Page 1

2017 m. vasario 17 d. Penktadienis

Nr. 33 (18106)

Sugrįžimai?

J. Basanavičius

Politinis serialas: už teismus sprendžia meras – vicemeras grįžta.

Jono Basanavičiaus gyvenimo ir veiklos keliais.

3 p.

»

4 p.

»

Grožio receptai

Prabanga: ištakos ir reikšmė.

7-8 p.

»

Žolės riedulys

Orai Šiauliuose

Savaitgalį Šiauliuose – moterų žolės riedulio kovos.

11 p.

»

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Prisikėlimo aikštėje – Nepriklausomybės Akto pasirašymo vaizdas

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ąsias metines Prisikėlimo aikštėje šventinė diena prasidėjo iškilmingu minėjimu ir Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Šiauliečiai laiku nusikėlė į 1918-uosius. Teatralizuotoje Nepriklausomybės Akto pasirašymo inscenizacijoje jie išvydo keturis šiauliečius signatarus. Čia pat startavo orientacinis žaidimas „Nepriklausomybės keliu“, o vėliau renginiai tęsėsi visame mieste: vyko įvairūs susitikimai, pilietinės akcijos, minėjimai, miestiečiai lankė parodas, klausėsi šventinių koncertų.

3 p.

„Žiburio knygyno“ skolas apmokės miestiečiai? Nuo kitos savaitės miesto politikų sprendimo priklausys, ar pėsčiųjų bulvare išliks „Žiburio knygynas“. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė miesto meras Artūras Visockas. Nuo rugsėjo mėnesio pradėjusi dirbti naujoji direktorė atrado, kad knygyną slegia didžiulės skolos ir be Savivaldybės pagalbos jis nebeišsikapstys. Meras siūlo UAB „Žiburio knygynas“ paskirti ne mažiau kaip 100 tūkstančių eurų iš miesto biudžeto – visų miesto mokesčių mokėtojų suneštų pinigų. Jūratė RAUDUVIENĖ j.rauduviene@snaujienos.lt Nauja direktorė atrado skolų Reikia „Žiburio knygyno“, kad jis puoštų miesto centrą, ar nereikia? Tokį klausimą kelia miesto vadovas. Anot jo, konkursą į direktorės pareigas

laimėjusi Rima Ignatavičienė pradėjusi dirbti išsiaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė yra skolinga tiekėjams už knygas beveik 80 tūkst. Eur. Direktorė nusprendė trauktis iš pareigų. „Su direktore šiandien (pirmadienį – aut.) susitariau, kad ji iki kitos savaitės dar neatsi-

sakys šito darbo. Kodėl Rima nori jo atsisakyti? Todėl, kad pakėlė dokumentus ir rado visai kitą situaciją, nei buvo įmonės ataskaitose nuo 2013 m. Skolos dydžiai visiškai kitokie ir veikla neįmanoma. Jos pagrindinis darbas – atsakinėti į tiekėjų skambučius ir teisintis, kodėl knygynas nesumoka už gautas knygas. Niekas nebeduoda knygų. Naujoji vadovė pasiruošusi atsisakyti darbo, jei jai nebus sudaryta galimybė dirbti. Ar Taryba padengs skolą ir duos kokios nors energijos darbui, ar neduos ir knygynas bus uždarytas?“ – daugiau klausimų nei atsakymų turėjo meras.

2 p.

»

»

Artūro STAPONKAUS nuotr.


„Žiburio knygyno“ skolas apmokės miestiečiai? Atkelta iš 1 p. Ėmė aiškėti, kad knygyno veikla prastėjo jau nuo 2013 m., tačiau metų balansinėse ataskaitose skolos nesimatydavo. 2015 m. akcinės bendrovės veiklos nuostolis siekė 7,2 tūkst. Eur, o praėjusiais metais (neaudituotais duomenimis) – jau 26,4 tūkst. Eur. Meras A. Visockas pastebėjo, kad pagal ataskaitą uždarajai akcinei bendrovei būtų galima skelbti bankrotą, tačiau balanse įrašyta įmonės pastatų vertė siekia vos kiek daugiau nei 11 tūkst. Eur, nors realiai knygyno pastato ir dar vieno statinio Žemaitės gatvėje vertė yra keli šimtai tūkstančių. Pakoregavus šias vertes, knygynas taptų pelningas, tačiau su didžiulėmis skolomis ir be apyvartinių lėšų. Kam Savivaldybei reikalingas knygynas? „Nežinau“, – atsakė meras. Užsiimti tokiu verslu nėra savivaldos funkcija. O jei verslas dar ir neišsilaiko ir jį reikia remti iš miesto biudžeto? A. Visockas sako, kad galima ir uždaryti ar protingai privatizuoti išlaikant veiklą, tačiau iš pradžių būtina jį išgelbėti. Administracija nesprendė knygyno reikalų? Merą piktina ir tai, kad, pasak jo, jau du mėnesius Savivaldybės administracija situacijos nesprendžia, todėl jis nusprendė informuoti apie tai visuomenę spaudos konferencijoje. „Deja, administracija nedirba. Jei dar nebus sprendžiama, kny-

gyno direktorė dės pareiškimą ir išeis. Aš jos paklausiau, ar šitą knygyną būtų galima padaryti pelningą, jeigu Taryba padengtų skolas ir dar duotų kvėptelėti oro. Atsakymas: taip. Būtų logiška bendrovei skirti ne mažiau nei 100 tūkst. Eur. Norėčiau, kad tai įvyktų jau šią Tarybą (vasario 23 d.). Skirti lėšų būtų galima iš tų sutaupytų biudžeto pinigų, taigi 5,5 milijono likę“, – paprastą išeitį mato miesto vadovas. Buvęs administracijos direktorius, dabar dirbantis mero patarėju, Eduardas Bivainis paaiškino, kad skoloms nesimatant ataskaitose Savivaldybė kitaip negalėjo apie jas sužinoti. Buvusiai direktorei buvo pasiūlyta palikti pareigas, kai paaiškėjo, kad įmonės veikla nuostolinga, o ji nedaro žingsnių mažinti veiklos sąnaudas. E. Bivainis stebėjosi, kad kasmet atliekamo audito išvados buvo teigiamos. Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių veiklą kuruoja Strateginės plėtros ir ekonomikos skyrius. Jo vedėja Kristina Šmidtienė taip pat patvirtino, kad tiek metų, tiek ketvirčių balansinės įmonės ataskaitos pagrindo nerimui nesuteikė. Vedėja informavo, kad nuo 2012 m. kasmetinį įmonės auditą atlikdavo UAB „Šiaulių pagautė“ auditorė Laima Gerikienė. Audito išvados buvo teigiamos. 2016 m. auditui nusamdyta kita įmonė UAB „Lauditas“, tačiau auditorė – ta pati Laima Gerikienė. Auditas dar kol kas neatliktas. Kodėl auditas neinformavo apie

realią įmonės padėtį, galvas šiandien laužo ir meras, ir kiti miesto politikai. K. Šmidtienė informavo, kad knygyno direktorei paprašius Savivaldybės atlikti vidinį 2011– 2015 m. įmonės veiklos auditą, kreipėsi į Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą. Pastaroji audituoti įmonę atsisakė motyvuodama, kad sukurtas vidaus kontrolės mechanizmas (Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinama audito įmonė, audito išvada) yra pakankamas užtikrinti bendrovės finansinių ataskaitų sudarymo teisingumą bei turto ir lėšų naudojimo efektyvumą, ekonomiškumą ir teisėtumą. Knygyno direktorės buvo prašyta išsiaiškinti, ar bendrovė galėtų išspręsti apyvartinių lėšų trūkumą skolindamasi iš bankų. R. Ignatavičienė pranešė, kad apklausus kelis bankus įmonė gavo neigiamą atsakymą dėl galimybės gauti kreditą. Ekonomikos skyrius mato išeitį iš situacijos – Savivaldybė 80 tūkst. arba 120 tūkst. Eur padidintų savo akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Įmonei atsiskaičius su tiekėjais ir skyrus lėšų veiklai, būtų galima daryti sprendimus dėl jos ateities. Žinia šokiravo Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus: „Mes šį klausimą komitete svarstėme. Skirti komercinei įmonei lėšas iš miesto biudžeto logikos nėra. Jei įmonė neišsilaiko, tai gal ją reikia

Vasario 16-ąją gimę žymūs šiauliečiai Vasario 16-ąją savo gimta- K. Šavinis: Vasario 16-oji – apie šventę dienius švenčia ir žinomi šiau- nepakeičiama Dina RAKAUSKIENĖ info@snaujienos.lt

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Lietuva prisimena prieš 99 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbia šaliai nusipelniusius šių dienų žmones. Su 99-uoju Lietuvos nepriklausomybės jubiliejumi sveikiname vieni kitus.

V. Juškus.

K. Šavinis.

liečiai, kurie sutiko pasidalyti mintimis ir prisiminimais apie savo gimimo dienas.

V. Juškus: tikri lietuviai mini šią dieną Buvęs Šiaulių miesto meras politikas Vytautas Juškus vasario16-ąją sulauks 73 metų. „Kai kurie žmonės sako, kad anuo metu buvo problematiška švęsti. Visą laiką švenčiau ir niekas man netrukdė to daryti, tai tik mitas, jog bijojome, negalėjome. Eidavome į kavines. Anuomet buvo tokia kavinė-naktinis baras prie pat Civilinės metrikacijos biuro. Nueidavome ir ten pašvęsti gimtadienio“, – sako V. Juškus. Tada susirinkdavę draugai pavakarodavo kaip reikiant, dabar gimimo diena švenčiama šeimos rate. V. Juškus juokauja, kad vasario 16ąją jo gimtadienį švenčia visa Lietuva. „Žinoma, tai istorinė diena, nepaprastai reikšminga. Tikri lietuviai mini šią dieną. Visais laikotarpiais visko iš karto nebūna. Kažko trūksta, kažko kažkas nepadaro. Negeri dalykai darosi tiek ir mieste, ir tiek valstybės mastu ne viskas gerai. Bet ne šita proga kalbėti apie tai. Pirmiausia reikėtų mūsų žmonėms įskiepyti padorumą ir sąžiningumą. Žmonės išvyksta iš Lietuvos dažniausiai dėl to, kad negali čia uždirbti ir pragyventi, nors visi politikai deklaruoja, kad bus stabdoma emigracija. Tad nepaprastai liūdna“, – kremtasi V. Juškus.

Politikas Kazimieras Šavinis Valstybės atkūrimo dieną švenčia aštuoniasdešimtmetį. „Kai dirbau Šiauliuose, kai kurie draugai ateidavo pasveikinti, bet niekad švenčių didelių nebūdavo, daugiausiai susirinkdavo giminaičiai, su kuriais dainuodavome. Ar persekiojo dėl to, nepasakyčiau. Nors sykį rusai kaimynai, matyt, kitaip nusiteikę, buvo ir iškvietė tuometinę miliciją – atėjo, parodžiau pasą ir pasibaigė: atsiprašė ir išėjo. Mes buvome dainingi ir nepabijodavome „Lietuva brangi“ padainuoti, kuri prilygo himnui. Studijų laikais gyvenome trise Žaliakalnyje esančiame bute, neturėjome pinigų, nedarydavome jokių vaišių, bet dainuodavome. Sykį vėliau atėjo gretimo kambario studenčiokai ir pasakė jog prie vartelių kažkas mus stebi“, – prisimena K. Šavinis. Tačiau nieko panašaus į incidentą neįvyko. Pasak K. Šavinio, kuo toliau gyvenimas eina, tuo mažiau ypatingi tampa gimtadieniai. Niekada politikui nebuvo linksma nei per Naujuosius metus, nei per gimtadienius, nes šie primena, kad praėjo daug metų. „Bet nieko tokio, tai yra gyvenimas. Man labai maloni ši diena, tai malonus sutapimas. Nuo pat mažens žinojau, kad tą pačią dieną minima Nepriklausomybės šventė. Mano artimieji tuo džiaugėsi, tuo pačiu ir aš. Vasario 16-oji – nepakeičiama. Be jos nebūtų buvę Kovo 11-osios“, – sako jis.

sutvarkyti ir parduoti? Paprašėme Savivaldybės administraciją pateikti informaciją, kaip buvo kontroliuojama įmonės veikla, kaip audituojama. Jei knygynas traktuojamas kaip kultūros židinys, tai gal juo turi rūpintis ir Kultūros ar Švietimo skyriai. Įmonė pati turi ieškoti išeičių. Siūlėme direktorei parengti trejų metų efektyvų verslo planą. Dabar visi šunys kariami ant buvusios direktorės, o kur Savivaldybės atstovai įmonės valdyboje. Mus šokiravo žinia apie sudėtingą įmonės finansinę būklę. Tarybos nariams buvo sakoma, kad knygynas išsilaiko, turi nediduką pelną. Vadinasi, mes buvome apgaudinėjami. Kitą komiteto posėdį toliau svarstysime, aiškinsimės situaciją. Taip nebus, kad „bac“ ir pinigai paskirti.“ Bus skandalas Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto narys Justinas Sartauskas: „Man nepatiko, kad knygyno direktorė pareiškė, jog situacijos istorija nesvarbi, reikia spręsti dabartį. Kol neturėsime aiškumo, sprendimo nepriimsime. Yra įmonės valdyba, samdomas auditas ir tik atėjusi direktorė pamatė „stebuklus“. Tai ką, mes tik nuo direktorių esame priklausomi? Jau nebe paskutinėje vietoje yra ir bendrovės pardavimo klausimas. Jei tampame direktorių įkaitais, o vykdoma funkcija yra nebūdinga savivaldybei, reikia

Artūro STAPONKAUS nuotr.

NAUJIENOS | 2

2017 m. vasario 17 d. PENKTADIENIS

„Žiburio knygyno“ direktorė R. Ignatavičienė dėl įmonės skolų kreipėsi į miesto merą. svarstyti įvairius variantus. Tačiau neveikiančią įmonę parduoti yra žymiai sudėtingiau. Mes čia turėsime galvos skausmą. Ką veikė E. Bivainio suformuota valdyba, kuri nematė jokių signalų? Reikėjo žiūrėti. Jei auditas prisidėjo, turime į Audito rūmus kreiptis. Bus skandalas nemenkas, turės kažkas prisiimti ir administracinę atsakomybę. Šiandien vargiai matau galimybę paskirti prašomus 100 tūkst. Eur. Reikia galvoti, kaip įmonė galėtų pati pasiskolinti, gal Savivaldybės laidavimas geriau būtų. Apie knygyno privatizavimą kalbėdavome ir anksčiau, bet nugalėdavo mintis, kad bulvare nebeliktų nieko kultūrinio.“

Vasario 16-oji

Gruzdžių A. Griciaus bibliotekoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė kūrybingai ir prasmingai minėti Valstybės atkūrimo dieną ir prisijungti prie akcijos „Vasario 16ąją švęsk linksmai ir išradingai“. Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekos bibliotekininkės Jurgita Jasiškytė ir Liongina Šufinskienė sugalvojo paskelbti akciją „Sveikinimas Lietuvai“, kurios metu ant trijų spalvų popierinių gėlyčių formos lapelių buvo rašomi sveikinimai Lietuvai. Jie suklijuoti ant didelio Lietuvos žemėlapio kontūro. Šis sveikinimas buvo pristatytas visuomenei šventės „Nešu gimtinei puokštę“ metu. Į šią akciją įsijungė Gruzdžių gimnazijos mokytojai, mokiniai, lopšelio-darželio „Puriena“ auklėtojos, tėvai ir vaikučiai, seniūnijos darbuotojos, bibliotekos skaitytojai. SveikiniA. Griciaus bibliotekos archyvo nuotr.

mus rašė ir šventės svečiai. Į didelį Lietuvos kontūrą vos sutilpo 320 pačių nuoširdžiausių ir šilčiausių sveikinimų „Lietuva, aš tave gerbiu, nes tu labai reikalinga, nes tu turi spalvas: geltoną, žalią, raudoną“, – užrašė devynerių metų Agneta. Jos bendraamžė Amelija linkėjo savo gimtinei būti laisvi, kaip skraidančiam paukšteliui. „Būk žalia, be šiukšlelių, o jei karas atvažiuos, tai išginsim juos“, – užrašė Amelija. „Tik tardami žodį „Lietuva“ galime jausti tai, ko nepajus nė vienas svetimšalis pilietis. Tu mums viena. Stiprybės tau“, – linkėjo dvidešimt aštuonerių Marius. O šešiasdešimties metų Virginija Lietuvos prašė saugoti kiekvieną žmogų, kiekvieną medį, ežerą, paukštelį. Parengė Dina RAKAUSKIENĖ


3 | NAUJIENOS

2017 m. vasario 17 d. PENKTADIENIS

Prisikėlimo aikštėje – Nepriklausomybės Akto pasirašymo vaizdas Ramunė DAMBRAUSKAITĖ r.dambrauskaite@snaujienos.lt Vasario 16-oji prasidėjo auštant Signatarų alėjoje Itin anksti – brėkštant aušrai – Lieporių parke esančioje Signatarų alėjoje susirinkę Lieporių mokyklos bendruomenės nariai drauge sugiedojo Lietuvos himną. O miesto kelių miesto maršrutų autobusų keleiviai stebėjo „Laiptų galerijos“ organizuotą tradicinę poetinę-pilietinę akciją „Nepriklausomybės maršrutas99, Šiauliai“, kurios metu lietuvių poetų eiles skaitė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai D. Petraitytė, M. Šaltytė, J. Bindokas. Tradiciškai vidurdienį šiauliečiai būriavosi Prisikėlimo aikštėje, kur vyko Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Šiemet Lietuvos valstybės vėliavą iškėlė Juliaus Janonio gimnazijos moksleiviai: mokinių seimo prezidentė, kanklininkų ansamblio „Saulėtosios merginos“ narė Erika Danilovaitė ir gimnazijos abiturientas, Lietuvos plaukimo čempionas, geriausias 2016 m. Šiaulių miesto plaukikas Valdas Abalikšta. Nepriklausomybės Akto pasirašymo inscenizacijoje keturis Nepriklausomybės Akto signatarus šiauliečius – Mykolą Biržišką, Alfonsą Petrulį, Steponą Kairį ir Joną Vileišį – įkūnijo Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai Vladas Baranauskas, Romanas Dudnikas, Aurimas Žvi-

nys ir Juozas Žibūda. Po teatralizuotos inscenizacijos ir vėliavos pakėlimo ceremonijos miesto meras Artūras Visockas komandų, kurios dalyvavo orientaciniame žaidime „Nepriklausomybės keliu“, kapitonams įteikė vokus su startiniais paketais – dalyviai turėjo surasti žemėlapyje užšifruotus punktus bei atlikti įvairias užduotis naudodamiesi išmaniaisiais telefonais. Po sveikinimo kalbų ir palinkėjimų miestiečiai patraukė į Šiaulių kultūros centrą, kur vyko mėgėjų meno kolektyvų šventinis koncertas. Dar vienas didelis ir svarbus renginys prasidėjo Ch. Frenkelio viloje, kur vyko tarptautinės parodos „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“ atidarymas. Renginyje dalyvavo susigiminiavusių miestų – Jelgavos ir Šiaulių – merai, muziejininkai iš G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus. Parodoje pristatyti dviejų tautų atstovai, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir prisidėjo prie nepriklausomų valstybių kūrimo, dviejų valstybių nepriklausomybių paskelbimo faktai, valstybingumo simboliai. Linkėjimai Lietuvai Prisikėlimo aikštėje šventinę ceremoniją stebėjo Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė. „Šiandien yra ypatinga diena, kuri įkrauna ir šiauliečius, ir lietuvius visame pasaulyje būti vieningus ne tik per Vasario 16-ąją, bet ir visus metus. Vienas dalykas yra jausti pakilias emocijas, šviesą,

