Page 1

2018 m. rugsėjo 11 d. Antradienis

Nr. 174 (18498)

Treneris

Knyga

Miestas

Mano namai

Karatė treneris A. Masalskis: „Man visas gyvenimas yra kovos menai.“

Šiauliuose dr. A. Juozaitis pristatė valstybės tuštėjimo problemą.

Urbanistas G. Stauskis – apie miestą formuojančias inovacijas.

Spintelė iš kėdės ar stalas iš senų durų – ne vien hipsterių mada.

2, 6 p.

»

3, 9 p.

»

5, 9 p.

»

7-8 p.

Orai Šiauliuose

»

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Savivaldybės administracija pasigedo Tarybos palaikymo Šiaulių miesto tarybai pritarus milijoninėms investicijoms į Šiaulių oro uosto infrastruktūrą, Savivaldybės administracijos atstovai informavo, kokie darbai nusimato toliau. Taip pat išsakė susirūpinimą dėl Tarybos nenoro nagrinėti „Valerijono“ vaistinės patalpų nuomos klausimo ir dėl nesugebėjimo susitarti dėl vietinės rinkliavos už leidimus įrengti išorinę reklamą. Diana JANUŠAITĖ

Artūro STAPONKAUS nuotr.

d.janusaite@snaujienos.lt Tikisi, kad investicijos atsipirks Įmonei „Termicom“ Šiaulių oro uoste išsinuomojus du žemės sklypus, Šiaulių miesto strateginiame plane buvo numatyta 2018–2019 metais oro uosto infrastruktūrai išplėsti skirti 5 milijonus eurų. Savivaldybė atsižvelgė į tokius investuotojo poreikius ir nusprendė įrengti orlaivių stovėjimo aikštelę, riedėjimo takus, sutvarkyti paviršinių vandens nuotekų sistemą, apšvietimą, kitas inžinerines komunikacijas.

Vėliau paaiškėjo, kad numatytų milijonų visiškam infrastruktūros sutvarkymui nepakaks, todėl Šiaulių miesto politikų paprašyta pritarti tam iš miesto biudžeto skirti daugiau nei 9 milijonus eurų. Taryba per daug nesispyriodama taip ir padarė. Vienbalsiai skyrė 9,4 milijono investicijoms į oro uosto infrastruktūrą ir dar beveik milijoną – inžinerinėms komunikacijoms įrengti. Tiesa, investuotojas ir pats įsipareigojo Šiaulių oro uoste statyti orlaivių remonto bazę bei investuoti apie 10 milijonų eurų.

3 p.

»

Trumpai Traukiasi

Į žodžių karą su Ramūnu Karbauskiu įsivėlęs parlamentaras Justas Džiugelis palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) frakciją. „Akivaizdu, kad dėl diktatoriško Ramūno Karbauskio elgesio man su „valstiečių“ frakcija – ne pakeliui. Nežinau, ar frakcija supranta, ką reiškia tokio agresyvaus žmogaus vadovavimas ir kokią įtaką tai daro žmonių pasitikėjimui Seimu ir politikais“, – svarstė politikas.

Padėkos

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis istorikams, archeologams, kitiems specialistams, kurie Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, prisidėjo prie jų identifikavimo, įteikė Vyriausybės padėkas.

Protestavo

Organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistai, pirmadienio rytą prie Seimo atsinešę kailių fermose nugaišusias audines, vėl mėgino atkreipti parlamentarų dėmesį į tokių gyvūnų žudymą dėl kailio. Prieš 3 savaites jie paviešino vaizdus iš šalies kailių fermų ir tikina, kad nesustos, kol gyvūnų žudymas dėl kailio nebus sustabdytas. Prie Seimo protestavo apie šimtą žmonių, du iš jų laikė negyvas audines.

Migrantai

Naujoji Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pirmadienį pažymėjo, kad griežta politika migrantų atžvilgiu tik sukelia kančias ir chaosą, bet neišsprendžia migracijos krizės. „Šiaulių naujienų“ informacija


NAUJIENOS | 2

2018 m. rugsėjo 11 d. ANTRADIENIS

Plinta netikri laiškai vidaus reikalų ministro vardu

Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centre iškils am�iteatras

Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vardu platinami netikri laiškai. Ministro vardu prašoma pateikti informaciją apie piniginius balansus, o tai primena sukčių naudojamas formuluotes. LR Vidaus reikalų ministerija ragina atkreipti dėmesį į laiško siuntėjų adresą: ministras naudoją tik oficialią pašto dėžutę su plėtiniu „vrm.lt“. Taip pat ministerija ragina pranešti (vrm@vrm.lt), jei tokių laiškų gavo gyventojai ar įmonės/įstaigos. Informaciją galima suteikti ir anonimiškai paštu pranesk@vrm.lt. Dėl galimo bandymo sukčiauti prisidengiant ministro vardu LR Vidaus reikalų ministerija kreipsis į policiją. Pareigūnams taip pat bus perduota visa ministerijos IT specialistų surinkta pirminė informacija.

Šiaulių rajono savivaldybės administracija pasirašė rangos sutartį dėl Kultūros centro Ventos g. 11A, Kuršėnuosei, sklypo sutvarkymo“ su UAB „Telšių meistras“, o darbai jau vyksta. Pagal šią sutartį Kultūros centro vidiniame kiemelyje bus pakeistos trinkelės, šviestuvai, atnaujinta aplinka. Labiausiai atliekama renovacija džiaugiasi direktorė Jovita Lubienė. Anot jos, didžiausia svajonė – turėti mažąjį amfiteatrą, bus įgyvendinta. Vidiniame kiemelyje bus sukonstruoti laiptai, kurie pasitarnaus įvairiems renginiams vyksiantiems amfiteatre. Taip pat bus sutvarkyti didieji laiptai, pagražės aplinka. Darbų atlikimo kaina – 297 877 eurų.

Karatė treneris A. Masalskis teigė, jog šioje sporto šakoje labai svarbi yra drausmė, pagarba ir tvarka. Justina KYBARTAITĖ j.kybartaite@snaujienos.lt Būdamas dar visai vaikas Arūnas Masalskis susidomėjo kovinėmis sporto šakomis. Iš pradžių išbandė boksą, o vėliau pasirinko karatė. Dabar būdamas ne tik kikbokso, bet ir shotokan, sportinės karatė treneris jis stengiasi ugdyti jaunuosius talentus, perduoti tikrąsias kovų menų vertybes. A. Masalskis jau nebeskaičiuoja, kiek jo auklėtiniai yra pelnę apdovanojimų. Net juokauja, kad turėtų būti netoli milijono. Išsamiau apie sportinės karjeros pradžią, karatė pasirinkimą ir savo sportininkų pergales papasakojo karatė treneris A. Masalskis. – Kaip susidomėjote karatė? – Nuo 6 metų lankiau boksą ir sportavau 10 metų. Po to lankiau kovinę savigyną ir karatė. Jau 30 m., kaip kultivuoju kovos menus. Treniruoju ir kikbokso sportininkus, bet karatė yra mano gyvenimas. Tobulinuosi ir einu vis tolyn. Mane karatė sudomino, nes tai yra kovinė sporto šaka. Iki 17 metų boksavausi, bet grįžus į gimtąjį miestą mano amžiaus boksininkų nebebuvo – iš su-

augusiųjų buvau likęs vienas, todėl tęsiau kovos menus. Nuo 1992 m. atsidarėme karatė klubą „Kentauras“. Iš pradžių 2002–2007 m. tai buvo Šiaulių klubas , o nuo 2007 m. įkūriau savo. Aš tokį pavadinimą sugalvojau, nes karatė klubo pagrindinė būstinė – Radviliškyje, kurio herbas yra su arklio simboliu, o kentauras – pusiau arklys, pusiau žmogus. – Ar bokso nepasiilgstate? – Dabar nebe, nes visškai persikvalifikavau į karatė. Prieš ketverius metus Radviliškyje treniravau boksininkus, tačiau nebuvo masiškumo. Buvo du treneriai: vienas pasiėmė senus sportininkus, o man liko merginos. Merginų vis mažėjo ir po kelerių metų jų nebeturėjau. Pasilikau prie karatė, kuri nuo šių metų yra olimpinė sporto šaka. Dabar tobulinamės pagal sportinės karatė taisykles, nors mūsų yra shotokan karatė. Man visas gyvenimas yra kovos menai. – Kuo skiriasi shotokan karatė nuo sportinės karatė? – Skiriasi taisyklės. Shotokan karatė yra svarbu jėga ir greitis, o sportinėje karatė – tik greitis. Jau beveik 6 metus einame sportinės

karatė keliu. Mūsų metodika yra sportinė karatė, nors dalyvaujame ir ten, ir ten. Technikos nesiskiria, shotokan karatė yra kovojama iki vieno taško, o sportinė karatė – iki 6 taškų. Shotokan karatė yra kontaktas į veidą, sportinėje karatė nėra jokio kontakto į veidą. Vaikams iki suaugusiųjų nėra jokio kontakto. Kiek esame užauginę pasaulio, Europos čempionų, turbūt nėra tokio žmogaus, kuris būtų užauginęs tiek, kiek aš. Didžioji dalis Šiaulių klubų trenerių yra kažkuo su manimi susiję, esu prisidėjęs prie jų meistriškumo. – Kokių laimėjimų esate pasiekęs? – Pasiekiau kai kurių, bet anksčiau buvo tokie laikai, kad jokios rinktinės nevažinėjo. Važinėjo tik iš didelių miestų tiek bokso, tiek kovinės savigynos, tiek su karatė. Nematėme užsienio, geriausiu atveju – tik Rusiją, Latviją. Mūsų ribos buvo tik Lietuvos lygyje. Galėjai būti ir 5 kartus Lietuvos čempionu, bet išvažiuoti negalėjai. Aš buvau keturis kartus Lietuvos bokso vicečempionu, du kartus suaugusiųjų grupėje, karatė – 3 kartus Lietuvos vicečempionu. Apie savo auklėtinių pasiekimus net nekalbu. Dabar vaikams viskas yra atvira, tik reikia turėti lėšų. Mūsų auklėtinis Remigijus Serbijoje pelnė 9-ąją vietą. Jis pralošė 15 kartų Europos ir 5 kartus pasaulio čempionui – visi augome prie šio sportininko. Su sportininkais esame važiavę į Airiją, Olandiją, Ukrainą, Italiją, Serbiją, JAV, Japoniją, planuojame ir į Afriką nuvykti. Turbūt visą Europą esame išvažinėję. Kiekvienais metais važiuojame į Europos ir pasaulio čempionatus. Bijau pasakyti, kiek ir medalių yra iš viso. – Iš čempionatų visada grįžtate su medaliais? – Tikimybė yra didžiulė, nes važiuoja patys geriausi, kurie yra klubo atrenkami. Pavyzdžiui, šiais metais į Italiją važiavo 9 sportininkai ir visi grįžo su medaliais. Tas pat buvo ir Olandijoje. Esmė ne tik pergalės, o patirtis,

Šiauliai ateities spalvomis Gegužių progimnazijos nuotr.

Lieporių parko Signatarų alėjoje vyko Šiaulių Gegužių progimnazijos mokinių pleneras „Šiauliai ateities spalvomis“, skirtas Šiaulių miesto gimtadieniui paminėti. Plenere dalyvavo daugiau nei 100 penktokų ir aštuntokų. Mokiniai ir mokytojai džiaugėsi galimybe ne tik tapyti iš natūros, tikroviškai pavaizduojant matomus vaizdus, natūralias gamtos spalvas, bet ir perteikti savo svajas idėjas, koks turėtų būti Lieporių parkas ateityje. Po plenero mokiniai ir jų mokytojai sugrįžo į mokyklą, kur draugiškai visi kartu išeksponavo plenero darbus ir surengė parodos „Šiauliai ateities spalvomis“ atidarymą. „Šiaulių naujienų“ informacija

nes Lietuvoje sportinė karatė yra nauja, dar lygis mūsų Lietuvoje labai žemas. Taigi per metus neturiu nė vieno laisvo savaitgalio, nes vyksta varžybos, seminarai. Visa šeima įsitraukusi į šį sportą, sūnus jau turi pirmąjį medalį. – Kur jūs tobulinotės? – Į Lietuvą kiekvienais metais atvažiuoja po vieną ar du meistrus, kurie būna europinio ir pasaulinio lygio. Dalyvavau Lenkijos, JAV, Japonijos seminaruose. Prieš Europos čempionatą visada vyksta seminarai. Pavyzdžiui, Japonijoje sportavau 8 val. per dieną. Iš vienos salės eini į kitą salę. Vienoje salėje mokaisi teisėjavimo gestų, kitoje – treniravimosi metodikos. Japonijoje išsilaikiau 4 daną. Aš nesiekiu superaukštumų. Japonija yra kiekvieno sportininko svajonė, nes čia yra karatė pradmenys. Mūsų karatė Lietuvoje ir kitur darosi vis labiau sportiška, keičiasi. Tačiau treneriai turi vadovautis karatė principais. Šioje sporto šakoje labai svarbu yra drausmė, pagarba ir tvarka. Japonijoje laimėti galimybių nėra, nes didžioji dalis japonų visada laimi kovas. Latvių ir estų labai geri pasiekimai sportinėje karatė, o mes

galime važiuoti tik su keliais sportininkais. Kitos šalys dėl finansavimo gali vežtis daugiau, todėl ir rezultatai yra tokie. – Ar tai pavojinga sporto šaka? – Ši sporto šaka nėra pavojingesnė už kitas sporto šakas. Daugiau traumų galima patirti kitose sporto šakose. Auginame sportininkus, kad jie nesutraumuotų kito sportininko. Pavyzdžiui, vaikams iki 16 m. negalima paliesti priešininko, atakuojama iki veido, reikalingas greitis, tik suaugusiųjų grupėje yra viskas kitaip. Mūsų trauma gali būti, jei koją ne taip padėjai – įvairūs patempimai. Bet tai gali atsitikti ir lygioje vietoje. – Kokių turite sportininkų? – Turime ir mergaičių, ir berniukų, bet mergaičių dalis yra mažesnė – tik 30 proc. Yra sportininkų, kurie sportuoja nuo 4 m., o vyriausias yra 57 m. Ši sporto šaka skirta įvairaus amžiaus ir lyties atstovams. Mūsų mergaitės visada būdavo prie pačių lyderių, nes treniruotėse tekdavo kovoti su berniukais dėl mergaičių stygiaus. Kituose miestuose daugiau merginų, todėl merginos kovoja su merginomis. Nukelta į 6 p. Arūno MASALSKIO archyvo nuotr.

Ramūno SNARSKIO nuotr.

Karatė treneris A. Masalskis: „Man visas gyvenimas yra kovos menai“

Karatė treneris A. Masalskis už sportinius pasiekimus du kartus apdovanotas Prezidentės.

Pataisos namų pareigūnai nesikonsultuojant, nors direngiasi piketui vienašališkai, džiausią jų įtaką patiria pareigūnai. „Didėja Greitomis reformomis nepatenkintų pataisos įstaigų pareigūnams atstovaujančios profsąjungos skelbia apie įspėjamąjį piketą. Pareigūnų atstovai teigia, kad augant darbo krūviui didėja įtampa, tačiau ne darbo užmokestis. „Noriu pabrėžti, kad nesame prieš pokyčius ar reformas, nes jos pataisos įstaigų sistemoje yra būtinos. Apmaudu, tačiau nei su Teisingumo ministerija (TM), nei su jai pavaldžiu Kalėjimų departamentu nevyksta nuoseklus socialinis dialogas. Susidaro įspūdis, kad bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis tarsi imituojamas“, – pranešime cituojamas Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų (ITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas. Jis teigia, kad sprendimai priimami

pareigūnų darbo krūvis, auga įtampa, nes niekas nežino, kas bus toliau. Tuo tarpu atlyginimai padidėjo vos keliasdešimčiai pareigūnų“, – aiškina K. Pauliukas. Vilniaus apskrities ITĮPS vadovas Vitalijus Jagminas aiškina, kad jei į pareigūnų balsą nebus įsiklausoma, po antradienio piketo lauks didesni protestai. „Jei ministerija nepradės socialinio dialogo – eisime į gatves, kad bent tokiu būdu būtume išgirsti“, – Eltai sakė V. Jagminas. Jis tikina, kad būtų klaidinga manyti, jog pareigūnai nepatenkinti tik darbo užmokesčiu. Dėl nuolatinių kalbų apie mažinamus etatus prastėja emocinė darbuotojų būsena. Pareigūnai taip pat norėtų, kad su jais būtų tariamasi, kaip sušvelninti reformos pasekmes. ELTA


3 | NAUJIENOS

2018 m. rugsėjo 11 d. ANTRADIENIS

Šiaulių universitete atidaryta išmanioji 3D pedagogų rengimo laboratorija

Universiteto nuotr.

Šiaulių universitete kuriamame viename iš trijų pagrindinių šalies pedagogų rengimo centrų atidaryta eksperimentinė mokymui ir mokymuisi skirta išmanioji 3D laboratorija. Joje bus galima ugdyti būsimųjų pedagogų kompetencijas, tobulinti ugdymo metodus, plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su išmaniųjų įrenginių panaudos ugdymo procese poveikiu ir galimybėmis. Ši išmanioji laboratorija universiteto Edukologijos, Specialiosios pedagogikos, Muzikos ir vizualiųjų menų bei Socialinės gerovės studijų ir kūno kultūros katedrų iniciatyva įkurta Kazimiero Butkaus fondo lėšomis. Artimiausiu metu Šiaulių universitete kuriamame pedagogų rengimo centre pradės veikti dar keturios naujos šiuolaikinės specializuotos laboratorijos – vaikystės pedagogų rengimo, specialiosios pedagogikos ir logopedijos, sveikatos ir fizinio bei meninio ugdymo laboratorijos.

