Issuu

26-OJI

LIETUVOS

EKSLIBRISO PA R O DA [ Įklija ]

DVIDEŠIMT ŠEŠTOJI LIETUVOS EKSLIBRISO PARODA Katalogas

Šiaulių 790 metų sukakčiai

Šiauliai, 2026

PRATARMĖ

Kai menininkas imasi kurti ekslibrisą, jis ne tik piešia – jis klausia: kas šis žmogus? Kas jam svarbu? 2026 metais šie klausimai turėjo ir adresą – Šiaulius. Dvidešimt šeštoji Lietuvos ekslibriso paroda skirta miestui, šiais metais mininčiam 790 metų sukaktį. Kūrėjai buvo pakviesti įamžinti žmones, kurių gyvenimas ir veikla susipynę su Šiaulių istorija: čia gimusius, čia kūrusius, čia palikusius pėdsaką moksle, mene, švietime ar bendruomenės gyvenime. Taip ekslibrisas – mažas, bet iškalbingas knygos ženklas – tapo ypatinga dovana miestui: kiekvienas kūrinys čia yra ir portretas, ir prisipažinimas, ir atminimo ženklas. Šiame kataloge susitinka du pasakojimai – vaizdinis ir žodinis. Prie ekslibrisų kūrėjai pridėjo trumpus komentarus: kodėl būtent šis žmogus, ką jis jiems reiškia, kaip gimė sumanymas. Šie tekstai ne paaiškina kūrinius – jie juos pratęsia, suteikia jiems šilumos ir artumo. Šiauliai šiam projektui – ne atsitiktinė vieta. Miestas jau daugelį metų yra vienas svarbiausių ekslibriso meno centrų Lietuvoje, kuriame ekslibriso parodų tradicija nuosekliai telkia kūrėjus iš visos šalies. Šis katalogas – dar vienas tokios bendrystės liudijimas. Katalogo sudarytoja Asta Kaktytė

26-OJI LIETUVOS EKSLIBRISO PARODA SKIRTA ŠIAULIŲ JUBILIEJUI Povilo Višinskio biblioteka šiemet kvietė dalyvauti 26-ojoje Lietuvos ekslibriso parodoje, skirtoje Šiaulių miesto 790 metų jubiliejui. Šia paroda siekiama kūrybiškai įprasminti žmones, kurie prisideda ar prisidėjo prie Šiaulių miesto augimo bei savitumo. Organizatoriai kvietė dailininkus sukurti ekslibrisą asmeniui, turinčiam ryšį su Šiauliais. Tai galėjo būti žmogus, gimęs, gyvenantis (gyvenęs) ar dirbantis (dirbęs) Šiauliuose, savo veikla reikšmingai prisidedantis (prisidėjęs) prie miesto kultūros, mokslo, meno, švietimo, istorijos ar bendruomenės, net jei čia ir negyveno. Įspūdinga Šiaulių miesto data pritraukė gausų ekslibriso kūrėjų būrį. Šešiasdešimt aštuoni menininkai parodai pateikė daugiau nei 170 ekslibrisų, sukurtų įvairiomis grafikos technikomis. Parodos dalyviai organizatorių buvo paprašyti trumpai, keliais sakiniais apibūdinti asmenį, kuriam skiriamas ekslibrisas. Parodos rengėjų sumanymu, šie trumpi aprašymai ar sentencijos nugulė į parodos katalogą šalia ekslibrisų ir taip praturtino vaizdo ir turinio suvokimą. 26-ojoje Lietuvos ekslibriso parodoje dalyvavo kūrėjų iš visos Lietuvos – visų didžiųjų miestų, mažesnių miestelių ir regionų. Šiai parodai pateikti ekslibrisai daugiausia sukurti linoraižinio, kompiuterinės grafikos ir mišria technika, kitos klasikinės technikos, tokios kaip ofortas, akvatinta, šilkografija, nebuvo populiarios, jų techninis atlikimo ir įgyvendinimo procesas reikalauja daugiau laiko. Parodoje akį patraukia autoriai, kurie ekslibrisus kūrė naudodami šrifto, kaligrafijos kompozicijas. Gražus prof. Alberto Gursko ir Rasos Janulevičiūtės duetas. Profesorius, žinomas grafikas ir kaligrafas, ištikimas kaligrafijai, šriftui, eksli-

brisus skyrė dailininkams Petrui Repšiui, Gerardui Bagdonavičiui ir kolekcininkui Aidui Pikiotui. Kaip visada, elegancija, aukšta spaudos kultūra ir išmoningomis rašto meno kompozicijomis prisistato Rasa Janulevičiūtė. Šio dueto nuotaikas papildo Rūtos Mozūraitės nuoširdumu nuaustas ekslibrisas Apolonijai Šliūpienei. Į minėtų autorių gretas įsilieja panevėžietis Povilas Šiaučiūnas, tvirta ranka išraižęs ekslibrisus Nijolei Petraitienei, Vyteniui Rimkui, Jonui Nekrašiui, Zenonui Eimučiui Sabaliui. Ekslibriso puotoje džiugu matyti prof. Marijos Marcelionytės-Paliukės darbus. Autorė, kaip visada, kruopšti, reikli, preciziška. Šilkografijos technika sukurti ekslibrisai skirti Vaivai Kovieraitei-Trumpei ir Vaidotui Januliui. Formos ir faktūros simbolika mus nukelia į mentalinį, filosofinį lauką. Čia pat į vieną gretą stoja šilkografijos technika sukurti Vaivos Kovieraitės-Trumpės ekslibrisai ,,Šiaulių krašto“ įkūrėjui ir redaktoriui Vladui Verteliui. Jos ekslibrise gal pats redaktorius, o gal koks nepažįstamas miestelėnas poilsio valandėlę atidžiai skaito ,,Šiaulių kraštą“. Katinų muziejaus įkūrėjai Vandai Kavaliauskienei skirto ekslibriso katinai, kaip įprasta, šildosi saulėje ir tai nieko nuostabaus, juk Šiauliai – saulės miestas. Visą puokštę ekslibrisų įvairioms Šiaulių asmenybėms pateikė Rimantas Dichavičius. Darbai rodo artimą autoriaus ryšį su Šiauliais ir šiauliečiais. Mišria technika sukurtuose ekslibrisuose išmoningai ir jautriai komponuojami simboliai atspindinti vieną ar kitą asmenybę istorijos raidoje, atskleidžia jos gyvenimo faktus ir įvykius. Taip pat išsiskiria nuoširdūs asmenų, kuriems šie darbai dedikuoti, aprašai. Jaučiama, kad dailininkas puikus pasakotojas, gerai valdo plunksną. Intriguoja kaunietės dailininkės Sigutės Bronickienės sukurti ekslibrisai Virgiui Stakėnui, Sauliui Sondeckiui ir Viliui Puronui. Darbai atlikti linoraižinio technika ir atspausti ant odos. Eglė Ambraziūnaitė vėl stebina išskirtine moliotipijos technika. Subtilus tapybiškas ir faktūrų bei spalvų turtingas ekslibrisas skirtas šviesaus atminimo kurso draugui, ilgamečiam Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytojui, talentingam keramikui, skulptoriui Gintarui Martinioniui. Kitą ekslibrisą Eglė skyrė klasės draugei iš M. K. Čiurlionio menų mokyklos – Vitai Žabarauskaitei, fatališkai, talentingai tapytojai. Suraizgytos piešinio linijos grakštumą puikiai demonstruoja Petro Rakštiko ekslibrisai Daliai Jakaitei, Antanui Kantauskui, Bonaventūrui Šalčiui. Savo drąsa žavi Rūtos Černiauskienės ekslibriso „Rūta ir Nomeda“ traktuotė, kur autorė ir jos draugė aktorė Nomeda Bėčiūtė persirengusios kaukių baliaus rūbais eina į miestą apsipirkti. Saulės mieste daug smagių dalykų. Neeilinė data – 790-osios Šiaulių miesto įkūrimo metinės – tapo gražia ekslibriso švente, prie kurios solidžiai prisidėjo visi projekte dalyvaujantys dailininkai. Paroda šiauliečius ir miesto svečius pirmiausia pasveikins Povilo Višinskio bibliotekos III aukšto galerijoje. Vėliau ji džiugins Trakų istorijos muziejaus lankytojus. Grįžusi į Šiaulius, paroda mus pasitiks miesto ,,Saulėtekio“ gimnazijoje. Parodos kuratorius prof. Vaidotas Janulis

EKSLIBRISAI

Viktorija ABROMAVIČIŪTĖ

Linoraižinys, 150 x 140

Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla, mokyt. Asta Butėnienė

Virgis Stakėnas – dainų autorius, atlikėjas bei prodiuseris. Būtent iš Šiaulių jis išėjo į Lietuvos sceną, pristatydamas kantri muziką, kai ji dar buvo nišinė. Jis yra Lietuvos kantri muzikos festivalių judėjimo pradininkas bei šių festivalių iniciatorius. Jo muzika dažnai praskaidrina daugelio žmonių nuotaiką ir jų dienas padaro šviesesnes.

Eglė AMBRAZIŪNAITĖ

Moliotipija, 150 x 150

Gintaras Martinionis (1956–2017) – Šiaulių universiteto dėstytojas, gabus keramikas, 1985 m. baigęs Lietuvos dailės institutą. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, aktyvus respublikinių ir tarptautinių parodų dalyvis – ir mano bendrakursis institute.

Eglė AMBRAZIŪNAITĖ

Mišri technika, 150 x 150

Edmundas Ambraziūnas baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius, Lietuvos automatikos Šiaulių filialo direktorius, dirbo prie statybų Klaipėdos krovinių terminale, „Mažeikių naftos“, „Akmenės cemento“, Jonavos „Azoto“ ir kt. gamyklose, Šiauliuose gyveno nuo 1988 m.

Eglė AMBRAZIŪNAITĖ

Moliotipija, 140 x 150

Vita Žabarauskaitė (1962–2021) – Šiaulių Gegužių progimnazijos mokytoja metodininkė, baigusi Šiaulių pedagoginį institutą. Profesionali tapytoja, surengusi daugiau nei šimtą parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1995 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė – ir mano bendraklasė M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Laura BALTIJUTĖ

Sausoji adata, 80 x 80

Ilana Kinderė kasdieniu darbu puoselėja sveiką gyvenseną, meilę ir kūnui, ir sielai.

Laura BALTIJUTĖ

Virgis Stakėnas – tai žmogus, kurio muzika lydi įvairių kartų žmones.

