Page 1

2018 m. vasario 7 d. Trečiadienis

Skulptūros

„Ledo karalystė“ Pakruojo dvare.

2 p.

»

Nr. 26 (18350)

Žala

Sauga

Mero galimai padarytą žalą biudžetui aiškinsis prokuratūra.

Ar pakankamai informuojama apie evakuacijas ir slėptuves?

3 p.

»

5 p.

Sveikatos kodas

»

Gripas jau siautėja Šiauliuose.

7-9 p.

»

Orai Šiauliuose

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Brangesnių bilietų prisiprašėme patys! Šiaulių miesto savivaldybė primygtinai bando įtikinti, kad vienkartinius miesto autobusų bilietus pabrangino gyventojams prašant. Po ketvirtadienį priimto Tarybos sprendimo vakar spaudos konferencijoje UAB „Busturas“ atstovai ir Savivaldybės administracijos direktorius pasakojo, kaip pabranginus bilietus ir Savivaldybei padvigubinus dotacijas iš biudžeto įmonė dabar gerai gyvens. Jūratė RAUDUVIENĖ j.rauduviene@snaujienos.lt Gudri apklausa su paslėptais rezultatais Jau šiauliečius informavome, kad nuo kovo 1 d. 5 centais brangs miesto maršrutinių autobusų vienkartinis elektroninis bilietas ir kainuos 54 centus. Administracijos direktorius Antanas Bartulis teigė, kad tiek Savivaldybė, tiek įmonė neteisingai kaltinami socialiniu nejautrumu keleiviams. Kainą pakėlė atsižvelgę į gyventojų apklausos rezultatus. Apie mistinę apklausą

jau seniai kalbama, tik apie jos rezultatus niekas nieko pasakyti negalėjo. Paaiškėjo, kad kažkur Savivaldybės tinkluose jie paslėpti yra, tik niekas jų nemato. Spaudos konferencijos proga Savivaldybės atstovams netgi pavyko rezultatus kažkaip iškrapštyti. Visiems žinoma, kad rezultatai priklauso nuo suformuluotų klausimų, o šios išskirtinės apklausos klausimas skambėjo gudriai: „Ar šiauliečiams reikalingas naujesnis, patogus ir saugus viešasis transportas?“

3 p.

»

Trumpai Statusas

Seimo nariui Žygimantui Pavilioniui nerimą kelia dviprasmiška ir pavojinga situacija, kai vienas žinomiausių šalies ekonomistų Gitanas Nausėda vienu metu atstovauja SEB bankui ir yra įvardinamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus. Todėl Ž. Pavilionis asmeniškai kreipėsi į „Wallenberg Foundations AB“, pagrindinio SEB akcininko, prezidentą

Peterį Wallenbergą jaunesnįjį ir fondo ryšiams su užsieniu vadovą Magnusą Scholdtzą dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo G. Nausėdos statuso.

Perspėjimas

Romoje vykstančioje migracijos klausimams skirtoje konferencijoje Italijos vyriausybė perspėjo dėl „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų sugrįžimo į Europą. „Užsienio kovotojų“ grįžimas yra ne tik galimybė, bet ir „visiškai konkretus“ pavojus, konferencijos pradžioje pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Angelinas Alfanas.

Apeliacijos

Likus keturioms dienoms iki Pjongčango olimpinių žaidynių pradžios, 32 Rusijos sportininkai Tarptautiniam sporto arbitražo teismui pateikė apeliacijas dėl jų nušalinimo iš olimpinių žaidynių. „Šiaulių naujienų“ informacija

Ramūno SNARSKIO nuotr.

Kokia švietimo koncepcija Šiauliuose? Šiauliai neturi švietimo koncepcijos. Taip sakė verslininkai Šiaulių pramonininkų asociacijos posėdyje. Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atstovai su tuo nesutiko. Anot jų, Šiauliai turi aiškią švietimo kryptį, kurios laikosi. Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad abi pusės yra savaip teisios. Diana JANUŠAITĖ d.janusaite@snaujienos.lt Sudarė vaiko ūgties koncepciją „Valstybės teisės aktai mus įpareigoja turėti viziją, miestui tinkamą ugdymo tinklą, mes tai ir darome“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė. Jos teigimu, Šiauliuose bendrojo ugdymo tinklas buvo sutvarkytas dar prieš kelerius metus. Tuo tarpu dauguma kitų savivaldybių iki šiol neturi išgrynintų progimnazijų, nėra sutarusios dėl mokyklų kiekio ir t. t. „Visa tai mes jau seniai sė-

kmingai įgyvendinome ir tų nuostatų laikomės“, – į teigiamą aspekto pusę ragino pažvelgti departamento direktorė. Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Rimas Marcinkus informavo, kad šiuo metu Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko daugiau nei 4 tūkst. šiauliečių. Miesto mokyklų 1–12 klasėse mokosi 13 tūkst. moksleivių. Ir juos visus siekiama tinkamai išugdyti. Tam, kad šiauliečiai taptų brandūs ir sėkmingi, net parengta atskira vaiko ūgties koncepcija. Siekiant brandžios ir sėkmingos vaiko asmenybės ūgties lai-

komasi šių principų: pasirinkimo; atsakomybės; pasitikėjimo; drąsos veikti ir klysti; sistemingumo; augimo; bendradarbiavimo. Vaiko asmenybės ūgtį apibūdina pagrindinės vertybės, pagarba, unikalumas, iniciatyvumas, tarnystė, žinios ir gebėjimai. Vaiko asmenybės ūgties pagrindinės kompetencijų grupės yra šios: savivoka; socialumas; gyvenimo planavimas. Ieško naujų priemonių Tam, kad padėtis švietimo sistemoje keistųsi į teigiamą pusę, imamasi veiksmų ir respublikiniu lygmeniu. R. Marcinkus priminė, kad vaikams siūloma pradėti lankyti mokyklą ne nuo 7-erių, bet nuo 6-erių metų. Pastebima, kad daugėja mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų. Jų ugdymas ir jiems pagalbos teikimas – tai naujas iššūkis švietimo atstovams, su kuriuo teks susidoroti.

2 p.

»


NAUJIENOS | 2

2018 m. vasario 7 d. TREČIADIENIS

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė A. Lesauskienė patikino, kad Šiauliai švietimo koncepciją turi. Atkelta iš 1 p. Švietimo ir mokslo ministerija planuoja nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvesti etatinį darbuotojų apmokėjimą, kuriame būtų išskirtos kelios dalys: kontaktinės valandos (tiesioginis darbas su vaikais), nekontaktinės valandos (pasirengimams pamokoms, sąsiuvinių taisymas, veikla bendruomenei). Tuomet įstaigos vadovui tektų pertvarkyti mokytojų pareigybes ir perskirstyti jų funkcijas. Mokytojų senėjimas ir trūkumas – tai dar viena problema, kuriai ieškoma priešnuodžio. Šis trūkumas ypač jaučiamas ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Taip pat pagal naują tvarką įsigaliojo penkerių metų terminuotos darbo sutartys švietimo įstaigų vadovams. Šiais metais Savivaldybė turės organizuoti šešis konkursus ir nuspręsti vadovų likimus, kurių kadencijos baigiasi. Išsakė nemažai kritikos Toks pristatymas pramonininkų neįtikino. Jų nuomone, norint sklandesnio darbo ugdymo įstaigose dar reikia išspręsti nemažai problemų. Pirmiausia pramonės atstovai domėjosi, ar mieste nereikėtų uždaryti apytuščių mokyklų. Departamento direktorė patikino, kad dabartinis mokyklų skaičius yra optimalus. Tik bėda ta, kad iš 70 bendrojo ugdymo

įstaigų visiškai sutvarkytos yra tik dvi. Kitose, nepaisant naujai įdėtų langų, suremontuotų stogų, dar reikia sutvarkyti vamzdynus, elektros instaliacijas, persirengimo kambarius, sporto sales ir t. t. Tai reikalauja daug lėšų, kurių Savivaldybė neturi. Verslininkas Tomas Švaplys kalbėjo, kad reikėtų galvoti ne apie mokyklų skaičių, bet mažinti mokinių skaičių klasėse. Jo nuomone, kai klasėje yra 34 mokiniai ir vienas mokytojas, vaikai nieko neišmoksta. Dėl to tėvams tenka samdyti atskirų dalykų korepetitorius. „Ko vaikas gali išmokti, kai per pamoką mokytojas jam skiria minutę? Jeigu mokytojai dirbtų ne pusę darbo dienos, bet visą, galbūt tuomet mokiniai pasiektų kur kas geresnių rezultatų“, – svarstė T. Švaplys. Jis kėlė klausimą ir apie namų darbų svarbą. Verslininko nuomone, būtų racionaliau mokinius maksimaliai mokyti mokykloje ir tik minimaliai duoti darbo namuose. Be to, reikėtų sumažinti įvairių dalykų teorijos apimtis ir skirti daugiau dėmesio praktikai. Štai Danijoje norint įgyti inžinieriaus profesiją reikia pradėti nuo paprasto darbininko – ten mokiniai ir studentai atlieka kur kas daugiau praktikos. „Visa tai rodo, kad mūsų švietimo sistema ne tik buksuoja. Pa-

mažu einama degradacijos link. Jūs tik pažiūrėkite, kokius darbus užsienyje dirba mūsų jaunuoliai. Tai tikrai nieko gero nežada“, – savo nuomonę išsakė Šiaulių pramonininkų asociacijos narys. Reaguodama į išsakytą kritiką A. Lesauskienė paaiškino, kad mokinių skaičius klasėse yra optimalus. Anot jos, pradinėse klasėse yra po 22 mokinius, aukštesnėse – po 25 arba ne daugiau kaip 30: „Vienas iš mūsų tikslų ir yra išlaikyti optimalų skaičių, kad vienos mokyklos nebūtų perpildytos, o kitos – tuščios. Jeigu mokykloje mokosi bent 600 mokinių, tai jau yra gerai.“ Taip pat ji nesutiko su mintimi, esą mokiniai mokytųsi geriau, jeigu mokytojai dirbtų visą darbo dieną. Turbūt tai labiau priklauso nuo paties mokytojo atsidavimo, noro padėti kitiems ir nuo švietimo įstaigos vadovo požiūrio. Be to, salėje pasigirdo minčių, kad viskas nėra taip blogai. Posėdžio metu priminta, kad užsienyje jaunuoliai ne tik plauna indus, bet ir studijuoja geriausiuose pasaulio universitetuose: Harvarde, Kembridže ir Oksforde. Tikisi geresnės ateities Šiaulių profesinio rengimo centro vadovas Saulius Dargužas taip pat suskubo ginti mokytojų garbės. Anot jo, pagal naująjį Darbo kodeksą, mokytojui leista turėti 36 valandų darbo savaitę. Tai nėra daug, ypač žinant, kaip trūksta profesijos mokytojų. Be to, etatinėje darbo sutartyje įrašyta, kiek valandų mokytojas turi tiesiogiai praleisti su mokiniais, kiek laiko skirti kitiems darbams, ir to pažeisti nevalia. „Nežinau, ar įmanoma taip įsąmoninti mokytojus, kad jie su vaikais iš širdies dirbtų aštuonias valandas per dieną. Tačiau pritariu, kad iš tiesų daug kas priklauso nuo mokytojų požiūrio. Juk ne veltui sakoma, kad nėra nė vieno vaiko, kurio nebūtų galima išmokyti rašyti, skaityti, skaičiuoti. Tik su vienu turi dirbti valandą, o su kitu – dvylika. Sisteminių problemų pas mus iš tiesų yra labai daug, todėl tik reikia lenkti galvas

Mirus mylimam vyrui nuoširdi užuojauta tesuteikia stiprybės Šiaulių miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojai Gendrūtai Slavinskienei.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija

Mirus pedagogui, matematikui prof. habil. dr. BRONIUI BALČYČIUI, kuris daugelį savo gyvenimo metų paskyrė darbui Šiaulių pedagoginiame institute ir Šiaulių universitete, nuoširdžiai užjaučiame jo brolį, Universiteto bendruomenės narį, prof. habil. dr. Eduardą Balčytį ir artimuosius. Telydi Jus paguoda ir dvasios ramybė šią sunkią netekties valandą. Šiaulių universiteto bendruomenė

ir dėkoti tiems žmonėms, kurie dirba su vaikais“, – savo poziciją išsakė S. Dargužas. Po to pramonininkai susidomėjo ne tik bendrojo lavinimo mokyklų veikla, bet ir profesinių mokyklų indėliu. Jie klausė, ar Šiauliai yra pasiruošę parengti mokymo programas ir paruošti specialistus, kurių taip trūksta pramonės įmonėms. „Jauni žmonės grįžta iš užsienio, bet neturi darbinių įgūdžių, juos reikia papildomai apmokyti. Turintys daugiau patyrimo žino, kad tai daryti nelabai apsimoka, nes apmokius jauną žmogų, vėliau jis gali pabėgti į kitą įmonę. Vadinasi, čia labai reikalinga profesinių mokyklų pagalba“, – kalbėjo įvairių pramonės įmonių atstovai. S. Dargužas atsakė, kad viskas priklauso ne vien nuo profesinio rengimo centrų valios, didelės reikšmės turi valstybės politika.

Pavyzdžiui, norint gauti grupės krepšelį grupėje turėtų mokytis mažiausiai 25 mokiniai, o tiek surinkti ne taip paprasta. „Yra norinčių dirbti metalo apdirbimo, plastiko sektoriuose, bet tokių darbuotojų poreikis nėra labai didelis. Kalbant apie plastiko klasterį, ten reikia tik trijų gal penkių „plastikistų“. Todėl visa tai įgyvendinti nėra lengva, bet mes link to jau einame“, – kalbėjo Profesinio rengimo centras vadovas. Baigiant diskusiją aptartas ir tėvų indėlis į mokinių sėkmę. Visi vieningai sutarė, kad tėvai turėtų rūpintis savo atžalų ateitimi. Jeigu jie efektyviau ugdytų savo vaikus ir jaustų, kad darželis bei mokykla šiuo atžvilgiu yra tik pagalbininkai, visi gyventų geriau. Tuomet užaugę šiauliečiai greičiau susirastų geriau apmokamą darbą, o verslininkams netektų skųstis darbuotojų trūkumu. Ramūno SNARSKIO nuotr.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kokia švietimo koncepcija Šiauliuose?

Švietimo atstovai palaiko mokytojus.

„Ledo karalystė“ Pakruojo dvare Teresė HOKIENĖ info@snaujienos.lt Vasario 2–4 dienomis Pakruojo dvare vyko tarptautinis ledo skulptūrų ir ugnies festivalis „Ledo karalystė“. Dėl geriausio ledo skulptūros meistro vardo varžėsi menininkai, kurie jau yra dalyvavę panašiuose Kinijos, Prancūzijos, Švedijos festivaliuose. Visas tris dienas ir mažų, ir

didelių dvare laukė ne tik įspūdingas reginys, kaip atgyja ledo luitas, bet ir įvairios edukacinės programos: amatininkų dirbtuvės, gyvuliukų tvartelis ir karuselės, skoniais ir kvapais viliojo maisto turgus, ledo baras. Galėjai susipažinti su dvaro istorija, pasėdėti žiemiškame indėnų vigvame, išvysti milžiniškų karpinių kolekciją iš Ukrainos. Žiūrovus stebino cirko artistų

pasirodymai, o sutemus skulptūras nuspalvindavo šviesos efektai. Kerintys šviesų, lazerių bei pirotechnikos šou panardino dalyvius į tikrą pasaką. Smalsiausieji lankytojai turėjo galimybę tiesiai iš meistrų lūpų sužinoti apie ledo drožimo subtilybes, stebėti, kaip ledo luitas virsta skulptūra. Net 30 unikalių iš skaidraus ir neskaidraus ledo išdrožtų skulptūrų sukūrė festivalio svečiai

Ramūno SNARSKIO nuotr.

iš dešimt Europos šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Bulgarijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Suomijos, Ukrainos ir Lenkijos. Jie sunaudojo apie 40 tonų ledo. Šeštadienį, antrąją festivalio dieną, buvo paskelbti bei apdovanoti originaliausių skulptūrų autoriai. Geriausia individualių skuptūrų kategorijoje pripažinta Irinos Alimurzaevos (Rusija) skulptūra,

antra vieta atiteko – Aleksandrui Skarednovui (Rusija), o trečioji – dalyvei iš Latvijos – Agnesei Rudzitei-Kirilovai. Prancūzijos pilietė rusė Natalija Čistiakova-Blanc kuria skulptūras ne tik iš ledo, jai paklūsta smėlis ir medis. Kartu su partneriu šiame festivalyje Andrejumi Malakovu sukūrė skulptūrą „Užgavėnės“. Ji paskelbta geriausia. Antroji vieta skirta latvių Agnesės Rudzitės-Kirilovos ir Sanitos Ravinos skulptūrai „Šokis su dvasiomis“, trečiąją vietą pelnė ukrainiečiai Darja Alioškina ir Gordij Staruk su skulptūra „Kirilo Kožumjako“. Po savaitės Irinos Alimurzajevos ir Aleksandro Skarednovo bei kai kurių kitų meistrų darbai keliaus į ledo skulptūrų festivalį Jelgavoje. Sekmadienį tie, kas neišsigando žvarboko oro, išvydo, kaip ištirpsta milžiniškos ledo karalienės širdis. 8 metrų skulptūros sudeginimas, pasak organizatorių, simbolizavo ne tik festivalio uždarymą, bet ir atsisveikinimą su žiema.