Šventinę dieną paminėjo Lieporių mokyklos bendruomenė. bet dar svarbiau – vieningai dirbti ir tikėti Lietuvos gražia ir šviesia diena. Tai mes galime pasiekti tik per darbus ir tik per vienybę. Kiekvieną dieną būdami sąžiningi, padėdami vieni kitiems galime būti ta Lietuva, kurios mes norime šiandien, Vasario 16-ąją“, – sakė ji. Šaulių sąjungos narys Petras Kraujutis, stovėdamas rikiuotėje šalia jaunųjų pasitempusių šaulių, palinkėjo saugoti nepriklausomybę, būti nepriklausomiems ne tik vėliavomis, bet ir dvasia ir būti laimingiems. „Norėčiau, kad Lietuva klestėtų, kad mūsų mažiau išva-

žiuotų ir daugiau grįžtų“, – viliasi jis. Pavyko telefonu susisiekti ir su Lieporių mokyklos bendruomenės pirmininku Sauliumi Stasiūnu, nes bendruomenė sugiedojusi himną šventės dieną patraukė Žemaitijon į Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus tėviškę. „Ieškojome nepriklausomybės slenksčio, nuo ko viskas prasidėjo – tokia buvo ekskursijos idėja. Su pirmaisiais saulės spinduliais nutarėme susirinkti Signatarų alėjoje, tačiau prie ekskursijon išsiruošusios grupelės prisijungė

ir žmonės, kurie liko švęsti Šiauliuose, gyventojai iš kitų miesto rajonų. Ši Vasario 16-oji yra pirmoji Lieporių signatarų alėjai, atsirado reiškinys, tad galima pasvajoti apie tradiciją – su aušra pasitinkant saulę susitikti ir giedoti, – sakė jis. – Dabar daugelis vadovaujasi šūkiu „gyvenu šia diena“ ir tik truputį galvoja apie rytdieną. Tai ribotas mąstymas, esą nesvarbu, kas yra po kojomis. Iš tiesų viskas, kas vyko prieš šimtą metų, ir prieš metus, ir pagaliau kas įvyko šį rytą – viskas yra svarbu ir sudaro pamatą ateičiai“, – mano jis.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Atkelta iš 1 p.

S. Baranauskienė stebėjusi šventę Prisikėlimo aikštėje pabrėžė, jog Lietuvos ateičiai svarbi žmonių vienybė.

Poetinė-pilietinė akcija miesto autobusuose. Skaito M. Šaltytė.

Politinis serialas: už teismus sprendžia meras – vicemeras grįžta j.rauduviene@snaujienos.lt Buvęs jaunasis Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras Domas Griškevičius grįžta į pareigas. Taip nusprendė Šiaulių apygardos administracinis teismas. Ko gero, kitaip ir nuspręsti negalėjo, nes Savivaldybės atstovai su visais buvusio mero pavaduotojo reikalavimais sutiko ir pasirašė taikos sutartį. Pasirašyta taikos sutartis taikos neatneš Praėjusių metų gruodžio 19 d. Taryba priėmė sprendimą D. Griškevičių iš pareigų atleisti. Už balsavo 17 iš 31 Tarybos nario. Vicemero, kaip ir tuometinio administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio, atleidimą inicijavo naujai susiformavusi Tarybos dauguma. Mero Artūro Visocko toje daugumoje nebuvo, jis priešinosi D. Griškevičiaus ir E. Bivainio atleidimui, bet išsaugoti jų nepavyko. Tada dar dalyvavimą Tarybos daugumoje savo parašais buvo patvirtinusios ir Darbo partijos atstovės Danguolė Martinkienė ir Angelė Kavaliauskienė, vėliau už komiteto pirmininko bei žadamą vicemero postą perėjusios į mero koaliciją. Praėjus kiek laiko, abu atleistieji kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Tarybos sprendimą dėl jų atleidimo ir išmokėti kompensacijas už nedirbtą laiką. Atsakovais tapo miesto Taryba (dėl atleidimo) ir Šiaulių miesto savivaldybė (dėl kompensacijų). Tarybai teismuose

atstovauja meras arba jo įgaliotas asmuo. Politinė krizė Šiauliuose patikrina visą savivaldos juridiką. Kaip minėjo Vyriausybės atstovė Šiaulių apskričiai Asta Jasiūnienė, įstatymai yra parašyti situacijai, kai meras yra valdančiosios daugumos pusėje. Priešingoje situacijoje, kai meras atsiduria Tarybos mažumoje, įstatymai veikia groteskiškai ir nelogiškai. Teismui nereikėjo laužyti galvos, kas buvusio vicemero D. Griškevičiaus atleidimo byloje teisinga, kas ne, nes Tarybai atstovaujantis meras A. Visockas sutiko su visais ieškovo reikalavimais ir nusprendė pasirašyti su juo taikos sutartį. PrakArtūro STAPONKAUS nuotr.

Jūratė RAUDUVIENĖ

Buvęs jaunasis Šiaulių miesto savivaldybės vicemeras D. Griškevičius grįžta į pareigas.

tiškai už teismą sprendimą priėmė A. Visockas. Teismas taikos sutartį tik patvirtino, nurodydamas D. Griškevičių į darbą priimti nedelsiant ir išmokėti jam kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo gruodžio 20 d. iki sugrąžinimo į pareigas dienos – tai, ko D. Griškevičius prašė ir su kuo maloniai sutiko meras. Tiesa, teismo nutartį per 7 dienas nuo patvirtintos nutarties kopijos įteikimo dienos dar galima skųsti. Tik ar bus kam? Miesto politikai tvirtina, kad meras turėjo gauti Tarybos įgaliojimą tokiai sutarčiai pasirašyti, bet ir vėl viską nusprendė pats vienas. Liberalų frakcijos seniūnas Aurimas Lankas socialiniuose tinkluose kėlė klausimus: „Kieno įgaliotas meras Artūras Visockas pasirašė taikos sutartį? Ar meras turėjo tiek moralinę, tiek įstatyminę teisę šitaip pasielgti? Šiaulių miesto savivaldybės sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos apraše teigiama, kad „taikos sutartis, sudaromas siekiant išvengti teisminių ginčų, pasirašo direktorius“. Taigi, ne meras. Todėl kyla daug klausimų, ko siekiama tokiais sprendimais?“ Vicemeru tapo prieš partijos valią Situacija patikrino ne tik juridiką, bet ir politikų moralę. Meras šioje byloje atstovavo ne Tarybai, o savo asmeninėms ambicijoms ir bičiulystei. D. Griškevičius vicemeru tapo iš karto po savivaldos rinkimų. Į Tarybą patekęs su Socialdemokratų

partija, iškart nuo šios partijos frakcijos atskilo ir vienišas prisijungė prie mero kompanijos, tapdamas 16-tu balsu (iš 31 Tarybos nario) ir taip sudarydamas galimybę merui suformuoti valdančiąją koaliciją. Socialdemokratų frakcija liko opozicijoje. Partija įpareigojo D. Griškevičių pareigų atsisakyti, jis buvo parašęs prašymą atleisti, tačiau mero dauguma Taryboje balsavo prieš vicemero atleidimą. D. Griškevičius už šiuos viražus iš partijos vadovybės užsidirbo drausminę nuobaudą, tačiau pašalintas nebuvo.

Liberalą į valdžią pasiūlė iš išskaičiavimo Vasario 23 d. vyks Šiaulių miesto tarybos posėdis. Jo darbotvarkėje – mero pavaduotojo skyrimas. Juo meras siūlo liberalą Artūrą Kulikauską. Jei jis būtų patvirtintas, D. Griškevičiui nebebūtų kur grįžti. Antrojo vicemero etatas jau panaikintas. Tarybai tektų jį ir vėl įsteigti, o tai užimtų laiko. Liberalo A. Kulikausko kandidatūrą pasiūlė... Darbo partijos atstovės. Mero mažuma, pajutusi, kad A. Kulikauskas gali būti silpnoji Tarybos daugumos vieta, kala pleištą dar giliau jos vienybei. Įtariama, kad A. Kulikauskas nutekino merui keliasdešimties sekundžių įrašą, kuriame daugumos lyderiai A. Lankauskas, J. Sartauskas ir D. Michalenko neva tariasi kaip nusisavinti Šiaulių universitetui skiriamas biudžeto lėšas. Meras įrašą perdavė STT, o daugumos lyderiai merą dėl šmeiž-

to apskundė prokurorams. „Darbietės“, siūlydamos į vicemero pareigas A. Kulikauską, matyt, tikisi laimėti dar vieną postą. A. Kulikauskas yra Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, o šios pareigos pagal mero koalicijos sutartį turėtų atitekti „darbietėms“. Į tuščias pareigas pretenduoti kur kas lengviau, nei patraukti iš jų daugumos atstovą. Dauguma merui pateikė savo kandidatus į valdžios postus: į vicemerus – Justiną Sartauską, į administracijos direktorius – Andrių Mazuronį, tačiau meras Tarybai jų neteikia. Nenustebins ir „taika“ su E. Bivainiu Panaši situacija gali susiklostyti ir su administracijos direktoriaus pareigomis. Akivaizdu, kad meras pasirašys taikos sutartį ir su E. Bivainiu, kuris šiuo metu dirba jo patarėju. Šią savaitę E. Bivainis, patarėju padirbęs vos savaitę, pateikė merui atleidimo prašymą. Priežastis – neva konfliktas su daugumos Tarybos nariais, kurie dėl to siekia panaikinti visą Tarybos ir mero sekretoriatą. Panašu, kad tai nebuvo visiška tiesa, „auka“ buvo greičiau dėl teisminių dalykų, nors E. Bivainis tai ir neigia. Tarybai meras antrą kartą teikia teisininko Arno Ilgausko kandidatūrą. Logika aiški, Taryba jo nepatvirtino vasario 10 d., greičiausiai netvirtins ir vasario 23-iąją. Vieta liks laisva E. Bivainiui sugrįžti.


ISTORIJA | 4

2017 m. vasario 17 d. PENKTADIENIS

Jono Basanavičiaus gyvenimo ir veiklos keliais

J. Basanavičius ir Bulgarija J. Basanavičiaus gyvenimas, atskiri jo veiklos momentai yra susieti su Bulgarija. Norėdami susipažinti su jo gyvenimu Bulgarijoje, aplankėme šią šalį ir keliavome vietomis, kur dirbo ir gyveno J. Basanavičius. Kelionės po Bulgariją metu teko galimybė surinkti informacinę medžiagą J. Basanavičius Varnoje XIX a. pab. J. Nekrašiaus apie J. Basanavičių. reprodukcija. Buvo įdomu palyginti, kaip keitėsi tos Jonas NEKRAŠIUS vietos Bulgarijoje, kurios aprašytos dr. J. Basanavičiaus prisiminimuose, Kultūros istorikas kaip kito, praėjus daugiau kaip 110 J. Basanavičius ir Lietuva metų, šios šalies kultūra, tradicijos, Laikas negailestingas žmonėms. papročiai. Pirmiausia mūsų keliauGyvenimas prasideda gimimu ir bai- tojų grupė iš Lietuvos nuvykome į giasi žmogaus mirtimi. Į nežinią nu- netoli Varnos įsikūrusį Bulgarijos eina viskas, kas susijęs su žmogumi, Auksinio smėlio kurortą. Iš čia keliajo gyvenimu, artimaisiais, pasauliu. vome įvairiais maršrutais po Varnos Lieka tik atmintis ir nuveikti darbai. apylinkes. Kuo žmogus daugiau atidavė jėgų J. Basanavičius susitaręs su bulir triūso, pasišventimo kitiems, tau- garų vyriausybe ir gavęs nuolatinį tai, tuo atmintis didesnė ir patvares- gydytojo darbą šioje šalyje, 1880 m. nė. Asmenybė ir istorija, asmenybė sausio mėn. atvyko į Bulgariją. Čia ir laikas. Šios sąvokos labai svarbios jis gyveno nuo 1880 iki 1905 metų ir glaudžiai susijusios su žmogaus su dvejų metų pertrauka, kai tobuligyvenimu. nosi Prahoje, tai yra, praleido ketvirtį Tai pasakytina ir apie Lietuvai amžiaus. didžiai nusipelniusį žmogų, Lietu1880 m. vasario 7 d. J. Basavos Nepriklausomybės šauklį, tautos navičius Lome (tuomet vadintoje patriarchą daktarą Joną Basanavičių Lompalanka) tapo ketvirtuoju Lomo (1851-11-23 – 1927-02-16). ligoninės direktoriumi ir apygardos Gydytojas, Nepriklausomybės gydytoju. Jis dirbo Lomo ligoninės akto signataras, kultūros ir visuo- vyresniuoju gydytoju nuo 1880 m. menės veikėjas J. Basanavičius visą sausio 10 iki 1882 m. gegužės ir nuo savo amžių nenuilstamai darbavosi 1885 m. lapkričio iki 1892 m. spalio dėl Lietuvos nepriklausomybės, tau- mėn. tos ir žmonių labui. J. Basanavičius 1889 m. parašė J. Basanavičius kultūrinę ir politi- ir 1891 m. išleido mokslinį darbą nę veiklą pradėjo dar studijuodamas „Bulgarijos sanitarinės etnografiMaskvos universitete. Tyrė Lietuvos jos medžiaga. I. Lomo apygarda istoriją, lietuvių kalbą, rinko tautosa- (1880–1889)“. Šioje monografijoje ką, rūpinosi liaudies švietimu, medi- daug vietos skirta krašto istorijai, cina, lietuviškos spaudos draudimo archeologijai, antropologijai, ekopanaikinimu. nomikai, etnografijai, medicinai, J. Basanavičius „Aušroje“ žadino švietimui, tautosakai, net ir gamtos meilę tėvynei ir budino tautą. Dar problemoms. 1905 m. Vilniuje pirmininkavo lietuJ. Basanavičius kurį laiką dar vių Seimui ir reikalavo autonomijos gydė žmones Elenoje ir Varnoje Lietuvai. Jo pastangomis 1907 m. buvo kunigaikščio Ferdinando rūmų rugsėjo 25 d. įkurta Lietuvių moks- gydytoju. Jis ne tik gydė, bet ir kelo draugija; jis jai vadovavo iki liavo po apylinkes, domėjosi vietinių 1927 m., redagavo jos tęsinį žurnalo gyventojų papročiais, kalba, aplankė tipo leidinį „Lietuvių tauta“. išlikusius senovės paminklus. 1917 metų rugsėjo 18–22 dieJ. Basanavičius 1880 m. vasario nomis Vilniuje vykusioje Lietuvių 1 d. ir 1890 m. lankėsi Bulgarijos visuomenės atstovų konferencijo- sostinėje Sofijoje. 1891 m. lapkričio je buvo išrinkta Lietuvos taryba. 16 d. jam buvo suteikta Bulgarijos 1918 m. vasario 16 d. J. Basanavi- pilietybė. čiui pirmininkaujant 20 Lietuvos 1892 m. jo darbas Bulgarijoje suTarybos narių paskelbė Lietuvos silaukė aukšto įvertinimo – J. Basanepriklausomybę ir pasirašė ant Ne- navičius buvo apdovanotas IV laipspriklausomybės akto. nio Bulgarijos ordinu „Už pilietinius J. Basanavičius pirmasis pasira- nuopelnus“. šė Nepriklausomybės aktą. Tiesa, istorikai primena, kad iki šiol nėra J. Basanavičiaus pėdsakais surastas Vasario 16-osios akto ori- Varnoje ginalas, kurį, kaip teigiama, turėjęs Varna, kaip ir kitas Bulgarijos miestas Lomas, glaudžiai susijęs su J. Basanavičius. Simboliška ir tai, kad daktaras J. Basanavičiumi. 1892 m. rugsėjo J. Basanavičius mirė vasario 16-ąją 24 d. dekretu jis buvo perkeltas iš 1927 m. Lietuvai minint devintąsias Lompalankos į Varną ir nuo 1893 m. nepriklausomybės metines. užsiėmė gydytojo praktika Varnoje. Tautos patriarchas J. BasanaviJ. Basanavičius Varnoje iš pračius palaidotas Rasų kapinėse Vil- džių apsigyveno Kristju Mirskio ganiuje. Jo atminimas gyvas tautoje ir tvėje, Borkovskio namuose. 1899 m. žmonių širdyse. Šiemet minint J. Ba- buvo išrinktas į Varnos miesto tarybą sanavičiaus 90-ąsias mirties metines rūpinosi šio miesto reikalais. Jo ini-