Savivaldybės administracija pasigedo Tarybos palaikymo Atkelta iš 1 p. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis vakar vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad gavus Tarybos pritarimą dėl papildomų investicijų dar praėjusį penktadienį buvo susitikta su „Termicom“ atstovais ir susitarta dėl tolimesnių darbų. Direktoriaus teigimu, Savivaldybę konsultuojanti ekspertų kompanija „Statybos inžinierių konsultantų biuras“ iki spalio 1 d. turėtų parengti projektinių pasiūlymų paketą. Iki gruodžio 5 d. planuojama parengti ir suorganizuoti projektuotojo konkursą. Nuo gruodžio 5 d. turėtų prasidėti realūs projektavimo darbai. Po pusmečio, nuo 2019 metų birželio 5 d. iki rugsėjo 15 d., bus organizuojamas rangos konkursas. Organizavus projektuotojo konkursą ir rangos konkursą, kitų metų rugsėjo 15 d. jau planuojama pradėti statybos darbus. Nuo

kitų metų gruodžio 15 d. iki kovo 15 d. bus daroma technologinė pertrauka. Statybos darbai turėtų būti pabaigti 2020 metų spalio 15 d. Apgailestauja dėl „Valerijono“ vaistinės likimo Rugsėjo 6 d. vykusiame Tarybos posėdyje turėjo paaiškėti ir „Valerijono“ vaistinės likimas. Deja, politikai nepanoro leistis į diskusijas ir šis klausimas iš dienotvarkės buvo išbrauktas. Šiuo sprendimo projektu ketinama panaikinti iki šiol galiojusią tvarką, kad nuomos sutartį be konkurso galima tęsti kas kelerius metus iš eilės – iš viso dešimčiai metų. Tuo remiantis būtų nutraukiama sutartis su „Valerijono“ vaistine dėl patalpų Centro poliklinikoje. Primintina, kad praėjusių metų pabaigoje nuomos sutartis su vaistine buvo pratęsta dvejiems metams po 11,58 euro už kvadratinį metrą su sąlyga, kad ši organizuos prekybą vaistais iki

1 valandos savo pagrindiniame pastate, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare. Vaistinė šią sąlygą įvykdė. Tik vėliau Savivaldybė gavo Konkurencijos tarybos raštą, jog pratęsdama patalpų nuomos sutartį „Valerijono“ vaistinės filialui Centro poliklinikoje, ji galimai pažeidė Konkurencijos įstatymą ir už tai gali būti skiriama bauda. To pakako, kad administracija siūlytų Tarybai naikinti ankstesnį sprendimą ir skelbti patalpų nuomos konkursą su pradine 145 eurų kaina už kvadratinį metrą. „Tenka apgailestauti, kad Taryba, vengdama išsakyti nuomonę, tą klausimą išbraukė iš darbotvarkės. Jeigu būtų įvykusi diskusija, mes dabar bent jau žinotumėme, kas projekte yra tokio nepriimtina“, – apgailestavo A. Bartulis. Taigi Savivaldybės administracijos atstovai, jausdami įsakmų Konkurencijos tarybos toną ir nesulaukę Tarybos narių nuo-

monės, Tarybai vėl teiks tą patį sprendimo projektą. „Matydami situaciją, kuri nedavė jokio pozityvaus proveržio, prašysime mero, kad tą klausimą įtrauktų į kito Tarybos posėdžio darbotvarkę. Tuomet inicijavę diskusiją, pamatysime, kas Tarybai šiame procese priimtina ir kas – ne, ir galbūt išvengsime Konkurencijos tarybos tyrimo bei sankcijų“, – kalbėjo A. Bartulis. Nesusitaria dėl išorinės reklamos rinkliavos Administracijos direktorius apgailestavo ir dėl nesugebėjimo su politikais bei verslo bendruomene susitarti dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo pakeitimo. „Šiaulių naujienose“ jau esame rašę, kad verslininkai norėtų rinkliavą toliau mokėti dalimis. Vis dėlto administracija, tikėdamasi sumažinti sąskaitų adminis-

travimo kaštus, su tokia sąlyga iki šiol nėra linkusi sutikti. Tarybai teikiamų sprendimo projektų toliau sėkmingai nepalaimina ir miesto politikai, o tai nieko gero nežada, nes dabartinis rinkliavos reguliavimas neatitinka teisės aktų. „Šiandien verslas lengvatų negali gauti vien dėl to, kad atskiri politikai nenori išgirsti mūsų administracijos argumentų. Reikalauja, kad administracija efektyviai dirbtų, vykdytų visas funkcijas, bet padėti mums sumažinti sąskaitų administravimo kaštų nenori“, – sakė A. Bartulis. Administracijai nepatinka, kad jų siūlomi sprendimo projektai vis nesulaukia Tarybos palaikymo, todėl šią savaitę administracijos atstovai susitiks su verslo bendruomene ir aptars galimą redakciją. Tikimasi, kad po susitikimų su verslo atstovais pagaliau pavyks rasti palankų sprendimą ir Tarybai bus galima pateikti naują sprendimą.

Justina KYBARTAITĖ

j.kybartaite@snaujienos.lt Šiauliuose lankėsi vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, rašytojas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis. Šis žmogus parašė ne vieną dešimtį knygų, tarp jų – istorinę literatūrinę „Baltijos trilogiją“: „Karalių miestas be karalių“ (I. Simonaitytės premija), „Ryga – niekieno civilizacija“ (Baltijos Asamblėjos premija), „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“.

Šiauliuose jis pristatė naujausią savo knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“. Tai knyga, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Knygą sudarančios esė sukurtos išgyvenant dabartinio Lietuvos valstybingumo pakilimą ir nuosmukį. A. Juozaičio pagrindinis paskaitos uždavinys buvo toks, kad susirinkusieji bent prisimintų jo vardą ir pavardę, nes, anot jo, bent jau trečdalis žmonių jo nepažįsta. Vyresnioji karta atsimena, tačiau jaunesnioji net ne-

Autobuso vairuotojas išlaipino keleivius, nes neturėjo grąžos

Skaitytojo nuotr.

„Šiaulių naujienas“ pasiekė šiauliečio nusiskundimas dėl autobusų įmonės „Busturas“ paslaugų. Vyras kartu su dešimtmečiu vaiku buvo išlaipintas iš autobuso dėl to, kad negalėjo įsigyti bilietų – atsiskaitymas banko kortele autobuse negalimas, o reikiamo kiekio grąžos autobuso vairuotojas neturėjo. „Busturo“ Generalinis direktorius Vaidas Seirackas teigia, kad susiklosčiusi situacija – itin dviprasmiška: „Mūsų įmonė-

je galimybės atsiskaityti banko kortele kol kas nėra, todėl keleivis turėtų turėti konkrečią bilietui reikalingą sumą. Remiantis žmogiškuoju faktoriumi, autobuso vairuotojas galėjo pavežti bilieto įsigyti negalėjusį šiaulietį ir jo vaiką, tačiau pagal teisės aktus jis to padaryti negalėjo, nes keleiviai neįsigijo bilietų. Kaip pasielgti būtų buvę teisingiausia – negaliu atsakyti.“ „Šiaulių naujienų“ informacija

žinojo, kad A. Juozaitis buvo ir daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas.

„Dabar tautiškumas tampa problema“ Rašytojas naująją knygą rašė 17 m., tačiau nerašė jos nuolat. Šioje knygoje sudėti straipsniai, kuriuos vienija viena tema – tuštėjimas. „Mums visiems reikia gerai suprasti, kad nereikia išvažiuoti iš Lietuvos. Pats buvau dingęs iš akiračio, tačiau supratau, kad nebus kam skaityti mano šių knygų, kurias parašiau. Šiais laikais būti tautiškai nusiteikusiu žmogumi yra problema. Tarsi apsunkini savo gyvenimą. Šiandieninė visuomenė juk yra vartotojų visuomenė. O kas yra kūrėjai? Tai – „Google“, „Apple“, socialinio tinklo „Facebook“ genijus. Dabar technologijos žiaurios, nes jos paveikia mus. Pavyzdžiui, be telefono dabar daugelis negali apsieiti. Vaiką atitraukti nuo knygos – lengva, bet nuo kompiuterio – ne. Srautas, kuris mus užgriuvęs, jau pavojingas. Visus apsunkina ir rašymas lietuviškais rašmenimis. Tokiu būdu tautiškumas tampa problema. Anksčiau visi sakydavome, jog laisva Lietuva bus anūkams, vaikams. O dabar kam? Pabėgėliams? Juos Antanas Smetona vadindavo atbėgėliais. Šiuo metu gyvenimas primityvėja. Pabėgėlių srautas yra traktuojamas kaip primityvėjimo banga. Dabar iš Lietuvos išvykę apie 1 mln. gyventojų, o 2 mln. 800 tūkst. žmonių yra likę. Komunizmo laikais Latviją, kuri turėdavo 2 mln. 200 tūkst. žmonių, vadindavome maža valstybe. Yra minčių, jog galėtų būti dar vienas sąjūdis, taip sugrąžintume iš pasaulio savo tėvynainius. Gerai, kad ne vienas šimtas ar

Ramūno SNARSKIO nuotr.

Šiauliuose dr. A. Juozaitis pristatė valstybės tuštėjimo problemą

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, rašytojas, filosofas dr. A. Juozaitis teigė, jog šiuo metu gyvenimas primityvėja. tūkstantis jau yra grįžę“, – apie emigracijos problemą kalbėjo A. Juozaitis. „Jei neužsiimsite politika, politika užsiims jumis“ Knygai „Tėvynės tuštėjimo metas“ autorius norėtų parinkti diagnozės apibūdinimą, bet, anot jo, yra ir liūdnos perspektyvos. „Diagnozė reikalauja gydymo, bet ar mes esame pasirengę gydytis. Buvo filmas „Sodybų tuštėjimo metas. Vaidino tokie aktoriai kaip Juozas Budraitis, Regimantas Adomaitis, Vaiva Mainelytė. Jie suvaidino tikrą tautos tragediją“, – pasakojo A. Juozaitis. Pranešėjas susirinkusiai publikai pristatė dvi sąvokas – „katastrofa“ ir „populizmas“. Anot jo, katastrofa yra sulyginama su Pirmuoju ir Antruoju pasauliniais karais. „Tai buvo Europos savižudybių bandymai. 50 mln. žmonių žūsta Antrajame pasauliniame kare, o Pirmajame pasauliniame kare – iki 30 mln. Tikroji savižudybė ateina dar tada, kai moralinis nuosmukis yra baisus. Kar-

tais moralinis nuosmukis ateina su džiaugsmu, su koncertais, kai prasideda orgijos. Mano vienas mylimas filosofas yra pasakęs, kad filosofija yra duota tam, jog protas atrastų savo ribas. Dabar vyksta susinaikinimo planas“, – pasakojo A. Juozaitis. Kita sąvoka – populizmas – suvokiama kaip tauta, liaudis. Atsiranda partijos, įvairūs populistiniai judėjimai. Politika – masinis reiškinys. Viskas, kas įgauna masinį judėjimą ar reiškinį, yra politika. „Politiką turime mokėti taip valdyti, kad ji iš rankų neišeitų. Negalima duoti valdžios tam, kuris tau atrodo gražus, ar kuris gražiai pašnekėjo. Ar tokie turi galios savo idėjas įgyvendinti? Jei jūs neužsiimsite politika, politika užsiims jumis. Jei neišskirsite, kas yra ko vertas, patikėsite gražiais pažadais, taip ir kursis visa valdžia. Geriausias populizmo pavyzdys yra Arūno Valinsko atėjimas į valdžią. Jis vadovavosi 10 Dievo įsakymais. Nukelta į 9 p.


2018 m. rugsėjo 11 d. ANTRADIENIS

Šiaulių „SM Klevo-Zoknių“ ekipa triumfavo Panevėžyje

Panevėžyje vyko Lietuvos jaunučių A regbio čempionato V turas. Jame pergalių seriją pratęsė Šiaulių „SM Klevo-Zoknių“ ekipa. „SM Klevo-Zoknių“ regbininkai pusfinalyje 47:0 nepasigailėjo Šiaulių „SM Klevo-ŠUG“ komandos, o finale 35:8 įveikė Šiaulių „Vairo-Citmos“ ekipą. Mažajame finale Kauno „SM Tauras-Ąžuolas“ 33:7 pranoko„SM Klevo-ŠUG“ ekipą. Penktąją vietą užėmė Plungės„RSC-Dorbė“, šeštąją – Panevėžio„KKSCKlevas“. Rezultatyviausiu žaidėju tapo „SM Klevo-Zoknių“ regbininkas Benas Žalnėravičius (41 tšk.). V turo turnyro lentelė ir geriausi žaidėjai: Šiaulių „SM Klevas-Zokniai“ (Lukas Riškus, Tautvydas Valius), Šiaulių „Vairas-Citma“ (Nedas Juodeikis), Kauno„SM Tauras-Ąžuolas“ (Alanas Kriaučiūnas), Šiaulių„SM Klevas-ŠUG“ (Deividas Visockis), Plungės„SRC-Dorbė“ (Nerijus Banys), Panevėžio„KKSC-Klevas“ (Martynas Nagelė).

kimo ir tuo pačiu pirmą savo įvartį atstovaujant Šiaulių klubui. Didžiąją rungtynių dalį kamuolį kontroliavusios gintrietės turėjo aiškią teritorinę persvarą ir atakas kombinavo varžovių aikštės pusėje. Vienas iš pavojingų išpuolių besibaigiant pirmajam kėliniui baigėsi antruoju mūsiškių įvarčių, kai taip pat smūgiu galva varžovių vartininkę nuginklavo Leandra Wiloma Smeda. Antrajame kėlinyje vaizdas aikštėje iš esmės nepasikeitė – šiaulietės toliau dominavo aikštėje bei kūrė pavojingas progas prie esčių vartų. 63-ąją minutę savo šansu pasinaudojo Isadora Freitas, po kurios tikslaus smūgio rezultatas tapo triuškinantis – 3:0. Tašką šiame mače pradėjo Ana Alekperova pasižymėjusi iš 11 metrų baudinio – 4:0. Pagal „Gintros-Universitetą“

Organizatorių nuotr.

„Gintros-Universiteto“ klubas Baltijos moterų futbolo lygos paskutinio reguliaraus sezono turo rungtynėse namuose 4:0 (2:0) sutriuškino viešnias iš Talino – FC „Flora“ futbolininkes. Ši akistata buvo tarsi būsima Baltijos moterų futbolo lygos finalo ketverto pusfinalio dvikovos generalinė repeticija, kadangi jau prieš šias rungtynes buvo aišku, kad būtent šios dvi komandos spalio 26–28 dienomis Šiauliuose vyksiančiose finalo ketverto varžybose susitiks pusfinalyje. Kitoje pusfinalio poroje išvysime Minsko ZFK „Minsk“ bei Parnu JK klubų akistatą. Pirmas oficialias rungtynes vilkint „Gintros-Universiteto“ aprangą sužaidė naujokės iš JAV – Georgia Cloepfil bei Megan Crosson. Abi amerikietės mačą pradėjo startinėje sudėtyje, o G. Cloepfil 14-ąją minutę, būtent po

Trumpai Muštynės

* Šiauliuose, Tilžės g., šalia parkelio, neblaivus vaikinas, gimęs 1997 m., konflikto metu sumušė sugyventinę, gimusią 1997 m. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė. Vyras iš įvykio vietos pasišalino. * Šiauliuose, Architektų g., namuose žodinio konflikto metu neblaivus (0,76 prom.) vyras, gimęs 1953 m., sumušė neblaivią (1,47 prom.) sugyventinę, gimusią 1954 m. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Lieporių g., namuose, blaivus vyras, gimęs 1993 m., mesdamas ant lovos, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui posūniui, gimusiam 2015 m. Nukentėjusysis dėl veido sumušimo ir kairės akies sumušimo po med. apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Vagystės * Šiauliuose, Lyros g., nepažįstamas asmuo sumušė neblaivų (2,53 prom.) vyrą, gimusį 1979 m., ir pagrobė kuprinę, kurioje buvo mobilusis telefonas „Samsung J3“, piniginė su pinigais ir dokumentais bei buto raktai. Nukentėjusysis nosies sumušimą gydosi ambulatoriškai. Turtinė žala tikslinama. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas neblaivus (1,85 prom.) vyras, gimęs 1995 m., uždarytas į areštinę. Pagrobtieji daiktai rasti. * Šiauliuose, J. Basanavičiaus g.,

viešoje vietoje nepažįstamas asmuo iš neblaivaus (1,98 prom.) vyro, gimusio 1976 m., galinės kelnių kišenės atvirai pagrobė mobilųjį telefoną „Samsung“. Turtinė žala – 140,68 eurų.

Kita * Šiauliuose, Garažų g., patikrinus automobilį AUDI A6, rastas plastikinis maišelis su galimai narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis. Automobilio vairuotojas, gimęs 1997 m., sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Gegužių g., iš autobusų kontrolieriaus buvo perimti du agresyvūs asmenys, važiavę autobusu be bilietų – vaikinas, gimęs 1998 m., ir vaikinas, gimęs 1999 m., pas kuriuos buvo rasta po cigarečių pakelį su žalios spalvos augalinės kilmės, įtariama, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Abu įtariamieji uždaryti į areštinę. * Šiauliuose, Vilniaus g., Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai apžiūros metu pas vyrą, gimusį 1995 m., rado plastikinį paketėlį su žalios spalvos augalinės kilmės, įtariama, narkotine medžiaga. Vaikinas uždarytas į areštinę. * Moteris, gimusi 1977 m., naudodamasi savo tetos, gimusios 1952 m., banko kortele, įvairiuose Šiaulių bankomatuose išgrynino ir pasisavino apie 6000 eurų. Pagal Šiaulių AVPK Parengė Kristina JURGAITIENĖ

Tenisininkė L. Šataitė – Estijos turnyro nugalėtoja

Estijoje Šiaulių teniso mokyklos sportininkai dalyvavo „Airok Viljandi Open U12“ turnyre. Jame dalyvavo Augustas Vasiliauskas, Dominykas Drulia ir Liepa Šataitė. Pastaroji tapo merginų grupės vienetų ir dvejetų nugalėtoja. L. Šataitė į finalą pateko pusfinalyje 6:1, 6:3 įveikusi estę Brit Martin. Finale L. Šataitė žaidė su latve Polina Korolova, kurią įveikė 6:2, 6:0. Dvejetus sportininkė žaidė su este B. Martin. Merginos į finalą pateko pusfinalyje 6:2, 6:1 įveikusios latves Polina Korolova ir Laura Ozola. Finale L. Šataitės dvejetas susitiko su ruse Alexandra Gerasimova ir Grete Gull, kurias įveikė 6:2, 6:2. Vaikinų vienetuose A. Vasiliauskas antrame rate 6:0, 6:3 nusileido suomiui Markus Vainikka. D. Drulia pirmame rate 6:1, 6:0 nusileido estui Petrik Tamtik. A. Vasiliauskas ir D. Drulia dvejetus žaidė kartu. Jie ketvirtfinalyje rezultatu 6:0, 6:3 pripažino varžovų latvio Maksims Kazancevs ir suomio Otso Martikainen pranašumą.

„Šiauliai“ užtikrintai įveikė Ukrainos vicečempionę Klaipėdoje sužaidę ketvirtąsias pasiruošimo naujajam sezonui ciklo rungtynes „Šiauliai“ iškovojo antrąją pergalę. Šiauliečiai užtikrintai įveikė uostamiestyje stovyklaujančią Ukrainos vicečempionę Dniepro „Dnipro“ ekipą 91:66 (24:17, 20:15, 16:23, 31:11). Be nedidelę traumą dvikovoje su Kauno „Žalgiriu“ patyrusio kapitono Armino Urbučio rungtyniavę „Šiauliai“ rungtynes pradėjo pernelyg atsipalaidavę, todėl jau netrukus treneriui Antanui Sireikai teko prašyti minutės pertraukėlės, nes dvi atakas svečiai užbaigė tiksliais tolimais metimais. Į juos Lietuvos komanda atsakė iš eilės surinktais 9 taškais, persvėrė rezultatą ir daugiau varžovų į priekį nepraleido. Antrojo kėlinio pradžioje po pražangos nepasitenkinimą teisėjo sprendimu Pavlo Revzinas išreiškė spyriu į kamuolį ir už tai buvo nubaustas technine pražanga. Christianas Terrellas realizavo 3 baudų metimus, po kurių „Šiauliai“ įgijo dviženklę persvarą – 27:17. Ji laikėsi iki pat ilgosios pertraukos. Ketvirčio pabaigoje komandas skyrė 14 taškų, bet paskutinė varžovų ataka buvo sėkminga – 44:32. Pailsėjusios komandos apsikeitė rezultatyviomis atkarpomis. Iš pradžių šiauliečiai pabėgo 18 taškų atstumu, bet kėliniui įpusėjus iniciatyvą perėmė „Dnipro“ ekipa ir, pasinaudojusi varžovų dovanomis tiek puolime, tiek gynyboje, sumažino atsilikimą iki 5 taškų – 60:55. Paskutinis ketvirtis tapo Diego Kapelano benefisu. Iki tol nepel-

Organizatorių nuotr.

