Issuu on Google+

2017 m. sausio 13 d. Penktadienis

Tuberkuliozė

Nr. 9 (18082)

Gatvės

Pažaboti tuberkuliozę vis nepavyksta: naujas ligos atvejis Joniškio mokykloje.

2-3 p.

»

Šįkart kelininkai orams ruošiasi.

Anonsai

permainingiems

2 p.

»

Renginių gidas.

5 p.

Vitrinos

»

Orai Šiauliuose

Gražiausios miesto vitrinos – puoštos karpiniais.

7 p.

»

Orai Lietuvoje ir svetur.

12 p.

»

Pakeisti šeimų likimai teikia džiaugsmą Šiauliuose antrus metus veikia „SOS vaikų kaimas“ filialas, kuris rūpinasi socialinės rizikos šeimomis. Jame pluša socialinio darbo atvejo vadybininkės Rita Gintilienė ir Gintarė Lukaitė-Cekavičė. Nelengva parklupusiai šeimai vėl atsitiesti ir susigrąžintų teisę auginti vaikus šeimoje. Ramunė DAMBRAUSKAITĖ r.dambrauskaite@snaujienos.lt Pasiteiravus, kaip prasideda jų darbo diena, specialistės atsako, kad kiekviena – labai originali ir kasdien tenka džiazuoti, kad ir kaip planingai ir detaliai pasiruošta. Po vieno skambučio gali tekti tuojau pat lėkti pas klientus. Ir ši diena, regis, kaip ir visos kitos – gana įtempta, tačiau atradusios keletą laisvų minučių, moterys papasakoja apie savo darbą. Svarbiausia – ne moralizuoti, o motyvuoti G. Lukaitė-Cekavičė turi maždaug 7 metų socialinio darbo patirties. O jei paskaičiuotume drauge savanorišką veiklą – jau ir daugiau išeina. R. Gintilienė sakosi, jog visą gyvenimą dirba

šį darbą ir paskaičiuoja – jau 17 metų. Ir nusišypso, kad greitai bėga metai. Ne visi įsivaizduoja, kaip gi dirbama su socialinės rizikos šeimomis. Ar reikia jas pamokyti ir parodyti, kaip gyventi? „Mes stengiamės motyvuoti pokyčiams, bet neprimetame taisyklių, pagal kurias kiti žmonės gyvena. Žingsnis po žingsnio pasitardami sudarome individualų šeimos vystymosi planą, jį aptariame, o vėliau – kaip pavyko jį įgyvendinti ir ką dar reikėtų padaryti. Svarbiausia, kad žmogus suprastų, jog kitaip gyventi yra nuostabu. Žinoma, ir paslystame, visko pasitaiko. Kartais iškyla problema, kurios nė nenumatėme. Tuomet planas vėl pildosi, keičiasi“, – pasakoja R. Gintilienė.

3 p.

»

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Laisvės gynėjų diena: Lietuva yra idėja, kuria tikime Sausio 13-osios įvykiai Lietuvai, jos žmonėms yra svarbūs ir reikšmingi. Vis tik atsiranda ir tokių, kuriems patriotiškumas, meilė tėvynei – nebeturi tikros prasmės. Uždegame žvakutes, pastovime kokiame renginyje ir jaučiamės lyg būtumėme atlikę pareigą. Galbūt mes tiesiog nebemokame vertinti laisvės, demokratijos ir to ką turime šiandien? Diana JANUŠAITĖ d.janusaite@snaujienos.lt Požiūris ir mąstymas keičiasi „Gyvename ne vien tik šia diena, bet ir esame įprasminti laike. Todėl žvelgdami į praeitį, patirdami iššūkius, turime pagalvoti kas esame šiandien. Sausio 13-osios įvykiai, kaip ir visas 1991-1992 m. laikotarpis negali

būti nesvarbūs, nes primena apie aukas, kurių netekome, kad būtų atkurta Lietuvos valstybė“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Lietuvos politologų asociacijos prezidentas Liutauras Gudžinskas. Anot jo, šiandieninio iššūkio akivaizdoje, prisiminti šią auką, tragišką, bet kartu ir herojišką momentą, labai svarbu. Kai matome kas vyksta pasaulyje,

didėjančias grėsmes Rytuose, turime galvoti, kaip visa tai įveikti. Reikia galvoti ar mes norime turėti stiprią valstybę, ar veikti pavieniui. Negana to, turime atlikti pareigą už tuos žmones, kurie paaukojo gyvybę už mūsų visų laisvę. Be to, atsigręždami į praeitį, galėsime lengviau atsakyti ir į šios dienos klausimus. Žinoma, ne kiekvienas gali ar nori mąstyti apie valstybės praeities įvykius. Asociacijos prezidento nuomone, viskas priklauso nuo žmogaus brandos: „Žmogaus požiūris, supratimas vystosi savaime ir priklauso nuo daugybės veiksnių.

2 p.

»

Artūro STAPONKAUS nuotr.


2017 m. sausio 13 d. PENKTADIENIS

NAUJIENOS | 2

Mokyklų vadovai

Oro uostai

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir savivaldybių švietimo padalinių asociacijos susitikime aptartas mokyklų vadovų kadencijos klausimas. J. Petrauskienė pabrėžė, kad švietimo kokybės gerinimas priklauso tiek nuo bendros švietimo politikos, tiek nuo vietos savivaldos ir mokyklų vadovų bei pedagogų. Ministrė akcentavo, kad siekiant stiprių mokyklų, sėkmingos veiklos, kokybiško ugdymo proceso, geros emocinės aplinkos, būtina kelti reikalavimus mokyklų vadovams. Turi dirbti stiprūs lyderiai. Kita vertus, labai svarbu ir įgalinti šią veiklą vykdyti, kad būtų išlaikyti patys stipriausi vadovai. Čia svarbus savivaldybių vaidmuo. Savivaldybių švietimo padalinių atstovai pateikė konkrečių siūlymų dėl mokyklų vadovų skyrimo, vertinimo ir su mokyklų vadovų kadencijų įvedimu susijusių teisės aktų tobulinimo.

2016-ieji Lietuvos oro uostams – rekordiniai: aptarnauta 4,8 mln. keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkst. Keleivių padaugėjo 13 proc., o skrydžių – 5 proc. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Gerėjantiems rezultatams įtakos turėjo naujų skrydžių pritraukimas per Maršrutų plėtros fondą.

Laisvės gynėjų diena: Lietuva yra idėja, kuria tikime Atkelta iš 1 p. Todėl kaltinti žmogų, kad jis kuo nors nesidomi, yra neprasminga. Tai lygiai tas pats, kas galvoti, jog toks mąstymas yra nekintantis. Galbūt jaunimas mąsto kitaip, nes nėra patyręs visų gyvenimo iššūkių.“ Pašnekovas pastebi, kad jauni žmonės apskritai mažiau galvoja apie šalies politiką. Tačiau daro prielaidą, kad galbūt, kai jie sulauks 30 ar 40 metų, patirs daugybę gyvenimo iššūkių, turės pagalvoti apie santykius ne vien tik su artimaisiais, bet ir santykius su bendruomene, nes tik taip galės išsiaiškinti, kokia yra jų tapatybė. „Lietuvio, modernios valstybės piliečio tapatybė yra pagrįsta šitais dalykais. Kartais toks ritualas, kaip žvakutės uždegimas, gali pasirodyti mechaninis veiksmas, bet jis vis tiek prasmingas. Žinoma, vien tik to neužtenka. Reikalingas ir tam tikras mokyklos, žiniasklaidos vaidmuo“, – pabrėžia Liutauras Gudžinskas. Laukia daug darbų Kaip teisingai paminėti valstybines šventes ar istorinius praeities įvykius? Politologas atsako, kad minėjimo būdų yra įvairių. Todėl nereikia ieškoti to vienintelio ir teisingo. Tai gali būti tiesiog tam tikras šeimos susibūrimas. Kitaip tariant, anot jo, bet kuri nauja iniciatyva kažkaip gražiau įprasminti šią dieną yra sveikintina. „Man keistai atrodo, kai ginčijamasi dėl teisingo ir vienintelio minėjimo būdo. Nemanau, kad dėl to reikėtų ginčytis ar net susimušti. Gyvenant laisvoje visuomenėje, paminėti mums svarbius dalykus reikia taip, kaip norisi. Svarbiausia, kad tai būtų autentiška ir įgautų atgarsį mūsų sieloje“, – akcentuoja politologas. Kitaip tariant, valstybę reikėtų suvokti kaip tam tikrą socialinį santykį. Draugystė, šeima, valstybė yra socialinis santykis, o bendraudami tarpusavyje šį santykį stipriname. Jeigu tai labiau įsisąmonintume, galbūt mažiau kiltų klausimų dėl pareigų valstybėje ar dėl pačios politikos. Kol kas, anot pašnekovo, mes nesame tvirta valstybė. Užtenka tik pažiūrėti kiek pas mus yra dalyvaujančių rinkimuose. Dažniausiai nesurenkama daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų. Su tokia padėtimi jau faktiškai yra susitaikyta ir tai liūdina. Štai, pavyzdžiui, Vakaruose, jeigu surenkame mažiau nei 70 proc. rinkėjų balsų – tai jau yra laikoma didžiule problema, kurią būtina spręsti. Vadinasi, norint sustiprinti mūsų valstybę, dar reikia nemažai padirbėti.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Pažaboti tuberkuliozę vis nepavyksta: naujas ligos atvejis Joniškio mokykloje Lina ABROMAVIČIENĖ

l.abromaviciene@snaujienos.lt

Mūsų tautos, valstybės identitetas formuojamas įvairiais simboliais ir minėjimais. Praeitis mus vienija Politologas Justas Šireika taip pat neabejoja sausio 13-osios įvykių aktualumu: „Šie įvykiai mums primena, kad laisvė nėra kažkokia duotybė, numesta iš aukščiau. Laisvę mes turime išsikovoti patys. Minima data primena, kad tarpusavyje turime šį tą bendro, nepaisant to, iš kurio socialinio sluoksnio ar kartos esame. Manau, tai galima laikyti tam tikra laisvės, dėkingumo švente, kuri mus vienija.“ Politologo teigimu valstybinės šventės, kaip ir valstybiniai simboliai suteikia tam tikrą bendrumą. Mūsų tautos, valstybės identitetas būtent simboliais, įvairiais minėjimais ir yra formuojamas. Tos progos yra prasmingos, nes jos vienu ar kitu atveju kažką sako apie tai, kas mes esame ir kokiais norime būti. Galiausiai, juk laisvės niekas neatgavo kažkaip atsitiktinai. Mes turime būti dėkingi tiems žmonėms, kurie paaukoję savo gyvybę ir sveikatą mums tai iškovojo. Pašnekovo nuomone, šiandien tautos praeitimi nebūtinai domisi tik vyresnio amžiaus žmonės. Priešingai, atsiranda ir tokių jaunuolių, kurie su dideliu entuziazmu atranda patriotizmą, valstybines šventes. Kai kurie galbūt net iš naujo ar pirmą kartą suvokia, kokia viso to prasmė. „Sausio 13-osios minėjimas iš gedulingos, tam tikrą laidotuvių nuotaiką turinčios šventės, po truputį virsta dėkingumo ir gilesnio jausmo švente, nes simbolizuoja ne tik skaudžią auką, bet ir iškovotą laisvę. Būtent tas naujų tradicijų kūrimas ir rodo, kad ieškome ir randame būdų kaip aktualizuoti ketvirčio amžiaus senumo įvykius“, – pastebi J. Šireika. Žinoma, jis net nebando paneigti, kad atsiranda ir tokių, kurie nebevertina laisvės, demokratijos. Ne tik lietuviai, bet ir kitų šalių atstovai po truputį pradeda pamiršti tai, ką gero turi. Visiškai natūralu, kad vėliau gimusios kartos, nepatyrusios karų baisumų, represijų, palaipsniui pamiršta, kiek daug reikėjo paaukoti ir sumokėti, jog visa tai būtų pasiekta.

Praeitis turi įtakos ateičiai „Ši dilema kyla ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Vakarų valstybės taip pat sumokėjo nemažą kraujo auką pasauliniuose karuose, buvo alinamos totalitarizmo baisumų ir pan. Todėl valstybinės šventės ir suteikia progą kalbėti apie laisvės reikšmę ir jos kainą. Tai padeda kovoti su abejinga užmarštimi“, – sako politologas. Anot jo, čia ypatingai svarbus ir mokyklos vaidmuo. Mokyklose pilietinio ugdymo programoms reikėtų skirti daugiau dėmesio ir padaryti įdomesnėmis. Jis pastebi, kad per pamokas per mažai akcentuojama patriotizmo nauda, beveik nekalbama apie tikrąsias žmogaus vertybes. Todėl daro prielaidą, kad būtent dėlto esame šiek tiek išsigandę ir ne visada drįstame kalbėti apie patriotizmą. Politologo nuomone, apie patriotizmą reikėtų kalbėti dažniau, pirmiausia, akcentuojant šeimos, artimiausios aplinkos, gatvės, miesto, rajonų, apskrities ir galiausiai visos valstybės reikšmę, nes tik tuomet žmogus geriau pažins savo aplinką ir jaus už ją didesnę atsakomybę. Ką būtų galima pasakyti apie tuos, kurie meilę tėvynei sieja su šalies ir vietinės valdžios darbais? Ar teisinga viską pamiršti ir išvažiuoti gyventi kitur, vien dėl netinkamos mokesčių sistemos ar kitų politikų krečiamų šunybių? Pašnekovas tiki ir mano, kad lietuviai geba trumpalaikius įvykius ir reiškinius atskirti nuo didesnio paveikslo, nuo to, kas apskritai yra Lietuva. „Ne tai, kas vyksta šiandien, bet kas ateina iš praeities (sausio 13 d., vasario 16 d., kovo 11 d. ir t. t.) – yra kur kas daugiau negu šiandien patiriame. Lietuva yra tam tikra idėja, kuria mes visi tikime. Ši idėja yra daug didesnė už mus pačius, už šiandieną ir ji tęsiasi tūkstantmetį. Manau, tai jaučia net tie žmonės, kurie giliai apie tai nemąsto. Jie jaučia valstybingumo skonį, kuris iš tiesų yra labai didelis, garbingas, suteikia pagrindo didžiuotis tuo kas esame patys ir kas yra Lietuva“, – reziumuoja J. Šireika.

Prieš pat praėjusias didžiąsias metų šventes pasklido žinia, kad vienam iš Joniškio žemės ūkio mokyklos trečiakursių nustatyta atvira tuberkuliozės forma. Mokyklos administracija, vadovaudamasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodymais, mokinius ir jų tėvus nedelsiant informavo apie būtiną sveikatos patikrinimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos gydytoja pulmonologė Virgainė Bielskienė sako, kad kasmet pasitaiko naujų tuberkuliozės atvejų mokyklose ir tai medikų jau nestebina, nes šią ligą vis nepavyksta pažaboti. Praėjusiais metais Šiauliuose sirgo 45 asmenys (40 naujų atvejų ir 5 recidyvai), o Šiaulių rajone – 28 (23 nauji atvejai ir 5 recidyvai). Liūdna konstatuoti, tačiau iš visų užsikrėtusių tuberkulioze ir gydomų ligoninėje praėjusiais metais 6 pacientai mirė. Šiuo metu Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje gydosi 72 šia liga sergantys pacientai.

Apie susirgimą pranešė visuomenės sveikatos specialistai Kaip praneša Joniškio žemės ūkio mokyklos sekretorė Jurgita Žiūkienė, apie tuberkuliozės atvejį ugdymo įstaigoje gauta informacija gruodžio 20 dieną. Informavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Joniškio skyriaus sveikatos specialistai nurodė, kokių priemonių turi imtis mokykla. „Elektroninio dienyno pagalba buvo išsiųsti pranešimai tėvams ir mokiniams, kuriuose informavome tėvus, kad Joniškio žemės ūkio mokykloje buvo registruotas atviros plaučių tuberkuliozės atvejis. Kiekvienas mokinys galimai turėjo kontaktą su sergančiu asmeniu, todėl galėjo užsikrėsti šia infekcine liga“. Auklėtojai asmeniškai informavo mokinių iki 18 metų tėvus. Mokyklos darbuotojams buvo surengtas susitikimas su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento atstovais, kurie skaitė paskaitą apie šią ligą, užsikrėtimo galimybes ir apsisaugojimą. Nukelta į 3 p.

Šįkart kelininkai permainingiems orams iš anksto. Gatvių priežiūra Šiauruošiasi liuose besirūpinančios bendrovės

Šiaulių miesto Savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyrius perspėja, kad artimiausiomis dienomis regione vyraus permainingi orai, sniegas kaitaliosis su šlapdriba. Miesto gatvės bus stebimos ir prižiūrimos itin intensyviai, o pavojingi ruožai bus nuolat valomi. Vis dėlto kelininkai ragina vairuotojus laikytis saugaus greičio ir atstumo nuo kitų transporto priemonių. Praėjusią savaitę sulaukę daugybę priekaištų dėl prastai valomų miesto gatvių, kelininkai šį kartą blogoms oro sąlygoms ruošiasi

„Ecoservice projektai“ atstovai informuoja gyventojus, kad artimiausiomis dienomis bendrovėje budės keletas papildomų traktorių – valytuvų, kurie pagal poreikį bus siunčiami valyti sudėtingiausių gatvių atkarpų. Esant ekstremaliai situacijai, prie viaduko budės traktorius su barstykle, pakrauta druskos – skaldos mišiniu. Susidaręs ledas bus barstomas, o jeigu reikės, planuojama padėti pakilti į kalną negalinčioms transporto priemonėms. „Šiaulių naujienų“ informacija

Artūro STAPONKAUS nuotr.


3 | NAUJIENOS

2017 m. sausio 13 d. PENKTADIENIS

„Lietuvos geležinkeliai“

Alkoholiu prekiauja mažiau

Atsižvelgdama į nerimą keliančias abejones dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos Vyriausybė priėmė sprendimą kreiptis į svarbiausias šalies saugumą bei finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas ir inicijuoti detalią bendrovės veiklos analizę. Susisiekimo ministerija, kaip vienintelio AB„Lietuvos geležinkeliai“ akcininko teises įgyvendinanti institucija, inicijuos nepriklausomą bendrovės veiklos ir finansinį auditą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pavedama atlikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansinių srautų, Viešųjų pirkimų tarnybai – įmonės vidaus sandorių tyrimus. Valstybės saugumo departamento bus prašoma įvertinti AB„Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, o Specialiųjų tyrimų tarnybos – atlikti galimų korupcijos atvejų bendrovėje tyrimus.

