Page 1

2018 m. vasario 9 d. Penktadienis

Aikštė

Nr. 28 (18352)

Krepšinis

Pasirašyta sutartis dėl Prisikėlimo aikštės atnaujinimo.

2 p.

»

Anonsai

„Šiauliai“ iškovojo septintąją pergalę.

4 p.

»

Renginių gidas.

5, 9 p.

Kultūros kirtis

»

Orai Šiauliuose

Nechuliganiškas kultūros chuliganas.

7, 11 p.

»

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Lietuvaitėms labiausiai trūksta ne idėjų, o drąsos Inovacijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra yra verslo ir apskritai šalies ekonomikos augimo pagrindas bei ateitis. Nuo šios srities priklauso šalies konkurencingumo ir ekonomikos augimas bei tvarumas. Ir čia moterys neturėtų likti nuošalyje. Jos ne tik gali, bet ir sėkmingai prisideda prie verslo, inovacijų, mokslų plėtojimo, todėl labai svarbu, kad dar didesnė jų dalis įsilietų į šią sritį. Diana JANUŠAITĖ d.janusaite@snaujienos.lt

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ir moterys gali būti puikiomis verslininkėmis, inovacijų kūrėjomis.

Biudžetinių įstaigų vadovams mažinamas priedas dėl netinkamo biudžeto lėšų konferencijoje, atsiuntė prane- veiklos patikrinimus, didesnių ar naudojimo šimą, kuriame detaliai išdėstė mažesnių lėšų naudojimo pažeiJustina KYBARTAITĖ

j.kybartaite@snaujienos.lt Kontrolės ir audito tarnyba atliko 42-iejų Šiaulių miesto biudžetinių įstaigų 2016 m. finansų valdymo patikrinimus, skirtus įvertinti biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą. Net 37-iose iš jų rasta įvairaus masto pažeidimų. Vakar Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pristatė naujausią informaciją apie tai, kokios pasekmės laukia biudžeto lėšų naudojimo tvarką pažeidusių biudžetinių įstaigų vadovų. „Pažeidimai – sisteminiai“ Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, nedalyvavęs spaudos

savo požiūrį į biudžetinių įstaigų vadovus, pažeidusius lėšų naudojimo tvarką. „Kontrolės ir audito tarnyba atlikusi 42 įstaigų Artūro STAPONKAUS nuotr.

dimų rado daugelyje jų. Tie pažeidimai – sisteminiai. Tai turėjo tapti įspėjimu, ne nuobauda.

2 p.

»

Ateitis be inovacijų neįsivaizduojama Manoma, kad ateities ekonomika ir darbo rinka bus kitokia nei dabar: turėtų nebelikti tokio drastiško darbo sričių ar profesijų pasiskirstymo pagal lytį. O didžioji dalis profesijų turbūt bus susijusios su technologijomis, inovacijomis, moksliniais tyrimais ar eksperimentine plėtra. Kaip bebūtų gaila, moterys šioje srityje kol kas yra pasyvesnės. Tai „Šiaulių naujienoms“ patvirtina ir Lietuvos inovacijų centro komunikacijos ekspertė Vitalija Kolisova. Ji sako, kad remiantis dalyvavimo Europos Sąjungos priemonėse statistika, moterys verslininkės vis dar

ribotai naudojasi ne tik finansavimo galimybėmis, bet ir viešosiomis inovacijų paramos paslaugomis. Kita vertus, anot jos, situacijos nereikėtų spalvinti juodomis spalvomis. Nors moterys į verslo, ypač inovacijų, pasaulį patenka rečiau nei vyrai, moterų susidomėjimas mokslo pažanga ar verslu nuolat auga. Kasmet sulaukiama vis daugiau prašymų iš moterų, įsteigusių savo verslus ar vadovaujančių verslams, suteikti konsultacijų dėl inovacijų diegimo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros taikymo versle, įvairių inovacijų komercionalizavimo ir pan. Taip pat auga moterų, studijuojančių tiksliuosius mokslus, skaičius. Tikėtina, kad ateityje ši tendencija tik dar labiau išryškės.

3 p.

»

Trumpai 7 kandidatai

Liberalų sąjūdis turi 7 pretendentus kandidatuoti į Lietuvos prezidento postą. Tai šios partijos nariai: europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Vitalijus Gailius ir Arūnas Gelūnas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis.

Pesticidai

Antradienį įsteigęs specialųjį komitetą, tirsiantį, kaip ES suteikiami leidimai naudoti pesticidus, Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį patvirtino jo sudėtį. Šį komitetą įsteigti paskatino nuogąstavimai dėl žemės ūkyje plačiai naudojamo herbicido glifosato poveikio žmonių sveikatai. Suabejota jo vertinimo nepriklausomumu, nešališkumu ir skaidrumu. Pernai lapkritį ES valstybės atnaujino

leidimą naudoti šį herbicidą dar penkerius metus.

Raginimas

Europarlamentarai ragina atlikti išsamų sezoninio laiko keitimo vertinimą ir prireikus pakeisti šią praktiką, pažymima ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje. „Šiaulių naujienų“ informacija


NAUJIENOS | 2

2018 m. vasario 9 d. PENKTADIENIS

Kelmės rajone sumedžiotas vilkas

Kelmės rajono gyventojas pasinaudojo trumpai galiojusiu leidimu visoje Lietuvos teritorijoje medžioti vilkus ir patiesė vilko patiną. 2017–2018 metų medžioklės sezono metu sumedžiojus 60 vilkų aplinkos ministras Kęstutis Navickas užvakar pasirašė įsakymą, nutraukiantį vilkų medžiojimą. Apie Kelmės rajone sumedžiotą vilką Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui pranešta šią savaitę. Medžiotojas vilką pastebėjo tykodamas prie Gailaitiškės miško: šūvis buvo taiklus – krito suaugęs patinas. Kelmės rajone per šį 2017–2018 metų vilkų medžioklės sezoną buvo sumedžioti trys vilkai. Tiek pat vilkų nušauta Radviliškio rajone. Po vieną vilką sumedžiota Šiaulių, Pakruojo, Plungės, Joniškio ir Akmenės rajonuose. 2016–2017 metų medžioklės sezonu Šiaulių regione taip pat buvo sumedžiota 11 vilkų, dar prieš metus – 6. Pernai nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d., ministerijos duomenimis, vilkai papjovė beveik 700 gyvūnų ir ūkininkams padarė žalos už daugiau kaip 60 tūkst. eurų. 2016 metais per tą patį laikotarpį buvo padaryta žalos už daugiau kaip 70 tūkst. eurų. Šiaulių regione vilkai padaro palyginti ne daug žalos. 2016 metais nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. buvo papjauta 50 gyvūnų, o 2017 metais per tą patį laikotarpį – tik 16.

Pasirašyta sutartis dėl Prisikėlimo aikštės atnaujinimo Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo, darbo projekto parengimo ir darbų atlikimo sutartis pasirašyta su bendrove „Šiaulių plentas“, kuri darbus įsipareigojo atlikti per mažiau nei dvejus metus, aikštės rekonstrukcija kainuos pusseptinto milijono eurų.

Vitalio LEBEDŽIO nuotr.

Prisikėlimo aikštės projekto maketas.

Justina KYBARTAITĖ j.kybartaite@snaujienos.lt Centrinė Šiaulių aikštė turėtų būti baigta 2019 m. Dokumentus rangos konkursui buvo pateikusios 4 bendrovės, viena jų neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, tad buvo vertinami 3 dalyvių pasiūlymai. Viešojo pirkimo komisija, įvertinusi pateiktus pasiūlymus, išrinko ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą atsižvelgdama į: bendrą darbų atlikimo trukmę, eismo ribojimo trukmę svarbiose Šiaulių miesto gatvėse (Tilžės, Vasario

Po sutarties pasirašymo rankas vienas kitam spaudžia (iš kairės): Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis ir UAB „Šiaulių plento“ vadovas J. Aleksa. 16-osios, Varpo gatvėse ir Aušros alėjoje) ir darbų atlikimo kainą. Rangos darbų sutartį su UAB „Šiaulių plentas“ vadovu Juozu Aleksa pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis. Rangos darbų sutarties vertė – 6 565 300 eurų. Sutarties trukmėž – 21 mėnuo. Taigi centrinė Šiaulių aikštė turėtų būti baigta 2019 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Moralinę rekonstrukcijos darbų priežiūrą pasižadėjo užtikrinti buvęs ilgametis UAB „Šiaulių plentas“ vadovas, Šiaulių miesto garbės pi-

lietis Alfonsas Armalas. Atnaujinus centrinę aikštę, atsiras laisvalaikio ir pramogų erdvės, puiki vieta renginiams, bus daugiau vietų automobiliams statyti. Projekto įgyvendinimo metu bus tvarkoma Tilžės g. (nuo Žvejų skersgatvio iki Vytauto g.), Varpo g. (nuo Prisikėlimo aikštės iki Vilniaus g.), Aušros al. (nuo Varpo g. iki Vasario 16-osios g.), Aušros pėsčiųjų takas (nuo Šiaulių katedros iki Ežero g.), Vasario 16-osios g. (nuo Trakų g. iki Aušros al.), skveras prie Aušros al. 40 esančio pastato, skveras tarp Tilžės g. ir Vasario 16-osios g., Šiaulių Katedros prieigų teritorija.

„Stengsimės, kad miestiečiai kuo mažiau pajustų nepatogumų“ Administracijos direktorius A. Bartulis teigė, kad šio projekto įgyvendinimas nebuvo lengvas pradedant nuo Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos, idėjos, projekto. „Pasirinkome ne mažiausios kainos variantą, o ekonominio naudingumo variantą, kuris savo esme susideda iš 2 dalių: kainos dedamoji, kuriai skyrėme 70 balų iš 100, o 30 balų skyrėme kitiems rodikliams. Turime rasti sprendinius, kad miesto visuomenė kuo mažiau patirtų nepatogumų dėl statybos darbų. Dėl to gatvių eismo ribojimo trukmė yra svarbus parametras“, – teigė A. Bartulis. UAB „Šiaulių plento“ vadovas J. Aleksa teigė, jog tai yra istorinis momentas tiek Šiauliams, tiek jų įmonei. „Darėme viską, kad laimėtume ši konkursą. Ne žodžiais, o darbais reikia įrodyti, kad įvykdysime sąlygas. Įrodėme, jog galime darbus atlikti gana greitai. Stengsimės, kad miestiečiai kuo mažiau pajustų nepatogumų. Jų, žinoma, bus, bet prašysime kantrybės“, – teigė UAB „Šiaulių plento“ vadovas J. Aleksa. Jis sakė, jog vasaros pradžioje pradės darbus. Nusistatė griežtus terminus, turi reikiamos įrangos.

Dėl vykdomų vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbų Salantų g. ties Vilniaus g. 202 namu, vasario 13 d. nuo 9 iki 17 val. bus nutrauktas geriamojo vandens tiekimas Vilniaus g. 202, 204, 206 namams, Salantų g. 12A, 12B, 12D namams, Aušros al. 31A namui. Geriamasis vanduo bus vežamas autocisterna. Dėl vykdomų darbų vasario 13 –14 d. aplinkiniuose namuose gali pablogėti geriamojo vandens kokybė. Prašome iš anksto apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Atsiprašome už nepatogumus. Informacija teikiama tel.: 8 614 61 287; (8 41) 52 44 42 ir 8 615 24 222. UAB „Šiaulių vandenys“ informacija Užsak. Nr. 119

Dėl vykdomų vandentiekio tinklų rekonstrukcijos darbų Šermukšnių g. ties 9 namu ir Dvaro g. 126 namu vasario 12 d. nuo 9 iki 17 val. bus nutrauktas geriamojo vandens tiekimas Dvaro g. 126, 122, 122A, 122B, 123A, 115A namams, Putinų g. 21, 23, 25, 27, 22, 24, 26, 28, 33, 34 namams, Vaisių g. 23, 25, 24, 26, 30, 32, 34, 36, 38, 38A, 40 namams, Topolių g. 15, 15B, 17, 14 namams, Šermukšnių g. 24, 16, 14, 11, 12, 10, 9, 8, 7, 7A, 6, 5, 4, 3, 2, 1 namams. Geriamasis vanduo bus vežamas autocisterna. Dėl vykdomų darbų vasario 12–13 d. aplinkiniuose namuose gali pablogėti geriamojo vandens kokybė. Prašome iš anksto apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Atsiprašome už nepatogumus. Informacija teikiama tel.: 8 614 61 287; (8 41) 52 44 42 ir 8 615 24 222. UAB „Šiaulių vandenys“ informacija Užsak. Nr. 118

Kaltinamajam atsisakius vykti į teismo posėdį, nepradėta nagrinėti didelės apimties telefoninių sukčių byla Trečiadienį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nepradėta nagrinėti didelės apimties telefoninių sukčių byla, nes nusikaltimo organizavimu kaltinamas nuteistasis iš Marijampolės pataisos namų atsisakė vykti su konvojumi. Iš viso telefoninių sukčių byloje yra 13 kaltinamųjų ir 11 nukentėjusiųjų iš įvairių Lietuvos vietų. Teismas nusprendė kitus posėdžius vykdyti nuotoliniu būdu, todėl kaltinamieji bus atvežami į Šiaulių rūmus tik iš Pravieniškių pataisos namų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, informuoja Nijolė Damulė, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene. Didelės apimties telefoninių sukčių byla Šiaulių apylinkės teismą pasiekė pernai gruodžio pabaigoje. Bylą sudaro 30 tomų, kaltinamasis aktas – beveik 300 puslapių. Sukčiai iš nukentėjusiųjų išviliojo arba jų vardu paėmė greituosius kreditus už daugiau nei 40 tūkst. Eur. Nusikaltimai įvykdyti 2015 m. vasarą. Nukentėjusiesiems daugiausia skambino asme-

nys, atliekantys bausmę Marijampolės pataisos namuose. Šiuo metu 6 kaltinamieji bausmę atlieka už kitus nusikaltimus, vienas asmuo yra suimtas kitoje byloje, 6 kaltinamieji yra laisvėje. Kadangi nusikaltimo organizavimu kaltinamas nuteistasis iš Marijampolės pataisos namų atsisakė vykti su konvojumi į teismo posėdį, baudžiamoji byla nepradėta nagrinėti. Telefoninių sukčių byloje iš viso yra 11 nukentėjusiųjų, kurių amžius siekia daugiau nei 70–80 metų. Vienas asmuo iš Lazdijų rajono yra miręs. Nukentėjusieji gyvena įvairiose Lietuvos vietose. Kitas teismo posėdis numatytas kovo 20 d. Teismas nusprendė posėdžius vykdyti nuotoliniu būdu, todėl kaltinamieji į Šiaulių rūmus bus atvežami iš Pravieniškių pataisos namų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Iš Alytaus ir Marijampolės pataisos namų kaltinamieji dalyvaus posėdžiuose nuotoliniu būdu. Šiaulių apylinkės teismo informacija

Atkelta iš 1 p. Vėliau paaiškėjo, kad Kontrolės komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas ir Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus įtakojo Savivaldybės administracijos direktorių A. Bartulį, kad būtų priimti sprendiniai dėl asmeninės įstaigų vadovų atsakomybės. Tai yra teisėta, bet nėra visiškai teisinga. Jau vien dėl to, kad vienodą įvertinimą gaus ir tas vadovas, kuris padarė 160 eurų nusižengimą, ir tas, kuris padarė tūkstantinius lėšų perkėlimus“, – pranešime rašė miesto meras. „Mokyklų direktoriai savaip interpretuoja pažeidimus“ Spaudos konferencijoje administracijos direktorius A. Bartulis

teigė, kad prasidėjo didelė diskusija dėl mokyklų vadovų 2016 m. padarytų pažeidimų. „Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai dėl savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo. Įdomu tai, jog apie 2016 m. patikrinimą, kurį atliko Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, niekas nepasakė, kad patikrinimas ar faktai yra neteisingi. Vadinasi, tarnyba, padariusi patikrinimą ir konstatavusi šiuos finansinės drausmės pažeidimus, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Mokyklų direktoriai pradėjo savaip interpretuoti tuos pažeidimus. Tai jie neturi argumentų, nežino kaip paneigti, atsirado pasiteisinimai, kad nesuprato teisės aktų“, – teigė administracijos direktorius A. Bartulis.

Jis sakė, jog mokyklos direktoriai, kai prasideda gruodžio mėnuo, natūraliai suvokia, jog baigėsi metai ir lėšų panaudojimas. Jie mato tam tikrą ekonomiją ir turi teisėtais būdais suvaldyti situaciją, maksimaliai apginant pačios biudžetinės įstaigos interesus.

Mažinamas priedas prie kintamosios dalies Biudžetinių įstaigų vadovai nepasinaudoję tinkamais būdais pradeda įvairiai skaityti teisės aktus ir pridaro klaidų. „Kontrolės komitetas aiškina, kad nesuprantami teisės aktai. Jei teisės aktą yra sunku suprasti, juk galima prieš savo atliekamą veiksmą pasiaiškinti, pasiklausti. Pats Kontrolės komitetas nekvestionuoja, kad mokyklos vadovai padarė pažeidimus. Kontrolės komitetas neturi argumentų sakyti, kad

čia yra neteisingai įvardyti pažeidimai. Tačiau siūlo už nustatytus pažeidimus šiais metais netaikyti nuobaudų. O kitais metais jau galėsiu?“ – su ironija kalbėjo administracijos direktorius. Netikslingas, ne pagal paskirtį lėšų panaudojimas sukuria pareigą jas grąžinti į valstybės biudžetą. „Man nieko neliko, kaip pritaikyti personalinės atsakomybės instrumentus. Tai yra, iš galėjusio būti palankiausio vertinimo „labai gerai“, galimybę gauti 40 proc. priedą prie kintamosios dalies, jų vertinimas nusileidžia vienu laipteliu žemiau iki „gerai“ ir telieka tik 9 proc. priedas prie kintamosios dalies. Siekiame, kad mokyklos direktoriai būtų atidesni, norime juos išmokyti teisingai skaityti ir suprasti teisės aktus, teisingai naudoti lėšas“, – teigė A. Bartulis.

Vitalio LEBEDŽIO nuotr.

Biudžetinių įstaigų vadovams mažinamas priedas dėl netinkamo biudžeto lėšų naudojimo

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis: „Siekiame, kad mokyklos direktoriai būtų atidesni, norime juos išmokyti teisingai skaityti ir suprasti teisės aktus, teisingai naudoti lėšas.“


3 | NAUJIENOS

2018 m. vasario 9 d. PENKTADIENIS

Ligoninėje paskelbtas gripo karantinas

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Nuo vasario 7 d. Šiauliuose paskelbus gripo epidemiją, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje paskelbtas gripo karantinas. Lankytojai, atnešę siuntinius ligoninės pacientams, turės juos palikti rūbinėje, nurodę skyrių, palatą, kur gydomas pacientas, bei jo vardą ir pavardę. Epidemijos metu ligoninės medikai kas savaitę teiks duomenis Šiaulių visuomenės sveikatos centrui apie ligoninėje dėl gripo hospitalizuotus pacientus. Ligoninė įpareigota paimti ėminius asmenims, gydomiems Intensyviosios terapijos skyriuje, kuriems įtariamas gripas ir jo sukeltos komplikacijos, ir siųsti į Nacionalinį visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrių virusologiniams tyrimams atlikti.