ciatyva buvo sutvarkytas Varnos paplūdimys su krantine. J. Basanavičius išvyko iš Varnos į Lietuvą 1905 m. vasarą ir 1905 m. rugpjūčio 1 d. apsigyveno Vilniuje. Varna – trečias pagal dydį Bulgarijos miestas, uostas ir kurortas. Jo įkūrėjai – graikų kolonistai iš Miletos. Jie VI a. prieš Kr. įsikūrė šiose vietose ir miestą pavadino Odesos vardu. 681 m. Odesos atiteko bulgarų chanui Asparuchui ir nuo to laiko liko Bulgarijos sudėtyje bei pradėjo vadintis Varna. Mieste yra Kirino ir Metodijo aikštė, kurioje puikuojasi Mergelės Marijos katedra, pastatyta XIX a. pabaigoje. J. Basanavičius apie šį miestą 1892 metais, rašė: „Varna guli prie Juodmarių (Juodosios jūros – J. N.) įlankos krašto gana gražioje vietoje, nors lygumoje, kuri iš tolo yra apsiaupta aukštokų kalvų; turi gerai įtaisytą uostą, laivams prieplauką. Gilios senovės laikais toje vietoje stovėjo trakiškujų getų, vėliau ir graikų gyvenama pilis Odessos arba Odyssos; iš čia tas vardas nugabentas Rusijon ir 1794 m. rusų valdžios miestas prie Juodmario kranto pramintas Odesa. Žemėn įsikišusią įlanką, prie kurios guli miestas, pietų šone apriboja Galat-burun uolėtas kalnas su laivams naktį rodančiu kelią žibintu; vakarų šone ją atidalina neplatus pelkėtas pievų plotas nuo Devnės didelio ežero, kuris gilioje senovėje, be abejo, turėjo būti tos pat marių įlankos tąsa. Tolyn tame pat šone už miesto tęsiasi platoka lyguma, daugeliu trakų aukštų kapų apsėta, ant kurios 1444 m. buvo tarp turkų ir krikščionių Vladislovo Jagelaičio vadovaujamos kariuomenės mūšis, kuriame tas Lietuvos sūnus galvą paguldė.“ Būdami Varnoje aplankėme vietas, kurios susijusios su J. Basanavičiumi, rinkome medžiagą apie šį Lietuvos ir Bulgarijos atgimo šauklį. Įdomus faktas yra tas, kad 1936 m. Varnoje lankėsi ir rinko medžiagą apie J. Basanavičių lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška (1903–1992). A. Poška 1936 m. vasarą atvyko iš Turkijos į Bulgariją ir čia užtruko apie aštuonis mėnesius. Gyvendamas ir važinėdamas po Bulgariją, A. Poška, ne tik domėjosi šios šalies tradicijomis ir gamta, bet surinko atsiminimus ir istorinę medžiagą apie J. Basanavičiaus gyvenimą ir darbus Bulgarijoje. Neabejotinai išskirtinis keliautojo ir antropologo A. Poškos vaidmuo tiriant ir renkant medžiagą apie J. Basanavičiaus veiklą Bulgarijoje: lankėsi jo gyventose vietose, susitiko su jį pažinojusiais ar bent iš pasakojimų jį menančiais žmonėmis. Labai svarbūs A. Poškos Bulgari-

joje surinkti atsiminimai, ikonografinė medžiaga apie J. Basanavičių (Poška A. Dr. Jonas Basanavičius Bulgarijoje / Darbai ir dienos. K., 1940. T. 9. Poška A. Dr. Jonas Basanavičius Bulgarijoje / Lietuvos aidas. 1938. Liepos 21, 22, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30; rugpjūčio 1, 2). J. Basanavičiaus įkurtame Varnos medicinos istorijos muziejuje saugoma A. Poškos rankraštinė knyga, su kuria turėjome galimybę susipažinti. Varnoje mūsų keliautojų grupelė apsilankė miesto Medicinos istorijos muziejuje, prie kurio įkūrimo daug prisidėjo J. Basanavičius. Apžiūrėjome muziejų, ekspozicijos stendą, skirtą J. Basanavičiui. Tiesa, šiek tiek nuvylė mažas eksponatų kiekis ir jo turinys. Tenka apgailestauti, kad šiame muziejuje, esantis skyrelis yra nedidelis, nepasižymi eksponatų gausa, o ir pati ekspozicija ir kai kurios iliustracijos yra pasenusios. Manau, kad atnaujinant ir praplečiant ekspoziciją apie J. Basanavičių turėtų prisidėti Lietuvos kultūros institucijos. Dar mes apsilankėme Varnos Archeologijos muziejuje, kuris taip pat susijęs su J. Basanavičiumi. Čia irgi pasigedome kokios nors išsamesnės informacijos ar ekspozicijos apie J. Basanavičiaus tyrinėjimus archeologijos srityje, renkant medžiagą apie trakų kultūros paveldą. Manau, kad šiems dviem Varnos muziejams praverstų metodinė ir dalykinė Lietuvos istorikų, muziejininkų pagalba, parengiant šiuolaikines ekspozicijas apie J. Basanavičių, veiklą ir gyvenimą Bulgarijoje. Būtina pagalvoti apie šios ekspozicijų praplėtimą ir galbūt didesnio Lietuvos muziejininkų dėmesio parengiant išsamią ekspoziciją apie J. Basanavičiaus gyvenimą ir darbus Bulgarijoje. Varnoje pasivaikščiojome gatvele pavadinta J. Basanavičiaus vardu ir Panagiurištės gatve, kurioje gyveno daktaras. Čia yra pastatyta stela, ant kurios bulgarų kalba rašoma, kad Varnoje gyveno lietuvių mokslininkas, gydytojas J. Basanavičius. Būdami Varnoje aplankėme tarp klaidžių gatvelių pasimetusį nedidelį miesto istorijos muziejų „Stara Varna“ Jame apžiūrėjome ekspoziciją sudarytą iš vieno bulgarų fotografo XIX a. pabaigoje – XX a. pr. darytų senovinių fotografijų, kuriose užfiksuoti senosios Varnos vaizdai. Ta proga spaudoje buvo paskelbtas įdomus faktas iš J. Basanavičiaus gyvenimo Varnoje. Gyvendamas Varnoje J. Basanavičius pamėgo fotografiją. Jis dažnai lankėsi bulgarų fotografų brolių Chadžolianų fotoateljė, kur ne tik pats fotografavosi, bet ir namą, kuriame gyveno Varno-

je 1893–1898 metais, kvietė nufotografuoti. J. Basanavičius maždaug nuo 1898 m. ir pats užsiėmė fotografija. Įsigijo ne tik fotoaparatą, bet ir užsisakė būtiniausią rekvizitą, fotokortelių 93x122 mm dydžio su litografuotu įrašu „Dr. J. Bassanowicz. – Varna“. Išliko apie 60 fotografijų. Jis nufotografavo savo buto interjerą, balkoną su tuo metu dar gyva pelėda (jos iškamša, brangi Lietuvių mokslo draugijos relikvija, tebesaugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute), namą ir gatvę Primorska Gradinoje. J. Basanavičiaus fotografijose užfiksuoti Varnos priemiesčiai ir apylinkės: senoji geležinkelio stotis, malūnas, medvilnės fabrikas, kapinės, vynuogynai, Galatos ragas, Juodosios jūros ir Devnios ežero pakrantės, tuščios ar su žvejų burlaiviais bei pavieniais poilsiautojais. Taip pat ir bulgarų istorijos bei etnografijos objektai. Tai Šv. Konstantino ir šv. Elenos vienuolynas, trakų kapavietė, stebuklais pagarsėjusi vieta su šventu šaltiniu „ajasma“, paprasti vietiniai gyventojai – bulgarai, čigonai. Ieškodamas lietuvių kilmės šaknų, Basanavičius ne kartą aplankė, aprašė ir fotografavo lygumoje prie Varnos esančią Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo III kovos su turkais ir žūties 1444 metais, vietą. J. Basanavičius mėgdavo keliauti po Varną ir jos apylinkes. Savo autobiografijoje apie šias keliones rašo: „Laikydamas arklius priešpiet ir pavakariais, atlikęs vizitus pas ligonius ir namie priėmęs, beveik kasdien, koks nebūtų oras buvęs, išvažiuodavau į tyrą orą už miesto, daugiausia priešpiet į miesto „prie marių sodo“ vaikštynių, o po pietų – pavakare į vynuogių sodus arba Dobričo plentu...“ J. Basanavičiaus atminimas Varnoje yra gerbiamas. Jo vardu pavadinta viena iš miesto gatvių, jam skirta memorialinė lenta Panagiurištės gatvėje, kur vienu metu J. Basanavičius gyveno. Pažymint J. Basanavičiaus indėlį į Bulgarijos kultūrą ir mokslą, Lietuvos ir Bulgarijos nepriklausomybę, kultūrą, mokslą ir švietimą, vertėtų pagalvoti apie J. Basanavičiaus paminklo Varnoje ar Lomoje pastatymą, meninio filmo apie jo gyvenimą Bulgarijoje, sukūrimą. Būtų galima inicijuoti šio paminklo sukūrimą ar net dovanoti šio tautos patriarcho skulptūrą Bulgarijai. Ypač tai būtų prasminga padaryti iki 2018 metų, kai bus minimas Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 100-metis.

Varnoje 1892 m. išleistas laikraštis, kuriame rašoma apie dr. Joną Basanavičių. Skelbiama pirmąkart.

Paminklinė lenta J. Basanavičiui Varnoje, gatvėje, kurioje jis gyveno.

Jono NEKRAŠIAUS archyvo nuotr.

norisi pakartoti poeto Justino Marcinkevičiaus žodžius: „Kaip mums dabar trūksta Basanavičiaus!“


Projekto „Idealios sveikatos „Laiptų galerijoje“ – A. Šalkausko fotogra�ijų parodose dalyvauja su fotografiparoda „Naturamix“ slėpiniai“ pristatymas – jos darbais. Vasario 24 d. 18 val. „Laiptų Alvydas Šalkauskas – šiauŠio fotomenininko kūrybinis Vydūno ir Ajurvedos klubo, galerijoje“ atidaroma Alvydo Šal- lietis menininkas, nuo 1986 m. kelias – tai įvairiausi ieškojimai bibliotekoje kurio tikslas – propaguoti svei- kausko fotografijų paroda „Natura- pristatantis savo grafikos ir odos ir atradimai, tačiau kritikai jį laiko

Vasario 19 d. 12 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Mažojoje salėje Vydūno ir Ajurvedos klubo vadovas Stasys Dragūnas pristatys projektą „Idealios sveikatos slėpiniai“.

ką gyvenseną, pagrįstą Vydūno mokymu ir Ajurvedos medicina, pirmininkas Stasys Dragūnas yra knygų „Matymo stebuklas“, „Astrologinio žvilgsnio paslaptys“, „Energetinės galios stebuklas“ ir „Subtilusis džiaugsmas“ autorius.

mix“. Paroda veiks iki kovo 15 d.

plastikos darbus, o nuo 2006 m.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos II aukšto galerijoje atidaryta Šiaulių universiteto gimnazijos saviraiškos studijos narių karpinių paroda „Žiemos fantazijos“. Studijai vadovauja dailės mokytojos metodininkės Aurelija Alijošienė ir Virgilija Vasiliauskienė. Paroda veiks iki kovo 10 d. Karpiniai – tai savita kūrybos sritis, padedanti šiuolaikiniam žmogui pažinti dvasinį ir kultūrinį paveldą. Saviraiškos studijos gimnazistų sukurti karpiniai išsiskiria individualumu ir profesionalumu,

pasakojimas, sustiprinantis šalčiu dvelkiančią žiemos tylą. Kūrybingų asmenybių, plėtojančių įvairias meno kryptis, darbuose naudojama tradicinei tautodailei būdinga simetrija, ritmas, vertikalusis komponavimas, stilizuota augalų, gyvūnų, gyvybės medžio ornamentika, lietuvių liaudies dekoratyviniai motyvai, lyrinė pasakojimo stilistika. Mokinių kūriniai žavi kruopštumu, smulkių detalių gausa, apgalvotomis kompozicijomis, kurių lengvumą paryškina baltas karpinių fonas.

Fotogra�ijos muziejuje G. Stulgaičio kūrybos žmogų; subtiliose interjerų ir retrospektyva kos jų fragmentų studijose, cikluose

Fotografijos muziejuje atidaryta Vito Luckaus fotografijos centro parengta Gintauto Stulgaičio (1959–2000) retrospektyvinė fotografijų paroda. Paroda veiks iki 2017 m. balandžio 9 d. Fotomenininko G. Stulgaičio vardą didelė visuomenės dalis pirmą kartą išgirdo 2011 m. Nacionalinėje dailės galerijoje surengtoje parodoje „ZOO fotografija. Kaunas. Paskutinis sovietmečio dešimtmetis“ (parodos kuratorės Margarita Matulytė ir Ieva Mazūraitė-Novickienė), tapusioje atradimu ne tik paprastiems žiūrovams, bet ir ne vienam meno žinovui. Šiauliuose Fotografijos muziejuje pristatoma paroda – tai puiki proga išsamiau susipažinti su G. Stulgaičio, vieno iš vadinamosios „Plėšriųjų sekcijos“ narių, kūryba. 2015 m. Šiaulių fotografijos muziejaus fondus pasiekė G. Stulgaičio dukterų padovanotas menininko fotografijų archyvas (1 607 autoriaus sidabro atspaudai). Tyrinėjant fotografo kūrybinį palikimą, atsiskleidžia skirtingų temų, stilių, žanrų gausa. Cikluose „Šeimyniniai portretai“, „Balius“ bei pavieniuose portretuose menininkas fiksuoja savo aplinFotografijos muziejaus informacija ir nuotr.

„Senamiesčio etiudai“, „Belvederis. 1986-ųjų vasara“, Kauno zoologijos sode kurtoje „Rūkų“ serijoje atsiskleidžia itin įdėmus ir jautrus žvilgsnis į aplinką. Kūrybinį universalumą ir savitą požiūrį ypač atspindi autoriaus naudotos technikos spausdinant ar tonuojant atspaudus, daug eksperimentuojant su natiurmorto žanru. G. Stulgaičiui esminis kūrybinis procesas buvo ne pats fotoaparato užrakto paspaudimas, o vaizdo režisavimas (ar tai būtų šeimyninis portretas, ar natiurmorto kompozicija) ir tai, kas vykdavo fotolaboratorijoje: fotografijų spausdinimas, spalvinimas, rankų darbo pasportų kūrimas. Tai lėmė, kad dviejų vienodų atspaudų nėra, tačiau gausu tos pačios fotografijos variantų ir interpretacijų. Ir jei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad menininkas taip ir neatrado savo temos, buvo nuolatiniuose ieškojimuose, vis dėlto būtų galima teigti, kad jo tema ir nuolatinis tyrinėjimo objektas buvo pats santykis – žmonių, daiktų, formų, skirtingų faktūrų, atspindžių, šviesos ir šešėlio. Parengė Laima TRUMPYTĖ

„Laiptų galerijos“ archyvo nuotr.

Karpinių parodoje – žiemos stilių įvairove, tačiau visus kūridvelksmas nius jungia vientisas ir nedalomas

Paroda „Naturamix“ – pirmoji personalinė Alvydo Šalkausko fotografijų paroda „Laiptų galerijoje“.

tradiciniu fotografu, palydinčiu ateinančias ir praeinančias madas, bet kartu kuriančiu šiuolaikiškai, dinamiškai, pozityviai, priimančiu visus šio laikmečio iššūkius. Parodos kuratorius Ričardas Jakutis Alvydo Šalkausko parodą „Naturamix“ apibūdino kaip estetikos ir erdvės sandūrą: „Kiekvieną fotografiją būtų galima pavadinti maža novele ar muzikiniu opusu – iš atskirų dalių sukomponuotu vienu vaizdu. Koncepcijos ir estetikos ieškantis žvilgsnis tikrai nepraslys pro šiuos kūrinius. Fotomenininko kūriniai atsiduria tarp pasaulio realumo ir virtualumo, tarp praeito, esamo ir būsimo laiko. Alvydo Šalkausko fotografija vertinga dvasiniu požiūriu, reikalaujanti supratimo, stebinanti, išsiskirianti šiandieninės atskirties pasaulyje.“

Dailės galerijoje – Prancūzijos menininkių paroda „Impressions depuis Paris“ Vasario 17 d. 17 val. Dailės galerijoje atidaroma Prancūzijos menininkių paroda „Impressions depuis Paris“. Anouchka Desseilles gimė 1973 m. 2002 m. ji baigė Paryžiaus Nacionalinę aukštąją meno mokyklą kaip tapytoja. Bendradarbiauja su teatrais kaip dailininkė. Dirba licėjaus dailės mokytoja. Yra surengusi parodų Paryžiuje, Lilyje, Pajūrio Bulonėje, Burgundijoje. Daphne Gamble 1983 m. baigė Nacionalinę aukštąją meno mokyklą Paryžiuje. Nuo 2005 m. turi savo grafikos ir litografijos dirbtuvę Paryžiuje. Yra dalyvavusi parodose Prancūzijoje, Japonijoje, Belgijoje, Rusijoje, Ispanijoje, JAV, Vokietijoje. Jos darbų yra įsigiję Prancūzijos, Belgijos, Japonijos, JAV muziejai. Noriko Fuse gimė 1975 m. Gyvena ir dirba Paryžiuje. Yra surengusi personalines parodas Prancūzijoje, Japonijoje, Vokietijoje. Dalyvavusi kolektyvinėse parodose Prancūzijoje, Japonijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Portu-

galijoje, Ispanijoje, JAV, Kanadoje, Maroke. Dailininkė reiškia pagarbą gamtai, mėgsta kaip keičiasi jos elementai, keičiantis metų laikams, jaučia trauką daiktams, ateinantiems iš laiko glūdumos; jautrumas, slypintis joje, ir sudaro jo kūrybos išeities tašką. Ieško įvairių išraiškos galimybių, pasitelkdama ofortą, litografiją ir tapybą. Panaudodama oforto juodą brūkšnį, subtilią akvatintą ir estampo pagimdytą atsitiktinumą, ji bando surasti savo tikrovę, nekintantį vidinį peizažą. Marie Dargent gimė 1955 m. Nansi mieste. 1977 m. baigė Nacionalinę aukštąją meno mokyklą Paryžiuje. Nuo 1977 iki 1978 m. gyvena Dramblio Kaulo krante, 1981–1982 mm. gyvena Londone, 1982–1985 dirba Malaizijoje. Nuo 1991 m. gyvena tarp Paryžiaus ir Venecijos. Yra surengusi 103 personalines parodas Prancūzijoje, Anglijoje, Malaizijoje, Italijoje, Japonijoje, JAV, Ispanijoje, Singapūre, Turkijoje, Belgijoje, Indonezijoje. Yra dalyvavusi 173

kolektyvinėse parodose Prancūzijoje, Japonijoje, Bahreine, Anglijoje, Malaizijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Turkijoje, Kanadoje, Ispanijoje, Sirijoje, JAV, Vengrijoje, Kroatijoje, Tailande, Argentinoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Belgijoje. Jos darbų yra įsigiję Prancūzijos, Malaizijos, Ispanijos muziejai ir bibliotekos. Kate van Houten gimė 1940 m. JAV. Nuo 1966 m. gyvena ir dirba Paryžiuje. Baigė Majamio (JAV) universitetą ir Valensijos (Ispanija) universitetą. Surengė 40 personalinių parodų Prancūzijoje, Japonijoje, JAV, Jugoslavijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Švedijoje. Yra dalyvavusi 53 kolektyvinėse parodose Prancūzijoje, JAV, Švedijoje, Jugoslavijoje, Japonijoje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Rusijoje, Indijoje, Lenkijoje. Jos darbų yra įsigiję Prancūzijos, Belgijos, JAV, Šveicarijos, Vokietijos, Anglijos muziejai ir bibliotekos. Apie ją yra išleista knyga: Edward Gomez. The Lively Art of Kate van Houten. Art&Antiques, 1995.

