Page 1

2018 m. vasario 13 d. Antradienis

Ekslibrisai

Nr. 30 (18354)

Šimtmetis

Ekslibrisų konkursas baigėsi. Pristatoma paroda „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“.

2 p.

»

Atgimstanti Vasario 16-oji.

5 p.

»

Užgavėnės

Mano namai

Užgavėnėse žiemą vijo su dainomis ir šokiais.

Kulinarė N. Degutienė: „Skaniai nebūtinai reiškia brangiai“.

6 p.

»

Orai Šiauliuose

7-9 p.

»

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Didėjančios kainos verčia dairytis pigiausių maisto produktų Besibaigiančio galiojimo maisto produktai vis dažniau atranda vietą ne tik socialiai jautriausių pirkėjų krepšeliuose. Pinigų stygius verčia taupyti ir pirkti ne pačios aukščiausios kokybės produktus. Vis dėlto sveikatos specialistai perspėja nukainotu maistu nepiktnaudžiauti ir apskritai prekes rinktis atsakingai. Diana JANUŠAITĖ d.janusaite@snaujienos.lt Ieško pigiausių produktų Pastebima, kad sunkmetis ne vieną pirkėją išmokė racionalumo, tad nemažai atėjusiųjų apsipirkti peržiūri ne tik akcijines prekes, bet ir specialius skyrelius ar lentynas, kuriose atsiduria nukainotos pramoninės prekės ir maisto produktai. Ieškoti pigiausios prekės vartotojus skatina didėjančios kainos. Pavyzdžiui, jeigu perkant maisto produktus šviežumas nėra svarbiausias kriterijus, renkantis juos iš nukainotų prekių lentynos galima sutaupyti. Tokiu atveju už vakar keptą bandelę reikėtų sumokėti tris kartus mažiau– ne 60 euro centų, bet 20. Kitaip tariant, trumpo galiojimo maisto produktai pa-

Kęstučio PABIJUTO pieš.

Šiaulius sudrebins išskirtiniai renginiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Justina KYBARTAITĖ j.kybartaite@snaujienos.lt Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje pristatyti Vasario 16-ajai skirti renginiai. Dalyvavo scenarijaus autorius ir režisierius Kazimieras Likša, Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus vedėja Asta Vaitkienė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius Bronius Maskuliūnas ir Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.

Susirinkę spaudos atstovai turėjo galimybę sužinoti, kaip skirtingos įstaigos nustebins šiauliečius ir miesto svečius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Pasaka apie Šiaulių miesto dvasią Scenarijaus autorius ir režisierius K. Likša pirmasis pristatė renginį – Šiaulių 3D istorija „Miestas pakilęs iš pelenų“. K. Likša pasakojo, kad jo tikslas buvo sukurti išskirtinį, netipinį, įdomų, nematytą, negirdėtą renginį Lietuvos šimtmečio proga. Jis teigė, kad

nenorėjo eiti pačiu lengviausiu keliu. „Sukūrėme pasaką apie Šiaulių miestą, jo dvasią, kaip jis įsikūrė ir pakilo iš pelenų. Šiaulių miestas buvo pagrindinė vieta, nukentėjusi nuo karo išpuolių. Visą dvasią norėjome pateikti vaizdu. Mano pagrindinė mintis buvo tokia, kad renginys nebūtų tik istoriniai faktai, sausa informacija, o perteikti emocijas. Jog žmonės pajaustų, kiek buvo paaukota, atiduota meilės šiam miestui. Parodyti, kokie yra Šiauliai ir kokia dvasia tebegyvuoja.

3 p.

»

prastai nukainojami paskutinę galiojimo dieną, ilgesnio galiojimo – likus savaitei ar dviem iki vartoti tinkamo termino pabaigos. Tokios prekės yra parduodamos su nemaža nuolaida. Norintys pasirinkti iš didesnio nukainotų maisto prekių asortimento turėtų prekybos centre apsilankyti vakare, tuomet galima pigiau įsigyti produktų ir gaminių, kurių papildymai gaunami kasryt, taip pat ir nefasuotų bandelių, kulinarijos produktų, žuvies, pagamintų mišrainių ar salotų. Įdomu, ar pirkti pigesnes prekes skatina tik mažesnė jų kaina? Nori turėti daugiau Geštalto terapeutė, sveikatos temų lektorė Daiva Žukauskienė „Šiaulių nau-

jienoms“ sako, kad taupumas yra viena savybių, kuri priklauso nuo ekonominių ir politinių sąlygų. „Lietuva išgyvena postsovietikų erą, kur taupumas, kaip savybė, lėmė žmonių išgyvenimą. Nieko neturėjimo, deficito laikais „turėti“ reiškė oriai gyventi. Jei turi daugiau, nei reikia, esi dar vienu socialiniu laipteliu aukščiau už likusius. Gerai prisimenu savo vaikystę, kai stovėjimas begalinėse eilėse reiškė, kad „kažką išmes“, tai yra, bus kažkokių prekių, kurių bus galima nusipirkti. Neironizuoju, „kažkokių“ ir reiškė, kad visai nesvarbu, ar jos tinkamos, reikalingos, bet reiškė, kad bus. Šiai pirkimo manijai vis dar neatsispiria didelė mūsų tautiečių dalis, kuri mėgsta kaupti atsargas „juodai dienai“.

3 p.

»

Trumpai NATO naikintuvai

Praėjusią savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Atminimo lenta

Minint Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį ant namo Bulgarijos mieste Varnoje, kuriame gyveno Lietuvos valstybės veikėjas dr. Jonas Basanavičius, vasario 12 dieną atidengta paminklinė atminimo lenta. Atminimo lentą oficialiai atidengė Lietuvos Respubli-

kos ambasadorius Rumunijoje ir Bulgarijos Respublikai Arvydas Pocius kartu su Varnos miesto meru Ivanu Portnihu.

Darbą atnaujino

Šią savaitę į mokyklas sugrįžo mokiniai iš beveik pusės mokyklų, kuriose buvo paskelbtas karantinas. Pirmadienį savivaldybių pateiktais duomenimis, dėl karantino nedirba 132 šalies mokyklos t. y. 13 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų. Praėjusią savaitę pamokos nevyko 250 mokyklų. „Šiaulių naujienų“ informacija


NAUJIENOS | 2

2018 m. vasario 13 d. ANTRADIENIS

Aptartas pasiruošimas paieškos misijai Rėkyvos ežere

Šiaulių miesto administracijos vadovai susitiko su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovais. Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, direktoriaus pavaduotojas Gintautas Sitnikas ir Rėkyvos seniūnė Eglė Šimkevičienė susitiko su originalios iniciatyvos autoriumi, Karinių oro pajėgų puskarininkiu Alvydu Tamošiūnu ir jo kolegomis. Visai neseniai Lietuvoje nuskambėjo idėja surasti ir iškelti 1930 metų birželio 13 dieną į Rėkyvos ežerą nukritusį lakūno Antano Kairaičio pilotuotą karo lėktuvą. Kariuomenei šioje misijoje talkins geriausi Klaipėdos universiteto mokslininkai-tyrėjai. Ties ta vieta, kur į ežerą įsmigo tarpukario Lietuvos oro pajėgų lėktuvas, krante stovi paminklinis akmuo lakūnui A. Kairaičiui. Netoli jo, taip pat pakrantėje, pavasarį ir planuoja įsikurti povandeninės paieškų grupės stovyklavietė. Savivaldybės vadovai su kariškiais sutarė, kad Rėkyvos seniūnija pasirūpins pakrantės sutvarkymu. Ties paminkliniu akmeniu ir paieškų vietoje numatyta iškirsti krūmynus, teritorijoje nupjauti žolę, atnaujinti paminklinę lentą, įrengti nuorodas. Įsikūrus paieškų grupei, bus pasirūpinta stovyklavietės aptvėrimu, teikiama visa kita reikalinga pagalba. Nuskendusio lėktuvo paiešką numatoma vykdyti pirmojoje balandžio pusėje.

Apklausa: šiauliečiai mano, kad reikalai valstybėje juda kiek dažniau nurodė jaunimas bloga linkme pusę, iki 30 metų (46 proc.), didmiesčių

Šalies gyventojų apklausa parodė, kad gyvenimu šalyje labiausiai džiaugiasi alytiškiai, o didžiausia dalis manančių, kad reikalai valstybėje juda bloga linkme, yra Šiauliuose. Nors per paskutinį mėnesį manančių, kad reikalai Lietuvoje krypstą į blogąją pusę, sumažėjo 8 procentiniais punktais, tačiau gyventojų dalis, kuri pesimistiškai vertina gyvenimo šalyje tendencijas, išlieka didelė. Kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę, mano šeši iš dešimties (60 proc.) apklaustųjų. 32 proc. situaciją Lietuvoje vertina kaip gerėjančią. Apklausa parodė, kad didžiausi pesimistai (mano, kad reikalai šalyje blogėja) gyvena Šiaulių (73 proc.), Marijampolės (69 proc.) bei Klaipėdos (68 proc.) apskrityse. Tai, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją

gyventojai (40 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (44 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – per 1000 eurų (40 proc.), besimokantis jaunimas (57 proc.), specialistai ir tarnautojai (41 proc.). Tarp save priskiriančių politinei dešinei dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės. 66 proc. vyresnio amžiaus žmonių mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę. Šalies padėtimi taip pat labiausiai nusivylę išlieka gyvenantys kaimo vietovėje (67 proc.), respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis – iki 600 eurų per mėnesį (66 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (65 proc.). ELTA

Sunkvežimis įsirėžė į namą

Teresė HOKIENĖ

info@snaujienos.lt Ankstų šeštadienio rytą, apie 6.36 val., Serbentų gatvės gyventojus prikėlė baisus triukšmas. Sunkiasvoris vilkikas „DAF“ išlėkė iš eismo juostos, kliudė saugumo salelę, kelio ženklą, pramušė gyvenamojo namo tvorą ir įsirėžė į mūrinę namo sieną. Šiaulių apskrities VPK Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Gailutė Smagriūnienė informavo, kad transporto priemonę, priklausančią DPD siuntų pervežimo firmai,

vairavo 48 metų Kauno rajono gyventojas. Vairuotojas aiškinęs, kad slidžiame kelyje „sumėtė“ ir jis nesuvaldė vilkiko priekabos. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Šeimininkas miegojęs kitoje namo pusėje. O namas kažin ar bebus gyvenamas: mūrinukas grybo formos, sunkvežimis įvažiavo į koridoriuką – prieangį ir po smūgio dalis pastato virto plytų krūva, kita siena įskilo, pastumtas stogas. Pasak G. Smagriūnienės, nustatyta, kad vairuotojas buvo blaivus, bet viršijo leistiną greitį.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ekslibrisų konkursas baigėsi. Pristatoma paroda „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“

Dailininkė Snežana Kezele (Serbija). Ex libris Antanas Smetona. Jonas NEKRAŠIUS Konkurso kuratorius 2018 m. vasario 1 d. baigėsi darbų priėmimas tarptautiniam ekslibrisų konkursui „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Konkursas pavyko. Gauta 371 knygos ženklas, kuriuos sukūrė 203 autoriai iš 34 pasaulio šalių: Pietų Afrikos Respublikos (1 autorius ir 1 darbas), Argentinos (3 ir 3), Austrijos (1 ir 1), Baltarusijos (3 ir 6), Belgijos (1 ir 1), Brazilijos (2 ir 2), Bulgarijos (1 ir 3), Čekijos (2 ir 2), Indijos (3 ir 5), Ispanijos (1 ir 1), Italijos (7 ir 8), Izraelio (1 ir 1), Japonijos (6 ir 17), JAV (2 ir 4), Kazachstano (4 ir 4), Kinijos (1 ir 2), Kroatijos (1 ir 2), Latvijos (2 ir 7), Lenkijos (20 ir 39), Lietuvos (72 ir 139), Meksikos (2 ir 4), Moldovos (1 ir 1), Norvegijos (1 ir 4), Prancūzijos (1 ir 2), Rumunijos (2 ir 5), Rusijos (7 ir 9), Serbijos (2 ir 8), Slovakijos (1 ir 3), Slovėnijos (1 ir 4), Švedijos (1 ir 1), Turkijos (49 ir 54), Ukrainos (13 ir 20), Vengrijos (1 ir 3), Vokietijos (1 ir 3). Šiam konkursui darbus pateikė dailininkai iš Šiaulių V. Janulis, R. T. Buivydas, L. Braza, D. Leliukienė, S. Sakarevičiūtė, J. Šlivinskienė, V. Kovieraitė-Trumpė, S. Zakienė ir V. Daugėlaitė iš Šiaulių r. Vinkšnėnų k. ir kt. Konkurso dalyvių darbai pažymėti įrašu „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ ir dedikuoti Lie-

Dailininkė Ugnė Žilytė. Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100. Liudo Mažylio.

tuvos Respublikos Prezidentams K. Griniui, A. Stulginskiui, A. Smetonai, A. Brazauskui, V. Adamkui, D. Grybauskaitei, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarams S. Banaičiui, J. Basanavičiui, M. Biržiškai, K. Bizauskui, P. Dovydaičiui, S. Kairiui, P. Klimui, V. Mironui, S. Narutavičiui, A. Petruliui, J. Smilgevičiui, J. Staugaičiui, J. Šauliui, K. S. Šauliui, J. Šernui, J. Vailokaičiui, J. Vileišiui ir kt. Taip pat sukurti knygos ženklai, kurie adresuoti Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjams Vaclovui Biržiškai, Vytautui Landsbergiui, Liudui Mažyliui, Martynui Mažvydui, L. Ruokytei-Jonsson, Marijai ir Jurgiui Šlapeliams, A. Šliogeriui, E. Vilkui, Lietuvos partizanų vadui J. Žemaičiui, rašytojams V. Kudirkai, S. Lipskiui, V. Mačerniui, Maironiui, B. Sruogai, A. Škėmai, P. Višinskiui, menininkams M. K. Čiurlioniui, S. Kuzmai, J. Mačiūnui, K. Varneliui ir kitiems. Nemažai darbų sukurta įvairioms Lietuvos valstybės institucijoms, meno ir mokslo įstaigoms, draugijoms ir sąjungoms: Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos sąjūdžiui, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, Lietuvos nacionaliniam orkestrui, Lietuvos architektų sąjungai, M. K.

Čiurlionio draugijai, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondui ir kt. 2018 m. vasario 15 – kovo 12 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje veiks tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ paroda. Parodos pristatymas galerijoje įvyks 2018 m. vasario 15 d. 16.00 val. Kviečiame visuomenę, dailininkus, visus, besidominčius menu, ekslibrisais, aktyviai dalyvauti parodos pristatyme ir išsakyti savo nuomonę apie konkursinius darbus. Iki kovo mėnesio tarptautinis žiuri įvertins visus konkurso nuostatus atitinkančius ekslibrisus, išrinks nugalėtojus ir prizininkus. Konkurso laureatams ir prizininkams atitinkamai gali būti paskirtas Didysis prizas (Grand Prix), pirma, antra ir trečiosios premijos. Kitų meniškų ekslibrisų autoriai žiuri sprendimu gali būti apdovanoti organizatorių ir rėmėjų įsteigtais prizais, vertingomis dovanomis ir diplomais. Šių metų lapkričio mėnesį. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje Knygų mugės metu, bus paskelbti ir apdovanoti tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“ nugalėtojai ir prizininkai, parodos dalyviai gaus katalogą.

Dauguma miesto ir rajono moksleivių susiduria su susisiekimo problemomis

Šiaulių miesto savivaldybėje vykusiame Šiaulių miesto jaunimo reikalų tarybos posėdyje svarstyta jaunimui labai aktuali problema – susisiekimas viešuoju transportu. Lietuvos moksleivių sąjungos Šiaulių mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė Viltė Novikovaitė pranešė, kad 2017 m. lapkričio 15–gruodžio 8 dienomis buvo atlikta moksleivių apklausa apie Šiaulių miesto bei rajono viešojo transporto teikiamas paslaugas. Apklausoje dalyvavo 1300 Šiaulių miesto ir rajono moksleivių. Apklausos duomenimis, didžioji dalis Šiaulių miesto ir rajono moksleivių susiduria

su susisiekimo problemomis. 62,8 proc. atsakiusiųjų moksleivių pažymėjo, kad nepatogus miesto autobusų tvarkaraštis savaitgaliais, taip pat 89,2 proc. teigė, kad penktadienį ir šeštadienį pailginus autobusų eismo grafiką iki 0.00 val., o vasarą iki 1.00 val. padidintų jaunimo dalyvavimą įvairiose veiklose. Išnagrinėję apklausos duomenis, moksleiviai pateikė pasiūlymus dėl Šiaulių miesto ir rajono viešojo transporto problemų sprendimo. UAB „Busturas“ atstovai, kurių susirinko tikrai gausiai, dėkojo moksleiviams už atliktą darbą ir

pasiūlymus ir, pagal savo kompetenciją, atsakė į pateiktus moksleivių ir Šiaulių miesto jaunimo reikalų tarybos narių klausimus. Su esama situacija, įmonės problemomis ir perspektyvomis, veiklos gerinimo galimybėmis pasidalijo įmonės generalinis direktorius Vaidas Seirackas. Plėtros ir marketingo skyriaus vadovė Rigita Tijūnaitienė atkreipė dėmesį, jog į 70 proc. gyventojų pasiūlymų atsižvelgiama, todėl į kai kuriuos moksleivių pasiūlymus, kurie yra UAB „Busturas“ kompetencija, bus taip pat atsižvelgta. „Šiaulių naujienų“ informacija

Ramūno SNARSKIO nuotr.


