiūriu pripažystama neturinti išliekamosios vertės, o esamas teritorijos planavimas nebesutampa su miesto plėtros vizija. Konversija kai dalinai išsaugomos senosios struktūros. Ši konversijos rūšis pritaikoma kai esamoje teritorijoje yra vertingų struktūrų, kultūros paminklų, kurių funkcija šio metu jau yra tapusi nebeaktualia, pati savęs nebeišlaiko, arba reikalauja funkcijos praplėtimo. Siekiant išsaugoti vertingas senąsias struktūras, bet tuo pačiu įjungti jas ir aplinkines teritorijas į miesto tolesnį vystymąsį. Karmelitų bažnyčios muziejus, Frankfurtas Architektas Jozefas Paulius Kleihuesas. Miesto statinio koncepcijai lemiamas buvo architektūrinis karmelitų vienuolyno ansamblis, pirmiausia Karmelitų bažnyčia su Onos koplyčia. Šis papilomas statinys neleidžia daryti plačių perstatymų, taigi dėl šios priežastiessandėliai ir restauravimo dirbtuvės turėjo būti įrengiamos baziniame bei rūsio aukštuose. Tačiau didžiausia problema – kaip išlaikyti gražią restauravimo reikalingą Karmelitų bažnyčią su Onos koplyčia. Šio statinio visuma neleidžia jo siaurinti. Todėl buvo parengtas toks kontrpasiūlymas: - pabrėžti morfologinius sluoksnius (su išreikštomis išilginėmis tendencijomis vakarų-rytų kryptimi) iš šiaurės į pietus paraleliai darant priestatą Alter Mainzen gatvelėje; - pabrėžti šoninį Karmelitų bažnyčios sparną iš abiejų pusių apimant Alter Mainzen gatvelę.Tolesnis šios koncepcijos plėtojimas remiasi viso komplekso introvertavimu. Atveriamos ekspozicinės erdvės į šiaurę su vaizdu į Karmelitų bažnyčią ir Karmelitų vienuolyną, kurios atsisuka į paprastus vejų apsuptus kiemelius tarp muziejaus pastatų ir vienuolyno. Šios erdvės šiaurinėje pusėje leidžia nebijoti tiesioginės saulės šviesos, o dėl susidarančio šviesos ir šešėlių žaismo puikiai pabrėžiama senųjų pastatų architektūra. Priešais Alter Mainzen gatvelę esantis uždaras skveras įrėmintas sienų, kurios turi tik funkcinės paskirties angas. Morfologinis stilius diferencijuoja skirtingų statinio dalių funkcijas, tokias kaip pradinė ir antrinė forma. (Kleihues; 1984)

8


Nauja architektūra istorinėje aplinkoje - tai konteksto architektūra. Kontekstiškumas – naujos architektūros integracijos aplinkoje kokybės matas. Tai bendras visiems naujiems architektūriniams stiliams istorinėje aplinkoje vertinimo kriterijus. Kontekstualumas susideda iš visų nagrinėjamų darnios architektūrinės visumos kūrimo elementų, kurių pirmąjį ir esminį žingsnį sudaro urbanistinė aplinka: •

URBANISTINIS ARCHITEKTŪROS KONTEKSTAS

Architektūriniai sprendimai visada susiję su urbanistine aplinka. Istorinis miestas – tai visų pirma urbanistinis ansamblis, kuriam paklūsta architektūriniai sprendimai. Ten kur yra architektūros derinimas, ten egzistuoja ir urbanistinė analizė. Miesto kaip urbanistinio ansamblio traktavimas skatina kurti kontekstualią architektūrą. Jourbanistinė analizė atskleidžia tinkamus sprendimus susijusius su konkrečia projektuojamo pastato architektūra. Miesto kompozicija įvardijama pagal erdvinę – planinę struktūrą, erdvių – pastatų santykius, aukštingumą, siluetus, apžvalgos taškus, panoramas ir t.t. ...Tyrimėjant miesto erdvinę kompoziciją paaiškėja kur galimi, ar pageidautini architektūriniai akcentai, kur reikalinga foninė rami architektūra, apjungianti ir formuojanti neišbaigtą užstatymą. Siekiat teisingai išspręsti istorinės aplinkos visumą, nustatyti ją pratęsiantį, tolerantišką, harmoningą tolesnį istorinę aplinką supančio miesto vystymą - yra atiliekami su tuo susiję tyrimai ir analizės. •

PASTATO ARCHITEKTŪRA, ARCHITEKTŪROS DERINIMAS

mastelis Svarbiausia senųjų miestų ir naujos statybos jungtis yra mastelis. Smulkus mastelis, specifinis aplinkos intymumas – būdingas bruožas daugumai Europos senųjų miestų, o tarp jų ir Vilniui. Susiformavusios aplinkos mastelių santykių išsaugojimas, tai būdingų aplinkos bruožų, miesto aplinkos ir žmogaus ūgio santykių išsaugojimas. tūris, proporcijos Pastato tūris yra ir urbanistinis ir architektūrinis elementas. Dažniausiai pastato tūrio ir jo proprcijų poveikis būna lemiamas aplinkai. Jis gali įtakoti miesto bendrą aukštingumą, siluetus, gali veikti kaip architektūrinis 9


akcentas, arba būti neutraliu, sudaryti foninę aplinką. Jo poveikis gali būti harmonizuojantis viso miesto aplinkos atžvilgiu, arba priešingai ypatingai ardantis... Gerai išspręstas tūris dažnai nulemia teigiamą rezultatą, net jeigu ir pati architektūros kokybė yra prasta. Tūris didele dalimi yra priklausomas nuo pastato funkcijos, jei funkcija svetima aplinkai, tai ir tūrisdažnai konfrontuoja su ja. forma ir detalė Jungti sena su nauju dažnai yra naudojamos formos ir detalės būdingos tai aplinkai (stilizacija, improvizacija, nauja postmodernizmo tendencija). Formų ir detalių perimamumas, jei tai yra kūrybingas temos vystymas, lemia vietinių tradicijų puoselėjimą, jų adaptaciją naujoje istorinėje erdvėje. spalva kokybė •

SENOS IR NAUJOS ARCHITEKTŪROS DERINIMO BŪDAI - STILISTINIAI TIPAI

Naujos architektūros su sena derinimo būdų amplitudė yra labai plati, pereinanti - kartais sunku ir nubrėžti liniją tarp jų - nuo kraštutinės retrospektyviosios iki visiško šiuolaikiškumo (novatoriško) kraštutinumo. Nuo visai neutrlaus derinimo būdo, iki visapusiško kontrasto. Jeigu tuos architektūrinius tipus sąlyginai išdėstytume nuo „krašto“ iki „krašto“ gautume tokią seką: • • • • •

istorinis atstatymas atkūrimas asadizmas stilizacija interpretacija

Vilnius, lyginant su kitomis Europos sostinėmis, yra neintensyvios urbanizacijos. Dabartiniame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjame plane 2015 metams pasirinktas vienas iš tvariosios raidos principų įgyvendinimo būdų - užstatymo tankinimas, efektyvesnis mieste esančių teritorinių išteklių panaudojimas. Kompaktiško miesto kūrimas

remiasi

užstatymo

ir

veiklos

intensyvinimu,

pertvarkymais

atliekant

rekonstrukcijas, plėtimu užstatymo į anksčiau buvusias laisvas erdves ir konvertuojant teritorijas. Konvertuotina teritorija - tai teritorija, nebeatitinkanti miesto plėtros planų, jo struktūros ir prioritetų tam tikrose zonose ar daranti neigiamą įtaką aplinkai; ji gali būti ir 10


funkcionuojanti. Tokių teritorijų konversija - potencialas ne tik neutralizuoti neigiamą apleistos zonos įtaką miestui, bet ir labai pagerinti aplinkos kokybę.

Apibendrinimas 1. Konvertuojamos teritorijos - tai teritorijos mieste, kurios nebeatitinka miesto vystymo planų ir dažnai kelia daugybę tarpusavyje susijusių problemų. Apleistų teritorijų konversija siejama ir su sėkmingu miesto viduje esančių nenaudojamų rezervų panaudojimu sprendžiant tokius klausimus, kaip gyvenamosios kokybės gerinimas, socialiniai ekonominiai klausimai, infrastruktūros plėtojimas, ekologija - darnaus miesto vystymas. Ypatingai didelis potencialas yra konversijos prie vandens telkinių. 2. Konversija istorinėje aplinkoje dažniausiai būna susijusi su istorinių paminklų išsaugojimu, jų integravimu į dabartinio gyvenimo aplinką, taip pat konversija taikoma tiems objektams, kurie yra svetimkūniai istorinės aplinkos atžvilgiu. Dažniausiai jie yra susiformavę 20 a. antroje pusėje. Konversija istorinėje aplinkoje paklūsta naujos architektūros derinimo istorinėje aplinkoje principams. 3. Naujos architektūros istorinėje aplinkoje kokybę lemia jos santykis su aplinka urbanistinis, architektūrinis - kompozicinis kontekstualumas, architektūros kompozicinės raiškos pusiausvyra ir tradicijų tęstinumas. Naujos architektūros su istorine architektūra derinimo būdų amplitudė apima skalę, nuo visiškai neutralios, iki kraštutinai kontrastingos. Naujos architektūros lygį rodo architektūrinė - estetinė kokybė, originalumas ir sukūrimo laikotarpio atspindėjimas. (Vyšniauskienė, K.; Mačiulis, A.; Brėdikis, V.)