Konsultacinės bendrovės„Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje veikiančių prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičius galėtų svyruoti tarp 7000–9000. Šiuos skaičius patvirtina ir Statistikos departamento duomenys, rodantys, kad Lietuvoje 2015 metais veikė 8620 prekybos vietų, įskaitant parduotuves, kavines ir restoranus. Įvertinus, kad ne visose prekybos vietose prekiaujama alkoholiu, galima daryti prielaidą, kad prekybos alkoholiu vietų skaičius yra dar mažesnis. Tai visiškai neatitinka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenų, kurie skelbia, kad Lietuvoje 2015 m. galiojo daugiau nei 19 tūkst. licencijų verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba.

Pakeisti šeimų likimai teikia džiaugsmą Tiesa, planas ne per savaitėlę suraitomas – o po mėnesio ar dviejų, kai šeima kur kas geriau pažįstama. Pasak G. Lukaitės-Cekavičės, kartais užmegzti kontaktą būna labai sudėtinga. Žmonės neigia savo problemas bijodami gėdos – kad kaimynai, mokyklos bendruomenė ir kiti sužinos apie tai, jog šeima įtraukta į rizikos šeimų apskaitą. Gražios istorijos R. Gintilienė džiaugiasi, kad viena moteris, auginantį penkiametę dukrytę rado prieglobstį Šiauliuose. Ji atvyko praktiškai visai iš kito Lietuvos galo – ten teko gyventi visiškoje gūdumoje. Miškas, trobelė, iki artimiausios parduotuvės – per 20 km, o šalia dar girtaujantis vyriškis. Dabar tarpininkaujant specialistei, moteris su vaiku gali gyventi normaliame bendrabutyje. „Įsivaizduokite, kai vaikas nemato kitų žmonių išskyrus girtaujantį vyrą. Iš pradžių mergaitė nė galvos nepakeldavo. Darželio nelankė, nemokėjo elementariai bendrauti, o dabar pradėjusi lankyti darželį atsigavo, dalyvauja

įvariausiose edukacinėse veiklose“, – džiaugiasi G. Lukaitė-Cekavičė. R. Gintilienė pasakoja apie tuoktuves, kurias padėjo paversti tikra švente. Žmonės nusprendė įteisinti savo santykius ir gyventi kaip šeima. Tad viena miesto kirpykla pasiūlė paruošti ir pagražinti jaunikį ir nuotaką. „Kolektyvas mokėjo pakelti ir sukurti šventinę nuotaiką. Žmonės susituokė labai laimingi. O dabar gražiai gyvena ir sutaria“, – sako specialistė. O štai dar vienas atvejis, kai šeimoje situacija atrodė visiškai beviltiška. Vienišos mamos devynerių metų vaikas atsidūrė vaikų globos namuose. Socialinis būstas, kuriame gyveno – visiškai apleistas, šaltas. „Mama neturėjo noro susitvarkyti. Devynerių metų vaikui ten augti sąlygos buvo visiškai netinkamos. Žinoma, abu palaikė bendravimą, bet pokyčių nebuvo. Problemų su alkoholiu moteris neturėjo, dirbo nuolatiniame darbe, tačiau elementariai buityje trūko tvarkos. Lūžis įvyko vasarą, už skolas ji neteko socialinio būsto, bet po to viskas pradėjo keistis. Dabar ji gyvena bendrabučio tipo kambaryje – ir viskas gerai.

Problema – ne tik alkoholis, bet ir sugriautas pasitikėjimas savimi Nors gyvenimus griaute griauna alkoholis, tačiau, pasirodo, destruktyviais gali virsti ir pokalbiai. Specialistės sako, kad žmonės dažnai nesusišneka, nors gyvena po vienu stogu. Pasak G. Lukaitės-Cekavičės, priekaištų vienas kitam rezultatai – konfliktai, kartais – su policijos įsikišimu. O tereikia tik ramiai pasikalbėti, tereikia žmogaus iš šono, kuris reguliuoja pokalbio kryptį ir apsaugo nuo įsikarščiavimo. Kita vertus, žmones kausto nepagrįsta, bet, regis, įskiepyta baimė. Kelios labai jaunos šeimos, pasak G. Lukaitės-Cekavičės,

augo rizikos šeimose. Taigi joms trūksta ne tik įgūdžių, bet tenka kone už rankos palydėti į tam tikras įstaigas. „Jie bijo. Neaišku, ko, bet reikia eiti kartu į visas įstaigas, kad susitvarkytų reikiamus dokumentus. Viena mergina pareiškė, kad tikrai jau nebebijos, ir pati nuėjo į „Sodrą“. O tai kartais irgi didelis rezultatas, kai žmogus gali savarankiškai sutvarkyti reikalingas pažymas ir sudėti parašus“, – sako ji. Žinoma, priduria specialistė, visi mes ne itin gerai jaučiamės tose įstaigose, kur egzistuoja formalus bendravimas ir nejauki aplinka. „Kiti pasakoja, kad tiesiog buvo išvaryti iš kabineto ir sako, kad daugiau neis – tam nemato jokios priežasties. Su jaunomis šeimomis, atėjusiomis iš tos pačios rizikos aplinkos yra labai sunku pradėti kalbėti atvirai. Jie itin įpratę slėpti tiesą, kuria istorijas, tik, ko gero, po pusmečio pradeda viskas aiškėti. Sunkiausia įrodyti tai, kad nenorime atimti jų vaikų, o kaip tik atvirkščiai. Tikriausiai taip yra dėl to, jog nuo pat vaikystės jie buvo prašomi nesakyti apie vartojamą alkoholį, nes teks atsidurti globos namuose“, – sako G. Lukaitė-Cekavičė.

tojos V. Bielskinės, sužinoję, kad užsikrėtė tuberkulioze, patiria didžiulį stresą, nes sergantieji iškrinta iš visuomenės ir šeimos gyvenimo, kol pasveiksta. Taip pat kiekvienas susirgęs tuberkulioze patiria stresą, nes, anot medikų, tada žmogus nukenčia ne tik morališkai, bet ir dėl to, kad tuo metu patiria finansinių nuostolių. Pasak medikų, laiko tarpas, kiek sergantis pacientas turės praleisti ligoninėje, priklauso nuo ligos formos. „Kai ligos sukėlėjas nebeplinta, dažniausiai jau po mėnesio pacientas gali grįžti į namus ir ten baigti gydymą. Tačiau jei tuberkuliozės bakterijos atsparios vaistams, gydymas gali trukti metus, du ar net ilgiau. Paprastai susirgę tuberkulioze po ligoninės namuose turi gydytis dar metus laiko. Gydymo sėkmės ir pačio paciento savijauta priklauso, kaip į šią ligą reaguoja sergančiojo šeima. Dažniausiai šeimos nariai padeda sveikti, tačiau yra pasitaikę ir tokių atvejų, kai šeimos nariai nusisuka, nesistengia suprasti, kokia yra situacija, todėl toks pacientas sunkiau sveiksta, jis nemato tikslo gerti vaistus. Neretas atvejis, kai sergančiojo darbdavys jam pasveikus nebenori priimti atgal į darbą. Būtina labiau šviesti visuomenę bei atkreipti dėmesį į jaunimą, kuris tuberkuliozės diagnozę itin skaudžiai priima, nes ši liga griauna jų planus“, – pastebi V. Bielskienė.

moja ranka, sakydami, kad galiausiai šie simptomai praeis. Tačiau kai kosulys tęsiasi kelias savaites, gydytoja V. Bielskienė sako, jog vertėtų sunerimti. Užsitęsęs kosulys gali būti ir tuberkuliozės simptomas, todėl ilgai kosintys turėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris spręs, ar jam būtina specialisto konsultacija, ar ne. Tuberkuliozė dažniausiai pasireiškia, kai žmogus dažnai kosėja, jį kamuoja karščiavimas, atsiranda bendras silpnumas, svorio kritimas. Retais atvejais tuberkuliozės ligos simptomų gali ir nebūti visai. Kartais visai netikėtai atlikę rentgenologinį tyrimą gydytojai aptinka pradinę tuberkuliozės ligos formą. „Mūsų gydymo įstaigoje gydomi labai pažengę tuberkuliozės ligos atvejai, kai žmogus tuberkulioze serga ilgiau nei pusę metų, jau sunkiai juda, atkosėja kraują. Tačiau ligos pradžioje simptomai gali dubliuotis ir su kitomis ligomis. Ypač jei žmogus rūko ir galvoja, jog kamuojantį kosulį sukelia rūkymas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai į gydymo įstaigą iš rajono atvyksta žmogus, kuris yra visai išsekęs nuo ligos ir po kelių dienų miršta. Tada rekomenduojame tikrintis aplinkinius ir šeimos narius, bendradarbius dėl galimo ligos plitimo“, – aiškina gydytoja. Kol pacientas sirgdamas skiria tuberkuliozės mikobakterijas, pasak V. Bielskienės, jis privalo būti gydomas ligoninėje. Tačiau kai dingsta pavojus užkrėsti aplinkinius asmenis, pacientas stebint gydytojams, išleidžiamas gydytis namuose.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Atkelta iš 1 p.

Tvarkinga, švaru, šeimyniška. Ir vaikas švyti, ir mama – jiems gera kartu, kai jie susitinka. Ji suvokia vardan ko vyksta tokie pokyčiai – vardan sūnaus. Ir pati sako – tikiu, pavyks man“, – sako G. LukaitėCekavičė. Kitos specialistės klientė atsitiesusi atvirai pasakė – kokia laimė gyventi blaivai. „Jūs neįsivaizduojate, nes niekuomet negėrėte, sakė man moteris, kuri dabar džiaugiasi, kaip gerai sutaria su savo vyru. Atvykite į sodą – parodysiu, kiek mano vyras priruošė žiemai konservų. Atvykstu – ir tikrai, žiemai pasiruošta“, – sako R. Gintilienė, pasak kurios ne per vieną dieną sugriūna gyvenimai, ne per vieną dieną ir atsistato.

Atkelta iš 2 p.

Direktoriaus įsakymu visiems mokyklos mokiniams ir daliai darbuotojų buvo nurodyta iki šių metų sausio 16 dienos kreiptis į šeimos gydytojus ir pasitikrinti dėl galimo užsikrėtimo. Tai pirmas tuberkuliozės atvejis mūsų mokykloje“, – sakė J. Žiūkienė. Mokykloje dėl galimo tuberkuliozės protrūkio, visi reagavo ramiai, nes, pasak J. Žiūkienės, mokiniai ir darbuotojai kasmet tikrinasi sveikatą, todėl ir panikos nebuvo. „Pradžioje truputį apėmė nerimas, tačiau suprasdami, jog šia liga galima užsikrėsti bet kur ir bet kada, todėl ramiai laikėmės nurodymų ir savo bei savo šeimų saugumui ėjome pas gydytojus tikrintis. Dėl tuberkuliozės atvejo darbo veikla ugdymo įstaigoje nesutriko, o sergančiam mokiniui buvo sudarytos sąlygos dėl ligos savarankiškai mokytis namuose ir atsiskaityti nuotoliniu būdu. Besigydantis jaunuolis į mokyklą planuoja sugrįžti vasario pabaigoje“, – teigia J. Žiūkienė. Tuberkuliozė nesirenka, todėl susirgti gali visi Pirminiais duomenimis, užsikrėtęs tuberkulioze Joniškio žemės ūkio mokyklos moksleivis gana retai lankėsi ugdymo įstaigoje, todėl, anot pedagogų, kontaktas su ugdymo įstaigos bendruomenės nariais buvo minimalus ir užsikrėtimo rizika labai nedidelė. Tačiau, kai iden-

tifikuojamas vienas atviros plaučių tuberkuliozės atvejis, visi kartu dirbantys ar besimokantys skatinami pasitikrinti. Anot gydytojos V. Bielskienės, taip siekiama išaiškinti užsikrėtimo kelius ar tuos žmones, nuo kurių tuberkuliozės susirgimas pradėjo plisti. „Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, tai reiškia, kad pagrindinis infekcijos šaltinis yra ligonis, sergantis tuberkulioze ir išskiriantis tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas. Greta esantis sveikas žmogus gali įkvėpti tuberkuliozės miko bakterijas, patekusias į aplinką nuo sergančiojo. Yra daug atvejų, kai ilgiau kosintys žmonės patys nežino, kad jie serga tuberkulioze, todėl šią ligą platina. Kartais ir žinantys, jog serga užkrečiama liga, nesikreipia į medikus, savavališkai atsisako gydytis ir toliau platina tuberkuliozę. Noriu pabrėžti, jog visi gali užsikrėsti tuberkulioze. Daug metų buvo manoma, jog tai socialinės rizikos šeimų liga, tačiau praktika rodo, kad serga įvairių socialinių grupių ir amžiaus žmonės. Didžiausia rizikos grupė, kuri gali užsikrėsti nuo sergančiojo, jo šeimos nariai, kurie artimiausiai kontaktuoja, tačiau ir tai nebūtinai“, – aiškina gydytoja. Ignoruoti situacijos, kai šalia esantis žmogus susirgo, anot gydytojos V. Bielskienės, nereikėtų, tačiau nereikėtų ir pernelyg baimintis, nes nebūtinai kiekvienas, kuris prasilenkė su sergančiu tuberkulioze žmogumi, užsikrėtė.

Redakcijos archyvo nuotr.

Pažaboti tuberkuliozę vis nepavyksta: naujas ligos atvejis Tuberkuliozės diagnozė Kada jau verta sunerimti? Joniškio mokykloje skaudžiausia jaunimui Šiuo metu aplink labai daug kosėDaugelis pacientų, anot gydy- jančių žmonių. Daugelis į kosulį nu-

Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos gydytoja pulmonologė V. Bielskienė sako, jog Šiauliuose tuberkuliozės gydymo situacija nėra labai prastas, tačiau kasmet suserga apie 80 žmonių „Sunku pamatuoti kiekvieno žmogaus imuniteto stiprumą ir atsparumą ligos sukėlėjams. Kaip ir šiuo atveju Joniškio ugdymo įstaigoje nebuvo išaiškinta, nuo ko jaunuolis užsikrėtė. Šiais laikais, kai tuberkuliozė yra dar pakankamai grėsminga liga Lietuvoje, kiekvienas žmogus, turėtų sureaguoti į kvietimą pasitikrinti. Didžioji dalis Joniškio žemės ūkio mokyklos moksleivių ir mokytojų jau pasitikrino Joniškio ligoninėje, keletas tikrinosi mūsų Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje, ir daugiau nei vieno naujo tuberkuliozės atvejo neaptikta“, – teigia V. Bielskienė.


SPORTO NAUJIENOS | 4

2017 m. sausio 13 d. PENKTADIENIS

Talkšos ežero ledą skros Prasideda registracija į jubiliejines kiekvienas kartingas bus apautas Pasaulio lietuvių sporto žaidynes kartingai specialiomis, dygliuotomis žieIeva LIUBŠYTĖ

i.liubsyte@snaujienos.lt Savaitgalį šiauliečiams neteks liūdėti. Visi išsiilgę aktyvių pramogų yra laukiami prie Talkšos ežero, kur ant ledo bus įrengta kartingų trasa. Tokia pramoga Šiauliuose organizuojama antrus metus iš eilės. Visų norinčių puikiai praleisti laiką ir pasisemti adrenalino lauks šeši kartingai. Trasa bus apie 700–800 m ilgio ir apie 6 m pločio. Pasak vieno iš atrakcijos organizatorių Deivido Rodino,

minėmis padangomis, tad skrieti kartingu ledu bus ne tik linksma, bet ir saugu. Kad potyriai būtų tik patys geriausi, D. Rodinas visiems pasiryžusiems išbandyti šią pramogą rekomenduoja šiltai apsirengti. Kartingais ant Talkšos ledo šiauliečiai galės važinėti visą savaitgalį – nuo penktadienio popietės iki sekmadienio. Be to, tai nevienintelė pramoga, laukianti Šiaulių miesto gyventojų. Taip pat ant ant Talkšos ežero galima pačiaužyti pačiūžomis, o šeštadienį visi norintys kviečiami pažaisti ledo ritulį.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Savaitgalį šiauliečiai turės galimybę pasivažinėti kartingais ant ledo.

Iš Dakaro ralio į Lietuvą grįžo lenktynininkas B. Vanagas

Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas ketvirtadienį grįžo į Lietuvą. Pirmą kartą per penkerius metus finišo nepasiekęs B. Vanagas stengėsi nuslėpti savo nusivylimą ir dar neturi minčių apie kitų metų lenktynes. Visas jo dėmesys dabar naujam išbandymui – pasaulio ralio maratono taurės varžyboms.