3 | NAUJIENOS

2018 m. vasario 13 d. ANTRADIENIS

Didėjančios kainos verčia dairytis pigiausių maisto produktų

„Juodų dienų“ praeityje būta daug, tokia patirtis liaudies gerai asimiliuota ir įrašyta į ilgalaikę tautos atmintį“, – mano D. Žukauskienė. Anot jos, maža kaina ir ilgas prekių galiojimo laikas lemia, kad susikirtus šiems dviem faktoriams perkama daug daugiau, nei reikia. Akcijos lipdukais pažymėtos prekės perkamos su rezervu į ateitį: rūbai, kurie gali palūkėti, kol vartotojas užaugs, sulieknės, padidės, ateis žiema, vasara ir t. t. „Atsarga gėdos nedaro“, – byloja liaudies išmintis, kuri tiesia rankas į prekes, kurių šiandienai net nereikia. Kiek laiko dar pareis, kol perrašysime tautos išminties knygas, keisdami pirkimo, vartojimo, turėjimo įpročius, neaišku. Pataria valgyti pagal sezoną Vis dėlto svarbu įsidėmėti, kad nukainoti maisto produktai, kurių galiojimas baigiasi, gali pakenkti sveikatai. Specialistės nuomone, frazė „produktų galiojimo laikas“ labai sąlyginė. Kiekvienas obuolys, nuskintas šiandien nuo medžio, yra šviežias, o jau rytoj bus pastovėjęs, o poryt yra tikimybė, kad bus įpuvęs. „Tikrai šviežią maistą valgome tik vasaros sezono metu ir tik vietinė produkcija gali būti vadinama šviežia. Visos atvežtinės prekės, kurios nukeliauja ilgą kelią nuo pirminio produkto atsiradimo vietos iki vartotojo stalo, yra jau ilgo galiojimo. Maistas sveikatai ima kenkti tada, kai jį netinkamai valgome, netinkamai laikome ar netinkamai deriname tarpusavyje“, – pabrėžia D. Žukauskienė. Ji primena, kad „besibaigiančio galiojimo“ produktų terminai yra nustatomi dažniausiai ne laboratoriniu, o spėjimo būdu. Spėliojama,

dukto pakuotės reiškia, kad tai labai greitai gendantis produktas ir jį būtina suvartoti iki nurodytos dienos, priešingu atveju – gali pakenkti sveikatai. Tuo tarpu užrašas „geriausias iki“ reiškia, kad produktas gali būti tinkamas vartoti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės. „Jeigu nusipirkote produktą, likus parai iki jo galiojimo pasibaigimo, suvartokite jį tą pačią dieną ir apdorokite aukštoje temperatūroje. Tokiu atveju mažiau rizikuosite“, – pataria I. Trusovė. Konditerijos gaminių mitybos konsultantė apskritai pataria vengti. Ten yra daug cukraus, kuris labai trumpam laikui suteikia energijos, pakelia nuotaiką, o po Specialistai pataria vengti konditerijos gaminių. to sukelia liūdesį ar net pyktį. Spekada jis jau gali būti sugedęs. maistas yra sveikesnis už ilgą ga- cialistė sako, kad jeigu labai norisi Štai senoliai niekada nevalgy- liojimą įgavusį produktą. pyrago, geriau jį patiems išsikepti davo šviežiai keptos duonos, ji namuose, tuomet gal jis ir nebus buvo laikoma nesveika, dabar il- Svarbu skaityti produkto pats sveikiausias, bet bent jau bus giau lentynoje pagulėjusią duoną sudėtį žinoma, kas į jį buvo dėta. randame su specialiu ženklu, kad Mitybos konsultantė Indrė TruReziumuodama mitybos konjos galiojimas baigiasi. sovė dienraščiui priduria, kad per- sultantė pataria nevalgyti orgaAr tikrai duonai, kas nors nu- kant nukainotus maisto produktus nizmui nenaudingų produktų. tinka? Specialistė atsako, kad ti- svarbiausia atkreipti dėmesį jų su- Dažniau rinktis vaisius, daržoves, krai ne: „Manau, apsiperkant rei- dėtį. Jeigu tai sausi produktai (ma- žalumynus: „Į savo mašiną nepikėtų pasitikėti savo akimis, uosle, lame prasto beno jei yra galimybė – prašyti ragauzino, todėl į savo Kiek laiko dar pareis, kol ti. Juslės duotos tam, kad įvertinburną taip pat tume gero maisto kokybę. Galva nereikėtų dėti perrašysime tautos išminties diktuoja taisyklę, kad kuo arčiau bet ko.“ yra produkto kilmės šalis, tuo jis knygas, keisdami pirkimo, vartojimo, turėjimo įpročius, neaišku. yra šviežesnis.“ Šykštus moka Pašnekovės teigimu, savas liedu kartus tuviškas ir sezoninis maistas yra Šeimos fisveikiausi ir geriausi pasirinkimai. karonai, grikiai, ryžiai) net ir nu- nansų ekspertė Jūratė Cvilikienė Smulkaus verslo pagaminti pro- kainoti didelių problemų sveikatai patvirtina, kad akcijos, kainų maduktai taip pat yra daug sveikes- neturėtų sukelti. Žinoma, toks žinimai veikia vartotojų pirkimo ni nei masinės gamybos prekės. maistas nekenkia tik tais atvejais, įpročius, traukia dėmesį, tačiau Technologijos žmonijai ne visur jeigu jame nesiraito kirmėlės ir galutinis sprendimas dažniausiai išėjo į naudą, paprastai, liaudiškai nėra vabaliukų. Perkant nukaino- priimamas nusprendus, kiek viena apdirbtas ir pagamintas maistas be tus sūrius, sūrelius, dešras, reikėtų ar kita prekė yra vertinga asmeništechnologinių naujovių yra daug būti kur atidesniems arba geriau iš kai. sveikesnis nei didieji technikos viso jų nepirkti. „Turbūt dažniausiai tokį sprenamžiaus produktai. Paprastas, kuo Verta įsidėmėti, kad užrašas dimą priima žmonės, kurių finanmažiau apdorojimo etapų praėjęs „tinka vartoti iki“ ant maisto pro- sai labai riboti ir jiems nuolatos Artūro STAPONKAUS nuotr.

Atkelta iš 1 p.

tenka sukti galvą kaip juos paskirstyti. Viena tokių grupių yra senjorai. Mūsų atliktos apklausos rodo, kad net 8 iš 10 pensininkų taupo kokybiško maisto sąskaita. Ir tai, žinoma, yra labai liūdna, nes vėliau tenka skirti dar daugiau lėšų vaistams ir sveikatos gerinimui. Kita vertus, jei maistas suvartojamas iki galiojimo datos, tai gali būti tikrai geras pasirinkimas kiekvienam, kuris ieško būdų optimizuoti savo išlaidas“, – svarsto J. Cvilikienė. Anot jos, senjorus ir socialiai jautriausius žmones turbūt jungia pagrindinis bruožas – rūpestis, kaip paskirstyti savo turimas lėšas kuo efektyviau. Žinoma, dažniausiai tai daroma iš stygiaus, gal kartais iš nemokėjimo tinkamai paskirstyti savo pajamų, tačiau visuomenėje po truputį matomas ir atsakingo vartojimo atsiradimas, noras mažinti vartojimo augimą. Bet kokiu atveju akcijos ir pirkimas jų metu tampa labai įprastas, neretai sekame minios pavyzdžiu, tad tikrai verta įsivertinti savo poreikius ir tuomet ieškoti būdų juos patenkinti. Vis dėlto finansų ekspertė sako, kad taupymas ribojant maistines medžiagas, renkantis menkavertį maistą ar labai pigius rūbus, batus, gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, biudžetui ir greičiausiai teks panaudoti papildomų lėšų sveikatai stiprinti ar greitai susidėvėjus daiktui. Ne veltui turime populiarią patarlę apie tai, kad taupyti itin linkęs žmogus sumoka du kartus. Tačiau jeigu perkami besibaigiančio galiojimo produktai, kuriuos ketinama suvartoti laiku, arba įsigyjami nukainoti megztiniai, kurių kitam sezonui tikrai prireiks – tuomet tai išradingas ir atsakingas finansų valdymo požymis.

Šiaulius sudrebins išskirtiniai renginiai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Ramūno SNARSKIO nuotr.

Atkelta iš 1 p. Viską vainikuos solistų pasirodymai: tai Vaidas Baumila, Merūnas Vitulskis, Girmantė Vaitkutė, Monika Pundziūtė-Monique, Jurga Šeduikytė. Bus gražus, emociškas renginys, – pasakojo scenarijaus autorius ir režisierius K. Likša. 30 istorinių objektų pasipuoš Trispalvės šviesomis Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus vedėja A. Vaitkienė teigė, kad vasario 15 d. prasidės pagrindiniai renginiai. Stasio Šalkauskio gimnazijos moksleiviai kartu su Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariais lankys savanorių kapus ir uždegs atminimo žvakeles. Taip jie prisijungs prie pilietinės akcijos „Uždek žvakutę“ ant savanorių kapų. Vyks šventinė jaunimo eisena, joje dalyvaus apie 1 tūkst. dalyvių. 3D projekcija „Atkurtai Lietuvai – 100“ yra Šiaulių valstybinės kolegijos ir Šiaurės Lietuvos kolegijos dovana Šiauliams. Iškilminga Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija bus jaunimo renginys, nes jį ves S. Šalkauskio gimnazijos moksleiviai, o Trispalvę kels taip pat jaunimas, gimęs vasario 16 d. Vėliau vyks visuotinė akcija

„Šviesos keliu“ (istorinių objektų „atgimimas“). Istorikai atrinko 30 svarbiausių istorinių objektų Šiaulių mieste. Jie nuo vasario 15 d. iki kovo 11 d. pasipuoš Trispalvės šviesomis ir taip džiugins šiauliečius. Vasario 16 d. bus atidaromas meninis akcentas Juliaus Janonio gimnazijos kieme, vėliau vyks renginys – Šiaulių 3D istorija „Miestas pakilęs iš pelenų“. Po renginio šiauliečiai bus vaišinami 200 kg tortu, arbata, bus galimybė įsiamžinti momentinėje fotografijoje.

Spaudos konferencijoje dalyvavo (iš kairės) Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja D. Kinčinaitienė, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė R. Stankuvienė, Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus vedėja A. Vaitkienė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius B. Maskuliūnas ir scenarijaus autorius ir režisierius K. Likša.

„Šiauliai – ekslibrisų sostinė“ Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius B. Maskuliūnas teigė, jog Šiauliai yra Lietuvos ekslibrisų sostinė. Praėjusiais metais buvo nuspręsta pakviesti pasaulio dailininkus ir mažuosius grafikos kūrėjus sukurti ekslibrisus, skirtus Lietuvos Respublikai, jos iškiliems žmonėms. Sukurti knygos ženklus, susietus su Lietuvos nepriklausomybės istorija, kultūra, mokslu. „Šių metų vasario 1 d. baigėsi darbų priėmimas. Gauta per 370 knygos ženklų, kuriuos sukūrė 201 autorius iš 34 pasaulio šalių. Džiugu, kad dalyvauja ir Lietuvos kūrėjai, iš kurių yra ir šiauliečių.

Tarptautinio ekslibrisų konkurso „Ex libris“ paroda „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100“ dedikuota Lietuvos Respublikos prezidentams, Nepriklausomybės akto signatarams, Lietuvos kultūros ir visuomenės asmenybėms, įvairioms Lietuvos valstybės institucijoms, meno ir mokslo įstaigoms, draugijoms, sąjungoms. Vasario 15 d. atidaroma šio konkurso paroda. Iki kovo mėnesio tarptautinė komisija įvertins visus konkurso nuostatus atitinkančius ekslibrisus, išrinks nugalėtojus ir prizininkus. Jie visi bus paskelbti lapkričio mėnesį, trečiosios knygų mugės metu“, – pasakojo direktorius B. Maskuliūnas.

Kiekvieną šeštadienį – ekskursijos Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė R. Stankuvienė teigė, jog šios įstaigos pasiruošimas ir veiklos Vasario 16-ajai vyksta jau seniai. Iš šešių paskaitų įvyko jau penkios, šią savaitę įvyks ir paskutinioji. Susirinkę į paskaitas žiūrovai klausėsi apie miesto šviesuolius ir tamsuolius, istorines kapines, valstybingumo kūrimą, muzikinę ir dailės kultūrą. Paskaitų klausėsi smalsūs žmonės, buvo kviečiami dalyvauti ir gidai. „Nuo vasario 16-osios iki kovo 11 d. kiekvieną šeštadienį 12 val. vyks šešios ekskursijos, skirtos

perteikti skirtingus Šiaulių miesto istorinius laikotarpius. Šiose ekskursijose kiekvienam dalyviui bus dovanojami atvirukai. Paruošėme leidinį „Šimtmečio maršrutas“ po Šiaulius. Jį bus galima rasti internete ir Šiaulių turizmo informacijos centre. Po gastronominių akcijų viena Šiaulių kavinių paruošė šventinį savaitgalį. Apsilankius šioje kavinėje bus galima paragauti lietuviškų riestinių ar zrazų, naminės giros ir trupininio močiutės pyrago. Esame parengę dar vieną siurprizą, tačiau jo iki vasario 16 d. neišduosime“, – pasakojo Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė R. Stankuvienė.


SPORTAS/KRIMINALAI | 4

2018 m. vasario 13 d. ANTRADIENIS

Šiaulių futbolo komanda iš Plungės grįžo su nugalėtojų taure

Futbolo veteranų klubas „Plungė“ vykdė tradicinį futbolo turnyrą, skirtą Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Turnyre pirmąją vietą iškovojo Šiaulių komanda, įveikusi savo varžovus iš Telšių, Klaipėdos ir Plungės. Antrąją vietą iškovojo Telšių komanda, pralaimėjusi tik šiauliečiams. Pralaimėję dvikovą dėl 3-iosios vietos klaipėdiškiams, plungiškiai liko ketvirti. Turnyro nugalėtojai apdovanoti sportinėmis taurėmis ir medaliais. Rezultatyviausiai turnyre rungtyniavo Šiaulių komandos žaidėjas Raimondas Saldauskas – 7 įvarčiai. Geriausiu vartininku pripažintas taip pat Šiaulių komandos atstovas Vigintas Urniežius.

Ketvirt�inalyje „Šiauliai“ susitiks su Latvijos ekipa

Sužaidus paskutines Baltijos krepšinio lygos (BBL) grupių etapo rungtynes, paaiškėjo atkrintamųjų varžybų poros. Antrąją vietą A grupėje užėmusi „Šiaulių“ komanda ketvirtfinalyje susitiks su Uogrės „BK Ogre“ (Latvija) ekipa, kuri B grupėje liko trečia. Šiame etape bus žaidžiamos dvejos rungtynės: pirmąsias šiauliečiai žais išvykoje vasario 27 d., atsakomoji dvikova vyks kovo 7 d. Šiauliuose. Kitos ketvirtfinalių poros: Raplos „AVIS Utilitas Rapla“ – „Tartu University“, Pernu „Port of Parnu“ – Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Talino „Kalev/TLU“ – „Jurmala“. Sėkmės atveju pusfinalyje „Šiauliai“ susitiktų su „Port of Parnu“ ir „Pieno žvaigždžių“ poros nugalėtoju.

„Šiauliai“ apmaudžiai pralaimėjo „Vytautui“ Į Šiaulių areną susirinkę krepšinio mėgėjai savo palaikomų „Šiaulių“ pergalės neišvydo. Su broliais Ballais priešakyje į svečius atvykęs Prienų-Birštono „Vytautas“ sėkmingiau sužaidė rungtynių pabaigą ir nutraukė pralaimėjimų „Betsafe-LKL“ čempionate seriją – 97:95 (24:32, 23:19, 26:18, 24:26). Be susirgusio komandos kapitono Armino Urbučio rungtyniavę geltonieji patyrė 15-ąją nesėkmę pirmenybėse, tačiau išliko 7-oje turnyro lentelės vietoje. Rungtynes šiauliečiai pradėjo puikiai. Nesunkiai išvengę varžovų bandymo spausti bei sėkmingai atakavę krepšį, po Lauryno Biručio

dėjimo susikrovė dviženklę pražangą – 21:10. Kėliniui baigiantis, svečių puolimas pagerėjo, skirtumas sumažėjo per pus (27:22), bet puikiai nuo suolo kilęs Šarūnas Beniušis užbaigė kelias atakas, tolimą metimą pridėjo Nickas Zeisloftas, skirtumas vėl buvo atstatytas 32:22. „Vytautas“ surengė sėkmingą spurtą antrojo ketvirčio pradžioje. Jo metu Tomas Dimša ir Justas Sinica įmetė po tritaškį, o Birštono ekipa išsiveržė į priekį – 34:32. Po minutės pertraukėlės „Šiaulių“ puolimas atsigavo, tačiau susigrąžinti pranašumą pavyko kėlinio viduryje, kai technine pražanga

Artūro STAPONKAUS nuotr.

buvo nubaustas svečių vyr. treneris Virginijus Šeškus. Šeimininkai vėl perėmė iniciatyvą bei nutolo – 51:44. Po pertraukos lygi kova vyko pusę kėlinio, po dar vienos šiauliečių duobės „Vytautas“ atitrūko 8 taškų atstumu – 67:59. Šeimininkus į priekį ėmė vesti komandos veteranas Vytautas Šarakauskas, pelnęs 5 taškus iš eilės, priartindamas „Šiaulius“ vieno metimo atstumu. Paskutinį ketvirtį tolimu metimu pradėjo Kristupas Žemaitis. Du tritaškius pridėjo N. Zeisloftas, o audringai sirgalių palaikomi „Šiauliai“ pirmavo 80:75. Tačiau sunkiu „Vytautui“ metu iniciatyvos ėmėsi Liangelo Ballas. Dideliam savo tėvo Lavaro džiaugsmui jis dusyk šovė iš toli, sykį – su Akeemo Wrighto pražanga. Visi šiauliečių bandymai susigrąžinti pranašumą nebuvo sėkmingi. Likus žaisti kiek daugiau nei 2 minutes, „Vytautas“ pirmavo 96:89. Sėkmingai sumetę baudų metimus, šiauliečiai sumažino atsilikimą iki 3 taškų, likus žaisti pusę minutės. Tačiau po svečių netaiklaus metimo nesugebėjus atkovoti atšokusio kamuolio, buvo prarastos visos viltys išgelbėti rungtynes. Pagal KK „Šiauliai“

„Gintros-Universiteto“ komanda prisidėjo prie paduoti vandens. Tai įvertino ir prasmingos iniciatyvos „Gintros-Universiteto“ legionie-

Prie prasmingos Nacionalinio kraujo centro iniciatyvos prisijungusios Šiaulių „Gintros-Universiteto“ merginos viena po kitos rikiavosi prie patikros ir gurkšnodamos arbatą be jokios baimės laukė savo eilės. „Širdis džiaugiasi darant gerus darbus“, – besišypsodama ištarė viena pirmųjų į neatlygintino donoro kėdę atsigulusi Algimantė Mikutaitė. „Krauju dalinuosi jau ne pirmą kartą, manęs tai negąsdina, tai neilga ir visai nebauginanti procedūra. Žmones, kurie gali, bet prie šios ini-

ciatyvos prisidėti dar dvejoja, raginu tai padaryti. Malonu, kai gali padėti kitiems, nes negali žinoti, kada pagalbos gali prireikti ir pačiam. Akivaizdu, kad kraujo galėjau duoti ir daugiau“, – rodydama į kraujuojantį bintą su plačia šypsena kalbėjo „Gintros-Universiteto“ trenerė Tatjana Veržbickaja. Nacionalinio kraujo centro darbuotojai procedūrų metu kas keliolika sekundžių rūpestingai teiravosi, kaip jaučiasi merginos, ar joms nesilpna, ar nereikia

Olimpiada Biatlonininkas T. Kaukėnas užėmė 17 vietą Vytauto DRANGINIO nuotr.

Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių biatlono varžybų vyrų 10 km sprinto lenktynėse lietuvis Tomas Kaukėnas užėmė 17-ąją vietą. Tai – geriausias Lietuvos biatlonininkų pasirodymas olimpinių žaidynių istorijoje. Anksčiau geriausias rezultatas priklausė Dianai Rasimovičiūtei, kuri 2006 metų žaidynėse Turine (Italija) buvo 18-a.

