Page 1

2018 m. liepos 11 d. Trečiadienis

Nr. 131 (18455)

Dangus

Dviračiai

Apklausa

Sveikatos kodas

Liepos danguje – didžioji Marso opozicija ir visiškas Mėnulio užtemimas.

Bubiuose vyko Lietuvos kalnų dviračių kroso čempionatas.

KLAUSIAME: Ar verta tęsti sezoninį laiko sukiojimą?

Psichologai įspėja: nerimo sutrikimus būtina ne tik kuo anksčiau nustatyti, bet ir gydyti.

2 p.

»

4 p.

»

5 p.

»

6-9 p.

»

Orai Šiauliuose

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Perskirstė biudžetą – daugiau lėšų skirta gatvių remontui Miesto gyventojams jau spėjo pabosti laikini nepatogumai, su kuriais yra priversti susidurti dėl Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstrukcijos. Dulkėtos gatvės, neatstatytos gatvių dangos, akmenuotas pėsčiųjų bulvaras – šie trūkumai tikrai nepuošia miesto ir juo labiau nesuteikia miestiečiams džiaugsmo. Tai ar miesto Tarybai pritarus 2018 metų biudžeto perskirstymui, gatvės bus greičiau tvarkomos? Diana JANUŠAITĖ d.janusaite@snaujienos.lt Miestas primena statybų aikštelę Žmonėms pabodo, kad gatvės nuolat tai iškasamos, tai perkasamos, o dangos ilgą laiką paliekamos neatstatytos iki pirminės būsenos. Dėl to miesto Savivaldybei kilo poreikis perskirstyti 2018 metų biudžetą. Vėluojant techninių projektų rengimams, Tarybai pasiūlyta perskirstyti 1,7 mln. eurų, kurių

neprireiks 2018 metais projektams įgyvendinti. Taryba tokiam siūlymui pritarė. Tai reiškia, kad nuo šiol daugiau lėšų bus skiriama būtent gatvių rekonstrukcijos ir remonto projektams. Tiesa, politikai vieningą sprendimą priėmė ne iš karto. Iš pradžių pasidomėjo, ar iš tiesų būtina naujų magistralinių gatvių projektavimo ir tiesimo, susisiekimo komunikacijų įrengimo, rekonstravimo ir remonto darbams skirti 1,135 mln. eurų.

3 p.

»

Orakulas XXI pasaulio futbolo čempionato rungtynių nugalėtojus spėja Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro žavusis triušis.

Šiauliečius ne visų egzaminų rezultatai džiugina Šiaulių miesto savivaldybės kandidatas. Skaičiuojant procentais Švietimo ir sporto skyriaus vedėja išlaikymas 99,89. Pasak E. MinkuTeresė HOKIENĖ

info@snaujienos.lt

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Anglija

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Nerimo kirminėlis kiekvieną pavasarį įsimeta į mokytojų, moksleivių ir jų tėvų širdis, kol sulaukiama Valstybinių egzaminų rezultatų. Kas kad psichologai ramina, jog ne egzamino balas nulemia sėkmę gyvenime, o tas skaičiukas vertinimo lape svarbus mokiniui, nes nuo jo priklauso, ar įstos į norimą studijų programą universitete, pagal juos vertinamas mokytojas – ne(tinkamai) paruošė, pagal juos reitinguojamos mokyklos, jais giriasi prieš draugus (arba kukliai nutyli) tėvai.

Kroatija

Šiauliečiams paklūsta informacinės technologijos ir užsienio kalbos Šiauliuose valstybinius egzaminus buvo pasirinkę 1400 kandidatų.

Edita Minkuvienė informavo, kad gana sudėtingo informacinių technologijų egzamino šimtaprocentinis išlaikymas yra puikus pasiekimas: iš 99 laikiusiųjų 25 gavo šimtukus. Šalyje šį egzaminą išlaikė 97 proc. kandidatų, o šimtukais įvertinta 13,6 proc. Paskutiniu metu mažėja moksleivių, pasirenkančių rusų, vokiečių, prancūzų kalbas. Prancūzų kalbą laikyti buvo pasirinkęs vienas kandidatas, bet egzamino nelaikė. O rusų kalbos ir vokiečių kalbos egzaminus išlaikė visi kandidatai. 14 moksleivių laikė rusų kalbos egzaminą, iš jų 3 įvertinti šimtukais. Vokiečių kalbą laikė 3, iš jų du kandidatai surinko po 100 balų. Kaip ir visoje Lietuvoje, didėja anglų kalbos populiarumas ir gerėja egzamino rezultatai. Iš 928 laikiusiųjų šį egzaminą neišlaikė tik 1

vienės, galima teigti, kad ir anglų kalbos išlaikymas šimtaprocentinis. Iš šio dalyko – 69 šimtukai. Šalyje šimtukus gavo 5,9 proc. visų laikiusiųjų. Tai reikštų, kad mūsų jaunimas neblogai pasirengęs komunikuoti daugiakalbėje kultūroje, tolesnėse studijose ir gyvenime užsienio kalba jiems neturėtų būti kliūtis, o informacinių technologijų įvaldymas gerokai išplečia karjeros galimybes. Matematika – juodoji skylė? Daugelį šokiravo matematikos egzamino rezultatai. Jau mūsų dienraštyje buvo rašyta, kad priežastys gali būti įvairios: iš vienos pusės, diskutuotinos užduotys bei jų vertinimas, iš kitos pusės, egzaminą rinkosi didelė dalis mokinių, turinčių labai žemus metinius dalyko įvertinimus.

2 p.

»


NAUJIENOS | 2

2018 m. liepos 11 d. TREČIADIENIS

Dailininko A. Gudaičio kūrybinis kelias – parodoje Ch. Frenkelio viloje

Šiandien 17 val. Chaimo Frenkelio viloje vyks parodos „Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, atidarymas. Renginyje akordeonu gros Arnas Šimaitis. Parodoje lankytojai išvys Šiaulių „Aušros“, Nacionalinio Lietuvos dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkiniuose ir privačių asmenų kolekcijose saugomus kūrinius (tapyba, piešiniai), labiausiai atspindinčius ir apimančius didelę dalį A. Gudaičio kūrybinio kelio. Parodą sudaro 32 tapybos darbai ir 17 eskizų. Eksponuojamas ir paskutinysis A. Gudaičio darbas „Paukščiai pakrantėje“, 1988 m. Ekspozicijoje paskirta erdvė, kurioje yra sukurta dailininko dirbtuvių atmosfera – eksponuojami asmeniniai A. Gudaičio daiktai: chalatas, molbertas, teptukai ir kt. Ši ekspozicijoje sumodeliuota erdvė priartina dailininką ir jo aplinką prie žiūrovo, sukuria asmenišką, dvipusį ryšį. Parodą papildo fotografijų kopijos ir filmuota medžiaga iš A. Gudaičio šeimos archyvo. Parodoje taip pat bus rengiamos dvi edukacijos: viena bus skirta lavinti piešimo įgūdžius, kita – tapybos. Moksleiviai šią parodą gali apžiūrėti nemokamai.

Atkelta iš 1 p. Galima sakyti, gaudė sėkmę – ne visi pagavo. Pasak vedėjos E. Minkuvienės, matematikos egzamino neišlaikė 12 proc. kandidatų. Pernai neišlaikiusių buvo 4 proc. Šiemet 12 šimtukų, pernai – 38. Rezultatai suprastėjo visoje šalyje. Pasidžiaugti galima biologijos egzaminu. Išlaikymas 98,91 (pernai 97,98) proc. Rezultatas geresnis negu šalies vidurkis, 6 įvertinti 100 balų. Neblogai sekėsi fizika. Išlaikymo procentas 97,35, gautas 1 šimtukas. Pernai šimtukų buvo 2. Išlaikymo procentas šiek tiek žemiau šalies vidurkio, bet dar nėra prastas. Lietuvių kalba ir literatūra – vis dar kietas riešutėlis. Nepaisant to, kad palengvinta galimybė rinktis norimą autorių, leista naudotis suskaitmenintais kūriniais, beveik 10 proc. kandidatų neišlaikė egzamino iš pirmo karto. Šiauliečių rezultatai šiek tiek žemiau šalies vidurkio: Šiauliuose išlaikė 90,4, o šalyje – 91, 25. Tačiau padaugėjo šimtukininkų: pernai buvo 7, šiemet – 9. Švietimo skyriuje jau suskaičiuotas šimtukų derlius – 127. Dar laukiama istorijos, chemijos, geografijos rezultatų, kurie galbūt kraitelę papildys. Tarptautinio bakalaureato diplomo programa – sėkminga Tarptautinio bakalaureato organizacijai (IBO) šiuo metu priklauso 2580 mokyklų 134 pasaulio šalyse. Lietuvoje yra 5 mokyklos, vykdančios bakalaureato diplomo programas: Vilniuje, Kaune, Tauragėje ir Šiauliuose. Tinklas ateityje plėsis, ypač šių mokyklų plėtrą remia Klaipėdos

ir Kauno savivaldybės. Tarptautinio bakalaureato diplomą pripažįsta ir vertina geriausi pasaulio universitetai. Tai dvejų vidurinės mokyklos metų ugdymo programa, skirta 16–19 metų mokiniams. IBO mokyklų veiklą koordinuoja Mokymo programų ir egzaminų centrai Jungtinėje Karalystėje. Užduotis, vienodas visų šalių mokykloms, rengia Egzaminų ir vertinimo centras, egzaminų darbus vertina išoriniai vertintojai, galutiniai pažymiai patvirtinami Egzaminų ir vertinimo centre Kardife. Mokomasi anglų kalba visų dalykų, išskyrus gimtąją kalbą. Moksleivių darbai vertinami septynbale sistema. Standartizuotas vertinimas, paremtas aiškiai aprašytais kriterijais, tuos pačius vertinimo kriterijus taiko tiek TB mokyklų mokytojai ugdymo procese, tiek egzaminų vertintojai. Kiekvieno dalyko baigiamąjį egzaminą sudaro dvi arba trys dalys. Dalyko baigiamojo egzamino pažymį sudaro atskirų egzamino dalių pažymiai bei vidinio vertinimo darbo (per mokslo metus atlikto savarankiško darbo, kurį vertina dalyko mokytojas) pažymys. Kiekvienas komponentas turi atitinkamą procentinę vertę, todėl galutinis pažymys nėra atskirų egzamino dalių įvertinimų aritmetinis vidurkis. Diplomui gauti reikia surinkti 24 balus, maksimumas yra 45. Didždvario gimnazijoje – 31 bakalauro diplomas Šiaulių Didždvario gimnazijoje bakalaureato programą baigė 31 absolventas. Rima Tamošiūnienė, Tarptautinio bakalaureato diplomo programos vadovė, paaiškino, kad jų programos rezultatai nesumuojami su miesto gimnazijų pasiekimais, nes programa

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliečius ne visų egzaminų rezultatai džiugina

Didždvario gimnazijoje bakalaureato programą baigė 31 absolventas. ir vertinimas konstruojami pagal kitokius principus. Aukštesniuoju lygiu 7 atitinka nacionalinės programos valstybinių egzaminų 100 balų, 6 atitinka 95. Standartiniu lygiu besimokančiam 7 atitinka 95 balus, 6 – 86 valstybinio egzamino balus. Išplėstinis esė, kurio temą mokinys gali pasirinkti, rašomas metus ir atitinka brandos darbą, vertinamas A, B, C, D. Yra nemažai moksleivių, kurie net iš kelių dalykų gebėjo gauti 6 ar 7 aukštesniojo lygio balus. Nemažos grupės moksleivių išplėstinis esė įvertintas A arba B. Ypač stiprios anglų kalbos kompetencijos. Studijuodami programos absolventai gebės laisvai naudotis anglakalbiais šaltiniais. TB programos žinių ir gebėjimų vertinimo maksimumas yra 7, o gimnazijos bakalaureatų šių metų vidutinis balas yra 4. R. Tamošiūnienės teigimu, tai puikus rezultatas. Nėra įvertinimų 1 ar 2. Surinktas vidutinis balų skaičius yra 28. Visiems 31 moksleiviui bus įteikti Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomai, suteikiantys teisę studijuoti bet kuriame Lie-

tuvos ar užsienio universitete. Didždvario bakalaureatų anglų kalbos žinios, pasak R. Tamošiūnienės, viršijo pasaulinį vidurkį, geriau už kitus didždvariečiai išmano psichologiją, chemiją, kompiuterių mokslus. Fizikos įvertinimas labai aukštas – 6, bet jos mokėsi tik 1 mokinys, todėl, pasak programos vadovės, mokyklai kaip vidurkiu juo girtis būtų neetiška. Kitų dalykų įvertinimai sutampa arba labai artimi pasauliniam vidurkiui. Taigi Didždvario gimnazijos bakalaureatai niekuo neprastesni už kitų šalių moksleivius, priešingai, kai kuriose srityse gerokai pralenkia bendraamžius. Nuoseklaus darbo rezultatas – be streso TB programoje žinių tikrinimas nėra vieno egzamino reikalas. Moksleiviai, pasak R. Tamošiūnienės, sėkmę „kala“ per dvejus studijų metus. Mokomasi kūrybiškai, daug diskutuojama, gvildenamos pačių moksleivių iškeltos problemos. Kad gautų galutinį įvertinimą, ne egzamino pažymį, o galutinį, turi atlikti vidinio vertinimo

darbus. Jie sudaro 30 proc. bendro vertinimo. Tai holistinis požiūris į mokymąsi: mokausi sau su kompetentingų specialistų, šiuo atveju mokytojų, pagalba. „Tik dangus tau riba, – prisipažino kartais taip pajuokaujanti pedagogė, – nes mokinys gali domėtis, gilintis, o vertinimo tikslas – suteikti mokiniui galimybę rinktis bei duoti progą rodyti tai, ką jis žino, užuot ieškojus to, ko mokinys nežino. Kas neužsisklendžia vadovėlio medžiaga ir tik pamokų darbu, kas skaito, kelia klausimus, ieško atsakymų kartu su mokytojais ir bendramoksliais, galutinį pažymį turi labai aukštą.“ Vidinio vertinimo dauguma moksleivių turi aukščiausius įvertinimus 6 ar 7. Prieš sesiją kiekviena mokykla centrui turi pateikti prognozinį pažymį. Dažnai galutinis išorinių vertintojų pažymys būna aukštesnis už prognozinį. Tai rodo, kad mokytojai gerai pažįsta mokinių galimybes, bet yra objektyvūs, griežti, reiklūs. R. Tamošiūnienė pabrėžė, kad ugdant pagal TB programą nekyla nereikalingų stresų, kadangi vertinama pagal iš anksto žinomus kriterijus. Apie numatomus programų ar vertinimo pasikeitimus informuojama iš anksto, prieš dvejus metus. Egzamino sėkmė ar nesėkmė negali nulemti moksleivio gyvenimo, nes galutinis pažymys susideda iš kelių komponentų. „Labai svarbu, kad per mūsų darbo praktiką nėra buvę, jog egzamine atsirastų užduočių iš tų temų, kurių nesimokyta. Kiek giliai išstudijuota, – kitas klausimas, – sakė R. Tamošiūnienė. – Per visus metus mokytojai pateikia praėjusių metų egzamino užduočių, turime bandomųjų egzaminų sesiją, kad mokinys atsakingai pasirengtų ir nepatirtų streso.“

Liepos danguje – didžioji Marso opozicija ir visiškas Mėnulio užtemimas

Vidurvasario vakarais žvaigždėtame danguje išsiskiria tik Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose žvilgsnį traukia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Kiek vėliau išryškėja šiaurės vakaruose žemyn besileidžiantys Didieji Grįžulo Ratai ir šiaurės rytuose aukštyn pamažu kopianti Kasiopėja. Neaukštai pietvakarių padangėje prie horizonto glaudžiasi zodiakinis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Ryškiausiai spindės Venera ir Marsas Venera-Vakarinė po saulėlydžio labai ryškiai spindi vakaruose besileidžiančiame Liūto žvaigždyne. Liepos 10 d. Vakarinė maždaug 1 laipsnio nuotoliu (apie 2 Mėnulio skersmenys) prasilenkė su šviesiausia Liūto žvaigždyno žvaigžde Regulu. Liepos 15–16 d. vakarais,

labai žemai prie vakarų horizonto, greta Vakarinės sušvis siauras jauno Mėnulio pjautuvas – liepos 15 d. jis spindės dešiniau, o liepos 16 d. jau kairiau nuo Aušrinės. Jupiteris visą mėnesį spindi vakarais Svarstyklių žvaigždyne, tačiau jau gana žemai. Saturnas visą naktį matomas Šaulio žvaigždyne kiek aukščiau nei Marsas, tačiau po opozicijos ir šios planetos šviesis pradeda palaipsniui blėsti. Liepos 25 d. kiek dešiniau Saturno atsidurs priešpilnis Mėnulis. Marsas prieš vidurnaktį pietryčiuose pateka ryškiai švytėdamas neryškiame Ožiaragio žvaigždyne. Savo šviesumu jis lenkia net Jupiterį. Liepos 27 d. Marsas atsidurs opozicijoje, tai yra bus arčiausiai Žemės. Šiemet vyks didžioji Marso opozicija, nes Marsas atsidurs tuo pačiu ir artimiausiame Saulei taške (perihelyje). Tuo metu jis nuo Žemės bus nutolęs 58 milijonus kilometrų. Arčiau Žemės Marsas buvo tik 2003 m. rugpjūčio mėnesį, tuomet mus nuo jo skyrė 54 milijonai kilometrų. Kitą

kartą tokį ryškų Marsą matysime tik 2035 metais. Merkurijus liepos 12 d., nors ir nuo Saulės labiausiai atsitolins į rytus (rytinė elongacija), tačiau slinkdamas Vėžio žvaigždynu skendės vakaro žarose ir bus įžiūrimas tik per teleskopus.