Į nesėkmę žvelgia filosofiškai B. Vanagas kartu su šturmanu iš Lenkijos Sebastianu Rozvadovskiu šių metų lenktynėse važiavo su praėjusių metų modelio „Toyota Hilux“ bolidu ir turėjo ambicijų pagerinti geriausią visų laikų lietuvių užimtą poziciją Dakare – 24-ą. Vis dėlto, dėl sankabos gedimo lietuvio ir lenko duetas šių metų lenktynėse baigėsi jau trečiajame etape. Vienas populiariausių Lietuvos lenktynininkų į šią nesėkmę žvelgė filosofiškai – nepaisant nesėkmės, gyvenimas tęsiasi. „Nusivilti yra neprofesionalu. Tai yra sudėtingiausios pasaulio lenktynės, kuriose nefinišuoja apie 50 proc. dalyvių, todėl taip jau nutinka. Iki šiol keturi startai ir keturi finišai Dakare buvo ypatingai geras rodiklis. Mes buvome geriausiai pasiruošę, bet turėjome techninį gedimą. Labai nesmagu nefinišuoti šiose lenktynėse, tačiau gyvenimas tęsiasi“, – aiškino lenktynininkas. B. Vanagas pripažino, kad nefinišavimas šių metų lenktynėse visiškai neturės įtakos svarstant apie kitų metų Dakarą. „Pas mus buvo planas – penki Dakarai. 80 proc. šio plano įgyvendinome. Dėl kitų metų pasakysiu,

kai susigulės mintys. Dakaro ralis yra sudėtingas projektas, todėl apie sprendimą paskelbsiu, kai jis bus galutinai aiškus. Balandį organizatoriai turėtų paskelbti kitų metų trasą, o man tokiu metu nuolat kyla daug minčių, tai viskas paaiškės vėliau“, – teigė B. Vanagas. Laukia brangesnis projektas B. Vanago technika iš Pietų Amerikos yra gabenama tiesiai į Rusiją, kur vasario 24–26 dienomis vyks pirmasis Pasaulio ralio maratonų taurės etapas. Šis projektas, anot lenktynininko, bus dar brangesnis nei Dakaras. „Sprendimas dalyvauti pasaulio ralio maratonų taurėje brendo gerokai seniau. Tai bus ne mažesnis iššūkis, negu Dakaras. Laukia 11 etapų trijuose kontinentuose ir ten tikrai turėsime daug iššūkių. Tai bus brangesnis projektas nei Dakaro ralis, jeigu šnekėtume apie visus 11 etapų. To biudžeto dar neturime. Mūsų tikslas dabar yra įveikti pirmus keturis etapus. Tuomet žiūrėsime, kokia bus turnyrinė rikiuotė ir pradėsime skaičiuoti pinigus bei svarstyti, ar važiuoti toliau“, – svarstė B. Vanagas. Be B. Vanago, iš Dakaro lenktynių jau pasitraukė ir Vaidoto Žalos bei Sauliaus Jurgelėno ekipažas, todėl sunkiausias planetos lenktynes tęsia tik labiausiai patyręs Antanas Juknevičius su Dariumi Vaičiuliu. Pastarieji, likus trims etapams iki Dakaro ralio pabaigos, užima 25-ąją vietą. Pagal ELTA parengė Lėja IRMANTIENĖ

Šiauliuose kovoja tenisininkai iš 12 valstybių Šiaulių teniso mokykloje sausio 9 dieną startavo Europos teniso asociacijos jaunių 14 m. ir jaunesnių „Toyota Cup“ turnyras. Šiame turnyre dalyvauja sportininkai iš 12 valstybių. Lietuvai atstovauja 21 jaunasis tenisininkas, iš kurių šeši yra Šiaulių teniso mokyklos auklėtiniai – Emilija Tverijonaitė, Klaudija Bubelytė, Junita Kalnikaitė, Tauras Mickus, Nojus Rimkevičius ir Dominykas Stonkus. Pergalę iškovoti šiame turnyre jau pavyko Emilijai Tverijonaitei – šiaulietė 7–6(3), 6–4 nugalėjo latvę Eva Zazdravniha. Pagal Šiaulių teniso mokyklos informaciją parengė Lėja IRMANTIENĖ

Viso pasaulio lietuviai kviečiami registruotis į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kurios šių metų birželio 30 – liepos 2 dienomis vyks Kaune (kalnų slidinėjimo varžybos – Druskininkuose). Šių metų žaidynės yra jubiliejinės – dešimtosios. Pirmosios buvo surengtos 1978 metais Toronte, vėliau pasaulio lietuviai rinkosi Čikagoje (1983 m.) ir Adelaidėje (1988 m.), o nuo 1991-ųjų kas ketverius metus susitinka gimtinėje. 20 sporto šakų Šiemet žaidynių dalyviai išbandys jėgas 20 sporto šakų – badmintono, boulingo, futbolo, golfo, jėgos trikovės, kalnų slidinėjimo, keliautojų sporto, krepšinio, ledo ritulio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, plaukimo, smiginio, sportinės žūklės, stalo teniso, šachmatų, šaudymo, šaudymo iš lanko, teniso ir tinklinio – varžybose. „Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra nacionalinės svarbos įvykis, jas globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Be to, žaidynės yra įtrauktos ir į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimo renginių kalendorių, – sakė žaidynes rengiančios Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselai-

tis. – Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) iniciatyva 1978-aisiais surengtose pirmosiose žaidynėse dalyvavo 1101 sportininkas iš JAV, Kanados, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Australijos ir Argentinos. Prieš ketverius metus Klaipėdoje vykusiose devintosiose žaidynėse dalyvavo per 3000 žmonių iš 20 valstybių. Kviečiu viso pasaulio lietuvius vėl gausiai dalyvauti žaidynėse ir susitikti gimtinėje“.

Suburia po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius Norintys išbandyti jėgas žaidynėse lietuviai jau gali pildyti registracijos formą. Tiesa, šiemet taikoma registracijos naujovė – nepriimamos individualios paraiškos. „Per Užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos ambasadas, konsulatus išplatinome kvietimą dalyvauti žaidynėse visoms po pasaulį išsibarsčiusioms lietuvių bendruomenėms ir lietuvių klubams, tad būtent į šias organizacijas turėtų kreiptis visi, norintys dalyvauti žaidynėse, – pabrėžė R. Kveselaitis. – Jei vis dėlto kas nors nežinotų, į ką kreiptis savo šalyje, kviečiame apsilankyti tinklalapyje lietuviuzaidynes.

lt ir kreiptis tiesiogiai į žaidynių rengėjus. Padarysime viską, kad žaidynėse galėtų dalyvauti visi norintys.“ Užsienio lietuvių organizacijos, sporto klubai ir Lietuvos sporto organizacijos pirmines paraiškas dalyvauti žaidynėse turi pateikti iki kovo 1 dienos. Vienas dalyvis gali išbandyti jėgas daugiausia trijose sporto šakose. Komandinėse sporto šakose tarp užsienio lietuvių 1/3 žaidėjų gali sudaryti kitų tautybių atstovai, tačiau jie turi būti nuolatiniai lietuvių komandų nariai. Užsienio šalių lietuviams sportininkams ir komandų vadovams žaidynių metu organizatoriai padengs nakvynės ir maitinimo išlaidas (apmokamos vieną dieną iki sporto šakos varžybų pradžios, varžybų dienomis ir vieną dieną po varžybų). „Šios žaidynės yra nuostabi mūsų tradicija, suteikianti galimybę suburti vis labiau po pasaulį išsibarstančius tautiečius, – teigė R. Kveselaitis. – Tad dar kartą kviečiu visus lietuvius aktyviai registruotis į žaidynes ir susitikti birželio 30 dieną Kauno sporto halėje vyksiančios žaidynių atidarymo ceremonijos metu.“ Pagal ELTA parengė Lėja IRMANTIENĖ

TRUMPAI Futbolas

Lietuvos jaunių futbolo rinktinė sužaidė lygiosiomis su slovakais Sankt Peterburge (Rusija) vykstančio Valentino Granatkino jaunių (iki 18 metų) futbolo turnyro antrosiose C grupės rungtynėse Lietuvos rinktinė sužaidė lygiosiomis 0:0 su Slovakijos komanda. Susitikime daugiau pavojingų epizodų buvo užfiksuota pirmajame kėlinyje – progų turėjo tiek lietuviai, tiek slovakai. 18 minutę pastarieji galėjo išsiveržti į priekį, bet smūgiavo tiesiai į vartininką Pijų Petkevičių. Po dviejų minučių Lietuva atsakė savo išpuoliu, kuriame Džiugas Sūnelaitis atliko perdavimą į baudos aikštelę, bet Edgarui Utkui nepavyko realizuoti puikios galimybės ir jis smūgiavo šalia vartų. Slovakai grasino mūsiškių vartams, bet P. Petkevičius gelbėjo savo komandą. Tuo tarpu lietuvių saugas E. Utkus, įmušęs pirmajame susitikime baudos smūgį, 35 minutę vėl buvo arti įvarčio – po baudos smūgio iš 25 metrų į dešinį kampą skriejusį kamuolį atrėmė vartininkas. Antrajame kėlinyje Slovakija padidino spaudimą, tačiau iš to išpešti jiems nieko nepavyko. Rungtynės baigėsi lygiosiomis 0:0. Geriausiu žaidėju Lietuvos komandoje išrinktas Domantas Putrius. C grupėje po antrojo turo Lietuva yra lyderė su keturiais taškais ir yra vienintelė komanda, kuri iškovojo pergalę. Penktadienį lietuviai susigrums paskutinėse grupės rungtynėse su antroje vietoje žengiančia Kazachstano komanda (2 tšk.), kuri sužaidė lygiosiomis 2:2 su Azerbaidžanu. Mūsiškiams, norint patekti į ketvirtfinalį, pakanka lygiųjų.

N. Mačiulis ir P. Valinčius rungtyniaus „Šilo“ komandoje Kazlų Rūdos „Šilo“ futbolo klubas informuoja, kad pasirašė sutartis su puikiai Lietuvos futbolo pasaulyje žinomais vartininku Povilu Valinčiumi ir universaliu aikštės vidurio žaidėju Nerijumi Mačiuliu. Tikimasi, kad ateinančiame sezone jie kartu su esamais ekipos nariais padovanos „Šilo“ sirgaliams ne vieną įsimintiną akimirką. P. Valinčius grįžta arčiau savosios gimtinės. Iš Kalvarijos kilęs vartų sargas karjeros metu spėjęs paragauti ir legionieriaus duonos, praėjusį sezoną atstovavo Klaipėdos „Atlanto“ klubui (26 rungtynės, 24 praleisti įvarčiai). Savo sportinių trofėjų sąraše P. Valinčius turi ir po du Lietuvos čempionatų sidabro bei bronzos medalius, iškovotus atstovaujant Vilniaus „Vėtros“ ir Marijampolės „Sūduvos“ klubams. Ne ką mažesniu apdovanojimų sąrašu gali pasidžiaugti ir kitas „Šilo“ naujokas N. Mačiulis. Profesionalų futbolininko kelią pradėjęs Kaune, jis ne vienerius metus sėkmingai žaidė aukščiausiame šalies futbolo divizione, atstovaudamas įvairiems klubams. Praeitą sezoną N. Mačiulis gynė Kauno „Stumbro“ spalvas ir per 21erias rungtynes A lygoje pelnė du įvarčius bei atliko tris rezultatyvius perdavimus.

Krepšinis „Lietuvos ryto“ krepšininkai pralaimėjo Sankt Peterburge Europos vyrų krepšinio taurės (EuroCup) turnyro antrojo etapo G grupės rungtynėse Vilniaus „Lietuvos rytas“ svečiuose 79:88 (16:27, 24:16, 13:19, 26:26) pralaimėjo Sankt Peter-

burgo „Zenit“ (Rusija) ekipai. Vilniečiai pirmąjį kėlinį pralaimėjo 16:27, prieš ilgąją pertrauką atsiliko 40:43, o po trijų ketvirčių turėjo devynių taškų deficitą 53:62. Kitas rungtynes „Lietuvos rytas“ žais sausio 17 dieną išvykoje su „Nižnij Novgorod“ (Rusija) krepšininkais.

Tinklinis Lietuvės kovos dėl kelialapio į Europos jaunių tinklinio čempionatą Penktadienį Kauno sporto halėje prasidės tris dienas truksiantis 2017 metų Europos jaunių (iki 18 metų) merginų tinklinio čempionato atrankos turnyras. Jame dėl vienintelio kelialapio į finalinį etapą kovos Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Estijos komandos. Šio turnyro favorite laikoma Lenkijos komanda. Ji Rytų Europos (EEVZA) tinklinio čempionate užėmė antrąją vietą, o savaitgalį sužaidė dvejas draugiškas rungtynes su Pietų Europos čempione Vokietijos ekipa ir su ja pasidalino po pergalę. Čekijos rinktinė Vidurio Europos čempionate dvejus metus iš eilės užėmė antrąją vietą. Šių metų turnyro finale čekės pralaimėjo stipriai Slovėnijos komandai. Su Estijos tinklininkėmis per pastaruosius dvejus metus Lietuvos jaunių rinktinė žaidė ne kartą, o pergalėmis dalinosi abi ekipos. Spalio pradžioje Latvijoje lietuvės estėms pralaimėjo 1–3, o Baltijos taurės turnyre Vilniuje Lietuva šventė pergalę 3–0. Lietuvės penktadienį žais su estėmis, šeštadienį – su čekėmis, o sekmadienį – su lenkėmis. Pagal ELTA parengė Lėja IRMANTIENĖ


Renginiai, skirti Sausio 13-ajai – Laisvės Edukacinių programų Juozapaitytė, Lietuvos muzikos ir ciklas „Šeimos savaitgalis teatro akademijos mišrus choras, gynėjų dienai - paminėti Šiaulių pučiamųjų instrumentų tų fotografuoti be fotokameros, ką orkestras. Laisvės gynėjų dienos proga taip pat veiks parodos Savivaldybės viešojoje bibliotekoje, „Šaltinėlio“, „Saulės“, „Spindulio“ filialuose, Romuvos gimnazijoje.

Laisvės gynėjų dieną Šiauliuose skambės rokas Daugeliui Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – asocijuojasi su liūdesiu, netektimi, su kvapą užimančia mūsų senelių, tėvų, brolių ir seserų istorija. Tai diena, kuri davė tūkstančiams žmonių laisvę. Vienaip šią dieną matė kovotojai už nepriklausomybę, kitaip mato jau laisvoje Lietuvoje užaugusi jaunoji karta, tad šiandienos visuomenė orientuojasi į atmintinos datos paminėjimą prisimenant laisvės kovą ir švenčiant iškovotą laisvę. Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kultūros skyriaus vedėjos Dainos Kinčinaitienės, Lietuvoje daugėja diskusijų apie tai, kaip turėtume minėti Sausio 13-ąją. Juk ši data, be didžiulio skausmo, simbolizuoja mūsų žmonių pergalę kovoje

dėl nepriklausomybės. Todėl šiauliečiai, o ypač – jaunimas, kviečiami švęsti laisvę. Degant atminimo laužams Šiauliuose skambės žinomos roko dainos – muzika, įprasminusi laisvę, reiškusi protestą ir atvedusi šalį į nepriklausomybę. Ateikime, būkime kartu ir džiaugsmingai pagerbkime tuos, kurių dėka šiandien esame laisvi. Sausio 13-osios rytą nuo 8 val. miesto ugdymo įstaigų, verslo įmonių ir kitų organizacijų languose švies degančios žvakės – tradicinės visuotinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ metu bus pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Skvere prie Savivaldybės taip pat vyks moksleivių pilietinė akcija „Laisvė“. Vakare, 16.30 val., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje numatomas šventinis minėjimas „Kelias į LAISVĘ“. Taip pat šiauliečių ir miesto svečių 17 val. lauks šventinis atminimo renginys prie Šiaulių miesto savivaldybės. Organizuojamas Laisvės gynėjų dienos koncertas prie atminimo laužų „Užgrūdinti ritmai ir dainos“. Dalyvaus Lainius ir grupė. 19 val. koncertų salėje „Saulė“ vyks nemokamas koncertas „Laisvės daina“. Šiauliečiams koncertuos Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis, Eglė Juozapaitienė, Ieva

bliotekos III a. fojė eksponuojama spaudinių paroda „Martyno Mažvydo „Katekizmui“– 470“. Martynas Mažvydas (apie 1520–1563) pirmąją lietuvišką knygą – „Katekizmą“ – parengė studijuodamas Karaliaučiaus universitete ir išleido 1547 m. Karaliaučiuje. Visas knygos pavadinimas – „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Knygelė 79 puslapių. Ją sudaro: lotyniškas ketureilis „Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei“, lotyniška pratarmė, eiliuota lietuviška pratarmė, nedidelis elementorius, katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai), giesmynėlis su gaidomis. Pirmosios lietuviškos knygos autorius ir rengėjas nenurodytas. Tačiau jau nuo XVI a. ši kny-

ninkas J. Safarevičius (Safarewicz), kuris 1938 m. katekizmo lietuviškoje prakalboje atrado akrostichą (akrostichas – tokia literatūros kūrinio forma, kurios eilučių pirmosios raidės, skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį ar posakį), įamžinusį M. Mažvydo vardą. Eiliuota lietuviškoji prakalba yra pirmas originalus lietuviškas eilėraštis. Prakalba atskleidžia autoriaus pažiūras ir pastangas šviesti žmones bei skleisti kultūrą, kovoti su pagonybės liekanomis, įtvirtinti protestantų tikėjimą. „Katekizmo“ tiražas buvo 200–300 egzempliorių. Pirmosios lietuviškos knygos išlikę du egzemplioriai. Vienas saugomas Vilniaus universitete, kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Martyno Mažvydo vardas nebuvo pamirštas. 1947 m. paminė-

Martyno Mažvydo vardas. Lietuvos alpinistai, 1979 m. pirmieji įkopę į 4560 m. aukščio viršūnę Tian Šanio kalnuose, ją pavadino Martyno Mažvydo vardu. Klaipėdoje 1997 m. pastatytas paminklas Martynui Mažvydui. 1997 m. Lietuvoje ir pasaulyje iškilmingai paminėta pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukaktis. 1997-ieji metai pavadinti LIETUVIŠKOS KNYGOS METAIS, ta proga išleista daug leidinių, vyko konferencijos, parodos, nukalta jubiliejinė moneta, medalis. Mažvydo tema rašomi literatūros ir muzikos veikalai, kuriami dailės kūriniai, jo vardu vadinamos Lietuvos miestų gatvės. Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia.

Penktadienį Lietuvoje 26-tus metus bus minima Sausio 13-oji. Ta proga šiauliečiams ir miesto svečiams organizuojami Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai. Šiais metais organizatoriai kviečia skirtingų kartų šiauliečius susiburti ir kiek kitaip pažymėti reikšmingą datą – ne gedint, o švenčiant laisvę. Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė. Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Parodos Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje, Dainų g. 7, sausio 9–13 d. spaudinių paroda „Sausio įvykių atminimas neblėsta“; sausio 11– 13 d. dailės studijos erdvinė kompozicija „Laisvės paukščiai“. Savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose – Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, Aido g. 27, sausio 9–vasario 6 d. spaudinių paroda „Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena“ ir Aurimo Nausėdos fotografijų paroda „Laisvės gynėjų diena: atmintis ir svarba“; „Šaltinėlio“ filiale, Trakų g. 20A sausio 10–vasario 8 d. spaudinių paroda „Laisvės istorija“; „Saulės“ filiale, K. Korsako g. 10 sausio 9–30 d. paroda „Niekas negali nugalėti tautos, einančios į Laisvę, Nepriklausomybę“; „Spindulio“ filiale, Spindulio g. 5, sausio 9–vasario 10 d. Vinco Kudirkos progimnazijos mokinių kūrybinių darbų paroda „Laisvės skonis“; „Varsos“ filiale, Vilniaus g. 38D sausio 3–31 d. Šiaulių Salduvės progimnazijos moksleivės Selenos Patricijos Mikšytės paroda ,,Iš tautos atminties...“

muziejuje“

Šiaulių „Aušros“ muziejus kasmet tradiciškai organizuoja edukacinių programų ciklą „Šeimos savaitgalis muziejuje“, kurio metu skatina vaikus kartu su tėvais ar seneliais mokytis ir kurti netradicinėje erdvėje. Muziejinė edukacija suteikia galimybę sužinoti savo krašto istoriją, išmokti ir suprasti įvairius amatus, eksperimentuoti, tuo pačiu ugdo kūrybiškumą ir leidžia linksmai ir įdomiai praleisti laiką su savo artimaisiais. Devintą kartą organizuojamas „Šeimos savaitgalis muziejuje“ pakvies į penkis užsiėmimus, truksiančius iki balandžio mėnesio. Jie vyks net keturiuose skirtinguose „Aušros“ muziejaus padaliniuose: Chaimo Frenkelio viloje, Fotografijos muziejuje, Žaliūkių malūnininko sodyboje, Edukacijos centre. 2017 m. sausio 14 d. 11 ir 14 val. „Fotograma – šešėlinio vaizdo drama“. Jeigu jus kas nors pakvies-

pagalvotumėte? Sutiktumėte? O gal pamanytumėte, kad tai neįmanoma? Mes jus kviečiame įsitikinti, kad tai labai realu, nenuspėjama ir įdomu. Užsiėmimo metu tamsioje laboratorijoje, apšviestoje raudona šviesa, gaminsime fotogramas. Fotograma – viena iš seniausių ir paprasčiausių fotografikos formų. Tai šešėlinis daikto vaizdas jautriame fotopopieriuje, gautas be fotokameros. Kūryba prasidės nuo tos akimirkos, kai jūs iš gausybės laboratorijoje esančių daiktų pradėsite dėlioti savas kompozicijas ant šviesai jautraus popieriaus. Galite atsinešti savo daiktų ir taip fotogramą padaryti dar asmeniškesnę. Kai būsite visiškai tikri dėl kompozicijos, jūsų kūrinys bus apšviečiamas kryptine šviesa ir vėliau ryškinamas specialiomis cheminėmis priemonėmis. Taip ir atsiras vaizdas be fotokameros! Galėsite jį ir kitiems parodyti, ir apie visa tai papasakoti. Vieta: Fotografijos muziejus.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ch. Frenkelio viloje – Bibliotekoje – spaudinių paroda „Martyno pirmosios lietuviškos knygos animacinių �ilmų festivalis Mažvydo „Katekizmui“– 470“ tas 400 metų jubiliejus. Klaipėdoje Iki vasario 12 d. Šiaulių apskri- ga laikoma M. Mažvydo darbu. 1976 m. pradėtas kurti skulptūrų „Tindirindis 2016“ ties Povilo Višinskio viešosios bi- Abejones išblaškė lenkų kalbi- parkas, kuriam vėliau suteiktas

Dailės galerijoje – dailės magistrantų baigiamieji darbai

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Sausio 17 d. 10 val. Šiaulių dailės galerijoje vyks Šiaulių universiteto Dailės magistrantūros baigiamųjų darbų gynimas. Studijų programa – dailė, specializacijos: dizainas, grafika, tapyba. Dailės magistrantūros baigiamųjų darbų paroda veiks iki sausio 21 d.