„Gintros-Universitetas“ sutriuškino M. Crosson perdavimo iš viešnias iš Talino aštraus krašto, galva pelnė pirmąjį susiti-

SPORTAS/KRIMINALAI | 4

nęs nei taško, kanadietis jų surinko 13, pataikydamas 3 tritaškius. Jo vedami „Šiauliai“ greitai nutolo ir be didesnių sunkumų iškovojo pergalę 91:66. „Šiaulių“ komandai taškus pelnė: D. Kapelanas ir Š. Beniušis – po 13, K. Žemaitis – 11 (6 rez. perdavimas), I. Vaitkus – 10, K. Lukošiūnas – 9, B. Griciūnas – 8, R. Stankevičius – 7, R. Delphas (10 atk. kamuolių) ir A. Udras – po 6, E. Šaulys – 5, C. Terrellas – 3. R. Pipiras nepasižymėjo. „Dnipro“ ekipoje išsiskyrė 13 taškų surinkęs Maksymas Zakurdajevas, 12 taškų įmetęs Stanislavas Timofejenko ir 11 taškų pridėjęs Vadymas Prokopenko. „Eilinis jėgų, žaidimo patikrinimas. Mano kalbos dar tos pačios – mačiau ir gražių vaizdų, mačiau ir tokių, kurie labai pykina. Varžovai nebuvo iš pajėgiausių, todėl buvo per daug, sakant teniso terminais, neišprovokuotų klaidų, savanaudiškumo. Bet tai yra gerai, nes aš pats raginau, noriu, kad jie būtų agresyvesni, kad norėtų kamuolio

ir bandytų juo ką nors padaryti. Tik kiekviena lazda turi du galus. Bandymų buvo daug, bet dažnai nesugebėjo laiku juo pasidalinti. Nes reikia mokėti ne tik pritraukti varžovus, bet ir atiduoti perdavimą. Vis daugiau pažįstu savo žaidėjus, įsivaizduoju kaip jie galėtų labiausiai padėti komandai, kur juos įstatyti. Toks ir yra draugiškų rungtynių tikslas“, – teigė „Šiaulių“ vyriausiasis treneris A. Sireika. Iki šių rungtynių pasirengimo cikle šiauliečiai įveikė savo dublerių komandą Joniškio „Delikatesą“ 91:77, bei nusileido Krasnojarsko „Jenisejui“ (Rusija) ir „Žalgiriui“, atitinkamai, 77:98 ir 60:95. Oficialųjį sezoną „Šiauliai“ atidarys savo žiūrovų akivaizdoje rugsėjo 20 d. FIBA Čempionų lygos pirmojo atrankos etapo rungtynėmis su Sofijos „Levski Lukoil“ iš Bulgarijos. Pagal krepšinio klubą „Šiauliai“

„Baltrex-Šiauliai“ įveikė „RC Miesnieki-Kekava“ pažinti Kasparas Krasauskas 10 – Lukas Šinkūnas ir Kęstuekipą („Žalgiris“) ir Gytis Balčiūnas tis Karbauskas, po 5 – Vaidotas

Vykusiame ketvirtajame Baltijos regbio „Top“ lygos ture pergales šventė favoritėmis laikytos ekipos. Tiesa, tiek Kauno „Žalgiris“, tiek Šiaulių „BaltrexŠiauliai“ dėl pergalių turėjo gerokai paprakaituoti. Ypač dramatiškos rungtynės vyko Šiauliuose, kur lygos naujokai „Šiaulių“ regbininkai kibo į atlapus sėkmingai šiame sezone rungtyniaujančiam „Žalgiriui“. Žalgiriečiai iškovojo pergalę po dramatiškos kovos 22:21 (7:3). Antrojo kėlinio viduryje „Žalgiris“ pirmavo 19:11, bet ambicinga ir jauna „Šiaulių“ ekipa nepasidavė ir pelnė 10 taškų iš eilės bei išsiveržė į priekį 21:19. Tik pačioje mačo pabaigoje, 78-ąją min., „Žalgirio“ žaidėjai išprovokavo varžovų pražangą ir Paulius Sugintas tiksliu baudos smūgiu padovanojo pergalę Kauno klubui. „Žalgiriui“ visus tris žeminimus (15 tšk.) pelnė Naglis Dunčikas. 7 taškus pridėjo P. Sugintas. „Šiaulių“ ekipoje 11 taškų surinko Matas Miežys, po 5 – Gytis Balčiūnas ir Donatas Streckis. Geriausiais žaidėjais pri-

(„Šiauliai“). „Šiauliai“ skaudžiai pralaimėjo pirmąsias dvejas rungtynes „Top“ lygoje, todėl toks žaidimas prieš vienus čempionato lyderių suteikė daug pozityvo tiek žaidėjams, tiek treneriams. „Labai didžiuojuosi savo vaikinais. Lyginant su pirmosiomis sezono rungtynėmis, atrodėme tarsi kita komanda. Esu sužavėtas Gyčio Balčiūno žaidimu, jam gerai talkino ir kiti. Esu patenkintas jaunųjų žaidėjų pasirodymu. Su kiekvienomis rungtynėmis gerėja mūsų susižaidimas. Taip pat fiziškai tampame vis stipresni“, – savo auklėtinius gyrė „Šiaulių“ treneris iš PAR Ntando Manyosha. Kitose rungtynėse Šiaulių „Baltrex-Šiauliai“ namuose 47:10 (13:10) įveikė Kekavos „RC Miesnieki-Kekava“ (Latvija) ekipą. Svečiai iš Latvijos pirmajame kėlinyje su šiauliečiais žaidė kaip lygūs su lygiais, bet antroje susitikimo pusėje „Baltrex-Šiauliai“ įsibėgėjo ir įrodė savo pranašumą. „Baltrex-Šiauliams“ 12 taškų pelnė Laurynas Prelgauskas, po

Gaubas, Dovydas Smolenskas ir Donatas Pundinas. Kekavos komandoje po 5 taškus pelnė Juris Iesalnieks bei Mairis Briva. Geriausiais žaidėjais paskelbti Žygimantas Radžius („BaltrexŠiauliai“) bei Elmars Šefanovskis („RC Miesnieki-Kekava“). Latvijos komandos atstovai džiaugėsi geru pirmu kėliniu, bet prisipažino, kad antroje pusėje intrigos užmegzti nebuvo šansų. Baltijos regbio „Top“ lygoje pirmauja Šiaulių „Vairas-Kalvis“ (3 pergalės/0 pralaimėjimų), antrąją vietą užima Kauno „Žalgiris“ (3/1), trečiąją – „Baltrex-Šiauliai“ (2/1), ketvirtąją – „RC Miesnieki-Kekava“ (0/3), penktąją – „Šiauliai“ (0/3). Paskutiniame reguliariojo sezono ture įvyks kaip visada intriguojantis Šiaulių derbis tarp „Vairo-Kalvio“ ir „Baltrex-Šiaulių“, o dėl pirmosios pergalės ir paskutinio bilieto į pusfinalį Latvijoje kausis „RC Miesnieki-Kekava“ ir „Šiauliai“. Pagal LRF Parengė Justina KYBARTAITĖ


5 | KULTŪRA

2018 m. rugsėjo 11 d. ANTRADIENIS

Kraštovaizdžio architektūra, žaliųjų pastatų statyba, socialiai silpnesnių grupių integravimas į miesto bendruomenę – tai tik keletas temų, kurios patenka į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesoriaus Gintaro Stauskio domėjimosi lauką. Ir būtent šiose srityse apstu inovacijų, kurios ne tik keičia miesto gyventojų kasdienybę, bet ir formuoja paties miesto įvaizdį bei identitetą. – Kokia inovacijų urbanistikoje specifika? Juk tai yra sritis, kurioje įdiegti naujus dalykus tikrai nepaprasta. – Žodis „inovacijos“ dabar itin populiarus ir dažnai daugelio yra suprantamas labai siaurai – labiau kaip technologiniai sprendimai ar išradimas to, ko anksčiau nebuvo. Iš tiesų architektūroje ir ypač urbanistikoje žmonės paprastai nebando atrasti kažko, ko dar niekas nematė. Kalbant apie miestą, reikia žiūrėti į kontekstą, į jo tapatumo požymius ir kokia yra šiandienos realybė, iššūkiai, ką norima patobulinti. Taigi, urbanistikoje inovacijos turi kiek kitokią sampratą, kitokį pavidalą. Miestas yra gyvas organizmas, jis keičiasi lėtai, bet stabiliai. Architektas, kuris projektuoja pastatus, dažnai savo darbo rezultatą gali pamatyti po poros metų, tuo tarpu urbanistinio darbo vaisiams atsirasti paprastai prireikia daugiau laiko. Skiriasi ir tų pokyčių poveikis. Pamenu, kai dar studijavau, vienas profesorius palygino su gydytojais. Įsivaizduokite, jei blogas chirurgas prastai atliks vieną, antrą, trečią operaciją, jis greičiausiai daugiau neoperuos, o jei urbanistas padarys klaidą, blogai suprojektuos vieną gyvenamąjį rajoną, kuriame apsigyvens 100 tūkstančių gyventojų, šie turės kankintis visą gyvenimą. Taigi, reikia galvoti ne tik apie tai, ką tu šiuo metu darai, bet ir apie tai, koks bus to plano ar projekto ilgalaikis poveikis jį įgyvendinus, kokią įtaką tai turės žmonių gyvenimo kokybei ir ar apskritai tai derės prie bendro miesto veido. Vilnius yra labai žalias miestas, turintis daug žalių plotų, beveik miškų. Kitų Europos šalių miestai to turi mažiau – labiau įprasta, kad žalieji plotai yra dirbtiniai, sukurti žmogaus. Lietuvoje labai atsargiai žiūrima į projektus, kuriais norima įsiveržti į miesto žaliąsias erdves. Kitos nuomonės šalininkai teigia, kad žalumos yra net per daug ir galima, pavyzdžiui, per žaliuosius plotus nutiesti gatvę ar kitaip juos urbanizuoti. Lyg ir taip, galima, tačiau tai keičia miesto veidą. Ir, gerai pasvarsčius, ar to reikia? Žinoma, tai, kas vyksta visame pasaulyje, atkeliauja į Lietuvą, ir tai, ką mes darėme iki šiol, pradedame vertinti kiek kitaip. Pavyzdžiui, masinis gatvių, tiltų, kelių, stovėjimo aikštelių statymas ir esamų plėtimas – mes tą darėme ir darome iki šiol. Šių būtinų miesto atributų plėtra reikalauja daug išteklių, kelia triukšmą, didina taršą, todėl dabar pasaulis į tai žiūri jau kitaip. Nors skamba paradoksaliai, bet vienas iš būdų spręsti transporto spūsčių problemą yra mažinti gatvių juostų skaičių ir stovėjimo aikštelių dydį. Juk visų mašinų nesutalpinsi – kuo daugiau plėsi infras-

truktūrą, tuo bus daugiau paskatų į jas važiuoti. Tai nėra inovacija, tačiau sampratos lygmenyje tai išties būtų reikšmingas pokytis. Kalbant apie urbanistiką, reikėtų paminėti ilgamečio VGTU profesoriaus Kazio Šešelgio įdirbį, kurio vaisiais džiaugiamės iki šiol. Pokyčiai pradėjo vykti prieš šešetą dešimtmečių, kai buvo pasirinkta bendra šalies vystymo strategija, numačiusi, kad nebūsime vieno miesto valstybe, plėtosime rajonus ir apskritis. Tie miestai, kurie pokariu buvo maži miesteliai, pavyzdžiui, Rokiškis, Marijampolė, Tauragė, tapo tikrais urbanistiniais centrais. Palyginti su Estija, Latvija, kur dominuoja sostinės, o kiti miestai yra keletą kartų mažesni, turime strateginių pranašumų. – Urbanistinio miesto veido formavimas apima daug sričių. Kas jums pačiam yra artimiausia, įdomiausia? – Patarus mokslinio darbo vadovui profesoriui Jurgiui Vanagui, savo moksliniam darbui pasirinkau iki šiol aktualią temą – žmonių su negalia integravimą į miestą. Tai išsiplėtė į aplinkos humanizavimą, miesto visiems problemas. Su specialistų grupe prieš gerą dešimtmetį teko rengti pirmąjį Lietuvoje statybos techninį reglamentą apie visiems tinkamą aplinką ir statinius, šiuo metu dirbame rengdami naująjį, kuris labiau atspindės universalaus dizaino koncepciją. Greta neįgaliųjų atsirado pagyvenusių žmonių problemos mieste. Lietuvoje vis dar tebeturime tiek vaikų, tiek senelių globos namų, kurie yra atskirti nuo miesto, izoliuoti nuo bendruomenių – tokiu būdu tikrai neskatinamas integruotas socialinis gyvenimas. Prieš keletą dienų grįžau iš Miuncheno, kur rengiame projektą apie tai, kokias sąlygas pagyvenusiems žmonėms reikėtų kurti mieste, kaip technologijos ir miesto planavimas galėtų padėti, kad jie liktų tose bendruomenėse, kuriose gyvena, ir ten gražiai praleistų savo gyvenimo rudenį. Ši tema aktuali visoms valstybėms, jai plėtoti reikia daug tarpdisciplininių žinių ir skirtingų sričių specialistų darbo. Beje, išryškėjo labai įdomi tendencija, kad esame stipriai susirgę gadžetomanija ir dažnai tikime, kad visokie prietaisai, robotukai išgelbės pasaulį. Jeigu pažiūrėtume į pažangiausias Pietryčių Azijos valstybes, pavyzdžiui, Singapūrą, Japoniją, Kiniją, ten vyksta masinis robotų atsisakymas buityje tais atvejais, kai jie pakeičia žmogų. Juk geriau pasikviesti į pagalbą žmogų, su kuriuo galėtum pabendrauti, nei negyvą robotą. – Kaip mes kiekvienas galime pajusti urbanistinių inovacijų naudą? Kokie yra gerieji pavyzdžiai? – Iš esmės žmonės yra linkę susižavėti viskuo, kas nauja. Prie to prisideda ir reklama, kuri vaidina svarbų vaidmenį, įvedant produktą į rinką. Matyt, paveikiausia yra jauna auditorija – jie dažnai griebia tai, kas blizga, kas nauja. Inovacijos yra tik įrankis. Viskas priklauso nuo to, kaip jas naudosi. Reikia pastebėti, kada technologijos padeda žmonėms gyventi, išvengti nelogiškų sprendimų, išteklių švaistymo. Pastatų energetika yra labai po-

Simo Bernoto nuotr.

Urbanistas G. Stauskis – apie miestą formuojančias inovacijas

puliari tema, bet ir čia yra daug dalykų, iki kurių mes dar nesame atėję. Vienas iš pavyzdžių – išmanieji energijos tinklai (angl. Smart Grids). Juk skirtingiems pastatams reikia skirtingų sąlygų: biurus reikia vėsinti, o gyvenamuosius namus – didesnę metų dalį šildyti. Šaldymo sistemos generuoja šilumą, kurią galima panaudoti kitiems pastatams šildyti ir taip vykdyti energinių išteklių mainus. Tai labai populiaru ir duoda didelį efektą Vokietijos, Prancūzijos mišraus apstatymo teritorijose. Lietuvoje kol kas tokių projektų nėra, tačiau galbūt ateityje apie tai pagalvosime. Kita urbanistikos sritis, kurią kiekvienas jaučiame, yra judumas. Ši sritis nevienareikšmiška. Vilniuje didelė dalis žmonių naudojasi viešuoju transportu. Ir tai tikrai labai gerai. Visgi judumui reikalingi sprendimai, reikalaujantys netradicinio požiūrio. Miestas yra besikeičiantis organizmas ir kaip specialistas tu esi vertingas tiek, kiek sugebi atsakyti į naujai kylančius klausimus. Judumo mieste tema bendradarbiaujame su automobilių dalijimosi įmone „CityBee“. Apskaičiuota, kad vienas automobilis, kuriuo teikiama trumpalaikės nuomos paslauga, pakeičia maždaug šešis privačius automobilius. Svarbiausia, kad automobiliai būtų reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Pavyzdžiui, daugelis žmonių iš miegamųjų rajonų važiuoja į darbus miesto centre ir dalijimosi automobiliai čia lieka iki darbo dienos pabaigos. Klausimas, kaip padaryti, kad automobiliai sugrįžtų į tas teritorijas ir jais galėtų pasinaudoti dar daugiau žmonių, kaip jų stovėjimo vietas paversti patraukliomis miesto viešosiomis erdvėmis? Taigi, mūsų kartu su Miesto statybos fakulteto kolegomis darbo tikslas yra automatizuoti šių procesų valdymą ir sukurti reikiamą miesto infrastruktūrą. Daug kalbama ir apie viešąjį interesą, apie visuomenės vystymą. Pastebėjome, kad daug tų sistemų, metodų reikalauja tikrai daug laiko, lėšų, taip pat neleidžia pamatyti kai kurių svarbių momentų. Pavyzdžiui, aptariant projektus neatsižvelgiama į vaikus ir jaunimą, o juk tai, kas yra daroma šiandien, ateityje bus skirta būtent jiems. Kartu su Grafinių sistemų katedros kolegomis

sukūrėme tokią metodiką, kuri leidžia sužinoti visuomenės nuomonę, panaudojant sužaidybintos aplinkos metodą. Šiuo metu dirbame su Vilniaus miesto savivaldybe, siekdami išnagrinėti visuomenės nuomonę apie Misionierių sodų atnaujinimo projektą. Pagal turimus projektinius pasiūlymus parengėme kelis žaidimo tipo scenarijus, atsižvelgdami į tai, ką norime patikrinti: kiek saugi aplinka, kiek ji patraukli vietos gyventojams, miesto svečiams. Norint patikrinti kiekvieną aspektą, buvo paruoštas sužaidybintas scenarijus, kurį vėliau perkėlėme į žaidimų platformą, o prieiga prie šio žaidimo duodama tiems žmonėms, kurių nuomonė mums įdomi – tikslinei aplinkinių gyventojų, visų miestiečių ar turistų auditorijai. Žmonių nuomonė, jiems telefone ar planšetiniame kompiuteryje sužaidus šį žaidimą, lieka sistemos atmintyje, o, išanalizavę rezultatus, galime į ją atsižvelgti tobulindami rengiamą sodo tvarkymo projektą. – Kurie pasaulio miestai, valstybės pirmauja urbanistikos, jų inovacijų srityje? Į ką galbūt mums reikėtų lygiuotis? – Teko pabuvoti daugelyje šalių, pažiūrėti, kaip žmonės ten gyvena, kas yra daroma šioje srityje. Vienareikšmiškai matau, kad Skandinavijos šalys, Šiaurės Europa yra labiausiai pažengusios tvaraus vystymosi, technologinės pažangos kryptimi. Žinoma, jos išvengė penkiasdešimties metų sovietinės priklausomybės ir per tą laiką nušuoliavo gerokai į priekį – dėl to jos mums yra labai geras kelrodis. – Jūsų minėtose šalyse itin daug dėmesio skiriama žaliajai architektūrai, statybai. Kokia situacija Lietuvoje? – Lietuvoje sparčiai daugėja ekologiškai sąmoningų žmonių, tad mums tai tikrai aktualu. Užsienyje jau egzistuoja vadinamasis žalioji išperkamoji nuoma, kai perkant pagal žaliosios architektūros ir statybos principus pastatytą butą ar namą, bankai sumažina paskolos palūkanas. Galbūt ir mums metas pagalvoti apie tokias lengvatas? Teko dirbti su kolegomis žaliosios architektūros projekte „Construction 21“ apie žaliosios statybos įtaką miestui ir žmonėms. Nagrinėdami šią temą supratome, kad Lietuvoje yra daug

