Page 1

2017 m. kovo 15 d. Trečiadienis

Nr. 50 (18123)

Darželiai

Riedulys

Apklausa

Sveikatos kodas

Valdžios prašoma ieškoti galimybių būtiniausiems lopšelių-darželių remontams.

Šiaulių žolės riedulininkai perrašė istoriją.

KLAUSIAME: „Ar jaučiatės saugūs gyvendami Lietuvoje?“

Nuo gydytojo siuntimo priklauso neįgalumo nustatymo išvada.

2 p.

»

4 p.

»

5 p.

»

6-8 p.

Orai Šiauliuose

»

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Kylančios nuomos kainos neaplenkė ir socialinių butų gyventojų Dažna šeima socialiniame bute įsikuria ne iš gero gyvenimo. Ir gyvena ten ne veltui, moka Savivaldybei nedidelę nuomą. Nuo šių metų pradžios socialinių butų nuomos kaina gerokai ūgtelėjo. Kadangi juose gyvena žmonės su minimaliomis pajamomis, jie tai pajuto skaudžiai. Tačiau yra ir geroji žinia – laukiantiems ilgose eilėse Savivaldybė pirks nemažai butų. Jūratė RAUDUVIENĖ j.rauduviene@snaujienos.lt Nuomos kaina išaugo trečdaliu Šiaulietės Modestos V. šeimai Savivaldybė socialinį butą skyrė 2015 m. pabaigoje. Jauna moteris su septyniais vaikais įsikūrė trijų kambarių gerokai apleistame bute Dainų rajone. Vyriausiam vaikui – 13 metų, mažylei – vos dveji. Vienos miesto nevyriausybinės organizacijos dėka moteriai pavyko pasikeisti skylėtas koridoriaus ir vieno kambario grindis, nes vos pradėjusią ropinėti dukrytę buvo nejauku paleisti ant nudriskusių grindų. Modesta V. nesiskundė, džiaugėsi turinti kur gyventi, sakė išsi-

verčianti iš socialinės paramos ir už vaikus gaunamų alimentų. Už buto nuomą mokėdavo Savivaldybei 30 Eur. Nustebo neseniai gautame mokėjimo lapelyje pamačiusi nuomos kainą – 50 Eur. „20 Eur padidėjimas man yra labai didelis. Truputį įlindau į skolas, bet kaip nors išsikapstysiu. Niekas neįspėjo, nepaaiškino, tiesiog pabrangino ir tiek“, – sakė moteris, kurios aštuonių asmenų šeimai reikia išgyventi iš maždaug 600 Eur per mėnesį. Kasmet iki gegužės 1 d. socialinio buto gyventojai Savivaldybei turi pateikti dokumentus apie savo turtą ir pajamas. Tikėjosi tada ir pasiaiškinti, kodėl nuoma pabrango.

3 p.

»

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Trumpai Seime

* Seimas iki ketvirtadienio atidėjo Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą „dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą“. * Nors prokurorai nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimo seksualinio priekabiavimo kaltinamo Seimo nario Kęstučio Pūko elgesio, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis neatmeta, kad prokurorų apsisprendimas dar gali keistis.

* Seime sudarytos dvi laikinosios komisijos, kurios aiškinsis, ar pagrįsti generalinio prokuroro prašymai naikinti teisinę neliečiamybę Seimo nariams Mantui Adomėnui ir Petrui Gražuliui.

Vaistų kainos

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kreipėsi į vaistų gamintojų ir registruotojų atstovus Lietuvoje, ragindamas sumažinti gamintojo deklaruotas kainas mūsų šaliai, kurios, anot jo, yra ženkliai didesnės nei ki-

tose referencinėse šalyse, ir pacientai už vaistus yra privesti mokėti dideles priemokas.

Europos Parlamente

Europos Parlamentas (EP) dešimčiai dienų sustabdė deputato iš Lenkijos įgaliojimus. To imtasi reaguojant į vienoje diskusijoje jo išsakytus teiginius, esą moterys turėtų uždirbti mažiau nei vyrai, nes jos yra silpnesnės, mažesnės ir ne tokios protingos. „Šiaulių naujienų“ informacija

Prezidentė Svarbiausius Europos Sąjungos (ES) ir NATO klausimus, geopolitinę padėtį, grėsmes regiono saugumui Prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų nariais. Pasak šalies vadovės, šiandien Europai patiriant daugybę iššūkių ir keičiantis nusistovėjusiai geopolitinei tvarkai, esminis Lietuvos uždavinys – tinkamai pasinaudoti nauja dinamika savo valstybės ir jos žmonių interesų gynimui.

Roberto DAČKAUS (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.


NAUJIENOS | 2

2017 m. kovo 15 d. TREČIADIENIS

Įteikta septintoji A. Griciaus literatūrinė premija

Gruzdžiuose tradiciškai, kas dveji metai, įteikiama kraštiečio literatūros klasiko Augustino Griciaus vardo respublikinė literatūrinė premija už pirmą išleistą prozos knygą. Ta proga organizuojama literatūros šventė ne tik miestelio gyventojams, bet ir viso rajono literatūros mėgėjams. Šį kartą šventė prasidėjo Šiupyliuose, kur, buvusios A. Griciaus šeimos sodybos vietoje, prieš trisdešimt metų pastatytas paminklas įžymiajam rašytojui. Oficialioji šventės dalis vyko Gruzdžių kultūros centro salėje. Iš trijų kandidatų geriausia knyga pripažinta Mindaugo Jono Urbono knyga „Dvasių urna“. Ši knyga siekia atskleisti emocinius, gyvybinius, buitiškuosius kartų ryšius, susieti gyvuosius ir mirusiuosius, kurie sueina kartu į dvasių urną. Autorių pasveikino, piniginę premiją, mero padėkos raštą ir gėlių įteikė Savivaldybės mero pavaduotojas Algis Mačiulis. Tautinę vardinę juostą užrišo Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus. Septintosios A. Griciaus premijos laureatą pasveikino Gruzdžių seniūnė Nijolė Bagdonavičienė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorė Janina Riškutė. Laureatas Mindaugas J. Urbonas buvo sujaudintas jam skirtu dėmesiu. Jis trumpai papasakojo apie knygos gimimą. Ištraukas iš jo knygos „Dvasių urna“ skaitė Gruzdžių gimnazijos literatai. Šventės metu vyko Augustino Griciaus išleistų knygų paroda, koncertavo Meškuičių meno mėgėjų kolektyvai.

Valdžios prašoma ieškoti galimybių būtiniausiems lopšelių-darželių remontams

Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.

Į bendrą posėdį rinkosi Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos frakcijų atstovai, miesto vadovai, ikimokyklinių įstaigų bendruomenių atstovai ir tėvai, kurie diskutavo apie būtiniausius remonto darbus ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir galimas lėšas, už kurias bus atliekami darbai. Lina ABROMAVIČIENĖ l.abromaviciene@snaujienos.lt Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Florina Varkalienė pateikė bendrą prašymą Savivaldybei dėl būtiniausių darbų miesto vaikų lopšeliuose-darželiuose. Daugelio pastatų, kuriuose ugdomi mažieji šiauliečiai, būklė itin prasta, nes pastatai skaičiuoja 50–60 metų, todėl sutrešusi elektros instaliacija, sutrūniję vamzdynai, neapšiltintos sienos neleidžia užtikrinti net elementariausių higienos normų – žiemą per šalta vaikų miegamuosiuose. Atsižvelgdami į esamas problemas visi darželiai miesto valdžiai pateikė bendrą būtinų darbų sąrašą. Investicija į darželius – investicija į ateitį „Darželių pastatai labai seni. Pirmieji pastatyti 1960 metais. Tokie pastatai nesuteikia vaikams saugumo, nes juose kiauros sienos ir stogai, sutrūnijusi santechnika, o tai kelia pavojų vaikų sveikatai. Labai dažnai tokiuose darželiuose užsikemša kanalizacija, o jau apie elektros instaliacijos problemas net sunku kalbėti, nes galime sulaukti ir liūdnų įvykių, kai dėl elektros gedimų kuris nors darželis užsiliepsnos. Šiandien visi darželiai kartu išskyrėme būtiniausius darbus, kuriuos reikia padaryti čia ir dabar, nes privalome užtikrinti vaikams saugias sąlygas. Nebenorime kalbėti atskirai, todėl kreipėmės visi kartu. Vaikai ne tik mūsų, bet ir viso Šiaulių miesto, todėl reikia sudaryti jiems geras sąlygas augti ir tobulėti. Investicijos į darželius neturėtų būti labai didelės, todėl tikimės valdžios palaikymo“, – sakė F. Varkalienė. Tėvams atstovaujančios Šiaurės Lietuvos tėvų forumo pirmininkės Aušros Kazlauskienės

nuomone, darželiai, sudarydami būtiniausių darbų sąrašą, gerokai pasikuklino, nes iš tikrųjų tėvai norėtų ir daugiau pakeitimų įstaigose, kur mažieji šiauliečiai praleidžia visą dieną. „Tėvai, suprasdami, jog darželiuose reikia pertvarkų, palaiko sumanymą juos tvarkyti, sakydami, jog išreikšti poreikiai yra realūs ir jų būtų dar daugiau, tačiau reikia protingai norėti ir pasitikint miesto atstovais pritarti būtinam priemonių planui juos sutvarkyti. Šiandien tėveliams svarbiausia, jog darželiuose jų vaikai jaustųsi saugiai, būtų šilta, sutvarkyta elektros instaliacija, laiptai, kiemai. Šį kartą visi darželiai atsižvelgė į saugumą, o ugdymo klausimai liko nuošalyje. Bet kuriuo atveju vaiko saugumas tėvams – prioritetas“, – aiškino A. Kazlauskienė. Darbai juda, tačiau nepakankamai sparčiai Anot F. Varkalienės, Savivaldybė jau padėjo atnaujinti įstaigų virtuves, sveikesniam vaikų maitinimui sudarytas naujas valgiaraštis, sėkmingai sprendžiamas darželių teritorijų aptvėrimo klausimas, todėl tikimasi, kad bus rasta galimybių imtis ir kitų būtiniausių infrastruktūros darbų, kuriuos darželių vadovai ir tėvai įvardija kaip būtinus darbus. Posėdyje dalyvavęs miesto meras Artūras Visockas pasidžiaugė, kad ikimokyklinukų tėvai aktyviai įsitraukia į lopšeliųdarželių tarybų veiklą ir jų balsas vis labiau girdimas. „Mieste yra apie 5000 darželinukų, todėl Tarybos sprendimo projekte įvairiems darbams beveik trijose dešimtyse miesto darželių galėtų būti numatyta konkreti suma – kad ir 1 mln. eurų, kad darbams būtų duotas startas“, – sakė meras. Tarybos narys Justinas Sar-

Miesto savivaldybės Tarybos frakcijų atstovai, Savivaldybės vadovai, ikimokyklinių įstaigų bendruomenių atstovai ir tėvai diskutavo apie būtiniausius remonto darbus Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigose. tauskas pasiūlė darželių sienoms šiltinti ir stogų remontui naudoti bendrovės „Šiaulių energija“ dividendus. Kiti Tarybos nariai taip pat neprieštaravo galimybei dar šiemet atlikti bent dalį būtiniausių darbų, taip pat Savivaldybės administracijai siūlyta atlikti preliminarius numatomiems darbams reikalingų lėšų skaičiavimus. Bene didžiausios sumos gali reikėti lopšelio-darželio „Žiogelis“ baseinui atnaujinti.

vui ar neformaliojo vaikų švietimo programoms iki šiol skirtos valstybės biudžeto lėšos (vienam mokiniui per mėnesį skiriamas 15 eurų krepšelis) buvo numatytos tik šiems mokslo metams, ar finansavimas bus skirtas ir nuo rugsėjo, kol kas nežinoma. Todėl Tarybos bus prašoma lėšų neformaliajam vaikų švietimui numatyti Savivaldybės biudžete. „Sausio mėnesį sužinojome, jog neformaliojo švietimo veikloms skirta tik penkiems Darželių pastatai labai seni. PaPirmieji pastatyti 1960 metais. mėnesiams. skaičiavome, Tokie pastatai nesuteikia vaikams jog norint ir kitais metais tęsti saugumo, nes juose kiauros sienos ir veiklą, reikės stogai, sutrūnijusi santechnika, o tai iš Savivaldybės kelia pavojų vaikų sveikatai. biudžeto apie 130 tūkstančių, Kaip teigia administracijos antraip teks informuoti tėvelius, direktorius Antanas Bartulis, jau kad įvairios programos nebeyra skirta 700 tūkstančių eurų vyks. Dažniausiai Savivaldybė miesto lopšeliams-darželiams, palaiko neformalųjį švietimą, todėl galima tikėtis, jog artimiau- todėl esame lyderiai Lietuvoje. siu metų situacija pagerės. Tikimės palaikymo ir šį kartą. Kitas objektas – Juliaus JanoFormuodami biudžetą nio muziejus, kuris yra įtraukas neapsižiūrėjo į šimtmečio turizmo lankytinų Visi laukia Lietuvos Nepri- objektų sąrašą. Trūksta lėšų atklausomybės šimtmečio ir tik naujinti ekspoziciją ir ruoštis pridabar miesto meras A. Visockas imti vaikų ir suaugusių ekskursisusivokė, jog per klaidą neskyrė jas iš visos Lietuvos ne tik darbo lėšų Juliaus Janonio gimnazijos dienomis, bet ir savaitgaliais. muziejaus atnaujinimui, kuria- Šiais metais muziejui reikėtų me saugoma Nepriklausomybės 12 500 eurų. Papildomo finansaakto signatarų istorija. Švietimo, vimo reikia siekiant stiprinti šokio kultūros ir sporto departamento pedagogų Violetos ir Romualdo vadovė Asta Lesauskienė Tary- Laugalių vadovaujamą vaikų ir bos atstovus informavo apie pa- jaunimo tautinių šokių kolektypildomų lėšų poreikį ir kitoms vą „Šėltinis“, – problemas išsakė reikmėms – „Šėltinio“ kolekty- A. Lesauskienė.

Sutvarkytu baseinu galėtų džiaugtis daugiau vaikų Itin didelio susirinkusiųjų dėmesio sulaukė lopšelis-darželis „Žiogelis“, kuris vienintelis mieste turi baseiną. Kad juo galėtų naudotis viso miesto vaikai, pirmiausia reikia lėšų jam sutvarkyti. Lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Sigita Saviščienė sako, jog baseinas puiki sveikatinimo priemonė, kurią būtina atgaivinti. „Baseino poreikis didžiulis ir jį sutvarkius būtų galima priimti vaikus iš kitų ugdymo įstaigų. Baseinas reikalingas ne tik darželinukams, bet ir mieste gyvenančioms šeimoms. Sulaukiame iš tėvų skambučių ir prašymų mūsų baseine grūdinti net ir kūdikius. Suprantame, kad baseinas – tai viena iš sveikatinimo priemonių. Be to, vyresniems vaikams pravartu išmokti plaukti, nes ateina vasara. Lankantys baseiną geriau jaučiasi prie vandens telkinių. Stebime, jog darželius lanko vis daugiau vaikų, turinčių sveikatos problemų: turintys silpnus nugaros, pilvo ir kojų raumenis, ilgainiui yra kamuojami stuburo iškrypimų. Vandens procedūros būtų didelė paskata vaikų sveikatinimui ir grūdinimui“, – sakė lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė. Šiuo metu baseinas žiemą neveikia, nes pernelyg šalta jo patalpose bei per brangu jį šildyti. S. Saviščienė nuogąstavo, kad jau 2007 metais parengtas projektas baseinui tvarkyti taip ir liko kažkieno stalčiuose.

Šiaulių universitete iškilmingai atidaryta A. J. Greimo vardinė auditorija

Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete iškilmingai atidaryta vardinė žymiausio pasaulio semiotikos pradininko Algirdo Juliaus Greimo auditorija, skirta mokslininko 100-osioms gimimo metinėms. Vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas nemažą laiko tarpsnį praleido Šiauliuose, čia mokėsi J. Janonio berniukų gimnazijoje, dirbo Šiaulių mergaičių gimnazijos ir suaugusiųjų gimnazijos mokytoju, Šiauliuose veikusio Prekybos instituto, kurio pastate dabar įsikūrusi Šiaulių

universiteto biblioteka, dėstytoju. Apie A. J. Greimo mokslinius tyrinėjimus gausiai susirinkusiems Šiaulių universiteto bendruomenės nariams, J. Janonio gimnazijos mokiniams papasakojo Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedros vedėja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė. „Šioje auditorijoje galėsime studijuoti ne tik A. J. Greimo mokslinį palikimą, bet ir kitas temas, nes semiotika, kuri tyrinėja ženklus ir jų sistemas, apima visą pasaulį. A. J. Greimo gimimo šimto metų jubiliejui skirta auditorija atidaryta ir Vilniaus universitete. Noriu

pasidžiaugti, kad Vilniaus universitete įkurto A. J. Greimo studijų centro mokslininkai yra pasižadėję atvykti į mūsų universitete atidarytą vardinę auditoriją ir paskaityti paskaitą apie šio žymaus lietuvių mokslininko gyvenimo kelią ir mokslinius tyrinėjimus“, – sakė Dž. Maskuliūnienė. Semiotikos kūrėjo, lietuvių mokslininko A. J. Greimo šimtmetį į minimų datų sąrašą yra įtraukusi ir UNESCO organizacija, ir Lietuvos Seimas. Pagal ŠU parengė Dina RAKAUSKIENĖ

Zenono RIPINSKIO nuotr.