Sausoji adata, 80 x 80

Vladimiras BERESNIOVAS

Mišri technika, 147 x 97

Virgilijus Noreika (1935–2018) – Šiauliuose gimęs Lietuvos operos solistas.

Vladimiras BERESNIOVAS

Mišri technika, 137 x 126

Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873–1929) – Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas ir vadas. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje.

Arūnas BĖKŠTA

Linoraižinys, 97 x 97

Raimundas Balza – Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, vienas Chaimo Frenkelio vilos restauravimo iniciatorių. Mamos senas bičiulis.

Arūnas BĖKŠTA

Sausoji adata, 118 x 106

Jokūbas Frenkelis – fabriko „Batas“ direktorius ir įkūrėjas. 1939 m. fabriko produkcija užėmė daugiau kaip pusę Lietuvos rinkos ir nukonkuravo nemažą dalį importinės avalynės. Fabrike tuo metu dirbo apie 500 darbininkų ir tarnautojų. Įtariu, kad jo tėčiui Chaimui bus ne vienas ekslibrisas. Tikiuosi, kad šis bus išskirtinis.

Eglė BIČKIENĖ

Linoraižinys, 150 x 140

Du kūrėjai, mieli bičiuliai ir kolegos. Irena ir Vilius Šliuželiai šiuo metu ryškiausi keramikos (ir ne tik) veidai Šiauliuose ir vieninteliai tokie Šiaulių dailės mokykloje.

Kazys BIMBA

Linoraižinys, šilkografija, 100 x 100

Mečislovas Jurevičius (1927–1999) – Kęstučio apygardos partizanas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas. Dievo tarnas. Kryžių sodininkas.

Kazys BIMBA

Linoraižinys, šilkografija, 100 x 100

Mečislovas Jurevičius (1927–1999) – Kęstučio apygardos partizanas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas. Dievo tarnas. Kryžių sodininkas.

Kazys BIMBA

Linoraižinys, šilkografija, 100 x 100

Skulptorius Aloyzas Toleikis (1931–2021) – man gerai pažįstamas. Bendravome beveik nuo tada, kai atvyko į Šiaulius (nuo 1974 m.). Buvo užsispyręs žemaitis ir visada pasiekdavo savo tikslą.

Kazys BIMBA

Linoraižinys, šilkografija, 100 x 100

Sigitas Prancuitis – tapytojas, asambliažų, grafikos, monumentaliosios tapybos kūrėjas. Gerbiamas Šiaulių miesto dailininkas.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 119 x 104

Juozas Pabrėža į žemaičių kalbą išvertė Antuano de Sent Egziuperi knygą „Mažasis princas“. Įdomu, man pasirodė, kad Juozas išore panašus į Mažąjį princą. Tikiu, kad ir vidumi bus toks panašumas. Tegul Mažasis princas padeda Juozui pabudinti jo viduje slypintį vaiką.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 142 x 105

Daina Kinčinaitienė – kultūros lauko žmogus, stipri vadovė, ilgus metus vadovauja Šiaulių miesto kultūrininkams. Mūsų pažintis, užsimezgusi dar studijų metais Dailės fakultete, neišblėso iki šiol. Paslaptinga kaip Ragana, vilkinti visad tamsius rūbus, šilta ir bendraujanti. Ekslibrise charizmatiškoji Daina mistiškai laiko rankose savo vardo ir pavardės raides.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 124 x 128

Su Jurgina Jankauskiene kasdien susitinkame Šiaulių bulvare. Ryški asmenybė: daili, sportiška, madinga, progresyvi. Įžymi Šiaulių ir Lietuvos dizainerė.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 121 x 97

UAB „Stiklita“ ilgamečio vadovo Sauliaus Nemeikščio ekslibrisas. Žmogus, kuris padeda ir remia tiek Povilo Višinskio biblioteką, tiek pavienius žmones. Nesavanaudiškas, puoselėjantis tikrąsias žmogiškąsias vertybes, einantis gyvenimo keliu, nušviestu galingos dieviškos šviesos. Keturiasdešimt metų trunkanti bičiulystė įpareigojo Sauliaus vardą įamžinti Šiaulių miesto istorijoje.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 120 x 133

Tomas Veršinskas – VDU ir KTU finansų teisės dėstytojas. Domisi ornitologija. Gyvena tarp Vilniaus ir Paryžiaus. Baigęs Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją ir mylintis savo gimtą miestą Šiaulius. Jo mėgstamiausias posakis „Festina lente“ („Skubėk lėtai“).

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 129 x 121

Vita Šikšnytė – Lietuvos dailininkė, pasukusi restauratorės keliu, ilgus metus atsidavusiai dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejaus restauratore, vadovavo šio muziejaus Restauravimo centrui. Restauravo apie 300 eksponatų, rengė parodas, dalyvavo leidybinėje veikloje. Nuoširdi bičiulė, puiki fotografė, meno išmanytoja, Šiaulių vardą garsina ir savo fotografijomis.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 88 x 100

Vita Kušleikienė labai svarbi Šiaulių miestui. Tai mero „dešinioji“ ranka. Ji visur spėja: priima delegacijas, dalyvauja renginiuose, o prireikus – ir verčia. Ekslibriso kompozicijoje perskaitysite ne vieną aliuziją: knygos puslapiai byloja apie intelektą ir veiklumą, saulėta geltona korių spalva simbolizuoja darbštumą, šviesų protą ir begalinį gerumą. O svarbiausia detalė – bičių vaškas, primenantis daugiau nei penkiasdešimt metų puoselėjamą Vitos įgūdį – margučių dekoravimą vašku.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 97 x 97

Birutė Kuicienė – aistringa pasakotoja drobėse, kuriose telpa visas pasaulis – nuo aguonos grūdelio ir gėlės žiedelio iki muzikos, gyvenimo prasmės, draugystės ir žmogaus vidinio pasaulio.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 96 x 101

Domicelė Vaišvilienė – gyvybinga, šmaikšti, įvairiaspalvė, gilaus intelekto ir nepaprasto gerumo žmogus. Tai ji išvedė sūnėną akordeonistą Martyną Levickį į muzikos pasaulį. Esu pajutusi ir aš jos draugišką pagalbą. Tai padėkos ženklas, draugystės dovana, tai dar vienas pasimatymas su nuostabia Moterim.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 124 x 85

Prof. Vytenio Rimkaus dukra Janina Budrienė paveldėjo dailininkės talentą. Nuostabiai lieja akvareles, dirba mokytoja ir savo teptuko patirtimis dalinasi su jaunąja karta. Yra talentinga tapytoja, dalyvauja pleneruose, parodose, garsina gimtą miestą Šiaulius Lietuvoje ir užsienyje. Nesuskaičiuojami puodeliai kavos išgerti besidalinant įspūdžiais...

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 52 x 77

Algirdas Kulikauskas – aktyvus Sąjūdžio veikėjas, mylintis savo šalį ir Šiaulius. Tikras miesto metraštininkas – visą gyvenimą filmavo ir fotografavo, su savo tėvu sukonstravo medinius vargonus, iki šios dienos derina pianinus, nors jam jau 89-eri. Mus sieja sena bičiulystė, šis ekslibrisas jam jau ketvirtas.

Lolita BRAZA

Linoraižinys, 118 x 82

Eugenija Rimkūnienė – Povilo Višinskio bibliotekos buvusi direktorė, kilusi iš Šiaurės Lietuvos Kiemėnų kaimo. Jos vyro giminaitis parašė knygą „Kiemėnų kaimas“. Ranka su plunksna, apglėbusi Eugenijai brangią knygą, simbolizuoja, kad visas gyvenimas, praleistas bibliotekos pasaulyje, yra tobulos bibliotekininkės ir bibliografės rankose.

Sigutė BRONICKIENĖ

Linoraižinys, oda, 105 x 148

Virgis Stakėnas – Šiauliuose gimęs iškilus ir nusipelnęs lietuvių kantri, folkmuzikos dainų, dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas, prodiuseris. Ryškiausia Šiaulių miesto muzikos žvaigždė, savita kūryba garsinanti ne tik Šiaulius, bet ir Lietuvą daugelyje pasaulio šalių.

Sigutė BRONICKIENĖ

Linoraižinys, oda, 120 x 150

Šiauliai gali didžiuotis tokio kalibro megamuzikantu, dirigentu, pedagogu, daugybės solidžių apdovanojimų savininku Sauliumi Sondeckiu (1928–2016). Didžiuojuosi ir aš, būdama šio Žmogaus tautiete.

Sigutė BRONICKIENĖ

Linoraižinys, oda, 130 x 130

Žmogus, pats tapęs Šiaulių simboliu, turintis tiek nuopelnų ir pasiekimų, kad visų ir neišvardysi. Šiauliams pasisekė, kad turi tokį šaunų, įvairiapusį menininką! Garsink savo miestą ir toliau, Viliau Puronai!

Janina BUDRIENĖ

Kompiuterinė grafika, 25 x 100

Ekslibrisą sukūriau savo pusbroliui Voldemarui Barakauskui – Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokytojui, akvarelės meistrui. Ekslibrisas atskleidžia Voldemaro pomėgius: krepšinį ir petankę.

Rimantas Tomas BUIVYDAS

Kompiuterinė grafika, 150 x150

Ekslibrisas dizaineriui Vilmantui Dambrauskui. Ekslibrisui panaudojau akcentus iš Vilmanto kūrybos. Nuo 1998 m. kartu dirbome Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedroje.

Rimantas Tomas BUIVYDAS

Kompiuterinė grafika, 150 x150

Su Audrone Neimantaite susipažinau 2020 metais. Labai smalsi, dažna parodų dalyvė, domisi menu, literatūra. Mėgsta šokti, keliauti. Audronių yra daug, kad iš visų išskirčiau, kreipiuosi „prancūziškai“.

Rimantas Tomas BUIVYDAS

Kompiuterinė grafika, 150 x150

Baigęs aktorystę Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Vladas Baranauskas atvyko į Šiaulius. Užsukdavo į Šiaulių dailininkų namus (Ežero g.). 1971 m. pagal grafiko Eduardo Juchnevičiaus pjesę „Nuomininkas“ Vladas pastatė spektaklį. Nuo tada ir pažįstami.

Rimantas Tomas BUIVYDAS

Kompiuterinė grafika, 150 x150

Ekslibrisas Šiaulių dramos teatro aktoriui Juozui Bindokui. Esam „Seno klubo“ nariai jau beveik dešimt metų. Renkamės įvairiai – narių namuose, klubo dailininkų dirbtuvėse. Juozas atsineša žuvies.