11


Literatūros šaltiniai:

• • •

• • • •

• •

Daunora Z. J. 2000. Kokią erdvę planuojame? Statyba ir architektūra 2(22). Vilnius Trancikas R. 2017. Atrandant prarastąją erdvę. VGTU leidykla Technika (69-101). Vilnius Katkevičius A., Pridotkienė L., Grecevičiaus P. 2012. Kai kurios teritorijų planavimo įžvalgos ir tendencijos, Galinčios turėti įtakos atnaujinant viešąsias rekreacines Erdves miesto gyvenamųjų namų rajonuose. Journal of architecture and urbanism. Gerdvilis, V. 2012.Daugiabučių funkcinės struktūros raida Lietuvoje: monografija. Vilnius: Technika. 160 p. Trancik, R. Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos. VGTU leidykla: Technika Panerai, P. ir kt. 2007. Urban form: The death and life of the urban block. Architectural Press Jurkštas, V. 1994. Senamiesčių regeneracija Architektūros harmonizavimo problema, Daktaro dizertacija, Vilniaus Gedimino Technikos universitetas: 108 – 114 Garrick, E.; Alistrovaitė, I. 2005. Pramonės objektų pakrantės zonoje konversijos patirtisSidnėjaus pavyzdžiu, Urbanistika ir architektūra 29(2): 90 - 101. Matulevičius, K.; Šliogerienė, J. 2011. Industrinių teritorijų konversija: užsienio šalių praktika, 2011 metų teminės konferencijos straipsnių rinkinys ISSN 20297149 online, http://dspace.vgtu.lt

12


ANALOGŲ STUDIJA Pasirinkti pavyzdžiai atskleidžia mūsų požiūrį į pasirinktą projekto idėjinę kryptį. Jie padėjo atsirinkti svarbiausius kriterijos, praplėtė akiratį. Nagrinėjome įvairius projektus, kai kurie iš jų įgyvendinti, kai kurie projektiniai pasiūlumai. Daug dėmėsio skyrėme žaliosios alėjoms, erdvėms daugiabučių kvartaluose. Jų įveiksminimo ir panaudojimo principams. Taip pat kvartalų atnaujinimui bei renovacijai.

„TORRE SPACCATA“ Roma, Italija Labics „Skydeck“ konkursas 2012

13


„Torre Spaccata“ naujojo centro projektas yra vienas iš 18 naujųjų centrų, kuriuos numatė Romos PRG, kurio tikslas - subalansuoti stiprią miesto struktūros viencentriškumą. Taigi „Torre Spaccata“ naujojo centro projektą sudaro didelis pagrindinio plano sukūrimas rytiniame didmiesčio kvadrate; Projektas apima 60 hektarų teritorinį plotą ir jame numatyta pastatyti 330 000 m2 su mišraus naudojimo paskirtimis: gyvenamosiomis, tretinėmis, kultūrinėmis ir komercinėmis. Plane taip pat numatyta sukurti viešąsias erdves ir paslaugas, taip pat didelį parką, aptarnaujantį visą didmiestį. Bendrasis projekto tikslas pirmiausia buvo paversti PRG numatytą poliarinę strategiją, kuria grindžiami tolimi santykiai su teritorija, į plačiai paplitusią strategiją arba sudėtingą ir integruotą sistemą su supančiu miesto kontekstu .Taigi pasirinkta strategija buvo linijinė strategija, sukurta pradedant esamos Sienų sistemos analizę ir pertvarkymą, gebančią pataisyti ir suaktyvinti didelę miesto dalį bei jai priskirti naują ir specifinę tapatybę. Todėl „Centrality“ projektas buvo aiškinamas kaip realiai aktyvios, hierarchinės ir diferencijuotos miesto sistemos, sudarytos iš daugybės skirtingų, bet glaudžiai susijusių elementų, projektas. Centralizmo, kaip miesto sistemos, interpretacija pasklidusi pakraščiuose - ir dėl to daugiapolio miesto organizavimo pertvarkymas į galimą linijinę ir tinklinę organizaciją - kyla iš Romos metropolinės teritorijos formos, kuriai iš esmės būdingi du glaudžiai susiję reiškiniai: vienas miesto struktūra su salomis ir didelių tuštumų buvimas miesto viduje, kurios „Torre Spaccata“ veja yra bene vienas reikšmingiausių pavyzdžių.

14


„BAYRISCHER BAHNHOF“ Leipzig, Vokietija Konkursas Komanda: Sabine Müller, Andreas Quednau, Sara Favargiotti, Nicola Gnes, Anna Kostreva, Urs Kumberger Bendradarbiaujant su: Anna Viader, Anne Rohde, Amelia Seisdedos 2011

15


Pasiūlymas dėl žemės pertvarkymo šalia Leipcigo „Bayrischer Bahnhof“ sudaro savitą kraštovaizdį. Būdinga pramoninė teritorija aiškinama kaip „dykuma“ ir traukiama į miestą. Ekologinis ir infrastruktūrinis centras yra įrėmintas keliais būdais: užprogramuota parko riba (rišančioji briauna), parko eilės struktūrinis išdėstymas (suskaidyti mažo masto pastatai), po to plėtojant blokus. Šie pralaidūs sluoksniai sudaro įvairius vaizdinius ir fizinius ryšius su parku.

16


„BUCKHEAD PARK OVER GA400“ Šendženas, Kinija „HASSELL“ kompanija „Skydeck“ konkursas 2017

„Buckhead“ yra energinga mišraus vartojimo bendruomenė, kurios centre yra aukšto lygio mažmeninės prekybos ir restoranų restoranai, komercinės patalpos ir vidutinio aukščio gyvenamieji namai. Didžiausias jos trūkumas yra atviros erdvės trūkumas. Be to, „Buckhead“ šerdį perpjauna GA400, kuris neleidžia pėstiesiems jungtis prie prekybos centro. Vizijos tyrimas aiškiai nustato dvi tarpusavyje susijusias problemas rajono širdyje: pirma, kliūtis, kurią pateikia „GA400“, ir, antra, trūkstamų vietų vidutinio ir didelio masto susibūrimo vietoms trūkti. Projektavimo procese, be kitų projektavimo parametrų, atsižvelgiama į programavimo tikslus, prieigą prie priežiūros, įvykių palaikymą, avarinę prieigą, mikroklimatines sąlygas, tvarų lietaus lietaus sušvelninimą, projekto etapų planavimą ir finansavimą, ryškią miesto patirtį. Išbandžius daugybę projektavimo strategijų, bus sukurtos trys atskiros programavimo zonos: „The Commons“, „Plaza“ ir „Sodai“. Kiekviena iš šių zonų yra pritaikyta įvairioms programoms ir renginiams. Virš greitkelio esanti 2500 pėdų ilgio dangtelis suteiks didelę erdvę aikštėms, purslų plokštelėms, vejai, švyturiams, sodams, 17


paviljonams ir dar daugiau. Apimantis parko ilgį, pušų, turinčių aukštą skiedrą, alėja suteikia erdvėms seką apibūdinantį konstrukcinį elementą. Su aptemusiu atspalviu ir didingais lagaminai, alėjos juda per skirtingas zonas linijiškumu, kuris kontrastuoja su žemės paviršiaus plokštumos kreivėmis.

18


Urbanistinė Skärvet kaimynija Växjö, Švedija Autoriai: Kjellander + Sjöberg 2014- Dabar

Ši kaimynija yra pirmas žingsnis link tvarios urbanistinės bendruomenės kūrimo. Dizainerių pasiūlymas sujungia didelius gyvenamuosius blokus su žaliomis erdvėmis ir įgalina platų skirtingų žmonių ratą – nuo studentų iki pensininkų. Kvartalas yra suformuotas aplink didelį žalią parką ir siūlo skirtingus gyvenamuosius vienetus – nuo mažesnių erdvių studentams iki didelių butų šeimoms su vaikais. Viskas kuriama siekiant pritaikyti sicialiai tvarų kontekstą per daugelį kartų. Kuriami trys gyvenamosios erdvės tipai – nuomuojami butai, nuosavi butai bendrame bloke ir nuosavi kotedžai – sukuria įvairialypę erdvę, kuri natūraliai įsilieja į gamtos apsuptį.

19


Dauguma pastatų turi natūralių medžiagų, kaip medis, apdailą ir yra suprojektuoti taip, kad sukurtų daugiau energijos, negu sunaudoja. Vietinė mokykla turi sodą ant stogo, neatsiejant ir jungčių su esamu parku. Visa kaimynija yra „erdvė žaisti ir bendrauti, kuriama žalumos, gamtos ir įvairovės“.

20


AJNFART Rybnik, Lenkija Autoriai: SLAS (Aleksander Bednarski, Mariusz Komraus) 2018

Pradžios taškas, galvojant apie modernią gyvenamąją erdvę, buvo išskirti dy esamus istorinius objektus kaip projekto esmę. Esamų pastatų autentiškumas tapo pretekstu kurti visą kvartalą kaip erdvę atspindinčią šios vietos identitetą. Tęstinumas nėra piimamas kaip reprodukcija, į projektą žiūrima pasiremiant daugiasluoksne interpretacija ir vietos potencialo vystymu, kur istorija kontaktuoja su moderniais reikalavimais ir galimybėmis.