3 | NAUJIENOS

2017 m. kovo 15 d. TREČIADIENIS

Šiaulių „Dagilėlis“ pradėjo koncertinį turą Kovo-11ąją Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ šventė Čikagoje. „Dagilėlis“ koncertavo Pasaulio lietuvių centre vykusioje ceremonijoje ir Čikagos lietuvių krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ atidaryme. Vakare Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos bažnyčioje neliko laisvų vietų – tiek klausytojų atvyko į šventinį koncertą išgirsti „Dagilėlio“ atliekamų kūrinių. Kitą dieną „Dagilėlis“ dalyvavo šv. Mišiose Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje bei surengė nuostabų pasirodymą Crystal Garden esančiame Navy Pier. Tik lietuvių dainų šventėse dainos skamba taip gražiai, kaip jas atliko „Dagilėlio“ ir „Dainavos“ (JAV) chorai. Čikagoje turą pradėjęs „Dagilėlis“ į koncertus publiką dar kvies West Lafayette, Champaign, Cincinnati ir Clevelando publiką. Koncertinio turo pabaigoje „Dagilėlis“ aplankys Niujorką. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Atkelta iš 1 p. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėja Ija Jencienė paaiškino, kad nuomos mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo pakankamai sudėtinga metodika. Kiekvieno būsto nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas atskirai, įvertinus jo nusidėvėjimą. Registrų centras nuo šių metų pradžios patvirtino naujas gyvenamųjų pastatų 1 kubinio metro vidutinės statybos vertes ir naujus vietovės pataisos koeficientus. Dėl to keitėsi savivaldybės būstų ir socialinių būstų nuomos mokesčio dydis. Kaip aiškino vedėja, socialinių ir savivaldybės būstų nuomos dydis priklauso nuo to, kokioje miesto dalyje yra pastatas, koks pastato nusidėvėjimas, vidutinė 1 kub. m statybos kaina, rinkos pataisos koeficientas, kokie būste yra komunaliniai patogumai. Pavyzdžiui, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančio 1 kambario socialinio buto nuomos kaina yra apie 16,50 Eur, 2 kambarių – 26,50 Eur, 3 kambarių – 33,30 Eur.

J. Basanavičiaus gatvės daugiabutyje 1 kambario socialinio buto nuomos kaina – 23,62 Eur, 2 kambarių – 32,41 Eur, 3 kambarių – 39,79 Eur. Nuo šių metų pradžios nuomos mokestis padidėjo iki 30 procentų. „Žmonės mums skambina, pyksta, bet tai ne nuo mūsų priklauso“, – sakė I. Jencienė. Nors iki šių metų pradžios nuomos kaina buvo trečdaliu mažesnė, daliai nuomininkų ir tokios sumokėti nepavykdavo. Bendra visų nuomininkų skola už būsto nuomą Savivaldybei sausio 31 d. siekė beveik 100,5 tūkst. Eur.

Daugiausiai perkama vieno kambario butų Žmogus įgyja teisę gauti socialinį būstą, kai jo pajamos per metus, jei gyvena vienas, nesiekia 3264 Eur. Vadinasi, toks asmuo neturi uždirbti net minimalios algos. Savivaldybėje socialinio būsto laukia 533 asmenys (arba šeimos). Jie visi surašyti į 6 sąrašus: jaunų šeimų, šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių), likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų, neįgaliųjų, asmenų, sergančių lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimų, kuriose yra tokių asmenų, bendrąjį, socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą. Šiaulių miesto savivaldybės fonde – 255 socialiniai butai.

Pernai įkurtuves šventė 17 šiauliečių arba jų šeimų, įsikūrusių paskirtuose butuose. Šiais metais Savivaldybė pradėjo įgyvendinti ketverius metus truksiantį projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Šiaulių miesto savivaldybėje“. Šiuo metu Savivaldybė perka 16 vieno kambario butų. Pageidaujama, kad 6 būtų pirmame aukšte, 7 – antrame, o 3 – aukštas neribojamas. Perkami butai turi būti ne bendrabučio tipo namuose ir su visais komunaliniais patogumais, o nuo autobuso stotelės ne toliau kaip 500 m. „Kadangi daugiausiai socialinio būsto pageidauja neįgalūs žmonės, senyvo amžiaus, didžiausias poreikis yra vieno kambario butų pirmame ir antrame aukštuose. Kartais ketvirtame ar penktame aukšte siūlomo buto žmonės atsisako, paaiškindami, kad jiems bus per sunku užlipti. Šįmet pirksime butus dar vieną kartą. Šį mėnesį gavę pasiūlymų žiūrėsime, kokia butų pasiūla, gal kitam pirkimui reikės koreguoti sąlygas“, – sakė I. Jencienė. Užbaigti projektą planuojama 2020 m. Kaip informavo poskyrio vedėja, per šį laikotarpį iš viso ketinama nupirkti 62 butus, iš jų – 5 vieno kambario, 7 dviejų kambarių, 4 trijų kambarių butus. Bendras projekto biudžetas siekia 2,5 mln. Eur. Didžioji dalis Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, beveik 378 tūkst. Eur prisidės Savivaldybė.

Trispalvės žygio „Lietuva mūsų širdyse“ koloną vedę šiauliečiai kolonos priekyje – pagerbti Savivaldybėje Žygiuoti garbė Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje padėkota pagrindinio Kovo 11-osios akcento – Trispalvės žygio „Lietuva mūsų širdyse“ koloną vedusiems šiauliečiams, parlamento gynėjams. Ramunė DAMBRAUSKAITĖ r.dambrauskaite@snaujienos.lt Trispalvės nešimo akcija subūrė maždaug 1000 šiauliečių bei įvairių įstaigų, organizacijų, kolektyvų, bendruomenių atsto-

vų. Prie Signatarų alėjos susirinkę žygio dalyviai net 400 metrų ilgio vėliavą vidurdienį atnešė į Prisikėlimo aikštę. Žygio „Lietuva mūsų širdyse“ atstumas buvo beveik 4 kilometrų, kurį žygeiviai įveikė mažiau nei per valandą.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Nuotraukoje su uniformomis iš kairės: R. Jaraminas, R. Biliūnas, A. Jokubauskas ir V. Vaitiekūnaitis.

Kolonos priekyje žygiavo dešimt šiauliečių parlamento gynėjų. Pirmasis Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos vėliavą, ant kurios puikuojasi užrašas „Dieve, padėk Tėvynę ginti!“, nešė atsargos karininkas, sveikuolis, nuolatinis įvairių žygių dalyvis Vaclovas Vaitiekūnaitis. Į susitikimą Savivaldybėje su miesto valdžios atstovais atvyko keturi sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus nariai, dalyvavę žygyje. V. Vaitiekūnaitis, Ramutis Jaraminas, Robertas Biliūnas, Albinas Jokubauskas žurnalistams pasakojo, kad šventinę dieną ėjo su pakilia nuotaika. „Žmonės sveikinosi, mojavo. Žygiuojame ne pirmus metus, bet kitoje vietoje, kurioje likdavome nepastebėti“, – sako atsargos karininkai, vienas kitą verčiau vadinantys dvasios milžinais. „Žmonės mūsų dažnai teiraujasi, ar gavome ką nors už tai, kad ėjome ginti parlamento. Mes atsakome, kad ėjome ne dėl pinigų ir ne dėl turtų. Nukelta į 9 p.

Dvinarė rinkliava bus pradėta taikyti nuo liepos E. Bružienė paaiškino, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis taisyklėmis ir Atliekų tvarkymo įstatymu visos savivaldybės už atliekų tvarkymą turi įvesti dvinarę rinkliavą, susietą su surenkamų atliekų kiekiais. Jūratė RAUDUVIENĖ j.rauduviene@snaujienos.lt Šiauliuose, kaip ir visoje šalyje, rengiamasi pereiti prie dvinarės rinkliavos už atliekų išvežimą. Miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje komentavo, kad dar praėjusiais metais sudaryta darbo grupė jau yra parengusi darbinį rinkliavos nuostatų variantą, tačiau jis sulaukė kritinių pastabų. Direktoriaus sprendimu, darbo grupė bus išplėsta ir nuostatai peržiūrimi, kad dvinarės rinkliavos įvedimui būtų pasirengta tinkamai. Nenori mokėti rinkliavos nuo ploto Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė paaiškino, kad vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis taisyklėmis ir Atliekų tvarkymo įstatymu visos savivaldybės už atliekų tvarkymą turi įvesti dvinarę rinkliavą, susietą su surenkamų atliekų kiekiais. Savivaldybėje sudaryta darbo grupė parengė rinkliavos nuostatus bei metodiką, jie atitiko Vyriausybės patvirtintas taisykles, bet Savivaldybė susilaukė pastabų iš verslo asocijuotų struktūrų. Pagal naują metodiką Šiaulių mieste visiškai keistųsi atliekų tvarkymo apmokestinimo sistema. Šiuo metu mieste yra apmokestinamas juridinis asmuo, kurio mokamas rinkliavos dydis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Pagal naują tvarką būtų apmokestinamas nekilnojamojo turto savininkas pagal turimo nekilnojamojo turto plotą. Toks būdas verslo atstovams pasirodė neteisingas. Jie paprašė iš naujo panagrinėti nuostatus. „Mes kreipėmės į Aplinkos ministeriją, Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje klausdami, ar toks apmokestinimas pagal darbuotojų skaičių yra galimas, nes taisyklėse parašyta aiškiai – apmokestinamas nekilnojamojo turto savininkas. Atsakymo dar nesame gavę, bet, kiek žinau, mūsų situacija yra nagrinėjama kaip specifinė. Gavę atsakymą darbo grupėje peržiūrėsime parengtus nuostatus“, – sakė E. Bružienė. Skyriaus vadovė priminė, kad žygiai dėl naujos rinkliavos sis-

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kylančios nuomos kainos neaplenkė ir socialinių butų gyventojų

temos Šiaulių regione buvo daromi nuolat: Aplinkos ministerijai rašomi raštai, vyko ir dar vyks susitikimai su ministerijos atstovais. E. Bružienė sako jaučianti, kad Vilniuje pradeda suprasti, jog Šiauliams reikia kitokio atliekų tvarkymo rinkliavos apskaitymo būdo. „Atliekas generuoja žmonės, ne plotas, todėl mūsų sistema aiški ir sąžininga. Juridiniai asmenys nesupranta, kodėl reikia apmokestinti plotą. Tik Šiaulių regione ir buvo tokia sistema, kitur – jau seniai apmokestinama pagal nekilnojamojo turto plotą. Žmonės, matyt, susigyveno su tuo ir atrodo priimtina“, – regiono išskirtinumą pabrėžė E. Bružienė. Kuo mažiau atliekų – į sąvartyną Kaip pakomentavo vedėja, dvinarę rinkliavą sudarys dvi dalys: pastovioji ir kintamoji. Pastovioji rinkliavos dalis turi padengti visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas, kurios nekinta, o kintamoji dalis priklausytų nuo atliekų kiekio. Skyriaus vadovė pateikė pavyzdį. Individualaus namo savininkas bus apmokestintas pagal tuo adresu deklaruotą gyventojų skaičių (pvz., 12 Eur per metus žmogui) ir pridedama kintama dalis, kuri bus skaičiuojama nuo išvežtų atliekų konteinerių skaičiaus. Daugiabučiuose namuose išliks toks pat principas, kaip ir iki šiol. Tiek pastovioji, tiek kintamoji rinkliavos dalis priklausys nuo deklaruotų gyventojų skaičiaus, nes šiuo metu nėra galimybės daugiabučių namų gyventojams pritaikyti rinkliavą pagal susidarantį atliekų kiekį. Numatyta, kad daugiabučio namo bendrija, jeigu turi norą ir galimybę, t. y. turi bendrijai priskirtus konteinerius ir aikštelę, gali dalyvauti sistemoje, kaip ir individualaus namo gyventojai. Tik bendrija turi būti atsakinga už savo konteinerius ir aikštelę. E. Bružienė pranešė, kad įvesti dvinarę rinkliavą planuojama nuo šių metų liepos 1 d., pusmetį truks pereinamasis laikotarpis, o nuo 2018 m. sistema turi pilnai veikti. Dvinare rinkliava siekiama skatinti atliekas rūšiuoti ir mažinti komunalinių atliekų srautus į sąvartyną.


2017 m. kovo 15 d. TREČIADIENIS

Šiaulių žolės riedulininkai perrašė istoriją

SPORTO NAUJIENOS | 4 Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulių riedulininkai perrašė Lietuvos uždarų patalpų žolės riedulio čempionato istoriją. Vyrų turnyre „KlevasŠiauliai“ komanda pirmą kartą tapo čempionais. Moterų turnyre šiaulietėms sekėsi ne ką prasčiau – jau 13-ą kartą nugalėtojų taurę į viršų kėlė „Gintros-Strektės-Universiteto“ ekipa, o jaunosios Šiaulių „Klevas–Sporto gimnazijos“ riedulininkės pasidabino bronzos medaliais. Ieva LIUBŠYTĖ i.liubsyte@snaujienos.lt Po itin sėkmingai pasibaigusio čempionato antradienį Šiaulių sporto mokykloje „Klevas“ buvo surengta spaudos konferencija, kur savo džiaugsmais pasidalyti susirinko komandų treneriai ir žaidėjai. Atsirado prieš 11 metų Šiaulius ilgus metus buvo galima vadinti moterų žolės riedulio sostine. Tačiau dabar mūsų miestas gali didžiuotis ne tik geriausiomis šalyje riedulininkėmis, bet ir riedulininkais – „Klevas-Šiauliai“ komanda tapo 2017 m. Lietuvos vyrų uždarų patalpų žolės riedulio čempionais. Aukščiausią rezultatą šiauliečiai pasiekė vienuoliktais ugdymo metais. Pasak pirmosios „Klevo-Šiaulių“ ekipos trenerės Irinos Dildienės, prieš daugiau nei dešimtmetį vyrų riedulys Saulės mieste neegzistavo ir tuomet niekas nė nebūtų pagalvojęs, jog čia užaugs čempionai. „Vyrų riedulio istorija Šiauliuose prasidėjo 2006 metais. Tais metais mūsų mieste vyko moterų žolės riedulio Europos čempionatas ir jo metu Europos šalių atstovai paklausė, kur mūsų vyrai. Atsakius, kad jų neturime ir kad Šiauliuose vyrų riedulys yra nepopuliarus, likome nesuprasti, nes juk visame pasaulyje pirmiausia vieną ar kitą sporto šaką pradeda sportuoti vyrai, o moterys prisijungia vėliau. Po šio pokalbio Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas manęs paprašė pradėti Šiauliuose rinkti berniukų riedulio komandą. Pirmiausia pagalvojau, kad berniukai į šį sportą neis, juk žolės riedulys mūsų mieste – moterų sportas. Tačiau vis dėlto tuo metu buvau gana drąsi ir nusprendžiau pabandyti. Tada dar dirbau pradinių klasių mokytoja Gytarių mokykloje, tad ten ir pradėjau siūlyti berniukams ateiti į žolės riedulį. Taip draugui atsivedus draugą, klasiokui prikalbinus klasės draugą ir susiformavo ta mūsų komanda.

Be to, vienas pirmųjų 2006 m. rugsėjį į komandą atėjo Vaidotas Kringelis, kuris dabar yra 2015 ir 2016 metų geriausias Lietuvos žolės riedulio žaidėjas. Pamenu pradėjęs žaisti riedulį Vaidotas lankė „Dagilėlį“, tai iškart po dainavimo pamokų jis atbėgdavo į treniruotes ir griebdavo lazdą. Apkritai mūsų tie berniukai buvo tokie inteligentiški – muzikantai, šokėjai. Tačiau pajutę tą smūgį, lazdą ir tai, kad galima smūgiuoti ir toli, ir aukštai, jie pamilo žolės riedulį ir suprato, jog tai gali būti ir vyriškas sportas“, – tai, kaip Šiauliuose atsirado vyrų riedulio komanda, prisiminė I. Dildienė. 2009 metais I. Dildienė suprato, kad nebegali savo auklėtiniams skirti tiek laiko, kiek jiems reikia, tad pasiūlė trenerės vadžias perimti vienai iš „Gintros-StrektėsUniversiteto“ komandos lyderių Donatai Grigienei: „Pusę metų stebėjau, ar Donatai pavyks susitvarkyti su paaugliais berniukais ir jai ne tik pavyko, bet ir patiko šis darbas. Tad nuo 2009-ųjų „KlevoŠiaulių“ komandą link aukštumų vedė ji ir, kaip matome, atvedė“, – puikiu D. Grigienės darbu džiaugėsi I. Dildienė. Po įtemptų kovų kėlė nugalėtojų taurę Viso 2017 m. Lietuvos vyrų uždarų patalpų žolės riedulio čempionato metu vyko intensyvios kovos. Buvo kalbama, kad čempionai ir netgi medalių spalva išaiškės paskutinių varžybų paskutinėmis sekundėmis. „Sekmadienį vykęs čempionato finalas buvo labai įtemptas. Visos trys komandos prizininkės surinko vienodą taškų skaičių – po 16. Tuomet pagal nuostatus nugalėtoją turėjo nulemti didesnis pergalių skaičius, tačiau visos komandos pasiekė po penkias pergales ir dvi lygiąsias. Tada čempionus išaiškino praleistų ir įmuštų įvarčių santykis. Mūsų komandos įvarčių santykis vienu įvarčiu pranoko ilgamečius čempionus – Širvintų riedulininkus“, – apie įtemptas kovas dėl nugalėtojų titulo kalbėjo „Klevo-Šiaulių“ trenerė D. Grigienė. Pasak D. Grigienės, po „Klevo-