Gabrielė BUTĖNAITĖ

Linoraižinys, 142 x142

Juozas Grušas (1901–1986) – dramaturgas, kilęs nuo Šiaulių, buvo Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas, parašė dramas „Herkus Mantas“, „Meilė, džiazas ir velnias“, pastatė spektaklį „Barbora Radvilaitė“. Augino daug gyvūnų, tarp jų ir vištas.

Gabrielė BUTĖNAITĖ

Linoraižinys, 132 x137

Stasys Gliaudys (1928–2022) tyrė drugius ir kitus gyvūnus, augalus, dėstė Šiaulių universitete, rašė straipsnius, įkūrė Šiaulių universiteto gamtos muziejų.

Asta BUTĖNIENĖ

Linoraižinys, 148 x 60

Lolita Braza – ekslibrisų kūrėja ir įkvėpėja juos kurti. Šiaulių miestui labai pasisekė, kad čia ji gyvena, kuria ir rengia kūrybines dirbtuves vaikams ir suaugusiesiems. Tai labai veikli ir kūrybinga asmenybė, kuri įtraukia, įsuka į ekslibrisų kūrybą kiekvieną. Tikriausiai, viskas dėl jos dėvimos magiškos prijuostės.

Asta BUTĖNIENĖ

Mišri technika, 120 x 120

Stasys Gliaudys (1928–2022) – žymus Lietuvos pedagogas, gamtininkas. Tyrinėjo, gaudė vabzdžius, domėjosi augalais, kūrė herbarus. Botanikos sodo įkūrėjas, Šiaulių universiteto gamtos muziejaus kūrėjas; rašoma, kad jame yra daug unikalių eksponatų. Tikiuosi, kad ten rastume ir į Raudonąją knygą įrašytą drugelį apoloną. O kartais, jei ten jo nebūtų, tai jį siunčiu, nes manau, kad Stasys tikrai tokį matė ir pagavo.

Alfonsas ČEPAUSKAS

Kompiuterinė grafika, 142 x 85

Bronius Maskuliūnas Povilo Višinskio bibliotekai vadovauja dešimt metų – „dešimt lapų“.

Rūta ČERNIAUSKIENĖ

Piešinys + DI, 105 x 105

Rūta ir Nomeda yra miesto personažai, kurie vaikšto po Šiaulius ir tyrinėja miestą. Už šių personažų slepiasi architektė Rūta Černiauskienė ir aktorė Nomeda Bėčiūtė. Ekslibrisas vainikuoja ilgametę kūrybinę draugystę.

Kristina DANIŪNAITĖ

Ofortas, akvatinta, 102 x 140

1886 m. Povilas Višinskis įstojo į Šiaulių gimnaziją. 1894 m. baigė ją. Studijuodamas rašė „Varpui“. Vienas jo slapyvardžių buvo P. Šiaulietis. 1898 m. Šiauliuose sušaukė lietuvių studentų konferenciją „Varpo“ ir „Ūkininko“ reikalams aptarti. Rinko tautosaką ir kaimo žmones mokė rašto.

Ieva DAŠČIORAITĖ

Kompiuterinė grafika, 96 x 71

Šis ekslibrisas skirtas ne vienam konkrečiam žmogui, o visiems, kurie dar bus. Tiems, kurie gims ne tik fiziškai, bet ir taps sąmoningomis, kuriančiomis asmenybėmis. Ateities žmonėms labai reikalingas mūsų pasitikėjimas ir palaikymas. Norisi perduoti žinutę, kad jų gyvenimas ir pasirinkimai turi prasmę. Tad tebūnie šis ekslibrisas paskatinimas drąsiai kurti savo aplinką, miestą, šalį, o pirmiausia – save. Fotografijoje įamžintas kūrinys iš magistro darbo parodos „Mačiau fėją“, kurioje susipynė laisvės, kūrybos, teisingumo, o galų gale ir pačios kasdienybės stebuklai. Pamaniau, kad būtent to ir norėčiau palinkėti visiems, kurie gims, – stebuklo.

Ieva DAŠČIORAITĖ

Kompiuterinė grafika, 71 x 45

Kazys Jankauskas, gimęs Šiauliuose, žinomas kaip rašytojas tremtinys. Jo gyvenimo metais kūryba nesulaukė tokio įvertinimo kaip kai kurių amžininkų, tačiau šiandien ji įgauna naują reikšmę. Ypač aktuali Jankausko laikysena žiaurumo ir neteisybės akivaizdoje. Išgyvenęs tremtį ir sugrįžęs į Lietuvą, jis mums paliko tekstus, liudijančius žmogaus dorovę, vidinę tvirtybę. Šiame ekslibrise jį vaizduoju kaip iš tamsios kiaurymės ištrūkusią žvaigždę – žmogų, nešantį šviesą: kūrėją, inteligentą, pedagogą.

Ieva DAŠČIORAITĖ

Linoraižinys, 150 x 87

Kazys Jankauskas, gimęs Šiauliuose, žinomas kaip rašytojas tremtinys. Jo gyvenimo metais kūryba nesulaukė tokio įvertinimo kaip kai kurių amžininkų, tačiau šiandien ji įgauna naują reikšmę. Ypač aktuali Jankausko laikysena žiaurumo ir neteisybės akivaizdoje. Išgyvenęs tremtį ir sugrįžęs į Lietuvą, jis mums paliko tekstus, liudijančius žmogaus dorovę, vidinę tvirtybę. Šiame ekslibrise tai perteikiu kaip kaligrafiškai susipynusius geležinkelio bėgius – rašytojo gyvenimo kelią, vedantį per sudėtingą likimą.

Rimantas DICHAVIČIUS

Mišri technika, 140 x 115

Elenai Karalaitienei, šiai nuostabiai moteriai, esu dėkingas visą savo gyvenimą – Ji dar giliu sovietmečiu, 1950 m., nuvyko į taigą prie Uralo ir sugebėjo iš ten parvežti į Lietuvą tris mirusių tremtinių vaikus: Rimantą Dichavičių – 12 metų, Aldoną Kalesinskaitę – 10 metų, Kazį Kalesinską – 9 metų. Grįžau į Šiaulius ir ten 1950–1952 m. mokiausi 3-ioje rusakalbėje vidurinėje mokykloje.

Rimantas DICHAVIČIUS

Mišri technika, 120 x 120

Valerija Kaunaitė, 1955 m. baigusi VU Bibliotekininkystės fakultetą, buvo paskirta į Šiaulius, dar griuvėsiuose įsikūrusios bibliotekos direktore. Būdama knygos entuziastė, ji labai energingai ėmėsi savo pirmojo darbo. Po kelerių metų ją paskyrė į Respublikinę, dabar Nacionalinę Martyno Mažvydo, biblioteką direktoriaus pavaduotoja. Ten ji pradirbo iki 1985 metų, jau būdama Dichavičiene.

Rimantas DICHAVIČIUS

Mišri technika, 120 x 85

Paauglys Vytenis Rimkus su šeima buvo ištremtas į Sibirą. Turėdamas vidinę trauką literatūrai, ten jis su draugais keliais egzemplioriais išleido rankraštinį žurnalėlį „Taiga“. Įskundus jį areštavo ir ištrėmė dar toliau į lagerį. Vėliau, jau grįžęs į Šiaulius, jis tęsė savo pašaukimo liniją – rašė, dėstė, telkė apie save Šiaulių bendruomenę, jaunimą.

Rimantas DICHAVIČIUS

Mišri technika, 120 x 90

Mindaugas Peleckis (1975–2023), būdamas paauglys, jau rodė vunderkindo gabumus: rašė eilėraščius, išvertė iš anglų kalbos Gineso rekordų knygą. Lygiagrečiai išmoko dar kalbų – iš viso gal dvylika. Kūrė interneto svetainę radikaliai.lt. Esu iliustravęs jo knygą „Radikaliai kitoks požiūris į kultūrą“.

Rimantas DICHAVIČIUS

Mišri technika, 105 x 100

Rimantas DICHAVIČIUS

Mišri technika, 125 x 95

Teko laimė pažinti Antaną Krištopaitį (1921–2011) ir iš jo lūpų girdėti jo išgyvenimus – protu nesuvokiamus – metų metus, dienų dienas Gulago lageryje nešioti nukankintų ir bado numarintų žmonių kūnus ir drauge piešti, tapyti paveikslus. To nebuvo sugalvojęs net Dantė! Tragiškiausio likimo dailininkas, per stebuklą grįžęs į Šiaulius, dirbo slapta sargu teatre ir sugebėjo sukurti spektakliams dešimtis dekoracijų.

Rimantas DICHAVIČIUS

Mišri technika, 130 x 110

Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) – puikus dailininkas ir unikalus pedagogas. Kartą 1985 m., kai buvau jo namuose, man parodė Lietuvos dailininkų sąjungos narių, savo mokinių, sąrašą, pradedant nuo pirmųjų pokario griuvėsių, kur jis ieškojo gabių vaikų. Tas sąrašas buvo įspūdingas – 635.

Gabrielė GIKYTĖ-ČIKARDA

Linoraižinys, 150 x 150

Gabija Korsakaitė yra tamsiojo meno kūrėja, iliustruojanti knygas bei puošianti Šiaulius piešiniais ant sienų. Jos makabriškos iliustracijos įkvepia analizuoti savo būtį ir tiesiog yra neįtikėtinai „kietos“! Gabija garsina Šiaulius Lietuvoje ir pasaulyje!

Jolita GRADAUSKAITĖ-LEVČENKIENĖ

Vienas žymiausių Šiaulių menininkų Gerardas Bagdonavičius.

Piešinys, 125 x 90

Jolita GRADAUSKAITĖ-LEVČENKIENĖ

Piešinys, 115 x 102

Stanislovas Kuzma (1947–2012) sukūrė skulptūrą „Šaulys“ – svarbiausią Šiaulių miesto akcentą.

Ramunė GRIKŠTAITĖ

Kartono raižinys, 130 x130

Vaidotas Janulis – Šiaulių universiteto profesorius. Garsus grafikas ne tik Šiauliuose, Lietuvoje, bet ir užsienyje. Studentų mylimas dėstytojas.

Albertas GURSKAS

Šiauliuose gyvenęs ir kūręs menininkas Gerardas Bagdonavičius.

Ofsetas, 89 x 37

Albertas GURSKAS

Šiauliuose gimęs iškilus menininkas Petras Repšys.

Ofsetas, 67 x 49

Albertas GURSKAS

Ofsetas, 63 x 43

Šiauliuose įsikūrusio Povilo Višinskio bibliotekos Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo neetatinis bendradarbis Aidas Pikiotas.

