Page 1

2018 m. spalio 9 d. Antradienis

Teisė žinoti

Visuomenės teisė žinoti – apginta.

2 p.

»

Nr. 194 (18518)

Sutartis

Futbolas

Mano namai

Taikos sutartimi su Šiaulių arenos valdytoju džiaugiasi ne visi.

Šiaulių universiteto futbolininkai iškovojo trečiąją pergalę iš eilės.

Mitybos patarimai dirbantiems protinį darbą.

3, 5 p.

»

4 p.

»

Orai Šiauliuose

7-9 p.

»

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Mokyklų ir darželių ateitis – be direktorių? Šiais metais paskelbta keturiolika konkursų į Šiaulių miesto švietimo įstaigų vadovų pareigas, tačiau įvyko tik aštuoni. Miesto Taryba patvirtino keturis vadovus, kiti – laukia savo eilės. Šešis konkursus teks skelbti iš naujo. Nuogąstaujama, kad kai kurios švietimo įstaigos iš viso gali likti be vadovų, nes trūksta norinčiųjų dalyvauti konkursuose. Diana JANUŠAITĖ d.janusaite@snaujienos.lt

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Konkursus skelbs iš naujo Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė vakar vykusioje spaudos konferencijoje informavo, kad Taryba yra patvirtinusi keturias vadovų kandidatūras. Lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ naująja direktore tapo Reda Ponelienė. Nuo spalio 15 d. lopšeliuidarželiui „Berželis“ vadovaus Onutė Raščiuvienė, lopšeliuidarželiui „Žirniukas“ – Laima

Tiepelienė, o Dainų progimnazijai – Asta Vaičiūnienė. Likusių keturių kandidatų Taryba dar nepatvirtino. Šešis konkursus reikės skelbti dar kartą, nes niekas nepateikė prašymų. Prašymai nepateikti į lopšelių-darželių „Žilvitis“, „Salduvė“ ir „Auksinis raktelis“, Ringuvos specialiosios mokyklos, Jaunųjų technikų centro vadovų postus. Naujai skelbiamas konkursas ir į Dainų muzikos mokyklą. Bus skelbiami konkursai į „Rasos“ progimnazijos ir lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorių pareigas.

3 p.

»

Trumpai Egzaminas

Per spalio 4-ąją visoje Lietuvoje laikomą Konstitucijos egzaminą žinias tikrinosi daugiau nei 32 tūkst. žmonių 60 Lietuvos savivaldybių, daugiau nei 600 bendrojo lavinimo mokyklų, 18-oje aukštųjų mokyklų, Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir 11-oje įkalinimo įstaigų. Beveik 600 piliečių egzaminą laikė virtualiai.

ŽŪM perkėlimas

Į projekto vadovo, kuruosiančio Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną klausimus, pareigas pretenduoja 7 kandidatai. Projekto vadovas planuos ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų perkėlimo į kitą vietovę įgyvendinimo priemones, organizuos ir kontroliuos jų įgyvendinimą bei atsakys už suplanuotų rezultatų pasiekimą laiku.

Nori parduoti

Valstybė nori parduoti daugiau kaip 1 mln. jai priklausančių Šiaulių banko akcijų po 0,6 euro per organizuojamą viešą pardavimą iki spalio 24 d. Prašoma kaina yra apie 28 proc. aukštesnė nei akcijos kainuoja rinkoje.

Atsisakyta

Šiemet per pirmuosius 8 mėnesius „Regitroje“ atsisakyta įregistruoti 240 transporto priemonių, nes buvo nustatyta, kad jos arba jų dokumentai yra ieškomi.

Premija

Jungtinių Valstijų ekonomistai Williamas Nordhausas ir Paulas Romeris pirmadienį pasidalijo 2018 metų Nobelio ekonomikos premiją už inovacijų ir klimato integraciją į ekonomikos augimą. „Šiaulių naujienų“ informacija


2018 m. spalio 9 d. ANTRADIENIS

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas: paveikti šildymo kainas šį sezoną per vėlu, kitam – reikia pasistengti

NAUJIENOS | 2

Dėl biokuro ir gamtinių dujų brangimo šilumos kaina didės apie 10 proc., tačiau kokios bus šildymo išlaidos priklauso ir nuo kitų veiksnių – oro temperatūros žiemą bei namų energinio efektyvumo. Tuo tarpu valdžios pastangos pažaboti kainas galėtų paveikti tik kitą šildymo sezoną, pabrėžia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. „Išlaidos šildymui priklauso nuo trijų dalykų: šilumos kainos, šilumos suvartojimo ir klimato sąlygų. Visa tai lemia sąskaitų dydį. Šilumos tiekėjai atsako tik už pirmąjį komponentą – šilumos kainą, ir tik apie tai galime kalbėti. Statistika yra labai akivaizdi, kad tiek biokuras, tiek gamtinės dujos pabrango apie trečdalį, ir tai negali neatsiliepti šilumos kainoms. Bet tik kainoms. Jeigu bus šilta žiema, tai šilumos mažiau reikės, ir atitinkamai sąskaitos bus mažesnės. Bet jeigu žiūrėtume tik į šilumos kainą, tai taip – ji apie 10 proc. turi augti, lyginant su praėjusiais metais, pagal tas kainas biokuro, už kurias mes perkame biokurą ir kurios bus įskaičiuotos į šilumos kainą artimiausiais mėnesiais“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo V. Lukoševičius. Asociacijos vadovo teigimu, daugiausiai dėl šildymo sąskaitų skundžiasi žmonės, kurie gyvena „bloguose“ – energetiškai neefektyviuose namuose.

Visuomenės teisė žinoti – apginta Prieš kelias savaites Lietuva susidūrė su grėsme, kad bus pažeista viena iš svarbiausių demokratijos egzistavimo sąlygų – apribotos galimybės žurnalistams rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Rugsėjo 14 dieną be išankstinio perspėjimo ir be konsultacijų su žurnalistų bendruomene Registrų centras nutraukė daug metų galiojusią praktiką žiniasklaidai teikti neatlygintinus registrų duomenis, o spalio 3 d. Vyriausybė atidėjo sprendimus, kurie leistų žurnalistams informaciją gauti. Teresė HOKIENĖ info@snaujienos.lt Žurnalistų pasipriešinimas Spalio 4 d. buvo paskelbtas žurnalistų bendruomenės viešas laiškas su argumentais, pagrindžiančiais, kad draudimas gauti informaciją iš Registrų centro nemokamai pažeidžia viešą interesą. „Lietuvos žurnalistų bendruomenės vardu prašome Jūsų nedelsiant priimti sprendimus atverti žiniasklaidai Registrų centro duomenis, – rašoma laiške premjerui, susisiekimo, teisingumo ir kultūros ministrams bei Registrų centro vadovui. – Esame įsitikinę, kad dabartinė situacija šiurkščiai pažeidžia Konstitucijos ir įstatymų garantuojamą laisvę nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Negaudami aktualių ir istorinių duomenų apie juridinius asmenis ir nekilnojamąjį turtą, negalime tinkamai atlikti savo profesinės pareigos. Tuo pačiu pažeidžiama visuomenės teisė būti informuotai viešojo intereso klausimais.“ Laiške buvo teigiama, kad

apmokestinti duomenis kaip kitiems komerciniams subjektams būtų nepakeliama finansinė našta redakcijoms, nepagrįstai suvaržytų žiniasklaidos laisvę ir pažeistų skaidraus valstybės

Artūro STAPONKAUS nuotr.

vyriausieji redaktoriai Vaidotas Beniušis, Rasa Lukaitytė Vnarauskienė, Raimundas Celencevičius, Rolandas Barysas, LRT tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė ir LRT televizijos naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė, žurnalistas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė, dešimtys redaktorių ir žurnalistų.

Sujudo visuomenė Visuomenės informavimo etikos komisija besąlygiškai palaikė žurnalistų bendruomenės Lietuvos žurnalistų sąjungos raginimą atpirmininko teigimu, per šaukti ribojimus paskutinius dvejus metus Seime gauti Registrų siūlymų riboti informaciją buvo žymiai centro duomenis. Komisijos daugiau negu siūlymų suteikti daugiau teigimu, varžyžodžio laisvės. Reikia iš esmės keisti mas gauti tikslią informaciją informacijos teisinį reguliavimą. trukdo žurnaAtsirado net draudžiamų temų. listams vykdyti savo misiją ir valdymo principus. Taip pat pažeidžia vieną pagrindinių vibuvo reikalaujama, kad žinias- suomenės teisių – gauti teisingą, klaidai duomenys būtų vėl pra- tikslią ir nešališką informaciją, dėti teikti nedelsiant, iki Visuo- kurią užtikrina profesionaliai menės informavimo įstatymo dirbantys žurnalistai. Visuomeįsigaliojimo. nės informavimo etikos kodekse „Esame atviri dialogui ir pra- pabrėžiama tikslios informacišome ateityje įtraukti žurnalistų jos svarba, keliami reikalavimai bendruomenę svarstant žinias- atidžiai ir rūpestingai tikrinklaidai aktualius klausimus“, – ti faktus. Apribojus žurnalistų rašė žurnalistai. galimybę nemokamai naudotis Viešą laišką pasirašė naujienų Registrų centro duomenimis, šie agentūros BNS, naujienų portalų reikalavimai bus sunkiai įvykdelfi.lt, 15min.lt, „Verslo žinių“ domi, menkėja visuomenės informavimo priemonių turinys. Ribojant žurnalistų teisę gauti teisingą informaciją griaunama vertybių sistema ir visuomenės pasitikėjimas žurnalistika. Nepritarimą ribojimui gauti informaciją viešai išsakė kai kurie politikai ir nevyriausybinės organizacijos.

Nugalėjo bendruomenės vieningumas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius „Šiaulių naujienoms“ pakomentavo, kad rasta išeitis iš absurdiškos situacijos. Vyriausybės posėdyje pirmadienį, t. y.

D. Radzevičius: „Šį kartą laimėjo žurnalistų bendruomenės vieningumas, nugalėjo tvirtas pasiryžimas ginti savo teises. Bet ne žurnalistai turi ginti žodžio laisvę. Visos politiškos ar pilietiškos nevyriausybinės organizacijos gali ir turi aiškiai išsakyti savo nuomonę.“ vakar, sutarta dėl dviejų dalykų: pirma, nuo trečiadienio žurnalistai galės gauti informaciją iš Registrų centro nemokamai. Antra, skubos tvarka bus keičiamas Visuomenės informavimo įstatymas, nelaukiant sausio 1 d. Taigi žurnalistams gauti duomenis iš Registrų centro kliūčių nebebus. Problema padiktuota, pasak D. Radzevičiaus, neteisingos praktikos, kad politikai ir Vyriausybės nariai, laikydamiesi savo pačių sukurtų biurokratinių normų, praleidžia esminius teisės aktus – Konstituciją ir tarptautines Europos teisės normas. Visi pagrindiniai apie žmogaus teises kalbantys dokumentai aiškiai garantuoja žmonėms teisę gauti objektyvią informaciją. O teisė gauti iš valdžios informaciją yra traktuojama kaip viena fundamentaliausių asmens saviraiškos teisių. UNESCO ir kitos svarbios organizacijos nuolat tai primena. Pavyzdžiui, informacijos teikimo principas „Free of charge“ („be rinkliavos“) yra standartas, kurį deklaruoja ir Europos Tarybos konvencija. Pasak D. Radzevičiaus, biurokratinės kliūtys neturi trukdyti demokratijai. Principinės nuostatos turėtų būti iškaltos gerai matomoje vietoje Seime ir Vyriausybėje, ministerijose. Giliai kiekvieno širdyje turėtų būti. Ši pamoka turi būti išmokta. Tik įstatymu gali būti draudžiama ar ribojama teisė rinkti informaciją. Iki šiol duomenų teikimo tvarka žurnalistams ne-

buvo oficialiai reglamentuota įstatymu. „Šį kartą laimėjo žurnalistų bendruomenės vieningumas, nugalėjo tvirtas pasiryžimas ginti savo teises. Bet ne žurnalistai turi ginti žodžio laisvę. Visos politiškos ar pilietiškos nevyriausybinės organizacijos gali ir turi aiškiai išsakyti savo nuomonę. Džiaugiuosi ir liberalaus jaunimo skelbiama protesto akcija. Kiekviena vieša akcija turi prasmę, norint išsaugoti demokratiją“, – kalbėjo D. Radzevičius. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko teigimu, per paskutinius dvejus metus Seime siūlymų riboti informaciją buvo žymiai daugiau negu siūlymų suteikti daugiau žodžio laisvės. Reikia iš esmės keisti informacijos teisinį reguliavimą. Atsirado net draudžiamų temų. Argi drausdami žiniasklaidoje analizuoti savižudybių priežastis, šią problemą sumažinsime? Visuomenės informavimo įstatyme yra nemažai diskutuotinų dalykų, bet kol kas pirmas svarbus žingsnis žengtas: mūsų Konstitucijoje įtvirtinta teisė į informaciją apginta. Apmokestinus ją žurnalistams būtų apribota galimybė išvilkti į dienos šviesą, kam priklauso stambių bendrovių akcijos, kas, kur ir ką stato, o visuomenei – sužinoti tiesą apie nešvarius sandorius, apie politikų korupcinius ryšius su verslininkais. Taigi pašalinta grėsmė nacionaliniam saugumui.

Moters ir vaiko klinikoje bus įrengtas kambarys, skirtas specialiųjų poreikių vaikams Vakar Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje vykusioje spaudos konferencijoje pristatytas „Multisensorinio kambario įrengimas vaikams, turintiems autizmą bei kitus specifinius mišrius raidos sutrikimus, ir psichikos sutrikimų turintiems paaugliams“ projektas. Šio projekto iniciatorius – Šiaulių moterų klubas „LIONS“, nusprendęs jį padovanoti Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikai. Per 32 tūkstančių vertės projektą iš dalies finansuoja pasaulinės „LIONS“

organizacijos fondas Amerikoje ir kiti klubai. „Sprendėme dilemą, kam paskirti šį projektą ir galiausiai nutarėme jį patikėti tiems, kurie atneš daugiausiai naudos Šiaulių miesto ir Šiaulių krašto vaikams – Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikai“, – sako klubo prezidentė Šarlota Kriaučiūnienė. Planuojamas įrengti kambarys būtų pirmas tokio pobūdžio kambarys Šiauliuose, pritaikytas specialiųjų poreikių vaikams.

Planuojama, kad jis bus nemokamas ir prieinamas visiems tokių sutrikimų turintiems Šiaulių krašto vaikams. Susitikimo metu klubo atstovės teigė, kad nors projekto įgyvendinimui buvo skirtas 2 metų terminas, tačiau moterys sieks, kad pirmieji darbai prasidėtų iš karto po Naujųjų ir vaikai su specialiaisiais poreikiais galėtų greičiau lankytis multisensoriniame kambaryje. „Šiaulių naujienų“ informacija

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje vykusioje spaudos konferencijoje pristatytas „Multisensorinio kambario įrengimas vaikams, turintiems autizmą bei kitus specifinius mišrius raidos sutrikimus, ir psichikos sutrikimų turintiems paaugliams“ projektas.


3 | NAUJIENOS

2018 m. spalio 9 d. ANTRADIENIS

Kainų komisija: ir atsijungę nuo centralizuotos sistemos, turi mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms Visi namo gyventojai, net tie, kurių butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, turi mokėti už šilumą bendrosioms pastato reikmėms. Taip pasisakė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK ), išnagrinėjusi vartotojo ir bendrovės „Kauno energija“ ginčą. Komisijai pateiktame prašyme vartotojas nurodė, kad nesutinka su bendrovės „Kauno energija“ pateiktais mokėjimais už pastate suvartotą šilumą bendrosioms reikmėms, nes jam priklausantis butas yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Vartotojas šildosi dujomis ir prašo anuliuoti pateiktus mokėjimus už šilumą bendrosioms reikmėms nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. liepos. VKEKK, išnagrinėjusi faktines ginčo aplinkybes, nepritarė vartotojo reikalavimams. Nepaisant to, kad gyventojo butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, pastate yra įrengta šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema, rūsyje yra šilumos punktas, laiptinėse – šildymo prietaisai, todėl visi gyventojai, proporcingai jų turimo būsto plotui, turi vienodai prisidėti prie pastato išlaikymo – šiuo atveju apmokėti už šilumą bendrosioms reikmėms, teigia VKEKK.

Atkelta iš 1 p. „Konkursus vadovų pareigoms tose švietimo įstaigose, kurių dabartiniai direktoriai dirba 30 ir daugiau metų, skelbėme pirmą kartą. Džiaugiamės, kad mūsų įstaigos turi naujas vadoves“, – kalbėjo A. Lesauskienė. Nepaisant to, akivaizdu, kad vis tiek trūksta norinčiųjų vadovauti švietimo įstaigoms. Departamento direktorė paaiškino, jog pretendentų į vadovo pareigas trūko visais laikais. Anot jos, tai visos Lietuvos problema: „Kiti didieji šalies miestai taip pat nesulaukia vadovų. Pas mus į konkursus bent jau ateina keli žmonės, o štai Klaipėdoje šiais metais iš viso nesulaukta nė vieno kandidato.“ Pokyčių dar nematyti Mokyklos vadovai nebegali turėti pamokų, praranda pedagoginę kvalifikaciją. Manoma, kad tai viena iš priežasčių, kodėl prašymų į vadovų pareigas sulaukiama sąlyginai mažai. Spaudos konferencijoje paaiškinta, kad tokiu būdu siekiama išvengti interesų konfliktų, kai direktorius pats sau skiria pamokas ir atlyginimą. „Niekas nedraudžia vadovui vesti pamokų, čia galbūt didesnių problemų kyla dėl atlyginimo ir kvalifikacijos praradimo. Kalbant apie kvalifikacijos praradimą, šiuo metu galioja įstatymas,

kur teigiama, kad jeigu žmogus dirbo panašų darbą, vedė pamokas, nesvarbu atlygintinai ar ne, jam pedagoginis stažas nenutrūks“, – teigė A. Lesauskienė. Departamento direktorės teigimu, dėl to nuolat rengiamos diskusijos, švietimo įstaigų vadovai jose dalyvauja ir aktyviai gina savo interesus, bet konkrečių pokyčių kol kas niekaip nepavyksta pasiekti. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai vienai švietimo įstaigai vadovavęs asmuo nusprendžia pereiti į kitą. Arba vienos mokyklos direktorius išreiškia norą puse etato papildomai vadovauti ir kitai įstaigai. A. Lesauskienė atsakė, kad niekas žmogui negali uždrausti dirbti kitose įstaigose ir tai yra normalu. Kalbant apie antrąjį variantą, ar taip galima pasielgti, kol kas neaišku, Šiauliuose dėl to konsultuojamasi su teisininkais: „Švietimo įstaigų yra daugiau nei norinčių joms vadovauti. Svarstome, kad dėl to galbūt reikėtų leisti vienam žmogui vadovauti abiem įstaigoms, bet dėl to dar konsultuojamės su Švietimo ir mokslo ministerijos teisininkais.“ Aiškinasi problemos priežastis Spaudos konferencijoje žiniasklaidai pristatytos naujos švietimo įstaigų direktorės taip pat turėjo ką pasakyti šiais klausimais. Dainų progimnazijos

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Mokyklų ir darželių ateitis – be direktorių?