Lietuvių kalbos dienos P. Višinskio A. Giniočio autorinių bibliotekoje popieriaus lapelių, iš kurių bus dainų vakaras Iki kovo 11 d. Šiaulių aps- sudėliota trispalvė. krities Povilo Višinskio vieIki kovo 11 d. Dailyraščio Ch. Frenkelio viloje šojoje bibliotekoje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Tuo metu visoje Lietuvoje ir užsienyje įvyks nemažai renginių, kurių tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Iki kovo 12 d. XX a. I pusės lietuvių kalbos vadovėlių paroda „Gimtųjų žodžių apkabintas, aš gyvas kalboje“ (J. Marcinkevičius) bibliotekos II aukšto fojė. Iki kovo 11 d. Gražiausio lietuviško žodžio rinkimai bibliotekoje. Bibliotekos lankytojai savo siūlomus žodžius rašys ant geltonų, žalių ir raudonų

konkursas. Bibliotekos lankytojams bus siūloma rašyti tekstus iš knygos „Sielos tėvynė – kalboj“. Vasario 17 d. – kovo 10 d. Edukacinė programa su detektyvinėmis užduotimis „Miglovara ir Šiauliai“ Vaikų literatūros skyriuje. Vasario 23 d. 16 val. „Lietuviški elementoriai iš kartos į kartą“. Šeimų vakaras. Bendras Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus ir Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedros renginys. Vasario 27 d. 16.30 val. Protų kovos gimnazistams „Ant liežuvio galo...“ 4 turai po 10 smagių klausimų apie kalbą, literatūrą ir kitką.

Vasario 23 d., ketvirtadienį, 18 val. Chaimo Frenkelio viloje vyks Keistuolių teatro aktoriaus, režisieriaus ir bardo Aido Giniočio autorinių dainų vakaras. Ypač retai susitikimus rengiantis kūrėjas žada šiltą koncertą, kuriame laukia visų savo kūrybos gerbėjų – tiek mažųjų, tiek suaugusiųjų. A. Giniočio koncerte skambės įvairiais kūrybiniais laikotarpiais kurtos dainos – atvirai ir nuoširdžiai, šmaikščiai ir betarpiškai. Dalis dainų – iš Keistuolių teatro spektaklių, kitos – visiems gerai žinomų bardų (A. Kulikausko, V. Kernagio ir kitų atlikėjų). Skambės ir dar negirdėtos, nebaigtos, bet vertos išgirsti Aido Giniočio autorinės dainos. Vakaro metu dainų autorius ir atlikėjas žada su publika bendrauti ne tik gyvai, bet ir raštu – žiūrovai galės rašyti klausimus ir užduoti juos atlikėjui.


2017 m. vasario 17 d. PENKTADIENIS

PASLAUGOS

REKLAMA | 6

ĮVAIRŪS

Kiekvieną šeštadienį mikroautobusu važiuoju iš Šiaulių apsipirkti į Lenkiją (Suvalkus). Galiu paimti norinčius. Tel. 8 695 93 211. 125

BUITIES TECHNIKOS REMONTAS Taiso automatines skalbiamąsias mašinas. Suteikia garantiją. Tel. 8 685 20 228. 719-1

KELIONĖS, VIZOS

DOVANOJA NUOMA

Čekišką sofą-lovą, moteriškų drabužių, dėvėtų batų, įvairių stiklainių, akordeoną. Tel. 8 601 37 409. 151

PARDUODA Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955. 12

Malkas, skaldytas arba trinkelėmis (beržas, alksnis). Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules. Lietuviškas presuotas durpes. Fasuojami didmaišiuose. Jeigu grąžinate didmaišį, taikoma 1,45 Eur nuolaida. Durpių briketų atsijas. Akmens anglį. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 13 Naujas padangas 185/65/14, M+S. 90 Eur. Atsarginį ratą Ford Mondeo atiduoda nemokamai. Tel. 8 605 61 653. 141

Malkas: mišrios – 185 Eur/10 m; beržas – 220 Eur/10 m. Vežame ir skaldytas. Tel. 8 696 47 777. 142

Knygas: Balzakas „Kurtizanių spindesys“ (1956), Klarkas „Antroji Rama“ (6 t.). Tel. 8 600 95 368. 149

Koridoriaus spintą su veidrodžiu (4 d.), sekciją „Sigulda“, kojinę naują siuvimo mašiną. Tel. 8 601 37 409. 150

Kuzbaso anglis, baltarusiškus durpių briketus. Atveža. Superka metalo laužą. Tel. 8 650 52 220, 8 630 05 777. 131

VIKINGŲ LOTO Žaidimas nr. 1249 Žaidimo data: 2017-02-15 Pagrindiniai skaičiai: 11 12 31 33 43 47 Papildomi skaičiai: 16 40 Auksinis skaičius: 36 6 (auksinis tiražas*) 17449767.00€ 6 skaičiai 2888739.00€ 5+1(auksinis tiražas*) 248847.63€

5+1 skaičius 8577.00€ 5 skaičiai 571.50€ 4 skaičiai 20.50€ 3 skaičiai 2.50€ 2+1 skaičius 1.00€ JĖGA Žaidimas nr. 5280 Žaidimo data: 2017-02-15 Pagrindiniai skaičiai: 06 11 15 20 24 30 Papildomi skaičiai: 23 6 skaičiai 123335.50€

5+1 skaičius 6059.50€ 5 skaičiai 233.50€ 4+1 skaičius 67.00€ 4 skaičiai 14.00€ 3+1 skaičius 3.50€ 3 skaičiai 1.00€ KENO LOTO Žaidimas nr. 6648 Žaidimo data: 2017-02-15 Skaičiai: 04 05 08 11 12 17 26 33 34 35 38 43 44 45 46 49 51 53 54 56


Artūro STAPONKAUS nuotr.

Prabanga: ištakos ir reikšmė Kaip žinia, prabanga šiandien yra siejama su kokybe, išskirtinumu, unikalumu ir, be abejo, kaina. Lietuviško mados ženklo įkūrėja Elina Kulevičiūtė pasakoja apie prabangą detaliau ir prideda dar daugiau asociacijų: tai reiškia retumą, kruopštų darbą, tai yra paveldima, rafinuota, vienintelė, elitinė. Prabanga yra aristokratiška, ilgaamžiška, subtili, privilegijuota, parodanti žmogaus statusą. Tad svarstoma, ar ji mus sujungia, ar visgi išskiria? Iš kur ji atsirado ir ką suteikia? Kurie prabangos ženklai mums yra savaime atpažįstami? Ramunė DAMBRAUSKAITĖ r.dambrauskaite@snaujienos.lt Senovėje prabanga buvo… mėsa E. Kulevičiūtė sako, kad dar senovės Graikijos laikais prabangos objektu buvo laikoma mėsa, o žuvis buvo dar didesnis prabangos objektas. „Mėsa buvo valgoma ir dalijama tik po aukojimo ceremonijų. Šios ceremonijos ir kartu mėsos valgymas sujungdavo visą graikų bendruomenę ir populiaciją. Tuo metu vienas didžiausių iš septynių graikijos išminčių Solonas sakė, kad tai būdas kontroliuoti visuomenę ir tokiu būdu joje sukurti harmoniją. Prabanga tapo politine propaganda – masė žmonių suteikdavo spaudimą turtingiesiems, kad invesutotų ne į save, o į miesto augimą, kūrimą ir inkfrastruktūrą. Prabanga buvo ir politinė, ir moralinė problema“, – sako E. Kulevičiūtė. Be to, Graikijos valdžia anuomet buvo uždraudusi bet kokį savo statuso ar finansinės padėties eksponavimą. Kitame žymiame mieste – Spartoje buvo įdiegtas dar griežtesnis prabangos tabu. Drabužiai privalėjo būti vienodi, sidabras ir auksas – uždrausti, o valiuta neturėjo jokios vertės, neegzistavo ir ekstravagantiški architektūros statiniai, o kapinių paminklai su graviruotais vardais buvo statomi tik tiems, kurie žūdavo kare. „Asmenybė, kuri pakeitė prabangos pasaulį, buvo Liudvikas XIV, kitaip dar vadinamas karaliumi-Saule. Jis pavertė Versalio rūmus į parodomąjį šou – iki tol šie rūmai buvo niekuo neišskiriantis pastatas. Dabar gi Versalio rūmai yra mados, muzikos, meno, sodininkystės ir gastronomijos muziejus. Gavęs karaliaus statusą Liudvikas aristokratijai importavo prabangą – tai buvo mada iš Ispanijos, sienų dekoracijos iš Briuselio, nėrinai ir veidrodžiai iš Venecijos. Karalius Saulė buvo aukštosios mados iniciatorius, flir-

tavo su žiniasklaida ir žmonėmis. Ispanijoje tuo metu dominavo juoda spalva ir buvo konservatyvi dizaino atžvilgiu“, – pasakoja E. Kulevičiūtė. Prancūzijoje mada kito, o Ispanijoje buvo stagnatiška. Karalius nusprendė, kad prabanga yra privaloma ne šalies ekonominei situacijai, o būtinybė monarchijos prestižui ir išlikimui. Baldų, tekstilės, draubužių, juvelyrikos ir kitos industrijos buvo sukurtos būtent karaliaus Saulės, ir jis suteikė darbo aukščiausią kvalifikaciją turintiems profesionalams. Net ir finansų ministras yra pasakęs, kad Prancūzijoje mada yra tarsi akmens ir anglių kasyklos Ispanijoje. Mados ištakos – Versalyje Dabartiniame aukštosios mados pasaulyje vis dar naudojami tie patys tradiciniai įgūdžiai ir technikos, kurios buvo paveldėtos būtent iš XVII–XVIII a. karaliaus – Saulės sukurtų industrijų. Istorija parodo, kad visi šiuo metu egzistuojantys prabangos atributai gimė Prancūzijoje. Industrinė revoliucija ir pramonės perversmas atnešė naujų vėjų. Išrastomis siuvimo mašinomis moterys galėjo pasisiūti sau rūbus ir taip tapti išskirtinėmis ir individualiomis. 1837 m. Prancūzijoje įkurti mados namai Hermès pradeda gaminti baldus jodinėjimui. Tad viskas prasideda nuo žirgams skirtų pakinktų ir apynasrių dirbtuvių. Louis Vuitton vardo mados namai pradeda kelioninių lagaminų gamybą. Tuo metu kelionių populiarumas augo, kelionės buvo laikomos didžiule prabanga (šiandien beveik visi gali sau leisti keliauti į kitą šalį). Taigi pastarieji gamina naudingus ir praktiškus daiktus augančiai tendencijai – lagaminus su inovatyviu plokščiu dugnu ir drobės interjeru. Britanijos mados namai Burberry atidaro parduotuvę, kurioje parduodami lauko grabužiai, Chanel atidaro skrybelaičių saloną, Prada pradeda nuo audinių, aksesuarų, Salva-

tore Ferragamo – klientams siūlo įsigyti batus. Atsiranda galimybė iš pirmą kartą išleisto prekių katalogo prekes užsisakyti paštu. Šiandien dar egzistuoja prekių katalogai, tačiau dabar populiariausia apsiprekinti internetu. „Kiekvienas prekės ženklas nuo kažko prasidėjo. Mados namai iš karto netapo labai aukštos klasės“, – pabrėžia lektorė. Ji pasidalija keliais įspūdžiais, parsivežtais iš Londone vykusios parodos. Pasak jos, prabangos formomis tampa erdvės ir laiko troškimai, atsiradę dėl kultūrinių ir komunkacinių pokyčių visuomenėje. Dažniausiai kuriant prabangą neatsižvlegiama į praktiškumą, prioritetai teikiami nepaprastumui, būtinumui, vienetiškumui, privilegijai. Dažnas prabangos objektas sujungia aukšto lygio inovacijas su pagarba amato tradicijoms. Taigi vienas iš eksponatų minėtoje parodoje buvo laikrodis „Space traveller“ sukurtas žymaus dr. Džodžo Daniels, pirmojo žmogaus, kuris turi 32 įgūdžius iš 34, kad galėtų vienas pats ir tik rankomis sukurti laikrodį. Per visą savo gyvenimą jis sukūrė iš viso 27 unikalius laikrodžius. Antras vertas dėmesio eksponatas, E. Kulevičiūtės manymu, buvo irgi susietas su laiku. Laiką sau mes irgi vertiname kaip prabangą. Šiandien mums yra sunku pasimesti, pasiklysti, nes mes esame nuolat sekami, net ir mūsų telefonai rodo, kur mes esame. Sprendimas, kuris buvo įtrauktas ekspozicijon, buvo įdomus tuo, kad jame kontempliuoja malonumas su pasimetimu, nors ir susideda iš labai paprastų elementų – tai kompasas, kuris neturi rodyklių, tušinukas, kuris neturi rašalo, ir laikrodis, kuris nerodo laiko. Trečias pavyzdys – eksponatas, kuriame labai atsakingai žvelgiama į atsakingą vartotojiškumą. Kinijos populiacija yra labai didelė, tad būtina susitelkti ir paraginti naudoti savo

pačių turimus resursus, jei siekiama atsakingai žiūrėti į ateitį ir naudoti tai, ką mes dabar turime. Ekspozicijoje atsidūrė eksponatai, sukurti iš plaukų. Plaukai buvo sujungti ir sutvirtinti biosakuose, taip pagaminti buvo ne tik aksesuarai, bet ir baldai, šukos, dėžės... Šis projektas siūlė alternatyvą tropikų medienai ir ragams, kurių resursai yra pavojuje. Penki prabangos ženklo elementai Visus penkis elementus privalo turėti mados ženklai norint save pozioconuoti kaip prabangos ženklą. Identitetas. Pavyzdžiui Chanel turi net šešis simoblius-totemus – tai juoda linija, raudona spalva, kamelijos, perlai, kviečiai ir laimingas skaičius penki. Svarbus yra ir retumas – tai reiškia, jog paslaugas, objektus yra sunku gauti ir norint juos gauti reikia įdėti pastangų – keliauti, ieškoti. „Tai ekskliuzyvinis objektas, kurį galima įsigyti tik tam tikrose vietose. Retumas taip pat apima ir meistriškumą, kuriuo naudotasi gaminant prabangos objektą“, – sako E. Kulevičiūtė. Prabangos objektai yra perduodami iš kartos į kartą, tad nėra jokių dvejonių, jog svarbi yra kokybė. Vien išgirdus tam tikrus pavadinimus, šie iš karto asocijuojasi su aukšta kokybe, ilgaamžiškumu ir kitomis aukštos klasės vertybėmis. Tarkime Patek Philippe laikordžių gamintojas savo reklamose puikiai skleidžia žinią, kad jų laikrodžiai yra paveldimi. „Šių laikrodžių tarsi niekada neturi, nes jie perduodami iš kartos į kartą. Tai reiškia ne tik aukščiausią kokybę, bet ir kartų vienybę. Kartos keičiasi, bet laikrodis

išlieka su šeima ir gimine“, – sako E. Kulevičiūtė. Kiekvienas prabangos objektas išsikiria savo atpažįstamu dizainu – mūsų akis nesunkiai pastebi, Kur yra Chanel rankinė, o kur – Burberry languotas švarkelis. Be šių keturių elementų, net negalima svarstyti apie aukštą kainą. Jei bent vieno elemento nėra, tai ir aukšta kaina niekuomet nebus objektyvi ir adekvati. Vienas iš pavyzdžių – Hermès rankinė, pavadinta Jame Birkin – žymiausios anglų aktorės, modelio ir rašytojos vardu. „Šios rankinės negalima įsigyti bet kurioje parduotuvėje. Dar 2009-aisiais laukiančiųjų sąraše netgi klientų, kurie norėjo įsigyti šią rankinę, sąrašas nusitęsė iki šešių metų. Ją gaminant naudojamos egzotinės odos ir medžiagos, o pagaminti trunka 48 val. Rankinė neturi matomų ir lengvai pastebimų ženklų ar logotipų, bet tai globaliai atpažįstamas dizianas, automatiškai simbolizuojantis statusą“, – sako E. Kulevičiūtė.

Specialistė: sukelti odos alergiją gali net – tai gali būti ir išnatūraliausios medžiagos kenksmingi skirtinė individualaus organizmo

Maisto produktai, žiedadulkės ir dulkių erkutės – tai tik dalis medžiagų, galinčių sukelti alergines reakcijas. Sveikatos specialistai jau ne vienerius metus stebi, kad besiskundžiančiųjų alerginiais susirgimais daugėja. Vienos Lietuvos vaistinės užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų nurodė kenčiantys nuo alerginių odos reakcijų. Gydytoja alergologė Laura Malinauskienė pastebi, kad bene dažniausiai gyventojus vargina kontaktinė dilgėlinė ir kontaktinis dermatitas. Šios alergijos

atsiranda dėl odos kontakto su galinčia sukelti alergiją medžiaga. Paraudimą, niežėjimą, bėrimus ir kitus odos pažeidimus gali sukelti gyvūnų kailis ar išskyros, augalai, papuošaluose naudojami metalai ir, žinoma, kosmetika.

Koncentruoti aliejai – ne kiekvienai odai Europos Sąjungos šalyse parduodamoje kosmetikoje esančios medžiagos yra griežtai reglamentuojamos. Visgi, pasak L. Malinauskienės, alergijos kyla ne dėl to, kad produktas ar medžiaga yra

reakcija. „Ypatingą dėmesį kosmetikos sudėčiai turėtų skirti įvairiomis odos ligomis sergantys gyventojai. Veido raudonį paūminti gali pernelyg riebi kosmetika, odos būklę blogina ir komedogeninės, odos poras kemšančios, medžiagos. Svarbu atsiminti, kad tokį poveikį gali sukelti tiek dirbtinės cheminės medžiagos, tiek natūralūs ingredientai, pavyzdžiui, kokosų aliejus“, – įspėja L. Malinauskienė Nukelta į 8 p.


