Page 1

2018 m. rugpjūčio 10 d. Penktadienis

Studijos

Nr. 153 (18477)

Anonsai

Studentų siekis – piniginės „neskriaudžiančios“ studijos.

2 p.

»

Renginių gidas.

5 p.

Kultūros kirtis

»

Vokiečių ekspresionistinis kinas.

7, 9 p.

Istorija

»

Orai Šiauliuose

Šiaulių spaudotyra (XIX a. pr. – XXI a. pr.).

8 p.

»

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Kas pavojingesnis: antena ant stogo ar mobilusis prie ausies? Autoriaus nuotr.

Gyvename spinduliuotės vandenyne. Dažnai tai suprantame, kaip radioaktyviųjų medžiagų (radžio, urano, polonio) skleidžiamą spinduliavimą. Tačiau platesne prasme spinduliuoja ir radijo ryšio arba radijo ir televizijos signalų perdavimo antenos, elektromagnetinius laukus skleidžia elektros perdavimo linijos, buitiniai prietaisai (televizoriai, kompiuteriai, mikrobangų krosnelės ir kt.) Net potinkinė instaliacija... Kažkas paskaičiavo, jog lyginant su praėjusio amžiaus pabaiga, spinduliuotės lygis mūsų aplinkoje išaugo daugybę kartų. Kaip tai atsiliepia mūsų savijautai ir sveikatai? Ar viskas padaryta, kad netaptume bazinių mobiliojo ryšio stočių, neretai montuojamų net ant daugiabučių stogų, įkaitais? Romualdas BALIUTAVIČIUS info@snaujienos.lt Dar viena amžiaus rykštė – mobiliosios technologijos. Taip, tai didelis patogumas, bet lazda turi du galus, todėl ir čia reikalingas saikas bei elementarios žinios, kaip saugiai jomis naudotis... Tik kas tas žinias turėtų suteik-

ti? Juk dabar net dažno pradinuko kuprinėje – mobilusis telefonas. Tai gal net ne ryšio priemonė, labiau kaip žaislas. Spinduliuotuvas. O klasėje juk 20 mokinių ar daugiau. Tiek pat telefonų... Viską prisiminti mums padės Tadas Ušinskis, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų specialistas.

3 p.

»

„Šiaulių dienose“ – netikėtumai, naujovės ir muzikiniai pasirodymai Artūro STAPONKAUS nuotr.

Justina KYBARTAITĖ j.kybartaite@snaujienos.lt

Spaudos konferencijoje pristatyti rugsėjo 6–8 dienomis Šiauliuose vyksiantys 782-ojo miesto gimtadienio renginiai.

Vakar įvyko spaudos konferencija, kurioje pristatyti rugsėjo 6–8 dienomis Šiauliuose vyksiantys 782-ojo miesto gimtadienio renginiai. Organizatoriai šventę pavadino „Ateitis mūsų“ dėl to, jog kiekvieno žmogaus rankose slypi galia kurti modernesnį pasaulį, Lietuvą, Šiaulius. Šventės organizatoriai siūlo programą, kuri aktuali visoms amžiaus grupėms, visi bus nustebinti ne tik tradiciniais renginiais, bet ir įdomiomis naujovėmis.

Pietinis rajonas – gal taps tradicine „Šiaulių dienų“ erdve Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovė Asta Lesauskienė džiaugėsi, jog „Šiaulių dienos“ kiekvienais metais įgauna pagreitį. Anot jos, toks renginys yra vienas didžiausių mieste, sukviečiantis didelį dalyvių ir žiūrovų skaičių. „Džiaugiuosi, kad šiais metais „Šiaulių dienas“ pavadinome „Ateitis mūsų“. Taip tikime, jog kiekvienas šiaulietis, kiekvienas miesto svečias gali kurti Šiaulius, kultūrą, bendradarbiavimo tradicijas. Todėl „Šiaulių dienų“ programa atspindi kiekvieną gyventoją.

Šventė persikelia į pietinę miesto dalį. Tikime, kad pietinio gyventojams bus smagiau, galės aktyviai dalyvauti renginiuose, išbandysime naują erdvę, kuri ateityje gal taps ir tradicine. „Šiaulių dienų“ programa yra šiuolaikiška ir moderni. Labai smagu, kad miestas nepamiršta vaikų ir siūlo vis naujesnes idėjas. Mūsų paroda „Tavo PIN KODAS 2018“ įgauna visai kitą atspalvį. Bandysime pademonstruoti ne tik tai, ką jau mokame Šiauliuose, bet ir darysime įvairias motyvacines sesijas, kuriose informaciją galės panaudoti kuriant vaiko ar visos šeimos ateitį“, – pasakojo A. Lesauskienė.

2 p.

»


NAUJIENOS | 2

2018 m. rugpjūčio 10 d. PENKTADIENIS

„Šiaulių dienose“ – netikėtumai, naujovės ir muzikiniai pasirodymai

Atkelta iš 1 p.

Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė teigė, jog masinė akcija „Ateitis mūsų“, kurią įgarsins Šiaulių turizmo informacijos centro atstovas, būgnininkas Gintautas Gascevičius, bus girdimas ir matomas per „Šiaulių dienų“ atidarymą. „Šiaulių dienų“ atidarymas vyks prie Šiaulių arenos. Tikiuosi, jis bus įspūdingas, nes jo tikslas yra sutraukti visus dalyvius ir žiūrovus masinei akcijai. Prekymečio turinys turi keistis ir šiandien jau galime drąsiai sakyti, kad šiauliečiams ir miesto svečiams galėsime pasiūlyti 80 proc. visos prekybos, susijusios su tautodaile, amatininkais. Iš tiesų turinys keičiasi, todėl tikrai augame“, – pasakojo D. Bačiulė. „Maistas ant ratų“ – „Šiaulių dienų“ naujovė žiūrovams Šiaulių kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Edita Smindriūnaitė pasakojo, jog šventės programa bus labai įvairi, apimanti įvairias miesto erdves. Didžiausi renginiai vyks prie Šiaulių arenos. Viskas prasidės šventine eisena ir motorizuota kolona, kuri ragins visus susiburti į naują „Šiaulių dienų“ erdvę – Šiaulių areną. Vyks masinė akcija „Ateitis mūsų“, koncertuos

Linas Adomaitis, grupė „Biplan“, „Freaks and floor“, Vidas Bareikis, G-Jan, grupė „Lemon Joy“, atlikėjai „Beissoul&Einius“, Džordana Butkutė. Taip pat jaunimas iki 1 val. nakties galės šėlti su „Radistais DJ’s“. „Neapsiribojame vien tik tuo, pasiūlysime muzikos koncertus ir sakraliose erdvėse. Rugsėjo 5 d. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vyks Karlo Jenkinso „Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“, o rugsėjo 8 d. Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje – koncertas „Tėvo Stanislovo varpai“. Šurmuliuos ir šventinė mugė. Bulvare vyks mėgėjų meno festivalis „Rudens mozaika“, kuri kvies visus miestiečius, meno mėgėjus pasirodyti. Erdvėje prie Šiaulių arenos bus ne tik koncertai, bet bus ir „Maistas ant ratų“. Turėsime ir žaidimų parką, pasiūlysime išbandyti mokslinius eksperimentus, kviesime į atrakcioną su Šiaulių miesto elementais“, – pasakojo E. Smindriūnaitė. A. Lesauskienė džiaugėsi, jog ir Šiauliuose turėsime „Maistą ant ratų“. Nors Šiauliuose tai vis dar nauja ir neįprasta, tačiau visame pasaulyje tai yra labai populiaru. Šventės atidarymo režisierė, Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė

nenorėjo išduoti visų šventės detalių, todėl paliko šiek tiek ir intrigos, jog visi su dar didesniu džiugesiu lauktume „Šiaulių dienų“. „Šiaulių dienų atidarymas, mano galva, bus toks, kokio Šiauliuose dar nebuvo. Norėčiau pabrėžti vieną iš įdomesnių momentų – tai atmosferos kūrimą, dėl kurios visi dalyviai, žiūrovai turės galimybę pajausti tokią būseną, kad esi ne vienas, kad esi šiaulietis unikaliame, nuostabiame mieste. Svarbiausia, kad esame visi kartu, mūsų visų galybė, didybė, ateitis yra mūsų visų. Norime, kad per „Šiaulių dienų“ atidarymą visi šiauliečiai susijungtų, turėtų galimybę atidaryti „Šiaulių dienas“ kartu“, – pasakojo L. Jankauskaitė. „Šiaulių dienose“ – tarptautiniai teatro ir bigbendų festivaliai, ekskursijos Startuos XII tarptautinio vaikų ir jaunimo teatrų festivalio kūrybinės laboratorijos „Baltoji varnelė“. Renginio organizatorė Dalia Dargienė teigė, jog tai tradicinis renginys, šiais metais vyksiantis 12-ąjį kartą. „Mums labai nauja yra kitos erdvės. Dėl mažų erdvių negalėsime priimti tiek žiūrovų, kiek visada priimdavome. Festivalyje dalyvaus

apie 160 dalyvių. Išeisime į miestą ir provokuosime šiauliečius, bendrausime, įsiliesime į aktyvų veiksmą. Lietuvos kolektyvai yra „Aukso paukštės“ laureatai, atvažiuoja labai nuostabus kolektyvas iš Vilniaus, sulaukėme šaunios grupės iš Danijos, dar atvažiuos iš Zambijos ir Latvijos. Šis festivalis sutampa ir su mūsų studijos 25-mečiu. Bus ir edukacinės veiklos, dalyvaus Klaipėdos lėlių teatro aktorės“, – pasakojo D. Dargienė. Rugsėjo 7–8 d. vyks tarptautinis bigbendų festivalis „Big Band Festival 2018“. Šio festivalio koordinatorė Vaida Trijonytė teigė, jog tradiciškai visi bus kviečiami prie Talkšos ežero pakrantės, kurioje vyks jau 9-asis tarptautinis bigbendų festivalis. Šiais metais šis festivalis bus išskirtinis tuo, kad bus labai didelė žanrų ir atlikėjų įvairovė. Festivalį atidarys visiems gerai žinomas Kauno bigbendas su charizmatiška Neda Malūnavičiūte. Taip pat pirmąją dieną koncertuos ir Jelgavos bigbendas. Šis bigbendas Šiauliams bus paruošęs staigmeną – atlikėją iš Austrijos Raphael Wressnig, kuris gros išskirtiniu instrumentu. Pirmoji festivalio diena baigsis Estijos bigbendo ir vokalistės Sofia Rubina pasirodymu.

Rugsėjo 8 d. pradės Šiaulių bigbendas. Bus labai nuotaikinga programa – Lotynų Amerikos ritmai. Vėliau pasirodys Vilniaus bigbendas su jaunosios kartos vokaliste, „Lietuvos balso“ nugalėtoja Monika Marija. Festivalį užbaigs svečias iš Slovėnijos. Šiaulių turizmo informacijos centro turizmo vadybininkas Arvydas Valentėlis teigė, jog šiais metais miestiečius ir atvyksiančius į šventę kvies į dvi ekskursijas. Pirmoji bus „Modernus pagundų miestas – Šiauliai“, kurioje sužinos, kurie saldainiai tuo metu Šiauliuose buvo skaniausi, kokie buvo geriausi vaistai, kiek kas uždirbdavo, kiek kas kainuodavo, kur ilsėjosi, kaip miesto valdžia keitė Šiaulius. Taip pat rugsėjo 8 d. vyks istorinės teatralizuotos ekskursijos „Tikras momentas“ premjera, tačiau bandomoji jos versija vyks rugpjūčio 31 d. Šiaulių turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Kristina Šapytė teigė, jog ši ekskursija nebus tik eilinis pasivaikščiojimas. Bus prisimintos tokios asmenybės kaip Povilas Višinskis, Algirdas Julius Greimas, Zubovai. Norima, kad apie šią ekskursiją kalbėtų ne tik Šiaulių miestas, bet ir visa Lietuva.

Studentų siekis – piniginės „neskriaudžiančios“ studijos Artūro STAPONKAUS nuotr.

vis dėlto į universitetą grįžau, bet tik po 5 metų.“ Tiesa, finansinės paramos galima tikėtis ir iš daugelio aukštųjų mokyklų, teikiančių skatinamąsias, vienkartines ir tikslines stipendijas. Net ir į valstybės nefinansuojamas vietas patekusiems, finansinių problemų turintiems studentams dažnai sudaromos lengvatos ir mokant už mokslą, kaip, pavyzdžiui, įmokos sumažinimas.

Vienu pagrindinių iššūkių būsimiems aukštųjų mokyklų studentams ir jų tėvams dažniausiai tampa finansinis pasiruošimas studijoms. Vaiva UGIANSKYTĖ svietimas@snaujienos.lt Vasarai artėjant prie pabaigos daugelio jaunų žmonių mintys vis dažniau sukasi jau ne apie vasaros atostogas ir poilsį, o apie neužilgo prasidėsiančius naujus mokslo metus. Neseniai pasibaigus pirmajam ir antrajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapams būsimi studentai ima ruoštis iššūkių kupinam naujam gyvenimo periodui. Vienu pagrindinių iššūkių tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams dažnai tampa finansinis pasiruošimas studijoms. Tiesa, čia didelę įtaką jauno žmogaus pasirinkimams finansiniu požiūriu kur ir ką studijuoti daro ne tik miestas ir pragyvenimas, bet ir aukštos studijų kainos Lietuvos bei užsienio aukštosiose mokyklose. Gąsdina studijų kainos Pirmajame etape paraiškas studijuoti aukštosiose mokyklose pateikė ir tarpusavyje varžėsi 27,7 tūkst. jaunuolių, o valstybė nuo rudens numato finansuoti kiek daugiau nei pusės – 16,8 tūkst. – studentų mokslą Lietuvos universitetuose ir kolegijose. Tai reiškia, kad dauguma studentų paklius į valstybės nefinansuojamas vietas, kurių kainos metams Lietuvoje svyruoja nuo 1285 eurų už socia-

linės krypties studijas iki 11 750 eurų už pilotų rengimo studijas. Verta paminėti ir papildomas būsto išlaikymo, transporto, maisto produktų ir būtiniausių buities prekių kainas, per mėnesį studentui atsieinančias dar papildomai nemenką sumą. Dėl šios priežasties mažiau gabiems ir ne tokius gerus egzaminų vertinimo balus gavusiems studentams apsisprendimas ar tęsti studijas, ar jų visiškai atsisakyti užmena tikrą mįslę. Kaip rodo paraiškas aukštosioms mokykloms pateikusių studentų kiekiai – studijuoti norinčiųjų apstu, tačiau ne visi studentai ir jų tėvai gali sau tai leisti. Šiai nuomonei pritaria ir studentė Loreta (vardas pakeistas). „Dideliais gabumais mokykloje nepasižymėjau, tačiau „degiau“ noru studijuoti ir tapti socialine pedagoge. Kaip ir tikėjausi, pateikusi paraišką studijuoti universitete sužinojau, kad patekau į valstybės nefinansuojamą vietą ir būsiu priversta mokėti už mokslą. Nors mūsų šeima nebuvo socialiai remtina, tačiau suma, reikalinga už mokamą mokslą, pragyvenimą ir bendrabutį mums pasirodė per didelė. Imti paskolos studijoms ir finansiškai įsipareigoti taip pat nesiryžau, todėl neliko nieko kito, kaip atsisakyti studijų ir eiti dirbti. Tiesa, užsidirbusi reikiamą sumą

Vis dažniau kreipiasi į VSF Išsilavinimo siekiantys jaunuoliai neretai susilaiko nuo studijų, nes yra iš nepasiturinčių šeimų. Neturėdami galimybių studijuoti valstybės finansuojamose vietose, studentai dažnai nenori apsunkinti tėvų ir siekia išsilaikyti savarankiškai, tačiau dažnai suvokia, kad suderinti studijas ir mokslą yra per daug sudėtinga. Dėl šios priežasties pernai LAMA BPO ir Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) ėmėsi bendro projekto – pakvietimus studijuoti aukštosiose mokyklose iš LAMA BPO gavę žmonės dar papildomai buvo informuojami ir apie galimybę gauti valstybės paramą, administruojamą Fondo. Nors ši lengvata studentams buvo siūloma ir anksčiau, tačiau informacija apie tai pasiekdavo ne visus. Anot Fondo vyriausiojo specialisto ryšiams su visuomene Gedimino Duboniko, daugiausiai studentų į Fondą kreipiasi dėl valstybės remiamų paskolų ir socialinių stipendijų. Pavyzdžiui, studentų pasirašytų valstybės remiamų paskolų sutarčių suma 2015 m. siekė 10,571 mln. eurų, 2016 m. – 11, 356 mln. eurų, o 2017 m. su studentais pasirašyta 7161 valstybės remiamos paskolos sutartis. Gavusių socialines stipendijas šiek tiek mažiau – jas kasmet gauna keli tūkstančiai jaunuolių. G. Dubonikas pabrėžia, kad norintys gauti finansinę paramą studentai turi atitikti nurodytus reikalavimus. Pavyzdžiui, jei jis pretenduoja į socialinę stipendiją, turi pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius tokią teisę.

G. Dubonikas sako, kad žinia apie valstybės finansinės paramos spektrą ypač svarbi būsimiesiems pirmakursiams, nes tai jiems padės lengviau planuoti būsimas studijas. Juo labiau, kad valstybės finansinės paramos spektras išties platus – tai ir studijų bei socialinės stipendijos, valstybės remiamos paskolos, tikslinės išmokos studentams, turintiems negalią, studijų kainos kompensavimas ir kita finansinė parama. Dar viena alternatyva – mokslas užsienyje Išgąsdinti nemažų studijų išlaidų jaunuoliai dažnai svarsto ir apie galimybę studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose. Mokslas užsienyje studentus vilioja ne tik dėl galimybės iškeliauti į svečią šalį, tačiau ir dėl puikiai sudarytų palankių finansavimo sąlygų ir galimybės derinti studijas su darbu. Anot „Kastu“ studijų užsienyje vadovo Karolio Malinausko, rinkdamiesi studijas užsienyje studentai atsižvelgia tiek į kainą, tiek į studijų kokybę, todėl rinkdamiesi siekia optimaliausio varianto – aukštos kokybės studijų su galimybe gauti stipendiją arba paskolą studijų mokesčiui padengti. Nors studijos Skandinavijos šalyse – Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje – yra nemokamos, tačiau

kruopščiai savo finansus skaičiuojantiems ir mokslo užsienyje siekiantiems būsimiems studentams „Kastu“ atstovas siūlo rinktis studijas Nyderlanduose arba Anglijoje. „Turbūt pigiausiai studijos kainuotų Nyderlanduose arba Anglijoje – nors šiose šalyse už studijas reikia mokėti, tačiau galima gauti paskolą studijų mokesčiui padengti. Be šios pagalbos Nyderlanduose dar galima gauti papildomą finansinę paramą iš šalies vyriausybės. Anglijoje yra lengviausia susirasti darbą studentams, nes nėra kalbos barjero. Nors Skandinavijos šalyse mokslas yra nemokamas, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog ten studentams daug išlaidų reikalauja pragyvenimas, kuris kainuoja gana brangiai“, – sako K. Malinauskas. Svarbu paminėti, kad nuo šių metų studijas užsienyje pasirinkęs jaunimas gali pretenduoti ir į Fondo paramą. „Konkursas studijoms užsienyje remti „Kitas šimtas“ šalyje šiemet organizuotas pirmą kartą. Juo valstybė siekė paremti į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas įstojusių (pakviestų studijuoti) ar jau studijuojančių jose ir pasiryžusių po mokslų grįžti dirbti į Lietuvą asmenų studijas. Šiemet tokią paramą gavo 15 asmenų“, – teigia G. Dubonikas.