21


Projektas traktuoja šį kvartalą kaip atvirą, įvairią erdvę, apibrėžtą daugiausiai viešosiomis erdvėmis, kuriamomis esamo ir naujai projektuojamo pastato jungtyse. Šios struktūros tampa tradicinio namo moderni interpretacija. Dideli vartai tampa multifunkcionaliais „urbanistiniais kambariais“ – dengtos viešosios erdvės ne tik suteikiančios prieigą prie laiptinių, bet taip pat talpinančios paslaugų ir poilsio funkcijas. Šios erdvės atveria kvartalą funkcionaliai ir ekologiškai įvairiai aplinkai. Esami pastatai po pritaikymo bus pripildyti naujos gyvybės, praturtindami rajoną unikalios autentiškos dvasios. Projekto ambicija yra sutilus ribų naikinimas tarp viešos ir pusiau privačios erdvės, nenutraukiant vidinės kvartalo erdvės ryšių nuo miesto gyvenimo.

22


A Changing Neighbourhood Mantes la Jolie, Prancūzija Autoriai: Espace Libre 2014

„Espace Libre“: Šiandien „Val Fourré“ kaimynystėje, Mantes-la-Jolie mieste (Prancūzija), vyksta didžiausias miesto istorijos pokytis. Miesto planavimo schema leido Mantes la jolie miestą susieti su aplinkiniais, pagrindinius kelius paverčiant miesto bulvarais. 80% iš pradžių privačių automobilių stovėjimo aikštelių buvo perkeltos į viešąją erdvę, kurioje suteikiama daugiau erdvės. Kiekvienas šio miesto kvartalas dabar gali pasinaudoti laisvomis erdvėmis ir pereiti prie natūralių ir malonių vietų.

23


Manteso pastatų supančiu ypatingu kraštovaizdžiu projektą įkvėpė šios gamtos erdvės. Kiekviena salelė yra su svarbiausiais kraštovaizdžio elementais (apželdinimas mišku, upė… ir kt.). Tai juos tiesiogiai sieja su aplinka. Kieviena erdvė lietaus vandenį priima natūraliai (bangos, infiltracijos baseinas, pieva ...). Augalai yra endeminiai, medžiagos taip pat užtikrina gerą infiltraciją, kaip žolės betonas parke. Šie miesto planai suteikia galimybę pirmiausia neabejotinai pakeisti atmosferą, tada ja sukurti iš naujo, natūralesnę, su paryškintu kraštovaizdžiu. Gyventojams jis siūlo geresnį gyvenimo būdą, taip pat orientuotą į darnaus vystymosi kelią.

24


„SKYDECK FEATURES“ Šendženas, Kinija „HASSELL“ kompanija „Skydeck“ konkursas 2017

Pagrindinė misija sujungti parkus, naujus kultūros pastatus. Visų pirma, svarbu sukurti tokia miesto aplynka traukianti gyventojus integruoti viešųjų erdvių tinkla. Mieste suprojektuotas „dangaus bulvaras“ kuris jungia pagrindinės gatvės, aplinkinius pastatus ir miesto gatvęs tinklus. Diračių trasos ir bėgiojimo trasos suprojektuoti

25


atsižvelgiant į žmonių poreiki. Buvo įtrauktas pagrindinis viešojo transporto mazgas, teikiantis pirmenybę visuomenės judėjiumui, o ne privačiam transportui ir kitai infrastruktūrai. Pagrindinio plano kaimynystės zonose yra sodai, vaikų žaidimų zonos, grupinių pratimų zonos ir aikštės su kavinėmis, restoranais ir meno instaliacijomis. Pietiniame bendrojo plano gale naują kultūros rajoną sudaro trys paviljonai, kurių kiekvienas atspindi jo funkciją ir išdėstymą. Be to, kad HASSELL bus paskirtas bendrojo projekto projektavimo partneriu, jis vykdys trijų paviljonų architektūrinį projektavimą, naudodamas bendrą architektūrinę kalbą, nepaisant jų būstinės pastato, viešosios parodų salės ir daugiafunkcinio kultūros pastato vaidmens.

26


INOVACIJŲ STUDIJA Inovacijos šiuo metu yra labai svarbios, į jas kreipiamas vis didesnis dėmesys, būtent jos gali erdves bei pastatus padaryti jaukesniais, įdomiasniais ir patogiasniais. Pasirinkome kelis variantus, kurios aptarėme plačiau ir kuriuos naudojma savo projekte.

„BETONO MOZAIKA“ Betono trinkelės – itin praktiški ir prie bet kokio eksterjero pritaikomi gaminiai. Didelis gaminių faktūrų, spalvų paletės pasirinkimas garantuoja, kad betono trinkelės idealiai derės tiek prie minimalistinės architektūros, tiek prie spalvotų fasadų. Betono trinkelės parenkamos kruopščiai įvertinus galimą dangos apkrovą, tad gaminių aukštis varijuoja nuo aukščiausių – intensyvaus transporto judėjimo vietose, iki pačių žemiausių – pėsčiųjų takuose. Vieninteliai Lietuvoje gaminame itin populiarius natūralaus akmens paviršiaus, daugiaspalvius, savo faktūra artimus natūraliam akmeniui bei sendintus retro stiliaus gaminius. Visas gaminių asortimentas formuojamas atsižvelgiant į skirtingų gaminių darną, siekiant klientui suteikti maksimalias varijavimo galimybes“, – sako „Betono mozaikos“ generalinis direktorius Romas Venckus. „Betono mozaika“ yra vieninteliai Lietuvoje gamintojai, gaminantys natūralaus akmens gaminius – itin pamėgtus dėl savo puošnaus natūralaus akmens skaldelės viršutinio sluoksnio. Šie gaminiai dėl plataus skaldelių spektro ir kitų žaliavų gali būti įvairiausių spalvų ir atspalvių. Tai demonstruoja ir unikalus Siguldos kultūros namų rekonstrukcijos projektas, apdovanotas Latvijos Metų renovacijos prizu.

27


AKMENS TAKAS Parodos „Inno panorama 2019“ prizu „Metų inovacija 2019“ apdovanotas įmonės „Progressus Group“ gaminys – vandeniui laidus grindinys AKMENS TAKAS (trinkelės su fiksuotu laidžiu užpildu).

Daugumos

parodos

lankytojų

nuomone,

tai

lengviausiai ir greičiausiai pritaikoma Lietuvos ūkyje inovacija, nereikalaujanti didelių investicijų ir galinti atnešti plačią naudą visuomenei. Didelį savivaldybių atstovų dėmesį patraukė lengvas grindinio montavimas ir žema kaina. „Šių metų parodos šūkis – sprendimai regionų plėtrai. Norima, kad būtų išvystyti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet visi regionai galėtų augti tolygiai. Čia po vienu stogu apjungėme verslo įmones, mokslo, viešojo sektoriaus nevyriausybinių organizacijų atstovus. Parodos akcentu taps „Inovacijų alėja“, į kurią tikimės ateityje matysime dar augiau dalyvių, kurie pristatys naujoves“, – atidarymo metu kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas. Patikrintą lietui laidžią grindinio sistemą gamina bendrovė „Progressus Group“. Vandenį praleidžianti danga užtikrina vandens pralaidumą (priklausomai nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300 l/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270 l/ha*s). Naudojant trinkeles su fiksuotu laidžiu užpildu, vienu metu sprendžiamos dvi problemos: surenkamas perteklinis lietaus vanduo ir laistomi medžiai. Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą lietaus paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo

.

28


LED KELIO ŠVIESTUVAI SU SAULĖS BATERIJA Gatvės šviestuvai su saulės baterija tai ekologiškas, aplinkos neteršiantis sprendimas, naudojantis 100% atsinaujinančią saulės energiją. Nereikia jokio papildomo energijos šaltinio. Automatiškai įsijungia sutemus ir išsijungia saulei patekėjus. Hermetiška saulės baterija nereikalauja

papildomos

priežiūros

ar

aptarnavimo.

Gatvės šviestuvai su saulės baterija tai technologiškai pažangus produktas, kuris apšvietimą gali parūpinti bet kokioje vietoje.

PANAUDOJIMAS: •

Pėsčiųjų perėjoms ar pavojingoms sankryžoms užmiesčio keliuose apšviesti.

Viešojo transporto stotelėms, automobilių stovėjimo aikštelėms.

Parkams, pajūrio zonoms, sporto ar žaidimų aikštelėms, sodyboms.

Visur kur reikia apšvietimo, tačiau nėra galimybių prisijungti prie elektros tinklų.

SUNECO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ PASLAUGŲ STOTELĖ Lietuvoje

sukurtas ir

gaminamas įrenginys.