Antanas JANKAUSKAS

Kompiuterinė reprodukcija, 150 x 150

Juozas Pabrėža visoje Lietuvoje žinomas savo kalbos puoselėtojas. Garbiname mes Juozą Žemaitijoje, jo gimtosiose žemėse. Šiauliuose gyvena jau daug metų, dirbo mokslinį darbą Šiaulių universitete. Parengė ir išleido monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Ekslibrise – nuo grandinės Juozas paleido mešką – Žemaitijos simbolį. Ji letenose laiko plunksną – rašybos įrankį. Tikrins visus, ypač žemaičius, – ar taisyklinga kalba, ar tikras tarmės skambesys! Atidarykime visi duris meškai, neerzinkime, kitaip gali būti blogai.

Antanas JANKAUSKAS

Kompiuterinė reprodukcija, 150 x 100

Antaną Kantauską vertinu kaip žmogų, nuoširdų ir atvirą, turintį savo nuomonę. Gimęs ir augęs Šiauliuose. Pamenu, kaip mes darėme ŠPI diplominius darbus! Buvo pagarbus ir malonus kurso draugas. Šiauliuose matomas žmogus, dalyvauja parodose. Jis nusipelno būti Šiaulių miesto istoriniuose įprasminimuose.

Antanas JANKAUSKAS

Kompiuterinė reprodukcija, 150 x 100

Jis ir dabar ieško spalvų. Tai Stasys Gabalis – nepavargstantis dailininkas, kurį atgaivina freskos dydis ir spalvų skambesys. Nusipelnė būti vadinamas tikru Šiaulių užkariautoju: pusę miesto ištapė freskomis, o parduotuvių ir mažų kavinukių dekoracijos – tai Stasio grožio rankų darbas! Puikus žmogus, parodų organizatorius, abstrakčiojo meno propaguotojas!

Antanas JANKAUSKAS

Kompiuterinė reprodukcija, 150 x 150

Kazys Kęstutis Šiaulytis studijavo Šiauliuose ir iki šiol čia dažnas svečias – šiauliečiai visada laukia, ką šįkart jis atveš. Daugelis jį vadina gamtos žmogumi ir nebe reikalo: gamtą jis interpretuoja savaip, o išlavinta technika užvaldo jausmus. Gėrėkimės jo akvarelėmis – ne visos grožybės aplink Šiaulius dar išvaikščiotos. Visi į gamtą!

Antanas JANKAUSKAS

Kompiuterinė reprodukcija, 150 x 100

Vilijui Vaišvilai artima legendinės grupės „The Beatles“ dvasia – ji gyva ir jo kūryboje. Šiauliuose telkia kuriančius ir grojančius, dalyvauja parodose, Šiaulių vardą populiarina užsienyje.

Juozas JANKAUSKAS

Aplikacija, 140 x 140

Šiaulietiškiausias miesto menininkas Gerardas Bagdonavičius buvo unikali asmenybė. Išmanė kone visas meno sritis ir savo žinias mokėjo subtiliai perteikti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Juozas JANKAUSKAS

Aplikacija, 140 x 140

Ekslibrisas skirtas gynėjams atminti. Saulės mūšis įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės.

Rasa JANULEVIČIŪTĖ

Linoraižinys, 30 x 120

Ekslibrisas dedikuotas Lolitai Brazai – šiaulietei dailininkei, grafikei, ekslibriso meistrei, keliautojai su ekslibrisu, knygų iliustruotojai, personalinių parodų, straipsnių apie ekslibrisą rengėjai, kūrybinių ekslibriso dirbtuvių organizatorei. Pritariu jai – ekslibrisas geriau nei sriuba.

Rasa JANULEVIČIŪTĖ

Linoraižinys, 30 x 120

Ekslibrisą skiriu Povilo Višinskio bibliotekos Kultūros paveldo tyrimų ir sklaidos skyriaus vyr. bibliotekininkei-metodininkei, Knygos grafiko centro kuratorei, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo narei, Lietuvos ekslibriso puoselėtojai, ekslibriso katalogų sudarytojai, publikacijų apie ekslibrisą ir jo kūrėjus autorei Astai Kaktytei.

Rasa JANULEVIČIŪTĖ

Linoraižinys, 30 x 120

Šį ekslibrisą skiriu nuostabiai šiaulietei, kraštotyrininkei Irenai Dambrauskaitei-Rudzinskienei. Ji – krašto istorijos saugotoja, kraštotyros darbų rengėja, kraštotyros parodų autorė, Kraštotyros draugijos narė, genealoginių medžių augintoja, apdovanota Mikelio prizu (1990) ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ (2019).

Vaidotas JANULIS

Šilkografija, 42 x 120

Žurnalistė, Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro ekslibrisų tyrėja Diana Janušaitė.

Vaidotas JANULIS

Šilkografija, 66 x 57

Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centro ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo ašis, serganti ekslibrisų virusu, kieta žemaitė perfekcionistė, Lietuvos ekslibriso kūrėjų enciklopedinio žinyno sudarytoja Asta Kaktytė.

Vaidotas JANULIS

Šilkografija, 100 x 80

Visur matomas ir visų mylimas aktorius Vladas Baranauskas. Vladas skaitovas, renginių vedėjas, šmaikštus pašnekovas.

Vaidotas JANULIS

Šilkografija, 100 x 80

Visur matomas ir visų mylimas aktorius Vladas Baranauskas. Vladas skaitovas, renginių vedėjas, šmaikštus pašnekovas.

Vaidotas JANULIS

Šilkografija, 85 x 120

Puikus dailininkas, skulptorius nuo Dievo – Martynas Gaubas. Gimė Radviliškyje, studijavo Šiauliuose. Linksmų plaučių menininkas.

Vaidotas JANULIS

Šilkografija, 62 x 140

Ilgametis laikraščio „Šiaulių kraštas“ redaktorius, kolekcininkas, daugybės knygų autorius Vladas Vertelis.

Alvydas JONAITIS

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Kompiuterinė grafika, 80 x 140

Alvydas JONAITIS

Mišri technika, 90 x 140

Stasys Šalkauskis – Lietuvos filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario VDU rektorius. Gyveno ir mirė Šiauliuose.

Alvydas JONAITIS

Mišri technika, 90 x 140

Ilgametis Lietuvos krepšinio rinktinės ir Šiaulių miesto komandos „Šiauliai“ treneris Antanas Sireika.

Alvydas JONAITIS

Visiems miesto gyventojams.

Mišri technika, 90 x 140

Lina KABELKAITĖ

Linoraižinys, 100 x 150

Juozas Bindokas – puikus aktorius, gimęs Lazdijuose. Mūsų bendravimas prasidėjo 2003 m. per Lazdijų miesto šventę. Aktorius gyvena ir dirba Šiauliuose.

Lina KABELKAITĖ

Linoraižinys, 150 x 100

Vanda Kavaliauskienė (1923–2011) – Kačių muziejaus Šiauliuose įkūrėja. 2007 m. šiame muziejuje surengiau fotografijų parodą apie kates. Pasaulyje yra nedaug kačių muziejų: Lietuvoje (Šiauliuose), Malaizijoje, Šveicarijoje ir kt.

Virginija KALINAUSKAITĖ

Mišri technika, 100 x 100

Lolita Braza – grafikė, ekslibrisų kūrėja, aktyviai prisidedanti prie šios grafikos rūšies populiarinimo.

Virginija KALINAUSKAITĖ

Mišri technika, 100 x 100

Lolita Braza – grafikė, ekslibrisų kūrėja, aktyviai prisidedanti prie šios grafikos rūšies populiarinimo.

Antanas KANTAUSKAS

Kompiuterinė grafika, 95 x 75

Vilius Puronas – dizaineris, dėstytojas, dailininkas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis, apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo medaliu už nuopelnus Lietuvos kultūrai.

Antanas KANTAUSKAS

Kompiuterinė grafika, 80 x 75

Peliksas Bugailiškis (1883–1965) – „Aušros“ muziejaus steigėjas ir direktorius, vienas iš Šiaulių kraštotyros draugijos steigėjų. Vadovavo Šiaulių apygardos teismui, „Šiaulių metraščio“ sudarytojas, leidinio „Sodžiaus kalendorius“, kraštotyros žurnalo „Gimtasai kraštas“ redaktorius.

Antanas KANTAUSKAS

Kompiuterinė grafika, 80 x 75

Vytenis Rimkus (1930–2020) – dailininkas, menotyrininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis. Buvo mano dėstytojas, dėstė meno istoriją.

Vilija KASPERAVIČIŪTĖ

Sausoji adata, 118 x 87

Aloyzas Toleikis buvo mano dėstytojas Šiaulių universiteto Dailės fakultete. Įkvepiantis, palaikantis, besidomintis studento gyvenimu, to gyvenimo problemomis. Ekslibrise pavaizdavau A. Toleikio skulptūros fragmentą, gerai atspindintį jo kūrybą.

Vaiva KOVIERAITĖ-TRUMPĖ

Šilkografija, 130 x 110

VV (Vladas Vertelis) yra vienas iš laikraščio „Šiaulių kraštas“ įkūrėjų ir ilgametis (nuo pat pirmojo numerio 1990 m.) vyriausiasis redaktorius. „Šiaulių krašto“ redakcijos patalpose turiu kūrybines dirbtuves, į kurias draugiškai jis mane įsileido. Šiose patalpose jau įsikūrė nemažai menininkų.

Vaiva KOVIERAITĖ-TRUMPĖ

Linoraižinys, 100 x 150

Šis ekslibrisas – tai pagarbos ženklas Vandai Kavaliauskienei, moteriai, kuri iš meilės gyvūnams savo energija sukūrė unikalų Šiaulių kultūros židinį – Kačių muziejų.

Vaiva KOVIERAITĖ-TRUMPĖ

Šilkografija, 130 x 95

100

Vladas KUDABA

Mišri technika, 120 x 78

Skulptorius Stanislovas Kuzma sukūrė „Šaulio“ skulptūrą. Tai nepaprastai svarbu.

Birutė KUICIENĖ

Linoraižinys, 157 x 77

Miesto garbės pilietė Almyra Girdenienė buvo, yra ir bus Šiaulių miesto istorijos dalimi. Ji vienos seniausių vaistinių Lietuvoje vaistininkė ir ilgametė vadovė. Su Almyra esame draugės, kartu važiuojame į sveikatingumo stovyklas. Ji yra religinga, kukli, draugiška, mėgsta meną, poeziją, muziką.

