Page 1

2018 m. liepos 10 d. Antradienis

Nr. 130 (18454)

Maudyklos

Mozaika

Futbolas

Verslas

Prūdelyje maudytis pavojinga – nustatyta mikrobiologinė tarša.

Šiauliuose – lietuvių tautos patriarcho dr. J. Basanavičiaus mozaika.

Smagios XXI pasaulio futbolo čempionato komentatorių mintys.

Kur geriau pradėti savo verslą – didmiestyje ar mažame mieste?

2 p.

»

2 p.

»

4 p.

»

Orai Šiauliuose

8-9 p.

»

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Taryba: ar „Busturas“ atlaikys dar vieną smūgį?

Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos nariai ir vėl nepritarė „Busturo“ generalinio direktoriaus Vaido Seiracko 2017 metų veiklos ataskaitai. Be to, nepatvirtino ir dviejų atskirų sąlygų, kurios būtų įrašytos skelbiant tarptautinį miesto keleivių vežėjo konkursą. Dėl to „Busturo“ ateitis tapo itin miglota. Diana JANUŠAITĖ

Artūro STAPONKAUS nuotr.

d.janusaite@snaujienos.lt

Valstybės diena Šiauliuose paminėta išskirtiniais renginiais Justina KYBARTAITĖ j.kybartaite@snaujienos.lt Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimoValstybės dieną – Šiaulių miestas šventė iškilmingai ir pakiliai. Šiauliečiai ir miesto svečiai tą dieną galėjo pabuvoti keliuose renginiuose. Po šv. Mišių šiauliečiai buriavosi Vilniaus gatvėje prie Kaštonų alėjos, kur vyko tradicinė iškilminga Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija. Nuo 11–16 val. buvo galima pamatyti Algio Skačkausko ir Šarūno Saukos tapybos parodą, kurios atidarymas vyks liepos 13 d. O vakare Chaimo Frenkelio viloje koncertu „Šiauliai sveikina Lietuvą“ atidarytas jubiliejinis XV tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis. Valstybės dieną šiaulie-

čiai ir miesto svečiai įprasmino vieningai sugiedodami Tautišką giesmę. „Yra dienų, kai žmonės nori susitelkti ir pajusti dvasinę vienybę“ Tradicinė iškilminga Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija buvo pradėta Justino Marcinkevičiaus draminės poemos „Mindaugas“ žodžiais. Renginio vedėja teigė, jog pačiame kūrinyje buvo pabrėžta, kad valdymas yra ne tik garbė, šlovė, bet ir didžiulė atsakomybė ir įsipareigojimas. Tokie renginiai kiekvieną iš mūsų įpareigoja, jog nepamirštume savo atkurtos nepriklausomybės, nes šiais laikais būti nepriklausomam yra išskirtinė privilegija ir labai didis dalykas. Lietuvos Respublikos vėliavą

kėlė Šiaulių miesto garbės pilietė, 2003 m. Lietuvos metų mokytoja ir 2004 m. Šiaulių miesto metų mokytoja, tarptautinio Sauliaus Sondeckio smuikininkų ir violončelininkų konkurso organizatorė, 2005 m. apdovanota Lietuvos kultūros fondo medaliu „Morta – Lietuvos Karalienė“ už Lietuvos istorijos ir kultūros propagavimą bei jaunųjų talentų ugdymą Nijolė Prascevičienė ir tarptautinių bei respublikinių konkursų laureatas ir diplomantas Agnius Juška. Lietuvos himną giedojo tarptautinių džiazo konkursų laureatė, baltų kultūros puoselėtoja, ekspresyvios folkroko muzikos grupės „Žalvarinis“ vokalistė Sigita Jonynaitė-Būdienė ir ekspresyvios folkroko muzikos grupės „Žalvarinis“ įkūrėjas, kompozitorius, prodiuseris, aranžuotojas, dainininkas, profesionalus gitaristas Robertas Semeniukas.

6 p.

»

Liko nieko nesupratę Nagrinėjant klausimą dėl V. Seiracko 2017 metų veiklos ataskaitos Tarybos narys Jonas Bartkus domėjosi, kodėl apskritai svarstomas šis klausimas. „Matydamas šį klausimą darbotvarkėje, jaučiuosi nieko nesupratęs. Esu įtrauktas į darbo grupę, kurioje yra daugiau nei pusė Tarybos narių. Šioje darbo grupėje mes nagrinėjame „Busturo“ profesinės sąjungos pareikštus kaltinimus, kurių pirmasis punktas skirtas direktoriui ir dviem kitiems administracijos

darbuotojams. Komisija pradėjo darbą, bandome aiškintis situaciją ir aš manau, kad būtų visai logiška, jei mes ataskaitą tvirtintume tada, kai išsiaiškinsime situaciją šioje įmonėje“, – kalbėjo Jonas Bartkus. Jam antrino ir kiti Tarybos nariai. „Tikrai – ką mes čia darome? Darbo grupė dar nebaigė darbo, o mes jau grįžtame prie ataskaitos“, – sakė Gedeminas Vyšniauskas. „Darbo grupėje posėdžiavome 3 valandas, gavau laišką, kad numatytas kitas posėdis. Mūsų darbas tampa beprasmis – tai išformuokime darbo grupę“, – siūlė Artūras Kulikauskas.

3 p.

Orakulas

»

XXI pasaulio futbolo čempionato rungtynių nugalėtojus spėja Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro žavusis triušis. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Belgija

Prancūzija


NAUJIENOS | 2

2018 m. liepos 10 d. ANTRADIENIS

Miesto Taryba nepagailėjo lopšelio-darželio Šiauliuose – lietuvių tautos patriarcho dr. J. Basanavičiaus leidimui iš pareigų.“ „Berželis“ direktorės Tuo tarpu Gintautui Lukošaimozaika

Lopšeliui-darželiui „Berželis“ vadovaus nauja direktorė. Diana JANUŠAITĖ d.janusaite@snaujienos.lt Šiaulių miesto lopšeliui-darželiui „Berželis“ vadovavusi Nijolė Marcišauskienė atšaukiama iš pareigų. Tokį sprendimą priėmė posėdžiavę miesto Tarybos nariai. Tiesa, prieš tai politikai nepritarė direktorės pateiktai veiklos ataskaitai, o vėliau išreiškė nepasitikėjimą šia vadove. Ataskaitai nepritarė antrą kartą Skandalais pagarsėjusios lopšelio-darželio vadovės ataskaitai nepritarta antrus metus iš eilės. Tarybos nariai domėjosi, kaip čia atsitiko, kad situacija kartojasi, klausė, ar direktorės veiklą koordinuojančios institucijos nesiėmė jokių veiksmų, kad direktorė atsakingiau vykdytų savo pareigas. Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė paaiškino, kad pirmą kartą nepatvirtinus lopšelio-darželio vadovės ataskaitos su ja pradėta aktyviai dirbti. Direktorė buvo įpa-

reigota atlikti tam tikras užduotis, sutvarkyti įstaigos dokumentus, efektyviau dirbti su bendruomene ir t. t. „Ji atliko visus šiuos veiksmus, tik galbūt ne iki galo ir ne iš esmės, todėl ir turime tokį rezultatą“, – sakė A. Lesauskienė. Vieni gynė, kiti – kritikavo Toks paaiškinimas įtiko ne visiems politikams, tačiau atsirado ir tokių, kurie ragino pagailėti lopšelio-darželio direktorės. „Direktorė visus savo jaunystės metus atidavė Šiauliams. Leiskime jai ramiai pabaigti kadenciją ir garbingai išleiskime į užtarnautą poilsį auginti anūkų ir džiaugtis savo laiminga senatve“, – viešai nežeminti direktorės ragino Gedeminas Vyšniauskas. Jam antrino ir Zina Žuklijienė. Anot jos, Tarybos nariai negali būti aiškiaregiais ir tiksliai žinoti, kokios vadovų vykdomos veiklos yra daromos ne taip: „Kas buvo parašyta ataskaitose ir šiandien išgirsti priekaištai, tai jie tiktų bet kurios įstaigos vadovui. Vargu ar tai yra pakankamas pagrindas at-

Direktorė įsivėlusi į skandalus Po ilgų ir audringų ginčų vykusiame balsavime paaiškėjo, kad už atšaukimą iš pareigų balsuota vos balso persvara – 16 politikų pasisakė už, 13 susilaikė, o 2 buvo prieš. Ką apie atšaukimą iš pareigų mano pati N. Marcišauskienė nepavyko sužinoti, nes ji posėdyje nedalyvavo dėl ligos. Nuo liepos 10-osios ją turėtų pavaduoti kita darbuotoja. Primintina, kad darželio vadovė yra atsidūrusi ne vienos skandalingos istorijos epicentre. Prieš dešimtmetį moteris buvo įkliuvusi dėl seife rastų banknotų prikimštų vokelių. Tik tą kartą jai pavyko išsisukti ir atsipirkti bauda. Dar vienoje skandalingoje istorijoje šiaulietė atsidūrė šių metų pradžioje, kai Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai atliko neplaninį patikrinimą. Tikrintojams teko pripažinti, kad lopšelio-darželio „Berželis“ auklėtiniai yra skriaudžiami, nes tądien mažyliams turėjo būti patiekta keptos lašišos, bet lėkštėse buvo jūrinės lydekos gabalėliai. Negana to, paaiškėjo, kad atitirpinant žuvį liko kiek daugiau kaip pusė – net 47 proc. buvo nurašyta į nuostolius. Vykusiame Tarybos posėdyje galėjo paaiškėti ir lopšelio-darželio „Kūlverstukas“ direktorės Reginos Jonikaitės ateitis. Politikai turėjo balsuoti ir dėl jos atšaukimo iš pareigų, tačiau Taryba nusprendė šį klausimą atidėti.

Dainoras SIDABRAS „Susieti žmones, suburti šalį“, – šiais žodžiais Lietuvos paštas, švenčiantis veiklos 100-metį, pakvietė į Šiaulių centrinį paštą. Susitikimo tikslas – supažindinti ne tik sostinės, bet ir regionų gyventojus su mozaika, vaizduojančia lietuvių tautos patriarchą dr. Joną Basanavičių. Mozaikos autorė Jovita Vaitkutė šį meno kūrinį sukūrė iš 10 tūkstančių litų monetų. Menininkė yra sukūrusi ir daugiau unikalių darbų, iš kurių vienas išsiskiria originalumu, nes atliktas iš maisto likučių. Šia mozaika siekta ne tik prisijungti prie Lietuvos valstybės šimtmečio renginių, bet ir simboliškai atsisveikinti su buvusia nacionaline valiuta – litais. Paroda jau veikė Tauragėje, Utenoje ir kituose Lietuvos miestuose.

Lietuvos paštas kasmet išleidžia 12–14 laidų pašto ženklų, kuriuose vaizduojama nemažai asmenybių, nusipelniusių Lietuvai žmonių. Pašto ženkluose vaizduojami „Aušra“, kurios redaktorius buvo J. Basanavičius ir „Varpas“, kurie slapta žadino lietuvybę. Juose galima išvysti pastatus, kuriuose priimti svarbūs Lietuvai sprendimai: Didžiojo Vilniaus seimo, Vilniaus konferencijos ir Lietuvos Tarybos posėdžio, kuriems pirmininkavo dr. J. Basanavičius. Šiauliečiai galės pasidžiaugti net 5 signatarais visą liepos mėnesį: prie keturių Vasario 16-osios akto signatarų šiauliečių bus garbingai paminėtas ir Lietuvos Tarybos vadovas dr. J. Basanavičius. Keliaujanti paroda sulaukė nemažo susidomėjimo – ne veltui J. Vaitkutės „Basanavičiaus mozaika“ pateko į Lietuvos rekordų knygą.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

čiui pasirodė neteisinga leisti vadovams piktnaudžiauti: „Savivalda dabar skiria ypatingą dėmesį darželiams ir mūsų darželiai puikūs, bet deja, yra ir tokių atvejų, kai piktnaudžiaujama vaikų maitinimo sąskaita, o to tikrai neturėtumėme leisti.“

Centriniame pašte pristatyta J. Vaitkutės iš lito monetų sukurta dr. J. Basanavičiaus mozaika.

Miesto Tarybos nariai atsipirko tik Prūdelyje maudytis pavojinga – nustatyta Padidėjo Rėkyvos maudyklos įspėjimu „Nustačius, kad nuo 2017 m. mikrobiologinė tarša vandens užterštumas, bet dar Šiaulių miesto savivaldybės gegužės mėnesio iki 2018 m. geinfo@snaujienos.lt ,,Informuojame, kad Prūdelio tvenkinyje mikrobiologinė tarša viršijo lestiną ribinį dydį, todėl šioje maudykloje laikinai maudytis nerekomenduojama. Vanduo bus tiriamas pakartotinai. Kitose Šiaulių miesto maudyklose mikrobiologinė tarša neviršijo leistinų ribinių dydžių, vandens žydėjimas nepastebėtas“, – rašoma Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos

stebėseną, Zitos Sakalauskaitės pranešime spaudai.

Pavojinga – tik Prūdelyje Miesto maudyklų administratoriaus, sporto mokyklos ,,Atžalynas“ liepos 2 d. pateiktais duomenimis, Prūdelio tvenkinyje viršytas užterštumas žarniniais enterokokais: rasta 126 (ksv/100 ml), o ribinis dydis 100. Žarninių lazdelių kiekis palyginti nedidelis – nustatyta 67,7 (riba 1000 ksv/100 ml). Kol kas sveikatos specialistai Prūdelyje maudytis nerekomenduoja.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Teresė HOKIENĖ

atitinka normas (rasta 72 ksv/ 100 ml), jame maudytis galima. Talkšos ežere prie Salduvės parko ir Rėkyvos ežere prie Bačiūnų maudyklos vanduo švarus, tinkamas maudytis.

Žarniniai enterokokai – grėsmė sveikatai Į vandenį žarniniai enterokokai dažniausiai pakliūva su gyvūnų, paukščių ar žmonių išmatomis. Jie yra laikomi normalia žmonių ir šiltakraujų gyvūnų virškinamojo trakto mikroflora, tačiau gali sukelti enterovirusines infekcijas. Jeigu maudantis pakliuvo vandens į burną, pasak Z. Sakalauskaitės, po inkubacinio periodo, praėjus 2–3 dienoms, žmonėms gali pasireikšti įvairūs simptomai: karščiavimas iki 38,5–40°, stiprūs pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas. Pasitaiko, kad kamuoja gerklės, galvos skausmai, bendras negalavimas, įvairūs bėrimai, konjunktyvitas. Infekcijos požymiai trunka 3–7 dienas, o nepriklausomai nuo ligos sunkumo, žmogus gali išskirti virusus iki 2 mėnesių. Dėl šios priežasties labai svarbu laikytis asmeninės higienos įgūdžių. „Kol kas Prūdelyje maudytis neskubėkime, kad atostogų džiaugsmo neužtemdytų nemalonūs negalavimai“, – pataria sveikatos specialistė Z. Sakalauskaitė.

Tarybos Etikos komisijos pirmininkas Juozas Pabrėža politikus informavo dėl priimtų komisijos posėdžio nutarimų. Anot jo, Etikos komisija, pagal Arūno Rimkaus prašymą pradėjusi tyrimą dėl galimo Savivaldybės mero Artūro Visocko etikos pažeidimo, jį baigė. 2018 m. birželio 26 d. vykusiame komisijos posėdyje balsų dauguma nuspręsta rekomenduoti merui atkreipti dėmesį į Savivaldybės Tarybos veiklos reglamentą ir vedant Tarybos posėdžius, vengti galimų pažeidimų. Ištirtas ir Domo Griškevičiaus kreipimasis dėl Daivos Matonienės, Luko Žakario Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdžių lankomumo.

gužės mėnesio iš 24 vykusių šio komiteto posėdžių abu Tarybos nariai dalyvavo tik viename, komisijos nariai balsų dauguma nusprendė įspėti Tarybos narius ateityje laikytis Vietos savivaldos įstatymo ir Tarybos reglamento, numatančių, jog Tarybos nario pareiga dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose“, – kalbėjo J. Pabrėža. Taip pat pridūrė, kad Etikos komisija nusprendė pasibaigus vasaros atostogų metui išnagrinėti ir padaryti išsamią Savivaldybės narių dalyvavimo Tarybos komitetuose ir komisijos posėdžiuose analizę. „Šiaulių naujienų“ informacija

Praėjusią savaitę NATO naikintuvai du kartus lydėjo Rusijos orlaivius Praėjusią savaitę, liepos 2–8 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių. Liepos 2-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį „IL-76“, skridusi iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, iš anksto pateikto skrydžio plano neturėjo. Tą pačią dieną NATO naikintuvai

lydėjo orlaivį „AN-26“ ir du orlaivius „SU30“. Orlaivis „AN-26“ skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio plano taip pat neturėjo. Orlaiviai „SU-30“ skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, iš anksto pateikto skrydžio plano neturėjo. „Šiaulių naujienų“ informacija


3 | NAUJIENOS

2018 m. liepos 10 d. ANTRADIENIS

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Taryba: ar „Busturas“ atlaikys dar vieną smūgį?

Taryba nepritarė „Busturo“ generalinio direktoriaus V. Seiracko veiklos ataskaitai.

Kai kurie Tarybos narių pasisakymai nelabai patiko vicemerui D. Griškevičiui.