Pagal ELTA

Slidininkas M. Strolia nepasiekė �inišo Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių vyrų skiatlono 15 km + 15 km rungtyje lietuvis Mantas

Strolia buvo aplenktas ratu ir finišo nepasiekė. Pagal ELTA

Biatlonininkė D. Rasimovičiūtė užėmė 65 vietą

rės Marija Čubrilo bei Anastasija Filenko, kurios teigė, kad kraujo centro specialistų komanda dirbo itin profesionaliai. Visos merginos už kilnų poelgį gavo ir Nacionalinio kraujo centro dovanų, tuo tarpu legionierėms buvo įteikti ir rėmeliai su diplomais pažyminčiais datą, kuomet jos pirmą kartą tapo neatlygintinomis kraujo donorėmis. Pagal „Gintrą-Universitetą“ Parengė Justina KYBARTAITĖ

T. Kaukėnas realiai pretendavo į pirmąjį dešimtuką kai pataikė į pirmus devynis taikinius. Vis dėlto paskutinis šūvis stovint buvo netikslus ir jam teko įveikti vieną baudos ratą. Kitas Lietuvos atstovas Vytautas Strolia (+1 min. 53,6 sek.; 2) užėmė 49-ąją vietą.

Vytauto DRANGINIO nuotr.

Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių biatlono varžybų moterų 7,5 km sprinto lenktynėse lietuvė Diana Rasimovičiūtė užėmė 65-ąją vietą, o Natalija Kočergina liko 80-a.

Trumpai Muštynės

* Radviliškio r., Pociūnėlių mstl., Simoniškių g., į svečius atėjęs neblaivus (1,48 prom.) vyras, gimęs 1988 m., sumušė neblaivų (2,04 prom.) brolį, gimusį 1967 m., ir neblaivią (2,52 prom.) brolio sugyventinę, gimusią 1960 m. Nukentėjusieji į medikus nesikreipė. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Krymo g., namuose, vyras, gimęs 1955 m., sumušė sugyventinę, gimusią 1952 m. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė. * Šiauliuose, Gegužių g., namuose, neblaivus (1,82 prom.) vyras, gimęs 1983 m., sumušė sugyventinę, gimusią 1994 m. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Gumbinės g.,

namuose, neblaivus vyras, gimęs 1983 m., sukėlė fizinį skausmą savo neblaiviai sutuoktinei (1,18 prom.), gimusiai1986 m. Nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Vagystės * Radviliškyje, V. Kudirkos g., namo kieme, įsibrovus į moters, gimusios 1950 m., automobilį „Nisan Note“, pagrobti įvairūs daiktai bei sulaužytas prietaisų skydelis ir nulaužta valytuvų svirtis. Turtinė žala tikslinama. Nusikalstamos veikos padarymu įtariami neblaivus (0,51 prom.) vaikinas, gimęs 2001 m., ir neblaivus (1,09 prom.) vaikinas, gimęs 1999 m., sulaikyti ir uždaryti į areštinę, pagrobtieji daiktai rasti. * Šiauliuose, P. Višinskio g., prie dviejų Indijos piliečių, gi-

musių 1996 m. ir 1995 m., priėjo neblaivus (1,14 prom.) vyras, gimęs 1989 m., kuris apsimetęs policijos pareigūnu iškraustė Indijos piliečių kišenes ir pagrobė vieno vaikino studento pažymėjimą, o kito vaikino mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5s“ bei juodos spalvos piniginę su asmens dokumentais ir banko mokėjimo kortele. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Telefonas su pinigine surasti. * Šiauliuose, S. Daukanto g., atstūmus plastikinį langą ir įsibrovus į UAB-ės „I. C. L.“ patalpas, pagrobtas prie sienos pritvirtintas metalinis seifas su 10 290 eurų. * Šiauliuose, J. Janonio g., pagrobtas vyro, gimusio 1960 m., pilkos spalvos automobilis TOYOTA COROLLA VERSI, pagamintas 2007 metais. Turtinė žala – 5200 eurų.

Kita

* Pakruojo r., Lygumų mstl., gyventoja, gimusi 1999 m., pagal internetiniame tinklalapyje FACEBOOK rastą nepažįstamos merginos skelbimą apie galimybę užsidirbti pinigų, nusiuntė jai savo nuogo kūno nuotraukas. Tą pačią dieną iš Pakruojo rajono gyventojos buvo pareikalauta pinigų, kad nebūtų paviešintos jos nuotraukos. Kiek žinoma, nuotraukos buvo išsiųstos keliems jos draugams. * Radviliškyje, J. Jaramino g., daugiabučio namo pirmojo aukšto priestate, kilo gaisras, kurio metu apdegė namo stogas, perdanga ir įvairūs namų apyvokos daiktai. Gaisrą užgesino atvykę ugniagesiai. Viename namo butų rastas vyras, gimęs 1949 m., kuris dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės reanimacijos skyriuje. Turtinė žala tikslinama. Įtariamas padegimas.

* Šiauliuose, Tilžės g., bute, policijos pareigūnams atvykus pagal pranešimą dėl konflikto tarp kaimynų, neblaivi (1,76 prom.) moteris, gimusi 1962 m., ranka suduodama į galvą, pasipriešino Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės vyriausiajai patrulei, gimusiai 1992 m. Policijos pareigūnė į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamoji sulaikyta ir uždaryta į areštinę. * Šiauliuose, Gegužių g., parke, nepažįstamas vyras be jokios priežasties sudavė kumščiu į veidą vyrui, gimusiam 1980 m. Nukentėjusysis lūpos žaizdą, danties išnirimą gydosi ambulatoriškai. * Šiauliuose, Tilžės g., gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose, neblaivus vyras, gimęs 1984 m., ranka trenkė moteriai, gimusiai 1970 m., į veidą. Pagal Šiaulių AVPK parengė Laima TRUMPYTĖ


5 | ŠIMTMETIS Vasario 16-oji Šiaulių universiteto (anksčiau Inžinierių namų) Baltojoje salėje iškilmingai paminėta jau 1989 m. vasario 13 dieną. Svarbiausias minėjimo organizatorius – Dviračių gamykloje dirbęs inžinierius, dabar jau pen-

2018 m. vasario 13 d. ANTRADIENIS

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis sininkas Jonas Grigaliūnas kartu su bendraminčiais inžinieriais nutarė viešai pirmą kartą atšvęsti svarbiausią valstybės šventę. Inžinierių namų vadovas Vaclovas Vingras sutiko priimti, o tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto

docentas Stasys Žalalis – dalyvauti kartu su dainininkais iš įvairių miesto chorų, iš kurių vėliau susibūrė „Bičiulių“ choras. Tad spausdiname J. Grigaliūno prisiminimus apie tai, kaip visa tai vyko.

Ramūno SNARSKIO nuotr.

Atgimstanti Vasario 16-oji Jonas GRIGALIŪNAS Inžinierius, pensininkas 1988 metų rudenį jau pakankamai didelė dalis lietuvių buvo dvasiniame tautiniame pakilime. Dalis žmonių jau buvo susipažinę su Šapokos parašyta Lietuvos istorija. Pradėjau domėtis, klausinėti jaunimo ir vyresniojo amžiaus žmonių apie tai, kas ir kaip prisimena mūsų Tautai itin svarbią istorinę datą – Vasario 16-ąją. Mano liūdesiui, nedaug atsirado, kurie žinojo ir matė, kaip toji data būdavo švenčiama. Tas reiškinys paskatino, kad jau pats laikas vėl pradėti švęsti, propaguoti lietuvio sielai brangią datą. Parašiau šventės programą, supažindinau keletą tautiškai nusiteikusių, inteligentiškai mąstančių inžinierių (dauguma jų dar – gyvųjų tarpe). Visi jie tą idėją entuziastingai palaikė ir pažadėjo prisidėti prie šventės organizavimo. Parinkau keletą lietuviškų patriotiškų dainų, pasiskolinau su lietuvišku šriftu rašomąją mašinėlę, atspausdinau šešis egzempliorius per kopirką. Perrašiau tiek pat egzempliorių V. Kudirkos tautinės giesmės. Anuo metu Šiaulių inžinierių namų vadovu dirbo inteligentiškas, tautiškai nusiteikęs žmogus – Vaclovas Vingras. Su tuo sumanymu ir paruošta programa supažindinau V. Vingrą. Mūsų džiaugsmui, gavau atsakymą, kad galėsim surengti šios istorinės datos minėjimą Šiaulių inžinierių namų mažojoje salėje. Su visa tai buvo supažindintas Šiaulių pedagoginio instituto docentas, „Bičiulių“ choro vadovas maestro Stasys Žalalis. Ir vėl džiugi žinia – Maestro sutiko su savo vadovaujamu choru dalyvauti pirmajame sovietinių laikų Vasario 16-osios minėjime. Apie visa tai buvo informuoti Šiaulių miesto, ir ne tik Šiaulių, inžinieriai. Buvo pakviesti ir kitų sričių inteligentai.

Kiek pamenu, dalyvavo pedagoginio instituto docentas Vytenis Rimkus (dabar Šiaulių universiteto profesorius, Šiaulių miesto garbės pilietis, keleto knygų autorius). 1989-ųjų vasario 16-sios dienos pavakarys. Šiaulių inžinierių namų mažoji salė pilna šventiškai nusiteikusių inteligentiškų žmonių. Maestro Stasys Žalalis į salės sceną pakviečia savo choristus. Trumpai lakoniškai paskelbiama apie Vasario 16-sios šventės minėjimo pradžią. Perskaitomas nepriklausomybės aktas ir įvardijamos visų signatarų pavardės. Salėje jau jautėsi didžiulis susijaudinimas, dvasinis pakylėjimas. Choras ir visa salė gieda: „Lietuva tėvynė mūsų…“ Žiūrint nuo scenos į salę, matėsi toks vaizdas, kurio gyvenime ne mačiau ir nesitikėjau matyti. Beveik per visų dalyvių skruostus riedėjo ašaros, giedant šią Tautinę giesmę – Lietuvos himną, himną, kuris viešoje, valstybei priklausančioje įstaigoje buvo išgirstas po 50 metų. (1949 metais tą himną dar teko girdėti per radiją). Po to dar ilgokai visi dalyviai mirtinoje tyloje stovėjo lyg apstulbę. Maestro Stasys Žalalis pasakė keletą itin gražių, prasmingų minčių ir choras kartu su visais dalyviais dainavo senoviškas lietuviškas patriotines dainas. Pastebėta, kad dalis, ypač jaunų choristų, tų dainų, gal ir himno nemokėjo, o gal kai kuriems net neteko girdėti. Maestro dainuojantiems įspūdingai akompanavo sena, liaudies pamėgta armonika. Šventė tęsėsi iki vėlumos. Šventei baigiantis buvo paprašyta, kad maestro ir jo dainorėliai prisiektų sau ir Tautai – kasmet kartoti Tautai svarbiausios šventės minėjimą. Dalyviai skirstėsi su jausmu, kurio neįmanoma apibūdinti, su jausmu, lyg tai ką tik gimę. Būtina pareikšti didžią pagarbą ir visuotinį dėkingumą maestro Žalaliui ir jo dainorėliams, kad jau 18 metų kasmet šventai

vykdo garbingą priesaiką. Praėjus ketveriems metams, berods, buvo 1993 metai, Šiaulių inžinierių namų baltojoje salėje „Bičiulių“ choras eilinį kartą garbingai vykdė pasižadėjimą, o salėje buvo tik 11 dalyvių, dauguma jų – inžinieriai, ir visi iki vieno baltais plaukais. Gėda, neapsakoma gėda prieš Tautos garbę. Šiaulių inžinierių vardu nuolankiai atsiprašiau Maestro ir dainorėlių. S. Žalalis visų choristų vardu dar kartą prisiekė, kad vis tiek kasmet atliks savo priedermę, nors salė bus visai tuščia. Po to tokių gėdingų atvejų lyg tai ir nebuvo, tikėkimės, kad ir nebebus. Prisiminkime, gerbkime garbingą Tautos praeitį, o ypač svarbu, kad pagarba mūsų istorijai liktų širdyse tų, kurie gyvens po mūsų. Šiauliai, 2006 (www.daugauki. me) Toliau parašyta šnekamąja kalba 2007 metų vasario 14 dienos vakare, grįžus į namus, 18-tą kartą pagerbus šventę universiteto Baltojoje salėje. Taigi, Tautinė vėliava, himnas ir tautiškumas okupacijos metais niekada nebuvo pamirštas, o prasidėjus atgimimui, 1988 metais pradėjau teirautis, kas moka V. Kudirkos tautinę giesmę – Lietuvos himną. Žmonių, gimusių dar nepriklausomos Lietuvos metu, sakyčiau, radau žinančių tekstą ir šiek tiek mokančių himną giedoti. Keturiasdešimtmečių tarpe – vos keletas šiek tiek žinojo. Žinojo tik tie, kurie buvo pasiekę aukštą humanitarinį išprusimą ir meilę savo Tautai. Šie faktai, tarp visų kitų Tautos nudvasinimo, nutautinimo aspektų, mane visais laikais labai skaudino. Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje jau buvo iškelta Trispalvė, prasidėjęs išsilaisvinimo Sąjūdis. Patikimesniems kolegoms pareiškiau mintį, kad gal jau metas sukviesti inžinie-

rius švęsti Vasario 16-osios, dabar gal jau nebedrįs bausti ir nebesodins į kalėjimą. Visi sulig vieno pritarė ir kiekvienas buvo maloniai sujaudintas dėl tokio pasiūlymo. Menu šviesios atminties a. a. Arijus Žigunis pateikė gerų patarimų, pasiūlymų dėl minėjimo organizavimo. Nebesikartosiu, kas įvardyta straipsnyje, padrikai pagarsinsiu mintis, kurių ten nėra, gal kai ką ir paryškinsiu. Šiaulių inžinierių namų tuometinis vadovas p. Vaclovas Vingras pasiūlymo neatmetė, bet iškart sutikimo nedavė. Aš, ir ne tik aš, supratau, kad komunistinei valdžiai priklausanti valstybinė įstaiga, išlaikoma valstybės, bus panaudota prieš tos valstybės imperinę nuostatą, gali būti nepriimtina. Po kurio laiko p. V. Vingras atsakė, kad vasario 16 dieną inžinieriai gali rinktis Inžinierių namų mažojoje salėje. Derinant šį straipsnį, p. V. Vingras sakė, kad jam nereikėjo gauti leidimo ir nereikėjo nė su kuo derinti. Gavus maestro docento Žalalio ir Vingro sutikimą, parašiau trumpą programą, perdaviau tautiškai nusiteikusiems Šiaulių inžinieriams, kad kiek galima plačiau išplatintų inžinierių tarpe. Plačiąją visuomenę nedrįsau kviesti, nes salė maža gali atsitikti, kad inžinieriams neužteks vietos. Tuo metu tautiškai nusiteikusių žmonių jau buvo nemažai. Kaip jau minėta, salė buvo pilnut pilnutėlė. Buvo keletas šviesuolių iš Pedagoginio instituto, vienas iš tokių – politinis kalinys Vytenis Rimkus, dabar profesorius, Šiaulių miesto garbės pilietis ir dar keletas svečių – šviesuolių. Parinkau keletą tautinių patriotiškų dainų, kurios viešose vietose nebūdavo dainuojamos, todėl ir ne visi jas mokėjo. Pasi-

skolinau lietuvišku šriftu rašomąją mašinėlę – Šiaulių dviračių Variklių gamyklos techninis skyrius neturėjo, nes visa dokumentacija ir susirašinėjimas buvo valstybine rusų kalba (asmeniškai aš dėl lietuviškumo turėjau priekaištų ir skaudžių priekaištų iš atitinkamų valdžios instancijų). Ant plono popieriaus parašiau šešis egzempliorius dainų. Du egzempliorius perdaviau Žalalio dainorėliams, tris padalinau salėje. Sugiedojus himną, maestro su senovine lietuviška armonika komponavo, visi dalyviai su pakilia nuotaika itin gražiai padainavo visas pasiūlytas dainas ir dar daug kitų. Iki to įvykio nepamenu, nepastebėjau tokio laisvo, nuoširdaus, nuotaikingai susijaudinusio minios elgesio. Skirstytis niekas nenorėjo. Šiandien aš, laisvos Lietuvos, Europos Sąjungos pilietis, nesuprantu, kodėl taip retai ir tik itin oficialiose vietose ir tik ypatingais oficialiais atvejais dabar giedamas himnas. Giedančiųjų veiduose nebematau balto jaudulio, dvasinio pakylėjimo, nors ir laikino, – kaip ne būtų liūdna, kai kurių veiduose, giedant himną, matosi dvasinis snaudulys. Paklaustas, kam gaištu laiką, rašydamas tokius straipsnius, jie dabar nebe aktualūs ir niekam neįdomūs, nežinau ką atsakyti! Taip. Sutinku su realybe. Tikiu, kad kultūros tarnai, istorija besirūpinančios valstybės išlaikomos tarnybos vargu ar susidomės Tautos praeitimi, lietuvių veiksmais, kopiant į slidų nepriklausomybės kalną. Priminkim mūsų palikuonims kokiomis pastangomis jie šiandien – Lietuvos Respublikos piliečiai, o ne литовская губерния gyventojai, kalbantys ir rašantys ana valstybine kalba!

2008 metų programa Programa ir prisiminimai apie Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimą po 90-ties metų (1918-2008) Ši redakcija suderinta su pagrindiniais dalyviais ir su pirmos šventės 1989 m. sudomintais asmenimis bei įvertinti visų pasiūlymai. P R O G R A M A (sudaryta 2008 01 25): Jau 20 kartą jubiliejinis paminėjimas, kai docento Stasio Žalalio vadovaujamas choras pirmą kartą sovietmečiu šventė Valstybės atkūrimo dieną ir 90-mečio sukakties jubiliejinis paminėjimas įvyks 2008 metų vasario 13 d. (trečiadienis) 18 val., Šiaulių universiteto centriniuose rūmuose, Vilniaus g. 88 Sąlygos, eiga: * Pirmosios dvi eilės kėdžių užtraktuotos, padėti užrašai „Užimta“; * Visi kalba tik per mikrofo-

ną (taip, kaip buvo 1989 metais). Pasisakymų trukmė – apie vieną minutę; * Siūlomas choro išsidėstymas: Pirmoje eilėje sustoja partizanų ansamblis „Vidurnaktį nežuvę“, toliau – visi chorai; * Aktorė Olita Dautartaitė pasiūlo, kad vienas iš to istorinio įvykio dalyvių perskaitytų šį tekstą tiksliai taip, kaip buvo 1989 metais. Aktorė, prieš perskaitant tekstą, papasakoja kokios tada buvo istorinės sąlygos (priede yra įvardyti objektyvūs faktai): „Dar 1988 metų rudenį keletas inžinierių pradėjo ruošti programą, kaip reikėtų pirmą kartą Šiaulių inžinierių namuose atžymėti Lietuvos valstybės gimtadienį. Inžinierių namų vadovas V. Vingras sutiko įsileisti į salę, pedagoginio instituto docentą, choro „Bičiuliai“ vadovas S. Žalalis sutiko dalyvauti. Vakare, po darbo salėje prie staliukų nebebuvo laisvų vie-

tų. Choristai išsirikiavo pakyloje. Iš Šapokos istorijos buvo perskaitytas 1918 metų Nepriklausomybės aktas, pagarsintos signatarų pavardės, prisiminta, kad po pasirašymo signatarai atsistojo ir giedojo Lietuvos V. Kudirkos tautinę giesmę. Po to choras užgiedojo Lietuvos himną. Beveik visi dalyviai stovėjo su ašaromis akyse. Baigiant giedoti, kai kuriems ašaros riedėjo per skruostus. Pagiedojus visi ilgai stovėjo mirtinoje tyloje“. * Po šio pagarsinimo choras ir visa salė gieda himną; * Aktorė pristato PARTIZANŲ chorą; * Choras dainuoja Lietuvos partizanų himną; * Po to partizanų choro vadovas pristato chorą, paskelbia kitas dainas; * Padainavę partizanai susėda į pirmą eilę; * Kalba aktorė;

* Pagrindinis choras dainuoja vieną dainą; Kalba docentas maestro S. Žalalis (pageidautina, kad papasakotų ano meto jausmus, ar tai jo chorui buvo pirmas himno giedojimas valstybei priklausančioje įstaigoje ir dar esant stipriai sovietinei valdžiai ir t.t.). Maestro pasisakymui laikas neribojamas; * Dainuojama sekanti daina; * Kalba aktorė; * Groja akordeonas; * Dainuojama sekanti daina; * Pasisako vienas choro dalyvis; * Groja akordeonas; * Prieš dainas, dainuotas 1999 metų vasario 16 dieną („Palinko liepa šalia kelio“, ir Maironio „Oi neverk, motušėle“), vienas iš pirmos, dabar jau istorija tapusios, šventės dalyvių pasiūlo ar yra nuomonių, kad gal aktorė meniškiau, emocingiau ir tiksliai perskaitytų šį, pirmą kartą tarybiniais metais švęstos šventės, tekstą. Po

šio teksto aktorė dar ir papildo savo mintimis, primena; * Kalba aktorė; * Dainuojamos dvi (ar daugiau) dainos, kurias tada dainavo choras kartu su visa sale, maestro akomponuojant su ta pačia senoviška armonika (tada buvo paruoštos 5 dainos): „Palinko liepa šalia kelio“, J. Maironio „Neverk, motušėle“ ir kitos; * Būtų gerai, kad chorai pasiruoštų dar keletą dainų dainuoti su salėje esančiais dalyviais – taip, kaip buvo tada, nes salė, dalyviai nenorės skirstytis. * Po tų dviejų dainų kažkuri iš chorisčių ar choristų dar kartą trumpai papasakoja savo įspūdžius apie tą šventę ir kaip kitose šventėse dainuodavom, dalindavomės mintimis susirinkę inžinierių namų posėdžių salėje, susėdę už ilgo stalo ir pakviečia visus tęsti Valstybės gimimo dieną amžinai po mūsų.