Iš kairės: V. Vaičeliūnas, G. Juodienė, R. Gudeliauskytė, D. Grigienė, V. Kringelis, I. Dildienė, R. Galkus. Šiaulių“ triumfo čempionate jos ne kartą klausė, kas lėmė komandos pergalę. Į šį klausimą ji turi paprastą atsakymą – žaidybinė drausmė: „Širvintų ir Vilniaus komandos tikrai labiau patyrusios, labiau subrendusios. Mūsų žaidėjai pakankamai jauni, net dešimt komandos žaidėjų priklauso dar sporto mokyklai „Klevas“, tai yra, mokyklinio amžiaus žaidėjai. Tačiau mūsų komanda šiais metais išsiskyrė žaidybine drausme, kuri ir atnešė aukso medalius. Taip pat V. Kringelis yra geriausias Lietuvos žolės riedulio žaidėjas. Nikas Andrašiūnas, pripažintas geriausiu U-18 rinktinės žaidėju, pretendavo į geriausio vartininko titulą. Rokas Galkus buvo pripažintas rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Šie trys rimti apdovanojimai, ko gero, ir buvo vienas iš rodiklių dėl ko komanda tapo čempione.“ Džiaugdamasi savo auklėtinių pergale D. Grigienė pridūrė, jog tai ne tik didžiulis laimėjimas, bet ir didžiulė atsakomybė. „Pirmiausia noriu pasidžiaugti, jog 2017 metai įėjo į istoriją kaip pirmas kartas, kai Šiaulių riedulininkai tapo Lietuvos vyrų uždarų patalpų žolės riedulio čempionais. Dabar Šiauliai tikrai gali pradėti iš dalies vadintis jau ir vyrų žolės riedulio sostine. Tačiau tapę čempionais mes prisiimame ir didžiulę atsakomybę, nes čempionų komandai yra suteikiama teisė ir pareiga dalyvauti Europos čempionate. Kadangi Širvintų savivaldybė daug metų Lietuvos uždarų patalpų čempionate karaliavusiems širvintiškiams nesudarė tokios galimybės, tai Lietuvos vyrų nacionalinė rinktinė yra išbraukta iš Europos čempionato sąrašų. Tad dabar ir mes, ir federacija tikimės, kad miestas mus palaikys ir kartu su sporto mokykla sudarys galimybę dalyvauti kitų metų uždarų patalpų Europos čempionate“, – kad

Šiaulių riedulininkams pavyks sugrįžti į Europos čempionatą, vylėsi D. Grigienė. Dėl bronzos teko pakovoti Istoriją perrašė ne tik Šiaulių riedulininkai, bet ir riedulininkės – „Klevo–Sporto gimnazijos“ komanda iškovojo 2017 m. Lietuvos moterų uždarų patalpų žolės riedulio čempionato bronzos medalius. Šiaulietės dėl bronzos kovojo iki pat paskutinių varžybų minučių. „Pirmų varžybų su Širvintų komanda mums nepavyko laimėti, tad teko susikaupti lemiamoms varžyboms. Ir aš labai džiaugiuosi, kad puikiai sužaidėme ten, kur mums labai reikėjo. Rungtynėse dėl bronzos vyko apylygė kova, pirmas kėlinys pasibaigė 2:2, kas mūsų visai netenkino, nes mums reikėjo tik pergalės. Antrą kėlinį komanda pradėjo susitelkusi, nepasimetusi ir likus 2 minutėms iki rungtynių pabaigos kapitonės Rimantės Gudeliauskytės įvartis nulėmė mūsų pergalę – 4:2 įveikėme kelmiškes“, – nelengvai iškovota pergale džiaugėsi „Klevo–Sporto gimnazijos“ trenerė Genutė Juodienė. Jaunoje „Klevo–Sporto gimnazijos“ komandoje yra daug dvyliktokių, tad, pasak G. Juodienės, neaišku, kaip komandos branduolys pasikeis kitais metais. „Tikriausiai neišsaugosime visų savo žaidėjų, tačiau stengsimės tai padaryti. Labiausiai džiugina, kad mūsų merginoms yra į ką lygiuotis, kur eiti žaisti toliau, juk turime pavyzdinę „Gintros-Strektės-Universiteto“ komandą“, – apie jaunųjų riedulininkių perspektyvas kalbėjo G. Juodienė. Laukia jaunimo ir salės Tikriausiai mažai ką nustebino, kad 2017 m. Lietuvos moterų uždarų patalpų žolės riedulio čempionėmis tapo lygių sau Lietuvoje neturinčios Šiaulių „Gintros-Strektės-Universiteto“ riedu-

Sporto mokyklos „Dubysa“ auklėtinių pasiekimai Ieva LIUBŠYTĖ Kovo 6–12 dienomis Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa“ auklėtiniai dalyvavo rankinio, tinklinio, stalo teniso, šaškių ir šachmatų varžybose, kur šiauliečiams sekėsi skirtingai – vieni šventė pergales, kiti nusileido varžovams. Patyrė tris nesėkmes Vilniuje kovo 7 dieną vyko 2017 m. Lietuvos jaunių U-17 (2000–2001 m. gim.) ir jaunučių U-15 (2002–2003 m. gim.) merginų rankinio čempionato atrankinės varžybos. U-17 jaunių grupėje Šiaulių SM „Dubysos“ rankininkės 11:44 pripažino Vilniaus SM

„Tauro“ komandos pranašumą. U-15 jaunučių grupėje Šiaulių SM „Dubysos“ komandai ir vėl nepasisekė – 17:38 nusileista Vilniaus SM „Tauro“ ekipai. Kovo 9-ąją Šiauliuose vėl vyko jaunučių U-15 varžybos, kur šiaulietės 14:32 neįveikė Panevėžio KKSC komandos. Šiaulių rankininkių trenerė Rimutė Kvedaravičienė. Iškovojo keturias pergales Kovo 10 dieną Jonavoje vyko 2017 m. mergaičių mini U-12 (2006 m. gim. jaunesnės) tinklinio čempionato atrankinės varžybos.Šiose varžybose Šiaulių SM „Dubysos“ tinklininkės (tren. Jūra Gricienė) šventė keturias pergales. Mūsų miesto

tinklininkės 2:0 nugalėjo KTA, Vilniaus 2, Jonavos 1 ir Vilniaus 4 komandas. Triumfavo šaškių čempionate Kovo 11 dieną Vilniuje vyko 2017 m. Lietuvos jaunučių ir jaunimo „64“ šaškių čempionato varžybos. Jaunimo vaikinų grupėje, 17 dalyvių tarpe, Rokas Banevičius užėmė šeštąją vietą. Jaunučių merginų grupėje varžėsi 26 sportininkės, tarp kurių triumfavo Marija Aleksandra Alekseriūnaitė. Deimantė Volbekaitė liko 12-a, Gabija Šimkutė – 14-a, o Jorė Sketerskytė – 16-a. Jaunučių vaikinų grupėje pergalių siekė 43 dalyviai, tarp jų Matas Sketerskas pelnė garbingą septin-

tąją vietą, Danielius Jacevičius buvo 19-as, Artūras Sabaliauskas – 25-as, Dovydas Grušas – 26-as, Emilis Mikalauskas – 29as, Reinaldas Damskis – 31-as, Dominykas Vaikėnas – 36-as, o Martynas Zykas liko 41-as. Šaškininkų trenerė Sandra Laurutienė. Varžėsi šachmatininkai Panevėžyje kovo 11 dieną vyko 2017 m. tarptautinis greitųjų šachmatų turnyras Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai pažymėti, kur dalyvavo ir sporto mokyklos „Dubysa“ auklėtiniai. Suaugusiųjų grupėje, 67 dalyvių tarpe, Vilius Peršinas užėmė 40-ąją vietą. Jaunučių grupėje tarp 40 dalyvių Astijus

lininkės. Tačiau, anot komandos trenerio Vaidoto Vaičeliūno, šie metai šiaulietėms buvo išbandymo metai. „Ne paslaptis, kad mūsų komanda yra truputį nukraujavusi. Turime šešias žaidėjas, kurios tempia visą naštą, tad buvo tikrai sunkoka. Tačiau, žinoma, pergalė yra pergalė ir ja mes labai džiaugiamės. Taip pat galime pasidžiaugti ir tuo, kad rezultatyviausia Lietuvos čempionato žaidėja tapo Jūratė Juodytė. Geriausia viso čempionato žaidėja buvo išrinkta Erlanda Nomeikaitė. Į geriausios vartininkės prizą pretendavo Viktorija Vileikytė, tačiau iš federacijos išgirdome frazę, kad jau ir taip šiauliečiai nori visus prizus pasiimti“, – su šypsena federacijos žodžius prisiminė V. Vaičeliūnas. Ką tik praūžus Lietuvos uždarų patalpų žolės riedulio čempionatui V. Vaičeliūnas pažymėjo, kad komanda jau žiūri į priekį ir laukia jaunimo: „Laukiame jaunų, gerų, perspektyvių žaidėjų tam, kad galėtume reikštis europiniame lygyje. Vis dėlto mūsų tikslas – ne Lietuva, o Europa. Tad labai dideles viltis dedame į jaunimą ir labai norėtume, kad jaunimas padėtų vyresnėms žaidėjoms. Nors mūsų vyresnės žaidėjos ir labai geros, tačiau joms jau reikia pagalbos, nes ta našta vis sunkėja.“ Taip pat V. Vaičeliūnas paminėjo, kad „Gintra-Strektė-Universitetas“ laukia ne tik jaunimo, bet ir salės: „Mes vis dar tikimės, kad kažkada turėsime salę. Kažkas buvo pasakęs, kad salę riedulininkės turės 2009-aisiais, kaip matote, neturime. Nežinau, gal dar teks dešimt metų palaukti, bet būtų gerai, jei tos šventės sulauktume, nes Šiauliuose padėtis dėl salių tikrai yra tikrai tragiška“, – tai, kad Šiauliuose riedulininkams nėra galimybių treniruotis uždaroje patalpoje, priminė V. Vaičeliūnas. Dambrauskas buvo 29-as. Benas Šniurevičius, 29 dalyvių tarpe, pelnė 15-ąją vietą, o Pijus Dambrauskas – 20-ąją. Šachmatininkų treneris Edgar Petuchovskij. Laimėjo bronzos medalius Šalčininkuose kovo 12 dieną vyko 2017 m. Lietuvos jaunių (2001 m. gim. ir jaunesnių) komandinės stalo teniso finalinės pirmenybės. Jaunių merginų grupėje rungtyniavusios Goda Dovydaitytė, Skaiva Jovaišaitė ir Orinta Pileckaitė iškovojo bronzos medalius. Šioje grupėje medalių siekė dvylika komandų. Jaunių vaikinų grupėje Valentas Rimkus, Domantas Bučinskas, Deividas Alekseriūnas ir Martynas Jakovlevas, 12-os komandų tarpe, pelnė šeštąją vietą. Šiauliečius treniruoja Lina Sabaliauskienė ir Valdas Sereika.


5 | ŠIAULIEČIŲ NUOMONĖ

2017 m. kovo 15 d. TREČIADIENIS

KLAUSIAME: „Ar jaučiatės saugūs gyvendami Lietuvoje?“ Ramunė DAMBRAUSKAITĖ r.dambrauskaite@snaujienos.lt

skaičius nėra toks didelis kaip Vakarų šalyse, tačiau teisėsauga turi toliau investuoti ne tik į priemones nusikaltimo atskleidimui, bet į rizikingų asmenų stebėjimą. Juk akivaizdu, kad daugumą

sunkių nusikaltimų padaro jau anksčiau nusižengę asmenys. Netrukus paplatintas videoapie tai, kaip septintą mėnesį besilaukiančią moterį jaunuoliai ėmė plūsti ir grasinti, vėl papik-

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Lietuva buvo sukrėsta brutalaus nusikaltimo ir jauno žmogaus žūties. Susimąstyta, kad sie-

kiant išvengti sunkių nusikaltimų ir nužudymų būtina efektyvesnė bausmių sistema už smulkius nusikaltimus ir geresnė jau nusikaltusių asmenų kontrolė. Visgi Lietuvoje sunkių nusikaltimų

tino visuomenę. Nėščiajai pagrasinta nužudytos I. Strazdauskaitės likimu. Agresyvūs jaunuoliai, pamatę, kad jos vyras yra užsienietis, įsikarščiavo. Įvykiai ir jų scenarijai verčia nerimauti, ypač moteris. Tad teiraujamės, kaip šiauliečiai vertina savo ir kitų saugumą.

Marina: „Nelabai“ – Po tokių rezonansinių įvykių jaučiuosi nelabai saugi. Tik dabar daugiau apie tai pranešinėjama ir šnekama žiniasklaidoje. Populiarūs naujienų portalai, socialiniai tinklai nuolat skelbia naujienas apie pastaruosius įvykius, verda diskusijos, tai norom nenorom susimąstai, kad nėra Lietuvoje taip saugu. Labai gaila merginos. Baisu. Automobiliu jei keliauju viena, tik įsėdusi užsirakinu, vakarais nevaikštau, pakeleivių nestoju pavėžėti, o dabar jau – tuo labiau.

Marytė: „Atrodo, kad esame saugūs“ – Labai nejauku girdėti tokias naujienas. Bet man atrodo, kad esame saugūs. Kas jau atsitiko – tas, bet labai baisu, kad nežinai, tarp kokių žmonių esame, kad jie yra šalia. Nereikia kaltinti tuo, jog Lietuva – tokia šalis, tiesiog yra visokių žmonių, jie išsigimę ir viskas. Ten jau ne žmonės… O mes, pensininkai, daugiausia iš ryto ir vaikštome, apsiperkame ir t. t., o vakarais į gatvę jau nebeiname.

Vytautas: „Saugiai“ – Jaučiuosi saugiai, o panašių įvykių visur būna, ir užsienyje, ne tik Lietuvoje. Pasitaiko ir, be abejo, nemalonu, kad tokie dalykai vyksta, bet tikiesi, kad tai tavęs nepalies ir viskas. Aš esu vyras, tad man tarsi mažiau pavojinga – tai ir nieko nebijai, kol nieko blogo neįvyko.

Inga: „Kasdien vyksta panašūs dalykai“ – Kasdien panašūs dalykai vyksta, o anksčiau jų būdavo ir dar daugiau. Anksčiau ir medija mažiau transliuodavo tokias žinias. Kasdien žmonės dingsta, tik ne kiekvieno dingimą taip ištransliuoja. Bet, mano manymu, su kiekviena diena yra vis saugiau. Kai buvau jaunesnė, daug tranzuodavau, tai visuomet įsidėmėjusi mašinų numerius, juos išsiųsdavau draugams, pažįstamiems, kad jie žinotų, su kokiu automobiliu važiuoja. Bet ir dujų balionėlį su savimi nešiojuosi – brolis padovanojo, nes niekuomet negali žinoti.

Romualdas: „Kaip buvo, taip ir yra“ – Kalbant apie saugumą, kaip buvo taip ir yra, niekas nepasikeitė. Įvyksta atskiri, baisūs įvykiai, bet prieš kurį laiką irgi buvo daug nužudymų. Dabar turime apie tai daugiau informacijos. Tie atskiri įvykiai parodo mūsų gyvenimo pusę. Labai daug nusikaltėlių išvažiavo užsienin atvėrus sienas. Tad saugumas nėra ypač padidėjęs, bet baimintis dėl to nereikėtų.

Arūnas: „Vyrams mažiau pavojaus“ – Pirma, aš ne mergina. Antra, kiek vaikštau Šiauliuose, o baigiu darbą gana vėlai, problemų tikrai neturiu – bulvaras apšviestas. Kalbant apie Lietuvos įvykius, sakoma, kad kiekvienoje šeimoje yra blogas žmogus. Teisingai sakoma, kad laikotarpiu po 1990 metų žmonės atitrūko. Jie pajuto pinigo skonį, vertybe tapo pinigai, o ne žmogus, ne vaikas ir vaikai gyveno draugų auklėjami. Tad ir matome tokį rezultatą.

Adolfina: „Nesijaučiame saugūs“ – Nesijaučiame saugūs. Pastarieji įvykiai labai sukrėtė – kad gali nei iš šio, nei iš to grasinti nėščiai moteriai. Kažkas negerai darosi mūsų Lietuvoje. Pačiai neteko susidurti su įžūliais chamais, vakarais jau niekur nevaikštau, kadangi esu vyresnis žmogus. Baisiausia dėl anūkių – jos jau yra panelės. Močiutės išgyvena dėl savo vaikų ir anūkų. Ta tema kaip tik vakar kalbėjome – kodėl ir kaip reikia saugotis, ko nedaryti.

Justina: „Kuo toliau, tuo baisiau“ – Naujienos privertė pasijausti baisiai. Vakar mačiau reportažą, kuriame pasakojo apie užpultą nėščiąją, tiesiog netekau amo. Trūksta žodžių. Kuo toliau, tuo baisiau. Dieną baisu jau kažkur išeiti, o jau apie vakarą net nekalbu. Dabar jau neberizikuoju, nors iki tol nepabijodavau vakarais išeiti į gatvę. Matyt, reikėtų keisti bausmių sistemą, nes žmonės nebijo žudyti. Griežtesnės bausmės galbūt leistų susimąstyti.

Dalia: „Jaučiuosi gerai“ – Suirutė, žinoma, jaučiama visur. Bet aš jaučiuosi gerai. Aš turiu suaugusius vaikus, bet jeigu turėčiau mažesnius, tai turbūt taip nesijausčiau. Mano nuomone, Lietuvoje vis tiek viskas klostosi į gerąją pusę. Žmonės iš tikrųjų yra puikūs. Yra tikrai labai daug puikių žmonių. Manyčiau, kad anksčiau irgi buvo visokiausių žmonių, bet nebuvo taip daug pasakojama apie nusikaltimus.

Rima: „Manęs tai nejaudina“ – Manęs tai nejaudina. Ko čia bijoti? Pradėkime bijoti dar ir vaikščioti mieste. Juk ir automobilis žengus į gatvę gali netikėtai partrenkti… Pačiai reikia rūpintis tuo saugumu. Visur žmonės dingsta, dingdavo ir dings. Aš nevairuoju, tad man labai ramu. Bet reikia elementarių priemonių imtis – nestoti, naktimis nevažinėti, vienam naktimis nevaikščioti. O dėl tų įvykių niekur nedingsi – likimas taip sustygavo ir viskas.