GROŽIO RECEPTAI | 8

2017 m. vasario 17 d. PENKTADIENIS

Kai rankos daro stebuklus. Tikroji masažo nauda Daugeliui mūsų masažas asocijuojasi su ramybe ir atsipalaidavimu, tad tikrai ne visada blogai pasijutę ar net išgirdę apie ligą išbandome masažą kaip gydomąją priemonę. Ir visai be reikalo. Sveikam žmogui masažas gali būti puiki prevencinė sveikatos stiprinimo priemonė, o sergančiajam – gydymas ar kompleksinė jo dalis, padedanti greičiau pasveikti. Nauda ir sveikam, ir sergančiam „Pagrindinė masažo nauda – raumenų ir emocinės įtampos mažinimas, kraujo ir limfos apytakos stimuliavimas. Masažas pagreitina prakaito ir riebalinių liaukų veiklą, padeda suderinti endokrininę ir nervų sistemą. Atliekant masažą, nuo kūno paviršiaus pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, oda geriau kvėpuoja, tampa elastingesnė, lygi. Masažas sumažina nuovargį, o sveikam žmogui suteikia žvalumo, didina darbingumą. Sergančiajam lengvas masažas sumažina skausmą“, – pagrindinius masažo privalumus, kurie tinka ir sveikam žmogui, ir sergančiajam, išvardijo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro masažuotoja Rūta Jurgaitienė. Viena dažniausių sveikatos problemų, kurią sukelia šiuolaikinis nejudrus gyvenimo būdas ir sėdimas darbas, – nugaros, kaklo, pečių juostos ir juosmens skausmai. Jais dažniausiai skundžiasi pacientai. Tačiau pasitaiko, kai pagalbos ieško

ilgai skausmą kenčiantys ar stiprią įtampą patiriantys žmonės“, – sakė ilgametę patirtį turinti masažuotoja R. Jurgaitienė. Pašnekovė papasakojo atvejį, kai praėjusį pavasarį į ją kreipėsi moteris po venų operacijos. Nors buvo atlikti įvairūs masažai, pacientė vos galėjo pajudėti ir kentė skausmą. „Pacientei rekomendavau limfodrenažinį masažą. Jau po penkių procedūrų ji pasijuto kur kas geriau. Limfodrenažas padėjo „išsivaikščioti“ sustingusiai limfai kojoje. Masažų metu moteris išmoko taisyklingai kvėpuoti, pradėjo daryti mankštą. Po dešimto karto buvo žvali ir puikiai jautėsi“, – sakė R. Jurgaitienė. Limfa – lyg antrasis kraujas, jei ji sustingsta, žmogus pradeda jaustis itin blogai, kitaip tariant, atrodo, kad surakina kojas, jos tinsta. Kad gerai jaustumės, būtina išjudinti limfą. Kada skiriamas gydomasis masažas Dažniausiai masažai rekomenduojami sergant sausgyslių ligomis, patyrus minkštųjų audinių ir sąnarių traumas, rankų ir kojų kaulų lūžius, iškrypus stuburui, sergant periferinės sistemos ligomis, pavyzdžiui, juosmens ir kryžmens osteochondroze, tarpšonkaulinių nervų, sėdimojo nervo neuralgija. Sergant kvėpavimo, virškinimo ligomis, pavyzdžiui, lėtiniu bronchitu, bronchine astma, kai priepuoliai aprimę, taip pat galima skirti masažus. Ypač rekomen-

duojama sėdimą darbą dirbantiems žmonėms arba sergantiems stuburo ir sąnarių, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo organų ligomis, po operacijų. Gydomasis nugaros masažas yra vienas reikšmingiausių žmogaus organizmui. Nugaroje gausu kraujagyslių ir nervų. Visas funkcijas žmogaus organizme reguliuoja nervų sistema. Masažuojant daroma įtaka nervų sistemos dirglumui. Vadinasi, atliekant stiprų judesį, žmogus išbudinamas, o švelnų – nuraminamas. Taip sukeliamos atsakomosios reakcijos vidaus organuose. Masažas turi terapinį poveikį sergant daugeliu ligų, padidėjus įtampai nuramina, atpalaiduoja raumenis po sporto ar jo metu patirtų traumų. Tai ypač aktualu, jei pradedama sportuoti staiga arba po žiemos, kai raumenys dar aptingę. „Žmonėms, kurie nori pradėti sportuoti, rekomenduojama atlikti higieninį-klasikinį masažą, kai išjudinami raumenys, arba chiroplastinį masažą, kurio metu ištempiamos raumenų sausplėvės ir sausgyslės, suaktyvinama kraujotaka, išjudinami raumenys. Tad žmogus, atėjęs pasportuoti, nepatiria traumų, sąnariai ir raumenys jau būna pasiruošę pakelti krūvį. Pasportavus taip pat rekomenduojamas masažas, pavyzdžiui, klasikinis atpalaiduojamasis, limfodrenažinis, kurie padeda greičiau pasišalinti raumenyse susikaupusiai pieno rūgščiai“, – teigė R. Jurgaitienė.

Pirmoji pagalba šalinant didelę įtampą Jei konkreti liga nenustatoma, bet pacientas skundžiasi bloga savijauta, nuovargiu, įtampa, masažas taip pat gali būti labai naudingas. „Nuovargis – tai subjektyvus, laipsniškai didėjantis pojūtis. Jis skirstomas į protinį, fizinį, lėtinį, laikiną ir ūmų. Laikino ir ūmaus nuovargio atveju žmogui galima padėti higieniniu klasikiniu masažu, mažinančiu įtampą. Norint atsipalaiduoti, tinka atpalaiduojamasis arba limfodrenažinis masažas“, – komentavo R. Jurgaitienė. Vis dėlto, pašnekovės teigimu, prieš skiriant masažą labai svarbu, kad gydytojas išnagrinėtų ir parengtų paciento anamnezę (ligos istoriją). Tik ją sudarius gydytojas skiria reikiamas procedūras. Tai gali būti masažai, fizioterapija, kineziterapija ir atpalaiduojančios vandens procedūros ar vaistai. Pasak R. Jurgaitienės, įtampą patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, tad tėvai turi būti atidūs ir laiku reaguoti bei jiems padėti. Šiuolaikiniai vaikai itin nukenčia, nes daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir žaisdami mobiliuoju telefonu. Dėl to sutrinka jų centrinė nervų sistema. Masažuotoja R. Jurgaitienė prisiminė atvejį, kai tėvai į reabilitaciją atvežė 13 metų dukrą. „Kai mergaitė pirmą kartą atėjo pas

mane į masažą, jos kūnas neaiškiai krūpčiojo. Ji nenorėjo bendrauti. Pavykus ją prakalbinti sužinojau, kad tėveliai neleido jai atsivežti kompiuterio, nes ji nebendravo su vaikais realiai, tik internetu. Tuomet teko pasitelkti į pagalbą savo patirtį dirbant su vaikais. Jau įpusėjus masažų kursui mažoji pacientė bendravo realiame gyvenime su naujais draugais“, – pasakojo R. Jurgaitienė. Tad masažas – ne tik atpalaiduojantis ritualas, bet ir stresą, įtampą mažinanti procedūra, kompleksinė įvairių ligų gydymo dalis. O rinktis tikrai yra iš ko. Štai pagrindinis klasikinis-higieninis masažas tinka įvairaus amžiaus žmonėms – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Norintiems išlikti energingiems tinka tonizuojantis masažas, kuris atliekamas naudojant daugiau vibracinių judesių. Po sunkaus darbo tinka atpalaiduojamasis, o prieš sportą – chiroplastinis. Tiems, kurie skundžiasi patinusiomis kojomis ir nori labiau atsipalaiduoti, masažuotoja pataria rinktis limfodrenažinį masažą. „Ypač efektyvus vandens procedūrų ir masažo kompleksas. Mankšta baseine ir hidroterapija atpalaiduoja raumenis, nuramina, tad po šių procedūrų masažo nauda dar didesnė“, – pabrėžė R. Jurgaitienė. Ne be reikalo girdime sakant „rankos daro stebuklus“ arba „gydančios rankos“. Jos tikrai gali ne tik atpalaiduoti, bet ir pakeisti sveikatos būklę, padėti pasijusti geriau, pamiršti skausmą.

Specialistė: sukelti odos alergiją gali net Vartotojai abejoja, ar nagų specialistų teikiamos paslaugos kosmetikos priemonėse“, – teigia natūraliausios medžiagos tispecialistė. Atkelta iš 7 p.

Gydytoja alergologė priduria, jog nors natūralioje kosmetikoje sintetinių alergizuojančių medžiagų gali būti mažiau, tačiau joje esantys koncentruoti aliejai tinka ne visų tipų odai, o per didelis jų kiekis gali paskatinti alerginį kontaktinį dermatitą. Tokia kosmetika greičiau genda, todėl pasenusios priemonės naudojimas taip pat gali sukelti alergines reakcijas. Bijo parabenų Vis daugiau žmonių analizuoja maisto ir kosmetikos produktų sudėtį. Tyrimo duomenimis, net 75,6 proc. gyventojų, pirkdami kosmetiką, skaito produktų etiketes. Nors maisto ingredientai ir alergenai yra gerai žinomi, kosmetikos sudėtį suprasti sunkiau. Kosmetikos priemonės ingredientai yra rašomi jų kiekio mažėjimo tvarka. Gydytoja pataria drąsiau tartis su specialistais, ypač jei kosmetika įsigyjama vaistinėse, kur gali patarti farmacinį išsilavinimą turintys vaistininkai, ir atsiminti,

Artūro STAPONKAUS nuotr.

kad dažniausiai alergines reakcijas sukelia kvapiosios medžiagos bei konservantai. „Apie parabenus žmonės klausia dažnai, tačiau alergijos požiūriu tai vieni saugiausių konservantų. Įsidėmėti reikėtų kito konservanto – metilizotiazolinono – pavadinimą. Jam alergija sparčiai auga. Jautrią odą turintiems žmonėms vengti reikėtų ir putojimą sukeliančių medžiagų, žymimų DEA ir TEA, Laureth Sulfate pavadinimais. Dažniausiai jų galima rasti šampūnuose, muiluose ir dušo želėje“, – teigia L. Malinauskienė. Vengti kvapiųjų medžiagų L. Malinauskienė pastebi, kad kvapiosios medžiagos iš tiesų yra vienas dažniausių alergenų. Jau keleri metai Europos Sąjungoje privaloma žymėti 24 dažniausiai alergiją sukeliančias kvapiąsias medžiagas. „Jeigu Lietuvoje rasite priemones, ant kurių parašyta parfum arba fragrance, vadinasi, toje kosmetikoje pagrindinių alergizuojančių kvapniųjų ingredientų nėra. Tiesa, kai kurios kvapiosios medžiagos turi ir konservuojamųjų savybių, todėl gali būti naudojamos ir bekvapiuose produktuose“, – įspėja L. Malinauskienė. Pasak vaistininkės, BENU sveikos odos instituto ekspertės, Mildos Darulienės, patys gyventojai vis labiau domisi kosmetikos sudedamosiomis dalimis – dažniau teiraujasi apie alergizuojančias, kvapiąsias medžiagas, įspėja, jei turi jautresnę odą. „Renkantis kosmetiką vaistinėje, vertėtų nepamiršti pasakyti vaistininkui, jei kamuoja alergijos, odos ligos. Prieš patardami bandome išsiaiškinti, kas galėjo sukelti alerginę reakciją – kosmetika, buitinė chemija, maistas ar net vaistai ir identifikuoti sudėtines dalis, kurių konkrečiam žmogui ir reikėtų veng-

Kaip pasitikrinti? Jeigu ketinate pradėti naudoti naują kosmetikos priemonę arba jūsų oda yra itin jautri, verta atlikti priemonės netoleravimo testą – vaistinėje paprašykite kosmetikos produkto mėginėlio ir du kartus per dieną, dvi dienas iš eilės tepkite vidinį alkūnės linkį. Nepastebėjus nemalonių pojūčių, tokią priemonę galima naudoti. Vis dėlto odos alergija gali pasireikšti ir dėl ilgą laiką naudojamos kosmetikos. „Jeigu pastebite odos alergijos požymių, reikia kuo skubiau nuplauti priemonę. Kontaktinis dermatitas pažeidžia odą, sutrikdo jos natūralias apsaugines funkcijas. Jas reikia kuo skubiau atkurti. Tam tinkama indiferentinė, drėkinamųjų ir vėsinamųjų savybių turinti dermakosmetika, kurioje naudojamos medžiagos yra žinomos kaip rečiausiai sukeliančios alergiją“, – teigia alergologė L. Malinauskienė. Šio tipo priemonėms gaminti naudojami odai tinkami riebalai, jų sudėtyje būna daugiau vandens, dažniausiai nenaudojama kvapiųjų medžiagų. Tokia kosmetika saugo odą nuo žalingo aplinkos poveikio ir mažina infekcijos pavojų. Pasak vaistininkės M. Darulienės gydomaisiais, raminamaisiais kremais ir nereceptiniais antihistamininiais vaistais galima išspręsti didelę dalį odos alergijų. Specialistė taip pat pataria tiek normalią, tiek jautrią odą turintiems gyventojams ieškoti priemonių, kuriose yra kuo mažesnis sudėtinių medžiagų kiekis ir primena atkreipti dėmesį į ant pakuotės nurodytą galiojimo terminą po pakuotės atidarymo. Pasibaigusio galiojimo termino priemonės naudoti nerekomenduojama. Parengė Laima TRUMPYTĖ

atitinka higienos standartus

Net 65 proc. manikiūro bei pedikiūro paslaugomis besinaudojančių gyventojų abejoja, ar jiems šios paslaugos teikiamos tinkamai dezinfekuotais ir sterilizuotais instrumentais. Tokį faktą atskleidė šių metų pradžioje vienos iš tyrimų bendrovių atlikta gyventojų apklausa. Beveik penktadalis apklaustųjų teigė, jog niekada nėra matę, kaip po sterilizacijos išpakuojami nagų priežiūros procedūroms naudojami įrankiai, nors pagal higienos normos reikalavimus, grožio specialistai tai padaryti privalo būtent klientams matant. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 3430 nagų paslaugų teikėjai. Apklausos rezultatai atskleidė, jog kai kuriais atvejais pas šiuos grožio specialistus apsilankoma net keletą kartų per mėnesį. Manikiūro ir pedikiūro paslaugomis daugiau nei 12 kartų per metus naudojosi 18 proc., nuo 6 iki 12 kartų – 29 proc. apklaustųjų. Atsainus grožio specialistų požiūris į higieną neabejotinai kelia pavojų klientų sveikatai ir net gyvybei. Teikiant paslaugas tinkamai nedezinfekuotais ir nesterilizuotais instrumentais, kyla grėsmė ne tik sukelti infekcijas, paskatinti pūlinių susidarymą, bet ir užkrėsti tokiomis ligomis kaip hepatitas B, C ar netgi ŽIV. Apklausos rezultatai parodė, kad procedūrai reikalingus sterilius instrumentus klientų akyse išpakuoja vos trečdalis nagų priežiūros specialistų. Net 65 proc. respondentų dvejoja, ar procedūrų metu naudojami instrumentai prižiūrimi tinkamai. Beveik penktadalis jų jaučiasi „visiškai neįsitikinę“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė pasakoja, kad grožio paslaugų instrumentai, pažeidžiantys kliento odą ar gleivi-

nę, reikalauja ypatingos priežiūros. Dalis jų turi būti ne tik išvalyti ir dezinfekuoti, bet taip pat sterilizuoti specialia įranga. Po sterilizacijos įrankiai privalo būti išpakuojami klientams matant prieš teikiant paslaugas. Šie griežti reikalavimai galioja instrumentams, kurie naudojami tokioms grožio paslaugų procedūroms kaip nagų odelių karpymas, auskarų vėrimas, plaukelių šalinimas, tatuiravimas ir pan. Primenama, kad teikiant grožio paslaugas specialistams taip pat būtina dėvėti vienkartines pirštines. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2016 metais tikrinant grožio paslaugų tiekėjų veiklą, pažeidimai nustatyti penktadaliu atvejų. Net trečdalis šių pažeidimų užfiksuoti dėl netinkamos įrankių dezinfekcijos, sterilizacijos bei pakartotinai naudojamų vienkartinių įrankių. „Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai periodiškai tikrina paslaugų teikėjus, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų. Visgi raginame gyventojus būti budrius ir stebėti, kaip teikiama paslauga, pasidomėti, ar įrankiai tinkamai dezinfekuoti ir sterilizuoti. Kilus abejonių ar nesulaukus atsakymo iš paties paslaugų teikėjo, dėl neplaninio grožio paslaugų teikėjų patikrinimo gyventojai gali kreiptis į atitinkamą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamentą pagal apskritį“, – teigia I. Skridalienė. Nagų priežiūros (manikiūro, pedikiūro) paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų internetinę apklausą 2017 m. sausio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat LT“. Išsiųsta 1300 pakvietimų atlikti apklausą, požiūrį į paslaugų teikimui naudojamų instrumentų priežiūrą pateikė 300 respondentų – 261 moteris ir 39 vyrai. Parengė Laima SIMAITYTĖ


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

2017 m. vasario 17 d. PENKTADIENIS

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ?

Vasario 16-oji

V. Kudirkos progimnazijoje certą, kuriame pasyvių žiūrovų nėra – visi mokiniai vieni kitiems deklamuoja, šoka, dainuoja.

V. Kudirkos progimnazijos archyvo nuotr.

Jau tapo gražia tradicija Vasario 16-osios proga Vinco Kudirkos progimnazijoje rengti kon-

Lopšelyje-darželyje „Eglutė“ Lopšelio-darželio „Eglutė“ ugdytiniai ir auklėtojos taip pat prisijungė prie Prezidentės inicijuojamos akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“. Pasirengimas šiai šventei prasidėjo dar prieš kelias savaites, kai vaikai pradėjo ruošti dovanėles ir šventines staigmenas. Padedami auklėtojų vaikai gamino vėliavėles, tautinių spalvų

atributus, trispalves širdeles, šitaip išreikšdami savo meilę gimtajai šaliai. Kūrybinių dirbtuvių metu su vaikais buvo kalbama, kad mes ruošiamės 99 Lietuvos gimtadieniui. Vaikai džiaugėsi, kad savo Tėvynės gimtadienio proga galės tėveliams įteikti dovanėles. Ryte į darželį atėję Priešmokyklinio ugdymo ir vyresnių ikimokyklinio ugdymo grupių vaikai L/darželio „Eglutė“ nuotr.