2018 m. vasario 13 d. ANTRADIENIS

Edukacinė viktorina „Lietuvos 100-metis praeityje ir kompiuteryje“ „Romuvos“ progimnazijoje vyko Šiaulių miesto progimnazijų 5 klasių mokinių integruota istorijos ir informacinių technologijų edukacinė viktorina „Lietuvos 100-metis praeityje ir kompiuteryje“, kurios tikslas ne tik paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir ugdyti mokinių pilietiškumą, informacinę ir technologinę kompetencijas. Renginį sveikinimo žodžiais ir geriausiais linkėjimais komandoms nugalėti pradėjo progimnazijos direktorė S. Prazauskienė, vokalinis ansamblis „Lašeliai“, vadovaujamas muzikos mokytojos A. Kardašienės. Susirinkusios 5 klasių mokinių komandos iš Gytarių, Dainų, Gegužių, Ragainės, Rėkyvos, „Juventos“, „Romuvos“ progimnazijų, atlikdamos interaktyvias

istorijos ir informacinių technologijų užduotis, rungėsi dėl šauniausios komandos vardo. Po įtemptos kovos pirmą vietą iškovojo Gytarių progimnazijos mokinių komanda, antrieji buvo Gegužių progimnazijos dalyviai, trečia vieta atiteko „Juventos“ progimnazijos komandai. Visi renginio dalyviai buvo apdovanoti diplomais, padėkomis ir saldžiomis dovanomis. Renginio sumanytojos, istorijos mokytoja V. Samuilytė ir informacinių technologijų mokytoja R. Nemanienė, džiaugėsi, kad integruota istorijos ir informacinių technologijų edukacinė viktorina „Lietuvos 100-metis praeityje ir kompiuteryje“ yra puikus pavyzdys, kaip galima skatinti mokinius domėtis Lietuvos istorija, panaudojant informacines technologijas.

RENGINIAI | 6

Užgavėnėse žiemą vijo su dainomis ir šokiais

Ramūno SNARSKIO nuotr.

Mokomės vieni iš kitų – ,,Romuvos“ emocijų sukėlė žiemos sporto gimnazijoje ,,Romuvos“ gimnazijoje vykdomas ne vienas tarptautinis projektas. Bendraujama ir bendradarbiaujama su daugelio Europos šalių mokyklomis. Gimnazistai ir mokytojai turi unikalią galimybę aplankyti užsienio šalių mokyklas, susipažinti su įvairių tautų kultūromis, jų papročiais, tradicijomis. Kiekvienos aplankytos šalies mokinių ir mokytojų sulaukiama ir gimnazijoje. Tokie susitikimai – neįkainojama patirtis. Sausio 29 – vasario 2 dienomis vyko tarptautinio Erasmus+ projekto S.H.A.R.E dalyvių mokymai Gausdal Coubertin mokykloje, Norvegijoje. Susitikime dalyvavo mokinių ir mokytojų iš Vokietijos, Lenkijos, Anglijos, Graikijos, Norvegijos bei Lietuvos. „Romuvos“ gimnazijai atstovavo Ieva Aukščionytė (3a) ir Eidvidas Šatkauskas (3b) bei mokytojos Diana Nemeikienė ir Angelina Burdinienė. Mokymų metu buvo aptartos įvairios žmonių priklausomybės ir kovos su jomis būdai. Oslo dopingo centro atstovė supažindino su dopingo, papildų bei kitų medžiagų poveikiu žmogaus organizmui, simuliacinio žaidimo metu projekto dalyviai supažindinti su dopingo testo atlikimo metodika ir nagrinėtas mokinių požiūris į dopingą vartojančius bendraamžius. Didelis dėmesys buvo skirtas projekto mokymų pagrindinei temai – sportui. Daug teigiamų ,,Romuvos“ gimnazijos nuotr.

šakų išbandymas: slidinėjimas, akmenslydis, pasivažinėjimas šunų kinkiniu rogėmis, taip pat teko išbandyti neįgaliųjų sporto rungtis: krepšinį, ledo ritulį, aklųjų riedulį. Aplankytas 1994 metų žiemą vykusių olimpinių žaidynių centras – Lillehameris. Projekto dalyviai suvokė, kad sportas yra skirtas visiems: jauniems, seniems, neįgaliesiems. Visiems, kurie nori, tik svarbu pasirinkti tinkamą fizinės veiklos rūšį. Projekto dalyviai buvo supažindinti su modernia Gausdal mokykla, kur dalyvavo vokiečių kalbos, chemijos, anatomijos pamokose. Mokymai neabejotinai patobulino dalyvių anglų kalbos žinias, suvokta papildų žala, jų sukeliama priklausomybė, gadinanti pilnavertį jauno žmogaus gyvenimą. Projektinių veiklų rezultatai bus įdėti į projekto galutinį produktą – eknygą, kuria galės naudotis visi jauni žmonės, norintys sveikai gyventi. Šie mokymai buvo labai naudingi visiems projekto dalyviams. Projekto dalyvė Ieva sako, kad mokymų metu patobulino anglų kalbos žinias, stebėjosi įspūdingais Norvegijos kalnais. Eidvidas teigia, jog projekto metu pagilino žinias apie priklausomybių prevenciją, dopingą ir jo žalą. Taip pat jam labai patiko projektinės veiklos ir Norvegijos kraštovaizdis. Parengė Laima TRUMPYTĖ

Šeštadienio popietę Žaliūkių malūnininko sodyboje rinkosi visi, nusiteikę linksmam žiemos varymui. Pokštai kartu su persirengėliais, pirtis, jomarkas, lauko pramogos vaikams, liaudiško teatro pasirodymai, Užgavėnių valgiai, šokiai ir dainos prie laužo – tai tik dalis pramogų, kurios laukė šiauliečių. Šiais metais Užgavėnėse netrūko sniego, tad ant jo buvo smagu išgriūti, o ypač tiems, kurie tai darė po pirties. Į šventę atvyko pirtis ant ratų „Angelai ir demonai“, kurioje buvo galima pasikaitinti. Pirtininkai tikrą pirtį užkūrė ir tarp susirinkusiųjų, lėkdami aplink malūną garuojančiais kūnais ir mojuodami vantomis. Gerą šventės nuotaiką kūrė ir gausus presirengėlių būrys. Minioje lakstė ožiai, ubagai, čigonai

ir velniai, nuotakų būrys, daktarai, karaliai, raganos, šventiškai pasipuošusios gaspadinės ir kitos raudonskruostės gražuolės. Išdidžiai po sodybos teritoriją vaikštė ir Lašininis, pasidabinęs mėsingais karoliais, tačiau šventės pabaigoje jo karaliavimo dienas užbaigė netikėtai kovoje laimėjęs Kanapinis. Tradicinė žiemos šventė suteikė daug džiaugsmo mažiesiems, kurie galėjo išbandyti įvairius lauko žaidimus. Bene smagiausia pramoga – specialiai šventei sukonstruota karuselė, kurią išsupus buvo galima čiuožti ledo ratu. Gavėnios išvakarėse reikia ypač sočiai pavalgyti, tad susirinkusiems buvo siūloma ne tik paragauti lauke kepamų blynų, bet ir pasrėbti karštų kopūstų ir paskanauti kitokių valgių – ir ne tik lietuviškų. Šventėje pirmą kar-

tą dalyvavo ukrainiečių asociacija „Karpatai“, stebinusi tradiciniais savo tautos valgias ir gėrimais. Visi buvo kviečiami linksmintis kartu su savais ir svečiais iš Vilniaus, Šeduvos, Gasčiūnų, Kelmės. Sušalti neleido folkloro ansambliai: „Nalšia“, „Poringės“ (Vilnius), „Margulis“, „Salduvė“, „Vieversėlis“ (Šiauliai), Šeduvos kultūros ir amatų centro ansamblis. Šventinę nuotaiką skleidė Kelmės mažasis teatras, Gasčiūnų kaimo bendruomenės mėgėjų teatras „Kitaip“ ir Šeduvos kultūros ir amatų centro humoro grupė „Sprandžina“. Šventės pabaigoje, skanduojant „Žiema, žiema bėk iš kiemo“, buvo uždegta Morė. „Aušros“ muziejaus informacija

Užgavėnėse prie Rėkyvos ežero – tradicijos ir Editos VARKALIENĖS nuotr. pramogos

Šeštadienį Rėkyvoje Šiaulių kultūros centras suorganizavo Užgavėnes prie Rėkyvos ežero. Tradicinėje žiemos išvarymo ir pavasario pasitikimo šventėje netrūko linksmybių, šurmulio ir pramogų. Tūkstantinė žmonių minia skubėjo į Rėkyvą varyti žiemos ir šauktis pavasarį. Smalsius žvilgsnius traukė po Rėkyvos ežero pakrantę vaikštinėjančios Raganos, slampinėjantys Velniai, Ožiai, Giltinės, senmerges ir senbernius erzinančios Gervės. Šventės dalyviai mielai leidosi į žaidimą: diskutavo, žaidė ir išdykavo su persirengėliais. O jau Morių, kurios dar vadinamos Kotrėmis, Pamėklėmis, Ragučiais ar Čiūčelomis, visai netrūko! Įspūdingas „Baisiai gražių Morių“ paradas privertė stabtelėti, atidžiau apžiūrėti ir išrinkti pačią „Baisiai gražiausią Morę“. Nugalėtojos vardas atiteko Rėkyvos progimnazijos įspūdingajai Morei. Nuo seno gyvas paprotys per Užgavėnes valgyti tiek, kiek telpa, o ir dar daugiau, ragino žmones

skanauti tradiciškiausią Užgavėnių patiekalą – šiupinį, o šventės metu vykęs „Skaniausio blynų recepto“ konkursas kepėjų komandas vertė pasistengti. Prisiskanavę blynų, šventės dalyviai Šiaulių Salduvės progimnazijos komandos blynų receptą paskelbė skaniausiu. Pramogauti šaukte šaukė ne tik įvairūs užsiėmimai, užšalęs Rėkyvos ežeras, bet ir scenoje pasirodžiusios muzikos grupės ir kolektyvai. Šventės dalyvius linksmino „Baltasis kiras“, kaimo kapela „Šeduvos bernai“, taip pat liaudiškos muzikos ir folkloro ansambliai: Ra-

dviliškio kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Šelmiai“ ir „Šelmiukai“, šiauliečių ansambliai: „Vieversėlis“, „Gasužis“, „Salduvė“, „Rėda“, „Sidabrinė gija“, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis ir Šiaulių profesinio rengimo centro vienadienė Užgavėnių kapelija „Morės išlydėtuvės“. Teatralizuotą pasirodymą surengė Lašininis ir Kanapinis, o šventės pabaigoje iškilmingai sudegintos Morės ir imta laukti pavasario. Kultūros centro informacija


Inkasatorius pavogė daugiau kaip 13 milijonų eurų, kad išpirktų pagrobtą dukterį Inkasatorių furgono vairuotojas iš Prancūzijos pavogė pinigus iš savo mašinos, kad sumokėtų jo dukterį pagrobusiems nusikaltėliams. Kaip pranešė penktadienį televizijos kanalas BFM TV, išpirkos suma sudarė 15-30 milijonų Šveicarijos frankų (13-26 milijonai eurų). Gautomis žiniomis, 22 metų mergina buvo pagrobta ketvirtadienį Prancūzijos mieste Lione. Vandentiekio darbuotojais persirengę piktadariai ją pagrobė iš namų. Netrukus jie susisiekė su pagrobtosios tėvu, kuris dirba inkasatorių furgono vairuotoju Šveicarijoje, ir pareikalavo naktį atvežti jiems visą sunkvežimio turinį. „Tėvas vidurnaktį perdavė pagrobėjams 1530 milijonų Šveicarijos frankų“, - praneša televizijos kanalas. Po to mergina buvo paleista ir grąžinta į Prancūziją. Pasak AFP, žandarai rado ją šalikelėje prie Tramua miestelio Eno departamente, kuris ribojasi su Šveicarija. Prancūzijos pareigūnai tiria incidento aplinkybes. Kol kas niekas nesulaikytas.

Kulinarė N. Degutienė: „Skaniai nebūtinai reiškia brangiai“ „Ne viskas, kas skanu, yra brangu, ir ne viskas, kas brangu, būtinai yra skanu“, – įsitikinusi tinklaraštininkė, kulinarinių knygų autorė Nida Degutienė. Virtuvės guru teigimu, norint taupyti ir maitintis skaniai, svarbu įsidėmėti vos kelis pagrindinius maisto gamybos principus. Pasakodama apie maisto gaminimo įpročius, N. Degutienė sako didžiausią dėmesį skirianti patiekalų ingredientų šviežumui ir kokybei. „Nepatariu rinktis nekokybiškų ar nešviežių ingredientų. Taip pat manau, jog ne visi sveiki ir maistingi produktai, kuriais galima praturtinti valgiaraštį, yra neįperkami. Pavyzdžiui, siūlyčiau nepamiršti maistingų kruopų (ypač viso grūdo), raugintų lietuviškų daržovių, kokybiškų lietuviškų pieno produktų“, – sako N. Degutienė. Tinklaraštininkės teigimu, kartais patiekalo kainą išaugina vos vienas egzotiškas ingredientas arba toks, kuris visiškai neatitinka sezono, todėl greičiausiai yra atgabentas iš „kito planetos krašto“. „Tokiais atvejais aš renkuosi kitokius patiekalus arba ieškau, kuo galėčiau tokį ingredientą pakeisti, dažniausiai dairydamasi į lietuviškos produkcijos lentynas. Pavyzdžiui, gamindama patiekalą, kuriam reikia pesto padažo, užuot ieškojusi vazonėlyje augančio baziliko, kuris, žinia, žiemą nedžiugina savo ypatingo aromato savybėmis, renkuosi lietuviškame darže išaugintą kale (lapinį kopūstą). Arba ruošdama pomidorų padažą, užuot įsigijusi Ispanijoje užaugintus pomidorus, naudoju kokybiškus konservuotus. Juk žiemai jie buvo paruošti pačiame derliaus įkarštyje, todėl skoniu lenkia ne sezono metu sunokintus šiltnamyje“, – sufleruoja N. Degutienė.

Lapinių kopūstų, špinatų ir žirnelių sriuba.

Garsi moteris pateikia ir daugiau pavyzdžių, kaip brangesnį produktą pakeisti kitu, tačiau ne ką mažiau skaniu. „Pavyzdžiui, klevų sirupą kone visad galima pakeisti medumi, fetos sūrį – lietuvišku varškės sūriu su kmynais ir taip toliau“, – sako N. Degutienė ir atkreipia dėmesį, kad šitaip galima išgauti dar įdomesnių patiekalų skonių. „Norintiems namuose pasigaminti skanaus, tačiau kiek pigiau kainuojančio maisto, linkėčiau neprarasti kūrybiškumo ir drąsos eksperimentuoti, – sako N. Degutienė. – Žiūrėkite kulinarines televizijos laidas, skaitykite tinklaraščius, įsigykite keletą kulinarinių knygų, kuriose – kupina įkvėpimo, mėginkite ir eksperimentuokite savo virtuvėje. Niekas nemotyvuos taip gerai, kaip sėkmingas eksperimentas ir šeimos narių šypsenos prie stalo!“ Ir jeigu idėjų visgi pristigtų, N. Degutienė dalijasi trimis mėgstamais receptais, puikiai tinkančiais šaltajam metų sezonui, ir paskaičiavimais, kiek kainuotų tokius patiekalus pasigaminti namuose, naudojant pigesnius ir brangesnius produktus. Lapinių kopūstų, špinatų ir žirnelių sriuba (4 porcijos) Vienos porcijos kaina nuo 1 euro iki 1,60 euro. Sriubai reikės: 1 litro vištienos sultinio; 1 galvutės česnako, perpjautos pusiau; 2 šakelių rozmarinų; 100 g lapinių kopūstų lapų (kale), (kietus stiebelius nupjaukite); 2 saujų špinatų lapų; 3 stiklinių (420 g) žalių žirnelių (tiks šaldyti); 1 stiklinės mėtų lapelių; druskos, pipirų. Patiekimui: jogurto arba švelnios ožkų pieno varškės. Dideliame puode užkaiskite sultinį kartu su perpus perpjauta česnako galva ir rozmarinu. Užvirus skysčiui po poros minučių

„Maxima“ nuotr.

išimkite česnaką ir rozmarinus. Lapinius kopūstus pasmulkinkite ir sudėkite į smulkintuvą kartu su špinatais. Supilkite pusę sultinio ir plakite, kol gausite tirštą vientisą masę. Sudėkite žirnelius, mėtų lapelius, įberkite druskos, pipirų, supilkite likusį sultinį ir plakite, kol sriuba įgaus vientisą struktūrą. Supilkite atgal į puodą ir pašildykite sriubą ant silpnos ugnies. Jeigu mėgstate, pagardinkite jogurtu ar grietine. „Verta atkreipti dėmesį į pakuotę, pavyzdžiui, jeigu jums reikia keliolikos gramų produkto, natūralu, kad perkant didesnį kiekį, jis kainuos pigiau, tačiau jeigu pirksite mažesnį, kilogramo kaina bus nors ir didesnė, tačiau produktą suvartosite visą ir taip sutaupysite, tad nereikės sukti galvos, kur dėti likusius kelis šimtus gramų produkto“, – pataria specialistė. Pavyzdžiui, 400 g šaldytų žirnelių pakelis kainuoja nuo 0,87 iki 1,45 eurų. Kiek sudėtingiau renkantis produktus, kurių reikia tik šiek tiek, o parduodama gerokai didesnėmis pakuotėmis. Pavyzdžiui, špinatai. 200 g pakuotė kainuoja 1,23 eurus, o štai 70 g – 0,99 euro centus. Natūralu, kad labiau apsimoka pirkti didesnę pakuotę, tačiau neplanuojantys iš špinatų gaminti papildomai, turėtų rinktis mažesnę pakuotę, nes sunaudos ją visą iškart ir sukti galvos, kur padėti likutį. Jeigu tą dieną planuojate gaminti ir vištieną, pirkite su kaulu, jį apvirus – turėsite sriubai tinkamą sultinį ir sutaupysite. „Beje, jeigu turite galimybę, visuomet prieskonines daržoves pirkite vazonėlyje, jos ilgiau laikysis, papuoš jūsų palangę, ir naudosite ilgesnį laiką. O ir aromatas neprilygsta jau nuskintoms“, – priduria N. Degutienė. Taigi renkantis brangesnius produktus, šis patiekalas 4 asmenims gali kainuoti apie 6 eurus, o pigesnius – beveik 2 eurais pigiau – apie 4 eurus. Žinoma, bendra kaina gali skirtis dėl produktų svorio, tarkime, ne visos česnako galvos sveria vienodai arba ne visi kopūstai svers tiek pat.