3 | NAUJIENOS

2018 m. vasario 7 d. TREČIADIENIS

Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia prisijungti prie akcijos „Laisvas mikrofonas!“ Jau keletą savaičių Valstybinio Šiaulių dramos facebook‘o paskyroje galima peržiūrėti vaizdo įrašus, kuriuose šiauliečiai dalijasi juos įkvepiančiomis asmenybėmis, mieliausiomis Lietuvos vietomis ir gražiausiai skambančiais lietuviškais žodžiais. Tokiu originaliu būdu teatras visus šiauliečius, branginančius laisvę ir demokratišką žodį, kviečia į teatralizuotą akciją „Laisvas mikrofonas!“ Akcijos metu kiekvienam šiauliečiui ir miesto svečiui bus suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę ir pasveikinti Lietuvą, mūsų miestą ir teatrą šimtmečio proga. Tam nereikia jokios išankstinės registracijos – tiesiog vasario 15 d. 17 val. vienas, kartu su organizacija, gerų draugų kompanija ateik prie pagrindinio teatro įėjimo ir palinkėk ar kitaip originaliai (daina, eilėmis, šokiais, žodžiais ir kt. forma) pasveikink šimtmečio Lietuvą, Šiaulius ir teatrą! Visi akcijoje dalyvaujantys ar tik atėję pasmalsauti, ką pasakys kiti, žodžiu, visi palaikantys akcijos idėją bus pavaišinti arbata, galės pasižiūrėti teatro aktorių parengtus pasirodymus. Drąsiausi, linksmiausi ir originaliausi pasisakymai bus apdovanoti prizais. Visi dalyviai bus pagerbti specialiai šiai akcijai atminti sukurtais ženkliukais, bus galima įsiamžinti fotografijose.

Atkelta iš 1 p. O kam nereikalingas? Iš 699 dalyvavusiųjų apklausoje beveik 48 proc. už kelionę naujais autobusais netgi sutiktų šiek tiek primokėti (5–7 ct), kiek per 38 proc. – autobusų būklė tenkina ir jie nenorėtų mokėti brangiau. Dar 14 proc. viešuoju transportu nesinaudoja. Vertinant miesto Tarybos balsavimo principais, klausimas būtų nepriimtas, nes nesurinko daugiau nei pusės dalyvavusiųjų pritarimo, tačiau norint įtikinti miestiečius, kad jie patys panorėjo mieste važinėti brangiau, apklausos rezultatai tinkami, nors internetinėje apklausoje gali dalyvauti bet kas ir net nebūtinai šiauliečiai. Ir, žinoma, nebūtinai keleiviai. Administracijos vadovas tikino, kad buvo svarstoma galimybė įmonės lėšomis įsigyti 20 naujų autobusų, tačiau 4 mln. Eur, kurių toks pirkinys pareikalautų, būtų per didelė našta ir įmonei, ir miestui. „Gyventojų nuomonės sužinojimas įdavė mums tam tikrus įgaliojimus svarstyti kainos kėlimą. Dėl tų 5 ct mes supratome, kad turime įsivaizduojamą keleivių supratimą, kad privalome tą procesą daryti“, – sakė A. Bartulis. Jis patvirtino, kad apklausa vyko ne pagal Vietos savivaldos įstatymą, tačiau, anot jo, ir tokia apklausa leidžia matyti gyventojų nuomonės tendenciją. Algas kels ne tik iš širdies gerumo Beje, „Busturas“ tikrai įsigis 12 naujų autobusų. Tik už juos bus sumokėta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o 15 proc. prisidėjimo įmonė sugeneruos pati. Administracijos direktorius A. Bartulis dar kartą paaiškino, kad „Busturo“ problemoms išspręsti reikia 2 mln. Eur. 800

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Brangesnių bilietų prisiprašėme patys!

Spaudos konferencijoje „Busturo“ generalinis direktorius V. Seirackas (iš kairės), vyr. ekonomistė I. Lukošiūtė, Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis, „Busturo“ Plėtros ir marketingo skyriaus vadovė R. Tijūnaitienė ir profsąjungos pirmininkė A. Bagdonavičienė pasakojo, kaip gyvens „Busturas“ Savivaldybei ėmus spręsti įmonės problemas ir pabranginus vienkartinį važiavimą miesto autobusais. tūkst. Eur (du kartus daugiau nei pernai) skyrė iš miesto biudžeto, 300 tūkst. planuoja surinkti iš tų prie vienkartinio bilieto pridėtų 5 centų. „Tie 5 centai – tai smulkmena“, – pareiškė UAB „Busturas“ profesinės sąjungos SOLIDARUMAS pirmininkė Alma Steponavičienė. Ji džiaugėsi, kad darbuotojams bus 10 proc. pakelti atlyginimai, nes dabar vairuotojų atlyginimo vidurkis „popieriuje“ yra apie 600 Eur, nors „Busturo“ tinklalapyje skelbiama, kad 825 Eur. A. Bagdonavičienė aiškina, kad skelbiamas atlyginimo vidurkis skaičiuojamas su priemokomis už papildomas darbo valandas, pavadavimus ir pan. Administracijos direktorius A. Bartulis sakė norėtų, kad algų didinimo priežastimi būtų tik valdžios širdies gerumas, tačiau pripažino, kad tai įtakoja ir įstatymu padidintas minimalus valandinis darbo užmokestis (anksčiau buvo tikinama, kad algoms pakelti pakaks įmonės pelno). Be to, apie 400 tūkst. Eur bus skirti remonto bazės sutvarkymui, kad būtų pagerintos ten dirbančių žmonių darbo sąlygos.

„Busture“ tikrai susikaupė daug problemų ir jų nematyti būtų buvę nesąžininga pozicija“, – aiškino A. Bartulis. Jis priminė jau skelbtą „tiesą“, kad keleiviai susimoka tik 58 proc. vienkartinio bilieto kainos. Likusi dalis – Savivaldybės biudžeto parama ir dotacijos už lengvatas. Miestiečiams vis dar tenka gelbėti „Busturą“ „Busturo“ generalinis direktorius Vidas Seirackas spaudos konferencijoje nelabai ką turėjo pasakyti šiauliečiams. Patikinęs, kad visos lėšos bus nukreiptos paslaugos gerinimui, „žodį perdavė“ vyr. ekonomistei Indrei Lukošiūtei. Ji paaiškino, kad įmonė preliminarų pelną skaičiuoja apie 250 tūkst. Eur. 700 tūkst. sugeneruos amortizaciniai atskaitymai. Jei dalis keleivių nepereis prie terminuotų bilietų ir už vienkartinius bilietus sumes apie 300 tūkst. Eur, iš jų už maždaug 200 tūkst. Eur planuojama nupirkti dėvėtų autobusų, 60 tūkst. Eur išleisti naujiems elektroninio bilieto platinimo taškams įrengti ir 40 tūkst. Eur pačiai elektroninio bilieto sistemai plėsti. 2017 m. „Busturas“ prisipirko

25 maždaug dešimties metų amžiaus autobusus. Pigiai pirkti 15 švediškų autobusų, matyt, buvo pakankamai prastos būklės, kad jiems gelbėti papildomai prireikė įsigyti dar porą nevažiuojančių autobusų, kurie skirti detalėms. Apie juos patvirtino ir įmonės vadovas V. Seirackas. Administracijos direktorius A. Bartulis pastebėjo, kad Šiauliuose vienkartinio bilieto kaina nekito nuo 2011 m., todėl kartais reikia priimti ir nepopuliarius sprendimus. Priminsime, kad dar prieš ke-

letą metų buvo skelbiama, kad „Busturą“ žlugdo mikroautobusai, kurie prieš autobusų nosis nuveža jų keleivius. Mikroautobusų paslaugų miestas atsisakė, tačiau „Busturą“, nebeturintį jokių konkurentų, vis dar reikia gelbėti miestiečių pinigais. Panevėžyje važiuos pigiau Pasiteiravome, kaip keleivius veža artimiausias mums miestas – Panevėžys. Kalbantis su UAB „Panevėžio autobusų“ parko generaliniu direktoriumi Rimantu Petukausku apie bilietų kainas, jis nusistebėjo: „Taigi jūsų meras visada skelbėsi, kad Šiauliuose kainos mažiausios. Tai jau nebe?“ Panevėžyje vienkartinio bilieto kaina – 52 ct. Anot R. Petukausko, kaina šiame mieste nekito nuo 2011 m. ir šiais metais nesikeis. Tiesa, Panevėžyje nėra elektroninio bilieto sistemos ir čia keleiviai vis dar perka popierinius bilietėlius. Panevėžio autobusų parko direktorius teigė, kad įmonė teoriškai irgi dirba pelningai, bet, anot jo, koks čia pelnas, kai Savivaldybė moka dotacijas. Panevėžio savivaldybė įmonei šįmet skyrė 220 tūkst. Eur nuostoliams išlyginti (Šiaulių – 800 tūkst. Eur). Direktorius pripažįsta, kad bilietų kainų reguliavimas yra labiau politinis nei ekonominis reikalas.

Ramūno SNARSKIO nuotr.

Spaudos konferencijoje kalbėta, kad paslaugų kokybę lemia ir geresnės remonto dirbtuvėse dirbančių žmonių darbo sąlygos.

Mero galimai padarytą žalą biudžetui aiškinsis prokuratūra Jūratė RAUDUVIENĖ j.rauduviene@snaujienos.lt Nuo šių metų pradžios pasikeitė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto darbo pobūdis. Kaip paaiškino komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas, dabar komitetas įpareigotas nagrinėti gyventojų bei juridinių asmenų skundus.

Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas aiškinosi situaciją, aprašytą atsiųstame buvusio Šiaulių futbolo akademijos direktoriaus Sauliaus Lesnicko kreipimesi. Buvęs vadovas prašė svarstyti žalos atlyginimo klausimą, nes „atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto biudžetinės įstaigos Šiaulių futbolo akademijos reikmėms skirti asignavimai ir

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulių miesto savivaldybės lėšos buvo nukreiptos teismo sprendimo vykdymui, patyrė žalą (apie 20 tūkst. Eur)”. Kontrolės komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas pakomentavo, kad S. Lesnickas pateikė dokumentus, kad dėl jo neteisėto atleidimo vyko net 6 teisminiai procesai ir visus juos buvęs direktorius laimėjo, o teismo išlaidos išaugo. „Kyla klausimas, ar iš balos tas užsispyrimas išvaryti tą Lesnicką. Kontrolės komitetas priėmė sprendimą kreiptis į prokuratūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Kadangi Šiaulių meras, nesugebėdamas teisiškai tvarkingai atleisti S. Lesnicko, prisidirbo tiek, kiek ir Širvintų merė Živilė Pinskuvienė, atleidinėdama savo darbuotojus ir atsidūrusi teismuose. Svarstėme, kad būtų gerai, jei meras iš savo kišenės sumokėtų tas teisines išlaidas. Prašysime prokuratūros įvertinti personalinę atsakomybę“, – sakė komiteto pirmininkas.

S. Lesnickas buvo atleistas Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikto patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pagrindu. Nustatytus trūkumus buvo perduota įvertinti FNTT, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, anot A. Lankausko, nė vienas audito išvadose paminėtas faktas nepasitvirtino, nors Savivaldybė kelis kartus skundė ikiteisminio tyrimo išvadas. „Kodėl? Kaip yra pasakęs vienas žinomas politikas, kas galėtų paneigti galimybę, kad buvo liepta parengti tokias audito išvadas“, – darė prielaidas politikas. Komitete dalyvavusi Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Marija Vaišvilienė nieko nekomentavo, nes esą nebuvo tam pasirengusi. A. Lankauskas sakė, kad Kontrolės komitetas ir toliau nagrinės situaciją dėl teismų ir teisminių išlaidų. „Bandysime išsiaiškinti, kodėl Savivaldybė samdo brangius advo-

katus, bylose jai atstovauja po kelis teisininkus, nors teismus pralaimi ir dėl to patiria didelių teismų išlaidų“, – minėjo A. Lankauskas. Priminsime, kad S. Lesnickas buvo atleistas iš Futbolo akademijos direktoriaus pareigų mero potvarkiu, tuo tarpu, kai švietimo įstaigos vadovo atleidimas yra išimtinė miesto Tarybos teisė. Teismo sprendimu jis į pareigas buvo sugrąžintas, tačiau įstaiga buvo reorganizuota, o S. Lesnickas dirbti pasikeitusiomis sąlygomis nesutiko. Dėl to jis atleistas antrą kartą ir nuo šio pirmadienio Futbolo akademijoje nebedirba. Kontrolės komitetas taip pat nusprendė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl galimai nesavalaikio Savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio viešųjų ir privačių interesų deklaracijos pateikimo. Toks sprendimas priimtas reaguojant į advokato Dariaus Krukonio atsiųstą laišką.


SPORTAS | 4

2018 m. vasario 7 d. TREČIADIENIS

Šiauliuose Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – futbolo turnyras

„Rasos“ progimnazija pateko į „Mokyklų karų“ �inalą

„KANE‘S“ arenoje futbolo akademija „Šiauliai“ kartu su Vilniaus „Baltijos futbolo akademija“ surengė vaikų, gimusių 2005–2007 m., turnyrą, kuris skirtas paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Turnyre dalyvavo penkios komandos iš Vilniaus ir trys FA „Šiauliai“ komandos, kurios sudarytos iš vaikų mažiau dalyvaujančių turnyruose, čempionatuose ar turi mažiau žaidybinės patirties. Rezultatai oficialiai nebuvo fiksuojami, o visos turnyre dalyvavusios komandos apdovanotos taurėmis ir dalyvio medaliais. Geriausi komandų žaidėjai paskatinti asmeniniais prizais. FA „Šiauliai“ treneriai Remigijus Vaišnoras, Lukas Juškevičius ir Artūras Ankudinovas vieningai džiaugiasi, kad turnyras vaikams paliks daug praktinės naudos ir stimulo tobulėti toliau, o kai kuriems vaikams tai buvo pirmasis turnyras.

Unikalus socialinis projektas „Mokyklų karai“ artėja prie finišo tiesiosios. BBL rungtynėse „Šiauliai“ – „AVIS Utilitas Rapla“ vyko pirmasis dalyvių pusfinalis. Mokyklų kovose rungėsi gausios „Rasos“ progimnazijos bei S. Šalkauskio gimnazijos sirgalių komandos. Abi mokyklos buvo ypatingai gerai pasiruošusios. Tribūnose dalyvavo rekordinis skaičius mokinių, dominavo geltona spalva, girdėjosi aktyvios palaikymo skanduotės. S. Šalkauskio gimnazija per pertrauką prisistatė Beatbox’o stiliumi, o Rasos progimnazija surengė ryškų muzikinį pasirodymą užklodama visą krepšinio aikštelę geltona ir juoda spalvomis. Bendru komisijos ir žiūrovų sprendimu į finalą pateko „Rasos“ progimnazija.

„Gintros-Universitetas“ be pagrindinių nepamiršo pasidžiaugti ir žaidėjų pasipriešino latvėms treneris kitų futbolininkių pasirodymais,

Organizatorių nuotr.

Dalis pagrindinės Šiaulių „Gintros-Universiteto“ sudėties žaidėjų dėl patirtų traumų ir ligų negalėjo komandai padėti iš anksto suplanuotose kontrolinėse rungtynėse, tačiau nuspręsta susitikimo nenukelti bei suteikti šansą jaunosioms futbolininkėms. Be Simonos Veličkaitės, Vestinos Neverdauskaitės bei Dovilės Gailevičiūtės žaidusi „Gintra“ išretėjusią sudėtį pasipildė Šiaulių sporto gimnazijos-FA auklėtinėmis. Ir Latvijoje 3:1 (2:0) nugalėjo latvių čempionę Rygos futbolo mokyklos vienuolikę.