„Mokslas, verslas ir inovacijos yra visiems, todėl visi juose ir turėtų dalyvauti vienodai. Nors tradiciškai mokslas, verslas, technologijos bei inovacijos galbūt ir buvo siejamos su vyriška veikla, šis požiūris nebėra aktualus jau gerus dvidešimt metų, tačiau, žinoma, prireiks dar šiek tiek laiko, kol pasikeis ne tik požiūris, bet ir realybė“, – mano V. Kolisova. Rizikuoja likti be darbo Keisti požiūrį labai svarbu, nes ne tik moterys, bet apskritai darbuotojai ateityje, nepriklausomai nuo jų lyties, turės daugiau sunkumų susirasti darbą, jei neišmanys technologijų ir nemokės su jomis elgtis. Darbo rinka sparčiai kinta, vis daugiau sričių yra skaitmenizuojama ir robotizuojama. Nemaža dalis darbų, kuriuos šiandien žmonės daro rankiniu būdu, ilgainiui išnyks, juos pakeis robotai, įvairios technologijos ir pan. Tačiau šias technologijas ir robotus reikės kažkam valdyti ir prižiūrėti – būtent čia ir atsiveria naujos galimybės darbuotojams. Tik be techninių žinių ir įgūdžių tokį darbą dirbti bus neįmanoma, todėl būtina jau dabar šviesti ir mokyti visą jaunąją kartą prisijaukinti technologijas, domėtis jų naujovėmis ir galų gale patiems kurti tas naujoves, nes nuo to priklausys ne tik konkrečių asmenų, bet ir visos valstybės sėkmė. Šiandien moterys, išeidamos vaiko priežiūros atostogų dvejiems ar net trejiems metams, dažnai rizikuoja atsilikti nuo darbo rinkos tendencijų ir naujovių, todėl šia prasme jos yra pažeidžiamesnės. „Technologijų pasaulyje viskas kinta dar greičiau nei darbo rinkoje, kuri viso labo pavėluotai reaguoja į technologinius pokyčius, todėl bet koks atotrūkis šioje srityje moteris daro mažiau konkurencingas darbo rinkoje, o taip neturėtų būti, todėl vėlgi labai svarbu skatinti moteris kurti, diegti, taikyti įvairias technologijas ir inovacijas, nes be jų ateities darbo rinkoje nebebus ką veikti“, – akcentuoja pašnekovė. Svarbu pasitikėti savimi Moterys gali būti tiek pat sėkmingos, kiek ir vyrai. 2012 m. Harvardo universiteto tyrimas pa-

rodė, kad pasiekusios verslo valdymo viršūnę, pavyzdžiui tapusios vykdančiosiomis direktorėmis ir pan., moterys nuveikia ir pasiekia daugiau nei vyrai. Tačiau išanalizavus duomenis, kiek moterų pasiekia šią viršūnę, paaiškėjo, kad aukščiausiose pareigose moterys sudaro tik 3–4 proc. darbuotojų, o štai žemiausiame naujai į darbą priimamų specialistų lygmenyje – net 53 proc. Žinoma, negalima šio skirtumo nurašyti vien tik technologiniam ar moksliniam išprusimui. Darbo rinkoje ir organizacinėje struktūroje vis dar gajūs tam tikri stereotipai, be to, ir pačios moterys kartais vis dar linkusios pirmenybę teikti šeimai, vaikams, o ne karjerai, todėl ir jų pasiekimai būna mažesni, nors ši situacija pamažu keičiasi. Moterys turi potencialo pasiekti tiek pat ar net daugiau nei vyrai, tačiau pasiekimų skirtumai vis dar egzistuoja ir labiausiai dėl to, kad dėl tam tikrų istorinių ir lyčių suformuotų įsivaizdavimų ar įsitikinimų jos yra pasyvesnės. „Moterys kartais turi puikių idėjų, ryžto ir noro jas gyvendinti, tačiau nežino, nuo ko pradėti arba susiduria su įvairiausiomis kliūtimis gaunant paramą, ją administruojant ar panaudojant, todėl labai svarbu išsiaiškinti, kas sukelia daugiausiai nepatogumų moterims būti aktyvesnėms šioje srityje ir per mokymus, konsultacijas bei koučinimą padėti joms juos įveikti“, – išskiria V. Kolisova. Belieka sulaukti, kol moterys aktyviau prisidės prie inovacijų diegimo, kūrimo, naudojimo savo versluose ir aktyviau naudosis Europos Sąjungos ir kitų institucijų teikiama parama inovacijoms. Būtent dėl to moterys verslininkės raginamos užpildyti apklausos anketą apie tai, kokių paslaugų ir paramos trūksta Lietuvos moterims verslininkėms, norinčioms pakeisti pasaulį naujais produktais bei paslaugomis ir siekiančioms sėkmingai sudalyvauti „MVĮ instrumentas“ finansavimo priemonėje. Remiantis šios apklausos rezultatais bus sudarytas Europos moterų verslininkių poreikių žemėlapis, o apklausos dalyvėms bus siūlomos mokymų, mentorystės ir konsultavimo paslaugos.

S. Grudienė ragina laužyti įsisenėjusius stereotipus. Moterims reikalinga didesnė parama Vadybos konsultantė, personalo konsultantų įmonės vadovė Solveiga Grudienė taip pat ragina labiau palaikyti moteris. Ji dienraščiui sako, kad darbdaviai neretai vyrams iš tiesų teikia pirmenybę, ypač techninių specialybių atstovams. Deja, tokia diskriminacija ne visada būna objektyviai pagrįsta. Kitaip tariant, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad tik vyrai gali būti gerais matematikais, o moterys – humanitarėmis. „Kai kurie vadovai, rinkdamiesi iš dviejų kandidatų, pirmenybę teikia vyrams dėl susiformavusių kultūrinių stereotipų. Tai reiškia, kad moteris, norėdama laimėti konkursą ar pakilti pareigose, turi būti kažkuo geresnė, ko nors atkakliau siekti, reikalauti, skatinti“, – svarsto pašnekovė. Galbūt todėl moterys, žinodamos, kad teks labiau pasistengti, neskuba kurti verslų. Be to, dėl tų pačių stereotipų jaučiasi labiau įpareigotos rūpintis šeima, namų ūkio reikalais. Kai tenka rūpintis šeimos nariais, kai kurioms galbūt sunku patikėti, kad galėtų atrasti papildomo laiko verslui. Negerai ir tai, kad moterims už tą patį atliktą darbą dažnai yra mokama mažiau negu vyrams. Vadinasi, visuomenei reikia dažniau priminti apie diskriminaciją darbo rinkoje ir situacijos nenormalumą. „Pirmiausia labai svarbu šias negeroves įvardyti, daugiau apie tai kalbėti, kol to nepadarai, ne taip paprasta kažką pakeisti. Apskritai moterys turėtų labiau pasitikėti savimi, aktyviau kovoti už savo idėjas ir pan.“, – išeitį siūlo S. Grudienė. Ji taip pat pataria keisti požiūrį į mergaičių auklėjimą: „Sunku padėti žmogui, kurio pasaulėžiūra jau yra susiformavusi, kuris pats netiki savo galimybėmis, tačiau nesunku užauginti kitaip mąstančias mergaites, jas tinkamai auklėjant nuo mažų dienų. Suprantu, norisi rezultatų sulaukti greičiau, bet bent jau mes apie šias problemas nebijome kalbėti viešai. Manau, ateityje situacija pasikeis ir mažos mergaitės pamatys, kad tiek mama, tiek tėtis gali būti tiek programuotojais, tiek floristais“.

Nemarios prof. L. Donskio idėjos: visuomenės moralę gali kelti humanitarinis išsilavinimas Neapykantos ir blogio netoleravusio šviesaus atminimo filosofo prof. Leonido Donskio idėjos – nemarios. Visą savo gyvenimą jis buvo nenuilstantis didžiojo Europos paveikslo mąstytojas ir gynėjas, nuolat kritikavęs bet kokias antisemitizmo, šovinizmo, rasizmo, fašizmo formas, analizavęs jų istoriją Vakarų kultūroje ir Rusijoje. Pasak vieno artimiausių filosofo bendražygių prof. dr. Gintauto Mažeikio, Vytauto Didžiojo universitete kartu dirbusio nuo 1991 m., prof. L. Donskis niekada nebuvo vienišas filosofas. Jis atkakliai tęsė kitų autorių pradėtą mąstymo tradiciją: rėmėsi sociologo Vytauto Kavolio moralinės vaizduotės samprata ir politinio mąstytojo Aleksandro Štromo viešojo intelektualo idėja. „L. Donskis save apibūdindavo kaip idėjų istoriką ir moralinės vaizduotės tyrinėtoją. Nors pastaroji sąvoka pirmiausia aptinkama V. Kavolio darbuose, ją išplėtojo būtent L. Donskis. Ji skiriasi nuo etikos disciplinos. Norint apčiuopti moralinę vaizduotę, reikia įvairių tyrimų: ne tik literatūros nagrinėjimo, bet ir įsitraukimo į gyvas diskusijas su rašytojais bei filosofais, pasinėrimo į renginių ir teatro pasaulį“, – sako prof. G. Mažeikis. Kartu su moralinės vaizduotės sąvoka filosofas plėtojo ir kitą koncepciją – moralinį jautrumą. Jis siekė įrodyti, kad sąžiningai tarpusavyje susitarti galime tik tada, kai turime panašų moralės jausmą. „Tyrinėdamas šią idėją jis susidūrė su kitokiu, lietuviškuoju liberalizmu, kuris, kaip paaiškėjo, nepasižymi moraliniu jautrumu. Būtent todėl ir atsirado atskirtis tarp liberalų partijų, L. Donskio ir santariečių. Išryškėjo dideli idėjiniai skirtumai. L. Donskis manė, kad liberalų partijoms derėtų atsigręžti į pamatines institucijas ir prisiminti jų moralinį jautrumą – tik tada Redakcijos archyvo nuotr.

Atkelta iš 1 p.

PRIMUM ESSE nuotr.

Lietuvaitėms labiausiai trūksta ne idėjų, o drąsos

Lietuvos socialistai ir konservatoriai turėtų lygiavertį konkurentą“, – pastebi prof. L. Donskio bendražygis. Anot jo, prof. L. Donskio darbuose nuolat kartojasi mintis, kad visai mūsų šalies visuomenei būtų pravartu pakelti savo moralinio jautrumo ir vaizduotės lygį. Filosofas numatė ir gana konkrečių būdų, kaip tai daryti. Anot jo, keliant bendruomenės moralumo lygį labai svarbus humanitarinis išsilavinimas, kuris Lietuvoje, deja, šiuo metu nustumtas į prioritetinių sričių pakraščius. „Draugiškumas ir pasitikėjimas vienas kitu bus nuslopinti, jei nevystysime savo moralinės vaizduotės. Tam būtina turtinanti literatūra, geras teatras ir kinas. Vartojant primityvų meną skursta ir mūsų vaizduotė, atsiranda daugiau cinizmo. Produktyvus dialogas gali rastis tik jo dalyviams remiantis alternatyviais šaltiniais. Jei jie vienodi, mūsų pokalbiai virs pritarimo laukimu“, – kalba prof. G. Mažeikis. Prof. L. Donskis išsamiai tyrinėjo ir bendruomenėse gyvenančius skirtingus žmonių tipus. Vienas įdomesnių jam buvo pogrindžio žmogus. Tas, kuris visus kritikuoja, bet niekada neišlenda į šviesą. Nors šią sąvoką pirmasis įvedė V. Kavolis, būtent L. Donskis ją išplėtojo ir pritaikė kur kas giliau. Profesoriui buvo itin įdomios kelios Sąjūdžio judėjimo figūros, kurios, ir pasiekusios savo tikslus, dar ilgai užsiiminėjo pogrindiniu aktyvizmu. Juos prof. L. Donskis lygino su Fiodoro Dostojevskio, Ričardo Gavelio ir Česlovo Milošo kūrinių personažais. Filosofas išplėtojo ir A. Štromo viešojo intelektualo sąvoką. „Leonidas tyrė, kaip jie kritikuoja ir dalyvauja politikoje. Jam buvo labai įdomios ir jų transformacijos. Kaip ir kodėl revoliucionierius liberalas vėliau pasirenka konservatyvų kelią? Jam toks virsmas rodė sunkų psichologinį pasirinkimą ir nepasiruošimą prisiimti atsakomybę“, – paaiškina prof. G. Mažeikis. Anot jo, prof. L. Donskio pėdsakas Lietuvos filosofijoje yra itin gilus ir ryškus. Didžiausias filosofo išskirtinumas, kuris jį paverčia tokiu svarbiu ir nemirtingu, yra jo gebėjimas lyginti įvairias teorijas, personažus, filosofų sąvokas ir rasti jų atitikmenų Lietuvos visuomenėje. Prof. L. Donskis buvo nominuotas 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Filosofinė moralinių įtampų refleksija ir jos sklaida Lietuvos viešojoje erdvėje“, kurį Lietuvos mokslų akademijoje pristatė buvę kolegos. LMA informacija


ĮVAIRIOS NAUJIENOS | 4

2018 m. vasario 9 d. PENKTADIENIS

Alkas.lt nuotr.

Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje Šiaulių futbolininkai atstovavo jusiems Indijos žmonėms, bet ir Aukštaitijos regionui sutikti su didžiule pagarba atskleidėme jų pačių kalboje ir

Romuvos atstovai lankosi Indijos Čhatisgarho valstijoje. Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos ministru pirmininku Dr. Ramanu Singhu. Per iškilmingus pusryčius romuviai Ministrui Pirmininkui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Ministras Pirmininkas R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Romuviai pasidalijo savo kelionės įspūdžiais po valstiją, atsakė į klausimus apie Lietuvą. Savo ruožtu ponas R. Singhas papasakojo

apie savo atstovaujamą valstiją, pristatė jos istoriją. Lietuvos Senojo baltų tikėjimo atstovų delegacijai Indijoje vadovaujanti Romuvos krivė Inija Trinkūnienė sakė: „Šiųmetė Lietuvos Romuvos delegacijos išvyka į Indiją buvo ypač vaisinga. Manau, kad tai naujas etapas jau bemaž 15 metų vykstančiame bendravime tarp Lietuvos Romuvos ir Indijos prigimtinio tikėjimo atstovų, atveriantis naujas Lietuvos ir Indijos bendradarbiavimo galimybes, stiprinantis kultūrinius bei dvasinius saitus tarp mūsų abiejų šalių. Šios išvykos metu mes labai daug nuveikėme pristatydami Romuvos puoselėjamas savo protėvių dvasines tradicijas. Mes ne tik suteikėme žinių apie Lietuvą nieko negirdė-

papročiuose slypinčias bendras su mūsų tauta giliai indoeuropietiškoje praeityje įsišaknijusių bendrų kultūrinių tradicijų ištakas.“ Per tris kelionės po Centrinės Indijos Čhatisgarho valstiją dienas Lietuvos romuvos atstovai lankė įspūdingas hinduistų šventoves, ašramus, universitetus bei mokyklas, susitiko su induistų dvasininkais bei šventaisiais, studentais bei moksleiviais. Lankytasi Čhatisgarho Pt. Ravišankaro Šuklos universitete, Gracious koledže, Genčių mokykloje internate, Vanavasi Kalyjano ašrame, Džagannatchos, Jašpurnagaro ir Viešpaties Ramos šventovėse. Lietuvos Romuvos delegacija visur buvo pasitikta su didžiule pagarba. Lietuvių laukė įspūdingi sutikimai ir priėmimai su tradiciniais indų šokiais, dainomis, apeigomis ir gausiomis dovanomis. Priėmimuose romuviai daugiausia susižavėjimo ir šilumos sulaukdavo pakvietę susirinkusius kartu padainuoti apeigines lietuviškas giesmes, o mokyklose pamokydami ir kartu su mokiniais šokdami įvairius tradicinius lietuviškus šokius. Lietuvos Romuvos atstovai atsidėkodami už šiltą ir jaudinantį priėmimą bei nuveiktą didelį darbą rengiant šį oficialų vizitą, įteikė dovanas. Prieš oficialų vizitą į Čhatisgarho valstiją Romuvos atstovai Senąjį baltų tikėjimą pristatė didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti kultūros centre vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“ („Exploring Divinity trough the Feminine in Ancient Culture“). Lietuvos Romuvos delegaciją Indijoje lydi ir globoja RSS padalinio „Visos Indijos genčių ašramas“ vienas iš vadovų Surendra Maturas. Ši organizacija yra įsteigusi ir be vyriausybės pagalbos išlaiko virš 6000 Indijos tautinėms grupėms skirtų mokyklų, teikia šioms gentims socialinę ir medicinos pagalbą, padeda išsaugoti jų prigimtinę kultūrą. Alkas.lt

Trumpai Muštynės

* Radviliškyje, Vytauto g., namuose, moteris, gimusi 1963 m., sumušė vyrą, gimusį 1974 m. Nukentėjusysis į gydymo įstaigą nesikreipė. * Šiauliuose, Gegužių g., neblaivus vyras, gimęs 1970 m., lazda sumušė savo neblaivią (1,16 prom.) sugyventinę, gimusią 1978 m. Nukentėjusioji atvežta į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur jai diagnozuotos galvos žaizdos. Vyras išvežtas į Šiaulių psichiatrijos kliniką ir paguldytas į ūmių būsenų skyrių. * Šiauliuose, Naujo Ryto take, namuose, vyras, gimęs 1986 m., sūnaus akivaizdoje smaugė ir stumdė sugyventinę, gimusią 1991 m. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į areštinę. * Šiaulių r., Šilėnų k., namuose, konflikto metu neblaivus (2,33 prom.) vyras, gimęs 1993 m., rankomis pastūmė neblaivią (1,70

prom.) sutuoktinę, gimusią 1982 m., kuri, griūdama ant grindų, atsitrenkė į barą. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Kita * Šiauliuose, Gegužių g., nuo daugiabučio namo kieme stovėjusio vyro, gimusio 1986 m., automobilio BMW 735 galinio buferio pagrobta plastmasinė apdailos juosta su joje įmontuotais pagalbinės automobilio statymo sistemos davikliais. Turtinė žala – 200 eurų. * Šiauliuose, J. Basanavičiaus g. ir Aušros al. sankryžoje, sustabdyto automobilio BMW 530 vairuotojui, gimusiam 1974 m., nustatytas vidutinis (1,85 prom.) girtumas. Vairuotojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Gegužių g., bute, virtuvėje, atliekant įvykio vietos apžiūrą dėl smurto artimoje aplinkoje, ant kėdės buvo rasta vyriš-

ka rankinė, priklausanti vyrui, gimusiam 1970 m. Rankinės apžiūros metu joje rastas plastikinis paketėlis su, įtariama, augalinės kilmės narkotine medžiaga. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas vyras paguldytas į Šiaulių psichiatrijos klinikos ūmių būsenų skyrių. * Šiaulių filialo Radviliškio grupėje vyras, gimęs 1965 m., pagal UAB-ės „R“ įgaliojimą norėjo įregistruoti automobilį BMW X6, kurio kėbulo identifikavimo numeris gali būti suklastotas. * Šiauliuose, Radviliškio g., gyvenančiai moteriai, gimusiai 1966 m., naudodamiesi internetinių pokalbių programa „Skype“, paskambino trys nepažįstami asmenys ir, prisistatę brokeriais iš Maskvos, apgaule išviliojo jos bei banko kortelės duomenis ir 9100 eurų. Pagal Šiaulių AVPK parengė Laima TRUMPYTĖ

Organizatorių nuotr.