Džiovintomis slyvomis įdarytos vištienos krūtinėlės (2 porcijos) Vienos porcijos kaina nuo 1,11 iki 1,68 euro Patiekalo kainą labiausiai nulemia vištienos kaina, renkantis vieną brangiausių variantų, kuomet kilogramas vištienos krūtinėlės kainuoja 6,08 eurus, dviem asmenims pagaminsite už maždaug 3,35 eurus. O renkantis vištienos krūtinėlę už 4,18 už kilogramą, pietūs dviem asmenims kainuos vos 2,21 eurus. Taip pat kiaušiniai, nors reikia tik vieno, tačiau vienas kiaušinis gali kainuoti vos 9 euro centus, tačiau ekologiškas kiaušinis kainuos arti 40 euro centų. Reikės: 1 vištos krūtinėlės (apie 300 g); 1 skiltelės česnako, susmulkinto; druskos, pipirų; 2 šaukštų aliejaus. Įdarui: 1/3 stiklinės džiovintų slyvų, susmulkintų; 1 suplakto kiaušinio; 1 šaukšto džiūvėsių; 1 šaukštelio kapotų šviežių petražolių. Prieskonių: druskos, pipirų, žiupsnelio kiniško 5 skonių mišinio arba truputis cinamono, malto žvaigždinio anyžiaus, saldžiosios paprikos. Krūtinėlę perpjaukite pusiau ir iš kiekvieną dalį įstrižai atsargiai įpjaukite, bet ne iki galo. Atverskite tarsi knygą, ir mėsos plaktuku pamuškite, paploninkite. Kiekvieną taip paruoštą mėsos paviršių pabarstykite kapotais česnakais, druska, pipirais, palikite trumpam pasimarinuoti. Įkaitinkite orkaitę iki 185°C. Paruoškite įdarą: visus ingredientus sumaišykite tarpusavy. Kiekvieną krūtinėlę įdarykite įdaru: dėkite pusę pagaminti įdaro ant vienos krūtinėlės krašto, tada atsargiai suvyniokite, užtikrindami, kad kraštai užsilenkė ir įdaras neiškris per šonus kepant. Sutvirtinkite suktinukus maistiniu siūlu arba mediniais dantų krapštukais. Įkaitinkite keptuvėje aliejų ir iš visų pusių apkepinkite suktinukus. Tada perkelkite juos į karščiui atsparų indą ir pašaukite į orkaitę. Kepkite apie 20 minučių. Patiekdami nuimkite maistinius siūlus arba ištraukite smeigtukus. Supjaustykite riekelėmis ir patiekite su karštu garnyru.

Prieskonius galima rinktis pagal skonį, o ir kiekvienuose namuose jų galima rasti tikrai įvairių, taip pat vištienai pasirinkti norimą garnyrą – salotas ar košę. Obuolių žiedai tešloje (4 porcijos) Vienos porcijos kaina 50 euro centų arba dvigubai brangiau – 1 euras Desertas visuomet yra skaniausia dalis, o ypač žiemos metu, kuomet pasisėdėjimai su kavos puodeliu ir skanėstu yra kur kas dažnesni, negu vasarą. Reikės: 2 kiaušinių; žiupsnelio druskos; 1 stiklinės miltų; 1 šaukštelio kepimo miltelių; 1 stiklinės kefyro (arba pieno, arba vandens); 1 pakelio vanilinio cukraus (arba 1 šaukšto rudojo cukraus); 3–4 obuolių. Kepimui reikės įprasto aliejaus, arba galima keisti į kokosų aliejų, arba sviestą. Patiekimui: cukraus pudros, cinamono, jogurto. Kiaušinius suplakite dubenėlyje su žiupsneliu cukraus. Įmaišykite miltus kartu su kepimo milteliais, ir išsukite iki tirštos masės. Dalimis supilkite kefyrą (arba pieną, arba vandenį) ir maišykite, kol tešla bus vientisa. Jei tešla pernelyg tiršta, įpilkite truputėlį pieno arba vandens – jos konsistencija turėtų būti panaši, kaip lietinių blynelių tešla. Obuolius nulupkite ir specialiu įrankiu arba aštriu peiliuku išpjaukite kiaurai sėklides bei kotelį. Supjaustykite obuolius maždaug 0,5 cm storio griežinėliais. Keptuvėje įkaitinkite truputį riebalų. Pamerkite kiekvieną obuolio riekelę į tešlą ir dėkite į karštą keptuvę. Kepkite ant nedidelės ugnies iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Patiekite pabarstę cinamonu ir cukraus pudra, su natūralaus skonio jogurtu. Deserto kainą lemia obuolių dydis ir kaina, tačiau galima skaičiuoti, kad 4 didesni obuoliai svers apie kilogramą, o jų kaina svyruoja nuo 0,80 iki 2,49 iki eurų už kilogramą. Taip pat produkto kainą gali išbranginti miltai. Šiandien nemažai žmonių atsisako mums įprastų kvietinių miltų ir vietoje jų renkasi speltos, grikių ar migdolų miltus. Pavyzdžiui, 1 kg speltos miltų kainuoja apie 2 eurus, o kvietiniai – 0,75 euro centus. Recepte minimą kefyrą arba pieną pakeitus vandeniu, būtų galima sutaupyti iki 0,60 centų, o ir kalorijų produktas turėtų mažiau. Tačiau viskas priklauso nuo norimo skonio ir mėgstamų produktų. Taigi 4–5 žmonėms paruošti tokį desertą kainuos maždaug nuo 2,20 iki 4 eurų ir kiek daugiau, jeigu rinksitės migdolų miltus, ekologiškus produktus ar brangesnius obuolius. Pagal „Maxima“ Parengė Laima TRUMPYTĖ


2018 m. vasario 13 d. ANTRADIENIS

Maisto saugos specialistės patarimai: mėsą rinkis atsakingai! Dažnas savo mitybos neįsivaizduojame be mėsos. Vieniems tai kasdienis produktas, kitiems – rečiau valgomas. Tiesa, mitybos specialistai pataria mėsą valgyti ne dažniau nei 2–3 kartus per savaitę. Pirmenybę teikti šviežiai mėsa, atkreipti dėmesį į pagrindinius šviežumo rodiklius, būtinai skaityti ženklinimo etiketes bei tinkamai paruošti.

Smulkinta mėsa ar faršas? Dažnai vartotojai naudoja dvi sąvokas kaip sinonimus „smulkinta mėsa“ ir „faršas“, tačiau pagal teisės aktus šie produktai savo sudėtimi skiriasi. „Pirkdami smulkintą mėsą turite suprasti, kad ją ruošiant buvo iškaulinėta ir susmulkinta mėsa, į kurią galėjo būti įdėta mažiau nei 1 proc. druskos. Taip pat smulkintos mėsos gamyboje negali būti naudojama mėsa turinti odos atplaišų. O faršas, tai jau yra mėsos pusgaminis, pagamintas iš šviežios mėsos, įskaitant smulkintą mėsą, į kurią pridėta maisto produktų, prieskonių ar priedų, kurios vidinė struktūra apdorojus nepakito – neprarado šviežios mėsos savybių. Smulkinta mėsa visada yra natūralesnis produktas, todėl perkant visada prioritetą teikite smulkintai mėsai, o ne faršui,“ – kuo skiriasi smulkinta mėsa nuo faršo pasakoja VšĮ „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė. Mėsos produktų ženklinimo etiketėse galima rasti sudėtyje nurodytą ingredientą, kaip mechaniškai atskira mėsa arba MAM. Daugeliui vartotojų perskaičius nėra jokio aiškumo kas čia? „Teoriškai, tai produktas, gautas mechaninėmis priemonėmis nuėmus mėsą nuo kaulų, gautą mėsą iškaulinėjus, kai raumens skaidulų struktūra suardoma arba pakeičiama. Paprasčiau būtų galima suprasti, kad kaulai su mėsa sukraunami į specialų įrengimą ir mechaninio spaudimo būdu mėsa atskiriama nuo kaulų. Pasibaigus šiam procesui gaunami du produktai: sutraiškytų kaulų masė ir susmulkinta – mechaniškai atskirta mėsa. Pagal teisės aktus smulkintai mėsai ir aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje draudžiama naudoti mechaniškai atskirtą mėsą“, – sako A. Lekavičiūtė. Užšaldyta ir atšildyta mėsa Konservavimo šalčiu yra išskiriama keletas būdų: atšaldymas, užšaldymas ir gilus užšaldymas. Šaldant šalčiu žema temperatūra slopina mikroorganizmų bei audinių fermentų veiklą, todėl šalčiu konservuota mėsa ilgai išlaiko savo pradines savybes. Žinoma konservuotos mėsos kokybė labai priklauso nuo pirminio jos užterštumo mikroorganizmais, jų rūšies ir savybių. Nustatyta, kad kai kurios patogeninės bakterijos nesidaugina žemesnėje kaip +10°C, o E. coli, Salmonella žemesnėje kaip +5°C. Taigi, žema, minusinė temperatūra negali būti naudojama užkrečiamomis ligomis sirgusių gyvulių mėsai „nukenksminti“. Specialistės teigimu, jeigu nusiperkate užšaldytą mėsą ar užšaldytą mėsos produktą svarbu atšildžius vėl pakartotinai neužšaldyti. Užšaldytos mėsos maistinė vertė visada yra žemesnė nei atšaldytos mėsos. Atšildant mėsą atsinaujina didžioji dalis jos savybių turėtų iki užšaldymo. Ant atšildomos mėsos buvę mikroorganizmai taip pat pradeda daugintis. Jų aktyvumą lemia oro temperatūra ir drėgmė, todėl kuo aukštesnėje temperatūroje laikysime mėsą atšildymo metu, tuo bus palankesnės sąlygos mikroorganizmas pradėti savo veiklą. Rekomenduojama geriau atšildymui skirti ilgesnį laiką ir užtikrinti žemesnę temperatūrą. „Namuose planuokite iš anksto, dėkite atšildomą mėsą į dubenį ir patalpinkite į šaldytuvą, apie +6° temperatūrą. Svarbu, atkreipkite dėmesį, kad būtų apsaugoti nuo taršos kiti šaldytuve esantys produktai. Atšildomos mėsos sultys neturi patekti ant kitų produktų“, – perspėja A. Lekavičiūtė.

Raudona ar balta? Renkantis mėsos rūšį, dažnai susiduriama su dilema – tai visgi kuri sveikesnė – balta ar raudona? Ką rinktis – paukštieną, kiaulieną ar jautieną? „Tiek balta, tiek raudona mėsos reikalingos mityboje, tik raudonos mėsos rekomenduojama truputį mažiau. Liesesnė mėsa dažnu atveju balta mėsa, bet ne visuomet. Tai priklauso nuo pasirinktos mėsos dalies. Kiaulienos ar jautienos išpjova tikrai bus liesesnė nei vištienos sparneliai, kur faktiškai tik riebi oda, todėl renkantis mėsą pirmenybę derėtų teikti liesesnei, liesesnėms jos dalims, tačiau tikrai ne vien vištienos krūtinėlę, būtina įvairovė. Tiesa, paukštienos baltymai lengviau pasisavinami. Taip pat nepamiršti ir gaminimo – nepridėti papildomų riebalų, neapskrudinti ir pan. Rinktis tausojantį gamybos būdą – virimą, troškinimą, kepimą orkaitėje“, – apie pasirinkimą pasakoja Sveikatai palankaus maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, mitybos specialistė ir VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė. Pirmenybė – tik kokybiškam produktui Mėsa ir paukštiena rinkoje tiek supakuota, tiek parduodama ledo vitrinose turi būti švari, be matomų pašalinių priemaišų, kraujosruvų, kraujo likučių. „Šviežios, kokybiškos paukštienos paviršius sausas, balsvai gelsvos spalvos su rausvu atspalviu. Raumenų pjūvis vos drėgnas, balkšvai rausvos spalvos vištų ir kalakutų, raudonos – žąsų ir ančių. Raumenys stangrūs, įdubimas po paspaudimo greitai išsilygina. Nešviežios paukštienos raumenys po paspaudimo neišsilygina. Pjūvio paviršius drėgnas, lipnus, tamsus. Kvapas turi būti nepridusęs“, – kaip atskirti šviežią mėsą pasakoja A. Lekavičiūtė. Kitų gyvūnų mėsos paviršius turi būti be gleivių, nepakitusios, gyvulio rūšiai būdingos spalvos. Nešviežios, pradėjusios gesti mėsos paviršius pilkos, žalsvos spalvos, gleivėtas arba net matomi pelėsiai. Pjūvio paviršius labai lipnus, mėsa suminkštėjusi, įdubimai paspaudus neišsilygina. Kvapas jaučiasi stiprus rūgštus, puvimo kvapas. Jeigu mėsa buvo supakuota modifikuotoje dujų atmosferoje, tai kartais atidarius pakuotę gali jaustis silpnas lyg gedimo kvapas, tačiau per pora minučių jis turi išgaruoti, pauosčius mėsą jis turi nesijausti. Kai jaučiasi gedimo, puvimo kvapas mėsos gilesniuose sluoksniuose, tai tokia mėsa tikrai nėra šviežia ir negalima jos vartoti. Nekokybiški, pradėję gesti riebalai keičia spalvą į žalsvą su purvinu atspalviu, tepūs, jaučiamas aštrus jų skilimo kvapas. Specialistė sako, kad perkant visada atidžiai apžiūrėkite pakuotę iš visų pusių. Jeigu perkate paukštieną iš ledo vitrinos ar sveriamą mėsą, tai padavus pardavėjai dar kartą pasižiūrėkite ką jums supakavo. Kilus įtarimui, nedvejokite tyliai ir kalbėkite su pardavėju, mandagiai išsakykite savo abejones dar neišėjus su produktu iš prekybos vietos. Visi prekybininkai noriai bendradarbiauja, kalba ir siekia, kad klientas išeitų patenkintas. „Jeigu taip nutiko, kad nusipirkote, parsinešėte namo ir tik tada supratote įsigiję nekokybišką produktą, aš siūlau neišmesti ir pasiėmus, grįžti į prekybos vietą. Tik mūsų atsakingumas ir neabejingumas skatina tobulėti tiek prekybos atstovus, tiek gamintojus. Nepavykus suprasti vieniems kitų prekybos vietoje, visada galite kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą tiek nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba pildant pranešimą jų tinklapyje www.vmvt.lt“, – pataria A. Lekavičiūtė. Pagal sveikataipalankus.lt Parengė Laima TRUMPYTĖ

MANO NAMAI | 8

Žiemos skanėstas – lašiniai. Kokius ir kaip Turi ypatingą savybę Sveika, bet su saiku išsirinkti? Lašiniai gali būti vientisi arba su Pardavimų duomenys rodo,

Žiemą lašinių vartojimas Lietuvoje išauga labiausiai, nes atvėsus orams jaučiame didesnį energijos poreikį, o lašiniai puikiai malšina alkį ir suteikia jėgų. Švieži, sūdyti, rūkyti, vytinti, stori ar ploni, su raumenų sluoksniu ar be jo, minkšta ar kieta odele – lašinių būna pačių įvairiausių. Apie juos pasakoja ir kaip išsirinkti pataria maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas. Renkantis lašinius svarbiausia atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, kvapą ir storį. Kokybiški lašiniai yra baltos arba vos rausvos spalvos, be kraujosruvų ir pigmentinių dėmių, sumušimų, nepageltę ir nepatamsėję, be ryškiai matomų šerių. „Bet kuris lašinių mėgėjas patvirtins: patys skaniausi yra minkšti, tarsi tirpstantys burnoje lašiniai. Jie turėtų būti stori, kaip sako senoliai, bent 3–4 pirštų storio, švarūs, svilinta ir minkšta odele. Taip pat daug išduoda kvapas: švieži lašiniai turėtų kvepėti panašiai kaip kvepia šviežia mėsa“, – pataria A. Poleninas.

raumenų sluoksniu – kokius rinktis, priklauso nuo skonio ir to, ką ketinate gaminti. Taip pat parduotuvėse galima rasti kietųjų ir minkštųjų lašinių. Kietus lašinius A. Poleninas pataria naudoti sūdymui arba rūkymui, o minkštus sumalti arba iš jų išlydyti taukus. Ypatinga lašinių savybė – jų neįmanoma persūdyti. Druskos šis produktas pasisavina tiek, kiek reikia, ir nė krislo daugiau. „Be druskos, ruošiant šviežius lašinius taip pat tinka lauro lapai, česnakai, pipirai, neprošal juos pagardinti ir truputėliu cukraus. Tokius sūdytus lašinius galima valgyti vienus, naudoti įvairiems patiekalams arba užbarstyti įvairiais prieskoniais ir išrūkyti“, – sako ekspertas. Beje, lašinius skanu valgyti ne tik su duona ir svogūnu ar gaminti padažus su spirgučiais, bet ir išbandyti kitus receptus. Pavyzdžiui, išsikepti bandelių su lašinukais, išsivirti bulvienės ar jais pagardinti sriubą. Lašinius rekomenduojama valgyti su raugintais kopūstais, agurkais, burokėliais bei kitomis antioksidantų turinčiomis daržovėmis.

kad lietuviai labiausiai mėgsta šviežius lašinius, nors nemažo pirkėjų susidomėjimo sulaukia ir šaltai rūkyti lašiniai, kuriuos prekybos tinklui tiekia šalies įmonės ir ūkininkai. Šaltuoju metų laiku, spalio-kovo mėnesiais, lašinių paklausa išauga labiausiai – šiais mėnesiais jų nuperkama pusantro karto daugiau nei balandį-rugsėjį. Mitybos specialistai pabrėžia, kad lašinius derėtų valgyti saikingai, o sveikam žmogui rekomenduojama per dieną suvartoti iki 30 gramų lašinių. Pavyzdžiui, naudinga atsipjauti gabalėlį lašinių ir suvalgyti jį ryte. Tokiu būdu ne tik gausite jėgų, bet ir pagerinsite organizmo tonusą, kadangi lašiniuose yra daug vitaminų, karotino, arachidono rūgšties bei kitų organizmui svarbių medžiagų. Lašiniai turi ir nestandartinių panaudojimo būdų: sakoma, jog gabalėlis lašinių be odos gali padėti numalšinti dantų ar sąnarių skausmą, ne retas gabalėlį lašinių žiemą padeda paukščiams palesti. Pagal „Maxima“

Paprastos gudrybės, kaip tvarkyti atliekas žiemą Atšalus orams, turintys galimybę skuba kurti židinius ar krosneles, tačiau dažnai susiduria su pelenų problema. Konteineryje prišąlančios atliekos – dar vienas nuosavų namų gyventojų galvos skausmas. Atliekų tvarkymo bendrovė dalinasi keliomis gudrybėmis, kurias verta žinoti apie atliekų tvarkymą šaltuoju sezonu. Atliekos konteineryje prišąla oro temperatūrai nepakylant aukščiau nulio laipsnio. Didžiausių rūpesčių kelia drėgnos atliekos, tokios kaip maisto likučiai. Pats paprasčiausias būdas to išvengti – skysčius išskiriančias atliekas dėti į plastikinius maišelius. Yra žmonių, kurie atliekas į konteinerius prie savo namų krato tiesiai iš šiukšlinės. Taip pridarydami rūpesčių ne tik sau, bet ir atliekų vežėjams. Kai atliekos prišąla, pasidaro neįmanoma visų jų suversti į

šiukšliavežę – apie 30 proc. turinio lieka prišalę prie konteinerio kraštų. Viso to išvengti galima atliekas dedant į plastikinius maišus. Bandant prišalusias atliekas atkabinti metaliniu strypu, visuomet kyla rizika suskaldyti konteinerį. Konteineryje likusios prišalusios atliekos gerokai sumažina jo talpą, todėl iki kito atliekų išvežimo jų telpa gerokai mažiau. Dar vienas individualių namų savininkų rūpestis – nežinia, kur dėti malkų pelenus. Atliekų vežėjai primigtinai prašo jų nekratyti į konteinerius, nes į šiukšliavežę patekę pelenai apsivelia aplink presą ir efektyviai nebeatlieka savo funkcijų. Dar blogiau, kai gyventojai į konteinerius supila ne iki galo atvėsusius pelenus. Atsiranda didelė rizika, kad nuo jų užsiliepsnos konteineris arba gaisras kils atliekų automobilyje.