Atkelta iš 1 p.

nos pusės Savivaldos įstatymas jį įpareigoja būti atsakingam už efektyvų Savivaldybės turto panaudojimą, iš kitos pusės – jis turi elgtis pagal Konkurencijos įstatyme numatytas nuostatas. „Maksimaliai išsaugoti Savivaldybės turtą ir išlaikyti konkurencingas sąlygas – sudėtingas uždavinys. Taip ir atsirado šios naujos sutarties sąlygos, kurioms reikia jūsų pritarimo“, – kalbėjo A. Bartulis. Politikai domėjosi, kaip brangiai „Busturo“ pralaimėjimo atveju būtų parduodami autobusai. Atsakyta, kad konkreti kaina būtų nustatyta keleivių vežimo

Sprendimu liko patenkinti ne visi Tokios kalbos labai nustebino vicemerą Domą Griškevičių: „Negaliu atsistebėti posėdžiu. Sprendimo projektas yra, pabrėšiu, apie 2017 m. ataskaitą. Darbo grupė, kuri buvo suburta, veikia 2018 m. ir dėl 2018 m. klausimų. Siūlau pritarti direktoriaus veiklos ataskaitai, nes 2017 m. ši įmonė po daug metų vėl turi pliusinius rezultatus, buvo padaryta daug svarbių darbų, kurie davė teigiamą rezultatą.“ Panašios nuomonės laikėsi ir Angelė Kavaliauskienė. Politikė ragino užjausti įmonės direktorių: „Kai į įstaigą ateina naujas žmogus, natūralu, kad keičiasi tam tikri bendravimo ir darbo pobūdžio klausimai. Tuomet ne visi geba priimti kito žmogaus daromų sprendimų. Manau, tai daugiau yra kalbėjimo ir susikalbėjimo klausimas. Tai, kas vyksta darbo grupėje, yra viena, tai, ką matome pateiktoje ataskaitoje – visai kas kita.“ Tarybos narei nepritarė Aurimas Lankas: „Manau, problemos, kurias nagrinėja darbo grupė atsirado ne 2018 m. sausį, tai formavosi ilgą laiką ir tai turi būti išnagrinėta iki galo.“ Nutilus diskusijoms Tarybos nariai suskubo balsuoti. Susumavus balsus paaiškėjo, kad „Busturo“ generalinio direktoriaus V. Seiracko 2017 metų veiklos ataskaitai Taryba nepritarė. „Kaip suprantu, direktorius kaltas, kad 2017 m. nežinojo, jog profsąjunga 2018 m. norės vieno iš jo pavaduotojo galvos. Fantastika!“ – po sprendimo replikavo D. Griškevičius. „Už geriausius rezultatus va-

dovas negauna pritarimo. Tikėkimės, kad tai apgailėtinai laikina“, – sakė Gintautas Lukošaitis. Nesutarė dėl sutarties sąlygų Ne ką mažiau ginčų kilo ir dėl pritarimo į konkurso sąlygas įtraukti reikalavimus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo perdavimo ir pritarimo parduoti „Busturo“ autobusus. Kaip žinia, Savivaldybė rengiasi skelbti tarptautinį Keleivių vežimo Šiaulių miesto reguliaraus susisiekimo autobusais viešosios paslaugos teikimo konkursą. Tai padaryti ją įpareigojo Konkurencijos taryba, išaiškinusi, kad miestas negali pavesti keleivius vežti savo įmonei be konkurso. Taip miesto Tarybos posėdžio darbotvarkėje atsirado sprendimo projektas įrašyti į konkurso sąlygas du punktus: konkurso laimėtojas suteikia teisę UAB „Busturas“ miesto maršrutais dirbantiems autobusų vairuotojams pereiti dirbti pas jį, o konkurso nelaimėjęs „Busturas“ parduotų savo autobusus, skirtus keleiviams vežti miesto maršrutais. Tarybos nariams iš karto kilo klausimas, ar į konkurso sąlygas įtraukus du naujus punktus, pasiūlytas sprendimo projektas atitiktų Konkurencijos tarybos reikalavimus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis paaiškino, kad dėl šio klausimo konsultuojamasi su specialistais: „Kol Konkurencijos taryba nemato galutinės sutarties, specialistai mums rekomenduoja tik laikytis Konkurencijos įstatymo. Kai pamatys sutartį, tada ir įvertins, ar jų manymu, sutartis tinkama.“ Jis sakė, kad šiuo atžvilgiu padėtis komplikuota, nes iš vie-

Šiaulių ir Liepojos universitetų specialistai pradėjo vykdyti naują Lietuvos-Latvijos mokymosi visą gyvenimą programos projektą nias strategijas, paremtas mokslo ir

Pradėtas vykdyti bendras Lietuvos-Latvijos projektas, kurio tikslas – sujungiant Šiaulių ir Liepojos universitetų patirtis sukurti, užregistruoti ir pradėti vykdyti mokslo ir praktikos naujovėmis grįstą mokymosi visą gyvenimą programą specialistams, kurių praplėstos reabilitacijos proceso kompetencijos atitiktų darbo rinkos poreikius. Taip pat bus siekiama didinti Lietuvos-Latvijos paribio regione gyvenančių asmenų įsitraukimą į darbo rinkos santykius, dirbant su neurosensorinius sutrikimus turinčiais asmenimis, per inovatyvias ir tarpdisciplini-

praktikos vienove. Projekto metu specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, bus sukurtos neformalios, tarpdisciplininio mokymo programos, patremtos naujomis neuro-sensorikos, judesio mokslų ir praktikos žiniomis. Planuojama, kad 80 specialistų iš Šiaulių ir Kuržemės regionų dalyvaus jungtinėse alternatyvios kineziterapijos, logoterapijos, montesori, ergoterapijos, gyvūnų (šunų, arklių bei delfinų) ir meno terapijos mokymų programose, parengtose remiantis mokslo ir praktikos pasiekimais. „Šiaulių naujienų“ informacija

Sulaukta kontroversiškų pasisakymų D. Griškevičius patikino suprantąs, kad šis sprendimo projektas Savivaldybės administracijai vienas sunkiausių, tačiau to nepakako, jog sutiktų pritarti šių sąlygų įtraukimui į sutartį. „Reikia pripažinti, kad Lietuvoje konkurencijos įstatymą reikia užtikrinti kaip bet kurį kitą, bet jis tampa kaip šventa karvė, prasilenkianti su kitais loginiais sprendimais. Nepaisant to, kaip politikas negaliu pritarti šiam sprendimo projektui, nes, manau, tai veda į įmonės, kuri pastaraisiais metais puikiai dirba, išardymą“, – pasisakė Savivaldybė rengiasi skelbti politikas. G. Lukošaitarptautinį Keleivių vežimo tis rėžė, kad šis Šiaulių miesto reguliaraus susisiekimo klausimas yra autobusais viešosios paslaugos principingas ir išreiškė susirūteikimo konkursą. Tai padaryti ją piną, kur žiūri įpareigojo Konkurencijos taryba, Konkurencijos taryba: „Vokieišaiškinusi, kad miestas negali tijoje, Berlyne, pavesti keleivius vežti savo įmonei be Londone ir kituose Europos konkurso. miestuose jau konkurso sąlygose. Itin keista seniai suprasta, kad miesto susisąlyga Tarybos nariams pasiro- siekimo paslauga yra ne verslas, o dė ir sąlyga dėl teisės suteikimo paslauga. Suvokta, jog geriausiai „Busturo“ darbuotojams pereiti į šią paslaugą gali užtikrinti savikitą įmonę, nes ir dabar jie gali valdybės įmonės, siekiančios ne tai padaryti. pelno, bet maksimaliai patogaus „Iš tiesų Darbo kodekse numa- susisiekimo miestuose. Tikiuosi, tyta galimybė tarp dviejų darb- kad ir pas mus tai bus suprasta.“ davių susitarti dėl darbuotojų Vladas Artūras Balsys piktiperėjimo iš vieno darbdavio pas nosi, kodėl nuspręsta šį klausikitą. Tačiau mums šis klausimas mą spręsti tik dabar: „2016 m. socialiai jautrus, išgyvename ne buvo parengta Šiaulių miestik dėl turto ir sėkmingo jo per- to viešojo transporto sistemos davimo, bet ir dėl žmonių, kurie koncepcijos suformavimo ir jos gali likti be darbo. Šia sąlyga ir įvykdymo galimybių studijos parodome savo požiūrį į sociali- ataskaita, kurioje buvo atlikta nę problemą“, – atsakė adminis- detali miesto viešojo transporto tracijos direktorius. valdymo analizė, įvardytos di-

Nenaudojamų žemės sklypų savininkams teks mokėti didesnius mokesčius

Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėją laikinai pavaduojantis vyr. specialistas Linas Gadliauskas vakar vykusioje spaudos konferencijoje informavo, kad patvirtinti nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir nenaudojamų iš valstybės nuomojamų žemės sklypų projektų sąrašai. Sudarytus sąrašus galima rasti Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje. L. Gadliauskas sakė, kad numatytiems žemės sklypams bus taikomas padidintas 4 procentų žemės mokesčio tarifas (nuo žemės mokestinės vertės), už nenaudojamus iš valstybės nuomo-

jamus žemės sklypus – nustatytas 4 procentų žemės vertės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifas. Anot specialisto, visi įtraukti į sąrašus turi galimybę pateikti motyvuotą prašymą ir dokumentus, įrodančius, kad nurodytas žemės sklypas neatitinka nenaudojam žemės sklypui būdingų požymių. Komisija žemės naudotojo prašyme išdėstytus motyvus išnagrinės ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo atitinkamo prašymo gavimo Savivaldybės administracijoje dienos ir apie priimtą sprendimą informuos pareiškėją. „Šiaulių naujienų“ informacija

džiausios problemos, pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai, remiantis Vakarų valstybių gerąja viešojo transporto valdymo praktika. Rekomendacijoms įgyvendinti meras ir administracija turėjo dvejus metus, tačiau per šį laikotarpį nei frakcijų seniūnams, nei Tarybos nariams, nei miesto gyventojams nebuvo parengtas nė vienas su miesto viešuoju transporto organizavimu ir valdymu susijęs dokumentas, Tarybos sprendimas. Šis darbas primena gaisro gesinimą, viskas atliekama paskutiniu metu. Tai blogai, labai blogai.“ Nenori įsitraukti į teisinius ginčus Arūnas Rimkus ragino atsižvelgti į tai, ko labiausiai reikia šiauliečiams: „Mes kalbame apie „Busturą“, bet užmirštame šiauliečius. Manau, šiauliečiai svarbiau už „Busturą“. Anot jo, kai Šiaulių rajone vežėjo paslaugas pradėjo teikti viena latvių įmonė, ji pasiūlė ne tik mažesnes bilietų kainas, bet dabar keleiviai gali važinėti ir naujais autobusais. „Kiek girdėjau atsiliepimų, žmonės dėl to patenkinti. Džiaugiuosi, kad Konkurencijos taryba privertė Šiauliuose pajudėti tai pelkei“, – savo pasisakymą tęsė A. Rimkus. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas neapsikentęs ragino susimąstyti, kas būtų, jeigu vežėjų konkursą laimėtų ne „Busturas“. „Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu mieste pasipiltų penkerių metų autobusai ir jie taptų šimtu procentu privatūs. Kur būtų konkurencija, jeigu vėl turėtumėme privatų vežėją. Kokioje vietoje čia yra rinka, jeigu bilieto kainą nustato Taryba? Rinką suprantu, kai kainą nustato rinka, o ne Taryba“, – aiškino A. Visockas. Anot jo, tokiu atveju privatus vežėjas bet kuriuo momentu galėtų ateiti į Tarybą ir paprašyti padidinti bilietų kainas. Taryba su tuo nesutiktų, dėl to privatus vežėjas į gatves neišvažiuotų. Tada, mero teigimu, Savivaldybei tikrai tektų spręsti įvairius teisinius ginčus. Miesto Taryba vis dėlto nusprendė nepaisyti mero nuomonės ir balsuoti prieš naujų punktų įtraukimą į sutarties sąlygas. Kaip toks sprendimas turės įtakos „Busturo“ ateičiai, lieka neaišku, tačiau panašu, kad įmonės laukia tikrai ne pyragai.


Organizatorių nuotr.

2018 m. liepos 10 d. ANTRADIENIS

Šiaulių dailiojo plaukimo atstovė N. Ambrazaitė garsino Lietuvos vardą

Tamperėje (Suomija) vyko Europos jaunimo dailiojo plaukimo čempionatas. Į varžybas atstovauti Lietuvai išvyko Šiaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ auklėtinė Natalija Ambrazaitė ir jos trenerė Kristina Zajauskienė. N. Ambrazaitė solo rungtyje varžėsi su dar 24-iomis skirtingų Europos šalių atstovėmis. Techniniame solo pasirodyme N. Ambrazaitė surinko 67,6119 balus ir tenkinosi 24-ąja vieta, stipriai už nugaros palikusi Gruzijos atstovę ir aplenkusi ją 9 balais. Gaila, tačiau iki vienu laipteliu aukštesnės vietos pritrūko vos 0,3 balo. Laisvojoje solo programoje N. Ambrazaitei sekėsi žymiai geriau. Surinkusi 69,5333 balus, N. Ambrazaitė aplenkė Suomijos, Švedijos, Portugalijos ir Gruzijos atstoves. Iškovota garbinga 21-oji vieta. Lietuva dailiojo plaukimo istorijoje Europos čempionate dalyvauja jau trečiąjį kartą. Trenerė K. Zajauskienė džiaugiasi, kad kiekvienais metais mūsų šalies atstovių rezultatai vis gerėja. ,,Iš pradžių mūsų tikslas buvo patekti į tokio aukšto lygio varžybas, o dabar jau esame labai netoli dvidešimtuko. Tikiuosi, jog ateityje galėsime pretenduoti į dar aukštesnes vietas“, – pasakojo trenerė K. Zajauskienė.

Russia 2018 FIFA WORLD CUP 2018

Smagios XXI pasaulio futbolo čempionato komentatorių mintys Urugvajus – Prancūzija 0:2 (0:1). Komentavo J. Lavrenovaitė Peres ir P. Jakelis t Kol kas galimybių bėgti Prancūzijos žaidėjai neturi. t Matome, labai susipainioję žaidžia Urugvajaus rinktinės žaidėjai. t Išdalijo sirgaliams getrus, bucus, maikutę ir išėjo praktiškai nuogas į persirengimo kambarį. t Olivjė Žiru griūva. Ne itin patenkintas... t Ir kas čia per perdavimas?! t Jaunas ir be proto talentingas žaidėjas! t Iš pradžių sutiko su bauda: taip, aš prasižengiau. Bet pamatė geltoną kortelę – neee!.. t Pirmo kėlinio pabaiga – nesmagus metas įvarčiui praleisti. t Žiru ilgą laiką laikė varžovą už šortų! t Praleidus antrą tokį įvartį būtų labai liūdna grįžti į gimtinę (apie nelinksmą Urugvajaus futbolininkų perspektyvą). t Kova korektiška. Nieko panašaus į tą Anglijos-Kolumbijos futbolo jovalą! t Sumaišė Žemutinį Naugardą su kitu Naugardu, ir rungtynes stebėjo bare (apie kelis Rusijoje paklydusius užsienio sirgalius). t Jeigu nori būti stipriausias pasaulyje, turi įveikti visus! t Tokių įvarčių vartininkas negali praleisti ne tik pasaulio čempionate, bet ir Lietuvos lygoje! t Urugvajui kelio atgal nėra! (apie urugvajiečių futbolininkų situaciją) t Prancūzams dabar mažiausiai reikia kvailų kortelių! t Kai Neimaras turi kamuolį – jį stebėti nuostabu, kai jis vartosi ant vejos – juokinga (apie aktoriniais gabumais pasižymintį Brazilijos futbolininką). t Smūgis, kuris negalėjo baigtis įvarčiu. Bet baigėsi... t Vartininkas sužaidė katastrofiškai nesėkmingai!

t Turėjo puikius žaidėjus tiek ant popieriaus, tiek aikštelėje! t Urugvajus iššvaistė paskutines viltis šiose rungtynėse.

t Aišku, nemalonus kontaktas, kai bando tau pirštą į akį įkišti! t Dar vienas pasaulio čempionatas, kuris brazilams baigėsi ašaromis...

Brazilija – Belgija 1:2 (0:2). Komentavo N. Kesminas ir R. Vyšniauskas t Aikštėje įspūdinga porcija talentų! t Japonijos rinktinė smogė belgams per kraštus... (buvusių futbolo kovų prisiminimas) t Belgai pradėjo visai smagiai... t Bandys išryškinti individualias žaidėjų galimybes, o tų galimybių čia fontanas trykšta! t Bandė Fernandinjo išpirkti savo nuodėmę smūgiuodamas iš toli (apie įvarčio į savus vartus autorių). t Keliant kampinį belgai ramūs kaip belgai. t Vitselis ir Felaini lyg virvute surišti... t Žezusas uždarytas į Vitselio ir Felaini dėžutę! t Šiandien jokios klounados! Kalbu apie Neimaro elgesį aikštėje. Šiandien viskas labai rimta! t Po ketvirtfinalio kortelės išsivalo. t Prieš jį būdavo du trys kūnai, į kuriuos jis atsimuša. t Čia ir teisėjas ne tas, kurį labai paspausi... (apie vieną iš brazilų futbolininkus užgriuvusių problemų) t Sprogstamąja jėga pasižymintis žaidėjas! (apie brazilų rinktinės puolėją D. Kostą) t Išsilankstyti taip, kad galėtumei smūgiuoti į varų tinklą – labai keblu. t Abejoju, ar per tokį plaukų sluoksnį būtų skaudu nuo kamuolio?.. t Fernandinjo nuo Vitselio kliuvo į nosį, bet abu žaidėjai pasiruošę grįžti į žaidimą. t Tarsi tankas, judantis su kamuoliu! (apie belgų rinktinės puolėją R. Lukaku) t Fagnerį kažkas pašovė... (brazilų komandos gynėjui ilgai nesikeliant nuo vejos) t Vertongenui tinka bet kokios brazilų pražangos: smulkesnės, šiurkštesnės...

Švedija – Anglija 0:2 (0:1). Komentavo N. Kesminas ir R. Vyšniauskas t Ilgi kamuoliai dviem aukštesniems puolėjams (apie Švedijos rinktinės taktiką). t Kailą Vokerį paaukočiau ir vietoj jo įleisčiau saugą (cituoja Anglijos rinktinės trenerį). t Švedų mechanizmas veikia: jokie stūmokliai ir cilindrai nestringa! t Jei ant žemės tenka gaudyti Sterlingą, tai suteikia tam tikrų nepatogumų... t Rungtynės, kuriose nuodėmių aikštelėje buvo daug (apie Anglijos-Kolumbijos susitikimą). t Švedija neturi sudėties gylio. t Tai nėra daug uždirbantys pižonai (apie Anglijos futbolininkus). t Sugaišta daug laiko taisydamasis kamuolį prie dešinės kojos. t Pirmosios dvidešimt minučių rodo, kad renginys gali užsitęsti... (užuomina į pridėtinį rungtynių laiką) t VAR‘as tyli. Jeigu jis nieko nesako, ir jiems jaudintis nereikėtų (apie naujovę – visamatančią vaizdo peržiūros sistemą). t Švedija 30 minučių net nežiūrėjo į vartus... t „Turistų čia nėra“, – taip sako apie komandą Garetas Sautgeitas. t Aukšto spaudimo šiame čempionate komandos beveik netaiko apskritai... t Švedija – viena geriausių be kamuolio žaidžiančių komandų šiame čempionate. Bet dabar reikėtų kažką padaryti ir su kamuoliu! t Ir vėl tie patys įtariamieji: Makgvairas, Stounzas, Keinas... (iš pasamprotavimų, kas smūgiuos kampinį) t Jeigu kojas kerta dabar, yra rimta problema Švedijos komandoje.

atmušė kamuolį ir jis įskriejo į vartus. Rungtynėms teisėjavo argentinietis Nestoras Pitana. Prancūzijos rinktinė yra 1998 metų pasaulio čempionė.