Į Marijampolę rinkosi perspektyviausi jaunieji futbolininkai, gimę 2004 metais. Marijampolėje vyko Regionų U-15 rinktinių pirmenybės. Pirmenybėse varžėsi keturi regionai: Vilniaus, Kauno, Žemaitijos ir Aukštaitijos. Būtent Aukštaitijos regionui atstovavo FA „Šiauliai“ auklėtiniai, kurių buvo dešimt: Orestas Apočkinas, Nedas Gintautas, Ignas Jonaitis, Arnas Kirėjevas, Deinas Leitonas, Dovydas Noraitis, Gvidas Savickas, Matas Seliukas, Naglis Urbonas ir Rokas Zakaras, o Aukštaitijos regiono U-15 komandos treneris Renatas Vestartas.

„Šiauliai“ iškovojo septintąją davo tiksliomis atakomis. Vis tik, pergalę iki tol strigęs geltonųjų gynybos

Antano Sireikos auklėtiniai išlipo iš nesėkmių ruožo „Betsafe-LKL“ čempionate. Trejas paskutines rungtynes pralaimėję „Šiauliai“ grįžo į pergalių kelią ir savo gerbėjams padovanojo septintąją pergalę, 86:76 (17:24, 22:12, 22:27, 25:13) įveikdami turnyro lentelės kaimynę Alytaus „Dzūkiją“, kurią nustūmė laipteliu žemiau – į aštuntą vietą. „Dzūkijos“ komandoje pastaruoju metu netrūko permainų – ekipai ėmė vadovauti specialistas iš Estijos Alaras Varrakas, prie ekipos prisijungė keturi nauji legionieriai, atsisakyta rezultatyviausio krepšininko Katino Reinhardto, atakų organizatoriaus Alejandro Hernandezo bei dalies kitų krepšininkų. Dvikovos pradžioje keliais taškais pirmavę šeimininkai netruko atsidurti besivejančių vaidmenyje, o komandos treneriui teko prašyti minutės pertraukėlės, nes Pauliui Petrilevičiui užbaigus ataką, dzūkai atitrūko 5 taškų atstumu – 17:12. Nors po jos tolimą metimą pataikė Giedrius Stankevičius, bet po pirmųjų 10-ies minučių „Dzūkija“ pirmavo 24:17. Panaikinti atsilikimą šiauliečiams prireikė vos poros minučių, užvirė lygių varžovų dvikova. Kėlinio viduryje Alytaus komanda pasinaudojo keliomis iš eilės šeimininkų klaidomis (30:34), bet prieš pat pertrauką dusyk iš toli pataikė Nickas Zeisloftas, labiausiai prisidėjęs prie to, kad ilsėtis į rūbinę „Šiauliai“ išeitų vėl išsiveržę į priekį – 39:36. Nervų karas tęsėsi ir po pertraukos. Į visus šiauliečių bandymus atitrūkti „Dzūkija“ atsakyOrganizatorių nuotr.

gniaužtuose, dusyk blykstelėjo svečių komandos naujokas Nikolaos Stylianou, pataikęs tritaškį bei realizavęs tris baudų metimus. Dėl jų alytiškiai vėl išsiveržė į priekį – 61:56. Nuo didesnių nemalonumų „Šiaulius“ išgelbėjo Kristupas Žemaitis, pataikęs iš toli aidint kėlinio pabaigą paskelbusiai sirenai. Paskutinio ketvirčio metu „Dzūkija“ netruko atstatyti 5 taškų pranašumą. Sunkiausiu komandai metu iniciatyvos šiauliečių gretose ėmėsi Akeemas Wrightas. Po puikaus epizodo gynyboje, kai galingu bloku jis nutraukė svečių greitą ataką, puolime jis surinko 6 taškus iš eilės, o „Šiauliai“ vėl išsiveržė į priekį – 72:71. Tęsiantis spurtui, iš toli pataikė Arminas Urbutis, vėliau pridėjęs ir dvitaškį, po kurio Saulės miesto komandos pranašumas tapo dviženkliu (81:71), likus žaisti mažiau nei 2 minutes. Svečiams nutrauktus taškų badą, A. Wrightas netrukus pakėlė visus žiūrovus ant kojų pataikydamas ir tritaškį. Tapo aišku, jog pergalės „Šiauliai“ iš savo rankų nepaleis. „Šiaulių“ komandai taškus pelnė: L. Birutis – 19 (12 atk. kamuolių), A. Wrightas – 17, N. Zeisloftas – 16, K. Žemaitis – 8 (5 rez. perdavimai), D. Sabeckis (6 rez. perdavimai) ir R. Pipiras – po 7, A. Urbutis – 5, G. Stankevičius – 3, V. Šarakauskas ir E. Šaulys – po 2. Š. Beniušis taškų nepelnė, M. Žukauskas aikštėje nepasirodė. Pagal Šiaulių krepšinio klubą „Šiauliai“ Parengė Justina KYBARTAITĖ


Vasario 10 d. 15 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks tradicinė žiemos šventė – Užgavėnės. Programoje: linksmybės su persirengėliais, gardūs blynai ir kiti Užgavėnių valgiai, sveikuolių kiemas, Lašininio ir Kanapinio kova, lauko žaidimai vaikams, bendruomenių sambūris, jomarkas, žiemos išvarymas, šokiai ir dainos prie laužo, Morės deginimas.

Sušalti neleis folkloro ansambliai „Nalšia“, „Poringės“ (Vilnius), „Margulis“, „Salduvė“, „Vieversėlis“ (Šiauliai), Šeduvos kultūros ir amatų centro ansamblis. Šventinę nuotaiką skleis Kelmės mažasis teatras, Gasčiūnų kaimo bendruomenės mėgėjų teatras „Kitaip“, Šeduvos kultūros ir amatų centro humoro grupė „Sprandžina“.

„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Užgavėnės prie Rėkyvos ežero Vasario 10 d. Rėkyvoje (Poilsio g.) Šiaulių kultūros centras organizuoja Užgavėnes prie Rėkyvos ežero. Tradicinėje žiemos išvarymo ir pavasario pasitikimo šventėje netrūks linksmybių, šurmulio ir pramogų. 12 val. prasidėjęs prekymetis trauks lankytojų akį, o nuo 14 val. triukšmingai švęsti kvies organizuojami skaniausio blynų recepto ir „Baisiai gražios Morės“ rinkimai ir paradas, muzikos grupės „Baltasis kiras“, kaimo kapelos „Šeduvos bernai“, liaudiškos muzikos ir folkloro ansamblių pasirodymai. Organizatoriai kviečia dūkti ir šėlti drauge. Užgavėnės – puikiai žinoma ir laukiama virsmo šventė. Šūkavimais, baladojimais, patriukšmavimais siekiama ne tik sujudinti žemę iš žiemos miego ir sąstingio, bet ir pažadinti žmogų, įkvėpti vilties pradėti naują, geresnį gyvenimą. Tai iliustruoja ir ypatingi Užgavėnių apdangalai, kaukės, iš kurių žmogus turi išlįsti ir išsilaisvinti. Triukšmingai ir smagiai atšvęsti Užgavėnių, pasiruošti naujai pradžiai šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami prie Rėkyvos ežero, kur netrūks linksmybių, o besisukiojantys persirengėliai kurs tikrą šventę. „Persirengėliai ne šiaip sau slampinėja, bet dažnai jie turi ypač svarbių tikslų. Pavyzdžiui, Gervė simbolizuoja meilės deivę. Ji lanko netekėjusias merginas, jas pažnaibo, kad tik greičiau antrąją pusę susirastų. Nepamiršti, žinoma, lieka ir senberniai, kurie erzinami įvairiausiais būdais“, – apie persirengėlių išdaigas pasakoja Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė. Įsileisti ir pavaišinti persirengėlius – garbės reikalas. Šventės metu vyks „Baisiai gražios Morės“ ir skaniausio blynų recepto rinkimai. Pasak pašnekovės, per Užgavėnes žmonės valgydavo nuo 7 iki 12 kartų. Šventėje, laikantis tradicijų, paskanauti bus

galima pačių įvairiausių blynų. Visgi tradiciniu Užgavėnių patiekalu yra laikomas šiupinys, kuriuo šiauliečius vaišins viešbutis-restoranas „Žvejų užeiga. Tradicinis Morių paradas pademonstruos šiauliečių kūrybiškumą ir originalumą. Morė – svarbus Užgavėnių simbolis. Lietuvoje ji vadinama skirtingai: Kotre, Raseinių Magde, Balsių Kotre, Pamėkle, Motinėle. Rečiau per Užgavėnes būdavo pagaminama ne moteriškos, o vyriškos lyties būtybė, ir vadinta Čiučela, Diedeliu, Ragučiu. Seniau tikėta, kad per Užgavėnes negalima sunkiai dirbti, nes visus kitus metus niekaip senųjų darbų neužbaigsi, o sočiai prisivalgius – būtinai išeiti į lauką, važinėtis rogėmis, linksmintis. „Tad pramogauti šventės dalyvius kvies grupė „Baltasis kiras“, kaimo kapela „Šeduvos bernai“, taip pat liaudiškos muzikos ir folkloro ansambliai: Radviliškio kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Šelmiai“ ir „Šelmiukai“, šiauliečių ansambliai: „Vieversėlis“, „Gasužis“, „Salduvė“, „Rėda“, „Sidabrinė gija“, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis ir Šiaulių profesinio rengimo centro vienadienė Užgavėnių kapelija „Morės išlydėtuvės“, – linksmintojus vardija Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė. Teatralizuotą pasirodymą surengti žada Lašininis ir Kanapinis, kurie, kaip ir kasmet, bandys įveikti vienas kitą, o šventės pabaigoje vyks Morės deginimo ceremonija. „Morės deginimas – simbolinis aktas, reiškiantis seno, nereikalingo sunaikinimą ir naujo, geresnio gimimą“, – dėsto A. Brijūnienė. Kultūros centro informacija Parengė Laima TRUMPYTĖ

Vasario 9 d. 16 val. Fotografijos muziejuje Šiaulių kino meno klubas ir Fotografijos muziejus rengia Šiaulių mėgėjiškų kino filmų peržiūrą. Renginyje lankytojai išgirs istorijas apie filmų kūrimą ir jų autorius, plačiau sužinos apie Fotografijos muziejuje saugomus 1943–1989 m. Šiaulių mėgėjiško kino kūrėjų filmus. Renginį ves Šiaulių kino meno klubo pirmininkas Viktoras Gundajevas. Įėjimas nemokamas. Kino kūrėjai Šiaulius atrado dar tarpukariu įamžinę miestą 1928 m. Šiaulių kino kronikoje ir taip susieję miestą su Lietuvos kino istorija. Tai nebuvo šiauliečių kūryba – miestą kino juostoje fiksavo iš Rygos atvykę latvių kino dokumentininkai. Šiauliečių kino pradžia siejama su 1943 m., kai Šiaulių „Aušros“ muziejaus fotografas Stasys Ivanauskas profesionalia vokiška filmavimo kamera nufilmavo žvejybą Dubysos upėje bei Bijotės ežere, ta pačia kamera taip pat įamžinta ir muziejaus evakuacija – kultūros vertybių gelbėjimas nuo karo veiksmų. Vėliau muziejaus veikla buvo įamžinta 1974 ir 1983 m. kurtuose filmuose apie Fotografijos muziejų ir Šiaulių „Aušros“ muziejų. Šiaulių kino meno klubas šiemet švenčia 30-ies metų gyvavimo sukaktį ir mini Lietuvos kino mėgėjų draugijos Šiaulių skyrius 50-metį. Pasak V. Gundajevo, iki 1990 m. Šiauliuose kiną kūrė mėgėjai, kurie, priešingai nei profesionalai, buvo mažiau varžomi sovietinės valdžios cenzūros, pateikdavo tikresnį kasdienės realybės vaizdą. Kino vakare Fotografijos mu-

ziejuje daugiausiai dėmesio bus skiriama minėtojo laikotarpio Šiaulių kino mėgėjų darbams, apimantiems plačią anuometinio miesto panoramą. Susirinkusieji išvys Adolfo Gaškausko septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose įamžintas sporto ir kultūros šventes, lenktynes, muzikos koncertus bei kitus renginius, bus galima susipažinti su Jono Danilaičio darbais, kuriuose užfiksuotas Šiaulių pedagoginio instituto (būsimojo Šiaulių universiteto) gyvenimas, miesto šventės. Sovietmečio pabaigą ir šiauliečių kelią į Nepriklausomybę atskleis Zigmo Ripinskio kurta Šiaulių kronika ir filmas „Kelias į laisvę“. Bus pristatyti ir kino mėgėjų Rimanto Vencevičiaus, Česlovo Žalio ir Laimučio Gudinavičiaus kurti dokumentiniai filmai apie savo laikmečio žmones, įdomias asmenybes – gydytoją Zigmą Vaišvilą, menininką Gerardą Bagdonavičių ir kitus. Kino mėgėjai, menininkai savo

„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Žaliūkių malūnininko sodyboje – Fotogra�ijos muziejuje – Šiaulių mėgėjiško tradicinė žiemos šventė Užgavėnės kino istorijos

darbuose įamžino praėjusio laikmečio dvasią ir kasdienio gyvenimo akimirkas tik jiems būdingu savitu stiliumi, kurio negalima pajausti žvelgiant į oficialią totalitarinės valstybės užsakomąją vaizdo medžiagą. Todėl šiauliečių kino mėgėjų kūriniai yra autentiškas, asmeniškas praeities liudijimas, perteiktas betarpiško įvykių dalyvio žvilgsniu. Fotografijos muziejuje šiuo metu yra saugoma per 40 mėgėjiško kino bei vaizdo juostų. Užsibrėžta ateityje šį rinkinį kaupti aktyviau. Tikimasi, kad kino vakare pristatyti muziejaus fonduose saugomi kūriniai paskatins šiauliečius, išsaugojusius asmeniniuose archyvuose senąją kino medžiagą, pasidalinti informacija apie ją ir, galbūt, perduoti muziejui, taip išsaugant vertingą vizualinės kultūros palikimą ateities kartoms. „Aušros“ muziejaus informacija

Paroda ir Lietuvos istorinių žemėlapių Latvijos, Ukrainos, Kuršo, Livokolekcija „Laiptų galerijoje“ nijos, Prūsijos, Rusijos, Silezijos Vasario 16 d. 15 val. „Laiptų galerijoje“ atidaroma XVIII–XIX a. Lietuvos žemėlapių ekspozicija, Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“. Knygos „Žemaitėje – mona meile“ pristatymas. Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerijoje“ Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta XVIII– XIX amžių Lietuvos žemėlapių paroda – tai dalies reprezentatyviausių žemėlapių rinkinys, pristatantis to ir ankstesnių laikmečių mūsų krašto istorijos periodus. Lietuvos kartografijos istorija nėra turtinga, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikmetis, deja, negali pasigirti nė vienu mūsų šalies atvaizdu žemėlapyje, o suklestėjo žemėlapių kūrimas ir leidyba tik XVIII amžiuje, tad Šiauliuose pateikiama esmingiausių Lietuvos kartografijos pavyzdžių kolekcija suteiks daug peno kiekvieno aplankiusio parodą vaizduotei. Kalbant apie žemėlapių rinkinius, derėtų pradėti nuo Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žemėlapių ir atlasų kolekcijos, kartografinių rinkinių savo dvaruose turėjo didikai Radvilos, neaplenkiamos vertės Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo

Lelewelio kolekcija, iš XX a. kartografijos kolekcininkų paminėtini Algirdas Mošinskis, Mtislavas Dobužinskis, Povilas Reklaitis, Vincas Minsevičius, Kazimieras Varnelis... Šiuo metu Lietuvos vertingiausi senosios kartografijos rinkiniai saugomi Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskiu bibliotekose, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir privačiose kolekcijose. Parodoje „Laiptų galerijoje“ pateikiamuose žemėlapiuose randi, kad Lietuvos teritorija vadinama SamogitiaLithuania, matomos 5 upės: Nemunas (Niemo), Neris (Vilia) bei trys neįvardintos, bet galima numanyti, kad tai Vilnia, Bartuva ir Venta. Pavaizduoti Kaunas (Kofno), Klaipėda (Memole castrum), Trakai (Troky). Įdomios dvi Vilniaus geografinės padėtys: viename žemėlapyje užrašyta Wilno (lenkiška forma), o kitame – Wilde (vokiškai). Matyt autoriai naudojo ir lenkišką, ir vokišką medžiagą... Kiekvieną Lietuvos patriotą, be abejo, sudomins žemėlapis, kuriame bandoma apibrėžti galimas moderniosios mūsų Lietuvos sienas. Be žemėlapiuose pažymėtos Lietuvos ir Lenkijos teritorijų, yra ir aplinkinių kraštų:

ir kitų. Žemėlapiuose atsispindi visi ATR (Abiejų Tautų Respublikos) padalinimai, kai pilietinio karo, valstiečių sukilimų ir didikų tarpusavio vaidų nualintos valstybės teritorijos dalį pasidalijo trys kaimyninės monarchijos: Prūsija, Austrija, Rusija. 1793 m. ATR neteko 50 proc. teritorijos. Žemėlapiuose ypač atsispindi Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo metai ir laikotarpis, kai priimta Konstitucija (1971 m. gegužės 3 d.). Ši Lietuvos-Lenkijos Konstitucija antroji pasaulyje (po Amerikos) ir pirmoji Europoje (net Prancūzija dar neturėjo savo Konstitucijos). XVII–XVIII a. žemėlapius sudarinėjo Lenkiją ir Lietuvą puolusių švedų bei rusų armijos specialistai. Sudarant žemėlapius svarbus vaidmuo teko matininkams, kurių buvo kiekvienoje apskrityje ir karo inžinieriams, kurie specializavosi topografijos srityse. Kolekcijos vertybės T. K Lotterio, J. B. Homanno R. Zannonio, J. Nepreckio, T. Mayerio ir eilės kitų to meto žinomiausių kartografų darbai. Žinant, kad spaudos draudimo metu žemėlapiai buvo konfiskuojami, išlikusiųjų vertė ypač didelė. Nukelta į 9 p.