Inga: „Jaučiuosi nesaugiai“ – Iš tikrųjų jaučiuosi nesaugiai. Pati išgyvenau, kai per kelias minutes nuo mano automobilio buvo pavogti veidrodėliai. Jaučiau, kad mane kažkas stebi, nors automobilis stovėjo apšviestoje aikštelėje, po langais. Bet per kelias minutes sugebėjo apvogti. O aš su vaiku kaip tik buvau. Vakarais, kai tamsu, niekuomet nevaikštau pėsčia, jeigu ko prireikia, tai nuvykstu į parduotuvę automobiliu. Keista – jei pavagia karvę, laisvė atimama dešimčiai metų, jei nužudo žmogų – gauna irgi tiek pat. Tai yra nesąmonė. Dažniausiai bausmę atlikę įkalinimo įstaigoje tęsia nusikaltimus, tik nedidelis procentas keičia savo gyvenimus.

Aurelija: „Pavojingi įvykiai visuomet vykdavo“ – Manau, kad tokių įvykių pasaulyje visuomet buvo, yra ir bus. Tiesiog reikia patiems labiau saugotis. Savo saugumu rūpinamės patys. Bet daug lemia atsitiktinumai, žmogaus likimas – jeigu jau lemta, vadinasi, lemta. Taip pat mačiau nufilmuotą incidentą, kai vaikinai užsipuolė nėščiąją. Mano vertinimu, reikia moterims pačioms saugotis, nors ir jos elgesys tokioje situacijoje buvo neadekvatus. O vardan saugumo, žinoma, patys vengiame tokių vietų, kuriose būtų pavojinga. Kaip ir sakiau, jei likimas, nelaimė ir nutiks.


Lina ABROMAVIČIENĖ l.abromaviciene@snaujienos.lt Praėjusį ketvirtadienį Šiauliuose vyko XI jungtinė Šiaurės Lietuvos mokslinė konferencija „Diagnostikos ir gydymo naujienos gydytojo praktikoje“, kurioje pranešimą skaitė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Manfredas Žymantas. Savo pranešime „Kokybiškas siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą – misija įmanoma“ susirinkusiems gydytojams M. Žymantas aiškino, jog galutiniam neįgalumo ir darbingumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymui svarbi abiejų grandžių – tiek gydytojų, tiek Neįgalumo nustatymo tarnybos specialistų – išvada tiek žmogui, tiek valstybei, todėl gydytojams būtina stengtis kuo teisingiau pateikti duomenis apie pacientą. Siuntimo ruošimas – papildomas darbas medikams „Jau ne pirmą kartą skaitau pranešimą „Kokybiškas siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą – misija įmanoma“ medikams, tikėdamas, jog gydytojai, rengdami siuntimus į tarnybą, į mūsų prašymus atsižvelgs. Nesinori būti priešais atskirose barikadų pusėse, norime dirbti kartu. Suvokdami, kad siuntimo ruošimas tarnybai nėra gydymo procesas, o papildomas darbas medikams, viliamės, jog galbūt ir gydytojams ateityje bus mokama už šią paslaugą iš Valstybinės ligonių kasos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Deja, kol kas tokia paslauga nėra apmokama“, – sakė M. Žymantas. Būtent dėl to, siekiant geresnių rezultatų, pats Neįgalumo ir

darbingumo nustatymo tarnybos vadovas susitinka su visos Lietuvos gydymo įstaigų gydytojais ir teikia informaciją apie esamą situaciją iš pirmų lūpų. „Problemų vis dar yra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai vadovauju dvejus metus, per kuriuos kėliau sau uždavinius, kad terminai, kuriam nustatomi specialieji poreikiai, būtų kaip įmanoma ilgesni. Per tuos dvejus metus į mūsų tarnybą kreipėsi 10 tūkstančių mažiau žmonių. Tai reiškia, kad 10 tūkstančių žmonių kasmet nebereikia tvarkyti dokumentų ir jie ramiau gyvena, o jų gydytojams nebereikia dirbti papildomo darbo. Bet išlieka problema, kad tarnyba iš gydymo įstaigų vis dar turi prašyti papildomų dokumentų dėl 6-7 procentų klientų. Gydytojams tai dar vienas papildomas darbas. Dėl to dalyvaujame konferencijose ir bendraujame su medikais, siekdami jiems paaiškinti, kokie yra negalios vertinimo kriterijai ir kas labai svarbu, siuntime aprašant paciento sveikatą. Aiškiname medikams, jog negali būti tarpinių išvadų, nes į kiekvieną išrašą kreipiame dėmesį ir pagal tai pateikiame sprendimus“, – aiškina M. Žymantas. Kiekvienam savo liga rimčiausia Kartais į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, pacientui prašant, atkeliauja dokumentai, kai pacientas yra beveik visiškai sveikas. Tačiau, pasak M. Žymanto, taip yra, nes kiekvienam savo liga rimčiausia. „Pasitaiko atvejų, kai ligoniai įsivaizduoja labai sergantys, nors gydytojai mato, jog situacija iš tiesų kur kas geresnė. Normalu, kad

Gripo epidemiją atšaukė visos šalies savivaldybės Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, gripo epidemiją atšaukė visos šalies savivaldybės, tačiau medikai rekomenduoja išlikti budriems, nes sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vėl nežymiai padidėjo. Dešimtąją šių metų savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu rodiklis buvo 66,1 atvejai, tenkantys 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo šiek tiek mažiau – 54,5 atvejai, tenkantys 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu rodiklis šių metų 10-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Telšių ir Vilniaus administracinėse teritorijose. Dešimtąją 2017 metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 14 asmenų. Iš jų – 5 vaikai iki 2 metų amžiaus, 3 asmenys iki 17 metų, kiti – suaugusieji. Daugiausiai sergančiųjų – Vilniaus apskrityje. 2016–2017 m. gripo sezono metu iš viso registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai. Nacionalinio visuomenės

sveikatos centro Šiaulių departamento duomenimis, Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis taip pat nežymiai padidėjo. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Šiaulių apskrityje sergamumo gripu rodiklis buvo mažesnis ir siekė 47,4 atvejo, tenkančio 10 tūkstančių gyventojų per savaitę. Buvo registruota ženkliai daugiau gripo atvejų (60), kai praėjusią savaitę gripu sirgo 21 asmuo. Didžiausias sergamumo gripu rodiklis registruotas Radviliškio rajone, mažiausias – Šiaulių rajone Iš visų susirgusiųjų daugiausia serga vaikai, tai sudaro 72,9 proc. Gripas bendroje sergamumo gripu struktūroje sudaro 1,4 proc. Daugiausiai gripo atvejų registruota Šiaulių rajone. Dėl gripo hospitalizuotų Šiaulių apskrities gyventojų nebuvo. Informuojame, kad dešimtąją metų savaitę mokymo procesas vyko visose Šiaulių apskrities mokyklose. Parengė Laima SIMAITYTĖ

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius M. Žymantas pažymi, kad kuo tikslesnius duomenis apie pacientą tarnybai pateiks gydytojas, tuo neįgalumo ir darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymo išvada bus tikslesnė ir greičiau pateikiama įvertinimo prašiusiam asmeniui. kiekvienam sava bėda didžiausia. Todėl ir medikams patariame per daug nesiginčyti su ligoniais ir jiems prašant paruošti siuntimą mūsų tarnybai, kuri pateiks objektyvų sprendimą. Mes vis tiek tokio siuntimo medžiagą įvertinsime ir pateiksime sprendimą. Per metus į tarnybą kreipiasi apie 100 tūkstančių žmonių, norinčių, kad naujai ar pakartotinai būtų įvertintas jų neįgalumo ar darbingumo lygis, specialieji poreikiai. Mūsų sprendimai labai svarūs, nes nuo jų priklauso, kokią išmoką žmogus gaus. Šiaulių mieste nėra taip aktualu, tačiau kai kuriuose rajonuose, kur didesnis nedarbas, sulaukiame ženkliai daugiau siuntimų, nes taip žmonės nori užsitikrinti bent minimalų pragyvenimo lygį. Tokiu atveju tikimasi ne neįgalumo ir darbingumo nustatymo, o socialinių garantijų“, – pabrėžia M. Žymantas. Yra ir tokių žmonių, kurie baiminasi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, galvodami, jog jei jų darbingumas

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Nuo gydytojo siuntimo priklauso neįgalumo nustatymo išvada

bus įvertintas ne taip, kaip norėtųsi, jie negalės toliau dirbti mėgstamo darbo. Tačiau M. Žymantas patikino, jog toli gražu taip nėra, nes Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba neuždraudžia tiems žmonėms dirbti, darbdaviai sprendžia, ar neįgalumą turintys gali dirbti jų įmonei ir kokiu tempu. Kol kas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių teritoriniams skyriams pateikiamas panašus skaičius prašymų. Tokia stabili situacija, anot M. Žymanto yra, nes laikui bėgant mieste atsirado stabilesnės darbo sąlygos, o kai kurie išvyko dirbti į užsienį. „Kol kas nepastebime, kad dėl kokių nors priežasčių ar susirgimų būtų pateikiama daugiau šiauliečių prašymų, todėl galime sakyti, jog situacija Šiauliuose yra stabili“, – sako M. Žymantas. Patarimai gydytojams Pasak M. Žymanto, kiekvienas gydytojas, gydantis ligonį turi išmanyti mediciną, tačiau kai rašomas siuntimas Neįgalumo ir dar-

bingumo nustatymo tarnybai, tada būtina išmanyti ir teisės aktus, nes tarnyba vertina pagal aiškiai suformuluotus kriterijus. „Kiekvienas medikas, žinodamas kriterijus, pagal kuriuos mes vertiname, o ne vadovaudamasis savo nuojauta, pateiks visus reikiamus dokumentus ir diagnozes. Medikai, kurie nežino tų kriterijų, bet kada juos gali rasti tarnybos interneto svetainėje. Kokybiškai parengtas siuntimas garantuos, jog iš gydytojo nebus prašoma papildomų duomenų, mes priimsime greičiau sprendimą, o kreipęsis žmogus greičiau sulauks mūsų išvadų“, – sako Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas. Kita problema, pasak M. Žymanto, egzistuoja dėl to, kad vyresnio amžiaus medikai nevaldo informacinių technologijų, todėl garbaus amžiaus medikai tarnybai siuntimus vis dar rašo ranka. „Ranka rengtus siuntimus sunku įskaityti. Atsiradus e. sveikatos sistemai, visos Lietuvos mastu siuntimų tarnybai rašyti nebereikėtų, nes mes galėtumėme reikiamus duomenis, gavę žmogaus prašymą, susirinkti iš duomenų bazių ir priimti sprendimus. Tada ir šeimos gydytojams nebebūtų papildomo darbo. Kol kas elektroninius duomenis gauname tik iš trijų Vilniaus gydymo įstaigų, nors galimybę siųsti elektroninius siuntimus turi daugiau nei 60 Lietuvos gydymo įstaigų. Šiai naujovei dar ne visos įstaigos pasiruošusios. Reikia ir išmanančių informacinių technologijų specialistų, galinčių tas programas valdyti, todėl tikimės, jog netolimoje ateityje visi turės galimybę tarnybai teikti elektroninius siuntimus“, – sako M. Žymantas.


7 | SVEIKATOS KODAS

Ar endometriozė – nuosprendis moters vaisingumui? Kaip laiku identifikuoti ligą? Kovo mėnuo visame pasaulyje skirtas šviesti apie dažną moterų ligą – endometriozę, jos simptomus ir gydymą. Medikai pastebi, jog „moteriškos ligos“ – taip dažniausiai įvardijamas pilvo skausmas menstruacijų metu. Bloga savijauta, nervingumas, silpnumas ir nuovargis, sutrikusi peristaltika, pilvo pūtimas taip pat dažnai pateisinama „tomis dienomis“, o moterims, nuolat besiskundžiančioms stipriais pilvo skausmais, neretai netgi pasiūloma kreiptis į psichologą. Gydytoja akušerėginekologė Diana Bužinskienė teigia, kad į šiuos požymius negalima numoti ranka, nes jie gali signalizuoti apie rimtą ligą – endometriozę. – Endometriozė dažnai įvardijama kaip viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Kas tai per liga? – Endometriozė diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, deja, dažnai jau pažengusios stadijos. Liga atrandama, kai ieškoma priežasčių, kodėl moteris negali pastoti. Echoskopinės ginekologinės apžiūros metu kiaušidėse radus cistų su endometriozei būdingais požymiais ar įtariant, kad dubens ertmėje yra sąaugų, pacientėms rekomenduojama atlikti laparoskopinę operaciją, kurios metu pašalinamos cistos, paimami pakitusio kiaušidžių audinio bandiniai (biopsija). Histologinis biopsijos tyrimas leidžia patikimai patvirtinti arba atmesti endometriozės diagnozę, – sako akušerė-ginekologė D. Bužinskienė. – Retais atvejais pasitaiko, kad endometriozė pasireiškia ir kraujingu kosuliu ar haliucinacijomis. Atsiradus tokiems simptomams, moterys paprastai kreipiasi į kitų sričių gydytojus ir tik magnetinio rezonanso tyrimas padeda nustatyti galimus endometrioidinius židinius, o biopsija – patvirtinti diagnozę. Tai iš tiesų labai klastinga liga. Endometriozė gali būti išorinė, kai gimdos gleivinės audinys išveša už gimdos ertmės ribų, arba vidinė, kai išveša gimdos raumenyje. Endometriozės židiniai dažniausiai susidaro dubens ertmėje (kiaušidėse, ant gimdos ir kiaušidžių raiščių, ant gimdos išorinės sienos, dubens pilvaplėvėje), pilvo ertmėje (žarnyne, šlapimtakiuose, ant šlapimo pūslės), pasitaiko, kad jų atsiranda plaučiuose ar netgi smegenyse. Šie dariniai reaguoja į moters organizmo hormoninius pokyčius. Kaip ir audinys gimdoje, endometrioidiniai dariniai menstruacijų metu pradeda kraujuoti. Kadangi nėra natūralių būdų kraujui pasišalinti, vyksta vidinis kraujavimas, kuris sukelia uždegimą, formuojasi sąaugos ir cistos. Moteris dažniausiai jaučia didelį, aštrų skausmą, kuris gali trukti nuo keleto minučių iki kelių dienų, o ligai progresuojant, tampa nuolatinis, lėtinis. – Ar endometriozė yra viena modernios visuomenės ligų? Kodėl šios ligos mastas kasmet vis labiau auga? – Skaičiuojama, kad kas dešimta moteris kenčia nuo endometriozės. Medikai vis dar diskutuoja, kas sukelia šią ligą. Pastaruoju metu vyrauja teorija, kad endome-

triozę reikėtų priskirti autoimuninėms ligoms. Genetika taip pat nėra paskutinis veiksnys, be to, pastebimos ligos sąsajos su aplinkos užterštumu, nesveiku maistu, ypač hormonais šertų galvijų ar paukščių mėsa. Aišku, medicinos paslaugų ir diagnostikos prieinamumas, didėjantis visuomenės sąmoningumas, supratimas, kad skausmas turi būti gydomas randant jo priežastį, o ne slopinant simptomus prisideda prie statistikos skaičiaus augimo – visa tai padeda dažniau diagnozuoti endometriozę, – vardijo gydytoja D. Bužinskienė. Kita vertus, dar prieš šimtmetį moters gyvenimas buvo visai kitoks – vaisingu gyvenimo periodu moteris beveik nuolatos būdavo nėščia arba maitino krūtimi, šeimose augo ne du trys, o dešimt ir daugiau vaikų, todėl hormonų pusiausvyra moters organizme vaisingu periodu buvo iš esmės kitokia, sąlygos vystytis endometriozei ne tokios palankios kaip dabar. – Kokie požymiai turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į gydytojus? – Kiekvienai moteriai, net ir neturinčiai nusiskundimų rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas ginekologą, atlikti išsamią ginekologinę apžiūrą, echoskopu išsitirti vidaus lytinius organus, atlikti gimdos kaklelio tyrimą. Patyręs gydytojas ginekologas pastebės netipinius darinius gimdoje, kiaušidėse ar kiaušintakiuose ir, reikalui esant, paskirs laparoskopiją. Priklausomai nuo paimtų audinių biopsijos tyrimo rezultatų, bus paskirtas gydymas. Labai svarbu, kad moteris nesidrovėtų ir atvirai išsakytų gydytojui savo negalavimus: menstruacijų ciklo sutrikimus (skausmingas, gausias mėnesines, rudą tepimą iš genitalijų prieš menstruacijas ir po jų, kraujavimą vidury ciklo ir pan.), pilvo ir dubens skausmus, skausmingus lytinius santykius ir kt. Ypač atkreipčiau jaunų mergaičių ir jų mamų dėmesį, nes pasitaiko, kad endometriozė pradeda vystytis dar neprasidėjus mėnesinėms – vadinasi, mergaitės stiprų menstruacijų skausmą priima kaip neišvengiamą, natūralų dalyką ir nesikreipia į gydytojus. Skausmingos, gausios, nereguliarios menstruacijos, rudas tepimas prieš, po mėnesinių ir ciklo viduryje, vidurių užkietėjimas, besikaitaliojantis su viduriavimu, vidurių pūtimas – tai endometriozei būdingi požymiai. Skausmas apatinėje pilvo ar nugaros dalyje, spazminiai žarnyno skausmai, nuolatinis nuovargis, depresija irgi būdingi endometriozei. Nustačius mažakraujystę, taip pat reikėtų kreiptis į ginekologą, nes jos priežastis gali būti gausus kraujavimas menstruacijų metu. – Nėštumas – natūralus būdas endometriozei gydyti? – Nėštumas ir žindymas pakeičia moters organizmo hormoninę pusiausvyrą – tuo laikotarpiu estrogenų kiekis moters organizme būna sumažėjęs ir endometriozė neprogresuoja. Dažniausiai nėštumas iš tiesų sustabdo endometriozės vystymąsi, bet daliai moterų po gimdymo ji pasireiškia