Sausio 14, 18, 21 d., vasario 1, 4, 8, 14 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje bus rodomi 14-ojo tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis 2016“ geriausių nekomercinės animacijos kūrinių iš viso pasaulio seansai. Per kelias dienas žiūrovai išvys aštuonias animacinių filmų programas, skirtas patiems mažiausiems žiūrovams, paaugliams ir suaugusiesiems. XIV tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ programa Sausio 14 d. 15 val. – „Pasakų pasaulis”. Filmai vaikams, 70 min. Geriausių trumpametražių animacinių filmų rinkinys vaikams, kuriame daug šviesių ir puikių bei pamokančių animacinių filmų, mažųjų pasakėlių. Tai įdomi ir margaspalvė gerosios animacijos puokštė. Filmai: „Awesome Beetle’s Colors“ „Nuostabios vabalų spalvos“ (dir. Indra Sproge) / „Bat Time“ „Šikšnosparnio laikas“ (dir. Elena Walf) / „Blue Honey“ „Žydrasis medus“ (dir. Constance Joliff, Daphne Durocher, Fanny Lhotellier) / „Booba.Attic“ „Booba. Mansarda“ (dir. Aleksey Kotenochkin) / „Bad words“ „Blogi žodžiai“ (dir. Tatjana Ilyina) / “In a Cage” „Narve“ (dir. Loic Bruyere) / „Lilou“ „Lilu“ (dir. Rawan Rahim) / „Piccolo Concerto“ „Mažasis koncertas“ (dir. Ceylan Beyoglu) / „About Coati“ „Apie Nosiuką“, (dir. Alexandra Slepchuk) / „The Fox who could play the violin“ „Laputė, kuri mokėjo groti smuiku“, (dir. Natalya Nilova) / „The Mole and the Earthworm“ „Kurmis ir sliekas“ (dir.

Johannes Schiehsl) / „Invisible Elephant“ „Nematomas dramblys“ (dir. Anastasiya Sokolova / „Seven cats“ „Septynios katės“ (dir. Ruslan Sinkevich). Sausio 18 d. 17.30 val. – „Jaunimas jaunimui“. Studentų filmai, 74 min. Įvairių šalių aukštųjų animacijos mokyklų studentų geriausių darbų programa. Filmai: „Borderlines“ (dir. Hanka Nováková ), Czech Republic (Čekija) / „Deux Amis“ (dir. Natalia Chernysheva ), France (Prancūzija) / „Hamlet.Comedy“ (dir. Eugeniy Fadeyev), Russia (Rusija) / „Happy end“ (dir. Jan Saska), Czech Republic (Čekija) / „Hypertrain“ (dir. Etienne Kompis, Fela Bellotto), Switzerland (Šveicarija) / „Le Dernier Jour D un Condamne“ (dir. Perrine Bayssat, Sarah Dhorne, Etienne Molinier, Emilie Phuong, Isabelle Piolat), France (Prancūzija) / „Seemannsgarn“ (dir. Julia Munz, Claudia Wirth), Switzerland (Šveicarija) / “Skazka o bednom ribake ego dochke”, (dir. Marina Verik), Russia (Rusija) / „The Noise of Licking“ (dir. Zsuzsanna Banyai ), Hungary (Vengrija) / „The story of a boy named Will who was sledding down the hill“ (dir. Aliona Baranova), Israel (Izraelis) / „Tiger“ (dir. Pernille M, Abildskou Kjoer), Denmark (Danija) / „To Heel“ (dir. Madoka Saito), Japan (Japonija) / „Variable Geometry“ (dir. Marie-Brune de Chassey), Belgium (Belgija) / „Vatula. The whirl wind“ (dir. Shyam Sundar Chatterjee ), India (Indija). Parengė Laima TRUMPYTĖ


2017 m. sausio 13 d. PENKTADIENIS

PASLAUGOS

REKLAMA | 6

NUOMA

BUITIES TECHNIKOS REMONTAS Taiso automatines skalbiamąsias mašinas. Suteikia garantiją. Tel. 8 685 20 228. 719-1

ĮVAIRŪS Informuojame, kad nuo 2017 vasario 1 d. keičiasi R. Mankausko prekybos firma „eRMa“ buveinės adresas į Vilniaus m. sav. Mileišiškių Sodų 6-oji g. 4. Kiti įmonės rekvizitai nesikeičia. 40

PARDUODA Malkas miškavežiais. Perka įvairų mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 651 66 955. 12

Malkas, skaldytas arba trinkelėmis (beržas, alksnis). Baltarusiškus durpių briketus, pjuvenų briketus, granules. Lietuviškas presuotas durpes. Fasuojami didmaišiuose. Jeigu grąžinate didmaišį, taikoma 1,45 Eur nuolaida. Durpių briketų atsijas. Akmens anglį. Pristato nemokamai. Tel. 8 610 00 006. 13 Įvairaus ilgio, įvairaus kaitrumo malkas: skaldytos, kaladėmis. Atvežame. Tel.: 8 698 27 444, 8 698 38 976, (8 41) 37 78 46. 14

KELIONĖS, VIZOS Pigios vizos į Rusiją, Baltarusiją. Veža į Vakarų Europą. Tel.: (8 41) 52 61 92, 8 687 47 976. 11

VIKINGŲ LOTO Žaidimas nr. 1244 Žaidimo data: 2017-01-11 Pagrindiniai skaičiai: 04 12 16 21 31 43 Papildomi skaičiai: 38 47 Auksinis skaičius: 29 6 (auksinis tiražas*) 11694727.00€ 6 skaičiai 1835039.00€ 5+1(auksinis tiražas*) 204041.81€ 5+1 skaičius 8004.00€ 5 skaičiai 1334.00€ 4 skaičiai 20.00€ 3 skaičiai 2.50€ 2+1 skaičius 1.00€ JĖGA Žaidimas nr. 5250 Žaidimo data: 2017-01-11 Pagrindiniai skaičiai: 02 08 12 19 24 27 Papildomi skaičiai: 16 Žaidimas Laimėjimas 6 skaičiai 122052.50€ 5+1 skaičius 5541.50€ 5 skaičiai 234.50€ 4+1 skaičius 23.00€ 4 skaičiai 10.00€ 3+1 skaičius 3.00€ 3 skaičiai 1.00€ KENO LOTO Žaidimas nr. 6618 Žaidimo data: 2017-01-11 Skaičiai: 01 06 10 16 19 22 25 26 27 29 30 34 41 42 45 50 51 52 59 60


Į studijų miestą T. Vaičaitis sugrįžo su paroda „Erosas“

2017 m. sausio 13 d. PENKTADIENIS

Gražiausios miesto vitrinos – puoštos karpiniais Šiaulių miesto meras Artūras Visockas konkurso „Gražiausia kalėdinė vitrina 2017“ nugalėtojus aplankė ir dėkojo jiems už šventinės nuotaikos kūrimą.

Artūro STAPONKAUS nuotr.

7 | KULTŪRA

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ

Artūro STAPONKAUS nuotr.

r.dambrauskaite@snaujienos.lt

T. Vaičaitis apie parodą: „Eroras, teroras, erosas – žodžių žaismas pastaruoju metu skambėjęs galvoje. Ir tai, ką pastebėjau apibendrinęs savo pastarųjų metų kūrybos temas.“ Aistė SAKALAITĖ info@snaujienos.lt Šiaulių universiteto dailės galerijoje atidaryta Tomo Vaičaičio skulptūrų, instaliacijų ir objektų paroda ,,Erosas“. Šiauliai – studijų miestas Telšiškis Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas T. Vaičaitis 1987–1993 studijavo Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universitetas) Dailės fakultete, 1999–2000 m. – tapybos magistratūros studijas Šiaulių universitete. Nuo 2002 m. jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, o jo kūryba – tapyba, skulptūra, grafika, grafinis dizainas. T. Vaičaitis nuo 1992 m. dalyvauja įvairiose parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje. ,,Esu įgijęs Šiaulių universitete tapybos bakalaurą ir magistrą. Paskutinė paroda šiame mieste buvo per magistro darbų gynimą. Tad sugrįžti yra malonu. Tai yra savotiška pareiga duoti ataskaitą Šiauliams. Be to, Šiauliuose ir mano kurso draugai ir dėstytojai gyvena“, – per parodos atidarymą kalbėjo T. Vaičaitis. Inspiruota nūdienos įvykių Kaip teigia parodos autorius T. Vaičaitis, „Erosas“ yra emocijų, minčių sankaupa reaguojant į šių dienų įvykius pradedant nuo prievartos, terorizmo plačiąja prasme. ,,Erosas kaip geidulys, siekimas, geismas, kažkokio objekto, reiškinio, jeigu plačiąja prasme – neišsipildžiusios geismo pasekmės ir yra agresijos skatinimas. Darbai sukurti per metus“, – pripažino parodos autorius. Tad parodoje – instaliacijos ir objektai, dažnai inspiruoti buities artefaktų, kurie sužadina asociacijas pasąmonėje, o medžiaga, procesas, aplinkybės, asmeninės patirtys – neatskiriama kūrinių dalis. XXI amžius kūrėjams, kartu ir T. Vaičaičiui, kaip jis teigia, atve-

ria galimybes, kurios, rodos, neišsemiamos, nes galima bendrauti, dirbti nepaisant milžiniškų atstumų. ,,Parodoje skulptūros gali būti suvokiamos tradicine prasme. O instaliacijos kaip instaliacijos. Tačiau viskas susikomponuoja į tam tikrą scenografiją“, – teigė T. Vaičaitis. Vienas iš parodos eksponatų – iš megztų servetėlių sudėliotas uždangalas. ,,Idėja kilo iš to, kad vyrai kariauja, o tie, tai yra, tos, kurios lieka namuose, padeda jiems ta namų šiluma. Tokia asociacija“, – sakė autorius. Kad atkreiptų dėmesį Prievartos ženklus savo darbuose T. Vaičaitis vaizduoja, nes jį inspiruoja vaizdinė medžiaga, matoma per internetą ir paliekanti kažkokius pėdsakus: ,,Gal daugiau pasekmės yra tie vaizdai. Visas tas emocinis krūvis palieka pėdsaką. Ir viskas priklauso nuo patirties. Kai kurios temos yra skaudžios, neigiamai veikia, o dalis darbų yra tam, kad atkreiptų dėmesį į tas problemas.“ Anot T. Vaičaičio, žiūrovas turi atrasti savo požiūrį į kiekvieną darbą. Parodoje daug žmonių galvų motyvų ir betono, kuris, pasak autoriaus yra pelenai. „Pavadinime to nėra. Bet pelenai yra tai, kas lieka ir prisikelia portreto pavidalu. Mane žmogaus veido, galvos formos emociškai užkabina, galbūt padeda labiau atsiskleisti per emociją, per detalę. Tie darbai neturi atskiro pavadinimo, jie yra kaip vienas – ,,Galvos“, – taip apie savo darbus kalbėjo T. Vaičaitis. Parodoje „Erosas“ yra ir fotografijų. ,,Tai ,,Batelis“ – apie grožio kultą. Tas batelis yra mano dukros lėlių. Šalia batų darymo muliažai – 38 dydžio. O svarbiausia čia yra medžiagų priešprieša: medis-akmuo... Tokia medžiaga ilgaamžė“, – teigė menininkas.

Už konkursui pasiūlytas vitrinas šiauliečiams pirmą kartą suteikta galimybė balsuoti miesto tinklalapyje. Šį kartą komisija vitrinų nevertino, tad rezultatus lėmė tik miestiečių balsavimas. Kaip paaiškėjo, pirmoji vieta atiteko UAB „Kotesa“ vitrinai, kuri surinko 151 balsą. Antroji vieta skirta tautodailės salono „Devyni broliai“ vitrinai, surinkusiai 49 balsus, o trečioji – „Žiburio knygynas“ vitrinai, surinkusiai 31 balsą. Tautodailės salono „Devyni broliai“ vitriną papuošė maždaug 80 tautodailininkų nertų servetėlių. „Žiburio knygyno“ vitriną nuklojo net 780 popierinių snaigių, kurias iškarpė Šiaulių moksleivių namų bendruomenė. Į karpymo dirbtuves buvo įtraukti ne tik moksleiviai, bet ir jų tėveliai bei pedagogai. O štai vitrinos, laimėjusios pirmąją vietą, puošmenų autorė – įmonės buhalterė, pati sudėliojusi kompoziciją. Konkurse varžėsi 12 vitrinų, o šiauliečiai joms iš viso atidavė 315 balsų. Regis, miestiečiai buvo itin aktyvūs, nors balsuoti internetu buvo galima pirmą kartą. Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rasa Budrytė pakomentavo, jog šiemet itin nustebinusių vitrinų vis dėlto nebuvo. Bet įdomi pasirodė viena kompozicija bulvaro erdvėje – ant medinės pakylos, primenančios Kalėdų senelio krėslą, sumontuota stilizuota puošni eglutė.

I vietos laimėtoja labiausiai patiko šiauliečiams.

II vieta atiteko dailės salonui „Devyni broliai“.

III vietą laimėjęs „Žiburio“ knygynas pasipuošė 780 snaigių.

„Aušros“ muziejuje – Sausio 13-osios ženklai Ateities kartoms Sausio 13-osios neleis užmiršti Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi eksponatai, pradėti kaupti jau pirmosiomis įsimintinomis 1991 m. dienomis. Muziejaus fonduose gausybė liudijimų, kuriuose įamžinta Lietuvos laisvės dvasia ir pergalė prieš sovietų okupaciją. Muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Birutė Lukošiūtė informavo, kad muziejuje sukaupti šiauliečių rašyti, piešti plakatai, skelbimai, stendai, daugybė sovietinių dokumentų, kurie protestuojant prieš sovietinę agresiją šiauliečių buvo suverti ant geležinių virbų prie Savivaldybės pastato. Tarp visiems brangių Sausio 13-osios eksponatų – šiauliečių Vaidoto

Kisielio, Jono Tamulio, Romualdo Struogos, Juozo Bindoko ir kt. autorių fotografijos apie protesto mitingus Saulės laikrodžio aikštėje ir prie Šiaulių savivaldybės, apie Sausio 13-osios akimirkas Vilniuje, sovietų agresijos aukų laidotuves, parlamento gynybą, Lietuvos žmonių ryžtą ir susitelkimą smurto ir gedulo dienomis. Sausio įvykiai paspartino ir Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kūrimą – 1991 m. sausio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas. Muziejuje saugomi Šiaulių savanorių pirmosios kuopos vado Antano Kliunkos perduoti dokumentai, liudijantys apie Sa-

vanorių Šiaulių rinktinės Šiaulių kuopos formavimąsi. Šiaulių kuopos savanoriai buvo aktyvūs Lietuvos parlamento, televizijos bokšto ir kitų objektų gynėjai. Tarp įdomiausių Sausio 13-osios liudijimų – 1991 m. sausio mėn. spaudos numeriai, kuriuose aprašyta sovietų agresija Vilniuje, Kaune, Šiauliuose: specialus laikraščio „Laisva Lietuva“ 1991 m. sausio 12 d. numeris, kurį išleido įvairių Lietuvos laikraščių leidėjai, specialusis 1991 metų sausio 13 dienos „Šiaulių laikraščio“ numeris, kurio leidėjais buvo dienraščiai „Šiaulių naujienos“ ir „Šiaulių kraštas“ ir kt. tų dienų spaudos pavyzdžiai. Nukelta į 9 p. „Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.