REKLAMA | 6

2018 m. vasario 9 d. PENKTADIENIS

SIŪLO DARBĄ LANGŲ, DURŲ, SPYNŲ REMONTAS, RESTAURAVIMAS. PASTATŲ TERMOVIZIJA. www.tvarkingilangai.lt. Tel. 8 685 34 794. 112

MEDICINA Plastikos chirurgas G. KARALEVIČIUS konsultuoja dėl estetinių operacijų ir procedūrų. Tel. 8 686 83 222, www.plastikoschirurgas.lt, gintaras@karalevicius.lt 64

ĮVAIRŪS Informuojame, kad UAB „Šiaulių būstas“ organizuoja konkursą adresu Vytauto g. 83, Šiauliai dėl elektros skydinės remonto darbų. Dėl informacijos kreiptis rasa@pirkimucentras.lt

120

Informuojame, kad UAB„Šiaulių būstas“ organizuoja konkursą adresu J. Basanavičiaus g. 148, Šiauliai

NUOMA

dėl cokolio ir nuogrindos remonto darbų. Dėl informacijos kreiptis rasa@pirkimucentras.lt

122

PARDUODA Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955. 12

Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules, lietuviškas gabalines durpes, akmens anglį, durpių atsijas (jas galima naudoti anglies granulių katiluose). Malkas (alksnis, beržas) skaldytos arba trinkelėmis. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 11 Dvigulį ištraukiamą fotelį su patalynės dėže, žalios spalvos, nenaudotas. 270 Eur. Tel. 8 618 39 788. 51

JĖGA Žaidimas nr. 5586 Žaidimo data: 2018 02 - 07 Pagrindiniai skaičiai: 06 16 19 20 22 28 Papildomi skaičiai: 12 6 skaičiai 136339.00€ 5+1 skaičius 5946.00€ 5 skaičiai 302.00€ 4+1 skaičius 134.50€ 4 skaičiai 20.50€ 3+1 skaičius 3.00€

3 skaičiai 1.00€.00€ 3 skaičiai 1.00€ KENOLOTO Žaidimas nr. 6954 Žaidimo data: 2018-02-07 Skaičiai: 11 12 14 16 18 19 23 26 29 36 41 44 45 46 49 51 53 54 57 59 VIKING LOTTO Žaidimas nr. 1300 Žaidimo data: 2018-02-07

Pagrindiniai skaičiai: 5 8 13 21 32 44 Auksinis skaičius: 6 6 +1 13 662 376,50 € 6 257 249 € 5+1 30 369,50 € 5 213,50 € 4 +1 69,50 € 46€ 3+1 4,50 € 3 1,50 € 2+1 1,25 € 2 0,75 €


7 | KULTŪRA

2018 m. vasario 9 d. PENKTADIENIS

Kultūros kirtis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems gerai pažįstamą šiaulietį Gediminą Beržinį, skirdamas jam kultūros chuligano epitetą. Šį kartą siūlome susipažinti su doc. dr. R. Venckaus parengtu interviu su kultūros chuliganu G. Beržiniu.

V. DAMBRAUSKO nuotr.

Nechuliganiškas kultūros chuliganas Doc. dr. Remigijus VENCKUS Kai kreipiausi į G. Beržinį prašydamas atsakyti į klausimus ir pirmiausia pateikti pagrindinę informaciją, būsimasis pašnekovas atsiuntė susimąstyti verčiantį tekstą: „Suprasti begalybę – ši frazė nusako idėją, kad drugelio sparnai gali sukurti nedidelius pokyčius atmosferoje, kurie gali pakeisti tornado kelią arba jį užlaikyti, pagreitinti ar netgi sutrukdyti jo atsiradimą tam tikroje vietovėje. Mosuojantys sparnai vaizduoja mažus pokyčius pradinėse sistemos sąlygose, kurie sukelia įvykių grandinę, vedančią prie didelio masto permainų. Drugelis nesukelia tornado tuo požiūriu, kad suteikia jam energijos, bet sukelia tornadą tuo atžvilgiu, kad jo sparnų mostas yra esminė dalis pradinėse sąlygose, sukuriančiose tornadą (jei drugelis nesumosuotų sparnais, sistemos trajektorija galėtų būti visiškai kita ir tornadas nesusiformuotų).“ G. Beržinį pažįstu gana senokai. Pradėjome bendrauti, kai dar buvau bakalauro studentas. Kūrėjas mane priversdavo stabtelėti regint jo menines, socialiai angažuotas akcijas. Jo kūryba man visuomet atrodė aktuali, socialiai kritiška ir ypač reikalinga. Galbūt dėl to aš gana greitai pradėjau bendrauti su G. Beržiniu. Šiuo metu kūrėjas yra aktyvus tapytojas. Jo kūryba pristatoma Lietuvoje ir užsienyje. Dėmesį patraukia tapybos originalumas, abstrakčiosios formos grynumas, plėtojamas vadovaujantis savaisiais dėsniais. Filosofijos profesorius dr. Gintautas Mažeikis pastebi: „Beržinio tapybos kūriniai yra anapus akademinės tvarkos ir taisyklių. Gedimino mąstymas ir kūryba atviri priešybėms. Gediminas tapo žaisdamas, net jei dėl to reikia perlipti per akademiškų tapytojų įsitikinimus, kad taip galima arba ne. Žaidimas atkeliauja iš tokios senovės, kurios nebeprisimena jokie žmonijos raštai ir dovanoja žmogui neretai daugiau nei duona ir vynas. Žaidimai atveria giliausias ir seniausias būties plotmes ir pralenkia seksualinį geidulį ar sadistinius troškimus. Žaidimo pirmapradiškumas susiliejęs su džiugiu atvirumu kasdienybei ir būčiai yra pagrindinė Gedimino spalvų pasirinkimo, tapymo, kaitos taisyklė. Veikiau tai ir ne taisyklė, o išraiška, ekspresija“ (Prieiga internetu: http://www.umi.lt/parodos/ buties-dziaugsmas/). Pažįstant G. Beržinį ir antrinant prof. dr. G. Mažeikiui galima panašiai kalbėti ir apie kūrėjo menines akcijas, nepalikusias nė vieno abejingo žiūrovo, neprasprūdusias pro žiniasklaidos akiratį. Būtent šį žaidybinį-chuliganinį kūrėjo vaidmenį visuomenėje aš labai vertinu ir vedamas asmenybės žavesio nusprendžiau parengti šį interviu. – Gediminai, nors jūs esate žinomas šiauliečiams, taip pat matomas ir plačiame Lietuvos kultūros kraštovaizdyje, tačiau manau, kad kai kurie asmenys, skaitydami šį interviu virtualio-

je erdvėje ir spausdintinėje versijoje, nebūtinai bus šiauliečiai ir nebūtinai žinos apie jus. Tad šiuo atveju prašau prisistatyti skaitytojui. – Esu Gediminas BeržinisBeržinskas. Anksčiau galvojau, kad mano gyvenimo tikslas – yra ieškoti tikslo, dabar supratau, kad ieškojau Dievo. Gimęs Troškūnuose, o mokyklą baigęs Užventyje jaunystėje buvau sportininkas ir muzikantas-dainininkas. Šie pomėgiai tęsėsi dar ir studentaujant Šiauliuose, Pedagoginiame institute (dabar Šiaulių universitete). Vėliau „susirgau“ televizija. Darbas televizijoje man tapo ir vis dar yra mielas. Dirbdamas gaudavau garbę, pagyrimo raštus, uždarbį, dėl to vis dar nepraėjo

savojo augimo pokyčius. Dešimt metų tapydamas pleneruose ir susitikdamas su geriausiais šiuolaikiniais Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Švedijos ir kitų šalių kūrėjais supratau, kad menas – tai puiki savęs realizavimo ir laiko praleidimo forma. Menas padeda puikiai realizuoti norą ką nors pasakyti. Po to, kai Armėnijos Nacionalinė Jerevano galerija pareiškė norinti įsigyti mano kūrinį, aš manau, jau pasiekiau aukščiausią ribą tapybos srityje ir net galbūt jau nusiraminau. Rutina prie savęs jau manęs nebetraukia, o ir tapymo procesą jau suprantu kitaip. Gyvenime atsirado mano tikras Dievas – Jėzus Kristus, kuris yra šiandien mano Žodis ir mano Kelias. ŠianAš galiu patarti, rekomenduoti dien žymiai įdomiau keliauti ne bei suburti žmones, sugebančius į plenerus, bet kokybiškai kurti konkretų produktą. savyje. Tokiose kelionėse susiAš kalbuosi su daugeliu žmonių ir duriu su pačiomis įvairiausiojiems padedu atrasti vienas kitą bei mis durimis, tad darniai komunikuoti. raktų ieškojimas paskutiniu metu noras kurti televizijos laidas. Nors yra labai įdomus užsiėmimas. aš ir labai vertinu LRT organizuo- Šiandien aš sąmoningai tarnauju to konkurso „Pragiedruliai“ gautą kitiems: skaitau paskaitas, dirbu įvertinimą, tačiau šiandien man mokykloje, rengiu TV laidas radidelių įvertinimų jau nebereikia. dviliškiečiams, pakruojiečiams, Aš jau užaugau ir pats vertinu bei visuomeninę duoklę atiduodu pukritikuoju savo darbą. Pats sau renant smegenis autorinėse „Pureįvardiju tai, kas pavyko, kas galėjo nimų“ ir „Reakcija“ TV laidose. būti atlikta geriau, o ko geriau bū– Gediminai, esate gerai pačiau nedaręs. žįstamas Šiaulių kultūros benMano gyvenimą praskaidrina druomenei kaip meno eksperiir padeda atitolinti rutinos nuojau- mentatorius, kultūros žmogus, tas ne tik darbas televizijoje, bet prodiuseris ir net politikas. Kuri ir tarptautiniai meniniai plenerai iš šių veiklų labiausiai apibūdiLietuvoje ir Europoje, kuriuose na jūsų charakterį, pasaulėžiūdažnai susitinku su tapybos maes- rą? Kodėl? Kaip vertinate kitų, tro Sauliumi Kruopiu. Mano ku- panašių į jus kultūros chuliganų riamas garsas ir vaizdas gyvenime veiklą? liejosi ir kino kalba, ir dokumenti– Meno eksperimentatorius – niais filmais, demonstruotais kino geras įvardijimas. Dar daugiau, mėgėjų bei profesionalų lygoje. kolegų buvau įvardytas kaip reišKurdamas aš labai daug ben- kinys. Šis epitetas mane pasiekė drauju, o bendraudamas anksčiau tikriausiai dėl to, kad pats visada net nepastebėjau, kad iš prigimties buvau „ore“ – t. y. nuolatiniame esu politikas. Dabar mano politinė judėjime ir kitime. Negalėjau suveikla yra įteisinta Šiaulių mies- stoti ir patapti rūgstančiu vienos to tarybos nario pažymėjimu bei srities „specialistu“, kuris senatvėbandymu kandidatuoti į LR Sei- je gauna vieną apdovanojimą už mą. Anksčiau žvalgydavausi ir viso gyvenimo pasiekimus tik viestebėdavau, kas ką daro, bei taip noje srityje, pavyzdžiui, fotografimatydavau savo vietą pasaulyje. joje ar televizijoje. Būtų kalėjimas, Šiandien aš save vertinu tarsi vai- jei aš negalėčiau kada noriu ir kur kystėje matuodamasis prie durų noriu dirbti, išvažiuoti grybauti ar staktos ir užbrėždamas pieštuku žvejoti, kai man to labiausiai rei-

Remigijaus VENCKAUS archyvo nuotr.

kia. Aš juk turiu išvykti pasirgti už savo mylimą sporto komandą man svarbiose rungtynėse arba dieną praleisti sveikatingumo centre. Be abejo, viskas vyksta nepaliekant darbų televizijoje, mokykloje, miesto Taryboje bei svarbių pareigų šeimoje. Šiandien aš kažkiek nusivyliau galbūt savimi dėl savosios kūrybos amatininkiškumo, gal net tikrojo meno stygiaus, improvizacijų, beprotiškų idėjų ir jų realizavimo. Visa tai susiję su mano kūrybine aplinka, kurioje taip pat dalyvauja man brangūs žmonės. Man šiandien tikrai gaila, kad Paulius Arlauskas (Pūka), prof. dr. Gintautas Mažeikis (VDU profesorius, gyvas sidabras), Remigijus Ruokis (VGTU lektorius, Šiaulių Herbs) savo kūnu jau nebe dažnai būna ir kuria Šiauliuose. Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis ir dar keletas intelektualių šiauliečių bando įpūsti liepsnelę globalizacijos tamsoje, gęstančioje kultūrinėje miesto aplinkoje. Pozityviai vertinu Matą Zalogą, šeduvietį Adą Jušką, Mykolą Barakauskį. Visi jie yra ryškūs jauni Šiaulių regiono žmonės, dar nepaskendę rutinoje. Jie gali sukurti meną iš bet kokio pirminio vaizdo ir garso. Jie, man atrodo, užsiima „didžiaisiais reikalais“, bet ne tais, kurie atrodo kaip „pasiūti“ pagal vieną šabloną. Jie elgiasi priešingai, nei tie, kurie auklėja visus, žiūrinčius televiziją, klausančius to paties pramoginio radijo laidas ar žiovulingai apkeliaujančius parodų ekspozicijas, kuriose visada vienodai kabo vienodi paveikslai, padabinti šimtamečiais pavadinimais. Dar paminėčiau tavąjį chuliganizmą. Tavo sukurti vyriški aktai, eksponuojami pliki vyrų užpakaliai, greta šalia kritiškų ir argumentuotų paaiškinimų bei numirėlių fotografijos, parodoje surengtoje Vėlinių proga, sukrečia ir keičia provincijos gyvenimo tėkmę. Deja, ne daug kas turi laiko ir protinių gebėjimų įsigilinti į mano paties ir mano minimų kolegų kūrybos esmę ir prasmę. Mano prodiuserinė veikla taip pat yra mano tapatybės dalis. Na, aš žinau tuos, kurie gerai filmuoja žinias, kuria laidas, gerai sumontuoja medžiagą. Aš galiu patarti, rekomenduoti bei suburti žmones, sugebančius kokybiškai kurti konkretų produktą. Aš kalbuosi su daugeliu žmonių ir jiems padedu atrasti vienas kitą bei darniai komunikuoti. Mano menininko amplua irgi mane apibūdina. Menas – tai veiksmas, moraliai verčiantis keisti aplinką. Štai dizaineris Darius Linkevičius jau daug metų keičia kelių, kuriais važiuojame vizua-

liąją kultūrą; o štai Darius Augulis mieste įkuria visokius prasmingus „baibokus“. Mano pasaulėžiūrai artimi Virginijaus Kinčinaičio globojami piešiniai (graffiti) viešose miesto erdvėse. Jie puikiai sudarko nusistovėjusias ir net negatyvias nuotaikas mūsų miesto veide. Save aš regiu kaip kultūros žmogų. Šiuo atveju pirmiausia turiu apibrėžti, kas gi yra kultūra, kuri nėra savaiminė ir aiški duotybė. Kultūra – tai nėra taip paprastas reiškinys kaip seksas, kuris nežinia kodėl dažnai yra tapatinamas su meile. Kultūra – tai, manau, ne automatas, į kurį įmetus pinigėlį išsisprendžia visos problemos. Kultūroje kyla papildomi klausimai. Kokias problemas sprendžia kultūra? Ar kultūrą mes formuojame, ar ji atkeliauja į tautinę tradiciją kartu su globalizacijos ideologinėmis audromis. O galbūt kultūra yra kitur: vertinime, fiksavime, stebėjime, atitinkamame tikrovės pjūvyje? Manau, kad nėra blogos ar geros kultūros. Kultūra tiesiog mus ištinka ir paveikia. Mes kultūrą galime vertinti įvairiais pjūviais: socialiniais, tautiniais, amžiaus, laikmečio, etc. Norėdami valdyti kultūros procesus mes galime skirti lėšų, pavyzdžiui, senjorams padengti autobuso bilietų kaštus… Bet ar tikrai „valdyti“ iš tikro padeda kurti kultūrą ir žmogų paverčia kultūringu? Ką mums reiškia skiriami nemokami kasmėnesiniai du šimtai bilietų į teatrą, simfoninį koncertą? Ar pirmieji suspėją apsirūpinti bilietais tampa išauklėtais ir kultūringais? Ar tikrai mums reikia tokio kultūros valdymo? Juk egzistuoja dalykai, kurių visiškai negalime nulemti. Čia kaip su tuo, jau mano paminėtu drugeliu – pamos sparnais ir kitame pasaulio krašte kažkas nutiks. Kai bandau įvardyti šiandieninį savąjį Aš, tai arčiausiai manęs yra visi savęs tobulinimo ir lavinimo reikalai. Svarbiausia visus suprasti ir nesistengti auklėti, nors apsilankius Facebook’o socialiniame tinkle šį tikslą man gana sudėtinga realizuoti. Svarbu visiems ir viską atleisti, rytą pasimelsti, fiziškai aktyviai pradėti savo darbą sveikatingumo centre, po to atlikti savo pareigas mokykloje, savivaldybėje, susitikti su eiliniu piliečiu ir pasišnekučiuoti. Mano kasdienybės ritualuose ištinka televizija, susirinkimai, o vakarais aš kelis potėpius palieku ant kabančių ir vis dar nebaigtų drobių. Man labai svarbu vakare suplanuoti rytdieną ir su šypsena užmigti kartu su savąja be galo mane mylinčia žmona. Ir koks gi šiandien gali būti kitoks mano asmeninis Aš? Nukelta į 11 p.


2018 m. vasario 9 d. PENKTADIENIS

Knygos turi likimus

ĮVAIRIOS NAUJIENOS | 8

Šiaulių knygrišystė (XVI a. II pusė –XXI a. pr.) Jonas NEKRAŠIUS (Tęsinys) Knygnešys ir knygrišys Stasys Mackevičius (1873-01-06 – 1938-11-21) iki 1908 m. gyveno Telšiuose. 1898 m. policija jo namuose rado 29 lietuviškas knygas, tarp kurių viena buvo atnešta įrišti bajoro Kazio Naumavičiaus ir dvi Petronėlės Mikut[aitės]. Vilniaus gengubernatorius 1898. IV.17 S. Mackevičių nubaudė 14 dienų arešto policijos areštinėje (LVIA. F. 378. PS. 1898. B. 11. L. 62, 63; Kaluškevičius B., Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904, p. 386, 447). 1908 m. S. Mackevičius apsigyveno Šiauliuose ir kartu su Aleksandru Ratkumi atidarė knygrišyklą. Knygrišys Jonas Gadeikis. 1899 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių stotyje caro žandarai sučiupo žemaitį Joną Gadeikį su nemažu knygų ryšuliu, kuriame rado 27 egz. „Tėvynės sargo“ ir 93 egz. knygų. Knygnešys J. Gadeikis gyveno Šiauliuose, vertėsi knygrišyste (CVIA, f. 446, ap. 2, b. 567, lp. 8-9, 23 (Vilniaus tribunolo 1899.11.03 išvada J. Gadeikio byloje). Knygrišys M. Pietraškievičius. Jis XIX. pab. – XX a. pradžioje Tytuvėnuose įrišo dvarininkų Riomerių dvaro bibliotekos knygas. „Aušros“ muziejaus bibliotekoje saugomos kelios Eug. Riomerio dvaro bibliotekos knygos įrištos prancūziška maniera ir pažymėtos šio knygrišio ovalo formos rėminančia linija apibrėžtu antspaudu-užrašu lenkų kalba: „PRACOWNIA / INTROLIGATORSKA / M. / PIETRZKIEWICZA / W / CYTOWIANACH“. Knygrišių gyvenime nestigo darbo ir amato problemų, kurioms spręsti reikėta sutelktų pastangų. 1912 m. iškelta mintis įkurti šios srities darbininkų profesinę draugiją. Jos iniciatorius knygrišys T.