Sugrįš Sietynas Nuo liepos 10 d. priešaušrio danguje vėl bus galima išvysti įžymųjį Tauro žvaigždžių spiečių – Sietyną, praėjus bemaž 80 dienų nuo to laiko, kai balandžio pabaigoje jam pradingus Saulės spinduliuose prasidėjo tikrais pavasaris. Esant geram orui plika akimi dažniausiai matomos 7 Sietyno žvaigždės, o liepos 10-oji liaudyje vadinama „Septynių miegančių brolių diena“ ir siejama su orų spėjimu. Mat seniau pagal vėl sužibusių 7-ių Sietyno žvaigždžių matomumą buvo sprendžiama apie antrosios vasaros pusės lietingumą. Iki šiol sakoma, jei šią dieną lyja, tai ištisai gali lyti 7 dienas, o jei lyja 7 dienas, tai gali lyti net ir 7 savaites...

Įvyks visiškas Mėnulio užtemimas Liepos 27 d. įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Ožiaragio žvaigždyne šviečiantis Mėnulis Vilniuje patekės 21 val. 19 min. Žemės šešėlis ant Mėnulio slinkti pradės 21 val. 24 min., o visiškai padengs jį 22 val. 30 min. Užtemimo maksimumas įvyks 23 val. 21 min. Žemės šešėlis slinkti nuo Mėnulio pradės 00 val. 13 min. ir visiškai nu-

slinks 1 val. 19 min. Palankiausia Mėnulio užtemimą stebėti bus užmiestyje į pietryčius-pietus nuo miesto aukštesnėje vietoje, iš kurios niekas neužstoja pietrytinio horizonto. Apie 22 val. 30 min. po užtemusiu ir paraudusiu Mėnuliu patekės rausvasis Marsas, atsidūręs didžiojoje opozicijoje. Jo šviesis sieks – 2,8 ryškio. Dešiniau nuo užtemusio mėnulio švytės Saturnas, o dar dešiniau ir Jupiteris. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Jonas VAIŠKŪNAS


3 | NAUJIENOS

2018 m. liepos 11 d. TREČIADIENIS

Tarp 28 geriausių šalies studentų – 2 Šiaulių valstybinės kolegijos atstovai Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė sąrašą studentų, kuriems 2018–2019 studijų metams bus skirtos Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos. Tarp geriausių beveik trijų dešimčių aukštųjų mokyklų studentų – du Šiaulių valstybinės kolegijos atstovai. Prezidento Kazio Griniaus (gyvybės, sveikatos, veterinarijos ir žemės ūkio mokslų, sporto studijų krypčių grupės) stipendija skirta Monikai Martinaitytei, Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Bendrosios praktikos slaugos studijų programos IV kurso studentei. Rodžertino Karašo, Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto Statybos studijų programos III kurso studento, pasiekimai įvertinti prezidento Jono Žemaičio (inžinerijos mokslų studijų krypčių ir technologijos mokslų studijų krypčių grupės) stipendija. Kolegijų studentams ir siekiantiems bakalauro laipsnio universitetuose skiriama 190 eurų kas mėnesį, magistrantūros studentams – 266 eurai. Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę bei visuomeninę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Perskirstė biudžetą – daugiau lėšų skirta gatvių remontui Atkelta iš 1 p. Šiaulių miesto savivaldybės Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė Tarybos nariams priminė, kad jie patys šių metų vasario mėnesį priėmė sprendimą dėl Šiaulių miesto savivaldybės vietinių kelių (gatvių) tiesimo, rekonstravimo taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo 2018–2020 metų programos, finansuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, objektų sąrašo patvirtinimo. „Iš šios programos numatytos lėšos nepakankamos, norint pilnai sutvarkyti šiuos objektus, tam dar reikalinga prisidėti Savivaldybės lėšomis“, – paaiškino departamento direktorė. Denis Michalenko rėžė pastabą administracijai, kad buvo ne kartą klausiama, kokios gatvės bus tvarkomos, tačiau administracija nesugebėjo atsakyti. „Mes turime balsuoti dėl beveik 1,2 mln. eurų, kur neaišku panaudosite. Kaip Tarybos nariui balsuoti, tai gali būti neskaidru ir neskanu“, – replikavo D. Michalenko. Atsakyta, kad sąrašas politikams artimiausiu metu bus pateiktas, nes šiuo metu yra derinamas su „Šiaulių vandenys“, „Šiaulių energija“ vykdomais projektais. Urbanistinės plėtros ir ūkio

departamento direktorius Virgilijus Statkus graudeno, kad nepaisant to, lėšas būtina perskirstyti: „Miestas visas iškasinėtas, taip turbūt yra buvę tik per pokario laikotarpį po bombardavimo. Todėl mums reikia priimti rimtą sprendimą, kad vėliau nereikėtų vėl iš naujo atkasinėti gatvių.“ Atsisakė daugybės projektų Klausta, ar jau yra sudarytos sutartys su rangovais, kada prasidės ir baigsis gatvių rekonstravimo ir remonto darbai. Patikinta, kad yra pasirašyta preliminari pirkimo sutartis su trimis rangovais: UAB „Šiaulių plentas“, UAB „Plungės lagūna“, UAB „A.C.B.“ „Jau yra patvirtinti kelių, šaligatvių tiesimo darbų įkainiai, mes šias paslaugas išnaudosime šimtu procentu ir numatytos lėšos bus panaudotos dar iki šių metų galo“, – tvirtino V. Statkus. Taip pat domėtasi, kodėl dėl gatvių rekonstrukcijos ir remonto, reikėtų atsisakyti skirti lėšų Centrinio parko sutvarkymui, kaip buvo numatyta iki šiol. Administracijos direktorius Antanas Bartulis paaiškino, kad lėšas nuspręsta perskirstyti, siekiant kuo efektyvesnio lėšų panaudojimo. Kitaip tariant, jis nori užkirsti kelią priekaištams, kad nesugebama tinkamai panaudoti lėšų, kaip praėjusių metų pabaigoje paaiškėjus, jog administra-

D. Michalenko ne kartą klausė, kokios tiksliai gatvės bus tvarkomos.

cija nepanaudojo net 16 milijonų eurų. „Pradėję ankstyvą stebėseną pamatėme, kad kai kurie projektai stringa ir nėra įgyvendinami taip greitai, kaip norėtųsi. Tad kodėl tiems projektams neskyrus mažiau pinigų ir jų neperdavus tiems, kurie darbus atlieka laiku“, – kalbėjo administracijos direktorius. Politikams pro akis nepraslydo ir tai, kad pritarus 2018 metų biudžeto perskirstymui bus atsisakoma ir daugybės kitų projektų: 70 tūkst. eurų „Formuoti miesto teigiamą architektūrinį ir vizualųjį įvaizdį“, 137,2 tūkst. eurų „Atnaujinti (modernizuoti) Šiaulių dailės galerijos pastatą (Vilniaus g. 245)“, 621,8 tūkst. eurų įgyvendinti projektą „Pakruojo gatvės rekonstrukcija“, 150 tūkst. eurų įgyvendinti projektą „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija“, 163,8 tūkst. eurų įgyvendinti projektą „Viešųjų erdvių ir gyvenamosios aplinkos gerinimas teritorijoje, besiribojančioje su Draugystės prospektu, Vytauto gatve, P. Višinskio gatve ir Dubijos gatve“, 150 tūkst. eurų įgyvendinti projektą „Šiaulių miesto centrinio ir Didždvario parkų bei jų prieigų sutvarkymas“, 2,6 tūkst. eurų „Rekonstruoti miesto gimnazijų ir mokyklų sporto aikštynus“, 15,3 tūkst. eurų „Atnaujinti švietimo įstaigų pastatų stogus, sienų apšiltinimą ir nuogrindas“, 58,9 tūkst. eurų įgyvendinti projektą ,,Lopšelio-darželio ,,Kregždutė“ modernizavimas“, 96 tūkst. eurų įgyvendinti projektą ,,Modernizuoti edukacines aplinkas Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje ir Šiaulių dainavimo mokykloje ,,Dagilėlis“, 14,5 tūkst. eurų „Rekonstruoti Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Paramos tarnybos pastatą Stoties g.“, 33 tūkst. eurų „Projektavimas ir kitos inžinerinės paslaugos“, 160 tūkst. eurų „Gyventojų kortelės integravimas į teikiamų paslaugų valdymą Jelgavos ir Šiaulių savivaldybėse“. Ragino sprendimą priimti greitai Vicemerui Domui Griškevičiui pasirodė, kad anksčiau išsakytos replikos tėra akivaizdus darbų

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Politikai neslėpė įaudrintų emocijų. mieste sabotavimas. „Bet kuriuo atveju po to tie patys žmonės, kurie dabar balsuos už šio klausimo išėmimą, sakys, kad mieste niekas nevyksta. Manau, tai yra visiškai neatsakinga. Dar keisčiau, kai tie patys žmonės, kurie priekaištavo, kad vienos ar kitos lėšos yra sutaupytos ir neįsisavintos, dabar patys blokuoja tų lėšų perskirstymus. Nuo to, kad jūs atidėsite ir išbrauksite, tie projektai nepagreitės, bet kuriuo atveju rangos sutartys, tikėtina, bus pasirašomos lapkritį, gruodį, o darbai negalės vykti. Taip, kad tos lėšos metų gale tikrai liks. Taip, suprantu, artėja rinkimai, bet kviečiu išlaikyti šaltą protą“, – kalbėjo D. Griškevičius. Jam pritarė Gintautas Lukošaitis: „Tam tikrus sperndimus reikia priimti staigiai ir laiku, kad neprarastumėme laiko ir darbai nenusikeltų ateičiai.“ Gedeminas Vyšniauskas buvo kitokios nuomonės. Anot jo, mieste yra daugybė kilometrų žvyruotų gatvių, žmonės prašo jas tvarkyti, pilna neapšviestų, nesaugių gatvių, tad pinigai skiriami netikslingai. „Ir mes 1 milijoną 135 tūkstančius atiduodame vienam keliukui. Į Rėkyvą teisingai – ten ūkininkai grūdus galės vežti. Ten gyvena per 1000 gyventojų, mieste mes turime 100 tūkstančių gyventojų. Jei mes iki šiol čia nerandame jokios tvarkos, kaip mieste pagerinti žmonių buitį, tai yra absoliutus nonsensas“, – piktinosi G. Vyšniauskas.

Jo nuomone, reikia kažką daryti, kad žmonės neskęstų dulkėse, bet pradėtų gyventi normaliomis sąlygomis. Žadėjo lėšas naudoti tinkamai Administracijos direktorius A. Bartulis dar kartą priminė, kad gatvių sąrašą pati Taryba patvirtino dar vasario mėnesį ir įgalino administraciją vykdyti priimtus sprendimus, o sąrašo pasikeitimus lemia komunikacijų tvarkymo darbai mieste, kad pradėjus tvarkyti vamzdynus ar elektros tinklus nereikėtų išrausti sutvarkytų gatvių. „Mes nė vienos gatvės, kurią jūs patvirtinote trimetėje programoje, neignoruojame, tiesiog šiandien ten turi praeiti dar kažkokios požeminės komunikacijos. Jos bus padarytos pirmenybės tvarka, o po to ateiname mes“, – aiškino A. Bartulis. Neprarasti šalto proto ragino ir miesto meras Artūras Visockas: „Įsivaizduokime, kad sąraše įvardyta dvylika gatvių. Ateiname iki penktos ir, pagal priimtą Tarybos sprendimą, tą gatvę turėtumėme sutvarkyti. Bet ar nebūtų geriau praleisti tą gatvę, nes vėliau ten reikės apačioje patiesti komunikacijas. Būtumėme kvailiai, jeigu iš pradžių patiestumėme asfaltą, o po to jį ardysime. Geriau praleisti tą gatvę ir prie jos grįžti, ten patiesus komunikacijas.“ Tarybos nariai dar ilgai diskutavo, kas teisus, o kas klysta. Vieni neslėpė įaudrintų emocijų, kiti – juos ramino. Galiausiai už visą biudžeto pakeitimą vis tiek balsuota teigiamai.

Automobilių ridos klastotojui pradėta baudžiamoji byla Šiaulių pareigūnai nutraukė visoje Lietuvoje tarp automobilių prekeivių paklausaus automobilių ridų klastotojo neteisėtą veiklą. Nuo 2015 metų tokia veikla buvo kriminalizuota ir Baudžiamasis kodeksas papildytas straipsniu, kuriuo už transporto priemonės ridos klastojimą numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. 57 metų šiaulietis į Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų akiratį pateko, nes neturėdamas

leidimo vertėsi ūkine, komercine veikla – prekiavo naudotais automobiliais. Siekdami nustatyti šios veiklos apimtis, kriminalistai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kartu su Šiaulių apskrities valstybine mokesčių inspekcija pradėjo patikrinimą. Paaiškėjo, kad vyras ne tik neturėdamas leidimo versliškai ėmėsi prekybos automobiliais, automobilių elektros instaliacijos remonto, bet ir užsiėmė nusikalstama veikla – automobiliais prekiaujantiems asmenims padėdavo nuslėpti parduodamų transporto priemonių defek-

tus ir tikrąją automobilių ridą. Šiauliečio paslaugomis naudojosi automobilių pardavėjai iš visos Lietuvos. 57 metų vyras savo automobilį buvo pavertęs mobiliąja dirbtuve. Joje buvo įranga ir prietaisai, reikalingi automobilių prekinei vertei pakelti. Įtariama, kad šiaulietis parduodamo automobilio ridos rodmenis prekeivių pageidavimu atsukdavo dešimtimis ar net šimtais tūkstančių kilometrų, kas pirkėjui sudarydavo iliuziją, jog automobilis buvo eksploatuotas neintensyviai. Esant poreikiui,

naudodamasis programavimo įranga, „auksarankis“ užmaskuodavo ir kai kuriuos automobilių defektus. Indikatoriai defekto, pavyzdžiui, apsaugos pagalvių trūkumo, tiesiog neberodydavo. Tokia paslauga tarp automobiliais prekiaujančių asmenų buvo labai paklausi, nes ji kainuodavo daug pigiau, negu pačių defektų šalinimas. Įtariama, kad tokia neteisėta veika šiaulietis užsiėmė ne vienerius metus. Tačiau šių metų liepos 2-ąją Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos

pareigūnai ją nutraukė – „auksarankis“ buvo sulaikytas vienoje automobilių pardavimo aikštelėje, jam pareikšti įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla ir transporto priemonės ridos klastojimo. Įtariamųjų ratas šioje baudžiamojoje byloje plėsis, nes baudžiamoji atsakomybė laukia ir tų, kas, naudodamasis šiauliečio paslaugomis, sumažino automobilio ridą ar nuslėpė jo defektus ir taip apgavo automobilių pirkėjus. Šiaulių AVPK informacija


2018 m. liepos 11 d. TREČIADIENIS

Organizatorių nuotr.