Viešųjų erdvių stotelės neturi analogų pasaulyje, yra įkraunamos saulės energija ir gali būti pritaikomos individualiai pagal poreikius. Stotelė yra skirta parkams, poilsio zonoms, pėsčiųjų ir dviračių takams, aikštėms, sporto aikštynams ir t.t. SUNECO bazinis stacionarus komplektas Bazinį stotelės komplektą sudaro mobilių įrenginių įkrovimo įranga. Įkrovimas per USB jungtį (4x1A,

29


4x2A) ir 12V jungtį. Pagrindiniai komplekto elementai: nerūdijančio plieno korpusas, švino gelio tipo akumuliatorius 100ah, saulės baterija 250W, saulės baterijų kroviklis valdiklis. SUNECO pritaikymo neįgaliesiems galimybės Informacinė lentelė brailio raštu. Suneco funkcijos, tokios kaip oro kompresoriaus įrangos valdymas, lengvai pasiekiamos žmonėms rateliuose.Garso sistema gali būti naudojama perduoti informaciją žmonėms su regos negalia. Pagalbos iškvietimo sistema su iškvietimo mygtukais, patogiai aptinkamais žmonių su skirtinga negalia. Papildomos SUNECO viešųjų erdvių paslaugų stotelės funkcijos: •

Bevielio interneto įranga

Po stotelės įrengimo skaičiuojamas 14 Eur mokestis, kuris įtraukiamas į techninio aptarnavimo sąskaitą. Galimos papildomos funkcijos skirtos turizmo informavimo paslaugoms teikti. Sąlygos atskirai derinamos pagal kliento pageidavimą. •

Skubaus iškvietimo įranga

Funkcija skirta vieno mygtuko pagalba susisiekti su kliento pasirinkta institucija. Pasirinkus šią funkciją kas mėnesį pateikiama 5 Eur sąskaita už techninę priežiūrą (naudojamo GSM ryšio paslaugą). •

Garso sistema

Garso sistemos galingumas 30W. Skirta foniniam sporto aikštelių, nedidelių renginių įgarsinimui. Turi galimybę pajungti išorinį mikrofoną ir garso šaltinį per Bluetooth sąsają. Ją galima naudoti kaip audio gidą bei suteikiant informaciją neįgaliesiems (akliesiems ir silpnaregiams). •

Oro kompresorius (dviračių takams, sporto aikštynams)

Kompresorius komplektuojamas su antgalių komplektais, pritaikytais dviračiams ir kamuoliams (jei įrenginys statomas sporto aikštelių prieigose). •

Vaizdo kamera

Vaizdo stebėjimo kamera gali būti pajungta į bendrą kliento vaizdo stebėjimo sistemą arba veikti atskirai įrašant vaizdą į vidinę atmintį. Keičiant kameros modelį ir funkcionalumą kaina gali keistis.

30


Raktų komplektas dviračių servisui

Raktų komplektą sudaro universalus, raktų komplektas, atsuktuvai 4vnt. nerūdyjančio plieno krepšys. Visi įrankiai sujungti nerūdyjančio plieno trosu. •

Orapūtė (paplūdimio zonoms)

Orapūtė komplektuojasi su skirtingais trijų rūšių antgaliais ir pritaikyta prisipūsti žaislus, plaukimo ir gelbėjimo priemones. •

Mobili platforma „Ratai“

Skirta stotelės pritaikymui miesto šventėse, laikinose žmonių susibūrimo vietose. •

Mobili platforma „Rogės“

Skirta stotelės pritaikymui žiemos pramogų zonose, ledo čiuožyklose. SUPYNĖS NEĮGALIESIEMS NZA036 Supynės pritaikytos vaikams su judėjimo negalia Techninės specifikacijos: Aukštis – 240 cm Naudojimo zona – 230 x 320 cm Saugumo zona – 330 x 420 cm Guma dengta neslidi platforma Tvirta metalinė konstrukcija Supynės atitinka EN 1176:2017 Žaidimų aikštelių įranga ir dangos standarto saugumo reikalavimu.

APIBENDRINIMAS Visos inovacijos atitinka dabartinius standartus, yra patogios ir saugios, sukurtos kurti geresnę ir įdomiasnę aplinką. Atsižvelgiama į aplinkos tausojimą bei energijos taupymą. Dėmesys skiriamas dar labiau integruoti į bendrą veiklą žmones su negalia.

31


TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS Šis projektinis pasiūlymas yra rengiamas vadovaujantis LR galiojančiais teisiniais dokumentais, atlikta miesto analize, konkursine užduotimi bei atsižvelgiant į miesto bendrojo plano siūlomus sprendinius. Gargždų miestas patenka į šalies urbanistinėje sistemoje išskirtą atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą. Ši atraminė gyvenamųjų vietovių tinklo sistema sudaro Lietuvos Respublikos urbanistinį karkasą. Šalies urbanistinėje sistemoje išskirtą atraminį gyvenamųjų vietovių tinklą sudaro skirtingų hierarchijos lygmenų centrai. Gargždų miestas priskirtas 3 lygmems – lokaliniams centrams. Tai esamų rajonų savivaldybių centrai ir rekomenduojami nauji vietinio lygmens aptarnavimo centrai. Numatant didinti šalies lokalinės urbanistinės diferenciacijos mastą ir plėtoti 3 lygmens – lokalinius – centrus, skirstant juos į kategorijas. Gargždų miestas priskirtas – b kategorijai. Tai siūlomi nauji aptarnavimo centrai mažų miestų pagrindu, nepakankamo potencialo, stiprinami.

Gargždų miesto bendrasis planas

32


1.1 Nagrinėjamos teritorijos ištrauka iš bendrojo plano detalizuojamoje teritorijoje.

Detalizuojamoje teritorijoje numatytos penkios skirtingos funkcinės zonos: •

Specialicuotų kompleksų ir socialinės infastruktūros teritorijos

Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos

Rekreacinės paskirties želdynai

Miesto centras

Mišrios vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijos

Didžiojoje dalyje teritorijos numatytas intensyvus užstatymas gyvenamosios teritorijos (schemoje 1.1 chemoje nublukusi geltona spalva). Ši teritorija skirta gyvenamąjai veiklai, kartu su jai aptarnauti reikalinga socialine, paslaugų ir kita infastruktūra, gyvenamąjai aplinkai draugiškomis darbo vietomis, Vyrauja daugiabutis gyvenamasis užstatymas.

33


Šiaurės rytų pusė patenka į miesto centro teritoriją (schemoje 1.1 chemoje tamsiai ruda spalva). Teritorija skirta centrinių funkcijų – administravimo, paslagų, kultūrinių institucijų koncentravimuisi kartu su gyvenamąja funkcija. Nemažą teritorijos sudaro ir Specializuotų kompleksų ir socialinės infastruktūros teritorijos (schemoje 1.1 chemoje oranžinė spalva). Teritorija skirta visuomenės poreikiams, socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai, rekreacijai ir kitiems specialiems poreikiams. Mažiausią dalį sudaro mišrios vidutinio užstatymo intensyvumo teritorijos (schemoje 1.1 chemoje ruda spalva). Teritorija skirta centrinių funkcijų – administravimo, paslaugų, kultūrinių institucijų koncentravimui kartu su gyvenamąja funkcija.

34


35


TERITORIJOMS ŠALIA DAUGIABUČIŲ NAMŲ PARENGTI IR SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMAIS PATVIRTINTI DETALIEJI PLANAI: 1. teritorijos dalies, esančios prie P. Cvirkos, Dariaus ir Girėno, Melioratorių ir J. Janonio gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas 2. teritorijos dalies, esančios prie Melioratorių, Dariaus ir Girėno bei Pušų gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas; 3. teritorijos dalies, esančios prie Melioratorių, Dariaus ir Girėno bei Pušų gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas; 4. teritorijos dalies, esančios prie Klaipėdos, J. Janonio ir P. Cvirkos gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas.

KITI AKTUALŪS DOKUMENTAI: 1. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“

2. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.02:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“

3. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4. Statybos neturinčių

techninis

reglamentas

darniųjų

techninių

1.01.04:2015 „Statybos

STR

specifikacijų,

produktų,

eksploatacinių

savybių

pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“

5. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002„Statinio statybos rūšys“ 6. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017

„Statinio projektavimas,

projekto ekspertizė“

7. Statybos techninis

reglamentas

STR

1.05.01:2017

„Statybą

leidžiantys

dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“

8. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 36


9. Statybos

techninis

reglamentas

STR

2.01.01(1):2005

„Esminis

statinio

reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas

10. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“

11. Statybos

techninis

reglamentas

STR

2.01.01(3):1999 „Esminiai

statinio

reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“

12. Statybos

techninis

reglamentas

STR

2.01.01(6):2008 „Esminis

statinio

reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“

13. Statybos

techninis

reglamentas

STR

2.01.01(5):2008

„Esminis

statinio

reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“

14. Statybos

techninis

reglamentas

STR

2.01.02:2016 „Pastatų

energinio

naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“

15. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 16. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“

17. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“

18. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ 19. LR Teritorijų planavimo įstatymas 20. LR Kelių įstatymas 21. LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas

37


ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ MIESTO PADĖTIS Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, taip pat Klaipėdos rajono administracinis centras, nuo Klaipėdos nutolęs apie 20km. Būtent čia vis labiau keliasi gyventi žmonės, kurie keliauja dirbti į Klaipėdą, o čia leidžia laisvalaikį ir ilsisi. Socialine ir ekonomine prasme Gargždų miestas patenka į tiesioginį Klaipėdos ir aplinkinių miestų metropolinį derinį. Transporto sistema čia išvystyta gerai. Šiaurinėje Gargždų dalyje driekiasi respublikinės reikšmės kelias A1(Klaipėda-Vilnius). Tai sudaro puikias galimybes greitai pasiekti didžiuosius šalies miestus, o regioniniai keliai užtikrina gerą susisiekimą su mažesniaisiai miesteliais. Būtient šie aspektai Gargždams suteikia galimybe plėstis ir vystytis, kaip savarankiškam Klaipėdos regiono centrui. Ši plėtra turi padėti miestui tapti įvairialype, pasiūlyti kiekvienam tiek kokybišką poilsį tiek ir patenkinti socialinius bei kultūrinius gyventojų poreikius.

38


ISTORINĖ URBANISTINĖ RAIDA Šio miesto istorinėje – urbanistinėje raidoje yra du ryškiausi etapai, kurie turėjo esminių jo planinės strukūros vystymosi pokyčių: 1) Nuo XV a. Iki pat 1786 m. įvykuso gaisro, miestelis vystėsi linijiniu principu. 2) Nuo XVIII a. pab. po gaisro miestelis naujoje vietoje pradėjo vystytis jau pagal radialinį planą apie stačiakampę aikštę. Nepaisant to, šis miestelis nuo kitų Lietuvos gyvenviečių savo istorija yra labai panašus. Kaip ir daugelį jų, Gargždai parsidėjo vystytis nuo dvaro, po to kentėjo nuo karų bei sukilimų, patyrė tiek nuosmokių tiek ir pakilimų.