13-ąją min. po belgo Nacero Chadli pakelto kampinio kamuolys pataikė į brazilą Fernandinho ir įskriejo į vartus, leisdamas Belgijai išsiveržti į priekį 1:0. 31-ąją min. tiksliu smūgiu iš baudos aikštelės prieigų rezultatą padvigubino Kevinas De Bruyne. Brazilų pastangos įveikti varžovų gynybą davė vaisių antrojo kėlinio viduryje. 76-ąją min. po Philippes Coutinho perdavimo galva taikliai smūgiavo vos prieš 3 min. aikštėje po keitimo pasirodęs Renato Augusto. Per likusį laiką belgams pavyko apsiginti nuo varžovų

Belgijos rinktinė įveikė brazilus ir iškovojo kelialapį į pusfinalį Rusijoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalyje Kazanėje Belgijos rinktinė 2:1 (2:0) įveikė Brazilijos futbolininkus ir iškovojo kelialapį į pusfinalį.

EPA-ELTA nuotr.

Prancūzijos rinktinė nugalėjo Urugvajaus komandą Rusijoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse Žemutiniame Naugarde Europos vicečempionė Prancūzijos rinktinė 2:0 (1:0) nugalėjo Urugvajaus komandą. 40-ąją min. gražiu smūgiu galva prancūzus į priekį išvedė Raphaelis Varane’as. 61ąją min. rezultatą padvigubino Antoine’as Griezmannas. Jo smūgis iš už baudos aikštelės ribų nebuvo itin stiprus, bet Urugvajaus vartininkas Fernando Muslera nesėkmingai

SPORTAS | 4

Anglijos rinktinė 2:0 (1:0) nugalėjo Švedijos ekipą. Prancūzijos rinktinė 2:0 (1:0) nugalėjo Urugvajaus komandą.

Komentatorių dialogas: N. K.: Jeigu Švedija pasitrauktų iš čempionato dabar, būtų visiškas pozityvas. R. V.: Visiškas pozityvas yra, kad Švedija apskritai pateko į pasaulio čempionatą... Kamuolys kažkokiu būdu liko žaidime! Dele Ali siunčia Anglijos rinktinės gerbėjus į ekstazę! (po antrojo anglų įvarčio) Svarbiausia neprisidirbti lygioje vietoje! (Anglijos rinktinės koncepcija) Iš tikrųjų kombinacija smagi! Komentatorių dialogas: R. V.: Įdomu, kas atsitiko Keinui? N. K.: Kai rezultatas toks – ne mirtina tragedija... Švediją šiose rungtynėse pribaigė anglai ir nuovargis! Anglai šėlsta Samaroje! Nuotykiai Rusijoje tęsiasi! Anglija ramiai, kreiseriniu greičiu, artėja prie pusfinalio. Noro kovoti švedai turi. Tik šiandien tie jų norai ir galimybės nesutampa... Anglai pusfinalyje nebuvo dar nuo tų laikų, kai dalis šių futbolininkų nebuvo gimę, o kiti vaikščiojo po stalu... Rusija – Kroatija 1:1. Po 11 m baudinių serijos 3:4. Komentavo P. Jakelis ir M. Vojevodinas t Rusijoje dabar visi švenčia dieną ir naktį (apie euforiją pasaulio čempionato fone). t Sunku buvo laužyti save Rusijos komandos nariams. t Pagal išankstines prognozes, Kroatija turi pasisavinti kamuolį nuo pirmųjų minučių. t Prieš čempionatą kas netingėjo pylė pamazgas ant šio specialisto (apie Rusijos rinktinės trenerį S. Čerčesovą). t Reikėtų pabandyti šią teorinę silpnybę išnaudoti! t Smolovui pritrūko smarvės, kad laiku atsidurtų reikiamame taške. t Atakų upokšnis išseko... (apie buvusias rungtynes) t Zdravko Maničius... Yra toks veikėjas Kroatijos futbole kaltinamas daugybe visokių veikų. t Modričius ir Dziuba – Dovydas ir Galijotas! (aliuzija į futbolininkų ūgio skirtumą) t Kaip pavyko žaisti ir kokių rezultatų pasiekė – jie girsis dar ilgai! (apie Rusijos futbolo atakų ir išsaugoti pergalingą rezultatą. Rungtynėms teisėjavo serbas Miloradas Mažičius. Belgijos rinktinė pusfinalyje susitiks su Prancūzijos futbolininkais. Kaip jau skelbta, prancūzai ketvirtfinalyje 2:0 (1:0) nugalėjo Urugvajaus komandą. Anglijos rinktinė nugalėjo Švediją ir pateko į pusfinalį Rusijoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalyje Samaroje Anglijos rinktinė 2:0 (1:0) nugalėjo Švedijos ekipą ir pateko į pusfinalį. 30-ąją min. po kampinio smūgiu galva Anglijos komandą į priekį išvedė Harry’is Maguire’as. 59-ąją min. pasižymėjo anglas Dele Ali. Švedijos futbolininkai turėjo porą gerų progų pasižymėti, bet anglus išgelbėjo vartininkas Jordanas Pickfordas. Rungtynėms teisėjavo olandas Bjornas Kuipersas. Anglijos rinktinė pasaulio čempionato pusfinalyje paskutinį sykį žaidė 1990 metais. Kroatijos rinktinė nugalėjo turnyro šeimininkę Rusiją Rusijoje vykstančio pasaulio futbolo čempionato paskutiniame ketvirtfinalyje Sočyje Kroatijos rinktinė 11 m baudinių

gerbėjus) t Smūgis iš tokios pozicijos buvo visiškai niekinis. t Atominis smūgis! t Rusijos rinktinės džiaugsmas truko gana trumpai (po atsakomojo kroatų įvarčio). t Balionas į baudos aikštelę! t Modričių stengiasi labai nuožmiai atakuoti Rusijos futbolininkai! t Siautėja Čerčesovas... (apie Rusijos rinktinės trenerio užribio veiklą). t Sujudėjo, sukrutėjo, suspurdėjo Zlatko Daličius! (apie Kroatijos rinktinės trenerio reakcijas) t Rusus išgelbėjo virpstas. t Operatyviai apspito savo varžovą (rusai). t Ieškoti tų atakų sekasi labai klampiai... t Šauniai dziubavo šiandien Artiomas! (apie rusų komandos puolėją Artiomą Dziubą) t Nesusikalba gynėjas ir vartininkas. Ir tas nesusikalbėjimas virsta kampiniu! t Dzagojevas – paskutinis rusų šiaudas (apie žaidėjų keitimą). t Ne visai literatūrinės Čerčesovo pastabos... Ne poeziją skaito savo vyrams! (apie Rusijos rinktinės trenerio emocijas) t Daugiau decibelų nori girdėti Rusijos rinktinės treneris! (šiam prašant tribūnų palaikymo) t Čia Rusijos rinktinės gerbėjai. Kol nepamato, kad juos filmuoja, būna liūdni... t Rebičius nebeturi sprogstamo greičio (apie kroatų komandos puolėją). t Čerčesovas ragina įpūsti kamuolį į vartus. t Gestikuliavo taip, kad atrodytų, jog visai rankų neturi! (apie ranka sužaidusio futbolininko bei arbitro dialogą) t Priepuoliai prasideda tribūnose... (apie Rusijos komandos gerbėjų reakciją į įvykius aikštėje) t Kažkas keliaus namo. Jeigu tai bus Rusija – toli keliauti nereikės. t From hero, to zero (t. y. čia didvyris, čia niekas... Apie rusų rinktinės gynėją bei įvarčio autorių M. Fernandesą). t Man regis, krisk nekritęs, o šansų jokių... (apie Rusijos futbolininką, bandžiusį išprovokuoti teisėją skirti 11 metrų baudinį) t Šios rungtynės pravirkdo visą Rusiją! t Rusija mirė su daina lūpose! Nugirdo Romualdas BALIUTAVIČIUS serijoje 4:3 nugalėjo turnyro šeimininkę Rusijos komandą. Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi 1:1, o po pratęsimo rezultatas buvo lygus 2:2. Rusijos rinktinės sirgalius iš vietos 31ąją min. pakėlė šiose pirmenybėse puikiai rungtyniaujantis Denisas Čeryševas. Po gražaus jo smūgio rusai išsiveržė į priekį. Jau po aštuonių minučių kroatas Andrejus Kramaričius rezultatą išlygino. Antrajame kėlinyje įvarčių pelnyta nebuvo ir ekipoms teko žaisti pratęsimą. 101-ąją rungtynių minutę Kroatija išsiveržė į priekį po Domagojaus Vidos įvarčio, bet rusai nepasidavė ir 115-ąją min. natūralizuotas brazilas Mario Fernandesas rezultatą išlygino. 11 m baudinių serijoje kroatams įvarčius pelnė Marcelo Brožovičius, Luka Modričius, D. Vida ir Ivanas Rakitičius, o rusams – Alanas Dzagojevas, Sergejus Ignaševičius ir Daleras Kuziajevas. Ruso Fiodoro Smolovo smūgį atrėmė kroatų vartininkas Danijelas Subašičius, o M. Fernandesas nepataikė į vartus. Kroato Mateo Kavočičiaus smūgį atrėmė rusas Igoris Akinfejevas. Rungtynėms teisėjavo brazilas Sandro Riccis. Pagal ELTA Parengė Justina KYBARTAITĖ


5 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

2018 m. liepos 10 d. ANTRADIENIS

Užsienio atstovai teigiamai įvertino Šiauliuose Šiaulių jaunieji plaukikai dalyvavo žo ir, nepaisant traumų, iškovojo Klaipėdos čempionate vykusį regbio turnyrą penktąją vietą. Tai parodo, kad Organizatorių nuotr.

Šiauliuose vykęs Europos regbio-7 čempionato „Trophy“ diviziono turnyras dar kartą parodė, kad Lietuvos regbio federacija (LRF) sugeba ir turi galimybę rengti aukščiausio lygio turnyrus. Taip teigė Lietuvoje viešėję Europos regbio federacijos („Rugby Europe“) atstovai. Nors Lietuvos rinktinei Šiauliuose pristigo sėkmės ir ji neįgyvendino svarbiausio tikslo – pakilti į elitinį „Grand Prix“ divizioną – tiek užsienio komandos, tiek renginio svečiai liko patenkinti sudarytomis sąlygomis. „Užsienio šalių federacijos, „Rugby Europe“ atstovai turnyro organizaciją įvertino geriau nei kai kuriuose elitinio „Grand Prix“ diviziono turuose. Tai mus motyvuoja ir parodo, kad galbūt ateityje Lietuvoje turėsime ir „Grand

Prix“ etapą. Tačiau tai taip pat priklauso ir nuo sportinių rezultatų“, – pasibaigus turnyrui kalbėjo LRF generalinis sekretorius Irmantas Kukulskis. I. Kukulskis apgailestavo, kad vienas pralaimėjimas sužlugdė lietuvių svajonę pakovoti dėl vietos elitiniame divizione. „Gaila vyrų, kurie dirbo, ruošėsi šiam turnyrui, tikėjo ir įdėjo daug savęs. Tiek patys žaidėjai, tiek visi kiti tikėjosi finale išvysti Lietuvos ir Rumunijos komandas, bet sportas yra sportas. Manau, kad prireiks laiko išanalizuoti ir suvokti, kodėl taip nutiko. Didelis faktorius – traumos. Treneriai įvertins visą pasirodymą ir pateiks savo įžvalgas. Faktas, kad latviai visada buvo neparankus varžovas. Galiu tik pagirti komandą, kad po pralaimėjimo latviams ji nepalū-

rinktinė turi charakterį“, – pabrėžė I. Kukulskis. Suorganizuoti turnyrą, kuriame dalyvauja 12 Europos šalių komandos, ir kuris trunka vos dvi dienas, nėra lengva. Ypač, kai valstybė toliau išlieka abejinga sportui. „Didžiausias iššūkis yra finansinis. Taip pat turėjome iššūkių su viešbučiais, bet viską pavyko operatyviai išspręsti. Kol kas jausmai yra dvejopi, nes lieka neaiškus valstybės požiūris į mūsų europinio lygio renginius. Europos čempionatams surengti valstybė neskyrė nei euro. Mes įdėjome visą savo energiją, širdį ir laiką. Prie organizavimo prisidėjo apie 100 žmonių. Turėjome pasiruošti per du mėnesius, bet jausmas toks, kad esame neįvertinti. Kartais pagalvoju, kam to reikia? Bet visada smagu, kad triūsą įvertina bendruomenė, o žiūrovai gali išvysti aukšto lygio regbį. Kuo daugiau tokių renginių bus, tuo mūsų sportas bus populiaresnis“, – kalbėjo I. Kukulskis. Lietuvoje šiais metais sėkmingai buvo surengtas ne tik vyrų „Trophy“ turnyras, bet ir elitinio Europos jaunių (iki 18 metų) regbio-7 čempionato diviziono turnyras Panevėžyje, kuriame dalyvavo 16 stipriausių Senojo žemyno komandų. Lietuvos valstybės institucijos nei vienam iš šių čempionatų surengti lėšų neskyrė.

Pagal LRF

Šiauliečiai G. Pabijanskas ir G. Usevičius – varžybos 16 metų ir jauBMX čempionato nugalėtojai taurės nesniems dviratininkams. Šiose Organizatorių nuotr.

Šiauliuose surengto Lietuvos mažųjų dviračių kroso (BMX) čempionato nugalėtojais elito ir jaunių (17–18 metų) grupėse tapo Šiaulių sporto gimnazijos atstovai Gabrielius Pabijanskas ir Gvidas Usevičius. Jie laimėjo ir pavienio starto, ir grupines lenktynes. Po du sidabro medalius pelnė Lukas Karalius (Šiaulių sporto

gimnazija) ir Gustas Usevičius (Sporto mokykla „Dubysa“). Du bronzos medalius iškovojo Aivaras Liekis (Šiaulių sporto gimnazija). Elito grupėje pavienio starto lenktynėse bronzą pelnė Rokas Nemaniūnas, o grupinėse lenktynėse – Linas Prapiestis (abu – SM „Dubysa“). Kartu vyko ir Lietuvos BMX

varžybose jėgas išbandė ir mūsų treko karalienės Simonos Krupeckaitės bei Lietuvos dviračių treko rinktinės trenerio Dmitrijaus Leopoldo sūnus Maksimilianas. Tai buvo jo debiutas BMX varžybose. Penktus metus einantis Maksimilianas dalyvavo berniukų iki 7 metų grupės važiavimuose ir užėmė trečiąją vietą. Nugalėjo Jaunius Čepulėnas („SM „Dubysa“). 8–10 metų berniukų grupėje nugalėjo Vytautas Šatas (SM „Dubysa“), 11–13 metų berniukų grupėje pergalę šventė Augustas Baškys (SM „Dubysa“), o 14–15 metų merginų ir vaikinų grupėje pirmoji vieta atiteko Vėjai Baškytei (SM „Dubysa“). Mergaičių iki 13 metų grupėje nugalėjo Agnė Rimkutė (Pakruojo sporto centras), o 14 metų ir vyresnių merginų grupėje pirma buvo Akvilė Orbakaitė (Šiaulių sporto gimnazija/Pakruojis). Pagal LDSF

Klaipėdoje vyko Lietuvos jaunimo-jaunių plaukimo čempionatas, kuriame puikiai pasirodė Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ auklėtiniai. 14–18 m. vaikinų grupėje Justas Jankauskas plaukdamas 200 m krūtine (2.33,27) ir 100 m krūtine (1.08,55) iškovojo 3-iąją vietą. Alanas Tautkus plaukdamas 100 m nugara (0.57,63) laimėjo 3-iąją vietą, Ainis Želionis plaukdamas 100 m peteliške (0.57,80) užėmė 1-ąją vietą. 13–17 m. mergaičių grupėje Giedrė Skrodenytė plaukdama 100 m peteliške (1.10,09) užėmė

3-iąją vietą, o Ema Guzaitė plaukdama 200 m laisvu st. (2.14,30), 50 m laisvu st. (0.27,28) užėmė 2-ąsias vietas. O plaukdama 100 m laisvu st. (1.00,58) užėmė pirmąją vietą. Gustė Š. plaukdama 200 m nugara (2.33,23) užėmė 2-ąją vietą. 13–15 m. mergaičių grupėje Gustė Š. plaukdama 200 m nugara (2.34,61) užėmė 3-iąją vietą. G. Skrodenytė plaukdama 100 m peteliške (1.10,91) užėmė 3-iąją vietą. Pagal Šiaulių plaukimo mokyklą „Delfinas“ Parengė Justina KYBARTAITĖ

Mažesnės išieškomos skolos – daugiau galimybių gyventi oriai Reikšmingai sumažinti iš skolininkų antstolių išskaičiuojamas sumas – to pasiekta Teisingumo ministerijos parengtomis Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisomis. Šeštadienio popietę Seime priimtos pataisos didžiajai daliai pakeitimų leis įsigalioti dar šiais metais. Šiandien iš minimalią mėnesinę algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) uždirbančio ir 2 skolas turinčio skolininko, yra išskaitoma 50 proc., taigi jam lieka 180,50 euro. Tai yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, kuris šiais metais yra 245 eurai. Tokiu atveju skolininkas negali patenkinti net minimalių savo poreikių, todėl vėl klimpsta į skolas. Panaši situacija yra ir su skolininkais, gaunančiais didesnę nei minimalią mėnesinę algą. Pavyzdžiui, iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens (661,70 euro atskaičius mokesčius) išskaitoma 390,99 euro, tad skolininkui lieka tik 270,71 euro. Teisingumo ministerijos parengtame CPK projekte numatoma, kad skolininkui, turinčiam kelias skolas, iš minimalios mėnesinės algos antstoliai galėtų išskaityti 30 proc. Tokiu atveju šiam asmeniui liktų 252,70 euro, o asmeniui, uždirbančiam vidutinę algą, – 403,05 euro. „Priverstinių skolų turinčiam žmogui privalu palikti galimybę gyventi oriai, palaipsniui mažinant įsiskolinimą, o ne atvirkščiai – klampinti į dar didesnes, ilgainiui beviltiškomis tampančias skolas,“ – teigia teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas. Pažymėtina, kad šios skolininko turtinę padėtį gerinančios įstatymo nuostatos negalios išieškant išlaikymą vaikui, taip pat ir kitais

atvejais, kai konkrečios išieškotinos sumos bus nustatytos teismo sprendime ar vykdomajame rašte, t. y., išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, kaip ir iki šiol, kiekvieną mėnesį iš skolininko bus išieškoma tokio dydžio periodinė išmoka, kokią nustatė teismas. Be to, projektą svarstant Seimo komitetuose buvo nuspręsta, kad išlaikymo išieškojimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir projektas buvo papildytas numatant galimybę išlaikymą išieškoti iš išeitinių išmokų. Be to, pasiūlyta peržiūrėti tvarką, kai skola išieškoma iš paskutinio būsto. Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 eurų. Parengtame projekte numatyta šią sumą didinti iki 4000 eurų. Projekte taip pat numatyta apsauga, kad iš tokio būsto neišieškoma, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad skolą galima išieškoti per 18 mėnesių darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas. Vis dar pasitaiko atvejų, kad pradėjus išieškojimą iš skolininko sąskaitos gali būti nurašomos visos lėšos. Tai reiškia, kad asmuo lieka be jokių santaupų. Teisingumo ministerijos parengtame projekte siūloma, kad sąskaitoje būtų paliekama patvirtinta minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (minėtieji 245 eurai). Rengiant šį įstatymo projektą aktyviai diskutuota su mokslininkų bendruomene, Teisėjų taryba, nevyriausybinių organizacijų, Bankų asociacijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Antstolių rūmų atstovais.