2018 m. rugpjūčio 20–24 d. bus atliekami Ginkūnų katilinės (Šiaulių r.) šilumos tinklų bandymai sandarumui ir tvirtumui patikrinti. Šilumos tinkluose bus padidintas slėgis, kuris pavojingas pastatų šilumos punktų įrenginiams ir vidaus šildymo sistemoms, todėl prašome iki rugpjūčio 20 d. 8 val. užtikrinti patikimą visų šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų atjungimą, uždarant įvadines sklendes Nr. 1, Nr. 2 ir už jų esančias šilumos punkto sklendes, tarp jų atidarant drenavimo ventilius. Jeigu sklendės nesandarios – įdėti akles už įvadinių sklendžių Nr. 1 ir Nr. 2 iš šilumos punkto pusės. Minėtomis dienomis nebus tiekiama šilumos energija karšto vandens gamybai. Nurodytas laikotarpis yra maksimalus. Įvertinus nustatytus šilumos tinklų defektus, šilumos energija vartotojams gali būti pradėta tiekti anksčiau numatyto termino pabaigos. Po hidraulinių bandymų taip pat galimi karšto vandens tiekimo sutrikimai. Apie juos vartotojai bus informuoti papildomai. Atsiprašome už nepatogumus. AB „Šiaulių energija“ administracija

Užsak. Nr. 723


3 | NAUJIENOS

2018 m. rugpjūčio 10 d. PENKTADIENIS

Šiaulių parkai ir kitos laisvalaikio zonos keisis

Po dvejų metų sunkiai beatpažinsime miesto parkus ir kitas poilsio bei aktyvaus laisvalaikio zonas. Dainų parke artimiausiu metu atsiras naujas pėsčiųjų ir dviračių takas. Beveik kilometro ilgio asfaltuotas takas prasidės prie teniso kortų ir baigsis ties BMX dviračių trasa (netoli Šiaulių arenos). Taip pat bus įrengtas tako apšvietimas, atsiras poilsio salelių su suoliukais, šiukšlių dėžėmis ir dviračių stovais. Lieporių parke numatoma išasfaltuoti Signatarų alėją, įrengti suoliukus, sutvarkyti tiltelį. Beržynėlio parke baigiama statyti nauja moderni vaikų žaidimo aikštelė. Pernai Savivaldybės lėšomis atnaujinta scena, pastatyti dveji nauji įėjimo į parką vartai, Dainų bendruomenės rūpesčiu priešais sceną atsirado 48 nauji suoleliai. 2019-aisiais pirmiausia statybininkų sulauks centrinis miesto parkas. Parko teritorijoje atsiras naujų augalų, įrengtas drenažas, lyginamas gruntas ir formuojamos naujos vejos, bus retinami seni želdynai. Numatyta rekonstruoti esamus pėsčiųjų ir dviračių takus, įrengti naujus. Atsiras sporto zonų su naujomis šiuolaikiškomis tinklinio, teniso ir universaliomis aikštelėmis, treniruokliais. Takai ir atskiros zonos bus apšviestos, teritorija aptverta, saugumą užtikrins įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Šio projekto metu dar nebus tvarkoma parko vasaros estrada, ji bus atnaujinta vėliau, numačius papildomą finansavimą. Pagrindiniai darbai centriniame parke turėtų būti atlikti per kitus metus.

Kas pavojingesnis: antena ant stogo ar mobilusis prie ausies? Autoriaus nuotr.

Atkelta iš 1 p. Mobiliojo tinklo bazinės stotys labiau kenkia kaimynams Netgi kryptinė antena kažkiek spinduliuoja atgal ir į šonus. Ar gali daugiabučio gyventojai jaustis saugūs turėdami virš galvų šitokį kaimyną? T. Ušinskis: „Teoriškai taip – kažkiek „kliūva“. Tačiau matuojant netgi po antena, ant stogo (jei tik ji aukščiau iškelta), spinduliuotės dydžiai būna minimalūs. Taigi jeigu kaimynai turi ant stogo anteną, yra kur kas didesnė tikimybė, kad spinduliuotės gaunate daugiau jūs, o ne jie.“ Tačiau statant didesnį galingumą spinduliuojančias antenas (televizijos bokštai, mobiliojo ryšio antenos...) yra duodamos rekomendacijos, kad, tarkime, 50100-300 metrų aplink neturi būti gyvenamųjų pastatų... Pasak T. Ušinskio, į specialistų dėmesį papuola tik antenos, spinduliuojančios daugiau nei 25 vatus. Mobiliojo ryšio tinklų operatoriai patys kas dvejus metus turi atlikti „savikontrolę“. Tai galima atlikti jiems priskirtoje arba samdomoje laboratorijoje bei pateikti duomenis apie tai, kad pasitikrino. O visuomenės sveikatos centras 10 ar 20 procentų viso bazinių stočių skaičiaus savo ruožtu tikrina atsitiktine tvarka. Į klausimą, ar negali atsirasti piktnaudžiavimų, turint galvoje, kad patys mobiliojo ryšio darbuotojai ir prižiūri, ir tikrina savo pačių techniką, T. Ušinskis atsakė šitaip: „Turiu pasakyti, kad per visus mano darbo metus nepasitaikė net užuominos į nustatytų reikšmių viršijimą. Todėl nėra niekam jokios prasmės su kažkuo „tartis“. Paprastai išmatavus gaunamos reikšmės maždaug 500 kartų mažesnės už leistiną normą, ar pan. Šiuo metu Lietuvoje toji norma yra 100 mikrovatų į kvadratinį centimetrą. Iki 2015 metų leistina norma buvo mažesnė – 10 mikrovatų į kv. cm, išeitų, pakėlė dešimt kartų.“ O gal mes tapome dešimt kartų atsparesni elektromagnetinei spinduliuotei? Pasak T. Ušinskio, ES šalyse toji norma labai įvairuoja. Yra kur leidžiama 500 mikrovatų į kv. cm arba net 1000. O Lietuva netolimoje praeityje buvo viena iš tų šalių, kur reikalavimai spinduliuotės šaltiniams buvo vieni iš griežčiausių. Buvo... Jeigu, kaip jūs teigiate, leistina riba net nebuvo viršijama, jeigu net nebuvo priartėjama prie jos, kokia tada prasmė kelti tą ribą? T. Ušinskis: „Gal vis dėlto esama vietų, kur spinduliuotė žymiai didesnė? Gal... Net negaliu pasakyti.“ Ar nebūna taip, kad kažkas pastatė bazinę stotį, gavo leidi-

Anot T. Ušinskio, išmatavus spinduliuotės intensyvumą netgi prie pat mobiliojo ryšio bazinių stočių antenų, reikšmės būna apie 500 kartų mažesnės už leistiną normą. mus – viskas tvarkoje. O po kelerių metų paaiškėja, kad esami galingumai nebetenkina – statoma galingesnė aparatūra, nors popieriuje sanitarinės normos išlieka tos pačios? T. Ušinskis: „Dėl šitos priežasties ir būtina atlikti kas dvejus metus veikiančių antenų spinduliuotės patikras. Kokiu atstumu nuo antenos matuojamas spinduliuotės stiprumas? Nėra tiksliai apibrėžta. Jei gauname skundą, tada važiuojame į konkretų butą ir ten atliekame matavimus. Tačiau kai kalbame apie planinius matavimus, jie atliekami ten, kur prieš statydami bazinę stotį mobiliojo tinklo operatoriai numato kontrolės taškus – iki 300 metrų nuo bazinės stoties (antenos), tiesioginio matomumo zonoje. O prie darželių bei mokyklų atliekami dar ir papildomi matavimai.“ 2009 metais Seimo Sveikatos reikalų komitetas išsiaiškino, jog iš šalyje veikiančių 3700 bazinių stočių tik 147 turėjo higienos pasus. Šlubuoja kontrolė? Ar norėtumėte gyventi daugiabutyje su savo šeima, ant kurio pastatyta bazinės stoties antena? T. Ušinskis: „Ne tai kad norėčiau, tačiau tikrai nebijočiau ten gyventi su šeima. O kontrolė turi būti.“ Panašu, kad virš namo styranti antena įtakoja ir nekilnojamojo turto vertę? Anot pašnekovo, būtų visai logiška, jeigu gyvenamojo ploto

vertė tokiame name kažkiek kristų. Juk ir prie elektros perdavimo linijų nelabai kas nori gyventi... Ta pati problema. Žmonės ieško kuo švaresnės aplinkos: be triukšmo, be dulkių, be bazinių stočių ir pan. Kokių institucijų leidimus ir parašus būtina surinkti, norint ant daugiabučio stogo įrengti bazinę stotį? Pašnekovo teigimu, jis nelabai domėjosi šituo klausimu. Aišku, kad reikia gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sutikimą, kad nepersidengtų dažniai, ir Visuomenės sveikatos centro sutikimą, dėl jau minėtų priežasčių. O gyventojų nuomonės niekas neklausia? „Jeigu antena statoma ant daugiabučio stogo, būtinas to namo bendrijos sutikimas, – teigia pašnekovas. – Mobiliojo tinklo operatoriui reikia gauti bendrijos sutikimą, o kaip ten bendrijos viduje viskas nusprendžiama – kitas klausimas. Jeigu pirmininkas sugeba viską prasukti, kada vieni sutinka, o kiti – nesutinka, vadinasi, taip ir bus... Antenos ant stogų statomos nuomojamame plote – už tai bendrijos gauna pinigus pagal susitarimą su mobiliojo ryšio tinklo operatoriumi. Juolab, kaip minėjau, antenos spinduliuotę labiau skleidžia į šonus negu į apačią, taip kad namo kaimynai to „gėrio“ gauna kur kas daugiau...“ Prieš dešimt metų viename Kretingos rajono kaime pastačius

bazinę stotį, vėžiu susirgo penki to kaimo gyventojai... Yra nuomonių, jog onkologiniai susirgimai ir bazinių stočių spinduliuotė – tiesiogiai susiję. T. Ušinkis: „Negalėčiau jums atsakyti, nes tuo klausimu nesutaria net dideli mokslininkai. Vieni mano vienaip, kiti kitaip. Kita vertus ir tos leistinos normos ne šiaip sugalvotos, ne nuo lubų nurašytos. Buvo atliekami kokie tai tyrimai, skaičiavimai. Išeitų, jeigu neviršija, tai ir nekenkia.“ Tačiau kaip mes jau kalbėjome, normos „pakoreguojamos“. Neaišku, kiek žmogaus organizmas spėja su tomis normomis koja kojon – prisitaikyti? T. Ušinskis: „Remiuosi savo matavimais. Paprastai tai būna dešimtosios mikrovato į kv. cm dalys. Vienas mikrovatas – jau įvykis. Kam apskritai mieste statomos bazinės stotys, o ne už miesto? Mano nuomone, geriau turėti daugiau mažos galios stočių negu vieną ar dvi supergalingas. Nes šitaip užtikrinamas geras ryšys ir tiek nekenkiama aplinkiniams.“ Anuomet ir didesnės organizacijos turėdavo savas ryšio antenas. Įdomu, ar šiuo metu tai tebepraktikuojama? Pasak fiziko, yra tekę matuoti geležinkeliečių ryšio antenų, kurių tie pristatė daug nors ir nestiprių, spinduliuotę, o su kitomis firmomis jam susidurti nepasitaikė. Turbūt mobiliojo ryšio antenų neleidžiama statyti ant ligoninių, mokyklų, vaikų darželių? T. Ušinskis: „Mano žiniomis, tik ant darželių. Anksčiau buvo draudžiama statyti ir ant mokyklų, bet dabar jau leidžiama.“ Labiau už mobiliąsias stotis kenkia patys telefonai Fiziko teigimu, kur kas daugiau elektromagnetinės spinduliuotės gauname iš savo mobiliųjų negu iš bazinių stočių antenų. Gaunamos spinduliuotės kiekis labai priklauso, kiek toli esame nuo bazinės stoties antenos, per kurią telefonas jungiasi. Ir kuo toliau, tuo daugiau gaunama spinduliuotės. Kaip taip yra? „Jei aš nauduojosi mobiliuoju telefonu būdamas arti bazinės

stoties, ją pasiekti telefonui nesunku – spinduliuotė nedidelė. Už kilometro jau būtų stipresnė, o dar stipresnė – už penkių kilometrų. Jeigu dar toliau, kur nors miške, telefonas spinduliuotų maksimaliai. T. y. jeigu ryšys silpnas, ant ribos, telefonas skiria maksimalią energiją tam ryšiui palaikyti. Iš čia ir didelė elektromagnetinių bangų spinduliuotė. Tos savotiškas paradoksas“, – teigia fizikas. Skambinimo metu spinduliuotės dydis trumpam gali šoktelėti net iki 2000 mikrovatų į kv. cm. Bet tik kol sujungia su kitu abonentu. Paskui galia krinta – tik kiek reikia palaikyti ryšiui. Tokia žmonių psichologija, atrodo, telefonu naudojuosi trumpai, jis mažai kenkia, o stotis spinduliuoja nepaliaujamai. Todėl visi įtarimai – stotims. Ar galima orientuotis pagal mobiliųjų telefonų markę, jų kartą, pagaminimo metus ar kitokius parametrus, kuris yra pavojingesnis žmogui? Pasak fiziko, atėjęs pirkti naujo telefono, žmogus atkreipia dėmesį į jo išvaizdą, galimybes, visokius „navarotus“. Tačiau labai retai kuris atkreipia dėmesį į tokį telefono parametrą kaip SAR. Dauguma apie jį nėra net girdėję. Tuo tarpu SAR reikšmė parodo, kiek mobiliojo telefono skleidžiamo radijo dažnio sugeria žmogaus kūnas, kai telefonas laikomas prie ausies. Pagaliau kažkas konkretaus ir „apčiuopiamo“ šioje nematomoje radijo bangų karalystėje! Norma – iki dviejų vatų į kilogramą. Aišku, kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geriau. Tuo mažiau naudotojo sveikatai yra pavojingas mobilusis telefonas. Yra telefonų, kurių SAR rodiklis yra 1,5 vato į į kilogramą, taip pat yra kitų telefonų, kurių rodiklis – 0,4 vato į kilogramą. Tačiau plačiau apie tai beveik nekalbama. Fizikas teigia apie šį rodiklį pats sužinojęs tik atsitiktinai... Ką būtų galima pasakyti baigiant šį rašinį? Naudokitės mobiliaisiais, bendraukite, tik atminkite, kad atsargųjį ir Dievas saugo. Juolab kad būtinybės mąstyti savo galva dar niekas neatšaukė...

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ant stogų esančios bazinių stočių antenos labiau pavojingos esantiems kaimynystėje negu to paties namo gyventojams.

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų specialisto T. Ušinskio, daugiau elektromagnetinės spinduliuotės gauname iš savo mobiliųjų telefonų negu iš bazinių stočių antenų.


2018 m. rugpjūčio 10 d. PENKTADIENIS

Orientacininkui I. Ambrazui pavyko elito atstovams. Du sportininkai pateko į geriausiųjų dvidešimtuką. laimėti bronzos medalį 18,4 km distanciją su 630 m vertikaOrganizatorių nuotr.

Austrijoje, Cvetlio apylinkėse, vidutine distancija tęsėsi pasaulio suaugusiųjų ir jaunimo orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionatas. Išskirtinai kalvotoje trasoje, kuri reikalavo ir nepriekaištingų orientavimosi įgūdžių, Lietuvos jaunimo komandos atstovui Ignui Ambrazui pavyko laimėti bronzos medalį. Lietuvis 13,4 km distanciją su 520 m vertikalaus sukilimo ir 18 kontrolės punktų įveikė per 53 min. 17 sek. Nuo čempionu tapusio šveicaro Adriano Jaeggi lietuvis atsiliko 2 min. 4 sek. Sidabro medalis atiteko suomiui Juha Lilja (52 min. 46 sek.). Kitas Lietuvos atstovas Martynas Jurgaitis buvo 21-as (1:04.18). Ąžuolas Macijauskas buvo 31-as (1:14.21). Merginų iki 20 metų grupėje Austėja Kalvaitytė buvo arti stipriausiųjų trejetuko, ji užėmė

penktąją vietą. Lietuvė 11,4 km distanciją su 360 m vertikalaus sukilimo ir 15 kontrolės punktų įveikė per 56 min. 21 sek. „Trasą pavyko įveikti pakankamai sklandžiai, visą laiką orientuojantis buvau užtikrinta, kur buvau. Startavau paskutinė, tad teko vytis visas varžoves. Labai nesidairiau kaip varžovės važiuoja, tačiau prisimenu, kad tikrai pavyko pavyti ir anksčiau startavusias sportininkes. Buvo vietų, kur tikrai reikėjo labai daug orientuotis. Lėtai, susikaupus, o buvo vietų, kur reikėjo tik iš visų jėgų minti“, – taip varžybų eigą apibūdino A. Kalvaitytė. Čempione tapo Čekijos atstovė Vilma Kralova, kuri distanciją įveikė per 51 min. 39 sek. Sidabro medalis atiteko prancūzei Constance Devilliers (52.51), o bronza – rusei Alenai Fedoseevai (54.02). Suaugusiųjų grupėse sėkmingesnė diena buvo Lietuvos vyrų

laus sukilimo ir 20 kontrolės punktų vienas rinktinės lyderių Jonas Maišelis įveikė per 1 val. 12 min. 36 sek. ir užėmė 17-ą vietą. Šarūnas Dmukauskas nuo komandos nario atsiliko 28 sek. ir buvo 19-as. Vidutinėje distancijoje triumfavo šveicaras Simonas Braendlis, kuris trasą įveikė per 1 val. 2 min. 14 sek. Sidabro medalį iškovojęs prancūzas Baptiste Fuchsas nuo jo atsiliko 1 min. 4 sek. Rusijos sportininkas Grigorijus Medvedevas iškovojo bronzos medalį (1:03.51). Kitas Lietuvos atstovas Regimantas Kavaliauskas užėmė 35-ąją vietą (1:20.40), iškart po jo rikiavosi Petras Andrašiūnas 36-oje pozicijoje (1:21.29). Suaugusiųjų grupėje debiutavęs Nojus Kalvaitis buvo 51-as (1:31.01). Moterų elito grupėje geriausią rezultatą parodė Algirda Mickuvienė, kuri 15,4 km distanciją 520 m vertikalaus sukilimo su 18 kontrolės punktų įveikė per 1 val. 26 min. 42 sek. Kita Lietuvos atstovė Patricija Babrauskaitė užėmė 29-ąją vietą (1:31.36). Kitos dvi Lietuvos rinktinės narės Gabrielė Andrašiūnienė ir Viktorija Michnovič nebaigė visos distancijos. Kartu vykstančiame Europos jaunių orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate Dovydas Šinkevičius buvo 21-as, kuris trasą įveikė per 1 val. 1 min. 41 sek. Nojus Lukošius buvo 26-as, o Liutauras Šambarys – 28-as. Vėjus Žigilėjus buvo diskvalifikuotas. Tarp jaunių triumfavo suomis Anttis Rissanenas. Pagal LOSF

Lietuvos ištvermės jojimo raitelei D. Lastaukaitei finišo tiesiosios nebuvo aišku, kas teko pasitraukti iš kovos laimės.