M. rašė: „Esu knygininkas lietuvis, darbo turiu daug, bet uždirbu mažai, taip ir vargstu...“ (Knygininko atsišaukimas. „Rygos naujienos“. 1912 lapkričio 10 (23). Parašas: T. M). Jonas Baranauskas (1904– 1941) padėjo mokyklos direktoriui J. Kirliui Žagarėje įrengti ir prižiūrėti Spaudos muziejų. Pats daug skaitė, įrišinėjo įvairių spaudinių („Trimito“ ir kt.) komplektus. Nuo 1937 m. Žagarėje knygas įrišdavo vargonininkas, dailininkas ir knygrišys Jonas Rakštys. 1937 m. vasario 1 d. įsteigtai Žagarės valstybinei viešajai II eilės bibliotekai su skaitykla jis įrišo 576 knygas. Knygrišys Mečys (Mečislovas) Butkus. Gimė1908 m. rugsėjo 21 d. Papilėje. Gyveno Rudens g. 1, Papilės miestelyje, Šiaulių aps. Tarpukariu sezono mėnesiais, pavasarį ir vasarą, dirbo statybose, o rudenį ir žiemą užsiiminėjo knygrišyste. Priklausė „Žiežirbos“ organizacijai, vėliau įstojo į LKP, kurį laiką buvo Papilės valsčiaus komiteto sekretorius. Turėjo mažą knygų taisymo dirbtuvėlę (Šiaulių „Aušros“ muziejus (toliau – ŠAM), Šiaulių apygardos tardytojo byla Nr. 145). Nukentėjo nuo sovietų režimo, suimtas 1940 m. gruodžio 20 d., kalintas Šiauliuose. Ypatingojo pasitarimo 1941 m. gegužės 24 d. nuteistas aštuoneriems metams, išvežtas į Gorkio kalėjimą, vėliau perkeltas į Unžlagą, (Gorkio sritis). Ten kalinamas mirė 1942 m. liepos 6 d. (Gruzdžiai. I dalis. Vilnius: „Versmė“, 2011, p. 47). Šiauliuose gyvenantys asmeninių ir privačių bibliotekų turtingi savininkai siekė, kad jų rinkinių knygos būtų ne tik patvarios, ilgiau tarnautų, bet ir gražiai atrodytų. Todėl šių bibliotekų ir knygynų valdytojai stengėsi knygas ne tik įrišti, bet ir papuošti. Vienus leidinius savo bibliotekoms jie įsigydavo iš knygynų įrištus, kitiems

įrišti negailėjo lėšų. Apskritai kiekviena biblioteka rūpinosi prestižu, stengėsi turėti meniškai įrištų knygų kietais viršeliais. Augant leidybinei produkacijai, didėjant pigių ir gražių knygų paklausai, mieste darėsi vis svarbiau knygas įrišti. XVIII a. penktajame dešimtmetyje tarp samdytų amatininkų Šiauliuose jau buvo knygrišys (Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.). Šiauliai: „Momentas“, 1991, p. 22, 224). Manoma, kad jis įrišinėjo dvarininkų Zubovų ir aplinkinių dvarininkų, dvasininkų, bažnyčių ir vienuolynų bibliotekų knygas. 1851 m. rugsėjo mėnesį Šiauliuose įsikūrus berniukų gimnazijos bibliotekai, o XIX a. septintajame dešimtmetyje mieste atsidarius viešajai bibliotekai, knygos buvo pradėtos įrišinėti ir šioms bibliotekoms. Šiauliai nuo seno vadinami odininkų miestu, puoselėjančiu šios šakos pramonės ir meno tradicijas. Su odų pramone glaudžiai susijusi ir knygrišystė. Oda yra viena svarbiausių medžiagų šiam darbui naudojamų. XIX a. aštuntajame dešimtmetyje Šiauliuose plėtojantis odų pramonei, kuriantis spaustuvėms, bibliotekoms ir knygynams, išaugus knygų leidimui, pamažu plėtėsi ir knygrišystė, atsirado privačių knygrišyklų. XIX a. pabaigoje dauguma Šiaulių krašto leidyklų ir spaustuvių, kaip ir anksčiau, leido neįrištas knygas su laikinu popieriniu viršeliu. Tik nedaugelis jų turėjo knygrišius ir dažniausiai dalį tiražo, užsakiusiems turtingiems bibliofilams, išleisdavo įrištą. Apskritai patys pirkėjai pagal savo poreikius ir galimybes turėjo pasirūpinti kad knygos būtų įrištos. Spaustuvės ir leidėjai, neturėję savo knygrišių, tokiems užsakymams vykdyti sudarydavo sutartis su privačiais knygrišystės meistrais. Kai kurie turtingi bibliofilai ir bibliotekų savininkai patys

Ievos SLONKSNYTĖS nuot.

samdydavo nagingus knygrišius, kurie knygas įrišdavo pagal jų pageidavimus (Vladimirovas L. Knygos istorija. XVIII amžius. Vilnius: „Žara“, 2011, p. 56). Miesto spaustuvės, bibliotekos ir skaityklos be knygrišio paslaugų negalėjo išsiversti. Knygrišiai ir knygrišyklos Šiauliuose (nuo XX a. pr. iki 1918 m.) XX a. pradžioje Šiaulių kultūrinį ūgtelėjimą liudija atsiradęs naujas svarbus knygrišio (introligator) amatas. Apžvelgiamuoju laikotarpiu knygrišyklos buvo vadinamos „knygų aptaisymo“, „knygų taisymo“, „knygų apdirbimo“, „knygų apdarų“ dirbtuvėmis, o šiuo amatu vertęsi žmonės – „knygų taisytojais“, „knygdirbiais“ ir tik labai retai „knygrišiais“ (Raguotienė G. Spaudą atgavus. Knyga ir skaitytojas 1904–1918 Lietuvoje. Vilnius, 1996, p. 99–101). Šiauliuose veikė nemažai smulkių knygrišystės dirbtuvių (jos gamino ir įvairius įdėklus, dėžutes ir kt.). Knygrišys turėjo stakles knygoms susiūti, mašiną popieriui pjaustyti, kelis medinius spaustuvus ir kitų pagalbinių darbo priemonių. Nuo XIX a. pabaigos Šiauliuose knygrišyklos pradėjo steigtis prie kai kurių didesnių spaustuvių, kartais ir prie knygynų, taip pat kaip nedidelės privačios savaran-

kiškos dirbtuvėlės. Šiauliai, kaip ir kiti Lietuvos miestai, knygomis, nelegaliąja spauda apsirūpindavo iš smulkių prekybininkų, knygrišių ir panašiai. 1901 m. Šiauliuose dirbo 18 knygrišių ir 10 pameistrių, o dar 7 mokiniai mokėsi šio amato. Knygrišyste daigiausia vertėsi žydai, mažiau – lietuviai. Tai buvo savo darbą gerai išmanantys meistrai. Gaila, kad jie nepaliko užrašų. Kai kurie išlikę leidiniai puikiai įrišti. 1906–1909 metais Šiauliuose dirbo knygrišys Stasys Mackevičius, 1906 m. persikėlęs iš Telšių („Lietuvos ūkininkas“, 1906 spalio 12 (25); „Vilniaus žinios“, 1909. saus. 31 (vas. 13). Dirbdamas knygrišiu pasižymėjo kaip geras savo srities meistras. Gavęs įrišti knygą, pirmiausia ją perskaitydavo. Pas jį buvo galima užsiprenumeruoti pasaulietinės demokratinės krypties leidinių („Vilniaus žinias“, „Lietuvos ūkininką“). Pažymėtina, kad knygrišystę taip pat plėtojo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos skyrius, Šiauliuose įkurtas 1906 m. Vienuolės turėjo mokyklėlę, nemažą vaikų prieglaudą, dirbo siuvykloje ir knygrišykloje (Laukaitytė R. „Lietuvos vienuolijos: XX a. istorijos bruožai“. Vilnius, 1997, p. 184). (Bus tęsinys)

EPA-ELTA nuotr.

Įdomybės

Prancūzijos prekybos centruose – peštynės dėl „Nutellos“ Didžiulė nuolaida šokoladiniam kremui „Nutella“ lėmė peštynes vieno tinklo prekybos centruose Prancūzijoje – pirkėjai stumdėsi bandydami paimti šį skanėstą, informuoja transliuotojas BBC. Prekybos centrų tinklas „Intermarche“ pasiūlė įspūdingą 70 proc. nuolaidą šokoladiniam kremui „Nutella“, sumažindami kainą nuo 4,50 euro iki 1,40 euro. Žmonėms pradėjus stumdytis ir peštis, buvo iškviesta policija. „Jie kaip gyvuliai. Vienai mo-

Filipinai: Pampangos provincijoje prasidėjo karšto oro balionų festivalis.

teriai rovė plaukus, pagyvenusi moteris užsikėlė dėžę ant galvos, dar vieno asmens ranka buvo kruvina“, – Prancūzijos žiniasklaidai sakė vienas pirkėjas. Apie panašias scenas buvo pranešta visoje Prancūzijoje. Šokoladinis kremas „Nutella“ itin populiarus ir mėgstamas visame pasaulyje. Kasmet 160 šalių suvartoja apie 365 mln. kilogramų „Nutellos“. Šį kremą gaminanti Italijos firma „Ferrero“ teigė apgailestaujanti dėl ketvirtadienį Prancūzijos parduotuvėse kilusio smurto, bet pabrėžė, kad šią akciją paskelbti vienašališkai nusprendė tinklas „Intermarche“.

Didžiosios Britanijos URM darbuotojai prašomi nemaitinti tarnybinio katino Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojai prašomi nemaitinti tarnybinio katino Palmerstono, kadangi šis ėmė blogiau gaudyti peles, praneša „The Telegraph“. Pasak leidinio, URM vadovo nuolatinis pavaduotojas Simonas McDonaldas išsiuntinėjo žinybos darbuotojams tarnybinį raštą, kuriame paprašė nešerti katino, nes kyla būgštavimų, kad jis nebesusitvarko su užduotimi gaudyti peles. Laikraščio šaltiniai ministerijoje teigia, jog dauguma darbuotojų nepastebėjo, kad Palmerstono svoris būtų pasikeitęs, bet vadovybė stengiasi kontroliuoti katino suvartojamų kalorijų kiekį. Oficialiais duomenimis, Palmerstonas nuo atvykimo į Didžiosios Britanijos URM 2016 metų balandžio mėnesį jau sugavo 27 graužikus, bet šie duomenys veikiausiai neatspindi tikrosios padėties, kadangi žinybos darbuotojai ne visada pastebi katino darbo rezultatus. Katinas pavadintas šiuo vardu

žinomo XIX amžiaus anglų diplomato lordo Palmerstono garbei.

nė Nabi Tajima, gimusi 1900 metų rugpjūčio 4 d.

Ispanijoje mirė seniausias pasaulyje vyras – jam buvo 113 metų Ispanijoje mirė seniausias pasaulyje vyras – Franciscui Nunezui Oliverai buvo 113 metų. Tai pranešė naujienų agentūra EFE. Gautomis žiniomis, ispanas užgeso vakare savo namuose mažame Bjenvenidos miestelyje (Estremadūros autonominis regionas). Franciscas Nunezas Olivera gimė 1904 metų gruodžio 13 d. 1925 metais jis pradėjo tarnybą armijoje, dalyvavo Ispanijos, Prancūzijos ir Maroko kare bei Ispanijos pilietiniame kare. Vėliau vyras tyliai ir ramiai gyveno savo gimtajame miestelyje, kur jis vertėsi žemės ūkiu. 1988 metais Franciscas Nunezas Olivera tapo našliu. Jis turėjo keturis vaikus, devynis anūkus ir 15 proanūkių. Franciscas Nunezas Olivera buvo laikomas seniausiu planetoje vyru po to, kai praėjusių metų vasarą Izraelyje mirė Haifos miesto gyventojas Yisraelis Kristalas, kuriam buvo 113 metų. Seniausiu pasaulyje žmogumi laikoma japo-

Prieš aukcioną P. Picasso paveikslas apkeliaus kelis miestus Aukcione bus parduodamas šiuo metu Honkonge eksponuojamas dailininko Pablo Picasso paveikslas. Tikimasi, kad paveikslą pavyks parduoti už 50 mln. dolerių. Spalvingame paveiksle „Femme au beret et a la robe quadrillee (Marie-Therese Walter)“ vaizduojama P. Picasso mylimoji Marie’a Therese’a Walter. Žymus ispanų dailininkas su mūza ir mylimąja M. T. Walter susipažino, kai jai tebuvo 17 metų. Praėjus ketveriems metams po P. Picasso mirties, moteris nusižudė. Pirmiausia paveikslo turo stotele tapo Honkongas, kur paveikslas bus viešai eksponuojamas iki penktadienio, vėliau paveikslas bus demonstruojamas Taipėjuje, Niujorke ir Londone. Aukcione Londone paveikslas bus parduodamas vasario 28 dieną. Pagal ELTA Parengė Laima TRUMPYTĖ


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

„Kartais pajuntu natūralų poreikį pakalbėti su žiūrovais ne prozos forma“, – sako aktorė Nelė Savičenko

Nelė Savičenko – Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė, pasižyminti ypatingu švelnumu, atidumu bei įtaigumu. Ši aktorė sugeba perteikti pačias įvairiausias jai paskirtas roles ir persikūnyti į dramatiškiausius ar nuoširdžiausius personažus. Džiazo virtuozai Petras Vyšniauskas ir Arkadijus Gotesmanas – duetas, ilgus metus kartu vykdantys koncertinę veiklą ir ieškantys vis naujų būdų, kaip nustebinti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio klausytojus. Muzikantus sieja begalinė meilė ne tik muzikinių eksperimentų paieškai, bet ir muzikiniam dialogui su kitų krypčių menais, ypatingai literatūra. Būtent literatūros ir muzikos dermė, muzikantų ir aktorės talentas persipina programoje „Meilės sonetai“. Nele, ar turite mylimiausią eilių apie meilę autorių? Mano mėgstamiausio eilių apie meilę autoriaus nėra, kaip, turbūt, nėra poeto, rašančio tik meilės tema. Apskritai nesu vien meilės lyrikos gerbėja, tuo labiau, kad tie metai jau praėjo, dabar įdomu žvelgti į tai iš kitokio kampo. Bet, jei jau klausiat – geresnio meilės sonetų autoriaus už Šekspyrą nežinau. Kokia teatro scena Jums patinka labiau: vaidinant solo ar su trupe? Man tenka skaityti poeziją gal ne taip dažnai, kaip norėčiau. Labai daug laiko atima spektakliai, gastrolės, o paruošti gerą poezijos vakarą užtrunka ne mažiau laiko, nei spektaklį, todėl kartais pajuntu natūralų poreikį pakalbėti su žiūrovais ne prozos forma, deja, tai nutinka labai retai. O dėl scenos... Solo aš beveik nevaidinu, man būtų liūdna be kolegų.

Ar skaitovas yra aktorius? Ir, ar Jūs įsijaučiate deklamuodama eiles taip pat, kaip vaidindama personažą pjesėje? Skaitovas, be abejo, yra tą vakarą aktorius, juk jis kalba ne savo žodžius, o poeto, ieškodamas tuose tekstuose sau artimų dalykų, kalbėdamas įvairiomis temomis, stengdamasis jas kuo pilniau išreikšti, pasitelkiant savo patirtį ir jausmus. Jeigu tekste yra spalvingas, įdomus personažas, skaitovas privalo jam suteikti kuo įtikinamesnių, ryškesnių spalvų. Taigi, be abejonės, – be įsijautimo, tikėjimo, kad tai pergyveni ir tu pats, kalbėdamas nuo scenos, – eilėraštis neras atsako klausytojų tarpe. Kas laukia klausytojo, atėjusio į „Meilės sonetų“ vakarą? Pirmiausia, tai nebus vien tik sonetai, greičiau tai – eilės apie meilę. Jos bus labai įvairios: liūdnos, komiškos, tragikomiškos, ir, žinoma lyriškos. Tai bus įvai-

rūs poetai: ir mūsų amžininkai, ir klasikai. O ką jau kalbėti apie du mūsų garsius muzikantus Petrą Vyšniauską ir Arkadijų Gotesmaną, kurių kūryba galėsime džiaugtis šiame vakare. Kviečiu ateiti ir pasinerti į jausmų vandenyną. Arkadijus Gotesmanas: Arkadijau, kaip pradėjote bendradarbiauti su Petru Vyšniausku? Su Petru Vyšniausko pradėjome groti 1989 m., kaip duetas „PETRARKA“ (PETRas +АRKAdijus, aut. past.). Tai taip pat žinomo XIV a. meilės sonetų rašytojo Petarkos pavardė. Mūsų su P. Vyšniausku atliekama muzika perduoda tai, kas skamba meilės sonetuose. Pirmieji praeito šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje, Lietuvos blokados laiku išsileidome lietuvišką šiuolaikinės avangardinės improvizacinės muzikos kompaktinį diską „LIETUVA“, kurios prodiuseris – Antanas Gustis. Kaip prikalbinote N. Savičenko jungtis į bendrą trio? Mes visada esame šalia teksto – pjesės, eilėraščių, sonetų. Nelė Savičenko ir PetrArka – visiškai naujai suburtas trio, kurio žavumą papildo Nelės skaitomos eilės. Išgirstos eilės ir joms pritariama saksofono ir mušamųjų muzika žiūrovus sušildys ir padovanos šiltą, meilės prisodrintą vakarą. Vasario 14 d. 18 val. Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ (Aušros al. 15, Šiauliai) klausytojai turės galimybę išgirsti N. Savičenko skaitomus meilės eilėraščius iš A. Achtamovos, S. Gedos, A. Baltakio ir kt. autorių kūrybos bei pasiklausyti P. Vyšniausko (saksofonas) ir A. Gotesmano (perkusija) meilės sonetų interpretacijų.