dar aršiau: didesniais skausmais, varginančiomis menstruacijomis. Be to, ne visada pavyksta nėštumu gydyti endometriozę, nes ši liga 40 proc. moterų neleidžia pastoti. Endometriozės gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir vietos, kur formuojasi endometrioidinis darinys. Dažniausiai skiriama hormoninių preparatų, kontraceptinių arba progestininių tablečių, kurios slopina estrogenų gamybą, endometriozės židiniai nebeauga, todėl organizmo imuninė sistema ilgainiui juos sunaikina. Gydytojas gali paskirti ir nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, kurie taip pat slopina skausmą. Dažnu atveju sergant endometrioze reikalinga ir chirurginė invazija. Moterims atliekamos laparoskopinės operacijos, kurių metu pašalinamos endometrioidinės kiaušidžių cistos ir kiti endometrioidiniai židiniai, susiformavę ant kiaušintakių, kiaušidžių, gimdos, raiščių (gimdos ir kiaušidžių), taip pat dėl endometriozės atsiradusios sąaugos dubens ertmėje. Laparoskopija laikoma auksiniu endometriozės diagnostikos ir gydymo standartu, nes invazija yra nedidelė, tausojanti moters organizmą, pjūviai itin maži, procedūra atliekama taikant nejautrą. Jei nekyla komplikacijų, jau kitą dieną pacientė išleidžiama namo. Po operacijos skiriamas gydymas priklauso nuo moters planų: jei ji neplanuoja nėštumo, skiriama hormoninių kontraceptinių arba progestininių tablečių. Jei moteris nori susilaukti vaikelio, patariama kuo greičiau pastoti. Didelė dalis pacienčių po laparoskopinės operacijos pastoja ir susilaukia ne vieno vaikelio, todėl endometriozės diagnozė tikrai nėra nevaisingumo nuosprendis, – sakė MDGC ginekologė D. Bužinskienė. Gimdžiusioms ir arti menopauzės esančioms moterims, kurias vargina gausios mėnesinės ir nustatyta vidinė endometriozė (adenomiozė), rekomenduojama hormoninė kontraceptinė spiralė į gimdą. Itin sunkiais endometriozės atvejais, kai darinys yra apraizgęs vidaus organus ir kelia grėsmę pacientės sveikatai, šalinami vidaus lytiniai organai – gimda, kiaušidės, kiaušintakiai, sukeliama menopauzė. – Endometriozės pagalbos grupė socialinėje erdvėje – Vakarų Europoje populiarios įvairiomis ligomis sergančiųjų tarpusavio pagalbos grupės kuriasi ir lietuviškoje socialinėje erdvėje. Socialiniame tinkle „Facebook“ yra susibūrusios moterys, kurioms diagnozuota endometriozė (raktinis žodis „endometriozė“). Šioje platformoje merginos dalinasi savo išgyvenimais, ligos istorijomis, taip pat įkvepia, padrąsina viena kitą, nes dažną kankina nerimas dėl galimo nevaisingumo. Sėkmingi pavyzdžiai suteikia vilties ir jėgų tik ką gydymą pradėjusioms merginoms. Sąvoka „moterų ligos“ pamažu traukiasi iš tabu zonos. Reguliari profilaktika ir prieinama informacija leidžia laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti klastingąją endometriozę. Pagal MDGC parengė Laima SIMAITYTĖ

2017 m. kovo 15 d. TREČIADIENIS

Valstybė kompensuos visą pagalbinio apvaisinimo Vidutiniškai vienam kiaupaslaugų kainą sąrašą. šidžių stimuliacijos gydymo atve-

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad valstybė jau yra pasiruošusi sėkmingai teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikučių, ir apmokėti pilną kainą už visas reikalingas paslaugas iki kol moteris pradės lauktis. Skaičiuojama, kad vienai moteriai padėti pastoti reikalingos paslaugos gali kainuoti maždaug 3 tūkst. eurų. Jei per metus tokių moterų būtų 1000, joms pilnas paslaugų paketas kainuotų maždaug 3 mln. eurų, kuriuos sudaro pagalbinio apvaisinimo procedūrų, medikų konsultacijų, reikiamų vaistų ir genetinių tyrimų, kurie atliekami tam tikrai atvejais, kainos. Visos šios paslaugos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai reiškia, kad pacientams už šias paslaugas nereikės papildomai nieko primokėti nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje, nes jos pagal sutartis su ligonių kasomis gaus pilną apmokėjimą už šias paslaugas. Tiesa, valstybės lėšomis kompensuojamų pagalbinių apvaisinimų skaičius yra ribotas iki dviejų. Pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateiktą informaciją, Lietuvoje kasmet galėtų būti preliminariai atliekama 800–1000 dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Įvertinus tai, kad tokios paslaugos mūsų šalyje iki šiol nebuvo kompensuotos PSDF lėšomis, ir gydymo įstaigų, galinčių teikti dirbtinio apvaisinimo paslaugas, būtų tik kelios. Šias paslaugas jau gali teikti Santariškių klinikos, neseniai gavusios licenciją. Vėliau jas planuoja pradėti teikti dar kelios įstaigos. Taigi dirbtinio apvaisinimo paslaugos kainą sudaro gydytojų konsultacijos, pagalbinio apvaisinimo procedūros, vaistai ir genetiniai tyrimai. Jau balandį bus pradėti kompensuoti vaistai, reikalingi kiaušidžių stimuliacijai, kad moterys galėtų pastoti. Kaip tik šiuo metu jie yra pakeliui į kompensavimo sistemą, t. y. baigiami derinti teisiniai formalumai, būtini įtraukiant šiuos vaistus į kompensuojamųjų

jui, t. y. vienai moteriai paruošti, reikės apie 2 tūkst. eurų. Iš viso skaičiuojama, kad pirmaisiais metais reikėtų apie 1,3 mln. eurų, o antraisiais – 1,6 mln. eurų. Tuo tarpu gydytojų specialistų atliekamos pagalbinio apvaisinimo gydymo procedūros per metus kainuotų apie 800 tūkst. eurų, jei jos būtų suteiktos maždaug 1000 moterų. Na, o tam tikrais sudėtingesniais atvejais vaikų negalinčioms susilaukti poroms, reikalingi ir genetiniai tyrimai, esant indikacijoms prieš embriono perkėlimą į moters kūną. Iš viso jų yra atliekami du – arba vienas, arba kitas. Vienas iš jų kainuoja 2 tūkst. eurų, o jų per metus atliekama keliasdešimt. Antrojo kaina siekia 6 tūkst. eurų, kurių kasmet atliekama maždaug 10. Tad, jei per metus būtų suteikta keliasdešimt tokių paslaugų, šiems tyrimams apmokėti gali reikėti apie 200 tūkst. Eurų per metus. Pagalbinio apvaisinimo procedūrų ir gydymui reikalingų procedūrų kompensavimas susilaukė labai didelio dėmesio ir kritikos dėl neva nepakankamų lėšų ir vėluojančių sprendimų dėl vaistų kompensavimo, todėl siekdami maksimalaus skaidrumo privalome informuoti, kad ministerija ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos tam iš tiesų skyrė realų prioritetą ir maksimaliai paskubino procesus dėl reikalingų medikamentų kompensavimo. Dėl šios priežasties kai kurių kitų ligų gydymui gydyti skirtų medikamentų įtraukimas į kompensavimo sistemą bus atidėtas vėlesniam laikui, siekiant greičiau suteikti galimybę nevaisingoms šeimoms gauti reikalingą gydymą. Specialistai ragina visuomenę nepasiduoti privačių vaisingumo klinikų kuriamomis abejonėmis dėl nepakankamo procedūrų apmokėjimo, nes valstybė privalo atsakingai vertinti gydymo kaštus ir mūsų visų sumokėtų mokesčių panaudojimą. Pagal SAM informaciją parengė Laima SIMAITYTĖ

Artūro STAPONKAUS nuotr.


SVEIKATOS KODAS | 8

2017 m. kovo 15 d. TREČIADIENIS

Europoje virusinis hepatitas A plinta tarp Specialistė: su naujais Mamos ir Tėčio vaidmenimis reikia vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais ti. Todėl vyrui reikėtų patikėti bent

Europoje virusinis hepatitas A plinta tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, pranešė Europos ligu prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC). Pasak ELPKC, per pastaruosius 12 mėnesių (2016 m. vasaris – 2017 m. vasaris) nustatyti 287 susirgimo virusiniu hepatitu A atvejai, kur daugumą susirgusiųjų sudarė vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais (VSV), kurie nebuvo paskiepyti nuo hepatito A. Pagrindinis užsikrėtimo būdas lytiniai santykiai. ELPKC pranešė, kad virusinio hepatito A susirgimai užregistruoti 13 Europos Sąjungos šalių: Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Manoma, kad susirgimo atvejų (ar protrūkių) galėjo būti daugiau nei buvo užregistruota. Hepatito A virusas (HAV) sukelia kepenų uždegimą (virusinį hepatitą A). Šis virusas plinta fe-

kaliniu – oraliniu būdu, t. y. juo užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną, dažniausiai su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis (fekalijomis), ypač jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi. Didžiausia rizika užsikrėsti šiuo virusu vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, yra oralinių lytinių santykių metu nuo užsikrėtusių partnerių. Daliai užsikrėtusiųjų ši liga nepasireiškia jokiais simptomais, todėl toks žmogus, pats nežinodamas, gali platinti ligą. Inkubacinis hepatito A periodas trunka 1–50 d. (dažniausiai 28 d.). 70–80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1–2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip

pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai VHA tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėnesių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota 17 susirgimo ūmiu virusiniu hepatitu A atvejų, tarp kurių susirgimo atvejų (ar protrūkių) tarp vyrų turinčių lytinius santykius su vyrais užregistruota nebuvo, tačiau rizika užsikrėsti išlieka visiems, kurie nesirgo ar yra nepaskiepyti. Efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė – skiepai. Pasiskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Norintiems pasiskiepyti nuo hepatito A reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, arba susirasti medicinos kabinetą, kuris teikia skiepų paslaugas. Pagal ULAC informaciją parengė Laima SIMAITYTĖ

Studijuojantieji ES šalyse neturi deklaruoti išvykimo iš Lietuvos šomis apmokamas būtinosios Nors studijos Europos Sąjungos (ES) šalių aukštosiose mokyklose jau prasidėjo, tikėtina, kad dar ne visi studijuoti į šias šalis išvykę jaunuoliai susitvarkė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) dokumentus. Tokiems užmaršuoliams, kurių dalis net spėjo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos (nors to daryti nereikia), už gydymą gali tekti sumokėti. Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Noreikienės, tam, kad šie jaunuoliai būtų laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, jie turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei universiteto išduotą akademinę pažymą (originalą). Tuo pat metu svarbu išsiimti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). „Studijuojantieji ES šalių, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštosiose

mokyklose pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas yra draudžiami PSD valstybės lėšomis, tačiau patiems studentams nepasirūpinus jų draudimą liudijančių dokumentų pateikimu – asmuo lieka neapdraustas. Tokiu atveju už gydymą svetur gali tekti nemažai susimokėti“, – teigia L. Noreikienė. Pasak jos, minėti studentai PSD draudžiami vieneriems mokslo metams, todėl pažymą iš aukštosios mokyklos į TLK reikia pristatyti kiekvienais mokslo metais. Jei studentas neturi galimybių dokumentus pristatyti pats, TLK juos galima atsiųsti registruotu laišku – tuomet draudimo PSD laikotarpis bus nustatytas pagal atsiųstos pažymos duomenis. „Studentams, pateikusiems TLK būtinus dokumentus, išduodama ESDK. Prašymą TLK jie gali pateikti patys arba per įgaliotą asmenį (jam atvykus į TLK) arba paštu. Ši kortelė patvirtina studijuojančiojo teisę gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lė-

medicinos pagalbos paslaugas. Turėdami ESDK, studentai gali būti garantuoti, kad prireikus, jie gaus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas pagal tos šalies, kurioje studijuoja, įstatymais nustatytą tvarką“, – sako L. Noreikienė. L. Noreikienė atkreipė dėmesį, kad jaunuoliai, kurie išvykdami studijuoti į ES šalis, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos, praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdraustu PSD valstybės lėšomis, kadangi valstybės lėšomis gali būti draudžiami tik nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Svarbu žinoti, kad studijuojantiems ES deklaruoti savo išvykimo nereikia. Neturint ESDK, suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas studentui gali tekti apmokėti pačiam. Grįžus į Lietuvą, kurioje jis yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, galima kreiptis į TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Pagal VLK informaciją parengė Laima SIMAITYTĖ

Lietuvoje o�icialiai bus pristatyti unikalūs 24 Europos retų ligų tinklai Lietuvoje pirmą kartą oficialiai bus pristatyti unikalūs 24 Europos retų ligų tinklai. Tai įvyks Vilniuje kovo 9 dieną prasidėsiančioje Europos referencinių tinklų konferencijoje, kurioje dalyvaus virš 650 dalyvių, tarp kurių Europos komisijos sveikatos bei maisto saugos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kitų Europos šalių ministrai bei medicinos profesionalai. Europos referencijos tinklai yra ypatingi tiek medikų, tiek pacientų bendruomenei. Tinklinis gydymo įstaigų susijungimas padės pasinaudoti europinio masto bendradarbiavimo gali-

mybėmis diagnozuojant, gydant ir kaupiant žinias apie retų ligų gydymą bei teikiant aukštos kokybės paslaugas retomis ligomis sergantiems pacientams. Šiems tinklams priklausiančios gydymo įstaigos užtikrins specializuotas, daugiaprofilines sveikatos priežiūros paslaugas ypač sudėtingų, retų ligų ar sveikatos sutrikimų turintiems pacientams, vykdys diagnostinę, gydomąją, mokslo tiriamąją ir mokymo veiklą atitinkamose srityse ne tik šalies, bet ir visos Europos Sąjungos mastu. 12 iš 24 tinklų dalyvauja ir Lietuvos gydymo įstaigos – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VUL SK) ir Lietuvos sveikatos mokslų uni-

versiteto Kauno klinikos (LSMU KK). Šios Lietuvos gydymo įstaigos, kaip Europos referencijos tinklų dalyvės, atitinkamose srityse buvo patvirtintos jau pirmajame Europos referencijos tinklų steigimo etape. VUL SK dalyvaus aštuoniose srityse – įgimtų vystymosi ydų ir intelektinės negalios, paveldimų medžiagų apykaitos ligų, retų kraujo, nervų, inkstų, vaikų onkologinių ligų bei vaikų transplantacijos, o LSMU KK – keturiose srityse: retų suaugusiųjų onkologinių, urogenitalinių ligų, retų akių, odos ir endokrininių ligų. Pagal SAM informaciją parengė Laima SIMAITYTĖ

susigyventi

Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 tūkst. naujų gyventojų. Šie mažyliai bemat tampa tėvų pasaulio centru, reikalauja besąlygiško atsidavimo ir dėmesio. Vaiko gimimas – didžiulis džiaugsmas šeimai ir artimiesiems. Tačiau pasibaigus sveikinimams ir dovanoms, tėvai lieka dviese. Nors dauguma būsimų tėvų naujo šeimos nario sutikimui ruošiasi iš anksto, tačiau pasirengti užplūstantiems jausmams – neįmanoma misija. Reikia ne tik išmokti pasirūpinti kūdikiu, bet ir susivokti, kaip pasikeitė jų pasaulis, jie patys ir antrosios pusės. Bemiegės naktys, pastangos suprasti, ko reikia verkiančiam naujagimiui, – tik dalis jauniems tėvams kylančių rūpesčių. Euforiją ir begalinę meilę gali pakeisti psichologiškai sunkios, net depresyvios emocijos. Gydytojos psichiatrės Gintautės Šyvienės teigimu, nors dalis tėvų tikisi, kad sunkios bus tik pirmosios kūdikio gyvenimo savaitės, priprasti prie naujo gyvenimo gali prireikti ir daugiau nei metų. „Pogimdyvinis laikotarpis yra itin jautrus ir įtemptas. Sustiprėjus atsakomybės jausmui, su kylančiomis baimėmis nėra lengva susidoroti. Jaunos mamos gali užsisklęsti savyje, patirti liūdesio, apatijos ar pernelyg didelio rūpesčio kūdikiu epizodus. Todėl vyras ir kiti artimieji turėtų moterį palaikyti, priminti, kad išgyventi jos patiriamas emocijas yra normalu“, – pabrėžia G. Šyvienė. Naujasis „Aš“ – tėtis Projekto „Kūdikio dėžutė“ atstovė vaistininkė Jovita Motiejaitienė pastebi, kad dalintis darbais ir atsakomybėmis lietuvių šeimoms tampa įprasta – vis dažniau į vaistines atskuba tėčiai. Tiesa, paprastai jie vienu metu konsultuojasi su vaistininku, o telefonu tariasi su mažylio mama. Kai gimsta kūdikis, poros vaidmenys pasikeičia – formuojasi nauji ryšiai. Pora nebėra tik vyras ir moteris – jie tampa tėčiu ir mama. Tai yra naujos tapatybės, prie kurių reikia priprasti. Būtina siekti, kad visi naujais – mamos ir vaiko, tėčio ir vaiko, mamos ir tėčio – ryšiais būtų patenkinti. „Pirmaisiais metais tėvai patiria visą emocijų spektrą – vyrai dažniau išgyvena dėl finansinių ir šeimos saugumo aspektų, o moterys užsikrauna pernelyg daug darbų ir nepasitiki vyru. Manau, kad mama yra tampama, o būti tėčiu ir pajausti ryšį su vaiku reikia išmokArtūro STAPONKAUS nuotr.