Vatušių kaime (Rietavo sav.) įvyko Lietuvos ištvermės jojimo čempionatas, po kurio paaiškėjo, kuris duetas yra verčiausias čempionų titulo. Čempionato dieną jojimo sąlygas sunkino alinantis karštis, tapęs nemenku išbandymu raiteliams ir ypač – žirgams. Juos teko gaivinti šaltu vandeniu, ledu, tačiau finišą pavyko pasiekti ne visiems. Po antrojo rato, įveikusi 59 km, dėl suprastėjusios žirgo būklės iš kovos pasitraukė viena tituluočiausių Lietuvos ištvermės jojimo raitelių Danguolė Lastauskaitė su jaunu arabų veislės žirgu Abbot. Toks sprendimas buvo priimtas po papildomo veterinarinio patikri-

nimo, per kurį ramybės būsenoje buvo užfiksuotas aukštesnis nei įprastai žirgo pulsas. Paskutiniame – lemiamame – rate dėl čempionų titulo liko varžytis tik du duetai – Neringa Kūlokaitė su Pertaku ir Liepa Venclovaitė su Amerika CV. Pastarasis duetas nuo pat pradžių bandė išsiveržti į priekį ir įgyti pranašumą. Tiesa, toks greičio padidinimas yra labai rizikingas, mat raitelis niekada negali būti tikras, ar žirgui užteks jėgų, noro ir greičio lemiamu momentu aplenkti varžovus. L. Venclovaitės ir Amerika CV dueto planus kiek pakoregavo ir netikėta kliūtis kelyje, o tuo pasinaudojęs N. Kūlokaitės ir Pertako duetas prisivijo lyderius ir iki pat

Vis tik po atkaklios kovos, įgijęs 16 sekundžių pranašumą, pirmasis finišo liniją kirto L. Venclovaitės su Amerika CV duetas, atstovaujantis žirginio sporto klubui „Naujadvario žirgai“. Čempionai pademonstravo vidutinį 14,23 km/h greitį ir visą 83 km distanciją įveikė per 5 val. 50 min. 4 sek. Duetą treniruoja Ugnė Zalieckienė ir Gabrielė Mateikaitė. Vicečempionų titulas ir sidabro medalis atiteko N. Kūlokaitei su žemaitukų veislės eržilu Pertaku (Kauno r.). Artimiausios ištvermės jojimo varžybos Lietuvoje vyks rugsėjo 22–23 d. Kurtuvėnuose (Šiaulių r.). Pagal ELTA

Trumpai Muštynės

* Joniškyje, Žagarės g., namuose, neblaivus (1,20 prom.) vyras, gimęs 1982 m., sumušė neblaivią (0,91 prom.) buvusią sugyventinę, gimusią 1990 m. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Pakruojo r., Rozalimo mstl., namuose, neblaivus (2,08 prom.) vyras, gimęs 1958 m., sumušė blaivią žmoną, gimusią 1965 m.. Nukentėjusioji po medikų apžiūros gydosi namuose. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., namuose, neblaivus (3,79 prom.) sūnus, gimęs 1981 m., sumušė neblaivią (1,83 prom.) motiną, gimusią 1949 m. Nukentėjusioji galvos žaizdą gydosi ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, S. Dariaus ir S. Girėno g., pa-

reigūnams nuvykus į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje nepilnametis, gimęs 2001 m., pasipriešino pareigūnams. Pareigūnei nagais įdrėskė rankos plaštaką, pareigūnui įspyrė į koją. Nukentėjusieji į medikus nesikreipė. Paauglys uždarytas į areštinę.

Vagystės * Šiaulių r., Kuršėnuose, M. K. Čiurlionio g., vyras, gimęs 1987 m., savavališkai pasiėmęs buto raktą, iš pusseserės, gimusios 1972 m., buto pavogė autonominio šildymo sistemą, dujinę viryklę ir suskystintų buitinių dujų balioną. Turtinė žala – 2006,63 eurų. Įtariamasis ieškomas. * Šiauliuose, Ragainės g., pritaikius raktą, iš stovinčio užrakinto refrižeratorinio vagono pavogti įvairūs daiktai. Turtinė žala tikslinama.

Kita

* Šiauliuose, Serbentų g., vyras, gimęs 1985 m., prisistatęs įmonės atstovu, sudarė sutartį su kita įmone ir iš jos paėmė medžiagų, skirtų lauko inžinerijos tinklams, už kurias neatsiskaitė ir jų negrąžino. Turtinė žala – 21063,74 eurų. * Šiauliuose, Vilniaus g., prie parduotuvės, padegtas manekenas. Padegimą galimai įvykdė nepilnamečiai: gimę 2007 m., 2005 m. ir 2003 m. Du iš jų perduoti teisėtiems globėjams. Vyriausias paauglys sulaikytas pagal kitą teismo nutartį, kuria jam paskirta arešto bausmė už ankstesnes nusikalstamas veikas. Turtinė žala – 45 eurai. Pagal Šiaulių AVPK parengė Kristina JURGAITIENĖ

SPORTAS/KRIMINALAI | 4

Disko metikas A. Gudžius iškovojo aukso medalį

Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius po dramatiškos kovos iškovojo aukso medalį Berlyne (Vokietija) vykstančiame Europos lengvosios atletikos čempionate. 27-erių metų pasaulio čempionas iš Lietuvos finale pergalę iškovojo paskutiniu – šeštuoju metimu. Jo mestas diskas nuskriejo 68 m 46 cm. Po ketvirtųjų metimų varžybų lyderiu buvo 25-erių metų švedas Danielis Stahlis (68 m 23 cm). Jam atiteko sidabro medalis. Pirmuoju mėginimu A. Gudžius diską numetė 65 m 75 cm,

antruoju – 62 m 89 cm, trečiuoju – 67 m 19 cm, ketvirtuoju – 67 m 66 cm. Penktasis bandymas buvo neįskaitytas. Bronzos medalis atiteko austrui Lukasui Weisshaidingeriui (65 m 14 cm). Ketvirtas liko švedas Simonas Pettersonas (64 m 55 cm), penktas – 39-erių metų estas Gerdas Kanteris (64 m 34 cm), šeštas – triskart pasaulio čempionas vokietis Robertas Hartingas (64 m 33 cm). Tai yra pirmasis A. Gudžiaus medalis Europos suaugusių čempionatuose. Pagal ELTA EPA-ELTA nuotr.

Tinklininkai A. Rumševičius ir L. Každailis Maskvoje prasibrovė į pagrindinį turnyrą

Pajėgiausi Lietuvos paplūdimio tinklininkai Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis pateko į Maskvoje (Rusija) vykstančio prestižinio Tarptautinės tinklinio federacijos (FIVB) keturių žvaigždučių serijos turnyro pagrindines varžybas. Pirmajame kvalifikacijos rate mūsiškiai užtikrintai 2–0 (21:16, 21:18) nugalėjo italus Pasquale Gabrielę ir Filippo Boesso. Lemiamame, antrajame, kvalifikacijos rate mūsiškiai po atkaklios kovos 2–1 (17:21, 21:12, 15:10) įveikė lenkus Mariuszą Prudelį ir Jakubą Szalankiewiczių. Pasaulio reitinge A. Rumševičius ir L. Kaž-

dailis užima 34-ąją vietą, o Lenkijos pora yra 25-a. 240 FIVB reitingo taškų jau užsitikrinę lietuviai savo varžovus pagrindinėse varžybose sužinos po burtų. Moterų turnyro antrajame kvalifikacijos rate lietuvės Ieva Dumbauskaitė ir Irina Zobnina 1–2 (21:19, 11:21, 9:15) pralaimėjo norvegėms Emilie Olimstad bei Odai Ulveseth ir nepateko į pagrindinį turnyrą. Lietuvos duetui atiteko 160 FIVB pasaulio reitingo taškų. Bendrą turnyro Maskvoje prizų fondą sudaro 300 tūkst. JAV dolerių. Pagal LTF

Irkluotoja R. Morkūnaitė iškovojo paskutinį tiesioginį bilietą į ketvirt�inalį min. 35,48 sek.

Račicėje (Čekija) prasidėjusiame pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionate sėkmingai startavo pirmosios dvi Lietuvos įgulos, iškovojusios vietas ketvirtfinaliuose. Vaikinų porinių dviviečių valčių pirmajame atrankos plaukime lietuviai Virgilijus Prušinskas ir Titas Mašanauskas užėmė trečiąją vietą ir pateko į ketvirtfinalį. Mūsiškiai 2000 km distanciją įveikė per 6

Greičiau už lietuvius irklavo tik Italijos (6.29,48) ir Vengrijos (6.30,93) įgulos. Merginų vienviečių valčių trečiajame atrankos plaukime lietuvė Raminta Morkūnaitė (8.08,46) finišavo ketvirta ir iškovojo paskutinį tiesioginį bilietą į ketvirtfinalį. Iš viso pasaulio jaunių čempionate dalyvauja 17 Lietuvos irkluotojų. Pagal ELTA

Bėgikė E. Balčiūnaitė užėmė 15-ąją vietą ir nepateko į �inalą Berlyne (Vokietija) vykstančio Europos lengvosios atletikos čempionato moterų 800 m bėgimo pusfinalyje lietuvė Eglė Balčiūnaitė užėmė 15-ąją vietą ir nepateko į finalą. 29-erių metų lietuvė finišavo per 2 min. 4,04 sek. Pirmojo pusfinalio bėgimo pirmuosius 600 m E. Balčiūnaitė bėgo tarp lyderių, bet paskutiniuose 200 m lietuvę aplenkė visos spartą padidinusios varžovės. Tiesa, Islandijos bėgikė Anita

Hinriksdottir buvo diskvalifikuota, todėl E. Balčiūnaitei pirmajame bėgime atiteko septinta pozicija, o galutinėje įskaitoje – 15-a. Greičiausiai pusfinalyje bėgo šio sezono lyderė prancūzė Renelle Lamote (1.59,44). Į finalą pateko aštuonios lengvaatletės. Atrankos varžybose E. Balčiūnaitė (2.02,18) buvo 12-a. Pagal ELTA Parengė Justina KYBARTAITĖ


Jonas NEKRAŠIUS Panevėžyje gyvena dailininkas Povilas Šiaučiūnas, kuris nuo 1976 m. kuria ekslibrisus. Jo per 900 daugiausia linoraižinio technika sukurtų knygos ženklų pasaulis originalus ir nepakartojamas. Šmaikštūs, švelnia ironija, taikliu humoru, nuotaikingi, gerą nuotaiką ir jausmus skleidžiantys kūriniai perduoda savitą autoriaus pasaulėžiūrą, filosofiją ir subtiliai perteikia knygos ženklo savininką ir personažus. Taškas, rėžis, linija, juodai baltos formos ir detalės. Piešinys dailininkui atspirties taškas – formuojant savitą plastinį pasaulėvaizdį, individualų braižą ir išskirtinį stilių. Jo kūrinių nesumaišysi su jokiais kitais. Tai savitas „šiaučiūniškas“ stilius. Paukščio, varno motyvas simbolizuoja patį P. Šiaučiūną – išmintingą ir vienišą kūrėją. Ekslibriso žanras leidžia dailininkui atsipalaiduoti nuo daugelio sąlygotumų, išsakyti jame tai, kas kitur sunkiai sau rastų vietą. Ekslibrisas dailininkui yra tikrasis jo pašaukimas, leidžiantis jam pasakyti viską apie šį pasaulį, apie žmogų, laikmetį, aktualijas ir tuo pačiu likti nepriklausomam ir savitam. Jo ekslibrisai, dažniausiai turi ne abstraktų, o realiai egzistuojantį konkretų adresatą. Dailininkas grafinėmis priemonėmis kuria tokią nuotaiką, kokią diktuoja tema, raižiniai apgalvoti ir išbaigti. Dažnai tai filosofinės miniatiūros, kur mažame grafikos lakštelyje sutalpinamas neaprėpiamas pasaulis. Jo mažosios grafikos kūriniai apie

įvairiausius žmones ir įvykius. Ir visiems dailininkas randa ką pasakyti, ką nors gero, linksmo ar šmaikštaus. Jo knygos ženkluose gyvena žmonės su taikliai pastebėtais bruožais ir charakteriais. P. Šiaučiūno knygos ženkluose sutalpinta ištisa portretų galerija, kurioje lengvai atpažįstami personažai, Lietuvoje žinomi žmonės. Mažame grafikos lakštelyje iš sudėtingo simbolių ir ženklų pasaulio dailininkas išrenka tai, kas svarbiausia – ir jam, ir objektui, ir tam, kuriam šis ekslibrisas skiriamas. Jis kurdamas visada išlieka žaismingas, patraukia vis naujais variantais, neišsenkamu išradingumu ir kartu paprastumu. Dailininkas sėkmingai rutulioja, sakytume, „rimto“ ekslibriso galimybes. Magiškas lino raižinys, užgriebiantis knygos ženklo esmę, perteikia meistrišką kūrėjo patirtį. Jo linoraižiniai – tai atsvara vis labiau įsigaliojančiai kompiuterinės grafikos bangai, parodantys, kad tokia klasikinė grafikos technika, kaip linoraižinys, neprarado savo vertės ir XXI amžiuje. P. Šiaučiūnas savo raižiniais prasiskverbia į žmogaus sielą, karštu emocingumu ir šmaikštumu ištirpdo abejingumo ir susvetimėjimo šaltį, priverčia žiūrovą susimąstyti apie bibliotekos ir knygos pasaulio išmintį. Dailininkas išmoningai perteikia žmogaus gyvenimo ir kūrybos įvaizdį. Ekslibrisai leidžia dailininkui eksperimentuoti. Meistriška raižysena, subtiliu skoniu ir savitu stiliumi – dvelkia jo knygos ženklai. P. Šiaučiūno grafinėse miniatiūrose linijų ir formų struktūra

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Žaliūkių malūnininko sodyboje – tradicinė Žolinės vakaronė

Rugpjūčio 15 d. 17 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks tradicinė Žolinės vakaronė. Programoje: edukaciniai žaidimai su dailės studija „Auksinė ochra“, šventinės Žolinės apeigos, žolynų turgelis, naujo derliaus duona, septynių žolelių arbata ir įvairios pramogos, dainos ir šokiai su folkloro ansambliais. Įėjimas nemokamas. Dalyvaus Šiaulių r. savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis

„Gerviki“ (vad. Jovita Lubienė), Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“ (vad. Darius Daknys), Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“ (vad. Angelė Jovaišaitė). Šiaulių universiteto botanikos sode (Paitaičių g. 4) vyks Žolinės šventė, kurios metu veiks paroda „Senolių kaimo gryčioj“ iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. Parengė Laima TRUMPYTĖ

Autoriaus archyvo nuotr.

Linoraižinio meistro P. Šiaučiūno ekslibrisų paroda – P. Višinskio viešojoje bibliotekoje

P. Šiaučiūno ekslibrisai. suteikia ekslibrisams ypatingos poetiškos nuotaikos ir dvasinės atgaivos. Juose filosofinė išmintis, dvasinė pusiausvyra, rimtis, šmaikšti mintis. Dailininkas lakoniškomis priemonėmis nusako bibliotekos ar jos savininko užsiėmimą, interesus, pomėgius, charakterį. Jo kūriniuose meniškai įtvirtintas perfrazuotas posakis, kad žmogus žmogui – ex libris. P. Šiaučiūnas savo meilę knygos ženklui 1999 m. lapkričio 10 d. yra išsakęs šiais žodžiais: „Ex libris – mano geriausias draugas ir dvasinė atrama duobėtame gyvenimo kelyje, kuriam aš patikiu slapčiausius sielos virpesius.“ Dailininkas aktyviai dalyvauja ekslibrisų kūryboje, nuo 1983 m. yra dažnas įvairių parodų ir konkursų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis, pelnė apdovanojimų ir prizų

(1987, 1988, 1989, 1991, 1992, 1993, 1995, 1996, 1998 ir kt.). P. Šiaučiūnas su savo sukurtais knygos ženklais dalyvavo ir Šiauliuose surengtuose respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose ir parodose: „Simonui Daukantui – 200“ (1993), „Motiejui Valančiui – 195“ (1996), „Galerija „Laiptai“ (1997), „Gerardas Bagdonavičius 1901–1986“ (1998), „Kryžių kalnas“ (1999), „Šiaulių P. Višinskio bibliotekai – 50“ (2001), „Šiaulių J. Janonio gimnazijai – 150“ (2001), „Šiaulių universiteto Humanitariniam fakultetui – 50 metų“ (2006) ir kt. Išsamiau dailininko kūrybą pristato Panevėžio apskrities Gabrielės PetkevičaitėsBitės viešosios bibliotekos 2003 metais išleistas leidinys „Povilas Šiaučiūnas. Žmogus, kuris paišo varnas... Bibliografija“.

P. Šiaučiūnas šiomis dienomis paminėjo savo septyniasdešimtmetį. Dailininkas pilnas kūrybinių sumanymų ir prasmingų tikslų. Jis savo kūriniais pasidalijo ir su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąja biblioteka, dovanodamas šios bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrių fondui savo sukurtų knygos ženklų rinkinį. Iki rugpjūčio 31 dienos Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje veikiančioje parodoje eksponuojama 60 Povilo Šiaučiūno 1981–2015 metais linoraižinio technika sukurtų ekslibrisų Lietuvos menininkams, rašytojams, kultūros ir visuomenės veikėjams. Šiai parodai Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka išleido katalogėlį (sudarė Asta Kaktytė).

Aitvarų diena – Rėkyvos ežero pakrantėje

Rugpjūčio 11 d. 13–16 val. Rėkyvos ežero pakrantėje vyks visai šeimai skirtas renginys „Aitvarų diena“. Pirmą kartą organizuojamas renginys kvies aitvarų mylėtojus ir atostogaujančias šeimas aktyviai ir turiningai praleisti laiką gryname ore, ir, tikimasi, tai taps gražia vasaros tradicija. „Sugauk ir pakelk laimės aitvarą“, – sako organizatoriai ir kviečia visus, trokštančius pajusti skrydžio jėgą, susidraugauti su vėju ir pasimėgauti įvairiomis atrakcijomis. Renginys nemokamas. Pagrindiniai dienos akcentai – vėjo pažabojimas, grynas oras, galimybė pajudėti ir pabūti su šeima bei draugais. „Aitvarų diena“ orientuota į aitvarų mylėtojus ir visus, norinčius savo laisvalaikį leisti aktyviai, nuostabios gamtos ir draugų apsuptyje. Tuo pačiu skatiname aktyvų šeimos laisvalaikį, kviečiame šeimas laiką linksmai praleisti kartu. Viliamės, kad „Aitvarų diena“ prigis, sulauks aktyvesnio poilsio mėgėjų dėmesio ir, galbūt, taps tradicine vasaros švente“, – renginio koncepciją pristato Lina Jankauskaitė, Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja. Didžiausias dėmesys šventėje bus skiriamas vėjui ir nuo jo priklausančioms pramogoms. Visos šventės metu veiks aitvarų gamybos dirbtuvės, kuriose aitvarų meistras, skraidančių vėliavų idėjos autorius Tadas Surkis ir inži-

nierius, išradėjas Donatas Dumskis pamokins renginio dalyvius, kaip pasigaminti, išpuošti ir skraidinti aitvarus. „Aitvaro skraidinimas – puikus būdas atsipalaiduoti, tačiau reikalaujantis ir loginio mąstymo bei technikos išmanymo, todėl tiek tie, kurie renginio metu patys pasigamins aitvarus, tiek tie, kurie juos jau atsineš į šventę, bus pamokyti, kaip aitvarus paleisti ir valdyti ore. Likusieji šventės dalyviai galės grožėtis aitvarų gamintojų fantazija ir danguje sklandančiais aitvarais, kurie žaismingai nuspalvins Rėkyvos dangų ir suteiks įsimintinų akimirkų. Tikimės, kad sėkmės ir vėjo užteks visiems renginio dalyviams, o šypsenos veiduose nedings visą dieną“, – sako L. Jankauskaitė. Prie aitvarų skraidintojų galės prisijungti ir mažiausieji šventės dalyviai, kurie vėjo stiprumą bei savo jėgas išbandys kūrybinių dirbtuvių metu pasigamintų popierinių lėktuvėlių varžybose. Esant palankiam – vėjuotam – orui, organizatoriai žada ir įspūdingą jėgos aitvarų pasirodymą Rėkyvos ežere, kurį šventės lankytojams dovanos jėgos aitvarų ir burlenčių mokykla „Windfun“. Renginio metu veiks kūrybinės dirbtuvės, kuriose mažieji galės pasigaminti vėjo malūnėlius, atsinešę muilo burbulų leidimo priemones užsiimti burbuliatoriaus teikiamomis linksmybėmis. Visos šventės metu bus organizuojamas interaktyvus žaidimas „Rėkyvos lobių

paieška“, kuris vaikus sukvies ieškoti mikrorajono „lobių“ – įžymių ir kultūriškai vertingų Rėkyvos vietų. Organizatoriai žada, kad nuobodu tikrai nebus. Šventėje taip pat skambės naujausios ir visų laikų populiariausios vaikiškos dainos, mat šou grupė „Trys draugai“ renginio dalyviams padovanos linksmą, nuotaikingą, teatralizuotą koncertą, skirtą visai šeimai. Organizatoriai skatina atsinešti savo aitvarus, muilo burbulų leidimo priemones ir kviečia aktyviai įsitraukti į renginio veiklas, nepabijoti pabėgioti po pievas ir pagainioti vėjo.