Švietimo įstaigų direktorės svarstė, kodėl ne visi nori tapti vadovais. direktorė A. Vaičiūnienė komentavo, kad mokyklų vadovams niekas nedraudžia vesti pamokų neatlygintinai: „Vadovui niekas netrukdo pavaduoti kitą mokytoją ir neatlygintinai vesti pamokas.“ Lopšelio-darželio „Berželis“ direktorė O. Raščiuvienė, kalbėdama apie tai, kodėl taip pasyviai dalyvaujama konkursuose į švietimo įstaigų vadovus, svarstė, kad galbūt žmones stabdo baimė: „Žmonės norom nenorom tarpusavyje pasikalba, kaip tas vertinimas Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūroj atrodo ir, manau, išsigąsta. Nepraėję vertinimo nenori prarasti prestižo, prastai pasirodyti kolegų akyse.“ Lopšelio-darželio „Žirniukas“ direktorė L. Tiepelienė sakė, kad galbūt vadovais nenorima tapti

ir dėl mažų atlyginimų; „Mažas atlyginimas ikimokyklinėse įstaigose neskatina kitų dalyvauti konkursuose, be to, ne visi nori dirbti laikiną, penkerių metų kadencijos darbą.“ A. Vaičiūnienė pridūrė, kad 2014 m. atlikusi magistro studijų baigiamąjį darbą, išsiaiškino, jog iš 170 Šiauliuose dirbančių pedagogų tik 5 proc. norėtų būti vadovais lyderiais. Pagrindinės to priežastys: baimė, nepasitikėjimas savo jėgomis. Todėl, anot jos, mokytojus reikėtų papildomai skatinti tapti pavaduotojais, skyrių vedėjais, o galiausiai – ir vadovais. A. Lesauskienė komentavo, kad kandidatams dar reikėtų išmokti atpažinti individualius vaiko gebėjimus, dirbti su tėvais: „Norima vadovų lyderių, kurie matytų kiekvieno vaiko ūgtį, o

ne lygintų vienus vaikus su kitais, mokėtų bendrauti su tėvais. Tai mūsų visuomenės stigmos, kurios iš švietimo neišgyvendinamos iki šiol.“ Baiminamasi, kad kitais metais surasti naujų vadovų švietimo įstaigoms bus dar sunkiau. Departamento direktorė patikino, kad ieškoma būdų, kaip problemą spręsti: „Siūlysime merui programą, kad galėtumėme vienyti ir burti įvairių švietimo įstaigų pavaduotojus, skyrių vedėjus. Kartu mokysimės, kokiam vadovui reikia būti, ko siekti, bandysime ieškoti priežasčių, kodėl nepretenduojama į tas pareigas. Manome, kad reikia ieškoti esamų vadovų, kurie naujai paskirtiems vadovams galėtų būti mentoriais, už tai Savivaldybė jiems mokėtų atlygį ir taip švietimo kokybė gerėtų.“

Justina KYBARTAITĖ j.kybartaite@snaujienos.lt Praėjusį ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybės Taryba entuziastingai priėmė sprendimą dėl Šiaulių arenos koncesijos sutarties pakeitimo. Šis miesto valdžios sprendimas buvo pristatomas, kaip miestui naudingas taikos pasiekimas ginče su Šiaulių areną valdančia VšĮ „Pramogų sala“. Tačiau, pasirodo, yra ir nepritariančių šiam sprendimui. „Priimtas susitarimas duoda ne ekonominį pliusą“ Advokatas Egidijus Morkūnas save laiko neabejingu šiauliečiu, kuriam ne tas pats, kas dedasi Šiaulių mieste. Bendradarbiaudamas su dar kitais, anot jo, bičiuliais, apie pusę metų įnirtingai domėjosi Šiaulių arenos koncesijos sutarties problema.

Priimtu koncesijos sutarties pakeitimu Šiaulių miesto savivaldybė įsipareigojo nutraukti civilinę bylą Vilniaus komerciniame arbitraže dėl 215 tūkst. Eur nepagrįstai sumokėto koncesijos mokesčio už 2016 metus bei mokėti koncesininkui VšĮ „Pramogų sala“ koncesijos mokestį nebepriklausomai nuo arenos veiklos finansinių rezultatų. Nors miesto vadovai teigė, kad pasiektas susitarimas miestui duos apie 200 tūkst. Eur naudos, tačiau pagal E. Morkūno atliktą tyrimą – miestas esą gali netekti daugiau nei 600 tūkst. Eur. Tyrimo metu taip pat esą pavyko nustatyti, kurie Savivaldybės tarnautojai ir kuo prisidėjo prie miestui „naudingo“ taikaus susitarimo. „Rugsėjo pabaigoje sužinojome, kad situacija stipriai pasikeitė. Miesto valdžia pradėjo „stumti“ susitarimą, kuriuo ne tik buvo

Informacija apie Šiaulių miesto savivaldybės konkursus 2018 m. gruodžio 28 d. vyks konkursai Šiaulių lopšelių-darželių „Salduvė“ ir „Žilvitis“, 2019 m. sausio 16 d. – Šiaulių lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ ir Šiaulių „Ringuvos“ specialiosios mokyklos, 2019 m. sausio 17 d. – Šiaulių Dainų muzikos mokyklos ir Šiaulių jaunųjų technikų centro direktorių pareigoms eiti. Detalią informaciją, kaip pateikti dokumentus, rasite tinklalapio www.siauliai.lt skiltyje Skelbimai: http://www.siauliai.lt/lit/Paskelbti-konkursai-iiauliu-miesto-savivaldybei-pavaldzias-istaigas/1557. Užsak. Nr. 861

nebenorima susigrąžinti 215 tūkst. Eur, miestas įsipareigojo sumokėti už 2019–2021 m. po 160 tūkst. Eur, o 2022 m. įsipareigojo sumokėti 195 tūkst. Eur. Taip pat buvo garsiai pareikšta, kad derybininkai iš miesto Savivaldybės išsiderėjo 107 tūkst. Eur. Susipažinus su Tarybai pateiktais dokumentais paaiškėjo, kad jokio įsipareigojimo VšĮ „Pramogų sala“ sumokėti 107 tūkst. Eur Savivaldybei nebeliko. Vietoj to atsirado miesto pareiga mokėti koncesijos mokestį nebe tada, kai Šiaulių arena dirba nuostolingai, o bet kuriuo atveju. Pasiskaičiavome, kad minėtas susitarimas duoda ne ekonominį pliusą, kaip teigia miesto valdžia, bet daugiau nei 50 tūkst. Eur nuotolio. Taip pat išnyko bet koks miesto valdžios noras kalbėti apie 584 tūkst. Eur, kuriuos savo nutartyje nurodė teismas. Šiuo sprendimu miestui yra daroma žala, kurios vertė daugiau nei 635 tūkst. Eur. Tai yra didžiuliai pinigai. Labiausiai apmaudu, kad visa tai yra daroma deklaruojant, kad yra ginamas viešas interesas“, – teigė advokatas E. Morkūnas. Nebuvo atlikta antikorupcinio vertinimo procedūra 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Taikos sutartimi su Šiaulių arenos valdytoju džiaugiasi ne visi

Advokatas E. Morkūnas teigė, jog su koncesininku pasirašyta taika negina viešojo intereso. savo sprendimu patvirtino naują komisijos sudėtį, kuri vykdo koncesijos sutarties priežiūrą, į ją įtraukdama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Marijų Veličką. Jis, susipažinęs su dokumentais ir derybine pozicija, nusprendė tokio susitarimo nepatvirtinti. „Sužinoję, kad tas sprendimas bet kuriuo atveju vis tiek bus teikiamas Tarybai, nusprendėme imtis to, ko gali imtis paprastas miestietis. Parašėme kreipimąsi, kurį pagarsinome Tarybos posėdyje, tačiau sprendimas vis tiek

buvo priimtas. Miesto valdžia neatliko antikorupcinio tarybos sprendimo projekto vertinimo. Pagal įstatymus ir pagal Savivaldybėje patvirtintą metodiką šis sprendimas turėjo praeiti antikorupcinio vertinimo procedūrą. Antikorupcinis vertinimas, mano nuomone, nebuvo padarytas dėl to, kad nė vienas protingas žmogus po teigiamo vertinimo išvada nebūtų pasirašęs. Todėl ant Tarybos sprendimo projekto rengėjo nerasime nė vieno Savivaldybės darbuotojo parašo. Nukelta į 5 p.


SPORTAS/KRIMINALAI | 4

2018 m. spalio 9 d. ANTRADIENIS

Dviejų iki tol be pergalių „Betsafe-LKL“ čempionate buvusių komandų akistatoje „Šiauliai“ iššvaistė 22 taškų pranašumą ir Kėdainiuose apmaudžiai išleido pergalę iš rankų, nusileisdama vietos „Nevėžiui“ 71:78 (28:11, 27:17, 13:19, 13:21). Tai buvo ketvirtoji šiauliečių nesėkmė pirmenybėse. Rungtynių pradžia svečiams susiklostė puikiai. Vedami Evaldo Šaulio ir Igno Vaitkaus dueto, jie kėlinio viduryje be atsako pelnė 14 taškų ir akimirksniu susikrovė dviženklę persvarą – 19:8. Šeimininkų neišgelbėjo ir paprašyta minutės pertraukėlė. Po jos skirtumas toliau augo svečių naudai. Antrąjį kėlinį „Šiauliai“ pradėjo dar pora sėkmingų atakų, po kurių nutolo 22 taškų atstumu (33:11). Neturėdami ko prarasti svečiai ėmė atakuoti iš toli ir tokia taktika pasiteisino. Į šiauliečių krepšį vienas po kito ėmė skrieti tritaškiai, priekinei linijai nesisekė sustabdyti įsibėgėjusio Gabrieliaus Maldūno. „Nevėžiui“ priartėti vieno metimo atstumu užteko mažiau nei 5 minučių, surinkus 19 „sausų“ taškų (30:33). Nors E. Šaulys dvitaškiu pagaliau užbaigė svečių ataką, iniciatyva ir toliau priklausė šeimininkams, kurie netrukus tolimu metimu persvėrė rezultatą (38:35). Vis tik, likęs laikas iki pertraukos priklausė „Šiauliams“, kurie ne tik susigrąžino pranašumą, bet ir nutolo saugiu atstumu – 45:38.

7 taškų skirtumas laikėsi didžiąją trečiojo kėlinio dalį, bet jo pabaigoje vėl spurtavo šeimininkai, kurių legionierius Chauncey Collinsas pataikė sudėtingą metimą aidint sirenai, o komandas skyrė tik 1 taškas – 58:57. Persilaužimas rungtynėse įvyko sužaidus porą minučių paskutiniame ketvirtyje. Laimėję atkarpą 8:0, „Nevėžio“ krepšininkai vėl išsiveržė į priekį (67:63). Likus žaisti 4 minutes, kėdainiškiai pirmavo 6 taškais. Po Antano Sireikos paprašytos minutės pertraukėlės I. Vaitkus realizavo abu baudų metimus, o kitos atakos metu Benas Griciūnas galėjo sumažinti „Šiaulių“ atsilikimą iki 2 taškų, bet įsigudrino pramesti iš po krepšio. Desperatiški svečių bandymai išgelbėti rungtynes buvo nesėkmingi. Tašką paskutinės minutės metu padėjo Aidas Einikis, pataikydamas tolimą metimą, po kurio „Nevėžis“ įgijo 7 taškų pranašumą. „Šiaulių“ komandai taškus pelnė: I. Vaitkus – 19 (6 atk. kamuoliai), E. Šaulys ir B. Griciūnas – po 10, C. Terrellas (6 rez. perdavimai) ir K. Žemaitis – po 7, R. Stankevičius – 6, A. Udras – 4, Š. Beniušis ir K. Lukošiūnas – po 3, A. Urbutis – 2. Kitas rungtynes „BetsafeLKL“ čempionate „Šiauliai“ žais spalio 14 d. Panevėžyje prieš „Lietkabelį“. Pagal KK „Šiauliai“

L. Simonenka sublizgėjo Lietuvos pilno kontakto karatė čempionate 2018 metų Lietuvos pilno kontakto karatė jaunučių (iki 16 metų) ir jaunimo (iki 21 metų) čempionatas nustebino labai intensyviomis kovomis ir jaunų kovotojų pergalėmis prieš vyresnius varžovus. Čempionatas vyko vienoje didžiausių šalies salių – Panevėžio „Cido“ arenoje. Aukštaitijos sostinėje dėl apdovanojimų kovojo daugiau nei 200 sportininkų iš 36 klubų. Geriausiai varžybose sekėsi Klaipėdos „Shodan“ klubo auklėtiniams, kurie iš viso pelnė 29 apdovanojimus (9 aukso, 8 sidabro ir 12 bronzos). Antrąją vietą komandinėje įskaitoje užėmė Vilniaus „Saulės ženklas“ (5 aukso ir 1 sidabro medalis), trečioje – sostinės „Ippon“ (4 aukso, 3 sidabro ir 1 bronzos medalis). Vienas Lietuvos jaunimo rinktinės trenerių Valius Rudys teigė, kad 2018-ųjų čempionatas paliko puikių įspūdžių ir nuteikė labai optimistiškai prieš artėjantį šių metų Europos jaunučių ir jaunimo čempionatą. „Yra daug stipraus, užsivedusio, motyvuoto jaunimo. Dauguma kovų buvo labai įtemptos, tikrai reikėjo paprakaituoti, kad kažką laimėtum. Tad smagu matyti, kad yra jaunų kovotojų, kurie akivaizdžiai turi tikslą, kryptingai siekia aukščiausio lygio“, – sakė treneris. Patyrusį trenerį Panevėžyje bene labiausiai nustebino Šiaulių „Tori“ klubo auklėtinis Lukas Simonenka. 18-metis 75-80 kg svorio kategorijos finale nugalėjo kitą labai ambicingą ir jau daug įvairių varžybų laimėjusį kovotoją 20-metį klaipėdietį Lauryną Vai-

čikauską ir tapo čempionu. 80–85 kg svorio kategorijoje antrąją vieta džiaugėsi kitas 18-metis, Klaipėdos „Okinavos“ auklėtinis Edvinas Kolmogorovas, į priekį praleidęs tik 21 metų Julių Urboną iš „Shodan“. Tuo metu svorio kategorijos virš 90 kg auksinėje kovoje 19-metis Edvinas Vaisietas iš „Saulės ženklo“ nugalėjo 2 metais vyresnį Aidą Liniką iš Kauno „Osu“. „L. Simonenka kovojo tiesiog „super“, toks užsivedimas, kad net stebiesi, kaip vaikinas gali išlaikyti tokį intensyvumą visą kovos laiką. Smagu, kad iš jaunių į jaunimo amžiaus grupę perėję sportininkai iš karto demonstruoja ambicijas, nepaiso autoritetų, o tiesiog dirba ir kovoja. Labai didelis jaunų kovotojų užsidegimas rodo jų didžiulę motyvaciją patekti į Lietuvos rinktinę, būti tarp geriausių Europos sportininkų“, – jaunuolio pergalę komentavo V. Rudys. Į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą buvo įtraukti visi Lietuvos čempionato prizininkais tapę sportininkai. V. Rudžiui smagu, kad prizininkais tapo ir keletas jo vadovaujamo Marijampolės „Tornado“ klubo auklėtinių. Viena jų – Raminta Makackaitė – tapo čempione tiek kumitė, tiek katos rungtyse. 18-mečių Europos čempionate prieš porą metų visus įmanomus titulus susišlavusi sportininkė su didelėmis viltimis vyks ir į jaunimo čempionatą. Europos jaunučių ir jaunimo čempionatas vyks lapkričio 23-iąją dieną Vengrijos sostinėje Budapešte. Pagal ELTA Parengė Justina KYBARTAITĖ

Zenono RIPINSKIO nuotr.