Paroda ir Lietuvos istorinių žemėlapių vadovėliams, bet tinka ugdant kolekcija „Laiptų galerijoje“ kraštovaizdžio audinio pažinimą Atkelta iš 5 p.

Paroda sudaryta iš dviejų privačių Vilniaus kolekcininkų rinkinių: Lietuvos kolekcininkų asociacijos prezidento, Šiaulių garbės piliečio Edmundo Armoškos ir tos asociacijos nario Gedimino Petraičio. Edmundas Armoška daugiau žinomas kaip dailės kolekcininkas, jo dėka „Laiptų galerijoje“ buvo surengtos net keturios populiaraus tapytojo Šarūno Saukos parodos. Šįkart jis šiauliečiams skiria keletą retų žemėlapių. Edmundas pasakoja, jog jo pirmoji kolekcija – lingvistinių knygų biblioteka. Ją jam paliko mama, lietuvių kalbos mokytoja. Vėliau susidomėjo žemėlapiais, dailės kūriniais. Gediminas Petraitis kolekcionavimo aistra užsidegė irgi labai seniai – dar mokykloje. Kaip ir Edmundas Armoška, taip ir Gediminas Petraitis savo kolekcijomis byloja meilę gimtajam kraštui, nes šalia žemėlapių dar kolekcionuoja lietuvių liaudies skulptūrą ir Lietuvos išeivijos dailės kūrinius, yra pasirodę du jo kolekcijų albumai. Lituanistikos rinkimas – abiejų kolekcininkų viso gyvenimo pomėgis. Jų žemėlapių rinkiniai apibūdinami išskirtinėmis lietuvių kartografijos retenybėmis. Turtindami savo kolekciją, jie dovanomis papildo ir Lietuvos muziejų rinkinius. Abiejų kolekcininkų nuomone, kolekcionavimas įpareigoja, o juo labiau įpareigoja Valstybės Šimtmečio

proga dovanoti geriausius savo rinkinių eksponatus. Jau nuo vasario 9 d. „Laiptų galerijoje“ galėsite pasivaikščioti po vieno žinomiausių Lietuvos portretistų Algimanto Aleksandravičiaus peizažų Lietuvą, nuo vasario 16-osios, atidarant A. Aleksandravičiaus parodą „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“ – peizažai praskleis ir XVIII–XIX amžiaus žemėlapių ekspoziciją „Laiptų galerijoje“. Algimantas Aleksandravičius yra vienas žinomiausių Lietuvos portretistų, bet šioje parodoje eksponuojamos išraiškingos Lietuvos peizažo fotografijos, nukeliančios žiūrovą toli nuo sostinės į Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Visos jos publikuotos keturiose autoriaus knygose apie šiuos regionus. 2013-aisiais buvo pristatytas pirmasis tomas – „Žemaitėjė – mona meilė“. Antras „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“ bei trečias „Dzūkija – išskaicyta iš Dzievulio drabnų raštų...“ tomai ant knygynų prekystalių atsidūrė 2014 ir 2015 metais. 2016 gruodį, prieš pat Kalėdas, A. Aleksandravičius su knyga „Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota“ pasiekė tarpinį kūrybinio sumanymo finišą. Anot V. Kinčinaičio „tai nesutramdyta geografija, tai Algimanto geopoetika. Jam rūpi talpūs vietos vaizdiniai, jis pats juos kuria, taip pratęsdamas bent fotografijose vietos dvasią. Tokie mentaliniai žemėlapiai netinka

– raibuliuojančio tvoros šešėlio, miško tankmės, sausažolės kvapo, debesies piešinio vienybės pojūtį. Tai dangaus judrumo ir žemės statikos sankirta, barokinė tezės ir antitezės drama, taip tinkanti juodai baltai fotografijai“. Algimantas Aleksandravičius (gim. 1960 m.) – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP). Surengė Lietuvoje ir užsienyje apie 200 personalinių parodų. Daugelio parodų, fotoalbumų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščių sudarytojas. Šešiolikos personalinių fotoalbumų autorius. 2003 metais pripažintas geriausiu Europos portretistu, 2011 metais – Baltijos šalių geriausiu portretistu, Lietuvos spaudos fotografija Auksinio kadro keturiskart nugalėtojas, Tarptautinių fotografijų parodų keturiskart Grand Prix laimėtojas. Parengė Laima TRUMPYTĖ

2018 m. vasario 9 d. PENKTADIENIS

Šiaulių sportinių šokių klubo „Šypsena“ sportininkai sužibėjo čempionate Šiaulių arenoje vyko 2018 metų Lietuvos standartinių šokių čempionatas – pirmenybės, kuriame Šiaulių sportinių šokių klubo „Šypsena“ sportininkai parodė puikius rezultatus. Jaunimo grupėje, B klasėje, net dvi klubo poros pateko į finalą: Deimantas Murauskas ir Kamilė Dunskytė tapo čempionais, o Jonas Kadyrkulovas ir Austėja Vaičekauskaitė laimėjo V vietą. Jaunių II grupėje,

D klasėje, Dominykas Slonskis ir Meda Pakėnaitė finale laimėjo IV vietą. Jaunių II grupėje, E6 klasėje, Gytis Murauskas ir Elžbieta Kaluinaitė taip pat pateko į finalą ir laimėjo VI vietą, o Audrius Blažys ir Erika Blažienė senjorų grupėje laimėjo IV vietą. Net 9 klubo poros pateko ir šoko pusfinaliuose įvairiose amžiaus ir lygio kategorijose. Parengė Justina KYBARTAITĖ

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? „ATLANTIS CINEMAS“ Tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt VASARIO 9–15 DIENOMIS ŽIŪRĖKITE KOKO 2D – 10.00 val. KOKO 3D – 11.45 val. (2018, 110 min., JAV, animacinis, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) VABALIUKŲ ISTORIJOS – 10.00 val. (2018, 90 min., Prancūzija, animacinis, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA DAGAS IŠ AKMENS AMŽIAUS – 11.35, 13.20 val. ( VASARIO 15 DIENĄ 13.20 VAL. SEANSO NEBUS )(2018, 90 min., Didžioji Britanija, Prancūzija, komedija, animacinis, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) AŠ ŽVAIGŽDĖ. – 13.30, 17.30, 19.15 val. (2018, 90 min., Lietuva, komedija, N-13) GRĄŽINTI NEPRIKLAUSOMYBĘ – 15.05 val. ( VASARIO 15 DIENĄ SEANSO NEBUS ) (2018, 70 min., Lietuva, komedija, drama, nuotykių, N-13) 12 STIPRIAUSIŲ – 15.15 val. (2018, 120 min., JAV, veiksmo, karinis, N-13) PREMJERA PENKIASDEŠIMT IŠLAISVINTŲ ATSPALVIŲ – 16.30, 18.30, 20.40 val. (2018, 105 min., JAV, drama, trileris, romantinis, N-18) TRYS STENDAI PRIE EBINGO, MISŪRYJE – 21.00 val. (2018, 120 min., JAV, drama, kriminalinis, N-16) SEKMADIENIO ŠEIMOS SEANSAI! (vasario 11 d.) 11.45 val. KOKO 3D 13.20 val. DAGAS IŠ AKMENS AMŽIAUS

Vasario mėn. repertuaras 9 d., penktadienį, 18.30 val. Teatro mažojoje salėje Samuelis Beketas ŽAIDIMO PABAIGA. Vienos dalies absurdo drama. Režisierius Paulius Ignatavičius. 11d., sekmadienį, 18 val. Teatro mažojoje salėje VISU GREIČIU ATGAL! Dviejų dalių kriminalinė-muzikinė komedija pagal P. Notte pjesę „Dvi poniutės pakeliui į šiaurę“. Režisierius Arvydas Lebeliūnas.

Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) vasario 9 d. 16 val. Šiaulių mėgėjiškų kino filmų peržiūra. Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) vasario 9 d. kino festivalis „Žiemos ekranai“: 17 val. Jean’o-Pierre’o Melville’io filmų retrospektyva, 19.45 val. programa, skirta Jeanne‘os Moreau atminimui. Kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose (Energetikų g. 7) vasario 9 d. 11 val. viktorina „Moki žodį, žinai kelią“ Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti.

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki vasario 28 d. XVIII–XIX a. Lietuvos žemėlapių ekspozicija, Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“ Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) iki vasario 10 d. Šiaulių universiteto Dailės magistrantų baigiamųjų darbų paroda; iki kovo 17 d. paroda, skirta dramaturgui, tapytojui, filosofui ir fotografui Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy (1885–1939). Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) iki vasario 12 d. doc. dr. R. Venckaus fotografijų paroda „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) III aukšto galerijoje iki vasario 12 d. Šiaurės Lietuvos žymiausių asmenybių portretų paroda; iki vasario 15 d. Biblijos (Šventojo Rašto) leidimų įvairiomis kalbomis nuo XVIII iki XXI amžiaus paroda. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje iki vasario 28 d. Tautinių juostų ir kostiumų piešinių paroda. Galerijoje Šiaulių universiteto bibliotekoje (Vytauto g. ) III aukšte iki vasario17 d. Lauros Baltijutės grafikos darbų paroda „Korėtų akmenų giesmės“. Retų spaudinių skaitykloje (II a.) iki vasario 14 d. paroda „Minint 130-ąsias prof. Keistučio Šliūpo gimimo metines“ iš aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Dviračių muziejuje (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija; paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė ekspozicija „Katinai iš viso pasaulio“; fotoparoda „Iš katinų gyvenimo“.

Kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose (Energetikų g. 7) iki vasario 19 d. Sauliaus Jankausko tapybos darbų paroda „Minčių gimnastika“; iki vasario 18 d. Šiaulių miesto 1–8 klasių mokinių kūrybinių darbųmaketų iš antrinių žaliavų paroda ,,Mano ūkis“.

Pasaulio ir Europos ledo jachtų jaunių čempionatas Buriavimo sporto bazėje (Poilsio g. 10A) vasario 9-11 d. 11 val. Europos teniso asociacijos jaunių (16 m. ir jaun.) turnyras „Toyota Cup“ Šiaulių teniso mokykloje (Gardino g. 8) vasario 9-17d.


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2018 m. vasario 9 d. PENKTADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.05 „Senis“. N-7 10.05 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 10.55 „Detektyvas Monkas“. N-7 11.40 Stilius. 12.40 Kas ir kodėl? 13.05 Klauskite daktaro. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Sportas. Orai. 16.15 Laba diena, Lietuva. 16.30 „Seserys“. N-7 17.30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17.55 Sportas. Orai. 18.00 Kas ir kodėl? 18.30 Klauskite daktaro. 19.30 Beatos virtuvė. 20.25 Loterija „Keno Loto“. 20.30 Panorama. 20.52 Sportas. Orai. 20.59 Loterija „Jėga“. 21.00 Duokim garo! 22.35 Gamtos inspektoriai. 23.00 Filmas. Drama „Naujas puikus pasaulis“, JAV. 1998 m. N-14 0.30 Keliai. Mašinos. Žmonės. 1.00 LRT radijo žinios. 1.05 Svarbios detalės. 2.00 LRT radijo žinios. 2.05 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

6.15 Televitrina. 6.30 Ką pasakė Kakė Makė? 6.45 „Iš visų po truputį“. 7.10 „Trys varliukai“. 7.20 „Bolekas ir Liolekas laukiniuose vakaruose“. 7.25 „Natalija“. N-7 8.25 Menų sala. 8.55 „Aistros vynas“. N-7 10.00 Džeimis Oliveris. Gaminame su meile. 11.05 Filmas. Komedija „Valentino dienos rūpesčiai“, JAV. 2016 m. N-7 12.55 „Sunkvežimių miestelis“. 13.25 „Karaliaus Babaro ir drambliuko Badu nuotykiai“. 13.55 „Mažųjų gyvūnėlių krautuvė“. 14.25 „Ančiukų istorijos“. 14.55 Džeimis Oliveris. Gaminame su meile. 15.55 „Natalija“. N-7 16.55 „Aistros vynas“. N-7 18.00 „Deganti širdis“ N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Komedija „Teta Helena“, JAV. 2004 m. N-7 22.50 „Deganti širdis“. N-7 0.45 TV Pagalba. N-7

6.30 Labas vakaras, Lietuva. 7.30 KK2. N-7 8.30 Savaitės kriminalai. N-7 9.00 Žinios. 10.00 Info komentarai. 10.30 KK2. N-7 11.30 Yra, kaip yra. N-7 12.35 Pagalbos skambutis. N-7 13.35 24 valandos. N-7 14.25 Yra, kaip yra. N-7 15.30 KK2. N-7 16.30 Savaitės kriminalai. N-7 17.00 Info diena. 21.00 @rimvydasvalatka. 21.30 Info diena. 22.30 Labas vakaras, Lietuva. 23.30 @rimvydasvalatka. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30, 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 „Mylimoji mokytoja“. N-7 10.30 „Blogiau nebūna“. N-7

6.30 Dienos programa.

6.10 Televitrina.

6.40 „F. T. Budrioji akis“. N-7

6.35 „Didysis žvejys“.

6.25 „Kempiniukas

7.35 Prokurorų

7.05 „Madagaskaro

Plačiakelnis“. N-7

patikrinimas. N-7

6.55 „Simpsonai“. N-7

8.35 „Muchtaro sugrįžimas“.

7.55 Juokingiausi Amerikos

N-7

namų vaizdeliai. N-7

9.35 „Tokia tarnyba“. N-7

8.55 „Meilės sūkuryje“. N-7

10.30 „Sudužusių žibintų

10.00 TV Pagalba. N-7

gatvės“. N-7

pingvinai“. N-7 7.30 „Tomas ir Džeris“. 7.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 9.50 24 valandos. N-7

12.00 „Šviesoforas“. N-7

10.35 Yra, kaip yra. N-7

12.30 „Pasmerkti“. N-7

12.35 KK2. N-7

13.00 Žiemos olimpinių

13.25 „Rožių karas“.

žaidynių 2018 atidarymas.

14.25 „Dvi širdys“.

Tiesioginė transliacija.

16.30 Labas vakaras,

15.00 Dailusis čiuožimas.

Lietuva. 17.35 24 valandos. N-7 18.30 Žinios. 19.25 Sportas. Orai.

16.30 TV Pagalba. N-7 18.30 TV3 žinios. 19.20 TV3 sportas. Orai. 19.30 Žiemos olimpinių žaidynių 2018 atidarymas.

19.30 KK2 penktadienis.

21.40 Filmas. Trileris

N-7

„Londono apgultis“, D.

21.00 Filmas. Nuotykių

Britanija-JAV. 2016 m. N-14

„Geležinis žmogus“, JAV.

23.30 Filmas. Veiksmo

2008 m. N-7

„Legenda. Drakono

23.25 Filmas. Veiksmo „Griaustinio dienos“, JAV. 1990 m. N-14 1.25 Filmas. Trileris

imperatoriaus kapas“, JAV-

11.35 „F. T. Budrioji akis“. N-7 12.40 „Teisingumo agentai“.

patikrinimas. N-7 14.50 „Muchtaro sugrįžimas“. N-7 15.55 „Tokia tarnyba“. N-7 16.55 „Sudužusių žibintų

18.25 „Teisingumo agentai“. N-7 19.30 Reali mistika. N-7 21.35 Filmas. Veiksmo „Delta“ būrys-2. Kolumbijos grandis, JAV. 1990 m. N-7 23.50 Filmas. Drama

1.20 Filmas. Siaubo

„Didvyris ir Siaubas“, JAV.

„Vatikano įrašai“, JAV.

1988 m. N-14 1.35 „Juodasis sąrašas“. N-7 2.20 Filmas. Veiksmo

Japonija-JAV-Kanada-

„Purvini pinigai“, JAV.

„Delta“ būrys-2. Kolumbijos

Prancūzija. 2011 m. N-14

2014 m. N-14

grandis, JAV. 1990 m. N-7

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Saugus eismas: tu ne vienas kelyje. 9.05 Pamiršti vardai II.

6.00 EURONEWS. 6.25 Naujienos. 6.30 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos (su subtitrais). 9.20 Labas rytas (tęsinys). 11.05 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.15 Vyriška/Moteriška. 13.10 Naujienos (su subtitrais). 13.40 Mados nuosprendis. 14.40 Susituokime. 15.25 Vakaro naujienos (su subtitrais). 16.05 Vyriška/Moteriška.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Džiazo muzikos vakaras. 7.05 „Grizis ir lemingai“. 7.15 „Peliukas Lukas“. 7.25 „Lesė“. 7.50 Vienuolynų kelias Lietuvoje. 8.20 Pažvelk į profesiją kitaip. 8.50 „Kaip atsiranda daiktai“. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.10 Stop juosta. 12.40 Kultmisijos. 13.25 Stambiu planu. 14.10 Skambantys pasauliai su N. Kazlaus.