vieną veiklą, pavyzdžiui, mažylio maudymą, kurią jis ir tik jis darytų su vaiku“, – teigia specialistė. Pasak jos, emocijas veikia ir pasikeitusi kasdienė rutina. Net jei tėvai prieš gimdymą domėjosi ir skaitė, kokias sauskelnes rinktis ar ką daryti, kai mažylis karščiuoja, tokiems klausimams iškilus realybėje, gali ištikti ir paralyžiuojanti baimė suklysti. G. Šyvienė pataria mokytis priimti iš šalies siūlomą pagalbą, dalintis darbais. Specialistė pastebi, kad nors didžioji dalis tėvų dėmesio atitenka vaikui, pora turėtų nenustoti kalbėtis, išklausyti vienas kitą, dalintis per dieną išgyventomis patirtimis. Svarbu mokytis nelyginti mažylio raidos su kitų, kovoti su per dideliu baimingumu dėl vaiko sveikatos ir vystymosi. „Dažnai tėvai sau iškelia per didelius lūkesčius: nori, kad vaikas niekada nesirgtų, neverktų, gerai valgytų. Tačiau pernelyg globėjiška pozicija kenkia ne tik santykiams ar jų psichologiniam klimatui, bet ir trukdo tinkamai pasirūpinti vaiku“, – pabrėžia gydytoja psichiatrė. Tikrovės neatitinkantys lūkesčiai Pasak J. Motiejaitienės, jauni susijaudinę tėvai yra nuolatiniai vaistinių lankytojai. Jiems reikia ne tik profesionalios informacijos apie vaiko priežiūrą, bet ir paramos, supratimo: „Dažniausiai teiraujamasi, ar mažylio simptomai ir jausenos yra normalūs, klausiama, ar normalu, kad kūdikis mažai miega, dažnai keliasi, yra irzlus, nesukoncentruoja dėmesio, jam pučia pilvą. Dažnai trūksta žinių, kaip gydyti mažylio odos pašutimus ir kitus alerginius bėrimus“. Tėvai dažnai prisiklauso klaidingų patarimų ar gąsdinimų, todėl nepagrįstai įsibaimina. „Kūdikių organizmas yra jautrus ir dar tik pratinasi prie mus supančios aplinkos, tad ir tokie sutrikimai yra neišvengiami. Svarbu suprasti, jog kūdikiams reikia ypatingos ir patikimos priežiūros. Nereikėtų preparatų skirti savo, kaimyno ar kitos mamos nuožiūra“, – pabrėžia J. Motiejaitienė. Specialistė primena, jog kiekvienos jaunos šeimos vaistinėlę turėtų papildyti bambai valyti skirtas fiziologinis tirpalas, nagučiais įdrėkstą odą dezinfekuojantis antiseptinis purškalas, aliejus ar kremas odos drėkinimui, pašutimus mažinantis tepalas su cinku, pakilusią temperatūrą mažinančios homeopatinės žvakutės. Skirti dėmesio sau Vis dėlto nepamiršti rūpintis reikėtų ne tik kūdikiu, bet ir mama, kurios organizmas po gimdymo patiria ekstremalius pokyčius. „Kartais sunku rasti laiko net ramiai nusiprausti. Tačiau asmeninei higienai ir sveikatai reikia skirti ypatingą dėmesį – nusilpęs ir po gimdymo išsekęs organizmas yra itin jautrus infekcijoms ir uždegimams. Todėl mamai svarbu nepamiršti skirti pakankamai dėmesio sau – sveikai maitintis, rūpintis, kad organizmui netrūktų būtinų medžiagų, ir jokiu būdu nealinti savęs gimdymo metu priaugtą svorį mažinančiomis dietomis“, – primena J. Motiejaitienė. Parengė Laima SIMAITYTĖ


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

2017 m. kovo 15 d. TREČIADIENIS

Trispalvės žygio „Lietuva Paskelbti ir apdovanoti geriausi Šiaulių kiausi“ yra ketvirtakursė Emi- mūsų širdyse“ koloną universiteto studentai lija Vaičkutė (Ugdymo mokslų Zenono RIPINSKIO nuotr.

Šiaulių universitete devintą kartą buvo surengti geriausių universiteto studentų apdovanojimai „Metų perspektyvos 2016“. Apdovanojimai įteikti geriausiems Šiaulių universiteto studentams už 2016 metų pasiekimus studijų, mokslo, tarptautiškumo, savanorystės, sportinės ir meninės veiklos srityse. „Moksliškiausiais“ tapo Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete viešąjį administravimą studijuojanti trečiakursė Eglė Jonikaitė, ketvirtakursė Kristina Bielskytė Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fa-

kultete studijuojanti edukologiją (specializacija – šeimos pedagogika ir vaiko teisių apsauga) ir mechanikos inžinerijos ketvirtakursis Deividas Kriukas studijuojantis Technologijos, fizikos ir biomedicinos mokslų fakultete. „Meniškiausiais“ išrinkti ketvirtakursiai Evaldas Vaikasas ir Ingrida Ručinskienė muziką studijuojantys Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultete, taip pat – Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vizualinių komunikacijų meno studijų ketvirtakursė Vilma Laužikienė. Paaiškėjo, jog „Tarptautiš-

ir socialinės gerovės fakultetas, specialioji pedagogika (specializacija – logopedija), Vilius Česnakas (Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, verslo administravimas, 4 kursas) ir Roberta Bartkutė, (Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, istorija, 2 kursas). „Savanoriškiausi“ – Deividas Koncius (Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, lietuvių filologija, 4 kursas), Aušra Petrauskaitė (Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, viešasis administravimas, 3 kursas), Žygimantas Ruškys (Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, istorija, 2 kursas). „Sportiškiausiais“ universiteto studentais tapo Simona Veličkaitė (Technologijos, fizikos ir biomedicinos mokslų fakultetas, finansų matematika, 2 kursas), Rasa Mažeikaitė (Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetas, kūno kultūra, 1 kursas) ir Matas Navickas (Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetas, kineziterapija, 1 kursas). Parengė Dina RAKAUSKIENĖ

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime – Šiaulių apskrities vyriausiojo garbingi apdovanojimai policijos komisariato viršininko laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“ apdovanotas Šiaulių aps. VPK Kriminalinės policijos vyriausiasis tyrėjas Almantas Matutis, Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis Vaclovas Melenis, Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistas Virginijus Vičas, Šiaulių miesto ir rajono PK vyresnioji tyrėja Gitana Gediūnienė, Radviliškio r. PK vyresnioji tyrėja Jurgita Ruseckienė, antrojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nepriekaištingą tarnybą“ įteiktas Šiaulių aps. VPK Kriminalinės policijos vyriausiajam tyrėjui Donatui Vaičikauskui, Patrulių rinktinės būrio vadui Orlandui Ščegauskui ir Pakruojo r. PK tyrėjai Akvilei Šerkšnytei-Cedronei. Policijos generalinio komisaro padėka pareikšta Šiaulių aps. VPK Kriminalinės policijos vyresniajam tyrėjui Dariui Būtautui.

įsakymu policijos pasižymėjimo ženklais „Už nuopelnus“ ir „Už nepriekaištingą tarnybą“ apdovanota 13 pareigūnų, įteiktos 8 padėkos. Renginyje puikią nuotaiką palaikė ir pianinu atliekamais kūriniais visus sveikino Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėja Reda Kantauskaitė ir jos studijų mokytoja. Po apdovanojimų ceremonijos visas dėmesys atiteko Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui Rimantui Bobinui. Jis atvyko ne tik pasveikinti kolektyvo su švente, bet ir padėkoti visiems už trejus praleistus darbo metus Šiauliuose. Buvusiam Šiaulių apskrities policijos vadovui sėkmės naujose pareigose linkėjo kolegos, teisėsaugos institucijų vadovai, savivaldybių merai. Pagal Šiaulių AVPK parengė Laima TRUMPYTĖ

Grupė „Lemon Joy“ naująjį savo albumą pristatė Šiauliuose

Atkelta iš 3 p.

Manoma, kad atiduodamas visuomet gauni. Mes ėjome atiduoti, bet negauti. Tiek ir anuomet, tiek ir dabar kiekvienam vyrui yra garbė kovoti už savo šalį, už šeimą, už praeitį ir įsitikinimus. Labai svarbu ugdyti jaunimą tokia dvasia, jog jam būtų garbė tarnauti kariuomenėje“, – tikina žygeiviai, pasak kurių, ir ligoti, dabar jau turintys sveikatos problemų kolegos netgi pasiremdami ramentais eitų vėl ginti Lietuvos. Įveikti įtampą padėjo pasitikėjimas V. Vaitiekūnaitis merui pademonstravo, kaip derėtų nešti vėliavą, kuri dar sunkesne tampa net ir nuo lietaus lašų. O meras svečiams įteikė didelio formato nuotrauką, kurioje įamžinta Trispalvės nešimo akcijos akimirka bei po mažesnio formato nuotraukas. Jose – uniforma pasidabinę, pasitempę koloną vedantys šiauliečiai. Parlamento gynėjų savanorių Šiauliuose yra maždaug 50. „Dažnai mus maišo su kitomis grupuotėmis ar net apsaugininkais. Taigi tai buvo proga atversti visas kortas ir šiauliečiams neliko jokių abejonių, kas mes esame. Dalyvauti buvo tikra garbė“, – tikino V. Vaitiekūnaitis. Pasinaudodamas proga jis pažymėjo, jog organizacijai la-

juolab būtų kur ir puikią nuotrauką pakabinti. Paprašyti svečiai nusikėlė į įtampa menančias istorines akimirkas, bei paaiškino, ką reiškia kai kurios uniformų detalės. „Juostos su Lietuvos vėliavos ženklu reiškia, kad mes tikrai buvome Parlamento rūmuose. Tai budėjimo ženklas – ant raiščio užrašyta ir kraujo grupė, kai kas užsirašė ir metus, ir adresą. Mes tuomet buvome pasiruošę ir tam, jei mūsų kūnus pristatyti reikėtų pagal adresą. Įsivaizduokite – mes budime, vaikšto gydytojai, operacinis stalas… Visokių minčių kilo. Blogai buvo, kad budėjome uždaroje patalpoje. Jautėme draugo petį ir tai, kad jis nepabėgs, neatsuks nugaros. Buvo duota 15 minučių apsisprendimui duoti priesaiką ir būti iki galo. Išėjo daug vyrų ir tokių, kad mes net stebėjomės. Mes jautėme atsakomybę už Lietuvą. Išeiti buvo durys plačiai atvertos. Bet koks tu grįši, kai viskas nurims? Atlaikėme spaudimą. Patalpoje buvo ribotos galimybės – gavai postą, įsakymą būti, ir – mirsi ar gyvensi – turi stovėti vietoje, kol negausi kito įsakymo. Jokiuose šaltiniuose nerasite apie tai, kad keli žmonės išėjo ir proto, vienas – pražilo. Išstovėjome pusantro mėnesio, bet išėjome didžiuodamiesi, su pergale. Nugalėjo meilė, viltis ir pasitikėjimas draugais“, – kalbėjo V. Vaitiekūnaitis.

Įdomybės „Pravirko“ caro Nikolajaus II biustas Kryme Rusijos naujienų agentūros išplatino pranešimus, kad į Simferopolio miestą Kryme pradėjo plūsti smalsuoliai ir pamaldieji, norėdami aplankyti nuverstojo Rusijos caro Nikolajaus II biustą, kuris esą„pravirko“, skelbia AP. Caro biustas netoli Krymo prokuratūros buvo atidengtas 2016 metais, praėjus dvejiems metams po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos. Be to, lygiai prieš 100 metų Nikolajus II buvo priverstas atsisakyti caro sosto. Kaip ir visus kitus carus, Nikolajų II Rusijos ortodoksų bažnyčia yra paskelbusi šventuoju. „Air India“ pasiekė moterims dedikuotą rekordą Indijos oro linijos „Air India“ pasiekė pasaulinį rekordą – jų reisą aplink pasaulį aptarnavo įgula,

kurią sudarė vien tik moterys, informuoja AP. Reiso pirmoji dalis pirmadienį prasidėjo skrydžiu iš Naujojo Delio į San Franciską virš Ramiojo vandenyno, o penktadienį lėktuvas virš Atlanto vandenyno parskrido atgal į Indijos sostinę. Moterys ne tik pilotavo lėktuvą ir aptarnavo jo keleivius, bet rūpinosi ir kitais su skrydžiais susijusiais darbais – prie registracijų į skrydžius stalų dirbo moterys, antžemines paslaugas teikė moterys darbuotojos ir skrydžių kontrolierės taip pat buvo moterys. „Air India“ jau kreipėsi į Gineso rekordus fiksuojančią organizaciją, prašydama oficialiai įrašyti pasiektą rekordą. Oro linijos tokį skrydį suorganizavo, norėdamos prisidėti prie artėjančios Tarptautinės moterų solidarumo dienos. Pagal ELTA parengė Laima TRUMPYTĖ

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato salę susirinkę policijos darbuotojai iškilmingai minėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 27-ąsias metines. Tik prieš kelias dienas Šiaulių apskrities policijos kolektyvą papildė 4 nauji darbuotojai. Minėjimo metu jie prisiekė ištikimai tarnauti tėvynei, gerbti ir vykdyti įstatymus. 2 iš jų darbuosis Radviliškio rajono policijoje, kiti 2 – Pakruojo rajono policijoje. Šventės proga atliekantis Šiaulių apskrities policijos vadovo funkcijas Vincas Urbonavičius pasižymėjusiems policijos darbuotojams įteikė apdovanojimus ir padėkas. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga pirmojo

vedę šiauliečiai pagerbti reikėtų patalpų, kuriose galėtų Savivaldybėje bai vykti susirinkimai ir kiti renginiai,

Viena garsiausių ir populiariausių Lietuvos grupių „Lemon Joy“ koncerto metu, kuris vyko koncertų salėje „Saulė“, atliko populiariausius hitus ir pristatė naujausio albumo „Willkommen“ dainas. Retai albumais muzikos gerbėjus lepinanti grupė šiemet sugrįžo su naujomis dainomis, kurios, kaip visuomet, užburia savo melodijomis ir švelnia nostalgija. Koncertui „Lemon Joy“ paruošė specialią beveik dviejų valandų trukmės programą, kurioje skambėjo dainos iš viso grupės gyvavimo laikotarpio.

„ATLANTIS CINEMAS“ Tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt kovo 15 –16 d. repertuaras

LEGO BETMENAS. FILMAS 3D – 10.00 val. (2016, 105 min., JAV, animacinė komedija, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA RIČIS DIDYSIS 2D – 10.20, 14.00 val. RIČIS DIDYSIS 3D – 12.00 val. ( KOVO 11 DIENĄ 14.00 VAL. SEANSO NEBUS ) (2017, 85 min., Vokietija, animacinė komedija, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) ŠUNS TIKSLAS – 12.00 val. (2017, 120 min., JAV, drama, romantinis, komedija, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) PREMJERA KONGAS: KAUKOLĖS SALA 3D – 13.40, 18.20 val. KONGAS: KAUKOLĖS SALA 2D – 16.00 val. (2017, 120 min., JAV, Australija, veiksmo, nuotykių, N-13 ) EMILIJA IŠ LAISVĖS ALĖJOs – 15.45, 20.15 val. (2017, 120 min., Lietuva, drama, N-13) PREMJERA TRAUKINIŲ ŽYMĖJIMAS 2 – 18.00, 20.40 val. (2017, 120 min., Didžioji Britanija, komedija, drama, trileris, kriminalinis, N-16 )

2017 m. kovo mėn. repertuaras 18 d., šeštadienis,18 val. VISU GREIČIU ATGAL! Dviejų dalių kriminalinė-muzikinė komedija pagal Pierre Notte pjesę „Dvi poniutės pakeliui į Šiaurę“. Režisierius Arvydas Lebeliūnas. 19 d., sekmadienis, 12 val. Sergejus Kozlovas EŽIUKAS RŪKE. Dviejų dalių spektaklis vaikams. Inscenizacijos autorius ir režisierius Paulius Ignatavičius. 19 d., sekmadienis, 18 val. Aleks Tarn DIBUKAS. Dviejų dalių muzikinė meilės istorija. Režisierius Raimundas Banionis.

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki kovo 29 d. Algirdo Vadoklio (Klaipėda) tapybos paroda „Be pavadinimo“.


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2017 m. kovo 15 d. TREČIADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.10 „Komisaras Reksas“. N-7 10.00 Seserys“. N-7 10.55 Emigrantai. 11.45 Lietuvos kolumbai. 12.40 Kas ir kodėl? 13.10 Klauskite daktaro. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Orai. 16.10 „Seserys“. N-7 17.40 Klauskite daktaro. 18.00 Kas ir kodėl? 18.30 Žinios. 19.19 Sportas. Orai. 19.30 Gyvenimas. 20.25 Loterija „Keno Loto“. 20.30 Panorama. 21.05 Dėmesio centre. 21.20 Sportas. Orai. 21.29 Loterija „Jėga“. 21.30 Auksinis protas. 22.45 Trumposios žinios. 22.50 Filmas. Drama „Daktaro Blanšo klinika“, Prancūzija. 2014 m. N-14 0.25 Trumposios žinios. 0.30 Mes nugalėjom. 1.00 LRT radijo žinios. 1.10 „Komisaras Reksas“. N-7 2.00 LRT radijo žinios. 2.10 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

6.55 TV Pagalba. N-7 8.35 „Mažųjų gyvūnėlių krautuvė“. 9.05 Senoji animacija. 10.05 Filmas. Drama „Apylanka į laimę“, Vokietija. 2007 m. N-7 12.00„Tu - mano likimas“. N-7 13.00„Meilės žiedai“. N-7 15.00 Ekstremalūs namų pokyčiai. 16.00 Ir skanu, ir skoninga. 17.00„Tu - mano likimas“. N-7 18.00„Meilės žiedai“. N-7 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama„Visos upės teka“, Australija. 1983 m. N-7 23.05„Meilės žiedai“. N-7 1.00 Tikrosios Beverli Hilso namų šeimininkės. N-7 1.50 Ekstremalūs namų pokyčiai.