„Gintros-Universitetui“ įvarčius pelnė: J. Čubrilo – 2, L. Gudčenko – 1. Šiose rungtynėse Rimantas Viktoravičiaus turėjo spręsti ne vieną galvosūkį, nes išretėjusios gretos privertė trenerį kai kurias futbolininkes išbandyti ne visai joms įprastose pozicijose, o taip pat į žaidimą įtraukti prie komandos draugiškam mačui prisijungusias perspektyvias Šiaulių žaidėjas. Būtent solidus jaunųjų futbolininkių žaidimas labiausiai nustebino R. Viktoravičių, tačiau

kurie pademonstravo jų universalumą. „Ruošiantis sezonui kontroliniai mačai yra labai reikalingi, todėl nepaisant to, kad iš rikiuotės dėl įvairių priežasčių iškrito dalis futbolininkių, nutarėme jų nenukelti, nes vėliau gali atsirasti kitų netinkamų aplinkybių ir apskritai prarastumėme rungtynes. Į Latviją vykome gretas papildę Šiaulių sporto gimnazijos-FA žaidėjomis, kurias noriu pagirti už šaltakraujišką, protingą žaidimą bei pademonstruotą norą ir valią. Tiek Gabija Toropovaitė, tiek Agneta Patilskytė sužaidė labai solidžias rungtynes ir parodė, kad jų pastangos treniruotėse duoda vaisių. Taip pat džiaugiuosi ir kitų žaidėjų pademonstruotu susitelkimu ir universalumu. Visos aikštėje pasirodžiusios auklėtinės atidavė visas jėgas, nereiškė priekaištų, kad galbūt teko rungtyniauti ne savo pozicijose, o atvirkščiai – dar labiau stengėsi ir siekė įrodyti, kad gali būti naudingos žaisdamos visur“, – linkėdamas nesustoti kalbėjo treneris. Pagal Šiaulių „GintrosUniversitetą“

„Šiauliai“ išlieka 7 vietoje ir pralaimėję „Lietkabeliui“ „Šiauliams“ nepavyko pasinaudoti galimybe įkąsti be susirgusių Žanio Peinerso ir Gintaro Leonavičiaus rungtyniavusiam Panevėžio „Lietkabeliui“ jo tvirtovėje. Patyrusių krepšininkų vedami panevėžiečiai antroje rungtynių pusėje sužaidė puikią 10 minučių atkarpą ir per ją susikrovė solidų pranašumą, kurio jaunieji šiauliečiai likviduoti nepajėgė – 94:83 (24:27, 27:18, 25:20, 18:18). Turnyro lentelėje „Šiauliai“ ir toliau lieka 7-oje vietoje. Jų sąskaitoje yra 6 pergalės ir 14

nesėkmių. 14-as rungtynes laimėję panevėžiečiai užima 4-ąją vietą 10-ies komandų pirmenybėse. „Šiaulių“ komandai taškus pelnė: A. Urbutis – 18 (7 atk. kamuoliai), L. Birutis – 13 (8 atk. kamuoliai), A. Wrightas ir K. Žemaitis – po 11, N. Zeisloftas – 9, D. Sabeckis – 8 (6 rez. perdavimai), E. Šaulys – 7, V. Šarakauskas – 4, Š. Beniušis – 2 taškai. Pagal Šiaulių krepšinio klubą „Šiauliai“

Šiaulių tenisininkai neįveikė kvali�ikacijos etapo Lietuvos 16&U vaikinų teniso rinktinė Vengrijoje dalyvavo Winter Cup turnyro atrankos etape. Komandą sudarė trys Šiaulių teniso mokyklos sportininkai – Ugnius Bičkauskis, Matas Vasiliauskas ir Matas Bružas. Komandos treneris – vilnietis Eimantas Gruzdas. 16&U vaikinų rinktinių dalyvių sąraše iš viso buvo 32 šalių rinktinės. Turnyro kvalifikacijos metu šalių rinktinės buvo suskirstomos į 4 grupes. Kiekvienos grupės nugalėtoja rinktinė (iš viso 4 arba priklausomai nuo bendro rinktinių

skaičiaus) pateko į finalinius turnyro susitikimus. Lietuvos 14&U mergaičių teniso rinktinė pateko į B grupę kartu su Slovakija, Čekija, Slovėnija, Serbija, Šveicarija, Montenegru ir Vengrija. Lietuviai 0:3 nusileido slovakams, 3:0 laimėjo prieš slovėnus, 0:3 nusileido serbams. Bendroje B grupės lentelėje Lietuva su Slovakija dalinasi 2-ąją vietą. Į finalinį Winter Cup etapą lietuviai nepateko. Iš B grupės į finalą pateko Vengrija ir Slovakija.

Pagal Šiaulių teniso mokyklą L. Birutis lieka Lietuvos vyrų krepšinio „Lietuvos rytas“, Martynas Gece- Trys Šiaulių plaukikai grįžo su rinktinės kandidatų sąraše vičius Zelionos Guros „Stelmet“,

Artėjant Pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Vengrijos ir Kosovo komandomis, trumpėja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatų sąrašas, kuriuos vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis kvies į treniruočių stovyklą Palangoje. Galutinį rinktinės kandidatų sąrašą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis paskelbs vasario 8-ąją dieną. Kandidatai į treniruočių stovyklą rinksis vasario 19 dieną Palangoje. Lietuviai abejas šio „lango“ rungtynes žais Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje. Vasario 23 dieną laukia akistata su Vengrijos rinktine, o vasario 26 dieną su Kosovo

nacionaline komanda. C grupėje lietuviai atrankos etapą pradėjo pergalingai, kai lapkričio mėnesį Kosove įveikė vietos rinktinę – 99:61 ir namuose nugalėjo Lenkijos ekipą – 75:55. Į kitą čempionato etapą pateks po tris geriausias grupes komandas. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės išplėstinis kandidatų sąrašas: Adas Juškevičius Stambulo „Galatasaray Odeabank Istanbul“, Mindaugas Girdžiūnas Vilniaus „Lietuvos rytas“, Šarūnas Vasiliauskas Trabzono „Trabzonspor“, Žygimantas Janavičius Braunšveigo „Loewen“, Marius Grigonis Berlyno „Alba“, Renaldas Seibutis Klaipėdos „Neptūnas“, Rokas Giedraitis Vilniaus

Tadas Sedekerskis Kėdainių „Nevėžis“, Arnoldas Kulboka Kapo d‘Orlando „Orlandina Basket“, Donatas Motiejūnas Šandongo „Golden Stars“, Edgaras Želionis Klaipėdos „Neptūnas“, Eimantas Bendžius Santjago de Kompostelos „Obradoiro CAB“, Kšištofas Lavrinovičius Panevėžio „Lietkabelis“, Saulius Kulvietis Badalonos „Joventut“, Evaldas Kairys Biujukčekmedžės „Demir Insaat“, Martynas Echodas Vilniaus „Lietuvos rytas“, Vaidas Čepukaitis Panevėžio „Lietkabelis“, Egidijus Mockevičius Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Laurynas Birutis „Šiauliai“. Pagal Šiaulių krepšinio klubą „Šiauliai“

Šiaulių plaukikas N. Vaičiulis iškovojo daugiausiai medalių Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ sportininkai vyko į Jelgavą (Latvija) ir atstovavo Lietuvai „Jaunųjų talentų“ plaukimo varžybose. Geriausiai jose pasirodė ir daugiausiai medalių iškovojo Egidijaus Šiautkulio treniruojamas Neilas Vaičiulis. Jis 2006–2007 m. gimimo berniukų grupėje tapo 100 m plaukimo krūtine rungties čempionu (1.22,80 min), užnugaryje palikusiu 27 varžovus. Dar du bronzos medalius šiaulietis pelnė 100 m peteliške (1.30,10 min, 9 dalyviai) ir 100 m kompl. pl. (1.18,24 min, 29 dalyviai) rungtyse. 2004–2005 m. gimimo mergaičių grupėje aukso medalį laimėjo trenerio Kęstučio Jankevičiaus auklėtinė Giedrė Skrodenytė, 200 m peteliške įveikusi per 2.51,72 min. Rungtyje varžėsi penkios dalyvės. Toje pačioje amžiaus grupėje bronzos medaliu pasidabino Skaistė Prokarenkaitė (treneris Egidijus Šiautkulis), dalyvavusi 200 m kompl. pl. rungtyje (2.42,37 min, 17 dalyvių). Pagal Šiaulių plaukimo mokyklą „Delfinas“ Parengė Justina KYBARTAITĖ

Organizatorių nuotr.

apdovanojimais Iš Kaune vykusių jaunučių žiemos plaukimo pirmenybių trys plaukikai grįžo su apdovanojimais. 12–14 m. amžiaus berniukų grupėje bronzos medalį laimėjo Matas Juozapaitis, plaukęs 100 m krūtine (1.19,70 min) ir nugalėjęs 23 varžovus. 11–13 metų amžiaus mergaičių grupėje geriausiai sekėsi dviems jaunosioms plaukikėms. Gustė Šim-

kutė iškovojo sidabro medalį, 100 m nuplaukusi nugara per 1.10,80 min. Rungtyje dalyvavo 18 sportininkių. Toje pačioje rungtyje Giedrė Skrodenytė pasipuošė bronzos medaliu (1.15,83 min), o 100 m plaukimo peteliške rungtyje, aplenkusi dešimt priešininkių, dar ir sidabro medalį iškovojo (1.12,07 min). Pagal Šiaulių plaukimo mokyklą „Delfinas“

Lietuvos teniso rinktinė pakilo į rinktinė (29968,75 tšk.). Antrąją 41 vietą Pasaulio vyrų teniso komandų reitinge, kuris sudaromas pagal Daviso taurės (Davis Cup) varžybų rezultatus, Lietuvos rinktinė iš 42-osios vietos pakilo į 41-ąją. Lietuviai turi 540,31 taško. Mūsų šalies komanda Šiauliuose nugalėjo Estijos ekipą. Reitingo lydere išliko pasaulio grupės čempionė Prancūzijos

vietą užima Argentinos tenisininkai, (21076,25 tšk.), o trečiąją – Daviso taurės vicečempionai Belgijos atstovai (20545 tšk.). Latvijos rinktinė (60 tšk.) iš 67-osios vietos nukrito į 71-ąją, o Estijos komanda (57,5 tšk.) iš 71-osios pozicijos smuktelėjo į 72-ąją. Iš viso klasifikuotos 132 rinktinės. Pagal ELTA

„Klevas-Šiauliai“ dar gali apginti Vis dėlto dar 15 min. po čempionų titulą tauskas. mažojo kampinio rezultatą išly-

2018 metų Lietuvos vyrų žolės riedulio uždarosiose patalpose čempionate Širvintų „Baltic ChampsJežvito“ riedulininkams iki čempionų titulo beliko mažas žingsnelis. Širvintiškiai per centrines 6 turo rungtynes 2:1 nugalėjo Vilniaus „Žuvėdrą-Taurą-CTLF“ ir, likus žaisti 2 turus, artimiausius persekiotojus lenkia jau 6 taškais. Tiesa, rungtynes geriau pradėjo būtent sostinės komanda, kurią 8 min. į priekį išvedė Povilas Lakš-

gino Žygimantas Balsiukas, o lemiamą smūgį 29 min. atliko Lukas Mažulis. Per kitas rungtynes širvintiškiai 6:1 nugalėjo „Panevėžį“, o vilniečiai 8:0 – Širvintų SC riedulininkus. Taip pat 2 pergales iškovojo ir čempionų titulą apginti teoriškai dar galintis „Klevas-Šiauliai“. Šiauliečiai 9:2 nugalėjo panevėžiečius ir 5:2 – antrąją Širvintų komandą. Pagal LŽRF


5 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

2018 m. vasario 7 d. TREČIADIENIS

Ar pakankamai informuojama apie evakuacijas ir slėptuves?

Minint tarptautinio NATO bataliono dislokavimo šalyje pirmąsias metines, LR prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pranešė, kad Karaliaučiaus srityje nuolatiniam laikui buvo dislokuotos „Iskander“ raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą. Tai grėsmė yra ne tik Lietuvos valstybei, bet ir visai Europai ir NATO. Justina KYBARTAITĖ j.kybartaite@snaujienos.lt Kyla klausimas, ar žmonės žino, kur reikėtų slėptis, į ką kreiptis ir kaip reaguoti, kilus agresijos atvejui? Dauguma valdžios atstovų net nekalba šia tema. Tačiau kada kalbėti? Tada, kada jau bus per vėlu? Dislokuotas „Iskander“ raketų kompleksas grėsmė ne tik Lietuvai Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė teigia, kad pirmadienį Kaliningrado srityje dislokuotas „Iskander“ raketų kompleksas rodo, kad Rusija neatsitraukia. „Iskander“ raketų dislokavimas nuolatiniam laikui yra grėsmė ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai bei NATO. „Iskander“ dislokavimas Karaliaučiaus srityje Lietuvai potencialiai pavojingesnis dėl jo panaudojimo trikdant NATO sąjungininkų veiksmus regione, o taikiniams naikinti Lietuvos teritorijoje šį kompleksą panaudoti nėra būtinybės, nes tam teoriškai pakaktų jau esamų pajėgumų.

Prezidentės patarėjas taip pat akcentavo, kad NATO sąjungininkų buvimas yra veiksmingiausia Rusijos atgrasymo priemonė. Pasak jo, per dvejus metus tarnybą Lietuvoje yra atlikę kariai iš 10 NATO šalių, ir tai rodo sąjungininkų vienybę. Pasak krašto apsaugos ministro R. Karoblio, anksčiau Rusija šį raketų kompleksą atveždavo pratyboms, tačiau šį kartą situacija yra kita – tai yra nuolatinis dislokavimas, turint visą tam reikalingą infrastruktūrą. „Šiauliečiams nelabai būtų kur pasislėpti“ Šiaulietis ilgametis kultūros darbuotojas Bronius Mitkevičius papasakojo, jog pats per televiziją girdėjo mūsų šalies prezidentę sakant, jog Kaliningrado srityje pastoviam laikui dislokuojamos „Iskander“ raketos. „Sužinojau, kad Japonija organizuoja žmonių evakuaciją Šiaurės Korėjos branduolinio antpuolio atveju. O ką daro mūsų miestas? Mūsiškiai dažnai negali nieko komentuoti. Juk kaip tik dabar reikia viską sakyti, paaiš-

Redakcijos archyvo nuotr.

kinti, informuoti. Nereikia kalbėti tada, kai viskas prasidės“, – teigė B. Mitkevičius. Tuo įsitikinome, kai nieko apie „Iskander“ raketų komplekso dislokavimą, civilinę saugą, evakuacijas ir slėptuves, esančias Šiaulių mieste, nepanoro komentuoti Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė ir jos pavaduotojas Andrius Gagys. O Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Dambrauskas teigė, jog slėptuvių tokių, kurios buvo tarybiniais metais, nebėra, šiauliečiams nelabai būtų kur pasislėpti. „Jei Šiauliai bus taikinys, tai taikysis į oro uostą, bet ne į gyvenamuosius rajonus. Raketos į gyvenamuosius pastatus nėra šaudomos. Jos yra skirtos naikinti karinę infrastruktūrą“, –

Radviliškio rajone neteisėtai sumedžiota ir patelę (amžius 8,5–9,5 ŠRAAD pareigūnai surašė protoišdorota briedė briedžio metų) – sumedžiojo medžioto- kolus ir surinktą medžiagą perduos

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai sausio pabaigoje reido metu tikrindami medžioklės plotus Radviliškio rajone, „Šušvės“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, Pagomerčių miške, aptiko išdorotos briedės liekanas. Buvo pradėtas tyrimas ir įtarimai krito ant medžiotojų iš Kauno, kurie sausio 20-ąją Radviliškio rajone dalyvavo varyminėje medžioklėje. Buvo kreiptasi pagalbos į Kauno kolegas ir šie apklausė įtariamuosius. Paaiškėjo, kad tuo metu nemedžiojamą, licencijuojamą gyvūną – suaugusią

jas A. B. (1946 m.) medžiokliniu šautuvu „Greifelt“. A. B. nušautą briedę paliko ir į Pagomerčių mišką su kolega „Šušvės“ medžiotojų būrelio medžiotoju V. Z. (1958 m.) grįžo jau kitą dieną. Vyrai nušautą briedę išdorojo, mėsą susikrovė į automobilį VAZ, o liekanas paliko miške. Kad nekiltų įtarimų pervežant, vyrai panaudojo turėtą briedžio patino licenciją ir į medžioklės lapą įrašė jos duomenis. „Šušvės“ medžiotojų būrelio medžiotojai A. B. ir V. Z. padarė šiurkštų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą bei padarė žalą laukiniai gyvūnijai. Abiem medžiotojams

teismui. Iš medžiotojų paimti medžiotojų bilietai ir šautuvas. Už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą iki 1800 eurų. Be to, už šį pažeidimą numatomas ginklo bei transporto priemonės konfiskavimas ir teisės medžioti iki penkerių metų atėmimas. Taip pat medžiotojams teks atlyginti daugiau kaip 3500 eurų žalą padarytą gamtai. „Šiaulių naujienų“ informacija

J. Vaitkus: pasilieku teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir kontroliuojami propagandiniai saugumo departamento darbuotoorumo įžeidimo jėgų portalai per savo viešojo informa- jais. Lietuvos rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus, viešai apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, laiko tai tendencingos šmeižto kampanijos prieš jį ir jo vadovaujamą Rusų dramos teatrą dalimi. Režisierius pabrėžia su jos turiniu nei jis, nei teatras neturį nieko bendra ir pasilieka teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo. J. Vaitkus taip pat užtikrina dalyvausiąs Kultūros ministerijos konkurse į Lietuvos rusų dramos teatro vadovo pareigas. Antradienį paskelbtame viešame laiške J. Vaitkus pabrėžia, kad visuomenė privalo būti informuota apie pastaruoju metu kryptingai vykdomą ir šiuo metu ypač suaktyvėjusią šmeižto kampaniją prieš Lietuvos rusų dramos teatro veiklą ir jį kaip teatro vadovą. Šią kampaniją sistemingai vykdo nedraugiškų Lietuvai

vimo priemones – internetinius portalus „sputnik.lt“, „baltnews. lt“, televiziją „Pervyj Baltijskij kanal“. Akivaizdūs faktai rodo, kad ši kampanija yra tiesiogiai susijusi su teatro vykdoma kūrybine veikla bei artėjančiu Kultūros ministerijos rengiamu konkursu. „Charakteringa, kad ši vykdoma šmeižto kampanija daugiausia nukreipta prieš mano asmenį. Noriu priminti, kad man dar tik pradėjus vadovauti teatrui 2008 m., per savo pirmąją kadenciją, teatro vadovybei sėkmingai pavyko užkirsti kelią užsienio šalies atstovams daryti politinę ir ideologinę įtaką teatro veiklai. Taip pat 2014 m. pavasarį savo vadovaujamo teatro vardu pareiškiau griežtą nepritarimą Krymo aneksijai, kurią įvykdė Rusijos valdžia. Šiuos klausimus mano iniciatyva nuodugniai aptarėme su Lietuvos