Progimnazijos bendruomenė šiemet Vasario 16-ąją paminėjo šiek tiek ankstėliau: mažieji 5-8 klasių kudirkiečiai šventinę savaitę atostogauja. Sugiedoję Lietuvos himną, išklausę N. Babaliauskaitės deklamuojamo J. Erlicko eilėraščio „Pasakos sugrįžimas“, į sceną kilo choreografijos mokytojo S. Kazlausko šokėjėliai, muzikos mokytojos N. Ganusauskienės parengti dainininkai. Skambėjo mokinių atliekamas „Baltas paukštis“, „Tėvyne dainų ir artojų“, „Žemėj Lietuvos“. Pradinių klasių mokytojos E. Čebatorienės parengti ketvirtokai ir deklamavo, ir atliko dainą „Vienas vardas – Lietuva“. skubėjo vilktis tautinius rūbus – būtent taip pasipuošę jie pasitikinėjo ateinančius, juos sveikino ir įteikinėjo simbolines dovanas. Tarp jaunesniųjų ugdytinių skambėjo įvairūs sveikinimo žodžiai ir palinkėjimai Tėvynei. Džiugino ir mažųjų ugdytinių ryte tariama frazė „Labas rytas, Lietuva. Su gimtadieniu! Aš Tave myliu!“. Vėliau bendruomenė sugūžėjo į salę, kur draugiškai giedojo himną, dainavo liaudiškas dainas ir įsitraukė į bendrus ratelius. Plačios vaikų šypsenos tik stiprino šventiškumo jausmą, puikia savo nuotaika jie parodė, kad ši šventė jiems tikrai svarbi. Visos dienos šventiškumą, emocijas ir entuziazmą papildė Nepriklausomybės atkūrimui skirta vakaronė. Vaikai su tėveliais įsitraukė į liaudiškus žaidimus ir senąsias lietuviško kaimo veiklas: vyniojo siūlus, vijo virveles. Gėlytėmis išmargina pieva, skirta įtvirtinti Tautiškos giesmės žodžius „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“. Visi dalyvavusieji įamžino savo pirštų anspaudus bendrame paveiksle „Kol Vytis laisvę jai parneš“. Parengė Dina RAKAUSKIENĖ

„ATLANTIS CINEMAS“ VASARIO 17 - 23 DIENOMIS ŽIŪRĖKITE

LEGO BETMENAS. FILMAS 3D – 10.00, 12.00 val. LEGO BETMENAS. FILMAS 2D – 12.15 val. (2016, 105 min., JAV, animacinė komedija, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) BALERINA – 10.30 val. (2017, 90 min., Prancūzija, Kanada, animacija nuotykių, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA DIDŽIOJI SIENA 2D – 14.00 val. DIDŽIOJI SIENA 3 – 18.20 val. (2017, 105 min., JAV, veiksmo, nuotykių, fantastinis, N-13) PREMJERA EMILIJA IŠ LAISVĖS ALĖJOS – 14.15, 16.30, 18.45 val. (2017, 120 min., Lietuva, drama, N-13) PENKIASDEŠIMT TAMSESNIŲ ATSPALVIŲ – 16.10, 20.30 val. (2017, 120 min., JAV, drama, romantinis, N-18) ZERO 3 – 21.00 val. (2017, 90 min., Lietuva, korupcinė veiksmo komedija, N-18 ) SEKMADIENIO ŠEIMOS SEANSAI! (vasario 19 d.) 12.00 val. LEGO BETMENAS. FILMAS 2D 14.15 val. EMILIJA IŠ LAISVĖS ALĖJOS

2017 m. vasario mėn. repertuaras 17 d., penktadienis, 18 val. Judžinas O‘Nilas MEILĖ PO GUOBOMIS (N–14).Vienos dalies drama. Režisierius – Paulius Ignatavičius. 18 d., šeštadienis, 18 val. Edmond Rostand SIRANO DE BERŽERAKAS. Dviejų dalių herojinis spektaklis. Režisierius Algimantas Pociūnas. 19 d., sekmadienis, 12 val. SAUSIO ŽIBUOKLĖS. Dviejų dalių vaidinimas vaikams pagal Samuelio Maršako pasaką ,,Dvylika mėnesių“. Režisierė – Nijolė Mirončikaitė. 19 d., sekmadienis, 18 val. PREMJERA. VISU GREIČIU ATGAL! Dviejų dalių kriminalinė-muzikinė komedija pagal Pierre Notte pjesę „Dvi poniutės pakeliui į Šiaurę“. Režisierius – Arvydas Lebeliūnas.

Komentaras

Vienintelis valdžios prioritetas Rūta VAINIENĖ Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“ – klausia vienas. „Islandijoje“, – atsako. „Ką dirbi?“ „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“ Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis. Eilė trumpa, aš spėjau tenugirsti, kad netrukus pirmasis vėl vyks į Islandiją, ir jo brigadoje kaip tik tokių auksarankių labai reikia. Tokie pokalbiai vyksta kasdien, o Lietuva per metus netenka po Ukmergės dydžio miestelį. Emigracijos priežastys – ekonominės, žmonės važiuoja didesnio uždarbio. Emigruoja ne tik negalintys susirasti darbo čia, Lietuvoje, bet ir darbą turintys. Darbdaviai jau skambina varpais, kad pradeda trūkti darbuotojų. Tuo tarpu valdžioje – olimpinė ramybė. Darbo kodeksas užmarinuotas, tuo tarpu – matuojamės tautinius kostiumus. Vis dėlto valdžiai nėra labai

ramu ir vienintelis dalykas, kas jai tikrai rūpi – kad neplonėtų valdžios kišenė. Lietuvoje gyventojų, mokesčių mokėtojų, mažėja kasmet, o viešieji finansai kasmet auga. Dedamos pastangos, kad tie, kurie dar neišvyko, suneštų valdžiai kuo gausesnį aruodą. Valdžia sako – tie biudžetai ne mums, jie – gyventojams. Bet jei gyventojų mažėja, tai gal ir biudžetai turėtų mažėti? Ir vis dėlto vienintelis „Sodros“ biudžetas yra tikrai skirtas tik gyventojams, o visi kiti – jos didenybei viešiesiems pirkimams. O ten – patys žinome, kas būna naudos gavėjai. Susidaro įspūdis, kad valdžia įnirtingai nori pastūmėti žmones vykti iš Lietuvos. Štai kad ir nuo sausio „netyčia“ priimti pakeitimai dėl įvairia individualia veikla užsiimančių asmenų didesnio apmokestinimo. Kokią žinutę šie pakeitimai siunčia įvairiems auksarankiams? Važiuok iš Lietuvos, kol mokesčiai nenumovė paskutinių kelnių. Negana to, kurpiami didesnio šių asmenų apmokestinimo planai. Neva jie, susikūrę sau darbo vietą, sumoka per mažai. Nes dirbantys pagal darbo sutartį sumoka daugiau. Užuot svarsčius, kad būtina su-

mažinti mokesčių naštą dirbantiesiems, valdžia mano, kad 55 procentais turi būti apmokestinti visi. Ir neva tada tai jau bus įgyvendintas mokestinis teisingumas. Ir kad labai gerai, kad žmogus gauna mažiau nei pusę to, ką uždirbo. O po to dar penktadalį sumoka per PVM. Dar valdžia pučia miglą, kad jei vis mokėtų po lygiai mokesčių, būtų galima kalbėti apie bendrojo tarifo mažinimą. Tuo gali tikėti nebent visiškas naivuolis. Mokesčiai pastaraisiais metais buvo tik keliami – arba didinamas tarifas, kaip PVM, arba plečiama bazė – kaip GPM. Ir visa tai palydima griežtinamu administravimu. Kaip gi kitaip – surinkti nemažėjančius biudžetus yra vienintelis akivaizdus valdžios prioritetas. Tik šis prioritetas nepriimtinas žmonėms – ir jie tai parodo emigruodami. Valdžia atkakliai nenori pripažinti, nors faktai – akivaizdūs. Kai „Sodra“ pagrasino išieškosianti sveikatos draudimo nepriemoką iš gyventojų – tai sukėlė deklaruojančių savo emigravimą bangą. Štai taip, kad kelių atgal liktų kuo mažiau. Kiek dar žmonių turės išvažiuoti, kad valdžia pagaliau suprastų, kad jos pasirinktas prioritetas ir pačia valdžią paliks prie suskilusios geldos.

Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) vasario 17 d. 17 val. Prancūzijos menininkių parodos „Impressions depuis Paris“ atidarymas.

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki kovo 2 d. Vitos Žabarauskaitės tapybos paroda „Spalvų tėkmė“.; iki vasario 22 d. Šiaulių Dainų progimnazijos Naujųjų medijų mokyklos moksleivių fotografijų ir fotomontažų paroda „Parafrazės“. Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) iki kovo 11 d. Rosandos Sorakaitės tapybos paroda „Persidengimai“ iki kovo 11 d. Prancūzijos menininkių paroda „Impressions depuis Paris“. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) iki kovo 8 d. fotografo Davoro Rostuharo paroda „Kroatija iš paukščio skrydžio“.

Kultūros centre (Aušros al. 31) iki kovo 19 d. tautodailininko, vaizduojamojo meno meistro Klaido Navicko (Lietuva) karpinių ir medžio raižinių paroda ir Oleksandro Bryndikovo (Ukraina) medžio raižinių ekspozicija. Kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyriuje (Žemaitės g. 102) iki vasario 17 d. dailininkės Vitos

Žabarauskaitės darbų paroda. Kultūros centro Rėkyvos skyriuje (Energetikų g. 7) iki vasario 22 d. Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Į Laisvę 1988 birželis –1990 kovo 11“.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) Informacijos skyriaus galerijoje nuolatinė ekspozicija „Kilk ir kelk“, skirta Povilui Višinskiui. II aukšto galerijoje iki vasario 19 d. dailininko, keliautojo, filosofo, mistiko Nikolajaus Rericho tapybos reprodukcijų paroda „Grožio keliais“. III aukšte paroda „Knygos gali pakeisti gyvenimą“; iki kovo 3 d. šiauliečio dizainerio Viliaus Purono jubiliejinė paroda „Mūsų miestas – mūsų namai. 1947–2017“. II aukšto fojė paroda „Skaityk – būk asmenybė!“ Parodos meninės koncepcijos autorius dizaineris, fotografas Vilmantas Dambrauskas. Meno ir muzikos skyriuje iki vasario 20 d. dokumentų paroda, skirta Šv. Valentino dienai. Amerikos skaitykloje iki kovo 1 d. leidinių paroda, skirta amerikiečių rašytojui, Nobelio literatūros premijos laureatui John Steinbeck (1902–1968). II aukšto galerijoje iki kovo 10 d. Šiaulių universiteto gimnazijos saviraiškos studijos narių karpinių paroda „Žiemos fantazijos“ (dailės mokytojos metodininkės Aurelija Alijošienė ir Virgilija Vasiliauskienė).

Šiaulių „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“; balandžio 23 d. tarptautinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“, skirta Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybių 100mečiams. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Dviračių muziejus (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija. Žaliūkių malūnininko sodyba (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“. Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140) balandžio 9 d. Gintauto Stulgaičio (1950–2000) retrospektyvinė paroda. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė ekspozicija „Katinai iš viso pasaulio“; fotoparoda „Iš katinų gyvenimo“.

2017 m. Lietuvos jaunimo U19 (1998-1999 m.g.) vaikinų rankinio čempionato atrankinės varžybos VšĮ Šiaulių krepšinio akademijos „Saulė“ sporto salėje (Pramonės g. 13) vasario 17 d. 14.30 val. Šiaulių SM „Dubysa“ – Alytaus SRC.


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2017 m. vasario 17 d. PENKTADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.10 „Komisaras Reksas“. N-7 10.00 „Ten, kur namai“. N-7 10.55 Šventinis koncertas iš Kauno „Žalgirio“ arenos. 13.15 Klauskite daktaro. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Orai. 16.20 „Ten, kur namai“. N-7 17.10 Klauskite daktaro. 18.00 Kas ir kodėl? 18.30 Šiandien. 18.55 Sportas. Orai. 19.05 Gamtos inspektoriai. 19.30 „Muškietininkai“. N-7 20.25 Loterija „Keno Loto“. 20.30 Panorama. 20.52 Sportas. Orai. 20.59 Loterija „Jėga“. 21.00 Duokim garo! 22.40 Trumposios žinios. 22.45 Filmas. Komedija „Kaimo šerifas“, Vokietija. 2013 m. N-14 0.15 Trumposios žinios. 0.20 Stilius. 1.00 LRT radijo žinios. 1.10 „Komisaras Reksas“. N-7 2.00 LRT radijo žinios. 2.10 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

7.00 TV Pagalba. N-7 8.40 „Linksmieji traukinukai“. 9.10 Ką pasakė Kakė Makė? 9.25 Senoji animacija. 10.10 Filmas. Komedija „Pasimatymas su meile“, JAV. 2016 m. N-7 12.00 „Apkabink mane“. N-7 13.00 „Meilės žiedai“. N-7 15.00 Ekstremalūs namų pokyčiai. 16.00 Dž. Oliverio patiekalai per pusvalandį. 17.00 „Apkabink mane“. N-7 18.00 „Meilės žiedai“. N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama „Prieš vidurnaktį“, JAV. 2013 m. N-14 23.05 „Meilės žiedai“. N-7 1.05 Ekstremalūs namų pokyčiai.

6.00 Ne vienas kelyje. 6.35 24 valandos. N-7 7.20 Beatos virtuvė. 8.10 Dviračio šou. 8.40 Yra, kaip yra. N-7 9.40 Autopilotas. 10.05 Dviračio šou. 10.30 Bus visko. 11.15 Beatos virtuvė. 12.05 Dviračio šou. 12.35 Pasienio sargyba. N-7 13.05 24 valandos. N-7 13.55 Nuo... Iki. 14.50 Dviračio šou. 15.20 KK2. N-7 16.00 Yra, kaip yra. N-7 17.00 Info diena. 21.00 „Gintaro kelias. Tamsusis karavanas“. 22.00 Info diena. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30, 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 „Skaniausias gatvės maistas“. 10.30 „Siaubingi namai“. 11.30 „Ema“. 12.40 Filmas. Komedija „Nedrįsk bučiuoti nuotakos!“, JAV. 2011 m. N-7 14.30 „Pinigai iš nieko“. 15.30 „Dikensiada“. N-7 16.30 „Elajus Stounas“. N-7 17.30 „Judriausios pasaulio vietos“.

6.25 Dienos programa.

6.10 Teleparduotuvė.

6.15 „Džeikas, Storulis ir

6.30 „Visatos broliai“.

6.25 „Nuotykių metas“. N-7

šuo“. N-7

7.00 „Robomobilis Polis“.

6.55 „Simpsonai“. N-7

7.10 „Tokia tarnyba“. N-7

7.30 „Džiumandži“.

7.55 „Rezidentai“. N-7

8.05 „Nikonovas ir Ko“. N-7

8.25 „Bruto ir Neto“. N-7

10.05 „Voratinklis“. N-7

8.55 „Meilės sūkuryje“. N-7

11.05 Prokurorų

10.00 Ekstrasensai tiria. N-7

patikrinimas. N-7

11.00 Gero vakaro šou. N-7

12.15 „Muchtaro

12.00 Aš - superhitas. N-7

sugrįžimas“. N-7

7.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 9.45 24 valandos. N-7 10.30 Yra, kaip yra. N-7 12.35 Nuo... Iki. 13.30 Būk mano meile! N-7

13.00 „Kempiniukas Plačiakelnis“.N-7

14.30 „Amžina meilė“.

13.30 „Simpsonai“. N-7

16.30 Labas vakaras,

14.30 „Pažadėtoji“. N-7

Lietuva.

15.30 „Itališka meilė“. N-7

17.35 24 valandos. N-7

16.30 TV Pagalba. N-7

18.30 Žinios.

18.30 TV3 žinios.

19.25 Sportas. Orai.

19.20 TV3 sportas. Orai.

19.30 KK2 penktadienis.

19.30 „Simarono žirgas“.

N-7

N-7

21.00 Tik nesijuok. N-7 22.00 Filmas. Trileris „Terminatorius. Genesys“, JAV. 2015 m. N-14 0.25 Filmas. Siaubo

21.05 Filmas. Komedija „Šuns kailyje“, JAV. 2006 m. N-7 23.05 Filmas. Trileris

13.20 „Diagnozė -

14.50 „Tokia tarnyba“. N-7 15.45 Prokurorų patikrinimas. N-7 16.55 „Muchtaro

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 „Kredo. Demokratas“. 7.00 „Prie rugių ir prie ugnies“. 8.00 Legendos. 8.50 „Kaip atsiranda daiktai“. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.10 „Lotynų muzika JAV“. 13.05 Gimtoji žemė. 13.30 Atspindžiai. 14.00 Kelias į namus. 14.35 Nes man tai rūpi.

15.20 „Meilė kaip mėnulis“. 15.45 LRT Kultūros akademija. 16.30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 17.25 Anapus čia ir dabar. 18.15 Spektaklis „Kreditoriai“. 20.10 Kelias į namus. 20.40 Kultūra. 21.00 „Vakarienė kaip sapnas“. 22.25 Filmas. Komedija „Kad ir kas nutiktų“, JAVPrancūzija. 2009 m. N-7 24.00 DW naujienos rusų kalba. 0.10 Dabar pasaulyje. 0.40 Anapus čia ir dabar. 1.35 Misija. Vilnija. 2.00 Laba diena, Lietuva.

18.00 Info diena. 18.30 „Voratinklis. Miegantis protas“. N-7 19.30 „Farų karai“. N-7 20.30 Amerikietiškos imtynės. N-7 22.30 Filmas. Veiksmo

„Hanibalas. Pradžia“,

„Sunku nužudyti“, JAV. 1990 m. N-14

Kanada. 2008 m. N-14

0.25 Filmas. Drama

1.25 Filmas. Vesternas

„Anglas ligonis“, JAV.

2.05 Filmas. Trileris

„Kartą laukiniuose

1996 m. N-14

„Kapitonas Filipsas“, JAV.

vakaruose“, JAV-Ialija-

3.00 „Džeikas, Storulis ir

2013 m. N-14

Ispanija. 1968 m. N-7

šuo“. N-7

8.00 Programa. 8.05 „Pergalė, be kurios nebūtų Lietuvos“. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Tautos balsas. 9.05 Gyvoji Sūduvos istorija. Pajavonys. 9.35 Kas? Kur? Kada? 9.45 Lietuvos žydų kultūros paveldo vingiai. 10.15 „Specialisto patarimai“. 10.25 Muzikiniai Šiauliai. 10.55 Ekstremalus sportas. 11.20 „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. 11.50 „Specialisto patarimai“. 12.00 Purenimai. 12.30 Kas? Kur? Kada? 12.40 Koncertas. 14.20 Moteris saulė 2016.