Vagystės

bilį TOYOTA SIENA, vairuojamą blaivaus vyriškio, gimusio 1953 m. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo. Neblaivus vairuotojas uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Smėlio g., Šiaulių AVPK KPT vyr. patruliai sustabdė automobilį „Peugeot 206“, kurį vairavo (2,15 prom.) neblaivus vyras, gimęs 1985 m. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Automobilis „Peugeot 206“ uždarytas į saugojimo aikštelę.

Pagal Teisingumo ministeriją

Trumpai Muštynės

* Šiauliuose, Ąžuolyno g., kieme, konflikto metu, blaivus tėvas, gimęs 1946 m., suėmęs už pečių blaivią dukterį, gimusią 1971 m., stūmė ją į garažo vartus, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Gegužių g., namuose, konflikto metu, neblaivus (2,31 prom.) vyras, gimęs 1954 m., sumušė blaivią žmoną, gimusią 1956 m. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė, informuotas speciali-

zuotos pagalbos centras. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Vilniaus g., viešoje vietoje, prie baro neblaivus (1,5 prom.) vyras, gimęs 1992 m., be jokios priežasties, pašaliniams asmenims matant, kumščiu sudavė į veidą baro apsaugos darbuotojui, gimusiam 1990 m. Nukentėjusysis dėl veido sumušimo po med. apžiūros gydosi ambulatoriškai. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, P. Višinskio g., prie kazino įėjimo neblaivus (1,29 prom.) vyriškis, gimęs

1985 m., pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ranka suduodamas į krūtinę sumušė neblaivų (1,70 prom.) vyriškį, gimusį 1991 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Vyriškis uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Dainų g., namuose, kilus konfliktui susimušė neblaivus (1,62 prom.) sūnus, gimęs 1981 m., ir neblaivus (0,82 prom.) tėvas, gimęs 1954 m. Tėvas į medikus nesikreipė, sūnus stebėjimui paguldytas į ligoninę.

* Šiauliuose, Gegužių g., namuose, nuo įstiklintame balkone esančio staliuko, pagrobtas vyriškio, gimusio 1961 m., mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG GALAXY A5. Turtinė žala – 205 eurai.

Kita * Šiauliuose, Birutės g., neblaivus (2,48 prom.) vyriškis, gimęs 1961 m., vairuodamas automobilį MERCEDES BENZ VITO 112CDI išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į automo-

Pagal Šiaulių AVPK Parengė Kristina JURGAITIENĖ


AKTUALIJOS | 6

2018 m. liepos 10 d. ANTRADIENIS

Vasario 16-osios akto signataro M. Biržiškos ir jo artimųjų palaikai bus perlaidoti senosiose Rasų kapinėse Vasario 16-osios Akto signataro Mykolo Biržiškos, jo žmonos Bronislavos Biržiškienės ir visuomenės veikėjų profesorių Vaclovo bei Viktoro Biržiškų palaikai bus perlaidojami Vilniuje liepos 11 dieną. Valstybinė perlaidojimo ceremonija vyks senosiose Rasų kapinėse. Artimųjų pageidavimu, perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyks dalyvaujant tik šeimos nariams ir artimiausiems bičiuliams. 1918 metų Vasario 16-osios akto signataras M. Biržiška bus palaidotas šalia savo bendražygio, patriarcho Jono Basanavičiaus. Numatoma, kad M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikai bus pašarvoti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Liepos 10 dieną, antradienį nuo 10 val. iki 20 val. visuomenė turės galimybę su jais atsisveikinti, tą dieną, 18 val. bus aukojamos Šv. Mišios. Liepos 11 d. 9–12 val. toliau vyks visuomenės atsisveikinimas su Velionių palaikais Šv. Jonų bažnyčioje. 12 val. bus aukojamos gedulingos mišios. 13.10 val. karstai ir urnos su palaikais bus išnešami iš Šv. Jonų bažnyčios koplyčios ir laidotuvių procesija vyks į Rasų kapines. M. Biržiška gimė 1882 m. Viekšniuose, Šiaulių apskrityje, mirė 1962 m. Los Andžele, JAV. Jis buvo literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras, daug prisidėjo prie lietuvybės stiprinimo, demokratinių vertybių įtvirtinimo. Pagal ELTA Parengė Laima TRUMPYTĖ

Atkelta iš 1 p.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas teigė, jog ši diena yra labai svarbi mūsų šaliai ir miestui vienybės prasme: „Kiekvieną dieną būname savo kiekvienos dienos rūpesčiuose, bet yra dienų, kai žmonės nori susitelkti ir pajusti dvasinę vienybę. Šiandien ir yra ši diena. Tai – mūsų valstybės diena, kai aiškiai suprantame, kad mus jungia Lietuvos teritorija, kalba, papročiai, tėvai, vaikai.“ Po sveikinimo žodžių Šiaulių miesto meras paimprovizavo ir paragino pačius mažiausius šiauliečius užlipti ant scenos ir pasveikinti Liepos 6-osios proga. Viena drąsi mergaitė užlipo ir tarė: „Sveikinu visus su Valstybės diena.“

Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis džiaugėsi šia ypatinga mūsų valstybei proga. „Šiomis dienomis visų žvilgsniai nukrypę į pasaulio futbolo varžybas. Japonai yra mums pavyzdys. Jie savo persirengimo kambaryje po pralaimėjimo išblizgino savo kambarį, tose vietose, kur jie sėdėjo, nebuvo rasta nė viena šiukšlė. Tai yra pavyzdys tautos, kuri moka susitelkti netgi pralaimėjimo atveju. Prašykime Dievo, kad šviesa apšviestų visą Lietuvą, ir kad amžinoji saulė mus mokytų eiti tikruoju, ištikimybės, meilės ir džiaugsmo keliu.“ Kaštonų alėjoje šventės metu startavo ir tradicinis Karaliaus Mindaugo dviračių žygis 2018, kurio dalyviai, pasipuošę tautine atributika, patraukė Bubių pilia-

M. Švėgžda von Bekkeris drauge su Šiaulių kameriniu orkestru pristatė ir premjerą Lietuvoje – talentingos jaunos kompozitorės iš Šiaulių M. Sokaitės kūrinį „Todos los fuegos el fuego“.

Ch. Frenkelio viloje drauge su visu pasauliu šiauliečiai ir miesto svečiai giedojo „Tautišką giesmę“.

kalnio link. Renginį vainikavo žymiausios Lietuvos folkroko grupės „Žalvarinis“ koncertas.

Ch. Frenkelio viloje – garsiausias smuikininkas ir visuotinis himno giedojimas Vakare miestiečiai rinkosi į Chaimo Frenkelio vilos parke vyksiantį jubiliejinį XV Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalio atidarymo koncertą „Šiauliai sveikina Lietuvą“ bei 21 val. drauge su visu pasauliu giedojo „Tautišką giesmę“. Šventiniame koncerte pasirodė vienas iš garsiausių Lietuvos smuikininkų Martynas Švėgžda von Bekker, Šiaulių kamerinis orkestras (meno vadovas Ričardas Šumila), Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos auklėtiniai (mokytojai Nijolė Prascevičienė, Zigmas Drakšas). Dirigavo festivalio meno vadovas Robertas Šervenikas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, tarptautinio Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalio meno vadovas R. Šervenikas parengė ypatingą šių metų festivalio atidarymo koncerto programą. Šalia pasaulinio lygio smuikininko M. Švėgždos von Bekkerio pasirodė ir talentingiausi jaunieji šiauliečiai. M. Švėgžda von Bekkeris drauge su Šiaulių kameriniu orkestru pristatė ir premjerą Lietuvoje – talentingos jaunos kompozitorės iš Šiaulių Monikos Sokaitės kūrinį „Todos los fuegos el fuego“. Šio kūrinio pasaulinė premjera įvyko 2017 m. rudenį Hamburge. Renginio metu 2018 m. Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos Lelijos garbės ženklas buvo įteiktas Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriui Raimundui Balzai už nuopelnus saugant ir puoselėjant karalaičio Šv. Kazimiero globojamos Lietuvos istorinį palikimą, valstybės pilietiškumo ugdymą ir kultūros sklaidą Šiauliuose.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Valstybės diena Šiauliuose paminėta išskirtiniais renginiais

Lietuvos Respublikos vėliavą kėlė Šiaulių miesto garbės pilietė N. Prascevičienė ir tarptautinių bei respublikinių konkursų laureatas ir diplomantas A. Juška.

Renginį prie Kaštonų alėjos vainikavo žymiausios Lietuvos folkroko grupės „Žalvarinis“ koncertas.

Kaštonų alėjoje šventės metu startavo ir tradicinis Karaliaus Mindaugo dviračių žygis 2018, kurio dalyviai, pasipuošę tautine atributika, patraukė Bubių piliakalnio link.


7 | VIRTUVĖS GIDAS

Tausojantis vartojimas: išradingi prieskoninių žolelių pertekliaus panaudojimo būdai

kiai tinka gardinti žuvies ir mėsos patiekalus, salotas, ruošti žaliuosius kokteilius ir daugelį kitų patiekalų. Suprantame, kokia opi yra maisto švaistymo problema, todėl kiekviename maisto gamybos žingsnyje stengiamės kuo efektyviau panaudoti turimus produktus. Šviežias prieskonines žoleles naudodami patiekalų gamyboje atradome ir norime pasidalinti keliais paprastais būdais, kaip galima išradingai panaudoti turimą prieskoninių žolelių perteklių“, – sako ekspertas. Koteliai – taip pat tinkami vartojimui Maisto gamybai galima naudoti ne tik prieskoninių žolelių lapelius ar smulkias jų šakeles – šiukštu neišmeskite jų kotelių. „Rozmarino koteliai puikiai atstos iešmelius kepant mėsą orkaitėje ar keptuvėje, žinoma, tai nebus itin tvirta atrama, tačiau tai persmeigtam maistui suteks ypatingo aromato „iš vidaus“. Be kita ko, tvirtesni prieskoninių žolelių stiebai puikiai tiks sriuboms, troškiniams

Aromatingi sviesto ir aliejaus pagardai Įvairių prieskoninių žolelių mišinys kartu su sviestu ar aliejumi – puikus ir greitai paruošiamas derinys sriubų, salotų ar kitų gaminių gardinimui. Norint pasigaminti aromatingo sviesto, naudokite jį kambario temperatūros ar net šiek tiek „ištižusį“. Kai įsitikinate, kad sviestas tinkamas gaminimui – susmulkinkite mėgstamas prieskonines žoleles, sumaišykite jas su sviestu ir sudėkite į jums patogų indelį, pavyzdžiui, ledukų formelę. Gaminant aromatingą aliejų gaminimo eiga tokia pati. „Šiuos gaminius galite laikyti šaldymo kameroje iki 3 mėnesių, o jeigu juos laikysite šaldytuve – suvartokite prieskoninių žolelių aromatu ir skoniu praturtiną sviestą ar aliejų per 3–7 dienas“, – teigia A. Poleninas. Kreminis padažas – užkandžiams ir ne tik Užkandžių stalą puikiai praturtins padažas, pagamintas iš prieskoninių žolelių ir lieso jogurto ar liesos grietinės. „Trintuvėje ar tiesiog inde sumaišykite pusę puodelio lieso jogurto ar grietinės, pusę puodelio smulkintų šviežių prieskoninių žolelių, šlakelį baltojo vyno acto ar obuolių sidro acto, viską pagardinkite pipirų ir druskos žiupsneliu, viską sutrinkite. Toks padažas puikiai tiks prie įvairių traškučių, salotoms ar net prie aštrios mėsos, mat pieno produktai numalšina patiekalo aštrumą“, – sako ekspertas. Pagal „Maximą“

Mėsą ir jos gaminius rinkitės atsakingai Jei mėsą kepimui ruošite namuose, būtinai rinkitės šviežią, neatšildytą mėsą. Neruoškite per anksti, prieš kelias dienas. Namuose produktus ruošiame be maisto

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kaip pasiruošti sveiką maistą iškyloms?

Vasarą, kai dažnai iškylaujame gamtoje, kyla klausimas – kaip maitintis, kad nesutriktų virškinimas, kad neapsinuodytume maistu, kad maistas būtų įvairus, skanus ir sveikas. Kalbiname sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorę, knygos „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“ autorę, maisto technologę ir mitybos specialistę Ramintą Bogušienę ir maisto saugos ir kokybės specialistę Akvilę Lekavičiūtę. „Kai važiuojate į gamtą, bet planuojate gamintis maistą patys, pirmiausia svarbu paskaičiuoti, kiek maisto pasiimti. Mano patarimas – susidarykite valgiaraštį, apgalvoję ir apsitarę su šeimos nariais, ką tas kelias dienas norėtumėte valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei, ką valgysite užkandžiams. Taip neprisikrausite per daug maisto, nesuvalgyto nereikės išmesti. Šiais pertekliaus laikais, maisto turime per daug, bet dažnai patiriame maisto medžiagų badą, nes valgome nevisavertį, neįvairų maistą“, – teigia mitybos specialistė R. Bogušienė.

Žuvies gidas: kokią rinktis

gardinti. Norimų žolelių stiebus perriškite virvele keliose vietose ir įdėkite į gaminamą patiekalą, tik nepamirškite šio ryšulėlio prieš patiekiant išimti“, – dalinasi A. Poleninas patarimais.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Prasidėjus vasarai ganėtinai dažnai išmetamo maisto kiekiai padidėja, nes dėl šiltesnės temperatūros viso nupirkto produktų kiekio tiesiog nespėjama suvalgyti ar panaudoti. Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje vienas gyventojas išmeta daugiau nei 50 kilogramų maisto. Tačiau lietuvių supratingumas auga – vis dažniau domimasi socialiai atsakingo ir tausojančio vartojimo praktikomis, padedančiomis namuose mažinti išmetamo maisto kiekius. Lietuviško prekybos tinklo maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas dalijasi praktiniais patarimais, kaip galima išradingai ir skaniai panaudoti prieskoninių žolelių perteklių, tiek ruošiant maistą, tiek išbandant naujus patiekalų gardinimo būdus. „Šiuo metu gausu įvairių rūšių prieskoninių žolelių ne tik lietuvių daržuose, bet ir mūsų parduotuvių lentynose. Šiai dienai, tiek vazonėlyje dar augančių, tiek jau nuskintų prieskoninių žolelių mūsų asortimente yra apie 50 skirtingų rūšių. Pirkėjai vis dažniau atranda prieskonines žoleles, kurios pui-

2018 m. liepos 10 d. ANTRADIENIS

priedų, neturime vakuumavimo ar dujinio pakavimo galimybių, todėl juos reikės suvartoti greičiau. Perkant mėsą ar jos gaminius, maisto saugos ir kokybės specialistė A. Lekavičiūtė pataria įvertinti pakuotės būklę ir produkto spalvą bei konsistenciją. Kokybiškos mėsos ir jos produktų paviršius turi būti ne lipnus, be gleivių, kvapas nepridusęs, natūralios, produktui būdingos spalvos. Pakuotės turi būti sandarios, nesubliuškusios ir neišsipūtusios, neturėtų būti produktui nebūdingos spalvos skysčių. Pavyzdžiui, dešrelių pakuotėse skystis turėtų būti skaidrus, o ne balkšvos spalvos.

Vežkitės lėčiau gendančias daržoves ir vaisius Rinkitės šviežias daržoves, kurių vasarą gausu: agurkus, pomidorus, salotas. Į kelionę pasiimkite ne taip greitai gendančių vaisių: obuolių, apelsinų, arbūzą. Tačiau būkite atsargūs – arbūzą pirkite geriau nepjaustytą, nes taip ilgiau jį išlaikysite šviežią. A. Lekavičiūtė perspėja, kad neplautumėte vaisių ar daržovių su ežerų ar upių vandeniu. Tam pasiimkite geriamo vandens. Jei nusipirksite persikų ar kriaušių, ar uogų (braškių, aviečių) – juos suvalgykite greičiau, geriausiai tą pačią dieną. Nukelta į 9 p.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Anot maisto mitybos specialistų, žmogaus racione šviežia žuvis turėtų atsirasti bent kartą per savaitę. Prekybininkai pastebi, kad lašišas ir upėtakius pamėgę lietuviai pamažu keičia savo kasdienį maisto racioną ir ieško vis įvairesnių tiek jūrinių, tiek upinių žuvų. O kokios žuvys šiandien yra populiariausios tarp pirkėjų? Pasirodo, šviežios žuvies asortimente turime daugiau nei 250 skirtingų rūšių šviežios žuvies ir įvairių jos gaminių bei jūros gėrybių. Keičiantis žmonių mitybos įpročiams kasmet plečiamas šviežios žuvies asortimentas – vis labiau populiarėjant jūrinei žuviai – jos pasirinkimas šiemet yra perpus didesnis. Pirkėjų krepšeliuose dažniausiai atsiduria lašišos ir vaivorykštiniai upėtakiai. Į perkamiausių žuvų dešimtuką taip pat patenka mažaakiai stikliniai šamai, auksaspalvės dorados, menkės, stintos, strimelės, skumbrės, kuojos, plekšnės. Šiandienos pirkėjas yra skubantis žmogus, todėl itin paklausūs tampa įvairūs šviežios žuvies pusgaminiai – sumarinuoti ir kepimui paruošti įvairių rūšių žuvies kepsniai, filė. Žuvis – ir gurmanams, ir besilaikantiems dietų Pasak mitybos specialistų, žuvis yra energijos bei svarbus baltymų ir naudingųjų riebiųjų rūgščių šaltinis. Kiekviena žuvis turi

savų naudingųjų medžiagų, todėl žuvis puikiai tinka ir besilaikantiems dietos ir aktyviai sportuojantiems. Tie, kurie valgo liesiau puikiai tiks gėlavandenė arba balta jūrų žuvis, pavyzdžiui, menkė, otas, starkis. Sportuojantiems bei norintiems sustiprinti savo organizmą reikia daugiau Omega 3 arba vadinamųjų sočiųjų riebalų rūgščių, kurių turi lašišos, menkės, sardinės, skumbrės. Žmonės dažnai žuvies atsisako dėl ašakų, nes esą dėl to sunku ir nepatogu yra žuvį valgyti. Bijantiems ašakų puikiai tiks mažai jų turinčio žuvys tokios, kaip starkis, upėtakiai ar dorados. Kur laikyti parduotuvėje įsigytą šviežią žuvį? Patariama šviežią žuvį laikyti šaldytuve, o suvartoti ją yra geriausia per tą pačią dieną. Šviežią žuvį galima rinktis iš akvariumų arba esančią ant ledo vitrinų, kur yra atšaldyta, bet ne užsaldyta. Užšaldyta žuvis yra natūralus jos konservavimo būdas, tačiau reiktų žinoti, kad ją atšildyti rekomenduojama laikant žuvį šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje. Jeigu žuvį pirkote vėlesniam gaminimui, ją laikykite šaldiklyje. Šiukštu žuvies antrą kartą nešaldykite. Pagal „Maximą“ Parengė Laima TRUMPYTĖ

Vištienos pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno individualių poreikių Atšilus orams, vis daugiau žmonių susirūpina savo išvaizda bei sveikata, pradeda sportuoti ir atidžiau rūpintis mityba. Neabejotinai svarbiausia kiekvieno sportininko kasdienės mitybos dalis – baltymai. Mitybos eksperto ir trenerio A. Pauliukevičiaus teigimu, vienas iš geriausių baltymų šaltinių yra vištiena. Pateikiame kelis patarimus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint parduotuvėje išsirinkti sveikiausią, ir pagal kiekvieno individualius poreikius geriausiai tinkantį vištienos produktą.