„Šiauliai“ apmaudžiai pralaimėjo Šiaulių universiteto futbolininkai iškovojo vojome tik apie rungtynių pabai„Nevėžio“ komandai trečiąją pergalę iš eilės gą. Šiaulių universiteto žaidėjai

Trečiąją pergalę Lietuvos studentų futbolo lygos čempionate iš eilės iškovoję Šiaulių universiteto futbolininkai įsitvirtino pirmoje turnyrinės lentelės vietoje. Šiaulių universiteto (ŠU) studentai, demonstruodami neįtikėtiną spartą, nugalėjo Vytauto Didžiojo universiteto ekipą. Ir nugalėjo ne bet kaip, o sutriuškindami ją 7:1. Nepaisant tokio didelio skirtumo ir nepaisant pirmo greito įvarčio, sužaidus pusvalandį, tokia baigtis atrodė mažų mažiausiai nereali. Pirmasis susitikimo įvartis krito ketvirtąją minutę ir tai buvo greičiausias ŠU įvartis šiame sezone. Pasižymėjo Kildras Kavaliukas. „Pelnėme greitą įvartį, tačiau tai nebuvo priežastis mažinti rungtynių tempą. Pirmose dvejose rungtynėse pergales „ištraukda-

vome“ paskutinėmis minutėmis, todėl stengėmės, kad šiose rungtynėse toks scenarijus nepasikartotų“, – po rungtynių sakė ŠU atstovas Kristupas Petravičius. Šiauliečiai turėjo iniciatyvą, tačiau sužaidus pusę kėlinio praleido įvartį. Praleistas netikėtas įvartis ŠU atstovams dar labiau pridėjo sportinio pykčio. Netrukus šiauliečiai vienas po kito pelnė įvarčius ir pradėjo VDU triuškinimą. Po rungtynių šiauliečių akivaizdų pranašumą pripažino ir varžovų žaidėjai. „Atrodo, išlyginome rezultatą, tačiau per trumpą laiką praleidome du įvarčius į rūbinę ir rungtynės buvo sugadintos. Treneris rūbinėje sakė, kad dar ne viskas prarasta, ragino nenuleisti rankų, tačiau antrajame kėlinyje praleidome dar keturis įvarčius ir gal-

viską darė žymiai greičiau, o mes gynyboje nespėdavome išsirinkti žmonių, palikdavome jiems daug laisvų erdvių ir jie jas puikiai išnaudodavo. Sakyčiau, kad prasta gynyba buvo pagrindinė mūsų pralaimėjimo priežastis“, – apie savo komandos sutriuškinimą kalbėjo VDU vartininkas Povilas Survila. Šiauliečių iš pusiausvyros neišmušė net tai, kad sužaidus maždaug pusvalandį, dėl traumos teko pakeisti vieną svarbiausių savo žaidėjų Deividą Šešplaukį. Nors oficialios diagnozės dar nėra, tačiau panašu, kad jam lūžo ranka. Netekusi D. Šešplaikio, ŠU komanda ieškojo naujų lyderių ir juos rado. Dar pirmajame kėlinyje pasižymėjo Kristupas Petravičius ir Rokas Lazdinauskas, o po pertraukos: Agnius Juozapaitis, A. Bagočius, K. Petravičius ir K. Kavaliukas. „Sukūrėme daug atakų, atrodėme tikrai daug geriau už varžovus ir pelnytai laimėjome pirmąjį kėlinį. Per pertrauką rūbinėje treneris Rytis Alūzas pasakė, kad rungtynės dar nebaigtos ir turime žaisti iki pabaigos. Varžovai neatlaikė mūsų tempo, o mes tiesiog pasinaudojome savo progomis. Komandoje tvyro puiki atmosfera, laimėtos visos trejos rungtynės, po truputį apsiprantame vienas prie kito ir bandome pasiekti teigiamą rezultatą“, – po laimėtų rungtynių pasakojo du įvarčius pelnęs K. Petravičius. Pagal ŠU

Į Lietuvos futbolo rinktinę pateko ir Šiaulių futbolininkai Lietuvos futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas paskelbė nacionalinės komandos sudėtį spalio 11 ir 14 d. Vilniuje vyksiančioms UEFA Tautų lygos rungtynėms su Rumunija ir Juodkalnija. Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės trenerio dėmesio sulaukė trys buvę futbolo akademijos „Šiauliai“ auklėtiniai – Rolandas Baravykas, Modestas Vorobjovas bei pirmą kartą į nacionalinę rinkti-

nę pakviestas Domantas Šimkus. Lietuvos jaunimo (U-21) futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Caritas Falchas paskelbė komandos sudėtį paskutinėms 2019 m. Europos čempionato atrankos rungtynėms su Farerų salų ir Suomijos komandomis. U-21 futbolo rinktinės sudėtyje du buvę FA „Šiauliai“ auklėtiniai – Eligijus Jankauskas ir Sigitas Olberkis. Lietuvos U-17 futbolo rinktinė

jau sužaidė dvejas rungtynes. Lietuviai nusileido Serbijai 1:2 bei turėjo pripažinti turnyro šeimininkų vengrų pranašumą 0:3. Pirmose dvejose rungtynėse Modestas Vainikaitis ir Deividas Dovydaitis pasirodė startinėje rinktinės sudėtyje, Karolis Mantinis aikštėje pasirodė po keitimo, o Kristupas Mantinis savo šanso dar nesulaukė. Pagal ŠFA

Trumpai Muštynės

* Šiauliuose, Rūdės g., prie naktinio klubo, nepažįstamas asmuo sumušė neblaivų (0,86 prom.) vyrą, gimusį 1997 m. Nukentėjusysis galvos ir veido sumušimus, nosies kaulo lūžimą gydosi ambulatoriškai. * Šiauliuose, Vilniaus g., kavinėje-bare, vyras sumušė neblaivius (1,04 prom.) ir (1,64 prom.) vyrus, gimusius 1995 ir 1994 m. Nukentėjusieji į medikus nesikreipė. * Šiauliuose, J. Basanavičiaus g., daugiabučio namo kieme, moterį, gimusią 1974 m., sumušė mergina, gimusi 2000 m., ir moteris, gimusi 1978 m. Nukentėjusioji dėl patirto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamosios nesulaikytos. * Šiauliuose, Tilžės g., žodinio konflikto metu vyras, gimęs 1966 m., įspyrė neblaiviai (0,91 prom.) sugyventinei, gimusiai 1950 m., į nugarą. Nukentėjusioji po įvykio į medikus nesikreipė. Neblaivus (2,33 prom.) įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Varpo g., bendrabučio pirmo aukšto koridoriuje, nepažįstamas asmuo dėl chuliganiškų paskatų sumušė neblaivų (2,53 prom.) vyrą, gimusį 1959 m. Nukentėjusysis dėl lūpos žaizdos po medikų apžiūros gydosi ambulatoriškai.

Įtariamasis vyras, gimęs 1992 m., sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Vagystės * Šiauliuose, Vilniaus g., daugiabučio namo kieme, nuo moters, gimusios 1977 m., automobilio NISSAN JUKE pavogtos įvairios detalės. Turtinė žala – 8000 eurų. * Šiauliuose, Pramonės g., nenustatyti asmenys iš prekybos centro pagrobė 14 butelių viskio. Vagystė pastebėta peržiūrėjus vaizdo įrašą. Turtinė žala – 197 eurai. * Šiauliuose, Kėdainių g., iš aptvertos namo teritorijos, nuo kieme buvusios valties pagrobtas pakabinamas benzininis variklis „Yamaha F15FMC“, priklausantis vyrui, gimusiam 1988 m. Turtinė žala – 1600 eurų. * Šiauliuose, Tilžės g., MLC „Saulės miestas“ parduotuvėje, vyras, gimęs 1999 m., dėl pasikėsinimo pavogti prekes buvo sulaikytas. Vyras, gimęs 1999 m., išėjo už parduotuvės kasų nesusimokėjęs. Bendra prekių vertė – 245,90 eurai. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Gegužių g., iš moters, gimusios 1987 m., buto, po pažįstamos, gimusios 1983 m., ir jos dviejų mažamečių dukrų apsilankymo, iš sekcijos pagrobta auksinė grandinėlė-apyrankė. Turtinė žala – 500 eurų.

Kita

* Šiauliuose, Girulių g., neblaivus (4,37 prom.) vyras, gimęs 1981 m., vairavo automobilį Volkswagen Golf ir atsitrenkęs į kitą automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, pasinaudojus vyro, gimusio 1989 m., asmens duomenimis bei galimai suklastojus jo parašą, sudaryta transporto priemonės BMW735i, pirkimopardavimo sutartis. * Šiauliuose, Purienų g., tarnybos metu, vedant į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Laikino sulaikymo patalpas vyrą, gimusį 1991 m., sulaikytą už administracinį teisės nusižengimą, šis pasipriešino uniformuotam policijos pareigūnui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui, jį pargriaudamas. Nukentėjusysis dėl kairės kojos kulkšnies lūžimo po medikų apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pagal Šiaulių AVPK Parengė Kristina JURGAITIENĖ


5 | NAUJIENOS

2018 m. spalio 9 d. ANTRADIENIS

Šį sprendimo projektą parengė ir tarybai pateikė pats Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. Direktorius tarybos nariams nepasakė, kad byla Vilniaus komerciniame arbitraže yra perspektyvi. Taip pat neinformavo, kad šiam spendimo projektui nepritaria Savivaldybės juridinis skyrius, ir kad viešųjų pirkimų tarnyba yra užsiprašiusi iš Šiaulių miesto savivaldybės pateikti koncesijos sutarties pakeitimo dokumentus. Tokiu būdu siekiant naudos VšĮ „Pramogų salai“ buvo padaryti įstatymo pažeidimai, kurie yra tikrai netoleruotini. Todėl ir pradėjome tokią akciją, nes mums nepatinka, kad miestiečiams ant ausų yra kabinami makaronai“, – teigė advokatas E. Morkūnas.

Liberalų frakcija sieks įvykdyti teisingumą Vakar Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos liberalų frakcija užregistravo kreipimąsi miesto merui dėl neeilinio tarybos posėdžio sušaukimo ir nepasitikėjimo inicijavimo administracijos direktoriui. Anot jų, buvo pažeistos sprendimo rengimo procedūros ir neatliktas privalomasis antikorupcinis vertinimas. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Lietuvos Respublikos Liberalų frakcija balsavo prieš šį sprendimo projektą ir tarybos posėdyje. Ši frakcija sieks, kad kalti asmenys prisiimtų atsakomybę ir miestiečių interesai liktų nepažeisti. „Tarybos sprendimo projektu dėl pritarimo pakeisti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos ,,Pramogų sala“ Aukštabalio multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo 2006 m. birželio

8 d. sutartį Nr. SŽ-988 reguliuojami santykiai, susiję su koncesijos suteikimu, todėl Tarybos sprendimo projektas privalėjo praeiti antikorupcinio vertinimo procedūrą ir tik po to galėjo būti teikiamas Tarybai. Pažeidęs privalomas Tarybos sprendimų teikimo procedūras Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis ne tik suklaidino Tarybos narius, bet ir miesto gyventojams sukėlė abejonių, kad Tarybos sprendimai priiminėjami neskaidriai. Manome, kad po tokio grubaus įstatymo pažeidimo A. Bartulis nebegali toliau eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Dėl to prašome Jūsų skubiai inicijuoti Taryboje nepasitikėjimo administracijos direktoriumi procedūrą ir sušaukti neeilinį Tarybos posėdį“, – buvo rašoma liberalų frakcijos rašte Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui. Šiaulių miesto meras A. Visoc-

Šiauliuose piketas prie socialdemokratų būstinės Prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Šiaulių skyriaus pirmadienio vakare vyko piketas – protestas prieš LSDP Šiaulių skyriaus pirmininko Edvardo Žakario veiksmus, kuriais jis, organizatorių teigimu, „daro persekiojimą prieš žiniasklaidą“. Zakiras Medžidovas, vienas iš protesto organizatorių, „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad šia akcija nori palaikyti „Lietuvos ryto“ žurnalistą Gintarą Šiuparį, kuris atskleidė buvusio seimo nario Edvardo Žakario padėjėjų apsimestinį aklumą. Jo teigimu, E. Žakaris rašo skundus į įvairias komisijas, asociacijas ir kontrolieriams. „Tokių būdu siekia įtraukti sąžiningus asmenis į brangiai kainuojančius ir ilgai trunkančius bylinėjimosi procesus, po kurių bet kam pasaulyje gali praeiti noras atskleisti tiesą, daryti tyrimus ir juos viešinti, – teigė Z. Medžidovas. – Akcija surengta atsiliepiant į paskutinėmis dienomis viešojoje erdvėje kilusį protestą, kai Registrų centras nu-

traukė informacijos teikimą žiniasklaidos atstovams. Sostinėje vyksta protesto akcija ,,Tiesos nesulaikysi“, remianti žurnalistų teisę gauti ir skleisti informaciją. Socialdemokratai kalba, kad žurnalistai yra tiesos filtras, o Šiauliuose bendrapartietis persekioja žurnalistą. Nesame orientuoti į masiškumą, tik norime atkreipti visuomenės dėmesį.“ E. Žakaris dienraščiui teigė nieko negirdėjęs apie rengiamą piketą. „Nebesu aš Seimo narys, jokiu žiniasklaidos persekiojimu niekada neužsiėmiau, į informaciją visada reaguoju ramiai. Į Visuome-

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Atkelta iš 3 p.

nės informavimo etikos komisiją kreipiausi dėl trejus metus apie mane formuojamos neigiamos nuomonės, iškraipant faktus. Komisija nusprendė, kad žurnalistas paskelbdamas įrašus „Facebook“ paskyroje pažeidė Etikos kodekso du straipsnius, jog žinios ir nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, neiškraipant duomenų, nesupainiojant informacijos ir nuomonės. Žurnalistas įpareigotas paskelbti komisijos sprendimą Facebook paskyroje“, – sakė E. Žakaris. „Šiaulių naujienų“ informacija

13 angelų iškeliauja pas naujus šeimininkus Šiaulių dailės mokyklos organizuotame medžio skulptūrų plenere, kuris vyko birželio 16–22 dienomis, dalyvavo 13 skulptorių, drauge darbavosi ir Gegužių, Jovaro, Medelyno, progimnazijų, Kuršėnų politechnikos mokyklos, dailės mokyklos mokiniai. Iš Šiaulių miesto centre nukirstų liepų menininkai kūrė skulptūras. Prisikėlimo aikštę kažkada gaubusioms liepoms jie suteikė naują gyvenimą. Angelų skulptūros vakar Šiaulių Artūro STAPONKAUS nuotr.

vyskupijos Pastoraciniame centre pašventintos ir iškeliavo į jų laukiančias įvairias miesto įstaigas. Egidijaus Žilinsko „Saugantis gyvybę“ jau apsigyveno Moters ir vaiko klinikoje. Kazio Bimbos „Miesto angelas atiteko Šiaulių miesto savivaldybės tarybai. Viliaus Biskio „Angelas“ papuošė Šiaulių vyskupijos pastoracinį centrą. Gintaro Slipkaus „Jaunystė“ padovanota Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Rimanto Bagdono

„Skraidantis žmogus“ įsikūrė Šiaulių miesto apylinkės teisme, Gintauto Lukošaičio „Laisvas angelas“ – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriuje, Ramunės Vaicekauskaitės (autorei 14 metų) „Angelas sargas“ stovės Šiaulių kūdikių globos namuose. Viliaus Šliuželio „(S)kilimas“ – dovana Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui, Jono Vaicekausko „Atminimų angelas“ – Šiaulių miesto pramonininkų asociacijai, Alvido Paškausko „Tamsos sergėtojas“ – Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Šiaulių pasienio užkardai, Arvydo Masiulio „Angelas“ – Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Dalvyčio Udrio „Angelas“ – Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai. Trys skulptūros papuoš Šiaulių miesto mokyklas: Ilmaro Oss „Mąstantis“ – Gegužių progimnaziją, Vyganto Grušo „Mąstantis angelas“ – Jovaro progimnaziją, Gintaro Slipkaus „Svajonė“ – Medelyno progimnaziją. „Šiaulių naujienų“ informacija

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Taikos sutartimi su Šiaulių arenos valdytoju džiaugiasi ne visi

kas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė: „Štai tau ir Šiaulių liberalai. Jų nedomina nei konkurencija, nei rinka. Juos domina nuversti administracijos direktorių? Arenos sutarties pakeitimo esmė yra tai, jog sutarties pabaigoje nebus jokių pratęsimų, pirmenybių. Tikslas – turėti laisvas rankas ją nuomoti, parduoti. Tai liberališka. Liberalai už tai net nebalsavo. Kiti Tarybos nariai

balsavo už ženkliai geresnę sutartį. Ir suprask tuos žmones. Kas darosi jų galvose? Kur elementari logika?“ Taip pat advokatas E. Morkūnas pateikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams. Anot jo, teisiškai vertinant tarybos narių elgesį jie padarė nusikalstamą veiką. E. Morkūnas paprašė pataupyti jo laiką ir gretai ištaisyti tai, ką neteisiškai padarė.

Prekybos ir verslo skyrius: Mokytojų diena, kupina mui, patį plaukimą, komandos staigmenų narius. Dalydamasis patirtimi Ateina ruduo, o su juo ypatinga šventė – Tarptautinė mokytojų diena. Šiai dienai mokiniai ruošia ką nors ypatinga, nekasdieniška. Taip pat ir šiais metais, nuo pat ankstyvo ryto Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus mokytojus mokinių vardu sveikino seniūnų taryba. Pamokose mokytojus pakeitė vyresnieji skyriaus mokiniai, tėvai. Po pietų visos skyriaus bendruomenės laukė dar viena dovana. Mokytojai dalyvavo paskaitoje, kurią vedė Paulius Kovas – lektorius, derybų konsultantas, buriuotojas, Tūkstantmečio odisėjos idėjos bendraautoris ir jos XI etapo jachtos „Ambersail“ kapitonas, knygos „Gyvenimas audroje“ autorius. Paskaitą P. Kovas pradėjo prisiminimais apie savo mokslo metus, bendramokslius ir klasės auklėtoją, kuri gebėjo klasę suburti į tvirtą komandą. Tad sveikindamas skyriaus mokytojus profesinės dienos proga, lektorius linkėjo būti mokiniams draugais, kuriais jie galėtų pasitikėti ir atsiverti. Paskaitoje P. Kovas pasakojo apie Tūkstantmečio odisėjos idėjos gimimą, pasiruošimą plaukiRamūno SNARSKIO nuotr.

ir prisiminimais apie linksmus ir skausmingus nuotykius, patirtus plaukiant aplink pasaulį jachta „Ambersail“, kapitonas P. Kovas kalbėjo metaforos kalba. Pavadindamas mokyklą – jachta, mokyklos pedagogus – įgula, vadovą – kapitonu, o kolektyve kylančius konfliktus – audra, motyvacinėje paskaitoje jis kalbėjo apie lyderystę, lyderiui būdingas dorybes ir lyderystės dėsnius, išskyrė pagrindines klaidas formuojant komandą ir išdavė kolektyvo tvirtybės formulę. Savo paskaitą lektorius baigė prasminga fraze „Koks aš, koks tu, kokia komanda, tokia ir Lietuva“. Šventinę nuotaiką pajuto ir mokiniai. Kol mokytojai dalyvavo P. Kovo paskaitoje, su mokiniais bendravo žymi lietuvių teatro, kino, televizijos aktorė bei rašytoja Nijolė Narmontaitė. Po įdomios paskaitos mokytojai ir svečiai turėjo galimybę dar pabūti ir pabendrauti prie kavos puodelio, skanaujant būsimo konditerio Domanto ir profesijos mokytojos Daivos gamintu desertu „Saldi diena“. „Šiaulių naujienų“ informacija


NAUJIENOS | 6

2018 m. spalio 9 d. ANTRADIENIS

,,Erasmus+“ diena Lieporių gimnazijoje

Lieporių gimnazija dėl vykdomų tarptautinių projektų, finansuojamų Europos Komisijos, pripažinta tarptautiškiausia mokykla Lietuvoje. Galima pasidžiaugti, kad įvairių projektų veikloje dalyvauja visa bendruomenė – gimnazistai, mokytojai, tėvai. Visiems dalyviams pirmiausia tai ypatinga galimybė tobulinti užsienio kalbos vartojimo įgūdžius, susipažinti su kitų šalių kultūra ir, žinoma, susirasti naujų draugų, galbūt net visam gyvenimui. Vykdant projektus, gali dalyvauti visi pageidaujantys, moksleiviai nėra išskiriami pagal socialinę padėtį, nes tiek už kelionę į kitą šalį, tiek už svečių priėmimą yra apmokama. Gimnazistų tėvai, dalyvaudami tarptautiniame projekte, išvykę į užsienio šalis, susipažįsta su skaitmeninių technologijų inovacijomis ir tobulina IKT vartojimo įgūdžius. Žinoma, pedagogai irgi semiasi gerosios patirties iš bendradarbiaujančių mokyklų, vyko į mokymus užsienyje, todėl

gautos žinios ir įgyta patirtis padeda ugdymo procesą padaryti įdomesnį, patrauklesnį šiuolaikiniam mokiniui. Be to, projektų vykdymui skirtos lėšos yra svari parama ugdymosi aplinkos gerinimui. Rugsėjo mėnesį organizavome „Erasmus+“ dieną, informuoja Sigita Šernaitė, Lieporių gimnazijos mokytoja. Svarbiausias renginio tikslas – supažindinti I klasių mokinius su „Erasmus+“ mokyklų mainų partnerysčių projektais ir paskleisti gimnazijos bendruomenei žinią apie projektų dalyvių nuveiktus darbus. Projekto „INCLUDE“ ( koordinatorė S. Šernaitė) dalyviai pasakojo apie tai, kaip organizuojamos projekto veiklos, dalijosi įspūdžiais apie mokymosi ir mokymo veiklų susitikimų metu Graikijoje, Italijoje ir Olandijoje atliktus darbus ir įgytus įgūdžius. Projekto „Stars in Europe“( koordinatorė S.Valuckienė) dalyvės pristatė produktą „E-vadovą apie lyderystę“. Fotografijų parodo-

je „Aš ir pasaulis“ galima pamatyti įdomiausias akimirkas iš susitikimų Lieporių gimnazijoje su projektų „INCLUDE“ ir „Stars in Europe“ komandomis. Tikslą pasiekėme – Lieporių gimnazijos mokiniai įsitikino, kad „Erasmus+“ mokyklų mainų partnerysčių projektai suteikia dalyviams galimybę tobulinti kompetencijas, kurios reikalingos siekiant sėkmės šiuolaikiniame nuolat besikeičiančiame ir globalėjančiame pasaulyje. Nauji „Erasmus+“ projektai „EsPeer“ („Bendraamžiai bendraamžiams“) ir „MOOC for Financial Literacy“ („Finansinio raštingumo internetinis kursas“) atveria kelią naujiems darbams. Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai pagal ,,Erasmus+“ KA2 Programą. Straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame esančios informacijos pateikimą ir naudojimą.