KNYGOS | 8

2017 m. sausio 13 d. PENKTADIENIS

Knygos turi likimus

Biblio�ilo ir kolekcininko V. Cimkausko asmeninė biblioteka ir knygos ženklai Jonas NEKRAŠIUS Kultūros istorikas Advokatas, bibliofilas ir kolekcininkas Praėjusių metų kovo 12 d. sukako 120 metų, kai Šiauliuose gimė teisininkas, advokatas, bibliofilas ir kolekcininkas Viktoras Cimkauskas (dar Cimkovskis, Cimkauskis). 1915 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1915–1917 metais studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, o paskui 1919–1920 metais humanitarinius mokslus. Pats V. Cimkauskas 1923 m. Lietuvos universiteto studento anketoje nurodė, kad Maksvos universitete išklausęs juridinių mokslų 8 semestrų kursą. 1920– 1922 metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1923–1924 metais mokėsi Lietuvos universiteto teisės fakultete ir baigė teisės mokslus su pirmąja šios specialybės laida. 1924 m. rugsėjo 15 d. jam išduotas teisės mokslo baigimą liudijantis diplomas ir jis tapo diplomuotu teisininku nepriklausomoje Lietuvoje. Pasirinko advokatūrą, 1924–1928 m. buvo prisiekusiojo advokato padėjėjas Šiauliuose. 1928 m. pradžioje persikėlė į Kauną. 1928– 1941 metais užsiėmė advokato praktika Kaune. Viktoras Cimkauskas buvo didelis knygos mylėtojas, rinko knygas teisės klausimais, bibliofilinius leidinius, ekslibrisus ir literatūrą apie juos. Jo bibliotekoje buvo didelis teisės literatūros rinkinys (turėjo Rusijos įstatymų sąvadą) dar tėvo M. Cimkausko prenumeruotas, labai gerame popieriuje Peterburge spausdintas, gražiai iliustruotas žurnalas „Старые годы“ (žurnale buvo rašoma apie Rusijos dvaruose esamus meno turtus), Fiodoro Šaliapino atsiminimai „Maska i duša“ su autoriaus autografu ir kt. V. Cimkauskas rinko bibliofilinę literatūrą (retesnių spaudinių atsiųsdavo Maskvoje gyvenantis brolis Borisas Cimkauskas), ekslibrisus ir literatūrą apie juos, rašė straipsnius apie bibliofiliją ir lietuvišką ekslibrisą. V. Cimkausko brolis Borisas Cimkauskas taip pat buvo kolekcininkas, rinko ekslibrisus, retas knygas, domėjosi spaustuvių ir leidyklų ženklais. B. Cimkauskas pažymėtas Leningrado ekslibrisistų draugijos 1926 m. sausio 1 d. sudarytame sąraše kaip narys korespondentas. Jo adresas nurodytas Lietuva, Šiauliai, Vilniaus g. 247. B. Cimkauskas 1926 m. vasario 9 d. Leningrado ekslibrisistų draugijos susirinkime skaitė pranešimą „Rusų leidyklų ženklai“. Jis savo bibliotekos knygas žymėjo 1926 m. sukurtu ekslibrisu: „Из книг Бориса Цымковскаго“. V. Cimkauskas savo bibliotekai buvo užsakęs du ekslibrisus. Žinomas dailininkas M. Dobužinskis 1923 m. sukūrė jam ekslibrisą, kuriame pavaizduota atskleista knyga su įrašu rusų kalba „ВИКТОРА ЦЫМКОВСКАГО“ už šios knygos – trys stačios knygos,

ekslibrisas buvo pritvirtintas prie atskiro popieriaus lakšto ir saugomas spaustuvėje pagamintame aplanke. Visas rinkinys tilpo dviejuose tokiuose aplankuose, kurie buvo aptraukti raštuotu audiniu, o ant jų nugarėlių priklijuoti raudonos odos keturkampiai su bronziniais užrašais – „Exlibrisai“. Viename aplanke jis laikė meniškus ekslibrisus, kitame įvairius kitus. Tokiu būdu susidarė nemažas rinkinys. V. Cimkauskas buvo didelis ekslibriso žinovas, daug dėmesio skyrė lietuviškai knygai ir ekslibrisui populiarinti, rašė apie lietuvišką knygos nuosavybės ženklą.

ant kurių nugarėlių lotyniškai užrašyta „Lex“; ant knygų guli kalavijas, o ant jo rankenos pakabintos svarstyklės. Už kairiojo gulsčios knygos šono – lyra; stačiakampio viršuje užrašas „Exlibris“ kairiajame apatiniame kampe – inicialas „M. D.“. Kitą ekslibrisą Kolekcionavimas ir XXVII V. Cimkauskui knygos mėgėjų draugija 1926 m. sukū1926 m. pasirodė pirmieji rė latvių dailiV. Cimkausko straipsniai apie ninkas S. Videkslibrisus. Šiauliuose leidžiabergas. Jame mame „Kultūros“ žurnale buvo pavaizduota ašpaskelbtas V. Cimkausko straipstuonkampio rėnis „Keletas žodžių apie knygos muose gulinčios Teisininkas, advokatas, bibliofilas ir kolekcininkas Viktoras ženklą“ su dviem G. Bagdonavimoters figūra, Cimkauskas. čiaus sukurtais ekslibrisais. Jame už jos – pusiau jis vienas pirmųjų Lietuvoje apipridengta graikiška vaza su gėlė- nešimas sulaukė didžiausio pasi- būdina knygos ženklą ir pateikia mis; iš kairės pusės keletas sto- sekimo, apie jį buvo rašoma vie- gana tikslų ekslibriso apibrėvinčių knygų; apačioje, po mo- tos laikraštyje. V. Cimkauskas žimą: „Susidomėjimas knygos ters figūra, ištiestas popieriaus paskatino šiauliečius susidomėti ženklu paskutiniu laiku pas mus ritinys su rusišku užrašu: „Из ekslibrisu. Lietuvoje rodo, kad jau laikas книг Цымковскаго“. Po popieAnot D. Kauno, V. Cimkaus- duoti bent trumpą straipsnelį riaus lapu matyti penkių knygų kas buvo ekslibriso populiarini- apie šitos rūšies knygos grafiką, kampai. Kairiajame apatiniame mo pradininkas Šiaulių krašte, nes dar toli gražu ne visiems žikampe įrašas „S. Vidbergs“. daug prisidėjęs prie jo sklaidos noma, kas tai yra knygos ženklas Gyvendamas Šiauliuose, ir tyrinėjimo Lietuvoje. V. Cim- ir kas tai yra „ex libris“. V. Cimkauskas nuo 1924 m. įsi- kauskas 1928 m. paveldėjo savo Knygos ženklas arba, kaip jį traukė į miesto kultūrinį gyve- senelio knygininko Mordchelio paprastai vadina „ex libris“, yra nimą, domėjosi bibliofilija, retų Cimkausko ir tėvo advokato My- tokia etiketė-lapelis, kurį biblioknygų ir ekslibrisų kolekciona- kolo Cimkausko (1861–1928) tekos (net tik visuomenės, bet ir vimu. Jis rinko ne tik juridines biblioteką. Pastarasis 1861 m. privatinės) savininkas lipdo ant knygas, bibliografinius leidinius, rugsėjo 15 d. gimė Šiauliuose. savo knygos (paprastai vidaus ekslibrisus ir literatūrą apie juos, 1881 m. aukso medaliu baigė pusėje, viršutiniame viršely, bet ir rašė straipsnius apie kny- Šiaulių berniukų gimnaziją, o savo knygos apdare) jos saviningos ženklus, populiarino eksli- baigęs studijas Sankt Peterbur- kui paženklinti ir šiaip knygai brisą Šiauliuose. go universiteto Teisės fakultete, pagražinti. Pirmasis tikslas – V. Cimkauskas sudomino nuo 1885 iki 1915 m. vertėsi (savininko nurodymas) apsireišekslibrisais šiaulietį dailininką advokato praktika Šiauliuose, kia paminėjime ženkle savininko G. Bagdonavičių (1901–1986). vėliau advokatavo Kaune. pavardės su žodžiais „iš knygų“, Savo atsiminimuose V. CimkausJo bibliotekoje buvo didelis kas daugiausia vartojama lotynų kas taip aprašo apie savo indėlį teisės, juridinės literatūros rin- kalboje žodžiais „ex libris“ arba supažindinant G. Bagdonavičių kinys, taip pat įvairūs bibliofi- „knyga“ ir pan. su ekslibrisu: „1924 m. man teko liniai, ypač ekslibrisų tematikos Antrasis tikslas – knygos pajį (G. Bagdonavičių – J. N.) su- leidiniai ir kt. Be knygų V. Cim- puošimas apsireiškia tuo, kad pažindinti su manąja ex-librisų kauskas turėjo sukaupęs eksli- šitie ženklai, paprastai padaryti kolekcija. Jis labai susidomėjo brisų rinkinį. Jis buvo vienas iš dailininko ranka, turi, be užrašo, šiuo reikalu ir per kelerius me- žymiausių lietuvių ekslibrisų piešinį, dažniausia atvaizduojantus padarė 25 knygos ženklus. rinkėjų. Jo rinkinyje kiekvienas tį bibliotekos sudėtį ir savininko Pats susidomėjęs ex-librisais, Bagdonavičius, būdamas Šiaulių Autoriaus archyvo nuotr. mokytojų seminarijos paišybos dėstytojas, tuo sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat gana primityviu būdu pradėjo sau daryti ex-librisus.“ 1928 metais V. Cimkauskas buvo tuometinio Leningrado ekslibrisistų draugijos narys korespondentas. Šios draugijos sąraše sudarytame 1928 m. liepos 15 d. V. Cimkausko gyvenamoji vieta nurodyta Lietuva, Šiauliai, Vilniaus g. 164. 1928 m. rugpjūčio 15 d. Leningrado ekslibrisininkų draugijos susirinkime V. S. Savonko savo pranešime pažymėjo, kad V. Cimkauskas – prisiekusysis advokatas ir gyvena Šiauliuose. V. Cimkauskas 1928 m. perskaitė Šiaulių mokytojų seminarijos klausytojams pranešimą apie knygos ženklą, iliustruodamas projekcija įdomiausius Borisas Cimkauskas savo bibliotekos knygas žymėjo 1926 m. sukurtu ekslibrisu ekslibrisus iš savo kolekcijos. „Из книг Бориса Цымковскаго“. Tai buvo to meto naujovė. Pra-

užsiėmimą (specialybę).“ 1928 m. V. Cimkauskas persikėlė gyventi į Kauną. Gyvendamas Kaune, jis įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą, ypač bibliofiliją, retų knygų ir ekslibrisų kolekcionavimą. 1930 m. straipsnyje „Romanas su knyga“ V. Cimkauskas apibūdino ekslibriso atsiradimo istoriją, paskirtį, svarbiausias jo rūšis. 1930 m. lapkričio 26 d. kartu su P. Galaune, V. Steponaičiu, J. Pakniu ir Vaclovu Biržiška nutarė įsteigti Knygos mėgėjų draugiją ir pas Kauno notarą J. Jesaitį įregistravo šios draugijos įstatus. 1931 m. sausio 27 d. Kaune įvyko steigiamasis XXVII knygos mėgėjų draugijos susirinkimas. V. Cimkauskas buvo išrinktas šios draugijos sekretoriumi ir juo buvo iki draugiją uždarant 1940 m. liepą. Jis aktyviai dalyvavo draugijos veikloje, propagavo lietuvišką ekslibrisą ir knygą, domėjosi bibliofilija, prenumeravo „XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštį“. 1934 m. vasario 27 d. XXVII knygos mėgėjų draugijos narių susirinkime V. Cimkauskas skaitė pranešimą „Lietuviškas ekslibrisas“ ir parodė savo ekslibrisų rinkinį. 1937 m. V. Cimkauskas paskelbė straipsnį „XXVII knygos mėgėjų draugijos ex-librisai“, kuriame apibūdino šios draugijos nariams sukurtus knygos ženklus, aptarė lietuviško ekslibriso sąvoką, apibūdino žymesnių Lietuvos dailininkų P. Galaunės, G. Bagdonavičiaus, V. Bičiūno, M. Dobužinskio ir kt. sukurtus ekslibrisų siužetus, grafikos technikas, pateikė duomenų jų parodoms Lietuvoje, užsienyje, apie spaudoje pasirodžiusius šia tema straipsnius, pabaigoje pridėjo naujų ekslibrisų sąrašą (109 vienetus). Išvykęs į Kauną V. Cimkauskas nenutraukė ryšių su gimtaisiais Šiauliais. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas 1934 m. spalio 10 d. jo dovanotas albumas su įvairiomis straipsnių iškarpomis apie įvykius Šiauliuose Pirmojo pasaulinio karo metais. Šio albumo viršelyje aiškiu šriftu užrašyta: „CIMKAUSKIO Albumas“. Nugarėlėje: 1915– 1916 laikraščio iškarpos. Šio albumo tituliniame lape rašoma: „Aušros“ muziejui Šiauliuose /1915 m. gegužės 15 d. Šiauliai, mano tėviškė, vokiečiams artinantis, buvo evakuoti, ir tą pačią dieną man teko apleisti miestą, kur aš gimiau, mokiausi ir be pertraukos gyvenau 19 metų. Išvažiuodamas maniau, kad už poros dienų grįšiu, bet pasirodė, kad tik 5 metams praslinkus, po Lietuvos-Rusų 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties pasirašymo, galėjau grįžti Tėvynėn. Būdamas atskirtas nuo gimtojo miesto rinkau iš visų rusų laikraščių, kurie tik man pasitaikydavo, žinutes, telegramas, straipsnius ir t. t. apie Šiaulius, bet išvažiuodamas 1920 m. iš Rusijos negalėjau juos atsivežti, bijojau, kad neatimtų pasienyje. Tik dabar, po 19 metų, gavau tas iškarpas ir manau, kad geriausia joms saugojimo vieta „Aušros“ muziejus. (Bus tęsinys)


9 | ĮVAIRIOS NAUJIENOS

Šiaulių kultūros centras bendradarbiaus veiklą, planuojamus su St. Šalkauskio gimnazija vykdomą renginius, supažindino su veiklos

Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė ir Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Loreta Tamulaitienė pasirašė įstaigų bendradarbiavimo sutartį. Įstaigos plėtos ir įgyvendins veiklas kultūros, etninės kultūros, neformalaus švietimo, savanorystės, sociokultūros srityse. Kultūros centro direktorės D. Bačiulės teigimu, būsimas bendradarbiavimas su Stasio Šalkauskio gimnazijos bendruomene ypač džiugina, kadangi mokykla Šiauliuose yra aktyvi, gimnazijos moksleiviai įsitraukia ir organizuoja mieste įvairias pilietines, kultūrines akcijas. Tikimasi, kad

ateityje abiejų organizacijų bendradarbiavimo formos išaugs. Šiaulių kultūros centras kviečia bendradarbiauti ir kitas Šiaulių miesto ugdymo įstaigas. Be bendrų kultūros ir švietimo projektų vykdymo, sutartimi taip pat numatyta sudaryti sąlygas St. Šalkauskio gimnazijos moksleiviams atlikti savanorystę Kultūros centre. Su trisdešimt gimnazistų jau sudarytos savanoriškos veiklos sutartys. Kultūros centro direktorė D. Bačiulė džiaugėsi, kad moksleiviai aktyviai domisi savanoryste. Šiaulių kultūros centre apsilankiusiems gimnazistams direktorė papasakojo apie centro

tikslais ir darbais, prie kurių prisidės savanoriai. Moksleiviai bus kviečiami prisijungti prie socialinių, bendruomeninių Kultūros centro veiklų, savanoriauti masiniuose renginiuose, prisidėti prie jų organizavimo, atlikti kitas užduotis. Jaunieji šiauliečiai turės galimybę ugdyti organizavimo, komunikacijos, bendradarbiavimo kompetencijas, susipažinti su Šiaulių kultūros centro darbuotojais, stebėti jų darbą iš arti ir taip įgyti naujų žinių. Pagal Šiaulių kultūros centro pranešimą parengė Dina RAKAUSKIENĖ

Šiaulių kultūros centro archyvo nuotr.

Naujos pašto ženklų serijos simbolis – Vytis ženklų serija apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šį šeštadienį naujaisiais pašto ženklais apmokama korespondencija Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Kaip XVI a. pr. rašė Lietuvos metraštininkai, valstybės herbe vaizduojamas Vytis simbolizuoja subrendusį valdovą, galintį kalaviju apginti savo Tėvynę. „Šiaulių naujienų“ informacija Lietuvos pašto nuotr.

Lietuvos paštas išleidžia naują 6 pašto ženklų seriją „Lietuvos herbo simbolis Vytis“. Pašto ženklai, kuriuose įamžintas skirtingais istoriniais laikotarpiais vaizduotas Lietuvos herbo simbolis – raitelis Vytis, apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, sausio 14 dieną. Savilipių pašto ženklų seriją „Lietuvos herbo simbolis Vytis“ sukūrė dailininkė Irma Balakauskaitė. Pašto ženklų su 0,03, 0,10, 0,42, 0,94 ir 1 euro nominaliąja verte išspausdinta po 80 tūkst. egzempliorių. 0,39 euro nominalo pašto ženklas išleidžiamas 200 tūkst. egzempliorių tiražu. Ant skirtingų nominalų pašto ženklų įamžinti nuo seniausių laikų (XIV a. pab.–XVIII a. pr.) iki jau Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu (XX a. 3–4 deš.) naudoti Vyčio atvaizdai. Kartu su naująja 6 pašto

Atkelta iš 7 p. Muziejininkė Birutė Lukošiūtė pasakoja, jog tarp Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos medžiagos apie 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje, šiandien su jauduliu prisimenami ir muziejininkų solidarumą liudijantys ženklai. Nuo 1989 m. „Aušros“ muziejaus darbuotojai palaikė draugiškus ryšius su Lenkijos Vloclaveko miesto istorijos muziejaus kolegomis: lankėsi vieni pas kitus, kūrė projektus, dalyvavo bendrose ekspedicijose. Po 1991 m. sausio įvykių – netikėtai, nieko nepranešę, Lenkijos muziejininkai, sujaudinti 1991 m. sausio mėn. vykusios sovietinės agresijos įvykių, siuntė kolegoms į Šiaulius siuntinius su būtiniausiais maisto, buities produktais. Siuntiniuose

tarp įvairių maisto produktų, buvo net muilo ir žvakių... „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomos gautų siuntinių deklaracijos, solidarumo telegrama, liudija lenkų muziejininkų palaikymą lietuvių kolegoms. 1991-ųjų sausį Lenkijos muziejininkų parama dar kartą įrodė: esame ne vieni. „Solidarumo ženklai, nesvarbu, kokia forma jie išreiškiami – jaudina, stiprina tautų vienybės, draugystės, vieni kitų palaikymo viltis ir lūkesčius. Tai aktualu ir šiandien. Todėl prisimindami 1991 metų dienas, suprantame, kaip svarbu palaikyti ukrainiečių tautą, įvairiomis solidarumo formos jų kovoje su Rusijos agresija“, – sako B. Lukošiūtė. Parengė Emilija GRINCEVIČIŪTĖ