Kaip pasirinkti geriausią vištienos gaminį Dažnas susiduriame su svarstymais, kaip išsirinkti geriausią vištienos gaminį. A.Pauliukevičiaus teigimu, nėra universalios taisyklės, tinkančios visiems, o renkantis vištieną, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į savo individualius poreikius. „Nors dažniausiai liesa vištiena yra pranašesnė už riebią, visgi norintis priaugti masės žmogus turėtų rinktis riebesnę mėsą. Tokiu atveju vartoti reikėtų ne vištienos krūtinėlę, o šlaunelių mėsą, nes ji turi daugiau riebalų ir kalorijų. Tuo tarpu žmonėms, kurie siekia numesti arba išlaikyti esamą svorį, geriausias pasirinkimas yra krūtinėlių mėsa“, – įžvalgomis dalijasi A. Pauliukevičius. Norint maitintis sveikai, visų pirma reikėtų įsitikinti, ar vartojame kokybiškus produktus. „Dažniausiai žmonės norėdami išsirinkti geriausios kokybės mėsą, tikrina tik produkto galiojimo laiką. Nors galiojimo trukmė yra labai svarbus aspektas, tai yra tik vienas iš faktorių, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, besirenkant mėsą. Norint įsigyti geriausią vištienos gaminį, ypatingai svarbu atsižvelgti į tai, kokiomis sąlygomis buvo auginami paukščiai“, – teigia ekspertas Saulius Petkevičius. Pasak pašnekovo, paukščių auginimui,

kaip ir visoje mėsos pramonėje, keliami aukšti reikalavimai. Deja, kai kurie gamintojai jų tiesiog nepaiso. „Mėsos gamyboje sunaudojama beveik 4 kartus daugiau vaistų negu žmonių gydymui – tai neabejotinai turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Vis dėlto šios tendencijos nereikėtų suabsoliutinti, pavyzdžiui, mūsų paukštynai laikosi itin aukštų gyvūnų gerovės standartų: apie 90 proc. visų vištų išauginamos nenaudojant antibiotikų. Taip išauginti vištienos produktai yra ženklinami oficialiai patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ženkliuku „Užauginta be antibiotikų“, – teigia S. Petkevičius.

Svarbiausia vištienos neperkepti Vis dėlto norint valgyti sveikai, išsirinkti aukštos kokybės mėsos gaminį nepakanka – svarbu ir tai, kaip apdorojame mėsą. Internete gausu patarimų, kaip gaminti vištieną, kad būtų išlaikytos gerosios jos savybės. Dažniausios rekomendacijos: vengti kepimo aliejuje, virti vandenyje, valgyti vištieną be odelių, vengti riebių padažų. A. Pauliukevičiaus nuomone, ne visi šie patarimai yra teisingi. „Ruošiant mėsą reikėtų vengti įvairių neaiškių prieskonių naudojimo, geriausia mėsą gardinti druska, pipirais, žolelėmis – taip bus išvengta nereikalingų konservantų suvartojimo. Kitą vertus, kalbant apie terminį mėsos apdorojimą, galima rinktis tiek kepimą, tiek virimą vandenyje. Svarbu pabrėžti tik tai, jog jeigu renkamės vištieną kepti, kepimą reikėtų kontroliuoti taip, kad mėsa nepridegtų. Pastaruoju atveju baltymo struktūra bus pažeista, organizmui jį bus sunkiau pasisavinti. Be to, pridegusi mėsa,skatina kancerogeninių ląstelių gamybą organizme“, – patarimais dalijasi A. Pauliukevičius. Pagal „Kekavą“


Tadas POVILAUSKAS

SEB banko vyriausiasis analitikas Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol kas nepadarė didelės įtakos nei Lietuvos, nei ES ekonomikai. Tačiau didžiausi išbandymai dar tik ateityje. Su vienu iš jų jau susidūrėme – dėl būsimo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES nuo 2021 metų mažės ES biudžeto pajamos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvai pasiūlyta mažiau lėšų iš ES 2021–2027 metų biudžeto. Kur kas didesnis iššūkis Lietuvai ir ES bus tai, koks bus pasirinktas prekybos modelis tarp Jungtinės Karalystės ir ES. Pagrindiniai prekybos tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės rodikliai nerodo, kad prekyba tarp šalių būtų smarkiai nukentėjusi po „Brexit“ referendumo. Lietuviškų prekių eksportas, neįtraukus naftos produktų, per pirmus keturis 2018 metų mėnesius buvo 7 proc. didesnis negu prieš metus ir viršijo 2016 metų tokio pat laikotarpio prieš „Brexit“ referendumą rezultatą. Eksportuotojams palanku tai, kad euras pastaruoju metu yra gana stabilus svaro sterlingo atžvilgiu – valiutos kursas pirmą 2018 metų pusmetį svyravo vos

SEB nuotr.

„Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių“

2 proc. ir euras vidutiniškai šiemet tebuvo 2 proc. stipresnis negu prieš metus. Paslaugų eksportas pirmą ketvirtį į Jungtinę Karalystę padidėjo 12 proc., o transporto paslaugų eksportas – net 24 procentais. Panašu, kad mūsų transporto įmonės kol kas nebijo Jungtinės Karalystės rinkos ir augimas šioje rinkoje yra panašus kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse. Nėra didesnių ir migracijos statistikos pokyčių. Praėjusiais metais į Jungtinę Karalystę emigravo 21,6 tūkst. gyventojų, arba 7 proc. mažiau negu prieš metus, tačiau iš jos į Lietuvą grįžo tik 5 tūkst. gyventojų, arba 22 proc. mažiau negu prieš metus. Asmeninės perlaidos iš Jungtinės Karalystės

į Lietuvą pernai nebemažėjo. Tikėtina, kad šiais metais emigracija į Jungtinę Karalystę (kaip ir į kitas šalis) menksta, tačiau vargu ar labai didėja grįžtančių piliečių skaičius. Migracijos departamento duomenimis, metų pradžioje Jungtinėje Karalystėje gyveno 212 tūkst. Lietuvos piliečių. Neseniai pranešta, kad visi Jungtinėje Karalystėje esantys ir norintys likti ES šalių piliečiai iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės užsiregistruoti internetu, kad gautų visas teises neribotą laiką gyventi šioje šalyje. Šis procesas atskleis tikrą lietuvių, gyvenančių ir ketinančių pasilikti Jungtinėje Karalystėje, skaičių. Beje, Didžioji Britanija pagal dabartinį siūlymą sudaro gana palankias sąlygas ES piliečiams likti šalyje ir kartu prisijunti ne šalyje gyvenantiems jų giminaičiams. Pagal dabartinį preliminarų grafiką iki šių metų vėlyvo rudens Jungtinės Karalystės ir ES atstovai turi galutinai sutarti dėl pasitraukimo sąlygų ir pateikti preliminarias gaires, koks prekybos modelis bus taikomas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kuris tęsis nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES 2019 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Tiesa, didžiausia dabartinė grėsmė – jeigu nebus susitarta dėl pasitraukimo sąlygų iki kitų metų kovo 29 d., nebus ir pereinamojo laikotarpio, o tai reikštų labai didelį chaosą ir Didžiojoje

Britanijoje, ir Europoje, kuris tikrai padarytų milžinišką žalą ekonomikai. Nereikia abejoti, kad abi pusės supranta galimą padarinių mastą, ir tikimybė, kad išsipildys toks scenarijus, labai nedidelė, tačiau jai, tikėtina, yra ruošiamasi. Kaip minėta, iki oficialios „Brexit“ datos turi būti sutarta ir dėl preliminaraus prekybos modelio, kuris pradėtų veikti po pereinamojo laikotarpio. Nors akivaizdu, kad ir Jungtinei Karalystei, ir ES yra naudinga rasti tokį sprendimą, kuris nepablogintų prekybos sąlygų, istorija moko, kad politiniai interesai dažnai užgožia ekonominį motyvą. Tad galimybė, kad prekyba tarp šalių nuo 2021 m. sausio 1 d. vyks pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles – nepalankiausią visiems scenarijų, vėlgi negali būti atmesta. Žinoma, jeigu nebus pratęstas pereinamasis laikotarpis. Galima priminti, kad prekyba pagal PPO taisykles reiškia, kad Jungtinė Karalystė galės įvesti muitų tarifus iš ES importuojamoms prekėms, o ES tą patį padaryti su prekėmis iš Didžiosios Britanijos. Tiesa, daugumai prekių tarifai nėra dideli – Lietuvos atveju daugumai eksportuojamų prekių tarifai būtų ne didesni negu 5 procentai. Tačiau net sunku įvertinti, kokia administracinė našta teks eksportuotojams ir importuotojams dėl netarifinių apribojimų (eksporto deklaracijos, skirtingų

standartų ir pan.) atsiradimo. Todėl šis variantas, nors ir įmanomas, sukeltų labai daug sumaišties, tad ir ekonominės pasekmės abiem pusėms būtų skaudžios. Kokios galimos tolesnės prekybos alternatyvos be PPO taisyklių? Kadangi Jungtinė Karalystė nori kontroliuoti asmenų judėjimą, ji turės išeiti iš bendrosios rinkos, kurioje yra laisvas prekių, paslaugų, kapitalo bei asmenų judėjimas. Atrodytų, kad geriausia išeitis abiem pusėms būtų, jeigu Jungtinė Karalystė liktų muitų sąjungoje, tačiau nusileisti derybose turėtų ir Londonas, ir Briuselis. Trečias scenarijus – laisvos prekybos sutartis tarp Jungtinės Karalystės ir ES – taip pat nėra atmetamas, tačiau jis būtų žalingesnis abiem pusėms (ypač dėl netarifinių apribojimų atsiradimo) ir parengti šią sutartį tikrai neužtektų laiko iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęsiamas ilgam. Lietuvos verslui aktualu, kaip vyksta „Brexit“ procesas. Kadangi šio proceso eigai padaryti jokios įtakos negalima, telieka rengti veiksmų planą, kas atsitiktų, jeigu netikėtai įvyktų blogasis scenarijus ir Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš ES be jokio susitarimo. Beje, Jungtinės Karalystės ekonomika auga vis lėčiau (šių metų pirmą ketvirtį metinis BVP pokytis tebuvo 1,2 proc.), tad kitos didžiosios ir sparčiau augančios Vakarų Europos šalys verslui yra patrauklesnės.

Kur geriau pradėti savo verslą – didmiestyje ar mažame mieste?

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliu – Šiaulių AVMI) informuoja, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) apskaičiavo ir VMI svetainėje paskelbė 2017 m. pridėtinės vertės mokesčio (toliau — PVM) atotrūkio rodiklius Lietuvoje. Į PVM atotrūkio analizės aprėptį pateko apie 90 tūkst. šalies įmonių su daugiau nei 850 tūkst. pateiktų PVM deklaracijų. Nuo šiol gyventojai bei įmonių atstovai galės vizualiai matyti PVM atotrūkį – tiek pagal šalies savivaldybes, tiek ir pagal veiklos sektorius. Jį bus galima nuolat stebėti ir šie duomenys bus kasmet atnaujinami. Pagal pateiktuosius žemėlapius Šiaulių apskrityje PVM atotrūkis mažiausias (nuo 10 proc.) Akmenės rajono savivaldybėje ir didžiausias (iki beveik 50 proc.) Kelmės rajono savivaldybėje. Nuo visų PVM mokėtojų, pateikusių PVM deklaracijas, galimai rizikingų PVM mokėtojų Šiaulių apskrityje yra 12–14 proc. (mažiausia riba ties 8 proc., o didžiausia – ties 16 proc.). Daugiausiai tokių mokėtojų įžvelgiama esant Joniškio rajone (14–16 proc., o didžiausias PVM atotrūkis apskaičiuotas šiuose ekonominės veiklos sektoriuose: didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas; žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas) bei Pakruojo rajone (14–16 proc., o didžiausias PVM atotrūkis apskaičiuotas šiose ekonominės veiklos sektoriuose: transportas ir saugojimas; žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas). Mažiausiai rizikingų PVM mokėtojų (8–10 proc.) yra Akmenės ir Kelmės rajonuose, nors pastarajame PVM atotrūkis – 40–49,99 proc. – Šiaulių apskrityje yra didžiausias. „PVM atotrūkio skaičiavimas bei prista-

Aivaras JANUŠAUSKAS

tymas visuomenei – tai viena iš Mokesčių inspekcijos veikloje taikomų PVM surinkimo gerinimo priemonių, skirta užtikrinti skaidrią ir sąžiningą verslo aplinką, ugdyti mokesčių mokėtojų sąmoningumą bei mažinti šešėlinę ekonomiką, – sako Šiaulių AVMI viršininkė Auksė Tutkutė, paaiškindama, kad Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centras (i.MAMC) atliko šią PVM deklaracijų analizę ir sudarė mokesčių mokėtojų sąrašus. – Galimai rizikingi mokesčių mokėtojai, remiantis atotrūkio skaičiavimais, bus informuoti apie jų individualų PVM atotrūkį, lyginant su kitomis to paties sektoriaus įmonėmis. Tai leis verslo atstovams įvertinti gautą informaciją, savarankiškai tikslinti PVM deklaracijas bei sumokėti papildomą PVM į biudžetą.“ Numatyta, jog pirmieji prevencinių pranešimų sulauks per 700 statybų veiklą vykdančių šalies įmonių, iš jų – ir pusšimtis Šiaulių apskrities statybinių įmonių, o ateityje – ir mokesčių mokėtojai iš kitų verslo sektorių. Per 2018 m. I ketvirtį po stebėsenos ir kontrolės veiksmų Šiaulių apskrities mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo beveik pusę milijono eurų, o 2017 m. deklaruota daugiau nei pusantro milijono eurų PVM. PVM atotrūkis – PVM prievolės dydis, kurio mokesčių mokėtojas galimai nedeklaravo siekdamas neapskaityti dalies pajamų ir išvengti dalies mokesčių. Pažymėtina, jog apskaičiuojant PVM atotrūkį, naudota „iš apačios į viršų“ metodika, kuria remiantis galima detalizuoti PVM atotrūkio susidarymo priežastis bei apskaičiuoti kiekvieno PVM mokėtojo individualų PVM atotrūkį. Atotrūkis skaičiuojamas remiantis pateiktais 2017 metų PVM deklaracijų duomenimis. Pagal Šiaulių VMI Parengė Jorūnė DAUNORIENĖ

„Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovas Visame pasaulyje vis spartesnį pagreitį įgaunanti didmiesčių plėtra neaplenkė ir Lietuvos. Auganti šalies sostinė traukte traukia naujų karjeros galimybių ieškančius žmones ir migracija į Vilnių jau nieko nestebina. Kaip ir nestebina tai, jog pirmuosius žingsnius savąjį verslą užsimoję pradėti gyventojai žengia būtent Vilniuje arba antrajame šalies didmiestyje Kaune. Jie tikisi, kad didmiesčių rinka gali tapti tramplinu į sėkmę, todėl galimybę imtis verslo regionuose vertina skeptiškai. Ir veltui, kalbant apie verslus, kurie bendrauja su klientais fizinėse vietose, dažnu atveju pradėti verslą mažame miestelyje gali būti ir saugiau, ir lengviau. Bene svariausias ir dažniausiai kartojamas argumentas už verslo pradžią toliau nuo augančių miestų yra patraukli patalpų nuomos kaina. „Swedbank“ atlikta analizė parodė, kad net 34 proc. pradedančiųjų verslininkų Lietuvoje įmones įsteigia profesinių paslaugų srityje, o 29 proc. – prekyboje. Šioms sritims vystyti atskirų patalpų turėjimas yra būtinybė, tačiau įsigyti jų pradedantysis verslininkas dažnai neturi už ką, o jei ir turėtų, tai daryti būtų neracionalu − juk neaišku, kaip įmonei seksis ateityje. Dėl šios priežasties dauguma naujų verslų patalpas nuomojasi, o nuomai skiriami pinigai sudaro didelę bendrų išlaidų dalį. Pastaraisiais metais nekilnoja-

„Swedbank“ nuotr.

Lietuvos PVM atotrūkio žemėlapiuose – ir Šiaulių apskrities savivaldybės

mo turto vertei sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose stiebiantis į viršų, verslo paskirties patalpų nuomos kaina taip pat nuosekliai augo, reikalaudama vis plačiau atverti pinigines. Todėl svarbu nepamiršti, kad vos keliasdešimties kilometrų atstumas už didžiųjų miestų savivaldybių patalpų nuomos kainas dažnai sumažina net kelis kartus. Taigi, kodėl nepabandžius savo veiklos dėl to iškelti kiek tolėliau nuo didmiesčio? Prekybai skirtų patalpų nuoma mažesniuose miestuose kartais gali atsieiti net 3–5 kartus pigiau nei Vilniuje. Atsivertus patalpų nuomos skelbimus matyti, kad, pavyzdžiui, Biržuose vieno prekybinės patalpos kvadratinio metro kaina dažnu atveju nesiekia nė 3 eurų. Marijampolėje ji taip pat svyruoja tarp 2–3 eurų tolėliau nuo miesto centro, tačiau net ir pastarajame retai viršija 5 eurus. Tuo tarpu sostinėje Viliuje net ir atokesniuose miegamuosiuose rajonuose

prekybinės paskirties patalpų kvadratinis metras nuomai atsieis ne mažiau 8 eurų, o artėjant centrinės dalies link šis skaičius stabiliai augs – štai Naujamiestyje jis siekia 10–12 eurų už kvadratinį metrą. Kita svarbi paskata pradėti verslą regionuose – dėl šiuolaikinių technologijų ir tobulėjančio susisiekimo vienodėjantys gyventojų poreikiai. Norintys laisvalaikiu gurkšnoti kavos puodelį, pasilepinti skaniu maistu su šeima ar po darbų sulošti biliardo partiją gyvena ne tik didmiestyje. Be to, dėl mažesnio pramogų pasirinkimo regionų gyventojai itin dažnai būna išsiilgę naujovių. Todėl kiekvienas duris atvėręs naujas verslas čia susidurs su daug mažesniu konkurentų skaičiumi ir pas juos ateis lojalesni pirkėjai. Juk verslo kūrimas mažesniame miestelyje kartu reiškia ir tapimą vietos bendruomenės dalimi. Nukelta į 9 p.