Vienas iš būdų saugiai atsikratyti pelenais – panaudoti juos sode. Pelenai – vertinga trąša tiek sodo augalams, tiek vaismedžiams ar net jūsų vejai. Paprastai pelenai pasiteisina ten, kur dirvos yra rūgščios. Tie, kas neužsiima sodininkyste, pelenus žiemą gali naudoti savo keliukų barstymui – nors pelenai sniego ir netirpdo, tačiau yra efektyvi priemonė slidiems keliams. Nenuvalyti ir slidūs sodų ir nuosavų namų rajonų keliukai dažnai tampa kliūtimi sunkiasvorėms šiukšliavežėms privažiuoti iki gyventojų. Šiuo atveju pelenais pabarstyti keliai galėtų pasitarnauti abiem pusėm – gyventojams nebereikėtų sukti galvos, kur juos išberti, o tuo pačiu savo kieme laiku sulauktų atliekų vežėjų. Pagal „Ecoservice“

Į kokius namus turtą niokojantis pelėsis neužsuka? Didelis oro drėgnumas ir netinkamas patalpų vėdinimas. Šių dviejų aplinkybių pakanka, kad namuose įsiveistų interjerą bjaurojantis ir sveikatai itin kenkiantis įnamis – pelėsis. Norint nuo jo apsisaugoti, ypač didelį dėmesį būtina skirti tinkamai oro cirkuliacijai namuose užtikrinti. Tiesa, ekspertai pažymi, kad išvengti nekviesto svečio padeda ne tik langų atvėrimas ar mechaninio vėdinimo sistema, bet ir tam tikras šildymo tipas. Drėgmės šaltiniai – ir puodai, ir prakaitas Ar žinote, kad keturių suaugusių asmenų šeima prakaituodama ir kvėpuodama per valandą išskiria apie 0,3 litro vandens garų, o po vieno apsilankymo duše jų papildomai pasklinda dar 0,3 litro? Drėgmės lygį bute didina ir daugybė kasdienių veiklų – nuo maisto gaminimo iki grindų plovimo bei skalbinių džiovinimo kambariuose. Todėl stebėti, kad jūsų būste nesusidarytų drėgmės perteklius, būtina. „Drėgmės perteklių, esantį vidaus patalpose, dažnai išduoda langų rasojimas. Todėl patikrinkite, ar ant langų nėra vandens ar ledo. Taip pat pasižiūrėkite, ar ant lubų bei spintų nėra drėgnų plotų. Vandens pripildytos lauko sienų dažų sluoksnio pūslės taip pat gali išduoti apie vidaus patalpų drėgmės perteklių, kuriam esant veisiasi pelėsis“, – pataria langus

ir duris gaminančios įmonės gamybos skyriaus viršininkas Ramūnas Bacevičius. Anot pašnekovo, būtent ant langų susidaręs kondensatas gali būti įspėjamasis signalas apie vidaus patalpų drėgmės daromą nematomą žalą jūsų namams. Tiesa, jis priduria, kad pats pasirinktų langų tipas pelėsio atsiradimui bute įtakos beveik neturi. „Daugiau įtakos turi lango padėtis sienoje ir kokybiškas lango montavimas“, – pažymi specialistas ir paaiškina, kad šiuolaikiniai langai pasižymi šilumos taupymu ir sandarumu, pavyzdžiui, A klasės „Birželio namuose“ montuojami netgi A+ energinio efektyvumo klasę atitinkantys 6 kamerų plastikiniai langai su 48 mm storio dviejų kamerų stiklo paketais. Todėl esant santykinai didelei patalpų drėgmei, būtent pastaroji tampa postūmiu pelėsiui vystytis. Gali apsaugoti ir mechaninis vėdinimas Mažinti pelėsio atsiradimo namuose riziką R. Bacevičius siūlo paprastai – teisingai ir reguliariai vėdinant namus. Ryte patariama atverti langus ir vėdinti patalpas, ypač miegamojo ir vonios (jei yra galimybė – natūraliai, jei ne – priverstinai), nuo 20 iki 30 minučių. Apskritai kambariai turėtų būti vėdinami 3–4 kartus per dieną, sudarant skersvėjį. Taip pat patariama įleisti gryno oro į butą po kie-

kvieno pasinaudojimo vonia arba dušu bei maisto ruošos. Besibaiminantiems šilumos praradimo ir didesnių sąskaitų už šildymą, R. Bacevičius primena, kad susikaupusį drėgną orą bute šildyti yra brangiau nei šviežiai prileistą vėsų orą. O ką daryti jeigu kambarių vėdinti keturis sykius per dieną nesigauna, o ir galimai atkeliaujančio užteršto oro įsileisti nesinori taip pat, kaip ir pelėsių ant sienų? Išeitimis gali tapti mechaninis vėdinimas bei grindinis šildymas. „Grindinio šildymo sistemos privalumas tas, kad išplautos grindys labai greitai išdžiūva ir visuomet yra tokios temperatūros, kuri neleidžia veistis ne tik pelėsiui, bet ir dulkių erkutėms“, – tikina specialistas Marius Tamošiūnas. Dar vienu patikimu išsigelbėjimu nuo pelėsio gali tapti vis didesnio naujakurių dėmesio sulaukianti ir naujos statybos daugiabučiuose dažnai įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema. „Mechaninė vėdinimo sistema padeda ne tik sutaupyti šilumą bute. Ji efektyviai šalina susikaupusį drėgmės perteklių bei vadinamąjį „stovintį orą“, taip užkirsdama kelią pelėsio atsiradimui“, – pridūrė M. Tamošiūnas. Pagal „Dezinfa“


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

2018 m. vasario 13 d. ANTRADIENIS

Naujos interjerų tendencijos: pramoninis stilius, natūralumas, erdvės poreikis „Urmas“ nuotr.

Būsto interjerui skirtomis medžiagomis prekiaujančių įmonių atstovai sako, kad šiemet bus jaučiamas ankstesniais metais populiarių kolekcijų tęstinumas, tačiau pasirodys bei išryškės ir tam tikros naujovės. Šviestuvai: griežtos formos, minimalistinis stilius Nemaža dalis apsukresnių pirkėjų įvairias būsto vidaus įrengimui skirtas medžiagas suplanuoja įsigyti metų pradžioje. Pasak prekybininkų, toks sprendimas tikrai pasiteisina, nes šiuo laikotarpių

ne tik gaunamos naujų kolekcijų prekės, bet ir taikomos didelės nuolaidos. Šviestuvų konsultantas Manvydas Dumčius prognozuoja, kad šiemet ir toliau didės griežtų formų, vintažinio pramoninio ir minimalistinio stiliaus šviestuvų populiarumas. „Dar viena populiarėjanti naujovė – šviestuvai su 3D gaubtais ir pulteliu reguliuojamas LED apšvietimas. Dabar išties palankus metas apsipirkti, nes dideliai daliai asortimento taikome nemažas nuolaidas, o itališkus šviestuvus

galima įsigyti ir iki 70 proc. pigiau“, – pasakojo M. Dumčius. Naujos grindų kolekcijos stebina natūralumu Grindų specialsitė Rasa Sutkienė sako, kad naujos laminuotų grindų kolekcijos stebina dar didesniu natūralumu. „Spalvų gamos išlieka panašios į ankstesnių metų, bet panašumas į tikras medines grindis tiesiog stulbina. Jau ir anksčiau atskirti būdavo nelengva, o dabar jausmas dar geresnis, tiek žiūrint, tiek liečiant. Iš to, kad jau jaučiame labai didelį klientų susidomėjimą šia kolekci-

Šiaulių buriuotojai Lietuvos ledo jachtų čempionate 65 km/val. Nepavejamas buvo iškovojo prizines vietas Švedijos atstovas Oskar Svensson,

Lietuvos ledo jachtų čempionate dalyvavo 80 sportininkų iš 8 šalių. Nors čempionatą teko atidėti iš sausio mėnesio ir sulaukti tinkamų oro sąlygų, tai pasiteisino su kaupu. Startavo net 6 sportininkai, kurie Pasaulio reitinge yra top 20. DN grupėje startavo net 24 ledrogės iš 8 šalių: Estijos, Latvijos, Vengrijos, Čekijos, Švedijos, Len-

kijos ir Lietuvos, o ice blokart klasėje dalyvavo Prancūzijos blokart nacionalinė rinktinė. DN greičiausiose ledo jachtų klasėje dominavo Latvijos sportininkai. Jie užėmė visas keturias pirmas vietas. Ice optimist ledo jachtos kuriomis važiuoja jauni buriuotojai iki 16 metų lenktynių metu sugebėjo išvystyti greitį iki

Rolando LAURUTAVIČIAUS nuotr.

kuris laimėjo visus važiavimus. Atkakli kova vyko tarp Latvijos sportininkės H. S. L.Tostikos ir šiauliečio Rimvydo Mažunavičiaus. Sėkmė lydėjo latvę ji atitinkamai iškovojo II vietą bendroje įskaitoje, o R. Mažunavičius liko trečias. Vaikinų įskaitoje nugalėjo Švedijos atstovas Oskar Svensson, antrąją vietą iškovojo R. Mažunavičius, trečiąją – Nojus Volungevicius (Vilnius). Merginų įskaitoje nugalėjo latvė H. S. L. Tostika, antra liko Rūta Mažunavičiūtė, trečioji vieta taip pat atiteko šiaulietei Ignei Jaškūnaitei. Ice blokart ledo jachtų klasėje Šiaulių buriuotojai laimėj 3 pirmąsias, antrąją ir trečiąją vietas. Komandinėje įskaitoje pirma liko Latvijos komanda, antra – Šiaulių „Atžalyno“ sporto komanda, trečia – Vilniaus komanda. LBS

L. Birutis dalyvaus treniruočių stovykloje Palangoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis Vilniuje pristatė rinktinės kandidatų sąrašą, kurie yra kviečiami į treniruočių stovyklą Palangoje ir ruošis Pasaulio taurės atrankos rungtynėms su Vengrijos ir Kosovo rinktinėmis. Kaip ir lapkričio „lango“ metu, stovykloje dalyvaus 14 krepšininkų. Dėl patirtų traumų šį kartą rinktinei negalės padėti Gediminas Orelikas, Arnas Butkevičius bei Deividas Gailius. Juos pakeis Marius Grigonis, Edgaras Želionis ir Martynas Echodas. Dar viena rokiruotė bus ir gynė-

jų grandyje. Šį kartą vienas iš rinktinės atakų organizatorių bus Žygimantas Janavičius, kuris pakeis pirmajame „lange“ rungtyniavusį Šarūną Vasiliauską. Kandidatai į treniruočių stovyklą rinksis vasario 19 dieną Palangoje. Lietuviai abi šio „lango“ rungtynes žais Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje. Vasario 23 dieną laukia akistata su Vengrijos rinktine, o vasario 26 dieną su Kosovo nacionaline komanda. C grupėje lietuviai atrankos etapą pradėjo pergalingai, kai lapkričio mėnesį Kosove įveikė vietos rinktinę – 99:61 ir namuose nugalėjo Lenkijos ekipą – 75:55. Į

„Šiaulių“ vidurio puolėjas Š. Beniušis dalyvaus „Oro karaliaus“ konkurse „Oro karaliaus“ konkurse dalyvaus šeši krepšininkai, iš kurių penki – „Betsafe-LKL“ klubų atstovai. „Šiaulių“ krepšinio klubo garbę konkurse gins vidurio puolėjas Šarūnas Beniušis, dukart dalyva-

vęs „Oro karaliaus“ konkurse, o 2013 metais tapęs jo nugalėtoju. Tarp „Oro karaliaus“ dalyvių Š. Beniušis buvo ir 2015-aisiais. Pagal Šiaulių krepšinio klubą „Šiauliai“

kitą čempionato etapą pateks po tris geriausias grupės komandas. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašas Pasaulio taurės atrankos rungtynėms su Vengrijos ir Kosovo rinktinėmis: Adas Juškevičius (Stambulo „Galatasaray Odeabank Istanbul“), Mindaugas Girdžiūnas (Vilniaus „Lietuvos rytas“), Žygimantas Janavičius (Braunšveigo „Loewen“), Marius Grigonis (Berlyno „Alba“), Renaldas Seibutis (Klaipėdos „Neptūnas“), Rokas Giedraitis (Vilniaus „Lietuvos rytas“), Arnoldas Kulboka (Kapo d‘Orlando „Orlandina Basket“), Edgaras Želionis (Klaipėdos „Neptūnas“), Eimantas Bendžius (Santjago de Kompostelos „Obradoiro CAB“), Kšištofas Lavrinovičius (Panevėžio „Lietkabelis“), Evaldas Kairys (Biujukčekmedžės „Demir Insaat“), Martynas Echodas (Vilniaus „Lietuvos rytas“), Vaidas Čepukaitis (Panevėžio „Lietkabelis“), Laurynas Birutis („Šiauliai“). Pagal KK „Šiauliai“ Parengė Justina KYBARTAITĖ

ja, galima spėti, kad maksimalus natūralumas bus pagrindinė šių metų tendencija“, – prognozavo pašnekovė. Dar viena pastaruoju metu populiarėjanti naujovė – ultravioletiniams spinduliams atspariu laku padengtos ąžuolo lentos, leidžiančios labai ilgą laiką išsaugoti natūralią medienos spalvą. „Dabar sulaukiame daug klientų ne tik norinčių susipažinti su naujovėmis, bet ir tų, kurie nori sutaupyti. Visoms laminuotoms grindims ir ąžuolo parketui dabar taikome 25 proc. nuolaidą, o praeitų metų kolekcijų likučius išparduodame net su 35–50 proc. nuolaida. Reikia daugiau erdvės: grįžta fototapetai Tapetų specialistė Jovilė Dovydaitytė pastebėjo, kad pastaruoju

metu į madą vėl grįžta fototapetai. „Vieni iš populiariausių fototapetų – su naktinio miesto vaizdais, sudarančiu įspūdį, tarsi žiūrėtum pro dangoraižio langą iš viršutinio aukšto arba išskirtiniai gamtos vaizdai. Tačiau fototapetas – nebūtinai nuotrauka. Tai gali būti ir tam tikras, gal net abstraktus piešinys. Ši tapetų rūšis ne tik labai padeda suformuoti tam tikrą nuotaiką, interjero temą, bet ir suteikia patalpoms didesnės erdvės pojūtį. Matyt tai vėl tapo aktualu žmonės gana aktyviai įsigyjant nedidelius, bet naujus būstus“, – pasakojo J. Dovydaitytė. Ji taip pat patvirtino, kad dabar daugeliui prekių taikomos didelės – iki 30 proc. – nuolaidos. Pagal „Urmas“ Parengė Laima TRUMPYTĖ

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? „ATLANTIS CINEMAS“ Tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt VASARIO 13–15 DIENOMIS ŽIŪRĖKITE KOKO 2D – 10.00 val. KOKO 3D – 11.45 val. (2018, 110 min., JAV, animacinis, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) VABALIUKŲ ISTORIJOS – 10.00 val. (2018, 90 min., Prancūzija, animacinis, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA DAGAS IŠ AKMENS AMŽIAUS – 11.35, 13.20 val. ( VASARIO 15 DIENĄ 13.20 VAL. SEANSO NEBUS )(2018, 90 min., Didžioji Britanija, Prancūzija, komedija, animacinis, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) AŠ ŽVAIGŽDĖ. – 13.30, 17.30, 19.15 val. (2018, 90 min., Lietuva, komedija, N-13) GRĄŽINTI NEPRIKLAUSOMYBĘ – 15.05 val. ( VASARIO 15 DIENĄ SEANSO NEBUS ) (2018, 70 min., Lietuva, komedija, drama, nuotykių, N-13) 12 STIPRIAUSIŲ – 15.15 val. (2018, 120 min., JAV, veiksmo, karinis, N-13) PREMJERA PENKIASDEŠIMT IŠLAISVINTŲ ATSPALVIŲ – 16.30, 18.30, 20.40 val. (2018, 105 min., JAV, drama, trileris, romantinis, N-18) TRYS STENDAI PRIE EBINGO, MISŪRYJE – 21.00 val. (2018, 120 min., JAV, drama, kriminalinis, N-16)

Vasario mėn. repertuaras 17 d., šeštadienį, 18 val. A. Sireikos krepšinio akademijoje (Ežero g. 11) PREMJERA Maria Irene Fornes DUMBLAS. Vienos dalies drama. Režisieriai Aaron Kahn (JAV), Goda Palekaitė. 18 d., sekmadienį, 18 val. Teatro mažojoje salėje Aldo Nicolaj RUDENS ISTORIJA. Dviejų dalių drama. Režisierius Juozas Žibūda.

Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Šimtmečio Šiauliai. Miestas, pakilęs iš pelenų vasario 13 d. 12.30 val. Šokių šventė ,,Menų fiesta Lietuvai“. Šiaulių ,,Romuvos“ progimnazija, Dainų g. 13. Kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose (Žemaitės g. 102) vasario 13 d. 16 val. Užgavėnės. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) vasario 13 d. 17 val. Ramunės Sladkevičiūtės Dainienės tapybos parodos „as MENIŠKAI“ atidarymas.

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki vasario 28 d. XVIII–XIX a. Lietuvos žemėlapių ekspozicija, Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“ Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) iki kovo 17 d. paroda, skirta dramaturgui, tapytojui, filosofui ir fotografui Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy (1885– 1939).

Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) iki kovo 7 d. Ramunės Sladkevičiūtės Dainienės tapybos paroda.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) III aukšto galerijoje iki vasario 15 d. Biblijos (Šventojo Rašto) leidimų įvairiomis kalbomis nuo XVIII iki XXI amžiaus paroda. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje iki vasario 28 d. Tautinių juostų ir kostiumų piešinių paroda. Galerijoje Šiaulių universiteto bibliotekoje (Vytauto g. ) III aukšte iki vasario17 d. Lauros Baltijutės grafikos darbų paroda „Korėtų akmenų giesmės“. Retų spaudinių skaitykloje (II a.) iki vasario 14 d. paroda „Minint 130-ąsias prof. Keistučio Šliūpo gimimo metines“ iš aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Dviračių muziejuje (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejuje ( Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija; paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė ekspozicija „Katinai iš viso pasaulio“; fotoparoda „Iš katinų gyvenimo“.

Kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose (Energetikų g. 7) iki vasario 19 d. Sauliaus Jankausko tapybos darbų paroda „Minčių gimnastika“; iki vasario 18 d. Šiaulių miesto 1–8 klasių mokinių kūrybinių darbųmaketų iš antrinių žaliavų paroda ,,Mano ūkis“.


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2018 m. vasario 13 d. ANTRADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.05 „Senis“. N-7 10.05 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 10.55 „Detektyvas Monkas“. N-7 11.40 Beatos virtuvė. 12.40 Kas ir kodėl? 13.05 Klauskite daktaro. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Sportas. Orai. 16.15 Laba diena, Lietuva. 16.30 „Seserys“. N-7 17.30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17.55 Sportas. Orai. 18.00 Kas ir kodėl? 18.30 Klauskite daktaro. 19.30 Emigrantai. 20.25 Loterija „Keno Loto“. 20.30 Panorama. 21.05 Dėmesio centre. 21.20 Sportas. Orai. 21.29 Loterija „Jėga“. 21.30 Nacionalinė ekspedicija. 22.30 Istorijos detektyvai. 23.20 „Valdžios tvirtovė“. N-7 1.00 LRT radijo žinios. 1.05 „Valdžios tvirtovė“. N-7 (tęsinys). 1.30 Klausimėlis.lt 2.00 LRT radijo žinios. 2.05 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

6.10 Televitrina. 6.25 „Gobšuolis Kuzia“. 6.40 „Ežiukas ir vėžlys“. 6.50 „Įkliuvo tas, kuris kandžiojasi“. 7.05 „Kačiukas, vardu Au“. 7.15 „Bolekas ir Liolekas atostogauja“. 7.25 „Natalija“. N-7 8.25 Tavo augintinis. 8.55 „Aistros vynas“. N-7 9.55 Džeimio Oliverio kulinarinės kelionės“. 11.00 Filmas. Drama „Valentinos bučinys“, D. BritanijaVokietija. 2015 m. N-7 12.55„Sunkvežimių miestelis“. 13.25„Karaliaus Babaro ir drambliuko Badu nuotykiai“. 13.55„Ančiukų istorijos“. 14.25„Reindžeris Robas“. 14.55 Džeimio Oliverio kulinarinės kelionės. 15.55„Natalija“. N-7 16.55„Aistros vynas“. N-7 18.00„Deganti širdis“. N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama „Valentinos bučinys“, D. BritanijaVokietija. 2015 m. N-7 22.55„Deganti širdis“. N-7 0.55 TV Pagalba. N-7

6.30 Labas vakaras, Lietuva. 7.30 Žinios. 8.30 Info komentarai. 9.00 Visi už vieną. N-7 9.30 Bus visko. 10.30 KK2. N-7 11.00 Rytas su LNK. 13.00 Yra, kaip yra. N-7 14.00 Rytas su LNK. 16.00 Nuo... Iki. 17.00 Info diena. 21.00 Info komentarai. 21.30 Info diena. 22.30 Labas vakaras, Lietuva. 23.30 Info komentarai. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30, 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 „Ekstremalūs žygiai. Šventieji Kinijos kalnai“. 10.30„Valdžios tvirtovė“. N-7 11.35„Dingę Hitlerio turtai“. 12.35„Judriausios pasaulio vietos“.

6.30 Dienos programa. 6.35 „Didysis žvejys“. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. N-7 7.30 „Tomas ir Džeris“. 8.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 9.00 Rytas su LNK. 11.00 Yra, kaip yra. N-7 12.00 Visi už vieną. N-7 12.30 Nuo... Iki. 13.25 „Rožių karas“. 14.25 „Dvi širdys“. 16.30 Labas vakaras, Lietuva. 17.35 Yra, kaip yra. N-7 18.30 Žinios. 19.25 Sportas. Orai. 19.30 KK2. N-7 20.00 „Paveldėtoja“. N-7 20.30 Kitu kampu. 21.30 Žinios. 22.24 Sportas. Orai. 22.30 Filmas. Veiksmo „Nepavykęs sandėris“, D. Britanija-HonkongasKanada. 2003 m. N-14 0.20 „Dalasas“. N-7 1.10 Filmas. Trileris „Oušeno tryliktukas“, JA. 2007 m. N-7 13.35„Drakoniuko Riešutėlio nuotykiai“. 15.05„Pamiršk ir prisimink“. N-7 16.05 Filmas. Komedija „Subtilumas“, Prancūzija. 2011 m. 18.00 Pinigai iš nieko. 19.00 Karališkosios paslaptys. 19.30 Klaipėdos patruliai. N-7 20.00 Balticum TV žinios. 20.30„Didžiausi pasaulio uostamiesčiai“. 21.30„Fortitudas“. N-14 22.30 Balticum TV žinios. 23.00„Toledas“. N-14 0.30 „Mylimoji mokytoja“. N-7

Auksinis 7.00 Filmas. Drama „Aukštalipio gyvenimas“, JAV. 2015 m. N-7 9.00 Filmas. Komedija „Prancūziškos skyrybos“, Prancūzija-Belgija. 2015 m. N-7 11.00 Filmas. Drama„Stebuklo link“, JAV. 2012 m. N-7 13.00 Filmas. Drama„Duktė“, Australija. 2015 m. N-7 15.00 Filmas. Komedija„Broliai Blumai“, JAV. 2008 m. N-7 17.00 Filmas. Drama„Kartą Niujorke“, JAV. 2013 m. N-7 19.00 Filmas. Drama„Aukojant pėstininką“, JAV-Kanada. 2014 m. N-7 21.00 Filmas. Trileris„Demonų miškas“, JAV. 2016 m. N-14 23.00 Filmas. Trileris „Paskutinės dienos Marse“, D. Britanija-Airija. 2013 m. N-14 1.00 Filmas. Drama„Svetima šalis“, Airija-Australija. 2015 m. N-14

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Sveikinimų koncertas. 9.05 Aštuntasis Šiaulių dramos teatro dešimtmetis. 9.35 Nuomonių ratas. 10.05 Laiko pjūvis. 10.45 Gyvenimo metodas. Teatro režisierius A. Areima. 11.15 Kas? Kur? Kada? 11.25 Ekstremalus sportas. 11.50 Info studija. 12.10„Specialisto pataraimai“. 12.20 Neperskaityti žodžiai. 12.50 Nepažintas pasaulis. Moksliniai atradimai. 13.20 Kas? Kur? Kada? 13.30 Info studija. 13.50 Muzikiniai Šiauliai.

5.45 Televitrina. 6.00 Snieglenčių sportas. Vyrai. Pusvamzdis. 8.00 Kalnų slidinėjimas. Vyrai. Kompleksinis slydimas. 9.25 Akmenslydis. 10.00 Snieglenčių sportas. Moterys. Pusvamzdžio finalas. 10.30 Slidinėjimas. Vyrų ir moterų individualus sprintas. 12.00 Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. Moterys 500 m finalas. Vyrai - 1000 m, 5000 m. 13.00 Slidinėjimas. Vyrų ir moterų individualus sprintas. 15.00 Rogučių sportas. Moterys. Vienetų rungtis. 16.00 TV3 sporto žinios. 16.25 TV Pagalba. N-7 19.20 TV3 sporto žinios. Orai. 19.45 „Šviesoforas“. N-7 20.15 Prieš srovę. N-7 21.00 „Pasmerkti“. N-7 21.30 TV3 vakaro žinios. 22.20 TV3 sporto žinios. Orai. 22.45 Filmas. Komedija „Karštos galvos!-2“, JAV. 1993 m. N-7 0.30 „Kaip išsisukt įvykdžius žmogžudystę“. N-7 1.30 „Specialioji jūrų policijos tarnyba“. N-7 2.20 „Gražuolė ir pabaisa“. N-7 14.20 Kas? Kur? Kada? 14.30 Lietuvių menininkai Prancūzijoje. L. Štalytė. 15.00 Požemių labirintuose. Verkių dvaro požemiuose. 15.30 Kas? Kur? Kada? 15.40 Geroji naujiena. 16.10 Tauro ragas. 16.40„Specialisto patarimai“. 16.50 Senasis Šiaulių kinas. 17.20 Pamiršti vardai II. M. Balinskis. 17.50„Specialisto patarimai“. 18.00 Pasaulio Lietuvių jaunimo susitikimas. 18.30 Info studija. 18.50 Kas? Kur? Kada? 19.00 Sportorama. 19.15 Sodžius. 19.30 O buvo taip... 20.00 Žmogus ir gyvūnas. 20.30 POST kryžkelė: fotomeniinkas A. Kulikauskas. 20.50 Gamta gydo. 21.00 Info studija. 21.20 Moteris Saulė - 2017. 21.25 Kas? Kur? Kada? 21.35 Kalnai - mano gyvenimas. Lietuva kalnuose. 22.05 Reakcija. 22.15 Mokslo sriuba. 22.40 Specialusis reportažas. 22.50 Info studija. 23.10 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.25 Naujienos. 6.30 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos (su subtitrais). 9.20 Labas rytas (tęsinys). 11.05 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20 Vyriška/Moteriška. 13.10 Naujienos (su subtitrais). 13.40 Mados nuosprendis. 14.40 Susituokime. 15.35 Vakaro naujienos (su subtitrais). 16.00 Vyriška/Moteriška. 16.55 Iš tiesų. 17.55 Tegul kalba. 18.55 Nežinomo žygdarbio istorija„Badaberio tvirtovė“. 19.55„Putinas“. 2 d. 21.00 Laikas. 21.35 Vakaras su Urgantu. 22.20„Budelis“. 1.00 „Badaberio tvirtovė“. 1.50 EURONEWS. 2.15 Filmas. Komedija „Žmogus iš niekur“. 3.30 Filmas. Vaidyb. „Triukšminga diena“.

6.40 „F. T. Budrioji akis“. N-7 7.35 Prokurorų patikrinimas. N-7 8.35 „Muchtaro sugrįžimas“.

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. N-7 7.45 „Akloji“. 8.50 Būrėja. 9.25 Būk mano meile! N-7 10.30 „Policija ir Ko“. N-7 11.35 „Mentalistė“. N-7 12.40 „Detektyvė Rizoli“. N-7 13.35 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 14.35 „Antinas Gudruolis“.

15.05 „Žvėrelių būrys“. 15.35 „Rožinė pantera“. 16.05 „Džekio Čano nuotykiai“. 16.30 „Būk su manim“. 18.00 „Neklausk meilės vardo“. 19.00 „Detektyvė Rizoli“. N-7 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 21.00 Filmas. Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės. Kruvinos vestuvės“, D. Britanija. 2008 m. N-14 23.05 „Gyvenimo šukės“. N-7 1.00 „Įtariamieji“. N-14 2.15 „Policija ir Ko“. N-7 3.05 „Mentalistė“. N-7

6.30 Programa. 6.34 TV parduotuvė. 6.50 Vantos lapas. 7.20 Muzikinės kovos. 9.20 „Likimo melodija“. N-7 10.25 „Sandoris“. N-7 11.30 „Delta“. N-7 12.35 „Gluchariovas“. N-7 13.40 TV parduotuvė. 13.55 „Namas su lelijomis“. N-7 15.00 „Gurovo bylos. Maitvanagiai“. N-7 16.00

Reporteris. Orai. 16.50 „Sandoris“. N-7 18.00 Reporteris. 18.40 Lietuva tiesiogiai. 18.47 Orai. 18.50 „Gluchariovas“. N-7 20.00 Reporteris. Orai. 20.30 „Jekaterina Didžioji“. N-7 21.30 Patriotai. N-7 22.30 Reporteris. 23.15 Lietuva tiesiogiai. 23.42 Orai. 23.45 Mano Europos Parlamentas. 0.15 „Rasputinas“. N-14 1.15 „Vaiduoklis kreivame veidrodyje“. N-7 2.15 „Gurovo bylos. Medžioklė“. N-7 3.00 „Juodosios katės“. N-7

6.45 Televitrina. 7.00 „Kobra 11“. N-7 8.00 „6 kadrai“. N-7 8.30 „CSI elektroninių nusikaltimų skyrius“. N-14 9.30 Gero vakaro šou. N-7 10.30 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. N-7 11.30 „Elementaru“. N-7 13.30 „Rezidentai“. N-7 14.10 Ledo ritulys. Moterys. JAV-Rusijos

olimpinių atlečių rinktinė. 16.30 Akmenslydis. 17.30 Žiemos olimpinės žaidynės 2018. Dienos apžvalga. 20.00 „Rezidentai“. N-7 21.05 „Naša Raša“. N-14 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. „FC Basel 1893“-„Manchester City FC“. Tiesioginė transliacija. 23.40 „Amerikietiška siaubo istorija“. N-14 0.55 „Kobra 11“. N-7 1.50 „Daktaras Hausas“. N-14 2.40 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. N-7

6.00„Meilė nerūdija“. Merūno albumo pristatymo koncertas. 7.05 Koncertas„Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“. 7.55„Kelias į žvaigždes“ dalyvių Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 9.05 Liuks! muzika. 10.25 Vasara su Blondinėmis. 12.00 „Meilė nerūdija“. Merūno albumo pristatymo koncertas. 13.05 Koncertas„Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“.

13.55 „Kelias į žvaigždes“ dalyvių Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 15.05 Liuks! muzika. 16.25 Vasara su Blondinėmis. 18.00„Meilė nerūdija“. Merūno albumo pristatymo koncertas. 19.05 Koncertas „Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“. 19.55„Kelias į žvaigždes“ dalyvių Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 21.05 Liuks! muzika. 22.25 Vasara su Blondinėmis. 24.00„Meilė nerūdija“. Merūno albumo pristatymo koncertas. 1.05 Koncertas„Pasaulis be vyrų - pasaulis be ateities?“.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Džiazo muzikos vakaras. 6.50 Mokslo sriuba. 7.05„Grizis ir lemingai“. 7.15„Peliukas Lukas“. 7.25„Zoro kronikos“. 7.50 Kelias į namus. 8.20 Septynios Kauno dienos. 8.50 „Kaip atsiranda daiktai“. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.10 Euromaxx. 12.45 „Prokurorai“. 13.30„Karalienei Elžbietai 90. Šeimos

atsiminimai“. 15.00 ARTi. 15.15„Grizis ir lemingai“. 15.25„Peliukas Lukas“. 15.40 „Zoro kronikos“. 16.05 „Kaip atsiranda daiktai“. 16.30 Laba diena, Lietuva. 17.50 SIL-Karaliaus Mindaugo krepšinio taurė. Ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos. 20.10 SIL-Karaliaus Mindaugo krepšinio taurė. Ketvirtfinalis. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. 22.15 Filmas. Detektyvas„Damos“, Prancūzija. 2010 m. N-7 24.00 DW naujienos rusų kalba. 0.10 Dabar pasaulyje. 0.40 Džiazo muzikos vakaras. 1.35 Filmas. Drama„Didysis Voldas Peperis“, JAV. 1975 m. N-7

N-7 9.35 „Tokia tarnyba“. N-7 10.30 „Kobra 11“. N-7 12.40 „Stoties policija“. N-7 13.40 Prokurorų patikrinimas. N-7 14.50 „Muchtaro sugrįžimas“. N-7 15.55 „Tokia tarnyba“. N-7 16.50 „Kobra 11“. N-7 17.50 „Sudužusių žibintų gatvės“. N-7 18.55 „Stoties policija“. N-7 20.00 Info diena. 20.30 Visi už vieną. N-7 21.00 Filmas. Veiksmo „Amerikos nindzė. Susidorojimas“, JAV. 1990 m. N-7 23.05 Filmas. Veiksmo „Atpildas“, JAV. 1991 m. N-14 0.50 „Juodasis sąrašas“. N-7 1.40 „Pragaro katytė“. 2.25 „Vaikystė laukinėje gamtoje“.

5.00 Šiandien. 5.05 „Medicinos paslaptis“. 6.05 Dalykiškas NTV rytas. 7.00 Šiandien. 7.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.00 „Muchtaro sugrįžimas“. 9.00 Šiandien. 9.25 Medicinos paslaptys. 10.00„Sudaužytų žibintų gatvės“. 12.00 Šiandien. 12.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 13.00 Susitikimo vieta. 15.00 Šiandien. 15.30 Susitikimo vieta. 16.05„Brolis už brolį“. 18.00 Šiandien. 18.50„Žudiko profilis“. 20.50„Voratinklis“. 22.50 Dienos apžvalga. 23.20„Pėdsekys“. 1.20 Susitikimo vieta.

6.00 Nuotaika. 7.55 Gydytojas. 8.25 Kulka-kvailė. Agentas ir nacijos turtas. 9.55 Papasakok man apie ją. 11.30 Įvykiai. 11.50 Išeinu tavęs ieškoti. 13.35 Ideali santuoka. 14.30 Įvykiai. 14.50 Naujienų miestas. 15.00 Mano didvyris. 15.40 Tik pasišildyk. 16.20 Profesija - žudikas. 17.00 Pulkas. 18.40 Natūralioji atranka. 19.25 Įvykiai. 19.45 Balso teisė. 21.05 Ideali santuoka. 22.05 Įvykiai. 22.35 Atsargiai, sukčiai. 23.05 Atsisveikinimas. 23.50 Įvykiai. 0.20 Išeinu tavęs ieškoti. 2.05 Teisė žinoti!