ŠU gimnazijoje lankėsi ekonomistas G. Nausėda Šiaulių universiteto gimnazijos bendruomenė buvo pakviesta susitikti su žinomu Lietuvos ekonomistu Gitanu Nausėda. Susitikimas prasidėjo šiltu dialogu su gimnazistais: svečias teiravosi, kokie gimnazistų planai, pasidžiaugė, kad gana nedidelė dalis mokinių planuoja studijuoti ne Lietuvoje ir palinkėjo neskubėti palikti gimtojo miesto, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Šiauliai – augantis miestas, idealiai tinkantis tiek kurti verslą, tiek realizuoti save įvairiose veiklose. Susitikimo metu, paklaustas mokinių apie mokyklinius metus, G. Nausėda papasakojo, kokią mokyklą baigė, apie sėkmes ir nesėkmes, pasidalijo patirtimi,

įgyta dirbant farmacijos gamykloje, kuri paskatino siekti daugiau. Ekonomistas atkreipė jaunimo dėmesį į tai, kad žmogui karjeroje reikalinga ne tik sėkmė, tiksliau,

sėkmė neateina be darbo, žinių, domėjimosi, dalyvavimo veiklose. Tad susitikimą G.Nausėdą baigė linkėdamas jaunimui siekti, mokytis, domėtis.

ŠU gimnazijos nuotr.

Šiaulių kino mėgėjai respublikiniame festivalyje tas Rokas Jonaitis sukūrė dokumentinį filmą apie unikalų prieš šešiasdešimt metų Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje veikusį merginų dūdų orkestrą. Apie šį filmą norėtųsi parašyti kiek daugiau. Kino juostoje įamžintas muzikinis kolektyvas buvo išskirtinis reiškinys to meto Lietuvos muzikinėje padangėje, pirmąjį istorijoje merginų dūdų orkestrą 1956-iaisiais subūrė muzikos mokytojas Aleksas Tarvydas. Kolektyve grojo vien aukštesniųjų klasių moksleivės. Pirmojo pasirodymo metų neįprastas vaizdas žiūrovams sukėlė šoką, pasigirdo nustebimo kupinas šūksnis: „Mergas dūdą puč...“ Šis šiaulietiška tarme ištartas trijų žodžių sakinys ir tapo R. R. Jonaičio filmo pavadinimu. Režisierius surado prieš šešiasdešimt metų mokyklą baigusias muzikantes, kartu su jomis leidosi į prisiminimų kupiną kino kelionę.

Ši tema artima ir pačiam filmo autoriui, juk muzikantės – Rimanto Roko Jonaičio bendraklasės, o jis pats tų senų įvykių liudininkas. Filmas „Mergas dūdą puč...“ susilaukė ir filmų vertinimo komisijos dėmesio – skirtas specialusis diplomas. Rimanto Roko Jonaičio kūryboje galime įžvelgti kūrybinį nuoseklumą – autorius rimtai ėmėsi nagrinėti Šiaulių muzikos istorijos reiškinius, prieš kelerius metus žiūrovus džiugino jo filmas apie žymųjį smuikininką Algirdą Stulgį. Įdomu, apie ką bus kitas filmas... 60-ajame respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje dalyvavo daugiau nė pusė šimto įvairių žanrų filmų iš visos Lietuvos. Daugiausiai filmų pristatė Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio kino saviveiklininkai. Šiaulių kino klubo informacija Parengė Laima TRUMPYTĖ

Šiaulių kino klubo nuotr.

Vilniuje vyko 60-asis respublikinis mėgėjiškų filmų festivalis, kuris šiemet švenčia garbingą jubiliejų: daugiau nei pusę amžiaus gyvuojanti kino šventė pirmą kartą surengta 1958 metais. Ar pirmajame festivalyje dalyvavo šiauliečiai, duomenų neturime, tačiau šešiasdešimtajame Šiauliams atstovavo gausi filmų programa. Mūsų mieste kūrybingų saviveiklinio kino kūrėjų niekada nestigo, tad ir šiemet Vilniuje parodėme nemažai išskirtinių darbų. Šalia moksleivių bei studentų filmų, pamatėme ir kino veteranų darbų. Laimutis Gudinavičius pristatė dokumentinį filmą „Dvasinės skulptūros meistras“, pasakojantį apie žymaus lietuvių skulptoriaus, kunigo Antano Rimavičiaus kūrybą. Algirdas Kulikauskas savo dokumentiniame filme „97“ pasidalijo prisiminimais iš Lietuvos kino mėgėjų gyvenimo. Riman-

Rimantas Rokas Jonaitis (kairėje) ir Lietuvos kino mėgėjų sąjungos pirmininkas Vidmantas Gaigalas. Pirmasis merginų dūdų orkestras.

Bibliotekoje – ilgai lauktas susitikimas su profesoriumi L. Klimka

Bibliografijos-informacijos skyriaus nuotr.

„Tarp knygų jaučiuosi gerai“, – gausiai susirinkusiai auditorijai nuotaikingai prisipažino į renginį atskubėjęs prelegentas dr. prof. Libertas Klimka. Susitikimas su šiuo įžymiu mokslo ir visuomenės veikėju, mėgiamu radijo ir televizijos laidų dalyviu, 2008 m. Stasio Šalkauskio premijos laureatu buvo ilgai lauktas, praneša Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus vyresnioji bibliografė Eugenija Mačiulienė. Prisistatydamas svečias akcentavo, kad jis yra kraštotyrininkas, nepriklauso jokiai partijai, o kalbės – apie meilę Lietuvai. Ir iš tiesų susitikimo metu paprastai ir jautriai buvo kalbėta apie tai, kokiomis sunkiomis sąlygomis, kaip pasiaukojamai buvo kuriami Lietuvos valstybės pagrindai. „Valstybė reikalinga tam, kad tauta turėtų ateitį“,– pabrėžė L. Klimka. Kaip svarbų faktą Lietuvos valstybingumo idėjų atsiradimui ir plitimui jis paminėjo Šiaulių krašto visuomenės būrimąsi į kultūros sąjūdį ir garsiąsias gegužines. Šių įvykių reikšmė, pasak profesoriaus, vis dar nėra pakankamai įvertinta. Jis įdomiai papasakojo apie 2017 m. rugsėjo 18–22 d. įvykusią Vilniaus konferenciją, kurios metu ir buvo pareikšta, kad lietuviai apsisprendė ir nori nepriklausomos Lietuvos. Buvęs atspausdintas ir konferencijos plakatas „Tegyvuoja liuosoji Lietuva!“. Svečias priminė, kad tauta turi ir neįvykdytų užduočių: jau 100 metų, kai vis dar nepastatyti Tautos namai. Kalbėdamas apie meilę Lietuvai, L. Klimka akcentavo tris svarbiausius dalykus, kuriuos turime branginti ir saugoti. Tai – motinos kalba, istorinė atmintis ir tautos papročiai. Renginio metu kalbėta, kad yra daug dalykų, kuo Lietuva gali stebinti pasaulį. Vienas jų – piliakalniai, kurių šiuo metu suskaičiuota beveik 1000. Tai didžiausias piliakalnių tankis Europoje. Svečias kalbėjo, kad piliakalnius galime laikyti tautos charakterio išraiška: lietuviai – tauta, kuri labai brangino ir gynė savo laisvę. Taip pat L. Klimka išskyrė lietuvių meno savitumą, amatų unikalumą, parodančius, kokie darbštūs ir sumanūs buvo mūsų protėviai. Pavyzdžiui, kalavijus mokėjo nukalti iš dryžuoto plieno, kuriuo buvo galima perskelti net priešo šarvus. Buvo paminėti Oršos (1514 m.) ir Salaspilio (1605 m.) mūšiai, kuomet lietuviai sumanumo ir pasiaukojimo dėka patyrė didžias pergales. Pasak lektoriaus, simboliška ir šventiška, kad susitikimas su bibliotekos lankytojais vyksta rugsėjo 27-ąją – būtent tą dieną ir buvo pasiekta Salaspilio mūšio pergalė. Greta mūšiuose pasižymėjusių karvedžių, žinoma, negalima nepaminėti mūsų žirgų – šauniųjų žemaitukų – kurie kilę iš laukinių arklių ir pasižymi vikrumu bei ištverme. Taigi, neatsitiktinai mūsų

herbe yra pavaizduotas žirgas, o Kristupas Mantvydas jau 1603 metais apie juos parašė populiarią knygą. Profesorius papasakojo apie eilę mokslo pasiekimų, kuriais teisėtai galime didžiuotis. Jau 1752 m. Vilniaus universitete įkurta observatorija, Lietuva yra viena iš pirmųjų, priėmusi Grigaliaus kalendorių ir juo besinaudojanti iki šių dienų, čia sukurta viena pirmųjų skaičiavimo mašinėlių, garsusis Aleksandro Griškevičiaus garlėkis ir kt. Daug buvo kalbėta apie medžius. L. Klimka pabrėžė, kad didysis mūsų turtas – Lietuvos gamta, o lietuviai yra medžio kultūros tauta. Kaip pavyzdį profesorius paminėjo Girdiškės bažnyčios altorių, kuris yra padarytas iš medžio šakų. Skaudu, kai kertami medžiai, ypač augantys kapinėse. Taip naikinamas mūsų šalies tradicinis kraštovaizdis. Pats etnologas yra aktyvus ąžuolų sodinimo sąjūdžio dalyvis. Jis pasakojo, kad savo namų balkone užauginantis ąžuolo sodinukus, o giles šiems sodinukams parsiveža iš savo istorija garsių vietovių. Lietuva įdomi pasauliui ir savo nuoseklia kultūros raida, tautodailės unikalumu. „Esame talentinga tauta“, – sakė profesorius. Kalbėdamas apie liaudies meno išskirtinumą, jis išskyrė dzūkų išlaikytą bendruomeniškumo dvasią ir jų senąsias dainas bei juostas, atsispindinčias laiko tėkmę. Aukštaičiai buvo pagirti už kalvystės tradicijas, kryždirbystę. Suvalkiečiai – už darbštumą ir tvarkingumą, lietuvių liaudies instrumento – kanklių išsaugojimą. O kur dar garsiosios Vilniaus verbos, kurių kilmė siejama su karalaičio Kazimiero pagerbimo tradicija... Spontaniškai ir gražiai į renginį įsiterpė kalvystės ir senovinių muzikos instrumentų meistras Albertas Martinaitis, padovanojęs L. Klimkai savo pagamintus simbolinius suvenyrus ir padainavęs, pritardamas paties padirbtomis kanklėmis. Renginio dalyviai turėjo svečiui nemažai klausimų. Žinoma, ir apie tai, kokia bus ateinanti žiema, kadangi bibliotekos lankytojams L. Klimka yra gerai žinomas kaip knygų „Senolių kalendorius“, „Tradicinių kalendorinių švenčių semantika“ ir kitų publikacijų įvairiomis etnokultūros temomis autorius. Profesorius patarė palaukti Vėjų dienos (Mykolinių) ir tada atidžiai stebėti, iš kurios pusės pučia vėjas. Jei iš Vakarų – šaltos žiemos tikėtis neverta. Į klausimą kaip jis, tiksliųjų mokslų atstovas, susidomėjo senąja lietuvių kultūra ir netgi tapo etnokosmologijos pradininku Lietuvoje, svečias atsakė, kad viskas prasidėjo nuo kraštotyros, nuo noro pažinti savo gimtąją šalį. Greitai prabėgo susitikimo laikas tą gražią rudens popietę. Išvykdamas L. Klimka paliko įrašą bibliotekos Svečių knygoje: „Biblioteka – tautos dvasios namai... Te jaunimas atranda kelią į knygų rūmus!“


Mitybos patarimai dirbantiems protinį darbą

Prie kompiuterio pietaujantys dažniau persivalgo Mitybos poveikio sveikatai tyrėjos Aidos Matulevičiūtės teigimu, ne tik IT srities atstovai, bet ir daugelis kitų sėdimą darbą dirbančių žmonių, dažnai įpranta valgyti dirbami. Tai, pasak specialistės, ne tik nepatartina, bet ir kenksminga. „Valgydami prie kompiuterio darbuotojai dažnai nepajunta to, kiek maisto suvartoja, todėl vėliau nesupranta, ar yra alkani ar sotūs. Taip pat valgymas prie kompiuterio neretai verčia organizmą pamiršti, kad jis pasisotino, todėl tokiais atvejais žmonės linkę persivalgyti. Be to, vienu metu dirbant ir valgant dingsta mėgavimasis maistu, valgoma įsitempus, o tai neigiamai veikia mūsų žarnyno veiklą“, – tvirtina A. Matulevičiūtė. Maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pietų metą siūlo išnaudoti kaip pertrauką ne tik tiems, kurie

žoves, riešutus, natūralų jogurtą, sveikus batonėlius – tai, ko nereikia papildomai ruošti, galima nusipirkti ir valgyti iš karto“, – sako maisto ekspertė.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Įtemptas analitinis ar kūrybinis darbas reikalauja tiek fizinių, tiek emocinių resursų, ypač, jei valandų valandas tenka praleisti nejudrioje pozicijoje, susikoncentravus į kompiuterio ekraną. Tokia situacija – dažno IT specialisto kasdienybė, ilgainiui tampanti iššūkiu jo organizmui. Sveikatos specialistai ragina atkreipti dėmesį į šios profesijos atstovų mitybos įpročius bei pataria, kaip juos pagerinti.

dirba biure, bet ir namuose savo darbus atliekantiems žmonėms, ypač – programuotojams. „Turėdami galimybę būtinai pakeiskite erdvę ir, pavyzdžiui, pietus valgykite už biuro ribų. Tai bus ne tik puiki proga pabendrauti su kitais žmonėmis, bet ir atitrūkti nuo darbinių minčių, pailsėti bei tiesiog pasidžiaugti maistu. Tokiems pietums siūlyčiau rinktis daug ląstelienos turinčias daržoves, o prie jų derinti mėsą ar žuvį, kiaušinius, pilno grūdo kilmės produktus ir įvairias kruopas, suteikiančias energijos“, – sako maisto ekspertė. Jei nespėjate – pusryčius valgykite darbe Ypač svarbus, pasak A. Matulevičiūtės, yra pirmasis dienos valgis, kurį dažnas darbuotojas,

tarp kurių ir IT specialistas, tiesiog praleidžia. „Kai kuriems ryte tiesiog nesinori valgyti, kitiems, galbūt, pritrūksta laiko, nes jie nori ilgiau pamiegoti. Tokiu atveju siūlyčiau pusryčius valgyti darbe ir rinktis sausus pusryčius su pienu, riešutų batonėlį, užpilamą pilno grūdo košę, vaisius arba virtus kiaušinius“, – pataria specialistė. Kitas, itin dažnai pasitaikantis įprotis, anot maisto ekspertės V. Juodkazienės – nuolatinis užkandžiavimas, kai yra pasirenkamas netinkamas ir daug kalorijų turintis maistas. „Traškučiai, bandelės, pyragėliai, saldumynai, kad ir kaip juos mėgtume, neturėtų vyrauti kasdieniame mitybos racione. Vietoje šių produktų geriausia rinktis šviežius vaisius, sezonines dar-

Smegenų apsauga – žuvis ir daržovės Dirbantiems įtemptą protinį darbą taip pat pravartu rinktis tuos produktus, kurie skatina smegenų veiklą bei gerina atminties funkciją. „Maistas, kuriame yra Omega-3, gerina koncentraciją, kuri būtina, kai tenka mąstyti ir vykdyti keletą užduočių vienu metu. Omega-3 gausu riebioje žuvyje, linų sėklose, graikiškuose riešutuose. Pavyzdžiui, užsitepę lašišą ant pilno grūdo duonos riekės ar pasigaminę salotų su žalumynais, pagardintais linų sėmenų aliejumi, riešutais – jausitės ir sočiai, ir žvaliai“, – sako A. Matulevičiūtė. Anot mitybos poveikio sveikatai tyrėjos, tiems, kurie didesnę paros dalį praleidžia uždarose patalpose, svarbu nepamiršti kartkartėmis papildyti vitamino D atsargas, kurio gausu kiaušinio tryniuose, sūriuose bei sojos produktuose. Taip pat svarbu, kad produktai, kuriuos renkasi IT specialistai ir kiti sėdimą darbą dirbantys žmonės, anot maisto ekspertės V. Juodkazienės, būtų kuo įvairesni. „Jeigu vieną dieną valgėte obuolius, kitą dieną rinkitės