Dailės galerijoje – dvi parodos Šiaulių dailės galerijoje rugpjūčio 14 d. 17 val. dailininko, pedagogo Rimanto Bagdono kūrybos parodoje BENDRA/BŪTIS – naujausi šio menininko keramikos, tapybos, skulptūros kūriniai. Paroda veiks iki rugsėjo 3 d. Rugpjūčio 14 d. 17 val. galerijoje taip pat vyks žinomos odininkės Renės Banaitienės odos dirbinių parodos MIESTAS atidarymas. Kūrybos 50-mečiui skirta paroda supažindins jus su gausia ir labai įvairia šios menininkės kūrinių kolekcija. Tai puiki proga dar kartą įvertinti odos meno galimybes ir šios menininkės atsidavimą šiai kaprizingai ir originaliai meno rūšiai. Paroda veiks iki rugsėjo 3 d.


REKLAMA | 6

2018 m. rugpjūčio 10 d. PENKTADIENIS

PASLAUGOS

Lidiją Karkalienę 70-ies metų proga sveikina vyras Stasys su šeima.

PERKA

KELIONĖS UAB „EMTRA“ organizuoja vienadienes keliones į Palangą. Kelionės kaina į abi puses 15 Eur. Tel.: (8 41) 51 05 55, 8 687 37 134, 8 616 31 643. 533

Perka mišką ir žemės ūkio žemę. Tel. 8 677 90 939. 536

NUOMA

MEDICINA Plastikos chirurgas G. KARALEVIČIUS Įvairios estetinės operacijos (krūtų padidinimas, sumažinimas; veido patempimas, vokų plastika, nosies formos korekcija, atlėpusių ausų korekcija, riebalų nusiurbimas, pilvo plastika) ir procedūros, kurioms naudojamos tik gydytojams skirtos priemonės (raukšlių korekcija botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijomis, lūpų formos korekcija; odos atjauninimas trombocitais praturtinta plazma (PRP) – PLAZMOLIFTINGAS). Naujienos – KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ PERSODINIMAS, VEIDO PATEMPIMAS BE PJŪVIŲ NAUJAUSIOS KARTOS SIŪLAIS. Tel. 8 686 83 222, www.plastikoschirurgas.lt, gintaras@karalevicius.lt 715

ĮVAIRŪS

BUITIES TECHNIKOS REMONTAS

Informuojame, kad UAB „Šiaulių būstas“ organizuoja konkursą adresu Margių g. 8, Šiauliai

Taiso įvairių modelių televizorius. Atvyksta į namus. Tel. 8 670 03 849.

dėl stogo remonto darbų.

582

SIŪLO DARBĄ

Dėl informacijos kreiptis ignas@pirkimucentras.lt

725

Informuojame, kad UAB „Šiaulių būstas“ organizuoja konkursą adresu Dvaro g. 74, Šiauliai dėl durų keitimo darbų. Dėl informacijos kreiptis ignas@pirkimucentras.lt

726

PARDUODA Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955. 12

Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules, lietuviškas gabalines durpes, akmens anglį, durpių atsijas (jas galima naudoti anglies granulių katiluose). Malkas (alksnis, beržas) skaldytos arba trinkelėmis. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 11

JĖGA

Žaidimas nr. 5751 Žaidimo data: 201808-08 Pagrindiniai skaičiai: 03 06 11 13 21 22

Papildomi skaičiai: 20 6 skaičiai 101005.00€ 5+1 skaičius 5474.00€ 5 skaičiai 313.00€

4+1 skaičius 119.50€ 4 skaičiai 10.00€ 3+1 skaičius 4.50€ 3 skaičiai 1.00€ KENOLOTO

Žaidimas nr. 7185

Žaidimo data: 201808-08 Skaičiai: 05 06 08 09 12 16 20 21 22 25 27 35 39 44 45 46 49 50 55 56 VIKING LOTTO

Žaidimas nr. 1326 Žaidimo data: 2018-08-01 Pagrindiniai skaičiai: 14 24 30 38 39 47 Auksinis skaičius: 6 6 +1 4 382 650,50 € 6 449 521,50 €

5+1 45 638,50 € 5 1 355,50 € 4 +1 108 € 4 9€ 3+1 4,50 € 3 1,50 € 2+1 1,25 € 2 0,75 €


7 | KULTŪRA

2018 m. rugpjūčio 10 d. PENKTADIENIS

Kultūros kirtis Remigijaus VENCKAUS archyvo nuotr.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį apie vokiečių ekspresionistinį kiną.

Vokiečių ekspresionistinis kinas Prof. dr. Remigijus VENCKUS Pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą Vokietiją ištiko krizė (infliacija). Daug vokiečių vis dar negalėjo atsigauti nuo žlugusių imperialistinių svajonių sukelto šoko. Radikaliausi vokiečiai dar bandė susigrąžinti savo šalį keldami revoliuciją, tačiau visi bandymai buvo nuslopinti. Žlugus tradicinei vokiečių vertybių sistemai visuomenė vis labiau vadovavosi prietarais, baugino vienas kitą nepagrįsta mistika ir inscenizuota magija. Panaikinus cenzūrą pradėjo klestėti draudžiamo turinio filmų verslas, realizmas prarado visuomenės susidomėjimą, o nacionalizmo tema vertė žmonės būti labiau uždarus ir nebendruomeninius. Tai lėmė apokaliptines ekspresionistinio meno nuotaikas, kur nuo 1910 metų buvo bandoma panaikinti visus iki tol galiojusios meno kūrybos principus, keliamas intelektualus maištas. Ekspresionizmo dailė užplūdo pokario Europą. Idėjos reiškėsi ne tik paveiksluose, bet ir interjeruose, reklamoje, teatre. Literatūroje vyravo kapoti stiliaus posūkiai ir savavališka gramatinė struktūra, davusi pagrindinį stimulą naujai kino krypčiai atsirasti. Ekspresionistinis kinas puikiai atspindėjo pokarinę tautos kolektyvinę sąmonę. Pusiau realioje, pusiau abstrakčioje erdvėje buvo įvaizdinamos vizijos, keliančios nerimą, nepastovumo ir egzistencinės prasmės klausimus. Kino kūrėjus domino psichoanalizė, kurios rezultatai – beveik visi begarsiai vokiečių filmai sukurti kino studijoje „Kino ateljė“. Kadangi XX a. pradžioje Vokietijoje nebuvo siekiama racionaliai paaiškinti fantastiniusantgamtinius reiškinius, todėl ekspresionistiniame kine didelis dėmesys buvo skiriamas pojūčių analizei, vaiduoklių ir mistinių situacijų vaizdavimui.

Šio kino žanro pradininku yra laikomas 1913 m. sukurtas filmas „Prahos studentas“ („Der Student von Prag“). Juostą režisavo Paul Wegener (1874–1948), Stellan Rye (1880–1914), scenarijaus autorius Hanns Heins Ewers (1871–1943). Manoma, kad labiausiai prie filmo režisavimo prisidėjo Wegeneris, o Rye modeliavo scenų apšvietimą, kuris primena Rembrandto paveikslus. Rye išradingai parinko filmavimo vietas – senosios Prahos motyvus, kurie sustiprino veiksmo erdvėlaikį – XIX a. Prahą.

(kai ekrane realiai egzistuoja to paties žmogaus keli atvaizdai). Šis efektas žiūrovus priversdavo net šūktelėti iš baimės. Taip atsirado galimybė labiau nei teatre manipuliuoti žiūrovų emocijomis. Po to, kai visuomenė išvydo „Prahos studentą“ pradėjo vystytis esminis ir netgi šiandienos vokiečių kinui būdingas bruožas – psichoanalitiškumas. 1914 m. Wegeneris kartu su Henriku Galeenu (1881–1949) kuria kino filmą „Golemas“ („Der Golem“), kurio pagrindas yra Prahos folkloras. Filme vaizduojama gyBesiremdami savo patirtimi vybę įgaunanti molio statula. Ji autoriai sukūrė pagrindinio byloja žmogaus personažo charakterį – tai sukūrimą prieš kriminalinis hipnotizuotojas ir Dievo valią. Juostoje pašarlatanas daktaras Kaligaris. sakojama, kaip Personažas simbolizuoja valdžios rabinas kabalisautoritetą, o jį lydintis mediumastiniais užkeikimais atgaivina somnambulas (lunatikas) – tik skulptūrą Goleeilinį pilietį, kuriuo nepaliaujamai mą, kuri turės manipuliuoja valdžia. ginti ir saugoti žydų tautą. TaFilme pasakojama, kaip stu- čiau Golemas pradeda maištaudentas Baldwinas už 100 000 ti ir nepaisyti jokių gyvenimo guldenų burtininkui parduoda bendruomenėje taisyklių. Agresavo veido atspindį veidrodyje. syviai besielgianti skulptūra suUž šio atvaizdo slypi blogų kėslų stabdoma tik nuo krūtinės nuplėkupinas antrininkas. Praturtėjęs šiant mistinį ženklą. studentas pasiperša kilmingajai Vėliau filme pasakojama, kaip Margarit Schwarzenberg ir tuo senos sinagogos vietoje po daug pačiu paniekina čigonų merginos metų archeologai atranda skulpLyduškos jausmus. Lyduška apie tūrą ir ją parduoda pasiturinčiam piršlybas papasakoja Margarit antikvariato kolekcionieriui. sužadėtiniui – baronui Waldis Naujasis šeimininkas išmanydaSchwarzenbergui, kuris iškviečia mas kabalą atgaivina statulą, kuri Baldwiną į dvikovą. Dvikovoje tampa jo paklusniu žaisliuku. sudalyvavęs studento antrininkas Gyvendamas tarp žmonių užmuša baroną ir ima persekioti Golemas vis labiau tampa žmostudentą. Netekęs kantrybės Bal- niškų jausmų kupina asmenybe. dwinas šauna į veidrodį ir šiam Galiausiai jis įsimyli šeimininko sudužus krenta negyvas. dukterį, o ši jį atstumia. Supra„Prahos studente“ suformuo- tęs, kad niekada netaps visaverjami juodosios romantikos mo- čiu žmogumi Golemas pradeda tyvai. Veidrodžio perdavimas maištauti ir įnirtingai griauti nurodo į savojo vidinio pasau- miestą. Jį sustabdo tik mylimolio pažinimo ir analizės poreikį. sios ištarti magiški žodžiai, po Juostoje pirmą kartą buvo pa- kurių skulptūra krenta nuo aukšnaudotas reduplikacijos efektas to bokšto ir sudūžta.

„Oskaro“ laureatas Robertas Redfordas po dešimtmečius trukusio karjeros kine ketina atsisakyti aktorystės. „Niekada nesakyk niekada, tačiau aš gana tvirtai nusprendžiau, kad mano, kaip aktoriaus, karjera baigta“, - sakė 81-erių R. Redfordas JAV žurnalui „Entertainment Weekly“ apie savo naują filmą „Senis ir ginklas“ („The Old Man and The Gun“). Aktorius vaidina kine nuo 21-erių. Filme, kuris JAV kino teatruose pasirodys rudenį, kalbama apie užkietėjusį bankų plėšiką Forrestą Tuckerį, kuriam vis pavyksta išvengti kalėjimo. „Man buvo nuostabu vaidinti šį vaidmenį šiuo mano gyvenimo etapu“, - kalbėjo R. Redfordas. Nusikaltėlio F. Tuckerio, kuris realiai egzistavo, karjera truko per 60 metų. Ar R. Redfordas tik atsisakys aktorystės, tačiau toliau dirbs režisieriumi, jis pasakyti nenorėjo. „Pažiūrėsime“, - teigė jis. R. Redfordas išgarsėjo savo vaidmeniu filme „Bučas Kesidis ir Sandensas Kidas“ („Butch Cassidy and the Sundance Kid“). Jis žinomas ir iš juostų „Neliečiamieji“ bei „Apgaulė“. Be to, R. Redfordas inicijavo Sandanso kino festivalį, kuris tapo vienu įtakingiausių pasaulyje. Prestižinį „Oskarą“ R. Redfordas atsiėmė 1981-aisiais kaip „geriausias režisierius“ už filmą „Paprasti žmonės“. Pagal ELTA Parengė Laima TRUMPYTĖ

EPA-ELTA nuotr.

Kino žvaigždė R. Redfordas atsisako aktorystės

Golemo tema Wegeneris sukūrė dar kelis filmus: „Golemas ir šokėja“ („Der Golem und die Tanzerin“ 1917), „Kaip Golemas išvydo pasaulį“ („Der Golem, wie er in die Welt kamm“ 1920). Paskutiniame filme Golemas atlieka savo misiją ir išgelbėja žydų tautą nuo pražūties. Wegener’io sukurtose Golemo ekranizacijose gausu šviesos efektų ir ekspresionistinei dailei būdingų scenografinių sprendimų. Primindamos garsiąją Frenkenšteino istoriją Golemo ekranizacijos byloja apie tai, kaip visos viešpataujančios visuomenės klasės, palaikančios ir kontroliuojančios politines diktatūras, rizikuoja savo pačių išnykimu. Piktnaudžiavimas galia atsigręžia prieš pačius piktnaudžiautojus. Dirbtino žmogaus istorija plėtojama ir Otto Rippert (1869– 1940) šešių dalių seriale „Homunculus“ (1916). Pagrindinį vaidmenį suvaidino begarsio kino žvaigždė Olafas Fonssas (1882–1949). Kūrinyje keliamas žmogaus tobulėjimo ir naujos Goethes klasės sukūrimo klausimas. Homunkulas, būdamas inteligentiškas ir paklusnus androidas, sužinojęs apie savo nežmogišką prigimtį, tampa žiauriu tautos diktatoriumi. Filmo pabaigoje jis miršta nuo žaibo, simbolizuojančio galingas nežemiškas jėgas. Ekspresionistinio kino manifestu yra laikoma 1919 m. sukurta Roberto Wiene (1873–1938) kino juosta „Daktaro Kaligario kabinetas“ („Das Kabinett des Dr. Caligari“). Pirminė filmo idėja kilo čekų rašytojui Hansui Janowitzui (1890–1954) ir austrų teatro dramaturgui Carlui Mayeriui (1894– 1944). Paskatinti teatro žvaigždės Gildaos Langer (1896–1920) 1918 m. abu vyrai pradėjo scenarijaus rengimo darbus. Nekęsdami Vokietiją ir Europą nusiaubusio imperialistinio karo menininkai siekė pasmerkti valdžios visagalybę bei nuolatinį žaidimą žmonių gyvybėmis. Scenarijų taip pat inspiravo Janowitzą užgulę karo siaubo išgyvenimai, vėliau išguldyti biografinėje knygoje. Taip pat manoma, kad vykdomi nuolatiniai karo psichiatrų patikrinimai irgi lėmė savitą filmo scenarijaus braižą. Besiremdami savo patirtimi autoriai sukūrė pagrindinio personažo charakterį – tai kriminalinis hipnotizuotojas ir šarlatanas daktaras Kaligaris. Personažas simbolizuoja valdžios autorite-

tą, o jį lydintis mediumas-somnambulas (lunatikas) – tik eilinį pilietį, kuriuo nepaliaujamai manipuliuoja valdžia. Filmo veiksmas žiūrovą nukelia į fiktyvų Šiaurės Vokietijos miestelį Holstenwallį. Kaligaris prašo miesto valdžios leidimo mugėje demonstruoti somnambulo Čezareso ateities spėjimo pasirodymą. Valdininkas nedavęs leidimo kitą rytą randamas negyvas. Vėliau demonstruojant somnambulo pasirodymą užklysta keli, mieste besilinksminantys studentai – Francis ir Alanas. Jie abu yra įsimylėję daktaro Kaligario dukterį Jane. Vienas iš studentų somnambulo pasiteirauja, kiek jam liko gyventi. Atsakymas paprastas – iki aštuonių ryto. Rytą studentas Alanas randamas negyvas. Francis kartu su Jane pirmiausia pradeda įtarinėti Čezarę, o galiausiai – ir patį daktarą Kaligarį. Naktį stebėdamas somnambulą Francis pamato Čezarę, bandantį nužudyti Jane. Tačiau viskas nėra taip paprasta: Čezarė, pakerėtas aukos grožio, nusprendžia pagrobti merginą. Slapstydamas nuo miestelėnų somnambulas išsenka ir miršta. Francis pradeda suvokti, kad jo nedorėlis Čezarė yra tik lėlė dėžėje. Jis atsiduria psichiatrijos ligoninėje, kurios direktorius ir yra pats daktaras Kaligaris. Filmo pabaigoje paaiškėja, kad ne daktaras Kaligaris yra psichinis ligonis o tie, kurie ieškojo tiesos. Nuoseklus filmo pasakojimas byloja apie tai, kad tik stipriam autoritetui yra lemta pažaboti beprotybę. Vėliau Wiene sukūrė daug komercinių filmų, tačiau jis kino istorijoje tapo viena ryškiausių asmenybių būtent dėl filmo „Daktaro Kaligario kabinetas“. Tiesa, istorikai ginčijasi dėl šio filmo autorystės. Kai kurie mano, kad sėkmę lėmė talentingi scenaristai arba dailininkai, sukūrę įspūdingą scenografiją. Pastebėtina, kad visos scenos yra nufilmuotos ne natūralioje, bet dirbtinėje aplinkoje. Juodų ir baltų plokštumų kontrastai griauna įprastas ir atpažįstamas formas. Aštrūs dekoracijų kampai sukuria gilaus nerimo įspūdį. Fredrichas Wilhelmas Murnau (1888–1931) yra laikomas viena ryškiausia ekspresionistinio kino asmenybe. Pirmiausia jis mokėsi filologijos, meno istorijos ir literatūros, vėliau vaidino Max Reinhardt (1873–1943) teatro trupėje. Nukelta į 9 p.


KULTŪRA | 8

2018 m. rugpjūčio 10 d. PENKTADIENIS

Knygos turi likimus. Skiriama pirmojo miesto savaitraščio „Šiaulių naujienos“ 95-mečiui

Šiaulių spaudotyra (XIX a. pr. – XXI a. pr.)