verslo subjektų, kurie domisi šiuo klausimu, turi specialių gebėjimų ir patirties. Tačiau problema yra ta, kad vienas verslo subjektas negali išspręsti esamų problemų – būtinas įvairių sričių verslo atstovų, pavyzdžiui, miesto vystytojų, architektų, statybininkų, įrangos ir medžiagų tiekėjų ir t. t., bendradarbiavimas. Minėto projekto rezultatas – sukurta Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, dėl kurios mūsų šalyje jau vyksta pokyčiai. Vienas jų – sukurta Nacionalinė pastatų tvarumo vertinimo sistema, kurioje rasite visas žaliosios statybos, architektūros, aplinkotvarkos rekomendacijas. Taip pat vyksta specialistų mokymai, prie to prisideda ir daug įvairių sričių VGTU specialistų – jų profesinis indėlis išties reikšmingas. – Grįžkime prie mūsų sostinės, nes juk daug jūsų vykdomų projektų yra skirti būtent šiam miestui. Koks jums pačiam atrodo Vilnius urbanistiniu požiūriu? Koks jo identitetas? – Kalbant apie miestą, kiekvienas atsakymas yra labai daugiabriaunis. Vilniaus miestas yra labai geras pavyzdys, iliustruojantis svarbią mano dėmesio ir darbo sritį – kraštovaizdžio architektūrą. Šis šiuolaikinis menas ir mokslas yra labai pakitęs nuo to, kaip jis buvo suprantamas dvidešimtajame amžiuje. Seniau kraštovaizdžio architektūrą suprasdavome kaip aplinkos pagražinimo priemonę, daugiausia – kaip naujo parko ar skvero sukūrimą. Šiuo metu pasaulinio garso architektai, urbanistai teigia, kad šiuolaikinio miesto pagrindinis vystymosi elementas yra kraštovaizdis, o jo architektūra – miesto plėtros priemonė. Vilniaus atsiradimas ir plėtra yra puikus šios idėjos iliustravimas. Senojoje miesto dalyje tikrai negalėčiau rasti didžiulių klaidų: niekas nestatė pastatų ant stačių šlaitų, drėgnose užliejamose vietose, daubose. Taigi, tradicinis miestas yra labai gera mokykla, o atsižvelgimas į kraštovaizdį yra puikus miesto plėtros kelias. Pati gamta duoda atsakymus, kaip galima paryškinti miesto tapatumo ženklus, o ne juos sunaikinti. Žinoma, tai reikalauja tarpdisciplininės įvairių specialistų komandos, kad jie vienas kitą suprastų, kad kartu dirbtų nuo pat pradžių. Geras pavyzdys būtų vis dar tebevykstanti diskusija apie Šiaurinę gatvę Vilniaus mieste – reikia jos ar ne, kokios. Pažiūrėjus siaurai, puiku, statykime, jei turime tam lėšų. Visgi žiūrint iš ilgalaikės tvarumo perspektyvos, nauja magistraline gatve mes paskatinsime didesnius transporto srautus, prarasime dalį žaliųjų teritorijų, padidės tarša ir triukšmas, keleto rajonų gyventojus atskirsime nepereinama transporto upe. Pasekmių numatymas ir savo projektų vertinimas ilgalaikės tvarumo perspektyvos aspektu yra sudėtingas, tačiau labai reikalingas darbo etapas. Turime gražų planą kitais metais VGTU Architektūros fakultete pradėti naują kraštovaizdžio architektūros studijų programą – ugdyti šiuolaikinius šios srities specialistus. Tokių specialistų poreikis tikrai yra, o mes, kaip stipriausia šios srities mokslo ir studijų bazė Lietuvoje, imamės iniciatyvos. Nukelta į 9 p.


2018 m. rugsėjo 11 d. ANTRADIENIS

Šiauliai audringai paminėjo miesto gimtadienį Rugsėjo 6–8 d. Šiaulius drebino vienas laukiamiausių metų renginių – „Šiaulių dienos 782“. Miesto gimtadienį švenčiantiems šiauliečiams organizatoriai šiemet pasiūlė įsilieti į gausų būrį mieste vykstančių renginių, kuriuose ką pamatyti, atrasti ir išbandyti rado tiek jaunas, tiek senas. Pavadindami šventę „Ateitis mūsų“ organizatoriai skleidė idėją, kad visi kartu galime kurti modernesnį pasaulį, Lietuvą ir Šiaulius. Violetos RAMANAUSKIENĖS nuotr.

Irenos BERŠTIENĖS nuotr.

Akimirka iš šventinės eisenos. Vaiva UGIANSKYTĖ svietimas@snaujienos.lt Šventę pradėjo jau išvakarėse Į pirmuosius šventinius renginius miestiečius „Šiaulių dienų“ organizatoriai pakvietė jau šventės išvakarėse. Rugsėjo 5 d. miestiečiai turėjo galimybę apsilankyti mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės 2018“, renginyje „GYVENIMAS LIETUVAI: žmogus ir valstybė „Saulės deltos“ knygose“, pasiklausyti Karl Jenkins „Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“ ir siekti pasaulio Gineso rekordo „sugedusio telefono“ akcijoje. Rugsėjo 6-ąją bene visi vykę renginiai sutelkė meno mylėtojus. Organizatoriai miestiečius ir miesto svečius kvietė į vaikų ir jaunimo teatrų festivalio-kūrybinių laboratorijų ,,Baltoji varnelė“ atidarymą, mėgėjų meno festivalį

„Rudens mozaika 2018“, meninių fotografijų parodos „Įsivaikink sėkmę“ atidarymą, Bonaventūro Šalčio tapybos „Eidas“ ir Danutės Žalnieriūtės grafikos darbų parodos atidarymą bei į jaukią popietę su miesto literatais. Šventinę dieną užbaigė studijos „Sielos harmonija“ renginys „Gongų garsų magija.“ Ketvirtadienį prasidėjo ir visas likusias dienas Šiaulių bulvare šurmuliavęs šventinis prekymetis. Atidarė iškilminga eisena Nors Šiaulių miesto gimtadieniui skirti renginiai mieste vyko jau nuo rugsėjo 5 d., tačiau didžiosios pramogos ir „Šiaulių dienų“ atidarymo ceremonija vyko tik rugsėjo 7 d. Tą dieną sulaukta daugiatūkstantinės žmonių eisenos, motorizuotos kolonos, Kauno aeroklubo pasirodymo bei šventinio koncerto, davusio startą „Šiaulių dienoms.“ Penktadienį buvo tęsiami jau

Šventinis koncertas Šiaulių arenos prieigose. ketvirtadienį startavę renginiai „Rudens mozaika 2018“ ir teatrų festivalio-kūrybinės laboratorijos ,,Baltoji varnelė“ edukaciniai užsiėmimai bei pasirodymai, sulaukę gausaus dalyvių skaičiaus. Rugsėjo 7 d. „Šiaulių dienas“ kartu švęsti siūlė ir Šiaulių Fotografijos muziejus – lankytojų čia laukė Šiaulių panorama nuo muziejaus stogo terasos ir fotomenininko Giedriaus Liago retrospektyvinės parodos apžiūrėjimas. „Šiaulių dienas“ oficialiai atidarė pavakaryje vykusi šventinė eisena. Organizatoriai skaičiuoja, kad eisenoje žygiavo apie 4 tūkstančius puikiai nusiteikusių švietimo, sporto, kultūros, nevyriausybinių organizacijų, politinių partijų, įvairių tarnybų ir įmonių atstovų. Motorizuotą koloną papuošė daugiau nei 20 išskirtinių transporto priemonių, kuriomis miestiečiai grožėjosi ir eisenai pasibaigus.

Iš karto po miesto šventės atidarymo, masinės akcija „Ateitis mūsų“ ir akrobatinio skraidymo meistrų pasirodymo, šventės dalyvių laukė šventiniai Gintauto Gascevičiaus, Lino Adomaičio, grupės „Biplan“, „Freaks on Floor“ ir Vido Bareikio koncertai. Visos šventės metu organizatoriai miestiečius kvietė ir į kitas linksmybes: virtualiosios realybės pramogas, mokslinius eksperimentus, išmaniąsias edukacijas, žaidimus, batutų pramogas, atrakcionus ir t. t. Tą dieną miesto bulvare tebešurmuliavo šventinis prekymetis, o į Talkšos ežero pakrantę viliojo tarptautinis bigbendų festivalis „Big Band Festival 2018“. Vakaro kulminacija penktadienį tapo Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo iškilmės ir Savivaldybės mero padėkos vakaras. Šiaulių miesto garbės piliečio statusas buvo suteiktas verslininkui Stanislovui Grušui.

KULTŪRA | 6

Į koncertus – daugiatūkstantinė minia Paskutinę gimtadienio dieną organizatoriai miestiečius vis dar džiugino renginių gausa. Šeštadienį bulvare tebešurmuliavo šventinis prekymetis ir mėgėjų meno festivalis „Rudens mozaika“, o į Talkšos ežero pakrantę viliojo tarptautinis bigbendų festivalis „Big Band Festival 2018“. Šiaulių Švenčiausiojo Ignaco Lojolos bažnyčioje vyko išskirtinis koncertas „Tėvo Stanislovo varpai“, kurį šiauliečiams dovanojo Liudas Mikalauskas, Beata Vingraitė ir Valdas Andriuškevičius. Šventės dalyvių taip pat laukė istorinė teatralizuota ekskursija „Tikras momentas“, indiškos muzikos koncertas „Muzika ir meditacija“, kino filmų retrospektyva „Šiaulių istorijos atspindžiai“ ir net 2 parodų atidarymai: Redos ir Arūno Uogintų kūrybos parodos „Archeologai“ bei Kornelijaus Užuoto tapybos ir skulptūros darbų parodos „Nenuskintas sodas“ atidarymai. Visgi laukiamiausiu renginiu tapo „Šiaulių dienų“ uždarymo koncertas Šiaulių arenos prieigose. Daugiatūkstantinė minia šiauliečių ir miesto svečių linksmai šėlo prie scenos klausydamiesi grupės „Lemon Joy“, atlikėjos G-Jan ir atlikėjų „Beissoul & Einius“. Scenoje pasirodžius legendinei dainininkei Džordanai Butkutei su gyvo garso grupe, ovacijų aidas nusidriekė per visus Šiaulius. Šventinę nuotaiką viso renginio metu kūrė ir koncerto vedėjai – radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius, kurie šventės pabaigoje miestiečiams padovanojo ir nepakartojamas šventines „Radistų DJ‘s“ dūzges. Koncerto kulminacija tapo įspūdingas muzikinis fejerverkas, kuris ryškiomis spalvomis nuspalvino Šiaulių miesto padangę ir tūkstančiams šiauliečių suteikė nepamirštamų akimirkų.

Karatė treneris A. Masalskis: „Man visas gyvenimas yra kovos menai“

Karatė treneris A. Masalskis savo žinias tobulinosi Japonijoje. Atkelta iš 2 p. Dabar Šiauliuose turime naują trenerę Bernadetą Dauparaitę, kuri bus mano asistentė. Ji yra daugiausiai titulų turinti mergina. Ji nuo mažumės sportavo, dabar užaugo. Toliau nori tęsti sportinę karjerą. Pats esu užauginęs 28 juodus diržus turinčius sportininkus. – Ar tai yra daug? – Tai reiškia, kad 28 žmonės sportavo iki juodo diržo, o iki to reikia sportuoti mažiausiai 10 metų. Jei vaikas atėjo 4 m. sportuoti, tai tik būdamas pilnametis gali turėti juodą diržą. Daug reikia pasiekti, kad išsilaikytų, reikia motyvuoti. Nežinau, kiek sportininkų mokėsi

mūsų klube. Per metus baltą diržą bando išsilaikyti 100 vaikų, geltoną – 80, o juodą – tik 3. Būna, kad nepavyksta tam tikro diržo išsilaikyti iš pirmo karto. Atrodo, salėje vaikui viskas puikiai pavyksta, bet egzamino dieną jis nesusitvarko su jauduliu. Turiu būti ne tik treneris, bet ir psichologas, ir tėtis. – Ko išmoksta sportininkai iš šios sporto šakos? – Drausmė, tvarka ir pagarba yra svarbiausia. Jei tu gerbsi draugą, tu jo neužgausi. Kovos menas yra tik apsiginti save ir apginti savo draugus. Visais būdais taip bandome įrodyti. Kai kurie tėvai manęs net ieško, nes žino, kad man svarbu yra drausmė. Dažnai atveda hipe-

raktyvius vaikus, kuriems trūksta drausmės. Būna, kad vaikai to išsigąsta ir nebenori eiti į treniruotes, o tėvai jų ir nebeatveda. – Kodėl pasirinkote trenerio darbą? – Aš svajojau juo būti, nuo mažumės buvau susijęs su sportu. Visas svajones bandau įgyvendinti, ko norėjau, tai ir gavau. Man tai nėra darbas, tai – labiau hobis. Sportas – mano gyvenimas. Savo metodiką kaip trenerio turiu, bet nesakysiu, kokia ji – rezultatai kalba patys už save. Malonu matyti savo sportininkus, kurie užima aukštus postus valdžioje. Svajojame turėti sportininkų Lietuvos rinktinėje. – Buvote išrinktas geriausiu treneriu. Ką jums reiškia šis titulas? – Nemažai metų buvau geriausias treneris. Kai pirmą kartą išrinko, buvo labai smagu, jog kažkas pastebėjo. O kai kiekvienais metais išrenka, tada tampa kaip ir kasdienybė. Kūno kultūros ir sporto departamente prie LR Vyriausybės kelis kartus esu buvęs apdovanotas už nuopelnus sporte. Taip pat du kartus teko būti ir pas Lietuvos Respublikos Prezidentę. Pas ją buvau apdovanotas už aukštus sportinius pasiekimus. Buvo malonu, kad Prezidentė mus pastebėjo, nors ir nebuvome olimpinės sporto šakos atstovai. Buvau išrinktas ir Radviliškio miesto garbės piliečiu.

Arūno MASALSKIO archyvo nuotr.

Akimirkos iš varžybų.


Spintelė iš kėdės ar stalas iš senų durų – ne vien hipsterių mada

Nereikia tiek, kiek įsivaizduojame Viena tokio požiūrio šalininkių – menininkė Paulina Gudaitytė. Ji prisipažįsta antrinio vartojimo kultūra susižavėjusi tiesiog kartu su vyru berinkdama išmestus daiktus prie Vilniaus konteinerių. Tapybos studiją ji iškeitė į prekės ženklo „Kudė Tudė“ sukūrimą ir šiandien senienas, prikeltas naujam gyvenimui, siūlo įsigyti visiems, kuriems nesvetimas meniškas ir tvarus požiūris į supančią aplinką. „Socialiniuose tinkluose pamatėme atiduodamus, jau išmesti paruoštus foteliukus. Su vyru nusprendėme juos pasiimti ir atnaujinti. Taip pradėjome važinėti po Vilnių. Renkame beveik viską – nuo sulūžusių kėdžių, lovų, lagaminų, senų lentų, stalčių ar stalų, iki mažiausių smulkmenų. Ne visi išmesti daiktai būna atnaujinami pagal savo tiesioginę paskirtį, dažnai jie yra perdaromi į kitus. Mums sena lenta mintyse tapdavo stalu, senos lovos rėmas – indauja, kėdė – spintele, stalas – komodos rėmu. Kartą iš vienos senos kėdės esame pagaminę dvi“, – pasakoja menininkė P. Gudaitytė. Šeimos namuose šiandien beveik visi baldai buvo rasti apleistose sodybose ar prie konteinerių. Gėlės auga senuose, prie šiukšlyno rastuose moliniuose vazonuose, o nepataisomai sugedus skalbimo mašinai jie neskubėjo į technikos prekių parduotuvę – tiesiog atnau-

jino seną, 15 metų prastovėjusią garaže. „Pirkti naują daiktą mums yra retas įvykis. Ir tikrai ne iš taupumo, o dėl aplinkos taršos. Juk žmogui tikrai nereikia tiek, kiek jis įsivaizduoja“, – priduria menininkė. Įprasti nepirkti Pasak P. Gudaitytės, dėti pastangų ir ieškoti, kur galima įsigyti gamtai draugiškų daiktų ar prekių šiandien jau nebereikia. Vis dažniau ir garsiau reklamuojama juos įsigyti. Tačiau kalbant apie antrinio vartojimo kultūrą, pirmiausia, pasak pašnekovės, turėtume kalbėti apie susilaikymą – vadinamojo šopingo mados išstūmimą. „Žmonės daiktus išmeta, ne vien tada, kai jie sugenda ar sulūžta. Dalis žmonių tiesiog jaučia poreikį pirkti naujus. Ir labai retai tai yra būtinybė, dažniau – įprotis ar mada. Kai kam išmesti ir nusipirkti naują atrodo paprasčiau nei atnaujinti seną. Žmonės nori, jog viskas būtų paprasta. Dauguma nesusimąsto, jog galime elgtis ir kitaip. Nesvarbu, daiktas pigus ar brangus, svarbiausia, mąstyti ir suprasti, ką ir kaip vartojame: maistą, buitinę chemiją, baldus, drabužius“, – įsitikinusi Paulina. Ne visos šiukšlės tampa menu Antrinio vartojimo iniciatyvos „Kūrybos kampas 360” įkūrėjo kauniečio Giedriaus Bučo studija ir šeimos namai taip pat įrengti iš išmesti planuotų ir atnaujintų daiktų. Septyniasdešimties metų senumo stalas, virtuvės spinta pagaminta iš „Kauno bienalės“ informacinio stendo, o virtuvės spintelės – tai buvusi bibliotekos kartoteka. Pasak G. Bučo, daiktų ir antrinių žaliavų prikėlimas antram gyvenimui ugdo kūrybingumą bei padeda suprasti besaikio vartojimo žalą visuomenei ir aplinkai. „Labai svarbu suprasti, kad net

Aplinkos ministerijos nuotr.