Mėgstamiausių lietuviškų daržovių dešimtukas Šiemet lietuviai šviežių daržovių nuperka daugiau nei pernai, o populiariausiomis tarp pirkėjų ir toliau išlieka Lietuvoje užaugintos daržovės. Lietuviškas prekybos tinklas, savo pirkėjams siūlantis gausiausią daržovių ir vaisių asortimentą, suskaičiavo, kurias lietuviškas daržoves pirkėjai šiemet rinkosi dažniausiai ir skelbia labiausiai tautiečių pamėgtų daržovių dešimtuką. Pardavimų duomenimis, per šių metų aštuonis mėnesius šviežių daržovių nupirkta apie 1,5 mln. tonų, t. y. vidutiniškai 7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Tai lėmė ne tik sumažėjusi kai kurių daržovių kaina, bet ir pamažu kintantys mitybos įpročiai. Vis daugiau žmonių supranta, jog sveikos mitybos pagrindas yra vaisiai ir daržovės, todėl natūralu, jog daugėja pirkėjų, į savo krepšelius vis dažniau įsidedančių bent po kelias šviežias daržoves. Prekybininkai pastebi, jog Lietuvoje užaugintos daržovės daug dažniau patraukia pirkėjų dėmesį nei atvežtos iš užsienio. Tačiau didesnis pirkėjų dėmesys vietinei produkcijai yra ir įpareigojimas tiek ūkininkams, tiek prekybininkams užtikrinti ir išlaikyti aukštą produkcijos kokybę. Daugybė Lietuvos ūkininkų kasmet tobulina savo auginimo

technologijas, kurios padėtų gauti derlių net ir ne itin palankiomis oro sąlygomis. Sudarant pirkėjų mėgstamiausių daržovių dešimtuką siekiama atspindėti ne tik nuperkamus jų kiekius, bet ir perteikti kai kurias šiųmetes daržovių vartojimo tendencijas. 10 vieta – salierų stiebai. Išraiškingu skoniu išsiskirianti daržovė dažniausiai naudojama sriubų ir salotų gamyboje. Salierų stiebuose gausu mineralinių medžiagų. Įbėrus pjaustytų salierų stiebų į padažus ar sriubas, jie puikiai atstoja druską. Lietuviškų salierų stiebų šiais metais nupirkta 7 proc. daugiau nei pernai. 9 vieta – svogūnų laiškai. Juos tautiečiai dažnai renkasi ne tik salotų gamybai, bet ir šaltibarščių ruošimui ar sumuštiniams pagardinti. Lietuviškų svogūnų laiškų per šių metų 8 mėnesius nupirkta tiek pat, kiek ir pernai tuo pačiu metu. 8 vieta – burokėliai. Jie lietuvių vertinami ne tik kaip pagrindinis barščių sriubos ingredientas, bet ir kaip gardžių salotų pagrindas bei geležies gausa pasižymintis sveikuoliškas maistas. Burokėliai šiuo metu išgyvena tikrą atgimimą, nes juos itin pamėgę šiuolaikinės virtuvės šefai. 7 vieta – pomidorai. Šiemet šių daržovių parduotuvių lentynose tikrai netrūko – šilta vasara dovanojo ne tik daug gausesnį jų derlių, bet ir mažesnes kainas

pirkėjams. Pomidoras yra vienas iš populiariausių įvairių salotų ingredientų, jis taip pat dažnai naudojamas sumuštiniams pagardinti. Šilta šiųmetė vasara leido žmonėms mėgautis gausiu pomidorų derliumi, užaugintu savo daržuose, todėl parduotuvėse pomidorų šiemet nupirkta penktadaliu mažiau nei pernai. Tačiau neabejotinai, jų vartojimas nesumažėjo, o pomidorai išliko vieni paklausiausių ir perkamiausių. 6 vieta – baltagūžiai kopūstai. Sakoma, kad ši lietuvių pamėgta daržovė turimu vitamino C kiekiu nenusileidžia apelsinams. Be šios daržovės reta šeimininkė įsivaizduoja gardžias ir traškias salotas. 5 ir 4 vieta – trumpavaisiai ir ilgavaisiai agurkai. Ši daržovė lietuvių virtuvėje dažniausiai naudojama gaminant salotas, Artūro STAPONKAUS nuotr.

troškinius ar sumuštinius. Pastaraisiais metais agurkų naudingosios savybės išnaudojamos ir grožio procedūrose, ypač kaip veido odai gaivinti ir drėkinti skirta priemonė. Lietuviškų trumpavaisių agurkų šiemet nupirkta 12 proc. daugiau, o ilgavaisių – 30 proc. daugiau nei pernai metais per tą patį laikotarpį. 3 vieta – svogūnas. Ši daržovė naudojama įvairių patiekalų gardinimui, norint suteikti jiems puikų skonį ir kvapą. Svogūnas pasižymi dideliu vitamino C kiekiu ir neretai liaudies medicinoje naudojamas kaip gydomoji priemonė, padedanti įveikti peršalimą. 2 vieta – morkos. Be šios daržovės retai pavyks pagaminti gardžią sriubą, troškinį ar salotas. Savo unikaliu skoniu morkos

kriaušes. Arba jei šiandien valgėte mėsą, rytoj rinkitės žuvies patiekalą. Taip pat į mitybos racioną patartina įtraukti kuo daugiau grūdinės kilmės produktų, kadangi jie ne tik sveiki, bet ir, kas aktualu dirbančiam žmogui – nereikalaujantys didelės ruošos“, – pataria V. Juodkazienė. Mitybos įtaką pripažįsta ir dirbantieji Apie maisto įtaką savijautai ir bendram darbingumui pasakoja ir patys programuotojai. Vilnietis Justinas, beveik dešimtmetį sostinėje dirbantis programuotoju, sako, kad maisto namuose jis beveik neruošia, bet savo poreikius dažniausiai žino iš anksto. „Įsijungus į aktyvią protinę ir fizinę veiklą norisi vertingesnio, lengvesnio maisto, antraip labai jaučiasi krentantis energijos lygis“, – teigia vaikinas. Tiesa, vieno stebuklingo mitybos plano, tinkančio visiems, jis atskleisti negalėtų – vaikino teigimu, kiekvienas turi rinktis individualiai, atsižvelgdamas į savo organizmą. „Bandymų ir klaidų metodu pajunti, kada geriau jautiesi ir produktyviau dirbi, koks maistas lemia tavo nuotaiką, kokią įtaką daro bendrai tavo savijautai biure ir ne tik darbo metu. Man tiesiog patinka, kai pavalgęs galiu toliau produktyviai dirbti, todėl norėčiau dar labiau pagerinti savo mitybos įpročiu“, – teigia programuotojas Justinas. Pagal „Iki“ dažnai tampa nepakeičiamu ingredientu. Šios daržovės taip pat pasižymi dideliais vitaminų A, E, C bei betakaroteno kiekiais, tad yra naudingos sveikos odos išsaugojimui. Be to, šviežios ir traškios morkytės – puikus sveikas užkandis tiek vaikams, tiek suaugusiems. Nupirktų lietuviškų morkų kiekiai šiemet nesikeitė. 1 vieta – bulvės. Tai nuo seno lietuvių mėgstamos daržovės. Virtuvėje bulvės naudojamos ne tik pagrindiniams patiekalams gaminti, bet ir garnyrui paruošti. Tvirtinama, kad su lupenomis virta bulvė turi 5 kartus daugiau ląstelienos nei bananas ir 3 kartus daugiau vitamino C nei avokadas. Vietinės kilmės bulvės nepraranda populiarumo tarp tautiečių – šiais metais šių daržovių nupirkta 44 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, šviežias daržoves (išskyrus bulves) kasdien vartoja kas trečias suaugęs gyventojas, o iš viso vidutiniškai per parą suaugusieji suvartoja tik 260 g daržovių ir vaisių. Pagal „Maximą“ Parengė Laima TRUMPYTĖ


Patarimai, kaip greičiau apsipirkti parduotuvėje Maisto produktų bei kitų prekių pirkimas – neišvengiamas. Vieniems tai yra tikras malonumas, o kitiems – visiška kančia, tačiau dauguma pirkėjų sutinka – norisi sugaišti kuo mažiau laiko. Didžiausio šalyje prekybos tinklo operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė dalinasi patarimais, kaip parduotuvėje apsipirkti greičiau. Sekite informacines nuorodas Jeigu esate įpratę apsipirkti vienoje ir toje pačioje parduotuvėje, ko gero, jau puikiai žinote jos išplanavimą ir klaidžioti nebereikia tarp lentynų, ieškant reikiamų ir mėgstamų produktų. I. Ščerbavičienė atkreipia dėmesį, kad beveik visos vienodo formato parduotuvės turi ne tik panašų prekių asortimentą, bet ir išplanavimą. Parduotuvių išplanavimas yra panašus, o prekių paiešką pirkėjams palengviname informacinėmis nuorodomis. Taip pat žalios spalvos karuliais skirtinguose prekių skyriuose esame sužymėję sveikuoliškas ir ekologiškas pre-

kes, kurios pastaruoju metu yra itin paklausios tarp pirkėjų. Tai padeda pirkėjams greičiau susiorientuoti ieškant šių prekių. Naudokitės savitarnos kasomis Šiuo metu savitarnos kasos yra įrengtos ir didžiųjų, ir mažesniųjų Lietuvos miestų ir miestelių parduotuvėse. Tai yra vienas iš labiausiai pasiteisinusių būdų, kuris gerokai sutrumpina apsipirkimo procesą. Pirkėjai, kurie yra išbandę savitarnos kasas prie jų sugrįžta nuolat, o dar neįpratusius jomis naudotis, apmoko mūsų darbuotojai. Savitarnos kasų populiarumas auga, todėl planuojame jų tolimesnę plėtrą. Atsiskaitymą prie savitarnos kasų pagreitina ir bekontakčių mokėjimo kortelių naudojimas. Šiuo metu bekontakčiu mokėjimo būdu, kai pakanka banko kortelę priglausti prie mokėjimo aparato, parduotuvėse atsiskaito beveik kas penktas pirkėjas. Bekontaktinėmis kortelėmis galima

atsiskaityti už pirkinius, kurie siekia iki 25 eurų. Pirkinius ant kasos konvejerio nedėkite atsitiktine eile Dėliojant pirkinius ant kasos stalo konvejerio, rekomenduojama juos sudėti tokia tvarka, kaip jie bus dedami į pirkinių maišelį. Pirma, ant kasos stalo sudėliokite sunkesnius pirkinius – jie guls į maišelio dugną, o tuomet lengvesnius ir trapesnius produktus, kurie bus maišelio viršuje. Tokiu būdu galėsite iškart kasininkui nuskenavus prekes juos susidėti į maišelį ir sugaišite dar mažiau laiko atsiskaitant. Būkite pasiruošę atsiskaityti Atsiskaitymą paspartinsite, jeigu prie kasos būsite iš anksto pasiruošę atsiskaityti už pirkinius – turėsite išsitraukę piniginę ar mokėjimo kortelę. Taip pat atsiskaitymo procesą pagreitinsite, jeigu nuolaidų kortelę per mokėjimo kortelių skaitytuvą perbrauksite patys. Pagal „Maximą“

Kaip žiemai skaniai paruošti rudens gėrybes Kiekvieną rudenį vaisių ir daržovių derlius priverčia sukti galvą, ką daryti su staiga susikaupusiu dideliu kiekių rudens gėrybių. Ypač tai aktualu šiemet, kadangi daugelis sulaukė išties neblogo derliaus. Turgaus prekybininkai sako, kad lietuviai vis dar mėgsta žiemai atsargas ruoštis patys, todėl jei neturi savo, didesnius kiekius tam reikalui perka turguje. Tuo tarpu dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad įvairiais būdais žiemai paruoštos daržovės ir vaisiai išsaugo nemažai vitaminų, todėl verta tai daryti. Derliaus pikas – jau netrukus Agurkų ir pomidorų bumą turguose po truputį jau keičia burokėlių, morkų, kopūstų, bulvių pikas. Daugėja ir obuolių pasirinkimo, mat prinoko daugelis vėlesnių veislių vaisių. „Didysis sezoninis pomidorų, o ypač agurkų derlius jau į pabaigą, todėl kyla jų kaina ir žmonės po truputį atsigręžia į kitas daržoves, kurių masinis kasimas dar tik prasideda. Jau po savaitės kitos bus pasiektas pikas ir kainos bus mažiausios“, – pasakojo turguje vaisiais ir daržovėmis prekiaujantis Aurelijus. Pasak jo, nemažai žmonių daug daržovių ir vaisių vis dar užsiaugina patys, kitiems prireikia nusipirkti tik kai ko, dar kiti neturi visai nieko. „Būna, kad žmonės kažko tyčia ar netyčia daug užsiaugina, bet nori paruošti žiemai įdomiau, tai prireikia ir kitokių daržovių. Pavyzdžiui, svogūnų daug visur dedama konservuojant, tai jei neturi tiek pats, reikia nusipirkti. Arba užsiaugina daug morkų, bet žiemai nori kokią mišrainę paruošti su kopūstais, o jų beveik neturi. Tada traukia į turgų. Būna ir žmonių, kurie neturi nieko savo ir viską perka, nes įpratę žiemai kažką pasidaryt“, – pasakojo prekybininkas. Kur padėti cukinijas? Jo kolegė Rima pastebi, kad dažnai žmonės papasakoja, kam perka didesnius kiekius daržovių, vaisių ar uogų, pasidalija savo receptais, paklausia prekybininkų nuomonės. O šie savo ruožtu pasiūlo kažką pridėti, atimti ar tie-

siog naują savo išbandytą paruošimo žiemai būdą. „Kai dirbame su daržovėmis, patys daug ko išbandome. Kad būtų įdomiau valgyti, žiemai galima pasidaryti ir užkonservuoti daug visokių mišrainių. Dažnai didelė bėda būna žmonėms, ką padaryti su cukinijom – daug jų prisiaugina, o receptą vieną kitą žino. Arba, sako, pirkčiau, bet nežinau ką daryti. Iš tiesų cukinija yra labai palanki daržovė, nes iš jos gali padaryti beveik bet ką. Gali suteikti jai kokį tik nori skonį: marinuoti kaip agurką arba daryti saldžiai, kaip kokį obuolį. Aš daug kam padiktuoju savo receptą burokėlių su cukinijom. Kažkaip nedaug kas tokį žino, bet kai pabando, dažniausiai labai patinka“, – pasakojo prekybininkė. Pataria konservuoti daržovių salotas Ji sako pastebėjusi, kad dažniausiai žmonės konservuoja pomidorus ir agurkus, o štai kaip elgtis su burokėliais, kopūstais, morkomis daug mažiau žinančių. Ji pati teigia ne tik paveldėjusi receptus iš mamos ar sužinanti iš draugių ir pirkėjų, bet semiasi įkvėpimo internete. „Dabar ten tokia galybė visokių įdomių receptų, kad tik spėk bandyt. Bet kai kurie žmonės gal nepratę, kitas gal nemoka ieškot, ar labiau vertina kai kažkas papasakoja. Būna, gailisi, kad žiemą nebebus burokų lapų, o mėgsta iš jų sriubą virti. Ogi galima užkonservuoti. Morkas įvairiai skaniai galima paruošti – ir saldžiai su obuoliais, ir su svogūnais, su paprikomis, o taip pat aštriai, pavyzdžiui, su česnakais ir čili pipirais. Kopūstus ne tik raugti, bet ir konservuoti galima, kad ir su tomis pačiomis morkomis“, – paruošimo būdus įvairiems skoniams vardijo pašnekovė. Tiesa, įprastame turguje žiemos atsargoms perka tie, kurie neruošia labai dideliu kiekių. Mėgstantys prikrauti pilną sandėliuką, arba tiesiog turintys didelę šeimyną, traukia į Naktinį turgų, kur vaisiai ir daržovės parduodamos dėžėmis ar maišais, bet maždaug perpus pigiau, nei kitur.