Bubiuose vyko Lietuvos kalnų dviračių kroso čempionatas

Bubiuose (Šiaulių r.) surengto Lietuvos kalnų dviračių kroso (MTB XCO) čempionato nugalėtojų titulus moterų ir vyrų elito grupėse apgynė Silvija ir Šarūnas Pacevičiai. Dviratininkų pora iš Kauno šventė įtikinamas pergales. S. Pacevičienė (Kauno SM „Gaja“) 20 km (4 ratai po 5 km) nuvažiavo per 1 val. 19 min. 14,2 sek. Sidabro medalis atiteko Gabrielei Andrašiūnienei („S-Sportas“, Vilnius; +3.16,5), o bronzos – Gretai Karasiovaitei (VMSC/„Torpado-Südtirol-International“, Vilnius; atsiliko ratu). Ketvirtus metus iš eilės Lie-

tuvos pirmenybėse triumfavęs Š. Pacevičius („MyBike – AmberMix“, Kaunas) 30 km (6 ratai po 5 km) įveikė per 1 val. 34 min. 17,1 sek. Sidabro medalį pelnė Domas Manikas („MyBike – AmberMix“, Panevėžys; +2.52,8), o bronzos – Paulius Natalevičius („Focus“, Vilnius; +4.12,6). S. ir Š. Pacevičiai, kuriems praėjusį lapkritį gimė sūnus Tomas, ne tik aktyviai dalyvauja varžybose, bet ir Kaune treniruoja jaunuosius dviratininkus. Silvija neseniai iškovojo Lietuvos dviračių plento čempionato bronzos medalį. Pagal LDSF

Jaunieji futbolininkai Lietuvos vardą garsino Slovakijoje Slovakijoje vyko tarptautinis futbolo turnyras „Fragaria Cup“. Vienas masiškiausių turnyrų Slovakijoje buvo pristatytas įspūdingu atidarymu bei Prešovo miesto gatvėmis buvo surengta dalyvių eisena, kurios metu plazdėjo ir Lietuvos trispalvė. Ją reprezentavo U-13 amžiaus grupėje dalyvavusi FA „Šiauliai“ komanda. Šiauliečiai varžėsi A pogrupyje, kuriame sužaidė aštuonerias rungtynes. Šiaulių miesto komanda rezultatu 4:0 nugalėjo „Lokomotiv Kiev C“ (Ukraina) komandą, tokiu pat rezultatu įveikė „UKS Lisek Milówka“ (Lenkija) ekipą, 4:1 nugalėjo FK „Humenné“ (Slovakija) bei 5:0 sutriuškino „DEAC Debrecen“ (Vengrija) komandą. Šiauliečiai taip pat patyrė ir keturis pralaimėjimus – 1:2 nu-

sileido „Lokomotiv Kiev A“ (Ukraina) komandai, 0:1 – „UKS Olimpijczyk Kwakowo“ (Lenkija) ekipai, 1:3 turėjo pripažinti „Žilinský kraj Kinder team“ (Slovakija) komandos pranašumą bei rezultatu 0:5 nepasipriešino, kaip vėliau paaiškėjo turnyro nugalėtojams, „ACS Electrica 1929 Timisoara“ (Rumunija). FA „Šiauliai“ su 12 taškų pogrupyje užėmė penktąją vietą bei toliau kovojo dėl 9-ios vietos turnyre. Šiauliečiai šiose rungtynėse susitiko su „UKS Polonia Slubice“ (Lenkija) komanda, ją nugalėjo rezultatu 1:0 bei galutinėje rikiuotėje liko devintoje vietoje. Kartu su komanda į Slovakiją vyko futbolo akademijos treneriai Deivis Kančelskis ir Remigijus Vaišnoras. Pagal ŠFA Parengė Justina KYBARTAITĖ

SPORTAS/KRIMINALAI | 4

„ŠSPC-Radviliškis“ pirmauja LFF III lygos Šiaulių apskrities pirmenybių rate Prabėgo pirmasis LFF III lygos Šiaulių apskrities pirmenybių ratas. Šiemet pirmenybėse dalyvauja devynios komandos ir pirmą kartą pirmenybės vykdomos naudojantis LFF administruojama futbolo informacine sistema „Comet“. Pirmajame rate komandos sužaidė po aštuonias rungtynes – be pralaimėjimų žygiuoja ir savo žaidimu išsiskiria „ŠSPC-Radviliškis“ (22 taškai). Ši ekipa iškovojo septynias pergales bei kartą sužaidė lygiosiomis. Verta pažymėti, kad radviliškiečiai per žaistas rungtynes pelnė net 48 įvarčius – vidutiniškai šeši įvarčiai per rungtynes. Taip pat Radviliškio komanda iškovojo didžiausią pergalę – net 16:3 sutriuškino Pakruojo „KruojaKupsc“ komandą. Antrojoje vietoje žengia po ilgos pertraukos į pirmenybes grįžusi komanda – FK „Akmenė“SC (19 tšk.). Naujosios Akmenės komanda iškovojo šešias pergales, kartą patyrė pralaimėjimą bei yra vienintelė komanda atėmusi taš-

kus iš lygos lyderių – su radviliškiečiais sužaidė lygiosiomis 2:2. Vienu tašku nuo antrosios vietos atsilieka Ginkūnų „Šauliai-Dakaras“ (18 tšk). Pastaroji ekipa per žaistas rungtynes iškovojo šešias pergales bei patyrė du pralaimėjimus – abu kartus nusileista aukščiau žygiuojančioms komandoms. Nuo lyderių trejeto iki ketvirtosios vietos skiria šeši taškai, o ketvirtoje ir penktoje vietoje rikiuojasi vienodą pergalių ir pralaimėjimų skaičių turinčios komandos – FC „SaulininkasOBLT“ (12 tšk.) ir praėjusių metų čempionai FK „Fanai“ (12 tšk). Abi šios ekipos per žaistas rungtynes iškovojo po keturias pergales bei patyrė tiek pat pralaimėjimų. Vienu laipteliu aukščiau žengia „SaulininkasOBLT“ komanda, nes tarpusavio rungtynėse „Fanų“ komandą nugalėjo rezultatu 4:0. Panaši situacija ir tarp komandų, kurios rikiuojasi šeštoje bei septintoje vietose. Po tris pergales iškovojo bei penkis

pralaimėjimus patyrė Kelmės „FK-VJSM“ (9 tšk.) ir Pakruojo „Kruoja-Kupsc“ (9 tšk.) komandos. Tarpusavio rungtynėse pergalę šventė Kelmės komanda, todėl ši ekipa laipteliu aukščiau. Kiek netikėtai, vos aštuntoje vietoje – „Adiada“ (4 tšk.). Pirmajame rate ši komanda iškovojo tik vieną puikią pergalę prieš „Fanus“, kartą sužaidė lygiosiomis su FK „Savanoris“ ekipa bei patyrė net šešis pralaimėjimus. Paskutinėje vietoje rikiuojasi FK „Savanoris“ (1 tšk.). Ši ekipa yra vienintelė, kuri taip ir neiškovojo pergalės pirmajame rate ir tik kartą sužaidė lygiosiomis su jau minėta „Adiada“. Pirmenybėse nesustabdomai rungtyniauja Deividas Dargužas („ŠSPC-Radviliškis“), kuris per aštuonias rungtynes pelnė net 22 įvarčius. Jis vienas yra pelnęs daugiau įvarčių nei šešios komandos per pirmąjį pirmenybių ratą. Antrasis pirmenybių ratas startuos rugpjūčio 13 dieną. Pagal LFF

„Velo Šiauliai“ plento dviračių lenktynėse – sportininkai laimėjo Kaišiado- ma“, antrąją vietą užėmė – „Velotrečioje vietoje Šie rių mero taurę 135 km distancijos manai“, trečiąją – „Velo Šiauliai“.

Miestų taurės trečiojo etapo plento dviračių lenktynės finišavo Kaišiadoriuose. Sportininkai, veteranai, mėgėjai ir vaikai lenktyniavo keturiose distancijose. Elite 135 km distancijos lenktynes užtikrintai laimėjo Lukas Talačka („Top Team Cycling“) – 3 val. 18 min. 12 sek. Antras 6 sek. atsilikęs finišavo Pierre’as Gibourdelis („Velonova-Bioracer“), kartu su L. Talačka dalyvavęs rezultatyviame pabėgime trečiajame rate ir abu išlaikė persvarą prieš juos besivejančią grupę. Trečiosios vietos finišo sprinte greitesnis buvo Darijus Džervus („Memel“).

absoliučioje įskaitoje ir atitinkamai pasidalino 1–3 vietas V-Elite amžiaus grupėje. Veteranai Miestų taurėje lenktyniavo 30, 40, 50, 60 metų amžiaus grupėse. V40 pirmas buvo Dainius Simonavičius („Velomanai“), V60 grupėje – Vytautas Mažeika („DK Alytus-Nikeliuotas špykis“). 90 km Moterų veteranių tarpe absoliučiai greičiausia ir M30 pirmos vietos nugalėtoja viešnia iš Rygos Liuba Smirnova (ZZK). M40 grupėje pirmoji vieta atiteko Astai Jonuškaitei („Antaris“). 90 km Masters komandų įskaitoje nugalėjo „Velo Ghost Velo-

Šiaulių „Gintros-Universiteto“ gretas papildė brazilė bei PAR rinktinės saugė Į Rygos oro uostą lėktuvu nusiUEFA moterų Čempionių lygos atrankos turnyrui Lietuvoje besirengianti Šiaulių „GintrosUniversiteto“ komanda sulaukė paskutinio papildymo prieš svarbiausias sezono kovas. Lietuvos čempionių gretas sustiprino 27-erių metų atakuojančio plano futbolininkė iš Brazilijos Isadora Freitas bei 28-erių metų Pietų Afrikos Respublikos rinktinės centro saugė Leandra Wiloma Smeda.

leidusios futbolininkės Lietuvoje buvo pirmadienio popietę, o vakare atvyko į komandos treniruotę susipažinti su naujuoju kolektyvu. Nors abiems žaidėjoms teko iškęsti varginantį, kone visą parą trukusį skrydžių maratoną, abi merginos spindėjo gera nuotaika, o I. Freitai jos nesugadino net ir prapuolęs bagažas.

90 km distancijoje klasifikuoti 54 dviratininkai. Vaikinai jaunučiai V16 varžėsi 45 km distancijoje. Greičiausiai šią distanciją įveikė Žygimantas Norutis („Vitus“). Mėgėjų 45 km distancijoje finišavo 53 dviratininkai. Po trijų Kauno, Gargždų ir Kaišiadorių etapų Elito distancijos bendroje įskaitoje pirmauja Lukas Talačka, antras – Pierre’as Gibourdelis, trečias – Rimas Petrusevičius. Miestų taurės ketvirtasis etapas vyks liepos 29 dieną Šiauliuose. Pagal ELTA

Bėgikė E. Misiūnaitė užėmė antrąją vietą

Pagal Šiaulių „GintrosUniversitetą“

Savaitgalį Šveicarijoje vykusiose lengvosios atletikos varžybose „Meeting de la Gruyere“ Lietuvos atstovė Eva Misiūnaitė moterų 400 m bėgimo rungtyje užėmė antrąją vietą. Lietuvė nuotolį įveikė per 54,56 sek. Tadas Petravičius laimėjo jaunimo 800 m bėgimą (1.59,11). Estijos taurės varžybose Taline be konkurencijos startavo du Lietuvos bėgikai. Abu jie finišavo antri: Kamilė Vaidžiulytė 1500 m bėgime (4.27,90, asmeninis rekordas), Jonas Stankevičius – 5000 m (15.49,23). Pagal ELTA

matymo pažįstamas asmuo sumušė neblaivų (1,93 prom.) vyrą, gimusį 1952 m. Nukentėjusysis veido sumušimą ir išmuštus 3 dantis gydosi ambulatoriškai. Neblaivus (1,65 prom.) įtariamasis, gimęs 1996 m., uždarytas į areštinę. Vagystės

tas telefonas. Turtinė žala – 709 eurų. * Šiauliuose, Rūdės g., pavogtas taromate be priežiūros paliktas merginos, gimusios 1999 m., mobilusis telefonas. Turtinė žala – 994 eurai. Nukentėjusioji telefoną rado buvusios gamyklos „Elnias“ teritorijoje. Kita

* Šiauliuose, Dainų g., namuose, po išgertuvių su nepažįstama mergina ir vaikinu, iš vyro, gimusio 1979 m., rankinės pavogtas telefonas ir 400 eurų, o iš daugiabučio namo kiemo pavogtas automobilis „VW Touran“. Turtinė žala – 3000 eurų. * Šiauliuose, Vilniaus g., kokteilių bare, pavogtas ant stalo paliktas vyro, gimusio 1986 m., telefonas. Turtinė žala – 600 eurų. * Šiauliuose, Serbentų g., turgavietėje, iš moters, gimusios 1979 m., rankinės pavog-

* Radviliškyje, vyras, gimęs 1990 m., pagal skelbimą internete už norimą įsigyti automobilį į pardavėjo sąskaitą pervedė 200 eurų, tačiau iki šiol automobilio negavo, su pardavėju susisiekti nepavyksta. * Šiauliuose, vyras, gimęs 1986 m., SMS žinutėmis grasino nužudyti buvusią sugyventinę, gimusią 1991 m. Įtariamasis ieškomas. Pagal Šiaulių AVPK Parengė Kristina JURGAITIENĖ

Trumpai Muštynės * Joniškio r., Raistų k., namuose, neblaivus (1,74 prom.) vyras, gimęs 1965 m., pargriovęs ant žemės smaugė motiną, gimusią 1938 m. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Pakruojo r., Mikniūnų k., lauko virtuvėje, neblaivus (2,01 prom.) vyras, gimęs 1959 m., sumušė ir įpjovė peiliu rankos nykštį sugyventinei, gimusiai 1960 m. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Pakruojo r., Linkuvoje, turgavietėje, neblaivus (2,24 prom.) vyras, gimęs 1978 m., sumušė neblaivią (3,13 prom.) pažįstamą moterį, gimusią 1992 m. Nukentėjusioji kulkšnies lūžį gydosi ambulatoriškai. * Radviliškio r., Alksniupių k., lauko virtuvėje, neblaivus (2,32 prom.) vyras, gimęs 1967 m., sumušė neblaivią (0,9 prom.) sese-

rį, gimusią 1956 m. Nukentėjusioji padidėjusį kraujo spaudimą ir širdies darbo sutrikimą gydosi ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Radviliškyje, Stiklo g., namuose, neblaivus, (0,71 prom.) vaikinas, gimęs 1999 m., sumušė neblaivią (2,71 prom.) motiną, gimusią 1971 m. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Radviliškyje, Vasario 16-osios g., namuose, neblaivus (1,43 prom.) vyras, gimęs 1988 m., sumušė neblaivią (0,78 prom.) sutuoktinę, gimusią 1987 m. Nukentėjusioji dėl galvos ir nugaros sumušimų medikų apžiūrėta įvykio vietoje. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Tilžės g., bendrabučio laiptinėje, vyras, gimęs 1987 m., už marškinių tampė kaimynę, gimusią 1974 m. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė.

* Šiauliuose, Tilžės g., bendrabučio laiptinėje, kaimynė sumušė moterį, gimusią 1974 m. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė. * Šiaulių r., Kužių mstl., namuose, neblaivus (3,32 prom.) vyras, gimęs 1989 m., sumušė blaivią sugyventinę, gimusią 1993 m. Nukentėjusioji į medikus nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į areštinę, vėliau pristatytas į ligoninę dėl plaštakos sausgyslių sužalojimo (susižalojo įvykio metu), po atliktos operacijos grąžintas į areštinę. * Šiauliuose, Dubijos g., į namus atėjęs neblaivus (2,42 prom.) pažįstamas, gimęs 1966 m., sumušė blaivią moterį, gimusią 1959 m. Nukentėjusioji galvos ir veido sumušimus, nubrozdinimus su kraujosruvomis gydosi ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Šiaulių r., Kuršėnuose, Vilniaus g., iš


5 | ŠIAULIEČIŲ NUOMONĖ

2018 m. liepos 11 d. TREČIADIENIS

KLAUSIAME: Ar verta tęsti sezoninį laiko sukiojimą?

Justina KYBARTAITĖ j.kybartaite@snaujienos.lt

Komisija nusprendė išnagrinėti, kaip veikia dabartiniai ES vasaros laiko susitarimai, ir įvertinti, ar juos reikėtų keisti, ar ne. Dėl

šio sprendimo nusprendėme paklausti šiauliečių ir miesto svečių, ką jie mano apie tai. Vieniems tai nėra labai svarbu, nes

nesijaučia blogai, kai laikas yra pasukamas, tačiau dauguma respondentų buvo už laiko sukiojimo panaikinimą. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Atsižvelgdama į piliečių, Eu-

ropos Parlamento ir Lietuvos bei Suomijos prašymus, Europos Komisija pradeda viešąsias konsultacijas dėl laiko sukiojimo.

Dalia: „Reikia panaikinti laiko sukiojimą“ – Manyčiau, kad reikia panaikinti laiko sukiojimą. Aš sunkiai prisitaikau, reikia, kad praeitų tam tikras laiko tarpas, jog galėčiau prisitaikyti prie permainų. Nelabai pamąsčiau, kokią naudą galėtų tai duoti. Gal ir yra tos naudos, kai prisitaikai, vis tiek vakarai tuo metu ilgesni. Tuo metu ir yra naudos. Aš nesukčiau laiko nei pirmyn, nei atgal, gyventume pagal nusistovėjusį ritmą.

Rita: „Laiko sukiojimo nereikia niekam“ – To laiko sukiojimo nereikia niekam. Žmonės visada prisitaiko prie tam tikro laiko ritmo, ypač vaikai. Aš esu mokytoja ir puikiai jaučiu, kai laiką pasukame, vaikai pirmąją pamoką yra mieguisti. Nemanau, kad laiko sukiojimas duoda kokios nors apčiuopiamos ekonominės naudos. Vis tiek žmonės į namus grįžta vakare, šviesos reikia. Manęs laiko sukiojimas neveikia, aš mėgstu anksti eiti miegoti ir anksti keltis.

Egidijus: „Verta panaikinti“ – Verta panaikinti laiko sukiojimą. Vis tiek biologinis žmogaus laikrodis yra, kai jį pakeiti, pasikeičia ir žmogaus sveikata. Gerai yra tai, jog sprendžiama dėl laiko sukiojimo panaikinimo. Mane veikia laiko sukiojimas, dar papildomas rūpestis atsiranda, nes reikia persukti visus turimus laikrodžius. Nedirbančiam žmogui, kuris gali atsikelti kada nori, laiko sukiojimas yra nesvarbus. Sunku yra tiems, kurie turi mažų vaikų. Mano manymu, jokios naudos nėra iš laiko sukiojimo.

Aušra: „Reikėtų panaikinti“ – Reikėtų panaikinti, tokio amžiaus mums norėtųsi pailsėti. Kartais net reikia kelių dienų ar savaitės, jog priprasčiau, būna sunku anksti atsikelti. Nepastebėjau, kad būtų iš to naudos.

Asta: „Būtų gerai, jei panaikintų“ – Labai gerai būtų, jei panaikintų laiko sukiojimą. Aš labai jautriai reaguoju į laiko pasikeitimą, mane tai labai nervina. Man labai sunku priprasti, po dviejų savaičių atsiranda net nerimas. Reikėtų nebesukinėti laikrodžio, kad nebūtų klaidinami žmonės. Jokios naudos nėra iš to, daugelis žmonių net vaistus perka.

Danutė: „Nereikia laiko sukioti“ – Man atrodo, kad nereikia laiko sukioti. Nepastebėjau jokios naudos iš to. Manęs nelabai veikia laiko sukiojimas. Manyčiau, kad vaikams tai yra labai sunku. Mano manymu, būtų geriau taip, kaip buvo anksčiau.