6.30 Info diena. 10.30 KK2. N-7 11.15„Dyzelio mįslė“. 12.10 Dviračio šou. 12.35 Ne vienas kelyje. 13.10 24 valandos. N-7 13.55 Beatos virtuvė. 14.45 Dviračio šou. 15.15 KK2. N-7 16.00 Yra, kaip yra. N-7 17.00 Info diena. 21.00 Dienos komentaras. 21.30 Dviračio šou. 22.00 Info diena. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30, 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 „Kino automobiliai“. 10.00„Elajus Stounas“. N-7 11.00„Kelionė į mėnulį“. 12.35 Klaipėdos patruliai. N-7 13.05 Filmas. Drama „Prieskonių princesė“, JAV-D. Britanija. 2005 m. 14.50„Blogiau nebūna“. 15.50 Filmas. Nuotykių „Karaliaus Saliamono kasyklos“, Vokietija-JAV. 2004 m. N-7 17.30„Siaubingi namai“. 18.30 Humoro serialas„Virtuvė“. N-7 19.30„Apokalipsė. Antrasis Pasaulinis karas“. N-7

6.30 Dienos programa.

6.10 Teleparduotuvė.

6.35 „Visatos broliai“.

6.25 „Nuotykių metas“. N-7

7.05 „Džiumandži“.

6.55 „Simpsonai“. N-7

7.30 „Mažieji Tomas ir

7.55 „Rezidentai“. N-7 8.25 „Šviesoforas“. N-7

Džeris“. 7.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. N-7 9.50 24 valandos. N-7 10.35 Yra, kaip yra. N-7 12.40 KK2. N-7

8.55 „Meilės sūkuryje“. N-7 10.00 Ekstrasensai detektyvai. N-7 11.00 Prieš srovę. N-7 12.00 Aš - superhitas. N-7 13.00 „Kempiniukas

13.35 Būk mano meile! N-7

Plačiakelnis“. N-7

14.30 „Amžina meilė“. N-7

13.30 „Simpsonai“. N-7

16.30 Labas vakaras,

14.30 „Pažadėtoji“. N-7

Lietuva.

15.30 „Itališka meilė“. N-7

17.35 Yra, kaip yra. N-7

16.30 TV Pagalba. N-7

18.30 Žinios.

18.30 TV3 žinios.

19.25 Sportas. Orai.

19.20 TV3 sportas. Orai.

19.30 KK2. N-7

19.30 „Rezidentai“. N-7

20.25 Blogiausias Lietuvos vairuotojas. N-7 21.30 Žinios. 22.09 Sportas. Orai. 22.15 Filmas. Trileris

20.00 Gero vakaro šou. N-7 21.00 „Šviesoforas“. N-7 21.30 TV3 vakaro žinios. 22.15 TV3 sportas. Orai. 22.25 Vikingų loto. 22.30 Filmas. Trileris „Po

„Samdomas karys“, Aruba-

šia oda“, D. Britanija.

JAV-P. Afrika. 2005 m. N-14

2013 m. N-14

0.10 „Kultas“. N-14

0.45 „Imperija“. N-14

1.05 „Strėlė“. N-7

1.40 „Rouzvudas“. N-14

2.00 „Kortų namelis“. N-14

2.30 „Vikingai“. N-14

20.00 Balticum TV žinios. 20.30 Klaipėdos patruliai. N-7 21.00„Pinigai iš nieko“. 22.00„Prakeiktas metas“. N-14 23.00 Balticum TV žinios. 23.30„Elajus Stounas“. N-7 0.30 „Virtuvė“. N-7

Auksinis 7.00 Filmas. Drama„Kartą Niujorke“, JAV. 2013 m. N-7 9.00 Filmas. Melodrama „Atleisk, kad tave myliu“, Italija. 2008 m. N-7 11.00 Filmas. Drama „Nekaltas melas“, Kenija-IndijaJAV. 2014 m. N-7 13.00 Filmas. Komedija „Banditai“, JAV. 2001 m. N-7 15.00 Filmas. Trileris„Atlygis“, JAV-Vokietija. 2001 m. N-7 17.00 Filmas. Drama „Pirmūnai“, JAV. 2013 m. N-7 19.00 Filmas. Nuotykių „Enderio žaidimas“, JAV. 2013 m. N-7 21.00 Filmas. Trileris „Nesunaikinamieji-3“, JAVPrancūzija. 2014 m. N-14 23.10 Filmas. Trileris„13 nuodėmių“, JAV. 2014 m. S 1.00 Filmas. Drama„Nužudyti airį“, JAV. 2011 m. N-14

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Sodžius. 9.00 Sinkopės. 9.30 Reakcija. 9.40 Mokslo sriuba. 9.55 Kalba gimtoji lūposna įdėta. Aukštaitiška pakruojiečių tarmė. 10.25„Specialisto patarimai“. 10.35 Nepažintas pasaulis. Fusilierius. 11.05 Ženklai ant skydo. Riterių ženklai. 11.30 Kas? Kur? Kada? 11.40 Info studija. 12.00 Lithuania incognita. Gyvenimas karališkuose laukuose. 12.30 Ekstremalus sportas. 12.55 Kas? Kur? Kada? 13.05 Info studija. 13.25 Šventinė programa. 15.10 Jungtys. Tarp praeities ir ateities: vilties kūrimas. 15.40„Specialisto patarimai“. 15.50 Muzikiniai Šiauliai.

6.15 „Džeikas, Storulis ir šuo“. N-7 7.10 „Tokia tarnyba“. N-7 8.05 „Voratinklis“. N-7 9.05 Kas žudikas? Baudžiamosios bylos. N-7 10.05 „Kijevo operatyvinė grupė“. N-7 11.05 Prokurorų patikrinimas. N-7 12.15 „Muchtaro sugrįžimas“. N-7 13.20 „Diagnozė žmogžudystė“. N-7 14.20 „Viena už visus“. N-7 14.50 „Tokia tarnyba“. N-7 15.45 Prokurorų patikrinimas. N-7 16.55 „Muchtaro sugrįžimas“. N-7 18.00 Info diena. 18.30 „Kijevo operatyvinė grupė“. N-7 19.30 „Voratinklis. Baltasis erškėtis“. N-7 20.30 Savaitės kriminalai. N-7 21.00 „Visi vyrai - kiaulės...“. N-7 21.30 Filmas. Trileris „Tapatybė“, JAV. 2003 m. N-14 23.15 Filmas. Komedija „Kiečiausi Spartos vyrai“, JAV. 2008 m. N-14 0.45 „Džeikas, Storulis ir šuo“. N-714 1.30 „Dalasas“. N-7

16.20 Kas? Kur? Kada? 16.30„Kovo 11-osios kontekstas“. 17.00 Purenimai. 17.30 Gyvoji Sūduvos istorija. Akmenynai. 18.00 Tautos balsas. 18.30 Info studija. 18.50 Specialusis reportažas. 19.00 Anądien Šiauliuose. 19.30 Šiaulių arena. 20.00 2017- Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metai. 20.20 Radviliškis šiandien ir rytoj. 20.50„Specialisto patarimai“. 21.00 Info studija. 21.20 Gamta gydo. 21.30 Debesys. 22.00 Dingęs miestas. Didždvaris. 22.45 Kas? Kur? Kada? 22.55 Info studija. 23.15 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.30 Naujienos. 6.35 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos. 9.25 Labas rytas. 11.00 Gyvenk sveikai! 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20„Murka“. 14.45 Naujienos. 15.00 Kartu su visais. 15.55 Mados nuosprendis. 17.00 Vyriška/Moteriška. 18.00 Susituokime. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.45 Lietuvos laikas. Orai (rusų k.). 21.05„Murka“. 23.10 Vakaras su Urgantu. 23.50 Iš kalnų skalikų genties. 0.45 Nakties naujienos. 1.00 EURONEWS. 1.30 Filmas. Vaidyb.„Giminė“. 3.05 Filmas. Komedija„Kur yra nofeletas?“.

5.00 Šiandien. 5.05 „Advokatas“. 6.00 Šiandien. 6.05 Dalykiškas NTV rytas. 7.00 Šiandien. 7.05 Dalykiškas NTV rytas. 8.00 „Muchtaro sugrįžimas“. 9.00 Šiandien. 9.20 „Bitininkas“.

11.00 Prisiekusiųjų teismas. 12.00 Šiandien. 12.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 13.00 Susitikimo vieta. 15.00 Šiandien. 15.35„Sudaužytų žibintų gatvės“. 16.30 Kalbame ir rodome. 17.35 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 18.00 Šiandien. 18.50„Tyli medžioklė“. 20.40„Šuo“. 22.50 Dienos apžvalga. 23.20„Meškos kampas“. 1.20 Susitikimo vieta.

6.00 Nuotaika. 7.45 Kaip kazokai muškietininkams padėjo. 8.05 Gydytojas. 8.30 Rūstybės diena. 10.00 Turtinga ir mylima. 11.30 Įvykiai. 11.50 Mūsų kaimynai. 13.20 Reksas. 13.40 Du iš dėžutės. 14.30 Įvykiai. 14.50 Naujienų miestas. 15.10 Atsisveikinimas. 15.50 Mano didvyris. 16.30 Mūsų kino paslaptys. 16.55 Natūralioji atranka. 17.45 Turtinga ir mylima. 19.20 Įvykiai. 19.50 Balso teisė. 21.15 Du iš dėžutės. 22.05 Įvykiai. 22.35 Gynybos linija. 23.05 Laukiniai pinigai. 23.50 Įvykiai. 0.20 Mūsų kaimynai. 1.50 Balso teisė.

6.50 „Bernardas“. 7.00 „Linksma kompanija“. 7.45 Kviestinė vakarienė. 8.35 Tinkama priemonė. 9.30 Šeimos dramos. 11.25 Mums net nesisapnavo. 14.10 Pati naudingiausia laida. 15.05 Žiūrėti visiems! 15.25„Byla dviems“. 16.20„Kitas“. 17.25 Tinkama priemonė. 18.25 Šeimos dramos. 20.25 Kviestinė vakarienė. 21.25 Ekstrasensų mūšis. 23.30 Žiūrėti visiems! 0.20 „Byla dviems“.

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai . N-7 7.45 „Ištark sudie“. N-7 9.25 Būrėja. 10.00 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 10.30 „Auklė“. 11.00 „Policija ir Ko“. N-7 12.05 „Ekspertė Džordon“. N-7 13.05 „Mentalistė“. N-7 14.05 „Didžiojo sprogimo

teorija“. N-7 14.30 „Sandžėjus ir Kreigas“. 15.05 „Kaukė“. 15.35 „Rožinė pantera“. 16.05 „Keista šeimynėlė“. 16.30 „Mano gyvenimo šviesa“. 17.55 „Širdele mano“. N-7 20.00 „CSI Niujorkas“. N-14 21.00 Filmas. Detektyvas „Midsomerio žmogžudystės. Valkatos mirtis“, D. Britanija. 1999 m. N-14 23.10 „Be kaltės kalta“. N-7 0.50 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 1.15 „Auklė“. 1.40 „CSI Niujorkas“. N-14 2.25 „Mentalistė“. N-7

6.20 Programa. 6.24 TV parduotuvė. 6.40 „Mikropasauliai“. N-7 7.20 Auksinė daina. 9.20 „Miškinis“. N-7 10.25 „Paslapčių sala“. N-7 11.30 „Gluchariovas“. N-7 12.35 „Pėdsakas“. N-7 13.35 „Ilga kelionė namo“. N-7 14.40 TV parduotuvė.

14.55 „Miškinis“. N-7 16.00 Žinios. Orai. 16.50 „Neišsižadėk“. N-7 18.00 Reporteris. 18.40 Lietuva tiesiogiai. Orai. 18.55 „Gluchariovas“. N-7 20.00 Žinios. Orai. 20.30 „Albanas“. N-7 21.30 24/7. 22.30 Reporteris. 23.15 Lietuva tiesiogiai. Orai. 23.45 Patriotai. N-7 0.45 Šiandien kimba. 1.45 Reporteris. 2.30 Lietuva tiesiogiai.

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Las Vegasas“. N-7 8.00 Topmodeliai. N-7 9.00 Lietuvos mokyklų žaidynės. 9.30 „CSI kriminalistai“. N-14 10.30 „Paskutinis iš vyrų“. N-7 11.30 „Raitelis be galvos“. N-7 12.30 „Kobra 11“. N-7 13.30 „6 kadrai“. N-7 14.30 Teleparduotuvė. 15.00

Topmodeliai. N-7 16.00 „Raitelis be galvos“. N-7 17.00 „Kobra 11“. N-7 18.00 „Kaulai“. N-14 19.00 „CSI kriminalistai“. N-14 20.00 Aš superhitas. N-7 21.00 „Naša Raša“. N-14 21.35 UEFA Čempionų lygos rungtynės. „Club Atlético de Madrid“-„Bayer 04 Leverkusen“. Tiesioginė transliacija. 23.40 Filmas. Veiksmo „Rokis-5“, JAV. 1990 m. N-7 1.40 Aš - superhitas. N-7 2.30 „Daktaras Hausas“. N-14

6.00 Iki pasimatymo! Berneen atsisveikinimo su Lietuva koncertas. 7.20 Liuks! muzika. 8.40 Gintarinis atspindys 2010. 10.15 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Pirmoji diena. 12.00 Iki pasimatymo! Berneen atsisveikinimo su Lietuva koncertas. 13.20 Liuks! muzika.

14.40 Gintarinis atspindys 2010. 16.15 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Pirmoji diena. 18.00 Iki pasimatymo! Berneen atsisveikinimo su Lietuva koncertas. 19.20 Liuks! muzika. 20.40 Gintarinis atspindys 2010. 22.15 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Pirmoji diena. 24.00 Iki pasimatymo! Berneen atsisveikinimo su Lietuva koncertas. 1.20 Liuks! muzika.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Skambantys pasauliai su N. Kazlaus. 6.55 „Pavojingi jausmai“. 7.45 „Drakoniukas Kokosas“. 8.00 IQ presingas. 8.45 „Kaip atsiranda daiktai“. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.10 „JAV prezidentai. Laiko nulemti pokyčiai“. 12.55 Septynios Kauno dienos. 13.25 „Lūžis prie Baltijos. Psichologinis karas“. 14.25 Durys atsidaro. 14.40 Keliaukime kartu. 15.30 „Pavojingi jausmai“. 16.25 „Kaip

atsiranda daiktai“. 16.50 Vilniaus albumas. 17.05 Trembita. 17.30 Muzikos istorijos. 18.05 ARTi. 18.25 Poezija. 18.30 „Talibanas. Žvilgsnis iš vidaus“. 19.00 Tokie jie buvo... V. Kernagis. 19.15 Labanaktukas. 19.45 „Šimtas reginių senoviniame mieste. Lėlių plukdymas“. 20.15 LRT studija Vilniaus knygų mugėje 2017. 21.00 Filmas. Drama „Trumanas“, Ispanija-Argentina. 2015 m. N-14 22.45 Stambiu planu. 23.15 DW naujienos rusų kalba. 23.30 Dabar pasaulyje. 24.00 „Bliuzas. Muzikinės kelionės. Šildantis prie šėtono ugnies“. 1.30 Euromaxx. 2.00 Laba diena, Lietuva.

6.55 Filmas. Drama „Nenugalimas“, JAV. 2009 m. N-14 9.35 Filmas. Nuotykių„Žiedų valdovas. Žiedo brolija“, N. Zelandija-JAV. 2001 m. 12.50 Filmas. Drama„Džeris Magvairas“, JAV. 1996 m. N-7 15.25 Filmas. Veiksmo „Poseidonas“, JAV. 2006 m. 17.25 Filmas. Drama „Skolininkai“, JAV-D. Britanija. 1997 m. 19.10 Filmas. Trileris „Naujienų medžiotojas“, JAV. 2014 m. N-7 21.25 Filmas. Drama „Veronika ryžtasi mirti“, JAV. 2009 m. N-14 23.20 Filmas. Trileris „Mergina vandenyje“, JAV. 2006 m. N-14 1.20 „Koralaina ir slaptas pasaulis“. 3.00 Filmas. Drama „Liokajus“, JAV. 2013 m. 5.10 Filmas. Komedija„Kaip mylėtis angliškai?“, JAV. 2014 m. N-14

6.10 Kaip tai pagaminta. 7.00 Sunkvežimių vairuotojai. 7.50 Kaip tai veikia? 8.15 Kaip tai pagaminta. 8.40 Sandėlių medžiotojai Britanijoje. 9.10 Sandėlių karai. Kanada. 9.40 Nekilnojamojo turto karai. 10.05 Aukso karštinė. 11.25 Nekilnojamojo turto karai. 11.50 Greiti ir triukšmingi. 12.40 Automobilių perpardavinėtojai. 13.35 Sunkvežimių vairuotojai. 14.30 Nesėkmių garažas. 17.15 Kaip tai pagaminta. 17.40 Sandėlių medžiotojai Britanijoje. 18.10 Sandėlių karai. Kanada. 18.40 Nekilnojamojo turto karai. 19.05 Automobilių perpardavinėtojai. 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta. 21.00 Dyzelinio pasaulio broliai. 22.00 Greiti ir triukšmingi. 23.00 Automobilių perpardavinėtojai. 24.00 Gatvių lenktynės. 1.00 Išgyventi drauge. 1.55 Įveikti baimes su B. Grilsu. 2.50 Dyzelinio pasaulio broliai.

6.00 Šuoliai su slidėmis. Pasaulio taurė. Norvegija. 7.00 Snieglenčių sportas. Pasaulio čempionatas. Ispanija. 8.00 FIFA futbolas. 8.30 Dviračių sportas. Italija. 9.30 Snieglenčių sportas. Pasaulio čempionatas. Ispanija. 13.00 Šuoliai su slidėmis. Pasaulio taurė. Norvegija. 14.00 Snieglenčių sportas. Pasaulio čempionatas. Ispanija. 15.15 Šiaurės dvikovė. Pasaulio taurė. Norvegija. 16.15 Šuoliai su slidėmis. Pasaulio taurė. Norvegija. 17.15 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio taurė. JAV. 20.15 Šuoliai su slidėmis. Pasaulio taurė. Norvegija. 21.10 Sporto naujienos. 21.15 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio taurė. JAV. 23.15 Šuoliai su slidėmis. Pasaulio taurė. Norvegija. 0.10 Sporto naujienos. 0.20 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio taurė. JAV. 2.15 Sporto linksmybės. 2.30 Šuoliai su slidėmis. Pasaulio taurė. Norvegija.