Per dvi teatrui vadovavimo kadencijas nuveiktus darbus nuodugniai išdėsčiau ir tolimesnę teatro perspektyvą kruopščiai nubrėžiau savo programoje, kurią jau pateikiau Kultūros ministerijai. Šioje ambicingoje programoje yra išvardinti svarūs teatro veiklos per pastaruosius 10 metų rezultatai ir suformuluota nauja, ambicinga teatro perspektyva, bei esminiai pokyčiai“, – rašoma viešame laiške. Sekmadienį feisbuke #metoo scenografė Simona Biekšaitė tvirtino, kad prieš 10 metų prie jos seksualiai priekabiavo J. Vaitkus. „Apie šią personą ir jo seksualinį priekabiavimą prie LMTA studenčių bei savo trupės aktorių jau dešimtmečiais sklandė legendos“, – be kita ko, rašo S. Biekšaitė. ELTA

teigė vyriausiasis specialistas V. Dambrauskas. Juk dažnas Šiaulių miesto gyventojas net nežinotų, ką daryti, kieno prašyti pagalbos, jei kiltų karo grėsmė. „Teisės aktai nenumato gyventojų apsaugos būtent slėptuvėse“ Anksčiau „Šiaulių naujienoms“ panašią temą komentavusi Šiaulių valstybinės kolegijos Statybos ir aplinkos inžinerijos katedros dėstytoja Sigita Karosienė atkreipė dėmesį, jog Šiaulių mieste daugiausiai yra kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos

galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, kultūros, sporto centrai. Civilinės saugos, specialių slėptuvių, mieste nėra labai daug, jos yra tik ten, kur privalo būti pagal krašto apsaugos ministro įsakymą, t. y. pavojinguose ir gyvybiškai svarbiuose objektuose. Ilgametė civilinės saugos mokymo specialistė Renata Baniulienė teigė, jog ginkluoto konflikto metu gyventojai tikrai negalėtų visą laiką slėptis kokiose nors patalpose. Jeigu tam tikroje teritorijoje gyventojams būtų nesaugu likti, jie būtų evakuojami į kitas teritorijas ir ten būtų laikinai apgyvendinami iš anksto numatytuose kolektyvinės apsaugos statiniuose. „Slėptuvių Lietuvoje nėra ir teisės aktai nenumato gyventojų apsaugos būtent slėptuvėse. Tačiau jeigu ginkluotas užpuolimas prasidėtų staiga, jeigu būtų gauta informacija apie planuojamus miestų ar gyvenviečių apšaudymus ar bombardavimus, būtų jungiamos civilinės saugos sirenos, skelbiančios „oro pavojų“ ir gyventojams tikrai reikėtų skubiai slėptis improvizuotose slėptuvėse – namų rūsiuose, požeminėse perėjose. Taigi, gyventojų apsauga tokiu atveju priklausytų nuo pačių gyventojų turimų sąlygų“, – teigė R. Baniulienė.

Trumpai Muštynės

* Joniškyje, Žemaitės g., namuose, vyras, gimęs 1977 m., sudavė kumščiu blaiviai sugyventinei, gimusiai 1981 m., į krūtinę bei pastūmė į sieną, nubrozdindamas jai ranką. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiauliuose, Dainų g., namuose, neblaivus (1,55 prom.) vyras, gimęs 1975 m., sumušė neblaivią (2,35 prom.) sugyventinę, gimusią 1977 m. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. * Šiaulių r., Beržynės k., kavinėje, nepažįstamos merginos sumušė kavinėje dirbančią barmenę, gimusią 1990 m. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė. Nustatytos trys įtariamosios, gimusios 1996 m., 1993 m. ir 1998 m. Jos neapklaustos.

Vagystės * Šiauliuose, Gumbinės g., sugadinus kabamosios spynos laikiklio ąselę, namo rūsyje iš sandėliuko pagrobti du vyrui, gimusiam 1961 m., priklausantys dviračiai. Turtinė žala – 600 eurų.

Kita * Radviliškyje, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio g., pėsčiųjų perėjoje, automobilis OPEL VIVARO, vairuojamas vyro, gimusio 1985 m., partrenkė neturintį nuolatinės gyvenamosios vietos vyrą, gimusį 1942 m. Atvykę medikai konstatavo pėsčiojo mirtį. * Socialiniame tinkle FACEBOOK apie Joniškio gyventoją,

gimusį 1999 m., paskelbta tikrovės neatitinkanti žeminanti informacija. * Radviliškyje, Gedimino g., buvo padegtos vyro, gimusio 1966 m., buto durys. Gaisro metu apdegė medinės durys ir durų stakta, durų kilimėlis, aprūko laiptinės sienos. * Dainų g., gyvenantis vyras, gimęs 1989 m., už perkamą traktorių MTZ 82, apie kurio pardavimą buvo skelbiama interneto portale www.autoplius.lt, pardavėjui į nurodytą banko sąskaitą internetu pervedė 400 Eur, tačiau nei traktoriaus, nei pinigų neatgauna, su pardavėju susisiekti nepavyksta. * Šiauliuose, Mechanikų g., gyvenančiai moteriai, gimusiai 1936 m., fiksuoto ryšio telefonu paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad ji už komunalinius patarnavimus sumokėjusi mokesčius padirbtais pinigais. Skambinusysis iš moters apgaule išviliojo 2700 eurų, kuriuos ji atidavė į namus atėjusiam nepažįstamam vyrui. Pagal Šiaulių AVPK Parengė Kristina JURGAITIENĖ


AKTUALIJOS | 6

2018 m. vasario 7 d. TREČIADIENIS

Dauguma valstybinės reikšmės kelių – rantiniai reikalavimai. bandymai buvo atlikti, kokie gauti nekokybiški Automobilių kelių direkcijos rezultatai ir jeigu atsiras taip, kad

Lietuvos valstybinės reikšmės keliai yra nekokybiški, teigia Susisiekimo ministerija. Atliktas kelių auditas parodė, kad devynių iš dešimties valstybinės reikšmės kelių kokybė yra netinkama, o dėl to valstybė prarado 5,5 mln. eurų. „Pirmasis tyrimas parodė, kad devyni iš dešimties tirtų kelių yra nekokybiški. Tikrai nemalonus rezultatas, tikėjomės, kad rezultatai bus geresni. Bet turime, ką turime. Svarbu, kokie rezultatai bus vasarą, kai bus tiriami 23 keliai“, – spaudos konferencijoje teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis aiškino, kad jau seniau nustatyta, jog keliai buvo legaliai ploninami. Tačiau auditas parodė, kad keliai ne tik paploninti, bet įmonės taupė ir medžiagų kokybės sąskaita. „Kelius reikės taisyti. Šie keliai yra nelabai seniai rekonstruoti, tai tikėtis buvo galima, kad kokybė bus geresnė“, – tikino R. Masiulis. Jis teigė, kad valstybė dėl nekokybiškų darbų prarado apie 5,5 mln. eurų. Dalis pinigų prarasti dėl kelių ploninimo, kai tai buvo daroma legaliai, o valstybė mokėjo lyg už neplonintus kelius. Kitais atvejais buvo nutiesti nekokybiški keliai, todėl jiems reikėjo papildomo remonto, o tam reikia papildomų lėšų. Nekokybiški keliai vidutiniškai tarnauja ne 20, o 15 metų. Be to, valstybė sumokėjo už 5 tūkst. tonų asfalto, kuris taip ir nebuvo paklotas. Ministro teigimu, bus atliekamas tolesnis tyrimas ir ieškoma atsakingų valstybinių institucijų darbuotojų. Anot R. Masiulio, kadangi šiuo atveju tirti keliai yra neseniai remontuoti, juos rangovai turės taisyti, nes vis dar taikomi ga-

laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas teigia, kad pagrindinis audito tikslas, kad ateityje būtų galima nustatyti tokius standartus, kad neliktų landų ir nebūtų tiesiami nekokybiški keliai. Be to, pasak jo, nuo šiol prieš priimant keliuose atliktus darbus, visi keliai bus patikrinami taip, kaip audito metu. „Direkcija ir programėlę sukūrė, kuri atsitiktinai parenka taškus, nes kitu atveju buvo galima subjektyviai gręžti, kur storis yra pakankamas. Šiandien dienai Kelių ir transporto tyrimų institutas atlikinės 100 proc. visų kelių patikrinimą prieš juos priimant“, – spaudos konferencijoje teigė V. Andrejevas. Jo teigimu, galutinį žodį, ar kelio kokybė yra tinkama, taria techninis prižiūrėtojas – privati bendrovė, kuri parenkama konkurso būdu. V. Andrejevas tikina, kad bus išsiaiškinta, ar būtent jos atsakingos ir teikė netikslius duomenis. „Norėtumėme pateikti detalius atsakymus birželio mėnesį, atliksime detalesnius tyrimus, kokie

buvo piktnaudžiavimas, padirbinėjami rezultatai, tada nukreipsime atsakomybę į konkrečius asmenis“, – tikino jis. Tarp rangovų, netinkamai atlikusių darbus, įvardijami „Kamesta“, „Parama“, „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“ ir „Alkesta“. Pastarosios vienas iš dviejų tirtų kelių esminių pastabų nesulaukė. Kelių kokybės auditą atlieka ekspertai iš Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto kartu su Kelių ir transporto tyrimo institutu. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, Lietuvoje yra 21,25 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, iš jų apie 7 tūkst. Kilometre vis dar tebėra žvyrkeliai, o apie 60 proc. asfaltuotų kelių yra blogos arba patenkinamos būklės. Per du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius šalies kelių plėtrai ir remontui buvo skirta daugiau kaip 3,7 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Europos Sąjungos fondų lėšų. ELTA Artūro STAPONKAUS nuotr.

Slidžių netikėtumų keliuose gali padėti išvengti įskaitant ir plikledžius, užpustytus ir virtualūs pagalbininkai kelius, reikalauja dar prieš sėdant

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kelininkams skelbiant, kad dėl sniego pasunkėjo eismo sąlygos Lietuvos keliuose, „Bitės Profai“ atkreipia dėmesį, kad avarinių situacijų kelyje gali padėti išvengti išmanūs pagalbininkai. Tuo tarpu eismo ekspertai pataria bet kokiu atveju atidžiai įvertinti kelio dangą ir pasirinkti mažesnį greitį bei kur kas saugesnį atstumą. „Natūralu, kad žiemą kelionėse automobiliu dažnai susiduriame su plikledžiu, slidžiu keliu, užpustytomis gatvėmis ir kitomis kliūtimis. Labai dažnai apie jas sužinome tik pamatę stovinčią automobilių koloną arba patys netikėtai praradę automobilio kontrolę. Tačiau jau šiandien turime išmanių sprendimų, kurie apie tai mus galėtų įspėti tik įsėdus į automobilį. Vienas iš geriausių pavyzdžių – išmanioji navigacija „Waze“. Joje lietuviai jau dabar aktyviai žymi ir taip įspėja kitus vairuotojus, kur yra susidaręs plikledis, kaip jo išvengti ir taip padeda apvažiuoti dėl tokių eismo sąlygų susidariusias spūstis“, – sako Egidijus Adomkaitis.

Kaip rodo statistika, staigiai pablogėjus eismo sąlygomis aktyvių programėlės naudotojų skaičius įprastai ūgteli dvigubai iki rekordinių aukštumų: „Vartotojai programėlėje gali gana tiksliai pažymėti eismo sąlygas: nuo plikledžio iki nepravažiuojamo užpustyto kelio. Automatiškai kitus „Waze“ vartotojus programėlė nukreipia kitu maršrutu arba įspėja apie pavojingas sąlygas. Tuo pačiu taip padedame ir mūsų miesto tarnyboms – jos naudoja programėlėje sukauptus duomenis stebėti situaciją keliuose.“ Žiemą vairuojant galioja tik kelios paprastos taisyklės Tiesa, net ir turint išmanius pagalbininkus žiemą vertėtų vairuoti kur kas atsargiau. Vairavimo mokytojas ir eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad viena didžiausių vairuotojų daromų klaidų yra kelio dangos neįvertinimas: „Didžioji dalis vairuotojų neatlieka kelio dangos įvertinimo, tiksliau tai daro tik stabdymo metu. Bet kokios sudėtingesnės eismo sąlygos,

prie vairo įsivertinti kelio dangos situaciją ir pasirinkti važiavimo taktiką. Daugelis vairuotojų šio veiksmo neatlieka ir tai gali turėti skaudžių pasekmių.“ Ekspertas pataria plikledžių metu vadovautis paprastomis, bet efektyviomis taisyklėmis: „Jei kas klausia, kaip vairuoti slidžiame kelyje, visuomet atsakau vienu žodžiu – atsargiai. Neįmanoma važiuoti slidžiu keliu greitai, būtina pasirinkti kur kas mažesnį greitį ir laikytis didesnio atstumo nuo kitų automobilių, nei įprastai. Matau vairuotojus, kurie praktiškai nesilaiko tokių atstumų, nes nenori sudaryti erdves užlįsti kitiems automobiliams. Tačiau tai didelė klaida – kai slidu, stabdymo kelias tampa kur kas didesnis ir net nedideli greičiai gali sukelti avaringas situacijas.“ „Google“ priklausanti sutelktinių duomenų (angl. crowd-sourcing) principu veikianti išmanioji navigacija „Waze“ realiu laiku rodo situaciją keliuose. Programėlė yra nemokama ir veikia visuose išmaniuosiuose įrenginiuose. Jos naudotojai saugiai, vos keliais paspaudimais gali pranešti apie eismo sąlygas ir kliūtis. Programai apdorojus šią informaciją, vairuotojui pasiūlomas greičiausias maršrutas. „Waze“ mokosi iš vairuotojo įpročių ir tobulina žemėlapius, kurie vėliau pagal tai yra atnaujinami ir „Google Maps“ programėlėje. Pagal BITĘ Parengė Jorūnė DAUNORIENĖ

Smulkusis ir vidutinis verslas auga Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje stiprėja, pastebi verslo finansavimo ekspertai. Įmonės didina apyvartas, plečia veiklą, gerėja jų finansinė situacija ir pelningumas. Remiantis smulkioms ir vidutinėms įmonėms išduotų paskolų statistika, aktyviausiai smulkieji verslininkai skolinasi vidaus verslo plėtrai, bendrovės kapitalui didinti ir investicijoms, skirtoms naujai įrangai įsigyti. Smulkieji skolinasi vis drąsiau Bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), administruojančios įvairias smulkųjį ir vidutinį verslą skatinančias finansines priemones, duomenys rodo, kad 2017 m. paskolas norinčių paimti smulkiųjų verslų skaičius kiek ūgtelėjo. „Iki 2017 m. lapkričio 30 d. dėl INVEGA paskolų garantijų kreipėsi beveik 500 verslo subjektų, kurių bendra paskolų vertė siekė daugiau nei 65 mln. Eur. 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu dėl paskolų garantijos kreipėsi 354 verslo subjektai, o jiems garantuotų paskolų suma sudarė daugiau nei 59 mln. Eur“, – sako INVEGA Marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė. Paskolas smulkusis verslas panaudoja nuo bendrovės plėtros iki kapitalo didinimo bei investicijų. „Jei pažiūrėtume į 2016 m. statistiką, matytume, kad pusė paskolų buvo panaudotos investicijoms, o kita pusė buvo vadinamosios apyvartinės paskolos. Panašiomis dalimis buvo skolinamasi ir 2017 m.“, – aiškina A. Slapšienė. Pastebėję verslo nišą – nelaukia „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovas Aivaras Janušauskas komentuoja, jog smulkiojo verslo skolinimosi apyvartinėms lėšoms ir investicijoms tendencija stebima jau kelerius metus. Ypač aktyviai šioms reikmėms skolinasi trijų didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – smulkieji verslininkai. „Smulkiųjų verslininkų gretose ypač populiarios yra trumpalaikės paskolos. Dažniausiai joms verslininkai ryžtasi sulaukę sparčiai augančių užsakymų, kuriems įgyvendinti koją kiša apyvartinių lėšų trūkumas. Paskolų apyvartinėms lėšoms poreikis ypač išauga prieš didelį pelną nešančias metų pabaigos šventes. Paskola tokiais atvejais tampa investicija į verslo pajėgumų didinimą. Taigi, galima teigti, kad

įmonei norint plėstis, vienu ar kitu momentu paskola tampa būtina“, – sako A. Janušauskas. Banko atstovui pritaria ir kepyklėlę „Vanilinis dangus“ valdančios bendrovės „Melrosa“ vadovė Vaida Kazlauskaitė-Jankauskė. Įmonė lengvatinę paskolą yra gavusi pagal INVEGA administruojamą paramos priemonę „Verslumo skatinimo fondas“. „Dirbame ir kuriame jau ketverius metus. Savo verslą, šeimos kepyklėlę, pradėjome vien tik savo lėšomis. Tačiau po dviejų metų nusprendėme atidaryti kavinę Molėtuose, todėl paėmėme paskolą verslo plėtrai. Ją bankui grąžinome anksčiau laiko. O šią vasarą Vilniuje atidarėme ir savo kavinę, kuriai taip pat buvo panaudotos skolintos lėšos“, – pasakoja V. KazlauskaitėJankauskė, pabrėžusi, jog skolinti pinigai buvo išleisti kavinės patalpų remontui bei įrangai įsigyti. Ketvirtadalis imtųsi nuosavo verslo Sukaupta verslo patirtis ir galimybė racionaliai įvertinti savo galimybes lemia tai, kad aktyviau paskolas ima jau nebe pirmus metus įmones plėtojantys verslininkai. INVEGA atstovė A. Slapšienė teigia, kad pastaruosius kelerius metus daugiausia paskolų garantijų buvo išduota įmonėms, veikiančioms ilgiau nei penkerius metus. „Šią tendenciją patvirtina ir INVEGA užsakytas žinomumo tyrimas. Penktadalis tyrimo dalyvių nurodė ketinantys artimiausiu metu kreiptis dėl paskolos, finansavimas dažniausiai būtų naudojamas verslo plėtrai (76 proc.)“, – teigia A. Slapšienė. 2016 metų birželio mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų apklausos duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų išreiškė norą turėti nuosavą verslą, kas antras (49 proc.) iš jų planuotų imti paskolą verslo pradžiai. „Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad lietuviams verslumo tikrai netrūksta ir apie savo nuosavą įmonę svarsto nemažai žmonių. Reikia tikėtis, kad pradedantieji verslininkai vis drąsiau žengs pirmuosius nuosavo verslo žingsnius. Verslo naujokams nemažą dėmesį skiria valstybė, o įvairios lengvatinės paskolos vis dažniau tampa galimybe įgyvendinant savo svajonę“, – sako „Swedbank“ atstovas A. Janušauskas. Pagal „Swedbank“ Parengė Jorūnė DAUNORIENĖ


Gripas jau siautėja Šiauliuose Atsižvelgdamas į didėjantį sergamumą gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamentas šių metų vasario 5 d. Šiaulių miesto ir Akmenės rajono savivaldybių administracijoms pateikė rekomendacijas skelbti gripo epidemijos pradžią Šiaulių mieste ir Akmenės rajone. Ramūno SNARSKIO nuotr.