Jonas NEKRAŠIUS (Tęsinys)

1933 m. Šiauliuose išėjo vienkartinis informacinis leidinys „Gruzdžių parodos žinios“. Tais pačiais metais Šiauliuose dar buvo išleistas vienkartinis leidinys „Gruzdžių paroda“ Gruzdžių žemės ūkio parodai paminėti. 1933 m. gruodžio 5 d. pasirodė mėnesinis leidinys „Nijolė“ (red. ir leid. Bronius Buišas). Išleistas tik 1 numeris. Nuo 1933 m. iki 1935 m. Šiaulių Valstybės teatras leido žurnalą „Menas. Teatras. Literatūra. Dailė. Muzika. Filmas“ (red. ir leidėjas Juras Arnas Šaltenis; išėjo 3 numeriai). Tiražas 500 egz. Šiaulių Valstybės teatrui persikėlus į Klaipėdą, šis žurnalas pakeitė pavadinimą į „Teatras“ (red. J. A. Šaltenis) ir buvo leidžiamas nuo 1937 m. lapkričio iki 1939 m. kovo mėn. Pasirodė 14 numerių (Mackevičius R. Teatrališki reikalai. „Vilniaus balsas“, 1940 balandžio 11, p. 3). Savaitraštis „Įdomus mūsų momentas“ (leistas nuo 1933 iki 1940 m.). Cenzūrai uždarius savaitraštį „Mūsų momentas“, 1933 m. Šiauliuose pasirodė liberalus visuomeninis iliustruotas savaitraštis „Įdomus mūsų momentas“ (red. ir leid. B. Buišas). Laikraštis leistas iki 1940 m. birželio. Be vietos sensacijų, laikraštyje buvo rašoma ir apie kooperaciją, pramonę, prekybą, literatūrą, kultūrą, sportą. Buvo spausdinami grožinės literatūros kūriniai, knygų recenzijos, net apybraižos. Tai pirmas miesto laikraštis, pradėjęs spausdinti vedamuosius (Knizikevičienė B. Pažangiosios spaudos kelias Šiauliuose. Šiauliai, 1972. Rankraštis. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka. Kraštotyros skyrius). Savaitraštis „Šiaulių žinios“ (leistas nuo 1934 iki 1935 m.). 1934 m. sausio 21 d. Šiauliuose pradėtas leisti nepriklausomas pažangios minties visuomenės savaitraštis „Šiaulių žinios“ (redaktoriai: Algimantas Stasys Bundza, Mykolas Diktanas ir Vladas Šaulys). Jį vieną kartą per savaitę leido Mykolas Diktanas (19091980), kolegija „Šiaulių žinioms“ leisti, nuo 35 numerio – Vladas Šaulys. Laikraštis „Šiaulių žinios“ ėjo iki 1935 m. sausio 13 d. (1934, Nr. 1-48; 1935, Nr. ½ (49/50). Lietuvos kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“ (leistas nuo 1934 iki 1943 m.). Lietuvos muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimo, įvykusio 1933 m. birželio 10-11 d. Šiauliuose, nutarimu 1934 m. pradėtas leisti „Gimtasai kraštas“ – pirmasis Lietuvoje kraštotyros žurnalas. Pelikso Bugailiškio redaguotas iliustruotas leidinys ėjo 1934–1943 m.: iki 1940 m. – Šiauliuose, nuo 1940 m. liepos – Kaune, 1943 m. – Vilniuje. Leido Šiaulių kraštotyros draugija ir „Aušros“ muziejus. 1941 m. šio žurnalo leidimą buvo perėmusi Lietuvos Mokslų akademija. Žurnalas ėjo keturis kartus per metus. Iš viso išėjo trisdešimt vienas numeris. Kai kurie šio žurnalo straipsniai buvo išleisti ir atskirais atspaudais. Leidinyje gilintasi į Lietuvos istoriją, skelbta kraštotyros, etnografijos medžiaga, domėtasi liaudies medicina,

liaudies menu, rūpintasi senovės paminklų išsaugojimu, skatinta kraštotyros draugijų veikla, rašyta apie Lietuvos muziejininkystę, supažindinta su nauja kraštotyros literatūra. Jame bendradarbiavo P. Babickas, J. Baldauskas, Vaclovas Biržiška, B. Buračas, P. Būtėnas, J. Dovydaitis, I. Elisonas, P. Galaunė, M. Gimbutienė, J. Jurginis, I. Končius, A. Mažiulis, L. Nezabitauskis, G. PetkevičaitėBitė, J. Petrulis, J. Puzinas, V. Ruokis, B. Tarvydas ir kt. Nuo 1935 Nr. 2 (6) žurnalas „Gimtasai kraštas“ leido priedą „Keliaukime“ (Žurnalistikos enciklopedija, p. 148-149). 1934 m. Šiauliuose savilaida pradėtas leisti žurnaliukas mokytojams „Sekmadienio mokykla“. Jis buvo leidžiamas 4 kartus per metus. Leidinio reikalus tvarkė M. Inkenienė ir Ž. Lepsytė iš Šiaulių apskrities. Atrodo, kad jo leidyba sustojo 1936 m., pasirodžius savaitiniam laikraštėliui „Vaikų draugas“ (Latužis A. Po jo sparnais. Baptistų istorija Lietuvoje 1841-1990. Klaipėda: „Eglė“, 2009, p. 152). 1934 m. išėjo vienkartinis laikraštis „Sodgėlynas“ (red. ir leid. L. Baltutis). 1934 m. išleistas 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko vienkartinis leidinys „Pulko penkiolikos gyvavimo metų sukakčiai paminėti, 1919–1934: Šiauliai“. 1934 m. užsimota Šiauliuose leisti esperantišką laikraštį. Ta proga laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ buvo paskelbtas būsimo esperantiško laikraščio pavadinimo (iš dviejų žodžių) konkursas. Netrukus buvo paskelbta, kad šio laikraščio pavadinimo konkursą laimėjo M. Zaksaitė, M. Mickevičius, E. Atkočiūnas, tačiau pavadinimo nenurodęs, laikraštis taip ir neišleistas (Rutkauskas R. Esperanto judėjimo Šiauliuose 1926–1998 m. metmenys. Autoriaus rankraštis. Šiauliai, 1998, p. 4). 1934–1935 m. Šiauliuose 1 kartą per savaitę spausdintas tautiškosios minties savaitinis laikraštis „Mūsų kraštas“ (ats. red. ir leid. Pranas Razma; tikrasis leidėjas – Šiaulių tautininkų apskrities komitetas). 1934 m. rugsėjo 16 d. – 1935 m. vasario 10 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga Šiauliuose leido lietuviškos minties iliustruotą sekmadienio laikraštį „Naujas laikas“ (atsak. red. ir leid. Brunonas Vaišvila, red. Algimantas Stasys Bundza, 1934, Nr. 1, 1935, Nr. 1-3). Pradžioje laikraščio redakcija buvo įsikūrusi Šiauliuose, Aušros alėja 7, nuo 1935 m. sausio mėn. – Varpo g. 18, „Lietpress“ spaustuvėje. Dėl įvairių priežasčių laikraščio „Naujas laikas“ leidimas buvo sustabdytas 1935 vasario mėn. vietoj šio leidinio skaitytojai gavo laikraštį „Įdomus mūsų momentas“ („Naujo laiko“ skaitytojams. „Įdomus mūsų momentas“, 1935 vasario 17, p. 1). 1934 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus surengė parodą, kuria paminėjo 30 metų lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo sukaktį (Senovės knygos paroda. „ABC“, 1934, gegužės 28 (nr. 28), p. 4). 1935 m. Šiauliuose buvo leidžiami 7 periodiniai leidiniai: 3 laikraščiai ir 4 žurnalai, taip pat pasirodė nemažai vienkartinių

leidinių. Šiaulių spaudoje apie to meto laikraščių leidimo svarbą ir tikslus mieste rašoma: „Leidžiamas laikraštis. Laikraštis yra principinis nusistatymas propaguoti iniciatyvą, pasiryžimą. Laikraštis niekam kelio neužstoja, neturi tikslo bartis ir rietis. Vienintelis siekimas – objektyviai informuoti skaitytojus apie visuomeninės veiklos bei kultūrinio gyvenimo aktualijas ir svarbesnius įvykius. Toks informacinis laikraštis, be abejo, reikalingas provincijos miestui, turinčiam daugiau negu 30.000 gyventojų“ (Pasirašo: J. Kd. Aitrūs trupiniai. „Įdomus mūsų momentas“,1935 birželio 2, p. 4). 1935 m. sausio 10 d. pradėtas leisti mėnesinis kultūros, visuomeninio gyvenimo ir pedagogikos laikraštis „Tautos balsas“ (red. P. Šerkšnys). Jį leido Šiaulių miesto 5-osios pradžios mokyklos tėvų komitetas. Laikraštis ėjo iki 1935 m. spalio mėn. 1935 m. sausio 21 d. išleistas vienkartinis leidinys „Šiauliai“ (red. ir leid. Vladas Šaulys). Jis pakeitė laikraštį „Šiaulių žinios“. Tų pačių metų kovo 15 d. pasirodė Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos Šiaulių skyriaus vienkartinis leidinys „Nr. 9“ (red. A. S. Bundza). 1935 m. kovo 19 d. pasirodė dar vienas vienkartinis leidinys „EKSTRA TELEGRAMA“ (išleido Vincas Šaulys, red. J. Ruzgis, leid. Vincas Šaulys). Redakcijos adresas: Šiauliai, Stoties g. 11. 1935 m. birželio 13 d.–1935 m. gruodžio 31 d. leistas informacinis dienraštis „Šiaulių aidas“ (redaktoriai: Algimantas Stasys Bundza, Juozas Valentinas, leid. Vincas Vebra). Tai pirmasis Šiaulių apskrities dienraštis, daug vietos skyręs įdomybėms, sensacijoms, pasaulio įvykiams, kronikai. Išėjo 160 numerių. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį pasirodė laikraščio „Įdomus mūsų momentas“ vienkartinis leidinys „Esktra telegrama“, kurioje rašoma: „Šiauliai, 1935 m. rugsėjo 21 d. anglų agentūra „Reuteris“ praneša: „Feliksas Vaitkus skrenda“. 1935 m. rugsėjį Lietuvos verslininkų sąjungos Šiaulių skyriaus reikalų vedėjas Pr. J. Svirilis parengė Šiauliams skirtą specialų „Verslo“ laikraštį (Leidžiamas Šiaulių „Verslas“. „Šiaulių aidas“, 1935 rugsėjo 2, p. 4). 1936 m. vasario 16 d. Šiauliuose išleistas 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko laikraštėlis „Vaidotietis“ (Nr. 1). Tai 46 puslapių leidinys, suskirstytas į 20 atskirų skyrelių: publicistikos, beletristikos, poezijos, įvairenybių, juokų ir t. t. Jį redagavo šio pulko Mokomosios kuopos kolektyvas (ats. red. Albertas Zubras-Zemribas). Šis pulko laikraštėlis išleistas rotatoriumi buvo skiriamas kareiviams ir karininkams.Beje, apie 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko laikraštėlio „Vaidotietis“ leidimą buvo svarstoma dar 1925 m. pavasarį („Karys“, 1926, nr. 11, p. 98-99). Tačiau duomenų apie tai, ar tais metais toks pulko laikraštėlis tikrai buvo išleistas, nepavyko aptikti. 1936 metų pradžioje Šiauliuose pradėtas leisti baptistų žurnalas jaunimui „Jaunystei žydint“. Kaip redaktorė ir leidėja

pasirašinėjo Dorotėja Inkėnaitė (1908–1975). Iki 1937 m. Nr. 2 ėjo dauginamas šapirografu, vėliau – spausdintas spaustuvėje. Žurnale buvo publikuojama įvairi ir įdomi medžiaga: krikščioniška poezija, tikėjimo patirties liudijimai, informacija apie baptistų jaunimo veiklą Lietuvoje ir užsienyje, teologiniai straipsniai. Jis buvo adresuojamas evangelikų bendruomenės tikybos reikmėms. Skelbė daugiausia verstus religinio ir didaktinio turinio straipsnius, apsakymus ir kt. Išėjo 11 numerių. Žurnalas išeidavo keturis kartus per metus, bet dėl lėšų stokos 1938 m. jo leidyba buvo sustabdyta, o 1939 m. metiniame Baptistų sąjungos suvažiavime žurnalo „Jaunystei žydint“ vietoje nutarta leisti neperiodinius leidinėlius knygelių pavidalu“ (Latužis, A. Po jo sparnais. Baptistų istorija Lietuvoje 1841–1990, p. 151). 1936 m. gruodžio mėn. 8-ojo pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulko švietimo vadovybė minėdama Saulės (Šiaulių) mūšio 700-ųjų metinių sukaktį, išleido karių laikraščio „Vaidotietis“ Nr. 2 specialų numerį: „7 Šimtai: 1236–1936“ (red. Albertas Zubras-Zemribas) („7 šimtai“. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 gruodžio 28, p. 3). 1936 m. gruodžio–1940 m. gegužės mėnesiais buvo leidžiamas savaitinis laikraštėlis sekmadieninių mokyklų mokytojams ir vaikams „Vaikų draugas“. Oficia-liai jį leido Lietuvos evangelikų sekmadienio mokyklų darbo komitetas, atsakomasis redaktorius buvo evangelikų liuteronų diakonas iš Klaipėdos krašto Frydrichas Megnis, Laugalių evangeliškos prieglaudos „Sandora“ vedėjas, o rankraščius Šiauliuose tvarkė atsakingoji sekretorė Marija Inkenienė. 1939 m. Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Lietuvos, svarstyta pakeisti redaktorių, re-

dakcijos vietą ir spaustuvę. Dar kelis numerius savo vardu išleido M. Inkenienė, o tada šį darbą dėl sovietų okupacijos 1940 m. teko nutraukti. Periodinis leidinys „Vaikų draugas“ buvo skirtas vyresnio amžiaus vaikams, nedidelio formato, dvilapis, be iliustracijų, išskyrus pirmą birželio numerio puslapį. Jo turinį sudarė trumpi bibliniai ir religiniai pasakojimai, maldelės. Jis daugiausiai buvo platinamas evangelikų sekmadieninėse mokyklose (Laukaitytė R. Lietuvių evangelikų spaudos apžvalga. Iš: Žurnalisto žinynas. Antroji knyga. Vilnius: Viliaus Užtupo leidykla „Vilius“, 1996, p. 25-26; Latužis A. Po jo sparnais. Baptistų istorija Lietuvoje 1841– 1990, p.151-152). 1937 m. gegužės 1 d. Šiauliuose pasirodė „Pavasario baliaus kvieslys“: vasaros suknelių ir nepaprastų siurprizų šalininkų vienkartinis leidinys“. 1938 m. išleistas „Šiaulių metraštis“: Nepriklausomybės dvidešimtmečio Šiaulių m. ir a.[pskrities] apžvalga“ (1938, Nr. 5, red. P. Bugailiškis). 1939 m. rugpjūčio 15 d.–rugsėjo 16 d. privačią periodinės spaudos parodą Šiauliuose surengė Valstybės teatro Šiaulių skyriaus darbininkas, spaudos kolekcininkas Povilas Gasiūnas. Joje buvo eksponuojami beveik visi Šiauliuose leisti laikraščiai, žurnalai ir kiti spaudos leidiniai (Povilo Gasiūno spaudos parodos Šiauliuose dokumentai. Šiauliai, 1939. LCVA, F. 412, ap. 9, b. 758, lp. 106-114). Drauge su „Šiaulių naujienomis“ skaitytojai dar gaudavo ir vienkartinių leidinių – telegramų, kurios pranešdavo šiauliečiams svarbesnes naujienas. „Telegramas“ leido ir Šiauliuose ėjęs laikraštis „Mūsų kraštas“ („Mūsų krašto Ekstra telegrama“, 1935 kovo 26). (Bus tęsinys)


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

2018 m. rugpjūčio 10 d. PENKTADIENIS

Kultūros kirtis

Vokiečių ekspresionistinis kinas Atkelta iš 7 p. Po Pirmojo pasaulinio karo Murnau apsigyveno Šveicarijoje ir kūrė propagandinius filmus. Kaip meninio kino autorius Murnau debiutuoja 1919 m. Berlyne. Jis sukuria filmą „Mėlynas berniukas“ („Der Knabe in Blau“). Ankstyvieji menininko kūriniai yra prarasti. Ryškiausia Murnau juosta – „Nosferatu“ (1922). Filme pirmą kartą ekranizuojama grafo Drakulos istorija. Kadangi iki galo nebuvo sutarta dėl ekranizacijos, todėl kūrinyje yra pakeisti personažų vardai ir vietovių pavadinimai. Kino juostoje pasakojama apie tai, kaip personažas Knokas išsiunčia jauną klerką Thomą Hutterį į Karpatus, kur gyvena Nosferatų giminės atstovas. Vietiniai žmonės, išgirdę apie jaunuolio kelionės tikslą, iš baimės pradeda net žegnotis. Viešbučio restorane Thomas knygos puslapiuose perskaito apie tai, kad Nosferatu vardas niekada neturi būti tariamas balsu. Thomui užmigus Nosferatu keliasi iš savo sarkofago ir sėlina aukos link. Tuo metu Bremene likusi Thomo žmona Elena prabunda tardama mylimojo vardą. Akimirksniu Nosferatu išnyksta, o svečias pasiryžta

grįžti į Europą. Nosferatu slapčia įsėlinęs į laivą ir taip pat iškeliauja į Bremeną. Pamažu jūroje dingsta jūreiviai ir krantą pasiekia laivas vaiduoklis. Siekdama sustabdyti Nosferatu Elena užlaiko jį savo namuose iki aušros ir gaidžių giedojimo. Vampyras miršta kartu nusinešdamas į nebūtį ir Elenos gyvybę. Skirtingai nei „Daktaro Kaligario kabinete“ Murnau filme scenos buvo filmuojamos natūralioje aplinkoje. Filmo pradžioje rodoma realaus miesto Bremeno panorama. Gyvenimą gamtoje simbolizuoja žole šuoliuojantys žirgai, o besiartinančią grėsmę atspindi negatyvo principu nufilmuoti miškų kadrai. Grėsmės įspūdis dar labiau sustiprinamas kadrais, kuriuose rodomas lėtai sėlinantis vampyras. Jis priekinėmis galūnėmis grėsmingai gestikuliuoja priešais kino kamerą. Šis vaidybos metodas vėliau buvo gausiai išplėtojamas įvairiuose siaubo filmuose apie vampyrus. Filmui ekspresijos taip pat suteikė dviguba ekspozicija, aštrūs rakursai ir net iš apačios nufilmuotas Nosferatu portretas. Viename iš įsimintiniausių epizodų personažo ilgų pirštų šešėliai ir grėsmingas siluetas lėtai slenka laivo burių fone ir sukuria neišdildomą įspūdį.