Antrinis dizainas, kai naujam gyvenimui prikeliami seni, nebenaudojami ar sugedę daiktai, Skandinavijos šalyse jau senokai tapo žmonių kasdienybės dalimi. Pamažu šis požiūris prigyja ir Lietuvoje, kur visa daugiau žmonių ieško būdų ne tik suremontuoti sugedusią techniką ar sulūžusius baldus, bet ir kūrybiškai interpretuodami jų funkciją sukuria tikrus dizaino kūrinius, puikiai pritaikomus buityje.

ir norėdami, visų šiukšlių menu nepaversime. Todėl būtinai turime mokytis darniai vartoti ir rūšiuoti atliekas“, – sako iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ idėjinis vadas. Tvari mada gerai, bet sąmoningumas svarbiau G. Bučas teigia pastebintis, kad Lietuvoje tvarus vartojimas tampa vis priimtinesnis – vis dažniau galima sutikti žmonių, kurie į prekybos centrą nešasi savo medžiaginius maišelius, kiekvieno pirkinio nepakuoja į atskirą plastikinį maišelį, o kavinėse prašo kavą pagaminti į atsineštus puodelius. Tačiau vertybinis pasiteisinimas vis dar silpnas – neretai žmonės daro tai dėl mados. „Skandinavai vadovaujasi „trash design“ gyvenimo filosofija. Vienas jos aspektų, nors Suomijoje jis nėra toks aktualus, – ekonomi-

nis, o kitas – resursų tausojimas. Gamta yra duodanti, tačiau turime galvoti – kiek. Juk jei neperkame naujų daiktų ir atnaujiname senus, sutaupome gamtos resursų, padedame aplinkai kvėpuoti“, – pasakoja G. Bučas. Kaip tvarkytis su buitimi geriausiai galima mokytis iš gamtos, kurioje viskas sukasi uždaru ciklu, nelieka nieko nepanaudojamo. „Daug kam atrodo, kad klimato atšilimas vyksta kažkur, bet ne pas mus, ne Lietuvoje. Organizuoju mokymus vaikams ir ten jie dažnai sako, kad prezidentė, valdžia ar dar kažkas atsakingi už aplinkos taršą, bet tada prašau jų pasirinkti – būti kūrėju ar griovėju. Tuomet atsiranda visai kitas pojūtis atsakomybė. Pokytį matuoju atsiliepimais, kai skambina tėvai ir pasakoja, kad jei vykstant į kokį renginį vaikai pamiršta pasiimti savo puodelį, lėkštutę ar šakutę

stengiasi įsiversti be šių daiktų, bet jų neperka. Tai rodo, jog atsiranda ne vien sekimas mada, bet sąmoningumas, kodėl taip elgiuosi“, – pasakoja darnaus vartojimo iniciatorius G. Bučas. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad nors Lietuvos gyventojams aplinkos apsauga yra svarbi, jie abejoja savo individualių pastangų poveikiu sprendžiant globalias aplinkos problemas ir kur kas rečiau nei kiti europiečiai yra linkę už tai prisiimti atsakomybę. Aplinkos ministerija šiuo metu organizuoja akciją „Misija: nulis“, kurios dalyviai yra mokomi atpažinti ir įvertinti savo individualų poveikį aplinkai bei pamažu keisti kasdienius įpročius ir fiksuoti realią naudą aplinkai, sveikatai ir piniginei. Pagal Aplinkos ministeriją Parengė Laima TRUMPYTĖ

Kokie užkandžiai galimi darželiuose ir mokyklose Nauji mokslo metai pasitiko su iššūkiais ne tik ugdymo įstaigų personalą, virėjas, vaikus, bet ir jų tėvelius. Įsigaliojo draudimas neštis į darželius užkandžius, kurie nurodyti naujame vaikų maitinimo apraše. Mokyklose užkandžių klausimą irgi bandoma spręsti rekomendacijomis ir tam tikrais ribojimais. „Teigiamai vertinčiau draudimą į darželius neštis guminukus, sausainius, šokoladus, kramtomąją gumą ir dar kitus „gardėsius“. Kalbu ne tik kaip dviejų vaikų mama, bet ir kaip specialistė, kuri mato, kad jei vaikai tarp valgymų maitinami tokiais menkaverčiais ir net žalingais užkandžiais, jie nevalgo tikro maisto, o paskui kaltinama, kad neskanu. Aišku, kad negalime lyginti moliūgo ar burokėlio skonio su saldainiais. Todėl mes suaugę atsakingi, kas yra ant vaikų stalų, kada ir kaip jie valgo, nes reguliari, subalansuota, saikinga, įvairi mityba yra vienas iš pagrindinių aspektų norint, kad vaikai augtų sveiki ir laimingi“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė, vaikų maitini-

mo pokyčių Lietuvoje iniciatorė Raminta Bogušienė. Darželiuose jokių draudžiamų užkandžių Įsakyme nurodoma, kad darželinukams draudžiamų maisto produktų (išvardyti lentelėje žemiau) įdėti papildomai negalima. Vaikai per dieną maitinami ne mažiau kaip 3 kartus, taip pat papildomai gauna vaisių ir pieno produktų (jei dalyvauja pieno ir vaisių programoje), todėl neštis užkandžius tikrai nėra logiška – tai skatina nereguliarios ir nesubalansuotos mitybos įpročius, nuolatinį užkandžiavimą. Jei visgi vaikams norite įdėti maisto, tuomet galima neštis: vaisių, uogų, daržovių, pavyzdžiui, traškių morkyčių, trapučių ar kitų sveikatai palankių užkandžių. Jei pritaikyto maitinimo patiekalų darželiuose pagaminti nėra galimybių, vaikai, kuriems skirtas pritaikytas maitinimas, gali būti maitinami tą dieną savo iš namų atneštu maistu. Ugdymo įstaigos iš namų atneštą maistą turi laikyti ir

patiekti tinkamos temperatūros. Jei su vaiko atstovais, sudaroma sutartis dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu, už maisto saugą ir kokybę pagal įsakymą atsako vaiko atstovai. Sutartyje dėl vaiko maitinimo iš namų atsineštu maistu, turi būti nuostata apie draudžiamus atnešti maisto produktus (išvardyti lentelėje žemiau). Šias sutartis turi teisę sudaryti darželiai ir tos įstaigos, kuriose vaikams reikalingas

pritaikytas maitinimas (alergijos, netoleravimo ar kitų sveikatos problemų atveju). Kas kontroliuos vaikų užkandžių dėžutes darželiuose? „Tikrai nemanau, kad logiška būtų permesti visą atsakomybę auklėtojai, ar kars nuo karto įstaigoje pasirodančiai visuomenės sveikatos specialistei ir tapti pa-

Artūro STAPONKAUS nuotr.

mokslautoju, tikrinti vaikų spinteles. Bet ką tuomet daryti? Pirmiausia būtina informuoti tėvus: draudžiamų produktų sąrašas turi būti iškabintas kiekviename darželio persirengimo kambaryje, su kuriuo tėveliai turėtų raštiškai susipažinti. Nesveikų užkandžių nepatekimas į darželius ne tik apsaugos vaikus nuo natūralaus skonio naikinimo, bet apsaugos ir kitus vaikus, su kuriais dalinamasi ir rodomas blogas pavyzdys. Šiuo klausimu turi būti griežta įstaigos vadovo pozicija. Kaip švęsti gimtadienius? „Esu tikra, kad keletas nukrypimų nuo kasdieninių mitybos įpročių neturi esminės įtakos sveikatai, bet rekomenduočiau gimtadieniams rinktis kokybiškus ir sveikatai palankius desertus, jei visgi norima atšvęsti. Įsakymas jokių išlygų nėra numatęs, kad gimtadieniams galima neštis ir tai, kas draudžiama. Galioja tos pačios sąlygos“, – sako R. Bogušienė. Nukelta į 8 p.


2018 m. rugsėjo 11 d. ANTRADIENIS

Tradiciniai lietuviški maisto gaminiai pripažinti ES

Dauguma lietuvių vis dažniau ant savo valgomojo stalo renkasi kuo sveikesnius, įdomesnius, tradiciniais gaminimo būdais pagamintus maisto produktus. Šias gėrybes jie renkasi ne tik per šventes, bet ir kiekvienai dienai. Deja, bet vis dar yra žmonių, kuriems lietuviški maisto produktai, turintys saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN), saugomos geografinės nuorodos (SGN) ar garantuotus tradicinius gaminio (GTN) ženklus yra tikra mįslė. Registruoti saugomų nuorodų produktai – Lietuvos pasididžiavimas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, žemės ūkio ir maisto produktams gali būti suteikiami saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN), saugomos geografinės nuorodos (SGN) ar garantuoto tradicinio gaminio (GTG) ženklai. Anot žemės ūkio viceministrės Ausmos Miškinienės, suteiktos nuorodos leidžia vartotojams sužinoti apie konkretaus produkto išskirtinumą. Iš viso Lietuva ES lygiu yra įregis-

travusi 7 savo ypatumais išsiskiriančių maisto produktų pavadinimus. Patvirtinimo laukia dar 3 produktų pavadinimai. „Lietuvoje turime „Lietuvišką varškės sūrį“, sūrį „Liliputas“, „Daujėnų naminę duoną“, „Lietuvišką skilandį“ ir kt. Europos šalyse šiais ženklais paženklinti produktai ypatingai vertinami. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus, vynas, sūris, mėsos gaminiai Prancūzijoje, Feta sūris Graikijoje, Parmos kumpis, itališkas sūris Mozzarella ir kt.“, – sako Raminta Bogušienė, maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė. Kaip šiuos ženklus atskirti? SKVN produktų gamybos ir perdirbimo etapai (žaliavų gamyba ir perdirbimas) privalo būti atlikti konkrečiai apibrėžtoje geografinėje vietoje, o SGN pakanka tik vieno gamybos etapo įgyvendinimo konkrečioje geografinėje vietovėje. Vienas geriausiai žinomų produktų su saugoma geografine nuoroda – „Daujėnų naminė duona“.

„Daujėnų duona yra gaminama pagal tradicinį ruginės duonos receptą ir būdą, kuris keliavo iš kartos į kartą. Pačioje pradžioje, kai dar gyvenau su savo mama, aš gerai žinojau, kaip kepti duoną, bet laikui bėgant pasimiršo. Laimei, kad prisiminimus atgaivinti padėjo kaimo močiutės. Kalbant apie gaminimą, mūsų duonos tešla yra užmaišoma ir natūraliai rauginama mediniuose duonkubiliuose, o vėliau, maždaug po paros, kai tešla būna tinkama, mes ją kepame. Ruginė, kitaip nei kvietinė duona, negali būti valgoma iškart. Pavyzdžiui, iškepusi ruginė duona pirmiau atvėsinama, o vėliau įdedama į lentyną ir uždengiama storu audeklu, kad subręstų. Kai duona subręsta, tik tada ji yra pjaustoma ir valgoma, nes ruginė duona, kitaip nei kvietinė, yra skanesnė pastovėjusi, o ne šilta, ištraukta iškart iš krosnies“, – sako įmonės, gaminančios „Daujėnų naminę duoną“, įkūrėja Vitalija Stankevičienė. Garantuotas tradicinis gaminys (GTG) – nurodo patiekalo tradicinį ir specifinį pagaminimo pobūdį ir yra gaminamas tradiciniu, ne mažesniu nei 30 metų iš kartos į kartą perduodamu ga-

MANO NAMAI | 8

mybos būdu arba iš tradicinių žaliavų. Šiuo ženklu pažymėtas tradicinis žemaitiškas kastinys. Jo gaminimo būdas bei receptas nekinta metų metus – dabar, kaip ir anksčiau, jis gaminamas iš grietinės, rūgpienio, sviesto, česnako, druskos ir prieskonių. Saugomą nuorodą produktas gali turėti tik vieną – SKVN, SGN arba GTG. Bet kartu jis gali būti ir ekologiškas bei nacionalinės kokybės (NKP). Nauda ir gamintojui, ir vartotojui Visas Lietuvoje parduodamas maistas kokybiškas ir saugus, kontroliuojamas atitinkamų institucijų. „Specialus ženklinimas ne tik suteikia produktui pridėtinę vertę, kelia vartotojo pasitikėjimą produktu, ir padeda specifinių produktų gamintojams išlaikyti konkurencingumą rinkoje. Be to, tiek Lietuva, tiek ES remia šių produktų propagavimą ir vartojimo skatinimą“, – sako R.Bogušienė. Ypatingai svarbi nauda vartotojui – ženklinimas suteikia informacijos apie produkto kilmę, tradicijas, kas leidžia

priskirti tokius produktus prie išskirtinių, kokybe paženklintų produktų linijos. „Specialiais SKVN, SGN ir GTG ženklais pažymėti produktai aiškiai informuoja vartotoją apie produkto ypatingumą, reputaciją, kas suteikia pranašumą vidaus rinkoje, skatina plėsti verslą bei produktų eksportą. Gamintojų grupė ar gamintojas, gaminantis produktus, pažymėtus SKVN, SGN ar GTG ženklais, gali teisiškai apsaugoti savo interesus dėl pavadinimo imitavimo melagingos nuorodos į produkto kilmę ar ypatingas savybes pateikimo, bet kokio vartotojų klaidinimo. Visa tai kelia vartotojų pasitikėjimą produktu, suteikia didesnę pridedamąją vertę“, – teigia žemės ūkio viceministrė. Saugomi produktų pavadinimai registruojami saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų ar garantuotų tradicinių gaminių registre. Užregistruoto produkto etiketėje ženklas yra privalomas. Specialiais SKVN, SGN ar GTG ženklais pažymėtų produktų galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose. Pagal „Sveikatai palankus“

Kokie užkandžiai galimi darželiuose ir mokyklose Atkelta iš 7 p. Mokyklose rekomenduojami sveiki užkandžiai Mokyklinukams pagal teisės aktą turi būti sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir maitintis iš namų tą dieną atsineštu maistu. Tik klausimas, kiek tokių įstaigų bus, kurios skirs lėšų šaldytuvams ir kiek bus vaikų, kurie nešis maistą?! Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas. Už atnešto maisto saugą ir kokybę atsako vaiko atstovai. SAM išplatintame pranešime pateikta rekomendacija, kad vaikai neštųsi tik mokyklose leistinus produktus (http://sam.lrv.lt/lt/ naujienos/maistas-vaiku-priespieciu-dezutese). Su šiuo įsakymu mokyklose turi pasikeisti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o saldiklių negali būti. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius, sąrašą turės raštiškai suderinti su tėvelių atstovais, kuris turės būti viešai skelbiamas. „Jei jau dedate priešpiečius mokyklinukui, tai rinkitės maistą, kuriame nėra priedų, kuo trumpesnės sudėties, pvz. iki 5 ingredientų, kad jis būtų šviežiai ruoštas, turėtų mažiau druskos ir cukraus, daugiau skaidulinių medžiagų. Priešpiečių dėžutėje turėtų būti šviežios, raugintos, virtos daržovės, žalumynai ir jų pagaminti produktai (suktinukai, tortilijos, suvoštiniai ir pan.), grūdinių kultūrų produktai ir iš jų pagaminti patiekalai (sausainiai, keksiukai, duoniukai ir pan.), švieži arba džiovinti (kokybiški) vaisiai ir uogos. Riešutai, sėklos taip pat laukiami priešpiečių dėžutėje. Pieno produktai, atitinkantys nurodytus teisės akte kriterijus, galimi, tik jie greitai genda, juos reikėtų laikyti atitinkamoje temperatūroje. Po priešpiečių vaikai turėtų gerti vandenį. Žinoma, šalti užkandžiai augančiam vaikai neturėtų atstoti šiltų ir šviežiai ruoštų pietų, ypač šaltuoju metų laiku“, – pataria R. Bogušienė.

Kas kontroliuos vaikų užkandžius mokyklose? Mokykloje vaikai turi galimybę per pertraukas išeiti į lauką, o šalia kaip spiečius prisisteigę ne tik prekybos centrų, bet ir kioskų, kebabinių, hesburgerinių. Paaugliai jaučiasi laisvi rinktis, ką nori valgyti. Kai kurios mokyklų bendruomenės bendru sutarimu draudžia per pertraukas išeiti iš mokyklos teritorijos, durys būna rakinamos. Kitų šalių patirtis rodo, kad tam tikru spinduliu aplink mokyklas neleidžiamos greito maisto užkandinės ir kitų menkaverčių prekybininkų viliojimai, o kodėl pas mus tokio įsakymo nėra? „Jei atsitiktų taip, kad mokyklos bendruomenė pritartų, kad iš mokyklos teritorijos vaikų neišleisti per pertraukas arba šalia mokyklų nebūtų vilionių (kas nerealu greitu metu ir apskritai klausimas, ar kada taip bus), tai vaikai valgytų valgyklose šviežiai ruoštą, šiltą maistą ir tik sveikatai palankius užkandžius, kurių prekiavimui pritartų tėvelių atstovai. Palankiau ne tik vaikų sveikatos atžvilgiu, bet ir maitinimo įstaigos, kurios organizuoja maitinimą mokyklų valgyklose, turėtų geresnes sąlygas. Tikiu, kad maistas mokyklose taptų skanesnis, iš kokybiškesnių produktų. Nes iki šiol už mokyklos ribų – picerija, tai ir mokykloje, norint, kad vaikai valgytų, kepamos picos“, - įsitikinusi mitybos specialistė. Švieskime, motyvuokime vaikus valgyti sveikiau, kelkime jų sąmoningumo lygį, padarykime, kad sveika mityba tarp jaunimo taptų ne tik mada, bet būtinybe. Įrenkime jaukias valgyklas: su muzika, sėdmaišiais. Gal taip jaunimas mieliau leis laiką šiltoje mokykloje ir rinksis šviežiai ruoštą maistą ten, nei už jos ribų, ar nešis nesveikus užkandžius. Juk sudrausti ir apriboti galime tik mažus vaikus, o suaugusius turime užsiugdyti nuo mažumės. Mokytojai ar visuomenės sveikatos specialistai netikrins kuprinių, nes taip pažeistume vaikų privatumo teises, o ir maisto saugos atžvilgiu tai būtų nelogiška. Bendruomenėse junkitės ir spręskite visi kartu. Griežta ir teisinga įstaigos vadovo pozicija išspręstų daug nesusipratimų