Teresė HOKIENĖ medicina@snaujienos.lt Per savaitę sergamumas gripu išaugo dvigubai NVSC Šiaulių departamento duomenimis, penktąją šių metų savaitę (nuo sausio 29 iki vasario 4 d.) bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis padidėjo nuo 120,0 iki 156,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Sergamumo rodiklis epideminį lygį perkopė visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių rajoną. Mažiausias sergamumas išlieka Šiaulių rajone, didžiausias – Šiaulių mieste ir Joniškio rajone. Šiaulių apskrityje sergamumas gripu sudaro 16,2 proc. Daugiausiai serga vaikai (61,6 proc.). Per savaitę gripas kliniškai diagnozuotas 674 asmenims, iš jų – 305 vaikams. Šiaulių apskrities ligoninėse dėl gripo hospitalizuoti 6 gyventojai, iš jų – 2 vaikai. Palyginus su prieš tai buvusios savaitės duomenimis, gripo atvejų skaičius Šiaulių apskrityje išaugo net 2,3 karto. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Šiaulių apskrityje sergamumo rodiklis buvo mažesnis.

Gripas Šiaulių mieste ir Akmenės rajone Šiaulių mieste sergamumo rodiklis per savaitę padidėjo nuo 154,6 iki 211,4 atv./10 tūkst. gyventojų, bendras užregistruotų klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 14,9 proc. Per savaitę sergamumas Šiaulių mieste išaugo 1,4 karto. Susirgimų gripu padaugėjo nuo 120 atvejų iki 319. Akmenės rajone bendras sergamumo rodiklis 5-ąją metų savaitę pasiekė 154,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Bendras užregistruotų klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 18,9 proc. Per savaitę susirgimų gripu padaugėjo nuo 21 atvejo iki 58. Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir toliau sparčiai didėja. Joniškio rajono savivaldybėje šių metų sausio 31 d. jau paskelbta gripo epidemija, Šiaulių miesto ir Akmenės rajono savivaldybių administracijoms teikiami siūlymai skelbti gripo epidemijos pradžią Šiaulių mieste bei Akmenės rajone. Laikinai ištuštėjo Šiaulių mokyklos Šalyje yra apie 1100 mokyklų. Pirmadienį šalies savivaldybių pateiktais duomenimis, dėl gripo ka-

Gripas ar peršalimas? Kaip nuovargio jausmas, galimas dažatpažinti? nas šaltkrėtis, didelis krūtinės disApie gripą kalbame kiekvieną žiemą. Tačiau šią pavojingą užkrečiamąją ligą dažnai painiojame su kitomis infekcijomis. Kuo gripas skiriasi nuo kitų peršalimo ligų? Kodėl saugantis infekcijų ir jau susirgus, tokia svarbi asmens higiena? Koks vakcinų efektyvumas? 1. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo vystosi lėtai. 2. Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai.O peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo. 3. Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis

komfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. O peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2–3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui, gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3–4 dienas. 4. ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu - jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis. Pagal ULAC Parengė Teresė HOKIENĖ

rantinas paskelbtas 135 mokyklose. Daiva Kulikauskienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, pranešė, kad praėjusią savaitę dėl aukšto mokinių sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis laikinai ugdymo veikla buvo nutraukta dviejose Šiaulių miesto mokyklose ir 191 klasėje kitų 20 Šiaulių miesto mokyklų. Šių metų vasario 5 d. duomenimis, ugdymo veikla laikinai nutraukta vienoje Šiaulių miesto mokykloje ir kitų 10 mokyklų 42 klasėse. Šiaulių miesto švietimo skyriaus vyr. specialistė Sandra VerenkaitėBubkauskienė informavo, kad šiuo metu uždaryta 1 mokykla: nuo vasario 7-osios turėtų baigtis karantinas Šiaulių universiteto gimnazijoje, bet laikinai ugdomąją veiklą sustabdys „Salduvės“ progimnazija. Kitose mokyklose neveikia iš viso 66 klasės. Pastebima tendencija, kad sergančiųjų mažėja. Epidemijos metu karantinas skelbiamas, kai serga 30 proc. mokinių. Karantinas paprastai trunka 4–10 dienų ir vaikai (nei sergantys, nei sveiki) į mokyklą neina. Švietimo skyriaus specialistė ramina, kad mokslo metai dėl epidemijos nepailgės, mokymas bus suintensyvintas. Paprastai, kai daug vaikų serga, kursas kartojamas, todėl ugdymo procesas neturėtų nukentėti. Mokytojai šiuo

laikotarpiu dirbs, bet nebūtinai mokyklos patalpose. Kaip saugotis gripo epidemijos metu Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė pataria saugotis peršalimo bei vengti kontakto su sergančiaisiais asmenimis, nuo sergančiojo laikytis 1 m atstumu; kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas drėgnu būdu, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių; tinkamai ir dažnai plauti rankas – po tekančiu vandeniu, su muilu, ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių; neliesti akių, nosies ir burnos neplautomis rankomis; kosėjant ir čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite, ją nedelsiant išmesti bei nusiplauti rankas; vengti masinio žmonių susibūrimo vietų; stiprinti imuninę sistemą grūdinantis bei naudojant liaudies medicinos priemones: česnaką, ežiuolę, imbierą, vitaminą C, medų ir kt.; daugiau laiko praleisti gryname ore bei valgyti daugiau vaisių, daržovių; pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei avalynę; susirgus nesigydyti patiems, o dėl gydymo paskyrimo kreiptis į medikus.

Ką daryti, jei vis dėlto susirgote? Diana Šiurkienė, Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo specialistė vaikų ir jaunimo klausimais, pataria pajutus pirmuosius peršalimo ligos ar į gripą panašius simptomus (karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės, galvos, raumenų skausmai, nuovargis, silpnumas, viduriavimas, vėmimas) pasilikti namuose (nevykti į darbą, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas), kad tarp sveikų asmenų nebūtų platinami ligų sukėlėjai. Ragina nepamiršti, kad gripas negydomas antibiotikais – gripo viruso jie neveikia. Nepatartina vartoti kūno temperatūrą mažinančių vaistų, jei ji mažesnė nei 38° C. Ligos eigą galima lengvinti „naminiais“ vaistais, vaistažolėmis: prieš miegą kaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis, gerti rugiagėlių žiedų, liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatą. Bet reikia nepamiršti, kad bet kokios liaudiškos priemonės tėra pagalbinės, o pagrindinį gydymą, jeigu tokio reikia, paskirs gydytojas.


2018 m. vasario 7 d. TREČIADIENIS

Susitarta gerinti maisto produktų sudėtį Artūro STAPONKAUS nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija ir atsakingi maisto produktų gamintojai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja gerinti maisto produktų sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį. Tad šis susitarimas su maisto pramone, prie kurio kviečiamos jungtis ir kitos produktus gaminančios bendrovės, yra vienas iš žingsnių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų mitybai. Prie šios savanoriškos iniciatyvos prisijungė ir bendradarbiavimo susitarimus pasirašė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompanijų, kurių padaliniai veikia Lietuvoje, atstovai. Mažinti druskos, sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių (cukrų) kiekį Atsižvelgiant į paplitusį aukštą gyventojų sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Komisija rekomenduoja gerinti gyventojų mitybą − mažinti suvartojamos druskos, sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių (cukrų) kiekį, mažinti šių medžiagų kiekius rinkai tiekiamuose maisto produktuose. „Lietuva, kaip ir kitos valsty-

bės, saugodamos gyventojų sveikatą, yra įpareigotos sumažinti minėtų suvartojamų medžiagų kiekius iki PSO rekomenduojamų normų. Džiugu, kad socialiai atsakingas verslas prisideda prie sveikesnės gyvensenos puoselėjimo. Ne paslaptis, kad šiandien maisto produktuose yra itin dideli kiekiai cukraus, druskos, riebalų, kuriuos bent dalinai sumažinus galima pasiekti daug sveikesnio gyvenimo būdo nekeičiant savo įpročių“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Kol kas maistas nepalankus sveikatai Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau nei rekomenduoja PSO normos: druskos − 40 proc., riebalų − 39 proc., sočiųjų riebalų − 29 proc., cukrų − 22 proc. Toks gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas. Tad Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo maisto gamintojai įsipareigoja prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir sumažinti šių medžiagų kiekį.

Keisti sudėtį, bet išsaugoti skonį ir nedidinti kainos Anot asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, maisto produktų gamintojams šiuolaikinių vartotojų poreikių bei mitybos įpročių diktuojama sunki užduotis – pateikti kuo palankesnius sveikatai produktus, tuo pat metu išlaikant jų skonio savybes ir stengiantis išvengti ryškių kainos pokyčių. „Maisto produktų sudėties keitimas ir palankumas žmonių sveikatai pamažu tampa viena iš esminių maisto pramonės veiklos krypčių. Todėl prie susitarimo mažinti druskos, cukraus ir riebalų kiekį prisidėjo penkios asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ narės, įsipareigodamos gerinti savo gaminių sudėtį. Džiaugiamės, kad esame pakviesti tapti šios iniciatyvos partneriais, nes manome, kad verslo ir valdžios institucijų partnerystė – tai viena svarbiausių sąlygų, norint pasiekti sėkmingų rezultatų. Tikime, kad Lietuvos maisto pramonės asociacijos nariai, prisidėdami prie šios svarbios iniciatyvos, taps pavyzdžiu ir kitiems šalies maisto gamintojams“, − susitarimo pasirašymą komentavo M. Snarskis. Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, kai kurios atsakingos įmonės savo iniciatyva gaminiuose jau sumažino minėtų medžiagų kiekį, nors susitarimo ir nepasirašė. Kai kurios įmonės į cukraus, druskos ar riebalų mažinimo iniciatyvas investuoja jau ne pirmus metus, kitos šiuos pokyčius tik pradės. Nors ne visos įmonės suspėjo tapti pirmaisiais šios iniciatyvos šalininkais, tačiau yra kviečiamos prisijungti prie šio susitarimo bet kurio metu. Pagal SAM

Patvirtinta nauja kompensuojamųjų vaistų Artūro STAPONKAUS nuotr. kainodara

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomam naujam vaistų kainodaros projektui, kuriuo būtų reguliuojamos kompensuojamųjų vaistų priemokos. Tai reiškia, kad įvedama maksimali priemoka arba vadinamosios priemokų „lubos“ už kompensuojamuosius vaistus. Ši riba negalės būti didesnė nei 20 proc. vidutinės kompensuojamosios kainos, tenkančios 1 receptui, kuri šiuo metu siekia apie 4 eurus. Vadinasi, net ir už pačius brangiausius vaistus pacientai primokės ne daugiau kaip iki 4 eurų, jeigu vaistai bus kompensuojami 100 proc. Šiuo Vyriausybės nutarimu yra siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas už juos. Tai yra dar vienas būdas, kuriuo siekiama reguliuoti vaistų kainas ir padėti pacientams taupyti, kad jie už vaistus mokėtų mažiau. Už vaistus primokėsime mažiau Tad, nuo šiol pigesniems vaistams (jei jo mažmeninė kaina yra mažesnė nei 20 eurų) priemoka nebegalės būti didesnė nei 20 proc. to paties vaisto bazinės kainos. O brangesniems vaistams (jei vaisto mažmeninė kaina viršija 20 eurų) priemoka nebegalės būti didesnė nei 20 proc. 1 recepto vidutinė bazinė kaina, t. y. apie 4 eurus. Šis dydis būtų kintamas, nes jis pagal naujau-

sius duomenis būtų perskaičiuojamas kasmet. Pavyzdžiui, pernai už 100 proc. kompensuojamus vaistus maksimali priemoka būtų siekusi 3,93 Eur, kuri apskaičiuota remiantis prieš tai buvusių metų duomenimis. Numatoma, kad įvedus naują kainodarą, pacientai per metus sutaupys apie 10 mln. Eur. „Vaistų kainas jau pavyko sumažinti pradėjus sudarinėti Kompensuojamųjų vaistų kainyną keturis kartus per metus bei nustačius griežtesnius kainos reikalavimus generiniams vaistams. Per šį laikotarpį pacientų priemoka už vidutinį kompensuojamo vaisto receptą jau sumažėjo daugiau nei 1 euru. Patvirtinus naują kainodarą, priemokos dar labiau sumažėtų ir dėl to pacientai tik laimėtų“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. Šiuo metu vidutinė didžiausia priemoka už vaistus, kurie neturi analogų ir kurių mažmeninė kaina yra didesnė negu 20 eurų, jų bazinę kainą kompensuojant 100 proc., su-

daro 9,63 euro. Taip pat yra brangių vaistų, už kuriuos priemoka, net ir pritaikius tiekėjui nuolaidą, siekia 30 eurų. Na, o nustačius didžiausios priemokos reikalavimą, pacientai net ir už pačius brangiausius vaistus mokės ne daugiau nei apie keturis eurus. Kita bazinės kainos metodika Vyriausybės nutarime numatoma ir nauja vaistų bazinės kainos skaičiavimo metodika. Iki šiol vaistų, kuriuos gamina tik vienas gamintojas, kaina Lietuvoje būdavo apskaičiuojama pagal referencinių šalių vaistų kainų vidurkį, o nuo šiol bus atsižvelgiama į 3 Europos sąjungos šalis, kuriose konkretaus vaisto kaina yra mažiausia. O vaistų, kuriuos gamina du ir daugiau gamintojų, bazinė kaina bus apskaičiuojama pagal tą kainą, kuria vaistas faktiškai tiekiamas į Lietuvą. Naujos kainodaros naudą gyventojai turėtų pajusti įsigaliojus 2018 m. liepos mėn. Kainynui. Pagal SAM

SVEIKATOS KODAS | 8

SAM praneša, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti vaikui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad siekiant gerinti vaikų mitybą bei užtikrinti jos pilnavertiškumą, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Rekomenduojamos normos skirtos subalansuoto maitinimo planavimui, vertinimui ir stebėsenai ne tik ugdymo, bet ir krašto apsaugos, socialinės globos, įkalinimo, asmens sveikatos priežiūros ir kitose įstaigose, kur maitinimas vyksta organizuotai.„Šios normos nustatytos remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis bei atsižvelgiant į vaikų ir suaugusiųjų amžiaus grupes, jų lytį bei fizinį aktyvumą. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje daug turinčių antsvorį ir nutukusių žmonių, mažai fiziškai judantiems asmenims paros energijos normos truputį sumažintos. Remiantis Europos maisto saugos tarnybos rekomendacijomis bei kitų šalių patirtimi taip pat pakoreguotos kai kurių maistinių medžiagų normos“, – sako SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Normos pagal amžių iki 10 m. Pagal įsigaliojusias normas rekomenduojama patiems mažiausiems iki 6 mėn. vaikams dienos maistinių medžiagų normą apskaičiuoti kūno svorį dauginant iš 91 kcal, o 7–12 mėn. vaikams svorį dauginant iš 81 kcal. Vaikams iki 3 m. rekomenduojama per parą suvartoti 1200 kcal, vaikams iki 6 m. – 1500 kcal, o vaikams iki 10 m. – 1700 kcal. Rekomenduojamos paros energijos normos nuo 11 iki 18 m. 11–14 m. mergaitės: 2000; berniukai: 2200 kcal; 15–18 m. mergaitės: 2400; berniukai: 2800 kcal. Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad vaikų ugdymo ir socialinės globos įstaigų valgiaraščiai, suderinus juos su įsigaliojusiomis naujomis rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų ir energijos normomis, taip pat turi būti suderinti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Pagal SAM