102

Daiva LELIUKIENĖ

Sausoji adata, 85 x 82

Skiriu savo mamai – Emilijai (Gedulytei) Šlėnienei. Ji 31 metus dirbo Šiaulių trikotažo fabriko „Verpstas“ vyr. modeliuotoja. Ji vadovavo modeliuotojų skyriui, kūrė modelius gamybai. Daug sovietmečio įžymių moterų ir veikėjų papuošė unikaliais trikotažo rūbais. Ją žinojo ne tik Lietuvoje.

Daiva LELIUKIENĖ

Sausoji adata, 65 x 78

Skiriu savo tėveliui – E. V. Šlėniui. Po Dailės akademijos studijų atvažiavo į Šiaulius dirbti architektu. Ilgus metus ėjo Šiaulių rajono vyriausiojo architekto pareigas. Vėliau dirbo Šiaulių projektavimo institute, namų statybos kombinate, ŽŪSPI. Išliko jo projektuoti pastatai ir statiniai. Aš juo didžiuojuosi!

104

Diana LUKOŠIŪNAITĖ

Popieriaus karpinys, 110 x 130

Nuostabus Žmogus, nuostabi menininkė Lolita Braza. Susipažinome Zyplių dvare. Visada seku Jos kūrybą. Atgaivino ekslibrisą. Planuoju dalyvauti Jos organizuojamose edukacijose.

Diana LUKOŠIŪNAITĖ

Popieriaus karpinys, 140 x 110

Kantri dainininkas Virgis Stakėnas. Kantri muzikos festivalių rengėjas. O „Pūdas druskos“ Druskininkuose (1997 ir 1998 m.) buvo labai geras! Teko dalyvauti.

106

Diana LUKOŠIŪNAITĖ

Popieriaus karpinys, 110 x 150

Vyskupas Eugenijus Bartulis atnaujino Šiaulių katedrą. Jo iniciatyva įkurti vyskupijos Šeimos, Jaunimo, Katechetikos centrai. Teko garbė gerti labai skanią kavutę su humoro prieskoniu Šiauliuose, dalyvauti Vyskupo nuotraukomis iliustruoto kalendoriaus pristatyme Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Marija MARCELIONYTĖ-PALIUKĖ

Šilkografija, 120 x 120 mm

Vaiva Kovieraitė-Trumpė – aktyviai, ryškiai, konceptualiai Šiauliuose kurianti menininkė. Be jos, šio gražaus, ilgą istoriją turinčio miesto kultūrinis laukas būtų ne toks spalvingas ir įdomus. Šilkografija yra pagrindinė Vaivos raiškos medija, todėl jai skirtą ekslibrisą kūriau referuodama į šią grafikos spaudos technologiją. O Lietuvos spalvinio kodo, jei taip galima pasakyti, paletėje Vaivos meistriškai ir itin drąsiai pažabotas salotinės spalvos švytėjimas ir juodos kontrastas man asmeniškai yra išskirtinis jos parašas.

108

Marija MARCELIONYTĖ-PALIUKĖ

Šilkografija, 120 x 120 mm

Vaivos dėstytojas, jai studijuojant grafiką Šiaulių universitete, buvo Vaidotas Janulis. Dabar abu aktyvūs Šiaulių miesto kultūrinio lauko žmonės. Abu savo grafikos meno praktikoje šilkografiją naudoja kaip vieną iš pagrindinių kūrybinių ir meninių idėjų raiškos medijų. Abu vienas kitą konceptualiai veikia, t. y. „sluoksniuoja“, šilkografijos terminais kalbant. Abu jie yra žmonės, kurie mane, vilnietę, vis „atiteleportuoja“ iki Šiaulių. Esu dėkinga už tai.

Marija MARCELIONYTĖ-PALIUKĖ

Šilkografija, 120 x 120 mm

Vaidotas Janulis buvo Vaivos mokytoju studijų laikais, o dabar Vaiva, kurdama, inicijuodama ir dalyvaudama meno lauke, manau, tampa Vaidoto mokytoja. Abu menininkai yra labai aktyvūs Šiaulių miesto (ir ne tik!) kultūrinio lauko žmonės. Abu vienas kitą įkvepia, skatina, palaiko, ugdo. Abu jie yra žmonės, kurie man, vilnietei, atveria Šiaulius. Esu labai dėkinga už tai.

110

Marija MARCELIONYTĖ-PALIUKĖ

Šilkografija, 120 x 120 mm

Vaidotas Janulis – neapsakomai daugiabriaunis, nepailstantis, klodus žinių sukaupęs ir, kas svarbiausia, atvirai jomis besidalinantis. Ir būtent taip Vaidotas yra unikaliai daug metų Šiaulių miestą kuriantis ir aktyvuojantis menininkas. Šilkografija yra itin reta medija Lietuvos grafikos kūrėjų lauke, o Vaidotui – tai viena iš pagrindinių, todėl jam skirtą ekslibrisą kūriau šia spaudos technologija ir akcentavau rastrinę vaizdo struktūrą aktyvia forma. O surūdijusios raudonos ir juodos spalvų kontrastas man asmeniškai yra Vaidoto pasaulis.

Henrikas MAZŪRAS

Kompiuterinė grafika, 70 x 100

Asta Kaktytė – vyr. bibliotekininkė-metodininkė, daugybės reikalų tvarkytoja.

112

Henrikas MAZŪRAS

Kompiuterinė grafika, 83 x 76

Virginijus Kinčinaitis – Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas kultūrinei veiklai.

Henrikas MAZŪRAS

Kompiuterinė grafika, 80 x 117

Menininkas, Šiaulių universiteto profesorius Vaidotas Janulis. Kuria estampus, ekslibrisus, taikomosios grafikos darbus, akvareles, objektus ir instaliacijas.

114

Rūta MOZŪRAITĖ

Linoraižinys, 120 x 125

Apolonija Šliūpienė (1920–2006) – audėja, tautodailininkė, gimusi Rakandžiuose, Šiaulių rajone.

Renata MURAUSKAITĖ

Sausoji adata, 100 x 100

Šiaulietis tapytojas, mokytojas ir išskirtinė asmenybė Benas Alejūnas. Jis aktyviai dalyvauja įvairiose meno parodose, domisi kultūra ir nuolat prisideda prie menininkų bendruomenės gyvenimo. Tai žmogus, pasižymintis giliu požiūriu į pasaulį ir gebėjimą įkvėpti kitus savo kūryba ir puikia asmenybe.

116

Gintarė NORKIENĖ

Autorinė technika, 100 x 100

Turėjau gyvenime galimybę pamatyti Mokytoją. Tai liko lyg pamoka Meilės, Tikėjimo ir Vilties. Linkiu savo gerb. mokytojai, dėstytojai, menotyrininkei Michalinai Adomavičienei Dievo palaimos. Nuostabi Šiaulių universiteto dėstytoja, tapytoja ir stipri moteris.

Mindaugas PETRULIS

Mišri technika, 115 x 110

Šiauliai turi daug asmenybių, kurios garsina miesto kilmę, istoriją ir raidą. Tačiau yra vardų ir pavadinimų („Aušra“, „Gubernija“, „Rūta“, „Vairas“), kurie neatsiejamai formuoja Šiaulių miesto įvaizdį. Šį ekslibrisą skiriu saldainių fabrikui „Rūta“.

118

Mindaugas PETRULIS

Mišri technika, 120 x 95

Mindaugas PETRULIS

Mišri technika, 110 x 110

120

Mindaugas PETRULIS

Mišri technika, 120 x 85

Mindaugas PETRULIS

Mišri technika, 120 x 100

122

Karina PIEČAITYTĖ

Sausoji adata, 75 x 85

Ričardas Berankis vertas auksinio kamuoliuko, o Šiauliai – saulės miestas. Tad galima sakyti, kad Ričardas augo aukso mieste.

Karina PIEČAITYTĖ

Linoraižinys, 75 x 105

Kaip Stasys Eidrigevičius gali būti nesvarbus Šiauliams? Jis svarbus visiems. Rengdamas savo parodą, viešino miestą ir kvietė į Šiaulius.

124

Laura POŠKUTĖ-ŠLIVINSKIENĖ

Linoraižinys, 120 x 100

Antanas Gricevičius, įkūręs „Rūtą“, Šiauliams padovanojo daugiau nei šokolado tradiciją. Jis paliko jausmą – šiltą, jaukų ir atpažįstamą, tarsi vaikystės prisiminimą, kuris vis sugrįžta. Jo palikimas iki šiol gyvas kiekviename kąsnyje ir kiekvienoje istorijos detalėje, kurioje susipina darbas, skonis ir meilė maistui.

Rasa PRIŠMONTIENĖ

Plastiko raižinys, mėlynoji spauda, 120 x 65

Povilas Sažinas vidurinį išsilavinimą įgijo Šiauliuose. Studijavo Jungtinėje Karalystėje. Medicinos mokslų daktaras. Dirba mikrobiologijos srityje. Ekslibrise sugulė asmeniški simboliai: du tušinukai kišenėje, vienas jų išliejęs rašalą, ir Hario Poterio tilto fragmentas, primenantis Povilo aplankytą vietą.

126

Petras RAKŠTIKAS

Žmonai Daliai, filologijos mokslų daktarei.

Piešinys, 62 x 59

Petras RAKŠTIKAS

Piešinys, 76 x 54

Antanas Kantauskas – studijų kurso draugas ŠPI Dailės fakultete. Dirbo vyriausiuoju inspektoriumi Šiaulių teritorinėje muitinėje.

128

Petras RAKŠTIKAS

Su dailininku Bonaventūru Šalčiu 30 metų buvome mirtini bičai.

Piešinys, 64 x 42

Ugnius RATNIKAS

Mišri technika, 64 x 92

Kas sulaukęs 90-ies svajoja pastatyti burlaivį ir skrieti bangomis? Skamba keistai? Taip, bet tik ne tėvui Anicetui! Anicetas Tamošaitis SJ, ilgą laiką gyvenęs Šiauliuose ir savo giedrais pamokslais gaivinęs Šv. Ignaco bažnyčios bendruomenės dvasią, būtent taip ir padarė – gilioje senatvėje pastatė laivą. Iškėlė burę ir išplaukė, nes niekad nenuleido rankų. Savo autobiografijoje jis rašė: „Bene giliausias jausmas pergalvojant asmeninį gyvenimą yra padėka Dievui, kurio regiu save labai praturtintą. Dievas dažnai daro mūsų gyvenime didelių dalykų iš palyginti mažų… Visa galima nuveikti kruopščiu darbu.“

130

Sigita SAULĖNIENĖ

Ofortas, 95 x 95

Labai gerbiu paveldą ir tuos žmones, kurie daug padarė plėtodami ir vystydami kultūrą Šiaulių mieste, kartu ir Lietuvoje. Tačiau norisi atkreipti dėmesį į tuos, kurie šiandien nuolat nuosekliai ir atsakingai augina kultūrą Šiaulių mieste ir Lietuvoje per knygos ženklą, todėl ekslibrisą kūriau Astai Kaktytei, tarsi dėkodama už jos prasmingą veiklą, aktyvinant knygos ženklo reikšmę, prasmę ir žinomumą, žinyno rengimą bei G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo puoselėjimą.