6.30 Olandijos„Eredivisie“ futbolo lygos apžvalga. 7.00 Rusijos„Premier“ futbolo lyga. Maskvos„Spartak“Machačkalos„Anži“. 9.00 Ispanijos„Endesa“ krepšinio lyga. Barselonos „Barcelona“-Bilbao„Berri“. 11.45 NBA krepšinio lyga. Niujorko„Knicks“-Klivlando „Cavaliers“. 14.00 Penktasis kėlinys. Ispanijos„Endesa“ krepšinio lygos apžvalga. 15.00„Road to Glory“. Kovinio sporto žurnalas. 15.30 NBA krepšinio lyga. Oklahoma Sičio„Thunder“Portlando„Trail Blazers“. 17.35 Ispanijos„Endesa“ krepšinio lyga. Bilbao„Basket“Malagos„Unicaja“. 19.30 Olandijos„Eredivisie“ futbolo lygos apžvalga. 20.00 Rusijos„Premier“ futbolo lygos apžvalga. 20.30 Rusijos„Premier“ futbolo lyga. Permės„Amkar“-Sankt

Baltijos TV/21.30 „Tapatybė“, JAV. 2003 m. N-14

Dešimt nepažįstamųjų: limuzino vairuotojas, TV žvaigždė, policininkas, jo vežamas žudikas, prostitutė, jaunavedžių pora, krizės ištikta šeima patenka į smarkią liūtį. Atsitiktinai jie susiranda prieglobstį atokiame, apleistame motelyje. Naktinius svečius pasitinka paslaptingas pakrikusių nervų prižiūrėtojas, staiga... Rež. James Mangold. Vaid.: John Cusack, Ray Liotta, Amanda Peet, John Hawkes.

TV3/22.30 „Po šia oda“, D. Britanija. 2013 m. N-14 Ateivė apsimeta gundančia moterimi ir eina į gatves suvilioti vyrų. Juos sugundžiusi, ateivė nusiveda vyrus į namą, kuriame juos pasitinka mirtis. Tačiau netrukus ją užvaldo užuojauta bei smalsumas, ir ji pasiduoda pasauliui, kurio prieš tai nežinojo. Rež. Jonathan Glazer. Vaid.: Scarlett Johansson, Jeremy McWilliams, Lynsey Taylor Mackay.

Balticum auksinis/23.10 „13 nuodėmių“, JAV. 2014 m. S Eliotas neseniai neteko savo pardavimų agento darbo. Jam dabar labai reikia pinigų, nes jis turi išlaikyti nestabilios psichikos brolį ir ketina vesti savo draugę. Netikėtai vaikinui į telefoną paskambina anonimas ir pasiūlo užsidirbti lengvų pinigų. Rež. Daniel Stamm. Vaid.: Mark Webber, Ron Perlman, Pruitt Taylor Vince.

Peterburgo„Zenit“. 22.30 NBA Action. Krepšinio lygos apžvalga. 23.00 Ispanijos„Endesa“ krepšinio lyga. Madrido „Estudiantes“-Barselonos „Barselona“. 0.40 NBA krepšinio lyga. Los Andželo„Lakers“-San Antonijo „Spurs“. 2.50 Rusijos„Premier“ futbolo lyga. Maskvos„Spartak“Machačkalos„Anži“.

6.10 Kvailių mokslas. 6.55 Didžiulės gamyklos. 7.40 Tarptautinis Dubajaus oro uostas. 8.30 Proto žaidimai. 9.15 Technologijų pavojai žmonijai. 10.00 Didžiulės gamyklos. 10.50 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 11.35 Kosmosas. Erdvės ir laiko odisėja. 12.20 Proto žaidimai. 13.50 Didžiulės gamyklos. 14.40 Tarptautinis Dubajaus oro uostas. 15.25 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 16.55 Proto žaidimai. 17.45 Kosmosas. Erdvės ir laiko odisėja. 18.25 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 19.15 Kvailių mokslas. 20.00 Jukono auksas. 20.45 Kosmosas. Erdvės ir laiko odisėja. 21.25 Technologijų pavojai žmonijai. 22.10 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 23.45 Jukono auksas. 0.30 Kosmosas. Erdvės ir laiko odisėja. 1.10 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 2.45 Jukono auksas.

6.35 Orai, kurie pakeitė pasaulį. 7.00 Diena, kai... 7.55 Roma. Pirmoji pasaulio supervalstybė. 8.55 Amerikiečių princesės milijonierės. 9.45 Linksmi išradimai. 10.45 Konspiracija. 11.35 Uždrausta istorija.

12.25 Viduramžių numirėliai. 13.15 Amerikiečių princesės milijonierės. 14.05 Roma. Pirmoji pasaulio supervalstybė. 15.10 Mitų medžiotojai. 16.05 Uždrausta istorija. 16.55 Slaptasis karas. 17.50 Linksmi išradimai. 18.20 Muziejaus paslaptys. 19.10 Roma. Pirmoji pasaulio supervalstybė. 20.15 Mitų medžiotojai. 21.10 Uždrausta istorija. 22.00 Paskutiniai Europos kariai karaliai. 23.05 Viduramžių numirėliai. 23.55 Senovinės juodosios operacijos. 0.50 Diena, kai... 1.45 Mitų medžiotojai. 2.40 Didžiausios apgavystės istorijoje.

6.05 Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų pakrantės apsauga. 7.00 Oro gelbėtojų tarnyba. 7.25 Didelė pikta žuvis. 8.10 Žvalgytojai. 9.00 Nefrito karštinė. 9.20 Drožinėtojų karaliai. 9.46 Sunkvežimiai gigantai. 10.40 Pakeltas! 11.30 Brolių projektai. 11.50 Brolių projektai namuose. 12.15 Mano namai ant vandens. N-7 12.35 Dronai. 13.00 Linksmi išradimai. 13.55 Nuodėmingojo miesto automobiliai. 14.45 Medienos karaliai. 15.30 Šaltųjų vandenų žvejai. 16.20 Laukinė šiaurės gamta. 17.05 Pakeltas! 17.55 Sunkvežimiai gigantai. 18.50 Drožinėtojų karaliai. 19.10 Brolių projektai. 19.35 Medienos karaliai. 20.25 Žvalgytojai. 21.10 Šaltųjų vandenų žvejai. 22.00 Didieji pardavimai. 22.45 Pavojingi keliai. 23.50 Kaip pagaminti superautomobilį. 0.45 Nefrito karštinė. 1.05 Baltųjų lokių miestas. N-7 1.35 Žvalgytojai. 2.20 Linksmi išradimai.


11 | REKLAMA

2017 m. kovo 15 d. TREČIADIENIS

MEDICINA

DINGO

Chirurgas R. Burkauskas echoskopu tiria kojų venas, pilvo organus, inkstus, skydliaukę, krūtis ir kitus organus. Konsultuoja dėl chirurginių susirgimų, operacijų. Registracija: tel. (8 41) 42 48 88, „Valerijono vaistinė“ Vilniaus g. 173, Šiauliai.

Pamesti 3 raktai su mėlyna virvute Skalvių-Statybininkų g. Tel. 8 659 23 589. 213

NUOMA

68

Specializuotas stuburo ir sąnarių ligų gydytojo B. ČIŽIŪNO kabinetas. Specialiu echoskopu ištiria stuburą, sąnarius, sausgysles, nervus. Gydomos sprando, stuburo, sąnarių ligos, traumos, ataugos, skausmai, tirpimas. Tel.: (8 41) 42 75 24, 8 698 35 697, nuo 9 iki 19 val., Šiauliai, Vilniaus g. 173 („Valerijono“ vaistinė), www.stuburogydymas.lt 5

KLAUSOS APARATAI. Klausos ištyrimas. Phonak – pasaulinės klasės klausos aparatai. Užausiniai ir ausies landoje paslepiami klausos aparatai. Kokybė ir garantijos. Gyd. E. BUTKUS: Didžiausia patirtis parenkant ir derinant skaitmeninius klausos aparatus. Tel. (8 41) 52 65 07 ir 8 687 88 704. www.butkuklinika.lt

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skelbia viešąjį konkursą patalpoms išnuomoti. Nuomojamos pagalbinės patalpos – administracinio pastato rūsys 66,96 kv. m., esantis Vilniaus g. 229, Šiauliuose. Įėjimas iš pastato kiemo pusės, nėra automobilio stovėjimo aikštelės. Nuomos kaina 1 kv. m. – 2,64 Eur be PVM. Paraiškas parašome pateikti iki 2017 m. kovo 22 d. 17 val. adresu Vilniaus g. 229, Šiauliai, 308 kab. Komisijos posėdis įvyks 2017 m. kovo 23 d. 8 val. 30 min. adresu Vilniaus g. 229, Šiauliai, 308 kab. Dalyvauti Konkurse turi teisę įregistruoti Konkurso dalyviai ar jų įgalioti atstovai, turintys konkurso dalyvio registracijos pažymėjimą ir pateikę asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Konkurso dalyvis privalo iki registracijos pradžios sumokėti pradinį įnašą lygų 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą AB DNB banke (banko kodas 40100, sąskaitos numeris LT444010042400070105). 223 Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis tel. (8 41) 59 63 83.

186

ĮVAIRŪS Informuojame, kad 2017-04-04 9 val. bus ženklinamas Ramūno Šalavėjaus žemės sklypas, kurio proj. Nr. 251-1, esantis Šiaulių r. sav. Raudėnų sen. Raudėnų k. Paraudžių g. 26. Kviečiame gretimo sklypo (kad. Nr. 9150/0004:133) savininką Robertą Prielaidą arba jo įgaliotus asmenis dalyvauti sklypo ženklinime. Papildoma informacija teikiama adresu: Tilžės g. 170-225, Šiauliai, Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, tel.: (8 41) 52 35 86, 8 626 29 634, Gražina Rimienė. 221

SIŪLO DARBĄ

PARDUODA Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955. 12

Malkas, skaldytas arba trinkelėmis (beržas, alksnis). Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules. Lietuviškas presuotas durpes. Fasuojami didmaišiuose. Jeigu grąžinate didmaišį, taikoma 1,45 Eur nuolaida. Durpių briketų atsijas. Akmens anglį. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 13

Krovinio transporto įmonė Šiauliuose ieško vairuotojų darbui Europoje su tentinėmis puspriekabėmis. Darbas 6 sav. kadencijomis. Reisų kryptys: D-DK-NL-FR. Kreiptis tel. 8 640 55 705. 205

Socialinė įmonė AB „Kelmės pieninė“ siūlo darbą neįgalumą turintiems asmenims. Darbuotojus iš Šiaulių m. atvežame į darbą ir parvežame iš darbo. Tel. (8 427) 61 246. 1130 Reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai dirbti užuolaidinėmis puspriekabėmis Vakarų Europoje.Tel.: 8 698 11 364, 8 698 27 071. 219

Malkas: mišrias – 185 Eur/10 m, beržo – 220 Eur/10 m. Veža ir skaldytas. Tel. 8 696 47 777. 7

Bulves nuo 0,05 iki 0,15 Eur už kg. Tel. 8 605 59 670. 220

BUITIES TECHNIKOS REMONTAS Taiso automatines skalbiamąsias mašinas. Suteikia garantiją. Tel. 8 685 20 228. 719-1 JĖGA Žaidimas nr. 5302 Žaidimo data: 2017-03-13 Pagrindiniai skaičiai: 04 06 15 18 24 30 Papildomi skaičiai: 19 6 skaičiai 124241.00€ 5+1 skaičius 5038.50€ 5 skaičiai 492.50€ 4+1 skaičius 154.00€ 4 skaičiai 14.00€ 3+1 skaičius 5.50€ 3 skaičiai 1.00€ KENOLOTO Žaidimas nr. 6670 Žaidimo data: 2017-03-13 Skaičiai: 04 05 07 10 12 19 20 26 29 30 32 34 36 38 40 50 51 54 58 59

Skaudžios netekties ir liūdesio valandą dėl mamos mirties nuoširdžiai užjaučiame Algirdą Gintalą ir jo artimuosius. Šelvėnų būrelio medžiotojai


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras Laureckas 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 AB DNB bankas Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515 Šiaulių telefono kodas (8 41) SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija Žvigaitienė, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52, 8 640 17 768

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

Vyriausioji redaktorė Romualda Urbonavičiūtė KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jūratė Rauduvienė (j.rauduviene@snaujienos.lt) Aktualijos Diana Janušaitė (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Ieva Liubšytė (i.liubsyte@snaujienos.lt) Medicina Lina Abromavičienė (l.abromaviciene@snaujienos.lt) Švietimas, kultūra Ramunė Dambrauskaitė (r.dambrauskaite@snaujienos.lt) Fotokorespondentas Artūras Staponkus Dizainerė Monika Klenauskaitė (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis Pabijutas Publicistai Ričardas Jakutis, Irena Ramaneckienė

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima Savilova 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt Prenumeratos tarnybos vadovas, 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 5 736 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis

14 12 8 13 7 20 17 14 18 21 9 7 6 17 12 13 5 9 4 9

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kiek žmoguje gerumo, tiek jame ir gyvenimo. (R. V. Emersonas)

Nusišypsok ☺☺☺ Mokytoja nupiešė ant lentos obuolį ir klausia mokinių: - Kas čia nupiešta? Vaikai choru: - Užpakalis! Mokytoja pradėjo verkti ir išbėgo iš klasės. Po penkių minučių į klasę įeina direktorius ir griežtai taria: - Kodėl mokytoją davedėte iki ašarų? Ir kas tą šikną, ant lentos nupiešė? ☺☺☺

Dienos akcentai Kovo 15-oji - Europos vartotojų diena. Kovo penkioliktoji, trečiadienis - 74-oji metų diena (trečioji 12-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 291 diena. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 6.38, lei-

džiasi 18.20. Dienos ilgumas 11.42. Šiandien - ketvirtoji Mėnulio pilnaties diena. Saulė Žuvų ženkle. Vardadieniai Klemensas, Lionginas, Raigardas, Tautas, Tautgintė.

Astrologinė prognozė kovo 15-ajai, trečiadieniui AVINAS

LIŪTAS

Jautriai reaguosite į bet kokį priekaištą, kritiką. Atrodys, kad reikalaujama ne pagal jūsų galimybes. Emocinių išgyvenimų gali sukelti finansinės, psichologinės ar seksualinės problemos.

Didžioji dienos dalis bus šauni. Seksis sudaryti sutartis, tvarkyti su ryšiais, informacija, reklama, įvairiais raštais susijusius reikalus. Vakaras bus ne toks ramus. Pasitelkite kantrybę, atidumą.

JAUTIS

MERGELĖ

ŠAULYS

Šiandien palanku tartis dėl bendradarbiavimo, tarpininkavimo. Susirinkimai, pasitarimai turėtų būti rezultatyvūs. Pravartu pasikonsultuoti su dominančios srities specialistais.

OŽIARAGIS

Šiandien noriai darbuositės. Jeigu reikia pasitikrinti sveikatą, viską atliksite be trikdžių. Vakare dėmesio nepagailėkite antrajai pusei, artimiesiems. Pasirūpinkite savo automobiliu, kita technika.

Būsite energingi, tad į priekį pasistūmės verslo reikalai. Galbūt ims daugėti pinigų. Geros nuotaikos visą dieną neprarasite, jei matysite, kad jūsų pastangos nenueina veltui.

Galite sulaukti dalykinio pasiūlymo arba kažkokiais būdais jo sieksite. Ypač nersitės iš kailio, jei mėginate realizuoti save administraciniame darbe, politikoje. Vakare galite pajusti didelį nuovargį ar pesimizmo debesėlį.

DVYNIAI

SVARSTYKLĖS

VANDENIS

Šiandien spinduliuosite charizmą. Neslopinkite savęs, darykite žygius, rizikuokite. Jei dalyvausite šou renginyje, žaidime, galite laimėti prizą, sulaukti aplodismentų, pripažinimo. Jeigu įsimylėjote, leiskite skleistis jausmams.

Šiandieną pasitikėsite savimi, būsite nusiteikę rizikuoti ir mėginsite pradėti ar pastūmėti pirmyn kažkokį reikalą, projektą. Jėgų ir įkvėpimo nepristigs ne tik trumpalaikiams sumanymams. Tai turėtų atnešti gerų rezultatų.

VĖŽYS

SKORPIONAS

Kursite ateities planus, tuo tarpu kasdieniai rūpesčiai, rutina niekur nesitrauks. Šiandien būtų naudinga rūpintis namais, šeima, nuosavybės klausimais. Gali pavykti tai, kas jau atrodė neįmanoma.

Paaštrėjusi intuicija turėtų padėti kūryboje, protiniame darbe. Slapta galite domėtis kažkokiu asmeniu, kurti planus jo palankumui pelnyti. Venkite svaigalų ir būkite atsargūs kelyje.

Gali kilti perspektyvių sumanymų arba gausite pasiūlymą. Regis, mintys suksis apie studijas, keliones, emigraciją. Saugokite savo reputaciją, būkite sąžiningi savo ir kitų atžvilgiu. Venkite rizikos kelyje.

ŽUVYS

Nevilkinkite finansinių reikalų ir dokumentų susitvarkymo. Juk nenorėsite mokėti delspinigių. Vakaras gali būti nekasdieniškas, jeigu kils ūpas išeiti iš namų. Tačiau kai kuriuos iš jūsų labai įtrauks internetas ir ten rasite įdomių dalykų.

2017 03 15 ŠIAULIŲ NAUJIENOS  
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you