Organizmo disbalanso tyrimas – šiuolaikinis ligų sprendimas Nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, stresas, varginančios odos problemos, pasikartojančios peršalimo ligos ir dar eilė kitų nepageidaujamų simptomų, kuriuos vis dažniau patiria šiuolaikinis žmogus, gali signalizuoti apie jo organizmo disbalansą, tvirtina gydytojai. Kaune naujai duris atvėrusioje modernioje kraujo tyrimų laboratorijoje susirinkę įvairių sričių medikai diskutavo apie pirmines daugelio ligų bei blogos savijautos priežastis, naujausias analizės galimybes ir būdus, kaip ištirti ne tik esamus sveikatos sutrikimus, bet ir užkirsti jiems kelią ateityje. Modernus būdas atskleisti ligos priežastis Kraujo tyrimų laboratorijoje pristatyti naujausi kompleksiniai kraujo tyrimai, kurie naudingi ne tik aiškinantis žmogaus sveikatos sutrikimus, bet ir identifikuojant jų priežastis. Vienas tokių tyrimų – organizmo disbalanso tyrimas. Atlikdama šį išskirtinį tyrimą laboratorija glaudžiai bendradarbiauja su gydytojais, savo veikloje taikančiais ir endobiogenikos metodą, todėl gali pasiūlyti ne tik ypač kokybišką bei profesionalų tyrimų atlikimą, bet ir užregistruoti pacientą tolimesnei gydytojo konsultacijai. Galimybė užkirsti kelią ligoms Profesorius genetikas dr. Danielius Serapinas, vertindamas organizmo disbalanso tyrimą pasidžiaugė, kad gydytojai vis dažniau taiko individualų kompleksinį gydymą pacientams. Anot jo, tai leidžia ne tik sėkmingiau gydyti sudėtingas ligas, bet ir užkirsti joms kelią kur kas anksčiau, nei jos pradeda reikštis nepageidaujamais simptomais. „Džiugu, kad pasaulinė praktika, kuomet gydytojas susikoncentruoja ne tik į gydymą, bet ir aiškinasi ligos priežastis, kruopščiai išanalizuoja žmogaus

gyvenimo būdą, ligos anamnezę, remiasi plataus spektro kraujo tyrimais, populiarėja ir Lietuvoje“, – kalbėjo prof. dr. D. Serapinas. Šeimos gydytoja Rūta Sondienė teigia, kad organizmo disbalanso išskirtinumas tas, kad remiantis plačiu kraujo rodiklių spektru yra atliekamas organizmo disbalanso tyrimas, į kurį įeina ne tik bendras kraujo tyrimas, bet ir išskirtiniai – osteokalcino ir šarminės fosfatazės tyrimai, kurie išsamiai įvertinami gydytojo. „Tyrimai atskleidžia žmogaus hormonų bei nervų sistemų pusiausvyros sutrikimus, kurie yra pirminė daugelio ligų bei blogos savijautos priežastis. Šis tyrimas atspindi visą organizmo būklę ir jo veikimą. Tam, kad žmogus gautų visapusišką vaizdą apie savo sveikatos būklę, esančius sutrikimus ir rekomendacijas korekcijoms, būtina tai išmanančio gydytojo konsultacija, kuri paprastai trunka iki dviejų valandų“, – teigia šeimos gydytoja Rūta Sondienė. Tikslesnė diagnozė Endokrinologijos rezidentė Jūratė Antanavičienė teigia, kad vis dažniau susiduria su jaunesnio amžiaus pacientais, kurie skundžiasi įvairiais negalavimais, tačiau neretai bendri kraujo tyrimai neatskleidžia jų priežasčių. Tokiais atvejais ji kliaujasi organizmo disbalanso tyrimu. „Vis dažniau jauni žmonės skundžiasi skydliaukės, odos problemomis, miego sutrikimais, nuovargiu ir kitais varginančiais simptomais, tačiau bendri kraujo tyrimai dažnai neatskleidžia šių simptomų priežasčių. Tokiu atveju rekomenduoju atlikti organizmo disbalanso tyrimą, kuris padeda nuodugniai ir kompleksiškai ištirti žmogaus sveikatą“, – patirtimi dalijosi J. Antanavičienė. Pagal lrv.lt Parengė Teresė HOKIENĖ


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

Šiauliuose daugėja priklausomybės gydymo liuose nebuvo. „Iki šiol teikėme tik naudojamos šiuolaikiškos užduogalimybių trumpalaikį poveikį turinčias pas- tys, grupinio ir individualaus darbo

Šiauliai yra pirmasis miestas, kuriame veiklą pradeda nauja paslauga. Morgana Danielė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Ryšių su visuomene specialistė, pranešė, kad nuo sausio 22 d. pradeda veikti Motyvacinės terapijos paslauga. Ji užtikrins tęstinio pobūdžio stacionarų gydymą, kokio anksčiau Šiau-

laugas, tokias kaip išblaivinimas, alkoholinės abstinencijos gydymas. Motyvacinė terapija yra kitokia paslauga, kadangi ji paremta psichologine savianalize ir socialinių įgūdžių lavinimu. Gryninamos giluminės problemos ir jų ryšys su potraukiu vartoti alkoholį, mokomasi atpažinti ir išvengti atkryčių,

metodai. Gydymas trunka penkiolika dienų ir apima penkiasdešimt reabilitacijos paslaugų valandų,“ – pasakoja Justina Šimanauskaitė, laikinai einanti Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktoriaus pareigas. Pagal RŠL

Daugėja kreipimųsi į gydymo įstaigas dėl traumų Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Specialistai ragina būti atsargiems, nes statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų. Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia. Atsargumo slidžiame kelyje Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumų žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika.

Dalies traumų galima išvengti. Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimus būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu. Vairuotojų ir pėsčiųjų atidumo Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai turėtų būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais. Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe. Būtinoji pagalba suteikiama visiems Na, o jei jau nutiko taip, kad susižeidėte, būtina įvertinti situaciją ir kreiptis ten, kur bus suteikta reikiama medicinos pagalba. Būtinoji pagalba gydymo įstaigose nemokamai teikiama visiems žmonėms, kuriems jos prireikia: tiek apdraustiems, tiek nedraustiems privalo-

muoju sveikatos draudimu. Esant sunkiai sveikatos būklei reikia skambinti Bendrojo pagalbos centro skubios pagalbos telefono numeriu 112 ar greitosios pagalbos telefono numeriu 033. Prieš kviečiant greitąją medicinos pagalbą itin svarbu įvertinti situaciją ir kreiptis tik tuomet, kai iš tikrųjų ta pagalba yra reikalinga, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, žmogui praradus sąmonę ir pan. Reikia suprasti, kad greitoji pagalba būtina, esant sunkiai sveikatos būklei, o kitais atvejais – pirmiausiai reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Paslaugos visą parą VLK primena, kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą – tiek darbo, tiek šventinėmis dienomis) šeimos medicinos paslaugų teikimą. Tiesa, vienos įstaigos šias paslaugas nepertraukiamai teikia pačios, o kai kurios dėl šių paslaugų teikimo yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Tad, jei trauma nesudėtinga, pacientams neverta iš karto kviestis greitąją medicinos pagalbą ar skubėti į ligoninę. Pagal VLK

Šiauliuose įsteigtas širdies nepakankamumo gydymo dies nepakankamumo simptomus kymui, nes tai yra reali galimybė kabinetas įveikti padeda specializuotus to- pagerinti gyvenimo kokybę ir val-

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Zita Katkienė informavo, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Širdies ir kraujagyslių ligų centre įsteigtas širdies nepakankamumo gydymo kabinetas. Širdies nepakankamumas – rimta liga Širdies nepakankamumas – gyvybei pavojinga liga, kuria sergantiesiems tenka išmokti su ja gyventi ir ligą valdyti. Lietuvoje yra daugiau nei 120 tūkstančių žmonių, sergančių širdies nepakankamumu. Pagal ekspertų prognozes šis skaičius tik didės. Nuo šiol ligoninėje dėl šios ligos besigydantiems žmonėms šir-

bulinimosi kursus baigę gydytojai kardiologai ir slaugytojai, kurie dirba širdies nepakankamumo kabinete, įsteigtame Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centre. Pacientus šiame kabinete konsultuos kardiologė Virginija Ežerskienė ir bendrosios praktikos slaugytoja Gražina Mačiulienė. Ne tik gydymas, bet ir mokymas Medicinos paslaugos šiame kabinete teikiamos ligoninėje besigydžiusiems pacientams. Per metus skiriamos keturios konsultacijos, numatoma konsultuoti du pacientus per savaitę. Didžiausias dėmesys skiriamas ligonio mo-

dyti ligą, taip pat monitoruojami kraujo tyrimai, vertinamas fizinis pajėgumas. Padedant kvalifikuotiems specialistams tai padaryti žymiai lengviau, pasiekiama geresnių rezultatų, išvengiama pakartotinų stacionarizavimų, skiriamas inovatyvus optimalus medikamentinis gydymas. Centro vadovė dr. N. Kupstytė-Krištaponė teigia, jog tai yra reali ir labai reikalinga paslauga Šiaulių regiono gyventojams, esantiems ypatingos rizikos grupėje. Statistika rodo, kad kitose šalyse, kur taikoma ši programa, sparčiai mažėja tokių ligonių mirštamumas, net pakartotinas stacionarizavimas ir gydymo kaštai. Pagal RŠL

Tobulėja ligų diagnostika: naujas ultragarsinis riami nauji ultragarsiniai tyrimai, saugos ministro nustatyta tvarka. tyrimas sąrašas yra patvirtintas sveikatos Žinotina, kad pacientai, turėdami

Nuo šių metų sausio 1-osios gydymo įstaigos pradėjo teikti naujas ambulatorines paslaugas – ultragarsinius tyrimus, kurių metu naudojama kontrastinė medžiaga, o ligonių kasos gydymo įstaigoms už juos sumokės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tokiu būdu didėja pacientų ištyrimo galimybės, teikiant jiems planinę ir skubią pagalbą, kai ligoniams reikalingas neatidėliotinas ištyrimas. Siuntimas – tik iš gydytojo specialisto Ligų ir būklių, kurioms esant ski-

apsaugos ministro įsakymu. Minėtas tyrimas gali būti atliekamas, pavyzdžiui, kai tikslios diagnozės nepavyksta nustatyti ultragarsinio tyrimo, kurio metu nenaudojama kontrastinė medžiaga, jei yra neinformatyvūs kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Šiuos ultragarsinius tyrimus atlieka gydytojai radiologai ar gydytojai, atitinkantys nustatytus reikalavimus. Siuntimą šiam tyrimui, kurio išlaidos bus apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, gali išduoti tik gydytojai specialistai sveikatos ap-

siuntimą gali pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje tyrimas bus atliktas, svarbu tik pasitikrinti, ar įstaiga turi sutartį su jo gyvenamosios vietos teritorine ligonių kasa. Už vieną ultragarsinį tyrimą, kurių metu naudojama kontrastinė medžiagą ligonių kasos gydymo įstaigoms mokės 107,7 euro. Planuojama, kad per metus iš PSDF biudžeto minėtoms paslaugoms apmokėti prireiks apie 48 tūkst. eurų. Pagal VLK Parengė Teresė HOKIENĖ

2018 m. vasario 7 d. TREČIADIENIS

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? „ATLANTIS CINEMAS“ Tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt vasario 7– 8 d. repertuaras KOKO 2D – 10.00 val. KOKO 3D – 12.00 val. (2018, 110 min., JAV, animacinis, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA TRYS DIDVYRIAI IR EGIPTO PRINCESĖ – 10.00 val. (2018, 75 min., Rusija, animacinis, N-7, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) VABALIUKŲ ISTORIJOS – 11.25 val. (2018, 90 min., Prancūzija, animacinis, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) GRĄŽINTI NEPRIKLAUSOMYBĘ – 13.00, 16.05 val. (2018, 70 min., Lietuva, komedija, drama, nuotykių, N-13) BĖGANTIS LABIRINTU: VAISTAI NUO MIRTIES – 14.00 val. (2018, 145 min., JAV, veiksmo, trileris, mokslinė fantastika, N-13) PREMJERA AŠ ŽVAIGŽDĖ – 14.20, 16.35, 17.25, 19.10 val. (2018, 90 min., Lietuva, komedija, N-13) PREMJERA TRYS STENDAI PRIE EBINGO, MISŪRYJE – 18.20 val. (2018, 120 min., JAV, drama, kriminalinis, N-16) PREMJERA 12 STIPRIAUSIŲ – 20.30 val. (2018, 120 min., JAV, veiksmo, karinis, N-13) PREMJERA TAMSIAUSIA VALANDA – 21.00 val. (2017, 125 min., Didžioji Britanija, drama, biografinis, istorinis, N-13)

Vasario mėn. repertuaras 9 d., penktadienį, 18.30 val. Teatro mažojoje salėje Samuelis Beketas ŽAIDIMO PABAIGA. Vienos dalies absurdo drama. Režisierius Paulius Ignatavičius. 11d., sekmadienį, 18 val. Teatro mažojoje salėje VISU GREIČIU ATGAL! Dviejų dalių kriminalinė-muzikinė komedija pagal P. Notte pjesę „Dvi poniutės pakeliui į šiaurę“. Režisierius Arvydas Lebeliūnas.

Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) iki vasario 10 d. Šiaulių universiteto Dailės magistrantų baigiamųjų darbų paroda iki kovo 17 d. paroda, skirta dramaturgui, tapytojui, filosofui ir fotografui Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy (1885–1939). „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki vasario 8 d. Salomėjos Jastrumskytės akvarelės paroda „Vynuogynas“. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) iki vasario 12 d. doc. dr. R. Venckaus fotografijų paroda „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) III aukšto galerijoje iki vasario 12 d. Šiaurės Lietuvos žymiausių asmenybių portretų paroda. Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje iki vasario 28 d. Tautinių juostų ir kostiumų piešinių paroda. Galerijoje Šiaulių universiteto bibliotekoje (Vytauto g. ) III aukšte iki vasario17 d. Lauros Baltijutės grafikos darbų paroda „Korėtų akmenų giesmės“. Retų spaudinių skaitykloje (II a.) iki vasario 14 d. paroda „Minint 130-ąsias prof. Keistučio Šliūpo gimimo metines“ iš aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Dviračių muziejuje (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija; paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė ekspozicija „Katinai iš viso pasaulio“; fotoparoda „Iš katinų gyvenimo“.

Kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose (Energetikų g. 7) iki vasario 19 d. Sauliaus Jankausko tapybos darbų paroda „Minčių gimnastika“; iki vasario 18 d. Šiaulių miesto 1–8 klasių mokinių kūrybinių darbųmaketų iš antrinių žaliavų paroda ,,Mano ūkis“.


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2018 m. vasario 7 d. TREČIADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.05 „Senis“. N-7 10.05 „Štutgarto kriminalinė policija“. N-7 10.55 „Detektyvas Monkas“. N-7 11.40 Emigrantai. 12.40 Kas ir kodėl? 13.05 Klauskite daktaro. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Sportas. Orai. 16.15 Laba diena, Lietuva. 16.30 „Seserys“. N-7 17.30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17.55 Sportas. Orai. 18.00 Kas ir kodėl? 18.30 Klauskite daktaro. 19.30 Gyvenimas. 20.25 Loterija „Keno Loto“. 20.30 Panorama. 21.05 Dėmesio centre. 21.20 Sportas. Orai. 21.29 Loterija „Jėga“. 21.30 Auksinis protas. 22.50 Klausimėlis.lt 23.20 „Valdžios tvirtovė“. N-7 1.00 LRT radijo žinios. 1.05 „Valdžios tvirtovė“. N-7 (tęsinys). 1.30 Keliai. Mašinos. Žmonės. 2.00 LRT radijo žinios. 2.05 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

6.05 Televitrina. 6.20 „Gyveno kartą senelis ir senelė“. 6.35 „Muzikinės skrynelės paslaptis“. 6.50 „Didysis praradimas“. 7.00 „Trys varliukai“. 7.10 „Bolekas ir Liolekas laukiniuose vakaruose“. 7.20 „Natalija“. N-7 8.19 Gardu Gardu. 8.50 „Aistros vynas“. N-7 9.55 Džeimis gamina namuose. 11.05 Filmas. Drama „Sugrįžimas namo“, Vokietija-D. Britaija. 1998 m. N-7 12.55„Sunkvežimių miestelis“. 13.25„Karaliaus Babaro ir drambliuko Badu nuotykiai“. 13.55„Ančiukų istorijos“. 14.25„Reindžeris Robas“. 14.55 Džeimis gamina namuose. 15.55„Natalija“. N-7 16.55„Aistros vynas“. N-7 18.00„Deganti širdis“. N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama „Susipažinkite su mano Valentina“, JAV. 2015 m. N-7 22.50„Deganti širdis“. N-7 0.55 TV Pagalba. N-7

6.30 Labas vakaras, Lietuva. 7.30 Kitu kampu. 8.30 Farai. N-7 9.00 Žinios. 10.00 Info komentarai. 10.30 Nuo... Iki. 11.30 Yra, kaip yra. N-7 12.35 Pagalbos skambutis. N-7 13.35 24 valandos. N-7 14.25 Yra, kaip yra. N-7 15.30 Kitu kampu. 16.30 Farai. N-7 17.00 Info diena. 21.00 Info komentarai. 21.30 Info diena. 22.30 Labas vakaras, Lietuva. 23.30 Info komentarai. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30, 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 „Minutė po minutės“. N-7 10.30„Vėjavaikė“. N-7 11.30 Karališkosios paslaptys.