Gintas: „Nereikia sukinėti“ – Europoje yra vienas laikas, o Lietuvoje jis sukiojamas. Gal reikėtų europinį padaryti. Viena valanda anksčiau yra Europoje. Nežinau, kodėl Lietuva taip daro. Sunku pasakyti, kam tai atneša naudos. Manyčiau, kad nereikia sukinėti, bus visiems paprasčiau. Manęs jau niekas nebeveikia, gyveni savo gyvenimą ir viskas.

Rolandas: „Mano dviprasmiška nuomonė“ – Mano yra dviprasmiška nuomonė. Viena vertus, jei ateityje mums bus reikalinga ekonomika, tada laiko sukinėjimas bus naudingas. Jei nedirbsime nei antros, nei trečios pamainos, tada tikrai nereikia sukinėti laiko. Nauda yra tik tada, kai anksti temsta, anksti švinta. Reikia laiką labiau pareguliuoti, kad žmonės gyventų daugiau šviesoje. Vakare esame labiau pasyvūs, norisi miego. Manęs neveikia, aš gyvenu pagal laikrodžius.

Neringa: „Man jokio skirtumo“ – Net nežinau, man jokio skirtumo. Nelabai jaučiu, kai laiką atsukame. Kiti labiau jaučia, o aš nelabai. Nemanau, kad laiko sukiojimas duoda kokios nors naudos, nes kai kuriems žmonėms nuo to pablogėja sveikata. Geriau, kad būtų stabilumas.

Albinas: „Reikia tai panaikinti“ – Laiko sukiojimas yra nesveika. Manau, kad reikia tai panaikinti. Nemanau, ar yra kokia nors nauda iš laiko sukiojimo. Sunku būna priprasti, kai pasukame laiką.

Vaida: „Reikėtų panaikinti“ – Manau, kad reikėtų panaikinti. Tai yra kažkokia nesąmonė. Sveikata man nepablogėja, tik sunkiau keltis, geriau būna, kai ilgiau miegame. Būčiau už, kad nebekeitinėtų laiko, tada netektų makaluotis. Abejoju, ar tai kažką duoda ekonomikai.

Genutė: „Būtų šaunu, jei panaikintų“ – Būtų šaunu, jei panaikintų laiko sukiojimą. Labai daug kas pasikeistų. Geriau tada būtų tiems, kurie serga širdies ligomis, vaikams. Į darželius, kai veda vaikus, labai anksti tenka juos žadinti. Aš miegu, kiek noriu, todėl laiko sukiojimo nejaučiu. Nepastebėjau ir jokios naudos iš laiko sukiojimo.


Psichologai įspėja: nerimo sutrikimus būtina ne tik kuo anksčiau nustatyti, bet ir gydyti

„Nemokame priimti dabarties ir gyvename ateitimi, kurios nėra, ir apie kurią galime tik fantazuoti. Galvos pilnos išgąstingų minčių, kaip pvz., jei neįvykdysiu užduoties ir mane atleis iš darbo; jei priaugsiu svorio, mylimasis ar mylimoji paliks mane ir pan.“, – sako A. Griškonytė. Eglė LUOTYTĖ Modernus pasaulis diktuoja spartų gyvenimo tempą, kelia aukštus reikalavimus. Žmonės vis sunkiau randa laiko sau: pabūti tyloje, pasirūpinti svarbiausiais savo psichologiniais poreikiais, atsiduoti giliam ryšiui su kitu žmogumi. Pasekmė – daugybė kenčiančių nuo nerimo žmonių, nesugebančių sustoti pašėlusiose „žiurkių“ lenktynėse. „Aukštų standartų ir lūkesčių kėlimo sau ir kitiems pasekmė – nuolatinis nerimas, įtampa, baimė nepasiekti tikslų, neatitikti reikalavimų. Jei nepaisome psichinio, fizinio nuovargio signalų anksčiau ar vėliau nerimas pasiekia savo apogėjų. Žmogų ištinka panikos ataka (PA). Kai negirdime tylių varpelių, mūsų psichika pareiškia apie save galingo varpo dūžiais! O tokio siaubingo išgyvenimo nepaisyti nebepajėgiame. Paradoksas, bet, kaip teigia vokiečių psichologas Klaus Bernhardt, panikos ataka – tai psichikos paslauga mums. Tai ženklas, kad kažką gyvenime reikia keisti. Galbūt pasirinkti vieną galimybę, paga-

liau priimti sprendimą ar tiesiog kažko atsisakyti“, – patirtimi dalijasi psichologė-psichoterapeutė Rūta Bačiulytė. Ar tiesa, kad pasaulyje daugėja žmonių, patiriančių panikos atakas arba turinčių nerimo sutrikimą? „Tiesą sakant, sunku įvertinti, kiek daugėja nuo panikos priepuolių ir nerimo sutrikimų kenčiančių žmonių, nes diagnostikos galimybės su kiekvienais metais vis gerėja, tampa subtilesnės, keičiasi diagnozės. Pvz.: prieš kelis dešimtmečius dažnai diagnozuodavo neurasteninį asmenybės sutrikimą arba vegetodistoninįsutrikimą, apie kuriuos dabar jau pamiršome. Šiuos sutrikimus bei panikos priepuolių ir nerimo sutrikimus sieja labai panašūs patiriami simptomai. Naujausia pasaulinė statistika tokia: vienkartinių panikos priepuolių patiria beveik kas dešimtas asmuo. Jei panikos priepuoliai kartojasi, yra diagnozuojamas panikos sutrikimas, o tokių asmenų yra 3–4 proc. PA gali ištikti bet ką nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo. Pirmieji panikos priepuoliai gali pasireikšti paauglystėje. Dažniausiai nuo jų kenčia darbingo amžiaus, veiklūs, siekiantys tikslo maksimalistai. Panikos ataka yra ūmus, netikėtas nerimo priepuolis, pasireiškiantis stipriais simptomais: padažnėjęs širdies plakimas, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, galūnių tirpimas, oro trūkumas, skausmas krūtinėje. Šie simptomai paprastai lydimi baimingų minčių, tokių kaip „Aš mirštu!“ arba „Aš išprotėsiu!“. Kadangi PA nutinka netikėtai, kartais ir miego metu arba kokioje neutralioje vietoje, kasdienėje situacijoje (atliekant namų ruošos darbus, vairuojant, apsiperkant), žmogus nesusimąsto, kad tokio stipraus priepuolio priežastys gali būti psichologinės. Įsijungia katastrofinis mąstymas ir galvojama apie blogiausią baigtį: infarktą, insultą. Šios mintys tik sustiprina

Asmeninio archyvo nuotr.

R. Bačiulytė: „Kaip teigia vokiečių psichologas Klaus Bernhardt, panikos ataka – tai psichikos paslauga mums. Tai ženklas, kad kažką gyvenime reikia keisti. Galbūt pasirinkti vieną galimybę, pagaliau priimti sprendimą ar tiesiog kažko atsisakyti.“

Jei nepaisome psichinio, fizinio nuovargio signalų anksčiau ar vėliau nerimas pasiekia savo apogėjų. Žmogų ištinka panikos ataka (PA). simptomus“, – teigia R. Bačiulytė. Nerimo sutrikimas viena iš šiuolaikinio jaunimo problemų, teigia ir apie tai išsamiau pasakoja psichologė-psichoterapeutė Aušra Griškonytė: „Tiek visko daug aplink daug: informacijos, daiktų, malonumų. Tad jei jaunuolis neturi stipraus psichologinio stuburo – aiškios tapatybės, gyvenimo filosofijos, nusibrėžtų tikslų – ši lavina jį užgula visu svoriu ir sukelia nerimą.“

Kokios priežastys lemia augantį nerimo sutrikimų ir panikos priepuolių skaičių tarp jaunų žmonių? „Jaunimas pernelyg paveikus medijų, aplinkinių nuomonei, vertinimams. Lietuviška kultūra – per daug orientuota į tobulumą. Bijome klaidų. Bijome, kad nepavyks ko nors padaryti puikiai ir iš pirmo karto. Bijome tuomet būti išjuokti, atstumti, nuvertinti. Gyvename

ne savo gyvenimus ir taikomės prie kitų spaudimo. Studijuojame ne tai, ko iš tiesų norime, dirbame tik dėl atlyginimo, vengiame patys formuoti savo aprangos, laisvalaikio stilių. Bijome atidžiau pažvelgti į save. Nemokame priimti dabarties ir gyvename ateitimi, kurios nėra, ir apie kurią galime tik fantazuoti. Galvos pilnos išgąstingų minčių, kaip pvz., jei neįvykdysiu užduoties ir mane atleis iš darbo; jei priaugsiu svorio, mylimasis ar mylimoji paliks mane ir pan.“, – įžvalgomis dalijasi A. Griškonytė. Kuo skiriasi panikos ataka ir nerimo sutrikimas? „Panikos ataka nėra sutrikimas tol, kol nepasikartoja. Taip pat PA gali būti kitų sutrikimų simptomas, tame tarpe ir nerimo sutrikimo. Todėl patyrus panikos priepuolį svarbu kreiptis pagalbos. Specialistas padės suprasti, kas su žmogumi vyksta, atmes kitų susirgimų galimybę ir pasiūlys tinkamą gydymą. Jau žinoma, kad esant panikos sutrikimui efektyviausias kompleksinis gydymas – vaistai ir psichoterapija kartu. Nukelta į 9 p.


7 | SVEIKATOS KODAS

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kas sieja futbolą ir organų donorystę?

Futbole kaip ir organų donorystėje – viską lemia viltis, laukimas, apsisprendimas ir sekundės. Visas pasaulis gyvena futbolu: 32 šalių komandos su 736 žaidėjais kovojo dėl aukščiausio pripažinimo – pasaulio futbolo čempionų taurės. Šią savaitę jau liks tik 8 komandos ir 184 žaidėjai. Kiek azarto, išgyvenimų, tikėjimo ir vilties futbolo žaidėjų ir juos palaikančių aistruolių veiduose ir širdyse. Ir viskas gali pasikeisti per keletą sekundžių – įvartis, gera gynyba ir tu jau nugalėtojas. Visi paskęsta euforijoje. Dešimtys sportininkų – su persodintais organais Donorystės ir transplantacijos procese taip pat – nuolatiniai palydovai yra ilgas laukimas, viltis ir tikėjimas. Gavus skambutį apie esamą donorą – viskas skaičiuojama sekundėmis, o tada jau prasideda naujas gyvenimas, o gal tęsiasi esamas, tik kita forma? Organų donorystės tema ir futbolas turi daug sąsajų: yra dešim-

tys futbolininkų, kuriems atlikta kokio nors organo ar kaulų čiulpų transplantacija. Futbolo pasaulis turi išskirtinių istorijų, kai po transplantacijos sportininkai grįžo į aikštę. Pasveikę sportininkai savo pavyzdžiu įrodo, kad organų ir ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacija daro stebuklus. Apie juos rašo didžiausi pasaulio dienraščiai – apie ligų priežastis, sekinantį gydymą, apie žmonių kilnų apsisprendimą dovanoti organus transplantacijai ir į sporto aikštę sugrįžusių sportininkų pasiekimus. Šios istorijos prisideda prie švietėjiškos misijos: futbolininkai dalyvauja donorystei skirtuose renginiuose, steigia fondus, kurių lėšos panaudojamos sunkiomis ligomis sergančių žmonių gydymui. Giminaičių dovana – inkstas Ivanui Klasničiui, Kroatijos komandos puolėjui, praėjusiais metais atlikta trečioji inksto transplantacija. Prieš šią transplantaciją persodinti mamos, vėliau tėčio inkstai nustojo veikti, todėl reikė-

jo trečio donoro inksto. Šis sportininkas yra pirmasis, po transplantacijos (2007 metais) dalyvavęs Europos futbolo turnyre. Andy Coleas – Manchester United komandos puolėjas, įtariama, 2015 metais keliaudamas po Vietnamą, užsikrėtė virusu, kuris pažeidė inkstus. Atlikta gyvo inksto transplantacija, nes inkstą jam padovanojo sūnėnas. Už tokią dovaną sportininkas nuoširdžiai dėkoja. A. Coleas dalyvauja donorystės švietėjiškoje veikloje. Šiemet dalyvaus ir žmonių su transplantuotais organais žaidynėse Birmingeme. Įveikė vėžį Barselonos klubo ir Prancūzijos rinktinės gynėjui Ericui Abidaliui 2011 m. diagnozuotas kepenų vėžys. Gydymo būdas buvo vienintelis – kepenų transplantacija. Dalį kepenų pasiūlė komandos draugas Danielis Alvesas da Silva. Tačiau E. Abidalis atsisakė, nes tokia procedūra būtų sustabdžiusi šio futbolininko karjerą. Dalį kepenų padovanojo ligonio pusbrolis. Sergantį E. Abidalį palaikė komanda ir visa futbolo bendruomenė – per varžybas, vykusias E. Abidalio ligos metu, 22-ąją minutę (toks sportininko numeris), fanai atsistoję plojo palaikydami sportininką. Komandos nariai tąkart pergalę skyrė savo sergančiam bičiuliui. Praėjus devyniems mėnesiams po transplantacijos, E. Abidalis vėl treniravosi su komanda. Futbolininkui Joe Thompsonui reikėjo daug jėgų kovojant su kraujo vėžiu, nes liga atsinaujino. Futbolininkas laukė vienintelio gydymo būdo – kaulų čiulpų transplantacijos. Sportininkas atvirai

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Sveikatos duomenys tvarkomi elektroniniu būdu

Rekomenduojama vaiko sveikatos patikrai užsiregistruoti pas tą gydytoją, prie kurio vaikas yra prirašytas, nes jis geriausiai žino savo paciento sveikatos būklę. Nuo birželio 1-osios visi duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu, visose gydymo įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad tiek profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą atliekantis šeimos gydytojas, tiek gydytojas odontologas duomenis apie vaiko sveikatos būklę turi įvesti į elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą. „Elektroniniu būdu tvarkant vaiko sveikatos duomenis užtikrinamas jų konfidencialumas, o ugdymo įstaigos gauna tikslias rekomendacijas dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei nurodymus, kokių pirmosios pagalbos priemonių reikėtų imtis, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos mokykloje (pavyzdžiui, dėl alergijos ar lėtinių ligų). Be to, elektroninių vaiko sveikatos pažymėjimų informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę

sistemą, kuri padeda mokyklose dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams apibendrintus duomenis panaudoti planuojant sveikatos stiprinimo veiklas konkrečioje mokykloje“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Rizikos sveikatai valdymo skyriaus patarėja dr. Rita Sketerskienė. Vaiką pas gydytoją turi lydėti vienas iš tėvų Norint patikrinti vaiko sveikatą ir gauti vaiko sveikatos pažymą, pirmiausia reikia iš anksto užsiregistruoti ir laiku atvykti pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą. Rekomenduojama vaiko sveikatos patikrai užsiregistruoti pas tą gydytoją, prie kurio vaikas yra prirašytas, nes jis geriausiai žino savo paciento sveikatos būklę. Svarbu tik nepamiršti, kad vaiką iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, kitaip

gydytojas negalės atlikti patikrinimo, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo. „Kasmetinis vaiko sveikatos patikrinimas – labai reikalingas ne tik ugdymo įstaigai, bet ir pačiai šeimai. Tėveliai turėtų suprasti, kad pas gydytoją vaikui reikia apsilankyti ne dėl formalumo, o tam, kad būtų išsamiai patikrinta jo sveikata. Juk tikrindamas vaiko sveikatą, gydytojas stengiasi ne tik įvertinti bendrą sveikatos būklę, bet ir išaiškinti galimas lėtines ligas bei užkirsti joms kelią“, – pabrėžė O. Burokienė. Atvykus profilaktiškai pasitikrinti, gydytojas odontologas patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę ir, esant reikalui, skiria gydymą. Šeimos gydytojas įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinę būklę. Radus pakitimų, pacientas yra siunčiamas pas atitinkamos srities specialistą konsultacijai arba tyrimams. Profilaktinis patikrinimas nemokamas VLK primena, kad už profilaktinę vaiko sveikatos patikrą tiek pas šeimos gydytoją, tiek pas gydytoją odontologą mokėti nereikia, nes vaikučiai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Vaiko sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Pagal VLK