7.00 „Studentai“. 7.50 Labas rytas! 9.05 Tinkama priemonė. 9.55 Šeimos dramos. 11.45 Žiūrėti visiems! 12.20 Pati naudingiausia programa. 13.15 Dok. f. 14.05 Keista byla. 15.00 Čapman paslaptys. 15.55„Geidžiama“.

17.30 Žmonijos paslaptys. 18.25 Tinkama priemonė. 19.25 Šeimos dramos. 21.25 Rusiškos bulkutės su I. Prokopenka. 23.10 Vairuoti rusiškai. 24.00„Enigma“. 1.35 Žiūrėti visiems!

7.35 Filmas. Drama„Perėja“, Kinija-Honkongas-JAV. 2014 m. 10.05 Filmas. Drama „Geriausia, ką turiu“, JAV. 2014 m. 12.25 Filmas. Komedija „Širdžių ėdikas“, JAV. 2012 m. N-7 14.35 Filmas. Trileris „Purpurinės upės“, Prancūzija. 2000 m. N-7 16.40 Filmas. Drama„Kaulai ir rūdys“, Prancūzija-Belgija. 2012 m. 19.10 Filmas. Melodrama „Pasirinkimas“, JAV. 2016 m. 21.20 Filmas. Trileris „Pabudimas“, D. Britanija. 2011 m. S 23.25 Filmas. Komedija „Naujausias testamentas“, BelgijaPrancūzija-Liuksemburgas. 2015 m. 1.35 Filmas. Drama-komedija „Tuštybių mugė“, D. Britanija-JAVIndija. 2004 m. S 3.55 Filmas. Drama„Keista Bendžamino Batono istorija“, JAV. 2008 m.

6.00 Išgyvenimas nepaprastomis sąlygomis. 7.00 Kaip tai pagaminta? 7.30 Greitai ir triukšmingai. 8.30 Kaip tai pagaminta? 10.00 Sandėlių medžiotojai. 11.00 Sunkvežimių vairuotojai. 12.00 Machinatoriai. 13.00 Dvigubas išliikimas. 14.00 Aukso karštinė. 17.00 Išpūsta istorija. 18.00 Aukcionų medžiotojai. 18.30 Sandėlių medžiotojai. 19.00 Kaip tai pagaminta? 20.00 Machinatoriai. 21.00 Aukso karštinė. 22.00 Kelionė traukiniu Australijoje. 23.00 Traukiniu į Aliaską. 24.00 Gelbėtojai su sunkiaisiais automobiliais. 1.00 Išlikti laukymėje. 2.00 Kas dedasi Žemėje? 3.00 Aukso karštinė.

6.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Snieglenčių sportas. 8.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Kalnų slidinėjimas. 9.15 Olimpinių žaidynių naujienos. 9.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Snieglenčių sportas. 10.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Kalnų slidinėjimas. 10.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Slidinėjimas. 11.45 Žiemos olimpinės žaidynės. Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 12.15 Olimpinių žaidynių naujienos. 12.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Rogučių sportas. 13.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Slidinėjimas. 14.45 Žiemos olimpinės žaidynės. Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 15.45 Žiemos olimpinės žaidynės. Rogučių sportas. 16.30 Olimpinių žaidynių naujienos. 17.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Slidinėjimas. 17.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Kalnų slidinėjimas. 18.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 18.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Rogučių sportas. 19.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Ekstremalus sportas. 19.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Ledo ritulys. 20.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Slidinėjimas. 20.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Kalnų slidinėjimas. 21.00 Olimpinių žaidynių naujienos. 21.30 Olimpinių žaidynių žurnalas. 21.35 Olimpinių žaidynių naujienos. 21.40 Žiemos olimpinės žaidynės. Slidinėjimas. 22.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 22.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Kalnų slidinėjimas. 23.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Rogučių sportas. 23.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Greitasis čiuožimas trumpuoju taku. 24.00 Žiemos olimpinės žaidynės.

Baltijos TV/21.00 „Amerikos nindzė. Susidorojimas“, JAV. 1990 m. N-7

Sadistinių polinkių turintis buvęs JAV armijos pulkininkas treniruoja vienos arabų valstybės šeicho teroristus ir ninzes. Grupė ruošiama neregėtai įžūliam nusikaltimui - šeichas nusprendė susprogdinti Niujorką. Miniatiūrinę atominę bombą slaptoje laboratorijoje jo specialistai jau sumeistravo, tad dabar... Rež. Cedric Sundstrom. Vaid.: David Bradley, Michael Dudikoff, James Booth.

Balticum auksinis/21.00 „Demonų miškas“, JAV. 2016 m. N-14 Prie japonams švento Fudžijamos (Fudži) kalno glaudžiasi Aokigaharos miškas. Japonų mitologijoje siejamas su demonais, šis miškas yra tapęs bene populiariausia šalyje savižudybių vieta. Nuo 1988-ųjų kasmet jame gyvenimą savanoriškai baigia vidutiniškai 30 žmonių. Rež. Jason Zada. Vaid.: Natalie Dormer, Eoin Macken, Stephanie Vogt.

TV3/22.45 „Karštos galvos!-2“, JAV. 1993 m. N-7 Toperiui Harlėjui vėl tenka neįmanoma misija. Jis turi išvaduoti belaisvių išlaisvintojų komandą, laikomą vienoje karinėje stovykloje Irake... Rež. Jim Abrahams. Vaid.: Charlie Sheen, Lloyd Bridges, Valeria Golino.

Ekstremalus sportas. 0.30 žiemos olimpinės žaidynės. Ledo ritulys. 1.00 Žiemos olimpinės žaidynės. Slidinėjimas. 1.30 Žiemos olimpinės žaidynės. Kalnų slidinėjimas. 2.00 Olimpinių žaidynių naujienos. 2.30 Olimpinių žaidynių žurnalas.

7.00 NBA krepšinio lyga. Klivlando „Cavaliers“-Bostono„Celtics“. 9.10 Italijos„Seria A“ futbolo lyga. Milano„Inter“-Bolonijos FC. 11.10 Prancūzijos„Ligue 1“ futbolo lygos apžvalga. 12.10„Dream boxing“. Profesionalus bokso turnyras. 14.40„CrossFit Games“ (moterų jėgos rungtis, svorių kilnojimas, šokinėjimas per šokdynę). 16.20 Pasaulio taurės plaukimo čempionatas. Kinija. 18.00 Italijos„Seria A“ futbolo lyga. Milano„Inter“-Bolonijos FC. 20.00 Čempionai LT. Laida apie graplingą. 20.30 Pasaulio galiūnų čempionatas. Botsvana. 21.00 NBA krepšinio lyga. Klivlando„Cavaliers“-Bostono „Celtics“. 23.10 KOK World series. Talinas. 1.20 Ispanijos„Endesa“ krepšinio lyga. Bilbao Basket-Fuenlabrados „Montakit“.

6.40 Automobiliai. SOS. 7.30 Slaptosios bylos. 8.15 Didelis, didesnis, didžiausias. 9.10 Kelias per pragarą. 9.55 Superautomobilių gamyba. 10.40 Žmonijos kelionė. 11.30 Gatvės genijus. 12.15 Žmogus ir virusai. 13.00 Kristaus kapo paslaptys. 13.50 Nacistų megastatiniai. 14.35 Lėktuvų katastrofų tyrimas. 15.25 Automobiliai. SOS. 16.10 Kristaus kapo paslaptys. 17.00 Kvailių mokslas. 17.45 Slaptosios bylos. 18.35 Lėktuvų katastrofų tyrimas. 19.25 Automobiliai. SOS. 21.00 Kvailių mokslas. 21.45 Paskutinės valandos. 22.30 Antgamtiniai reiškiniai. 23.15 Lėktuvų katastrofų tyrimas. 0.05 Kvailių mokslas. 0.50 Milijonų dolerių vertės vagystė.

1.40 Lėktuvų katastrofų tyrimas.

6.25 Linksmi išradimai. 7.05 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 8.00 Linksmi išradimai. 9.00 Muziejaus paslaptys. 9.50 Konspiracija. 10.40 101 dvidešimtojo amžiaus įtakingiausiasis. 13.25 Geriausių lakūnų karas. 14.25 Didieji lūkesčiai. 15.25 Muziejaus paslaptys. 16.15 Linksmi išradimai. 16.45 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 17.40 Muziejaus paslaptys. 18.30 Uždrausta istorija. 19.20 Žmogžudysčių žemėlapiai. 20.10 Didžiųjų Britanijos pilių paslaptys. 21.00 Senovinio Egipto atradimai. 22.00 Senovės pasaulio genijai. 23.05 Šešių žmonų paslaptys. 0.05 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 1.00 Kovos laivai. 1.50 Didieji lūkesčiai. 2.50 Muziejaus paslaptys.

6.05 Oro kariai. 7.00 Ratai iš ano pasaulio. 7.45 Žvalgytojai. 8.30 Išsilaisvink arba mirk! 8.50 Sudėtingiau, nei atrodo. 9.15 Dronai. 9.35 Mano namai ant vandens. 10.00 Ratai iš ano pasaulio. 10.45 Šiukšlininkai. 11.50 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 12.35 Šaltųjų vandenų žvejai. 14.55 Mano namai ant vandens. 15.40 Nefrito karštinė. 16.25 Žvalgytojai. 17.10 Rąstų namelio karštinė. 18.00 Ratai iš ano pasaulio. 18.45 GRIP - spausk iki galo. 19.30 Šiukšlininkai. 20.30 Statybos laukinėje gamtoje. 21.15 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 22.00 Medienos karaliai. 22.45 Australijos aukso ieškotojai. 23.30 Dykumų lobių ieškotojai. 0.15 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 1.00 Linksmi išradimai. 1.50 Žvalgytojai. 2.35 Medienos karaliai.


11 | REKLAMA

2018 m. vasario 13 d. ANTRADIENIS

PASLAUGOS

LANGŲ, DURŲ, SPYNŲ REMONTAS, RESTAURAVIMAS. PASTATŲ TERMOVIZIJA. www.tvarkingilangai.lt. Tel. 8 685 34 794. 112

BUITIES TECHNIKOS REMONTAS ŠALDYTUVŲ REMONTAS. Atvyksta į namus. Suteikia garantiją. Tel. 8 630 16 512. 111

MEDICINA Plastikos chirurgas G. KARALEVIČIUS konsultuoja dėl estetinių operacijų ir procedūrų. Tel. 8 686 83 222, www.plastikoschirurgas.lt, gintaras@karalevicius.lt 64

SIŪLO DARBĄ Darbas Airijoje žemės ūkyje vyrams. Alga 2000 €. Tel. +370 606 40 804. 116 Įmonė ,,MV SUPPLY“ ieško montuotojų, komandiruotėms (4 - 8sav) į Prancūziją. Transportu ir apgyvendinimu pasirūpina įmonė. Atlyginimas 1400-1600 Eur atskaičius mokesčius. Gyvenimo aprašymą siųsti personalas@mvsupply.eu arba skambinti 864764472. 125

PERKA Naujas VAZ, MOSKVIČ, VOLGA, GAZ, VAZ, ZIL, MAZ, KAMAZ, motociklų detales. Tel. 8 655 13 611. 92

PARDUODA Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955. 12

Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules, lietuviškas gabalines durpes, akmens anglį, durpių atsijas (jas galima naudoti anglies granulių katiluose). Malkas (alksnis, beržas) skaldytos arba trinkelėmis. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 11

NUOMA

TELELOTO Žaidimas nr. 1140 Žaidimo data: 2018-02-11 Skaičiai: 36 75 72 41 49 61 55 60 07 58 52 10 71 20 59 45 54 11 74 38 50 69 70 47 05 63 32 30 51 14 09 04 56 12 13 01 03 33 (keturi kampai, eilutė, įstrižainės) 19 44 29 46 48 28 68 62 06 26 57 37 53 (visa lentelė) Užbraukus visą lentelę 22958.00€ Užbraukus įstrižaines 86.50€ Užbraukus eilutę 4.00€ Užbraukus keturis kampus 1.00€ 0065889 “Toyota Rav4 Hybrid” 0505063 “Toyota

Rav4 Hybrid” 0391280 “Toyota Rav4 Hybrid” 0471927 “Toyota Rav4 Hybrid” 0029866 “Toyota Rav4 Hybrid” 050*568 100 Eur 038*573 100 Eur 018*600 100 Eur 047*389 100 Eur 023*253 100 Eur 04**689 100 Eur 024*267 100 Eur 024*862 100 Eur 008*649 100 Eur 006*075 100 Eur 030*015 100 Eur 053*109 100 Eur 028*461 100 Eur 053*297 100 Eur 004*403 100 Eur 021*322 100 Eur 006*194 Pakvietimas į TV studiją 026*147 Pakvietimas į TV studiją 045*550 Pakvietimas į TV studiją 034*599 Pakvietimas į TV studiją


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras LAURECKAS 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 Luminor bankas AB Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515 Šiaulių telefono kodas (8 41) SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija ŽVIGAITIENĖ, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52, 8 640 17 768

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

Vyriausioji redaktorė Romualda URBONAVIČIŪTĖ KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jūratė RAUDUVIENĖ (j.rauduviene@snaujienos.lt) Aktualijos Diana JANUŠAITĖ (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Justina KYBARTAITĖ (j.kybartaite@snaujienos.lt) Medicina Teresė HOKIENĖ (medicina@snaujienos.lt) Dizainerė Monika KLENAUSKAITĖ (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis PABIJUTAS Publicistai: Ričardas JAKUTIS, Irena RAMANECKIENĖ, Liudvikas RULINSKAS, Jonas NEKRAŠIUS, Remigijus VENCKUS

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima SAVILOVA 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt Prenumeratos tarnybos vadovė Andželika VILAIKIENĖ 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 4 892 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. (A. de Sent Egziuperi)

15 0 5 3 -3 21 15 7 13 15 -5 0 -1 12 4 3 8 2 -2 2

Dienos akcentai

Vasario 13-oji – Užgavėnės, žiemos šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Todėl per Užgavėnes dera prieš gavėnią paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti. Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Užgavėnių apeigose yra keli pagrindiniai elementai: vaišės; važinėjimas; čiuožinėjimas; supimasis; įvairūs būrimai; Morės arba Kotrės vežiojimas ir jos sunaikinimas; persirengėlių eisenos ir vaidinimai; vestuvių, laidotuvių inscenizacijos; žiemos ir pavasario būtybių (Lašininio ir Kanapinio) kova. Pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į apeigas, ku-

rios turinčios išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, suteikti jai derlingumo galią. Šventėms buvo ruošiamos vaišės. Jų pagrindiniai patiekalai – šiupinys (kruopų košė su lašinukais, Žemaitijoje – žirnių košė su įkišta kaulės uodega), blynai, įvairi mėsa. Vasario tryliktoji, antradienis, 44-oji metų diena (antroji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 321 diena. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 7.48, leidžiasi 17.19. Dienos ilgumas - 9.31. Šiandien - šeštoji Mėnulio delčios diena. Saulė Vandenio ženkle. Vardadieniai Algauda, Algaudas, Benigna, Benignas, Eisra, Kotryna, Loreta, Putaviras, Putviras, Ugnė, Ugnius.

Astrologinė prognozė vasario 13-ajai, antradieniui AVINAS

LIŪTAS

ŠAULYS

Rytas gali būti nervingas, stokosite emocinės pusiausvyros. Lengva padaryti klaidų, atliekant apskaitą, mokant mokesčius ir t.t. Tačiau jūs sugebėsite aplinkinius stebinti originalumu, išradingumu kitose srityse.

Kūrybine prasme tai turėtų būti rezultatyvi diena. Tačiau rūpesčių gali sukelti buhalteriniai reikalai, praktiniai klausimai. Netikėtų siurprizų galite sulaukti iš jums neabejingo asmens arba vaikų.

JAUTIS

MERGELĖ

Sieksite susikurti tvirtesnį materialinį pagrindą, gauti kreditą ar kt. Galbūt nuspręsite kažkur investuoti ar padėti artimam žmogui. Jei iš to tikitės naudos, turite savanaudiškų siekių, laukia nusivylimas. Gali nustebinti apkalbos.

Regis, nerimausite dėl egzamino, publikacijos, projekto ar pan. Jeigu ne už savo, tai už artimo žmogaus elgesį jums gali tekti apgailestauti. Tačiau įmanomi susitikimai, kurie praturtins jus intelektualiai arba dvasiškai.

Labai tikėtina, kad šiandien itin negatyviai reaguosite į nesibaigiančias rinkliavas, naujus mokesčius, reformas. Vis dėlto ginčai su kolegomis, aplinkiniais nepadės išspręsti jokių problemų.

Pasireikš smalsumas, žinių troškimas. Regis, sutiksite žmogų, kurio seniai nematėte ir kuris turi kuo nustebinti. Galite gauti naudingą ir praktišką patarimą.

SVARSTYKLĖS

VANDENIS

Kils idėjų, susijusių su investicijų ar verslo galimybėmis, bendradarbiavimu. Dėl pažįstamo žmogaus įsikišimo gali įvykti tai, ko visiškai nesitikite. Tai nebūtinai nudžiugins. Nusimato meilės pagundos.

Pirmoje dienos pusėje įmanomi nemalonūs netikėtumai, o vėliau nuotaika praskaidrės dėl viliojamų pasiūlymų, patrauklių komplimentų bei dėmesio ženklų iš aplinkinių. Kils ūpas ieškoti pramogų, siekti meilės ir ja dalintis.

Galvosite ir kalbėsite apie susipainiojusį, neaiškų reikalą. Jūsų suvokimas gali būti labai subjektyvus. Tačiau meilės srityje jums seksis, ypač jei išvengsite svetimų akių, viešumo. Nepiktnaudžiaukite alkoholiu, vaistais.

VĖŽYS

SKORPIONAS

ŽUVYS

Neskubėkite nutraukti sutarties arba santykių su jums svarbiu žmogumi. Jei labai pasistengsite arba pasitelksite į pagalbą tarpininkus, galite pasiekti palankų susitarimą jums aktualiu klausimu.

Aktualūs bus su žiniasklaida, mokslu, korespondencija, prekyba, reklama, ryšiais susiję reikalai. Gali būti, kad susidursite su kliūtimis dėl transporto ar ryšių sutrikimų, dėl kitų žmonių neatsargumo.

Visą darbo dieną suksitės kaip vijurkai. Net jei jums nelengva pritapti prie kolektyvo, šiandien sugebėsite kažkaip prisitaikyti ar netgi patikti. Vis dėlto vakare jau sieksite pabėgti nuo tuščių šnekų, šurmulio ir likti vienumoje.

DVYNIAI

Nusišypsok ☺☺☺

Turtuolis dalyvauja televizijos žaidime „Laimės kūdikis“. Liko tik paskutinis klausimas: „Kuris iš keturių paukščių nesuka gūžtos: strazdas, kieliukė, gegutė ar fazanas?“ Turtuolis prašo pertraukėlės

pasiskambinti draugeliui. Tasai jam sako: „Gegutė“. Ir turtuolis išlošia milijoną. Laimingasis skuba su bičiuliu aplaistyti sėkmę. Turtuolis draugelio klausia, kaip jis sužinojo teisingą atsakymą. - Na, ir naivus tu! Net vaikai žino, kad gegutės gyvena laikrodžiuose!

OŽIARAGIS

2018 02 13 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
2018 02 13 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Advertisement