„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

„Aušros“ muziejuje – Sausio 13-osios ženklai

2017 m. sausio 13 d. PENKTADIENIS

KUR PRALEISTI LAISVALAIKĮ? „ATLANTIS CINEMAS“ tel. (8 41) 42 29 23; www.atlantiscinemas.lt sausio 13–19 d. repertuaras PREMJERA BALERINA – 10.00, 11.45, 13.30 val. (2017, 90 min., Prancūzija, Kanada, animacija nuotykių, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) VAJANA 3D – 10.10 val. (2016, 120 min., JAV, animacinė komedija, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) DAINUOK 3D – 12.10 val. (2016, 110 min., JAV, animacija, muzikinė komedija, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) SNIEGO KARALIENĖ 3 3D – 14.10 val. (2016, 90 min., Rusija, animacinis nuotykių, V, DUBLIUOTAS LIETUVIŠKAI) BE 5 MIN. VEDĘ – 15.15 val. (2016, 90 min., Lietuva, komedija, N-16) PREMJERA KODĖL BŪTENT JIS? – 16.00, 18.15 val. (2017, 120 min., JAV, komedija, N-16) 12 kėdžių – 16.45 val. (2016, 100 min., Lietuva, komedija, N-16) PREMJERA AMŽINAI KARTU – 18.35 val. (2017, 90 min., Lietuva, drama, N-13) VIKINGAS – 20.20 val. (2016, 140 min., Rusija, veiksmo, drama, istorinė nuotykių drama, N-13) PREMJERA BIJOK JO VARDO – 20.30 val. (2017, 120 min., JAV, siaubo trileris, N-16) SEKMADIENIO ŠEIMOS SEANSAI! (sausio 15 d.) 13.30 val. BALERINA 14.10 val. SNIEGO KARALIENĖ 3 3D 2017 m. sausio mėn. repertuaras 14 d., šeštadienis, 18 val. Tenesis Viljamsas GEISMŲ TRAMVAJUS. Dviejų dalių drama. Režisierius Algirdas Latėnas. 15 d., sekmadienis, 12 val. Vienos dalies spektaklis vaikams MIKĖ. Inscenizacijos autorius ir režisierius Algimantas Pociūnas. 15 d., sekmadienis, 18 val. Judžinas O‘Nilas MEILĖ PO GUOBOMIS (N-14).Vienos dalies drama. Režisierius Paulius Ignatavičius. KEISTUOLIŲ TEATRO GASTROLĖS www.keistuoliai.lt 17 d., antradienis, 18 val. PREMJERA. Muzikinė teatrinė misterija EDIS AGREGATAS, ARBA NEMIRŠTANČIO OPTIMISTO GYVENIMAS IR MIRTIS

Renginiai, skirti Sausio 13-ajai - Laisvės gynėjų dienai - paminėti Sausio 13 d. 8 val. Šiaulių miesto moksleivių pilietinė akcija „Laisvė“. Renginio organizatoriai – Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija ir Šiaulių Simono Daukanto gimnazija skvere prie Savivaldybės, Vasario 16osios g. 62. Visuotinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Šiaulių miesto mokyklos, įstaigos ir organizacijos 16.30 val. šventinis minėjimas „Kelias į LAISVĘ“ Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, Vasario 16-osios g. 62, tiesioginė transliacija skvere prie Savivaldybės. 17 val. šventinis atminimo renginys. Laisvės gynėjų dienos koncertas prie atminimo laužų „Užgrūdinti ritmai ir dainos“. Dalyvauja Lainius ir grupė skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės, Vasario 16-osios g. 62. 18 val. šv. Mišios už žuvusius Laisvės gynėjus Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, Aušros tak. 3. 19 val. koncertas „Laisvės daina“. Dalyvauja solistai Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Vytautas Juozapaitis, Eglė Juozapaitienė, Ieva Juozapaitytė, Lietuvos muzikos ir

teatro akademijos mišrus choras (vadovai: doc. D. Puišys, doc. G. Venislovas, prof. J. Kalcas), Šiaulių pučiamųjų instrumentų orkestras (meno vad. S. Vaičiulionis). Dirigentai: Dainius Puišys, Sigitas Vaičiulionis, Gediminas Brūzga. Koncerto vedėja Raimonda Sližienė koncertų salėje „Saulė“, Tilžės g. 140.

„Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) iki vasario 2 d. Rimanto Tomo Buivydo skaitmeninė grafikos ir tapybos paroda „Veidai (ne) pažįstami“; iki sausio 31 d. Sauliaus Saladūno (Panevėžys) fotografijų paroda „Plokštumos“. Dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) iki sausio 14 d. Petro Rakštiko ir Sigito Prancuičio kūrybos parodos. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) iki sausio 25 d. Tomo Vaičaičio paroda „Erosas“. Kultūros centre (Aušros al. 31) iki vasario 2 d. medijų meno projekto „Tėvynė. Provincijos istorijos“ paroda; iki vasario 4 d. paroda „Tradicinės Pasvalio krašto pirštinės“.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje (Aušros al. 62) Informacijos skyriaus galerijoje nuolatinė ekspozicija „Kilk ir kelk“, skirta Povilui Višinskiui. III aukšto fojė paroda „Knygos gali pakeisti gyvenimą“; iki vasario 12 d. spaudinių paroda „Martyno Mažvydo „Katekizmui“470“. II aukšto fojė iki vasario 1 d. spaudinių paroda „Jos sklindanti šviesa: Ievai Simonaitytei – 120“. III aukšto galerijoje iki vasario 5 d. šiauliečio dailininko, dizainerio Petro Slonksnio fotografijų paroda „Tešviečia saulė Šiauliams“.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) nuolatinės ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“, „Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“; iki vasario 5 d. paroda „Gailestingumo keliu: šventieji mene“. Edukacijos centre (Aušros al. 47) nuolatinės ekspozicijos „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“, „Valstiečių buitis ir būtis“. Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140) iki sausio 15 d. Antano Dilio paroda „Iš fotoarchyvo“. Dviračių muziejus (Vilniaus g. 139) atnaujinta ekspozicija „Dviratis technologijų pasaulyje“. Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174) nuolatinė garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija. Žaliūkių malūnininko sodyba (Architektų g. 73) nuolatinė Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija. Poeto Jovaro name (Vytauto g. 116) nuolatinės ekspozicijos „XX a. I p. knygynas“, „Poeto Jovaro gyvenamoji aplinka (XX a. 6–7 dešimt. Interjerai)“. Vandos Kavaliauskienės katinų muziejuje (Žuvininkų g. 18) nuolatinė ekspozicija „Katinai iš viso pasaulio“; fotoparoda „Iš katinų gyvenimo“.


TELEVIZIJOS PROGRAMA | 10

2017 m. sausio 13 d. PENKTADIENIS

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 Labas rytas, Lietuva. 9.10 Lietuvos laisvės gynėjų dienai. Sausio 13-oji. 10.00 Lietuvos laisvės gynėjų dienai. Iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo ceremonija LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Tiesioginė transliacija. 11.30 Laisvės dainos. 12.00 Lietuvos laisvės gynėjų dienai. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Tiesioginė transliacija. 12.20 Lietuvos laisvės gynėjų dienai. 12.50 „Agresijos kronika“. 14.00 Žinios. Sportas. Orai. 14.15 Laba diena, Lietuva. 15.00 Žinios. Orai. 15.10 Laba diena, Lietuva. 16.00 Žinios. Orai. 16.20 „Ten, kur namai“. N-7 17.10 Klauskite daktaro. 18.00 Kas ir kodėl? 18.30 Šiandien. 18.55 Sportas. Orai. 19.05 Duokim garo! 20.25 Loterija „Keno Loto“. 20.30 Panorama. 20.52 Sportas. Orai. 20.59 Loterija „Jėga“. 21.00 Labdaros koncertas ,,Kartu iki pergalės“. Tiesioginė transliacija. 23.10 Trumposios žinios. 23.15 Filmas. Drama „1944“, Estija-Suomija. 2015 m. N-14 0.55 Trumposios žinios. 1.00 „Tie, kurie išdrįsta“. 2.00 LRT radijo žinios. 2.10 Klauskite daktaro. 3.00 LRT radijo žinios.

6.50 TV Pagalba. N-7 8.30 Kultūra+. 9.00 „Linksmieji traukinukai“. 9.30 Senoji animacija. 10.00 Ką pasakė Kakė Makė? 10.20 Filmas. Drama „Kalėdų stotis“, JAV. 2014 m. N-7 12.00 „Apkabink mane“. N-7 13.00 „Žiemos saulė“. N-7 15.00 Ekstremalūs namų pokyčiai. 16.00 Oliverio tvistas. 17.00 „Apkabink mane“. N-7 18.00 „Žiemos saulė“. N-7 120.00 Labanakt, vaikučiai. 21.00 Filmas. Drama „Muzika, suradusi mus“, JAV. 2007 m. N-7 23.05 „Žiemos saulė“. N-7 1.00 Ekstremalūs namų pokyčiai.

6.30 Info diena. 10.30 Bus visko. 11.20 Beatos virtuvė. 12.10 Dviračio šou. 12.35 Pasienio sargyba. N-7 13.10 24 valandos. N-7 13.55 Nuo... Iki. 14.50 Dviračio šou. 15.20 KK2. N-7 16.00 Yra, kaip yra. N-7 17.00 Info diena. 21.00 „Aukso vilnos paieškos“. 22.00 Info diena. 24.00 Dabar pasaulyje. 0.30, 2.30 Info diena.

9.00 Balticum TV žinios. 9.30 „Kaip susigrąžinti seksualumą“. 10.30 „Kai šaukia širdis“. 11.30 „Broukenvudo paslaptys“. N-7 13.10 „Pinigai iš nieko“. 14.10 „Elajus Stounas“. N-7 15.10 „Pasaulio ekstremaliausi“. 16.10 Filmas. Komedija „Visi kalba, kad aš tave myliu“, JAV. 1996 m. 18.00 „Noriu šio automobilio“. 19.00 „Robinzonas Kruzas“. N-7 20.00 Balticum TV žinios.

6.30 Dienos programa.

6.10 Teleparduotuvė.

6.35 „Visatos broliai“.

6.24 „Nuotykių metas“. N-7

7.05 „Tomas ir Džeris“. 7.30 „Kiaulė, Ožka, Bananas ir Svirplys“. 7.55 „Volkeris, Teksaso

6.55 „Simpsonai“. N-7 7.55 „Rezidentai“. N-7 8.25 „Bruto ir Neto“. N-7

reindžeris“. N-7

8.55 „Meilės sūkuryje“. N-7

9.50 24 valandos. N-7

10.00 „Sila. Kelias namo“.

10.35 Yra, kaip yra. N-7

N-7

12.40 Nuo... Iki.

12.00 Ekstrasensų mūšis.

13.35 Būk mano meile! N-7 14.30 „Nakties karalienė“. N-7

N-7 13.00 „Kung Fu Panda“.N-7

16.30 Labas vakaras,

13.30 „Simpsonai“. N-7

Lietuva.

14.30 „Pažadėtoji“. N-7

17.35 24 valandos. N-7

15.30 „Itališka meilė“. N-7

18.30 Žinios.

16.30 TV Pagalba. N-7

19.25 Sportas. Orai. 19.30 KK2 penktadienis. N-7

18.30 TV3 žinios. 19.20 TV3 sportas. Orai.

21.00 Filmas. Trileris

19.30 „Ledynmetis-2. Eros

„Pagrobimas“, D. Britanija-

pabaiga“. N-7

JAV-Prancūzija. 2008 m.

21.15 Filmas. Komedija

N-14

„Amerikietiškas pyragas-2“,

22.45 Filmas. Trileris „Sveiki atvykę į praeitį!“, JAV. 2015 m. N-7

JAV. 2001 m. N-14 23.25 Filmas. Trileris

0.40 Filmas. Veiksmo

„Stokeriai“, JAV-D. Britanija.

„Kartą Meksikoje“, JAV.

2013 m. N-14

2003 m. N-14

1.20 „Babaušis“.

20.30 „Virtuvė“. N-7 21.00 Filmas. Komedija „Auklės dienoraštis“, JAV. 2007 m. 22.55 Balticum TV žinios. 23.25 Filmas. Trileris „Kuždesių sala“, JAV. 2010 m. N-14

Auksinis 7.00 Filmas. Komedija „Supergreiti!“, JAV. 2015 m. N-7 9.00 Filmas. Trileris „Ištroškę greičio“, JAV-D. BritanijaPrancūzija. 2014 m. N-7 11.05 Filmas. Trileris „Apsimetėlis, sukčius ir dama“, D. Britanija-Prancūzija-JAV. 2014 m. N-7 13.00 Filmas. Drama „Pano labirintas“, Meksika-IspanijaJAV. 2006 m. N-7 15.00 Filmas. Drama „Didelės akys“, JAV-Kanada. 2014 m. 17.00 Filmas. Drama „Nedidelis chaosas“, D. Britanija. 2014 m. N-7 19.00 „Stebuklų namai“. 21.00 Filmas. Trileris „Atlygis“, JAV-Vokietija. 2001 m. N-7 23.00 Filmas. Trileris „Nesunaikinamieji-2“, JAV. 2012 m. N-14 1.00 Filmas. Drama „Sniego traukinys“, P. Korėja-JAVPrancūzija. 2013 m. N-14

8.00 Programa. 8.05 Info studija. 8.25 Kas? Kur? Kada? 8.35 Tautos balsas. 9.05 Gyvoji Sūduvos istorija. Daukšiai. 9.35 Kas? Kur? Kada? 9.45 Lietuvos žydų kultūros paveldo vingiai. 10.15 „Specialisto patarimai“. 10.25 Muzikiniai Šiauliai. 10.55 Ekstremalus sportas. 11.20 Info studija. 11.40 „Specialisto patarimai“. 11.55 Purenimai. 12.25 Kas? Kur? Kada? 12.35 Info studija. 12.55 Koncertas. 14.05 Kas? Kur? Kada? 14.15 J. Brahms vokiškasis requiem. 15.20 „Sausio 13-oji“.

6.40 „Džeikas, Storulis ir šuo“. N-7 7.35 „Tokia tarnyba“. N-7 8.25 „Farų karai“. N-7 9.20 „Galvų medžiotojai“. N-7 11.15 „Sudužusių žibintų gatvės“. N-7 12.10 Prokurorų patikrinimas. N-7 13.15 „Muchtaro sugrįžimas“. N-7 14.10 „Diagnozė žmogžudystė“. N-7 15.05 „Tokia tarnyba“. N-7 15.55 Prokurorų patikrinimas. N-7 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“. N-7 18.00 Info diena. 18.30 „Sudužusių žibintų gatvės“. N-7 19.30 Amerikietiškos imtynės. N-7 21.30 Filmas. Veiksmo „Mirtinas ginklas-2“, JAV. 1989 m. N-7 23.30 Dakaras 2017. 24.00 Filmas. Veiksmo „Specialistas“, JAV-Peru. 1994 m. N-7 1.50 „Džeikas, Storulis ir šuo“. N-7 2.35 „Vampyro dienoraščiai“. N-14

15.50 Koncertas. 16.50 Lūkesčių metai pajūrio krašte. Tilžės aktas. 17.20 Kas? Kur? Kada? 17.30 Anądien Šiauliuose. 18.00 Tauro ragas. 18.30 Info studija. 18.50 Mokslo sriuba. 19.10 Ventos vingiais. 19.40 „Labas“ iš Kelmės. 20.10 Specialusis reportažas. 20.20 Gydomės Šiaulių ligoninėje. 20.50 Kas? Kur? Kada? 21.00 Info studija. 21.20 Kas? Kur? Kada? 21.30 Sinkopės. 22.10 Lietuvą kuriame kartu. Slavų tautos. 22.40 „Specialisto patarimai“. 22.50 Info studija. 23.10 Naktinės pramogos. S

6.00 EURONEWS. 6.30 Naujienos. 6.35 Vaikų klubas. 7.00 Labas rytas. 9.00 Naujienos. 9.25 Gyvenk sveikai! 10.40 „Graikė“. 12.00 Naujienos (su subtitrais). 12.20 „Graikė“. 13.20 Kartu su visais. 14.10 Mados nuosprendis. 15.10 Vyriška/Moteriška. 16.10 Vakaro naujienos (su subtitrais). 17.00 Vyriška/Moteriška. 18.00 Lauk manęs. 19.00 Stebuklų laukas. 20.00 Laikas. 20.35 Lietuvos laikas. Orai (rusų k.). 20.55 Naujieji metai per Pirmąjį kanalą. 0.05 Filmas. Komedija „Karnavalinė naktis“. 1.15 „1 in city“. 1.45 EURONEWS. 2.15 Filmas. Komedija „Seni Naujieji metai“.

5.00 Šiandien. 5.05 „Advokatas“. 6.00 Šiandien. 6.05 „Advokatas“. 7.00 Šiandien. 7.05 „Muchtaro sugrįžimas“. 9.00 Šiandien.

9.20 „Brolija“. 11.00 Prisiekusiųjų teismas. 12.00 Šiandien. 12.30 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 13.05 „Operatyvinė grupė“. 15.00 Šiandien. 15.30 „Operatyvinė grupė“. 17.25 Ypatingas įvykis. Apžvalga. 18.00 Šiandien. 18.45 „Svetimas rajonas“. 20.30 „Voratinklis“. 0.25 Autoradijo festivalis „80ųjų diskoteka“.

6.00 Nuotaika. 7.40 Animac. f. 8.00 Blondinė už kampo. 8.30 Kolekcija. 9.15 Epizodo karaliai. 9.55 Turtinga ir mylima. 11.30 Įvykiai. 11.50 Moteriška logika. 13.30 Sugrįžk, kapitone. 13.40 Agentūra „Pagalba“. 14.30 Įvykiai. 14.50 Naujienų miestas. 15.10 Kolekcija. 15.55 Mano didvyris. 16.35 Blondinė už kampo. 17.05 Vertinskiai. 17.45 Skubėkite mylėti. 19.20 Įvykių centre. 20.20 Savas žmogus. 23.35 Komediantų prieglauda. 1.05 Mano didvyris. 1.45 Keturių širdys.

6.30 „Bernardas“. 6.35 „Diatlovai“. 6.55 „Afro- maskvietis“. 7.20 Kviestinė vakarienė. 8.10 Tinkama priemonė. 9.00 Šeimos dramos. 10.50 Mums net nesisapnavo,. 13.40 Gobšumas. 14.35„Kietuolis. Žaidimas iškrentant“. 16.30 Tinkama priemonė. 17.30 Šeimos dramos. 19.25 Pasaulio paslaptys su A. Čapman. 20.25 Kviestinė vakarienė. 21.20 Mums net nesisapnavo. 0.05 Izmailovo parkas.