2018 m. liepos 11 d. TREČIADIENIS

pasakoja savo išgyvenimus, kai „mirtis yra labai arti“, kai depresija vargina dėl nesibaigiančių kančių. J. Thompsonas pasveiko: „Tai buvo ilga, skausminga kelionė, bet ateitis vėl atrodo šviesi“. Kraujo vėžiu susirgus bulgarui Stiliyanui Petrovui, „Aston Villa“ klubo kapitonui, komandos bičiuliai organizavo socialines kampanijas, kurių metu buvo registruojami kaulų čiulpų donorai. S. Petrovas yra vadinamas „Černobylio vaiku“: jo liga yra siejama su Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus avarija, po kurios radioaktyvusis debesis apgaubė ir Bulgarijos teritoriją. Mirtis suteikė gyvenimą Rodas Carewas, beisbolo žvaigždė, gyvena kito sportininko Konrado Reulando širdies ir inksto dėka. Konradui Reulandui, amerikietiškojo futbolo žaidėjui, buvo konstatuota smegenų mirtis, nes plyšo galvos kraujagyslė. Bendri draugai ir pažįstami greitai susiejo K. Reulando mirtį ir R. Carewui atliktą transplantaciją. Tai patvirtino ir vietinis transplantacijos centras (JAV tai nėra draudžiama – NTB past.). R. Carewas pažadėjo rūpintis nauja širdimi. Aprašytoji dviejų sportininkų istorija stebina sutapimais: vai-

kystėje K. Reulandas eidavo stebėti varžybų, kuriose žaidė jo dievaitis R. Carewas. Taip susiklostė, kad K. Reulandui mirus, R. Carewas sunkiai sirgo ir laukė skubios širdies transplantacijos. Medicininiai tyrimai parodė, kad donoro organai tinkami recipientui. Yra manoma, kad tai pirma transplantacija, kai donoras ir recipientas – profesionalūs sportininkai. Sportininkai palaiko donorystę Argentinos futbolininkas Cristianas Villagra tapo kaulų čiulpų donoru savo broliui Gonzalo. C. Villagra dėl medicininių procedūrų trumpam buvo pasitraukęs iš aktyvių treniruočių. Komandos draugą ir jo šeimą palaikė ir žaidėjai, ir fanai. Kai suserga žymūs žmonės, atgarsiai apie ligą nuvilnija labai plačiai, ištikimi komandų draugai organizuoja palaikymo akcijas – rašo jautrius žodžius ant sportinių marškinėlių, sutinka būti donorais, remia sergančiojo šeimas finansiškai, organizuoja socialines akcijas. Bet pagalbos reikia visiems. Kiekvienas turime galimybę. Donoro kortelę galima pasirašyti internetu: https;//ntb.lt Pagal užsienio spaudą parengė NTB

Apklausa: tėvams sunkiai įkandamos vaikų vasaros stovyklos kelialapio kainos. Į tiesiostovyklos ginį klausimą, kiek planuoja skirti

Šiemet valstybei ir savivaldybėms skyrus rekordinį finansavimą vaikų vasaros poilsio projektams, nemokamas stovyklas užplūdo tūkstančiai vaikų. Nors norinčiųjų kaip niekada daug, vietų skaičius – ribotas. Vietoje dieninės tėvai gali rinktis kelių savaičių stacionarią stovyklą, tačiau tam prireiks gerokai paploninti piniginę. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, jog kas šeštam šalies gyventojui komercinės stovyklos yra neprieinamos dėl per didelės kainos. Šią vasarą valstybės ir ES remiamose stovyklose ilsėsis per 50 tūkst vaikų. Švietimo ir mokslo ministerijos ar savivaldybių lėšomis finansuojamos stovyklos vaikams yra nemokamos. Paprastai dienos stovyklose pirmenybė teikiama socialiai remtiniems vaikams, o tokias paslaugas teikiančios įstaigos – perpildytos ir negali sutalpinti visų norinčiųjų. Šeštadalis tėvų kelialapių į stovyklą nupirkti neišgali Tėvai turi ir kitą pasirinkimą – išleisti vaiką į vienos arba kelių savaičių komercines stovyklas, kurių kaina svyruoja nuo 100 iki 500 eurų. Stovyklų kainos priklauso nuo jų formato, trukmės, vietos ir apgyvendinimo. Populiariausios – stacionarios kelių savaičių stovyklos pajūryje. Jų kaina gali siekti 400 eurų. Tyrimo duomenimis, šeštadalis (17 proc.) tėvų negali įpirkti vasaros

pinigų vaikų vasaros poilsiui, dauguma (88 proc.) apklaustųjų atsakė už stovyklą išgalintys sumokėti iki 300 eurų. Tik 6 proc. ketina išleisti iki 500 eurų, dar mažiau – vos 4 proc. – iki 1000 eurų. Vaikų vasaros stovyklos kasmet nežymiai brangsta, tad jos tampa prieinamos tik didesnes nei vidutines pajamas turinčioms šeimoms. Vaikų vasaros atostogos tampa ypač opia problema, jei šeimoje auga keli mokyklinio amžiaus vaikai. Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad ketvirtadalis (23 proc.) vaikus auginančių respondentų leidžia savo atžalas į stovyklas Lietuvoje ir tik 1 proc. užsienyje. Trečdalis (30 proc.) nurodė, kad jų vaikai stovykloms per maži arba teigia jiems radę kitų užsiėmimų. Tėvai, nenorėdami palikti savo atžalų vienų namuose, renkasi ilgesnes nei dviejų savaičių atostogas. Tokiam laikotarpiui atostogauti ketina penktadalis (20 proc.) 30– 39 m. amžiaus mažų vaikų turinčių gyventojų, trečdalis (37 proc.) aukštesnes pajamas (daugiau nei 601 euras šeimos nariui) gaunančių asmenų bei kas ketvirtas dirbantis specialistas su aukštuoju išsilavinimu (25 proc.). 2018 metų balandžio 5–6 d. atlikto tyrimo metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 60 atrankos taškų. Pagal „Vilmorus“ Parengė Teresė HOKIENĖ


SVEIKATOS KODAS | 8

2018 m. liepos 11 d. TREČIADIENIS

Šiaulių visuomenės sveikatos biuras primena, kad neteisėtas narkotikų vartojimas ir prekyba yra pasaulinio masto reiškinys, keliantis grėsmę visuomenės sveikatai ir socialiniam stabilumui. Statistika bauginanti ir rodo, kad nuo narkotikų perdozavimo mažiausiai kas valandą miršta po vieną žmogų. Penki pačią didžiausią priklausomybę keliantys narkotikai tai heroinas, alkoholis, kokainas, raminamieji (barbitūratai) ir nikotinas (rūkalai). Apie visus juos ir pagalbos būdus jau priklausomiems informacinį pranešimą parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Karolina Rušinskienė. Sukelia priklausomybę Narkotikai pažeidžia smegenis, paveikia jų funkcijas, reakciją į supantį pasaulį. Dėl šios priežasties medžiagos ir vadinamos psichoaktyviomis medžiagomis, kurios veikia smegenis ir psichiką. Kiekvieno narkotiko potencialas sukelti priklausomybę vertinamas pagal žalą, kurią jis gali daryti, pagal jo vertę prekyboje ir pagal tai, kokiu mastu tam tikras narkotikas suaktyvina dopamino sistemą smegenyse bei kiek „malonumo“ jis suteikia. Žinoma, poveikis priklauso nuo vartojamo narkotiko kiekio, vartojimo būdo ir dažnumo. Vieni narkotikai sukelia labai stiprią priklausomybę (pvz., heroinas), kiti – mažesnę. Tačiau netgi tie narkotikai, kuriuos žmonės mano galintys vartoti tik kartais, sukelia troškimą vėl ir vėl susigrąžinti tam tikrą būseną. Reguliarus narkotikų vartojimas – netgi ir trumpą laiką – gali sukelti fiziologinę priklausomybę, o tai reiškia, kad asmuo, liovęsis vartoti narko-

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Narkotikų vartojimas – savižudybės forma

tikus, patirs fizinius abstinencijos sindromo simptomus. Psichologijos ir neurologijos dėstytojas dr. Ericas Bowmanas išskyrė penkis pačią didžiausią priklausomybę keliančius narkotikus. Heroino perdozavimas – mirtinas Pirmasis iš jų – heroinas. vartojamas kaip skausmą malšinantys vaistai arba stimuliuojantys narkotikai. Kaip parodė moksliniai tyrimai su laboratoriniais gyvūnais, heroinas malonumo centrus smegenyse suaktyvinti gali net iki 200 proc. Maždaug 23 proc. nors kartą pavartojusių heroiną tampa nuo jo priklausomi. Heroino vartotojams ankstyvos mirties rizika 6–20 kartų didesnė nei to paties amžiaus ir lyties žmonių, neturinčių priklausomybės. Rizika padidėja dėl heroino kaip narkotinės medžiagos poveikio, dėl viduje esančių priemaišų ir jo vartojimo būdo. Taip pat gali išsivystyti psichozės, kurios gali būti panašios į paranoidinę šizofreniją. Viena iš pavojingiausių komplikacijų narkomanams yra heroino perdo-

zavimas, mat gyvybei pavojinga jo dozė yra vos 5 kartus didesnė nei ta, kurios reikia norint pajusti jo poveikį. Alkoholizmas artina kepenų cirozę Alkoholis vartojamas įvairiais tikslais: kaip maisto ar medicininis produktas, higienos priemonė, kaip laisvalaikio praleidimo būdas, dėl atpalaiduojančio ir euforizuojančio poveikio bei dėl daugelio kitų priežasčių. Šalto klimato šalyse stiprieji alkoholiniai gėrimai (pvz., degtinė) vartojami dėl jų „šildančio poveikio“, nes alkoholis plečia kraujagysles, nors šis poveikis yra tik tariamas – alkoholis suteikia šilumos pojūtį, tačiau per išsiplėtusias kraujagysles organizmas netenka dar daugiau šilumos (hipotermija). Dėl etanolio poveikio centrinei nervų sistemai, žmones, kaip ir daugelį gyvūnų, alkoholis veikia svaiginančiai. Žinoma, kad ilgalaikis ir dažnas stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę, kepenų cirozę ir priklausomybę (alkoholizmą). Al-

Ką apie sveikatos draudimą privalu žinoti bei vaiko (-ų) asmens tapatybę paauginantiems vaikus tvirtinančius dokumentus. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš tokio pat amžiaus vaiko (-ų) globėjų (rūpintojų). Jei toks asmuo pageidauja būti draudžiamas valstybės lėšomis, jis TLK turi pateikti savo ir globojamo vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir dokumentus su duomenimis apie pripažinimą globėju ir globos laikotarpiais.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa primena, kad tam tikrais atvejais žmonės, norėdami nemokamai gauti gydymo paslaugas, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl jų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) patvirtinimo. Besilaukiančios mamos Atvykti į TLK turėtų niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu – 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. Tokiai moteriai gydymo įstaigoje bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau prieš tai jai svarbu su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti TLK ir pateikti nėštumą patvirtinančią pažymą, kurioje turi būti nurodytas nėštumo laikotarpis arba data, kada suėjo 28 nėštumo savaitė.

Auginant nepilnamečius Atvykti į TLK dėl draudimo valstybės lėšomis nustatymo turėtų nedirbantys nepilnamečius vaikus auginantys tėvai. Vis dar pasitaiko atvejų, kai tėvai, auginantys vaikus, mano, kad valstybė už juos sumoka PSD įmokas „automatiškai“ ir į ligonių kasas dėl draudimo patvirtinimo nesikreipia. Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau šiais abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į TLK bei informuoti apie savo pasirinkimą ir pateikti savo

Slauganteji neįgalius Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. TLK vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) turi pateikti savo ir slaugomo vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir dokumentus su duomenimis apie neįgalumo (nedarbingumo) lygio nustatymą arba nurodytais specialiojo nuolatinės slaugos poreikio laikotarpiais. Globėjai – dar ir teismo sprendimą dėl pripažinimo globėju (rūpintoju) ir dokumentą su globos (rūpybos) laikotarpiais. Primename, kad savo PSD galima pasitikrinti Šiaulių TLK svetainės www.siauliutlk.lt skyrelyje „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“. Apie tai, kada ir kam reikia kreiptis į ligonių kasą dėl draudimo patvirtinimo ir kokių problemų gali kilti pamiršus apsidrausti PSD, gyventojai gali sužinoti paskambinę ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88 888. Pagal Šiaulių TLK

koholis siejamas su kai kuriomis vėžio rūšimis (apie 3,5 proc. visų vėžio atvejų). Eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad alkoholis dopamino lygį smegenyse gali padidinti nuo 40 iki 360 proc. – priklausomai nuo to, kiek alkoholio yra suvartojama. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad dėl alkoholio vartojimo patirtos žalos sveikatai pasaulyje kasmet miršta apie 3,3 mln. žmonių. Kokainas sukelia depresiją, priklausomybę Kokainas itin trumpai (30–60 minučių) veikiantis stimuliantas, gana greitai sukeliantis stiprią psichologinę priklausomybę. Jei kokainas vartojamas kartu su alkoholiu ar heroinu, itin padidėja perdozavimo rizika. Didelė mirties rizika dėl širdies nepakankamumo. Reguliariai vartojant kokainą nervinėje sistemoje įvyksta ilgalaikiai pokyčiai, neretai susergama depresija. Prarandamas apetitas, krinta svoris, užkietėja viduriai, sunku šlapintis, pasireiškia impotencija. Kiti galimi požymiai – pažeista nosies gleivinė, vidurių užkietėjimas, sunkumas šlapinantis ir impotencija. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad kokainas smegenyse net iki trijų kartų padidina dopamino išsiskyrimą. Maždaug 21 proc. nors kartą pavartojusių kokainą tampa nuo jo priklausomi. Raminamieji tiek pat pavojingi kaip ir narkotikai Raminamieji (barbitūratai). Medicinoje anksčiau plačiai naudoti vaistai, „išjungiantys“ tam tikras smegenų funkcijas, kad žmogus pasijustų ramesnis ir lai-

mingesnis. Šiais vaistais buvo gydomas nerimas ar miego sutrikimai. Tiek pat pavojingi kaip ir narkotikai, nes gali sukelti priklausomybę, o perdozavimas gali baigtis mirtimi – dideli jų kiekiai gali sulėtinti kvėpavimą. Šios medžiagos itin žalingos, nes sujaukia cheminius smegenų signalus. Net ir maža dozė gali sukelti laimę ar euforijos jausmą. Nikotino sukeltas žvalumas apgaulingas Nikotinas, kaip ir alkoholis, taip pat yra vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų narkotikų, aptinkamas cigaretėse ar tabake. Rūkant tabaką, nikotinas veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelia tam tikrą trumpalaikę žvalumo būseną, tačiau rūkymas kenkia žmogaus organizmui, o jo ir alkoholio vartojimas drauge yra dar ir žymiai pavojingesni sveikatai nei jų naudojimas atskirai. Nikotinas labai nuodingas: nuo kelių lašų (~0,05 g, tiek nikotino būna 200 g tabako) žmogus gali mirti dėl smegenų kvėpavimo centro paralyžiaus. Didesnės nikotino dozės slopina nervų sistemos veiklą, trikdo kvėpavimą, širdies plakimą, didina kraujospūdį. Plaučiai nikotiną absorbuoja ir nuneša į smegenis labai greitai, būtent dėl to rūkant itin didėja įvairių vėžinių susirgimų, kvėpavimo takų ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad nikotinas dopamino išskyrimą smegenyse padidina 25– 40 proc. Apskaičiuota, kad vien dėl tabako sukeliamų komplikacijų sveikatai iki 2030 metų kasmet mirs apie 8 mln. žmonių. Pagal Šiaulių VSB Parengė Teresė HOKIENĖ

Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų gydytojams rezidentams Seimas pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teiktiems projektams, kuriais siūloma tobulinti gydytojų rezidentų darbo užmokesčio sistemą bei įteisinti etapines kompetencijas. Tai reiškia, kad gerės jaunųjų gydytojų socialinės garantijos, jie galės teikti daugiau gydymo paslaugų, atsižvelgiant į jų pasirengimo lygį. Pritarta, kad visų rezidentų, kurie studijuoja valstybės lėšomis, universitetuose gaunama parama taptų sudėtine jiems mokamo darbo užmokesčio dalimi. Tai reikštų, kad ligos, vaiko priežiūros atostogų atvejais jie gautų didesnes socialines išmokas. Taip pat būtų sukaupiama daugiau lėšų senatvės pensijai. Toks pokytis leistų užtikrinti stabilesnes jaunųjų medikų socialines garantijas. Galimybės tobulėti Ministro A. Verygos teigimu, šiuo metu jaunieji medikai turi labai mažai galimybių tiesiogiai, be patyrusių medikų, dirbti su pacientais ir prisiimti visą atsakomybę, neretai yra priversti tik pildyti dokumentaciją. „Jaunieji medikai nori daugiau galimybių ir anksčiau save realizuoti profesinėje srityje. Kitaip tariant, šiuo metu teisę teikti paslaugas pagal specializaciją jaunasis gydytojas įgyja tik pabaigęs rezidentūrą, o jos metu jo savarankiškumas nėra pripažįstamas. O tai yra neteisinga. Juk visi dar besimokantys gydytojai turi gauti galimybes tobulėti“, – sako ministras A. Veryga.