39


Istorinio etapiškumo schemos: 1) I etapas: XVI – 1860m. Gyvenvietė pradėjo vystytis nuo dvaro įsikūrimo. Vėliau iš gatvinio kaimo, per kūrį driekėsi svarbus prekybinis kelias, išsivysto linijinės planinės struktūros gyvenvietė, ribojama dvaro valdų ir gamtinių sąlygų (Minijos upės slėnio). Tuo metu svarbiausiais objektais tapo bažnyčia, kuri pastatyta XVI a. pirmoje pusėje bei aikštė. Tačiau 1786 m. įvyksta gaisras, kuris gyvenvietę stipriai suniokoja ir praeina nemažai laiko, kol ji pradedama atstatinėti. 2) II etapas: 1860m. – 1910m. Gaisro metu taip pat sudegė ir pats svarbiausias buvęs objektas – bažnyčia. Jai atstatyti pasirenkama nauja vieta jau arčiau dvaro sodybos. Būtent prie jos susiformuoja stačiampio formos aikštė, kuri tampa miestelio centru. Nutiesiamas naujas kelias į Klaipėdą, o senasis praranda savo reikšmę ir tampa paprastu tranzitiniu keliuku. Dvaro sodyba tampa nebe kaip atskiras elementas, bet tampa naujojo urbanistinio audinio dalimi. 3) III etapas: 1910m. – 1944m. Nauij pokyčiai miestelio laukė jau 1922m. Būtent tada prasidėjo dvarų porceliavimas. Dvaro strukūra buvo suardyta bei išdalinta. O daugiau nei po dešimtmečio taip pat suardoma ir organiška klebonijos sodybos bei šventoriaus planinė struktūra. To priežastimi tampa naujai tiesiama miesto magistralė. 4) IV etapas: 1944m. – 1978m. Per II pas. Karą ir vėl pasikartojusius gaisrus mieselis vėl smarkiai nukentėjo ir buvo sugriauta beveik viskas, kas iki tol buvo atstatyta. Miestas vėl atsigauti pradėjo tik praėjus nemažai laiko. Didžiausi pokyčiai miesto planinėje sistemoje vyko septintam ir aštuntame dešimtmečiuose. Buvo rekonstruotas miesto centras, aikštė sumažėja beveik per pus, užstačius jos šiaurinę dalį bei vakarinį kontūrą. Pietrytinėje miesto dalyje pradėdama kurti pramoninė teritorija, o šiaurės vakarū bei pietryčių pusėse kuriasi individualių namų kvartalai. 1990m. pastatoma nauja 40


vienabokštė mūrinė Katalikų bažnyčia. Sovietmečiu miestas taip pat auga. Jis tapo Klaipėdos rajono savivaldybės administraciniu centru.

5) VI etapas: 1978m. – 2010m. Per pastaruosius kelis dešimtmečius miestas stipriai išsiplėtė. Jo užstatymo tankis padvigubėjo kone per pus. Būtent į Gargždus pradėjo keltis gyventi Klaipėdiečiai, kurie gyvena čia, tačiau keliauja į darbus jau į Klaipėdą. Atsirado didžiuliai sovietiniai blokinių daugiabučių kvartalai, o miesto centras tapo vis mažiau naudojamu.

41


NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS Į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą įtraukti 13 objektų/teritorijų, kurie patenka į Gargždų miesto administracinę ribą. Didžioji dalis jų susikoncentravusi šiaurės rytų kryptimi, aplink dvaro bei bažnyčios teritorija. Daugelis iš jų skirtas paminėti žuvusiesiems. Savo plotu išskiskiria Lietuvos partizanų užkasimo vieta bei kapai (11 nr. Schemoje). Vieni iš unikaliasniųjų ir labiausiai lankomų objektų – senasis pastatas (šiuo metu ten įsikūręs vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras) bei Maciuičių vandens malūno statinių kompleksas.

42


SOC. SITUACIJA Gargždų miestas, kartu su Kretingos ir Palangos miestais, patenka į Klaipėdos miesto aglomeracinio poveikio arealą. Tokio metropolinio miesto kaip Klaipėda įtaka Klaipėdos rajonui daro ženklų ekonominį-socialinį poveikį. Tarp miestų yra pakankamai geras ir greitas susisiekimas automagistrale Klaipėda – Vilnius. Nemaža dalis Gargždų miesto gyventojų dirba Klaipėdos mieste. Tuo tarpu dalis klaipėdiečių dirba įmonėse ir įstaigose, esančiose Gargždų mieste. Gargždų miesto gyventojai gali naudotis Klaipėdos miesto kultūriniu, pajūrio rekreaciniu potencialu. Iš kitos pusės, gargždiškiai išvengia didmiesčio keliamų problemų - didelio gyventojų tankio, bendruomeniškumo trūkumo. Gargždų miesto generalinio plano sprendiniai parengti numatant du jų įgyvendinimo etapus: iki 1996 metų miestui numatant išaugti iki 15,0 tūkstančių gyventojų, o 2011 metais – iki 20,0 tūkstančių gyventojų. Vienbutės ir daugiabutės namų statybos santykis planuotas atitinkamai 80% ir 20%. Laikytina, kad miesto gretimos teritorijos tos, kurios nutolusios nuo miesto ribų po 5 km. SOCIALINĖ SITUACIJA KLAIPĖDOS RAJONE

43


Plane numatytos vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų namų statybos teritorijos, visuomeninių įstaigų, prekybos centrų teritorijos, komunalinės, gamybinės – ūkinės teritorijos, mokyklų, ligoninių, garažų, sodų, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, miesto žalieji plotai, kitos teritorijos. Vienu iš prioritetinių plano sprendinių buvo tai, kad miesto funkcinei urbanistinei struktūrai gerinti numatytos teritorijų atnaujinimo ir konversijos galimybės. Buvo numatyta iškeldinti tas pramonės ir komunalines teritorijas, kurios daro neigiamą poveikį susiformavusiai dominuojančios paskirties aplinkai bei užkerta galimybę tinkamai ją plėtoti.

Dabartinis gyvenamojo ploto fondas Gargždų mieste atitinka Klaipėdos apskrities vidurkį, tačiau atsilieka nuo Lietuvos ir net du kartus nuo ES vidurkio. Mieste dominuoja vidutinio dydžio butai, esantys individualios statybos vienbučiuose ir įvairaus aukštingumo ir talpumo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. SOCIALINĖ SITUACIJA TERITORIJOJE

44


GAMTINĖ SITUACIJA Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Neaplenkia jis miestų ir miestelių (urbanizuotų) teritorijų, tik šiuo atveju svarbiausioji jo paskirtis: reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir technogenizacijos plėtrą; suformuoti mieste gamtinio – ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, kuris padėtų užtikrinti aplinkos sveikumą, būtų susietas su priemiestyje esančiomis gamtinėmis teritorijomis; sudaryti prielaidas esamos miesto biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui; išsaugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; saugoti ir įveisti želdynus bei želdinius.

Būtina pabrėžti, kad gamtinis karkasas, kaip ekokompensacinė sistema yra objektyvus teritorinis kompleksas, kuris funkcionuoja nepriklausomai nuo žmogaus ar jo sukurtų institucijų norų. Pagal svarbą gali būti skiriamos europinės, nacionalinės, regioninės ir vietinės reikšmės gamtinio karkaso dalys.

45


Gamtinį karkasą sudaro: geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija; geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai.

Šios

teritorijos

kompensuoja

neigiamą

ekologinę

įtaką

gamtinėms

geosistemoms.

46


Minijos upė (LTKLA0007) priskirta buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms. Įregistravimo į kadastrą data 2007-01-04. BAST teritorija Minijos upė patenka Klaipėdos raj., Kretingos raj., Plungės raj., Šilutės raj. savivaldybių teritorijas. Saugomos teritorijos plotas – 1869,95ha. Saugomos rūšys: Kartuolė, Ovalioji geldutė, Paprastasis kirtiklis, Paprastasis kūjagalvis, Pleištinė skėtė, Ūdra, Upinė nėgė. Saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo reikalavimai nustatomi pagal Bendruosius buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus (žin., 2004, Nr. 41-1335). Minijos upė yra į rytus nuo Gargždų miesto ir apima Minijos upę ir upės krantus. Dalis upės patenka į Gargždų miesto admistracines ribas. Minijos upės slėnis (LTKLAB005) priskirta paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Įregistravimo į kadastrą data 2006-06-15. BAST teritorija Minijos upė patenka Šilutės raj., Klaipėdos raj., Kretingos raj., Plungės raj. savivaldybių teritorijas. Saugomos teritorijos plotas – 2175,37ha. Saugomos rūšys: Griežlės (Crex crex), tulžiai (Alcedo atthis). Saugomos teritorijos apsaugos ir tvarkymo reikalavimai nustatomi pagal Bendruosius buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus (žin., 2004, Nr. 41-1335). Minijos upės slėnis yra į rytus nuo Gargždų miesto ir apima Minijos upė, upės krantus ir Minijos upės slėnį. Dalis upės patenka į Gargždų miesto admistracines ribas.