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

Koks vėlavimas atsiskaityti pavojingas verslui? Lietuvoje egzistuoja nedaug įmonių, galinčių visiškai nevėluoti su atsiskaitymais ir vystyti savo veiklą be lėšų skolinimosi iš finansinių institucijų, pastebi sąskaitų finansavimo ekspertai. Vis dėlto, vėlavimo tendenciją būtina sekti kiekvienam verslui, nes būtent jis gali tapti vienu iš pirmųjų finansinių problemų simptomų. Atsiskaityti kartais vėluoja ir valstybinės institucijos, ir privatus verslas. Vis dėlto, kaip pastebi sąskaitų finansavimo įmonės „Debifo“ vadovas Justas Šaltinis, dauguma įmonių siekia vėluoti kaip įmanoma trumpiau – tai padeda ne tik išlaikyti gerus verslo santykius, bet ir sėkmingai plėsti verslą. Dauguma vėluoja iki dviejų savaičių Tarp smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovų sąskaitų finansavimo paslaugos Lietuvoje nuolat populiarėja – vien pernai, „Debifo“ duomenimis, išduota daugiau nei 15 mln. eurų paskolų įvairių sektorių atstovams. Tiesa, ne visoms įmonėms pavyksta

laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kaip pastebi J. Šaltinis, iš paskolintų 15 mln. eurų laiku grąžinti 7 mln. eurų, o likę 8 mln. eurų –grąžinti kiek vėliau, pavyzdžiui, dauguma – 85 proc. – pirkėjų atsiskaityti vėlavo ne ilgiau nei 15 dienų. „Iš viso sąskaitas vėluoja apmokėti 52 proc. pirkėjų, tačiau dauguma šių vėlavimų yra minimalūs, trunkantys iki kelių dienų, todėl galime konstatuoti, kad didžioji paskolų dalis vėluoja ne dėl prastos įmonių ekonominės būklės, o dėl kitų priežasčių“, – komentuoja J. Šaltinis. Rimtesnių finansinių problemų simptomu daugumoje verslų sektorių gali būti laikomas vidutiniškai ilgesnis nei dviejų savaičių vėlavimas apmokėti sąskaitas. „Su tam tikromis išimtimis galima pastebėti, kad jei peržengiama 15 dienų riba, dažniausiai tai signalizuoja apie rimtesnes įmonės problemas. Na, o jeigu vėlavimas atsiskaityti siekia 60 dienų, tai – jau rimtas pavojaus signalas. Laimei, toks vėlavimas – gana retas. Mūsų statistika rodo, kad su didesniu nei 60 dienų vėlavimu apmokėtos sąskaitos

pernai sudarė tik 1,3 proc. visų vėluojančių sąskaitų“, – priduria ekspertas. Ilgiausiai vėluoja statybų sektorius Vėlavimo atsiskaityti trukmė tiesiogiai susijusi ir su sektoriumi, kuriame veikia įmonė, o tai reiškia, kad vieno sektoriaus įmonėms įprasta vėluoti daug ilgiau nei kito, pabrėžia J. Šaltinis. Pavyzdžiui, ilgiausiai vėluoja statybos sektoriuje veikiančios įmonės, o trumpiausiai – transporto sektorius. Tačiau tai nereiškia, kad statybų sektorius dažniau susiduria su finansiniais iššūkiais nei transporto. „Statybos sektoriuje veikiančios įmonės vidutiniškai vėluoja atsiskaityti maždaug 22 dienas, o transporto įmonės – maždaug 8 dienas. Tokie dideli skirtumai tampriai susiję ne su finansinėmis problemomis, o, pirmiausia, su sektorių specifika. Pavyzdžiui, statybų srityje užsakovai dažnai vėluoja mokėti, nes rangovai ir subrangovai vėluoja atlikti darbus ir atsilieka nuo sutarto grafiko arba darbai atlikti ne iki galo, nekokybiškai.

Kur geriau pradėti savo verslą – didmiestyje ar vietos žmonių pasitikėji- prieš didmiesčius, kurie tampa mažame mieste? tarnautas mas ir geras įvaizdis leis pritraukti ypač aktualūs sukūrus šeimas ir Atkelta iš 8 p.

Čia visi vieni kitus pažįsta, o dažnai ir pasitiki, todėl neabejokite, kad palaikydami gerus santykius su vietos gyventojais užsitarnausite ir nuolatinių klientų būrį. Ką tik startavusiai įmonei, kuriai kiekvienas pirkėjas yra aukso vertės, o kova po saule su konkurentais gali baigtis bankrotu, šie dalykai yra ypatingai svarbūs. Mažuose miestuose gyvuojantis bendruomeniškumas gali tapti ir apsauga nuo kito naujo verslo galvos skausmo – nelojalių darbuotojų. Aršesnė konkurencija dėl darbuotojų lemia, kad didmiesčiuose verslo pagalbininkų kaita visada didesnė nei už jų ribų. Be to, užsi-

tik patikimus ir noriai jums versle padėsiančius darbuotojus. Tiesa, mažesni miestai darbo jėgos trūkumą gali jausti stipriau nei didieji. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad už Vilniaus ar Kauno ribų liko tik mažai karjeros ambicijų turintys gyventojai. Vis dažniau į regionus po studijų ar darbų Vilniuje ir užsienio šalyse grįžtantys žmonės gali tapti tomis pagalbinėmis rankomis, kurios ir padės jūsų verslui užaugti. Galiausiai, kalbant apie verslo startą, neišvengiamai iškyla darbo bei asmeninio gyvenimo balanso klausimas. Ramesnė aplinka, mažiau eismo, švaresnis oras ir mažesni atstumai – bene ryškiausi mažesnių miestelių pranašumai

turint vaikų. O juk būtent tokiu gyvenimo periodu trauka imtis savo verslo ir tampa stipriausia. Apskaičiuota, kad mūsų šalies gyventojai nuosavo verslo imasi sulaukę būdami vidutiniškai 35-erių metų. Matant tokius verslo pradžios ne didmiesčiuose pranašumus nestebina, jog mintys apie savos įmonės sukūrimą regionuose įsikūrusius gyventojus aplanko vis dažniau. 2017 m. „Invega“ užsakymu atlikta apklausa parodė, jog apie tai svarsto 28 proc. didmiesčiuose bei 29 proc. regionuose gyvenančių lietuvių. Reikia tikėtis, kad jų mintys anksčiau ar vėliau taps konkrečiais darbais. Parengė Jorūnė DAUNORIENĖ

Kaip pasiruošti sveiką maistą iškyloms? Atkelta iš 7 p.

Nes šie vaisiai ir uogos transportuojami susispaudžia ir greičiau sugenda. Kaip pasiruošti sveikus sumuštinius? Sveikam sumuštiniui pirmiausia reikia sveikos duonos. R. Bogušienė pataria rinktis viso grūdo bemielę duoną, kuo trumpesnės sudėties. Būtinai įvertinkite jos maistinę vertę: cukrų turi būti iki 5 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g, skaidulinių medžiagų ne mažiau 6 g/100 g. Tuomet ant vieno sumuštinio plonu sluoksniu tepkite sviestą, ant kito – avokado, ant trečio – kokybiškos sudėties varškės užtepėlės. Dėkite nuplautų salotų, sūdytos lašišos, pomidorų, ridikėlių ar kietojo sūrio. Pasidomėkite produktų sudėtimi Jei norite sutaupyti laiko maisto gaminimui, parduotuvių kulinarijos skyriuose galite nusipirkti šviežiai keptos mėsos ar žuvies gaminių, salotų. Anot maisto technologės, svarbiausias kriterijus renkantis pusgaminius – kuo trumpiausia sudėtis, be iš dalies hidrintų riebalų, be konservantų, saldiklių, dažiklių, skonio ir kvapo stipriklių, riebalų, ypač sočiųjų. Tuo tarpu maisto saugos specialistė perspėja, kad atkreiptumėte dėmesį į produktų tinkamumo vartoti terminą. Jei jo nėra vitri-

noje ar ant etiketės, pasiteiraukite pardavėjos.

Sveikiausias gėrimas – vanduo Važiuodami į kelionę, dažnai norime palepinti savo vaikus. Sultys, saldinti gazuoti gėrimai nenumalšina troškulio – tik mažina apetitą, užmuša skonio pojūtį ir natūralus maistas tampa nebeskanus, – atkreipia dėmesį R. Bogušienė. Ji taip pat siūlo nesižavėti ir cukraus alternatyva – saldikliais. Gazuoti gėrimai be cukraus ir be kalorijų nėra sveikesni. Mitybos specialistė primena, kad sveikiausias gėrimas yra vanduo. Todėl nepamirškite kelionėn pasiimti pakankamai vandens. Vienam žmogui dienai reikia skaičiuoti apie 30 ml vienam kūno kilogramui, bet priklauso nuo oro sąlygų, fizinio aktyvumo, valgomo maisto ir t. t. Taip pat pasiimkite papildomai vandens daržovėms plauti, mastui gaminti. Vietoj sausainių ir keptos duonos – sveiki užkandžiai Sausainiai ir kiti kvietinių miltų produktai – populiariausi iškylų užkandžiai. Jie skanūs, todėl vaikų mielai valgomi, tačiau jų maistinė vertė yra menka, juose gali būti sveikatai nepalankių hidrintų riebalų. Bulvių traškučiai, kukurūzų spragėsiai, kepta duona – dar dažnesni iškylų palydovai, tačiau juose gausu druskos, cukraus, skonio stipriklių. O duona, tamsiai skrudinta riebaluose – tai kancerogenų bomba. Po tokio užkandžiavimo gali sutrikti virškinimas, nebesinorėti pietų.

Kad kelionėje nebūtume pavargę ir pikti, turime valgyti visavertį maistą. Geriau užkandžiams pasiimkite šviežių ar džiovintų vaisių, riešutų. Riešutus geriau rinkitės nesūdytus (kedro, anakardžių, graikiškus), o džiovintus vaisius necukruotus ir be sieros dioksido (tamsius abrikosus ir razinas). Džiovintų vaisiai batonėliai – puikus užkandis, tik skaitykite sudėtį, kad juose nebūtų pridėtinio cukraus. Pati du vaikus auginanti mitybos specialistė teigia, kad tai, ką valgome mes, valgo ir mūsų vaikai, todėl būkime jiems geru pavyzdžiu. Nepamirškite tinkamai laikyti maisto Maistą pakuokite į polietileninius, popierinius maišelius, dėžutes. Skirtingus užkandžius sudėkite į atskirus dėžučių skyrelius. Greitai gendantį maistą dėkite į šaltkrepšius: marinuotos mėsos pusgaminius, sūrius, įvairias užtepėles. Jeigu neturite tam galimybės, tai apsipirkimo kelionei maršrutą dėliokite taip, kad greitai gendantys produktai netinkamose sąlygose būtų kaip įmanoma trumpiau, primena maisto saugos ir kokybės specialistė A. Lekavičiūtė. Taip pat į iškylą būtinai paimkite higienos priemonių: popierinių rankšluosčių, vienkartinių sausų ar drėgnų servetėlių, dezinfekcinio skysčio. Prieš ruošiant maistą ir valgant, būtinai nusiplaukite rankas. Pagal sveikataipalankus.lt Parengė Laima TRUMPYTĖ

2018 m. liepos 10 d. ANTRADIENIS Subrangovas negavęs mokėjimo, negali laiku atsiskaityti su prekių tiekėju, o prekių tiekėjas negali laiku apmokėti savo tiekėjams. Todėl šiame sektoriuje net mėnesio vėlavimai atsiskaityti nekelia didesnių problemų. Kalbant apie transporto sektorių, jis pasižymi didele konkurencija ir pirkėjai, nenorėdami prarasti gerų tiekėjų, stengiasi kaip galėdami greičiau apmokėti sąskaitas“, – pasakoja pašnekovas. Pagal vėlavimo trukmę po statybų sektoriaus įmonių rikiuojasi statybinių medžiagų ir medienos sektorių įmonės, kurių vėlavimas vidutiniškai siekia apie 20 dienų. Kiek daugiau nei 10 dienų vėluoja atsiskaityti baldų, baldų dalių gamybos ir pardavimo, elektroninių gaminių ir automobilių atsarginių dalių bei reikmenų, taip pat – metalų apdirbimo ir dengimo įmonės. Svarbu įvertinti riziką prieš renkantis pirkėją Statistika apie vidutinę vėlavimo trukmę – ne vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis galima spręsti apie verslo patikimumą bei jo galimybes įgyvendinti savo finansinius įsipareigojimus, pastebi J. Šaltinis.

„Nustatydami kliento patikimumą naudojame rizikos modelį, kuris apima ne tik sektorių specifiką, bet ir tokius kriterijus kaip mokėjimo istorija, teismų informacija, finansiniai rodikliai ir daugelį kitų veiksnių, kurių suma leidžia įvertinti finansavimo prašančias įmones skalėje nuo 1 iki 100. Tokie vertinimai ne tik naudingi mūsų potencialiems klientams, kurie gali sužinoti profesionalų ir kruopštų pirkėjo vertinimą, bet ir mūsų esamiems klientams – neretai prieš pradėdami dirbti su nauju pirkėju, jie prašo mūsų įvertinti jį pagal rizikos modelį ir pateikti rekomendacijos dėl galimo bendradarbiavimo“, – akcentuoja J. Šaltinis. Taip pat, pašnekovo teigimu, dažnai patariama pasidomėti atsiliepimais apie pirkėją viešojoje erdvėje: „Kaip rodo mūsų patirtis, rimtų finansinių problemų pranašais neretai tampa ir atsiliepimai iš kitų įmonių, kurios susidūrė su pirkėjo vėlavimu atsiskaityti. Svarbu pažymėti, kad reikia nuolat domėtis pirkėjo patikimumu ir vykdyti neigiamų signalų monitoringą. Net jeigu dirbate su ta pačia įmone ilgą laiką ir laikote ja visiškai patikima.“ Pagal „Debifo“

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? „ATLANTIS CINEMAS“ Tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt Liepos 10–12 d. SLAPTASIS AGENTAS MAKSAS – 10.15, 12.00 val. (2018, 95 min., JAV, komedija, nuotykių, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PLOJUS 2D – 10.00 val. (2018, 85 min., Islandija, Belgija, animacija, nuotykių, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) MONSTRŲ VIEŠBUTIS 3: ATOSTOGOS 2D – NUO LIEPOS 7 DIENOS 11.35 val. (2018, 100 min., JAV, komedija, animacija, šeimos, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA LEITIS – 13.05, 17.30, 18.30 val. (2018, 45 min., Lietuva, veiksmo, drama, istorinis, N-13) JUROS PERIODO PASAULIS: KRITUSI KARALYSTĖ 2D – 13.45 val. (2018, 130 min., JAV, veiksmo, nuotykių, fantastinis, N-13) PREMJERA NEĮTIKĖTINA FAKYRO KELIONĖ – 14.05 val. (2018, 95 min., Prancūzija, JAV, Indija, komedija, drama, N-13) PREMJERA TOBULI AFERISTAI – 15.45 val. (2018, 95 min., JAV, komedija, N-16) PREMJERA SKRUZDĖLIUKAS IR VAPSVA 2D – 16.00 val. SKRUZDĖLIUKAS IR VAPSVA 3D – 18.15 val. (2018, 120 min., JAV, komedija, veiksmo, fantastinis, N-13) PREMJERA Nuotrauka atminimui – 19.30 val. (2018, 75 min., Rusija, siaubo, trileris, N-13) SICARIO 2: KARTELIŲ KARAI – 20.30 val. (2018, 120 min., JAV, veiksmo, kriminalinis, N-16) PAVELDĖTAS – 21.00 val. (2018, 130 min., JAV, siaubo, N-16)

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki liepos 27 d. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirtos parodos: Algio Skačkausko (1955 – 2009) piešiniai ir tapyba bei Šarūno Saukos tapyba iš Lietuvos kolekcininkų asociacijos narių Antano Zabulio ir Violetos Jurgaitienės asmeninių kolekcijų. Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) iki liepos 30 d. teminė paroda „Potencija 2“.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) III a. galerijoje iki rugsėjo 30 d. paroda „Prof. V. Rimkaus knygos, albumų įvadai, parodų katalogai“; iki liepos 15 d. klaipėdiečio Aleksandro Dapkevičiaus (1929– 2007) retrospektyvinė fotografijų paroda „Ant realaus pasaulio pagrindo“.

Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriuje iki rugpjūčio 31 d. spaudinių paroda „Keliaukime ir pažinkime savo kraštą“. II aukšto fojė iki liepos 13 d. eksponuojama Juliaus Janonio gimnazijos parengta kilnojamoji paroda „Šiaulių gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16osios Nepriklausomybės Akto signatarai“. Abonemente iki liepos 22 d. spaudinių paroda „Atrask savo vasaros knygą!“ Šiaulių „Aušros“ muziejuje

Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) iki rugsėjo 2 d. Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui skirta paroda „Tapatybės formatai. Tradicija ir modernumas tarpukario Lietuvos fotografijoje“; iki rugsėjo 2 d. fotografijos būrelio „Fotografijos muziejaus studija“ baigiamųjų darbų paroda. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Dviračių muziejuje (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija; paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė ekspozicija „Katinai iš viso pasaulio“; fotoparoda „Iš katinų gyvenimo“.

Kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose (Energetikų g. 7) iki liepos 15 d. menininkės Vitos Žabarauskaitės tapybos darbų parodos „Spalvų žaismas“ I dalis.