Ugnė SIAUROKAITĖ

Linoraižinys, 150 x150

Kauno Antano Martinaičio dailės mokykla, mokyt. Asta Butėnienė

Stasys Gliaudys (1928–2022) – Šiaulių garbės pilietis, vienas žymiausių Lietuvos lepidopterologų. Aš jį įsivaizduoju bėgantį laukais, gaudantį drugius, bet bebėgant jį patį tinklelis pagauna.

132

Vaiva SIMANAVIČIENĖ

Mišri technika, 60 x 60

Palmira Vaišvilienė (1931–2020) – pedagogė, nusipelniusi Lietuvos mokytoja (1977). 1965–1981 m. Šiaulių logopedinės mokyklos-internato direktoriaus pavaduotoja, mokytoja. Mano veikli ir rūpestinga močiutė.

Vaiva SIMANAVIČIENĖ

Kompiuterinė grafika, 62 x 60

Zigmas Vaišvila (1927–1983) – nusipelnęs Lietuvos gydytojas, neurochirurgas, neurochirurgijos Šiauliuose įkūrėjas, Šiaulių ligoninės vyriausiasis gydytojas. Mano nepažintas senelis. Amžininkai sako, buvo itin mylimas kolegų, pacientų ir artimųjų.

134

Vaiva SIMANAVIČIENĖ

Mišri technika, 85 x 73

Julijonas Šalkauskis (1849–1933) – gydytojas, Šiaulių miesto burmistras.

Vaiva SIMANAVIČIENĖ

Mišri technika, 50 x 60

136

Vaiva SIMANAVIČIENĖ

Mišri technika, 122 x 75

Vaiva SIMANAVIČIENĖ

Kompiuterinė grafika, 100 x 60

Julijonas Šalkauskis (1849–1933) – gydytojas, Šiaulių miesto burmistras.

138

Aušra SIRUTIENĖ

Linoraižinys, 130 x 83

Petras Rakštikas – įvairiapusis Šiaulių menininkas ir pedagogas, ugdantis jaunus kūrėjus.

Aušra SIRUTIENĖ

Linoraižinys, 136 x 90

Edmundas Birgėla žinomas Šiaulių grafikas, prisidėjęs prie miesto meninio gyvenimo ir vizualinės kultūros plėtojimo. Puikus pedagogas: šiltas, motyvuojantis mokytojas, padedantis pamilti kūrybą.

140

Austė SKARDŽIUKAITĖ-KABAŠINSKIENĖ

Linoraižinys, 130 x 150

Šiauliai – Gintarės Žukauskaitės gimtasis miestas, iš ten ji atvyko į Kauną mokytis medicinos, čia ir įvyko mūsų brangi pažintis. Šiuo metu garsina Šiaulių vardą ir dirba gydytoja Rokiškyje.

Egils SKUJA

Kompiuterinė grafika, 150 x 140

Esu iš Biržų. Gavęs kvietimą dalyvauti 26-ojoje Lietuvos ekslibriso parodoje, ieškojau internete žinių apie Šiaulių miesto gyventojus. Pavyko rasti žinomą, miestui nusipelniusią dailininkų porą, kuri dar yra ir šeima – tai Reda ir Arūnas Uogintai. Visus tris ekslibrisus skiriu jiems.

142

Egils SKUJA

Kompiuterinė grafika, 150 x 140

Egils SKUJA

Kompiuterinė grafika, 135 x 150

144

Edmundas Pranciškus STASIULIS

Petras Repšys dažnai prisimena Šiaulius.

Mišri technika, 76 x 58

Edmundas Pranciškus STASIULIS

Kolekcininkas Aidas Pikiotas dažnas svečias Šiauliuose.

Ofortas, 63 x 69

146

Edmundas Pranciškus STASIULIS

Kolekcininkas Aidas Pikiotas dažnas svečias Šiauliuose.

Mišri technika, 70 x 64

Rima STEPONĖNIENĖ

Linoraižinys, 90 x 150

Dedikacija Lolitai Brazai – Šiaulių grafikos metraštininkei, kurios kūrybinis palikimas – daugiau nei 700 ekslibrisų – praturtino Lietuvos dailės panoramą. Šis kūrinys yra duoklė menininkei, dėl kurios talento mažoji grafikos forma tampa tiltu tarp miesto istorijos ir asmenybės. Šiauliams minint 790-metį, tai simbolinis padėkos gestas už jos nuoseklų ir svarų kūrybinį darbą Šiaulių miestui.

148

Alma STUGIENĖ

Karpinys, 135 x 150

Saulius Tamulis – tautodailininkas, gamtos fotografas, menininkas. Tautinio paveldo, žemaitiškų ličynų kūrėjas. Linksmuolis, šmaikštuolis, mylintis gyvūnus, jo papūga išgarsino jį patį.

Alma STUGIENĖ

Karpinys, 140 x 135

Žaliūkių malūnininko sodybos – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, audėja, riešinių meistrė, muziejininkė, tautinio paveldo kūrėja, senolių tradicijų puoselėtoja ir propaguotoja, visada besišypsanti Sigita Milvydienė.

150

Povilas ŠIAUČIŪNAS

Linoraižinys, 80 x 95 mm

1986 m. ekslibrisų paroda „Pakruojis 400“ buvo pirmasis mano žingsnis į viešumą. Taip per ekslibrisą ir susitikome su Jonu Nekrašiumi. Esame ekslibriso pakeleiviai.

Povilas ŠIAUČIŪNAS

Linoraižinys, 96 x 96 mm

Sukūriau Vyteniui ekslibrisą, o jis man atsiuntė dovanų knygą apie savo tėvą Jaroslavą Rimkų (2012). Dėkingas jam už susitikimus ekslibrisų erdvėje. Likimo suvesti žmonės praturtino mano gyvenimą.

152

Povilas ŠIAUČIŪNAS

Linoraižinys, 98 x 95 mm

Nijolė Petraitytė gimė ir gyvena Šiauliuose. Bibliotekininkė, knygotyrininkė, kraštotyrininkė, esperantininkė. Labai labai šiltas žmogus, sugeba tyliai bendrauti, toli nueinantis esperantiškas balsas.

Povilas ŠIAUČIŪNAS

Linoraižinys, 90 x 85 mm

Zenonas Eimutis Sabalys (1939–2024) gyveno Šiauliuose. Labai vertinu jį kaip bankininką ir esperantininką. Tartu mieste esperantininkų suvažiavime gyvenome viename kambaryje, išgėrėm butelį ir likom draugystėj ir pagarboj.

154

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS

Gerardas Bagdonavičius – visiems žinomas...

Skaitmeninė spauda, 120 x 145

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS

Skaitmeninė spauda, 75 x 120

Žemaičių kalbos tyrėjas, mokslininkas, pedagogas Juozas Pabrėža. Daug metų dirbo Šiaulių universitete, ėjo įvairias pareigas.

156

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS

Ričardas Jakutis – garsus šiaulietis...

Skaitmeninė spauda, 150 x 100 mm

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS

Skaitmeninė spauda, 150 x 105

Garsus Šiaulių miesto dailininkas ir pedagogas Rimantas Buivydas.

158

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS

Vytenio Rimkaus nuopelnus sunku net suskaičiuoti.

Skaitmeninė spauda, 140 x 100

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS

Skaitmeninė spauda, 110 x 100

Vygintas Ališauskas žymus Šiaulių kultūros veikėjas, muzikos pedagogas, meno ir sporto ženklų kolekcionierius, krepšinio sirgalius.

160

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS

Skaitmeninė spauda, 88 x 140

Aldona ir Antanas Visockiai – žymūs Šiaulių miesto dailininkai, akvarelininkai, keramikai, pedagogai. Daug metų dirbo Šiaulių universitete.

Mantvydas ŠLIVINSKAS

Linoraižinys, 100 x 100

Vilius Puronas prisidėjo prie Šiaulių miesto įvaizdžio formavimo. Jo garsiausias kūrinys „Geležinė lapė“ tapo ne mažiau atpažįstamu Šiaulių autorių ženklu nei ikoniškasis „Auksinis berniukas“, įprasminantis miesto kultūrinę tapatybę.

162

Jolita ŠLIVINSKIENĖ

Linoraižinys, 95 x 115

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos technologijų mokytojas Alvydas Paškauskas jau pensijoje. Daug metų dovanojęs kolektyvo nariams „Apsaugos angelus“. Žinomas Šiaulių skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tėvas, senelis ir nuostabaus plovo autorius.

Jolita ŠLIVINSKIENĖ

Linoraižinys, 135 x 90

Vita Žabarauskaitė (1962–2021) – Šiaulių Gegužių progimnazijos dailės mokytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, žymi tapytoja, surengusi per 100 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Danijoje, Latvijoje, Austrijoje, Italijoje).

164

Aldona TRAŠKINIENĖ

Kompiuterinė reprodukcija, 140 x 150

Vita Žabarauskaitė (1962–2021) – dailininkė, pedagogė, mano kurso draugė, vėliau kolegė – Šiaulių Gegužių progimnazijos dailės mokytoja metodininkė, surengusi per 100 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jos kūrinių yra įsigiję Austrijos, Vokietijos, JAV, Izraelio, Lenkijos ir Lietuvos kolekcininkai. Svarbesni darbai: „Metų laikai“, „Didžioji verba“, „Lietuviškos pasakos“ ir kt.

Aldona TRAŠKINIENĖ

Kompiuterinė reprodukcija, 140 x 150

Lolita Braza – dailininkė, ekslibriso meistrė, kūrybinių dirbtuvių Povilo Višinskio bibliotekos Knygos grafikos centre organizatorė, mano moksladraugė ir ekslibrisų kūrimo įkvėpėja.