Kalėdoms – sūdyti obuoliai Naktiniame turguje savo užaugintais obuoliais prekiaujantis ūkininkas Juozas iš Jurbarko sako, kad derlius šiemet išties neblogas. „Parduodu ir čia, ir paprastame turguje – žmonės išsiilgę tikrų kaimiškų obuolių, ne visi turi savo sodus ar artimų giminaičių, draugų, kur galėtų pasirinkti. Lieka ir man pačiam daug dar, tai mėgstu žiemai pasūdyt. Taip, taip, obuolius. Dedu į kokį kibirą, ar statinaitę, kubilą. Vienam litrui – šaukštas druskos. Pagardinu aviečių, mėtų, vyšnių lapais, svarainiais. Viršų uždengiu avižų šiaudais arba keliais sluoksniais krienų lapų. Labiausiai tinka saldžiarūgščiai, kietesni obuoliai. Per Kalėdas ragaujam neišpasakytai gardų patiekalą“, – pasakojo ūkininkas. Mitybos specialistė: ruoškite skaniai Dietologė D. Markauskaitė sakė, kad daugiausia organizmui naudingų medžiagų išsaugo šaldytos ir raugintos derliaus gėrybės. „Tačiau, daugelis daržovių šaldytos pakeičia skonines savybes ir atšildytos ištęžta. Raugintos gerai dar ir tuo, kad padeda virškinimui. O termiškai apdorotos konservuotos daržovės ir vaisiai, išsaugo tik apie pusę vitaminų. Kita vertus, kai juos paruošiamos su prieskoniais ar tam tikros salotos įvairių daržovių, jas labiau norisi valgyti, daugiau jų suvalgome, daugiau naudingų medžiagų gauname. Be to, gerai savijautai labai svarbu valgyti tai, kas skanu“, – akcentavo mitybos specialistė. Burokėliai su cukinijomis žiemai 3 kg virtų burokėlių ir 2 kg cukinijų sutarkuoti burokine tarka. Plonais pusžiedžiais supjaustyti 1 kg svogūnų. Tada į didelį puodą įpilti apie 200 ml aliejaus, suberti svogūnus ir kepti keletą minučių. Tuomet sudėti burokėlius ir cukinijas, įberti 200 g cukraus, 2 kupinus šaukštus druskos. Maišant virti apie 10 min. Po to įpilti 200 ml acto, o dar po 5 min sudėti smulkiai supjaustytus du česnakus ir čili pipirą bei pagardinti šaukšteliu maltų juodųjų pipirų. Viską patroškinus dar 5 min, dėti į iškaitintus stiklainius ir užsukti dangtelius. Pagal „Urmas“

MANO NAMAI | 8

Vištiena – koks jos galiojimo laikas ir kas jį sutrumpina? Pirkdami vištieną veikiausiai kiekvienas atkreipiame dėmesį į jos galiojimo laiką. Tai – vienas iš svarbiausių paukštienos pasirinkimo veiksnių. O ar galima pasikliauti vien galiojimo nuoroda? Ar vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus faktorius? Jeigu taip, kokie jie? Fasuota ar sveriama – skirtingas galiojimo laikas Kiek vištiena galios, įtakos turi jos pakavimo būdas. Fasuota vištiena paprastai galioja daugiausiai nuo 7 iki 10 dienų. Kaip bebūtų, jei namo ji vežama karštame automobilyje, kiekvienas laipsnio pakilimas lemia galiojimo laiko mažėjimą viena diena. Įtakos vištienos šviežumui turi kad ir neilgas kelias iš parduotuvės namo karštame automobilyje. Būtent dėl to klientams visada rekomenduojame įsigyti specialius šaltkrepšius, kuriuose maisto produktai išlieka švieži net ir karštomis dienomis. Svarbu atsižvelgti ne tik į vištienos galiojimo laiką bet ir tai, kaip ji buvo užauginta. Ženklas „Užauginta be antibiotikų“ garantuoja, kad vištos augo sveikos, jų nereikėjo gydyti antibiotikais, buvo sukurtos itin geros auginimo sąlygos. Dalis žmonių renkasi sveriamą vištieną arba perka ją nefasuotą turguje, tačiau šviežia ji išlieka tik 1 ar 2 dienas. Turint galvoje, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas greitas, parneštus maisto produktus dažnas

paskubomis švystelėja į šaldytuvą ir kuriam laikui pamiršta. Tuo atveju, kai paukštiena galioja tik kelias dienas, tikimybė, kad ji suges anksčiau, nei bus suvalgyta – tikrai didelė. Kaip atpažinti netinkamą valgyti vištieną? Norint būti ramiems dėl valgomos paukštienos, reikia atkreipti dėmesį į kelis veiksnius: pasirinktos vištienos tinkamumą vartoti, jos laikymo sąlygas ir higienos laikymąsi. Ar mėsa šviežia, galima atskirti pagal jos išvaizdą ir kvapą. Tačiau sugedusios vištienos išvaizda nebūtinai pasikeičia, todėl apie netinkamumą vartoti pirmiausia perspėja blogas kvapas. Be to, ar ji tinkama valgyti, galite sužinoti ir įspaudę mėsą pirštu. Duobutė turėtų netrukus išsilyginti. Taip pat reikia įvertinti, ar paukštiena nėra perdžiūvusi, apsitraukusi glitėsiais. Jeigu atsakymas teigiamas – tokia vištiena valgyti netinkama. Suvartojus sugedusią mėsą kyla rizika apsinuodyti, užkrėsti organizmą pavojingomis bakterijomis. Todėl grįžus iš parduotuvės namo, reikia kuo skubiau dėti maistą į šaldytuvą, o ruošiant maistą svarbu laikytis įprastų higienos taisyklių. Be to, būtina reguliariai ir tinkamai plauti rankas, nereikėtų užmiršti palaikyti švaros virtuvėje – plauti pjaustymo paviršius bei žaliai vištienai naudojamus indus. Pagal „Kekavą“

Kodėl lietuviai šią daržovę vertina ne vieną šimtmetį? Artūro STAPONKAUS nuotr.

2018 m. spalio 9 d. ANTRADIENIS

Nuo Viduržemio jūros krantų atkeliavęs ir mūsų kraštuose sėkmingai prigijęs burokėlis – Lietuvoje ilgametes maisto tradicijas turinti daržovė. Viena iš priežasčių, kodėl burokėlis ne vieną šimtmetį išliko populiarus, slypi jo paprastume – šią daržovę lengva pritaikyti įvairių patiekalų gamyboje. Prekybininkų teigimu, pastaruosius kelerius metus burokėlių paklausa vis didėja – paskutinį vasaros mėnesį gyventojai spėjo įsigyti daugiau nei dešimt tonų šių daržovių. Ieškantiems neįprasto skonio – saldumynai su burokėliais Ruduo lietuviams dovanoja tikrą vitaminų bombą – įvairūs vaisiai ir daržovės – vos spėjama rinktis, kaip nudžiuginti organizmą naudingais mineralais bei suteikti jam dar daugiau energijos ir jėgų. Burokėliai yra vieni iš daugelio vertingų lietuviškų daržovių, kurias išmėginti kitaip kviečia virtuvės madas diktuojantys maisto ekspertai. Žymūs virtuvės šefai šiandien siūlo šią daržovę atrasti iš naujo, išmėginant ją ne tik įprastų garnyrų ar sriubų gamyboje, bet ir konditerijoje. Pasitelkus fantaziją, iš burokėlio galima paruošti netikėtus ir ypač gurmaniškus patiekalus. Įsigyti burokėlių parduotuvėse galima ištisus metus, o lietuviška produkcija kiekvienais metais lentynas pasiekia tuo pačiu metu – liepos mėnesį.

Unikali burokėlio savybė yra ta, kad jis neturi ryškaus skonio, kaip, pavyzdžiui, salieras ar kopūstas. Burokėlį galima maišyti su kitais priedais bei prieskoniais, jam suteikiant vis kitokį skonio atspalvį. Daugelis žmonių nustemba išgirdę, jog iš burokėlių galima gaminti tortus, saldainius ir netgi vyną. Ir sveikatai, ir dietai Burokėlis liaudies medicinoje yra žinomas kaip daržovė, turinti priešvėžinių savybių bei saugojanti nuo mažakraujystės. Burokėliuose yra itin gausu organizmui reikalingų medžiagų – baltymų, magnio, jodo, kalcio, kalio, fosforo, geležies ir įvairių vitaminų. Todėl keičiantis sezonams, o ypač rudenį, kai ima silpti imunitetas, patartina į valgiaraštį įtraukti daugiau šių daržovių. Nors patys vertingiausi yra švieži burokėliai, visgi ne visiems priimtinas neapdorotas šios daržovės skonis. Ne visi žmonės gali mėgautis grynų burokėlių sulčių skoniu, tačiau savęs apriboti nereiktų – burokėlį galima sėkmingai kepti, troškinti, grilinti ar kitaip termiškai apdoroti, o šviežias burokėlių sultis galima skiesti su kitomis – morkų, obuolių ar apelsinų sultimis. Pastaruoju metu yra pastebimas susidomėjimas lapiniais burokėliais, kurie savo spalva bei tekstūra primena špinatus. Taip pat pastebimai populiarėja ir baltieji bei auksiniai burokėliai. Pagal „Iki“


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

2018 m. spalio 9 d. ANTRADIENIS

Elektroninės komercijos naujienos

Ar įžengėme į el. komercijos Aukso amžių? Sprendžiant iš svarbiausių pastarojo meto naujienų – tikrai taip. „Amazon“ pajamos iš reklamos pardavimų augo 132 proc., o el. prekybos ateitį jau netolimoje ateityje turėtų pakeisti virtualios realybės (VR) technologijos. Apie svarbiausias el. komercijos naujienas ir tendencijas plačiau, – elektroninės komercijos naujienų apžvalgoje. VR vaidins svarbų vaidmenį tobulinant mažmeninę prekybą Jau netolimoje ateityje pirkėjai norės apsipirkinėti tiesiog savo namuose ir tam turės pasitarnauti virtualios realybės (VR) technologijas. Būtent ši technologija įvardyta kaip svarbiausia apklausus įvairių sričių ekspertus apie technologijas, turėsiančias didžiausią įtaką el. prekybai. Nors iš viso įvardytos septynios sritys, kurioms inovacijas kuriančios įmonės turėtų skirti daugiausiai dėmesio, VR technologijos – pačios reikšmingiausios. „Pirmiausia, tai susiję su tuo, kad tik VR gali iš esmės pakeisti apsipirkimo internete patirtį ir atitikti svarbiausią šiuolaikinių vartotojų lūkestį įsigyti reikiamas prekes neišeinat iš savo namų. Manoma, kad vystant VR technologijas internetinėje prekyboje didžiausią proveržį turės pasiekti drabužių ir mados technologijų įmonės, kadangi būtent joms reikės išspręsti didžiausią iššūkį – sugalvoti, kaip klientai galėtų virtualiai matuotis drabužius ir net atsispausdinti jų 3D modelius“, – pastebi pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius. Pasak G. Bilevičiaus, el. prekyba šiuo metu imli inovacijoms, galinčioms padėti personalizuoti ir pato-

bulinti apsipirkimo patirtį. Tai gera žinia startuoliams, dirbantiems su daiktų internetu ir virtualios realybės technologijomis. „Amazon“ iš reklamos uždirbo 2,2 mlrd. JAV dolerių Paskelbta „Amazon“ ketvirčio finansinė ataskaita parodė, kad pajamų dalis, kurią sudaro pajamos, gautos iš reklamos, augo 132 proc., o tai sudaro 2,2 mlrd. dolerių. Ateities prognozės dar įspūdingesnės – skaičiuojama, kad per ateinančius trejus metus „Amazon“ gali patrigubinti savo pajamas iš reklamos. Pastebima, kad netolimoje ateityje „Amazon“ pajamos iš reklamos gali aplenkti sparčiai augantį „Amazon“ produktą – debesijos paslaugas „Amazon Web Services“ (AWS). Taip pat prognozuojama, kad „Amazon“ iki 2021 m. iš reklamos gali uždirbti maždaug 16 mlrd. JAV dolerių. Kaip pastebi analitikai, jau dabar „Amazon“ platforma tapo populiariausia vieta, kurioje vyksta apsipirkimas internetu, o ilgainiui pagal efektyvumą „Amazon“ reklamos gali aplenkti „Google“ ir „Facebook“ reklamas. Prie šių rezultatų prisidės besikeičiantys vartotojų įpročiai ir daugybė didžiųjų duomenų, kurias jau disponuoja „Amazon“. Tai taip pat reiškia, kad „Amazon“ sukurs daugiau erdvės inovatyviems startuoliams, kuriantiems reklamos technologijas. „Auganti „Amazon“ – tai augantis konkurentas visiems el. komercijos verslams. Ir nors čia kalbama apie reklamos pardavimus, kas nebūtinai yra aktualu visoms el. parduotuvėms, tai tiesiogiai siejasi su produktų pardavimais „Amazon“ platformoje. Reaguodami į šią nau-

jieną ir prognozes visi el. verslai turėtų ieškoti galimybių didinti savo pardavimus, kurie didės tik atliepus savo pirkėjų poreikius – užtikrinant sklandų pirkimo ir pristatymo procesą“, – sako G. Bilevičius. 51 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų renkasi el. parduotuves Apklausus 3,000 Jungtinės Karalystės gyventojų, paaiškėjo, kad daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustųjų mieliau apsipirkinėja internete nei realioje parduotuvėje, o net 55 proc., lyginant su 2017 m., internete perka daug dažniau – vidutiniškai 6 kartus per mėnesį. Atlikus tyrimą taip pat išaiškėjo, kad tik 13 proc. apklaustųjų iš anksto žinojo, ko ieško el. parduotuvėje, o didžioji dalis pirkėjų aptiko sau tinkamą prekę atsitiktinai, naršydami internete. „Dėl patrauklių kainų ir pasirinkimo el. prekybą visame pasaulyje atranda vis daugiau žmonių. Įtaką tam turi ir tobulėjanti el. prekybos infrastruktūra – saugus ir patogus prekių pristatymas ten ir tuo laiku, kai tai patogiausia naudotojui. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse jaučiamas didžiulis susidomėjimas siuntų terminalais, todėl siuntų pristatymo įmonės, tarp jų ir mūsų, sparčiai plečia tokių terminalų tinklą. Mūsų naujausi tyrimai parodė, kad Lietuvoje net 78 proc. pirkėjų norėtų turėti galimybę naudotis siuntų terminalais, tad pagal tai galime prognozuoti, kad ir Lietuvoje akivaizdžiai auga susidomėjimas internetinėmis parduotuvėmis ir per kelerius ateinančius metus jas atras vis daugiau žmonių“, – sako G. Bilevičius. Pagal „DPD Lietuva“ Parengė Laima TRUMPYTĖ

Kodėl svarbu prieskonius laikyti tinkamai Prieskoniai ir žolelės – tai aromatingos augalų dalys (lapai, žiedai ir kitos dalys), naudojamos suteikti maistui aromatą ir skonį. Nors prieskoniai paprastai sudaro labai mažą galutinio produkto dalį, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, tačiau, jei jie užteršti patogeniniais mikroorganizmais, vis dėlto produktuose gali susidaryti sąlygos mikroorganizmams augti ir daugintis. Todėl labai svarbu prieskonius laikyti ir naudoti tinkamai.

KVIEČIAME Spalio 19 d. 18 val. Henriko Orakausko skulptūrų paroda „Refleksijos“. Spalio 24 d. 18 val. Algirdo Latėno vakaras „Svietiškos giesmės Lietuvai. Antanas Strazdas, Paulius Širvys“.

Šeštadienis – Šeimų diena. Parodų lankymas nemokamas! IŠSAMIAU APIE RENGINIUS: www.laiptai.com Tel. (8 41) 20 06 42

Prieskonių ir žolelių paklausa auga Prieskoniai paprastai būna maltos, grūstos arba apdorotos sėklos, šaknys arba žievė. Prieskonių ir žolelių paklausa Europoje auga. Tai daugiausia lemia tokios tendencijos, kaip sveika gyvensena, susidomėjimas naujais skoniais ir nauda organizmui. Nepalankūs sveikatai maisto ingredientai, tokie kaip druska, cukrus ir sintetiniai priedai, vis dažniau keičiami prieskoniais ir žolelėmis. Daugumos prieskonių augimui reikalingos tam tikros klimatinės sąlygos, todėl dažniausiai jie auginami tropinėse arba pusiau tropinėse šalyse, kur sanitarinės ir maisto tvarkymo sąlygos ne visada yra geros. Dėl higienos sąlygų šiuose regionuose prieskoniai yra ypač jautrūs mikrobiologinei taršai per maistą plintančiais ligų sukėlėjais. Kai kurie patogeniniai mikroorganizmai randami vietiniame dirvožemyje, kiti patenka per dulkes, purvą, vabzdžių ir gyvūnų ar žmonių išmatas, su kuriomis prieskoniai gali kontaktuoti augimo, derliaus nuėmimo metu ir perdirbant. Patogenai gali patekti į prieskonius bet kurio jų tvarkymo proceso metu tarp derliaus nuėmimo ir patekimo į vartotojo namus – plaunant, džiovinant, transportuojant, maišant, pakuojant, sandėliuojant ar platinant. Prieskoniai turi būti sausi Mikrobiologinę taršą prieskoniuose gali sukelti aerobiniai gedimo organizmai, sporas sudarančios bakterijos, aukštai tempe-

ratūrai atsparios toksinus gaminančios bakterijos, proteolitinės ir dujas gaminančios bakterijos bei mikotoksinus gaminantys mikroorganizmai. Iš visų prieskonių didžiausias aerobinių mikroorganizmų skaičių nustatomas juoduosiuose pipiruose, jis dažnai viršija 106 ksv/g. Paprikoje, salierų sėklose, kalendroje, ciberžolėje, čiobreliuose, bazilikuose ir kituose prieskoniuose taip pat gali būti nustatomi milijonai bakterijų viename grame. Nemažai mikroorganizmų yra sunaikinami prieskonių ir žolelių džiovinimo metu, tačiau daugelis bakterijų ir pelėsinių grybų gali išgyventi. Jei prieskoniai nėra tinkamai saugomi ir transportuojami, į juos gali patekti ir pradėti daugintis patogenai. Jei produktas pakankamai sausas, dauguma pelėsinių grybų ir bakterijų negalės juose augti. Tačiau, jei yra nedidelis kiekis bakterijų, o prieskonis yra įdedamas į vidutiniškai arba daug drėgmės turinčius maisto produktus, tokius kaip apdorota mėsa arba pieno produktai, juose gali pradėti daugintis mikroorganizmai. Salmonelės yra labiausiai paplitęs bakterinis patogenas, siejamas su susirgimais ir protrūkiais, kilusiais dėl prieskonių. Net maži salmonelių kiekiai maiste gali sukelti pavojų žmonių sveikatai. Salmonella bakterijos yra labai stabilios sausoje aplinkoje bei gali išgyventi gamybos ir platinimo etapus. Yra atvejų, kai ligą sukėlė mažai drėgmės turintys maisto produktai, kuriuose salmonelių kiekis tebuvo

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? „ATLANTIS CINEMAS“ Tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt SPALIO 9–11 DIENOMIS ŽIŪRĖKITE VILIS IR PAŠĖLĘ RATAI – 10.10 val. (2018, 90 min., Malaizija, komedija, animacija, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA DIDYSIS KAČIŲ PABĖGIMAS – 11.00, 12.45 val. (2018, 90 min., Kinija, animacija, nuotykių, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) ŽAISLŲ PARDUOTUVĖS PASLAPTIS – 12.00 val. (2018, 100 min., Kinija, animacija, nuotykių, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA VAKARINĖ MOKYKLA – 13.50, 16.00 val. (2018, 115 min., JAV, komedija, N-13) SUPER DŽONIS SMOGIA – 14.30 val. (2018, 90 min., Didžioji Britanija, komedija, veiksmo, N-7) PREMJERA VENOMAS 2D – 16.20 val. VENOMAS 3D – 18.30, 20.40 val. (2018, 120 min., JAV, veiksmo, fantastinis, N-13) PREMJERA TAIP GIMĖ ŽVAIGŽDĖ – 18.10 val. (2018, 135 min., JAV, romantinis, muzikinė drama, N-13) PREMJERA BEL CANTO – 20.45 val. (2018, 105 min., JAV, drama, trileris, N-16)

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki spalio 17 d. Gintaro Palemono Janonio tapybos paroda „Artima tolima“; iki spalio 24 d. tradicinė Šiaulių miesto ir regiono dailės mokytojų kūrybos paroda „XIII“, skirta Tarptautinei mokytojo dienai. Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) iki spalio 30 d. Stasio Povilaičio fotografijų paroda „Juodai balta“. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) iki spalio 17 d. „Riparia“: Gražina ArlauskaitėVingrienė, Kazys Bimba, Rimantas Buivydas, Ričardas Garbačiauskas, Eduardas Juchnevičius, Donatas Lukoševičius, Sigitas Prancuitis, Vitolis Trušys, Romanas Vilkauskas.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) Abonemento skyriuje iki spalio 15 d. spaudinių paroda „Kunigai kūrėjai ir visuomenės veikėjai“; iki lapkričio 14 d. spaudinių

<1 ksv/g. Svarbu paminėti, kad salmonelėmis užteršti maisto produktai paprastai neturi jokių sensorinių (juslinių) pakitimų, nors patogenai yra pasiekę labai aukštą ir žmogaus sveikatai kenksmingą lygį. Kaip minėta, salmonelės gali išgyventi ilgą laikotarpį maiste, kuriame mažai drėgmės, o aplinka sausa. Salmonelių augimui reikalingas drėgmės kiekis daug didesnis negu rekomenduojamas prieskoniuose. Tačiau drėgmė į prieskonius gali patekti, jeigu pakuotė ar sandėliavimo vieta nėra atspari drėgmei, jeigu sandėliavimo patalpos nėra tinkamos prieskonių saugojimui, taip pat gaminant maistą, kai į prieskonių pakuotes pakliūna garų. Ištirta beveik 800 prieskonių mėginių Europos Komisijos skubių pranešimų dėl nesaugaus maisto ir pašarų sistemos (RASFF) pagalba valstybėms narėms pranešama apie nustatytą rimtą tiesioginį ar netiesioginį pavojų žmonių sveikatai dėl nesaugaus maisto ar pašarų. 2015–2017 metais šia sistema buvo išsiųsti 78 pranešimai dėl prieskoniuose nustatytų mikroorganizmų (salmonelių, E. coli, Bacillus spp. ir listerijų). Daugiausia pranešimų buvo dėl pi-

paroda „Lyg ąžuolas plačiašakis…“, skirta Simono Daukanto 225-osioms gimimo metinėms.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“; iki lapkričio 4 d. paroda „Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) iki lapkričio 4 d. Vito Luckaus fotografijos centro parengta kauniečio Giedriaus Liago fotografijų paroda „Potemės“. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Dviračių muziejuje (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija; iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. paroda „Lietuviškam gramofono įrašui – per šimtą“ paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“. V. Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė katinų iš viso pasaulio ekspozicija.

Kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose (Žemaitės g. 102) iki spalio 31 d. tautodailininko Alberto Martinaičio kūrybinių darbų paroda „Prisilietimai“. Kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose (Energetikų g. 7) iki spalio 14 d. fotografo Sauliaus Jankausko fotografijų paroda „Neregėti Šiauliai“.

pirų (ypač dėl juodųjų pipirų). 2015–2017 metais Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo ištirta beveik 800 prieskonių mėginių. Dalyje tirtų prieskonių buvo nustatyti šie mikroorganizmai – enterobakterijos, lūžinės klostridijos, koliforminės bakterijos, aerobiniai mikroorganizmai, Bacillus cereus, mielės, pelėsiniai grybai. Iš 9 labiausiai bakterijomis užterštų prieskonių mėginių net 4 buvo kmynų mėginiai. Tokie tyrimų rezultatai rodo Gerosios praktikos stoką gamyboje ir nepakankamą žaliavų kontrolę. ES teisės aktais prieskonių mikrobiologinė tarša nėra reglamentuota. Prieskoniai paprastai sudaro labai mažą galutinio produkto dalį, tačiau, priklausomai nuo produkto savybių, atsiranda tikimybė augti mikroorganizmams, o tai gali sukelti riziką vartotojų sveikatai. Todėl reikia nepamiršti tinkamų laikymo sąlygų ir prieskonius laikyti sausose, vėsiose ir švariose vietose. Taip pat labai svarbu atsirinkti patikimus prieskonių gamintojus ir tiekėjus bei niekada nenaudoti prieskonių pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui. Pagal NMVRVI


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2018 m. spalio 9 d. ANTRADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.15 „Senis“. N-7 10.20 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 11.10 „Komisaras Reksas“. N-7 12.00 Stilius. 13.00 Klauskite daktaro. 13.58 Loterija „Keno Loto“. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Sportas. Orai. 16.15 Laba diena, Lietuva. 16.30 „Seserys“. N-7 17.30 Žinios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18.00 Kas ir kodėl? 18.30 Klauskite daktaro. 19.30 (Ne)emigrantai. 20.25 Loterija „Keno Loto“. 20.30 Panorama. 21.00 Dienos tema. 21.20 Sportas. Orai. 21.29 Loterija „Jėga“. 21.30 Nacionalinė ekspedicija „Dniepru per Ukrainą“. 22.30 Dviračio žinios. 23.00 „12 beždžionių“. N-14 23.45 Klausimėlis.lt 24.00 LRT radijo žinios. 0.10 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 1.00 LRT radijo žinios. 1.10 Istorijos detektyvai. 2.00 LRT radijo žinios. 2.05 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

6.15 Televitrina. 6.30 „O ką tu moki?“. 6.45 „Pasivaikščiojimas“. 6.55 „Mūsų draugas raidynas“. 7.10 „Reksas“. 7.20 „Boleko ir Lioleko nuotykiai“. 7.30 „Maištingas angelas“. N-7 8.30 „Mažoji nuotaka“. N-7 9.30 Menų sala. 10.00 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 11.00 Filmas. Drama „Visiškai netikėtai“, Vokietija. 2015 m. N-7 12.55 „Žybsnis ir stebuklingos mašinėlės“. 13.25 „Mažosios kerėtojos“. 13.55 „Kai šaukia širdis“. N-7 14.55 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 15.55 „Maištingas angelas“. N-7 17.00 „Medikopteris“. N-7 18.00 „Nuo likimo nepabėgsi“. N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama „Meilė, vagys, deimantai“, Vokietija. 2015 m. N-7 22.55 „Nuo likimo nepabėgsi“. N-7 0.55 TV Pagalba. N-7

6.00 DELFI dėmesio centre. 6.30 Labas vakaras, Lietuva. 7.30 Raudona linija. N-7 8.00 Žinios. 9.00 Yra, kaip yra. N-7 10.00 KK2. N-7 10.30 Raudona linija. N-7 11.00 Rytas su LNK. 13.00 Yra, kaip yra. N-7 14.00 Rytas su LNK. 16.00 Valanda su Rūta. 17.00 Info diena. 20.30 DELFI dėmesio centre. 21.00 Info diena. 23.00 Labas vakaras, Lietuva. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30 Info diena. 2.00 DELFI dėmesio centre. 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 „Valdžios tvirtovė“. N-7 10.40 „Agata Reizin“. N-7 11.40 „Didysis gaisras“. N-7 12.40 „Ilgai ir laimingai-2.

6.00 Dienos programa.

6.10 Televitrina.

6.05 „Mano gyvenimo

6.25 Mokytis niekada

šviesa“. N-7

nevėlu.

7.30 „Madagaskaro pingvinai“. 7.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 8.55 Rytas su LNK.

6.55 „Simpsonai“. N-7 7.55 „Visi mes žmonės“. 8.50 „Meilės sūkuryje“. N-7 9.50 „Tai - mano

10.55 KK2. N-7

gyvenimas“. N-7

11.25 „Meilės sparnai“.

12.00 „Laukinė žemė“. N-7

13.25 „Gyvenimo daina“.

13.00 „Pažadėtoji“. N-7

N-7

15.00 „Simpsonai“. N-7

14.25 „Dvi širdys“. N-7

16.00 TV3 žinios. Orai.

16.30 Labas vakaras,

16.30 TV Pagalba. N-7

Lietuva. 17.35 Yra, kaip yra. N-7 18.30 Žinios. 19.25 Sportas. Orai.

18.30 TV3 žinios. 19.22 TV3 sportas. Orai. 19.30 Prieš srovę. N-7

19.30 KK2. N-7

20.30 „Moterys meluoja

20.00 Nuo... Iki.

geriau“. N-7

20.30 Kaip Liveta pasakys.

21.00 TV3 vakaro žinios.

21.00 „Rimti reikalai“. N-7

21.52 TV3 sportas. Orai.

21.30 Žinios.

22.00 Filmas. Veiksmo

22.24 Sportas. Orai.

„Džiunglės“, Australija.

22.30 Filmas. Drama „13 valandų. Slaptieji Bengazio kariai“, JAV-Malta-Marokas. 2016 m. N-14 1.20 „Akloji zona“. N-7

2017 m. N-14 0.15 „Nuodėmių daktaras“. N-7 1.15 „Kaulai“. N-14

2.15 Filmas. Veiksmo

2.05 „Rouzvudas“. N-7

„Operacija „Salazaras“, JAV-

2.55 „Specialioji jūrų

Rumunija. 2016 m. N-14

policijos tarnyba“. N-7

Naujieji Snieguolės nuotykiai“. 14.00 „Uraganas: Vėjo odisėja“. 15.30 „Mirtis ateina į Pemberlį“. N-7 16.40 „Mūsų zoologijos sodas“. 17.50 „Valdžios tvirtovė“. N-7 19.00 Įspūdingiausių interjerų dešimtukas. 19.30 Klaipėdos patruliai. N-7 20.00 Balticum TV žinios. 20.30 Išlikimo vadovas. 21.30 „Daktare, daktare“. N-7 22.30 Balticum TV žinios. 23.00 „Fortitudas“. S 24.00 „Valdžios tvirtovė“. N-7

Auksinis 7.00 Filmas. Drama „Gerbėja“, Prancūzija. 2014 m. N-7 9.00 Filmas. Trileris „Nerve: drąsos žaidimas“, JAV. 2016 m. N-7 11.00 Filmas. Drama „Aukojant pėstininką“, JAVKanada. 2014 m. N-7 13.00 Filmas. Drama „Laukiniai arkliai“, JAV. 2015 m. N-7 15.00 Filmas. Komedija „(Ne)laukti svečiai“, Prancūzija-Belgija. 2017 m. N-7 17.00 Filmas. Komedija „Pavogtas pasimatymas“, D. Britanija. 2015 m. N-7 19.00 Filmas. Drama „Polina“, Prancūzija. 2016 m. N-7 21.00 Filmas. Komedija „Mano tobulas gangsteris“, JAV. 2015 m. N-14 23.00 Filmas. Trileris „Demonų miškas“, JAV. 2016 m. S 1.00 Filmas. Drama „Meilė ir malonė“, JAV. 2014 m. N-7

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Sveikinimų koncertas. 9.05 Savaitės aktualijos. 9.35 Nuomonių ratas. 10.05 „Specialisto patarimai“. 10.15 Atėjusi karta. Argentina. 10.45 Gyvenimo metodas. K. Marčiulynas. 11.15 Kas? Kur? Kada? 11.25 Varpai kaip žmonės.

11.50 Info studija. 12.10 „Specialisto patarimai“. 12.20 Deimantai Mažosios Lietuvos karūnoje. Lietuvininkų tradicijos. 12.50 Mūsų praeities beieškant. 13.20 Kas? Kur? Kada? 13.30 Info studija. 13.50 Šventės ir tradicijos. Valstybinės šventės. 14.20 Kas? Kur? Kada? 14.30 Purenimai. 15.00 Lietuvos darželių gėlės. 15.30 Kas? Kur? Kada? 15.40 Signatarų laiškai. 16.10 Tauro ragas. 16.40 „Specialisto patarimai“. 16.50 Žemaitijos kinas. 17.20 Baltų tautos. Žiemgala. 17.50 „Specialisto patarimai“. 18.00 Ženklai ant skydo. Himnai. 18.30 Info studija. 18.50 Kas? Kur? Kada? 19.00 Sportorama. 19.15 Sodžius. 19.30 Žmogus ir gyvūnas. 20.00 Susitikimai. Ž. Užkuraitis. 20.50 Gamta gydo. 21.00 Info studija. 21.20 Kas? Kur? Kada? 21.30 Gyvoji Sūduvos istorija. Pajevonys. 22.00 Reakcija. 22.10 Mokslo sriuba. 22.35 Specialusis reportažas. 22.45 Info studija. 23.05 Kas? Kur? Kada? 23.15 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.25 Naujienos. 6.30 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos. 9.20 Labas rytas (tęsinys). 10.10 Šiandien spalio 9-oji. Diena prasideda. 11.00 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20 Vyriška/Moteriška. 14.35 Mados nuosprendis. 15.40 Susituokime. 16.30 Vakaro naujienos (su subtitrais). 16.50 Vyriška/Moteriška. 17.50 Iš tiesų. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.30 „Misija „Šėtonas“. 21.35 „Voras“.

7.00 „Didžiojo sprogimo teorija“. N-7 7.30 „Kijevo operatyvinė grupė“. N-7 8.30 „Farų karai“. N-7 9.30 „Teisingumo agentai“. N-7 10.35 „Kobra 11“. N-7 12.45 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 13.45 „Žiniuonis“. N-7 14.50 „Farų karai“. N-7 15.50 „Teisingumo agentai“. N-7 16.50 „Kobra 11“. N-7 18.00 „Muchtaro sugrįžimas. Naujas pėdsakas“. N-7 19.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 20.00 DELFI dėmesio centre. 20.30 Info diena. 21.00 Filmas. Veiksmo „Specialistas“, JAV-Peru. 1994 m. N-7 23.15 Filmas. Veiksmo „Žvaigždžių kelias į begalybę“, Honkongas-JAVKinija. 2016 m. N-7 1.30 „Kortų namelis“. N-14 2.25 Velniški St. Ostino išbandymai. 22.45 „Komanda“. 23.45 Vakaras su Urgantu. 0.20 Didelis žaidimas. 1.10 EURONEWS. 1.25 „Komanda“. 3.00 Filmas. Komedija „Romansas apie įsimylėjėlius“.

6.00 Šiandien. 6.05 „Šamanas“. 7.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.00 Šiandien. 8.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.20 „Muchtaras. Naujas pėdsakas“. 10.00 Šiandien. 10.25 Malceva. 12.00 „Sudaužytų žibintų gatvės“. 13.00 Šiandien. 13.30 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 14.05 Susitikimo vieta. 16.00 Šiandien. 16.30 Susitikimo vieta. 17.20 DNR. 18.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 19.00 Šiandien. 19.50 „Šelestas. Didysis perdalijimas“. 21.55 „Velnio medžioklė“. 23.55 „Jūrų velniai. Viesulas“. 1.45 Šiandien. 2.00 „Maskva. Trys stotys“. 3.55 Susitikimo vieta.

6.10 Maja. 7.00 Nuotaika. 8.45 Gydytojas. 9.15 Nereikalingas. 11.00 Gyvenimas, pasak gandų, vienas. 12.30 Įvykiai. 12.50 Meilė - ne tai, kas atrodo. 14.40 Maja. 15.30 Įvykiai. 15.50 Naujienų miestas. 16.05 Mano didvyris. 16.45 Kokybės ženklas. 17.25 Ina Makarova. Likimo pranašavimas. 18.10 Natūralioji atranka. 18.50 Gyvenimas, pasak gandų, vienas. 20.25 Įvykiai. 20.45 Balso teisė. 22.10 Maja. 23.05 Įvykiai. 23.35 Atsargiai, sukčiai!

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Pričiupom! 7.20 „Džekas Hana kviečia į gamtą“. 7.50 „Didingasis amžius. Jos didenybė Kiosem“. N-7 9.50 Būrėja. 10.25 „Akloji“. 11.35 „Nusivylusios namų šeimininkės“. N-7 12.35 „F. T. Budrioji akis“. 13.35 „Savas žmogus“. N-7 14.40 „Džekio Čano nuotykiai“. 15.05 „Vyrai juodais drabužiais“. 15.35 „Kas naujo, Skūbi Dū?“. 16.05 „Tomo

ir Džerio šou“. 16.30 „Būk su manim“. 18.00 „Mano meilės šviesa“. 19.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. N-7 19.55 „Savas žmogus“. N-7 21.00 Filmas. Detektyvas „Inspektorius Džordžas Džentlis. Tamsumos“, D. Britanija. 2009 m. N-7 22.55 „Mano lemties diena“. N-7 0.50 Filmas. Detektyvas „Nusikaltimo vieta Kelnas. Bejėgis“, Vokietija. 2014 m. N-7 2.30 „F. T. Budrioji akis“.

5.55 Programa. 5.59 TV parduotuvė. 6.15 Čempionai. 6.50 10 min iki tobulybės su Jurijumi. 7.00 Skinsiu raudoną rožę. 7.50 „Gluchariovas“. N-7 9.00 Adomo obuolys. N-7 10.00 „Namas prie šaltinio“. N-7 12.20 „Bitininkas“. N-7 13.30 TV parduotuvė. 13.45 „Gluchariovas“. N-7 14.55 „Mentų karai: Kijevas.

Klusnūs kareivėliai“. N-7 16.00 Reporteris. 16.30 Lietuva tiesiogiai. 16.57 Orai. 17.00 „Moterų daktaras“. N-7 18.00 Reporteris. Orai. 18.55 „Mentų karai: Kijevas. Klusnūs kareivėliai“. N-7 20.00 Reporteris. 20.30 Lietuva tiesiogiai. 20.57 Orai. 21.00 Patriotai. N-7 22.00 Reporteris. Orai. 23.00 Nuoga tiesa. N-7 0.30 Čempionai. 1.05 „Bitininkas“. N-7 2.10 „Mentų karai: Kijevas. Užpuolikai“. N-7 3.00 „Moterų daktaras“. N-7

6.15 Televitrina. 6.30 „Saša ir Tania“. N-7 7.00 Iš peties. N-7 8.00 „Kaulai“. N-14 9.00 Gyvūnų manija. 9.30 „CSI Majamis“. N-14 10.30 „Simpsonai“. N-14 11.30 „Kobra 11“. N-7 13.30 „Univeras“. N-7 14.30 Televitrina. 15.00 „Kaulai“. N-14 16.00 „CSI Majamis“. N-14 17.00 „Kobra

11“. N-7 18.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. N-7 19.00 „Univeras“. N-7 20.00 „Saša ir Tania“. N-7 20.30 Žinios. Orai. 21.00 Filmas. Trileris „Tamsos baikeris. Keršto demonas“, Jung. Arabų Emyratai-JAV. 2011 m. N-14 22.50 „Rezidentas“. N-14 23.50 „Pėdsakai“. N-7 0.50 „Daktaras Hausas“. N-14 1.40 „Amerikiečiai“. N-14 2.30 „Naujakuriai“. N-7

6.00 Ledų šventė 2011. 7.35 Gintarinis atspindys 2009. 9.20 Liuks! muzika. 10.10 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“. Pirmoji diena. 12.00 Ledų šventė 2011. 13.35 Gintarinis

atspindys 2009. 15.20 Liuks! muzika. 16.10 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“. Pirmoji diena. 18.00 Ledų šventė 2011. 19.35 Gintarinis atspindys 2009. 21.20 Liuks! muzika. 22.10 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“. Pirmoji diena. 24.00 Ledų šventė 2011. 1.35 Gintarinis atspindys 2009. 3.20 Liuks! muzika.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Klaipėdos pilies džiazo festivalis 2018. 7.05 Misija. Vilnija. 7.30 „Auklė Mun“. 7.40 „Riteris Rūdžius“. 7.55 „Nauji Piterio Peno nuotykiai“. 8.20 Mokslo sriuba. 8.50 „Kaip atsiranda daiktai“. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.15 Gimę tą pačią dieną. 13.10 Anapus čia ir dabar. 13.55 Vienuolynų kelias Lietuvoje. 14.30 „Iš arti. Suge Knightas“.