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2018 m. liepos 10 d. ANTRADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.05 „Senis“. N-7 10.05 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 10.50 „Komisaras Reksas“. N-7 11.40 „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“. 12.35 Kas ir kodėl? 13.05 Klauskite daktaro. 13.58 Loterija „Keno Loto“. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Sportas. Orai. 16.15 Laba diena, Lietuva. 16.30 „Seserys“. N-7 17.30 Žinios. Sportas. Orai (su vertimu į gestų k.). 18.15 Auksinis protas. 19.30 Klausimėlis.lt 19.56 Loterija „Keno Loto“. 20.00 Panorama. 20.35 Sportas. Orai. 20.43 Loterija „Jėga“. 20.45 2018 FIFA pasaulio futbolo čempionatas. Pusfinalis. Tiesioginė transliacija. 23.00 „Aukštuomenės daktaras“. N-7 23.45 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 0.30 Kas ir kodėl? 1.00 LRT radijo žinios. 1.05 „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“. 2.00 LRT radijo žinios. 2.05 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

6.00 Televitrina. 6.15 „Trobelė“. 6.30 „Lygiai trečią penkiolika“. 6.55 „Linksmoji karuselė“. 7.05 „Boleko ir Lioleko nuotykiai“. 7.15 „Natalija“. N-7 8.15 „Mažoji nuotaka“. N-7 10.00 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 11.00 Filmas. Drama „Gretos vestuvės“, Vokietija. 2016 m. N-7 12.55 „Šunyčiai patruliai“. 13.25 „Supermergaitės“. 13.55 Pasikeisk! N-7 14.55 „Zoja Hart iš Pietų“. N-7 15.55 „Natalija“. N-7 16.55 „Aistros vynas“. N-7 18.00 „Meilės simfonija“. N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama „Šeimos saitai“, Vokietija. 2016 m. N-7 22.55 „Meilės simfonija“. N-7 0.55 „Kerštas“. N-7 1.45 TV Pagalba. N-7

6.30 Labas vakaras, Lietuva. 7.30 Visi už vieną. N-7 8.00 Žinios. 9.00 Oplia! N-7 9.30 KK2 penktadienis. N-7 11.00 Rytas su LNK. 13.00 Gyvenimiškos istorijos. 14.00 Rytas su LNK. 16.00 Išgyvenk, jei gali. 17.00, 21.00 Info diena. 23.00 Labas vakaras, Lietuva. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30, 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 Vasara su Balticum. 9.45 „Kai šaukia širdis“. 10.45 „Mūsų zoologijos sodas“. 11.50 Filmas. Komedija „Subtilumas“, Prancūzija. 2011 m. 13.50 „Likimo suvesti“. 14.50 „Avantiūristas ir dama“. N-7 15.50 Filmas. Melodrama „Muzika, suradusi mus“, JAV. 2007 m. 17.45 „Mylimoji mokytoja“. N-7 18.45 Įspūdingiausių interjerų

6.10 Dienos programa. 6.15 „Mano gyvenimo šviesa“. N-7 7.30 „Neramūs ir triukšmingi“. 7.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 8.55 Rytas su LNK. 10.55 Oplia! N-7 11.25 „Policijos akademija“. N-7 12.25 Gyvenimiškos istorijos. 13.25 „Gyvenimo daina“. N-7 14.25 „Dvi širdys“. 16.30 Labas vakaras, Lietuva. 17.35 Gyvenimiškos istorijos. 18.30 Žinios. 19.25 Sportas. Orai. 19.30 Oplia! N-7 20.00 Valanda su Rūta. 21.30 Žinios. 22.24 Sportas. Orai. 22.30 Filmas. Trileris „Užsienietis“, JAV-Lenkija. 2003 m. N-14 0.25 „Judantis objektas“. N-7 1.20 Filmas. Trileris „Nekviesta viešnia“, Danija. 2013 m. N-14 dešimtukas. 19.15 Klaipėdos patruliai. N-7 19.45 Vasara su Balticum. 20.00 Balticum TV žinios. 20.30 Išlikimo vadovas. 21.30 „Ir tada nebeliko nė vieno“. N-14 22.40 Balticum TV žinios. 23.10 Vasara su Balticum. 23.25 „Mūsų zoologijos sodas“. 0.30 „Kai šaukia širdis“.

Auksinis 7.00 Filmas. Komedija „Ūsuotasis ponas Mortdecai“, D. Britanija-JAV. 2015 m. N-7 9.00 Filmas. Drama „Laukiniai arkliai“, JAV. 2015 m. N-7 11.00 Filmas. Drama „Kartu iki pasaulio pabaigos“, JAVSingapūras. 2012 m. N-7 13.00 Filmas. Komedija „Devyni gyvenimai“, PrancūzijaKinija. 2016 m. 15.00 Filmas. Trileris „Trys įtemptos dienos“, JAVPrancūzija. 2010 m. N-7 17.10 Filmas. Veiksmo „Paskutinis raganų medžiotojas“, JAV-KinijaKanada. 2015 m. N-7 19.00 Filmas. Veiksmo „Divergentė“, JAV. 2014 m. N-7 21.15 Filmas. Drama „Sapnų demonai“, JAV. 2016 m. N-14 23.00 Filmas. Trileris „Tuk Tuk“, JAV-Čilė. 2015 m. S 1.00 Filmas. Drama „Aukštalipio gyvenimas“, JAV. 2015 m. N-7

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 (Ne)tiesos sakymas. 9.05 Lithuania incognita. Ukrainos perlai Lietuvos karūnoje. 9.35 Nuomonių ratas. 10.05 Gydytoja J. Daulenskienė. 11.05 Reakcija. 11.15 Kas? Kur? Kada? 11.25 Radvilų Biržai. 11.50 Info studija. 12.10 „Specialisto pataraimai“. 12.20 Žmonės - miesto dvasia. 12.50 Reportažai iš Lietuvos požemių. Vilniaus gynybinis žiedas.

6.10 Televitrina.

6.15 „Auklė“.

6.25 „Kempiniukas

7.25 Prokurorų

Plačiakelnis“. N-7

patikrinimas. N-7

6.55 „Simpsonai“. N-7

8.35 „44-as skyrius“. N-7

7.55 „Kam ta meilė?“.

9.30 „Teisingumo agentai“.

8.25 „Paskutinis iš

N-7

Magikianų“. N-7

10.30 „Kobra 11“. N-7

8.55 „Meilės sūkuryje“. N-7

11.35 „Mirtinas ginklas“.

10.00 „Tai - mano

N-7

gyvenimas“. N-7 12.00 „Tarp mūsų, mergaičių“. N-7 13.00 „Pažadėtoji“. N-7 15.00 „Simpsonai“. N-7 16.00 TV3 žinios. Orai. 16.30 TV Pagalba. N-7 18.30 TV3 žinios. 19.22 TV3 sportas. Orai. 19.30 „Paskutinis iš Magikianų“. N-7 20.00 „Tarp mūsų, mergaičių“. N-7

12.35 „Stoties policija“. N-7

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Kas namie šeimininkas? 7.45 Būrėja. 8.45 „Akloji“. 9.15 „Didingasis amžius. Jos didenybė Kiosem“. N-7 11.25 „Sunkių nusikaltimų skyrius“. N-7 12.20 „Kandisė Renuar“. N-7 13.30 „Mirtis rojuje“. N-7 14.40 „Muča Luča“. 15.05 „Skūbis Dū. Paslapčių

biuras“. 15.30 „Marvel animė. Ašmenys“. N-7 16.00 „Tinginių miestelis“. 16.30 „Būk su manim“. 17.30 „Mano meilės šviesa“. 18.30 „Kandisė Renuar“. N-7 19.45 „Mirtis rojuje“. N-7 21.00 Filmas. Detektyvas Midsomerio žmogžudystės. Trūkusi grandinė, D. Britanija. 2016 m. N-14 22.55 „Gyvenimo šukės“. N-7 0.45 „Nusikaltimas“. N-14 2.45 „Sunkių nusikaltimų skyrius“. N-7

6.20 Programa. 6.24 TV parduotuvė. 6.40 Vantos lapas. 7.10 24/7. 7.40 Vasara tiesiogiai su D. Žeimyte. 8.10 „Delta“. N-7 9.15 „Rojus“. N-7 10.20 „Neišsižadėk“. N-7 11.25 „Merdoko paslaptys“. N-7 12.30 „Iššūkis“. N-7 13.35 TV parduotuvė. 13.50 „Gluchariovas“. N-7 14.55 „Delta“. N-7 16.00

Reporteris. 16.30 Vasara tiesiogiai su D. Žeimyte. 16.57 Orai. 17.00 „Moterų daktaras“. N-7 18.00 Reporteris. Orai. 18.55 Išmanus kaimas. 19.00 „Iššūkis“. N-7 20.00 Reporteris. 20.30 Vasara tiesiogiai su D. Žeimyte. 20.57 Orai. 21.00 „Ragana“. N-7 22.00 Reporteris. Orai. 22.55 Išmanus kaimas. 23.00 „Gluchariovas“. N-7 0.05 „Delta“. N-7 1.05 „Iššūkis“. N-7 2.00 „Merdoko paslaptys“. N-7 2.45 „Neišsižadėk“. N-7 3.35 „Svarbiausia - įstatymas“. N-7

6.10 Televitrina. 6.30 „Filologyno berniukai“. N-7 7.00 Bearas Gryllsas. Išlikimas. N-7 8.00 „Kaulai“. N-14 9.00 Sandėlių karai. N-7 9.30 „CSI Majamis“. N-14 10.30 „Naujakuriai“. 11.25 „Kobra 11“. N-7 12.25 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 13.25 „Rezidentai“. N-7 14.30 Televitrina. 15.00

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7 15.25 „Kaulai“. N-14 16.25 „CSI Majamis“. N-14 17.25 „Kobra 11“. N-7 18.25 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 19.25 „Rezidentai“. N-7 20.30 „Filologyno berniukai“. N-7 21.00 Žinios. Orai. 21.30 Filmas. Veiksmo „Ugnis ir ledas“, JAV. 2008 m. N-14 23.15 „Pėdsakai“. N-7 0.10 „Kobra 11“. N-7 1.15 „Naujakuriai“. 2.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7 2.25 „Simpsonai“. N-7

6.00 Grupės„Antis“ koncertas. 7.00 Koncertas „Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“. 7.50 Muzikos festivalis„Laumės juosta 2010“. Antroji diena. 9.45 Liuks! muzika. 10.20 A. Valinsko jubiliejinis koncertas. 12.00 Grupės„Antis“ koncertas. 13.00 Koncertas„Pasaulis be vyrų pasaulis be ateities?“. 13.50 Muzikos festivalis

„Laumės juosta 2010“. Antroji diena. 15.45 Liuks! muzika. 16.20 A. Valinsko jubiliejinis koncertas. 18.00 Grupės„Antis“ koncertas. 19.00 Koncertas „Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“. 19.50 Muzikos festivalis„Laumės juosta 2010“. Antroji diena. 21.45 Liuks muzika. 22.20 A. Valinsko jubiliejinis koncertas. 24.00 Grupės„Antis“ koncertas. 1.00 Koncertas„Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“. 1.50 Muzikos festivalis„Laumės juosta 2010“. Antroji diena. 3.45 Liuks! muzika.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Bardų festivalis „Akacijų alėja 2017“. 7.10„Džiunglių būrys skuba į pagalbą“. 7.25 „Lesė“. 7.50 Kelias į namus. 8.20 Septynios Kauno dienos. 8.50 „Nuo gamyklos konvejerio“. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.15„Gamtos sergėtojai.Vietnamo beždžionininkas“. 12.41„Gamtos sergėtojai. Atogrąžų miško prokurorė“. 13.15 Nacionalinis turtas. 13.45 Nes man tai rūpi. 14.30

„Pabėgimas iš„Islamo valstybės“. 15.20 Mažasis atradėjas. 15.30„Džiunglių būrys skuba į pagalbą“. 15.40„Lesė“. 16.05 „Nuo gamyklos konvejerio“. 16.30 Laba diena, Lietuva. 18.00 Misija.Vilnija. 18.30 Atspindžiai. 19.00 Laisvės vėliavnešiai. 19.25 „Ten, kur namai“. N-7 20.15 2018 FIFA pasaulio futbolo čempionato apžvalga. 20.45 Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. 21.30 Mes nugalėjom. 22.00„Islamas irVakarai. Iššūkis“. 22.50„Komisarė Lanc“. N-14 0.45 DW naujienos rusų kalba. 1.00 Dabar pasaulyje. 1.30 Bardų festivalis„Akacijų alėja 2017“. 2.40 Filmas. Drama„Jausmų galia“, JAV. 2004 m. N-14

13.45 „Džuna“. 14.50 „44-as skyrius“. N-7 15.50 „Teisingumo agentai“. N-7 16.50 „Kobra 11“. N-7 17.55 „Mirtinas ginklas“. N-7 18.55 „Stoties policija“. N-7 20.00 Info diena. 20.25 „Nusikaltimų miestas“. N-7

21.00 „Kam ta meilė?“.

21.00 Filmas. Veiksmo

21.30 TV3 vakaro žinios.

„Mirtinas ginklas-2“, JAV.

22.22 TV3 sportas. Orai.

1989 m. N-14

22.30 Filmas. Komedija

23.15 Filmas. Trileris

„Auklė pagal iškvietimą“,

„Kvietimas draugauti“,

JAV. 2009 m. N-7

Vokietija. 2016 m. N-14

0.20 „Elementaru“. N-7

1.00 „Persekiotojas“. N-14

1.20 „Kvantikas“. N-7

1.45 Detektyvų istorijos.

2.10 „Amerikiečiai“. N-14

N-7

13.20 Kas? Kur? Kada? 13.30 Info studija. 13.50 Žemaitijos kraštas. 14.20 Kas? Kur? Kada? 14.30 Trys vandenynai. 15.00 Vilniaus universiteto didieji. Kariūnai. 15.30 Kas? Kur? Kada? 15.40 Grįžtantys. 16.10 Tauro ragas. 16.40 „Specialisto patarimai“. 16.50 Žemaitijos kinas. 17.20 Lietuvos aviacija. Pradžios pabaiga. 17.50 „Specialisto patarimai“. 18.00 Vyrų šešėlyje. F. Grincevičiūtė. 18.30 Info studija. 18.50 Kas? Kur? Kada? 19.00 Sportorama. 19.15 Sodžius. 19.30 Pokalbiai Ch. Frenkelio vilos rožyne. 20.00 Žmogus ir gyvūnas. 20.30 Mona gyvolele: aviki. 20.50 Gamta gydo. 21.00 Info studija. 21.20 Kas? Kur? Kada? 21.30 Sūduvos krašto apybraižos. Marijampolė. 22.00 Reakcija. 22.10 Mokslo sriuba. 22.35 Specialusis reportažas. 22.45 Info studija. 23.05 Kas? Kur? Kada? 23.15 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.25 Naujienos. 6.30 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos. 9.20 Labas rytas (tęsinys). 11.00 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20 Iš tiesų. 13.20 Tegul kalba. 14.45 Mados nuosprendis. 15.45 Susituokime. 16.35 Vakaro naujienos (su subtitrais). 17.00 Vyriška/Moteriška. 17.55 Iš tiesų. 18.50 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.30 „Paveldėtoja per prievartą“. 21.20 „Raudonoji karalienė“. 23.20 „Sparta“. 0.15 Filmas. Vaidyb. „Kova su šešėliu“. 2.25 EURONEWS.

2.45 Pasverti ir laimingi.

6.00 Šiandien. 6.05 Savas žaidimas. 7.00 Šiandien. 7.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.00 Šiandien. 8.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.30 „Muchtaro sugrįžimas“. 10.00 Šiandien. 10.30 „Muchtaro sugrįžimas“. 11.05 „Laukinis“. 13.00 Šiandien. 13.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 14.00 „Sudie, Makarovai!“. 16.00 Šiandien. 16.30 „Nuojauta“. 18.20 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 19.00 Šiandien. 19.50 „99 proc. miręs“. 21.50 „Šiugždesys“. 23.55 „Pabusime kartu?“. 1.55 DNR. 3.00 „Paskutinė Sindbabo kelionė“.

7.00 Nuotaika. 8.45 Kulinarinė laida. 9.00 Gydytojas. 9.25 Nagas iš Mauritanijos. 10.55 Šindai žaidimas. 12.30 Įvykiai. 12.50 Apylinkės įgaliotinė. 14.20 Kulinarinė laida. 14.40 Neištikimybė. 15.30 Įvykiai. 15.50 Naujienų miestas. 16.05 Mano didvyris. 16.45 Be apgaulės. 17.25 M. Pugovkino velnio tuzinas. 18.05 Natūralioji atranka. 18.50 Saulės smūgis. 20.25 Įvykiai. 20.45 Balso teisė. 22.25 Neištikimybė. 23.15 Įvykiai. 23.50 Atsargiai, sukčiai. 0.20 Smūgis valdžia. 1.05 Įvykiai. 1.35 Apylinkės įgaliotinė. 3.05 Balso teisė.

7.00 Klubas „Balta papūga“. 7.50 Labas rytas!

9.05 Tinkama priemonė. 9.55 Dokumentinis projektas. 11.40 Mums net nesisapnavo. 14.25 „Pėdsekiai“. 14.50 „Žmonijos paslaptys“ su O. Šiškinu. 15.45 Rusiškos bulkutės. 16.35 „Paklydimo teritorija“ su I. Prokopenka. 18.30 Tinkama priemonė. 19.30 Šeimos dramos. 21.30 Dokumentinis projektas. 23.25 Vairuoti rusiškai. 0.15 Dokumentinis projektas. 1.50 Žiūrėti visiems!

6.10 Filmas. Trileris „Be trūkumų“, D. BritanijaLiuksemburgas. 2007 m. N-7 8.30 Filmas. Komedija „Susižadėję penkerius metus“, JAV-Japonija. 2012 m. 11.05 Filmas. Komedija „Didžioji staigmena“, JAV. 1996 m. N-7 13.10 Filmas. Trileris „Be trūkumų“, D. BritanijaLiuksemburgas. 2007 m. N-7 15.30 Filmas. Komedija „O, broli, kur tu?“, D. BritanijaPrancūzija-JAV. 2000 m. 17.50 Filmas. Drama „Slaptasis raštas“, D. Britanija. 2016 m. 20.10 Filmas. Drama „Infiltruoti“, JAV-Honkongas. 2006 m. N-7 23.00 Filmas. Vesternas „Ištrūkęs Džango“, JAV. 2012 m. N-7 2.05 Filmas. Trileris „Didesni purslai“, Italija-Prancūzija. 2015 m. N-7 4.10 Filmas. Trileris „Aš esu legenda“, JAV-Australija. 2007 m. N-7

6.00 Išgyventi drauge. 7.00 Kaip tai veikia? 7.30 Greitai ir triukšmingai. 8.30 Kaip tai pagaminta? 9.30 Kaip tai veikia? 10.00 Sandėlių medžiotojai Britanijoje. 10.30 Sandėlių medžiotojai. 11.00 Traukiniu į Aliaską. 12.00 Automobilių perpardavinėtojai. 13.00 Išgyventi drauge. 14.00 Aukso karštinė. 17.00 Neįtikėtina inžinerija.