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? Nors „Nosferatu“ ir yra grėsmingas kūrinys, tačiau jis taip pat yra laikomas vienu poetiškiausių ekspresionistinio kino pavyzdžių. Šiandien galima tik svarstyti apie tai, kad galbūt Murnau norėjo metaforiškai prabilti į nusivylusią vokiečių visuomenę konstatuodamas, kad dar reikės ne vienos aukos, norint atgauti tautos orumą. Pastebėtina, kad „Nosferatu“ buvo demonstruojamas daugelyje pasaulio valstybių. Kartais personažų vardai būdavo pakeičiami į vietos herojų vardus, o kartais net pats filmas būdavo drąsiai permontuojamas. Po „Nosferatu“ sėkmės Murnau pradeda kurti savitą kamerinį kiną (Kammerspiele), kurio viršūne yra laikomas filmas „Paskutinis žmogus“ („Der letzte Mann“ 1924). Skaitytojams norime priminti, kad prof. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www. venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto. venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Prof. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu

Naujų butų sandoriai – šuolio viršūnėje 2018-ųjų I pusmetį nekilnojamojo turto rinka (NT) išlaikė pozityvias nuotaikas ir gerą likvidumą, nors augimas sulėtėjo. Naujo būsto segmente užfiksuotas sandorių šuolis atspindi seniau įvykusius plėtotojų pardavimus, kurie, tikėtina, pasiekė piką ir prognozės likusiai metų daliai nėra itin palankios. Verslo centrų ir prekybos segmentuose didžiausiu aktyvumu pasižymėjo Vilnius ir Kaunas. „Stabili ekonomikos raida ir didėjęs darbo užmokestis skatina lietuvius optimistiškiau žvelgti į ateitį. Pozityviai nuteikia ir didėjęs šalies pramonės aktyvumas, eksporto apimtys, pritrauktos naujos investicijos, augęs darbo našumas. Tai atsispindėjo kreditavimo statistikoje: gyventojų būsto paskolos praėjusį pusmetį augo 8 proc., vartojimo paskolų portfelis – 5 proc. Tiesa, tikėtina, kad skolinimosi tempai artimiausiais laikotarpiais turėtų lėtėti dėl Europos Centrinio Banko vykdomos pinigų politikos normalizavimo“, – sako Šiaulių banko Finansų rinkų skyriaus makleris Tomas Kipišas. Gyvenamojo NT segmentas 2018 I pusmetį Vilniuje senų butų pardavimai, lyginant su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, išliko stabilūs – 3400 butų. Tuo tarpu pirminės rinkos – naujos statybos butų buvo parduota virš 2000, ir tai yra 27,5 proc. daugiau nei pernai. „Tiesa, reikėtų pažymėti, kad didžiąja dalimi šis įspūdingas skaičius yra sąlygotas „sukauptų“ ankstesnio laikotarpio pirminės rinkos vystytojų pardavimų,“, – teigia IN-

REAL grupės analitikas Robertas Žulpa. Pasak jo, šiuo metu pirminėje sostinės būstų rinkoje tendencijos nėra pačios geriausios: „Per I 2018 metų pusmetį statytojai pardavė ir naujai rinkai pasiūlė, atitinkamai, 1670 bei 1590 butus. Tai yra 15 proc. bei 23 proc. mažiau nei pernai. Kita vertus Vilniaus būsto rinkos likvidumo rodiklis tebėra geras – 1,3, kas atsispindi ir stabiliose kainose“, – sako R. Žulpa. Kaune 2018 I pusmetį butų sandorių augimas lėtėjo. Viena priežasčių – augantis individualių namų/ kotedžų segmento populiarumas. Pastarąjį pusmetį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, buvo registruota 415 (22,0 proc. daugiau) individualių namų/ kotedžų pirkimo-pardavimo sandorių. Lėtėjo ir pirminė Kauno būsto rinka. Likvidumo rodiklis suprastėjo viena dešimtąja – nuo 1,6 iki 1,7. Nepaisant to, naujų būstų kainos augo visuose segmentuose. Klaipėdos butų rinka 2018 metų I pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sulėtėjo, o individualių namų/kotedžų rinka šoko į viršų. Pirminėje rinkoje statytojai, pasiūlę daugiau nei prieš metus naujų būstų, stengėsi išjudinti pirkėjų pasyvumą. Komercinio NT segmentas Palanki verslo bei ekonominė aplinka lemia, jog šiuo metu biurų segmentas yra labai aktyvus ir likvidus, paklausa moderniems biurams – itin didelė. „Nepaisant didelių plėtros tempų, paklausa moderniems verslo centrams sostinėje yra labai di-

delė ir įsisavinamas beveik visas naujai atsirandantis plotas. Per 2018 metų pirmąjį pusmetį bendras vakansijų rodiklis Vilniuje sumažėjo nuo 5,4 proc. iki 3,7 proc. ir yra vienas žemiausių Europoje“, – sako R. Žulpa. Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje per 2018 metų pirmąjį pusmetį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 9,5 proc. Sandėliavimo sektoriaus plėtra yra viena vangiausių šalyje, nors konkurencija nėra didelė, kainos linkusios augti, atsiperkamumo laikas tikrai neblogesnis nei kituose komerciniuose projektuose. Nuosaikūs teisinio reguliavimo pokyčiai „2018 metai prasidėjo nepateikę ypač ženklių teisės naujienų, o pokyčiai reguliavime buvo gan nuosaikūs ir daugiau skirti teisinio reguliavimo suderinimui su kitomis sritimis ar Europos Sąjungos teisės aktais. Tačiau, net jei teisėkūroje vyravo ramios nuotaikos, šį pusmetį sulaukėme mažiausiai dviejų svarbių naujienų: metų pradžioje priimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje „Tumeliai prieš Lietuvą“ reikšmingai keičia ilgalaikę bylų dėl savavališkos statybos nagrinėjimo praktiką, o pusmečio pabaigoje pradėti viešinti naujojo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai verčia persvarstyti būsimos plėtros Vilniaus mieste planus bei galimybes“, – teigia Advokatų kontoros COBALT asocijuotas teisininkas Simas Paukštys. Pagal INREAL Parengė Jorūnė DAUNORIENĖ

„ATLANTIS CINEMAS“ Tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt Rugpjūčio 10–16 d. MONSTRŲ VIEŠBUTIS 3: ATOSTOGOS 3D – 10.00 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS 3: ATOSTOGOS 2D – 12.10 val. (2018, 100 min., JAV, komedija, animacija, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) NEREALIEJI 2 2D – 10.00, 14.10 val. NEREALIEJI 2 3D – 11.50 val. (2018, 120 min., JAV, nuotykių, animacija, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) MOTERYS MELUOJA GERIAU. ROBERTĖLIS – 13.50, 15.35, 17.20, 19.10, 21.00 val. (2018, 95 min., Lietuva, komedija, romantinis, N-13) MAMMA MIA! ŠTAI IR MES – 16.25 val. (2018, 110 min., JAV, komedija, muzikinis, N-13) PREMJERA ŠNIPAS, KURIS MANE IŠDŪRĖ – 18.30 val. (2018, 115 min., JAV, komedija, veiksmo, N-13) PREMJERA PASKUTINIS KRIKŠTATĖVIS: DŽONAS GOTTI – 20.40 val. (2018, 105 min., JAV, drama, kriminalinis, biografinis, N-16) NAUJA VASAROS AKCIJA! DVIGUBAS SEKMADIENIO KINO VAKARO SEANSAS - DU FILMAI UŽ VIENO KAINĄ (rugpjūčio 12 d.) 18.30 val. ŠNIPAS, KURIS MANE IŠDŪRĖ 20.40 val. PASKUTINIS KRIKŠTATĖVIS: DŽONAS GOTTI SEKMADIENIO ŠEIMOS SEANSAI! (rugpjūčio 12 d.) 12.10 val. MONSTRŲ VIEŠBUTIS 3: ATOSTOGOS 2D 14.10 val. NEREALIEJI 2 2D

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki rugpjūčio 18 d. Žibunto Mikšio (1923–2013) kūrybos paroda „Tėvynė ten, kur laisvė“.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) Meno ir muzikos skaitykloje iki rugpjūčio 31 d. bibliotekos eksponuojama Povilo Šiaučiūno ekslibrisų paroda. III a. galerijoje iki rugsėjo 30 d. paroda „Prof. V. Rimkaus knygos, albumų įvadai, parodų katalogai“. Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriuje iki rugpjūčio 31 d. spaudinių paroda „Keliaukime ir pažinkime savo kraštą“. Abonemento skyriuje iki rugsėjo 5 d. spaudinių paroda

„Kelionių magija“. III aukšto fojė iki rugpjūčio 26 d. spaudinių paroda „2018 metai – Vydūno metai“ iš Senųjų spaudinių fondo.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“; iki lapkričio 4 d. paroda „Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100mečiui. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) iki rugsėjo 2 d. Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui skirta paroda „Tapatybės formatai. Tradicija ir modernumas tarpukario Lietuvos fotografijoje“; iki rugsėjo 2 d. fotografijos būrelio „Fotografijos muziejaus studija“ baigiamųjų darbų paroda. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Dviračių muziejuje (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija; paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė ekspozicija „Katinai iš viso pasaulio“; fotoparoda „Iš katinų gyvenimo“.

Kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose (Energetikų g. 7) iki rugpjūčio 31 d. menininkės Vitos Žabarauskaitės tapybos darbų parodos „Spalvų žaismas“ II dalis.

Lietuviški vabzdžiai – kosmetikos mintą juodosios plokščiamusės pramonei lervos riebalų pagrindu. Šie Baigėsi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) konkursas „Idėjų bankas“. Šia iniciatyva siekta paskatinti tiek individualius kūrėjus ir išradėjus, tiek įmones vystyti inovacijas pasitelkiant mokslininkus bei pritraukti kuo įvairesnių inovatyvių idėjų. Konkursu siekta atrinkti perspektyviausias idėjas, kurios gali būti sėkmingai įgyvendinamos ir paverčiamos nauju verslu, nauju produktu ar nauja paslauga rinkoje. Per du mėnesius pateikta net 30 idėjų, daugiausiai iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos. Į finalą pateko išskirtinės idėjos: nuo robotizuotų sprendimų logistikos sektoriuje iki Lietuvos šimtmečiui paminėti skirtų inovatyvių technologinių sprendimų. Konkurso komisijos vertinimu nugalėtoju tapo UAB „Insectum“ – startuolis, pateikęs inovatyvią idėją kurti kosmetinę bei gydomąją priemonę, paga-

riebalai išskirtiniai, nes turi antimikrobinių, antigrybelinių ir antivirusinių savybių. „Sudomino galimybė dalyvauti šiame konkurse ir parodyti, kad inovatyvios idėjos gali būti komercinamos ir virsti perspektyviais produktais. Ateityje planuojame toliau vystyti bei įgyvendinti savo idėjas, kurioms išvysti dienos šviesą tikimės padės ir MITA“, – teigia, UAB „Insectum“ direktorius Domantas Tracevičius. Nugalėtojui atitenka kelionė į Norvegijoje rugsėjo 24–28 d. vykstantį įspūdingą inovacijų renginį „Oslo inovacijų savaitė“, kuriame jie turės galimybių užmegzti naujų kontaktų idėjos realizavimui, rasti verslo partnerių ar investuotojų. Šį renginį kasmet aplanko ne tik Norvegijos, bet ir įvairių šalių atstovai – nuo Pietų Korėjos iki Kanados. Pagal ELTA Parengė Laima TRUMPYTĖ


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

ʹͲͳͺǤ”—‰’Œó«‹‘ͳͲ†Ǥ PENKTADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.05 „Senis“. N-7 10.05 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 10.50 „Komisaras Reksas“. N-7 11.40 „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“. 12.35 Kas ir kodėl? 13.05 Klauskite daktaro. 13.58 Loterija „Keno Loto“. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Sportas. Orai. 16.15 Laba diena, Lietuva. 16.30 „Seserys“. N-7 17.30 Žinios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18.15 Auksinis protas. 19.30 Beatos virtuvė. 20.25 Loterija „Keno Loto“. 20.30 Panorama. 21.00 Dienos tema. 21.20 Sportas. Orai. 21.29 Loterija „Jėga“. 21.30 Duokim garo! 23.00 Filmas. Vesternas „Vinetu. Naujas pasaulis“, Vokietija. 2016 m. N-7 1.00 LRT radijo žinios. 1.05 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 2.00 LRT radijo žinios. 2.05 Kas ir kodėl? 2.30 Ryto suktinis su Z. Kelmickaite. 3.00 LRT radijo žinios.

6.15 Televitrina. 6.30 „Stipruolis Janekas“. 6.55 „Ožiukas, kuris mokėjo skaičiuoti iki dešimties“. 7.10 „Na, palauk!“. 7.20 „Boleko ir Lioleko nuotykiai“. 7.30 „Maištingas angelas“ . N-7 8.35 „Mažoji nuotaka“. N-7 9.35 Džeimio Oliverio patiekalai per 15 minučių. 10.05 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 11.05 Filmas. Melodrama „Meilės prieglobstis“, JAV. 2017 m. N-7 12.55 „Šunyčiai patruliai“. 13.25 „Reindžeris Robas“. 13.55 Pasikeisk! N-7 14.55 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 15.55 „Maištingas angelas“. N-7 16.55 „Mažoji nuotaka“. N-7 18.00 „Paslaptingas gyvenimas“. N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama „Jei pasilikčiau“, JAV. 2014 m. N-14 23.10 „Paslaptingas gyvenimas“. N-7 1.10 „Naujokė“. N-7 2.00 TV Pagalba. N-7

6.30 Labas vakaras, Lietuva. 7.30 Visi už vieną. N-7 8.00 Žinios. 9.00 KK2. N-7 9.30 Valanda su Rūta. 11.00 Rytas su LNK. 13.00 Gyvenimiškos istorijos. 14.00 Rytas su LNK. 16.00 Išgyvenk, jei gali. 17.00, 21.00 Info diena. 23.00 Labas vakaras, Lietuva. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30, 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 Vasara su Balticum. 9.45 „Turgus - miesto širdis“. 10.45 „Rasputinas“. N-7 12.45 „Avantiūristas ir dama“. N-7 13.45 „Kai šaukia širdis“. 14.40 Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis. 15.10 „Neįkainojama meilė“. N-7

6.10 Dienos programa.

6.10 Televitrina.

6.15 „Mano gyvenimo

6.25 „Kempiniukas

šviesa“. N-7

Plačiakelnis“. N-7

7.30 „Neramūs ir

6.55 „Simpsonai“. N-7

triukšmingi“.

7.55 „Kam ta meilė?“. N-7

7.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 8.55 Rytas su LNK. 10.55 Varom! N-7 11.25 „Meilės sparnai“. 13.25 „Gyvenimo daina“. N-7

8.25 „Paskutinis iš Magikianų“. N-7 8.55 „Meilės sūkuryje“. N-7 10.00 „Tai - mano gyvenimas“. N-7 11.55 „Tai bent giminačiai“. N-7 13.00 „Pažadėtoji“. N-7

14.25 „Dvi širdys“.

15.00 „Simpsonai“. N-7

16.30 Labas vakaras,

16.00 TV3 žinios. Orai.

Lietuva.

16.30 TV Pagalba. N-7

17.35 Nuo... Iki.

18.30 TV3 žinios.

18.30 Žinios.

19.22 TV3 sportas. Orai.

19.25 Sportas. Orai.

19.30 „Žuviukas Nemo“.

19.30 KK2 penktadienis.

21.20 Filmas. Drama

N-7 21.00 Filmas. Veiksmo „Šeimos susitikimas“, JAV. 2011 m. N-14 23.00 Filmas. Veiksmo „Juodasis horizontas“, JAV.

„Nepageidaujami genai“, JAV. 2010 m. N-7 23.30 Filmas. Drama „Nemirtigieji“, JAV. 2011 m. N-14 1.40 Filmas. Trileris „Kazino apiplėšimas“, JAV.

2002 m. N-14

2012 m. N-14

0.50 Filmas. Veiksmo

3.20 Filmas. Trileris

„Šarvuotis“, JAV. 2009 m.

„Pašalintieji“, Kanada.

N-14

2015 m. N-14

16.10 Išlikimo vadovas. 17.10 Klaipėdos patruliai. N-7 17.40 „Mūsų zoologijos sodas“. 18.45 „Šalti namai“. N-7 19.45 Vasara su Balticum. 20.00 Balticum TV žinios. 20.30 Įspūdingiausių interjerų dešimtukas. 21.00 Filmas. Komedija „Žmona ir vyras“, Italija. 2017 m. N-7 22.55 Balticum TV žinios. 23.25 Vasara su Balticum. 23.40 Filmas. Drama „Fango šeima“, JAV. 2015 m. N-7

Auksinis 7.00 Filmas. Trileris „Lūžio taškas“, Kinija-Vokietija-JAV. 2015 m. N-7 9.00 Filmas. Komedija „Didžioji Afera“, Kanada. 2013 m. N-7 11.00 Filmas. Drama „Lenktynės“, Kanada-VokietijaPrancūzija. 2016 m. N-7 13.10 Filmas. Drama „Gerbėja“, Prancūzija. 2014 m. N-7 15.00 Filmas. Veiksmo filmas „Divergentė“, JAV. 2014 m. N-7 17.15 Filmas. Trileris „Išlikimo žaidimas“, JAV. 2014 m. N-7 19.00 Filmas. Komedija „Meilės punšas“, PrancūzijaD. Britanija. 2013 m. 21.00 Filmas. Komedija „Ko laukti, kai laukiesi“, JAV. 2012 m. N-7 23.00 Filmas. Trileris „Linkėjimai iš Paryžiaus“, Prancūzija-JAV. 2010 m. N-14 1.00 Filmas. Drama „Švarus sunaikinimas“, JAV. 2014 m. N-7

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Sveikatos medis. 9.15 1863 sukilimas. Sukilimo takais Panevėžio krašte. 9.45 Kas? Kur? Kada? 9.55 Radvilų Biržai. 10.25 „Specialisto patarimai“. 10.35 Sūduvos krašto apybraižos. Marijampolės cukraus fabrikas. 11.05 Reakcija. 11.15 Info studija.

6.00 „Auklė“. 7.30 „Asmens sargybinis“. N-7 8.30 „Farų karai“. N-7 9.30 „Teisingumo agentai“. N-7 10.30 „Kobra 11“. N-7 11.35 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 12.35 „Stoties policija“. N-7 13.45 „Asmens sargybinis“. N-7 14.50 „Farų karai“. N-7 15.50 „Teisingumo agentai“. N-7 16.55 „Kobra 11“. N-7 18.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 19.00 „Muchtaro sugrįžimas. Naujas pėdsakas“. N-7 20.00 Info diena. 21.00 Filmas. Veiksmo „Laikrodinis mechanizmas“, JAV. 2001 m. N-14 22.50 „Nežinomasis“. N-14 0.35 „Sekso magistrai“. N-14 1.40 Kas žudikas? N-7 2.35 Filmas. Veiksmo „Laikrodinis mechanizmas“, JAV. 2001 m. N-14

11.35 Purenimai. 12.05 Kas? Kur? Kada? 12.15 Info studija. 12.35 Lithuania incognita. Kiek Lietuvoje duonų? 13.05 Atėjusi tauta. Vokiečiai. 13.55 Big Band festivalis 2015. AL@The Jokers. 15.35 „Specialisto patarimai“. 15.45 Žemaitijos kraštas. 16.15 Paveldas. Vilniaus byla. 16.45 Mokslo sriuba. 17.10 Kas? Kur? Kada? 17.20 Žemaitijos kinas. 17.50 Tauro ragas. 18.20 Kas? Kur? Kada? 18.30 Info studija. 18.50 Gimtinėn sugrįžtantys. Rašytojas V. Kalvaitis. 19.10 Susitikime prie Kruojos. 19.40 „Labas“ iš Kelmės. 20.10 Secialusis reportažas. 20.20 Ventos vingiais. 20.50 Kas? Kur? Kada? 21.00 Info studija. 21.20 Kas? Kur? Kada? 21.30 Sinkopės. 22.00 Sportorama. 22.15 „J. Meko antologija“. 23.15 „Specialisto patarimai“. 23.25 Info studija. 23.45 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.25 Naujienos. 6.30 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos. 9.20 Labas rytas (tęsinys). 11.00 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20 „Inkvizitorius“. 14.10 Mados nuosprendis. 15.20 Susituokime. 16.10 Vyriška/Moteriška. 17.00 Vakaro naujienos (su subtitrais). 17.20 Ar matėte video? 18.10 Iš tiesų. 19.00 Stebuklų laukas. 20.00 Laikas. 20.30 Tarptautinis muzikinis festivalis „Žara“. 22.55 KVN Premjer lyga. 0.25 Filmas. Komedija „Karti, karti-2“. 1.55 Filmas. Vaidyb. „Popsas“.

6.00 Šiandien.