6.00 „Ką daryt?“ Radži koncertas. 7.05 „Mokinukių“ atsisveikinimo koncertas „Išleistuvės“. 8.40 Liuks! muzika. 10.25 Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 11.10 Koncertas „Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“. 12.00 „Ką daryt?“ Radži koncertas. 13.05 „Mokinukių“ atsisveikinimo koncertas „Išleistuvės“. 14.40 Liuks! muzika. 16.25

Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 17.10 Koncertas „Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“. 18.00 „Ką daryt?“ Radži koncertas. 19.05 „Mokinukių“ atsisveikinimo koncertas „Išleistuvės“. 20.40 Liuks! muzika. 22.25 Grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertas. 23.10 Koncertas „Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“. 24.00 „Ką daryt?“ Radži koncertas. 1.05 „Mokinukių“ atsisveikinimo koncertas „Išleistuvės“. 2.40 Liuks! muzika.

sugrįžimas“. N-7

2007 m. N-14

Auksinis

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Las Vegasas“. N-7 8.00 Topmodeliai. N-7 9.00 Ekstremali žvejyba. N-7 9.30 „CSI kriminalistai“. N-14 10.30 „Tėtušiai“. N-7 11.00 Aukščiausia pavara. N-7 12.25 „Kobra 11“. N-7 13.30 „Rezidentai“. N-7

14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Topmodeliai. N-7 16.00 „Raitelis be galvos“. N-7 17.00 „Kobra 11“. N-7 18.00 „Kaulai“. N-14 19.00 „CSI kriminalistai“. N-14 20.00 „Saša ir Tania“. N-7 21.00 Farai. N-14 21.30 TV3 žinios. 22.20 TV3 sportas. Orai. 22.30 Filmas. Komedija „Paukšteli, spruk“, JAV. 1990 m. N-7 0.50 Filmas. Drama „Merlinas. Sugrįžimas“, D. Britanija. 2000 m. N-14

14.20 „Viena už visus“. N-7

Prancūzija-D. Britanija-JAV.

7.00 Filmas. Komedija „Atsitiktinė santuoka“, JAVAirija. 2008 m. N-7 9.00 Filmas. Komedija „Bukas ir bukesnis-2“, JAV. 2014 m. N-7 11.00 Filmas. Melodrama „Atleisk, kad tave myliu“, Italija. 2008 m. N-7 13.00 Filmas. Trileris „Atlygis“, JAV-Vokietija. 2001 m. N-7 15.00 Filmas. Drama „Pasimatymas“, Prancūzija. 2014 m. N-7 17.00 Filmas. Komedija „Užstrigusi paauglystėje“, JAV. 2014 m. N-7 19.00 Filmas. Trileris „Aš, Frankenšteinas“, Australija-JAV. 2014 m. N-7 21.00 Filmas. Melodrama „Gražuolė ir pabaisa“, Prancūzija-Vokietija. 2014 m. 23.00 Filmas. Drama „Ledo žmogus“, JAV. 2012 m. N-14 1.00 Filmas. Komedija „Pamišęs dėl tavęs“, JAV. 2013 m. N-7

6.20 Programa. 6.24 TV parduotuvė. 6.40 „Mikropasauliai“. N-7 7.20 Šiandien kimba. 7.50 Krepšinio pasaulyje. 8.20 „Kartą Rostove...“. N-7 9.20 „Miškinis“. N-7 10.25 „Mama detektyvė“. 11.30 „Gluchariovas“. N-7 12.35 „Pėdsakas“. N-7

13.35 „Chiromantas“. N-7 14.40 TV parduotuvė. 14.55 „Miškinis“. N-7 16.00 Žinios. Orai. 16.50 „Neišsižadėk“. N-7 18.00 Reporteris. Orai. 18.55 „Gluchariovas“. N-7 20.00 Žinios. Orai. 20.30 Auksinė daina. 22.30 Reporteris. Orai. 23.00 0 laipsnių. 23.05 Filmas. Veiksmo „Lozoriaus užrašai“, JAV. 2010 m. N-14 1.05 Filmas. Siaubo „Demonas“, JAV. 2012 m. S

žmogžudystė“. N-7

„Išleistuvių naktis“, JAV-

18.30 „Kino automobiliai“. 19.00 „Robinzonas Kruzas“. N-7 20.00 Balticum TV žinios. 20.30 „Virtuvė“. N-7 21.00 Filmas. Drama „Viskas įmanoma“, JAV. 2008 m. N-7 22.35 Balticum TV žinios. 23.05 Filmas. Trileris „Babilonas“, Prancūzija. 2008 m. N-7

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. N-7 7.40 A. Bourdainas. Nepažįstami kraštai. 8.35 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 9.25 „Auklė“. 9.55 Kas namie šeimininkas? 10.50 „Ištark sudie“. N-7 12.30 Būrėja. 13.30 „Mentalistė“. N-7 14.35 Sandžėjus ir Kreigas“.

15.05 „Neramūs ir triukšmingi“. 15.35 „Rožinė pantera“. 16.05 „Keista šeimynėlė“. 16.30 „Mano gyvenimo šviesa“. 17.55 „Širdele mano“. N-7 20.00 „CSI Niujorkas“. N-14 21.00 Filmas. Detektyvas „Nusikaltimo vieta. Komisaras Falkė. Šaltas variklis“, Vokietija. 2014 m. N-7 23.00 Filmas. Drama „Viskas normaliai!“, JAV. 2009 m. N-7 0.55 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 1.20 „CSI Niujorkas“. N-14 2.05 „Mentalistė“. N-7

14.25 Kas? Kur? Kada? 14.35 Moteris saulė 2016. 14.45 Trys grandai: E. Kučinskas, S. Donskovas, V. Šiškauskas. 16.10 Moteris saulė 2016. 16.15 Reportažai iš Lietuvos požemių. V. Didžiojo kapo beieškant. 16.40 Moteris saulė 2016. 16.45 Lūkesčių metai pajūrio krašte. Pabėgėliai jūra. 17.15 Kas? Kur? Kada? 17.20 Moteris saulė 2016. 17.25 Anądien Šiauliuose. 17.55 Moteris saulė 2016. 18.00 Tauro ragas. 18.25 Moteris saulė 2016. 18.30 Info studija. 18.50 Mokslo sriuba. 19.10 Ventos vingiais. 19.40 „Labas“ iš Kelmės. 20.10 Specialusis reportažas. 20.20 Gydomės Šiaulių ligoninėje. 20.50 Kas? Kur? Kada? 21.00 Info studija. 21.20 Kas? Kur? Kada? 21.30 Sinkopės. 22.10 Lietuvą kuriame kartu. Vokiečiai. 22.40 „Specialisto patarimai“. 22.50 Info studija. 23.10 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.30 Naujienos. 6.35 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos. 9.20 Labas rytas. 11.00 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20 Tegul kalba. 13.25 „Graikė“. 15.10 Kartu su visais. 16.00 Mados nuosprendis. 17.05 Vyriška/Moteriška. 18.00 Lauk manęs. 18.55 Stebuklų laukas. 20.00 Laikas. 20.40 Lietuvos laikas. Orai (rusų k.). 21.00 Tarptautinis juoko festivalis Jumorina. Sočis. 23.05 Filmas. Komedija „8 nauji pasimatymai“. 0.35 Vakaras su Urgantu. 1.15 EURONEWS. 1.45 Filmas. Melodrama „Penki vakarai“. 3.20 Filmas. Komedija „Ištikimi draugai“.

5.00 Šiandien. 5.05 „Paslaptinga Rusija“. 6.00 Šiandien. 6.05 Dalykiškas rytas. 7.00 Šiandien. 7.05 „Muchtaro sugrįžimas“. 8.00 Šiandien. 9.25 „Bitininkas“. 11.00 Prisiekusiųjų teismas. 12.00 Šiandien. 12.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 13.00 Susitikimo vieta. 15.00 Šiandien. 15.50 Kalbame ir rodome. 17.25 Ypatingas įvykis. Tyrimas. 18.00 Šiandien. 19.00 „Gurnovo tiesa“. 20.05 Filmas. Vaidyb. „Lošimas“. 24.00 „Du karai“. 0.50 Susitikimo vieta.

6.00 Nuotaika. 7.40 Animac. f. 7.55 Mūsų kino paslaptys. 8.10 Aleksandras Parchomenka. 10.00 Turtinga ir mylima. 11.30 Įvykiai. 11.50 Mūsų kaimynai. 13.20 Reksas. 13.40 Nestandartinių asmeninių situacijų agentūra. 14.30 Įvykiai. 14.50 Naujienų miestas. 15.10 Perlinės vestuvės. 15.55 Mano didvyris. 16.35 Mūsų kino paslaptys. 17.00 Slapti sporto karai. 17.45 Peilis debesyse. 19.20 Įvykių centre. 20.20 Balso teisė. 21.20 Jelena Jakovleva. 22.05 Įvykiai. 22.35 Intymaus nesiūlyti. 0.05 Aleksandras Abdulovas. 0.45 Mūsų kaimynai. 2.15 Balso teisė.

6.40 „Bernardas“. 6.45 „Afro- maskvietis“. 7.30 Kviestinė vakarienė. 8.20 Tinkama priemonė. 9.10 Šeimos dramos. 11.00 Mums net nesisapnavo.

13.45 Pati naudingiausia laida. 15.30 „Atspindžiai“. 17.25 Tinkama priemonė. 18.25 Šeimos dramos. 20.25 Kviestinė vakarienė. 21.25 Mums net nesisapnavo. 0.15 „Atspindžiai“.

7.50 Filmas. Komedija „Laimingasis Gilmoras“, JAV. 1996 m. N-7 9.50 Filmas. Drama „Londono bulvaras“, JAV-D. Britanija. 2010 m. S 2.05 Filmas. Drama „Uždaryti susitikimai Trečiojo Kind“, JAV. 1977 m. N-7 14.50 Filmas. Drama „Scenos gražuolė“, D. BritanijaVokietija-JAV. 2004 m. 17.05 „Pelėdų karalystės sargai“. 19.10 Filmas. Drama „Tobulas kraštas“, JAV. 1999 m. N-14 21.50 Filmas. Drama „Tamsusis slėnis“, AustrijaVokietija. 2014 m. 24.00 Filmas. Trileris-drama „23.14“, JAV-Kanada. 2003 m. N-14 1.40 Filmas. Trileris „Nužudyk mane švelniai“, JAV. 2002 m. N-14 3.30 Filmas. Drama „Kol nenuėjau miegoti“, D. BritanijaJAV-Prancūzija. 2014 m. N-14 5.10 Filmas. Komedija „Sensacija“, D. Britanija-JAV. 2006 m. N-7

6.10 Kaip tai pagaminta. 7.00 Sunkvežimių vairuotojai. 7.50 Perdirbimas. 8.15 Svajonių automobiliai. 8.40 Sandėlių medžiotojai Britanijoje. 9.10 Sandėlių karai. Kanada. 9.40 Nekilnojamojo turto karai. 10.05 Aukso karštinė. 10.55 Išgyventi drauge. 11.50 Greiti ir triukšmingi. 12.40 Automobilių perpardavinėtojai. 13.35 Sunkvežimių vairuotojai. 14.30 Plieniniai žirgai. 17.15 Svajonių automobiliai. 17.40 Sandėlių medžiotojai Britanijoje. 18.10 Sandėlių karai. Kanada. 18.40 Nekilnojamojo turto karai.

19.05 Automobilių perpardavinėtojai. 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta. 21.00 Pasaulio blogiausieji. 22.00 Įrodymo našta. 23.00 Aliaska. Paskutinė riba. 24.00 Kas dedasi Žemėje? 1.00 Kryžminė ugnis. 2.00 Sunkiausi kariuomenės darbai. 2.50 Pasaulio blogiausieji.

7.00 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio čempionatas. Šveicarija. 8.30 Biatlonas. Pasaulio čempionatas. Austrija. 9.30 Žiemos sporto apžvalga. 10.15 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio čempionatas. Šveicarija. 11.45 Biatlonas. Pasaulio čempionatas. Austrija. 13.15 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio čempionatas. Šveicarija. 15.00 Biatlonas. Pasaulio čempionatas. Austrija. 18.00 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio čempionatas. Šveicarija. 19.45 Žiemos sporto apžvalga. 20.25 Sporto naujienos. 20.30 Angliškasis biliardas. D. Britanija. 23.55 Sporto naujienos. 0.00 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio čempionatas. Šveicarija. 1.00 Biatlonas. Pasaulio čempionatas. Austrija. 1.45 Žiemos sporto apžvalga. 2.30 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio čempionatas. Šveicarija.

5.40 Olandijos „Eredivisie“ futbolo lyga. Amsterdamo „Ajax“-Eindhoveno PSV. 7.40 NBA krepšinio lyga. Šarlotės „Hornets“-Los Andželo „Clippers“. 9.50 Ispanijos „Endesa“ krepšinio lyga. Saragosos CAI„Barcelona“. 11.30 Ispanijos „Endesa“ krepšinio lyga. Vitorijos „Baskonia“-Madrido „Real“. 13.15 NBA krepšinio lyga. Oklando „Warriors“-Los Andželo

Balticum auksinis/23.00 „Ledo žmogus“, JAV. 2012 m. N-14

Tai istorija apie liūdnai pagarsėjusį žudiką Ričardą Kuklinskį, kruopščiai slėpusį savo kriminalinę „karjerą“ nuo mylimos šeimos. Kai 1986 metais policija jį pagaliau suėmė, nei žmona, nei dukterys negalėjo patikėti, kad šitiek metų gyveno su nusikaltėliu, nužudžiusiu daugiau nei šimtą žmonių... Rež. Ariel Vromen. Vaid.: Michael Shannon, Chris Evans, James Franco.

TV3/23.05 „Hanibalas. Pradžia“, Prancūzija-D. Britanija-JAV. 2007 m. N-14 Antrojo pasaulinio karo metu naciai ir jiems tarnaujantys parsidavėliai lietuviai užpuolė aristokratų grafų Lekterių rezidenciją. Tik vyriausiajam garbingos ir kilmingos šeimos sūnui Hanibalui pavyksta išsaugoti gyvybę. Jis sėkmingai nusigauna į Prancūziją, tačiau praeities įvykių ištrinti iš atminties nesugeba - ateina laikas kerštui... Rež. Peter Webber. Vaid.: Gaspard Ulliel, Li Gong, Rhys Ifans.

Balticum/23.05 „Babilonas“, Prancūzija. 2008 m. N-7 Kai paslaptingi užsakovai paprašo Tooropo transportuoti jauną merginą iš Rusijos į Kanadą, jis neįžvelgia jokių klastingų machinacijų. Bet kelionės rutina staiga išgaruoja paaiškėjus netikėtai svarbiam faktui, kad gražuolė buvo genetiškai apkrėsta mirtinu virusu, kuris gali sunaikinti visą žmoniją. Rež. Mathieu Kassovitz. Vaid.: Vin Diesel, Michelle Yeoh, Lambert Wilson.

„Clippers“. 15.30 KOK World Series. Bušido kovos. 17.50 NBA krepšinio lyga. Šarlotės „Hornets“-Los Andželo „Clippers“. 20.00 Copa del Rey. „Valensija“-Gran Kanarijos „Herbalife“. 22.00 NBA Action. Krepšinio lygos apžvalga. 22.30 Copa del Rey. „Barselona“-Malagos „Unicaja“. 0.30 Olandijos „Eredivisie“ futbolo lygos apžvalga. 1.10 Pasaulio rali-kroso čempionatas. 3.10 Penktasis kėlinys. Ispanijos „Endesa“ krepšinio lygos apžvalga.

6.10 Kvailių mokslas. 6.35 Didžiulės gamyklos. 7.25 Tarptautinis Dubajaus oro uostas. 8.10 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 9.10 Paranormalūs reiškiniai. 10.00 Didžiulės gamyklos. 10.45 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 11.30 Lūžis. 12.15 Proto žaidimai. 13.45 Didžiulės gamyklos. 14.35 Tarptautinis Dubajaus oro uostas. 15.20 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 17.55 Lūžis. 18.35 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 19.25 Proto žaidimai. 20.10 Antrojo pasaulinio karo pragaras po vandeniu. 20.55 Lūžis. 21.40 Paranormalūs reiškiniai. 22.25 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 23.55 Antrojo pasaulinio karo pragaras po vandeniu. 0.45 Lūžis. 1.30 Lėktuvo katastrofos tyrimas.

6.15 Uždrausta istorija. 7.00 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 7.55 Muziejaus paslaptys. 8.45 Šešios Henrio VIII karalienės. 9.35 Istoriją nulėmusios

moterys. 10.30 Linksmi išradimai. 11.00 Konspiracija. 11.50 Didžiausios apgavystės istorijoje. 12.40 Viduramžių numirėliai. 13.30 Istoriją nulėmusios moterys. 14.25 Šešios Henrio VIII karalienės. 15.15 Mitų medžiotojai. 16.15 Didžiausios apgavystės istorijoje. 17.05 Tylusis karas. Povandeniniai mūšiai. 18.05 Linksmi išradimai. 18.35 Muziejaus paslaptys. 19.25 Šešios Henrio VIII karalienės. 20.15 Mitų medžiotojai. 21.10 Didžiausios apgavystės istorijoje. 22.00 Senovės teroristai. 0.30 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 1.30 Mitų medžiotojai. 2.30 Konspiracija.

6.35 Dekonstrukcija. 7.00 Oro kariai. 7.55 Didelė pikta žuvis. 8.40 Žvalgytojai. 9.25 Nefrito karštinė. 9.45 Drožinėtojų karaliai. 10.10 Namų pervežėjai. 10.55 Leidimas gręžti. 11.45 Brolių projektai. 12.30 Mano namai ant vandens. N-7 12.50 Dronai. 13.15 Linksmi išradimai. 14.10 Pametę galvas dėl mašinų. 14.55 Medienos karaliai. 15.40 Šaltųjų vandenų žvejai. 16.30 Baltųjų lokių miestas. N-7 17.20 Leidimas gręžti. 18.10 Namų pervežėjai. 18.55 Drožinėtojų karaliai. 19.15 Brolių projektai. 19.40 Medienos karaliai. 20.25 Žvalgytojai. 21.10 Šaltųjų vandenų žvejai. 22.00 Žvalgytojai. 22.45 Ekstremalus mokslas. 23.30 Pavojingi keliai. 0.35 Nefrito karštinė. 0.55 Baltųjų lokių miestas. N-7 1.20 Žvalgytojai. 2.05 Linksmi išradimai. 2.55 Namų pervežėjai.


11 | SPORTO NAUJIENOS

2017 m. vasario 17 d. PENKTADIENIS

Savaitgalį Šiauliuose – moterų žolės riedulio kovos Artūro STAPONKAUS nuotr.