Etapinės kompetencijos Etapinių kompetencijų modelio esmė yra ta, jog gydytojas rezidentas palaipsniui įgyja savo pasirinktos specialybės kompetencijas ir gauna tai patvirtinantį pažymėjimą. Šis dokumentas yra išduodamas surinkus įrodymus, kurie leidžia įsitikinti rezidento klinikiniais įgūdžiais bei asmeninėmis savybėmis, kurios yra reikalingos teikiant atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas – išlaikoma aukšta paslaugų teikimo kokybė. Pakopinės kompetencijos įgalintų gydytojus rezidentus palaipsniui prisiimti atsakomybę už įgytų įgūdžių taikymą. Tai užtikrintų nuoseklesnį perėjimą į savarankišką gydytojo specialisto praktiką. Pakopinių (etapinių) kompetencijų rezidentūros studijose įteisinimas – svarbus pokytis ne tik vykdant rezidentūros studijas, bet ir organizuojant sveikatos apsaugos sistemą. Taip pat prisidėtų prie paslaugų teikimo netolygumų mažinimo (suteikus gydytojams rezidentams savarankiškumą, šie atitinkamas paslaugas, kad ir laikinai (kol studijuoja rezidentūroje), galėtų teikti tose ligoninėse (rezidentūros bazėse), kur tokių specialistų ir atitinkamų paslaugų poreikis nėra patenkinamas, bei leistų racionaliai panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius. Įgyvendinus siūlomus pakeitimus būtų ugdomi visuomenės poreikius ir specialybės standartus atitinkantys šiuolaikiniai gydytojai, kurie teiktų aukščiausios kokybės paslaugas savo pacientams. Pagal SAM


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

2018 m. liepos 11 d. TREČIADIENIS

Prekybos karų poveikis Lietuvos pramonei: ko galime tikėtis?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas Įsismarkaujantys prekybos karai ir augantis neapibrėžtumas dėl prekybos „žaidimo taisyklių“ ima daryti įtaką pasaulio ekonomikai – nors šiuo metu jos augimas yra gana spartus, finansų rinkose pastebima vis daugiau nerimo požymių ir verslo optimizmas įvairiose pasaulio valstybėse pradeda trauktis. Tai darys poveikį Lietuvos ekonomikai, kuri yra smarkiai priklausoma nuo situacijos eksporto rinkose. Kodėl ir kaip pasauliniai prekybos karai gali paveikti Lietuvos ekonomiką ir pramonę? Lietuvos eksportas pastaruoju metu dinamiškai auga – vien per paskutinius 5 metus eksporto apimtys išaugo trečdaliu ir jau beveik 80 proc. viršija prieškrizinį lygį. Lietuvos eksporto struktūroje dominuoja pramonė, kuri generuoja 20 proc. Lietuvos BVP bei 80 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių, ir šia prasme Lietuva stipriai išsiskiria nuo daugumos kitų ES valstybių. Pavyzdžiui, Lietuvoje prekių eksportas generuoja 62 proc. viso BVP, tuo tarpu kai ES vidurkis siekia tik 33 proc. Šiuo metu Lietuvos pramonė eksportuoja 62 proc. visos pagaminamos produkcijos, o pramonės fokusas į eksporto rinkas yra rekordiškai didelis – pavyzdžiui, prieš krizę (2007 m.) Lietuvos pramonė eksportavo tik 52 proc. visos produkcijos. Taigi, Lietuvos pramonė yra labai priklausoma nuo pasaulinės prekybos tendencijų ir pasauliniai prekybos karai ją gali paveikti keliais aspektais. Netiesioginis poveikis Lietuvos eksportui į ES rinką Lietuvos eksportas turi labai mažą tiesioginę priklausomybę

nuo JAV, kuri jau įvedė padidintus muitus Europos ir Kinijos prekėms ir grasina tolesniais muitų padidinimais. Pavyzdžiui, pernai JAV teko tik 3,4 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Tačiau Lietuvos gamintojai vis labiau integruojasi į europines gamybos grandines, todėl nestabili pasaulinė prekyba gali smarkiai pakenkti Lietuvos eksportui į ES rinką. Šiuo metu ES rinkai tenka 80 proc. Lietuvos eksporto apimčių, o Europa palaiko itin glaudžius eksporto santykius su JAV: JAV yra didžiausia eksporto rinka Europos eksportuotojams, pernai Amerikai teko penktadalis visų Europos Sąjungos prekių eksporto apimčių. Tai yra labai svarbus aspektas, kalbant apie netiesioginį poveikį Lietuvos eksportui – jei Vokietijos gamintojas dėl prekybos karų neteks užsakymo JAV rinkoje, atitinkamai mažesnių kontraktinės gamybos užsakymų sulauks ir gamybos partneriai Lietuvoje. Beje, Vokietija, kurios ekonomika stipriai priklauso nuo pasaulio prekybos, yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė – Vokietijai tenka 12,5 proc. Lietuvos eksporto apimčių. Gamybos perkėlimo iš ES rizika ir neigiamas poveikis Lietuvos eksportui Lietuvos pramonėje yra nemažai įmonių, kurios teikia gamybos paslaugas stambesniems ES gamintojams – kurie dažnai turi gamyklas ne tik Europoje, bet ir kituose pasaulio taškuose. Pavojus Lietuvos ekonomikai yra tame, kad šių stambesnių ES gamintojų reakcija į padidintus muitus gali būti gamybos arba tam tikrų gamybos operacijų perkėlimas iš ES į kitus geografinius regionus, kuriems padidinti muitai nėra taikomi. Toks

gamybos operacijų iškėlimas iš ES į kitas rinkas kelia grėsmę Lietuvos kontraktinės gamybos pramonės atstovams. Spaudimas Lietuvos gamintojų pelnui ir pelno maržoms Padidinti muitai toli gražu ne visada reiškia automatinį eksportuotojų pasitraukimą iš rinkos. Pavyzdžiui, galimas JAV sprendimas nuo 2,5 proc. iki 20 proc. padidinti muitus iš ES importuojamiems automobiliams tikrai nereiškia, kad europietiškos mašinos JAV rinkoje drastiškai pabrangtų. Tai lemia konkurenciniai aspektai: norėdami neprarasti savo rinkos dalies JAV, Europos gamintojai bus linkę nedidinti galutinių produkcijos kainų, o muitų padidėjimą (arba bent jau didesnę jo dalį) padengs savo sąskaita. Tačiau toks sprendimas neigiamai paveiktų ES įmonių pelnus, pelno maržą, tad gamybos partneriai Lietuvoje taip pat gali sulaukti prašymo atitinkamai sumažinti kontraktinės gamybos įkainius. Tai suduotų smūgį Lietuvos pramonės pelningumui, apribotų įmonių skolinimosi ir gamybos plėtros galimybes. Šiuo atveju kaip konkretų pavyzdį galima naudoti JAV motociklų gamintojo „Harley-Davidson“ situaciją. Prognozuojama, kad dėl padidintų ES muitų įmonė patirs maždaug 2 200 JAV dolerių papildomų kaštų vienam ES rinkai skirtam motociklui. Tačiau „Harley-Davidson“ didesnę išaugusių kaštų dalį kompensuos iš nuosavų lėšų ir neketina jų perkelti ant ES vartotojų pečių – anot įmonės, tai suduotų rimtą ilgalaikį smūgį verslui ir pardavimams Europoje. Padidintas ES verslo nervingumas Išaugęs neapibrėžtumas dėl prekybos taisyklių, nervingumas

Psichologai įspėja: nerimo sutrikimus būtina ne tik kuo anksčiau nustatyti, bet ir gydyti

Atkelta iš 6 p.

Vaistai palengvina simptomus ir žmogus įgyja resursų spręsti savo vidines problemas, keisti gyvenimo būdą“, – teigia R. Bačiulytė. Ar žmonės, susidūrę su panikos atakomis, turėtų kreiptis pagalbos? Kaip yra gydomas nerimo sutrikimas? Psichologės-psichoterapeutės

KVIEČIAME Iki liepos 27 d. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtos parodos: Algio Skačkausko (1955–2009) piešiniai ir tapyba. Šarūno Saukos tapyba. Liepos 13 d. 18 val. susitikimas su Lietuvos kolekcininkų asociacijos nariais. Dalyvauja kolekcininkai Violeta Jurgaitienė ir Antanas Zabulis. IŠSAMIAU APIE RENGINIUS: www.laiptai.com Tel. (8 41) 20 06 42

R. Bačiulytės teigimu, kartais žmogui sunku pripažinti, jog tokia sunki būsena turi psichologines priežastis. „Jis suka ratais po kardiologų, neurologų, endokrinologų kabinetus ir nedrįsta kreiptis į psichiatrą ar psichologą, nes jam tai atrodo gėdinga. Daugelis atsisako vartoti antidepresantus ar trankviliantus, nes jaučiasi pralaimėję arba bijo pripratimo prie vaistų. Nedrįsta kreiptis ir į psichologą, nes įpratę su visomis problemomis kovoti patys, nuvertina tokią pagalbą. Beje, moterys lengviau įveikia šį barjerą ir aktyviau ieško pagalbos nei vyrai. Vyrams pripažinti, jog kenčia nuo nerimo ir baimių, tas pats, kas prarasti savo vyriškumą. Deja, negydomas panikos sutrikimas linkęs tik stiprėti ir vis labiau blogina žmogaus gyvenimo kokybę – imama vengti įvairių vietų, ribojama veikla, socialinis gyvenimas. Žmogui išsivysto depresija, kyla savižudiškų minčių.“ Ką patartumėte žmogui, susidūrusiam su panikos ataka pirmą kartą? R. Bačiulytė pasakoja apie svarbiausius žingsnius ištikus panikos atakai: „1. Sulėtinkite kvėpavimą. Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite. Pri epuolio metu žmogus kvėpuoja pernelyg dažnai, todėl įvyksta hiperventiliacija, kas dar labiau didina nerimą. 2. Pakeiskite katastrofines mintis. Užuot baimingai mąsčius, kad tuoj numirsite, pagalvokite, jog nuo PA dar nė vienas žmogus

nemirė arba tiesiog nukreipkite dėmesį kam nors paskambindami. 3. Stebėkite priepuolį lyg iš šalies, kaip reiškinį, nevertindami jo. Atminkite, kad priepuolis lūžio tašką pasiekia per 15–20 minučių, o po to atslūgsta. Kuo mažiau priešinsitės, tuo greičiau viskas praeis.“ Ką reikėtų žinoti artimiesiems, jeigu šeimos nariui prasidėjo panikos atakos? Kada reikėtų sunerimti ir kaip padėti nerimautojui? „Šiais laikais kentėti stipraus nerimo priepuolius – kvaila. Nerimas nėra nei gėdinga, nei kažin kokia sudėtinga ir nepagydoma problema. Juk yra daugybė specialistų, pasiruošusių padėti. Tai ir psichologai, ir psichoterapeutai, ir psichiatrai. Svarbu nedelsti, nes nerimas lyg sniego lavina ritasi per asmens gyvenimą ir jį gali gerokai apsunkinti. Jei nesitvarkoma su panikos atakomis, po kiek laiko gali tekti jau kankintis nuo įvairiausių baimių – baimė išeiti iš namų, baimė būti žmonių būryje, baimė praeiti gatve ir t. t. Tuomet gyvenimas gali susitraukti iki keturių kambario sienų, įsikibus mamai ar kitam artimam žmogui į ranką“, – ragina A. Griškonytė. Paramos grupę, kenčiantiems nuo panikos atakų ar nerimo sutrikimo, rasite FACEBOOK paskyroje GYVENIMAS SU NERIMU: https://www.facebook.com/ groups/1662024090523612/

finansų rinkose, valiutų svyravimai gali gerokai sumažinti ES gamintojų norą plėsti gamybą ir kurti naujas darbo vietas. Vokietijoje pastaruoju metu yra fiksuojamas mažėjantis gamintojų optimizmas dėl naujų eksporto užsakymų, pastebimai sumažėjo ir bendras optimizmas tarp Vokietijos gamintojų. Savo ruožtu, sumažėjęs ES gamintojų noras plėsti gamybą greitai atsilieptų ir Lietuvos verslui – per mažesnius eksporto iš ES valstybių užsakymus.

savo gamybos pajėgumus – šiuo metu panaudojama beveik 80 proc. gamybos pajėgumų ir nemaža dalis įmonių svarsto investuoti lėšas į gamybos padidinimą. Parengė Jorūnė DAUNORIENĖ

Padidintas Lietuvos verslo nervingumas Išaugusi prekybos karų rizika dalį Lietuvos gamintojų gali priversti persvarstyti ir atidėti gamybos didinimo planus, atidėti naujas investicijas į plėtrą. Šis aspektas yra itin svarbus Lietuvos pramonei, kuri rekordiškai stipriai apkrauna

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? „ATLANTIS CINEMAS“ Tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt Liepos 11–12 d. SLAPTASIS AGENTAS MAKSAS – 10.15, 12.00 val. (2018, 95 min., JAV, komedija, nuotykių, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PLOJUS 2D – 10.00 val. (2018, 85 min., Islandija, Belgija, animacija, nuotykių, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) MONSTRŲ VIEŠBUTIS 3: ATOSTOGOS 2D – 11.35 val. (2018, 100 min., JAV, komedija, animacija, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA LEITIS – 13.05, 17.30, 18.30 val. (2018, 45 min., Lietuva, veiksmo, drama, istorinis, N-13) JUROS PERIODO PASAULIS: KRITUSI KARALYSTĖ 2D – 13.45 val. (2018, 130 min., JAV, veiksmo, nuotykių, fantastinis, N-13) PREMJERA NEĮTIKĖTINA FAKYRO KELIONĖ – 14.05 val. (2018, 95 min., Prancūzija, JAV, Indija, komedija, drama, N-13) PREMJERA TOBULI AFERISTAI – 15.45 val. (2018, 95 min., JAV, komedija, N-16) PREMJERA SKRUZDĖLIUKAS IR VAPSVA 2D – 16.00 val. SKRUZDĖLIUKAS IR VAPSVA 3D – 18.15 val. (2018, 120 min., JAV, komedija, veiksmo, fantastinis, N-13) PREMJERA NUOTRAUKA ATMINIMUI – 19.30 val. (2018, 75 min., Rusija, siaubo, trileris, N-13) SICARIO 2: KARTELIŲ KARAI – 20.30 val. (2018, 120 min., JAV, veiksmo, kriminalinis, N-16) PAVELDĖTAS – 21.00 val. (2018, 130 min., JAV, siaubo, N-16)

Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) liepos 11 d. 17 val. parodos „Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, atidarymas.

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki liepos 27 d. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtos parodos: Algio Skačkausko (1955 – 2009) piešiniai ir tapyba bei Šarūno Saukos tapyba iš Lietuvos kolekcininkų asociacijos narių Antano Zabulio ir Violetos Jurgaitienės asmeninių kolekcijų. Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) iki liepos 30 d. teminė paroda „Potencija 2“.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) III a. galerijoje iki rugsėjo 30 d. paroda „Prof. V. Rimkaus knygos, albumų įvadai, parodų katalogai“; iki liepos 15 d. klaipėdiečio Aleksandro Dapkevičiaus (1929– 2007) retrospektyvinė fotografijų paroda „Ant realaus pasaulio pagrindo“. Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriuje

iki rugpjūčio 31 d. spaudinių paroda „Keliaukime ir pažinkime savo kraštą“. II aukšto fojė iki liepos 13 d. eksponuojama Juliaus Janonio gimnazijos parengta kilnojamoji paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16osios Nepriklausomybės Akto signatarai“. Abonemente iki liepos 22 d. spaudinių paroda „Atrask savo vasaros knygą!“

Šiaulių „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“; iki lapkričio 4 d. paroda „Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100mečiui. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) iki rugsėjo 2 d. Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui skirta paroda „Tapatybės formatai. Tradicija ir modernumas tarpukario Lietuvos fotografijoje“; iki rugsėjo 2 d. fotografijos būrelio „Fotografijos muziejaus studija“ baigiamųjų darbų paroda. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Dviračių muziejuje (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija; paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė ekspozicija „Katinai iš viso pasaulio“; fotoparoda „Iš katinų gyvenimo“. Kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose (Žemaitės g. 102)

Kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose (Energetikų g. 7) iki liepos 15 d. menininkės Vitos Žabarauskaitės tapybos darbų parodos „Spalvų žaismas“ I dalis.


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2018 m. liepos 11 d. ,   

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.05 „Senis“. N-7 10.05„Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 10.50„Komisaras Reksas“. N-7 11.40 Mano tėviškė. 12.00 Gedulingos mišios Šventų Jonų bažnyčioje. Tiesioginė transliacija. 13.00 Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto Signataro M. Biržiškos ir jo šeimos narių perlaidojimo Lietuvoje ceremonija. Tiesioginė transliacija. 14.58 Loterija„Keno Loto“. 15.00 Žinios. Orai. 15.15 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Sportas. Orai. 16.15 Laba diena, Lietuva. 16.30„Seserys“. N-7 17.30 Žinios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18.15 Auksinis protas. 19.30 Šiandien prieš 100 metų. 19.56 Loterija„Keno Loto“. 20.00 Panorama. 20.35 Sportas. Orai. 20.43 Loterija„Jėga“. 20.45 2018 FIFA pasaulio futbolo čempionatas. Pusfinalis. Tiesioginė transliacija. 23.00„Aukštuomenės daktaras“. N-7 23.45„Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 0.30 Kas ir kodėl? 1.00 LRT radijo žinios. 1.05 Šiandien prieš 100 metų. 1.30 Ryto suktinis su Z. Kelmickaite. 2.00 LRT radijo žinios. 2.05 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

6.15 Televitrina. 6.30 „Rudoji katė“. 6.45 „Auksinės varpos“. 7.10 „Linksmoji karuselė“. 7.20 „Boleko ir Lioleko nuotykiai“. 7.30 „Natalija“. N-7 8.30 „Mažoji nuotaka“. N-7 10.00 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 11.00 Filmas. Drama „Šeimos saitai“, Vokietija. 2016 m. N-7 12.55 „Šunyčiai patruliai“. 13.25 „Supermergaitės“. 13.55 Pasikeisk! N-7 14.55 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 15.55 „Natalija“. N-7 16.55 „Aistros vynas“. N-7 18.00 „Meilės simfonija“. N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama „Saldi nelaisvė“, JAV. 2014 m. N-7 22.50 „Meilės simfonija“. N-7 0.50 „Kerštas“. N-7 1.40 TV Pagalba. N-7

6.10 Dienos programa. 6.15 „Mano gyvenimo šviesa“. N-7 7.30 „Neramūs ir triukšmingi“. 7.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 8.55 Rytas su LNK. 10.55 Oplia! N-7 11.25 „Policijos akademija“. N-7 12.25 Gyvenimiškos istorijos. 13.25 „Gyvenimo daina“. N-7 14.25 „Dvi širdys“. 16.30 Labas vakaras, Lietuva. 17.35 Gyvenimiškos istorijos. 18.30 Žinios. 19.25 Sportas. Orai. 19.30 Oplia! N-7 20.00 Valanda su Rūta. 21.30 Žinios. 22.24 Sportas. Orai. 22.30 Filmas. Veiksmo „Prisiminti pavojinga“, JAVKanada. 2003 m. N-14 0.50 „Judantis objektas“. N-7 1.45 Filmas. Trileris „Užsienietis“, JAV-Lenkija. 2003 m. N-14 20.00 Balticum TV žinios. 20.30 Klaipėdos patruliai. N-7 21.00 „Mylimoji mokytoja“. N-7 22.00 „Avantiūristas ir dama“. N-7 23.00 Balticum TV žinios. 23.30 Vasara su Balticum. 23.45 „Ir tada nebeliko nė vieno“. N-14 0.55 „Likimo suvesti“. Auksinis

6.30 Labas vakaras, Lietuva. 7.30 Visi už vieną. N-7 8.00 Žinios. 9.00 Oplia! N-7 9.30 KK2 penktadienis. N-7 11.00 Rytas su LNK. 13.00 Gyvenimiškos istorijos. 14.00 Rytas su LNK. 16.00 Išgyvenk, jei gali. 17.00, 21.00 Info diena. 23.00 Labas vakaras, Lietuva. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30, 2.30 Info diena.