6.05 Savas žaidimas. 7.00 Šiandien. 7.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.00 Šiandien. 8.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.30 „Muchtaro sugrįžimas“. 10.00 Šiandien. 10.30 „Muchtaro sugrįžimas“. 11.00 „Antrasis žmogžudysčių skyrius“. 13.00 Šiandien. 13.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 14.05 „Jūrų velniai. Viesulas“. 16.00 Šiandien. 16.25 „Bedugnė“. 18.20 Ypatingas įvykis. Tyrimas. 19.00 „Krovinys. Didis žaidimas“. 23.35 „Skolelė“. 1.30 DNR. 2.30 „Šiaurės vėjas“.

6.05 Ideali santuoka. 6.55 Programos pabaiga. 7.00 Nuotaika. 8.45 Jevgenijus Morgunovas. 9.25 Žmona. Meilės istorija. 10.40 Vilkai. 12.30 Įvykiai. 12.50 Jokių kitų norų. 14.35 Ideali santuoka. 15.30 Įvykiai. 15.50 Naujienų miestas. 16.00 Aktorių dramos. 16.45 Visa tiesa. 17.10 Keturios meilės krizės. 18.45 Pamiršk mane, mama. 20.25 Įvykiai. 20.55 Projektas. 22.00 Laukiniai pinigai. 22.40 Atsisveikinimas. Ana Samochina. 23.25 Smūgis valdžia. 0.10 Linksma politika. 0.55 Jokių kitų norų. 2.40 Maskvos buities kronikos.

7.00 „Vovočka“. 7.25 Žiūrėti visiems! 7.50 Labas rytas! 9.10 Keista byla. 10.00 Informacinė laida 112. 10.25 Dokumentinis projektas. 12.40 Mums net nesisapnavo. 15.30 „Žmonijos paslaptys“ su O. Šiškinu. 16.25 Rusiškos bulkutės. 17.15 „Paklydimų teritorija“ su I. Prokopenka.

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 „Griežčiausi tėvai“. 7.50 Būrėja. 9.00 Sveikinimai. 11.25 „Sunkių nusikaltimų skyrius“. N-7 12.20 „Kandisė Renuar“. N-7 13.30 „Mirtis rojuje“. N-7 14.40 „Džekio Čano nuotykiai“. 15.05 „Vyrai juodais drabužiais“. 15.35 „Marvel animė. Ernis“. N-7 16.00 „Tinginių miestelis“. 16.30 „Būk su

manim“. 17.30 „Mano meilės šviesa“. 18.30 „Kandisė Renuar“. N-7 19.45 „Mirtis rojuje“. N-7 21.00 Filmas. Detektyvas „Nebylus liudijimas. Pareiga atskleisti tiesą“, D. Britanija. 2018 m. N-14 23.10 Filmas. Drama „Pagauk, jei gali“, JAV-Kanada. 2002 m. N-14 1.50 Filmas. Drama „Be kaltės“, Norvegija. 2015 m. N-14 3.20 „Sunkių nusikaltimų skyrius“. N-7

6.20 Programa. 6.24 TV parduotuvė. 6.40 Krepšinio pasaulyje. 7.10 Grilio skanėstai. 7.40 Vasara tiesiogiai su D. Žeimyte. 8.10 „Delta“. N-7 9.15 „Moterų daktaras“. N-7 10.20 „Jekaterina Didžioji“. N-7 11.25 „Ragana“. N-7 12.30 „Iššūkis“. N-7 13.35 TV parduotuvė. 13.50 „Gluchariovas“. N-7 14.55 „Gurovo bylos. Mirtis

tiesioginiame eteryje“. N-7 16.00 Reporteris. Orai. 16.30 Gyvenimo būdas. 17.00 „Moterų daktaras“. N-7 18.00 Reporteris. 18.45 Keliauk su Reporteriu. 18.57 Orai. 19.00 „Bitininkas“. N-7 20.00 Reporteris. Orai. 20.30 Grilio skanėstai. 21.00 „Juodosios katės“. N-7 22.00 Reporteris. 22.45 Keliauk su Reporteriu. 22.57 Orai. 23.00 „Gluchariovas“. N-7 0.05 „Delta“. N-7 1.05 „Iššūkis“. N-7 2.00 „Ragana“. N-7 2.45 „Lemtingas panašumas“. N-7

6.15 Televitrina. 6.30 „Saša ir Tania“. N-7 7.00 „Pėdsakai“. N-7 8.00 „Kaulai“. N-14 9.00 Sandėlių karai. N-7 9.30 „CSI Majamis“. N-14 10.30 „Simpsonai“. N-7 11.25 „Kobra 11“. N-7 12.25 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 13.25 „Univeras. Naujas bendrikas“. N-7 14.30 Televitrina. 15.00

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7 15.25 „Kaulai“. N-14 16.25 „CSI Majamis“. N-14 17.25 „Kobra 11“. N-7 18.25 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 19.25 „Univeras. Naujas bendrikas“. N-7 20.00 Farai. N-7 21.00 Žinios. 21.53 Sportas. Orai. 22.00 Filmas. Veiksmo „Olimpo apgultis“, JAV. 2013 m. N-14 0.30 Filmas. Trileris „Šalta dienos šviesa“, Ispanija-JAV. 2012 m. N-14 2.05 Filmas. Siaubo „Lemtingas posūkis-6“, JAV. 2014 m. S

6.00 Kai švenčia Skorpionai. 7.35 R. Cicino solinio albumo pristatymo koncertas „Įsimylėti taip paprasta“. 9.10 Liuks! muzika. 10.15 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Pirmoji diena. 12.00 Kai švenčia Skorpionai. 13.35 R. Cicino solinio albumo pristatymo koncertas „Įsimylėti taip paprasta“. 15.10 Liuks!

muzika. 16.15 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Pirmoji diena. 18.00 Kai švenčia Skorpionai. 19.35 R. Cicino solinio albumo pristatymo koncertas „Įsimylėti taip paprasta“. 21.10 Liuks! muzika. 22.15 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Pirmoji diena. 24.00 Kai švenčia Skorpionai. 1.35 R. Cicino solinio albumo pristatymo koncertas „Įsimylėti taip paprasta“. 3.10 Liuks! muzika.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Visagino Country 2017. 7.15 „Džiunglių būrys skuba į pagalbą“. 7.45 „Nauji Piterio Peno nuotykiai“. 8.10 Vienuolynų kelias Lietuvoje. 8.40 Pažvelk į profesiją kitaip. 9.05 „Kaip atsiranda daiktai“. 9.30 „Kelionė per pasaulį. Dagestanas nepažįstama Kaukazo respublika“. 10.00 „Kelionė per pasaulį“. 10.30 Nacionalinis turtas.

11.00 2018 Europos čempionatas. Lengvoji atletika. Atranka. Tiesioginė transliacija.13.20 LRT OPUS ORE. 14.20 „Medinės istorijos“. 15.15 „Pašėlę Blinkio Bilo nuotykiai“. 15.25 „Detektyvė Miretė“. 15.40 „Stebuklingoji Boružėlė“. 16.05 „Kaip atsiranda daiktai“. 16.30 Laba diena, Lietuva. 18.00 Kultūra ir žiniasklaida. 20.10 2018 Europos čempionatas. Lengvoji atletika. Pusfinaliai ir finalai. Tiesioginė transliacija. 23.00 Vilniaus festivalis 2018. 0.30 Dabar pasaulyje. 1.00 Visagino Country 2017. 2.25 Filmas. Drama „Vienos dienos kronika“, Lietuva. 1963 m.

18.55 Tinkama priemonė. 19.55 Šeimos dramos. 21.45 „Žmonijos paslaptys“ su O. Šiškinu. 23.30 Žiūrėti visiems! 0.20 Dokumentinis projektas. 2.00 Žiūrėti visiems!

6.10 Filmas. Komedija „Visi keliai veda į Romą“, Italija-JAV. 2015 m. N-14 8.10 Filmas. Veiksmo „Kartą Meksikoje“, JAV. 2003 m. 10.10 Filmas. Komedija „Mūza“, JAV. 1999 m. N-14 12.10 Filmas. Veiksmo „Zatura: nuotykiai kosmose“, JAV. 2005 m. 14.15 Filmas. Komedija „Šykštuolis“, Prancūzija. 2016 m. 16.10 Filmas. Melodrama „Pilna krūtine“, JAV. 2013 m. 18.10 Filmas. Komedija „Visi keliai veda į Romą“, Italija-JAV. 2015 m. N-14 20.10 Filmas. Komedija „Auklės dienoraštis“, JAV. 2007 m. N-14 22.15 Filmas. Melodrama „Ne šventieji“, JAV. 2013 m. 0.15 Filmas. Trileris „Pasekmė“, JAV. 2017 m. N-14 2.05 Filmas. Trileris „Naujoji karta Z“, JAV-D. Britanija. 2016 m. N-7 4.00 Filmas. Melodrama „Trys metrai virš dangaus“, Ispanija. 2010 m.

6.00 Nesėkmių garažas. 7.00 Kaip tai veikia? 7.30 Greitai ir triukšmingai. 8.30 Kaip tai pagaminta? 9.30 Kaip tai veikia? 10.00 Sandėlių medžiotojai Britanijoje. 10.30 Sandėlių medžiotojai. 11.00 Nesėkmių garažas. 12.00 Automobilių perpardavinėtojai. 13.00 Išgyventi drauge. 14.00 Robotų kovos. 16.00 Sunkvežimių vairuotojai. 17.00 Aukso karštinė. 18.00 Sandėlių medžiotojai Britanijoje. 18.30 Nekilnojamojo turto karai. 19.00 Kaip tai pagaminta? 19.30 Kaip tai veikia? 20.00 Automobilių

perpardavinėtojai. 21.00 Aliaska. Paskutinė riba. 22.00 Aliaskos pakraštys. 23.00 Seklių pėdsakais. 24.00 Tamsa. 1.00 Šėtono kanjonas. 2.00 Kas dedasi Žemeje? 3.00 Aliaska. Paskutinė riba.

6.30 Plaukimas. Europos čempionatas. Škotija. 7.30 Šuoliai į vandenį. Europos čempionatas. Škotija. 8.30 Europos čempionatas. 9.30 Lengvoji atletika. Europos čempionatas. Vokietija. 16.00 Plaukimas. Europos čempionatas. Škotija. 17.00 Šuoliai į vandenį. Europos čempionatas. Škotija. 18.00 Triatlonas. Europos čempionatas. Škotija. 20.15 Sporto naujienos. 20.20 Lengvoji atletika. Europos čempionatas. Vokietija. 23.00 Europos čempionatas. 24.00 Šuoliai į vandenį. Europos čempionatas. Škotija. 0.25 Sporto naujienos. 0.30 Triatlonas. Europos čempionatas. Škotija. 1.30 Europos čempionatas. 2.30 Lengvoji atletika. Europos čempionatas. Vokietija.

7.00 „Vieningoji“ krepšinio lyga. Maskvos CSKA-Maskvos „Khimki“. 8.50 Rusijos „Premier“ futbolo lyga. Krasnodaro „Krasnodar“Maskvos „Lokomotiv“. 10.50 Pasaulio taurės penkiakovės varžybų apžvalga. Egiptas. 11.20 „NBA Action“. Krepšinio lygos apžvalga. 11.50 NBA krepšinio lyga. Gražiausi sezono epizodai. 12.00 KOK Summer edition. Klaipėda. 13.50 „CrossFit Games“. 14.50 „NBA Action“. Krepšinio lygos apžvalga. 15.20 Pasaulio taurės penkiakovės varžybų apžvalga. Egiptas. 15.50 Rusijos „Premier“ futbolo lyga. Rostovo „Rostov“-Maskvos „Lokomotiv“. 17.50 Lietuviai NBA krepšinio

Balticum auksinis/19.00 „Meilės punšas“, Prancūzija-D. Britanija. 2013 m.

Ričardo gyvenime išaušta išskirtinė diena. Vyras itin pelningai pardavė sunkiu darbu sukurtą savo firmą ir šiandien ofiso duris jis pravers paskutinį kartą. O toliau - jokio darbo, tik mėgavimasis seniai išsvajotos pensijos malonumais. Deja, diena atneša... Rež. Joel Hopkins. Vaid.: Pierce Brosnan, Emma Thompson, Timothy Spall.

TV1/23.10 „Pagauk, jei gali“, JAV-Kanada. 2002 m. N-14 Frenkas dar mokinys. Vieną gražią dieną jis suvokia, kaip galima pasipelnyti apgaulės būdu. Jis apsimeta įvairiausios profesijos atstovais ir neteisėtų būdu įgyja pustrečio milijono dolerių. Netrukus Frenką ima persekioti ryžtingas FTB pareigūnas Karlas... Rež. Steven Spielberg. Vaid.: Leonardo diCaprio, Tom Hanks, Christopher Walken.

Balticum/21.00 „Žmona ir vyras“, Italija. 2017 m. N-7 Jie susituokę jau 11 metų ir turi 2 vaikus, tačiau dabar jų santuoką ištiko krizė. Įkyrėję vienas kitam iki gyvo kaulo, jie galvoja apie skyrybas. Bet viską sumaišo nevykęs mokslinis eksperimentas, kurio metu susikeičia sutuoktinių asmenybės. Atsidūrę vienas kito kūne, jie priversti ne tik gyventi svetimus gyvenimus... Rež. Simone Godano. Vaid.: Kasia Smutniak, Pierfrancesco Favino, Marta Gastini.

lygoje. Indianos „Pacers“Klivlando „Cavaliers“. 20.00 Penktasis kėlinys. Ispanijos „Endesa“ krepšinio lygos apžvalga. 21.00 „Vieningoji“ krepšinio lyga. Maskvos CSKA-Maskvos „Khimki“. 23.20 KOK Heros world. Kaunas. 1.40 Italijos „Seria A“ futbolo lyga. Turino „Juventus“Bolonijos FC.

6.00 Statybos zona. 7.15 Kvailių mokslas. 8.05 Neįtikėtinas Dr. Polas. 8.50 Automobiliai. SOS. 9.35 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 10.25 Styveno Hokingo genijus. 11.10 Žmonijos kelionė. 11.55 Jukono auksas. 12.40 Išlikimas. 13.25 Neįtikėtinas Dr. Polas. 14.10 Jukono auksas. 14.55 Styveno Hokingo genijus. 15.40 Žmonijos kelionė. 16.25 Išgyventi gentyje. 17.15 Automobiliai. SOS. 18.00 Amerikos nacionaliniai parkai. 18.45 Augalų medžiotojai. 19.35 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 20.20 Išlikimas. 21.10 Automobiliai. SOS. 22.00 Amerikos nacionaliniai parkai. 22.45 Augalų medžiotojai. 23.30 Paranormalūs reiškiniai. 0.20 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 1.05 Amerikos nacionaliniai parkai. 1.50 Jukono auksas. 2.35 Automobiliai. SOS.

6.35 Linksmi išradimai. 7.00 Muziejaus paslaptys. 8.35 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 9.30 Uždrausta istorija. 10.20 Roma. Pirmoji pasaulio supervalstybė. 12.00 Aštuonios dienos, pastačiusios Romą. 12.50 Paslėpti pėdsakai.

Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918). 13.45 Konspiracija. 14.35 Vulkanų odisėjos. 15.30 Pirmojo pasaulinio karo skaičiai. 16.20 Linksmi išradimai. 16.50 Roma. Pirmoji pasaulio supervalstybė. 18.30 Konspiracija. 19.20 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 20.15 Aštuonios dienos, pastačiusios Romą. 21.05 Orai, kurie pakeitė pasaulį. 22.00 Žudymo mašinos. 22.55 Hitlerio žmonės. 23.50 Pirmojo pasaulinio karo skaičiai. 0.40 Paslėpti pėdsakai. Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918). 1.40 Uždrausta istorija. 2.30 Muziejaus paslaptys.

6.35 Drožinėtojų karaliai. 7.00 Brolių projektai namuose. 7.20 Brolių projektai. 7.45 Statybos laukinėje gamtoje. 8.35 Šaltųjų vandenų žvejai. 9.25 Medžioklės valdos Aliaska. 10.10 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 11.00 Laužyno meistrai. 11.45 Žvejybos nuotykių ieškotojas. 12.35 Pavojingiausios vietos gyventi. 14.15 Medienos karaliai. 15.45 Australijos aukso ieškotojai. 17.20 Šaltųjų vandenų žvejai. 18.55 GRIP. Laida apie automobilius. 19.40 Išsigelbėjimas. 20.30 Didysis žvejybos iššūkis. 21.15 Australijos aukso ieškotojai. 22.00 Nefrito karštinė. 22.45 Laukinė šiaurės gamta. 23.30 Šiukšlininkai. 0.30 Australijos aukso ieškotojai. 1.15 Didysis žvejybos iššūkis. 2.00 Išsigelbėjimas. 2.50 GRIP. Laida apie automobilius.


11 | AKTUALIJOS

Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su artimaisiais apie tai, kokio paskutinio atsisveikinimo norėtume, dažniausia tiesiog neegzistuoja. Psichologė Laura Rimkutė pastebi, kad šiuolaikinių žmonių nekalbėjimas apie mirtį glaudžiai susijęs su noru rinktis lengvesnį kelią – daugelis linkę užsimerkti prieš tuos dalykus, kurių bijo. „Gyvename kultūroje, kurioje mirtis laikoma tabu tema. Tai, kas yra sena, daugeliui asocijuojasi su žodžiais prasčiau, blogiau, todėl apie mirtį, kaip ir apie senjorų gyvenimą, kalbama nedažnai. Taip pat labai svarbus religijos veiksnys: Rytų kraštuose, kur dominuojančių religijų išpažinėjai tiki reinkarnacija ir pasikartojančiu atgimimu, apie mirtį diskutuojama kur kas daugiau ir drąsiau. Katalikiškoje Lietuvoje mirtį vis dar dengia visiškos nežinomybės šydas ir tai yra tema, kurios daugelis stengiasi išvengti“, – sako L. Rimkutė.

Kalbėti apie mirtį – naudinga Pasak psichologės, nors mirtis nėra dažniausia pokalbių tema, ji neturėtų būti laikoma tabu, nes kalbėti apie išėjimą iš šio pasaulio nėra blogas ženklas, priešingai – tai naudinga ir reikalinga praktika. „Išskiriamos įvairios priežastys, kodėl kalbėtis apie mirtį yra

naudinga. Visų pirma, tai suartina žmones. Tarpusavyje pasidalijus baimėmis, jas priimti tampa lengviau ir tokiu būdu jas galima įveikti. Antra, žmonės pradeda geriau suvokti šio gyvenimo laikinumą, kuris juos paskatina savo artimiesiems pasakyti tai, ką neretai pamiršta: kad juos myli, vertina ir brangina esamą ryšį. Tokie pokalbiai žmogų paskatina apmąstyti ir savo požiūrį į mirtį. Daugeliui mintys apie išėjimą Anapilin tampa įkvėpimo gyventi geresnį gyvenimą šaltiniu”, – pasakoja L. Rimkutė. Pirmoji neuroedukatorė Lietuvoje, asmenybės ugdymo instituto įkūrėja, netekties skausmą išgyvenančius žmones konsultuojanti Marija Mendelė-Leliugienė taip pat pabrėžia diskusijų apie mirtį su artimaisiais svarbą ir atkreipia dėmesį, kaip šia tema turėtų būti kalbama su vaikais. „Kalbėtis su šeimos nariais apie mirtį, kaip apie perėjimą iš matomo gyvenimo į nematomą, yra būtina. Tačiau noriu pabrėžti, kad tėvams, šia tema kalbantiems su vaikais, labai svarbu išsiaiškinti, kaip tokią informaciją jiems pateikti, atsižvelgiant į vaiko psichosocialinę raidą. Tai reiškia, kad kalbant apie mirtį būtina pasirinkti specialų žodyną, kurį vaikas galėtų suvokti ir išėjimo Anapilint faktą priimtų be baimės. Išmintis, tolerancija ir kantrybė yra geriausi palydovai šeimoje, kalbantis apie tokius subtilius dalykus, kaip gyvybės ir mirties paslaptis“, – teigia neuroedukatorė.