6.30 Dienos programa.

6.10 Televitrina.

6.35 „Didysis žvejys“.

6.25 „Kempiniukas

7.05 „Madagaskaro

Plačiakelnis“. N-

pingvinai“. N-7 7.30 „Tomas ir Džeris“. 7.55 „Volkeris, Teksaso

6.55 „Simpsonai“. N-7 7.55 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7 8.55 „Meilės sūkuryje“. N-7

reindžeris“. N-7

10.00 TV Pagalba. N-7

9.50 24 valandos. N-7

12.00 „Šviesoforas“. N-7

10.35 Yra, kaip yra. N-7

12.30 „Pasmerkti“. N-7

12.35 Kitu kampu.

13.00 „Kempiniukas

13.25 „Rožių karas“. 15.25 „Dvi širdys“. 16.30 Labas vakaras,

Plačiakelnis“. N-7 13.30 „Simpsonai“. N-7 14.30 „Pažadėtoji“. N-7 16.30 TV Pagalba. N-7

Lietuva.

18.30 TV3 žinios.

17.35 Yra, kaip yra. N-7

19.20 TV3 sportas. Orai.

18.30 Žinios.

19.30 „Šviesoforas“. N-7

19.25 Sportas. Orai.

20.00 Gero vakaro šou. N-7

19.30 KK2. N-7 20.00 „Paveldėtoja“. 20.30 Moterys prieš vyrus.

21.00 „Pasmerkti“. N-7 21.30 TV3 vakaro žinios. 22.15 TV3 sportas. Orai. 22.25 Viking Lotto.

N-7

22.30 Filmas. Trileris

21.30 Žinios.

„Blicas“, JAV-D. Britanija-

22.24 Sportas. Orai.

Prancūzija. 2011 m. N-14

22.30 Filmas. Trileris

0.20 „Kaulai“. N-14

„Urvas“, JAV-Vokietija. 2005 m. N-14 0.25 „Kortų namelis“. N-14

1.20 „Kaip išsisukt įvykdžius žmogžudystę“. N-7 2.10 „Specialioji jūrų

1.25 Filmas. Veiksmo „Į

policijos tarnyba“. N-7

saulę“, JAV. 2005 m. N-14

3.00 „Tironas“. N-14

12.00 Pamiršti vardai. J. A. Pabrėža. 12.30„Valdžios tvirtovė“. N-7 13.35 Filmas. Nuotykių „Džekas Hanteris ir Dangaus žvaigždė“, JAV. 2008 m. N-7 15.20„Judriausios pasaulio vietos“. 16.20 Filmas. Trileris„Išeities kodas“, JAV. 2011 m. N-7 18.00„Užkariaujant dangų“. 19.00„Ekstremalūs žygiai. Šventieji Kinijos kalnai“. 20.00 Balticum TV žinios. 20.30 Klaipėdos patruliai. N-7 21.00 Pinigai iš nieko. 22.00„Meilė Ibizoje“. N-14 23.00 Balticum TV žinios. 23.30„Valdžios tvirtovė“. N-7 00.35„Blogiau nebūna“. N-7

Auksinis 7.00 Filmas. Drama„Stebuklo link“, JAV. 2012 m. N-7 9.00 Filmas. Drama „Sielonešė“, JAV-Šveicarija. 2013 m. N-7 11.00 Filmas. Drama„Amžinos meilės laiškai“, Italija. 2016 m. N-7 13.00 Filmas. Drama „Jonvabaliai sode“, JAV. 2008 m. N-7 15.00 Filmas. Drama„Kartą Niujorke“, JAV. 2013 m. N-7 17.00 Filmas. Drama„Greisės belaukiant“, JAV. 2007 m. 19.00 Filmas. Komedija„(Ne) laukti svečiai“, Prancūzija-Belgija. 2017 m. N-7 21.00 Filmas. Drama „Žmogus, pažinojęs begalybę“, D. Britanija-JAV. 2015 m. 23.00 Filmas. Drama„Sicario: Narkotikų karas“, JAV. 2015 m. N-14 1.00 Filmas. Drama„Neoninis demonas“, JAV-Danija-Prancūzija. 2016 m. S

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Sodžius. 8.50 Sportorama. 9.05 Neperskaityti vardai. 9.35 POST kryžkelė: trijų skulptorių grupė„Blizgė“. 9.50 Kalnai - mano gyvenimas. Lietuva kalnuose. 10.20„Specialisto patarimai“. 10.30 Lietuvių menininkai

Prancūzijoje. A. Baliūnytė. 11.00 Nepažintas pasaulis. Fusilierius. 11.25 Kas? Kur? Kada? 11.35 Info studija. 11.55 Varpai kaip žmonės. 12.20 Ekstremalus sportas. 12.45 Kas? Kur? Kada? 12.55 Info studija. 13.15 Koncertas. 14.55 Kas? Kur? Kada? 15.05 Laiko pjūvis. 15.45 Aštuntasis Šiaulių dramos teatro dešimtmetis. 16.15 Kas? Kur? Kada? 16.25 Geroji naujiena. 16.55 Purenimai. 17.25 Tautos praeities pėdsakai miškų takais. 17.55 Saugus eismas: tu ne vienas kelyje. 18.30 Info studija. 18.50 Specialusis reportažas. 19.00 Šiaulių arena. 19.30 Važiuojam. 19.40 Senasis Šiaulių kinas. 20.00 Važiuojam. 20.10 Reakcija. 20.20 Radviliškis šiandien ir rytoj. 20.50„Specialisto patarimai“. 21.00 Info studija. 21.20 Gamta gydo. 21.30 Muzikiniai Šiauliai. 22.00 Požemių labirintuose. Pakruojo dvaro požemių labirintuose. 22.30 Kas? Kur? Kada? 22.40 Info studija. 23.00 Reakcija. 23.10 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.25 Naujienos. 6.30 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos (su subtitrais). 9.20 Labas rytas (tęsinys). 11.05 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20 Vyriška/Moteriška. 13.15 Naujienos (su subtitrais). 13.45 Mados nuosprendis. 14.40 Susituokime. 15.35 Vakaro naujienos (su subtitrais). 16.10 Vyriška/Moteriška. 17.00 Iš tiesų. 18.00 Tegul kalba. 19.05„Svetima dukra“. 21.00 Laikas. 21.35 Vakaras su Urgantu. 22.15„Svetima dukra“.

6.40 „F. T. Budrioji akis“. N-7 7.35 Prokurorų patikrinimas. N-7 8.35 „Muchtaro sugrįžimas“. N-7 9.35 „Tokia tarnyba“. N-7 10.30 „Sudužusių žibintų gatvės“. N-7 11.35 „Stoties policija“. N-7 12.40 „Teisingumo agentai“. N-7 13.40 Prokurorų patikrinimas. N-7 14.50 „Muchtaro sugrįžimas“. N-7 15.55 „Tokia tarnyba“. N-7 16.55 „Sudužusių žibintų gatvės“. N-7 18.00 Info diena. 18.25 „Teisingumo agentai“. N-7 19.30 „Stoties policija“. N-7 20.30 Farai. N-7 21.00 Filmas. Trileris „Žaidimas be taisyklių“, JAV-Jungt.Arabų Emiratai. 2010 m. N-7 23.10 Filmas. Trileris „Žmogžudystė Baltuosiuose rūmuose“, JAV. 1997 m. N-7 1.10 „Juodasis sąrašas“. N-7 1.55 „Didysis atodrėkis Amerikoje“. 2.5 0„Katna - užmirštoji Egipto konkurentė“. 0.05 Tegul kalba. 1.05 Iš tiesų. 2.00 EURONEWS. 2.25 Filmas. Komedija„Širdies reikalai“.

5.00 Šiandien. 5.05 „Medicinos paslaptis“. 6.05 Dalykiškas NTV rytas. 7.00 Šiandien. 7.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.00 „Muchtaro sugrįžimas“. 9.00 Šiandien. 9.25 Medicinos paslaptys. 10.00„Sudaužytų žibintų gatvės“. 12.00 Šiandien. 12.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 13.00 Susitikimo vieta. 15.00 Šiandien. 15.30 Susitikimo vieta. 16.05„Brolis už brolį“. 18.00 Šiandien. 18.50„Voratinklis“. 20.45„Svetimas veidas“. 22.55 Dienos apžvalga. 23.25„Pėdsekys“. 1.25 Susitikimo vieta.

6.00 Nuotaika. 7.55 Gydytojas. 8.25 Įsimylėjęs agentas. 10.00 Atostogos Graikijoje. 11.30 Įvykiai. 11.50 Viktorija. 13.25 Reksas. 13.35 Ideali santuoka. 14.30 Įvykiai. 14.50 Naujienų miestas. 15.00 Mano didvyris. 15.40 Interviu su vampyru. 16.20 Atsisveikinimas. 17.05 Dukrelė. 18.40 Natūralioji atranka. 19.25 Įvykiai. 19.45 Balso teisė. 21.05 Ideali santuoka. 22.05 Įvykiai. 22.35 Gynybos linija. 23.05 Linksma politika. 23.50 Įvykiai. 0.20 Viktorija. 2.00 Balso teisė.

7.00 „Studentai“. 7.45 Labas rytas! 9.00 Tinkama priemonė. 9.50 Šeimos dramos.

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. N-7 7.45 „Akloji“. 8.50 Būrėja. 9.25 „Juodieji meilės deimantai“. N-7 10.30 „Policija ir Ko“. N-7 11.35 „Mentalistė“. N-7 12.40 „Detektyvė Rizoli“. N-7 13.35 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 14.35 „Antinas Gudruolis“. 15.05

„Įspūdingasis Žmogus-voras“. 15.35 „Rožinė pantera“. 16.05 „Džekio Čano nuotykiai“. 16.30 „Būk su manim“. 18.00 „Neklausk meilės vardo“. 19.00 „Detektyvė Rizoli“. N-7 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“. N-7 21.00 Filmas. Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės. Šūvis švintant“, D. Britanija. 2008 m. N-14 23.00 „Gyvenimo šukės“. N-7 0.50 „Įtariamieji“. N-14 2.10 „Policija ir Ko“. N-7 3.00 „Mentalistė“. N-7

6.25 Programa. 6.29 TV parduotuvė. 6.45 Darbščios rankos, atviros širdys. 7.15 Nuoga tiesa. N-7 9.20 „Likimo melodija“. N-7 10.25 „Vaiduoklis kreivame veidrodyje“. N-7 11.30 „Delta“. N-7 12.35 „Gluchariovas“. N-7 13.40 TV parduotuvė. 13.55 „Karo merginos“. N-7 15.00 „Gurovo bylos.

Medžioklė“. N-7 16.00 Reporteris. Orai. 16.50 „Rojus“. N-7 18.00 Reporteris. 18.40 Lietuva tiesiogiai. 18.47 Orai. 18.50 „Gluchariovas“. N-7 20.00 Reporteris. Orai. 20.30 „Jekaterina Didžioji“. N-7 21.30 Ant bangos. 22.30 Reporteris. 23.15 Lietuva tiesiogiai. 23.42 Orai. 23.45 „Rasputinas“. N-14 0.45 „Vaiduoklis kreivame veidrodyje“. N-7 1.45 „Jaunikliai“. 2.15 „Moterų daktaras“. N-7 3.00 „Karo merginos“. N-7

6.45 Televitrina. 7.00„Kobra 11“. N-7 8.00 „Kaulai“. N-14 9.00 Savaitė su Kauno„Žalgiriu“. 9.30„CSI kriminalistai“. N-14 10.30 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. N-7 11.30 „CSI elektroninių nusikaltimų skyrius“. N-14 12.30„Kastlas“. N-7 13.30„Rezidentai“. N-7 14.30 Televitrina. 15.00„Kaulai“. N-14 16.00 „CSI

elektroninių nusikaltimų skyrius“. N-14 17.00„Kastlas“. N-7 17.55„CSI kriminalistai“. N-14 19.00 Europos taurės krepšinio rungtynės. Vilniaus„Lietuvos Rytas“Miuncheno„Bayern“. Tiesioginė transliacija. Pertraukoje - Kartu mes - komanda. 21.00„Naša Raša“. N-14 21.30 Filmas. Trileris„Vyras su krepšiu“, JAV-Bahamai. 2014 m. N-14 23.45 Aukščiausia pavara. N-7 0.55 „Kobra 11“. N-7 1.50„Daktaras Hausas“. N-7 2.40„Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. N-7

6.00 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo„Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 7.30 Liuks! muzika. 8.00 Nauja daina 2010. 10.35 Šventinis„Kelio į žvaigždes“ dalyvių Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas„Jie vėl kartu“. 12.00 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo„Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 13.30 Liuks! muzika. 14.00

Nauja daina 2010. 16.35 Šventinis„Kelio į žvaigždes“ dalyvių Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas„Jie vėl kartu“. 18.00 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo„Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 19.30 Liuks! muzika. 20.00 Nauja daina 2010. 22.35 Šventinis„Kelio į žvaigždes“ dalyvių Vilijos, Mino ir Vudžio koncertas„Jie vėl kartu“. 24.00 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo„Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 1.30 Liuks! muzika.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Džiazo muzikos vakaras. 7.05„Grizis ir lemingai“. 7.15 „Peliukas Lukas“. 7.25 „Lesė“. 7.50 Pradėk nuo savęs. 8.20 Nacionalinis turtas. 8.50„Kaip atsiranda daiktai“. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.10„Susipažink su mano pasauliu. Luca nori tapti profesionaliu futbolininku“. 12.40 Stilius. 13.35 Legendos. 14.20

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“. 15.15 „Grizis ir lemingai“. 15.25„Peliukas Lukas“. 15.40 „Lesė“. 16.05 „Kaip atsiranda daiktai“. 16.30 Laba diena, Lietuva. 18.00 Vilniaus albumas. 18.15 Trembita. 18.30 Septynios Kauno dienos. 19.00 Maistas ir aistros. 19.35„Dangaus vardu“. N-7 20.30 Lietuvos kolumbai. 21.30 FIBA krepšinio čempionų lyga. „Murcia“-„Juventus“. Tiesioginė transliacija. 23.30 Mokslo sriuba. 23.45 DW naujienos rusų kalba. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30 Džiazo muzikos vakaras. 1.25 Orkestro muzikos koncertas.

11.35 Žiūrėti visiems! 12.35 Pati naudingiausia programa. 13.30 Rusiškos bulkutės su I. Prokopenko. 14.15 Keista byla. 15.05 Čapman paslaptys. 16.00„Paskutinė meistro paslaptis“. 17.40 Žmonijos paslaptys. 18.30 Tinkama priemonė. 19.30 Šeimos dramos. 21.20 Labiausiai šokiruojančios hipotezės. 23.00 Visiems po kačiuką. 23.55„Imperatoriaus meilė“. 1.25 Žiūrėti visiems!

6.55 Filmas. Trileris„Nasrai“, JAV. 1975 m. N-14 9.15 Filmas. Komedija „Frenkas“, D. Britanija. 2014 m. N-7 11.05 Filmas. Drama „Hercogienė“, D. Britanija-Italija. 2008 m. N-7 13.10 Filmas. Drama „Karalienės sesuo“, D. BritanijaJAV. 2008 m. N-14 15.20 Filmas. Drama„Šalutinis poveikis“, JAV. 2013 m. N-7 17.20 Filmas. Komedija „Nuotykiai su Diku ir Džeine“, JAV. 2005 m. 19.10 Filmas. Veiksmo „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“, Taivanas-KonkongasJAV-Kinija. 2000 m. N-7 21.25 Filmas. Trileris „Nasrai-2“, JAV. 1978 m. N-14 23.40 Filmas. Melodrama „Geriausias modelis“, Danija. 2016 m. 1.35 Filmas. Komedija „Sėkmės, Čakai!“, JAV. 2007 m. 3.15 Filmas. Trileris„Nerealusis Halkas“, JAV. 2008 m. N-7 5.10 Filmas. Melodrama „Vilkas“, JAV. 1994 m.

6.00 Paskutinis išgyvenęs. 7.00 Kaip jie veikia? 7.30 Greitai ir triukšmingai. 8.30 Kaip tai pagaminta? 9.30 Kaip jie veikia? 10.00 Sandėlių medžiotojai. 11.00 Vilkikų vairuotojai. 12.00 Automobilių verslas. 13.00 Dvigubas išlikimas.