47


Minijos ichtiologinis draustinis. Draustinio reikšmė - Valstybinis. Draustinio rūšis zoologinis – ichtiologinis. Saugomos teritorijos plotas - 2805ha. Draustinis patenka į Plungės raj., Kretingos raj., Klaipėdos raj., Šilutės raj. savivaldybės. Draustinio įsteigimo teisės pagrindas - LTSR Ministrų Tarybos 1974-05-16 nutarimas Nr. 195 (Žin., 1974, Nr. 18-181, 20-203). Steigimo tikslas: išsaugoti upėtakių lašišų, šlakių ir žiobrių nerštavietes. Gargždų miesto bendrasis planas nenumato Minijos ichtiologinio draustinio, Minijos upės buveinių apsaugai svarbios teritorijos, Minijos upės slėnio paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribose vykdyti šių saugomų teritorijų apsaugos reglamentuose draudžiamų veiklų, todėl neigiamo poveikio teritorijoms nekels. Gargždų miesto ribų išplėtimas rytų kryptimi taip pat neturės didelio neigiamo poveikio gamtinei aplinkai, nes Minijos upės slėnis nėra urbanizuojamas, prioritetas skiriamas gamtinei aplinkai.

48


SUSISIEKIMO SISTEMA Gatvių tinklo tankis Gargždų mieste yra mažesnis už šalies vidurkį, nepakankamas gatvių rišlumas, todėl automobilių transportas, vykstantis iš vienos miesto dalies į kitą, turi važiuoti pagrindinėmis Klaipėdos gatve, Kretingos plentu, Basanavičiaus, Kvietinių gatvėmis. Gamyklos gatve taip pat važiuoja didžioji dalis sunkvežimių, todėl automobilių transporto eismo intensyvumas yra didelis. Gargždų miesto gatvių tinklas susiformavęs radialiniu principu (t.y. pagrindinės gatvės veda iš/į miesto centrą). Būtent šios gatvės yra labiausiai apkrautos mieste. Gargždų miesto gatvės turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi (neskaitant vietomis įrengtų specialių greitėjimo ir lėtėjimo juostų). Pagrindiniam Gargždų miesto gatvių tinklui didžiausios įtakos turi vakarų - rytų, pietų – šiaurės kryptimi praeinantys valstybinės reikšmės krašto keliai ir rajoniniai keliai 216 Gargždai - Kretinga, 227 Jakai - Dovilai - Laugaliai, 228 Dauparai - Gargždai - Vėžaičiai, 2205 Maciuičiai - Pėžaičiai. Būtent šios gatvės yra labiausiai apkrautos mieste. Gargždų miesto gatvės turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi (neskaitant vietomis įrengtų specialių greitėjimo ir lėtėjimo juostų). Tokios transporto arterijos gerai integruoja Gargždų miestą į Lietuvos ir tarptautinį kelių tinklą, o į šiaurę nuo miesto esanti magistralė A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda praleidžia užmiesčio tranzitinį transporto srautą Gargždų miesto zonoje.

49


Geležinkelio infrastruktūros esminių plėtros sprendinių nenumatoma. Geležinkelio atšaka yra naudojama krovinių pervežimui vietiniu maršrutu Gargždai - Rimkai ir aptarnauja Gargždų miesto parmonės zoną. Geležinkelio atšaką eksploatuoja UAB „Gargždų geležinkelis“. Viena iš subalansuotos susisiekimo sistemos formavimo priemonių yra pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtojimas. Gargždų miesto dydis ir struktūra palanki susisiekimui pėsčiomis, centrinėje dalyje išsidėstę traukos objektai palyginti patogiai ir greitai pasiekiami pėsčiomis, pietinėje miesto dalyje esanti karjerų teritorija yra pagrindinė miesto aktyvaus ar pasyvaus poilsio vieta, kurią patogiai galima pasiekti dviračiu iš viso miesto. Tačiau miesto dviračių bei pėsčiųjų takų tinklas nėra pakankamai išvystytas, trūksta šaligatvių, dviračių takų, reikiamos infrastruktūros dviračių laikymui prie traukos objektų, neužtikrinamas dviratininkų saugumas, tai yra pagrindinės kliūtys skatinant susisiekimą pėsčiomis bei dviračiais.

50


Siekiant populiarinti susisiekimą dviračiais, pirmiausia turi būti sukurta rišli miesto ir priemiesčio dviračių takų sistema, jungianti pagrindinius traukos objektus, rekreacines teritorijas, turistines dviračių trasas bei miesto centrinę dalį. Gargždų miesto bendrojo plano sprendiniuose numatoma apie 30 km naujų dviračių - pėsčiųjų takų. Miesto dviračių trasos turi būti nužymėtos specialiais ženklais, prie traukos objektų reikia įrengti vietas dviračiams laikyti. Gatvėse, kurios sudaro pagrindines miesto susisiekimo ašis, dviračių eismas turi būti atskirtas nuo motorizuoto transporto eismo, įrengiant jiems atskirus takus.

ERDVIŲ SISTEMA Nagrinėjamoje teritorijoje dominuoja nesuformuotų erdvių tūris, šalia kuriio atsiranda ir pusiau uždarų erdvių - vidinių kiemų - sistema. Toks nesuformuotos erdvės kiekis yra labai tipiškas blokinių sovietinių kvartalų sistemose visoje Lietuvoje. Tačiau Gargžduose galima įžvelgti, jog pastatai nebuvo statyti vien tik linijiniu tipu, buvo bandoma formuoti pastatų grupes ir joms priskirti tam tikrą teritoriją kaip vidinį kiemą.

Taip pat nagrinėjamoje teritorijoje yra pagrindinis miesto stadionas ir, rytiniame krašte, ties pagrindine miesto gatve, atsiranda neklasifikuojama, tžprivati kvartalo erdvė. Šalia teritorijos, ties pagrindine miesto gatve, galima įžvelgti ir kitų erdvių tipų, kaip aikštės, susitelkusios į rytinį gatvės kraštą, bei suformuotos gatvės prieigos.

51


MORFOTIPAI Teritorijoje dominuoja laisvo planavimo užstatymas, iš kurio galima išskirti reguliarų laisvą planavimą vietose, kur pastatai planuoti taip, kad tarpusavyje suformuotų kažką panašaus į perimetrinio tipo kvartalą. Gargždų vidurinė mokykla su stadionu išskirta kaip kompleksas. Nagrinėjamos teritorijos pakraščiuose daugiausiai dominuoja sodybinio morfotipo užstatymas. Arčiau pagrindinės miesto aikštės atsiranda perimetrinis užtatymas, tose vietose kur stovėjo pirmieji miesto namai. Taškiniais objektais išskirti prekybos centrai, darželis, esantis šiaurinėje miesto dalyje bei miesto kultūros namai.

52


AUKŠTINGUMAS Nagrinėjamoje teritorijoje dominuoja 5-6 aukštų daugiabučiai pastatai, sudarantys bendrą teritorijos aukštingumo foną. Nesistemiškai yra taškinių dominančių, kaip bažnyčia, aukščiu išsiskiriantys daugiabučiai. Mokyklos ir kiti kultūriniai pastatai išsiskiria dėl žemesnės architektūros. Teritorijos rytuose daugiau 1-2 aukštų pastatų, architektūra susmulkėja. Iš šios analizės galima pastebėti, jog vienodo aukštingumo pastatai tarsi pasidalina į dvi dalis, kurdami “tarpeklį” tarp vienas kito, kurio viduryje atsiranda mokyklos komplekso stadionas, tarsi visos teritorijos širdis. Iš teritorijos pjūvio galima pastebėti, jog aukščiau už bažnyčią nėra nei vieno pastato, tačiau teritorijos bendras aukštingumas tikrai yra nemažas, kas kuria ypatingą kvartalų struktūrą ir pojūtį gyventojams.

53


ARCHITEKTŪRINĖS VERTYBĖS Nagrinėjama teritorija yra palyginus nauja miesto dalis, pastatyta vienu metu ir atlikusi paprastą paskirtį - apgyvendinti daug naujų gyventojų greitai. Tačiau tai lėmė, jog šioje teritorijoje nėra savo architektūrine išraiška ar verte labiau išsiskiriančių pastatų. Nagrinėjant teritorijos gretimybes buvo rasti keturi objektai, ryškiausiai išsisikiriantys savo istorine bei architektūrine verte. 1. Buvusios geležinkelio atšakos stoties pastatas, dabar veikiantis kaip vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras. 2. Gargždų miesto kultūros centras, pastatytas sovietiniu laikotarpiu, išsiskiria mieste kaip išskirtinis to laikotarpio statinys. 3. Naujos statybos viešbutis, pastatytas 2008 metais, išsiskira modernia architektūros išraiška; 4. Pastatai, gyvavę kaip Gargždų dvaro dalis, dabar naudojami dailės mokyklos patalpoms bei miesto administracijai.

54


URBANISTINĖS ARCHITEKTŪRINĖS ANALIZĖS APIBENDRINIMAS Išvadinėje schemoje pažymėtos teritorijos įvaizdį kuriančios savybės. Išskir aukš ngumo foną kuriantys pastatai, visos mokymo įstaigos, kadangi šioje teritorijoje yra visos miesto mokyklos ir darželiai. Taip pat pažymėtos potencialiai rekreacijai panaudojamos, dabar nesuformuotos erdvės, želdynų plotai ,istorinės miesto dalies vieta šiuolaikiniame kontekste bei pagrindinės kompozicinės ašys. Iš visų šių sudedamųjų galima stebė kaip teritorijos charakteris pradeda ryškė . Tampa aišku, jog šioje teritorijoje kompozicinių ašių pagalba galima išskaity

dvi atskiras daugiabučių pastatų teritorijas - vieną arčiau

centrinės gatvės, ir vieną arčiau vakarinės teritoriją juosiančios gatvės. Ašių susikir mas teritorijos rytuose imponuoja svarbesnio pocentrio ar ryškiau išsiskiriančio architektūrinio objekto atsiradimo potencialą. Taip pat svarbūs tampa teritorijos ryšiai su centrine miesto gatve, kurių pagal kompozicines ašis galima išskaity ne vieną. Visą tai veda į tolesnes ir gilesnes koncepcinio pasiūlymo paieškas.