15.15 „Kaip atsiranda daiktai“. 15.40 „Auklė Mun“. 15.50 „Riteris Rūdžius“. 16.05 „Nauji Piterio Peno nuotykiai“. 16.30 Laba diena, Lietuva. 18.00 „Giminės po 20 metų“. 18.55 FIBA Čempionų lyga. Tiesioginė transliacija. 21.00 Kultūros diena. 21.30 „Komisarė Lanc“. N-14 23.30 Stop juosta. 24.00 DW naujienos rusų kalba. 0.15 Dabar pasaulyje. 0.45 Klaipėdos pilies džiazo festivalis 2018. 1.35 Šimtmečio rečitalis. 3.10 Daiktų istorijos.

0.05 Tamsiosios jėgos. Angelai ir demonai. 0.50 Įvykiai. 1.20 Meilė - ne tai, kas atrodo. 3.00 Balso teisė.

7.00„Vovočka“. 7.30 Pažink mūsiškius. 7.50 Labas rytas! 9.05 Keista byla. 10.00 Informacinė laida 112. 10.25 Čapman paslaptys. 12.10 Mums net nesisapnavo. 14.55 „Žmonijos paslaptys“ su O. Šiškinu. 15.45 „Karinė paslaptis“ su I. Prokopenko. 18.35 Tinkama priemonė. 19.45 Šeimos dramos. 21.45 Dokumentinis spec. projektas. 23.40 Vairuoti rusiškai. 0.40 Čapman paslaptys. 2.15 Žiūrėti visiems!

6.10 Filmas. Drama „Elžbieta“, JAV-D. Britanija. 1998 m. N-14 8.40 Filmas. Melodrama „Lūšnyno milijonierius“, D. Britanija-Prancūzija-JAV. 2008 m. 11.05 Filmas. Drama „Orbita 9“, Ispanija-Kolumbija. 2017 m. 13.05 Filmas. Drama „Kaulai ir rūdys“, PrancūzijaBelgija. 2012 m. 15.30 Filmas. Drama „Dovana“, JAV. 2000 m. 17.45 Filmas. Drama „Elžbieta“, JAV-D. Britanija. 1998 m. N-14 20.10 Filmas. Nuotykių „Zoro kaukė“, JAV-Vokietija. 1998 m. 22.50 Filmas. Drama „Triušio urvas“, JAV. 2010 m. N-7 0.35 Filmas. Komedija „Mūza“, JAV. 1999 m. N-14 2.25 Filmas. Drama „Scenos gražuolė“, D. BritanijaVokietija-JAV. 2004 m. 4.15 Filmas. Komedija „Jis sako „Taip!“, JAV-D. Britanija. 2008 m.

6.00 Nesėkmių garažas. 7.00 Kaip tai veikia?

7.30 Greitai ir triukšmingai. 8.30 Kaip tai pagaminta? 9.30 Kaip tai veikia? 10.00 Turto gelbėtojai. 11.00 Nesėkmių garažas. 12.00 Automobilių perpardavinėtojai. 13.00 Išgyventi drauge. 14.00 Aukso karštinė. 18.00 Gaisras kosmose. 19.00 Kaip tai pagaminta? 19.30 Kaip tai veikia? 20.00 Aukso karštinė. 22.00 Aliaska. Šeima iš miško. 23.00 Aliaska. Paskutinė riba. 24.00 NASA failai. 1.00 Mirtinas laimikis. 2.00 Aukso karštinė.

6.00 Angliškasis biliardas. Belgija. 6.30 Dviračių sportas. Prancūzija. 8.45 Dviračių sportas. Italijos taurė. 9.30 Stalo tenisas. Austrija. 10.30 Šaudymas iš lanko. Turkija. 11.35 Plaukimas. Jaunimo olimpinės vasaros žaidynės. Argentina. 12.30 Olimpinių žaidynių legendos. 14.30 Jojimas. 15.00 Dviračių sportas. Turkija. 17.00 Tenisas. WTA turnyras. Austrija. 23.25 Eurosport žinios. 23.30 Dviračių sportas. Italijos taurė. 0.25 Eurosport žinios. 0.30 Automobilių lenktynės. Kinija. 1.00 Dviračių sportas. Turkija. 2.30 Tenisas. WTA turnyras. Austrija.

7.00 NBA krepšinio lyga. Kinija. Filadelfijos „76ers“Dalaso „Mavericks“. 9.10 Italijos „Seria A“ futbolo lyga. Udinės „Udinese“-Turino „Juventus“. 11.10 Europos rankų lenkimo čempionatas. 12.40 KOK world series. Kaunas. 15.00 Pasaulio rali - kroso čempionatas. Kanada. 17.00 Prancūzijos „Ligue 1“ futbolo lygos apžvalga.

TV6/21.00 „Tamsos baikeris. Keršto demonas“, Jung. Arabų Emyratai-JAV. 2011 m. N-14

Buvęs kaskadininkas Džonis leidžiasi į savanorišką tremtį - Rytų Europoje jis tikisi pamiršti praeitį. Pamiršti savo prakeiksmą - Džonis turi šėtoniškų galių ir gali iššaukti pragaro ugnį, kuri sudegina žmones gyvus. Tačiau nuo praeities nepabėgsi... Rež.: Mark Neveldine, Brian Taylor. Vaid.: Nicolas Cage, Vincent Regan, Christopher Lambert.

Balticum auksinis/21.00 „Mano tobulas gangsteris“, JAV. 2015 m. N-14 Marta niekad nepasižymėjo „normaliu“ gyvenimo būdu, tačiau kai vaikinas išdavė ją su kita, atrodo, kad stogas Martai visiškai nuvažiuos. Laimei, netikėtai ji sutinka žavų nepažįstamąjį vardu Frensis... Rež. Paco Cabezas. Vaidina: Sam Rockwell, Anna Kendrick, Tim Roth.

TV3/22.00 „Džiunglės“, Australija. 2017 m. N-14 Keturi keliautojai išsiruošia į žygį po Amazonės džiungles. Jie tikisi atrasti legendomis apipintą indų kaimelį, tačiau tai, kas prasidėjo kaip svajonių kelionė netrukus taps didžiausiu jų košmaru. Staiga ištinka nelaimė, ir Yossi lieka vienui vienas... Rež. Greg McLean. Vaid.: Daniel Radcliffe, Alex Russell, Thomas Kretschmann.

18.00 Italijos „Seria A“ futbolo lyga. Udinės „Udinese“-Turino „Juventus“. 20.00 Europos rankų lenkimo čempionatas. 21.10 NBA krepšinio lyga. Kinija. Filadelfijos „76ers“Dalaso „Mavericks“. 23.20 KOK world series. Kaunas. 0.40 Penktasis kėlinys. Ispanijos „Endesa“ krepšinio lygos apžvalga. 1.40 Ispanijos „Endesa“ krepšinio lyga. Valensijos „Valencia“-Madrido „Real“.

6.00 Inžinerinės jungtys. 6.50 Kvailių mokslas. 7.40 Kaip visur nugalėti? 8.05 Neįtikėtinas Dr. Polas. 9.35 Juodieji faraonai. Aukso imperija. 10.20 Automobiliai. SOS. 11.05 Jukono auksas. 11.50 Ledo kelias. 12.35 Roko žvaigždės. 13.20 Neįtikėtinas Dr. Polas. 14.05 Tunų žvejyba. 15.40 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 17.10 Kvailių mokslas. 18.45 Pavojingo gyvenimo metai. 19.35 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 21.10 Automobiliai. SOS. 22.00 Kvailių mokslas. 22.45 Astana. 23.30 Dievo istorija su M. Frymanu. 0.15 Didieji ežerai. 1.05 Kvailių mokslas. 1.55 Jukono auksas. 2.40 Automobiliai už pinigus.

7.00 Linksmi išradimai. 7.30 Muziejaus paslaptys. 8.20 Hitlerio pasaulis. Pokario planas. 9.10 Uždrausta istorija. 10.00 Pabėgimas nuo Hitlerio. 10.55 Paskutinė Romanovų kelionė. 11.55 Roma. Pirmoji pasaulio supervalstybė. 12.45 Karo šlamštas. 13.35 Didžiausios apgavystės istorijoje. 14.25 Žemės išdaigos. 15.15 Žudymo mašinos.

16.10 Linksmi išradimai. 16.40 Pabėgimas nuo Hitlerio. 17.35 Paskutinė Romanovų kelionė. 18.30 Uždrausta istorija. 19.20 Hitlerio pasaulis. Pokario planas. 20.10 Roma. Pirmoji pasaulio supervalstybė. 21.00 Elžbieta I ir jos priešai. 21.50 Piramidžių paslaptys. 22.45 Europos istorija. 23.40 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 0.35 Nuo pasaulinio karo iki šaltojo karo. 1.35 Uždrausta istorija. 2.25 Muziejaus paslaptys.

6.05 Medienos karaliai. 7.00 Brolių projektai. 7.20 Brolių projektai namuose. 7.45 Statybos laukinėje gamtoje. 8.35 Šaltųjų vandenų žvejai. 9.25 Medžioklės valdos Aliaska. 10.10 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 11.00 GRIP. Laida apie automobilius. 11.45 Karpis monstras. 12.35 Pavojingiausios vietos gyventi. 14.15 Šaltųjų vandenų žvejai. 15.50 Australijos aukso ieškotojai. 17.20 Miškų vyrai. 18.05 Nefrito karštinė. 18.55 Paskutinė stotelė garažas. 19.40 Kaip veikia gudrybės. 20.25 Karpių žvejų kovos. 21.15 Australijos aukso ieškotojai. 22.45 Nefrito karštinė. 23.30 Medienos karaliai. 0.15 Australijos aukso ieškotojai. 1.05 Didysis žvejybos iššūkis. 2.00 Kaip veikia gudrybės. 2.45 GRIP. Laida apie automobilius.


11 | REKLAMA MEDICINA

Plastikos chirurgas G. KARALEVIČIUS. Tel. 8 686 83 222, www.plastikoschirurgas.lt, gintaras@karalevicius.lt 854

SIŪLO DARBĄ Pasiuntinių pašto tarnybai SKUBIAI reikalingas kurjeris 0,5 etato centriniame miesto rajone. Teirautis tel. 8 699 68 634.

PERKA Perka mišką ir žemės ūkio žemę. Tel. 8 677 90 939. 536

Naujas detales VAZ, MOSKVIČ, VOLGA, GAZ, VAZ, ZIL, KAMAZ, motociklams. Tel. 8 655 13 611. 859

PARDUODA Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955. 12

Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules, lietuviškas gabalines durpes, akmens anglį, durpių atsijas (jas galima naudoti anglies granulių katiluose). Malkas (alksnis, beržas) skaldytos arba trinkelėmis. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 11

NUOMA

2018 m. spalio 9 d. ANTRADIENIS

TELELOTO Žaidimas nr. 1174 Žaidimo data: 2018-10-07 Skaičiai: 64 56 66 36 61 58 42 10 14 71 06 24 73 07 67 47 69 39 49 55 30 31 38 17 15 74 44 21 45 40 68 09 11 12 46 13 37 53 (keturi kampai, eilutė, įstrižainės) 33 57 75 35 59 48 70 62 43 51 60 26 16 23 (visa lentelė) Užbraukus visą lentelę 579477.00€ Užbraukus įstrižaines 34.50€ Užbraukus eilutę 2.00€ Užbraukus keturis kampus 1.00€ 0384249 Automobilis “FORD FIESTA” 0758314 Automobilis “TOYOTA AURIS” 073*271 Pakvietimas į TV studiją 066*473 Pakvietimas į TV studiją 043*044 Pakvietimas į TV studiją 024*422 Pakvietimas į TV studiją


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras LAURECKAS 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 Luminor bankas AB Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515 Šiaulių telefono kodas (8 41) SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija ŽVIGAITIENĖ, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

Vyriausioji redaktorė Romualda URBONAVIČIŪTĖ KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Aktualijos Diana JANUŠAITĖ (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Justina KYBARTAITĖ (j.kybartaite@snaujienos.lt) Medicina Teresė HOKIENĖ (medicina@snaujienos.lt) Švietimas Vaiva UGIANSKYTĖ (svietimas@snaujienos.lt) Dizainerė Monika KLENAUSKAITĖ (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis PABIJUTAS Publicistai: Ričardas JAKUTIS, Irena RAMANECKIENĖ, Liudvikas RULINSKAS, Jonas NEKRAŠIUS, Remigijus VENCKUS

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima SAVILOVA 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 4 584 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis

22 13 10 15 9 26 22 17 19 29 7 14 10 24 16 18 24 8 10 13

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Pavojingiausias dalykas pasaulyje – šokti per bedugnę dviem šuoliais.

D. L. Džordžas

Nusišypsok ☺☺☺ Prie dviejų policininkų prieina užsienietis ir kažko klausia angliškai, vokiškai, itališkai. Policininkai nieko nesupranta. Galų gale žmogelis numoja ranka ir nueina. Vienas policininkas taria: – Oho, koks protingas, kiek kalbų moka... – Na, ir kas jam iš to? – paprieštarauja kitas. ☺☺☺ Aš norėjau tau atsiųsti ką nors mielo ir tokio, kas priverstų visą laiką šypsotis, bet paštininkas liepė išlipti iš pašto dėžutės...

Dienos akcentai

Spalio 9-oji – Pasaulinė pašto diena. Pasaulinė pašto diena minima spalio 9-ąją – būtent tą dieną 1874 m. buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga (PPS) – Tautų Sąjungos specializuota institucija tarptautiniams pašto ryšiams organizuoti ir tobulinti. Spalio devintoji, antradienis – 282-oji metų diena (antroji 41-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 83 dienos.

Vardadieniai Denys, Diodoras, Diomedas, Dionizas, Dionyzas, Geditas, Kilna, Kilnė, Klementina, Virbutas, Virgailas, Virgailė. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 7.33, leidžiasi 18.39. Dienos ilgumas – 11.06. Šiandien – pirmoji Mėnulio jaunaties diena. Saulė Svarstyklių ženkle.

Astrologinė prognozė spalio 9-ajai, antradieniui AVINAS

LIŪTAS

Nerimą kels išaugęs priešingos lyties kaprizingumas, reiklumas. Bandykite subtiliai išsakyti savo jausmus bei viltis. Svarbiausia, neaštrinkite situacijos savo atviru oponavimu.

Šiandien jausite didelį poreikį matytis su brangiais jums žmonėmis, daug kalbėtis su kaimynais, draugais. Pažabokite savo spontaniškumą pavojingose situacijose, nes polinkis rizikuoti, eksperimentuoti gali sukelti netikėtų problemų.

JAUTIS Galimos ne vien geros naujienos, jeigu mėginate įsidarbinti, keičiate stilių, gyvenimo būdą ar manote, jog esate verti daugiau pagarbos, geresnio atlygio. Norėsis viską sudėlioti į vietas, jau pamatyti pastangų rezultatus, bet tai užtruks.

DVYNIAI Šiandien būsite nusiteikę žaisti, sportuoti, flirtuoti, elgtis ekstravagantiškai. Galite pasižymėti kūrybiniame darbe. Saugokitės žaibo, atsargiai važiuokite, nepažeiskite eismo taisyklių.

VĖŽYS Gali kilti minčių apie gyvenamosios vietos keitimą, stambius pirkinius, remontą. Daug dėmesio skirsite materialinėms vertybėms. Tai, ką nuspręsite, turės eigą ir padarinius.

MERGELĖ Kai kurios išgirstos naujienos jums visiškai nepatiks. Arba nesidžiaugsite savo suteiktu interviu, parašytu rašiniu ar straipsniu. Išties bus sunku vykusiai pasireikšti protinio darbo srityje. Gresia avarijos kelyje, tad būkite atsargūs.

SVARSTYKLĖS Šiandieną būtinas ypatingas taktas ir dėmesys, bendraujant su aplinkiniais, šeimos nariais, nes neatsargiu žodžiu galite pakenkti ir sau, ir kitam. Ir tai užsitęstų bei galbūt pakenktų materialinei šeimos gerovei. Įvertinkite padarinius.

SKORPIONAS Šiandien pravartu fiziškai ir protiškai pailsėti, pasidomėti dvasiniu penu, menu. Tik tegul atsipalaidavimas būna prasmingas. Galima nauda iš labdaringai nusiteikusių žmonių ar socialinių institucijų. Venkite svaigalų.

ŠAULYS Šiandien būsite aktyvūs, visuomeniški, viskuo domėsitės. Jūsų ryšiai su draugais, aplinkiniais bus gana geri, tad galėsite mėgautis bendravimu. Vis dėlto nederėtų pernelyg pasitikėti pašnekovais.

OŽIARAGIS Jums bus nelengva atsikratyti įkyrių, varginančių minčių, susijusių su darbo situacija, sveikata, o gal su numatomu renginiu. Stenkitės atsipalaiduoti. Nesipykite su tais, kuriuos mylite, nes susitaikyti bus nelengva.

VANDENIS Diena bus aktyvi, jeigu jūsų veikla susijusi su mokslu, kelionėmis, teise, tarptautiniais reikalais. Visa, kas tolima ir dar tik siektina, atrodys žymiai pakiliau už tai, kas yra dabar.

ŽUVYS Tikėtinos derybos, savų ir svetimų nuopelnų skaičiavimas, skolų aktualijos. Jūsų pasisakymai bus sutikti labai kritiškai. O ir bendrauti nelabai seksis tiek su artimos aplinkos žmonėmis, tiek su nepažįstamais. Atsargiai kelyje, nes gresia avarijos.

2018 10 09 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
2018 10 09 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Advertisement