15.00 Mano tėviškė. 15.15 „Mažieji sekliai ir Baltosios Damos paslaptis“. 15.40 „Zoro kronikos“. 16.05 „Kaip atsiranda daiktai“. 16.30 Laba diena, Lietuva. 18.00 Mokslo sriuba. 18.35 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 19.35 „Dangaus vardu“. N-7 20.30 Kultūros teismas. 21.20 Filmas. Drama „Laimės kūdikis“, Vokietija. 2014 m. N-7 22.55 XII tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“. 23.45 DW naujienos rusų kalba. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30 Džiazo muzikos vakaras. 1.30 Filmas. Vaidyb. Namai, Lietuva. 1997 m. N-14

18.00 Info diena.

2.50 Filmas. Drama

Auksinis

6.00 Nacionalinės premijos laureatas V. Juozapaitis su naująja programa„Neprarask vilties“. 7.30 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo„Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 9.00 Liuks! muzika. 9.25 Nauja daina 2010. 12.00 Nacionalinės premijos laureatas V. Juozapaitis su naująja programa„Neprarask vilties“. 13.30 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo

„Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 15.00 Liuks! muzika. 15.25 Nauja daina 2010. 18.00 Nacionalinės premijos laureatas V. Juozapaitis su naująja programa „Neprarask vilties“. 19.30 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo„Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 21.00 Liuks! muzika. 21.25 Nauja daina 2010. 24.00 Nacionalinės premijos laureatas V. Juozapaitis su naująja programa„Neprarask vilties“. 1.30 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo„Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 3.00 Liuks! muzika.

gatvės“. N-7

2015 m. S

7.00 Filmas. Veiksmo „Paskutinis raganų medžiotojas“, JAV-Kinija. 2015 m. N-7 9.00 Filmas. Drama „Enderio žaidimas“, JAV. 2013 m. 11.00 Filmas. Drama „Klausyk širdies“, JAV. 2016 m. N-7 13.00 Filmas. Drama „Pakeliui į amžinybę“, IndijaPrancūzija. 2015 m. N-7 15.00 Filmas. Drama „Ponia Nobel“, Austrija-Vokietija. 2014 m. N-7 17.00 Filmas. Komedija „Tobulos Kalėdos“, JAV. 2015 m. N-7 19.00 Filmas. Drama „Žodžiai“, JAV. 2012 m. N-7 21.00 Filmas. Drama „Aukojant pėstininką“, JAVKanada. 2014 m. N-7 23.00 Filmas. Drama „Naujoji karta Z“, D. BritanijaJAV. 2016 m. S 1.00 Filmas. Trileris „Paskutinės dienos Marse“, D. Britanija-Airija. 2013 m. N-14

6.45 Televitrina. 7.00„Kobra 11“. N-7 8.00 „Kaulai“. N-14 9.00 Praeities žvalgas. N-7 9.30 „CSI kriminalistai“. N-14 10.30„Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. N-7 11.30 „CSI elektroninių nusikaltimų skyrius“. N-14 12.30„Kastlas“. N-7 13.30„Rezidentai“. N-7 14.30 Televitrina. 15.00

„Kaulai“. N-14 16.00„CSI elektroninių nusikaltimų skyrius“. N-14 17.00„Kastlas“. N-7 17.55„CSI kriminalistai“. N-14 18.55 „Kobra 11“. N-7 19.55 „Rezidentai“. N-7 20.30 Farai. N-7 21.30 TV3 žinios. 22.20 TV3 sportas. Orai. 22.30 Eurolygos rungtynės. Kauno „Žalgiris“-Maskvos srities „Khimki“. Vaizdo įrašas. 0.30 Filmas. Trileris „Vyras su krepšiu“, JAV-Bahamai. 2014 m. N-14 2.20„Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. N-7

13.40 Prokurorų

Kinija. 2013 m. N-7

M. Knakfusas. 9.35 Kas? Kur? Kada? 9.45 Varpai kaip žmonės. 10.15 „Specialisto patarimai“. 10.25 Kalnai - mano gyvenimas. Lietuva kalnuose. 10.50 Ekstremalus sportas. 11.15 Info studija. 11.35 „Specialisto patarimai“. 11.45 Purenimai. 12.15 Kas? Kur? Kada? 12.25 Info studija. 12.35 Aštuntasis Šiaulių dramos teatro dešimtmetis. 13.05 Kas? Kur? Kada? 13.15 Neperskaityti žodžiai. 13.45 Koncertas. 15.30 „Specialisto patarimai“. 15.40 Muzikiniai Šiauliai. 16.10 Kas? Kur? Kada? 16.20 Gyvenimo metodas. Akademikas V. Brėdikis. 16.50 Mokslo sriuba. 17.20 Kas? Kur? Kada? 17.30 Senasis Šiaulių kinas. 18.00 Tauro ragas. 18.30 Info studija. 18.50 POST kryžkelė: trijų skulptorių grupė „Blizgė“. 19.10 Gydomės Šiaulių ligoninėje. 19.40 Susitikime prie Kruojos. 20.10 Specialusis reportažas. 20.20 Ventos vingiais. 20.50 Kas? Kur? Kada? 21.00 Info studija. 21.20 Kas? Kur? Kada? 21.30 Sinkopės. 22.00 Sportorama. 22.15 Tautos praeities pėdsakai miškų takais. 22.45 „Specialisto patarimai“. 22.55 Info studija. 23.15 Naktinės pramogos. S

6.25 Programa. 6.29 TV parduotuvė. 6.45 Krepšinio pasaulyje. 7.15 Ant bangos. 8.15 Gyvenimo būdas. N-7 9.20 „Likimo melodija“. N-7 10.25 „Vaiduoklis kreivame veidrodyje“. N-7 11.30 „Delta“. N-7 12.35 „Gluchariovas“. N-7

13.40 TV parduotuvė. 13.55 „Karo merginos“. N-7 15.00 „Gurovo bylos. Maitvanagiai“. N-7 16.00 Reporteris. Orai. 16.50 „Sandoris“. N-7 18.00 Reporteris. Orai. 18.45 Renovacija. Sužinok daugiau. 18.50 „Gluchariovas“. N-7 20.00 Reporteris. Orai. 20.30 Muzikinės kovos. 22.30 Reporteris. Orai. 23.00 „Gluchariovas“. N-7 1.10 „Delta“. N-7 3.00 „Juodosios katės“. N-7

N-7

„Nežinomas“, D. Britanija-

11.30 Klaipėdos patruliai. N-7 12.00 „Užkariaujant dangų“. 13.00 „Ekstremalūs žygiai. Šventieji Kinijos kalnai“. 14.00 „Minutė po minutės“. N-7 15.00 Pinigai iš nieko. 15.55 „Valdžios tvirtovė“. N-7 17.00 „Dingę Hitlerio turtai“. 18.00 „Judriausios pasaulio vietos“. 19.00 „Vėjavaikė“. N-7 20.00 Balticum TV žinios. 20.30 Karališkosios paslaptys. 21.00 Filmas. Komedija „Du vaikai, žmona ir dukra“, Prancūzija. 2010 m. N-7 22.45 Balticum TV žinios. 23.15 Tina Turner koncertas „50 Anniversary Tour - Live in Holland“. 0.50 „Užkariaujant dangų“.

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. N-7 7.45„Akloji“. 9.30 Būk mano meile! N-7 10.30„Policija ir Ko“. N-7 11.35 „Mentalistė“. N-7 12.40 „Detektyvė Rizoli“. N-7 13.35 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 14.35„Antinas Gudruolis“. 15.05„Žvėrelių būrys“. 15.35„Rožinė pantera“. 16.05„Džekio Čano

nuotykiai“. 16.30 „Būk su manim“. 18.00 „Neklausk meilės vardo“. 19.00„Detektyvė Rizoli“. N-7 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 21.00 Filmas. Veiksmo„Komisaras Falkas. Ginklo broliai“, Švedija. 2009 m. N-14 23.00 Filmas. Drama„Vidurnakčio ekspresas“, D. Britanija-JAV. 1978 m. N-14 1.15„Policija ir Ko“. N-7 2.05 „Mentalistė“. N-7 2.55 Filmas. Detektyvas „Prancūziška žmogžudystė. Paslaptingos mirtys Avinjone“, Prancūzija. 2016 m. N-14

16.55 Sąmokslo teorija. 17.40 „Komanda“. 20.00 Stebuklų laukas. 21.00 Laikas. 21.30 Balsas. Vaikai. 23.15 Vakaras su Urgantu. 0.05 Filmas. Komedija „Eglutės-2“. 1.40 EURONEWS. 2.05 „Komanda“.

5.00 Šiandien. 5.05 „Medicinos paslaptis“. 6.05 Dalykiškas NTV rytas. 7.00 Šiandien. 7.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.00 „Muchtaro sugrįžimas“. 9.00 Šiandien. 9.25 Medicinos paslaptys. 10.00 „Sudaužytų žibintų gatvės“. 12.00 Šiandien. 12.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 13.00 Susitikimo vieta. 15.00 Šiandien. 15.30 Ypatingas įvykis. Tyrimas. 16.05 „Brolis už brolį“. 18.00 Šiandien. 18.50 Filmas. Filmas „Paprasti daiktai“. 21.00 „Svetimas veidas“. 23.05 Z. Prilepinas. Rusų kalbos pamokos. 23.35 „Komunalinis butas“. 1.30 Susitikimo vieta.

6.00 Nuotaika. 7.45 Viačeslavas Tichonovas. 8.30 Lobių sala. 10.00 Lapė Alisa. 11.30 Įvykiai. 11.50 Viktorija. 13.25 Reksas. 13.35 Ideali santuoka. 14.30 Įvykiai. 14.50 Naujienų miestas. 15.05 Aktorių dramos. 15.45 Profesoriaus Mečnikovo žvaigždė. 16.00 Bausti negalima pasigailėti. 17.40 Pavojingas kruizas. 19.20 Įvykių centre. 20.20 Projektas. 21.25 Avietinis švarkas. 22.10 Įvykiai. 22.40 Žmona. Meilės istorija. 23.55 V.Kikabidzė. Diagnozė

- gruzinas. 0.45 Viktorija. 2.25 Lapė Alisa.

7.00 „Studentai“. 7.50 Labas rytas! 9.05 Tinkama priemonė. 9.50 Šeimos dramos. 11.35 Vairuoti rusiškai. 11.55 Pati naudingiausia programa. 12.45 Čapman paslaptys. 14.25 Keista byla. 15.20 Čapman paslaptys. 16.05 „Paskutinė meistro paslaptis“. 17.40 Žmonijos paslaptys. 18.35 Tinkama priemonė. 19.30 Šeimos dramos. 21.20 Žmonijos paslaptys. 23.05 Jums net nesisapnavo. 1.30 Žiūrėti visiems!

7.25 Filmas. Trileris „Anonimas“, D. BritanijaVokietija-JAV. 2011 m. N-7 10.05 Filmas. Drama „Aviatorius“, JAV-Vokietija. 2004 m. N-14 13.25 Filmas. Drama „Žmogus, pakeitęs viską“, JAV. 2011 m. 16.05 Filmas. Veiksmo „Paskutinis samurajus“, JAV. 2003 m. N-7 19.10 Filmas. Drama „Kaulai ir rūdys“, PrancūzijaBelgija. 2012 m. 21.30 Filmas. Komedija „Širdžių ėdikas“, JAV. 2012 m. N-7 23.30 Filmas. Drama „Aukštosios mados kerštas“, Australija. 2015 m. 1.40 Filmas. Drama „Pasimatymas“, Prancūzija. 2014 m. N-7 3.00 Filmas. Trileris „Nasrai“, JAV. 1975 m. N-14 5.10 Filmas. Drama „Hercogienė“, D. BritanijaItalija. 2008 m. N-7

6.00 Paskutinis išgyvenęs. 7.00 Kaip jie veikia? 7.30 Greitai ir triukšmingai. 8.30 Kaip tai pagaminta? 11.00 Kaip tai pagaminta?

12.30 Kaip tai pagaminta? 13.00 Dvigubas išlikimas. 14.00 Geležinkeliai Aliaskoje. 17.00 Paneigti istoriją. 18.00 Aukcionų medžiotojai. 18.30 Sandėlių medžiotojai. 19.00 Kaip tai pagaminta? 19.30 Kaip jie veikia? 20.00 Automobilių verslas. 21.00 Sklypų gelbėjimas. 22.00 Aliaska. 23.00 Inžinerija. 24.00 Jūs buvote įspėti. 1.00 Australijos geležinkeliais. 2.00 Kas Žemėje? 3.00 Sklypų gelbėjimas.

6.30 Pjongčango žiemos Olimpinės žaidynės. Akmenslydis. 8.30 Pjongčango žiemos Olimpinės žaidynės. Akrobatinis slidinėjimas. 10.00 Pjongčango žiemos Olimpinės žaidynės. Dailusis čiuožimas. 12.00 Pjongčango žiemos Olimpinės žaidynės. Kalnų slidinėjimas. 12.45 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 15.00 Pjongčango žiemos Olimpinės žaidynės. Akrobatinis slidinėjimas. 16.00 Pjongčango žiemos Olimpinės žaidynės. Dailusis čiuožimas. 17.30 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 19.00 Dviračių sportas. Dubajaus turas. 21.00 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 21.30 Žiemos sportas. 21.40 Pjongčango žiemos Olimpinės žaidynės. Akrobatinis slidinėjimas. 22.00 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 24.00 Pjongčango žiemos Olimpinės žaidynės. Dailusis čiuožimas. 2.00 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 2.30 Žiemos sportas.

7.00 NBA krepšinio lyga. Golden State „Warriors“Klivlando „Cavaliers“. 9.10 Italijos „Seria A“ futbolo

Balticum auksinis/21.00 „Aukojant pėstininką“, JAV-Kanada. 2014 m. N-7

Nuo mažų dienų garsėjęs kaip šachmatų genijus, Bobis Fišeris ilgainiui tapo tikru šio žaidimo meistru, galinčiu mesti iššūkį ir didžiausioms to meto šachmatų legendoms. Dėl savo užsispyrimo jis tapo ir tam tikru JAV simboliu šaltojo karo metais kovojant prieš Sovietų Sąjungą. Rež. Edward Zwick. Vaid.: Tobey Maguire, Liev Schreiber, Peter Sarsgaard.

TV3/21.40 „Londono apgultis“, D. BritanijaJAV. 2016 m. N-14 Svarbiausių pasaulio šalių lyderiai susirinko į Londoną. Jie dalyvauja Jungtinės Karalystės premjero laidotuvėse. Nors tai labiausiai saugomas renginys pasaulyje, bet teroristai rengiasi šią galimybę išnaudoti iki galo. „Olimpo apgultyje“ sprogo Baltieji rūmai, atėjo eilė Europai. Rež. Babak Najafi. Vaid.: Gerard Butler, Aaron Eckhart, Morgan Freeman.

Lietuvos TV/23.00 „Naujas puikus pasaulis“, JAV. 1998 m. N-14 Nauja, ideali ateities civilizacija, kurioje emocijos neegzistuoja. Visos kančios, sunkumai ir problemos panaikintos. Komfortiškai gyvendami žmonės mėgaujasi malonumais. Visi piliečiai laimingi dėl specialaus narkotiko, kurį privalo vartoti. Nepaklusę taisyklėms pasmerkiami tremčiai... Rež.: Leslie Libman, Larry Williams. Vaid.: Peter Gallagher, Leonard Nimoy, Tim Guinee.

lyga. Genujos „Sampdoria“Turino FC. 11.10 „CrossFit Games“ (vyrų jėgos rungtis). 11.40 „NBA Action“. Krepšinio lygos apžvalga. 12.10 KOK summer edition. Klaipėda. 14.30 Pasaulio rali - kroso čempionatas. P. Afrika. 16.30 „CrossFit Games“. 18.00 Italijos „Seria A“ futbolo lyga. Genujos „Sampdoria“Turino FC. 20.00 Penktasis kėlinys. Ispanijos „Endesa“ krepšinio lygos apžvalga. 21.00 Italijos „Seria A“ futbolo lygos apžvalga. 21.45 Italijos „Seria A“ futbolo lyga. Florencijos „Fiorentina“Turino „Juventus“. 23.45 NBA krepšinio lyga. Golden State „Warriors“Klivlando „Cavaliers“. 2.00 KOK summer edition. Klaipėda.

6.40 Superautomobiliai. 7.25 Automobilių SOS. 8.15 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 9.00 Didelis, didesnis, didžiausias. 9.55 Greitkeliu per pragarą. 10.40 Superautomobiliai. 11.30 Žmonijos kelionė. 12.20 Gatvės genijus. 13.05 Žmogus prieš „You Tube“. 13.50 Technologijų pavojai žmonijai. 14.35 Nacių megastruktūros. 15.25 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 16.10 Automobilių SOS. 17.00 Pasaulio paveldas. 17.50 Technologijų pavojai žmonijai. 18.35 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 19.25 Automobilių SOS. 21.00 Pasaulio paveldas. 21.45 Technologijų pavojai žmonijai. 22.30 Paslaptingos bylos. 23.20 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 0.10 Pasaulio paveldas. 0.55 Vikingų apokalipsė. 1.45 Lėktuvo katastrofos tyrimas.

6.05 Uždrausta istorija. 7.20 Hindenburgas ir Hitleris. 8.20 Linksmi išradimai. 9.20 Muziejaus paslaptys. 10.10 Konspiracija. 11.00 Karališkųjų žmogžudysčių paslapty. 14.20 Pradingę. S 15.20 Muziejaus paslaptys. 16.05 Linksmi išradimai. 16.35 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 17.30 Muziejaus paslaptys. 18.20 Uždrausta istorija. 19.10 Viduramžių žmogžudysčių paslaptys. 20.00 Privatus karališkosios šeimos narių gyvenimas. 0.05 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 1.00 Kovos laivai. 1.50 Pradingę. S 2.45 Muziejaus paslaptys.

6.05 Oro kariai. 7.00 Ratai iš ano pasaulio. 7.45 Žvalgytojai. 8.30 Išsilaisvink arba mirk! 8.50 Sudėtingiau, nei atrodo. 9.15 Dronai. 9.35 Mano namai ant vandens. 10.00 Ratai iš ano pasaulio. 10.45 Šiukšlininkai. 11.50 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 12.35 Baltųjų lokių miestas. 14.25 Baltųjų lokių miestas. 14.55 Mano namai ant vandens. 15.40 Nefrito karštinė. 16.30 Žvalgytojai. 17.15 Rąstų namelio karštinė. 18.10 Ratai iš ano pasaulio. 18.55 GRIP - spausk iki galo. 19.40 Milžinų statybos. 20.30 Statybos laukinėje gamtoje. 21.15 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 22.00 Drožinėtojų karaliai. 23.30 Žvalgytojai. 1.00 Linksmi išradimai. 1.50 Žvalgytojai. 2.35 Medienos karaliai.