166

Aldona TRAŠKINIENĖ

Kompiuterinė reprodukcija, 120 x 140

Romualdas Baltutis (1933–2025) – inžinierius, tremtinys, buvęs sunkumų kilnotojas ir slidininkas, pirmųjų trijų dviračių švenčių Šiauliuose organizatorius ir režisierius. Dirbdamas dviračių gamykloje „Vairas“ sukūrė Dviračių muziejaus pagrindus, aktyvus mokslinių techninių draugijų konferencijų dalyvis, vėliau konferencijų tremties tema organizatorius. Jis žinojo savo protėvių genealogiją nuo 1413 m., parašė ir išleido knygą „Septyniolika metų be Tėvynės“, sudarė šešių tomų tremtinių prisiminimų knygą „Sibiro Alma Mater“, kurios penkis tomus man teko garbė iliustruoti.

Aldona TRAŠKINIENĖ

Kompiuterinė reprodukcija, 140 x 145

Vytenis Rimkus (1930–2020) – tremtinys, habilituotas menotyros daktaras, profesorius, kurio paskaitų teko klausyti ir laikyti meno istorijos egzaminus, studijuojant Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultete. Jis buvo ir mano diplominio darbo – figūrinės tapybinės kompozicijos „Studentai“ (1988 m.) – recenzentas. Vėliau recenzavo mano straipsnį „Dailės ir tikybos integracija: Bažnyčios ir meno istorijos sąsajos“ (2005 m.) ir rekomendavo jį spausdinti religijos ir mokslo žurnale „Soter“ 15 (43). Daugybės knygų, brošiūrų, parodų katalogų, straipsnių ir publikacijų, spausdintų įvairiuose leidiniuose Lietuvoje ir užsienyje, autorius. Šiaulių miesto garbės pilietis, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, Stasio Šalkauskio ir Jono Basanavičiaus premijomis.

168

Aldona TRAŠKINIENĖ

Kompiuterinė reprodukcija, 125 x 150

Romanas Vilkauskas (1949–2018) – Šiaulių pedagoginio instituto Menų fakulteto Tapybos katedros dėstytojas, docentas, suformavęs savitą, ilgainiui nekitusį kūrybos stilių, grįstą dokumentiniu tikrovės fiksavimu, standartizuotų motyvų (laikraščiai, pašto dėžutės, garažo vartai) pasirinkimu, emocijų eliminavimu. Dažnai tapė natiurmortus, interjerus („Natiurmortas su obuoliais“, „Interjeras X“ ir kt.). Mano diplominio darbo – figūrinės tapybinės kompozicijos „Studentai“ (1988 m.) – vadovas.

Odeta TUMĖNAITĖ-BRAŽĖNIENĖ

Karpinys, 140 x 106

Jonas Riškus gimė Šiaulių rajone. Lietuvos edukologijos universiteto profesorius. Buvo ir mano dėstytojas.

170

Odeta TUMĖNAITĖ-BRAŽĖNIENĖ

Karpinys, 140 x 108

Keramikė, tautodailininkė Regina Mataitienė. 2008 m. išrinkta Šiaulių rajono Puodžių karaliene.

Arūnas VAITKUS

Kompiuterinė grafika, 118 x 126

Kai studijavau dizainą Telšių taikomosios dailės technikume (baigiau 1988 m.), kurse mokėsi ir jo sūnus Saulius – tiesa, sūnus įtakos nepadarė. O Eduardo Juchnevičiaus (1942–2011) darbų teko matyti ne vieną, jie išskirtiniai! Tuo metu jis jau buvo tituluojamas trečiu geriausiu Lietuvos grafiku. Kartą susitikome ir Kaune – konferencijoje...

172

Remigijus VENCKUS

Kompiuterinė grafika, 110 x 125 mm

Vytenis Rimkus (1930–2020) buvo žymus Lietuvos menotyrininkas, dailininkas, pedagogas ir viena ryškiausių Šiaulių kultūrinio gyvenimo asmenybių. Jis daugelį metų dirbo Šiaulių universiteto (dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) profesoriumi, aktyviai prisidėjo prie menotyros studijų plėtros Lietuvoje ir tapo vienu pirmųjų habilituotų menotyros daktarų šalyje. Savo akademinėje veikloje profesorius tyrinėjo Lietuvos dailės istoriją, meno teoriją bei kultūros procesus, taip pat ugdė jaunąją menininkų ir menotyrininkų kartą. Daugelis studentų jį prisimena kaip inteligentišką, įkvepiantį ir nuoširdų dėstytoją, palikusį reikšmingą pėdsaką Lietuvos meno ir kultūros lauke. Ši asmenybė man yra ypač svarbi ir artima, nes teko ne tik pažinti profesorių, bet ir nemažai su juo bendrauti. Studijuodamas grafiką sutikau Vytenį Rimkų, kuris paskatino mane gilintis į menotyrą ir tęsti studijas šioje srityje. Jo vadovaujamas baigiau menotyros magistrantūros studijas, o vėliau jo paskatinimas ir palaikymas dar labiau sustiprino mano domėjimąsi meno teorija bei kultūros tyrimais. Ilgainiui pats apsigyniau menotyros daktaro disertaciją ir tapau meno kritiku bei menininku. Vytenį Rimkų prisimenu kaip visada malonų, draugišką ir nuoširdų žmogų. Jis nuolat palaikė mano menotyros veiklą, skatino drąsiau reikšti idėjas ir kritinį požiūrį į meną. Profesoriaus inteligencija, kultūringumas ir pagarbus bendravimas žavėjo ne tik mane, bet ir daugelį jo studentų bei kolegų. Jo asmenybė paliko ryškų įspūdį ir išliko svarbiu profesiniu bei žmogišku autoritetu mano kūrybiniame ir akademiniame kelyje.

Remigijus VENCKUS

Kompiuterinė grafika, 100 x 135 mm

Vilmantas Dambrauskas yra viena ryškiausių Šiaulių grafinio dizaino asmenybių, padariusi didelę įtaką ne tik miesto vizualinei kultūrai, bet ir mano profesiniam keliui. Jis dirbo docentu Šiaulių universiteto (dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademija) Menų fakultete. Bakalauro studijų metais Vilmantas Dambrauskas buvo mano dėstytojas ir vienas pirmųjų žmonių, nuosekliai įvedusių mane į grafinio dizaino lauką. Jo vadovaujamas turėjau galimybę parengti ir apginti diplominį darbą. Bendravimas su juo visuomet buvo įdomus, profesionalus ir kūrybiškai skatinantis. Iš jo gavau pirmąsias reikšmingas pastabas, patarimus ir supratimą, kad grafinis dizainas yra ne tik vizualinės formos kūrimas, bet ir informacijos valdymas. V. Dambrauskas yra sukūręs daugybę logotipų, plakatų ir kitų spaudinių, kurie tapo svarbia Šiaulių miesto kultūrinės tapatybės dalimi. Kūryba išsiskiria eksperimentavimu, drąsiu vaizdinių, šriftų ir spalvų derinimu, tačiau neatmetama harmonija ir komunikacinė struktūra. Šiandien aš pats dėstydamas grafinio dizaino disciplinas neretai studentams rodau Vilmanto Dambrausko darbus kaip profesionalaus, kultūriškai įsišaknijusio ir vizualiai paveikaus dizaino pavyzdžius. Jo kūryba man svarbi ne tik kaip miesto vizualinės istorijos dalis, bet ir kaip asmeninis profesinis orientyras. Vilmantas Dambrauskas visada palaikė mano kūrybines pastangas, padrąsindavo ir užstodavo, kai kildavo klausimų dėl mano ekspresyvios meninės raiškos. Todėl jį prisimenu ne tik kaip išskirtinį dizainerį, fotografą ir dailininką, bet ir kaip dėstytoją, kurio poveikis mano akademiniam bei kūrybiniam keliui išliko itin reikšmingas.

174

Remigijus VENCKUS

Kompiuterinė grafika, 125 x 130 mm

Povilas Višinskis (1875–1906) yra viena iškiliausių Lietuvos kultūros ir visuomeninio gyvenimo asmenybių, glaudžiai susijusi su Šiauliais, čia jo vardas įamžintas viešose miesto erdvėse. Tai primena mums, kad jis buvo rašytojas, publicistas, literatūros kritikas, veiksmais įprasminęs pilietiškumą ir lietuvišką tapatybę. Manau, kad šiais Lietuvos stiprybę patikrinančiais laikais prisiminti Povilą Višinskį labai aktualu.

Remigijus VENCKUS

Kompiuterinė grafika, 125 x 130 mm

Yosefas Shalomas Elyashivas yra viena žymiausių pasaulio žydų religijos ir kultūros asmenybių, glaudžiai susijusių su Šiaulių miestu. Jis gimė 1910 m. Šiauliuose, garsioje rabinų ir religijos mokslininkų šeimoje. Jo senelis buvo žymus kabalistas Shlomo Elyashivas, dar vadinamas „Leshem“, kilęs iš Šiaulių. Vėliau Yosefas Shalomas Elyashivas su šeima emigravo į Palestiną, kur tapo vienu svarbiausių ortodoksų judaizmo autoritetų pasaulyje ir buvo laikomas vienu aukščiausių halachos – žydų religinės teisės – aiškintojų XX–XXI amžiuje. Manau, kad Yosefo Shalomo Elyashivo įamžinimas ekslibrise yra prasmingas ir aktualus. Tai ne tik pagarba iškiliai asmenybei, bet ir simbolinis priminimas apie turtingą Šiaulių žydų kultūros paveldą. Šiauliai ilgą laiką buvo svarbus Lietuvos žydų kultūros, religijos ir švietimo centras, tačiau šiandien šis palikimas dažnai nėra pakankamai matomas miesto kultūrinėje atmintyje. Todėl svarbu daugiau dėmesio skirti žydų kultūros istorijai, jos asmenybėms ir jų indėliui į Lietuvos kultūros raidą bei visuomeninius pokyčius. Yosefo Shalomo Elyashivo asmenybė šiame kontekste tampa ne tik istoriniu simboliu, bet ir platesnio kultūrinio dialogo ženklu, primenančiu daugiatautę ir daugiakultūrę Šiaulių miesto istoriją.