14.00 Aliaskos krūmynų gyventojai. 17.00 Paneigti istoriją. 18.00 Karai dėl konteinerių. 18.30 Sandėlių medžiotojai. 19.00 Kaip tai pagaminta? 20.00 Automobilių verslas. 21.00 Greitai ir triukšmingai. 22.00 Automobilių verslas. 23.00 Gatvės nusikaltėliai. 24.00 Greitai ir triukšmingai. 1.00 Dvigubas išlikimas. 2.00 Kas Žemėje? 3.00 Greitai ir triukšmingai.

6.00 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 10.00 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 10.30 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino. Pasaulio taurė. Keturių kalvų turnyras. 11.25 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 11.30 Formulė-E. FIA čempionatas. Čilė. 12.30 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 16.00 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 20.00 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino. Kamilis Stochas. 20.25 Žiemos sportas. 20.55 Eurosport žinios. 21.00 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 22.00 Dviračių sportas. Dubajaus turas. 24.00 Formulė-E. FIA čempionatas. Čilė. 0.55 Eurosport žinios. 1.00 Dviračių sportas. Dubajaus turas. 1.55 Olimpinės žaidynės. Apžvalga. 2.00 Pjongčango žiemos Olimpinės žaidynės. Akmenslydis.

7.00 Ispanijos„Endesa“ krepšinio lyga. Bilbao Basket-Fuenlabrados „Montakit“. 8.50 Prancūzijos„Ligue 1“ futbolo lyga. Paryžiaus„Saint-Germain“Monpeljė HSC. 10.50 Čempionai LT. LGF apdovanojimai. Šakiai. 11.20„CrossFit Games“. 12.10 KOK 48 World Grand Prix. Moldova. 14.30 NBA krepšinio lyga. Los

TV8/21.00 „Susipažinkite su mano Valentina“, JAV. 2015 m. N-7

Tomo ir jo žmonos Valentinos meilė beveik išblėsusi, poros nesieja jokie šilti jausmai. Vieną dieną Tomas sužino, kad gyventi jam liko maždaug mėnuo. Vyras pasiryžta prieš mirtį pasirūpinti Valentinos ir aštuonmetės dukters Fibės gyvenimu ir nusprendžia surasti žmonai naują vyrą... Rež.: Brian Herzlinger. Vaidina: Scott Wolf, Courtney Ford, Brady Smith.

TV3/22.30 „Blicas“, JAV-D. BritanijaPrancūzija. 2011 m. N-14 Detektyvas Brentas - kietas ir ne visuomet pagal taisykles žaidžiantis faras. Jo partneris prisilaiko šiek tiek švelnesnių metodų, tačiau jis toks pats aršus tvarkos ir teisingumo gynėjas. Nors detektyvai ne visuomet sutaria ir kiekvienas kitame įžvelgia erzinančių bruožų, bet bendras tikslas sučiupti žudiką Rež. Elliott Lester. Vaid.: Jason Statham, Luke Evans, David Morrissey.

Balticum auksinis/23.00 „Sicario: Narkotikų karas“, JAV. 2015 m. N-14 Jauna FTB agentė Keitė sudalyvauja didžiuliame reide prieš narkotikų platintojų slėptuvę šalia Finikso. Žiniasklaida ir visuomenė negali patikėti, kad Meksikos kartelis buvo įsikūręs šalia sostinės. Vis garsiau aidint reikalavimams imtis veiksmų, valdžios atstovai nusprendžia smogti priešui jo teritorijoje... Rež. Denis Villeneuve. Vaid.: Benicio Del Toro, Josh Brolin, Emily Blunt.

Andželo„Lakers“-Oklahomos Sičio „Thunder“. 16.40„CrossFit Games“. 18.00 Prancūzijos„Ligue 1“ futbolo lyga. Paryžiaus„SaintGermain“-Monpeljė HSC. 20.00 Italijos„Seria A“ futbolo lygos apžvalga. 20.40„CrossFit Games“ (moterų bėgimas). 21.00 Ispanijos„Endesa“ krepšinio lyga. Bilbao BasketFuenlabrados„Montakit“. 22.50„CrossFit Games“ (moterų bėgimas). 23.10 KOK-49 World Grand Prix. Talinas. 1.40 NBA krepšinio lyga. Klivlando„Cavaliers“-Jutos„Jazz“.

6.10 Inžinerijos ryšiai. 6.55 Superautomobiliai. 7.45 Automobilių SOS. 8.30 Kvailių mokslas. 9.15 Didelis, didesnis, didžiausias. 10.00 Greitkeliu per pragarą. 10.45 Automobilių SOS. 11.30 St. Hokingo ateities mokslas. 12.20 Gatvės genijus. 13.05 Proto žaidimai. 13.50 Naskos piešinių iššifravimas. 14.40 Nacių megastruktūros. 15.25 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 16.15 Automobilių SOS. 17.00 Išgyventi gentyje. 17.50 Visa tiesa apie.. 18.35 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 19.25 Automobilių SOS. 21.00 Išgyventi gentyje. 21.45 Naskos piešinių iššifravimas. 22.35 Paslaptingos bylos. 23.00 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 23.45 Išgyventi gentyje. 0.30 Surasti Atlantidą. 1.15 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 2.55 Išgyventi gentyje.

7.00 Diena, kai... 8.00 Linksmi išradimai. 8.55 Muziejaus paslaptys. 9.45 Konspiracija. 10.35 Kintanti Žemė. 13.15 Egipto istorija. 14.20 Pradingę. S

15.20 Muziejaus paslaptys. 16.05 Linksmi išradimai. 16.35 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 17.30 Muziejaus paslaptys. 18.20 Uždrausta istorija. 19.10 Viduramžių žmogžudysčių paslaptys. 20.00 Privatus karališkosios šeimos narių gyvenimas. 21.00 Senovinės juodosios operacijos. 22.00 Kariuomenės moterys. 23.00 Viduramžių žmogžudysčių paslaptys. 23.45 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 0.40 Kovos laivai. 1.30 Pradingę. S 2.25 Muziejaus paslaptys.

6.05 Oro kariai. 7.00 Ratai iš ano pasaulio. 7.45 Žvalgytojai. 8.30 Išsilaisvink arba mirk! 8.50 Sudėtingiau, nei atrodo. 9.15 Dronai. 9.35 Mano namai ant vandens. 10.00 Ratai iš ano pasaulio. 10.45 Šiukšlininkai. 11.50 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 12.35 Žvalgytojai. 14.55 Mano namai ant vandens. 15.40 Nefrito karštinė. 16.25 Žvalgytojai. 17.10 Rąstų namelio karštinė. 18.00 Ratai iš ano pasaulio. 18.45 GRIP - spausk iki galo. 19.30 Šiukšlininkai. 20.30 Statybos laukinėje gamtoje. 21.15 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 22.00 Medienos karaliai. 22.45 Milžinų statybos. 23.30 Naikinimo karaliai. 0.20 Galutinis išlikimas Aliaskoje. 1.05 Linksmi išradimai. 1.55 Žvalgytojai. 2.40 Medienos karaliai.


11 | REKLAMA

2018 m. vasario 7 d. TREČIADIENIS

PASLAUGOS

JĖGA Žaidimas nr. 5584 Žaidimo data: 2018-02-05 Pagrindiniai skaičiai: 06 08 16 17 18 24 Papildomi skaičiai: 29 6 skaičiai 136244.00€ 5+1 skaičius 5912.50€ 5 skaičiai 234.50€ 4+1 skaičius 144.00€ 4 skaičiai 9.50€ 3+1 skaičius 4.00€ 3 skaičiai 1.00€ KENOLOTO Žaidimas nr. 6952 Žaidimo data: 2018-02-05 Skaičiai: 01 03 05 13 15 17 19 20 22 28 33 36 40 43 44 46 48 51 54 57

LANGŲ, DURŲ, SPYNŲ REMONTAS, RESTAURAVIMAS. PASTATŲ TERMOVIZIJA. www.tvarkingilangai.lt. Tel. 8 685 34 794. 112 UAB „Paminklitas“. GAMINIAI IŠ AKMENS. Žiemos metu – nuolaidos iki 20 %. Paminklai, kapų dengimas akmens plokštėmis. Granito takai, borteliai, pamatų liejimas, trinkelių klojimas, skaldelė, raidžių kalimas, atlenkiami suoliukai, vazos, raidžių kalimas. Dubijos g. 34B (priešais Šv. Jurgio bažnyčią) ir naujas biuras Ginkūnų kapinių administracijoje Tilžės g. 322 (iš kiemo pusės). Tel.: 8 656 42 327, 8 609 14 501. 36

BUITIES TECHNIKOS REMONTAS Taiso automatines skalbiamąsias mašinas. Suteikia garantiją. Tel. 8 685 20 228. 719-1 ŠALDYTUVŲ REMONTAS. Atvyksta į namus. Suteikia garantiją. Tel. 8 630 16 512. 111

Sodą SB „Žilvitis“, 6 a, gera vieta, 7300 Eur. Tvartuką Rėkyvoje. Naudotas plytas. Tel. 8 620 49 742. 58

MEDICINA Specializuotas stuburo ir sąnarių ligų gydytojo B. ČIŽIŪNO kabinetas. Specialiu echoskopu ištiria stuburą, sąnarius, sausgysles, nervus. Gydomos sprando, stuburo, sąnarių ligos, traumos, ataugos, skausmai, tirpimas. Tel.: (8 41) 42 75 24, 8 698 35 697, nuo 9 iki 19 val., „Klinika“, Tilžės g. 139, Šiauliai, www.stuburogydymas.lt 81

Plastikos chirurgas G. KARALEVIČIUS konsultuoja dėl estetinių operacijų ir procedūrų. Tel. 8 686 83 222, www.plastikoschirurgas.lt, gintaras@karalevicius.lt 64

SIŪLO DARBĄ Garantuotas darbas valytojoms Anglijoje. Kalba nebūtina, amžius – iki 65 metų. Atlyginimas – nuo 1300 svarų/mėn. Tel. +370 615 56 480; www.husband-wife.co.uk/darbas 749

PERKA

PARDUODA Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955. 12

Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules, lietuviškas gabalines durpes, akmens anglį, durpių atsijas (jas galima naudoti anglies granulių katiluose). Malkas (alksnis, beržas) skaldytos arba trinkelėmis. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 11 Dvigulį ištraukiamą fotelį su patalynės dėže, žalios spalvos, nenaudotas. 270 Eur. Tel. 8 618 39 788. 51

Virtuvės komplektą su šaldytuvu, indaplove, orkaite (Vokietija). Kaina 800 Eur. Tel. 8 612 02 365. 72

Baltarusiškus durpių briketus, medžio pjuvenų briketus, Kuzbaso akmens anglį. Pristato. Tel. 8 620 54 421. 113

NUOMA


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras LAURECKAS 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 Luminor bankas AB Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515 Šiaulių telefono kodas (8 41) SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija ŽVIGAITIENĖ, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52, 8 640 17 768

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

Vyriausioji redaktorė Romualda URBONAVIČIŪTĖ KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jūratė RAUDUVIENĖ (j.rauduviene@snaujienos.lt) Aktualijos Diana JANUŠAITĖ (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Justina KYBARTAITĖ (j.kybartaite@snaujienos.lt) Medicina Teresė HOKIENĖ (medicina@snaujienos.lt) Dizainerė Monika KLENAUSKAITĖ (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis PABIJUTAS Publicistai: Ričardas JAKUTIS, Irena RAMANECKIENĖ, Liudvikas RULINSKAS, Jonas NEKRAŠIUS, Remigijus VENCKUS

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima SAVILOVA 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt Prenumeratos tarnybos vadovė Andželika VILAIKIENĖ 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 4 780 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis

18 4 4 5 -3 19 16 5 7 16 -7 -10 -1 14 1 3 14 -1 -3 -1

Liūtas savo aptvare Tbilisio zoologijos sode.

Žmonėms, nesiklausantiems patarimų, neįmanoma padėti. (B. Franklinas)

EPA-ELTA nuotr.

Dienos akcentai

Vasario septintoji, trečiadienis - 38-oji metų diena (trečioji 6-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 327 dienos. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 8.00, leidžiasi 17.07. Dienos ilgumas - 9.07.

Šiandien - pirmoji Mėnulio delčios diena. Saulė Vandenio ženkle. Vardadieniai Augutė, Augutis, Jomantas, Jomantė, Jomilas, Jomilė, Ričardas, Romas, Romualda, Romulas, Romulė, Vilgauda, Vilgaudas, Vilgirda, Vilgirdas.

Astrologinė prognozė vasario 7-ajai, trečiadieniui

Nusišypsok ☺☺☺ Vyras maudo vonioj vaiką, o žmona patenkinta, kad vyrą kažkoks gerumo priepuolis ištikęs. Keista tik, kad vaikas kaukia, staugia... Ateina pažiūrėt. Vyras, replėmis suspaudęs vaiko ausytes, murkdo jį vonioj... Žmona: - Sadiste tu, ką darai? Vyras: - Pati tu sadistė - vandens tokio karšto pripylei, kad rankos įkišt negaliu... ☺☺☺ - Ką tu nešioji savo medalione? - Savo vyro garbaną prisiminimui. - O kam? Tavo vyras juk dar gyvas. - Taip, bet jau be plaukų. ☺☺☺ - Brangusis! - šaukia senelė. Koks ten kambaryje triukšmas? - Tai mūsų anūkėlis barškina dantimis. - Nesąmonė, jis juk jų dar neturi. - Jis barškina tavo dantimis. ☺☺☺

Blondinė su septyniais vaikais mikroautobusiuku važiuoja per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Ją sustabdo policininkas ir taria: - Jūs turėjote sustoti ankščiau. Moteris piktai: - Visų pirma, tai ne jūsų reikalas, antra - tai visai ne mano vaikai. ☺☺☺

AVINAS

LIŪTAS

ŠAULYS

Nelengvai seksis pasidalinti įtakos sferas, derėtis, rasti rėmėjų. Dėl kažkokių aferų, pinigų, išlaidų galimi nemalonumai ar šiaip įtampa. Galbūt naujai įvertinsite santykius su kai kuriais žmonėmis, draugais.

Šiandien plušėsite be didelio ūpo. Darbo bus daug, kontrolė erzins. Jums nebūtinai pavyks gauti planuotų pinigų, sudaryti sutartį. Tačiau nuotaiką praskaidrinti gali meilės laiškas, paskirtas pasimatymas, artimo žmogaus pažadas.

Jūsų reakcija bus sulėtėjusi, todėl vargins greitas tempas, kitų žmonių reiklumas, dalykiškumas. Pažįstamas žmogus gali jūsų prašyti paslaugos arba mėginti įpiršti jums nelegalią prekę.

JAUTIS

MERGELĖ

OŽIARAGIS

Jūsų reikalų eiga labai priklausys nuo kitų žmonių nusiteikimo, palankumo ir įvertinimo. Diena parodys, kas stipresni ir gudresni - jūs ar jūsų konkurentai. Jeigu suklydote ir dabar tai paaiškėjo, stenkitės ištaisyti padėtį.

Turėtumėte nemažai nuveikti, jeigu jūsų veikla susijusi su ryšiais, mokslu, transportu, komercija. Vis dėlto, jei norite, kad diena nenuviltų, nereikalaukite per daug iš tų, kurie gali, tačiau nenori suteikti kažkokios informacijos, tarpininkauti.

Šiandien jums seksis bendrauti ir bendradarbiauti. Kai kurie kontaktai bus tik malonūs, o kai kurie - dar ir naudingi. Vakare jausitės padarę įspūdį dominančiam asmeniui.

DVYNIAI

SVARSTYKLĖS

Bus nelengva dėl kažko svarbaus susitarti, susiderėti su antrąja puse, verslo partneriais. Gali būti, kad nesutaps norai, tikslai. Svarbu nenuleisti rankų ir toliau ieškoti pozityvaus sprendimo. Galite gauti viliojamą pasiūlymą. Saugokite sveikatą.

Diena turėtų būti nebloga, beveik viskas klostysis pagal planą. Tačiau jei po darbo vaikštinėsite po prekybos centrus, ieškodami norimos prekės ar dovanos kažkam, patirsite nusivylimų. Vis dėlto vėlus vakaras jus gali nudžiuginti.

VĖŽYS

SKORPIONAS

Būsite kūrybingi, veiklūs. Kur reikia ir kur nereikia rodysite iniciatyvą ir būsite pastebėti. Vis dėlto galite gauti šiek tiek mažiau atlygio ar dėmesio, nei tikėjotės. Arba dėl kažko jums teks guosti vaikus, artimuosius.

Turėsite rūpesčių, galbūt susijusių su artimaisiais, nekilnojamuoju turtu, indėliais, verslu ir pan. Išgirsite įvairių nuomonių jus dominančiais klausimais, ir tai pasitarnaus priimant svarbų sprendimą.

VANDENIS Nelengva bus susitarti dėl dalykinių sprendimų. Nesklandžiai judantys darbai pasiglemš didelę dalį jūsų energijos. Būtų gerai, jei sugebėtumėte įtraukti į veiklą tinkamus žmones. Jų dėka gali pavykti atlikti tai, kas jau atrodė neįmanoma.

ŽUVYS Pokalbis su specialistu, įdomiu pažįstamu gali paskatinti susitvarkyti dokumentus, juridinius ar finansinius formalumus, pasinaudoti naujausia ar naudingiausia informacija. Tačiau galite sulaukti ir pastabų, kritikos.

2018 02 07 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
2018 02 07 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Advertisement