Iš kairės: „Gintros-Strektės-Universiteto“ žaidėjos R. Žukaitė, J. Juodytė ir vadovai J. Gaidamavičienė, V. Vaičeliūnas. Ieva LIUBŠYTĖ i.liubsyte@snaujienos.lt Savaitgalį Šiauliuose karaliaus moterų žolės riedulys. Vasario 17–19 dienomis Šiaulių arenoje vyks Europos moterų riedulio klubų uždarų patalpų „Trophy 2017“ taurės varžybos, kur daugkartinės Lietuvos čempionės Šiaulių „Gintros-Strektės-Universiteto“ riedulininkės susigrums su stipriausiais Anglijos, Airijos, Škotijos, Švedijos, Prancūzijos ir Ukrainos klubais. „Gintros-Strektės-Universiteto“ vadovai ir žaidėjos neslėpė, kad komandos tikslai patys aukščiausi – užimti 1–2 vietas, o žiūrovams pažadėjo aukšto lygio, atkaklias, intrigos nestokojančias kovas. Tikslas – prasibrauti į aukštesnį divizioną Pirmiausia „Gintros-StrektėsUniversiteto“ klubo direktorė Joana Gaidamavičienė pasidžiaugė, kad šiais metais klubas švenčia 25 metų jubiliejų. Pasak jos, klubui didelė garbė ir dovana Šiauliuose organizuoti Europos moterų riedulio klubų uždarų patalpų „Trophy 2017“ taurės varžybas. „Į Šiaulius atvažiuoja čempio-

nės iš Anglijos, Airijos, Škotijos, Švedijos, Prancūzijos ir Ukrainos, su kuriomis kovos daugkartinės Lietuvos čempionės „GintrosStrektės-Universiteto“ riedulininkės. Šiaulietės 17 kartų yra tapusios Lietuvos čempionėmis lauke, o salėje triumfavo 12 kartų ir labai džiugu, kad dabar mūsų komanda yra stipriausios sudėties. Komanda yra subrendusi rimtoms kovoms, tad šiame turnyre keliame labai aukštus tikslus – užimti 1–2 vietas. Įsitvirtinę lyderių pozicijose mes galėtume išeiti į aukštesnį A divizioną ir kovoti tarp aštuonių geriausių Senojo žemyno komandų. Mes norime prasibrauti į aukštesnį lygį, norime dar aštresnių kovų ir, žinoma, norime, kad tos aukščiausio lygio varžybos vėl sugrįžtų į Šiaulius. O varžybų organizavimu, tikimės, pateisinsime Europos žolės riedulio federacijos viltis“, – kalbėjo J. Gaidamavičienė. Lengvų kovų nebus „Gintros-Strektės-Universiteto“ vyriausiasis treneris Vaidotas Vaičeliūnas, kalbėdamas apie komandos nuotaikas prieš turnyrą, pažymėjo, kad pasiruošimas turėtų būti žymiai geresnis: „Ka-

Plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuotr.

Iš Lietuvos jaunučių plaukimo pirmenybių parvežė auksą Lietuvos jaunučių plaukimo žiemos pirmenybėse, vykusiose Kaune, Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ plaukikė Gustė Šimkutė iškovojo aukso medalį. Iš 36 dalyvių pirmą vietą ji užėmė 200 m plaukimo nugara rungtyje. Atstumą trenerio Kęstučio Jankevičiaus treniruojama plaukikė įveikė per 2 minutes ir 39,85 sekundės. G. Šimkutė varžėsi 2004–2006 m. gimusių mergaičių grupėje.

Prasideda kovos dėl „Toyota“ Didžiosios ir Mažosios taurės

Šeštadienį, vasario 18 dieną, Šiaulių universiteto sporto salėje įvyks dešimt rungtynių Šiaulių apskrities salės futbolo pirmenybėse „Toyota“ taurei laimėti. I lygos pirmasis ketvertas sužais pusfinalio rungtynes kovoje dėl Didžiosios taurės. Likusios keturios komandos varžysis dėl penktosios vietos, už kurią komandai atiteks Mažoji taurė. II lygos C pogrupyje dėl 1–7 vietų

įvyks paskutinis turas, po kurio paaiškės atkrintamųjų rungtynių poros. II lygos D pogrupyje dėl 8 vietos, atkrintamųjų rungtynių sistema, taip pat kausis keturios komandos. Šeštadienio rungtynės prasidės susitikimu dėl 12 vietos. Pagal ŠAFF informaciją parengė Lėja IRMANTIENĖ

dangi mes neturime salės, tai kur pagauname, ten įlendame. Be to, Lietuvos čempionatas dar tik įpusėjo, o visos valstybės jau baigė uždarų patalpų čempionatus. Taip pat mūsų komandai trūksta varžybų patirties, nes mes oficialiai sužaidėme tik ketverias Lietuvos čempionato varžybas ir iš jų stiprios buvo tik vienos. Džiugina tai, kad pas mus buvo atvykusi Baltarusijos komanda, su kuria sužaidėme ketverias kontrolines varžybas, padėjusias tiek mums, tiek Baltarusijos riedulininkėms.“ Nepaisant nepakankamo stiprių varžybų skaičiaus, anot V. Vaičeliūno, užimti turnyre 1–2 vietas – įmanoma, bet viskas priklauso ir nuo sportinės fortūnos. „Taip jau būna, kad jeigu fortūna atsisuka veidu, tai sekasi bet kas. Manau, kad šiame turnyre mums padės ir Šiaulių sienos, kurios jau du kartus mums buvo sėkmingos – 2014 metais Šiauliuose vykusiame „Trophy“ turnyre iškovojome pirmąją vietą, o uždarų patalpų turnyre, kuriame kovojo aštuonios stipriausios Senojo žemyno komandos, užėmėme šeštąją vietą ir išsilaikėme divizione“, – sėkmingai susiklosčiusias varžybas Šiauliuose prisiminė

komandos treneris. Vertindamas varžoves V. Vaičeliūnas pabrėžė, kad visų komandų jėgos – apylygės, tad lengvų kovų nebus: „Mūsų pagrindinės konkurentės – Ukrainos riedulininkės. Su jomis mes susitinkame faktiškai kasmet ir galiu pasakyti, kad su šia komanda mums labiau sekasi žaisti lauke. Varžybose su Anglija esame vienas varžybas laimėję, po to sužaidėme lygiosiomis. Tai kova bus labai įtempta. Jeigu kalbėsime apie Prancūzijos komandą, tai su ja žaisti mums teko jau senokai, bet esame ir laimėję, ir pralaimėję. Šiaip visos komandos yra labai lygios, todėl ir sakau, jog būtų labai gerai, jei sportinė fortūna į mus atsisuktų veidu. Juk šiame turnyre dalyvauja tik geriausios komandos – valstybių čempionės, tad kiekvienas klubas stengsis apginti savo šalies garbę“, – tai, kad šiauliečių lauks nelengvos kovos, akcentavo V. Vaičeliūnas. Daugiausiai tikisi iš savo komandos Ilgametė „Gintros-StrektėsUniversiteto“ žaidėja Jūratė Juodytė kalbėdama apie varžoves neišskyrė nė vienos komandos. Anot jos, žaidžiant uždarų patalpų riedulį nėra ryškių lyderių: „Salėje bet kuri komanda gali iššauti į priekį, kiekvienos varžybos yra nenuspėjamos. Tos pačios švedės, kurios mums yra mažiau žinomos, gali pasirodyti taip pat puikiai kaip anglės, kurio laimėjo Rio de Žaneiro olimpines varžybas. Tačiau iš tikrųjų daugiausiai tikimės iš savo komandos“, – teigė J. Juodytė. Pasak J. Juodytės, komandos mikroklimatas – visada labai teigiamas, nuotaikos – visada labai

geros. Tai atsispindi ir per treniruotes. „Mes į šį savo neprofesionalų sportą įdedame kuo daugiau profesionalaus požiūrio ir dėl to tas rezultatas dažnai būna gana teigiamas“, – komandos nusiteikimu ir požiūriu džiaugėsi J. Juodytė. Kita „Gintros-Strektės-Universiteto“ žaidėja Raminta Žukaitė nedaugžodžiavo, tik patikino, kad komanda stengsis kovoti dėl aukščiausių vietų, ir pakvietė šiauliečius atvykti palaikyti savo miesto ekipos: „Kai susirenka visi tavo artimieji, draugai, tai labai paskatina kovoti. Visi aplodismentai, palaikymo šūksniai užveda ir skatina siekti pačių geriausių rezultatų. Tad labai laukiame savo sirgalių“, – visus neabejingus žolės rieduliui į Šiaulių areną pakvietė R. Žukaitė. Europos moterų riedulio klubų uždarų patalpų „Trophy 2017“ taurės varžybos Šiaulių arenoje startuos jau šį penktadienį. Pirmajame susitikime šiaulietės žais su „Ards Ladies“ ekipa iš Airijos. Antrasis mūsiškių mačas vyks vakare, o Lietuvos čempionių varžovėmis bus „Partille SC“ komanda iš Švedijos. Šeštadienį šiaulietės į žolės riedulio aikštę išbėgs tuo pačiu laiku. kaip ir penktadienį.

Vertindamas varžoves V. Vaičeliūnas pabrėžė, kad visų komandų jėgos apylygės, tad lengvų kovų nebus.

Šiaulių plaukimo veteranai Rygoje dabinosi (2.30,51; 2 dalyviai). 50–54 metų tis Jurgelevičius plaukdamas 100 m medaliais grupėje sidabru pasidabino Artū- nugara (1.35,96; 1 dalyvis) neturėjo Lėja IRMANTIENĖ

Vasario 11–12 dienomis Rygoje (Latvija) vyko atviras Baltijos šalių plaukimo veteranų čempionatas, kur pergalėmis džiaugėsi ir Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ veteranai. Vyrų 45–59 metų grupėje Ramūnas Poškus plaukdamas 200 m krūtine (2.51,24; 3 dalyviai) laimėjo sidabro medalį. Dar du sidabro medalius iškovojo Marius Jankauskas, kuris antras įveikė 400 m laisvu stiliumi (5.26,65; 2 dalyviai) ir 200 m laisvu stiliumi

ras Dūdėnas, plaukęs 50 m krūtine (0.37,05; 6 dalyviai). 55–59 metų grupėje Eduardas Babelis plaukdamas 200 m nugara (3.05,76; 2 dalyviai) iškovojo auksą. Dar du bronziniai apdovanojimai plaukikui atiteko 400 m laisvu stiliumi (5.47,77; 3 dalyviai) ir 200 m laisvu stiliumi (2.35,72; 4 dalyviai) rungtyse. 60–64 metų grupėje Sergey Yakovenko triumfavo 50 m peteliške rungtyje (0.51,23; 1 dalyvis), o plaukdamas 50 m krūtine (0.59,15; 3 dalyviai) ir 50 m nugara (0.59,15; 3 dalyviai) jis buvo trečias. Kęstu-

konkurentų, tad džiaugėsi pirmos vietos apdovanojimu, o 50 m nugara rungtyje (0.41,96; 3 dalyviai) jis laimėjo sidabrą. Moterų 45–49 metų grupėje Aušra Grabauskienė pasidabino dviem aukso medaliais – 200 m krūtine (3.08,52; 2 dalyvės) ir 100 m krūtine (1.23,95; 4 dalyvės) rungtyse. Sidabras A. Grabauskienei atiteko antrai įveikus 50 m krūtine (0.39,43; 6 dalyvės).40–44 metų grupėje Audronė Vaškienė plaukdama 200 m laisvu stiliumi (2.52,21; 3 dalyvės) užėmė antrąją vietą.

R. Meilutytė Tokijo olimpinėms žaidynėms ruošis treneriu Džonu Radu. R. Meiluty- yra viskas, ko man reikia“, – teigė Lietuvoje tė negalvoja apie tai, kad sąlygos plaukikė. R. Meilutytė tikisi, kad šis

Geriausia Lietuvos plaukikė, 2012 metų Londono olimpinių žaidynių čempionė, Rūta Meilutytė oficialiai paskelbė, kad lieka sportuoti Kaune ir dirbs su lietuviu treneriu Pauliumi Andrijausku. Kaip teigė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis, pailsėjusiai po nesėkmingai susiklosčiusių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių R. Meilutytei buvo pateikta nemažai pasiūlymų dėl tolimesnės karjeros. Buvo planuojama keliauti į JAV, kur ją kvietė žinomas specialistas Genadijus Sokolovas, tačiau ėmus spausti laikui, 19-metė lietuvė nusprendė likti savo gimtajame mieste – Kaune. Iki šiol šešerius metus R. Meilutytė treniravosi Plimute (Anglija) su

Lietuvoje nėra tinkamos sportuoti aukščiausio lygio plaukikams. Kaune ją tenkina naujas Girstučio baseinas, o ją supa visų sričių specialistai. „Šiam sprendimui priimti turėjau daug laiko. Federacija suteikė daug pasirinkimų, bet pradėjus treniruotis Kaune, aš supratau, kad noriu sportuoti savo gimtajame mieste. Žinoma, kad mano prioritetas yra sportavimo sąlygos, o jos Kaune yra nuostabios. Yra 50 m ilgio baseinas, turiu specialistų komandą, kuri rūpinasi manimi. Pradėjusi dirbti su Pauliumi, supratau, kad galime būti labai stipri komanda. Susidėjo visi pliusai ir priėmiau tokį sprendimą. Jaučiu didelį žmonių palaikymą, kas yra viena svarbiausių mano motyvacijų. Čia

bendradarbiavimas tęsis mažiausiai iki Tokijo olimpinių žaidynių. E. Vaitkaitis pabrėžė, kad Kaunas R. Meilutytei bus bazinė treniravimosi vieta, bet pasiruošimas svarbiausiems startams taip pat vyks su išvykomis ir stovyklomis kartu su geriausiais pasaulio sportininkais. „Tai, kad Rūta treniruosis Kaune, nereiškia, kad ji visus 12 mėnesių bus Kaune. Yra pasirengimo planas, jame numatytos treniruočių stovyklos su geriausiais pasaulio sportininkais, vyks treniruotės JAV, daug varžybų užsienyje. Stengsimės Rūtai suteikti geriausias sąlygas“, – pabrėžė E. Vaitkaitis. Pagal ELTA parengė Lėja IRMANTIENĖ


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras Laureckas 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 AB DNB bankas Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515 Šiaulių telefono kodas (8 41) SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija Žvigaitienė, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52, 8 640 17 768

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

Vyriausioji redaktorė Romualda Urbonavičiūtė KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jūratė Rauduvienė (j.rauduviene@snaujienos.lt) Aktualijos Diana Janušaitė (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Ieva Liubšytė (i.liubsyte@snaujienos.lt) Medicina Lina Abromavičienė (l.abromaviciene@snaujienos.lt) Švietimas, kultūra Ramunė Dambrauskaitė (r.dambrauskaite@snaujienos.lt) Fotokorespondentas Artūras Staponkus Dizainerė Monika Klenauskaitė (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis Pabijutas Publicistai Ričardas Jakutis, Irena Ramaneckienė

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima Savilova 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt Prenumeratos tarnybos vadovas, 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 5 784 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis

12 6 5 12 2 16 13 11 12 12 -3 3 3 15 10 6 1 5 2 3

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Liesa laisvė geria už riebią vergiją.

(T. Fuleris)

Nusišypsok ☺☺☺

Grižta studentas namo ir mato: durys išplėštos, vadinasi kažkas įsilaužė į jo butą. „Kas pas mane, tokį vargšą, galėjo įsilaužti?“ Įeina vidun, apsidairo ir ant stalo randa pundelį pinigų ir nusivylusio vagies raštelį: „Nusipirk pavalgyt, ubage.“ ☺☺☺

Dienos akcentai Vasario septynioliktoji, penktadienis - 48-oji metų diena (penktoji 8-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 317 dienų. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 7.40, leidžiasi 17.28. Dienos ilgumas - 9.48.

Šiandien - septintoji Mėnulio pilnaties diena. Saulė Vandenio ženkle. Vardadieniai Aleksas, Dona, Donalda, Donatas, Donata, Flavijus, Selma, Vaišvila, Viltė, Viltrūda.

Astrologinė prognozė vasario 17-ajai, penkadieniui AVINAS

Diena bus labai darbinga. Ne viskas seksis sklandžiai, bus šiokios tokios opozicijos, tarpusavio trinties, bet viską darysite nepriekaištingai. Galimas dėmesio vertas pasiūlymas, sandoris.

JAUTIS

Beveik viskas seksis, jei tik įdėsite pakankamai pastangų. Palanku spręsti turtinius ir teisinius klausimus, lankyti įtakingus asmenis ir šiaip bendrauti su tais, kurie patinka ar gali būti naudingi.

DVYNIAI

Gerai seksis dalykinė veikla, nenuvils dalykiniai susitikimai. Galbūt visiems demonstruosite naują savo įvaizdį, tikrinsitės sveikatą arba noriai rūpinsitės šeimos nario problemomis.

VĖŽYS

Laukia vienokie ar kitokie laimėjimai tiek versle, tiek meilės fronte. Pajusite norą gyventi audringai, prašmatniai. Nusimato pasimatymas. Panašu, kad jūsų kūrybiniams sumanymams arba meilės viltims lemta išsipildyti.

LIŪTAS

Energijos netrūks, bet noro plušėti bus nedaug. Labiau domins komfortas, žemiški malonumai, meilė. Tikriausiai rasite galimybių palepinti savo kūną ir sielą.

MERGELĖ

Šiandien nesnauskite, nes diena turėtų būti itin produktyvi. Sudarykite sutartis, kontraktus, publikuokite, pirkite, parduokite, reklamuokite, pirškitės, keiskite savo šukuoseną, stilių, susitikite su mylimu asmeniu, draugais ir t. t.

SVARSTYKLĖS

Diena bus palanki pertvarkymams buityje, nekilnojamojo turto reikalams spręsti. Tačiau viską darykite apdairiai, nes yra norinčių jums sutrukdyti. Venkite tarpininkų, tikrinkite viską, po kuo pasirašote.

SKORPIONAS

Diena džiugins įdomiais susitikimais, naujomis pažintimis. Gerų vilčių teiks besiplečiantys ryšiai, organizacinė veikla arba kolektyvinis hobis. Nesunkiai galite tapti įžymesni, populiaresni.

ŠAULYS

Šiandieną norėsis plaukti pasroviui ir dėl nieko nesukti sau galvos. Tikriausiai jus domins tik mylimas žmogus ir asmeniniai reikalai. Kita vertus, iš konfidencialaus susitarimo arba meninės veiklos galite turėti apčiuopiamos naudos.

OŽIARAGIS

Neblogai seksis tvarkyti tokius reikalus, kur tenka daugiau bendrauti, derinti nuomones, kalbėti, diskutuoti, pasisakyti, organizuoti. Džiugins draugystės ir meilės apraiškos.

VANDENIS

Diena bus gana dalykiška. Nusimato susitikimas su potencialu darbdaviu, buvusiu partneriu, kolega, tiekėju ar pan. Tačiau pokalbių ir įvykių rimtumą aiškiau įvertinsite vakare, kai apmąstysite dienos aktualijas.

ŽUVYS

Šiandien uoliai darbuositės, ypač mokslo, žiniasklaidos srityse, politikos arenoje. Geras metas ruošti ataskaitas, planus, projektus. Iš toli atvykęs ar grįžęs asmuo gali suteikti vilčių, kažkuo suintriguoti. Galbūt prireiks teisinės konsultacijos.

2017 02 17 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you