ir visi būtų ne tik sveikesni, bet ir laimingesni ir nereikėtų jokių draudimų. Laisvai pasirenkamas meniu – nuo šiol derinamas su VMVT Mokyklose paprastai organizuojami pietūs, bet gali būti taip pat vykdomi kiti vaikų maitinimai: pusryčiai, priešpiečiai, pavakariai, vakarienė. Mokyklose kaip ir darželiuose vaikams, pateikusiems gydytojo raštiškus nurodymus tam skirtoje formoje, turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas. Mokyklose laisvai pasirenkamo meniu derinti su atsakingomis institucijomis anksčiau nereikėjo, o dabar įsakyme nurodoma: „Visi pietų metu patiekiami patiekalai turi būti nurodyti valgiaraštyje. Rekomenduojama sudaryti galimybę pasirinkti iš kelių karštųjų pietų patiekalų ir kelių garnyrų. Rekomenduojama sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto.“ Taip vadinamas „laisvai pasirenkamas meniu“ – patiekalai, kurie gaminami mokyklos valgykloje ir vaikai gali juos savarankiškai nusipirkti, neužsisakydami reguliarių pietų. Nuo šiol šiam meniu taip pat keliami reikalavimai, jame turi būti: bent vienas augalinis patiekalas, bent 50 proc. per 15 d. valgiaraštį tausojančių patiekalų, su patiekalais nerekomenduojami saldinti gėrimai, jau ir anksčiau buvo mažinamas produktų cukraus (iki 5 g/100 g), druskos (iki 1 g/100 g) kiekis. Pavyzdžiui, laisvai pasirenkamame meniu vaikai galėtų rasti: 1-2 sriubas, 4-5 karštus patiekalus, 3 garnyrus, 3 salotas, nesaldintus gėrimus. Į patiekalų dažnumą taip pat būtina atsižvelgti. Pavyzdžiui, kasdien neturėtų būti cepelinai, bulvių plokštainis, virtos dešrelės, picos ir t. t. Taip pat galioja visi draudžiami ingredientai, džiūvėsėliuose kepti mėsos ir žuvies gaminiai, spirgučių padažas, rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai, sultiniai ir kita. Sudarytuose meniu nėra vertinama maistinė ir energinė vertė. Ne tik laisvai pasirenkamų (nes neaišku ką vaikas pasirinks, gal tik sriubą), bet ir reguliarių pietų meniu ar meniu sudaryto socialiai remtiniems. Tačiau tai atrodo nelogiška, nes kaip apskaičiuojami

procentai paros energijos normos, kai numatyta įsakyme, kad pietūs 30-35 proc., o gal bus tik 10 proc. visos dienos energinės vertės rekomenduojamos vaikui, kaip tai vertinama? Vaikų maitinimo tvarkos aprašo priedai Draudžiamų produktų sąrašas: • bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; • saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai; • valgomieji ledai; • pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; • kramtomoji guma; • gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas; • gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); • kisieliai; • sultinių, padažų koncentratai; • padažai su spirgučiais; • šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos; rūkyta žuvis; • konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai; strimelė (silkė), pagauta Baltijos jūroje; • nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; • mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis); • džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai; • maisto papildai; • maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; • maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai; • maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys Tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų. Maisto priedų, kurių neturi būti vaikams maitinti tiekiamuose

maisto produktuose, sąrašas

1. Dažikliai: 1.1. E 102 tartrazinas; 1.2. E 104 chinolino geltonasis; 1.3. E 110 saulėlydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S; 1.4. E 120 košenilis, karmino rūgštis, karminas; 1.5. E 122 azorubinas, karmosinas; 1.6. E 123 amarantas; 1.7. E 124 ponso 4R, košenilis raudonasis A; 1.8. E 127 eritrozinas; 1.9. E 129 alura raudonasis AC; 1.10. E 131 patentuotas mėlynasis V; 1.11. E 132 indigotinas, indigokarminas; 1.12. E 133 briliantinis mėlynasis FCF; 1.13. E 142 žaliasis S; 1.14. E 151 briliantinis juodasis BN; 1.15. E 155 rudasis HT; 1.16. E 180 litolrubinas BK. 2. Konservantai ir antioksidantai: 2.1. E 200 sorbo rūgštis; 2.2. E 202 kalio sorbatas; 2.3. E 203 kalcio sorbatas; 2.4. E 210 benzenkarboksirūgštis; 2.5. E 211 natrio benzoatas; 2.6. E 212 kalio benzoatas; 2.7. E 213 kalcio benzoatas; 2.8. E 220‒228 sieros dioksidas ir sulfitai. 3. Saldikliai: 3.1. E 950 acesulfamas K; 3.2. E 951 aspartamas; 3.3. E 952 ciklamatai; 3.4. E 954 sacharinai; 3.5. E 955 sukralozė; 3.6. E 957 taumatinas; 3.7. E 959 neohesperidinas DC; 3.8. E 960 steviolio glikozidai; 3.9. E 961 neotamas; 3.10. E 962 aspartamo-acesulfamo druska; 3.11. E 969 advantamas. 4. Aromato ir skonio stiprikliai: 4.1. E 620 glutamo rūgštis; 4.2. E 621 mononatrio glutamatas; 4.3. E 622 monokalio glutamatas; 4.4. E 623 kalcio glutamatas; 4.5. E 624 monoamonio glutamatas; 4.6. E 625 magnio glutamatas; 4.7. E 626 guanilo rūgštis; 4.8. E 627 dinatrio guanilatas; 4.9. E 628 dikalio guanilatas; 4.10. E 629 kalcio guanilatas; 4.11. E 630 inozino rūgštis; 4.12. E 631 dinatrio inozinatas; 4.13. E 632 dikalio inozinatas; 4.14. E 633 kalcio inozinatas; 4.15. E 634 kalcio5´-ribonukleotidai; 4.16. E 635 dinatrio5´ribonukleotidai.

Visas vaikų maitinimo tvarkos aprašas čia: https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a8d14e5046e311e8ade598b2394a491d/WFTAPqyxls Pagal „Sveikatai palankus“ Parengė Laima TRUMPYTĖ


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

Šiauliuose dr. A. Juozaitis pristatė valstybės ryšį ne tik su ja, bet ir su valstybe. tuštėjimo problemą Mano knygoje nagrinėjamos teAtkelta iš 3 p.

Dėl to tauta ir pasidavė jam. Didesnio stebuklo Lietuvoje nemačiau. O pats blogiausias brutalios politikos pavyzdys yra tas, jog Vytautas Šustauskas buvo išrinktas Kauno meru“, – pasakojo A. Juozaitis. Vytis ir Rūpintojėlis – simboliai laikantys Lietuvą A. Juozaitis teigė, jog Lietuva turi kelis stulpus, ant kurių mes

stovime. Anot jo, kiekviena tauta turi savo simbolius. „Vienas simbolis – Vytis, kuris yra istorinės garbės, o kitas – Rūpintojėlis. Tai du simboliai, kurie laiko Lietuvą. Kodėl, pavyzdžiui, Vilniuje yra Simono Daukanto aikštė? Kodėl ne Vinco Kudirkos ar Jono Basanavičiaus? Taip yra todėl, kad S. Daukantas buvo pirmasis, kuris lietuviškai parašė Lietuvos istoriją. Ypač svarbu – gimtoji kalba. Jei nekalbame savo kalba, prarandame

mos ne tik apie Vytį, Rūpintojėlį, bet ir apie knygnešystę. Knygnešiai šią tėvynę išgelbėjo vien dėl to, nes nešė knygas. Per 40 m. buvo ištremta apie 2 tūkst. knygnešių. Knygnešystė yra antrasis lietuvių veiklos būdas. Pavyzdžiui, Motiejus Valančius buvo genijus. Jis ne tik blaivybės sąjūdį surengė, bet ir ragindavo kitus negerti. Jis ir pradžiamokslius vaikams rašė. Visą knygnešių sąjūdį ir pradėjo M. Valančius“, – pasakojo A. Juozaitis.

Urbanistas G. Stauskis – apie miestą formuojančias – Kokias pagrindines mūsų miestą ir todėl per daug egoistiška inovacijas sostinės problemas įžvelgia- naudotis tokia susisiekimo priemoAtkelta iš 5 p.

Planuojame studijas vykdyti kartu su Estijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos kolegomis, kurie kraštovaizdžio architektūros studijas vykdo jau keletą dešimtmečių. Planuojame, kad studentas, įstojęs į šią programą VGTU, galės iš anksto planuoti dalį savo studijų ir mūsų partnerių mokyklose, kartais net gaus antrąjį diplomą. – Taigi, universitetas taip pat kuria miestą? – Tikrai galiu teigti, kad universiteto akademinė misija yra prisidėti ir prie Vilniaus miesto veido formavimo, ir prie jo plėtros problemų sprendimo. Šiame procese dalyvaujame tiek savo moksliniais darbais, tiek atskirai dirbami savo praktikuojamose srityse, tiek ugdydami būsimus specialistus. Šiuo metu rengiamas naujas Vilniaus miesto bendrasis planas, kuriuo reaguojama į miesto pokyčius, jo augimą ir ateities lūkesčius. Jau kelintą dešimtmetį ryškėja ne visai patrauklios tendencijos, kai Lietuva persikelia į didmiesčius, mažieji miesteliai ir kaimai nyksta. Panašūs procesai vyksta ir kitose šalyse, mokslininkai ir praktikai ieško būdų, kaip suvaldyti šiuos procesus. Visgi visi miestai, tarp jų ir sostinė, planuoja naujas gyvenamąsias teritorijas, o žinant, kad Lietuvoje žmonių mažėja, tai yra mažų mažiausiai keista. Galbūt reikėtų įdėmiau ir atsakingiau žiūrėti į apleistas vietas miesto teritorijoje, centre, pavyzdžiui, Panerių, Kauno gatves Vilniuje, kuriose vis dar yra daug nenaudojamų, negyvenamų pastatų. Pokyčių yra, bet norėtųsi, kad jie vyktų greičiau. Su kolegomis rengiame ir siunčiame pasiūlymus bendrojo plano sprendiniams tobulinti, reikia pasidžiaugti, kad savivaldybėje į juos yra įsiklausoma.

te? Galbūt žinote ir galimus jų sprendimo būdus, kokia kryptimi reikėtų judėti? – Miestą kuria žmonės. Kaip aktualų klausimą išskirčiau jau minėtą miesto gyvenamųjų teritorijų atnaujinimą – ypač miesto centrinę dalį, kur yra daug potencialo. Taip pat turime kur tobulėti žaliosios architektūros, statybos srityje. Pavyzdžiui, svarbi tema yra tvarus vandens tvarkymas. Kiekvienais metais, užklupus liūtims, žemesnės miesto vietos tiesiog plaukia – žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasipila nuotraukos, kuriose žmonės žemose gatvių vietose plaukioja baidarėmis ir pan. Senasis miestas gyveno truputį kitaip: kuomet mes nebuvome tokie technologiškai pajėgūs, veikė paviršinė vandens nuotekų tvarkymo sistema – lietaus vanduo buvo latakais nukreipiamas į tvenkinius, o šiems užsipildžius – į Vilnios ir Neries upes. Kai kur senosios sistemos dalys vis dar išlikusios – Žvėryno malūno tvenkiniai, taip pat tvenkiniai prie Misionierių bažnyčios. Į tai dabar atsigręžia daug pasaulio miestų ir nebestato požeminių lietaus vandens surinkimo sistemų. Man, kaip architektui urbanistui, tai labai įdomu, nes tokiu būdu mes leidžiame savo miesto žaliosioms teritorijoms klestėti ir vešėti, jų nereikia dirbtinai laistyti. Negana to, vanduo tarsi magnetas traukia žmones, tad tokiu būdu pasiekiame dar daugiau naudos, nes ne tik išsprendžiame lietaus nuotekų tvarkymo problemą, bet ir turime patrauklias, vešinčias žaliąsias erdves žmonėms. Naujasis Vilniaus bendrasis miesto planas numato tokių projektų galimybę, taip pat reikalauja laikytis mūsų sukurtų tvarumo principų, statant ar rekonstruojant pastatus miesto centre. Manau, kad mums reikėtų toliau riboti automobilių eismą miesto centre, nes privatus automobilis reikalauja daug vietos, teršia

ne, palyginti su kitomis miesto siūlomomis alternatyvomis: viešuoju, dalijimosi, bemotoriu transportu. Kitas svarbus dalykas – nevaldomas miesto augimas į priemiesčius. Susižavėjimas parduoti butą mieste ir nusipirkti sklypą užmiestyje, kur tikimasi gyventi gamtoje, vis dar gajus. Dalis problemų kyla dėl to, kad mūsų teritorijų planavimo sistema yra gana liberali – ji privačiam asmeniui, nusipirkusiam sklypą, galbūt buvusį bulvių lauką, leidžia ten pradėti vystyti miestą. Mano galva, tai turėtų spręsti savivaldybė, pamatavusi visų miestiečių interesus ir būsimą poveikį miestui. Juk žmonės, išsikraustę į priemiesčius, vėliau savivaldybės reikalauja kokybiškų viešųjų paslaugų: viešojo transporto, mokyklų, darželių, sveikatos priežiūros ir pan. Apie tai dažniausiai nebūna pagalvojama, kai pasirenkama nuošalesnė gyvenamoji vieta. Mums reikėtų mažiau plėstis į priemiesčius, nes dabar Vilniaus plotas prilygsta centriniam Paryžiui, o gyventojų skaičius yra daug kartų mažesnis. Alternatyva – investuoti į esamų gyvenamųjų rajonų modernizavimą, paversti juos patraukliu gyvenimo mieste pasirinkimu. Puikus to pavyzdys yra Helsinkis (Suomija), kur bandoma formuoti mišrią bendruomenę: atnaujindami gyvenamuosius kvartalus, architektai numato būstus įvairių socialinių grupių atstovams, tad tai pakelia to rajono prestižą. Reziumė? Esamų teritorijų modernizavimas ir miesto centro tvarkymas – aš matau tokias Vilniaus plėtros kryptis. Tam reikalingi išsilavinę, keletą veiklos sričių suprantantys architektai, inžinieriai, kraštovaizdžio formavimo specialistai, gebantys matyti ir vertinti savo veiklos pasekmes. Šie siekiai ir skatina būti svarbių pokyčių dalimi. Kalbino Eglė Kirliauskaitė, Pagal VGTU

Fotogra�ijos muziejuje pristatoma G. Liago fotogra�ija Rugsėjo 11 d. 17.30 val. Fotografijos muziejuje atidaroma Vito Luckaus fotografijos centro parengta kauniečio Giedriaus Liago fotografijų paroda „Potemės“. Paroda veiks iki lapkričio 4 d. G. Liagas (g. 1967) į kūrybą pasinėrė itin anksti: būdamas vos septyniolikos, prisidėjo prie Kauno jaunųjų fotografijos „chuliganų“, vėliau pakrikštytų „Plėšriųjų sekcija“ (neoficialios menininkų grupės nariai buvo Arūnas Kulikauskas, Gintautas Stulgaitis, Saulius Paukštys, Visvaldas Dragūnas). Kaip menininkas G. Liagas formavosi kūrybinės laisvės pritvinkusioje aplinkoje, kur avangardinės idėjos

reiškėsi ne vien kompoziciniais sprendimais, technologiniais eksperimentais, bet veržėsi ir į turinį. Laikotarpis ir atrasti bendraminčiai kolegos padarė didelę įtaką fotografo pasaulėjautai. Tačiau G. Liago kūrybinis periodas jau pasibaigus „plėšriųjų“ erai iki šiol mažai kam yra žinomas. Ėmus dėstyti Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete ir Vytauto Didžiojo universitete, prasiplėtusi tarpdisciplininė terpė suteikė naujų inspiracijų, padėjo dar labiau išsilaisvinti ir atrasti naujas raiškos formas. Techniniai ir cheminiai procesai virto vis svarbesniu meninės kūrybos aktu, kūrybi-

niam sumanymui įgyvendinti vis dažniau ir drąsiau buvo pasitelkiamos nefotografinės priemonės, tokios kaip dažai, kalkės, aerografai, nagų lakai, kopijuokliai. Menininko darbai neretai labiau primena grafiką ar tapybą nei fotografiją. Parodose standartinių formatų atspaudus keičia eksponuojami fotonegatyvai ar 1x2,5 m formato darbai ant techninės juostos. Parodoje „Potemės“ daugiausiai eksponuojami praėjusio amžiaus 9–10 dešimtmečiais sukurti darbai. G. Liagas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Menininkas yra surengęs asmeninių

2018 m. rugsėjo 11 d. ANTRADIENIS

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? ATLANTIS CINEMAS“ tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt Rugsėjo 11–13 d. LUISAS IR ATEIVIAI 3D – 10.00 val. (2018, 85 min., JAV, komedija, animacija, nuotykių, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) NEREALIEJI 2 2D – 10.00 val. (2018, 120 min., JAV, nuotykių, animacija, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA VILIS IR PAŠĖLĘ RATAI – 11.40, 13.50 val. (2018, 90 min., Malaizija, komedija, animacija, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) LEO DA VINČIS: MISIJA MONA LIZA – 12.10 val. (2018, 85 min., JAV, animacija, nuotykių, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) DU ANČIUKAI IR ŽĄSINAS 3D – 13.20 val. (2018, 95 min., JAV, komedija, animacija, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) ALFA – 15.00 val. (2018, 100 min., JAV, veiksmo, drama, nuotykių, N-13) PREMJERA PLIUSAS – 15.30, 19.00, 20.45 val. (2018, 90 min., Lietuva, Ukraina, komedija, N-16) 22-OJI MYLIA – 16.45 val. (2018, 95 min., JAV, veiksmo, trileris, N-13) MOTERYS MELUOJA GERIAU. ROBERTĖLIS – 17.15 val. (2018, 95 min., Lietuva, komedija, romantinis, N-13) PREMJERA BROLIS – 18.30 val. (2018, 100 min., JAV, veiksmo, fantastinis, N-13) PREMJERA VIENUOLĖ – 20.30 val. (2018, 100 min., JAV, siaubo, trileris, N-16)

Rugsėjo mėnesio repertuaras 14 d., penktadienį, 18.30 val. Teatro mažojoje salėje 88-OJO SEZONO ATIDARYMO VAKARAS SU GRUPE „CHURCH ON WHEELS“ 15 d., šeštadienį, 18 val. Teatro mažojoje salėje Aldo Nicolaj RUDENS ISTORIJA. Dviejų dalių drama. Režisierius Juozas Žibūda. 16 d., sekmadienį, 12 val. Teatro mažojoje salėje TEGYVUOJA LAMBERTAS! Stebuklinga ir magiška senio niurzglio gyvenimo istorija vaikams nuo 4 metų pagal Džanio Rodario apysaką-pasaką „Dusyk gyveno baronas Lambertas“. Režisierius Antanas Gluskinas 16 d., sekmadienį, 18 val. Teatro mažojoje salėje VISU GREIČIU ATGAL! Dviejų dalių kriminalinėmuzikinė komedija pagal Pierre Notte pjesę „Dvi poniutės pakeliui į šiaurę“. Režisierius Arvydas Lebeliūnas.

Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) rugsėjo 11 d. 16 val.Lenkijos instituto Vilniuje inicijuotas renginys – parodos „O. Maksimilijonas Marija Kolbė (1894–1941)“ pristatymas ir Michało Kondrato dokumentinio filmo su vaidybiniais elementais „Dvi karūnos“ peržiūra. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) iki rugsėjo 11 d. 17.30 val. kauniečio Giedriaus Liago fotografijų parodos „Potemės“ atidarymas.