5.10 Filmas. Veiksmo

6.20 Teleparduotuvė. 6.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. N-7 7.40 A. Bourdainas. Nepažįstami kraštai. 8.35 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 9.25 „Auklė“. 9.55 Superauklė. N-7 10.45 „Ištark sudie“. N-7 12.30 Būrėja. 13.30 „Mentalistė“. N-7 14.30 „Skūbis

Dū. Paslapčių biuras“. 15.00 „Garfildas“. 15.40 „Rožinė pantera“. 16.05 „Įspūdingasis Žmogusvoras“. 16.30 „Mano gyvenimo šviesa“. 17.55 „Širdele mano“. N-7 20.00 „CSI Niujorkas“. N-14 21.00 Filmas. Detektyvas „Diktė. Kai suserga protas“, Danija. 2016 m. N-14 22.35 Filmas. Drama „Violeta“, Belgija-Prancūzija. 2013 m. N-14 1.00 „Vedęs ir turi vaikų“. N-7 1.50 „CSI Niujorkas“. N-14 2.35 „Mentalistė“. N-7

6.10 Programa. 6.14 TV parduotuvė. 6.30 „Jaunikliai“. 7.10 „Moterų svajos apie tolimus kraštus“. N-7 8.15 „Pėdsakas“. N-7 9.15 „Miškinis“. N-7 10.20 „Albanas“. N-7 11.25 „Bitininkas“. N-7 12.30 „Miestelio patruliai“. N-7 13.35 „Vandens žiurkės“. N-7 14.40 TV

parduotuvė. 14.55 „Miškinis“. N-7 16.00 Žinios. Orai. 16.50 „Neišsižadėk“. N-7 18.00 Reporteris. Orai. 18.55 „Bitininkas“. N-7 20.00 Žinios. Orai. 20.30 „Albanas“. N-7 21.30 „Chiromantas. N-7 22.30 Reporteris. Orai. 23.00 0 laipsnių. 23.05 Filmas. Komedija „Keisčiau nebūna“, JAV. 2012 m. N-14 1.05 Filmas. Trileris „Tamsios jėgos“, JAV. 2013 m. N-14 2.55 Filmas. Komedija „Keisčiau nebūna“, JAV. 2012 m. N-14

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Las Vegasas“. N-7 8.00 „Kobra 11“. N-7 9.00 Ekstremali žvejyba. N-7 9.30 „CSI kriminalistai“. N-14 10.30 „Naujokė“. N-7 11.30 „6 kadrai“. N-7 12.30 „Saša ir Tania“. N-7 13.30 „Rezidentai“. N-7 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Robinzonas Kruzas“.

N-7 16.00 „Detektyvas Bekstriomas“. N-7 17.00 „Kobra-11“. N-7 18.00 „Kaulai“. N-14 19.00 „CSI kriminalistai“. N-7 20.00 „Saša ir Tania“. N-7 21.00 Farai. N-14 21.30 TV3 žinios. 22.20 TV3 sportas. Orai. 22.30 Eurolygos rungtynės. Stambulo „Galatasaray“-Kauno „Žalgiris“. Vaizdo įrašas. 0.20 Filmas. Drama „Kol nenuėjau miegoti“, D. Britanija-JAV-Prancūzija. 2014 m. N-14

6.00 „Kelias į žvaigždes“ dalyvių Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 7.10 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo „Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 8.40 Liuks! muzika. 10.15 Kai švenčia Dvyniai ir Vėžiai. 12.00 „Kelias į žvaigždes“ dalyvių Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 13.10 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo „Pa

da ba da“ pristatymo koncertas. 14.40 Liuks! muzika. 16.15 Kai švenčia Dvyniai ir Vėžiai. 18.00 „Kelias į žvaigždes“ dalyvių Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 19.10 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo „Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 20.40 Liuks! muzika. 22.15 Kai švenčia Dvyniai ir Vėžiai. 24.00 „Kelias į žvaigždes“ dalyvių Anatolijaus ir Deivido debiutinių albumų pristatymas. 1.10 I. Jankauskaitės ir Č. Gabalio albumo „Pa da ba da“ pristatymo koncertas. 2.40 Liuks! muzika.

6.00 Lietuvos Respublikos himnas. 6.05 „Laisvės trajektorijos“. N-7 7.05 Vilniaus festivalis 2016. 8.25 Legendos. 9.15 Labas rytas, Lietuva. 12.00 DW naujienos rusų kalba. 12.10 Stambiu planu. 12.40 Maistas ir aistros. 13.10 Kelias į namus. 13.45 Nes man tai rūpi. 14.30 Koncertas

„Gailestingumo jubiliejaus muzika“. 15.45 „Meilė kaip mėnulis“. 16.35 Anapus čia ir dabar. 17.30 Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Vilniaus arkikatedros bazilikos. 18.35 Poezijos ir muzikos valanda. 19.20 26-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. 20.50 Filmas. Drama „Patriotas“, JAV-Vokietija. 2000 m. N-7 23.30 DW naujienos rusų kalba. 23.40 Dabar pasaulyje. 0.10 Anapus čia ir dabar. 1.00 Atspindžiai. 1.35 Misija. Vilnija. 2.00 Laba diena, Lietuva.

„Vampyrų akademija“, JAV. 2014 m. N-14 7.10 Filmas. Drama „Calvary“, Airija-D. Britanija. 2014 m. S 9.00 Filmas. Drama „Sielonešė“, JAV. 2013 m. 11.15 Filmas. Veiksmo „Adelė ir mumijos paslaptis“, Prancūzija. 2010 m. N-14 13.10 Filmas. Drama „Gruodžio berniukai“, Australija. 2007 m. 15.10 Filmas. Drama „Tamsusis slėnis“, AustrijaVokietija. 2014 m. 17.15 Filmas. Veiksmo „Vampyrų akademija“, JAV. 2014 m. N-14 19.10 Filmas. Drama „Džeris Magvairas“, JAV. 1996 m. N-7 21.40 Filmas. Komedija „Visados kaip pirmą kartą“, JAV. 2004 m. 23.30 Filmas. Drama „Drugio efektas“, JAV. 2004 m. N-14 1.30 Filmas. Drama „Lemiamas taškas“, D. Britanija-JAV. 2005 m. N-14 3.30 Filmas. Drama „Žaibiškas kerštas“, JAV. 2010 m. S

6.10 Kaip tai pagaminta. 7.00 Mitų griovėjai. 7.50 Perdirbimas. 8.15 Kaip tai pagaminta. 8.40 Sandėlių medžiotojai. 9.10 Sandėlių karai. Kanada. 9.35 Likviduotojas. 10.05 Sunkvežimių vairuotojai. 10.55 Išgyventi drauge. 11.50 Greiti ir triukšmingi. 12.40 Automobilių perpardavinėtojai. 13.35 Mitų griovėjai. 14.30 Traukiniu į Aliaską. 17.15 Karai dėl bagažo. 17.40 Sandėlių medžiotojai. 18.10 Sandėlių karai. Kanada. 18.40 Likviduotojas. 19.05 Automobilių perpardavinėtojai. 20.00 Perdirbimas. 20.30 Kaip tai pagaminta. 21.00 Aliaskos pakraštys. 22.00 Jukono vyrai. 23.00 Aliaska. Paskutinė riba. 24.00 Kas dedasi Žemėje? 1.00 Nemėginkite pakartoti. 2.00 Nemėginkite pakartoti. 2.50 Aliaskos pakraštys.

7.00 Tenisas. ATP turnyras Sidnėjuje. 9.00 Tenisas. Australijos atvirasis čempionatas. 11.30 Tenisas. ATP turnyras Sidnėjuje. 13.30 Šiaurės dvikovė. Pasaulio taurė. Italija. 14.45 Biatlonas. Pasaulio taurė. Vokietija. 16.45 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio taurė. Šveicarija. 17.45 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino. Pasaulio taurė. Keturių kalvų turnyras. 18.45 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino. Pasaulio taurė. Lenkija. 20.00 Kalnų slidinėjimas. Pasaulio taurė. Šveicarija. 20.55 Sporto naujienos. 21.05 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino. Pasaulio taurė. Lenkija. 21.45 Biatlonas. Pasaulio taurė. Vokietija. 22.45 Tenisas. ATP turnyras Sidnėjuje. 23.55 Sporto naujienos. 24.00 Dakaro ralis. 0.30 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino. Pasaulio taurė. Lenkija. 1.30 Tenisas. ATP turnyras Sidnėjuje.

5.40 Olandijos „Eredivisie“ futbolo lyga. Amsterdamo „Ajax“-Eindhoveno PSV. 7.40 NBA krepšinio lyga. Denverio „Nuggets“-Indianos ‚Pacers“. 9.50 Ispanijos „Endesa“ krepšinio lyga. Saragosos CAI„Barcelona“. 11.30 Ispanijos „Endesa“ krepšinio lyga. Vitorijos „Baskonia“-Madrido ‚Real“. 13.15 NBA krepšinio lyga. Sakramento „Kings“-Memfio „Grizzlies“. 15.30 KOK World Series. Bušido kovos. 17.50 NBA krepšinio lyga. Denverio „Nuggets“-Indianos „Pacers“. 20.00 NBA Action. Krepšinio lygos apžvalga. 20.30 Penktasis kėlinys.

Balticum auksinis/21.00 „Atlygis“, JAV-Vokietija. 2001 m. N-7

Nikas užsidirbdavo pragyvenimui atlikdamas nešvarius darbelius. Vieną gražią dieną vyrukas nusprendžia atsikratyti savo kriminalinės praeities ir džiaugtis ramiu gyvenimu kartu su mylima stiuardese Diana. Jis įgyvendina didžiausią savo svajonę - įkuria džiazo klubą, tačiau... Rež. Frank Oz. Vaid.: Robert De Niro, Edward Norton, Marlon Brando.

TV3/23.25 „Stokeriai“, JAV-D. Britanija. 2013 m. N-14 Emociškai nestabili Evelina ir jos nedraugiška dukra Indija gedi mįslingomis aplinkybėmis avarijoje žuvusio vyro ir tėvo. Laidotuvių dieną į jų duris netikėtai pasibeldžia jo brolis Čarlis, kurio šeima niekuomet nepažinojo. Nekviestas atvykėlis dar labiau išbalansuoja dviejų moterų emocijas. Netrukus... Rež. Chan-wook Park. Vaid.: Mia Wasikowska, Nicole Kidman, David Alford.

Balticum/23.25 „Kuždesių sala“, JAV. 2010 m. N-14 Reičelė dingo kaip į vandenį. Ji ištrūko pro užrakintas kameros duris. Praėjo nepastebėta pro kelias apsaugos užkardas. Išėjo palikusi abi poras batų ir… paslaptingą skaičių seką ant popieriaus lapo. Du pareigūnai, atvykę tirti mistiško Reičelės dingimo, netrukus pasijus izoliuoti saloje... Rež. Martin Scorsese. Vaid.: Leonardo DiCaprio, Mark Ruffalo, Ben Kingsley.

Ispanijos „Endesa“ krepšinio lygos apžvalga. 21.00 KOK World Series. Bušido kovos. Talinas 2016. 23.30 Ispanijos „Endesa“ krepšinio lyga. Madrido „Real“Andoros „Morabanc“.

6.30 Kvailių mokslas. 7.35 Didžiulės gamyklos. 8.20 Tarptautinis Dubajaus oro uostas. 9.10 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 9.55 Paranormalūs reiškiniai. 10.40 Didžiulės gamyklos. 11.30 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 12.15 Stiveno Hokingo ateities mokslas. 13.00 Proto žaidimai. 14.10 Proto žaidimai. 14.35 Didžiulės gamyklos. 15.20 Tarptautinis Dubajaus oro uostas. 16.05 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 18.25 Stiveno Hokingo ateities mokslas. 20.00 Antrojo pasaulinio karo pragaras jūros dugne. 20.45 Stiveno Hokingo ateities mokslas. 22.15 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 23.05 Paranormalūs reiškiniai. 23.50 Antrojo pasaulinio karo pragaras jūros dugne. 0.35 Stiveno Hokingo ateities mokslas. 1.20 Lėktuvo katastrofos tyrimas. 2.10 Paranormalūs reiškiniai. 2.55 Antrojo pasaulinio karo pragaras jūros dugne.

7.05 Antrasis Pasaulinis karas. Imperijos kaina. 7.55 Linksmi išradimai. 8.20 Tikroji baltoji karalienė ir jos konkurentai. 9.20 Privatus Tiudorų gyvenimas. S 10.05 Muziejaus paslaptys. 10.50 Linksmi išradimai. 11.20 Šnipai. 12.05 Konspiracija. 13.00 Viduramžių numirėliai. 13.50 Privatus Tiudorų gyvenimas. S

14.40 Erich Mielke - baimės meistras. 15.35 Mitų medžiotojai. 16.30 Konspiracija. 17.20 Antrasis pasaulinis karas. Imperijos kaina. 18.15 Linksmi išradimai. 18.45 Muziejaus paslaptys. 19.30 Tikroji baltoji karalienė ir jos konkurentai. 20.25 Mitų medžiotojai. 21.15 Konspiracija. 22.05 Išlaikyti tai karališkojoje šeimoje. 23.00 Didieji lūkesčiai. 0.05 Istoriją nulėmusios moterys. 0.55 Tamsi Adolfo Hitlerio charizma. 1.50 Mitų medžiotojai. 2.45 Pogrindinio pasaulio paslaptys. S

7.05 Oro gelbėtojų tarnyba. 7.55 Didelė pikta žuvis. 8.40 Žvalgytojai. 9.25 Nefrito karštinė. 9.45 Drožinėtojų karaliai. 10.10 Namų pervežėjai. 10.55 Pakeltas! 11.45 Brolių projektai. 12.05 Brolių projektai namuose. 12.30 Mano namai ant vandens. N-7 12.50 Dronai. 13.15 Linksmi išradimai. 14.10 Nuodėmingojo miesto automobiliai. 15.00 Medienos karaliai. 15.45 Šaltųjų vandenų žvejai. 16.35 Laukinė šiaurės gamta. 17.20 Pakeltas! 18.10 Namų pervežėjai. 18.55 Drožinėtojų karaliai. 19.15 Brolių projektai. 19.40 Medienos karaliai. 20.25 Žvalgytojai. 21.10 Šaltųjų vandenų žvejai. 22.00 Žvalgytojai. 22.45 Dronai. 23.30 Pavojingi keliai. 0.35 Laukinė šiaurės gamta. 1.20 Žvalgytojai. 2.05 Linksmi išradimai. 2.30 Linksmi išradimai.


2017 m. sausio 13 d. PENKTADIENIS

Žmogaus kūno ženklai

Ranka ranką mazgoja (plauna) Jonas NEKRAŠIUS Aš turiu dvi rankas. Ir abi atiduodu Jums už vaisių, arimai, už gausų... Imkit porą tvirtų, imkit porą šakotų Mano rankų, – jos jums priklauso... (Eduardas Mieželaitis „Rankos“) Ranka nuo seniausių laikų yra aktyvumo ir galios simbolis. Ji simbolizuoja jėgą, valdžią, viršenybę. Kaip valdžios ženklas, ji simbolizuoja Dievą ir visus jo aspektus – nuo meilės iki bausmės. Būti Dievo ar valdovo ranka, vadinasi, priklausyti jam ir jį saugoti. Ištiesta ranka dažnai yra teisėjo valdžios simbolis. Ranka buvo romėnų legionierių emblema. Ranka (tiksliau plaštaka, delnas) nuo seniausių laikų yra dažniausiai naudojamas žmogaus kūno simbolis. Ji gestikuliacijoje reiškia apotropinį poveikį. Rankomis vykdoma valdžia, atliekama veikla ir darbas. Ranka yra draugystės, sutikimo, patvirtinimo ženklas. Rankos yra tobulas įrankis. Žmogus dviem rankomis ką nors tvirtai laiko. Ji svarbiausias žmogaus įrankis atliekant bet kokį darbą. Hebrajų kalba žodis „jad“ reiškia ne tik ranką, bet ir valdžią. Dėl to ranka labai dažnai laikoma viešpatavimo ir karaliavimo simboliu. Europos profsąjungų vėliavoje pavaizduota ranka yra solidarumo ir brolybės simbolis. Nuo viduramžių suglaustos rankos reiškia susitelkimą maldai. Pakelta dešinė ranka prisiekiant laikoma įpareigojančiu gestu. Ištiesta ranka per amžius simbolizavo mistikų įsitikinimų tvirtumą, valios jėgą, kuria jie gindavo savo pažiūras. Ištiesta pasisveikinimui ranka reiškia draugiškumą, atvirumą, atsidavimą; be to, nuo senų laikų tai reikšmingas, dažnai teisinis sutuoktinių ryšio simbolis. Nėra dviejų vienodų rankų: delno linijos ir iškilumai yra individualūs kaip pirštų atspaudai, daug pasako apie žmogaus būdo bruožus. Rankų judesiai gali reikšti palaiminimą, globą. Dažnai gydoma „rankų uždėjimu“, o kam nors padėdami, „tiesiame pagalbos ranką“. Du žmonės, besilaikantys už rankų, reiškia meilę ir prisirišimą. Ranka ranką plauna (lot. Manus manum lavat). Posakis reiškia abipusę paramą ar pagarbą. Užrašyto posakio autorius – romėnų filosofas, dramaturgas ir politikas Seneka Jaunasis. Posakis gali būti ir bendro indoeuropietiškojo folkloro paveldas, Senekos paimtas iš gyvosios kalbos. „Žmogus skiriasi tuo, kad turi ranką – instrumentą, kuriuo ir krečia visas savo kiaulystes“ (Dž. Orvelas „Gyvulių ūkis“). Rankos pasaulio tautų kultūrose ir mituose Krikščionybėje didžiulė ranka, plaštaka ar delnas, kyšantis iš debesų, – tiesioginis Viešpaties rankos vaizdinys, Šventojo Rašto simbolikoje reiškiantis Dievo valią ir galią ir suprantamas kaip Švenčiausios Trejybės pirmojo asmens Dievo Tėvo simbolis. Sakraliniame mene