7.00 Filmas. Veiksmo „Divergentė“, JAV. 2014 m. N-7 9.15 Filmas. Veiksmo „Paskutinis raganų medžiotojas“, JAV-KinijaKanada. 2015 m. N-7 11.00 Filmas. Drama „Klausyk širdies“, JAV. 2016 m. N-7 13.00 Filmas. Komedija „Prancūziška porelė“, Prancūzija. 2016 m. N-7 15.00 Filmas. Drama „Geresnis gyvenimas“, JAV. 2011 m. N-7 17.00 Filmas. Drama „Neracionalus žmogus“, JAV. 2015 m. N-7 19.00 Filmas. Komedija „Mėnesienos magija“, JAVD. Britanija. 2014 m. 21.00 Filmas. Drama „Gatvės šokiai. Niujorkas“, Rumunija-JAV. 2016 m. 23.00 Filmas. Komedija „Bernvakaris Australijoje-2“, Australija. 2017 m. N-14 1.00 Filmas. Drama „Legenda“, D. BritanijaPrancūzija-JAV. 2015 m. S

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 Vasara su Balticum. 9.45 Išlikimo vadovas. 10.45 Įspūdingiausių interjerų dešimtukas. 11.15 „Sniego mūšis“. 12.45 „Jekaterina Didžioji“. N-7 14.45 „Mūsų zoologijos sodas“. 15.50 Filmas. Komedija „Priėmimas“, JAV. 2013 m. N-7 17.45 Įspūdingiausios kelionės oro balionu. 18.45 „Kai šaukia širdis“. 19.45 Vasara su Balticum.

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Sodžius. 8.50 Sportorama. 9.05 „Nuo pasaulio stogo“. 9.35 Sūduvos krašto apybraižos. Marijampolė. 10.05 „Specialisto patarimai“. 10.15 Vilniaus universiteto didieji. Kariūnai. 10.45 Reportažai iš Lietuvos požemių. Vilniaus gynybinis žiedas. 11.15 Kas? Kur? Kada? 11.25 Info studija.

6.10 Televitrina. 6.25 „Kempiniukas Plačiakelnis“. N-7 6.55 „Simpsonai“. N-7 7.55 „Kam ta meilė?“. 8.25 „Paskutinis iš Magikianų“. N-7 8.55 „Meilės sūkuryje“. N-7 10.00 „Tai - mano gyvenimas“. N-7 12.00 „Tarp mūsų, mergaičių“. N-7 13.00 „Pažadėtoji“. N-7 14.30 „Simpsonai“. N-7 16.00 TV3 žinios. Orai. 16.30 TV Pagalba. N-7 18.30 TV3 žinios. 19.22 TV3 sportas. Orai. 19.30 „Paskutinis iš Magikianų“. N-7 20.00 „Tarp mūsų, mergaičių“. N-7 21.00 „Kam ta meilė?“. 21.30 TV3 vakaro žinios. 22.17 TV3 sportas. Orai. 22.25 Vikinglotto. 22.30 Filmas. Drama „Užburtas ratas“, JAV. 2011 m. N-14 0.15 „Elementaru“. N-7 1.15 „Kvantikas“. N-7 2.05 „Amerikiečiai“. N-14 2.55 Ekstrasensų mūšis. N-7 2.35 „Amerikiečiai“. N-14 11.45 Radvilų Biržai. 12.15 Mokslo sriuba. 12.40 Kas? Kur? Kada? 12.50 Info studija. 13.10 Koncertas. 14.50 „Specialisto patarimai“. 15.00 Lietuvos aviacija. Pradžios pabaiga. 15.30 Kas? Kur? Kada? 15.40 Lithuania incognita. Ukrainos perlai Lietuvos karūnoje. 16.10 Važiuojam. 16.20 Žmonės - miesto dvasia. 16.50 Gydytoja J. Daulenskienė. 17.50 Grįžtantys. 18.20 Kas? Kur? Kada? 18.30 Info studija. 18.50 Specialusis reportažas. 19.00 Sveikatos medis. 19.40 Reakcija. 19.50 Žemaitijos kinas. 20.20 Radviliškis šiandien ir rytoj. 20.50 „Specialisto patarimai“. 21.00 Info studija. 21.20 Gamta gydo. 21.30 1863 sukilimas. Istorinė atmintis. 22.00 Žemaitijos kraštas. 22.30 Trys vandenynai. 23.00 Kas? Kur? Kada? 23.10 Info studija. 23.30 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.25 Naujienos. 6.30 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos. 9.20 Labas rytas (tęsinys). 11.00 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20 Iš tiesų. 13.25 Tegul kalba. 14.50 Mados nuosprendis. 15.50 Susituokime. 16.45 Vakaro naujienos (su subtitrais). 17.05 Vyriška/Moteriška. 18.00 Iš tiesų. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.30 „Paveldėtoja per prievartą“. 21.25 „Raudonoji karalienė“. 23.25 „Sparta“. 0.25 Filmas. Vaidyb. „Kova su šešėliu“.

6.00 „Auklė“. 7.30 „Džuna“. 8.35 „44-as skyrius“. N-7 9.30 „Teisingumo agentai“.

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Kas namie šeimininkas? 7.45 Būrėja. 8.45 „Akloji“. 9.15 „Didingasis amžius. Jos didenybė Kiosem“. N-7 11.25 „Sunkių nusikaltimų skyrius“. N-7 12.20 „Kandisė Renuar“. N-7 13.30 „Mirtis rojuje“. N-7 14.40 „Muča Luča“. 15.05 „Vyrai juodais

drabužiais“. 15.30 „Marvel animė. Ašmenys“. N-7 16.00 „Tinginių miestelis“. 16.30 „Būk su manim“. 17.30 „Mano meilės šviesa“. 18.30 „Kandisė Renuar“. N-7 19.45 „Mirtis rojuje“. N-7 21.00 Filmas. Detektyvas Midsomerio žmogžudystės. Mirštantis menas“, D. Britanija. 2016 m. N-14 22.55 „Gyvenimo šukės“. N-7 0.50 „Nusikaltimas“. N-14 2.50 „Sunkių nusikaltimų skyrius“. N-7

6.20 Programa. 6.24 TV parduotuvė. 6.40 Kaimo akademija. 7.10 4 kampai. 7.40 Vasara tiesiogiai su D. Žeimyte. 8.10 „Delta“. N-7 9.15 „Rojus“. N-7 10.20 „Neišsižadėk“. N-7 11.25 „Merdoko paslaptys“. N-7 12.30 „Iššūkis“. N-7 13.35 TV parduotuvė. 13.50 „Gluchariovas“. N-7 14.55 „Delta“. N-7 16.00 Reporteris. 16.30

Vasara tiesiogiai su D. Žeimyte. 16.57 Orai. 17.00 „Moterų daktaras“. N-7 18.00 Reporteris. Orai. 19.00 „Iššūkis“. N-7 20.00 Reporteris. 20.30 Vasara tiesiogiai su D. Žeimyte. 20.57 Orai. 21.00 „Ragana“. N-7 22.00 Reporteris. Orai. 23.00 „Gluchariovas“. N-7 0.05 „Delta“. N-7 1.05 „Iššūkis“. N-7 2.00 „Merdoko paslaptys“. N-7 2.45 „Neišsižadėk“. N-7 3.35 „Svarbiausia įstatymas“. N-7

6.10 Televitrina. 6.30 „Filologyno berniukai“. N-7 7.00 „Pėdsakai“. N-7 8.00 „Kaulai“. N-14 9.00 Sandėlių karai. N-7 9.30 „CSI Majamis“. N-14 10.30 „Naujakuriai“. 11.25 „Kobra 11“. N-7 12.25 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 13.25 „Rezidentai“. N-7 14.30 Televitrina. 15.00

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7 15.25 „Kaulai“. N-14 16.25 CSI Majamis“. N-14 17.25 „Kobra 11“. N-7 18.25 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 19.25 „Rezidentai“. N-7 20.30 „Saša ir Tania“. N-7 21.00 Žinios. Orai. 21.30 Filmas. Trileris „Išeities kodas“, Kanada-JAV. 2011 m. N-14 23.20 „Pėdsakai“. N-7 0.20 „Kobra 11“. N-7 1.15 „Naujakuriai“. 2.05 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7 2.30 „Simpsonai“. N-7

6.00 Anekdotų karaliui R. Šilanskui - 50. 7.30 Liuks! muzika. 8.50 Kai švenčia Vandeniai. 10.25 Vasara su Blondinėmis. 12.00 Anekdotų karaliui

R. Šilanskui - 50. 13.30 Liuks! muzika. 1450 Kai švenčia Vandeniai. 16.25 Vasara su Blondinėmis. 18.00 Anekdotų karaliui R. Šilanskui - 50. 19.30 Liuks! muzika. 20.50 Kai švenčia Vandeniai. 22.25 Vasara su Blondinėmis. 24.00 Anekdotų karaliui R. Šilanskui - 50. 1.30 Liuks! muzika.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Bardų festivalis „Akacijų alėja 2017“. 7.15 „Džiunglių būrys skuba į pagalbą“. 7.25 „Lesė“. 7.50 Pradėk nuo savęs. 8.20 Nacionalinis turtas. 8.50 „Nuo gamyklos konvejerio“. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.15 „Gamtos sergėtojai. Klimato pokyčių ženklai“. 12.41 „Gamtos sergėtojai. Medienos mafijos pėdsakais“. 13.10 Linija, spalva, forma. 13.35 Stilius. 14.30 „Islamas ir Vakarai. Iššūkis“. 15.20 Mažasis atradėjas. 15.30 „Džiunglių būrys skuba į pagalbą“. 15.40 „Lesė“. 16.05 „Nuo gamyklos

konvejerio“. 16.30 Laba diena, Lietuva. 17.30 Mes nugalėjom. 17.55 Vilniaus albumas. 18.10 Trembita. 18.25 2018 FIFA pasaulio futbolo čempionato apžvalga. 18.55 UEFA Čempionų lygos atrankos rungtynės. Marijampolės „Sūduva“-Nikosijos APOEL. Tiesioginė transliacija. 21.00 Septynios Kauno dienos. 21.30 „Didžiosios Visatos paslaptys su Morganu Frimanu. Ar į mūsų protus įmanoma įsilaužti?“. 22.15 Filmas. Trileris „Naktinis traukinys į Lisaboną“, Vokietija-Šveicarija-Portugalija. 2013 m. N-14 24.00 DW naujienos rusų kalba. 0.15 Dabar pasaulyje. 0.45 Bardų festivalis „Akacijų alėja 2017“. 1.45 „Komisarė Lanc“. N-14 3.45 Atspindžiai.

N-7 10.30 „Kobra 11“. N-7 11.35 „Mirtinas ginklas“. N-7 12.35 „Stoties policija“. N-7 13.45 „Džuna“. 14.50 „44-as skyrius“. N-7 15.50 „Teisingumo agentai“. N-7 16.50 „Kobra 11“. N-7 17.55 „Mirtinas ginklas“. N-7 18.55 „Stoties policija“. N-7 20.00 Info diena. 20.25 „Nusikaltimų miestas“. N-7 21.00 Filmas. Trileris „12 pėdų po vandeniu“, JAV. 2016 m. N-14 22.45 Filmas. Veiksmo „Mirtinas ginklas-2“, JAV. 1989 m. N-14 1.00 „Persekiotojas“. N-14 1.45 Vanity Fair. Visiškai slaptai. N-7 2.35 EURONEWS. 3.00 Pasverti ir laimingi.

6.00 Šiandien. 6.05 Savas žaidimas. 7.00 Šiandien. 7.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.00 Šiandien. 8.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.30 „Muchtaro sugrįžimas“. 10.00 Šiandien. 10.30 „Muchtaro sugrįžimas“. 11.00 „Laukinis“. 13.00 Šiandien. 13.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 14.00 „Sudie, Makarovai!“. 16.00 Šiandien. 16.30 „Nuojauta“. 18.20 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 19.00 Šiandien. 19.50 „99 proc. miręs“. 21.50 „Šiugždesys“. 24.00 „Pabusime kartu?“. 1.55 DNR. 2.55 „Paskutinė Sindbabo kelionė“.

7.00 Nuotaika. 8.45 Kulinarinė laida. 9.00 Gydytojas. 9.20 Nagas iš Mauritanijos. 11.00 Saulės smūgis. 12.30 Įvykiai. 12.50 Apylinkės įgaliotinė. 14.20 Kulinarinė laida. 14.40 Neištikimybė. 15.30 Įvykiai. 15.50 Naujienų miestas. 16.00 Mano didvyris. 16.40 Smūgis valdžia. 17.20 A. Domogarovas. 18.00 Natūralioji atranka. 18.45 Meteoidiotas. 20.25 Įvykiai. 20.45 Balso teisė. 22.25 Neištikimybė. 23.15 Įvykiai. 23.50 Gynybos linija. 0.20 Profesija - žudikas. 1.05 Įvykiai. 1.35 Apylinkės įgaliotinė. 3.05 Balso teisė.

7.00 Klubas „Balta papūga“. 7.50 Labas rytas!

9.10 Tinkama priemonė. 10.05 Dokumentinis projektas. 11.25 Mums net nesisapnavo. 14.00 „Pėdsekiai“. 14.30 „Žmonijos paslaptys“ su O. Šiškinu. 15.25 Rusiškos bulkutės. 16.25 „Paklydimo teritorija“ su I. Prokopenko. 18.25 Tinkama priemonė. 19.25 Šeimos dramos. 21.30 Labiausiai šokiruojančios hipotezės. 23.20 Visiems po kačiuką. 0.10 Dokumentinis projektas. 1.50 Žiūrėti visiems!

6.10 Filmas. Veiksmo „Čarlio angelai“, JAV-Vokietija. 2000 m. N-7 8.15 Filmas. Melodrama „Pirmasis riteris“, JAV. 1995 m. 10.55 Filmas. Drama „Infiltruoti“, JAV-Honkongas. 2006 m. N-7 13.50 Filmas. Trileris „Aš esu legenda“, JAV-Australija. 2007 m. N-7 16.00 Filmas. Komedija „Matilda“, JAV. 1996 m. 18.05 Filmas. Veiksmo „Čarlio angelai“, JAV-Vokietija. 2000 m. N-7 20.10 Filmas. Veiksmo „Kung fu joga“, Kinija-Indija. 2017 m. N-7 22.15 Filmas. Drama „Lenktynės“, D. Britanija-JAV. 2013 m. 0.35 Filmas. Drama „Prieš pakratant kojas“, JAV. 2007 m. 2.25 Filmas. Komedija „Sėkmės, Čakai!“, JAV. 2007 m. 4.05 Filmas. Drama „Užrašų knygelė“, JAV. 2004 m.

6.00 Išgyventi drauge. 7.00 Kaip tai veikia? 7.30 Greitai ir triukšmingai. 8.30 Kaip tai pagaminta? 9.30 Kaip tai veikia? 10.00 Sandėlių medžiotojai Britanijoje. 10.30 Sandėlių medžiotojai. 11.00 Traukiniu į Aliaską. 12.00 Automobilių perpardavinėtojai. 13.00 Išgyventi drauge. 14.00 Aliaska. Paskutinė riba. 17.00 Aukso karštinė.

18.00 Sandėlių karai. Kanada. 18.30 Nekilnojamojo turto karai. 19.00 Kaip tai pagaminta? 19.30 Kaip tai veikia? 20.00 Automobilių perpardavinėtojai. 21.00 Motociklai. 22.00 Dirbtuvės. 23.00 Gatvių lenktynės. 24.00 Greitai ir triukšmingai. 2.00 Kas dedasi Žemėje? 3.00 Motociklai.