11 | KULTŪRA

2018 m. vasario 9 d. PENKTADIENIS

Kultūros kirtis

Nechuliganiškas kultūros chuliganas Atkelta iš 7 p. Šiandien aš taip pat esu politikas. Būtent politika gali apibūdinti asmenybę. Jei žmogus neturi kur savęs realizuoti, tuomet nemanau, kad politika tikrai yra tinkama vieta savęs įprasminimui. Manau, kad stabdo mąstymą būtent politinis priklausymas būriui. O ko jau vertas vien kreipinys – „Gerbiamas Tarybos nary“… Lankstymaisi jau mane vimdo. Kai matai, jog ginčijamasi iki nukritimo dėl pasirinkimo, kokią gatvę asfaltuoti, kai matai, jog yra besirūpinančių savo interesais, dažnai nusvyra rankos. Bet mane skatina veikti kiti žmonės… tie, kurie elgiasi priešingai. Todėl aš šiandien ir esu politikas! – Prisiminkite pirmuosius savo žingsnius meno eksperimentuose. Su kokiais sunkumais susidūrėte? Kaip juos sprendėte? Ar sulaukėte kritikos, o gal patarimų ir pagalbos, kokios? – Pirmieji žingsniai meno eksperimentuose buvo paženklinti performansų gausa. Jau tada su P. Arlausku (Pūka) važiavome į LNK televiziją rengti provokuojančios akcijos. Kita mano akcija buvo Šiaulių miesto bulvare, šalia Dailės galerijos, kur viešai daužiau seną automobilį. Žmonių reakcijas taip pat tikrinau prašydamas miestiečių mane šelpti pinigais ir filmuodamas juos, o šalia „SwedBank“ bandžiau išpirkti kiaulę iš skerdyklos. Buvo ir tokia akcija, kai žmones plėšėme vidury dienos ir tikrinome aplinkinių pilietinį aktyvumą. Manau, jog visa tai buvo labai puikūs socialiniai eksperimentai-akcijos. Dievulis man davė daug gebėjimų ir dėl to aš visada skubėjau realizuoti savo idėjas. Atsimenu vieną pirmųjų tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „Virus“ renginių Šiaulių dailės galerijoje. Tąkart aš surengiau Nuostabiausių kojų konkursą. Man padėjo organizuoti Rytis Budrys ir Aivaras Rusevičius. Buvo iš ties smagu ir net prasminga. Šio renginio niekas nesustabdė, nes jis Lietuvoje buvo naujiena. Aš manau, kad nesu ir nebuvau vien tik menininkas. Turėjau daug idėjų, minčių ir net gerą būrį draugų. Man tikrai daug padėdavo draugai ir šiltas bendravimas tik su laisvai besijaučiančiais žmonėmis. – Kurdavote meno akcijas, kurios mane be galo žavėjo. Jus visada laikiau mene chuliganu, o būtent prieš chuliganus aš dažniausiai nukeliu kepurę ir atiduodu pagarbą. Ar meno chuliganizmas yra kultūros varomasis variklis? Kokius savo meno chuliganizmo gestus laikytumėte labiausiai pavykusiais ir įėjusiais į Šiaulių kultūros ir meno istoriją? – Jau išsiaiškinome, ką reiškia kultūra kaip žodis – nieko. Kultūra dažnai suvokiama kaip sąvoka „įsisavinti“ pinigus. Juk kultūra iš tikro – tai pjūvis, rodantis, ką mes darome dabar ir anksčiau. Tik vėliau galime atsekti kultūros evoliuciją ir suprasti rezultatą. Hmmm... Gal aš pasėjau tavyje, brol, kokią nors chuliganizmo sėklą, kuri šiandien pasąmoningai tave veža. Tad tavo klausimas yra ne apie mane, o apie tai, kaip aš ir

tu atrodome santykyje su visuomene Šiauliuose, Lietuvoje ir pasaulyje? Galbūt tavo parodos pasės kitą sėklą visuomenėje, o tai tikrai nutiks… Neabejoju, jog kažkam kils aktuali mintis apie tave, kurią po kelių ar keliolikos metų jau kontempliuosime visiškai kitaip ir kitur… O gal chuliganizmas tėra tik noras nebūti ribotam?… – Šiuo metu jūs gana aktyviai ir sėkmingai užsiimate tapyba. Kokia yra šiuolaikinio tapytojo kasdienybė? Nuo ko pradedate kūrybai skirtą dieną? Kiek reikia dirbti, turėti kantrybės ir atidumo gyvenamajai aplinkai, kad kūryba „neštų“ grąžą? – Mano kambaryje visada kabo du arba trys pradėti kūriniai, prie kurių prieinu ir juos lėtai brandinu tapydamas. Labiausiai man patinka konceptualiosios tapybos kelias. Šiuo metu mane veikia dvasinis ryšys su žemdirbiu, kūrėju Mantu Plakiu. Į dažus įdėsiu jo žemės ir jo išaugintų grūdų. Galbūt įkomponuosiu jo logotipą (keturios varpos simbolizuojančios jo šeimą, o galbūt ir penkios, ženklinančio ateities galimybes). Kai plaukioju baseine arba minu dviratį, aš visada gaunu papildomų minčių. Jos skrieja į mane iš Aukščiausiojo, po to bereikia tik prisėsti prie drobės ir pradėti kurti. Mane inspiruoja ir sugrįžtantys mano susitikimai su žmonėmis, išgyventi pačiuose įvairiausiuose miestuose ir miesteliuose. Taip grįžta ne tik pokalbiai, bet ir vestos edukacijos, girdėtos dainos ir skaityta poezija. Šiandien jau baigiu apsukti kūrybinį ratą Lietuvoje. Savojo šešiasdešimtmečio proga noriu sukurti galbūt šimto, o gal ir dviejų šimtų paveikslų apimties parodą surengiant ne kokioje nors meno mekoje, ne pristatant juos kokioje nors spaudoje, bet žmonių širdyse. Juk šiandien spauda yra Facebook’as, kuriame aš pats veikiu kaip žurnalistas ir puikiai tvarkausi su informacijos srautu bei pasiekiu man rūpimus žmones. Įprastinė spauda mane jau nuvylė galutinai. Ji dažnai spausdina šališką nuomonę ir jos tikslas yra tik uždarbis. Gaila, spaudoje vis mažiau lieka vietos visuomenės šviečiamajai funkcijai atlikti. – Savo laiką skiriate ne tik meno kūrybai, bet ir darbui televizijoje. Šiuo metu prodiusuojate ir vedate laidas. Kaip jūsų dabartinė kūrybinė veikla ir darbas televizijoje yra tarpusavyje susiję? Kuo šiuos veiklos papildo viena kitą? – Viskas gyvenime yra susiję, kaip ir susiję mūsų kūno organai. Vienu metu mes einame, kvėpuojame, valgome, žiūrime ir girdime. Tuo pat metu ir aš pats atlieku daug skirtingų funkcijų. Aš matau vaizdelį, o mano smegenys modeliuoja filosofinę diskusiją, filmuotą medžiagą ir garsą montuoja rankos. Mano kūnas ieško prasmės ir esmės. Aš visada analizuoju, kodėl gavau vieną ar kitą vaizdo įrašą, mąstau, ką jis reiškia ir kaip jį reikia apdoroti. Kartais būna nelengva atspėti, ar jis skirtas tik man, ar kam nors kitam. O kaip man surasti kitą? Toks ir yra darbas televizijoje. Nutapyti paveikslą ir jį eksponuoti ar parengti ir transliuoti televizijos

laidą – visa tai vienodai signalizuoja mano operatyviąją atmintį. Ji dirba vienodai intensyviai ir be sustojimo. Ji dirba taip, kad net kaukia! – Savo jėgas išbandėte politikoje, darbe Šiaulių miesto savivaldybėje. Pasvarstykite, koks pirmasis įspūdis jus aplankė vos tik atvėrus Savivaldybės duris? Ko iš šio darbo išmokote kaip asmenybė? Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas? – Pirmas įspūdis buvo geras ir šiandien jis ne toks jau blogas. Tačiau kai kurie senieji politikai turi ydingų praktikų didžiuotis savo kalba, nors daro visiškai kitus darbus, nei kalba. Nors visa tai atleistina, juk ne visi žmonės žino, ką jie iš tikro daro. Ačiū Dievui, aš vis dar esu politikas idealistas ir viską darau iš širdies. Tikriausiai todėl ne daug kas supras ir šį mano interviu. Politikoje aš nenoriu apjuodinti kitų žmonių, tačiau aš noriu padėti tiems, kurie gerai dirba. Taip yra todėl, kad šiame darbe išmokau suprasti, kodėl žmonės yra materialistai, ir išmokau išklausyti kitą. Tenka tobulinti ir kitus komandinio darbo įgūdžius. Politika man įdomi net tuomet, kai aš ir kritiškai manau, jog nėra gero politiko be geros asmenybės. Vis dėlto yra puikių politikų, kuriems iš tikro rūpi žmonės ir mažiausiai aktualūs asmeniniai interesai. – Būdamas ne tik menininku, bet ir pedagogu tikriausiai domitės įvairiomis kultūros ir meno veiklomis. Papasakokite, kokie meno ir kultūros meistrai, dailininkai yra jūsų didieji įkvėpėjai? Kokie asmenys jus žavi ir kodėl? – Mane įkvepia filosofai. Prof. dr. Gintautas Mažeikis yra vienas iš mano vadinamų trijų banginių. Jis maitina mane išmintimi. Mane įkvepia Gintaras Lunskis, kurį suprasti taip pat reikia specialaus pasiruošimo. Juk labai svarbus yra žinojimas, kodėl darai vieną ar kitą darbą. Kas esi ir ką veiki šioje žemėje. Mano minimi asmenys padeda atsakyti į daugybę klausimų. Tikriausiai todėl aš kas vakarą užmiegu klausydamasis paskaitų audioįrašų. Mane inspiruoja ir mano dabartinis darbas. Kai einu į darbą ne uždirbti pinigų maistui, bet realizuoti savo naujų idėjų, tuomet aš jaučiu, kad esu ne tik įkvėptas kitų žmonių, bet ir laimingas. O štai susitikdamas su vaikais aš visada stengiuosi atkreipti dėmesį į kiekvieną ir provokuoti žaidimą, išbandantį motyvaciją. Tad nenustygdamas vietoje aš skaitau paskaitas šalyje LMS, trečiojo Remigijaus VENCKAUS archyvo nuotr.

amžiaus, šio amžiaus studentams, bendradarbiauju su ŠU alumnais, bibliotekomis ir mokyklomis. Mane žavi žmonės, kurie turi jėgos daryti tai, kas jiems ir yra skirta. Man vis dar patinka meras Artūras Visockas. Nors jis ir galėtų išdalyti savo valdžią visoms partijoms, bet priešingai, jis laiko pats visus keturis kampus ir už juos atsako. Šiandien net biudžete pinigų yra, nors meras ir patiria didžiulį spaudimą. Jaučiu pilietinę pareigą jam kiek galima labiau padėti, nes jis yra pasirinkęs sunkesnį kelią ir juo žingsniuoja drąsiai. Iš tikro tai mane žavi visi, kurie pažeidinėja nustatytas ribas. Manau, kad tik išardžius ir iš naujo konstruojant pasaulį atsiranda progresas. – Meno galerijose pristatote savo kūrybą. Pasidalykite mintimis apie savo reprezentuojamų kūrinių filosofiją. Kokia atranka vadovaujatės vienus ar kitus kūrinius demonstruodamas visuomenei? Kaip meno mylėtojai ir kultūros įstaigos vertina jūsų meno kūrybą? – Mano kūrinių filosofiją geriausiai apibūdino prof. dr. Gintautas Mažeikis ir Jurgis Dieliautas. Tai įdomūs ir originalūs pastebėjimai. Aš sutinku su jų pastebėjimais. Jie man abu yra autoritetingi žmonės, kurių žodis man visada yra svarbus. Iš tikro niekada aš nenoriu kam nors patikti savo darbais. Juk mano kūryba – tai ne nutapytas namelis ar miškelis. Mano kūryba – tai testas žiūrovui, parodos lankytojui, žmogui, kuris man yra svarbiausias. Jis regi mano kūrybą, jis turi pajungti savo intelekto gebėjimus, atmintį, savo patirtis ir iš to sukurti net savo mintį, savo naują konceptą. Mano darbai iš tikro nėra mano. Jie – laiškai iš anapusinio pasaulio ir skirti konkretiems žmonėms, konkrečiu momentu. Jie turi suspindėti kito žmogaus mintyse. Tik intelektas mano kūrybos vertinimo kovoje patiria pergalę. Kasdieniai lietuviški mano kū-

rybos vertinimai man yra juokingi. Jie iš tikro man nieko per daug nereiškia. Tai puikiai iliustruoja kažkada V. Kinčinaičio ištartas klausimas man: ar tau tikrai reikia narystės tapytojų sąjungoje? Ar tau kas trukdo tiesiog kurti ? Ar tu esi vaikas, kad tau reikia pagyrimo? Tad ką sukūriau, aš palieku teisę žiūrovui suprasti ir tuo pačiu kurti mano kūrinių atpasakojimus arba apipasakojimus. – Jus ištiko 60 metų jubiliejus. Ar džiaugiatės savo nueitu gyvenimo ir kūrybos keliu? Ar esate laimingas kasdienybę skirdamas kultūrai ir menui? Kokie jūsų planai? – 60 metų yra susiję su labai sąlyginiu laiko matavimu. Net ir sulaukęs jubiliejaus aš atlieku begalę tų pačių veiksmų. Aš ir toliau einu savo keliu ir vis savęs klausiu – o kas gi yra mano kelias? Kelias nėra nei geras, nei blogas. Tikriausiai prieisiu vartus ir tuomet galėsiu pasakyti, kad ėjau tikrai nepasikiškiakopūsčiaudamas, t. y. gyvenau gyvenimą skirtą ne vien tik sau, nors dėl ko pasiaiškinti tikrai bus… Savo laiką matuoju nuveiktais darbais. Kartais per vieną dieną padarau tiek, kad ta diena tampa gerokai vertingesnė už kitas iki ir po nutikusias dienas. Tinkamas poilsis irgi yra darbas, nes be jo aš sau užkertu bet kokią galimybę priimti kokybišką sprendimą. Svarbiausia matyti aiškią gyvenimo liniją, mylėti savąjį miestą ir šeimą, protu pasistengti suvokti visa tai, kas vyksta aplinkui, suprasti, kad ne mes valdome situaciją ir kad gyvenimas akimirksniu gali subyrėti. Šiandien aš esu drugelis, kurio diena jau vakarop, todėl savo gyvenimo prasmingiausiu ir geriausiu darbu laikau dukrytę Laimutę. Ji jau šiandien maloniai mane stebina savo kūryba. Savo interviu norėčiau užbaigti nechuliganišku posakiu: tegul visad šviečia saulė ir dangus tegul būna giedras! – Dėkoju už puikius ir išsamius atsakymus bei linkiu kūrybinės sėkmės! Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www. culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www. venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www. foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras LAURECKAS 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 Luminor bankas AB Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515 Šiaulių telefono kodas (8 41) SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija ŽVIGAITIENĖ, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52, 8 640 17 768

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

Vyriausioji redaktorė Romualda URBONAVIČIŪTĖ KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jūratė RAUDUVIENĖ (j.rauduviene@snaujienos.lt) Aktualijos Diana JANUŠAITĖ (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Justina KYBARTAITĖ (j.kybartaite@snaujienos.lt) Medicina Teresė HOKIENĖ (medicina@snaujienos.lt) Dizainerė Monika KLENAUSKAITĖ (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis PABIJUTAS Publicistai: Ričardas JAKUTIS, Irena RAMANECKIENĖ, Liudvikas RULINSKAS, Jonas NEKRAŠIUS, Remigijus VENCKUS

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima SAVILOVA 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt Prenumeratos tarnybos vadovė Andželika VILAIKIENĖ 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 4 848 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis

17 2 1 4 -3 22 14 6 9 16 -2 1 -2 13 3 3 12 1 -3 0

Liucernos karnavalo akimirkos.

Gėda ir garbė - kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. (Apulėjus)

Nusišypsok ☺☺☺ Dengia suvalkietis stogą šiferio lakštais. Prikala lakštą keturiomis vinimis. Deda kitą lakštą ir galvoja: „O kam man naudot 4 vinis, jei galiu sutaupyti?“. Prikala su 3-mis vinimis - laikosi. Taupo toliau, kala su dviejomis vinimis - laikosi. Prikala su viena vinimi - lakštas laikosi. „Oho, kiek sutaupysiu!“ - mąsto. Užlipa ant pačio stogoviršaus pradėti naują eilę. O čia jam geniali mintis: „O jeigu visai vinių nenaudot?”. Deda šiferio lakštą, siekia kito. Ir pradeda slysti žemyn. - Žmonaaaa...., ei žmon..., šiandien pietų nevirk - ligoninėj pavalgysiu, - šaukia vyras. - Tu tik krisk ant galvos, kad kelnių nesuplėšytum, - atsiliepia žmona.

EPA-ELTA nuotr.

Dienos akcentai

Vasario devintoji, penktadienis, 40-oji metų diena (ketvirtoji 6-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 325 dienos. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 7.56, leidžiasi 17.11. Dienos ilgumas -

9.15. Šiandien - antroji Mėnulio delčios diena. Saulė Vandenio ženkle. Vardadieniai Algė, Apolonija, Erika, Erikas, Joviltas, Marijus, Odeta.

Astrologinė prognozė vasario 9-ajai, penktadieniui AVINAS

LIŪTAS

ŠAULYS

Ši diena jus nustebins šauniais kontaktais, įdomiomis pažintimis, pakvietimais. Galite susitikti žmogų, kurį kažkada pažinojote. Apsikeisite naudinga informacija. Atsargiai kelyje.

Rūpės pasilinksminimai, nuotykiai, brangūs pirkiniai, erotika. Iš pažįstamo žmogaus galite sužinoti jaudinamą naujieną. Gali atsirasti naujas nepigus pomėgis arba susižavėjimo objektas. Viena avantiūra gali baigtis nekaip.

Galima optimizmo teikianti informacija. Tačiau jūsų santykiai su kitais žmonėmis, partneriais bus prieštaringi. Panašu, kad neadekvačiai vertinsite situaciją, kitų žmonių jausmus, norus. Jeigu velsitės į konfliktus, gali nutrūkti svarbus ryšys.

MERGELĖ

OŽIARAGIS

Nors jums nestigs energijos bei iniciatyvos rimtai darbuotis, bet vadovybė ir namiškiai kels vis naujų reikalavimų, varžys jūsų planus. Nepaisant to artėsite prie tikslo. Saugokitės traumų, klastos.

Puoselėsite viltis, susijusias su nauju pajamų šaltiniu, nauja darbo vieta ar pareigybe. Jeigu ką tik pradėjote dirbti ar ėmėtės reformų, turbūt pasijusite persitempę. Pasirūpinkite sveikata.

JAUTIS Gali kilti rūpesčių dėl savų ar svetimų pinigų, nuosavybės. Galbūt teks derėtis dėl skolos grąžinimo, kredito gavimo ar pan. Pasaugokite jums vertingus daiktus, dokumentus - gali kilti pavojus kažką prarasti, sugadinti.

DVYNIAI Galite pasijusti tampomi į skirtingas puses. Netikėtų reikalavimų, prašymų ims kelti dalykiniai partneriai, aplinkiniai. Būkite nuoširdūs, neveidmainiaukite, antraip galite suklaidinti, supykdyti kitus žmones. Gali neraminti vakare išgirsta naujiena.

VĖŽYS Šiandien pravartu aptarti kliūtis, trukdančias siekti gerų rezultatų, susirasti gerą darbą, pagalvoti apie teisingesnę politiką, ekonomiškesnę ūkio apskaitą, efektyvesnį verslą, išlaidų sumažinimą. Saugokitės traumų.

SVARSTYKLĖS Šiandien reikės suspėti daug ką padaryti, suorganizuoti, sužinoti. Nusimato kontaktai su giminaičiais, draugais. Kažkokia žinia, naujiena jus gali ne juokais sujaudinti ar suintriguoti.

SKORPIONAS Galite sudaryti naudingą sutartį, gauti pajamų. Tačiau pinigai neužsibus jūsų piniginėje, nes išaugęs apetitas brangiems daiktams skatins išlaidauti bei visaip rizikuoti. Verčiau nesileiskite į jokias avantiūras.

VANDENIS Nuo pat ryto aktyviai imsitės veiklos. Savo įkvėpimu, energija užkrėsite ir aplinkinius, kolektyvą. Tiesa, vakare turbūt paaiškės, kad jūsų pastangų rezultatas ne visiškai toks, kokio tikėjotės.

ŽUVYS Namuose ir darbe nestigs emocinės įtampos. Norėsis daug nuveikti, tačiau gali pritrūkti jėgų arba atsiras nenumatytų kliūčių. Žymiai geriau seksis, jei turite užsitikrinę įtakingo asmens paramą. Gali išryškėti kenksmingo įpročio, nesigydymo pasekmės.

2018 02 09 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
2018 02 09 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Advertisement