18.00 Sandėlių karai. Kanada. 18.30 Nekilnojamojo turto karai. 19.00 Kaip tai pagaminta? 19.30 Kaip tai veikia? 20.00 Automobilių perpardavinėtojai. 21.00 Aukso karštinė. 22.00 Gelbėtojai su sunkiaisiais automobiliais. 23.00 Sunkvežimių vairuotojai. 24.00 Brangenybių paieškos. 1.00 Kelionė traukiniu Australijoje. 2.00 Kas dedasi Žemėje? 3.00 Aukso karštinė.

6.00 Atletika. Šveicarija. 7.00 Dviračių sportas. „Tour de France“. 8.00 Atletika. Šveicarija. 9.30 Dviračių sportas. „Tour de France“. 11.00 Atletika. Šveicarija. 12.15 Sporto linksmybės. 13.00 Dviračių sportas. „Tour de France“. 19.00 Jojimas. 19.25 Eurosport žinios. 19.30 Buriavimo dvasia. 20.00 JAV futbolo lyga. 20.30 Pasaulio motociklų čempionatas. Italija. 21.00 Supersportas. 21.30 Pasaulio motociklų čempionatas. Italija. 22.00 Dviračių sportas. „Tour de France“. 22.55 Olimpinių žaidynių legendos. 23.00 Formulė E. FIA čempionatas Niujorke. JAV. 23.35 Motosportas. 24.00 Italijos ralio čempionatas. 0.05 Eurosport žinios. 0.15 JAV futbolo lyga. 0.45 Dviračių sportas. „Tour de France“. 2.30 JAV futbolo lyga.

7.00 NBA krepšinio lyga. Golden State „Warriors“Klivlando „Cavaliers“. 9.10 ATP 250 „MercedesCup“ teniso turnyras. Štutgardas. 11.20 Pasaulio galiūnų čempionatas. Kinija. 11.50 „CrossFit Games“. 12.10 KOK Hero’s series. Talinas.

Balticum auksinis/19.00 „Divergentė“, JAV. 2014 m. N-7

Beatrisė gyvena Pasiaukojančių tėvų šeimoje. Artėjant jos apsisprendimo metui, mergina pademonstruoja ne vieną, o net tris savybes. Tačiau toks savybių kompleksas toli gražu nėra privalumas. Priešingai - tai reiškia, kad žmogus gali tapti nenuspėjamu, o tuo pačiu - ir pavojingu tobulai visuomenei. Mergina nusprendžia slėpti savo paslaptį... Rež. Neil Burger. Vaid.: Shailene Woodley, Theo James, Jai Courtney.

Baltijos TV/21.00 „Mirtinas ginklas-2“, JAV. 1989 m. N-14 Policijos detektyvas Martinas, dėl kovinių gabumų pramintas Mirtinu Ginklu, po žmonos žūties buvo ant savižudybės ribos. Po ilgų metų pirmą kartą į širdį jis įsileidžia šiltus jausmus gražuolei Rikai. Simpatija abipusė. Tuo pat metu Martinui ir jo partneriui Rodžeriui pavedama atsekti narkotikų prekybos tinklą. Tyrimo pėdsakai atveda į... Rež. Richard Donner. Vaid.: Mel Gibson, Joe Pesci , Danny Glover.

TV3/22.30 „Auklė pagal iškvietimą“, JAV. 2009 m. N-7 Priemiestyje gyvenanti Sendė aptinka filmuotą medžiagą, kurioje jos vyras linksminasi su kaimyne. Moteris tikrai neketina kęsti tokio pažeminimo ir su dviem vaikais persikelia į miesto centrą. Kavinukėje netoli namų moteris susipažįsta su Aramu. Ilgai netrukus... Rež.: Bart Freundlich Vaid.: Catherine Zeta-Jones, Justin Bartha, Andrew Cherry.

14.20 UIPM. Pasaulio taurės penkiakovės varžybos. 15.20 Pasaulio galiūnų čempionatas. Kinija. 15.50 Rusijos „Premier“ futbolo lyga. Maskvos „Lokomotiv“Krasnodaro „Krasnodar“. 17.50 Lietuviai NBA krepšinio lygoje. Indianos „Pacers“Klivlando „Cavaliers“. 20.00 Čempionai LT. Graplingo čempionatas. Šiauliai. 20.30 Pasaulio galiūnų čempionatas. Kinija. 21.00 NBA krepšinio lyga. Golden State „Warriors“Klivlando „Cavaliers“. 23.10 KOK Hero’s series. Talinas. 1.30 „Vieningoji“ krepšinio lyga. Maskvos CSKA-Maskvos „Khimki“.

6.00 Sunkiausias pasaulyje remontas. 6.50 Statybos zona. 7.20 Kvailių mokslas. 7.45 Neįtikėtinas Dr. Polas. 8.30 Automobiliai. SOS. 9.20 Keistas akmuo. 10.10 Išgyventi gentyje. 11.45 Jukono auksas. 12.30 Išgyventi gentyje. 13.15 Neįtikėtinas Dr. Polas. 14.00 Tunų žvejyba. 14.50 Išgyventi gentyje. 16.20 Genijus. Pikasas. 17.15 Automobiliai. SOS. 18.00 Futbolas. 18.50 Naujas „Titaniko“ katastrofos tyrimas. 19.35 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 20.25 Išgyventi gentyje. 21.10 Automobiliai. SOS. 22.00 Futbolas. 22.45 Bermudų trikampio paslaptys. 23.35 Genijus. Pikasas. 0.25 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 1.10 Futbolas. 2.00 Jukono auksas. 2.45 Automobiliai. SOS.

6.25 Linksmi išradimai. 7.00 Muziejaus paslaptys. 7.45 Spalvotasis Mao. 8.40 Klauso Barbio medžioklė. 9.40 Didžiausios apgavystės istorijoje.

10.30 Uždrausta istorija. 11.15 Slaptieji Tiudorų laikų namų žudikai. 12.20 Pokario namų slepiami žudikai. 13.25 Laiko siūlė. 14.35 Amerikiečių princesės milijonierės. 15.30 Uždrausta istorija. 16.20 Linksmi išradimai. 16.50 Pirmojo pasaulinio karo skaičiai. 17.40 Muziejaus paslaptys. 18.30 Uždrausta istorija. 19.20 Konspiracija. 20.10 Tikrasis karas dėl sostų. 21.00 Kariuomenės moterys. 21.55 Inkvizicija. 22.40 Pirmojo pasaulinio karo skaičiai. 23.30 Projektas „Naciai“. 0.25 Uždrausta istorija. 1.15 Linksmi išradimai. 1.45 Mitai ir monstrai. 2.35 Muziejaus paslaptys.

6.10 Bumertauno gyventojai. 7.00 Brolių projektai. 7.45 Ratai iš ano pasaulio. 8.30 Žvalgytojai. 9.15 Laukinė šiaurės gamta. 10.00 Galutinis išlikimas. 10.50 Laužyno meistrai. 11.35 Didysis žvejybos iššūkis. 12.25 Medienos karaliai. 13.55 Nefrito karštinė. 15.30 Karpių žvejų kovos. 17.20 GRIP. Laida apie automobilius. 18.50 Laukinė šiaurės gamta. 19.35 Naikinimo karaliai. 20.30 Didelis bjaurus medis. 21.15 Didysis žvejybos iššūkis. 22.00 Paskui uodegas. 22.45 Australijos aukso ieškotojai. 23.30 Dykumų lobių ieškotojai. 0.20 Naikinimo karaliai. 1.10 Laužyno meistrai. 2.00 Kaip pagaminti superautomobilį. 2.55 Ratai iš ano pasaulio.


11 | REKLAMA

2018 m. liepos 10 d. ANTRADIENIS

PASLAUGOS

Paminklai, dengimas granitu, pamatų liejimas, borteliai, skaldelė, trinkelės, suoliukai. Tel. 8 603 66 489. 635

BUITIES TECHNIKOS REMONTAS ŠALDYTUVŲ REMONTAS. Atvyksta į namus. Suteikia garantiją. Tel. 8 630 16 512. 655

STATYBA, REMONTAS Dengia stogus su prilydoma danga „Mida“ su apšiltinimo sluoksniu ir be jo. Taiko nuolaidas. Tel. 8 687 17 325. 633

MEDICINA Plastikos chirurgas G. KARALEVIČIUS Įvairios estetinės operacijos (krūtų padidinimas, sumažinimas; veido patempimas, vokų plastika, nosies formos korekcija, atlėpusių ausų korekcija, riebalų nusiurbimas, pilvo plastika) ir procedūros, kurioms naudojamos tik gydytojams skirtos priemonės (raukšlių korekcija botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijomis, lūpų formos korekcija; odos atjauninimas trombocitais praturtinta plazma (PRP) – PLAZMOLIFTINGAS). Naujienos – KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ PERSODINIMAS, VEIDO PATEMPIMAS BE PJŪVIŲ NAUJAUSIOS KARTOS SIŪLAIS. Tel. 8 686 83 222, www.plastikoschirurgas.lt, gintaras@karalevicius.lt

Reikalingi pagalbiniai darbininkai, vidaus apdailininkai, stogdengiai, fasadininkai. Darbas Skandinavijoje. Tel. 8 679 62 377. 626

PERKA Perka važiuojančius, nevažiuojančius automobilius, visureigius, autobusus. Atsiskaito iš karto, sutvarko dokumentus. Tel. 8 628 07 656. 632 Perka mišką ir žemės ūkio žemę. Tel. 8 677 90 939. 536

Aliuminio pudrą (pigmentą). Tel. 8 687 92 609. 638

PARDUODA Bronzos miltelius (aukso spalva). Kokybės sertifikatas. Kaina sutartinė. Tel. 8 604 91 810. 639

NUOMA

619

ĮVAIRŪS Informuojame, kad UAB „Šiaulių būstas“ organizuoja konkursą adresu Tilžės g. 134, Šiauliai dėl projekto parengimo darbų. Dėl informacijos kreiptis ignas@pirkimucentras.lt

652

Informuojame, kad UAB „Šiaulių būstas“ organizuoja konkursą adresu Bertužių g. 11, Bertužiai, Šiaulių r. dėl atliekų išvežimo darbų. Dėl informacijos kreiptis ignas@pirkimucentras.lt 653

KELIONĖS, VIZOS UAB „EMTRA“ organizuoja vienadienes keliones į Palangą. Kelionės kaina į abi puses 15 Eur. Tel.: (8 41) 51 05 55, 8 687 37 134, 8 616 31 643. 533

SIŪLO DARBĄ

TELELOTO Žaidimas nr. 1161 Žaidimo data: 2018-07-08 Skaičiai: 13 04 02 12 09 41 67 31 28 72 18 30 36 47 54 08 19 15 05 44 26 69 71 61 45 57 62 53 66 58 16 48 06 60 21 46 38 42 (keturi kampai, eilutė, įstrižainės) 75 40 11 07 59 03 49 01 52 56 50 35 (visa lentelė) Užbraukus visą lentelę 19343.00€ Užbraukus įstrižaines 16.50€ Užbraukus eilutę 1.50€ Užbraukus keturis kampus 1.00€ 0032154 Automobilinis šaldytuvas MOBICOOL 0437434 Automobilinis šaldytuvas MOBICOOL 017*927 Automobilinis šaldytuvas MOBICOOL 0280216 Automobilinis šaldytuvas MOBICOOL 0343063 Automobilinis šaldytuvas MOBICOOL 0098470 Automobilinis šaldytuvas MOBICOOL 0462295 Automobilis “NISSAN QASHQAI” 0161329 Automobilis “NISSAN QASHQAI” 0031933 Automobilis “NISSAN QASHQAI” 006*174 Dviratis AZIMUT

00**739 Išmanioji apyrankė BLAUPUNKT 002*870 Kabantis krėslas - KAMUOLYS 016*619 Kavos aparatas DELONGHI 000*606 Kepsninė MUSTANG 037*071 Kepsninė MUSTANG 005*637 Kuponas degalams (30 Eur) 015*843 Kuponas degalams (30 Eur) 032*103 Kuponas kelionei (300 Eur) 000*165 Pakvietimas į TV studiją 001*706 Pakvietimas į TV studiją 035*875 Pakvietimas į TV studiją 009*445 Pakvietimas į TV studiją 014*313 Paspirtukas KETTLER 0065957 Porinis kelialapis į Palangą savaitei 0096899 Porinis kelialapis į Palangą savaitei 0379548 Porinis kelialapis į Palangą savaitei 0181088 Porinis kelialapis į Palangą savaitei 0412135 Porinis kelialapis į Palangą savaitei 0462295 Pretendentas į 120 000 Eur 021*946 Siurblys - robotas POLARIS 040*823 Sodininko rinkinys FISKARS 028*396 Sodininko rinkinys FISKARS 009*268 Telefonas SAMSUNG GALAXY J3


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras LAURECKAS 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 Luminor bankas AB Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515

Vyriausioji redaktorė Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Šiaulių telefono kodas (8 41)

Medicina Teresė HOKIENĖ (medicina@snaujienos.lt)

SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija ŽVIGAITIENĖ, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Aktualijos Diana JANUŠAITĖ (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Justina KYBARTAITĖ (j.kybartaite@snaujienos.lt) Dizainerė Monika KLENAUSKAITĖ (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis PABIJUTAS Publicistai: Ričardas JAKUTIS, Irena RAMANECKIENĖ, Liudvikas RULINSKAS, Jonas NEKRAŠIUS, Remigijus VENCKUS

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima SAVILOVA 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 4 636 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis

31 26 20 21 20 35 27 26 35 36 24 26 23 31 23 26 35 27 22 26

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kai visos kitos teisės sutryptos, teisė sukilti tampa neginčijama.

T. Peinas

Nusišypsok ☺☺☺

Kalbasi du draugai: – Aš girdėjau, tu išsiskyrei su savo mergina? – Taip. Ji labai nemaloniai juokiasi. – Kažkaip nepastebėjau... – Tavęs nebuvo šalia, kai aš jai pasakiau, kiek uždirbu... ☺☺☺ Priduoda statybininkai naują objektą užsakovui: – Viską spėjome laiku! Štai žiūrėkite, viskas kaip brėžiny – šulinys 18 metrų gylio, o apačioje – lempa. – Kokia lempa, koks šulinys? Parodykit brėžinį... Užsakovas pasižiūri į brėžinį, apverčia aukštyn kojomis: – Vyrai, juk čia švyturys turėjo būti...

Dienos akcentai

Liepos 10-oji – Septyni broliai miegantys. Maždaug 161–180 m. septyni broliai ir jų motina Felicita buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Liepos 10-osios rytmetį danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Lietuvoje tikima, kad nuo Septynių brolių miegančių prasideda lietūs. Jei tądien lyja, lietus nesiliaus septynias dienas, o gal net septynias savaites. Jeigu visai nelyja, irgi blogai – derlius bus menkas. Liepos dešimtoji, antradie-

nis – 191-oji metų diena (antroji 28-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 174 dienos. Vardadieniai Amalija, Amelija, Eirimė, Gilvainas, Gilvainė, Melė, Neikantas, Neikantė, Neimantas, Neimantė, Sigutė. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 4.54, leidžiasi 21.54. Dienos ilgumas – 17.00. Šiandien – penktoji Mėnulio delčios diena. Saulė Vėžio ženkle.

Astrologinė prognozė liepos 10-ajai, antradieniui AVINAS

LIŪTAS

ŠAULYS

Šiandien jums nepakenks dideli emociniai ir informaciniai krūviai. Nusimato įvairūs susitikimai, susitarimai. Daug bendrausite telefonu, internetu. Galite tikėtis originalių patarimų, intriguojamų naujienų.

Šiandien savo vertę parodys draugiški ryšiai, kolektyvinis faktorius. Kažkieno tarpininkavimas, palaikymas gali išgelbėti jus nuo nemalonaus posūkio. Regis, naudingai praleisite laiką.

Jūsų nuotaika šiandien labai priklausys nuo santykių su antrąja puse ir dalykiniais partneriais. Jeigu tarpininkaujate, labai svarbu nenuvilti klientų, nežarstyti tuščių pažadų.

JAUTIS Meilė, grožis, gailestingumas bus itin aktualios temos. Būsite dėmesingi ir dosnūs savo mylimiesiems bei vaikams. Daug duosite, bet daug ir patys gausite.

DVYNIAI Daug galvosite apie finansinius, turtinius interesus. Pažvelgę į gyvenimą kaip į žaidimą, suprasite, kad kai kurios jūsų problemos yra išpūstos. Savo energiją ir lėšas naudokite tikslingai, nesiblaškydami.

VĖŽYS Diena bus kupina neaiškumų, nerimo ir keistų nuojautų. Turbūt gyvensite prisiminimais ir svajonėmis. Pravartu ramiai apsvarstyti asmeninius santykius, paskaityti, pamedituoti.

MERGELĖ Galite patirti emocinę įtampą dėl įstrigusių nelengvų įsipareigojimų. Svarbūs bus savo vertės, kompetencijos įtvirtinimo klausimai. Šiek tiek kantrybės ir jums pavyks laimėti dominančio asmens palankumą.

SVARSTYKLĖS Nelabai suprasdami savo norus, galite pradėti kažką keisti. Tikriausiai pasižymėsite dvasiniu, kūrybiniu pakilimu. Vis dėlto naujovėms dar ne metas. Subrandinkite jas.

SKORPIONAS Regis, teks vykdyti finansinius įsipareigojimus, mokėti mokesčius, atiduoti skolas ar pasistengti jas atgauti, jei esate paskolinę kitiems. Neapsiribokite vien reikalais, skirkite dalelę savo laiko jus mylintiems.

OŽIARAGIS Gali paaiškėti bendradarbiavimo, tarpininkavimo siekimo ar jo nutraukimo motyvai. Sveika logika padės rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Turbūt susidomėsite racionalia mityba, dieta, sveikatos stiprinimu.

VANDENIS Savo gražiausias svajones pasitaupykite ateičiai, o šiandien nesitikėkite nepelnytų likimo malonių. Galite gauti kvietimą į pobūvį, renginį, kuris pareikalaus išlaidų įvaizdžiui bei dovanoms. Labiau prižiūrėkite vaikus.

ŽUVYS Šeimos, partnerio reikalai pasiglemš visą jūsų dėmesį. Jeigu pernelyg į juos velsitės, galite likti kalčiausi, kai nepataikysite su savo patarimais ir perspėjimais. Ir netgi tuo atveju, jei pataikysite tiesiai į dešimtuką.

2018 07 10 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
2018 07 10 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Advertisement