55


TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS SOCIALINĖ, EKONOMINĖ IR EKOLOGINĖ PROGRAMA URBANISTINĖS ARCHITEKTŪRINĖS KONCEPCIJOS IDĖJOS Koncepcinėje programoje išsiskiria trys svarbūs dalykai šiai teritorijai: 1. Ryšys su centru. Šio ryšio reikia teritorijai, norint ją atgaivinti ir atnaujinti. Be jungties su centru ji bus neveikli, žmonės bus tik centre ir neras patogių takų iki mūsų formuojamų paslaugų ir kultūros. 2. Pėsčiųjų alėja. Projektuojama daugiabučių alėja turi daug minkštų, gamtinių erdvių, todėl norisi, kad tomis erdvėmis naudotųsi ne mašinos, o žmonės. Alėja skirta tiek susisiekimui, tiek poilsiui, tiek pramogoms. Ji jungia visą teritoriją į vieną bendrą darinį, sukuria naujų perspektyvų. 3. Keturi skirtingi pastatų kontekstai. Benagrinėjant teritoriją galima buvo įžvelgti, jog kiekviena analizuojamos teritorijos dalis turi tam tikrą savitą tikslą, struktūrą ir mastelį.

Išskyrėm

keturias

skirtingas

užstatymo

struktūras,

vyraujančias

teritorijoje, tai padėjo perprasti teritorijos uždavinį ir programą ir sėkmingai išzonuoti skirtingas erdves pagal jų potencialią paskirtį.

56


FORMUOJAMAS NAUJAS UžSTATYMAS Formuojant naują užstatymą didžiausias dėmesys buvo skirtas ne griauti, o išsaugoti ir suformuoti tvarkingus kvartalus. Prie pagrindinės alėjos atsiranda aukštesnis užstatymas, kuris formuotų jaukią erdvę ir nebūtų monotoniškas. Numatomas vakarinės teritorijos urbanistinė plėtra su žaliosios jungties pratesimu. Išskiriami keturi skirtingi pastatų kontekstai. Rytinėje dalyje esantys kvartalai formuojami su pusiau uždarais vidiniais kiemais, kurie tarpusavyje jungiasi ir galima iš vieno kiemo patekti į kitą. Pietrytinėje dalyje atsiranda stambesni pastatai, skirti visuomeninėms paskirtims, susibūrimams. Stiprinama jungtis su seamiesčio dalima, taip sujungiant jį su formuojama teritorija. Šiaurinė dalis išsiskiria tuo, kad čia patenka didžoji dali miesto švietimo įstaigų, siekiame jas padaryti saugias ir įsiliejančias į kuriamą urbanistinį audinį.

57


GAMTINIAI RYŠIAI IR VIEŠOSIOS ERDVĖS Alėja formuojama galvojant apie gamtinias jungtis ( Minijos upės slėnį, Minijos draustinį, miškus, vandens telkinius). Taip pat atsižvelgiant į miesto bendrąjį planą bei numatytus jo sprendinius, galvojant apie ateities perspektyvas, projekto etapiškumą bei galimybę būti pratęstam. Į bendrą sistemą taip pat prijungimos mažesnės žaliosios erdvės, kurios įsilieja į užstatymą jį paversdama jaukiasniu ir prisijungiant prie pagrindinės žaliosios sistemos.

58


SUSISIEKIMAS BEI DOMINANTĖS Iš visų pusių teritoriją juosia pakankamiai intensyvaus judėjimo gatvės, todėl patekimas į teritorija yra geras. Pratęsiame tik vieną gatvę palei formuojamą viešąją erdvę, taip sudarant sąlygas dar lengviau patekti į alėją bei kultūrinės paskirties pastatus. Didioji dalis esamų įvažiavimų į vidinius kiemus išlieka. Didžioji dalis dominančių išsidėsto palei projektuojamą alėją, taip vienas iš pagrindinių akcentų tampa pastatas, kur susikerta dvi pagrindinės vizualinės ašys (žaliosios jungties posūkyje). Taip lieka tos pačios dominantės, kaip ir esamoje būklėje- daugiabučiai pietvakarių pusėje.

59


PĖSČIŲJŲ IR DVARAČIŲ ALĖJOS ZONAVIMAS Pėsčiųjų alėja koncepciškai padalinta į zonas. Iš vakarų pusės patenkama į ramybės zoną, skverą, vėliau prie esamo stadiono formuojamas skate parkas, o pačioje alėjoje – ramybės zona. Toliau – vaikų žaidimų aikštelė kartu su tėvų ramybės zona; tarp aktyviausių fasadų atsiranda kavinės, terasos, parduotuves, vėliau seka šeimos zona ir renginių bei įvykių zona priešais renovuojamą darželį su kultūrinės paskirties priestatu. Per visą alėja nutiesiamas dviračių takas, įsijungiantis į miesto dviračių takų sistemą ir vedantis iki miesto centro, bei potencialiai iki karjerų miesto pietuose ir Minijos slėnio rytuose. Toks alėjos sprendimas netrikdo miesto gyventojų eismo. Nors panaikinama viena gatvė, yra užtikrinama, jog visi pastatai yra privažiuojami per aplinkinius kelius, kiekviena mokykla ir darželis turi pakankamai erdvės ir parkavimo vietų.

60


ERDVIŲ SISTEMA Lygiagrečiai centrinės miesto gatvės, viduryje projektojamos teritorijos, formuojama erdvė skirta pėsčiųjų ir dviračių eismui, rekreacijai, komercijai ir kultūrai. Antraeiliais erdviniais kanalais tampa vertikaliosios teritorijos jungtys su centrine miesto dalimi. Jos suskirsto teritoriją į „kvartalus“, kas padeda lengviau susivokti erdvėje ir formuoja tvarkingesnės struktūros užstatymą. Pietinėje teritorijos dalyje viduryje daugiabučių pastatų formuojama vidinė vietinių gyventojų aikštė bendruomenės susirinkimams, vaikų žaidimams, šunų parkui. Aplink teritoriją palaikomas vientisas žaliasis karkasas, kompoziciškai apjungiantis visas teritorijos sudedamąsias dalis.

61


UŽSTATYMO SPRENDINIAI Mūsų požiūris į Gargždų miesto daugiabučių situaciją buvo pakankamai taikus. Stengėmės kuo daugiau prisitaikyti prie esamos situacijos ir kuo mažiau naikinti esamus pastatus. Benagrinėjant teritoriją buvo atrasta, jog dauguma daugiabučių formuoja vienokią ar kitokią sistemą, tad su naujai formuojamu užstatymu buvo bandoma kiek įmanoma prie to prisitaikyti ir papildyti, paryškinti esamą sistemą. To pasekoje tik nedaugelis pastatų buvo performuojami. Pažymėti raudonai yra kvartalai, kuriuose buvo arba drastiškai keičiama struktūra, arba pastatų funkcija.

62


KELIŲ SCHEMA Gargždų miesto bendrojo plano susisiekimo sistemos vystymo sprendiniai formuojami pagal atliktą esamos būklės analizę, identifikavus susisiekimo sistemos būklės ypatumus, jos elementų raidos tendencijas, bei perspektyvines urbanistinės plėtros formavimo alternatyvas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius (patvirtinta LR Seimo 2002 m. spalio 29 d. Nutarimu Nr.IX-1154), Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius (patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr. T11-111), vadovaujantis patvirtinta Gargždų miesto bendrojo plano koncepcija bei joje nustatytais susisiekimo sistemos vystymo tikslais. Gargždų miesto susisiekimo sistemos sprendiniai vystomi atsižvelgiant taip pat į Gargždų miesto bendrojo plano dalies (transporto ir vertikalinio planavimo schemos) korektūrą bei po jos įvykusius susisiekimo sistemos pokyčius.

63


Svarbiausi Gargždų miesto susisiekimo sistemos vystymo tikslai: Formuoti naujas gatvių jungtis, užtikrinant urbanizuoti numatomų teritorijų aptarnavimą, taip pat didinant Gargždų bei Klaipėdos miestų susisiekimo tinklo rišlumą; Gerinti esamų miesto gatvių techninius parametrus, rekonstruoti nepakankamų parametrų gatvių ruožus bei sankryžas, užtikrinant saugesnį ir patogesnį transporto, pėsčiųjų bei dviračių susisiekimą su mažesniu poveikiu aplinkai. Pritaikyti miesto susisiekimo infrastruktūrą žmonių su negalia reikmėms; Skatinti keliones pėsčiomis bei dviračiais, sudarant tam palankias sąlygas miesto susisiekimo sistemoje, rengiant šaligatvius ir pėsčiųjų takus; Vystyti dviračių takų infrastruktūrą, formuojant vientisą rišlią miesto ir priemiesčio dviračių takų sistemą, jungiančią pagrindinius traukos objektus, rekreacines ir gyvenamąsias teritorijas. Pagal galimybes atskirti dviračių eismą nuo transporto eismo, įrengiant atskirus dviračių takus; Gerinti automobilių aptarnavimo infrastruktūrą, gerinti esamų stovėjimo aikštelių būklę bei plėsti automobilių stovėjimo vietų skaičių, racionaliai išnaudojant miesto erdvės išteklius. FUNKCINĖ SCHEMA Pagrindinė sprendiniuose numatyta vidinės miesto struktūros tobulinimo kryptis yra esamų kvartalų renovacija ir neefektyviai panaudotų teritorijų modernizavimas bei konversija, siekiant gyvenamųjų, darbo, poilsio vietų darnos. Bendrojo plano sprendiniuose nustatytoms urbanizuojamoms teritorijoms taikomi strateginiai plėtros būdai: Teritorijos be esminių pokyčių arba saugojimas; Teritorijų atnaujinimas (modernizavimas) ar konversija; Teritorijų nauja plėtra; Atnaujinant (modernizuojant) esamas urbanizuotas teritorijas - galima nauja statyba; baigiamos formuoti nebaigtos užstatymo struktūros miesto centre ir lokaliniuose centruose; specializuotose teritorijose plėtojama socialinė, paslaugų, rekreacinė ir kita