Planuoti laidotuves pataria esant gyviems Mirus žmogui lyg ir savaime aišku, kad jo laidotuvių ceremonijos organizavimu privalo pasirūpinti artimieji, kurie tampa atsakingi už viską: nuo to, kokiu būdu bus laidojamas velionis, iki muzikos, kuri skambės ceremonijos metu. Psichologė L. Rimkutė tokią susiklosčiusią tradiciją vertina neigiamai ir sako, jog išankstinis pokalbis, kaip žmogus norėtų būti palaidotas, yra naudingas visomis prasmėmis. „Artimiesiems žinant tikslius mirusiojo pageidavimus, paprasčiau rūpintis atsisveikinimo ceremonijos organizavimu. Kartais tai padeda išvengti konfliktų ir tarp pačių artimųjų, kai giminaičiai skirtingai įsivaizduoja, kaip turėtų vykti laidotuvės. Be to, labai svarbu, kad žinant velionio išreikštą valią, artimiesiems sukuriamas prasmės jausmas: įgyvendinę tiesioginį mirusiojo norą, pavyzdžiui, kad per laidotuves grotų tik linksma, visą jo gyvenimą mėgta muzika, ar po kremavimo pelenai būtų išbarstyti jo mylimoje žemėje, artimieji jaučiasi su mirusiuoju atsisveikinę tinkamai – sąžiningai išpildę, ko norėjo mylimas žmogus. Taip ir artimiesiems susitaikyti su netektimi būna lengviau“, – vardija psichologė. Tokiai nuomonei pritaria ir M. Mendelė-Leliugienė, išankstinį laidotuvių planavimą laikanti pagalba artimiesiems. Ji savo dukroms jau yra parašiusi laišką, kuriame išreiškė valią, kokiu būdu nori būti palaidota.

2018 m. rugpjūčio 10 d. PENKTADIENIS „Remdamasi darbo ir asmenine patirtimi, galiu drąsiai teigti, kad artimuosius apie norimą laidotuvių ceremoniją informuoti tikrai verta. Atėjus skaudžiai valandai, šis žinojimas jiems tampa didžiule pagalba – aišku, kaip elgtis, kur kreiptis, kokius veiksmus atlikti. Po laidotuvių, kurios buvo surengtos taip, kaip buvo nurodęs velionis, artimieji jaučiasi išlaisvinti iš abejonių, ar tikrai viską padarė tinkamai. Dėl šių priežasčių ir esu parašiusi savo dukroms laišką, kuriame išreiškiau norą būti kremuota ir tik Lietuvoje esančiame krematoriume“, – apie savo išreikštą valią pasakoja M. Mendelė-Leliugienė. Mirties faktą svarbu priimti Ritualinių paslaugų centro laidotuvių ceremonijų planuotoja Rūta Cimarmanaitė pastebi, kad žmonės kol kas nėra linkę įsiklausyti į specialistų rekomendacijas iš anksto išreikšti norą, kaip turėtų atrodyti paskutinis atsisveikinimas. „Gyvename laikais, kai išsivysčiusiose šalyse gyventojų mirtingumo rodiklis žemesnis nei bet kada, todėl vengiame pripažinti, kad visi anksčiau ar vėliau mirsime. Natūralu, jog ignoruodami šį faktą negalvojame ir apie tai, kokiu būdu ir kokioje aplinkoje norėtume būti palaidoti. Tačiau savo darbo praktikoje susiduriu su daugybe atvejų, kai artimieji stipriai išgyvena, jog nėra tikri, ar velionis būtų laimingas, matydamas aplinką, kurioje su juo atsisveikina artimiausi žmonės, ar jam patiktų gėlės, muzika ir daugybė kitų detalių“, – įžvalgomis dalijasi

laidotuvių planuotoja. R. Cimarmanaitė pataria į laidotuvių planavimą žvelgti taip pat rimtai, kaip ir į visus svarbiausius gyvenimo momentus, kuriuos būtina suplanuoti, nes paskutinio atsisveikinimo ceremonija – taip pat mūsų gyvenimo dalis, net jei stebėti patys jos negalime. Etnologas prof. Libertas Klimka nenorą kalbėti apie mirtį ir iš anksto galvoti apie savo laidotuves sieja su baltų genčių laidosena, kai prie kapo gentainius lydėjo dvejopi jausmai: velionio buvo gedima, jo gailimasi, bet kartu jaučiama ir prietaringa mirusiojo baimė. Kapas buvo suvoktas mitiškai – jis laikytas riboženkliu tarp gyvųjų ir vėlių pasaulių. Pasak profesoriaus, vėliau Letuvoje, kaip ir kitose šalyse, laidojimo tradicijos kito pagal vyraujančią religiją, tačiau visi giliai religingi žmonės ir šiandien mirtį suvokia kaip perėjimą į amžinąjį gyvenimą anapusiniame pasaulyje. „Visos pasaulio religijos pripažįsta sielos gyvenimą dausose. Gailaujama tik išsiskyrimo su artimaisiais“, – teigia etnologas, primindamas, jog tūkstantį metų iki Kristaus gimimo mirusieji mūsų šalies teritorijoje buvo deginami, vėl šis paprotys Rytinėje Lietuvos dalyje įsivyravo nuo V a. ir plito link pajūrio. Nuo X a. iki Lietuvos krikšto jau visoje Lietuvoje liepsnojo laidotuvių laužai. Anot prof. L. Klimkos, kai kurie senovės baltų atsisveikinimo su velioniu elementai pasiekė net XX a. – dar nelabai seniai Dzūkijoje buvo išlikęs mirusiojo apraudojimo paprotys bei Vėlinių laužai. Pagal „Rekviem“

Išankstinis laidotuvių planavimas: protėviams – įprasta, šiandieniniam žmogui – naujovė

Nesutarimai tarp artimųjų Nors tautiečiai jau dažniau iš anksto planuoja savo laidotuvių ceremoniją, situacijų, kai žmogus jokiame teisėtame dokumente nėra išreiškęs savo priešmirtinės valios dėl laidojimo būdo – netrūksta. Tokių keblumų praktikoje pasitaiko, tačiau jų tikrai būtų galima išvengti. Neseniai susidurta su situacija, kai trys velionio vaikai niekaip nesutarė dėl laidojimo būdo. Artimiausiai su tėvu bendravusios dukterys teigė, kad tėvas norėjo būti kremuotas, o sūnus laikėsi priešingos pozicijos, tikindamas, jog tėvo valia buvo kitokia. Kitas, neseniai nutikęs atvejis dar kartą parodė,

kad ateityje panašių situacijų galime tikėtis ir dažniau, nes nors Lietuvoje daugėja kartu gyvenančių porų, jos savo santykių formaliai neįteisina. Tokiu atveju, net ir gyvendami poroje keletą dešimtmečių, turėdami bendrą ūkį, teisiškai asmenys neturi teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl savo partnerio palaikų kremavimo, nes pagal LR Žmogaus palaikų laidojimo įstatymą, pirmumo teisė nuspręsti, kaip bus palaidotas velionis, suteikiama sutuoktiniui. Abiem minėtais atvejais tokių nesklandumų būtų buvę išvengta, jei žmonės būtų iš anksto pasirašę trišalę sutartį arba testamente teisiškai įtvirtinę savo valią dėl kremavimo. Nesklandumų galima išvengti Turėti iš anksto parengtą dokumentą, kokiu būdu norėtumėte būti palaidotas – išeitis, galinti padėti artimiesiems išvengti nesusipratimų emociškai sunkiu metu. Todėl paskutinio atsisveikinimo planavimas turėtų prasidėti nuo raštu išreikštos valios, kokiu būdu norima būti palaidotam. Pavyzdžiui, asmuo, testamente reikšdamas valią (sutikimą) dėl jo palaikų kremavimo, gali paskirti asmenį, kuris įsipareigoja po jo mirties užtikrinti kremavimo įgyvendinimą. Valios išreiškimo procedūra atliekama pas notarą. Civilinio kodekso nustatyta tvarka testamentas gali būti patvirtintas ir kitų asmenų, pavyzdžiui, ligoninės vyriausiojo gydytojo, tačiau toks testamentas turi būti perduotas saugoti notarui. Tačiau testamentas – ne vienintelis dokumentas, kuriame galima iš anksto išreikšti norą dėl laidojimo būdo. Nuo 2012 m. Lietuvoje siūlomos trišalės sutartys, kurios

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Mūsų senoliai apie mirtį galvojo kaip apie neatsiejamą gyvenimo dalį ir ruošdavosi jai iš anksto – dirbindavosi karstus, artimiesiems pasakodavo, kaip nori būti palaidoti, o šiems nė į galvą nešaudavo vėliau nevykdyti mirusiojo norų. Tačiau šiandien negalite būti garantuotas, kad po mirties būsite palaidotas taip, kaip tikėjotės ir norėjote. Skamba absurdiškai? Deja, bet tai realybė, su kuria dažnai susiduria laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės, kai giminaičiai nesutaria ne tik dėl laidotuvių ceremonijos smulkmenų, bet ir dėl esminio dalyko – laidoti mirusiojo palaikus į žemę karste ar juos kremuoti ir laidoti urną. Todėl specialistai atkreipia dėmesį, kad planuojant atsisveikinimo su velioniu ceremoniją svarbu pagalvoti ne tik apie tai, kokios gėlės turėtų puošti šarvojimo patalpas ar kokia muzika galėtų skambėti, bet ir nepamiršti teisinių niuansų, kuriais, norint išvengti rūpesčių, vertėtų pasirūpinti iš anksto.

pasirašomos tarp asmens, norinčio po mirties būti kremuotam, žmogaus, kurį jis įgalioja įgyvendinti šį norą, ir įstaigos, suteiksiančios šią paslaugą – krematoriumo. Ir šia galimybe naudojasi vis daugiau žmonių. Pradžioje trišalių sutarčių būdavo vos keletą per metus, dabar tokių sutarčių per metus būną keliasdešimt. Trišalės sutartys vienareikšmiai palengvina artimųjų, įpareigotų asmenų, kuriems po asmens mirties reikės pasirūpinti visais, su laidojimu susijusiais reikalais, naštą, nes šios sutarties pagrindu už paslaugas galima atsiskaityti netgi iš anksto. Trišalė sutartis žmogui suteikia galimybę išreikšti išankstinę valią dėl jam priimtiniausio laidojimo būdo, kartu su laidotuvių ceremonijų planuotoju sudėlioti pageidaujamą atsisveikinimo scenarijų bei pasirinkti, ar už visas paslaugas atsiskaityti iš anksto, ar tai po laidotuvių padarys artimieji.

Velionio valios įvykdymo garantas Išreiškus valią, pavyzdžiui, dėl kremavimo, tik žodžiu, žmogus negali būti tikras, kad jo noras bus įvykdytas, mat giminaičiai tokią valią dėl įvairiausių priežasčių gali ignoruoti. Todėl dokumentuose įtvirtinta valia, vertingesnė nei žodinis artimųjų susitarimas, mat įpareigojimo nesilaikančio asmens gali laukti įvairios pasekmės ir netgi teismas. Jei testamente buvo nustatyta kremavimo įvykdymo sąlyga ir artimieji jos nevykdo, tai reiškia nevykdo velionio valios, todėl gresia atitinkamos pasekmės. Pavyzdžiui, jei testamente buvo aiškiai nustatyta, kad valią įsipareigojęs įvykdyti asmuo gaus palikimą tik tada, jei įvykdys savo įsipareigojimą kremuoti, tačiau to nepadarė, gali kilti paveldėjimo pagrįstumo klausimas. Tokius ginčus nagrinėtų teismas.

Tendencijos džiugina Ir nors laidojimo paslaugų srityje nesutarimų tarp artimųjų tiek dėl atsisveikinimo ceremonijos scenarijaus, tiek dėl velionio laidojimo būdo – pasitaiko, vis dėlto, šios srities atstovų teigimu, pastebimas besikeičiantis visuomenės požiūris, kai svarbiausia tampa ne tik pagarba velioniui, bet ir jo pomirtinių norų vykdymas. Tiesa, nuostata dėl išankstinio laidotuvių planavimo keičiasi sunkiau, mat daugelis tautiečių trišalę laidojimo paslaugų sutartį laiko vos ne mirties nuosprendžiu. Išankstinis atsisveikinimo ceremonijos planavimas – labai individualus pasirinkimas, kuris priklauso nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo. Neretai girdime nuostatą, jog pasirašius trišalę sutartį ir suplanavus pageidaujamą atsisveikinimo scenarijų, tarsi pasirašomas ir pats nuosprendis, kad jau atėjo laikas iškeliauti iš šio pasaulio. Tikėtina, kad tai labiau susiję su mūsų kraštui būdingais kultūriniais ir religiniais įsitikinimais, tačiau užsienyje tokia praktika yra ypač dažnas reiškinys. Išankstinis laidotuvių planavimas nėra mirties nuosprendis, greičiau tai pagalba artimiesiems, nes mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susidursime kiekvienas. Laidojimo paslaugų sritis keičiasi, o su šiais pokyčiais ateina ir naujos galimybės. Todėl šiandien planuoti laidotuves iš anksto ir teisiškai įtvirtinti savo norą dėl laidojimo būdo reiškia galimybę ir artimiesiems – būti tikriems, kad artimojo pasirinktas laidojimo būdas yra būtent jam tinkamiausias. Pagal „Rekviem“Parengė Laima TRUMPYTĖ


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras LAURECKAS 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 Luminor bankas AB Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515 Šiaulių telefono kodas (8 41) SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija ŽVIGAITIENĖ, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

Vyriausioji redaktorė Romualda URBONAVIČIŪTĖ KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Aktualijos Diana JANUŠAITĖ (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Justina KYBARTAITĖ (j.kybartaite@snaujienos.lt) Medicina Teresė HOKIENĖ (medicina@snaujienos.lt) Švietimas Vaiva UGIANSKYTĖ (svietimas@snaujienos.lt) Dizainerė Monika KLENAUSKAITĖ (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis PABIJUTAS Publicistai: Ričardas JAKUTIS, Irena RAMANECKIENĖ, Liudvikas RULINSKAS, Jonas NEKRAŠIUS, Remigijus VENCKUS

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima SAVILOVA 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 4 496 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis Kai įstatymais siekiama paklusnumo, o bausmėmis – tvarkos, tada žmonės, mėgindami išvengti įstatymų ir bausmių, praranda bet kokį sąžinės jautrumą. Konfucijus

Nusišypsok ☺☺☺ Policininkas žmogeliui: – Už pareigūno įžeidimą jums bauda 500 eurų. Ar norite dar ką nors pasakyti? – Taip, tikrai norėčiau, bet kai tokios kainos...

34 27 25 19 23 33 35 23 33 32 27 18 28 35 25 27 30 28 30 32

Dienos akcentai

Rugpjūčio 10-oji – Šv. Laurynas, Paskutinioji Perkūno diena. Senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos žaibas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti Perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų. Atėjus krikščionybei šventė sutapatinta su Šv. Lauryno diena, varduvėmis. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų. Buvo persekiojamas už krikščionybės skelbimą ir mirtinai nukankintas ant įkaitintų geležinių grotų. Mirė 258 m.

Liaudyje tikima, kad jis saugo namus nuo gaisrų. Rugpjūčio dešimtoji, penktadienis – 222-oji metų diena (penktoji 32-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 143 dienos. Vardadieniai Aistė, Aurimas, Asterija, Astra, Filomena, Laura, Lauryna, Laurynas, Norimantas. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 5.43, leidžiasi 21.05. Dienos ilgumas – 15.22. Šiandien – paskutinė Mėnulio delčios diena. Saulė Liūto ženkle.

Astrologinė prognozė rugpjūčio 10-ajai, penktadieniui AVINAS

Yra pavojus, kad susipainiosite meilės ryšiuose. Atsakingiau žvelkite į užmezgamus santykius, ištariamus pažadus. Pasidomėkite, kam vaikai leidžia pinigus, kuo jie domisi ir kuo užsiima. Nebūkite patiklūs su draugais, pažįstamais.

JAUTIS

Galite tapti pasyvesni, labiau užsidarę. Nesigriebkite sudėtingų reikalų, ypač jei turite problemų namuose, šeimoje. Jums gerokai palengvėtų, jeigu atliktumėte tai, dėl ko tyliai save graužiate. Būkite dosnesni, geresni artimiesiems.

DVYNIAI

Ši diena gali parodyti, kokie jūsų ir aplinkinių interesai sutampa, o kokie tampa kliuviniu. Atviri pokalbiai gali padėti daug ką išsiaiškinti, susitarti, bet, kita vertus, suteiks nemalonių išgyvenimų, abejonių. Problemos tykos kelyje.

VĖŽYS

Reikalingas didelis apdairumas tvarkant turtinius, piniginius reikalus. Priimti sprendimai gali būti lemtingi. Jeigu yra pagrįstų abejonių, nuodugniai išsiaiškinkite, kuo rizikuojate, ką laimėsite. Neskubėkite apsispręsti.

LIŪTAS

Rytoj įvyks Saulės užtemimas ir prasidės jaunatis. Kol kas nieko naujo nepradėkite, o tik peržvelkite senus projektus, įvertinkite užbaigiamus darbus. Kaip įmanydami, venkite santykių aiškinimosi su partneriu, neprovokuokite pavydo.

MERGELĖ

Pasijusite lyg sulėtintame filmo kadre, nes sunkiai prisiversite ką nors daryti, judėti, bendrauti. Galbūt prastai jausitės. Kitiems gali atrodyti, kad jūs tyčia viską vilkinate, išsisukinėjate, nevykdote pažadų.

SVARSTYKLĖS

Net jei jaučiatės populiarūs, nemanykite, kad ką nors pasieksite, neįdėję pastangų. Galbūt kažką išsiaiškinsite su dominančiu asmeniu, turėsite progą jį pažinti ar išbandyti. Visgi santykiai gali pakrypti nekokia linkme. Saugokite vaikus.

SKORPIONAS

Ką nors naujo pradėti šiandien gali būti sunku. Dėl kažkokių priežasčių galite pasijusti pralaimėję ar neįvertinti. Nesinervinkite, neskubėkite ir ramiai laukite. Stenkitės nesikarščiuoti, nesuklysti, nes klaidos gali daug kainuoti.

ŠAULYS

Tikriausiai neišvengsite tam tikros sumaišties. Sunku bus susigaudyti, kas teisus ir kuo pasitikėti, kad nesuklystumėte svarbiuose jums sprendimuose, susijusiuose su ateitimi ar kelionėmis. Klausykite išminties balso.

OŽIARAGIS

Gali būti, kad aiškiau atsiskleis jūsų santykių, bendravimo spragos. Galbūt teks susitaikyti su kai kuriais praradimais ar pokyčiais. Natūralu, kad tokius patyrimus lydės nusivylimas ar bent jau nerimas.

VANDENIS

Viskas bus gerai, jeigu verslo ir kitus reikalus tvarkote sąžiningai, derindami savo ir partnerių interesus. Tačiau gerokai sukomplikuosite reikalus, jeigu pasielgsite negarbingai. Venkite rizikos, agresijos, nes pasekmės nenudžiugins.

ŽUVYS

Regis, nemažai rūpesčių turėsite darbe, o jeigu negaluojate – dėl sveikatos sutrikimo, paskirtų tyrimų, gydymo. Jei kažkas buvo daroma neatsakingai, dabar gali išryškėti pasekmės.

2018 08 10 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
2018 08 10 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Advertisement