176

Remigijus VENCKUS

Kompiuterinė grafika, 120 x 129 mm

Grafas Vladimiras Zubovas (1862–1933) yra reikšminga Šiaulių ir Lietuvos kultūros istorijos asmenybė, kurios atminimas mieste galėtų būti dar labiau pabrėžiamas ir įprasminamas. Jis gimė Šiauliuose, rėmė lietuvišką spaudą, palaikė lietuvių tautinį bei kultūrinį judėjimą. Maža to, grafas rūpinosi pažangiu ūkininkavimu, švietimu ir visuomenine veikla. Zubovų giminės vardas siejamas su mecenatyste, švietimo rėmimu, kultūros sklaida ir miesto istorine atmintimi. Grafai Zubovai yra reikšmingi net asmeniškai. Man teko studijuoti menus Šiaulių universitete (dabar Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), kurio Menų fakultetas veikė būtent Zubovų dvaro rūmuose. Todėl Zubovų vardas man siejasi ne tik su miesto istorija, bet ir su akademine bei kūrybine patirtimi. Ši aplinka formavo meninį mąstymą, priminė kultūros tęstinumą ir leido pajusti, kad kūryba visuomet yra susijusi su konkrečia vieta, jos atmintimi bei žmonėmis.

Remigijus VENCKUS

Kompiuterinė grafika, 130 x 130 mm

Kazimieras Venclauskis (1880–1940) yra viena ryškiausių Šiaulių miesto ir Lietuvos visuomeninio gyvenimo asmenybių, todėl jo įprasminimas kūryboje yra itin aktualus. Jis buvo teisininkas, advokatas, politikas, visuomenės veikėjas ir vienas svarbių Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpio žmonių. Gyveno ir dirbo Šiauliuose, čia vertėsi advokato praktika ir aktyviai įsitraukė į miesto visuomeninį gyvenimą. Jo veikla siejama ne tik su teise ir politika, bet ir su kultūros, švietimo bei pilietinės visuomenės stiprinimu. Kazimiero Venclauskio atminimo įprasminimas Šiaulių miesto kūriniuose yra ne tik pagarba istorinei asmenybei, bet ir būdas priminti pilietiškumą, socialinę atsakomybę bei kultūrinę miesto tapatybę. Jo biografija liudija, kad Šiaulių istoriją kūrė žmonės, gebėję derinti profesinę kompetenciją, visuomeninį aktyvumą ir žmogišką jautrumą. Dėl šių priežasčių Kazimieras Venclauskis išlieka viena svarbiausių figūrų, kurią prasminga vaizduoti ir aktualizuoti šiandienos kultūriniame lauke.

178

Elžbieta ZALOGAITĖ

Linoraižinys, 135 x 135

Įstrigusios nuo vaikystės aitvarų istorijos, jų siuvimas, konstravimas ir kelionės, ten surasti draugai. Bandymai skraidinti aitvarus, kai mane mažą galėjo pakelti ir nunešti... Tai mano tėčio, žinomo Šiaulių interjero dizainerio, mokytojo ir „vėjo tramdytojo“ simbolis. Aidas Zaloga – Šiaulių žmogus, vertas būti miesto istorijoje, vertas.

Algirdas ZIBALIS

Linoraižinys, 83 x 145

Aš – šiaulietis, gyvenau Šiauliuose tuometėje Komjaunimo gatvėje, dabar – Stoties. Mūsų rajonas buvo laikomas nekoks, pavojingas eiti vakare – juolab kad piešėjų (Dailės fakulteto studentų) bendrabutis priklausė tai gatvei. Šiame rajone daugiausia gyveno rusų tautybės žmonių, kariškiai, geležinkelininkai ir pan. Gatvės namai buvo išpiešti nedideliais „The Beatles“ grupės narių portretais, tad neoficialiai gatvė gavo „Beatles Street“ pavadinimą. Mano žmona Audronė – tikra vilnietė. Studentė Audronė Meidutė buvo prigrasinta, kad kuo mažiau eitų šia gatve – bet ji nepaklausė, ėjo, sutiko mane, aš ją vedžiau. Audronė Zibalienė – tautodailininkė tekstilininkė, pedagogė, gyvename Šiauliuose.

180

Algirdas ZIBALIS

Linoraižinys, 120 x 99

Gimiau ir gyvenu Šiauliuose. Esu dailininkas, pedagogas, tapytojas akvarelininkas.

Algirdas ZIBALIS

Linoraižinys, 102 x 145

Gimiau ir gyvenu Šiauliuose. Esu dailininkas, pedagogas, tapytojas akvarelininkas.

182

Alvydas ŽICKIS

Kompiuterinė grafika, 135 x 110

Cedricas Hendersonas – Šiaulių krepšinio aistruolių numylėtinis iš JAV, „Šiauliuose“ žaidžia nuo 2025 m.

Ugnė ŽILYTĖ

Ofortas, kongrevas, 150 x 110

Gydytoja, „Rasos klinikos“ įkūrėja Rasa Borisovienė gimė Šiauliuose. Daktarės ekslibrise pavaizduotas Stanislovo Kuzmos skulptūros „Šaulys“, stovinčios Saulės Laikrodžio aikštėje Šiauliuose, fragmentas bei kiti jos asmenybę, profesiją ir pomėgius atspindintys motyvai.

184

ASMENYS, KURIEMS DEDIKUOTI EKSLIBRISAI

186

Adomavičienė Michalina 116 Alejūnas Benas 115 Ališauskas Vygintas 159 Ambraziūnas Edmundas 12

Bagdonavičius Gerardas 61, 63, 66, 74, 154 Baltutis Romualdas 166 Balza Raimundas 18 Barakauskas Voldemaras 40 Baranauskas Vladas 43, 81, 82 Bartulis Eugenijus 106 Bėčiūtė Nomeda 50 Berankis Ričardas 122 Bindokas Juozas 44, 89 Birgėla Edmundas 139 Borisovienė Rasa 183 Braza (Kivickienė) Lolita 47, 76, 91, 92, 104, 147, 165 Budrienė Janina 34 Bugailiškis Peliksas 94 Buivydas Rimantas 157

Černiauskienė Rūta 50

Dambrauskas Vilmantas 41, 173

Eidrigevičius Stasys 123 Elyashiv Yosef Shalom 175

Frenkelis Jokūbas 19

Gabalis Stasys 71 Gaubas Martynas 83 Girdenienė Almyra 101 Gliaudys Stasys 46, 131 Gricevičius Antanas 124 Grušas Juozas 45

Henderson Cedric 182

Jakaitė Dalia 126 Jakutis Ričardas 156 Jankauskienė Jurgina 27 Jankauskas Kazys 53, 54 Janulis Vaidotas 65, 109, 110, 113 Janušaitė Diana 79 Juchnevičius Eduardas 171 Jurevičius Mečislovas 21, 22

Kaktytė Asta 77, 80, 111, 130 Karalaitienė Elena 55 Kantauskas Antanas 70, 127 Kaunaitė (Dichavičienė) Valerija 56 Kavaliauskienė Vanda 90, 98 Kinčinaitienė Daina 26 Kinčinaitis Virginijus 112 Kinderė Ilana 14 Korsakaitė Gabija 62 Kovieraitė-Trumpė Vaiva 107, 108 Krištopaitis Antanas 60

Kuicienė Birutė 32 Kulikauskas Algirdas 35 Kuzma Stanislovas 64, 100 Kušleikienė (Vertelytė) Vita 31

Martinionis Gintaras 11 Maskuliūnas Bronius 49 Mataitienė Regina 170 Milvydienė Sigita 149

Šalkauskis Julijonas 134, 137 Šalkauskis Stasys 86 Šaltis Bonaventūras 128 Šiaulytis Kazys Kęstutis 72 Šikšnytė Vita 30 Šlėnienė (Gedulytė) Emilija 102 Šlėnys Eugenijus Vigindas 103 Šliūpienė Apolonija 114 Šliuželiai Irena ir Vilius 20

Nemeikštis Saulius 28 Neimantaitė Audronė 42 Nekrašius Jonas 150 Noreika Virgilijus 16

Tamošaitis Anicetas 129 Tamulis Saulius 148 Toleikis Aloyzas 23, 96

Uogintai Reda ir Arūnas 141, 142, 143

Pabrėža Juozapas 25, 69, 155 Paškauskas Alvydas 162 Peleckis Mindaugas 58 Petraitytė Nijolė 152 Pikiotas Aidas 68, 145, 146 Prancuitis Sigitas 24 Puronas Vilius 39, 93, 161 Putvinskis-Pūtvis Vladas 17

Rakštikas Petras 138 Repšys Petras 67, 144 Rimkus Vytenis 57, 59, 95, 151, 158, 167, 172 Rimkūnienė Eugenija 36 Riškus Jonas 169 Rudzinskienė (Dambrauskaitė) Irena 78

Sabalys Eimutis 153 Sažinas Povilas 125 Sireika Antanas 87 Sondeckis Saulius 38 Stakėnas Virgis 10, 15, 37, 105

U V

Vaišvila Vilijus 73 Vaišvila Zigmas 133, 135, 136 Vaišvilienė Domicelė 33 Vaišvilienė Palmira 132 Venclauskis Kazimieras 177 Veršinskas Tomas 29 Vertelis Vladas 84, 97, 99 Vilkauskas Romanas 168 Visockas Artūras 85 Visockiai Aldona ir Antanas 160 Višinskis Povilas 51, 174

Zaloga Aidas 178 Zibalis Algirdas 180, 181 Zibalienė (Meidutė) Audronė 179 Zubovas Vladimiras 176

Žabarauskaitė Vita 13, 163, 164 Žukauskaitė Gintarė 140

ISBN 978-609-8237-34-4 Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt Dvidešimt šeštoji Lietuvos ekslibriso paroda: katalogas Šiaulių 790 metų sukakčiai / sudarė Asta Kaktytė. – Šiauliai: Povilo Višinskio biblioteka, 2026. – 188 p.: iliustr. Viršelyje – Rasos Janulevičiūtės ekslibriso fragmentas. Šiauliams – 790 metų. Šešiasdešimt aštuoni menininkai – 174 ekslibrisai. Daugybė žmonių, be kurių miestas nebūtų toks, koks yra. Dvidešimt šeštoji Lietuvos ekslibrisų paroda – tai mažų formatų, bet didelių istorijų katalogas. Parodą organizavo Povilo Višinskio biblioteka. 2026 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais ji eksponuota Povilo Višinskio bibliotekoje, Trakų istorijos muziejuje ir Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijoje. Projektą finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.

Parodos kuratorius

Vaidotas Janulis

Katalogo sudarytoja Kalbos redaktorius Maketavo ir apipavidalino

Asta Kaktytė Robertas Gedrimas Vaiva Kovieraitė-Trumpė

Kūrinius registravo Kūrinius skaitmenino

Lolita Kivickienė Renata Murauskaitė

Organizatorius ir leidėjas Projekto rėmėjas ir partneriai

Spausdino Tiražas

UAB „Petro ofsetas“ 150 egz.

26-oji Lietuvos ekslibriso paroda. Katalogas