64


infrastruktūra; pertvarkomos teritorijos ir rekonstruojami esami statiniai pagal teritorijoms būdingus architektūrinius – urbanistinius požymius. Miesto teritorijų konversija - plėtra, kurios tikslas planavimo priemonėmis gerinti esamų teritorijų aplinkos kokybę, keičiant esamą tikslinę žemės naudojimo paskirtį arba žemės naudojimo būdą. Tai taršios bei neefektyvios pramonės, komunalinių bei kitų užstatytų teritorijų naujas funkcinis panaudojimas. Tokiose miesto plėtros zonose skatinamas teritorijos naudojimo daugiafunkciškumas, kuriant naujas darbo vietas bei palankią investicijoms aplinką, sudarant sąlygas taršos mažinimui, aplinkos, užstatymo, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros atnaujinimui. Nauja urbanizuojamų teritorijų plėtra – naujas teritorijų įsisavinimas, keičiant žemės tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį. Naujos plėtros teritorijos įsisavinamos tik parengus šių teritorijų specialiuosius arba detaliuosius planus, įrengus susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą, bendrojo naudojimo teritorijas bei želdynus. Kartu su gyvenamosios paskirties objektų statyba naujos plėtros teritorijose numatyta prekybos, paslaugų ir švietimo objektų statyba, užtikrinant geras gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas gyventojams.

65


URBANISTINĖ ARCHITEKTŪRINĖ KONCEPCIJA

Išvadinėje schemoje galima pamatyti, jog suformuoti daugiabučių „kvartalai“ leidžia atskirti pusiau privačią ir viešą erdves, išryškėja teritorijos jungtys su centrine miesto gatve. Suformuotos papildomos dominantės padeda kompozicinei miesto formai, pabrėžia svarbiausius alėjos taškus. Minkštosios žaliosios erdvės, teritorijos pietuose, veda tolyn iki pat karjerų, kurie galėtų būti išnaudojami rekreacijai.

66


ETAPIŠKUMAS •

1 etapu nuumatoma užbaigti pagrindinės Gargždų gatvės užstatymo perimetrą, praplėsti kultūros centro patalpas, pastatyti naują administracinį centrą šalia autobusų stoties, renovuoti kai kuriuos arti centro esančius daugiabučius, pastatyti naujų gyvenamųjų pastatų užbaigiant kvartalines struktūras.

2 etapu formuojama pėsčiųjų alėja, renovuojami daugiabučiai, plečiamos mokyklos ir darželiai, su naujais daugiabučiais formuojami nauji gyvenamieji kvartalai, statomas išskirtinės architektūros centras integruotas į esamą darželį pėsčiųjų alėjos rytiniame gale.

3 etapu baigiami fomuoti gyvenamieji kvartalai.

67


VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU Projektuodami Gargždų kvartalus stengėmės išsaugoti esamas žaliąsias zonas ir formuoti naujas, gerinti jų kokybę. Projėktuojama pesciūjų alėja leistu gyventojams pajusti gamtos grožį. Gerinama pėstiesiems ir dviratininkam s pritaikyta infrastruktūra leistų sumažinti oro ir triukšmo taršą mieste. Sprendiniuose siūloma išnaudoti jau esamus, bet nefunkcionuojančius resursus ir juos transformuoti, toks sprendimas leistų mažiau kenkti gamtai, nei juos griaunant ir statant naujus objektus.

PAPILDOMI ŠALTINIAI •

Klaipėdos miesto savivaldybė, Gargždų miesto bendrasis planas

https://www.klaipedosrajonas.lt/lankytinos-vietos/gargzdai/

https://klaipedos-r.lt/index.php?1620444265

https://vtpsi.lrv.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai-2/statybos-techniniai-reglamentai

68


Det al i zuoj amikvar t al ait er i t or i j oj e Det al i zaci j aipasi r i nkt ikvar t al aii šsi r i nkt idėll okaci j osnet ol iar bavi saišal i akoncepci nėsal ėj os.Pagr i ndi ni suždavi nys-suf or muot inauj ąužst at ymąi rer dves,pager i nanči asmei st ogyveni mokokybę. For muoj amosį vai r i osnauj osf unkci j os,kai pof i so,kavi ni ų,kl i ni kųpat al pos,er dvėsbendr uomenėsr engi ni ams,nauj igyvenami ej ibūst ai . Gar ždų“ Mi ni j os”pr ogi mnazi j ost er i t or i j ossut var kymoi rpl ėt r ospr oj ekt as

Gar gždųgyvenamoj okvar t al omoder ni zaci j a

Gar gždųkat i l i nėspast at oi rkvar t al ogener aci j a

69


REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI

GARGŽDŲ KVARTALO MODERNIZAVIMO IDĖJA

KAVINĖ

ODONTOLOGIJOS KLINIKA

KAVINĖ

PARDUOTUVĖ

BIURO PATAPOS

BIURO PATAPOS

BIURO PATAPOS

GALERIJA BIURO PATAPOS

70


GARGŽDŲ KVARTALO MODERNIZAVIMO IDĖJA

Projekto pagrindinė idėja:

Siekiama suteikti gyventojams kokybišką

gyvenimą. Nagrinėjamoj teritorijoj išlikę sovietiniai pastatai, kuriantys prasta aplinką ir gyvenimą. Remiantis žmonių poreikiais, projekte suformuota pėsčiųjų alėja su galimybe daugiau rištis prie gamtos. Esminė projekto idėja - apjungti kvartalo pastatus ir integruoti komerciją ir pramogų sektorių. Toks sprendimas kuria gyventojams privatų vidini kiemą. Pagrindinis fasadas, einantis palei alėją, kviečia gyventojus apsilankyti kavinėse, apsipirkti parduotuvėse. Visa tai sukuria jaukia ir gražią visumą.

71


REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI Gargždų gyvenamojo kvartalo modernizacija

Gamintojas: WICONA Produktas: WICTEC 50 evo

Gamintojas: WICONA Produktas: DOORS 65FS

Gamintojas: Bottega7 Produktas: Nervo Basket Šiukšlių dėžė

Gamintojas: Bottega7 Produktas: Linea Bench

Gamintojas: PUCZYŃSKI Gamintojas: PUCZYŃSKI

Produktas: 6.14020 (High

Produktas: stół 22-13-07

Twin Swing special, Richter

(Stół betonowy)

Spielgeräte GmbH)

lauko suoliukai

72


GARGŽDŲ KATILINĖS PASTATO IR KVARTALO GENERACIJA

Tai urbanistinis kompleksas, kuriama susilieja net trys skirtingos paskirtys: gyvenamoji, komercinė bei administracinė su viduje numatoma viešąja erdve. Esama katilinė generuojama į ofiso paskirties pastatą su komercinėmis patalpomis apačioje. Kaminas paverčiamas apžvalgos aikštele nuo kurios atsiveria visa Gargždų miesto panorama, o ant pastato stogo įrengiama erdvė kavinės terasoms. Katilinės pastato kompleksas sujungiamas su naujai projektuojamais ofiso pastatais kabančia konstrukcija. Tai stiklinis koridorius, kuriama įrengiamos įvairiausios poilsio zonos, per ją galima patekti į apžvalgos aikštelę tiek ofiso darbuotojams, tiek ir svečiams. Prie bokšto suprojektuojama viešoji erdvė su amfiteatru, renginių bei poilsio zona. Ten numatoma kavinių bei parduotuvių veikla su galimybe užlipti į apžvalgos aikštelę. Šalia projektuojamas ir gyvenamasis kvartalas su erdviu jaukiu privačiu vidiniu kiem

73


REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI

Gamintojas: StS scenos techninis servisas

Gamintojas: ISORT

Produktas: Surenkamos modulinės

Produktas: METRO

reguliuojamo aukščio scenos grindys

FFSMS1

Gamintojas: REFRA Produktas: DVS5 Gamintojas: RENSON Produktas: AR90

Gamintojas: BETONO MOZAIKA Produktas: GT14-10** Gamintojas: BETONO MOZAIKA Produktas: GTB12-8

74


75


REMĖJŲ GAMINIAI Gargždų Minijos progimnazijos plėtros projektas

Gamintojas: WICONA Produktas: Wictec 50 integration sash skylight window

Gamintojas: Barema rytai Produktas: aliumininiai fasado dangteliai

Gamintojas: WICONA Produktas: Wicstyle 90FP fire protection door T90/F90

Gamintojas: Betono mozaika

Gamintojas: ROMEX

Gamintojas: ISort

Produktas: Grindinio plokštės

Produktas: Rompox-profi-

Produktas: Kendo 65511

Plaza 600x200

deko skaldos surišėjas

šiukšliadėžė, atspari grafitti

76


PLANÅ ETAS

77