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki rugsėjo 27 d. Bonaventūro

parodų Lietuvoje ir užsienyje, jo darbai saugomi Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fonde, Lietuvos dailės muziejuje, Fotografijos muziejuje Šiauliuose, užsienio muziejų ir privačiose kolekcijose. 2017 m. Vito Luckaus fotografijos centras pristatė vieno iš „Plėšriųjų sekcijos“ atstovo Gintauto Stulgaičio kūrybą, tad asmeninė G. Liago paroda ir šiuo metu rengiamas ir netrukus pasirodysiantis kūrybos albumas yra savotiška tąsa prisimenant ir iškeliant avangardinės lietuvių fotografijos kūrėjus. „Aušros“ muziejaus informacija

Šalčio tapybos paroda „Eidas“; iki spalio 2 d. Danutės Žalnieriūtės grafikos ir koliažų paroda „Kintančios struktūros“. Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) iki rugsėjo 28 d. Redos ir Arūno Uogintų kūrybinio jubiliejaus paroda „Archeologai 25“. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) iki rugsėjo 28 d. Kornelijaus Užuoto tapybos ir skulptūros paroda „Nenuskintas sodas“.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) III a. galerijoje iki rugsėjo 30 d. paroda „Prof. V. Rimkaus knygos, albumų įvadai, parodų katalogai“; iki rugsėjo 14 d. fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“; Iki rugsėjo 30 d. paroda „Šiauliai ir jų apylinkės žemėlapiuose, schemose, planuose“. Meno ir muzikos skyriuje iki spalio 5 d. miesto mokyklų mokinių ekslibrisų paroda, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui

Šiaulių „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“; iki lapkričio 4 d. paroda „Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100mečiui; iki rugsėjo 30 d. paroda „Tarpukario Lietuvos fotografų – M. Levio ir S. Bajero – palikimas“. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) iki lapkričio 4 d. Vito Luckaus fotografijos centro parengta kauniečio Giedriaus Liago fotografijų paroda „Potemės“. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Dviračių muziejuje (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija; paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“.

Kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose (Žemaitės g. 102) iki rugsėjo 28 d. tautodailininkės Laimos Jasiūnienės tekstilės darbų paroda.


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2018 m. rugsėjo 11 d. ANTRADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.15 „Senis“. N-7 10.20 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 11.10 „Komisaras Reksas“. N-7 12.00 Stilius. 13.00 Klauskite daktaro. 13.58 Loterija „Keno Loto“. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Sportas. Orai. 16.15 Laba diena, Lietuva. 16.30 „Seserys“. N-7 17.30 Žinios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18.00 Kas ir kodėl? 18.30 Klauskite daktaro. 19.30 (Ne)emigrantai. 20.25 Loterija „Keno Loto“. 20.30 Panorama. 21.00 Dienos tema. 21.20 Sportas. Orai. 21.29 Loterija „Jėga“. 21.30 Nacionalinė ekspedicija „Dniepru per Ukrainą“. 22.30 Dviračio žinios. 23.00 „12 beždžionių“. N-14 23.45 Klausimėlis.lt 24.00 LRT radijo žinios. 0.10 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 1.00 LRT radijo žinios. 1.10 Istorijos detektyvai. 2.00 LRT radijo žinios. 2.05 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

6.15 Televitrina. 6.30 „Galiūnų košė“. 6.45 „Kaip tapti dideliu“. 6.55 „Uodegos mankšta“. 7.10 „Reksas“. 7.20 „Boleko ir Lioleko nuotykiai“. 7.30 „Maištingas angelas“. N-7 8.30 „Mažoji nuotaka“. N-7 9.30 Džeimis gamina namuose. 10.00 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 11.00 Filmas. Drama „Rugsėjis“, Vokietija-D. Britanija-JAV. 1996 m. N-7 13.00 „Žybsnis ir stebuklingos mašinėlės“. 13.30 „Mažosios kerėtojos“. 13.55 Pasikeisk! N-7 14.55 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 15.55 „Maištingas angelas“. N-7 16.55 „Mažoji nuotaka“. N-7 18.00 „Aš matau tave“. N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama „Rugsėjis“, Vokietija-D. Britanija-JAV. 1996 m. N-7 22.55 „Aš matau tave“. N-7 0.55 TV Pagalba. N-7

6.00 DELFI dėmesio centre. 6.30 Labas vakaras, Lietuva. 7.30 Visi už vieną. N-7 8.00 Žinios. 9.00 KK2. N-7 9.30 Valanda su Rūta. 11.00 Rytas su LNK. 13.00 Yra, kaip yra. N-7 14.00 Rytas su LNK. 16.00 Išgyvenk, jei gali. 17.00 Info diena. 20.30 DELFI dėmesio centre. 21.00 Info diena. 23.00 Labas vakaras, Lietuva. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30 Info diena. 2.00 DELFI dėmesio centre. 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 „Valdžios tvirtovė“. N-7 10.40 „Agata Reizin“. N-7 11.40 „Restauratorės užrašai: Circėjos deimantai“. N-7 12.40 „Krenfordas“. 13.45 Filmas. Drama „Bangų užkariautojai“, JAV. 2012 m. 15.50 „Kam virš 40 arba jausmų

6.10 Dienos programa.

6.10 Televitrina.

6.15 „Mano gyvenimo

6.25 „Žvaigždžių karai.

šviesa“. N-7

Sukilėliai“.

7.30 „Keista šeimynėlė“.

6.55 „Simpsonai“. N-7

7.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 8.55 Rytas su LNK. 10.55 KK2. N-7 11.25 „Meilės sparnai“. 13.25 „Gyvenimo daina“.

7.55 Visi mes žmonės. N-7 8.50 „Meilės sūkuryje“. N-7 9.50 „Tai - mano gyvenimas“. N-7 12.00 „Laukinė žemė“. N-7 13.00 „Pažadėtoji“. N-7

N-7 14.25 „Dvi širdys“.

15.00 „Simpsonai“. N-7

16.30 Labas vakaras,

16.00 TV3 žinios. Orai.

Lietuva.

16.30 TV Pagalba. N-7

17.35 Yra, kaip yra. N-7

18.30 TV3 žinios.

18.30 Žinios.

19.22 TV3 sportas. Orai.

19.25 Sportas. Orai.

19.30 Prieš srovę. N-7

19.30 KK2. N-7

20.30 „Kam ta meilė?“. N-7

20.00 Nuo... Iki. 20.30 „Rimti reikalai“. N-7 21.30 Žinios. 22.24 Sportas. Orai. 22.30 Filmas. Trileris „Puikybė ir garbė“, JAVVokietija. 2008 m. N-14

21.00 TV3 vakaro žinios. 21.52 TV3 sportas. Orai. 22.00 Filmas. Drama „Kryžminė ugnis“, Kanada. 2016 m. N-14 23.50 „Kastlas“. N-7

1.10 „Akloji zona“. N-7

0.50 „Kaulai“. N-14

2.00 Filmas. Drama

1.40 „Rouzvudas“. N-7

„Infiltruotas“, D. Britanija.

2.35 „Specialioji jūrų

2016 m. N-14

policijos tarnyba“. N-7

geometrija“. N-7 16.50 „Restauratorės užrašai: Circėjos deimantai“. N-7 17.50 „Valdžios tvirtovė“. N-7 19.00 Įspūdingiausių interjerų dešimtukas. 19.30 Klaipėdos patruliai. N-7 20.00 Balticum TV žinios. 20.30 Išlikimo vadovas. 21.30 „Peržengus ribą“. N-14 22.40 Balticum TV žinios. 23.10 „Paskutinės panteros“. N-14 0.10 „Valdžios tvirtovė“. N-7

Auksinis 7.00 Filmas. Veiksmo „Divergentė“, JAV. 2014 m. N-7 9.15 Filmas. Komedija „Madam“, Prancūzija. 2017 m. N-7 11.00 Filmas. Drama „Atpildas“, Australija-D. Britanija. 2013 m. N-7 13.00 Filmas. Nuotykių „Egipto dievai“, JAV-Australija. 2016 m. N-7 15.05 Filmas. Drama „Gerbėja“, Prancūzija. 2014 m. N-7 17.00 Filmas. Drama „Švarus sunaikinimas“, JAV. 2014 m. N-7 19.00 Filmas. Trileris „Titanas“, D. Britanija-IspanijaJAV. 2018 m. N-7 21.00 Filmas. Komedija „Trys draugės ir kūdikis“, JAV-Kanada. 2011 m. N-7 23.00 Filmas. Trileris „I. T. Neribota prieiga“, AirijaPrancūzija-JAV. 2016 m. N-14 1.00 Filmas. Komedija „Penkiese“, Prancūzija. 2016 m. N-14

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Sveikinimų koncertas. 9.05 Gyvenimo metodas. F. Latėnas. 9.35 Nuomonių ratas. 10.05 Atėjusi karta. Rusai. Nuo 1940 m. iki šių dienų. 11.05 Reakcija. 11.15 Kas? Kur? Kada? 11.25 Varpai kaip žmonės. 11.50 Info studija. 12.10 „Specialisto pataraimai“. 12.20 Deimantai Mažosios Lietuvos karūnoje. Lietuvininkai ir jų šnekta.

7.00 „Didžiojo sprogimo teorija“. N-7 7.30 „Kijevo operatyvinė grupė“. N-7 8.30 „Farų karai“. N-7 9.30 „Teisingumo agentai“. N-7 10.35 „Kobra 11“. N-7 11.40 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 12.40 „Muchtaro sugrįžimas. Naujas pėdsakas“. N-7 13.45 „Kijevo operatyvinė grupė“. N-7 14.50 „Farų karai“. N-7 15.50 „Teisingumo agentai“. N-7 16.55 „Kobra 11“. N-7 18.00 „Muchtaro sugrįžimas. Naujas pėdsakas“. N-7 19.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 20.00 DELFI dėmesio centre. 20.30 Info diena. 21.00 Filmas. Trileris „Galutinis tikslas-3“, JAVKanada-Vokietija. 2006 m. N-14 22.50 Filmas. Nuotykių „Tamsioji banga“, JAV-P. Afrika. 2012 m. N-14 0.55 „Strėlė“. N-7 1.45 „Nusikaltimų tyrėjai“. N-7

12.50 Praeities kartų liudytojai. Lietuvių tiltas. 13.20 Kas? Kur? Kada? 13.30 Info studija. 13.50 Šventės ir tradicijos. Vestuvių tradicijos ir papročiai. 14.20 Kas? Kur? Kada? 14.30 Niam niam... 15.00 Nidos plenerų potėpiai. BRIUCKE. 15.30 Kas? Kur? Kada? 15.40 Signatarų laiškai. 16.10 Tauro ragas. 16.40 „Specialisto patarimai“. 16.50 Žemaitijos kinas. 17.20 V. Paukštė. Sugarįžimai. 17.50 „Specialisto patarimai“. 18.00 Ženklai ant skydo. Riterių ženklai. 18.30 Info studija. 18.50 Kas? Kur? Kada? 19.00 Sportorama. 19.15 Sodžius. 19.30 Susitikimai rožyne arba ant muziejaus stogo. 20.00 Žmogus ir gyvūnas. 20.30 Muna žuolynele. 2017. 20.50 Gamta gydo. 21.00 Info studija. 21.20 Kas? Kur? Kada? 21.30 Gyvoji Sūduvos istorija. Daukšiai. 22.00 Reakcija. 22.10 Mokslo sriuba. 22.35 Specialusis reportažas. 22.45 Info studija. 23.05 Kas? Kur? Kada? 23.15 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.25 Naujienos. 6.30 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos. 9.20 Labas rytas (tęsinys). 10.15 Šiandien rugsėjo 11-oji. Diena prasideda. 11.05 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20 Iš tiesų. 13.20 Tegul kalba. 14.45 Mados nuosprendis. 15.45 Susituokime. 16.40 Vakaro naujienos (su subtitrais). 17.00 Vyriška/Moteriška. 17.55 Iš tiesų. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.30 „Melo nelaisvėje“. 21.35 „Komanda“. 23.30 Vakaras su Urgantu. 0.05 Didelis žaidimas. 0.55 EURONEWS.

1.20 „Septintoji runa“. 2.10 „Melo nelaisvėje“. 2.55 Filmas. Melodrama „Liepos lietus“.

6.00 Šiandien. 6.05 „Šamanas“. 7.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.00 Šiandien. 8.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.20 „Muchtaro sugrįžimas“. 10.00 Šiandien. 10.20 „Bitininkas“. 12.00 Reakcija. 13.00 Šiandien. 13.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 14.00 Susitikimo vieta. 16.00 Šiandien. 16.30 Susitikimo vieta. 17.20 DNR. 18.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 19.00 Šiandien. 19.50 „Eigulys. Sava žemė“. 22.00 „Globėjas“. 23.55 „Jūrų velniai“. 1.55 Šiandien. 2.05 „Nevskis“. 3.05 „Maskva. Trys stotys“.

6.05 Asmeninė kapitono Riumino byla. 7.00 Nuotaika. 9.10 Kulka-kvailė. Agentas ir nacijos turtas. 10.45 Šeimininkas. 12.30 Įvykiai. 12.50 Indas. 14.35 Asmeninė kapitono Riumino byla. 15.30 Įvykiai. 15.50 Naujienų miestas. 16.05 Mano didvyris. 16.45 Kokybės ženklas. 17.20 Maskvos buities kronikos. 18.00 Natūrali atranka. 18.40 Tankistai saviškių nepalieka. 20.25 Įvykiai. 20.45 Balso teisė. 22.05 Asmeninė kapitono Riumino byla. 23.05 Įvykiai. 23.35 Atsargiai, sukčiai. 0.05 Atsisveikinimas. Olegas Jefremovas. 0.50 Įvykiai. 1.20 Indas. 2.55 Balso teisė.

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Pričiupom! 7.20 „Džekas Hana kviečia į gamtą“. 7.50 „Didingasis amžius. Jos didenybė Kiosem“. N-7 9.50 Būrėja. 11.00 „Akloji“. 11.35 „Nusivylusios namų šeimininkės“. N-7 12.35 „F. T. Budrioji akis“. 13.35 „Savas žmogus“. N-7 14.40 „Džekio Čano nuotykiai“. 15.05 „Vyrai juodais

drabužiais“. 15.35 „Žmogus-voras“. 16.05 „Tinginių miestelis“. 16.30 „Būk su manim“. 18.00 „Mano meilės šviesa“. 19.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. N-7 19.55 „Savas žmogus“. N-7 21.00 Filmas. Detektyvas „Prancūziška žmogžudystė. Mirtis Martige“, Prancūzija. 2016 m. N-14 22.55 „Mano lemties diena“. N-7 0.50 Filmas. Detektyvas „Foilo karas. Slėptuvė“, D. Britanija. 2010 m. N-7 2.30 „F. T. Budrioji akis“.

6.20 Programa. 6.24 TV parduotuvė. 6.40 Vantos lapas. 7.10 Skinsiu raudoną rožę. 7.40 Lietuva tiesiogiai. 8.10 „Delta“. N-7 9.15 „Moterų daktaras“. N-7 10.20 „Neišsižadėk“. N-7 11.25 „Juodosios katės“. N-7 12.30 „Bitininkas“. N-7 13.35 TV parduotuvė. 13.50 „Gluchariovas“.

N-7 14.55 „Deimantų medžiotojai“. N-7 16.00 Reporteris. 16.30 Lietuva tiesiogiai. 16.57 Orai. 17.00 „Moterų daktaras“. N-7 18.00 Reporteris. Orai. 19.00 „Bitininkas“. N-7 20.00 Reporteris. 20.30 Lietuva tiesiogiai. 20.57 Orai. 21.00 „Merginos iš Ukrainos“. N-7 22.00 Reporteris. Orai. 23.00 „Gluchariovas“. N-7 0.05 „Delta“. N-7 1.05 „Bitininkas“. N-7 2.00 „Juodosios katės“. N-7 2.45 „Neišsižadėk“. N-7

6.10 Televitrina. 6.25 „Saša ir Tania“. N-7 6.55 Pragaro kelias. N-7 8.00 „Kaulai“. N-14 9.00 Gyvūnų manija. 9.30 „CSI Majamis“. N-14 10.30 „Simpsonai“. N-7 11.30 „Kobra 11“. N-7 12.30 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. N-7 13.30 „Univeras. Naujas bendrikas“. N-7 14.30 Televitrina. 15.00 „Kaulai“. N-14 16.00 „CSI

Majamis“. N-14 17.00 „Kobra 11“. N-7 18.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. N-7 19.00 „Univeras. Naujas bendrikas“. N-7 20.00 „Saša ir Tania“. N-7 20.30 Žinios. Orai. 21.00 Filmas. Trileris „Pavojingasis“, JAV. 2009 m. N-14 22.55 „X mutantai“. N-7 23.55 „Pėdsakai“. N-7 0.55 „Daktaras Hausas“. N-14 1.40 „Amerikiečiai“. N-14 2.30 „Naujokė“. N-7 2.55 „Amerikietiška siaubo istorija“. N-14

6.00 Koncertas„Meilės jėga“. Bitėlandas 2009. 7.35 Nacionalinės premijos laureatas V. Juozapaitis su naująja programa„Neprarask vilties“. 9.05 Liuks! muzika. 10.15 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Pirmoji diena. 12.00 Koncertas

„Meilės jėga“. Bitėlandas 2009. 13.35 Nacionalinės premijos laureatas V. Juozapaitis su naująja programa „Neprarask vilties“. 15.05 Liuks! muzika. 16.15 Tarptautinis šlagerių festivalis„Palanga 2011“. Pirmoji diena. 18.00 Koncertas„Meilės jėga“. Bitėlandas 2009. 19.35 Nacionalinės premijos laureatas V. Juozapaitis su naująja programa„Neprarask vilties“. 21.05 Liuks! muzika.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Bardų festivalis „Akacijų alėja 2017“. 7.10 „Alvinas ir patrakėliai burundukai“. 7.25 „Nauji Piterio Peno nuotykiai“. 7.50 Kelias į namus. 8.20 Septynios Kauno dienos. 8.50 „Kaip atsiranda daiktai“. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.15 „Obama Baltuosiuose rūmuose. 100 dienų“. 13.15 Nacionalinis turtas. 13.40 Nes man tai rūpi. 14.25 „Graikija. Draskoma iš vidaus“.

15.20 „Alvinas ir patrakėliai burundukai“. 15.30 „Džiunglių būrys skuba į pagalbą“. 15.40 „Nauji Piterio Peno nuotykiai“. 16.05 „Kaip atsiranda daiktai“. 16.30 Laba diena, Lietuva. 18.00 Misija. Vilnija. 18.30 Atspindžiai. 19.00 Laisvės vėliavnešiai. 19.30 „Meilė kaip mėnulis“. 20.25 Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. 21.15 „Šveicarija Hitlerio seifas“. 22.10 „Komisarė Lanc“. N-14 0.05 DW naujienos rusų kalba. 0.20 Dabar pasaulyje. 0.50 Visagino Country 2018. 1.40 Filmas. Drama „Dabar ir visada“, JAV. 1953 m. N-7 3.35 Kelias į namus.

7.00 „Vovočka“. 7.55 Labas rytas! 9.05 Keista byla. 10.00 Informacinė laida 112. 10.25 Dokumentinis projektas. 12.05 Mums net nesisapnavo. 14.55 „Žmonijos paslaptys“ su O. Šiškinu. 15.50 Sensacingų teorijų diena. 16.40 „Paklydimo teritorija“ su I. Prokopenko. 18.40 Tinkama priemonė. 19.45 Šeimos dramos. 21.45 Dokumentinis spec. projektas. 23.30 Vairuoti rusiškai. 0.20 Dokumentinis projektas. 1.55 Žiūrėti visiems!