6.00 Supersportas. 6.30 Pasaulio motociklų čempionatas. Italija. 7.00 Dviračių sportas. „Tour de France“. 8.00 JAV futbolo lyga. 9.30 Dviračių sportas. „Tour de France“. 10.40 Olimpinių žaidynių legendos. 12.15 Dviračių sportas. „Tour de France“. 13.05 Olimpinių žaidynių legendos. 13.10 Dviračių sportas. „Tour de France“. 18.45 Atletika. Šveicarija. 19.55 Eurosport žinios. 20.00 Dviračių sportas. „Tour de France“. 21.00 Formulė E. FIA čempionatas Niujorke. JAV. 21.35 Motosportas. 22.00 Dviračių sportas. „Tour de France“. 23.00 Atletika. Šveicarija. 0.25 Eurosport žinios. 0.35 Dviračių sportas. „Tour de France“. 2.30 Atletika. Šveicarija.

7.00 NBA krepšinio lyga. Klivlando „Cavaliers“-Golden State „Warriors“. 9.10 ATP 250 „MercedesCup“ teniso turnyras. Štutgardas. 11.00 Čempionai LT. Graplingo čempionatas. Šiauliai. 11.30 Pasaulio galiūnų čempionatas. Kinija. 12.00 KOK Hero‘s series. Talinas. 14.20 UIPM pasaulio taurės penkiakovės varžybos. 15.50 Rusijos „Premier“

Balticum auksinis/19.00 „Mėnesienos magija“, JAV-D. Britanija. 2014 m.

Žymus britų iliuzionistas ir magas Stenlis sulaukia pasiūlymo vykti į Prancūzijos Rivjerą. Tiesa, ne gastroliuoti, o padėti atskleisti galimą apgavystę. Mat jis garsėja ne tik kvapą gniaužiančiais triukais scenoje, bet ir išskirtiniu gebėjimu perprasti žmones. Draugas paprašo jo stebėti aiškiaregę... Rež. Woody Allen. Vaid.: Colin Firth, Antonia Clarke, Natasha Andrews.

Baltijos TV/21.00 „12 pėdų po vandeniu“, JAV. 2016 m. N-14 Dvi seserys po ilgo atsiskyrimo susitinka baseine, kur jos praleido didžiąją savo vaikystės dalį. Diena baigiasi, baseinas uždaromas. Viena iš seserų pasigenda vestuvio žiedo, kuris paslaptingai atsidūrė baseino dugne. Bandydamos paimti žiedą, seserys atsiduria spąstuose. Rež. Matt Eskandari. Vaid.: Nora-Jane Noone, Alexandra Park, Diane Farr.

TV3/22.30 „Užburtas ratas“, JAV. 2011 m. N-14 Tesai ir jos dvejoms bendrininkėms Karai ir Tarai darbas pasirodė gana lengvas: nuošalioje užkandinėje perimti narkotikų krovinį savo nusikaltėlių bosui. Bet kai prasideda nesustabdoma įvykių grandinė, visi greitai supranta, kad nei vienas nėra tas, kuo apsimeta esąs, o darbas susijęs ne vien su konkurentų pašalinimu. Rež. Aaron Harvey. Vaid.: Malin Akerman, Nikki Reed, Deborah Ann Woll.

futbolo lyga. Sankt Peterburgo „Zenit“-Maskvos „Lokomotiv“. 17.50 Lietuviai NBA krepšinio lygoje. Klivlando „Cavaliers“Indianos „Pacers“. 20.00 Pasaulio galiūnų čempionatas. Kinija. 21.00 NBA krepšinio lyga. Klivlando „Cavaliers“-Golden State „Warriors“. 23.10 KOK „Summer edition“. Klaipėda. 1.30 USATF. Atvirasis lengvosios atletikos čempionatas. JAV.

6.00 Sunkiausias pasaulyje remontas. 6.50 Statybos zona. 7.10 Kvailių mokslas. 7.35 Neįtikėtinas Dr. Polas. 8.20 Automobiliai. SOS. 9.05 Futbolas. 9.55 Kylančios futbolo žvaigždės. 11.40 Jukono auksas. 12.25 Išlikimas. 13.10 Neįtikėtinas Dr. Polas. 13.55 Tunų žvejyba. 14.35 Kylančios futbolo žvaigždės. 16.20 Genijus. Pikasas. 17.15 Automobiliai. SOS. 18.00 Tunų žvejyba. 18.50 Išsemti vandenyną. Antrasis pasaulinis karas. 19.35 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 20.25 Išlikimas. 21.10 Automobiliai. SOS. 22.00 Tunų žvejyba. 22.45 Nusausinti vandenyną. giliosios jūros paslaptys. 23.35 Genijus. Pikasas. 0.25 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 1.10 Tunų žvejyba. 2.00 Jukono auksas. 2.45 Automobiliai. SOS.

6.05 Uždrausta istorija. 7.00 Linksmi išradimai. 7.25 Muziejaus paslaptys. 8.15 Laiko siūlė. 8.45 Laiko siūlė. 9.20 Amerikiečių princesės milijonierės. 10.10 Didžiausios apgavystės istorijoje.

11.00 Uždrausta istorija. 11.50 Geologinių laikų istorija. 13.40 Piramidžių paslaptys. 15.30 Uždrausta istorija. 16.20 Linksmi išradimai. 16.50 Pirmojo pasaulinio karo skaičiai. 17.40 Muziejaus paslaptys. 18.30 Uždrausta istorija. 19.20 Konspiracija. 20.10 Tikrasis karas dėl sostų. 21.00 Žmogžudysčių žemėlapiai. 21.50 Karališkųjų žmogžudysčių paslaptys. 22.35 Pirmojo pasaulinio karo skaičiai. 23.25 Projektas „Naciai“. 0.20 Uždrausta istorija. 1.10 Linksmi išradimai. 1.40 Mitai ir monstrai. 2.30 Muziejaus paslaptys.

6.10 Bumertauno gyventojai. 7.00 Brolių projektai. 7.45 Ratai iš ano pasaulio. 8.30 Žvalgytojai. 9.15 Laukinė šiaurės gamta. 10.00 Galutinis išlikimas. 10.50 Laužyno meistrai. 11.35 Didysis žvejybos iššūkis. 12.25 Medienos karaliai. 13.55 Nefrito karštinė. 15.30 Karpių žvejų kovos. 17.20 GRIP. Laida apie automobilius. 18.50 Laukinė šiaurės gamta. 19.35 Naikinimo karaliai. 20.30 Didelis bjaurus medis. 21.15 Didysis žvejybos iššūkis. 22.00 Australijos aukso ieškotojai. 22.45 Triukų mokslas. 23.35 Paskutinė stotelė garažas. 0.20 Naikinimo karaliai. 1.10 Laužyno meistrai. 2.00 Kaip pagaminti superautomobilį. 2.55 Ratai iš ano pasaulio.


11 | REKLAMA

Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955.

PASLAUGOS

Paminklai, dengimas granitu, pamatų liejimas, borteliai, skaldelė, trinkelės, suoliukai. Tel. 8 603 66 489. 635

12

Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules, lietuviškas gabalines durpes, akmens anglį, durpių atsijas (jas galima naudoti anglies granulių katiluose). Malkas (alksnis, beržas) skaldytos arba trinkelėmis. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 11

MEDICINA Plastikos chirurgas G. KARALEVIČIUS Įvairios estetinės operacijos (krūtų padidinimas, sumažinimas; veido patempimas, vokų plastika, nosies formos korekcija, atlėpusių ausų korekcija, riebalų nusiurbimas, pilvo plastika) ir procedūros, kurioms naudojamos tik gydytojams skirtos priemonės (raukšlių korekcija botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijomis, lūpų formos korekcija; odos atjauninimas trombocitais praturtinta plazma (PRP) – PLAZMOLIFTINGAS). Naujienos – KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ PERSODINIMAS, VEIDO PATEMPIMAS BE PJŪVIŲ NAUJAUSIOS KARTOS SIŪLAIS. Tel. 8 686 83 222, www.plastikoschirurgas.lt, gintaras@karalevicius.lt

Bronzos miltelius (aukso spalva). Kokybės sertifikatas. Kaina sutartinė. Tel. 8 604 91 810. 639

NUOMA

619

Specializuotas stuburo ir sąnarių ligų gydytojo B. ČIŽIŪNO kabinetas. Specialiu echoskopu ištiria stuburą, sąnarius, sausgysles, nervus. Gydomos sprando, stuburo, sąnarių ligos, traumos, ataugos, skausmai, tirpimas. Tel.: (8 41) 42 75 24, 8 698 35 697, nuo 9 iki 19 val.,„Klinika“, Tilžės g. 139, Šiauliai, www.stuburogydymas.lt

PERKA Perka važiuojančius, nevažiuojančius automobilius, visureigius, autobusus. Atsiskaito iš karto, sutvarko dokumentus. Tel. 8 628 07 656. 632

497

KELIONĖS, VIZOS UAB „EMTRA“ organizuoja vienadienes keliones į Palangą. Kelionės kaina į abi puses 15 Eur. Tel.: (8 41) 51 05 55, 8 687 37 134, 8 616 31 643. 533

BUITIES TECHNIKOS REMONTAS Taiso automatines skalbiamąsias mašinas. Suteikia garantiją. Tel. 8 685 20 228. 719-1

Perka mišką ir žemės ūkio žemę. Tel. 8 677 90 939. 536

Aliuminio pudrą (pigmentą). Tel. 8 687 92 609. 638

SIŪLO DARBĄ

PARDUODA

UAB „Limega“ ieško: - Apdailos plytelių klojėjų, - Šaligatvių plytelių klojėjų, - Suvirintojų-šaltkalvių, - Autogreideristo, - Autošaltkalvio, - Krautuvo mašinisto. Įmonė siūlo nesezoninį darbą, visas socialines garantijas, darbas Šiaulių apskrityje. Tel. (8 41) 45 57 98. 656

Parduodamos patalpos pačioje miesto širdyje – Aušros al. 48 Bendras parduodamų patalpų plotas 511 kv. m. Yra galimybė įsigyti visą 948 kv. m ploto pastatą. Pastatas yra autentiškas, 1955 metų, renovuotas 2006 metais. Ypač storų sienų, aukštos lubos. Patalpos yra įrengtos, išsidėsčiusios per 3 pastato aukštus, puikiai išnaudotas mansardinis aukštas. Šalia pastato erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Centrinis šildymas, miesto vandentiekis ir kanalizacija. Strategiškai labai patraukli, puikiai žinoma ir lengvai atrandama vieta. Didelis žmonių srautas. Pastatas yra netoli Šiaulių miesto savivaldybės, centrinio miesto pašto, Prisikėlimo aikštės, miesto pėsčiųjų bulvaro ir kitų svarbių institucijų ir organizacijų. Bendra informacija - Parduodamų patalpų plotas – 511 kv. m; - Aukštų skaičius – 3 ir mansardinis aukštas; - Paskirtis – administracinė; - Pastatas yra mūrinis, 1955 metų statybos, renovuotas 2006 metais; - Renovuotas pastato fasadas; - Plastikiniai langai; - Vidinės sienos – dažytos. Komunikacijos - Šildymas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; - Elektra; - Miesto vandentiekis; - Miesto kanalizacija. Privalumai

Reikalingi pagalbiniai darbininkai, vidaus apdailininkai, stogdengiai, fasadininkai. Darbas Skandinavijoje. Tel. 8 679 62 377. 626

- Strategiškai labai patraukli vieta. Patalpos yra pačiame miesto centre, puikiai žinoma, lengvai randama vieta; - Administracinė pastato paskirtis; - Patogus susisiekimas su bet kuria miesto dalimi, geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė; - Renovuotas pastatas. Kaina 204 250 Eur. Kreiptis tel. 8 652 83 054.

2018 m. liepos 11 d. TREČIADIENIS JĖGA Žaidimas nr. 5721 Žaidimo data: 2018-07-09 Pagrindiniai skaičiai: 01 05 10 16 18 21 Papildomi skaičiai: 20

6 skaičiai 100027.00€ 5+1 skaičius 5025.50€ 5 skaičiai 555.00€ 4+1 skaičius 102.50€ 4 skaičiai 25.50€ 3+1 skaičius 10.00€ 3 skaičiai 1.00€

KENOLOTO Žaidimas nr. 7125 Žaidimo data: 2018-07-09 Skaičiai: 01 03 09 11 16 18 22 26 29 30 43 45 46 48 49 50 51 56 58 60


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras LAURECKAS 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 Luminor bankas AB Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515

Vyriausioji redaktorė Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulių telefono kodas (8 41)

Medicina Teresė HOKIENĖ (medicina@snaujienos.lt)

SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija ŽVIGAITIENĖ, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Aktualijos Diana JANUŠAITĖ (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Justina KYBARTAITĖ (j.kybartaite@snaujienos.lt) Dizainerė Monika KLENAUSKAITĖ (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis PABIJUTAS Publicistai: Ričardas JAKUTIS, Irena RAMANECKIENĖ, Liudvikas RULINSKAS, Jonas NEKRAŠIUS, Remigijus VENCKUS

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima SAVILOVA 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 4 648 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis

32 24 21 19 18 36 26 26 35 34 25 27 25 30 24 25 36 25 26 27

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Atidėliojimas – laiko vagis. E. Jungas

Nusišypsok ☺☺☺

Blondinė medicinos seselė žadina pacientę: – Ponia, pabuskite, PABUSKITE!!! – Ką? Kas? Kas atsitiko? – Jums reikia gerti vaistus. – Kokius? – Migdomuosius. ☺☺☺

Mokytoja: – Šiandien mūsų rašinio tema – „Motinos įvaizdis SMS žinutėse“... ☺☺☺

– Mama, vakar Tomas atėjo į mokyklą nesiprausęs ir mokytoja už tai jį išvarė namo. – Ar tai padėjo? – Taip, šiandien pusė mokinių atėjo nesiprausę. ☺☺☺

Dienos akcentai

Liepos 11-oji – Pasaulio gyventojų diena. Šią dieną paskelbti 1989 m. rekomendavo Jungtinės Tautos. Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas. Liepos vienuoliktoji, trečiadienis – 192-oji metų diena (trečioji 28-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų

lieka 173 dienos. Vardadieniai Benediktas, Pijus, Šarūnė, Vilma, Vilmantas, Vilmantė, Žutarta, Žutartas, Žutautas, Žutautė. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 4.55, leidžiasi 21.53. Dienos ilgumas – 16.58. Šiandien – šeštoji Mėnulio delčios diena. Saulė Vėžio ženkle.

Astrologinė prognozė liepos 11-ajai, trečiadieniui AVINAS

LIŪTAS

ŠAULYS

Diena bus nebloga, jei per daug nesitikite. Tikėtina, kad daugiau bendrausite su draugais, giminaičiais, sugebėsite vieni kitiems pasitarnauti, pasikeisti paslaugomis. Turbūt būsite pakviesti pasisvečiuoti.

Geriau seksis, jei mokėsite darbuotis kolektyviai, sutelkti bendraminčius, derinti interesus. Galite sulaukti įdomių pasiūlymų. Nekamuokite savo pavydu, įtarimais mylimo žmogaus, jei nenorite rimtų problemų.

Aktualūs bus su tarpininkavimu, partneryste susiję reikalai. Jauskite moralinę atsakomybę už visa, ką tiesiogiai ir netiesiogiai veikiate ir ką planuojate nuveikti.

JAUTIS Jei turite reikalų, susijusių su nuosavybe, statybomis, namų remontu, žemės ūkiu, tai suksitės gana sumaniai ir greitai. Iš aplinkinių galite gauti aibę naudingų žinių, ką ir kaip verta daryti, kokie veiksmai padėtų sutaupyti.

DVYNIAI Šiandien būsite nusiteikę investuoti į gerovę, komfortą, verslą, savo grožį arba turiningas atostogas. Nenuskriausite ir šeimos narių, ypač jei jie bus solidarūs kasdieniuose darbuose, siekimuose.

VĖŽYS Kad ir ką bedarytumėte, visiems neįtiksite. Aplink jus kunkuliuos ir aistros, ir pavydas. Tačiau jei plauksite pasroviui, apsiribosite rutina, nieko ypatingo nenutiks. Imkitės profilaktinių sveikatos ir grožio priemonių.

MERGELĖ Šiandien teks būti pareigingiems, nes tik tokiu atveju galėsite ramia sąžine pasidžiaugti rezultatais. Tik nebūkite pernelyg įtarūs ir nedramatizuokite dėl kiekvieno menkniekio.

SVARSTYKLĖS Norėsis išsiveržti iš kasdienės rutinos, kažką keisti savo aplinkoje ir užsiėmimuose. Venkite naujų meilės nuotykių – jie nebus tokie patrauklūs, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

SKORPIONAS Bendri verslo projektai gali pareikalauti skubių investicijų. Jei reikia, susimokėkite mokesčius, grąžinkite skolas, apsidrauskite. Pasitikėkite savimi - kuo plačiau užsimosite, tuo daugiau pasieksite.

OŽIARAGIS Teks kibti į darbus. Net jei atostogaujate, visokių darbų atsiras daugiau, nei norėtųsi. Jei skundžiatės sveikata, pravartu apsilankyti pas medikus. Geriausia būtų nepuoselėti naujų planų, jei dar neįvertinote savo bei partnerių galimybių.

VANDENIS Mintys vis suksis apie keliones, atostogas, toli esančius žmones, nekasdienius dalykus, o gal ir apie būsimas studijas. Tikriausiai skaičiuosite, vertinsite, kiek galite sau leisti pagal finansinius pajėgumus.

ŽUVYS Dėmesį prikaustys šeimos, giminės reikalai, buitis. Galbūt rūpės, kaip kažką pigiau įsigijus, susitvarkius. Vakare derėtų trumpam pakeisti aplinką ir romantiškai praleisti laisvalaikį.

2018 07 11 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
2018 07 11 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Advertisement