dažnai vaizduojama Pasaulio Kūrėjo ranka. Krikščioniškoje ikonografijoje Kristus simbolizuoja dešiniąją Dievo ranką, dešinė dažniausiai turi pozityvią reikšmę, pvz., simbolinėje magijos kalboje, kur kalbama apie baltąją magiją (tuo tarpu takas į kairiąją ranką nurodo velnio magiją). Nuo viduramžių suglaustos rankos, sudėtos prieš krūtinę, reiškia susitelkimą maldai. Abi pakeltos besimeldžiančiojo rankos simbolizuoja, kad jis kreipiasi į dangų ir yra pasirengęs. Bizantijos valdovų pakeltos ištiestais delnais rankos gestas reiškė krikščioniškąjį palaiminimą. Laiminama paprastai dešine ranka, nes nuo seniausių laikų dešinė pusė laikoma garbingesnė, geresnė ir laimingesnė, todėl ir Paskutiniame teisme išrinktieji vaizduojami Dievo dešinėje, o pasmerktieji – kairėje. Abiejų pusių svarba visuomet akcentuojama ir nukryžiavime. Pakelta dešinioji ranka su trimis ištiestais pirštais (nykščiu, smiliumi ir viduriniuoju) duodant priesaiką kviečia Dievą būti liudininku. Krikščioniškoje ikonografijoje į viršų pakeltos rankos reiškia sielos atsivėrimą, pasigailėjimo prašymą. Viduramžių sakralinėje tapyboje danguje pavaizduota ranka yra Dievo simbolis. Beveik visose religijose prieš atliekant ritualinius veiksmus atliekamas nusiprausimas (pirmiausia nuplaunamos rankos) – ir tai reiškia ritualinį apsivalymą. Pontijus Pilotas nusiplovė rankas simboliškai pabrėždamas, kad jis neatsako už savo veiksmus. Pridengtos arba rankovėje paslėptos rankos primena antikinį paprotį iš pagarbos valdovų akivaizdoje slėpti savo rankas. Budizmo ir judaizmo kultūrose paplitę daugybė įvairiausių rankų gestų, kurie turi tvirtai nustatytą simbolinę reikšmę. Jie gali reikšti meditaciją, maldą, argumentaciją, bebaimiškumą ir kita. Budizme sugniaužtos rankos pirštai byloja apie nutylimas ezoterines paslaptis; Budos rankos ištiestais pirštais reiškia, kad jis nekaupiantis jokių paslapčių. Ranka – simbolikoje dažniausiai pasitaikanti žmogaus kūno dalis. Jau ankstyvojo ledynmečio olų piešiniuose aptinkami rankos vaizdo negatyvai (pvz., Gargas ir Pech-Merle olose, taip pat ant uolų ir olų kitose žemės vietose – Pietų Amerikoje ir Australijoje). El Castillo urve prie Puente Viesgo miesto Kantabrijoje, Šiaurės Ispanijoje, rasta daug žmogaus delno atspaudų, kuriuos, manoma, paliko Madeleino kultūros žmonės. Pirėnų olos Gargas piešiniuose dažnai aptinkami lenkti arba suluošinti pirštai, veikiausiai aukų įamžinimo aktai. Semitų kultūrose sąvokos „ranka“ ir „valdžia“ yra sinonimai, valdžios išraiška ir karališkas simbolis. Prisilietimas ranka yra tiesioginės magijos išraiška; rankos uždėjimas – pašventinimas ir savo galios atidavimas šventinamajam; rankos paspaudimas simbolizuoja

draugišką sutikimą, pakeltos arba sunertos rankos – maldą, tam tikri pirštų gestai – priesaiką ir palaiminimą. Atvira plaštaka reiškia pasisveikinimą: taiką visam pasauliui. Sugniaužtas kumštis – revoliucionierių simbolis, reiškiantis puolimą. Senovės romėnų būrimuose ranka buvo naudojama spėjant ateitį. Ji buvo naudojama kartu su tokiais simboliais kaip gaidžiuko galva ir pušies kankorėžis, kurie buvo siejami su Bakcho kultu ir ateities regėjimais, kylančiais išgertuvių svaigulyje. Dažnai ranka tarnauja ir kaip amuletas. Tai Fatimos ranka islame. Arabai Fatimos ranką piešia ant namų durų, saugodamiesi nuo blogio jėgų. Ši Dievo ranka žinoma kaip Fatimos ranka (pagal Mahometo dukters vardą), vaizduoja penkis islamo arkanus. Penki pirštai reiškia penkias pagrindines musulmonų priedermes: jie turi viešai išpažinti savo tikėjimą, melstis penkis kartus per dieną, duoti išmaldą, pasninkauti ramadano mėnesį ir kaip maldininkai aplankyti Meką. Laiminanti Dievo ranka vaizduojama jau pačiose seniausiose kultūrose. Islamo religijoje Fatimos ranka laikoma amuletu, o penki rankos pirštai simbolizuoja tikėjimo skelbimą, maldą, šventųjų vietų lankymą, pasninkavimą ir gerų darbų darymą. Ispanijoje ir arabų šalyse sutinkamas islamiškasis duris saugančio amuleto motyvas „Penkios dorybės“ su raktu. Dievo ranka – žydų jėgos ir valdžios simbolis – nešiojama kaip talismanas. Ankstyvųjų viduramžių Balkanų sektos bogomilų simbolikoje ranka, pvz., antkapiuose, reiškia penkias pasaulio sandaros stichijas. Skirtingomis kalbomis kalbančios Šiaurės Amerikos indėnų gentys rankų ženklais galėdavo susikalbėti ir už genties teritorijų ribų. Labai plačiai paplitę dešinės ir kairės rankos simbolikos skirtingi aiškinimai. Senovėje žmogus kaudavosi dešine ranka, o kaire apgindavo gyvybiškai svarbius organus, t. y. dešinė pusė tarnavo puolimui, o kairė – gynybai. Todėl dešinė laikoma vyriška puse, o kairė moteriška. Dešinė ranka atspindi sąmoningąją, aktyviąją jūsų asmenybės pusę. Kairė ranka suteikia informacijos apie paveldėtus polinkius ir pasąmonę. Tai taikoma dešiniarankiams, kairiarankiams viskas yra atvirkščiai. Dažnai tamsa siejama su blogiu, todėl yra paplitęs tikėjimas, kad dešine ranka daromi „švarūs“ darbai, o kaire – juodi, „nešvarūs“. Todėl baltoji magija atliekama dešine ranka, o juodoji magija – kaire ranka. Rankos renesanso heraldikos mene reiškia galią, ištikimybę, stropumą, nekaltybę ir vienybę. Ranka su ištiestais ir išskėstais pirštais reiškia, kad nėra vienybės, suspausta ranka ir kumštis – galią ir vienybę, sunertos rankos – ištikimybę ir vienybę. Rankos maitina, rengia ir guodžia mus. Už visus žmonių

Artūro STAPONKAUS nuotr.

11 | ŽENKLAI

darbus reikia dėkoti rankoms. Prahos universiteto herbe vaizduoti miesto vartai ir virš jų lyg iš dangaus išlindusi ranka su knyga. Rankos simbolika labai svarbi masonams. Ranka buvo pasikeičiama atpažinimo ženklais, šventinama. Sunertos rankos sudaro „brolių grandinę“, o dviejų susiėmusių rankų gestas antspauduose ir ložių herbuose reiškia brolybės ženklą. Dvi rankos magijoje reiškia ugnį ir orą. Jos simbolikoje naudojama ir „dvilypė ranka“, atspindinti dualizmo vaidmenį okultizme. Dieviškam palaiminimui pakeltos rankos šešėlis, panašus į raguoto velnio atvaizdą, virsta tarsi prakeikimo ženklu. Ranka ir jos šešėlis yra neatskiriami vienas nuo kito kaip šviesa ir tamsa Žemėje. Apie ši�� dvireikšmę ranką XIX a. okultistas Elfasas Levis (Levi) taip rašė: „Dvasininkui darant ekskomunikavimo ženklą, mistišku būdu sukuriamas velnias.“ Pakeltos rankos gali reikšti prašymą ar maldą. Jos gali būti pakeltos mūšyje (su ginklais) ar pasiduodant (išskėstais delnais). Paprastai ranka simbolizuoja veiksmą. Jei nugalėtasis pakelia rankas, vadinasi jis galutinai pasiduoda. Plačiai paplitusios metaforos – „teisingumo ranka“ ir „stipri įstatymo ranka“. Rytų religinėje ikonografijoje rankos reiškia galią. Įvairūs indų dievai turi daugiau kaip dvi rankas – tai jų visagalybės išraiška. Todėl daugiarankė dievybė simbolizuoja galingą dievo prigimtį. Indijoje nuotakoms rankos išmarginamos raudonai – tai turi atnešti laimę. Ranka minima daugelyje pasaulio tautų posakių: „ranka ranką plauna“, „padėti ranką ant širdies“ (sena priesaikos forma), „nudegti rankas“, „pakelti prieš ką nors ranką“, „prašyti rankos“ ir kita. Airių patarlė moko: „Niekada nekišk rankos taip giliai, kad paskui negalėtum ištraukti.“ Rankos naudojamos įvairiems simboliams ir įvykiams išreikšti. Didžiosios Britanijos prisijungimui prie Europos ekonominės bendrijos pažymėti buvo nukalta penkiasdešimties pensų moneta. Joje pavaizduotos rankos, susikabinusios draugystės ratu.

Prietarai apie rankas. Daugelio tautų tikėjimuose kairė ranka reiškia blogį, nevikrumą, prastą lemtį, o dešinė – dorybę ir jėgą. Indijoje ir musulmonų pasaulyje dešinė ranka skirta maistui, o kairė – nešvarumams pašalinti. Kai kurių religijų dvasininkai dešinę ranką skiria „šventiems“ veiksmams, o kairę – švarinimuisi. Gvinėjoje manyta, jog alaus bokalą laikant kairėje rankoje gėrimas bus apnuodytas. Kai kuriose Afrikos tautose draudžiama moterims valgį ruošti kaire ranka. Vestuvinis žiedas mūvimas ant kairės rankos piršto (taip elgtis yra priimta JAV – J. N.), nes iš tos pusės piktosios dvasios gali lengvai prisėlinti ir pakenkti santuokai, o žiedas nuo to apsaugo. Dar XX a. Japonijoje žmonos kairiarankystė buvo pakankama priežastis skyryboms. Sveikintis kairiąja ranka – blogai. Jei dvi rankos sveikinantis sukryžiuoja rankas, netrukus bus vestuvės. Jei trys žmonės vienu metu nori paspausti vienas kitam rankas, sėkmė bus visiems trims. Atsisveikinant netyčia paspausti ranką tam pačiam asmeniui, blogai (nebent paspaudžiate ją dar kartą). Spausti rankas per stalą – blogai. Jei niežti dešinįjį delną – gausite pinigų arba svarbią žinią. Jei niežti kairįjį delną, turėsite išleisti pinigų (nebent patrintumėt jį į medį). Jei du žmonės plaunasi rankas viename dubenyje, blogai; jie susipyks. Jei plausite kūdikio rankas, kol jam nesuėjo metai, jis niekada neturės pinigų. Pagal rankos formą galima spręsti apie žmogaus charakterį. Smaila rankos forma: tokiai plaštakai būdingi ilgi, smailėjantys pirštai. Ji liudija apie kūrybiškumą ir lakią vaizduotę, jos savininkai lengvai patraukia kitus, tačiau juos taip pat galima greitai suvilioti. Ovali rankos forma. Ši plaštaka siaura ties plaštaka ir riešu. Tai kūrybingos, su intuicija ir gebėjimu įsijausti, taip pat nepastovumu ir dideliu pripažinimo poreikiu pasižyminčios asmenybės ranka. Mentelės formos ranka: kampuota, per vidurį platesnė nei ovalioji – užsispyrusio, ryžtingo, energingo ir naujovėms atviro, kartais linkusio dominuoti žmogaus ranka. (Bus tęsinys)


BENDROVĖS DIREKTORIUS Artūras Laureckas 8 652 83 054 Sąskaitos Nr. LT08 4010 0510 0338 8947 AB DNB bankas Įmonės kodas 144342654 PVM mokėtojo kodas LT443426515 Šiaulių telefono kodas (8 41) SKELBIMAI, REKLAMA Reklamos skyriaus direktorė Virginija Žvigaitienė, 8 650 70 561 Reklamos skyriaus vadybininkės 52 38 52, 8 640 17 768

Telefaksas 52 38 52 El. paštas reklama@snaujienos.lt REKLAMĄ PRIIMA 8-17 val. (be pietų pertraukos)

Vyriausioji redaktorė Romualda Urbonavičiūtė KORESPONDENTAI 39 95 36, 52 38 40 info@snaujienos.lt Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jūratė Rauduvienė (j.rauduviene@snaujienos.lt) Aktualijos Diana Janušaitė (d.janusaite@snaujienos.lt) Sportas Ieva Liubšytė (i.liubsyte@snaujienos.lt) Medicina Lina Abromavičienė (l.abromaviciene@snaujienos.lt) Švietimas, kultūra Ramunė Dambrauskaitė (r.dambrauskaite@snaujienos.lt) Fotokorespondentas Artūras Staponkus Dizainerė Monika Klenauskaitė (dizaineris@snaujienos.lt) BENDRADARBIAI Karikatūristas Kęstutis Pabijutas Publicistai Ričardas Jakutis, Irena Ramaneckienė

BUHALTERIJA Vyriausioji finansininkė Laima Savilova 8 640 44 352

PLATINIMO TARNYBA, PRENUMERATA El. paštas prenumerata@snaujienos.lt Prenumeratos tarnybos vadovas, 52 38 44

Visos „Šiaulių naujienų” publikacijos yra laikraščio nuosavybė. UAB „Šiaulių naujienos” neatsako už reklamos turinį ir užsakovų klaidas. - taip žymimi reklaminiai straipsniai Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti. Rinko ir maketavo UAB „Šiaulių naujienos” Spausdino „Titnago” spaustuvė Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 52 OFSETINĖ SPAUDA TIRAŽAS 5 620 Už laikraščio spausdinimo kokybę atsako „Titnago” spaustuvė

Dienraštis leidžiamas antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais. Platinamas Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Leidėjas: uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos” ISSN 1822-590X Aušros al. 48, 76236 Šiauliai, info@snaujienos.lt, www.snaujienos.lt VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA

Orai svetur ATĖNAI BERLYNAS BRIUSELIS DUBLINAS HELSINKIS HURGADA KRETA LONDONAS MADRIDAS MALJORKA MASKVA OSLAS RYGA ROMA PARYŽIUS PRAHA STAMBULAS STOKHOLMAS TALINAS VARŠUVA

Mintis

Padalink kiekvieną problemą į tiek dalių, kiek įmanoma ir būtina tam, kad ją išspręstum.

(R. Dekartas)

Nusišypsok ☺☺☺ Gydytojo kabinete: - Na kaip, ar padėjo jums nauji vaistai nuo užmaršumo? - Žinoma, padėjo! O kas jūs toks, kad klausiate? ☺☺☺ - Klausykite, pas jus pirkta priemonė nuo kandžių niekam tikusi. Kandys ją ėda su malonumu! - Tada viskas gerai! Kol kandis ėda tą priemonę, jai nerūpi rūbai!

11 1 2 3 1 19 12 6 8 10 -6 -4 0 11 5 3 0 1 1 1

Dienos akcentai Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena. Dvidešimt šešeri metai nuo ano, tragiškojo, 1991-ųjų sausio. Šią dieną minime masinį taikų Lietuvos piliečių pasipriešinimą Sovietų Sąjungos bandymui jėga į savo rankas paimti valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių taikių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų - desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis

laisvės gynėjų. Besiplaikstančios trispalvės, žvakučių liepsnelės, gėlės, vainikai ant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kapų primins skaudžias netektis, žaizdas ir mūsų pačių, išsivadavusių iš imperijos gniaužtų, susitelkimą pavojaus akivaizdoje. Sausio tryliktoji, penktadienis - 13-oji metų diena (penktoji 2-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 352 dienos. Dangaus kūnai Saulė šiandien teka 8.36, leidžiasi 16.19. Dienos ilgumas 7.43. Šiandien - antroji Mėnulio pilnaties diena. Saulė Ožiaragio ženkle. Vardadieniai Dargauda, Dargaudas, Dargenė, Dargenis, Dargė, Dargilas, Iva, Ivas, Iveta.

Astrologinė prognozė sausio 13-ajai, penktadieniui AVINAS

LIŪTAS

ŠAULYS

Šiandien netrūks darbo ir bendravimo, ir tuo labiau, kuo populiaresni esate. Labiau saugokite savo atžalas nuo įvairių galimų pavojų, o ir patys atsakingiau rinkitės laisvalaikio pramogas.

Neapsidžiaugsite, jei per daug tikitės iš kitų. Būsite tokie emocionalūs ir nekantrūs, kad galite pašnekovų neišklausyti iki galo. Ir dėl to kažko nesuprasti. Vakare labiausiai norėsis komforto, malonaus pasilepinimo. Suteikite sau tai.

Būsite nusiteikę filosofuoti, gvildenti globalines problemas, mokyti aplinkinius. Lengviau ištversite ir kitų moralus, noriai diskutuosite. Galite pakeisti nuomonę apie save.

JAUTIS Tikriausiai nelengvai seksis įgyvendinti planus. Daug kas priklausys nuo tvirto pasiryžimo ir kitų žmonių palaikymo, pritarimo. Nedrumskite mikroklimato namuose, nes bus tikrai nelinksma, jei artimuosius išvesite iš pusiausvyros.

DVYNIAI Turėtų neblogai sektis darbai, susiję su reklama, prekyba, apdaila, mokslu. Jei susitiksite su įdomiais žmonėmis, paklauskite jų nuomonės jus dominančiu klausimu. Galbūt su kitų pagalba rasite aktualų atsakymą

VĖŽYS Gali būti, kad teks grąžinti skolas arba dėl kažko derėtis, tarpininkauti. Galbūt įsigysite daiktą, kurį buvote iš anksto suplanavę, arba nuspręsite stipriai keisti išvaizdą, gyvenimo būdą.

MERGELĖ Jausite keistą nepasitenkinimą, sunku bus bendrauti net su artimais ir mylimais žmonėmis. Galbūt ramybės neduos kokia nors nemaloni paslaptis ar apkalbos. Neeikvokite jėgų abejotiniems užsiėmimams.

SVARSTYKLĖS

OŽIARAGIS Neišpūskite kiekvienos menkos problemos, vadovaukitės blaiviu protu. Pasistenkite nesugadinti brangių jums santykių beprasmišku ginču, pavydo scena. Be reikalo neišlaidaukite.

VANDENIS

Neblogai seksis tiek profesiniai, tiek visuomeniniai reikalai, lengvai prisitaikysite įvairiose situacijose. Džiaugsmo suteiks flirtas, meilės nuotykis arba susitikimas su išsiilgtu bičiuliu, drauge. Tik neturėkite per didelių lūkesčių.

Nors konkurencija visose srityse gali atrodyti didžiulė, bet jūs būsite pakankamai patrauklūs publikai, kolektyvui. Svarbu nepasiduoti blogai įtakai, neįsivelti į avantiūras, dėl kurių vėliau tektų gailėtis, teisintis ar aiškintis.

SKORPIONAS

ŽUVYS

Galite nejuokais įklimpti dirbdami suplanuotus darbus. Galbūt susidursite su biurokratinėmis užkardomis, keistais draudimais. Mėginimas juos apeiti kaip reikiant išvargins ir vis tiek naujus planus turbūt teks atidėti.

Diena bus kupina rūpesčių. Kažkas gali sutrikdyti jūsų sumanytą planą, ir reikalai judės gana lėtai. Didesnį dėmesį skirkite sveikatos ir grožio profilaktikai. Turėtumėte intuityviai pajusti, ko reikia įvaizdžiui pagerinti.


2017 01 13 ŠIAULIŲ NAUJIENOS