6.10 Filmas. Nuotykių „Divergentė“, JAV. 2014 m. N-14 8.50 Filmas. Trileris „Pabudimas“, D. Britanija. 2011 m. S 11.00 Filmas. Drama „Likimo dienoraščiai“, Airija. 2016 m. 13.10 Filmas. Veiksmo „Adelė ir mumijos paslaptis“, Prancūzija. 2010 m. N-14 15.20 Filmas. Komedija „Gyvenimas pagal jį“, D. Britanija-JAV-Prancūzija. 2002 m. 17.25 Filmas. Nuotykių „Divergentė“, JAV. 2014 m. N-14 20.10 Filmas. Komedija „Melagi, melagi“, JAV. 1997 m. 22.05 Filmas. Komedija „Vaiduoklių medžiotojai“, JAV. 1984 m. 0.15 Filmas. Drama „Ieškantys laimės“, JAV. 2006 m. 2.35 Filmas. Komedija „Seksas ir miestas“, JAV. 2008 m. N-14 5.05 Filmas. Drama „Keista Bendžamino Batono istorija“, JAV. 2008 m.

6.00 Nesėkmių garažas. 7.00 Kaip tai veikia? 7.30 Greitai ir triukšmingai. 8.30 Kaip tai pagaminta? 9.30 Kaip tai veikia? 10.00 Turto gelbėtojai. 11.00 Nesėkmių garažas. 12.00 Automobilių perpardavinėtojai. 13.00 Išgyventi drauge.

14.00 Aukso karštinė. 18.00 Sandėlių medžiotojai Britanijoje. 18.30 Paskui klasikinius automobilius. 19.00 Kaip tai pagaminta? 19.30 Kaip tai veikia? 20.00 Automobilių perpardavinėtojai. 21.00 Paskutinis avanpostas. 22.00 Aliaska. Šeima iš miško. 23.00 Sunkvežimių vairuotojai. 24.00 Aliaska. Įlankos mūšis. 1.00 Mirtinas laimikis. 2.00 Kas dedasi Žemėje? 3.00 Paskutinis avanpostas.

6.30 Dviračių sportas. Ispanijos turas. 8.00 Angliškojo biliardo turnyras. Šanchajus, Kinija. 13.00 Olimpinių žaidynių legendos. 13.30 Europos šaudymo iš lanko čempionatas. Lenkija. 14.35 Pasaulio laipiojimo čempionatas. Insbrukas, Austrija. 15.05 Dviračių sportas. Ispanijos turas. 15.30 Dviračių sportas. 16.00 Dviračių sportas. Ispanijos turas. 18.45 Dviračių sportas. „Vuelta Extra“. 19.00 Angliškojo biliardo turnyras. Šanchajus, Kinija. 20.30 Jojimas. 21.00 Eurosport žinios. 21.15 Dviračių sportas. Ispanijos turas. 22.30 Motosportas. 23.00 FIA automobilių lenktynės. 23.15 Motosportas. 23.30 Ralis. Turkmėnistanas. 23.45 Ralis, Argentina. 0.10 Eurosport žinios. 0.20 Tenisas. JAV atvirasis čempionatas. 1.00 Dviračių sportas. Ispanijos turas. 2.30 Angliškojo biliardo turnyras. Šanchajus, Kinija.

7.00 Ispanijos „Endesa“ krepšinio lyga. Madrido „Real“Vitorijos „Baskonia“. 8.50 Rusijos „Premier“ futbolo lyga. Maskvos „Lokomotiv“Maskvos „Spartak“.

Baltijos TV/21.00 „Galutinis tikslas-3“, JAV-Kanada-Vokietija. 2006 m. N-14

Paauglė Vendė nujaučia klaikų košmarą, įvyksiantį atrakcionų parke jai ir jos draugams. Kai kraupi nuojauta išsipildo, tie, kurie „apgavo mirtį“ ir išvengė siaubingos baigties atrakcionuose, vis tiek privalo susidurti su savo lemtimi... Likimo taip lengvai neapgausi... Rež. James Wong. Vaid .: Ryan Merriman, Mary Elizabeth Winstead, Kris Lemche.

Balticum auksinis/21.00 „Trys draugės ir kūdikis“, JAV-Kanada. 2011 m. N-7 Vieną vakarą dvi draugės namo parsiveda du vaikinus. Jos ima ieškoti prezervatyvų. Dina randa paskutinį, o Kim nusprendžia nesisaugoti. Netrukus ji pastoja ir susilaukia kūdikio. Tai iš esmės pakeičia draugių santykius ir gyvenimą. Rež. Kat Coiro. Vaid.: Krysten Ritter, Kate Bosworth, Rachel Bilson.

TV6/21.00 „Pavojingasis“, JAV. 2009 m. N-14 Buvęs specialiųjų tarnybų agentas Šeinas pakliuvo į kalėjimą. Tik po šešerių metų paaiškėjo, kad teisėjai suklydo ir už grotų nukišo nekaltą žmogų. Grįžęs iš kalėjimo, Šeinas vėl įsivelia į nepavydėtiną istoriją.... Rež. Keoni Waxman. Vaid.: Steven Seagal, Mike Dopud, Marlaina Mah.

10.50 Pasaulio galiūnų čempionatas. Kinija. 11.50 „CF Moto Hunt the wolf“ keturračių varžybos. Rumunija. 12.10 KOK 48 World Grand Prix. Moldova. 2017. 14.10 „CrossFit Games“. 15.50 Rusijos „Premier“ futbolo lyga. Jakaterinburgo „Ural“Maskvos „Lokomotiv“. 17.50 Lietuviai NBA krepšinio lygoje. Indianos „Pacers“Klivlando „Cavaliers“. 20.30 Čempionai LT. Graplingo čempionatas. Šiauliai. 21.00 Ispanijos „Endesa“ krepšinio lyga. Madrido „Real“Vitorijos „Baskonia“. 22.50 „CF Moto Hunt the wolf“ keturračių varžybos. Rumunija. 23.00 KOK 48 World Grand Prix. Moldova. 2017. 1.20 NBA krepšinio lyga. Golden State „Warriors“Klivlando „Cavaliers“. 3.50 Ispanijos „Endesa“ krepšinio lyga. Vitorijos „Baskonia“-Madrido „Real“.

6.00 Pasaulio didžiausieji. 6.50 Kvailių mokslas. 7.40 Neįtikėtinas Dr. Polas. 8.25 Išgelbėti automobilį. 9.10 Paslaptys. 10.00 Pasaulio didžiausieji. 10.50 Didžiulės gamyklos. 11.40 Jukono auksas. 12.25 Genijus. 13.15 Automobiliai. SOS. 14.05 Jukono auksas. 14.50 9/11. Gaisrinė. 15.35 Mano 11. 16.25 Nusausinti vandenyną. 17.15 Automobiliai. SOS. 18.00 Akimirka iki katastrofos. 18.50 9/11 Pagalbos policininkai. 19.35 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 20.25 Automobiliai. SOS. 22.00 Akimirka iki katastrofos. 22.45 Genijus. 23.40 9/11. Gaisrinė. 0.25 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 1.10 Akimirka iki katastrofos. 2.00 Jukono auksas. 2.45 Automobiliai. SOS.

6.35 Orai, kurie pakeitė pasaulį.

7.00 Linksmi išradimai. 7.25 Muziejaus paslaptys. 8.10 Antrojo pasaulinio karo paslaptys. 9.10 Uždrausta istorija. 10.00 Projektas „Naciai“. 10.55 Hitlerio Rytų Prūsija. 11.45 Šešių žmonų paslaptys. 12.45 Hitlerio pasaulis. Pokario planas. 13.35 Konspiracija. 14.25 Žemės išdaigos. 15.15 Kovos laivai. 16.05 Linksmi išradimai. 16.35 Projektas „Naciai“. 17.35 Hitlerio Rytų Prūsija. 18.25 Didžiausios apgavystės istorijoje. 19.15 Pirmojo pasaulinio karo skaičiai. 20.05 Nikolajus ir Aleksandra. Paskutiniai Rusijos karališkosios šeimos nariai. 21.00 Katakombų paslaptis. 22.00 Atskleistos Julijaus Cezario paslaptys. 23.05 Egipto istorija. 0.10 Hitlerio pasaulis. Pokario planas. 1.00 Nacių lobių beieškant. 1.55 Uždrausta istorija. 2.45 Muziejaus paslaptys. 3.30 Linksmi išradimai.

6.35 Brolių projektai. 7.00 Brolių projektai namuose. 7.20 Brolių projektai. 7.45 Statybos laukinėje gamtoje. 8.35 Šaltųjų vandenų žvejai. 9.25 Miškų vyrai. 10.10 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 11.00 GRIP. Laida apie automobilius. 11.45 Didysis žvejybos iššūkis. 12.35 Rąstų namelio karštinė. 14.20 Medienos karaliai. 15.50 Žvalgytojai. 17.20 Šaltųjų vandenų žvejai. 18.55 Laužyno meistrai. 19.45 Kaip veikia gudrybės. 20.30 Didysis žvejybos iššūkis. 21.15 Australijos aukso ieškotojai. 22.45 Nefrito karštinė. 23.30 Miškų vyrai. 0.15 Australijos aukso ieškotojai. 1.00 Didysis žvejybos iššūkis. 1.50 Kaip veikia gudrybės. 2.35 GRIP. Laida apie automobilius. 3.20 Paskui uodegas.


11 | REKLAMA MEDICINA

NUOMA

Plastikos chirurgas G. KARALEVIČIUS Įvairios estetinės operacijos (krūtų padidinimas, sumažinimas; veido patempimas, vokų plastika, nosies formos korekcija, atlėpusių ausų korekcija, riebalų nusiurbimas, pilvo plastika) ir procedūros, kurioms naudojamos tik gydytojams skirtos priemonės (raukšlių korekcija botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijomis, lūpų formos korekcija; odos atjauninimas trombocitais praturtinta plazma (PRP) – PLAZMOLIFTINGAS). Naujienos – KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ PERSODINIMAS, VEIDO PATEMPIMAS BE PJŪVIŲ NAUJAUSIOS KARTOS SIŪLAIS. Tel. 8 686 83 222, www.plastikoschirurgas.lt, gintaras@karalevicius.lt 715

ĮVAIRŪS Informuojame, kad UAB „Šiaulių būstas“ organizuoja konkursą adresu Radviliškio g. 92, Šiauliai dėl laiptinės elektros skydinės remonto darbų. Dėl informacijos kreiptis ignas@pirkimucentras.lt

796

STATYBA, REMONTAS Dengiame plokščius stogus ritinine-prilydomąja danga. Skardina. Atliktiems darbams suteikiame 5 m. garantiją. www.dengimas.lt Tel. 8 650 47 840. 758

SIŪLO DARBĄ Šiaulių sporto mokyklai „Dubysa“ SKUBIAI reikalingas tinklinio treneris 0,2 etato. Tel. (8 41) 43 88 78. 795

Įmonė ieško 2 kambarių buto su baldais ilgalaikei nuomai apgyvendinti darbuotojas iš Ukrainos. Pageidautina Šiaulių m. pietinėje dalyje, netoli Nuklono teritorijos. Telefonas susisiekimui 8 655 29 852. 774

Dirbti Švedijoje ir Norvegijoje reikalingi staliai, stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai. Tel. +370 646 22 565. 788

PERKA Perka mišką ir žemės ūkio žemę. Tel. 8 677 90 939. 536

PARDUODA Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955. 12

Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules, lietuviškas gabalines durpes, akmens anglį, durpių atsijas (jas galima naudoti anglies granulių katiluose). Malkas (alksnis, beržas) skaldytos arba trinkelėmis. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 11

TELELOTO Žaidimas nr. 1170 Žaidimo data: 2018-09-09 Skaičiai: 04 61 51 03 31 55 73 22 02 64 60 42 54 53 29 37 74 62 13 07 18 24 66 05 27 09 17 28 34 26 41 39 70 67 38 19 12 11(keturi kampai, eilutė, įstrižainės) 01 20 30 68 35 43 52 23 44 14 36 69 71 40 (visa lentelė) Užbraukus visą lentelę 23904.00€ Užbraukus įstrižaines 18.00€ Užbraukus eilutę 2.00€ Užbraukus keturis kampus 1.00€ Bilietas Prizas 0183451 Automobilis “TOYOTA AURIS” 039*055 Pakvietimas į TV studiją 046*496 Pakvietimas į TV studiją 025*804 Pakvietimas į TV studiją 005*015 Pakvietimas į TV studiją

2018 m. rugsėjo 11 d. ANTRADIENIS


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras LAURECKAS 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 Luminor bankas AB Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515 Šiaulių telefono kodas (8 41) SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija ŽVIGAITIENĖ, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

Vyriausioji redaktorė Romualda URBONAVIČIŪTĖ KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Aktualijos Diana JANUŠAITĖ (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Justina KYBARTAITĖ (j.kybartaite@snaujienos.lt) Medicina Teresė HOKIENĖ (medicina@snaujienos.lt) Švietimas Vaiva UGIANSKYTĖ (svietimas@snaujienos.lt) Dizainerė Monika KLENAUSKAITĖ (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis PABIJUTAS Publicistai: Ričardas JAKUTIS, Irena RAMANECKIENĖ, Liudvikas RULINSKAS, Jonas NEKRAŠIUS, Remigijus VENCKUS

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima SAVILOVA 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 4 644 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis

31 25 24 15 18 34 27 25 22 33 22 17 20 33 29 28 24 18 25 23

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kol esi jaunas, gyvenk taip, kad būtum laimingas, kai pasensi. Indų išmintis

Dienos akcentai

Rugsėjo vienuoliktoji, antradienis – 254-oji metų diena (antroji 37-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 111 dienų. Vardadieniai Augantas, Augantė, Daugmantas, Daugmantė, Daugminta, Daugmintas, Daugmintė, Gytautė,

Nusišypsok ☺☺☺ Sėdi du kaliniai kalėjime ir šnekasi apie žmonas. Vienas sako: – Mano žmona man tikrai ištikima. Antras klausia: – Kodėl tu tuo taip įsitikinęs? – Visų pirma, ji yra padori moteris. Antra, ji mane myli. Trečia – ji irgi sėdi kalėjime. ☺☺☺ Mama siunčia laišką sūnui į kalėjimą. – Kai tave pasodino, man labai blogai, nei ūkis apdirbtas, nei bulvės sėtos, nei daržas artas. Sūnus iš kalėjimo mamai: – Tu nesiknisk po tą daržą, po to ir tave pasodins, ir man dar pridės. Mama sūnui i kalėjimą: – Kai atsiuntei laišką, kartu atvažiavo ir policija, išrausė visą daržą, nieko nerado. Išvažiavo pikti kaip velniai. Sūnus mamai iš kalėjimo: – Kuo galėjau, tuo padėjau. Bulves sodinkit patys. ☺☺☺ Teisėjas: – Kodėl šovėte į tą žmogų?

– Pagalvojau, kad tai briedis. – Ir kada supratote, kad yra atvirkščiai? – Kada briedis pradėjo atsišaudyt. ☺☺☺ Vieno prancūzo paklausė: – Kas jums patinka labiau? Vynas ar moterys? Į tai jis atsakė: – Tai priklauso nuo pagaminimo metų. ☺☺☺

Helga, Nutautas, Nutautė. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 6.41, leidžiasi 19.49. Dienos ilgumas – 13.08. Šiandien – trečioji Mėnulio jaunaties diena. Saulė Mergelės ženkle.

Astrologinė prognozė rugsėjo 11-ajai, antradieniui AVINAS

LIŪTAS

Regis, jums neblogai seksis tarpininkauti bei konkuruoti su kitais. O jeigu jums patiems reikalingi geri tarpininkai ar partneriai, tai verta pasidairyti ir konfidencialiai pasiteirauti apie pretendentus. Tai tikrai padės.

Suksitės kaip vijurkai, jei jūsų veikla susijusi su informacija, žiniasklaida, reklama, švietimu. Noriai plėsite savo žinių ir įgūdžių lobyną. Įmanomas malonus susitikimas.

JAUTIS Nebloga diena darbo pokalbiams ir interviu, cv siuntimui ir pan. Jeigu aktualu pasitikrinti sveikatą ar atlikti grožio-higienos procedūrą jums ar jūsų augintiniui, darykite tai neatidėliodami.

DVYNIAI Šiandien būsite labai aktyvūs, ypač linksmybėse. Neapsiriksite, jei savo energiją nukreipsite kūrybinių sumanymų įgyvendinimui ar pedagoginei veiklai. Seksis žaidimuose, scenos mene. Tik nežaiskite slaptų žaidimų meilės reikaluose.

VĖŽYS Gana produktyvi diena, jei turite nebaigtų buitinių, ūkinių reikalų. Svarbu netingėti ir dėl smulkių trikdžių nenuleisti rankų. Tinkamas metas pasimėgauti ir paprastais gyvenimiškais malonumais, susitikti su artimais žmonėmis.

MERGELĖ Jausite poreikį atlikti gana komplikuotus darbus. Pravartu imtis uolumo reikalaujančios veiklos. Įmanoma komercinė, prekybinė sėkmė. Nebūkite šykštūs draugams, artimiesiems, suteikite jiems džiaugsmo.

SVARSTYKLĖS Jūsų vidinė energija ir puiki nuotaika gerai nuteiks aplinkinius. Galima imtis ištvermės ir tęstinumo reikalaujančių darbų, projektų. Pamažu galite užsitikrinti saugų stabilumą.

SKORPIONAS Šiandien galite tikėtis pagalbos iš labdaringų organizacijų arba patys būsite nusiteikę filosofiškai, labdaringai. Kita vertus, galite užsisklęsti savyje ir vidiniame pasaulyje, prisiminimuose pasijusti laimingesni nei ką nors realiai veikdami.

ŠAULYS Gana sklandžiai atliksite planuotus darbus, sėkmingai vizituosite žmones, iš kurių tikitės patarimų, konsultacijų. Jeigu pageidausite kompanijos, vakare draugai savo sumanymais praskaidrins jums nuotaiką.

OŽIARAGIS Dalykiniai reikalai, pokalbiai, net jei jie oficialūs, suteiks pasitenkinimo ir naudos. Galimas įpareigojantis susitarimas. Pasistenkite, kad neliktų teisinių neaiškumų. Galbūt apsispręsite dėl ryžtingo žingsnio profesinėje srityje.

VANDENIS Intelektinis įkvėpimas ir smalsumas skatins jus plėsti akiratį. Nebloga diena mokymuisi/mokymui bei domėjimuisi, kokius kursus lankyti, į kokią kelionę leistis atsiradus progai.

ŽUVYS Pasiseks įgyvendinti finansinius planus, jeigu padės įtakingas pažįstamas. Pasitikėdami savimi, pelnysite ir kitų pasitikėjimą. Gali tekti bendrauti su užsieniečiais, tvarkyti investicinius, verslo reikalus.

2018 09 11 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
2018 09 11 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Advertisement